Hogvartsas.LT
Magijos pasaulis => Herbologija => Pamokos => Pamokos => Temą pradėjo: Starkas Erikas Ramsay Spalio 30, 2018, 05:51:08 pm
-
Tema: Herbologijos raida ir sąsajos.
Sveiki,
šįsyk turėsime gana netradicinę pamoką – laisvojo stiliaus.
Trumpai apie taisykles:
Bus užduoti 5 klausimai, kiekvieno vertė – 2 taškai, taigi, gerai atsakę į visus, galite pelnyti 10 taškų.
Klausimai atsiras kas kelias dienas, priklausomai nuo Jūsų aktyvumo ir mano užimtumo.
Atsakyti reikėtų plačiai (prašyčiau bent 3-4 sakinių) ir originaliai.
1. Su kokia kita magijos sritimi/Hogvartse dėstomu dalyku herbologija yra labiausiai susijusi? Kodėl?
-
Herbologija, manau, plačiai susijusi su Nuodų ir Vaistų pamoka. Jei nežinosi, koks tai augalas/ingredientas nežinosi ką dėti į eliksyrą. Tada kils visokiausios problemos su jų gamyba, jei pavyzdžiui įdėsi netinkamą augalo lapelį, nes tiesiog nesugebėjai atskirti vienos rūšies nuo kitos, gali susprogdinti katilą, ar netyčia su nepavykusiu eliksyru nužudyti žmogų.
-
Herbologija labiausiai susijusi su Nuodų ir Vaistų pamoka. Nežinant augalų ir jų neskiriant negalėsi pagaminti jokio eliksyro. Taip pat sudėjus ne tuo augalus į eliksyrą gali užuot padėjęs kam nors, tik pakenkti arba netyčia nužudyti.
-
Herbologija labiausiai susijusi su Magijos istorijos pamoka. Magiškų augalų atskilimas nuo žiobariškų, magiškų augalų įtaka kitų magijos vystymuisi ir panašios temos labai susieja herbologijos ir magijos istorijos pamokas. O mokydamiesi magijos istorijos galime geriau suprasti herbologijos naudą ir svarbą savo gyvenime.
-
Kaip daugelis mano bendraklasių minėjo, taip ir aš manyčiau, kad Herbologija labiausiai siejasi su Nuodų ir vaistų dalyku. Augalų išmanymas padeda eleksyrų, vaistų bei nuodų gamyboje. Žinodami augalų savybes bei jų poveikį, galime gaminti tam tikros paskirties mišinius. Pavyzdžiui Stingdomoji pupelė yra Gyvosios mirties nuodo viena iš sudedamųjų dalių, nes turi žmogaus nervus paralyžuojančių savybių. Taigi nežinant šio augalo savybių ir įdėjus jį į netinkamą eleksyrą, galima gauti ir žmogaus gyvybei pavojingą efektą. Todėl mano nuomone geras Nuodų ir vaistų specialistas turėtų gerai išmanyti ir herbologiją.
-
Pritariu daugumai bendramokslių, kurie kalbėjo apie Nuodų ir vaistų pamoką. Norint išvirti eliksyrą, burtininkas turi žinoti, kaip atrodo skirtingi augalai, kokios jų savybės, veiksmingumas, kokie augalai yra gydomieji, o kokie - nuodingi. Taip pat, jei burtininkas pasiklystų nežinomoje vietoje ir jam skubiai reikėtų pagalbos, jis, augalų pagalba, galėtų išsivirti įvairiausių eliksyrų, kurie padėtų išgyventi.
-
Herbologija labiausiai siejasi su Magiškų Gyvūnų Priežiūra. Abu mokslai pinasi ir jungiasi tarpusavyje, o kaip kartais sako žiobarai - susijungia į bendrus gamtos mokslus. Gyvūnus ir augalus sieja viena bendra sąvoka - gyvybė. Ne vien tai, kad gyvūnai gali misti augalais, juos sieja. Abiejų dalykų pamokose aptariama gyvybė, jos formos ir kitimai. Be abejo, tarp šių dalykų pilna skirtumų, bet nesunkiai galima rasti ir panašumų.
-
Herbologija labiausiai susijusi su Magiškų Gyvūnų Priežiūros pamoka. Herbologija daugiausia yra svarbi prižiūrint augalais mintančius gyvūnus. Ir tai netgi priklauso nuo situacijos. Augalų kaip ir magiškų gyvūnų yra daugybė ir beveik kiekvienas yra skirtingas. Nežinant augalo savybių negali juo maitinti gyvūno, pagydyti jį ar kitaip padėti.
-
Po du taškus gauna Klara, Auksė ir Elridė, kiti – po vieną.
2. Ką bendro ir ką atskiro turi herbologija ir žiobarų botanika? Pateikite bent po du panašumus ir skirtumus.
-
Panašumai:
1. Abu susisiję su augalais.
2. Moko prižiūrėti ir rūpintis augalais.
Skirtumai:
1. Herbologija, mokslas apie magiškus augalus, o botanika apie paprastuosius.
2. Magiški augalai turi ypatingas galias, priešingai nei žiobariški.
-
Herbologijos ir žiobarų botanikos panašumai:
1. Abu mokslai mini augalus, juos tiria. Tyrimų būdų pilna įvairiausių, žiobarai dažniau imasi išmaniųjų technologijų ir prietaisų, tačiau tą patį galima minėti ir herbologijoje, įvairūs magijos poveikiai žiobarams atrodytų kaip tos pačios technologijos.
2. Abu mokslai atskleidžia būtinas sąlygas įvairiems augalams, jų paplitimą pasaulyje, rūšis ir porūšis.
3. Mokoma, kaip, kur panaudoti augalus, kada jie gali pravesti gyvenime. Vieni geba gydyti žaizdas ar ligas, kiti - valgomi, bet kai kurie mirtinai nuodingi ir būtent jų geriau niekados nedėti sau į burną. Dar geriau, išvis nečiupinėti.
Skirtumai:
1. Herbologijoje ir žiobarų botanikoje labai skiriasi augalų rūšys. Juk Mandragorų nerasime žiobariškame pasaulyje.
2. Žiobarų botanikos studijos ir pamokos retai vyksta šiltnamiuose. Dažniausiai auditorijose, ilgai pasakojama teorija, o praktikai skiriama mažiau dėmesio, nei faktų keliavimui į smegenis. Herbologijos pamokų laikas praleidžiamas beveik vien šiltnamiuose, teorijai skiriant iki penkiolikos minučių pamokos.
3. Herbologijoje svarbiausia yra pats suvokimas, kaip prižiūrėti, auginti, rūpintis augalu, panaudoti jo naudingąsias savybes, nenualinant ar bent jau nenužudant augalo. Žiobarų botanikoje dažnai net nesirūpinama, kas po vieno ar kito eksperimento nutinka augalams, dėl ko jie retkarčiais net sunyksta.
-
Davina gauna vieną tašką, Auksė – du.
3. Kokiu laikotarpiu herbologija buvo burtininkų bendruomenei ypač svarbi? Atsakymą pagrįskite.
-
Herbologija itin svarbi pasidarė viduramžių metu. Siaučiant badui augalai padėjo nenumirti dėka maisto stygiaus, o prasidėjus ligų protrūkiui - tam tikros augalų rūšys gelbėdavo nuo įvairių negalavimų, sušvelnindavo ligas, simptomus. Tai padėdavo išgyventi badmečius ar epidemijas, nors ne visados išgelbėdavo nuo mirčių dėl ligų. Visgi, herbologijos mokslas labai pasitarnavo tuo laikmečiu, ypač, kai kalba pasisuka apie išgyvenimo klausimą.
-
Herbologija buvo labai svarbi senaisiais laikais. Kai kerų magija dar nebuvo labai pažengusi, pagrinde buvo naudojamasi augalais, bei iš jų pagamintais eliksyrais. Tai buvo dominuojanti magijos rūšis, įkvėpusi daugumą kerų, kuriais naudojamės ir šiandien.
-
Abi gaunate po du taškus.
4. Kaip herbologija (kaip mokslo ir magijos šaka) keitėsi per žmonijos gyvavimo laikotarpį? Aprašykite keliais sakiniais.
-
Per žmogaus gyvavimo laikotarpį herbologija tobulėjo su pačiu žmogumi. Buvo pritaikoma žmogui tuo metu reikalingiausiems tikslams: išgyvenimui, karams, patogumui ir grožiui suteikti. Herbologijos mokslą, iš prigimties gamtinės, natūralios kilmės, vis labiau tobulino žmonės. Pasinaudodami kerais, studijavimu, labaratorijomis ir kitomis priemonėmis, augalų mokslą žmonės prisijaukino iki pačių mokslo aukštumų, leidžiančių maksimaliai augalus išnaudoti žmogaus ir planetos naudai.
-
Žinios apie herbologiją senaisiais laikais buvo itin kuklios. Net jeigu burtininkų gentyse pasitaikydavo itin sumanių žiniuonių, galinčių atrakinti šio mokslo paslaptis, išminčių sukaupta informacija dingdavo kartu su jų gyvybėmis, kadangi nebuvo galimybių atradimus užfiksuoti raštu ar jais pasidalinti su bendraminčiais. Tobulėjant žmonių gyvenimo sąlygoms, tobulėjo ir herbologija. Aktyvesnis žinių platinimas prasidėjo nuo rašymo ant pergamento, kiek vėliau - pelėdų pašto, tačiau itin sparčiai atradimai ėmė plisti, kai 1878 m. susikūrė "Tarpautinė Herbologijos Draugija". Ši organizacija, finansuojama didžiausių planetos valstybių, rėmė mokslininkus, kurie, THD dėka, galėjo gilinti žaliojo mokslo žinias.
Šiandien THD turi interneto debesį, kuriame talpinama milijonai įvairių mokslininkų tyrimų, kai dar prieš kelerius tūkstančius metų burtininkai težinojo, jog gvartūnės žydi pavasarį. Herbologijos mokslo pažanga, akivaizdu, yra tiesiog neįtikėtina.
-
Pačioje pradžioje į herbologiją buvo žiūrima itin atsargiai. Bėgant laikui, plečiantis mąstymui ir akiračiui, atsirado smalsuolių, kurie nardė po herbologiją, kuri tarsi tapo jų aistra. Viduramžiais, kai herbologų, itin stiprių augalų magų atsirado ypatingai daug, herbologija buvo uždrausta, o visi, kurie būdavo užklupti, turėdavo keltis į kitą šalį, kartais net būdavo nuteisiami mirties bausmei. Tačiau dėka keletos užsispyrėlių, itin gudrių ir puikiai besislapsčiusių, herbologija neišnyko ir dabar stengiamasi ją įžvelgti kasdienybėje.
-
Gilioje senovėje, kai herbologija dar niekas nesirūpino, na, augalai tiesiog gyveno laisvą gyvenimą. Vėliau, vystantis žmonių intelektui ir didėjant jų norui pažinti pasaulį, pradėta tyrinėti patys paprasčiausi augalai. Ištyrinėjus juos, pradėta ieškoti retų augalų. Buvo suprasta, kad parinkus tinkamus augalas iš jų galima pagaminti visokiausius vaistus ir netgi nuodus (šiuos pagaminti tikrai lengviau, jei į vaistą įdėsi bent vieną nuodingą ingredientą, šis kaip mat pavirs nuodu). Kuo toliau, tuo žmonės labiau domėjosi herbologija. Galiausiai, pradėjo kryžminti egzistuojančias ir kurti naujas augalų rūšis, o visą žinomą informaciją surašė knygose.
-
Visos gaunate po du taškus.
5. Kas herbologijos gali laukti ateityje? Atsakymą argumentuokite.
-
Herbologijos ateityje gali laukti vis didesnis mokslininkų, tobulinančių augalus įsikišimas. Ypač į vis labiau žiobarų naikinamuose miško plotuose paplitusius nykstančius augalus. Galmai tikėtis vis didesnio bendradarbiavimo su žiobariškojo augalų mokslo genų keitimo mokslu, siekiant jį pritaikyti magiškų augalų savybių (derlingumas, atsparumas ligoms) tobulinimui. Mat atrasti visiškai naujus būdus, nei jau išrado žiobarai užtruktų žymiai ilgiau laiko, nei magija patobulinus tik įsisavinti.
-
Ateityje herbologija burtininkų pasaulyje išliks paklausi, tačiau tik tuo atveju, jei nepradėsime perimti įvairių žiobariškų technologijų ar kitokių žiobarų išmanybių. Mokslas apie augalus niekur neišnyks, augalai lydi kasdien, visur ir juos pažinti tikrai reikia. Herbologijos svarbumas tik augs, kadangi keičiantis Žemei, augalijai ir klimatui, nyksta rūšys, keičiasi augalai ir visa mums žinoma gamta.
-
Herbologijos svarbumas ženkliai padidės, kadangi vykstant žiobarų bei burtininkų pramonei didėja užterštumas. Burtininkų pasaulyje per dideli herbicidinių eliksyrų kiekiai dirvoje netrukus sukels masinį augalų nykimą, tad tik protingiausi herbologai, kartu dirbdami galės bandyti išvalyti žemes nuo herbicidų arba modifikuoti senesnes rūšis, kad jos taptų atsparios šiems piktžoles naikinantiems skysčiams.
Norint vis greitesnių rezultatų, neretai dryžuotųjų pupų bei kitų ankštinių daržovių laukai apipilami silpnais eliksyrais arba užburiami kerais, todėl augalai šiuo metu labai silpsta bei reikės išrasti vis sitpresnių trąšų, kad būtų galima išlaikyti augalus išvis gyvus, nes be herbologų pagalbos augalų, o po jų ir gyvūnų karalystės gali išnykti.
-
Aš manau herbologijos svarbumas sumažės. Vien jau pastebint kaip dauguma mokinių atsainiai žiūri į herbologijos pamokas galima nustatyti kiek išaugs tikrų šios mokslo šakos profesionalų. Žinoma tikrai yra mokinių, kurie į šią pamoką žiūri labai rimtai, bet negalime garantuoti, kad būtent tas ir tas taps profesonaliu herbologu, o tas bus tik megėjas. Be abejonės dauguma burtininkų augins namuose dekoratyvinių augalų pvz. save pasilaistančių, naikinančių blogą kvapą ar muses gaudančių. Tačiau pasakykite, ar tam tikrai reikia aukščiausiojo herbologijos laipsnio? Bet ar augalai išnyks? Nemanau. Galėtų, bet po daug, daug metų, tada, kai tai atsitiks daug naudingiau būtų MM paskirti atsakingus žmones į tai, negu kurti herbologų megėjų grupes.
-
Visos gaunate po du taškus.
Galutinė taškų lentelė:
Auksė Marlena Hale - 10
Klarė Konė Karter - 7
Elride Endlercat - 2
Davina Murell - 2
Klara Severova - 2
Vintė Adamson - 2
Torė Finitsis - 2
Wrena Adler - 2
Elzė Merė Smitherson - 2
Agnietė Harpija - 1
Miona Hera - 1
Radę netikslumų, praneškite asmenine žinute.
Ačiū už pamoką ir geros dienos!