Hogvartsas.LT
Magijos pasaulis => Apsigynimas nuo juodosios magijos => Pamokos => Pamokos => Temą pradėjo: Lucy Lewins Rugsėjo 12, 2018, 01:07:35 pm
-
Lucy pravėrė duris ir nužvelgė tuštutėlę klasę. Gilai įkvėpusi ji žengė žingsnį, kelis kartus pamosavo burtų lazdele ir dar kartą apsidairė. Niekas nepasikeitė, klasė buvo lygiai tokia pati. Tik, ne kaip dažniausia, klasėje buvo suolai. Nusišypsojusi mergina patraukė link savo stalo, ant kurio eilinį sykį atsidūrė užrašų knygutė. Šį kartą ji buvo visiškai juoda su baltais raštais kamputyje, primenančiais gėlytes.
Kaip ir kiekvieną pamoką ji šiek tiek jaudinosi, tačiau antri metai nebebuvo tokie baisūs. Įsitaisiusi patogiai kėdėje mergina pasidėjo ant stalo burtų lazdelę ir įsistebeilijo į duris. Daug laiko nepraėjo, o profesorė jau išgirdo pirmuosius žingsnius link jos klasės. Atsidususi Lucy atsistojo, nors ir žinojo, kad po kelių minučių greit vėl atsisės, pasitaisė savo melsvą palaidinę ir laukė, kol pagaliau durys prasivers.
Pasisveikinusi su kiekvieni mokinuku, nesvarbu, ar jie ignoravo, mergina pradėjo pamoką.
-Sveiki mielieji, sveikinu pirmakursius, bei vyresnius, ištvėrusius vasarą, aš esu Lucy Lewins,- gan trumpai prisistačiusi juodaplaukė nužvelgė kiekvieną vaiką ir tęsė.-Gumos netempsiu ir pradedame nuo teorijos, kokį gynybos burtažodį žinote? Trumpai papasakokit apie jį,-šyptelėjusi mergina pasiėmė savo užrašų knygutę ir pasiruošė ją pildyti.
[[Manau, viskas aišku, noriu matyti egzistuojančius burtažodžius, o ne savo sukurtus. Atsakymų lauksiu iki rugsėjo 14]]
-
Anika nedrąsiai pravėrė klasės duris. Čia buvo tuščia ir tylu. Klasė buvo tvarkinga ir jauki, pilna visokių magiškų daikčiukų, kurie šviesiaplaukei kėlė susižavėjimą. Ne iš karto mergaitė pastebėjo prie savo stalo stovinčią profesorę.
- Laba diena, profesore, - pasisveikino mergaitė ir atsisėdo į suolą klasės viduryje. Neilgai trukus į klasę sugužėjo kiti mokiniai, kilo lengvas šurmulys ir aiškiai juntamas pirmos pamokos jaudulys bei nekantrumas. Pamokai prasidėjus visi nutilo.
Anika išklausiusi profesorės prisistatymą ir visiems skirtą užduotį pakėlė ranką.
- Expelliarmus. Tai nuginklavimo kerai naudojami dvikovose ir gynyboje, tam kad išmušti lazdelę priešininkui iš rankų - tarstelėjo mergaitė truputi droviai, mat jaudinosi ar burtažodį ištarė teisingai.
-
Nors susitaikyti su tuo, jog atostogos jau pasibaigė ir prasidėjo mokslo metai buvo nelengva, tačiau Davina su šypsena veide žingsniavo link ANJM kabineto. Pravėrusi duris išvydo klasės gale sėdinčią mokytoją ir vieną mokinę.
-Sveiki,-mėlynakės veidą papuošė dar didesnė šypsena. Įsitaisiusi galiniame suole rudaplaukė laukė, kol susirinks kiti mokiniai ir prasidės pamoka. Nusukusi žvilgsnį į vaizdą pro langą Davina nė nepastebėjo, kaip klasė prisipildė mokinių ir atsisuko, tik tuomet kai profesorė prisistatė ir uždavė klausimą. Nieko nelaukdama mergina pakėlė ranką.
-Protego horibilis. Skydiniai kerai, tačiau veikia kur kas stipriau, nei Protego ir naudojami visapusiškai gynybai.-Baigusi kalbėti mėlynakė klausėsi kitų mokinių.
-
Apsigynimo nuo juodosios magijos pamokos keturiolikmetei sekėsi ne itin gerai, tačiau šviesiaplaukė nė nenorėjo pasiduoti, tad ir dabar - Roana žygiavo klasės link, nusiteikusi jog šią pamoką jai seksis geriau.
Pasiekusi kabineto duris nedelsdama jas atvėrė ir pasisveikinusi su profesore, likusią dėstyti antriems metams, atsisėdo į suolą ir nužvelgė nepasikeitusią klasę. Laukė tiek pamokos, tiek sesers, mat šią sunku buvo prikelti, o koledžui reikia taškų. Patenkinta Gajos elgesiu, šyptelėjo jai ir pasidėjo burtų lazdelę ant stalo - šiandien buvo apsirengusi marškinėlius ir sijoną bei užsirišusi Švilpynės kaklaraištį, tad geresnės vietos lazdelei nei stalas šiuo metu nebuvo.
Prasidėjus pamokai, išklausė Lewins monologo. Gynybos burtažodžius Roana puikiai žinojo, bent jau kelis, tad sulaukusi galimybės kalbėti, pakėlė ranką ir tarė:
- Cave Inimicum. Šis burtažodis skirtas sustiprinti teritorijos gynybą. Iš lotynų kalbos verčiant šie žodžiai reiškia "saugokis priešo". Kiek pamenu iš knygų, burtažodis sukuria skydą panašu į pusrutulį, uždarantį savyje norimą apsaugoti teritoriją. Esantys kitoje skydo pusėje negali matyti ir girdėti žmonių esančių viduje, o paleidus šiuos kerus patyrusiam burtininkui, esantys kitoje skydo pusėje negali ir užuosti esančių viduje.
-
Klara nevisiškai žinojo kodėl eina į apsiginymo nuo juodosios magijos pamoką. Jeigu praeitais metais ji turėjo stovėti priešais kauką, bala žino ką profesorė sugalvos šįkart. Ir Klara abejojo ar sugebės išbūti dar vieną pamoką ir iš jos išeiti su visom galūnėm. Nors, ji turėjo pripažinti, kad tik tokiu būdu išmoksi apsiginti.
Taigi atidariusi klasės duris mergaitė pasisveikino su profesore ir sėdo į suolą, netoli lango. Tikėdamasi, kad jeigu ji, kaip įprastai, neturės ką protingo pasakyti per teoriją galės bent jau pro langą spoksoti į pageltusius medžius.
Vos profesorei prabilus apie burtažodžius Klara išsitraukė savo burtų lazdelę ir liūdnai nusišypsojo. Burtažodžiai jai visada būdavo silpnoji vieta. Nors ir žinojo jų tiek kiek antrakursė ir turėtų žinoti, bet beveik nė vienas jai gerai nesisekė. O dabar jeigu ji turės gintis, tarkim, nuo ko nors arba, dar baisiau, su kokiu nors mokiniu... Ji apgalvojo galimybę slapta išsliūkinti iš klasės, o gal geriau apsimesti, kad susirgo... Bet ji pati žinojo, kad nėra gera aktorė.
Užsirašiusi kitų mokinių atsakymus Klara taip pat pakėlė ranką:
-Petrificus Totalus. Tai visiško paralyžiavimo kerai. Auka sukrenta ant žemės visiškai sustingęs, bet jo jutimai vis dar veikia ir taip pat jis vis dar gali mastyti.
-
Kaylie kaip visada žingsniavo į pamokas, apsigynimas nuo juodosios magijos buvo viena iš mėgstamiausių Kay pamokų, nes per jas ji galėjo naudoti lazdelę, kas jai sekėsi neįtin gerai, tačiau sekėsi.. Pravėrusi duris mergina įsmuko į klasę..
- Laba diena, - labai negarsiai burbtelėjo grifė ir susirado sau laisvą suolą.. Šaunu, nors čia profesorė ta pati liko..
Kaylie stebėjo kaip greit prisipildė klasė, kaip dauguma suolų užsipildė ir nebeliko laisvų, o profesorė ėmė šnekėti ir prisistatinėti.. Rudaplaukė buvo gan atidi, kad nieko nepraklausytu ir būtų gana aktyvi, nes taškų jos koledžui reikėjo.. Ir dėl savęs ji to norėjo, jai patiko lankytis pamokose ir jose dirbti.. tad išgirdusi teorinį klausimą mergina kilstelėjo ranką..
- Protego Totalum. Tai kerai skirti apsaugoti nedidelę teritoriją arba buveinę. Tai skiriasi nuo Protego horibilis, nes šie apsaugo nuo juodosios magijos.. O mano minėti kerai apsaugo tik nedidelę teritorija ar tai būtų buveinė.. Palapinė ir taip toliau.. - tai pasakiusi mergina užsičiaupė ir laukė praktinės dalies.. nebuvo tikra dėl savo atsakymo, tačiau stengėsi būti pozityvi..
-
Turbūt vienas iš nedaugelio užsiėmimų, ko Klarė nepasiilgo per vasarą, buvo apsigynimo nuo juodosios magijos užsiėmimai. Kad ir kaip stengėsi, per šešerius metus taip ir neįgudo šiame moksle. O metų gale dar ir reikės egzaminą laikyti. Vien pagalvojus rankovėse slepiami delnai suprakaituodavo ir šalčiu galėdavo prilygti net psichams.
Grifų Gūžtos auklėtinei šiandien bent kiek pasisekė, prasmukusi pro kabineto duris pamatė čia jau gana retus svečius - suolus. Rodės mokslo metų pradžia bent kiek septyniolikmetės pagailėjo. Pasisveikinusi su profesore susirado atokesnį prie lango ir nusiteikė pozityviai. Tik taip galės ištverti pamoką.
- Gynėjo kerai. - Prabilo ilgaplaukė, stebėdamasi, kad nebuvo paminėti vieni iš pirmųjų. - Burtažodis Expecto Patronum iššaukia gynėją, kuris stipriausioje savo versijoje įgauną gyvūno pavidalą. Tai patikimiausias būdas apsisaugoti nuo psichų. Itin seni, galingi ir sunkūs kerai.
-
Mažoji, vos įlėkusi į klasę, guviai pasisveikino su profesore.
– Sveiki, mokytoja, – apdovanojo ją savo įprasta, vaikiška šypsena, – Kaip laikotės? Kaip atostogos? Tikiuosi, pailsėjote?
Ir, net nelaukdama atsakymo (greičiausiai pamiršo ko klaususi), nustryksėjo link suolo prie lango. Jai čia patikdavo sėdėti – jei pasidarydavo pernelyg sudėtinga išsėdėti susikoncentravus į pamokos temą, visada galėdavo nukreipti savo mintis (ir akis) už to, kas vykdavo kitapus stiklo.
Taip buvo ir šįkart. Už lango tolumoje matėsi jos numylėtasis miškas, pilnas grėsmių ir pavojų, taip ir viliojęs ją. Pradėjo nejučiomis vaizduotis, kaip, raita ant didelio juodai raudono drakono, įžengia į žmogaus kojos nemačiusias teritorijas ir nukauna visas bestijas, bandančias suėsti niekuo nekaltus vaikus.
Iš fantazijų pasaulio ją prikėlė bendramokslių balsai. Suvokė negirdėjusi nei vieno mokytojos žodžio, tačiau – dar energingiau negu įprastai – pasiruošė pabandyti šį bei tą atsakyti.
– Ar kalbate apie gynybinius kerus? Na, tikiuosi, kad taip, nes turiu šį bei tą pasakyti, – nusijuokė, – Jų yra daug, bet man labai patinka kerai Impedimenta. Žinot, jie labai įdomūs. Jie dažniausiai sulėtina auką, tačiau kažkas man sakė, kad gali trumpam ją visiškai sustigdyti ar net numušti tolyn. Įsivaizduojat tokią situaciją? – nusijuokė, lyg mintyse jau rėgėtų tokį vaizdą.
Jau buvo besisėdanti vieton, kai prisiminė dar ne viską pasakiusi.
– Ai ai! Žinot, ką dar prisiminiau? Tie kerai skleidžia labai gražią šviesą, turkio spalvos. Kartais dangus toks panašus būna ir tada yra labai labai gražu, – šyptelėjo.
Vėl pasodinusi savo minkštąją kėdėn, pasistengė susikaupti ties kitų mokinių atsakymais, tačiau labai greitai jos mintys nulėkė vieton, kur niekas ir nebuvo nieko girdėjęs apie gynybinius kerus.
-
Netrukus turėjo prasidėti pirmoji Vintės pamoka šiais mokslo metais. Beveik visą antrąjį kursą praleidusi ligoninėse, mergaitė nekantravo atsigriebti už prarastas dienas. Nors buvo šiek tiek nervinga, joje slypėjo ir nemažas entuziazmo kiekis. Žinoma, jo būtų buvę dar daugiau, jei ne tas susitikimas su Varno Nago vadovu... Tokios gėdos trumpaplaukė gyvenime nebuvo turėjusi. Niekuomet nebūtų to pripažinusi, tačiau ašarų nesuvaldė nei pokalbio su profesoriumi metu, nei visą vakarą, net rytą, po to.
Visgi dabar reikėjo pasistengti išmesti niūrias mintis iš jau ir taip visko prikimštos galvelės. Siekdama to, keliaudama į apsigynimo nuo juodosios magijos klasę didžiaakė niūniavo savo pačios sukurtą melodiją. Įvairiausios dainelės Adamson panosėje sukdavos nuolatos, gaila, ne visada geriausius momentinius kūrinius spėdavo išlieti ant popieriaus; daug jų taip buvo prarasta.
Įstraksėjusi į reikiamą kabinetą, keistuolė apsižvalgė bei pastebėjo draugę, su kuria susipažino dar pirmame kurse, jau Hogvartso legenda tapusią Norą. Mikliai pamojavus, aukštaūgės veide pasirodė šypsenėlė, ir ji priėjo prie vyresnės varniukės.
- Sveika, Nora. Kaip vasaros atostogos? Gal galėčiau šalia tavęs prisėsti?
Išklausiusi viską, ką pasakyti turėjo apsigynimo nuo juodosios magijos profesorė panelė Lewins bei linksma bendramokslė, Vintė pakėlė ranką ir, gavusi leidimą, prabilo:
- Jei gerai pamenu, vienas keisčiausių gynybos burtažodžių yra Langlock. Jis veikia, priklijuodamas aukos liežuvį prie gomurio. Tokioje situacijoje, žinoma, oponentas nebegali kalbėti, tačiau tai reiškia ne tik įžeidimų galimybės panaikinimą, o ir negalėjimą ištarti burtažodžių, kitaip tariant, negalėjimą burti.
-
Klausydama vaikų Lucy tik linkčiojo ir šypsojosi. Jai užrašų knygutės nereikėjo, tad ją padėjo vėl ant stalo ir su gan gera nuotaika nužvelgė visus.
- Taigi, šaunu, kad tiek žinote ir, kaip jau aišku, pamoka bus susijusi su burtažodžiais. Turėsiu nuvilti, kad reikės poros, tačiau, manau, keblumų nekils, o jei kažkas labai norės galės stoti, kad ir su manimi, - su šypsena ji atidarė apatinį stalčiuką ir išėmė iš jo vieną spragsintį ugnies kamuoliuką. Jis visiškai nedegino odos, tik kažkiek kuteno. Tada atidarė aukščiau esantį stalčių ir išėmė dėžutę, kurioje buvo dar dvi dėžutės, o tose dėžutėse lapeliai.
- Išsitraukiate pagal savo kursą lapelį, ant dėžučių parašyta, kuriems kursams kuri, ir šiandien galėsite naudotis tik gautuoju burtažodžiu ir šia linksma ugnele, manau, reikės jums daugiau nei vienos. Sustoję vienas prieš kitą susitarsite, kuris puls, o kuris ginsis, aišku, vėliau apsikeisite. Pavyzdžiui, galbūt vienas vaikas gaus... Aque eructo ... Jo draugužis turės taikytis į jį su ugnele, jei pataiko, sveikinu, ją pataikius turėtų sprogti, nieko ypatingo, - patraukusi pečiais Lucy tęsė. - Tačiau esmė apsiginti su tokiu gan keistu burtažodžiu. Ar žmogutis bandys paleisti vandenį į veidą, kad priešininkas nieko nematytų, ar išmušti tą ugnelę... Jūsų pasirinkimas, bet, tikiuosi, esmę supratote, - baigusi kalbėti mergina atsisėdo į savo vietą ir laukdama, kol mokiniai pasiims lieptus daiktus, pamojo burtų lazdele ir klasėje eilinį sykį nebeliko suolų su kėdėmis.
[[Susirandate porą, pasiimate lapelį ir kokias tris ugneles (galit mažiau, galit daugiau), primenu, jos sužeisti negali. Tada stojate vienas prieš kitą ir kovojate. Ugneles reikia mėtyti, tad nepamirškite, kad reikia ir taiklumo, o tam, kuris ginasi, teks pasukti galvą, kaip pasirinkti kiek įdomesnius burtažodžius.
1-3 kurso mokinukams lapeliuose gali būti: accio, aguamenti, aqua eructo arba koks nors lengvesnis išgalvotas burtažodis (tuo atveju parašyti man į A.Ž. ir trumpai pasakyt, ką jis daro).
4-7 kurso mokinukams lapeliuose gali būti: žemesnio kurso burtažodžiai, protego, muffliato, Lumos maxima arba koks nors nesunkus išgalvotas burtažodis (tuo atveju parašyti man į A.Ž. ir trumpai pasakyti, ką jis daro)
Norėčiau 3 postukų, sėkmės!]]
-
Nihal šiandien jautėsi apsnudusi, o išgirdusi teorinį klausimą į jį net nesiruošė atsakyti, nors atsakymą tikrai žinojo.. Išgirdus praktinę dalį šiek tiek apsidžiaugė, nes ši atrodė daug smagesnė ir įdomesnė.. Tik buvo ta bėda, kad jai sunkiai sekėsi susirasti porininką, tiksliau ji nebuvo pratusi dirbti dviese, o dar kai kaži ar su ja kas dirbs..
Stevie? - išvydusi merginą Nihal lupų kampučiai kilstelėjo, o veidas nušvyto lyg naujai gimus.. puiku.. tad nieko nelaukusi mergina nutipeno iki merginos..
- Sveika, norėtum kartu dirbti? Visai smagiai skamba ši praktinė dalis.. - šyptelėjo mėlynplaukė ir nužingsniavo pasiimti ugnelių ir lapelį.. Kiek čia jūsų imti, manau.. tryjų užteks.. Tad nieko nelaukusi antrakursė iš dežutės skirtos jos kursui išsitraukė lapelį, tačiau į jį nežvilgtelėjo, ir pasiėmė tris ugneles.. ir vėl grįžo prie merginos..
- Na aš jau pasiruošusi.. - šyptelėjo ir laukė kol Stevie pasiims tai ko reikia..
-
Apsigynimas nuo juodosios magijos buvo Stevies arkliukas. Tačiau teorinė dalis jai pasirodė siaubingai neįdomi, todėl ji nė nesistengė atsakyti į klausimą. Tačiau praktinė pasirodė esanti kur kas geresnė. Vos išgirdusi, kad reikės dirbti poromis, Stevie pagalvojo apie Nihal. Vos tik pagalvojo, pamatė, kad ji jau yra priėjusi ir siūlo dirbti kartu.
- Žinoma! - sušuko Stevie. - Turėtų būti įdomu.
Trečiakursė priėjo prie profesorės stalo pasiimti reikalingų daiktų. Kaip visada, ji nė nežiūrėjo, ką ištraukė, tik skubiai pasiėmė, ką reikia, ir grįžo pas draugę.
- Kiek paėmei tų ugnelių? Manau, trijų turėtų užtekti, - grįžusi pasakė Stevie. - Galbūt nori pirmiau pulti mane? Skamba keistokai, ar ne? Bet nebijok, aš ginsiuosi.
Trečiakursė buvo patenkinta šia praktine užduotimi, nes jai atrodė, kad būtent tai ir yra apsigynimas nuo juodosios magijos.
- Manau, galime pradėti, - po kiek laiko pratarė Stevie ir pasiruošė gintis.
-
Miona skendo savo mintyse ir nė pati nesuvokė, jog pragalvojo visą laiką, kol mokytoja aiškino temą, uždavė teorinį klausimą ar klausimus (Miona to nė pati nežinojo) ir kol vaikai į juos atsakinėjo. Žinoma, ji matė, kaip kruta mokytojos lūpos, kaip priekyje ir iš šonų švysčiojo mokinių keliamos rankos. Viską girdėjo lyg būtų sėdėjusi ne sausame mokykliniame suole, o ramiai snaudusi po vandeniu.
Mergaitę pabudino, tiksliau, privertė sutelkti dėmesį, mokytojos delne spragsintis ugnies kamuoliukas. Iškart atbudo visi pojūčiai ir šviesiaplaukė ėmė klausytis. Poromis? - šis žodis išgąsdino antrakursę. Mergaitė paniškai apžvelgė klasę ir žvilgsnis užkliuvo į per vieną suolą toliau nuo rudaakės sėdinčią nematytą šviesiaplaukę. Atrodė už ją metais ar dviem vyresnė. Gal nieko baisaus nenutiks, jei pakviesiu ją? Regis, ji taip pat ieško poros. Giliai įkvėpus, Miona Hera atsistojo ir priėjo prie mergaitės.
- Gal norėtum, kartu atlikti šį darbą? Neturiu sau poros, tai pastebėjau, kad ir tu be jos... Ką manai? - kuo maloniu šypsodamasi, paklausė vienuolikmetė, kurios gimtadienis buvo jau visai ne už kalnų.
-
Nihal laukė, kol mergina grįš, nes ši nubėgo pasiimti reikalingų priemonių.. Tai yra ugnelių ir burtažodžio... Na ką Nihal, turėsi būti taikli..
- Aš tris pasiėmiau, manau man turėtu užtekti, - šyptelėjo grifė, - na gerai, galiu pradėti.. Nebijau, gali ir nesiginti.. - juokaudama užbaigė mėlynplaukė ir atsistojo toliau nuo Stevie..
Nihal buvo gan drąsi, o tokios pamokos jai atrodė kaip tik tinkamos, juk tokia praktika gali praversti ir realybėje, aišku, tą kart turbūt ne nuo ugnelių reiktu gintis, tačiau praktika yra praktika, kuri visada yra kažkur pritaikoma..
- Na ką pasiruošusi, - tai pasakiusi mergina ėmė taikytis, kad neprašautu pro šalį, nes būtų daug labiau gėda.. aš tikiu savimi, tikiu, tikiu, tikiu.. - tai pamąsčiusi antrakursė nieko nelaukė ir paleido ugnį į Stevie..
-
Stevie stovėjo ir laukė, kol draugė ją užpuls. Pačiai tokia mintis atrodė keista, bet tai buvo visiška tiesa: Nihal ruošėsi pulti. Tik tada, kai porininkė paleido ugnį, Stevie prisiminė, kad rankoje ji turi lapelį, ant kurio parašytas burtažodis.
- Aguamenti, - tyliai perskaitė Stevie. Ji gyvenime nebuvo girdėjusi tokio burtažodžio, dėl to buvo tikra, kad jai nieko neišeis. Belieka tikėtis, kad Nihal nepataikys.
Nors trečiakursė žinojo, kad ugnelė nieko nepadarys, nebuvo jauku žiūrėti, kaip kamuolys artėja. Kai jis buvo pakankamai arti, Stevie sušuko:
- Aguamenti!
Nieko neįvyko, o ugnies kamuolys vis artėjo ir artėjo.
- Aguamenti! - dar kartą sušuko Stevie. Šį kartą iš lazdelės galo pasipylė vanduo. Jis ugnies nesustabdė. Tačiau kadangi vanduo plūdo į priešingą pusę, jis šiek tiek sumažino ugnies greitį ir Stevie spėjo pasilenkti ir išsisukti.
- Taikliai mėtai, - pratarė trečiakursė, kai ugnelė nukrito ir kiek padegusi užgeso. - Oho, nesitikėjau, kad būsiu tokia įsitempusi, - pridūrė. Ir nesuprato, ar tą pasakė, nes reikia pasiteisinti, ar tiesiog norėjo pasidalinti jausmais.
Stevie žinojo, kad dabar jos eilė paleisti ugnį ir nekantraudama to laukė. Tačiau pirmiausia reikėjo susikaupti, todėl ji nusisuko nuo Nihal ir nutilo.
-
Kol ugnelė keliavo iki Stevie ir ši bandė gintis, Nihal perskaitė tai kas buvo parašyta ant lapelio.. Aqua eructo Kas čia per velnias? Turbūt likimas mėgsta žaisti su manimi ir krečia šposus.. Na turbūt išbandysiu ir sužinosiu, va tau ir bus nauja patirtis.. mąstė Nihal laukdama Stevie atakos..
- Sakyčiau neblogai.. - nutęsė mėlynplaukė žvilgtelėjusi į ugnelę, kuri jau ėmė gęsti.. - dėl taiklumo nesu tikra, tačiau šįkart buvo visai ne pro šalį, - šyptelėjo grifė. - Tai aš tikiu, kad tu įsitempusi, artėja mano eilė ir aš išties jaučiuosi keistai.. - su šiokia tokia baimės giesmele balse ištarė violetinių akių savininkė. Kaip aš to daryti nenoriu, be to tas burtažodis visiškai negirdėtas.. O jei nepavyks tai susimausiu ir apsikvailinsiu.. Tad Nihal pamiršusi visas baimes ir gavusi daugiau pasitikėjimo savimi atsistojo prieš nusisukusią Stevie ir nieko nelaukusi ištarė tą nelemtą burtažodį..
- Aqua eructo - nieko nenutiko.. Nepasiduok Nihal naudokis proga, tad save padrąsinusi mergiotė bandė dar sykį.
- Aqua eructo - ir iš jos lazdelės ėmė lašėti vanduo.. Gal profesorė juokauja, ką su tokia apsauga padarysi? - Kiek nerimastavo Nihal, kai pradėjusi judinti lazdelę srovė ėmė didėti ir nusitaikė tiesiai į Stevie.. Kol ši ruošėsi mėlynplaukė norėjo pirmauti.. Tad leido srovę tol, kol mergina atsisukė.. Apipurškė jos veidą.. ir maža to dar vis nepaleido lazdelės.. Kad ši kuo prasčiau nusitaikytu..
-
Pajutusi vandenį Stevie nustebusi atsisuko. Tada vanduo pradėjo prausti jai veidą. Trečiakursė apsižvalgė ir galiausiai pamatė, kad tai Nihal darbas.
- Klausyk, juk dabar aš puolu, - šyptelėjo Stevie, stengdamasi neprisigerti visur lašančio vandens.
Stevie paėmė pirmąją ugnelę ir jau norėjo paleisti ją į porininkę. Mergaitė nusitaikė, tačiau tada ugnelė išsprūdo iš rankos ir šiek tiek pasmilkusi užgeso.
- Kas per... - vos nenusikeikė grifiukė. Ji paėmė antrą ugnelę ir kurį laiką palaikė rankoje, norėdama būti tikra, kad bent šita neiškris. Jeigu ir šitą išmesiu nežinia kur, tai supyksiu apmaudžiai pagalvojo Stevie, apmąstydama visus užkliuvimus ir nelaimes, kurie jai nuolat nutinka Hogvartse. Galiausiai ji jautėsi pasiruošusi. Mergaitė pakėlė ranką ir švystelėjo ugnelę. Kurį laiką atrodė, kad ji lekia tiesiai Nihal į galvą. Tačiau jau būdama netoli jos, ugnelė keistai pasisuko į šoną ir praskriejo pro šalį.
Stevie riebiai nusikeikė ir nusisuko nuo draugės, nes nenorėjo parodyti savo apmaudo.
-
Teorinę dalį Matthew prasnaudė. Jis, žinoma, nežinojo atsakymo į klausimą ir nė nesistengė klausytis, ką pasakoja kiti. Kažkur mintyse sukirbėjo mintelė, kad gal ir būtų neblogai paklausyti, tačiau berniukas buvo pernelyg tingus.
Tačiau kai profesorė pradėjo pristatinėti praktinę užduotį antrakursis atsibudo. Ar ji ir vėl bando mus užmušti? pasipiktino grifiukas. Jam kėlė siaubą pernai metų pamokos, o čia, ko gero, bus dar blogiau... Ir dar porininko ieškoti... atsiduso Matthew. Jis nė neketino nieko ieškoti. Jeigu mokinių yra lyginis skaičius, kas nors prieis. Jeigu ne... Ką gi, jis gali praktikuotis ir su mokytoja. Ji bent jau nesišaipys iš manęs. Gal šmėstelėjo Matthew galvoje.
Vis dėlto berniukas pasiėmė tai, ko reikėjo praktikai. Su priemonėmis jis grįžo į savo suolą ir pradėjo kantriai laukti.
-
Nihal save pamalonino tuo, kad draugė dabar prieš ją stovėjo visa šlapia, o be to pirma ugnelė net nepasiekė mėlynplaukės, ji paprasčiausiai išslydo Stevie iš rankų.. Gal visai ir neblogai pulti prieš leidžiant draugei, juk taip ji prarado taiklumą, o jei ugnis ir būtų skriejusi link manęs aš tikrai būčiau spėjusi pasitraukti..
- Nepergyvenk, - šyptelėjo Eris, - ne visi juk turi taiklią akį... - Violetinių akių savininkė bandė drąsinti draugę, kad ši per daug nesinervuotu ir ant jos neužpyktu, tačiau tai praktika.. O ją darai kaip nori, tad mergina tik patraukė pečiais ir laukė, kol mergina nusitaikys kita ugnele.. Tačiau ir šis bandymas buvo nesėkmingas...
- Nesikeik tu ten, viskas gerai, dabar rodos mano eilė pulti, tavo gintis, - pakankamai ramiai tai suburbėjo Nihal, tačiau mintyse ji labai džiaugėsi, kad jai pasisekė, juk dažniau jai viskas nesiseka, nė sekasi, tačiau šįkart visai neblogai..
- Na pasiruošusi? - klaustelėjo draugės ir į ją nusitaikė, tačiau nuo sudrėkusių rankų, ugnelė nuskrido į kitą pusę.. - Ups, - tik šyptelėjo Nihal ir pasivalė rankas į apsiaustą.. - Na dabar.. - vos tai spėjusi ištarti Nihal pasiruošė mesti ją į draugę.. ir numetė ją link jos..
-
Kaylie teorinė dalis buvo gan įdomi, turbūt dėl to, kad ši žinojo atsakymą ir priedo dar į jį atsakė.. Tiesa sakant ji savimi didžiavosi.. Kay, kad ir kokia nevėkšla būtum, tačiau sugebėjai pirmą kartą gyvenime sudalyvauti ne tik praktikoje, bet ir teorinėje dalyje.
Išgirdus praktinę dalį nuotaika dingo, pasimiršo visos laimingos gaidelės ir dabar tik galvoje skambėjo tai, kur susirasti porininką, Kay mokėjo bendrauti, tačiau dirbti porose jai nelabai patiko ir sekėsi, nes tai dažnai susipykdavo su žmonėmis arba palikdavo gan blogą įspūdį.. Tad mergina pasinervavusi dar keletą minučių atsistojo ir nuslinko link profesorės stalo, kur išsitraukė lapelį ir pasiėmė tris ugneles.. Manau užteks, kam man ten jų daug reikia.. Grįždama atgal ji jau buvo pasiruošusi dirbti su apsigynimo nuo juodosios magijos profesore, kai užmatė vaikiną.. Kuris rodos neturi porininko.. Tad priėjo arčiau..
- Ee.. Labas, šitas gal nori kartu dirbti? - Ji matė, kad vaikis už ją jaunesnis, tačiau jai labai reikėjo kolegos.. - Va aš jau viską turiu ir jai sutinki, manau galim pradėti, anksčiau pradėsim, greičiau baigsim, - tai pasakiusi rudaplaukė šyptelėjo ir laukė vaikio nuomonės..
-
Matthew snūduriuodamas sėdėjo suole, kai jį kažkas užkalbino. Berniukas net stryktelėjo.
- Eee... Labas, - pagaliau ištarė jis. - Taip, žinoma, man irgi reikia ko nors, su kuo galėčiau dirbti.
Matthew nustebo pamatęs, kad mergina yra, kaip jam pasirodė, gerokai vyresnė, be to, visiškai nematyta. Ką aš veiksiu su ja? Ji tikrai jau kokiam penktam, o gal ir šeštam kurse pagalvojo antrakursis, tačiau porininko reikėjo, tad ilgiau nebesvarstydamas Matthew atsistojo.
Grifiukas nebuvo tikras, ar suprato, ką reikia daryti. Tačiau aplinkui jau matėsi dirbantys mokiniai, tad berniukas pažiūrėjo, ką daro kiti ir nutarė daryti tą patį.
- Aš pradėsiu, gerai? - paklausė Matthew ir nelaukdamas merginos atsakymo pasiruošė paleisti ugnelę į ją. Antrakursis ilgokai taikėsi ir pagaliau paleido ugnelę merginos link. Matthew nenorėjo žiūrėti, kas dabar bus, tad nusisuko į kitus mokinius.
-
- Nevėkšla aš, - tyliai sumurmėjo Stevie. Ji nežinojo, ar Nihal ją išgirdo ir, tiesą sakant, nebuvo tikra, ar nori, kad draugė girdėtų. Stevie buvo labai nepatenkinta, kad jai šitaip nepasisekė. Mergaitė mėgo visada būti tiksli ir teisinga. O čia dvi iš eilės ugneles sugadino...
- Gera tau kalbėti, kai pataikai, - šyptelėjo Stevie draugei, tikėdamasi, kad ši nepamanys, kad tai kažkoks piktas sarkazmas. - Reikia dažniau kvidičą žaisti, gal tada taiklesnė būčiau.
Šį kartą ir Nihal viskas nesusiklostė sėkmingai. Stevie pasibjaurėjo savimi, bet suprato, kad ji dėl to džiaugiasi. Čia tik dėl to, kad aš tingiu gintis bandė save pateisinti trečiakursė. Vis dėlto tas jausmas mergaitei nebuvo malonus.
Netrukus Nihal paleido dar vieną ugnelę. Stevie perskaitė burtažodį ant lapelio ir iškėlė lazdelę.
- Aqua eructo! - sušuko mergaitė. Ir pati gerokai nustebo, nes pasisekė: iš lazdelės paleista srovė nukreipė ugnelę nuo jos.
- Na gerai, aš dar kartą pabandysiu, - garsiai pasakė Stevie ir nusitaikė dar kartą. Mergaitė ilgokai taikėsi ir pagaliau paleido ugnelę. Laimei, šį kartą atrodė, kad metimas pasieks tikslą...
-
Kaylie džiaugėsi, kad vaikinas sutiko su ja dirbti, nes profesorė atrodė gan griežta, tad su ja nebūtų buve taip įdomu..
- Man tinka, - šyptelėjo mergina ir žvilgtelėjo į lapelį.. Protego.. skydiniai kerai, žinau aš juos, nebus sunku..
- Na pradėkim.. - pašaipei šyptelėjo Kay ir tik pamatė, kad jau ugnelė skrenda link jos, tad nieko nelaukusi ji ištiesė lazdelę..
- Protego, - Ir deja merginos ugnelė nepasiekė, ji tuo džiaugėsi, nes būtų keista, jai ji būtų neapsigynusi, tuo lab, kad yra už vaikiną tikrai vyresnė.. - Na dabar mano eilė, - burbtelėjo Kay ir nusitaikė į vaikiną.. Na ką dabar tau laikas gauti į kaulus, - tai pamįslyjus šyptelėjo mergiotė ir nusitaikė į vaikį.. Taikėsi gan ilgai ir štai ugnelė jau lėkė link grifo, kuris nežinia ar buvo pasiruošęs ją atmušti..
-
Nihal jautė merginos nepasitenkinimą, o tuo labiau, kad mėlynplaukei sekėsi geriau, tad šįkart Nihal nusprendė prasileisti... Na tiksliau apsimesti, kad ginasi, tačiau nesėkmingai, kad mergina taip savęs nesmerktu.. o savimi didžiuotusi..
- Na tiesa sakant negera, - šyptelėjo Nihal ir žvilgtelėjo į Stevie, kuri puikiausiai apsigynė.. - Sakyčiau, šitas geras buvo, - nusviedė pagyrimą grifei ir žvilgtelėjo į laikrodį, - ou, tuoj ir pamoka baigsis..
Na ir štai atėjo trečiakursės eilė mesti paskutinę jos rankose laikytą ugnelę, Eris kiek susinervavo, tačiau stengėsi to nerodyti.. Nes nenorėjo prasileisti, o rankos buvo per daug drėgnos, kad lazdelę ji galėtu tvirtai laikyti..
Ir štai ta gelsvai - rausva ugnelė skrido tiesiai į Nihal, ši dar bandė sakyti burtažodį..
- Aqua eructo - tačiau nespėjo, iš lazdelės nulašėjo keli lašai vandens, o per tą laiką tas raudonas kamuolys trenkėsi violetinių akių savininkei į pilvą..
- Na sakyčiau šaunu,- susirūpino Nihal ir grįžo į savo vietą..
-
Netrukus prie mažosios (kad ir penkiolikmetės) prisėdo Vintė. Mergaitės veidė atsirado dar platesnė šypsena, atsiradus laisvom ausim, kurias būtų galima užimti savo plepėjimu.
– Žinoma, sėskis! – šyptelėjo, patraukdama savo kuprinę arčiau lango, kad šioji netrukdytų suolo draugei, – Vasara nuostabi! Buvom su Tore Norvegijoje, žinai, mes ten kažkada gyvenome. Buvo taip gera sugrįžti ten, svečiavomės pas močiutę. Ji augina tiek įdomių gyvūnų savo ūkyje! Nors buvo daug darbo, reikėjo jai vis padėti, tačiau man tai ne bėda! Bent jau pailsėjau nuo knygų, nors jau per porą dienų spėjo mus užkrauti mokslais. Ir ko visi profesoriai taip spaudžia? Suprantu, kad manęs šiemet laukia ypatingos svarbos egzaminai, bet iki jų gi dar beveik visi metai! O per juos tiek visko gali nutikti, – nusijuokė, – Oi, bet aš čia tiek kalbu. Kaip tu? Patiko atostogos? Gaila, jos taip greitai prabėgo, man norėjosi dar...
Tolesnę jos žodžių tiradą nutraukė profesorė, iš kažin kur ištraukusi ugnies rutuliukus. Čia tai bent! Tokios užduotys mažajai patikdavo, ypač, kad bus galima pažaisti karą!
– Ei, nori būt poroje su manim? – pasiteiravo šviesiaplaukės ir, net nelaukusi atsakymo, pašoko ir nuskubėjo link skrynelių.
Iš vyresniems skirtos dėžutės išsitraukė burtažodį sau ir jį persiskaitė. Jau buvo beinanti atgal, kai prisiminė Vintę, tad paėmė lapelį su burtažodžiu ir jai.
– Štai, imk, – padavė trečiakursei popieriuką, – Nori pradėti?
-
Matthew tik girdėjo, kaip porininkė, net vardo jos nežinau, bandė apsiginti, tačiau nematė, kaip jai pasisekė. Berniukas neabejojo, kad kurioj nors vietoj susimovė, tad nenorėjo žiūrėti.
Tačiau tada teko atsisukti, nes mergina jau ruošėsi paleisti savąją ugnelę į Matthew. Grifiukas perskaitė burtažodį ant lapelio ir iškėlė lazdelę. Kokia nesąmonė mąstė jis. Kada nors tikrai per kokią nors pamoką mirsiu...
Ir štai ugnelė jau lekia link Matthew. Berniukas kiek susijaudino, tačiau ryžtingai sušuko:
- Akvamenti!
Iš lazdelės galo neištryško nė lašelis vandens. Matthew pakartojo burtažodį. Ir - oi siaube - ugnelė tapo tikra ugnimi, kamuolys gerokai išaugo. Ir jau buvo visai arti berniuko. Šis išsigandęs bandė pasilenkti, tačiau ugnies kamuolys užkliudė galvą ir nukrito. Matthew, laikydamasis už paliestos vietos, kurios, tiesą sakant, visai neskaudėjo, piktai pažvelgė į lapelį. Kokia nesąmonė ten parašyta? piktinosi berniukas.
- Taip, žinoma. Ten parašyta aguamenti, ne akvamenti... - tyliai sumurmėjo jis. Nors dabar bijojo net pažvelgti į merginos pusę, Matthew žinojo, kad yra jo eilė paleisti ugnies kamuoliuką. Jis jų rankoje dar turėjo du. Svarstė paleisti abu iš karto, bet vėliau apsigalvojo. Gal ir gerai: pirmasis kamuoliukas išslydo iš rankos ir užkrito tiesiai Matthew ant kojos. Berniukas pradėjo šokinėti ant kitos ir keiktis.
- Kas čia per pamoka?.. - tyliai užbaigė jis.
Po kurio laiko jis paleido ir paskutinį kamuoliuką. Kažkur į porininkės pusę, tačiau beveik nė nesitaikė.
-
Atėjęs į kabinetą, kur turėjo vykti Apsigynimo nuo juodosios magijos pamoka, pasisveikino su profesore ir atsisėdo į vieną iš laisvų vietų. Tikiuosi bus pamokos įdomios kaip ir praeitais metais. Praklausęs teorinę pamokos dalį, nes neturėjo jokių minčių, ėmė laukti kol bus paskelbta pamokos praktinė dalis, nes ji jam geriausiai sekėsi ir labiausiai patiko. Profesorei išdalinus taškus, išaiškinus ir paskelbus praktiką, Morisas apsidairė po klasę ieškodamas sau poros. Pamatęs klastuolę, kurios kiek žinojo vardas ir pavardė buvo ilgoki, nuėjo prie jos ir paklausė:
-Labas, nenori dirbti drauge? Nebent jau turi su kuo, tada eisiu ieškoti kito žmogaus, -užkalbino ir ėmė laukti atsakymo kuris kaip jis tikėjosi turėjo būti ,,Taip".
-
Kiek per savo trumpą gyvenimėlį buvo patyrusi, Apsigynimui Nuo Juodosios Magijos reikėdavo lazdelės. Būtent ją pasiruošusi švilpiukė atėjo į pamoką ir klestelėjo maždaug klasės viduryje, nes manė, jog sėdint gale gali tiesiog nusnųsti, o klasės priekyje mokosi gabiausi, kuriuos labiausiai pastebi mokytojai. Klausėsi kitų atsakinėjimo ir bandėsi dėtis visą tą informaciją į galvą, tačiau nelabai sekėsi. Išgirdusi, kad reikia rasti porą, švilpiukė nusigando ir apsidairė, kadangi nesimatė Kajaus, Roanos ar tos pačios pleputės Gajos, nelabai kitų pažinojo. Perbraukė plonais pirščiukais per į uodegą surištus šviesius plaukus bei dar sykį baukščiai apsižvalgė. Bijojo ką nors užkalbinti. Pasigirdus balseliui visai šalia, vos nekrūptelėjo, tačiau atsisukus ir pamačiusi ne kokį siaubingai ištysusį aukštą septintakursį klastuolį, o grifiukę, ne ką vyresnę už ją pačią, šyptelėjo.
-Labas,- pasisveikino, nes žinojo, kad tai - be proto svarbu norint susipažinti su naujais žmonėmis, nes jei sukelsi nemandagios įspūdį, gali tave net atstumti, o kadangi šią pamoką buvo išmokusi, jei tik nepamiršdavo, pasisveikindavo.- Ak taip, žinoma, su mielu noru,- šyptelėjo.- Aš Wrena. O kuo tu vardu?
Mergaičiukė kiek sudvejojo ar jos vardas nepasirodys keistas, tačiau netrukus nuėjo ir pasiėmusi tris ugneles bei lapuką, kurio nedrįso iškarto atsiversti ir perskaityti, mat bijojo, jog nežinos šio burtažodžio.
-
Karen atėjo į pamoką nė trupučio nepavargusi, tad kuo maloniausiai pasisveikino su profesore ir atsisėdo į galinį suolą. Kadangi nežinojo atsakymo į klausimą Rasel ,,ištempusi" ausis klausėsi ką kalba kiti ir bandė įsisąmoninti informaciją, nors nebuvo garantuota, kad bent pusę jos atsimins. Profesorei išdalinus taškus, papasakojus kas šiandien bus daroma praktikoje ir kad reikia susirasti porininką Džekė iš karto ėmė dairytis sau poros, bet jei nespėjus jos susirasti prie jos atsirado klastuolis kuris pasiūlė dirbti kartu ir jei jau buvo matytas
-Gerai Morisai? -pasitikslino ji vardo, nes buvo pamiršusi, o gal ir niekados nežinojo. -Galime dirbti drauge. Einam pasiimti lapelių ir tų kamuoliukų arba kas jie tokie yra, o tada susirasim kokią vietą kur galėsim pasipraktikuoti, -išbėrė žodžius ir patraukė prie stalo.
Pasiėmusi lapelį ir keturis kamuolius kuriuos turėjo mėtyti į klastuolį. Apsidairiusi pamatė, kad netoli durų yra laisvos vietos, tad patraukė link ten. Susidėjusi ugnies kamuolius ant žemės, pasižiūrėjo į savo lapelį kuriame buvo parašyta: Accio
Ką man su juo daryti... Žinau, kad reikia prisišaukti daiktą su juo, bet kokį? Gal pagalvę, kad neakaudėtų? Taip reikia pagalvę.
-Gal tu pradėk? Nu mėtyti tuos kamuolius į mane? -paklausė mergina.
-
Rudaplaukę nustebino toks naujosios pašnekovės entuziastingumas ir plati šypsena. Vardas, rodėsi, mergaitei labai tiko. Lyg ir paukštelio pavadinimas tai buvo. O ši mergaitė Mionai pasirodė itin šviesus ir linksmas žmogus. Visai kaip paukštelis.
- Mano vardas Miona. Malonu susipažinti, - grifiukė džiaugėsi, kad pakalbino tokį šiltą žmogų. - Manau, jau reikia pasiimti ugneles, tai gal einam?
Prie mokytojos stalo būriavosi keli mokiniai. Kai kurie žavėjosi užduotimi, o kai kurie, rodėsi, nelabai žinojo, ką daryti. Miona buvo maždaug per viduriuką. Norėjosi išmėginti tas ugneles, bet nežinojo, kaip tai darys. Vos patrumpėjus eilei, mergaitė galėjo iš arčiau pasižiūrėti į lapelius ir tas gražiai spragsinčias ugeneles. Mergaitė nekantravo ir atėjus jos eilei, mergaitė akimirką pamąsčiusi pasiėmė lapelį ir tris ugneles, kurios maloniai šildė ir kuteno odą.
Pasimėgavusi šiluma ir grįžusi prie suolo, mergaitė žvilgtelėjo į lapelį. Accio? Na, nesudėtinga užduotis dabar, - pagalvojo mergaitė.
- Gal aš galėčiau pradėti svaidyti ugneles? - paklausė antrakursė. Jai buvo smalsu, kokį burtažodį ištraukė Wrena.
Paėjėjusi keletą žingsnių nuo porininkės, mergaitė pabandė nusitaikyti. Ji nebuvo taikli metikė. Žiobarų pasaulyje mergaitė žaidžiant ,,Kvadratą” su kitias klasiokais, būdavo dažnai nusiunčiama į užkvadratį, o ir pačiai nesisekė kitų iškirsti. Kiek susijaudinusi dėl to, kad galbūt nepavyks pataikyti, medaus spalvos plaukų savininkė pamėgino taikliau nusitaikyti ir metė pirmąją ugnelę į švilpę.
-
Labai atsargiai, bijodama, lyg lapelis galėtų plyšti, atsivertė ir pamatė burtažodį. Ventus. Prasčiausia buvo tame, jog nė nenutuokė ką reiškia šis burtažodis, stebėjo popierėlį bandydama prisiminti - juk kažkada mokėsi ar bent jau apie tokį skaitė, profesorė nabūtų leidusi jai gauti per sunkaus burtažodžio, juk ir visi kiti mokinukai, priskiriami prie mažiukų (ketvirto kurso Alder bijojo dėl to, kad bus laikoma jau prie didesnių ir užduotys taps sudėtingesnėmis).Tiesą sakant, gerokai sunerimo - o kas, jei bus palaikyta visiška nemokša, tačiau Mionos klausti ką reiškia burtažodis nedrįso, kas buvo josios prastokas įprotis - ne visuomet viską išsiaiškinti, tačiau jau buvo per vėlu. Išgirdusi, kad grifiukė pradės, šyptelėjo ir linktelėjus atsitraukė gerokai atgal. Laikydama iš ąžuolo padirbtą lazdelę, stebėjo Mioną, kaip ši meta ugnelę ir netrukus, lyg iš kažkur prisiminus lazdelės judesį (taigi žinoma, jog prisiminus, skaitė apie šiuos kerus kažkuriame vadovėlyje) mostelėjo lazdele ir suraizgius nesunkų ornamentą, ištarė burtažodį:
-Ventus!- deja, mokinukė nebuvo tinkamai susikaupus, tad vėjas tiesiog pakreipė taikliai mestą ugnelę į šoną ir ji praskrido pro kairįjį švilpiukės šoną. Vėjelis. Va kas yra tas Ventus. Kaip aš anksčiau nesusiprotėjau?
Šviesiaplaukė atsisukusi pamatė, kaip ugnelė atsitrenkia į suolą ir garsiai pokštelėjusi susprogo išnykdama. Nieko, Miona turi dar dvi ugneles. Kiek nusiraminusi, mat bent šis tas pavyko, pasiėmė vieną iš trijų savo ugnelių ir pasistengusi nusitaikyti, metė į grifę. Kaži, o jinai žino savo burtažodžio reikšmę? Mergaičiukė susimąstė paskutiniąją sekundę, bet prisiminė, jog tai ji, o ne kas kitas yra kilus iš žiobarų šeimos ir labai daug ko nežino.
-
Kaylie buvo juokinga stebėti vaikį. Šiam visiškai nesisekė, jis atrodo ir turėjo apsiginti, tačiau jam ne kaip sekėsi, mergina to burtažodžio nežinojo ir pati nesuprato kodėl jis neveikia, tačiau turbūt berniūkštis, kurio vardo mergina nežinojo kažką ne taip darė..
Grifui neapsigynus, atėjo jo eilė, tačiau ir ši buvo nelabai sėkminga, viena ugnelė atsitrenkė jam į koją, jos neatrodė labai pavojingos, tačiau turbūt kažką jaust vistiek vaikinas turėjo..
Kay laukė kol tas ugninis kamuolys pasieks ir ją, tačiau šis labai nukreivaliojo ir Mateo te reikėjo pasilenkt.. Ji net nenaudojo burtažodžio, kuris buvo duotas ir, kurį vartojo ankščiau..
- Na manau neblogai, - šyptelėjo Kay ir rankoje laikė dar dvi ugneles.. Galvojo ar leisti po vieną ar iškart dvi, bet pamačius vaikino nesėkmes nusprendė pajuokauti ir paleisti dvi iškart..
- Pasiruošęs? - Pašaipiai paklausė grifė ir iš pradžių metė vieną ugnelę, po kiek laiko paleido ir kitą, tačiau toji nuskrido kažkur į kitą klasės pusę..
- Ups..
-
Mergaitė stebėjo, kaip žaižaruojanti ugnelė skrieja porininkės pusėn. Gal ir neblogai mečiau... - pagalvojo, tačiau greit mintis išgaravo, kai Wrena paskutinę sekundę išsisuko nuo lekiančio kamuoliuko. Antrakursė nusišypsojo švilpei. Kamuoliukas praskriejo pro pat mergaitės šoną. Metikė stebėjo, kaip ugnelė pokšteli ir mažytės žiežirbos tiesiog išgaruoja. Gražiai, - pasigrožėjo vaizdiniu grifiukė.
Surimtėti privertė Wrenos pasiruošimas mesti kamuoliuką. Miona Hera susitelkė į lšviesiaplaukės rankoje laikomą liepsnelę, kuri netrukus jau skriejo vienuolikmetės link. Jau po akimirkos, mostelėjusi lazdele ir gan ryžtingai pasakiusi burtažodį, kairėje rankoje laikė paprasčiausią knygą, kuri atlėkė nuo josios suolo. Tačiau rudaplaukė nespėjo prisidengti ja sau dešinio peties ir išgirdo pokštelint ugnelę.
- Ak, štai ir nepavyko man. Na, ką gi, - kiek nusivylusi savimi padėjo knygą atgal ant suolo ir paėmė liepsnelę. Pasiteiravusi, ar Wrena jau gali gintis, sviedė liepsnelę, kuri kažkaip įgijo svorio. Mergaitė abejojo, ar pataikys. Tai, kad tariama varžovė išsisuko nuo ugnelės, kiek sutirpdė Mionos pasitikėjimą savo jėgomis, ir antrakursė jau nebesitikėjo, kad pataikys. Net liepsnelė, atrodė, skriejo lėčiau nei pirmąsyk. Krislą džiaugsmo kėlė tai, kad savimi patenkinta jausis bent Wrena. Juk taip smagu stebėti, kaip žmonės savimi džiaugiasi!
-
Matthew tikėjosi, kad šita tragiška praktika yra pagaliau baigta, kai išgirdo porininkę klausiant, ar jis pasiruošęs. Ką?! Ir vėl?! pasipiktino Matthew, tačiau nebeturėjo laiko piktintis - ugnies kamuoliukas jau artėjo prie jo. Antrakursis nutarė išbandyti tą patį burtažodį. Bent jau žinau, kaip tarti spėjo pagalvoti Matthew ir skubiai sušuko:
- Aguamenti!
Vandens srovelė pasileido iš lazdelės, bet buvo akivaizdu, kad apsiginti nuo ugnies su tokia menka srove jis nepajėgs.
- Aguamenti! - pakartojo Matthew ir srovė sustiprėjo. Ji atsimušė į ugnies kamuolį ir atrodė, kad jį nukreips. Tačiau berniukas per greitai nuleido lazdelę. Srovė nutrūko, o, pasirodo, ugnies kamuolys tuo metu buvo tiesiai virš galvos... Tad jis pataikė tiesiai Matthew į pakaušį. Antrakursis vėl nusikeikė ir piktai galvojo. Gyvenime neisiu daugiau į tokias pamokas... Čia tikrai nužudys mane vieną kartą.
Matthew buvo be galo piktas, tačiau jam patiko tai, kad, kaip spėjo pamatyti akies krašteliu, jo porininkė paleido ir antrą ugnelę, tačiau ši nuskriejo nežinia kur.
Berniukas piktas pasitraukė prie sienos ir nekantriai laukė pamokos pabaigos.
-
Karen sutikus dirbti kartu Morisas nuėjo prie stalo pasiimti lapelio ir ugnelių. Pasekęs Rasel pavyzdžiu pasiėmė irgi keturias ir nusekė paskui ją. Džekei paklausus ar negalėtų pradėti pirmas klastuolis linktelėko galvą ir pasižiūrėjo į lapelį ant kurio buvo parašyta:
Aqua eructo
Na ką pažiūrėsim ar pavyks man išvengti bent vienos ugnelės.
-Aš pasiruošęs gali pradėti leisti ugneles į mane, -pasakė ir pasiruošė.
Klastuolei paleidus pirmąją ugnelę vaikinas pabandė jos išvengti, bet nepavyko, tad kai buvo paleista antra ugnelė pabandė burtažodį:
-Aqua eructo, -iš lazdelės ėmė lašėti vanduo, todėl Morisas pakratė lazdelę ir iš jos pasileido stipri srovė kuri nunešė jį iki durų ir tik jis liko šlapias, nes vanduo pralėkė pro paliktą tarpą iki lango ir išdaužęs stiklą nusileido ant žemės.
-Aš sveikas, -tarstelėjo ir pasiruošė trečiajai ugnelei. --Aqua eructo, -vandens
čiurkšlė pasileido iš lazdelės kai buvo paleista ugnelė ir pataikė į merginą taip sušlapindamas ją. -Na liko paskutinė ugnelė, aš, bet kada pasirengęs.
-
Stebėdama, kaip darbuojasi klasė Lucy tik šypteldavo. Ji matė kiekvieną vaikų veiksmą ir buvo patenkinta, kad šie sugebėjo padaryti bent kažką. Aišku, sunku, jei kažkuris gavo nežinomą burtažodį, bet taip reikia. Profesorei netgi juokinga pasidarė, kad daugelis mokinių liko šlapi. Galbūt jiems nemalonu, bet pati juodaplaukė juk liko sausa.
Neturėdama ką veikti aukštaūgė ėmė vaikščioti po klasę toliau stebėdama vaikus. Pamoka ėjo į galą. Tačiau mokiniai toliau vykdė praktiką. Profesoriai kilo noras paimti tą nelemtą ugnelę ir mesti į kažkurį, patikrinti, kokia greita jų reakcija, bet susilaikė. Grįžusi į savo vietą išsitraukė tą ugnelę ir ėmė ją mėtyti rankoje. Vienas metimas, kitas ir tada sprogimo garsas. Sukikenusi dėl tokio dalyko Lucy pasiėmė dar vieną ugnelę. Matot, ką nuobodulys padaro žmonėms? Net profesoriai ne vaikus stebi ir jų taisyt eina, o sėdi ir su ugnelėmis žaidžia!
Bet visgi žaisti jai teko ne taip ir ilgai, dar viena sprogusi ugnelė ir jos pamoka baigėsi. Giliai atsidususi, kadangi jai buvo visai įdomu jas mėtyti, atsistojo ir nusišypsojo.
-Malonu, kas atėjote į pamoką ir tikiuosi jus pamatyti kitoje. Taip pat ačiū, kad likote be visokiausių traumų...-Taip ištarusi ji vėl atsisėdo į savo kėdę ir stebėjo, kaip vaikai išpėdina iš klasės.