Hogvartsas.LT
Magijos pasaulis => Herbologija => Pamokos => Pamokos => Temą pradėjo: Starkas Erikas Ramsay Rugsėjo 07, 2018, 10:16:30 pm
-
Tema: Magiški grybai.
Kažin kodėl gyvenimas taip sutvarkytas, jog atostogos visada prabėga daug greičiau negu tas laikas, kada reikia kas rytą anksti keltis ir pėdinti darban. Net jei gyvenama darbo vietoje – kaip kad Hogvartso profesorių atveju. Štai ir jaunajam lankininkui trys mėnesiai pralėkė taip, kaip mokslo metų laiku prabėga (ar, tiksliau, prašliaužia) mėnuo. Ar net pusė.
Kad ir kaip būtų liūdna, tačiau vasara visgi prabėgo. Prabėgo nepastebėta ir štai jau pirmieji lapuočiai nusidažė aukso bei rubino spalvomis, nors Škotija šiemet lepino visai neįprasta bobų vasara. Rytais ant rasotų samanų rasdavai sidabrinius voratinklius, jungiančius medžio šakas su šalimais esančiu krūmu.
Bet jau turbūt gana tu pseudopoetiškų gamtos aprašymų, kurie niekam neįdomūs, ar ne?
Na, tikrai ne Starkui, kuris jau laukė mokinių antrajame šiltnamyje.
Šiems susibūrus, jaunuolis ilgai nelaukdamas pradėjo pamoką.
– Sveiki sugrįžę ir sveiki naujai atvykę. Mane jau pažįstate, na, o pirmakursiams užteks žinoti, kad esu Starkas Erikas Ramsay ir dėstau herbologiją. – nieko nelaukdamas tęsė toliau, – Kad jau šiemet visai neblogas ruduo ir miškai pilni grybų, – prakalbo kaip kaimo bobutė, – tai apie juos šiandien ir pakalbėsime. Žinoma, mane domina magiškieji grybai.
Ir kaip mat pamokos tema atsirado ant šiltnamio priekyje esančios žalios lentos.
– Kaip turbūt žinote – o jei ne, tai pats laikas užpildyti žiobarų edukacijos spragas – moksliškai grybai nėra priskiriami augalams. Tam yra daug priežasčių, į jas dabar nesigilinsim, galit pasidomėti laisvalaikiu. Mokykloj yra biblioteka, tikrai rekomenduoju su ja susipažinti, – kandžiai šyptelėjęs iškėlė antakį, – Tačiau magiškieji grybai su augalais turi daug daugiau bendro negi žiobariški, gal kas nors gali pasakyti kodėl? – nužvelgė visus susirinkusius mokinius, – Magiškųjų grybų rūšių yra tikrai daug, drįsčiau net teigti, kad daugiau negu nemagiškųjų, bet visų mes, be abejo, neaprėpsim. Ir nors kalbėsim vos apie kelis konkrečius, pradžiai norėčiau dar pasiteirauti: kokias magiškų grybų rūšis žinote?
---
Atsakymas į pirmą klausimą turėtų būti labiau mokslinio pobūdžio, tačiau tai nereiškia, kad turite raustis Vikipedijoje ir ieškoti straipsnio apie grybus – būkite originalūs ir leiskite savo veikėjui būti įdomiam.
Atsakant į antrą klausimą paminėkite magiško grybo (jūsų sugalvoto) pavadinimą bei trumpai – iki keturių sakinių – jį apibūdinkite.
Teorijai laiko skiriama iki pirmadienio vakaro.
-
Su savo ištikimai mylima mantija apsisiautus Philomena pėdino link šiltnamių, kur, kaip ji nugirdo, vyks herbologijos pamoka. Ir, kad ją dėstys jų koledžo vadovas, kitaip sakant, motina varna. Na, gal labiau Tėvas varnius. Arba išvis nei vienas. Nenormaliai skamba. Bet kuris žmogus šiais laikais yra normalus? Nei vienas, būtent. Pro vieno iš šiltnamių plėvelę, ji pastebėjo aukštą siluetą, tad link ten ir pasuko. Varnė buvo viena iš pirmųjų atėjusių, ir tai ją šiek tiek pradžiugino. Pats šiltnamis nelabai kuo skyrėsi nuo to, kuris stovi mergaitės namo galiniam kieme, saugodamas žiobariškus pomidorus. Tik, žinoma, kad čia žiobariško augalo su žiburiu nerasi. Nors neprieštaraučiau dabar užkąsti sultingo, kad ir žiobariško, pomidoro. Radusi laisvesnę vietą, iš kurios geriau matosi profesorius, ji ten nieko nelaukusi atsisėdo. Profesoriui išsakius visą teoriją, Philai (Reikia dėkoti Suzi.) rodos smegenys išbėgo pro ausis, ir galva liko tuščia. Nes ji tiesiog nenutuokė ką sakyti. Faktas, kad ji yra visiškai žalia, kada eina kalba apie augalus arba mediciną. Bet nuo kada spėlioti nedraudžiama? Juk šnekėti į pievas irgi smagu.
- Galbūt magiškieji grybai susiję su augalais tuo, kad... eeem.. Magiškieji grybai gali išauginti lapus..? - bebaigianti ji pradėjo tylinti savo sakinį. Tikiuosi nebūsiu išvyta už kvailumą. - Na, o apie rūšis, tai keletą tikrai žinau, kaip, kad pavyzdžiui Mauronidas, tai grybas, kuris seniau buvo laikomas maro skleidėju, nors tai tebuvo paprastas magiškas grybas, prie kurio prisilietus šiek tiek dirgina tą vietą, bet jis nepavojingas. Jis turi pilkšvą stiebą arba kotą, ir maišytą dvejom spalvom galbutę - melsva su žalia. Bet šis grybas kaip tik yra valgomas, nes jį išvirus, dingsta jo dirginimo savybė. Šį grybą galima surasti pelkėse po iškilusiomis medžių šaknimis, bet jį sunku rasti, kadangi jie dažniusiai pasislėpę purve ar panašiai. - pabaigusi ji atsiduso, ir atsisėdo.
Dar labiau įsisupusi į savo mantiją, rudaakė tikėjosi bent kelis žodžius į tą pusę pasakyt. Nors visgi šiek tiek gėda nusišnekėti koledžo vadovo pamokoje.
-
Ameliją, tokį sąlyginai gražų (lauke, kad ir kaip būtų keista, nelijo!) rudens rytą, pagaliau prisivertusią po sudėtingos nakties atsivilkti į pamoką, jau nuo pusryčių kankino hamletiškas klausimas - būti ar nebūti, "netyčiom" pasiklysti ir vietoj pamokos nuklysti į Uždraustąjį Mišką ar vaidinti, jog turi motyvacijos stropiai sėdėti pamokose ir varginti savo pervargusias smegenėles raganų biologija?
Tai, kad ji visgi buvo čia, tik patvirtino, kad besotis sąžinės kirminėlis, ją graužęs jau nuo pat pirmo kurso, vis dar buvo užėmęs tvirtą poziciją jos širdutėje. Be to, išgirdusi, kad šiandienos tema - magiški grybai, Amelija iškart pajuto užplūstant palengvėjimą. Na, bent jau ne kokie super sudėtingi naujai atrasti gyvybės medžio ir undinės palikuonys.
-Kai kurie magiški grybai turi šaknis, kai žiobariškuose grybuose vietoj šaknų yra grybiena ar kažkas panašaus. Taip pat būna magiškų grybų, kurie žydi,-prabilo mergaitė, stipriai dvejodama dėl savo dėstomų faktų tikslumo.-Pavyzdžiui, taip vadinamas Mėnulio Grybas... Na, nežinau, kaip jis tiksliai vadinamas, nes bent jau man į mėnulį jis visai nepanašus - juoda kepurėlė su raudonais taškeliais, o pavasarį ant jos išauga nedidelis baltas žiedelis. Šio grybo žiedeliai naudojami kaip ingredientas vaistams nuo slogos. Taip pat esu girdėjusi, kad didelės koncentracijos Mėnulio Grybo tirpalas - labai geri klijai įtrūkusioms lazdelėms.
-
Anika atėjusi į klasę pamatė, jog atėjo ne pirmoji, tad atsisėdo kur rado laisvą vietą. Pamažu įdienojant saulė maloniai šildė pro šiltnamio langus ir beveik galėjai pamiršti dienos žvarbumą.
Išklausiusi profesorių ir jo pristatytą temą pirmakursė apsidžiaugė. Nors pirmoji pamoka bus nesunki.
- Nimfalobulus, - ištarė mergaitė pakeldama ranką. - Tai grybas - vijoklis. Dažniausiai randamas sausuose miškuose, auga ant medžių ir siurbia iš jų gyvybę. Medžiui nudžiuvus persikelia ant kito. Jis raudonos spalvos, turi lapų, ši rūšis išskiria deguonį todėl ir yra panaši į augalą. Naudojamas eleksyrams gaminti, ypač sudėtingiems ir stipriems priešnuodžiams.
Viską išpyškinusi kaip iš rašto mergaitė atsikvėpė ir nutilusi ėmė laukti profesoriaus nuomonės.
-
Elridė neskubėdama pėdino link šiltnamio. Aišku, į pamoką eiti mergiotė tingėjo, tačiau kažkaip prisivertė, kadangi gulėti lovoje tiesiog atsibodo. Na, gan keista, kad tinginiui atsibodo tingėti, bet galbūt tai turėtų būti nauja pradžia. Nors ką čia kalbėti... Ateis kita diena ir grifiukė iš lovos nebeišsiropš.
Atėjusi į šiltnamį Elridė tik nejučia atsiduso. Jai ėmė kilti noras dingti iš šios pamokos, bet susilaikė nuo to ir laukė jos pradžios. Nors ilgai laukti nereikėjo, kas bent truputį pakėlė žaliaakės nuotaiką. Bet pamokos tema ją vėl suerzino. Ką aš apie juos žinau? Ai, tiesa... Stengdamasi išmąstyti kažką logiškai mergaitė atsiduso ir pakėlė ranką. Tikiuosi neišsigalvojau to...
-Galbūt magiškieji panašūs į augalus, nes jie turi šaknis, o ne hifus... Taip pat, kai kurie turi lapus,-kiek klausiamai pažvelgusi į profesorių paauglė tęsė.-O rūšių yra visokių. Nuo Musravinių grybų, kurie yra nuodingi, palyginus su kitais gan dideli. Jiems dažniausiai reikia aukštesnės temperatūros, tad vietose, kur yra minusinė temperatūra tikrai nerasi. Ir taip pat, jų kotas yra... Grublėtas... Iki Rusvapėdžių, kurie turi gerų savybių, kaip pavyzdžiui gali išgydyti kelias lengvutes ligas. Jie ne taip, kaip Musraviniai yra mažiukai, sunkiau pastebimi,-baigusi kalbėti Elridė atsiduso. Ji išpyškino labai daug, o ką pasakė pati nesuvokė.
-
Buvo gana ankstyvus rytas. Pro langus pradėjo skverbtis pirmieji dienos saulės spinduliai. Nors jau teotriškai buvo ruduo, bet saulė dar nesiruošė nuvilti blondinės savo dingimu. Būtent jie ir buvo pats geriausias dalykas pasualyje, kadangi veikė daug geriau nei bet koks žadintuvas. Žinoma greitai skambėti turėjo ir šis. Tačiau saulės spinduliai švelniai pradėjo kutenti Hope skruostukus. Šioji pajutusi šiokią tokią šilumą pasimuistė savo pataluose. Galiausiai suskambėjo ir žadintuvas.
Eh... Labas rytas, pasauli,- kiek prabudusiu protu atsiduso mergaitė, bet akių atmerkti neskubėjo. Nenoriu nenoriu nenoriu, - mintyse ji dar tebešaukėė ir kariavo su miego noru. Bet saulė jau leido jai suprasti, kad norint suspėti į pačią pirmą pamoką - reikia paskubėti. Juk veluoti patį pirmą kartą negražu. Taigi galiausiai klastuolė pramerkė akis ir dar kiek pasiražė. Galiausiai įgijusi jėgų, ranka sugriebė už netoli buvusio chalato. Užsimetusi jį, pakilo nuo lovos ir kojas šildyti nusprendė tapkutėse. Taip galiausiai prisivertusi atsistoti, antrakursė staigiai pasisuko ir pasiklojo lovą. Prieš nukeliaudama pasiruošti, kad galėtų pagaliau žingsniuoti Hogvartso kolidoriais, mergaitė patikrino ar rankinėje viskas sudėta. Kadangi buvo tikra, kad ji jau pasiruošusi stverti rankinę ir eiti, prefektė susiruošė naujiems žingsniams mokykloje ir drabužių atžvilgiu. Kuomet ją jau puošė džinsai ir lengvai tamsi palaidinė su ilgu papuošalu, šioji atsikratė ir šiltomis tapkutėmis, iškeisdama jas į aulinukus. Taigi, akiniai nuo saulės, rankinė ir šalikas dėl grožio. Raudonų lūpų savininkė žengė per slenkstį ir pajudėjo iš pilies link šiltnamių. Nors vasaros metu prefektė nebuvo čia užsibuvus, o grįžo visai visai neseniai.. Ji nebuvo per daug pasiilgusi šios vietos. Na buvo, bet paprasčiausiai jai tai buvo kaip antri namai ir atrodė, kad ji niekur nebuvo išvykusi. Vienintelis dalykas, kuris jai buvo kiek kitaip nei vasarą tai tik gelsti pradėję lapai.
Ruduo... Auksapalvis ruduo..,- sumurmėjo mintyse ir galiausiai pasiekusi šiltnamį, kuriame turėjo vykti pamoka, Hope žengė į jį. Kada čia buvo trumpų plaukų savininkė negalėjo prisiminti, bet gal ir nesistengė. Čia jau buvo susirinkusių mokinių, bet ne visus mergaitė pažinojo. Pasitaikė ir naujų veidų, bet klastuolė tikrai nesiveržė sveikintis su visais ir ,egzti naujų draugysčių. Todėl tik kaip visada patraukė į atokesnį kampelį ir pradėjo laukti bendrakoledžių draugų, kurių dar nebuvo sutikusi nuo pat savo sugrįžimo. Šį tylų laukimą sutrikdė profesoriaus pradėta vesti pamoka. Kuomet Hope Džein' Shilck išgirdo pirmuosius dėstytojo žodžius, klusniai kilstelėjo galvą ir akių žvilgsnį nukreipė jo pusėn.
Grybai..?, - paklausė savęs mergaitė ir greitai mintyse pridėjo žinau tik pievagrybius ir visokius nuodingus. Po tokios minties blondinukė pirmą kartą šį sezoną mergaitė pavartė akis. Juokinga. Nes pirma pamoka ir jau prasidėjo kasdieninis akių vartimas.
Bet greitai nurimusi ji susikoncentravo į profesoriaus sakomus žodžius. Išgirdusi klausimą, mergaitė neturėjo ką prarasti, kadangi tikrai nebuvo viso to ekspertė. Todėl tik kilstelėjo ranką ir pabandė atrodyti protinga. Vis dėlto aktorinis visada praversdavo.
- Grybai ir augalai. Augalai ir grybai. Na, pirmiausia tai augalai ir grybai yra gyvi organizmai. Auga ir panašiai. Tai logiška, kad tai pagrindinis jų panašumas. Tačiau jeigu pažvelgsim iš labiau mokslinės pusės, tuomet pamatysime, kad tiek augalai, tiek grybai yra atsakingi už tam tikrus procesus bei reakcijas gamtoje. Vieni atsakingi už fotosintezę, kiti kaip tik už išskirto deguonies sunaudojimą. Visais atvejais jų dėka pasaulyje vyksta įvairios reakcijos. Taip pat tiek vieniems, tiek kitiems yra reikalingos mikromedžiagos esančios žemėje. Labiau praktiškesnis panašumas yra tas, kad augalai yra naudojami tiek įvairiems užpilams, eliksyrams, arbatoms gaminti. Magiškieji grybai taip pat. Jie gali būti panaudoti ir gydomųjų preparatų gamyboj, naudojami eliksyruose. Tad čia būtų jų panašumai.
Klastuolė pritilo ir kiek susimąstė, nes jau buvo kiek pasimetusi savo mintyse. Kelis kartus įkvėpusi ir vėl susikaupusi šioji tęsė toliau.
- Magiškieji grybai paprasčiausiai galibūti skirstomi į gydomuosius, priešnuodinius, pavojinguosius ir kitus. Kaip ir profesorius minėjo yra ne viena ir ne dvi rūšys. Tačiau viena įdomesnių rūšių yra margaspalviai taškuotieji grybai. Tai gana maži grybai, kurie auga drėgnose vietovėse. Kaip jau galima spręsti iš pavadinimo jie pasižymi įvairiomis spalvomis ir visada yra rudai taškuoti, arba tiesiog papuošti rudomis dėmelėmis. Vienas iš svarbesnių bruožų yra tas, kad vienas grybas nebus spalvotas. Jis tik pasižymės viena kokia ryškia spalva. Tad vienoje vietoje gali būti įvairių grybų spalvų tik pats vienas grybas bus tam tikros spalvos. Dažniausiai visi bijo šių grybų, kadangi vieni yra pavojingi sveikatai, o kiti ne. Jeigu nesi gerai susipažinęs su jais - geriau neprasidėti. Taigi ryškių spalvų, tokių kaip ryškiai mėlynos, raudonos, purpurinės, violetinės, grybai yra gana stiprūs priešnuodžiai prieš kokius nors nuodus. Tačiau jei jų užpilą išgers žmogus visiškai sveikas... Šie gali būti jau nuodai. Kadangi per daug pavojingos reakcijos pradeda vykti organizme. Pastelinių spalvų grybai yra naudojami profilaktiškoms arbatoms ruošti. Jie ypač gerai po kokios nors ligos norint atkurti žmogaus imunitetą arba paprasčiausiai labai gerai juo vartoti prieš periodus, kada didėja sergamumas.
Hope nusišypsojo ir nutilo. Taip leisdama visiems suprasti, kad savo ilgąjį pasakojimą galiausiai pabaigė ir taip leido visiems atsipūsti nuo mergaitės kalbų.
-
Antrakursė po šios vasaros jautėsi labai ramiai. Vasara buvo tobula, bet kuo toliau, tuo labiau norėjosi sugrįžti į mokyklą ir sužinoti dar daugiau magijos paslapčių. Atostogų metu ji perskaitė gerą tuntą knygų. Pradedant žiobariškomis, baigiant transfigūracijos mokslo istorija.
Olivia rugsėjo pirmomis dienomis jau žingsniavo per lauką herbologijos šiltnamių link. Oras vis dar lepino, primindamas nerūpestingas vasaros dienas. Galiausiai įžengusi į šiltnamį jaunoji Eier atsisėdo į vieną iš daugelio vietų viduryje klasės. Rūpestingai iš kuprinės išsitraukė reikiamas priemones. Jau netrukus pasigirdo varpas ir mergaitė pradėjo įdėmiai klausytis mokytojo. Išgirdusi, kad kalbės apie magiškuosius grybus, ji nudžiugo, nes jai labai patiko grybauti ir jai ne kartą tėtis buvo rodęs vieną iš magiškųjų grybų. Tai buvo gana įdomūs augalai. Išgirdusi klausimą Olivia pakėlė ranką:
- Galbūt magiškieji grybai, kaip ir augalai vykdo fotosintezę? Tai yra naudodami saulės šviesą, vandenį ir anglies dioksidą išskiria deguonį? Taip pat žinau vieną iš magiškųjų grybų rūšių - folisijai arba lotyniškai folisius. Tai yra nedideli grybai, kurie auga 2-3 savaites, taip pat būna naudojami kaip viena iš eliksyrų sudedamųjų dalių. Bet nepatariama jų valgyti.
-
Visą kelią žygiuodama link šiltnamių, Klarė niūniavo neatpažįstamą melodiją. Tai buvo žiobarų pasaulio daina, išgirsta kažkokiame vasaros vakarėlyje. Šios vasaros metu žaliaakė buvo itin pasiilgusi savo žiobarų draugų rato. Tokių buvo likę nedaug, todėl nenorėjo ir tų prarasti. Buvo jau pamiršusi, kaip smagu galėjo būti šėlstant ir be magiškų triukų. Kai kurias linksmybes žadėjo išbandyti ir burtų pilyje. Buvo tikra, jog magiškų galių turintiems draugams patiks.
Priėjusi šiltnamio duris nusiėmė apsiaustą: patalpoje visada buvo žymiai šilčiau negu lauke. Šiluma migdė protą, bet stengėsi išsilaikyti.
- Magiškuose grybuose yra chlorofilo, ko nėra žiobariškuose jų giminaičiuose, todėl yra panašesni į augalus. Pasitaikius sąlygoms, kuriose žiobariškas grybas žūtų, magiškasis pradeda pats gamintis sau reikalingas medžiagas ir išgyvena net kurį laiką nuskintas. - Pabaigusi atsakyti į pirmą klausimą, bandė mintyse sudėti atsakymą į antrą. - Mano teta rinkdavo grybus, kuriuos vadino paprastaisiais spaustukais. - Rankomis grifiukė rodė dydį, panašų į dešimt centimetrų. - Jie vidutinio dydžio, rudu kotu ir žalia kepure. Naudodavo juos eliksyrams nuo peršalimo. Taip pat girdėjau kalbant, jog smarkiai suspausti išskiria medžiagas, atstumiančias nakties padarus, todėl yra šioks toks būdas apsiginti.
-
Klara visiškai neskubėdama, grožėdamasi jau pradėjusias gelsti lapais, ėjo link šiltnamių. Kaip neįprasta šiandien buvo visai nebloga diena. Bent jau nelijo, o gamta šiandien atrodė pernelyg graži. Todėl Klara gana džiaugėsi, kad pamoka nevyks kokioje ten nuobodžioje klasėje, o šiltnamiuose.
Mergaitė susirado laisvą vietą ir prisėdo klausytis profesoriaus. Nors daug profesorių pasikeitė, šis vis dar pasiliko dėstyti herbologiją. Tiesa, Klara tuo gana džiaugėsi. Jo pamokos visada jai atrodė įdomios. Nors, kaip ir visur, jai tenka tiesiog apsimesti, kad viską žino. Ypač kai vasarą reikiamas knygas ji tikrai nėra perskaičiusi.
-Manau, kad magiškieji grybai dauginasi labiau kaip augalai, tai yra sėklomis,-bandė spėti mergaitė. Akimirkai ji nutilo bandydama prisiminti kurią nors magiškųjų grybų rūšį, bet į galvą jai atėjo tik pasaka Alisa Stebuklų Šalyje. Ten buvo paminėti grybai, kurie suvalgius gali padidinti arba sumažinti. Nors tai gal tiesiog ir istorija skirta vaikams, bet vis tiek verta pabandyti.
-Boletus grybas atrodo visiškai identiškas žiobariškiems baravykams, bet suvalgius vieną jo pusę gali sumažėti, o kitą padidėti. Tiesa, niekas nežino kuri pusė yra kuri.
Nuleidusi ranką ji giliai atsiduso. Dabar tai jau tikrai tinka pasakyti, kad ji čia grybą pjauna.
-
Kaip jau įprasta, Starkas tylėdamas išklausė visų atsakymų ir tik tada teikėsi prabilti.
– Pirmiausia, norėčiau pagirti panelę Smith, jos atsakymas taikliausias. Magiškieji grybai iš tiesų turi šaknis ir žiedus, tiesa, pastarieji vaisių ir sėklų nebrandina. Ir dar, nors tai nėra ištirta, tačiau žiedai atsiranda be lapų – jų paprasčiausiai nebūna. Tad ir jokio chlorofilo, aišku, grybuose nerasite.
Visi mokinių minėti grybai iš tiesų yra egzistuojantys, tad lankininkas paliko juos ramybėje, tikėdamasis, kad moksleiviai bus pakankamai nuovokūs ir patys šį bei tą užsirašys.
– Nieko nelaukę, pereisime iškart prie praktinės dalies. Ji šiandien bus paprasta. Šiltnamyje, – ranka nurodė vazonėlius ant aukštojo stalo bei pasienių lentynų – yra visa aibė skirtingų grybų. Čia yra ir nuodingų, ir vertingų, ir šiaip valgomų. Jūsų užduotis bus atskirti, kur koks grybas; norėdami tą padaryti, naudokitės vadovėliais. Galite bendrauti tarpusavyje, padėti vieni kitiems, tačiau pamokos gale prie kiekvieno iš jūsų darbo vietos norėsiu rasti tris didesnes dėžutes, pilnas grybų. Ir, žinoma, tekstinės užduoties dalies, – sausai išbėrė, – Jei viskas aišku, galite pradėti.
---
Prašyčiau bent trijų postų, paskutiniame dar turėtų atsirasti ir užduoties aprašymas – į tris grupes (stulpelius) suskirstyti grybai, užteks jų pavadinimų (susigalvokite patys).
Sėkmės!
-
Mayra visą teorinę dalį pratylėjo, nes ničnieko nenutuokė apie žiobariškuosius, o ką jau kalbėti apie magiškuosius, grybus. Tačiau, mergaitė kruopščiai užsirašė visus mokinių pasakytus pavadinimus bei mokytojo užduotą praktinę užduotį, nors rašyti stovint su sustingusiais pirštais, vos nulaikančiais plunksną, buvo pakankamai sunku. Kai kiti mokiniai nuėjo atlikti užduotės, klastuolė vis dar stovėjo su vadovėliu rankoje ir apsirašinėjo magiškąsias grybų rūšis, nepamiršdama skirti vietos skirtumams nuo žiobariškųjų grybų. Baigusi darbą, ji tiksliai sulankstė pergamento lapą į mažutėlį stačiakampiuką ir įsidėjo gale vadovėlio. Jau norėjo neštis vadovėlį rankose, bet knyga mergaitei pasirodė per sunki klaidžiojimams po šiltnamį, tad ji mostelėjo lazdele ir tarė:
-Wingardium leviosa.
Knyga pakilo kelis centimetrus nuo rankos, ankščiau ją laikiusios, ir Mayra šypsodamasi su lazdele rankoje nuėjo į šiltnamį.
-
Markas į pamoką atėjo šiek tiek pavėlavęs - teorinė dalis jau buvo prasidėjusi. Bet Markui pamokos nelabai rūpėjo, tad berniukas nesiskubindamas atsistojo šalia pusseserės, kuri įnirtingai klausėsi ir rašėsi kažką ant pergamento ir jo nepastebėjo. Marką šiek tiek nustebino jo pusseserės Mayros ūgis - ji buvo keliais centimetrais už jį aukštesnė, nors praeitais metais abudu vaikai buvo vienodo ūgio.
Galiausiai Markas nukreipė dėmesį nuo Mayros į mokytoją, kuris kaip tik pradėjo praktinę pamokos dalį. Klastuolis atsiduso Grybai... Rimtai? Dar nesakykit, kad reikės juos dar ir valgyti. Markas dar kartą atsiduso ir patraukė į tvankų šiltnamį, bet pamiršo vadovėlį, tad išėjęs į lauką iškėlė lazdelę ir tarė:
-Accio herbologijos vadovėlis.
Knyga iš pilies atskrido ir vos nepartrenkė berniuko, bet šis, gavęs knygą, dabar jau visai likusiai pamokai įžengė į šiltnamį.
-
Į herbologijos pamoką Stevie atėjo su dvejopais jausmais. Pirmaisiais mokslo metais šios pamokos jai labai patiko, be to, apie augalus ir šiaip įdomu pasiskaitinėti. Tačiau antraisiais mokslo metais herbologijos pamokos buvo tikra kančia. Tad Stevie nežinojo, ko tikėtis iš šių pamokų šiemet.
Mergaitė nuoširdžiai nekentė grybų. Skonis ir kvapas bjaurus, o ir šiaip nieko naudingo... Tad per teorinę dalį ji tik sėdėjo ir snaudė - laukė praktinės užduoties.
Išgirdusi šią, Stevie susiraukė. Buvo labai akivaizdu, kad teks būti arti grybų ir su jais dirbti. Panašu, kad likusią pamokos dalį mergaitė turės stengtis neapsivemti. Ir ko aš čia atėjau? niūriai paklausė savęs Stevie, bet vis tik patraukė link grybų. Kadangi nemėgo raustis po vadovėlius, Stevie tikėjosi pirmiausia apžiūrėti tyrimo objektą ir nuspręst, ką galės nustatyti pati. Tačiau vos po penkių minučių trečiakursei teko nerti lauk iš šiltnamio, nes pasijuto tikrai prastai. Deja, ji nežinojo jokių kerų, kurie padėtų ištverti kvapą, tad panašu, kad teks kentėti šitaip.
Šį kartą Stevie pasiėmė vadovėlį ir giliai atsidususi grįžo į šiltnamį. Eidama palei vazonėlius ji bandė suskirstyti grybus į kategorijas pagal spalvas, dydį ir formą, tačiau tai buvo pakankamai sunku, nes visi grybai buvo labai skirtingi. Aš tikrai nekenčiu grybų pagalvojo Stevie ir apsisuko grįžti atgal, kad pagaliau ką nors nustatytų.
-
Kadangi Morisas nelabai mėgo Herbalogiją, bet norėjo suspėti į visas pamokas, tad nenoriai kėlėsi į pamoką. Greitai susiruošęs į pamoką po truputį ėmė keliauti link šiltnamio kuriame turėjo vykti pamoka. Atėjęs praleido pro ausis teorinę dalį ir tik laukė kol bus paskelbta praktika, nes tai jam sekėsi geriausiai. Nors palyginus šitos pamokos jis visiškai nesuprato. Sulaukęs praktinės užduoties šiek tiek pastoviniavo vietoje, palaukė kol kiti pradės dirbti ir tik tada stengdamasis eiti kur mažiau žmonių, nes grūstis tarp jų jam tikrai nepatiko, tad apžiūrinėdamas kiekvieną grybą, stengdamasis įsidėmėti kiekvieną dėmelę ir kitokias mažesnes smulkmenas apėjo visą šiltnamį ir tik tada pasiėmė knygą ir ėmė apžiūrinėti kiekvieną nuotrauką knygoje kadangi stengėsi lavinti savo atmintį, nes ji tikra i nebuvo pati geriausia. Manyčiau būtų galima juos pradėti grupuoti į grupes
-
Karen laukė savo pirmosios Herbalogijos pamokos ir tikėjosi, kad ji praeis visai gerai. Jau apsirengusi drabužius po truputį žingsniavo link šiltnamio kuriame turėjo vykti pirmoji šių mokslo metų Herbalogijos pamoka. Tikiuosi neapsikvailinsiu, nes tikrai nenoriu pasirodyti kaip kokia nevėkšla. Įėjusi į šiltnamį pamatė, kad jau kai kas atėję, tad beliko laukti kol profesorius pradės pamoką. Kadangi teorinės dalies nemėgo ir tai mažai ką žinojo ėmė laukti kol bus paskelbta praktikta. Ilgai laukti nereikėjo, nes tuoj buvo išdalinti taškai ir paskelbta praktinė dalis. Nieko nelaukusi Rasel pasiėmė knygą ir ėmė apžiūrinėti grybus, kad žinotų kur koks yra ir ėmusi sudarinėti stulpelius ir dėti grybus į dėžutes žinotų kur jie yra ir nereikėtų gaišti laiko ieškant jų. Baigusi apžiūrinėti grybus ir nusprendusi, kad įsidėmėjo kur koks grybas auga atsivertė knygą ir pradėjo darbą.
-
Atsivertęs knygą Morisas apžiūrinėjo kiekvieną grybą ir bandė įsidėmėti kokių jie rūšių yra. Kiek matau daugiausia yra valgomų, tada vertingų, o mažiausiai nuodingų. Manyčiau, kad reikėtų eiti prisiskinti grybų, juos sudėti į dėžutes ir tada parašyti pavadinimus jų. Greičiausiai taip ir padarysiu, nes nelabai matau kaip kitaip daryti. Pasiėmęs vieną dėžutę ėjo aplinkui šiltnamį rinkdamas valgomus grybus ir prie kiekvieno grybo pažvelgdamas į knygą, kad jų nesumaišytų. Surinkęs penkis skirtingus grybus, nes daugiau į dėžutę netilpo ėmė juos apžiūrinėti. Kiek matė kiekvieno kotelis buvo vienodas, tik skyrėsi viršūnėlės. Vienas buvo su gelsvais taškeliais ant mėlyno grybo, antras su kažkokiais ornamentais ant jau gelsvo grybo, o kiti dar kitokie. Apėjęs dar vieną ratą prisirinko vertingų grybų, o eidamas rinkti nuodingų apsimovė pirštines, kad nenusinuodytų. Baigęs vaikščioti atsidarė dėžutes, apžiūrėjo grybus ir pasiruošė rašyti.
-
Peržvelgusi visą knygą atsivertė pirmą puslapį, pasiėmė dėžutes, apsimovė pirštines ir pasiruošė dirbti. Peržvelgusi pirmo grybo įliustraciją ir aprašymą patraukė link vietos kur jos manymu jis turėjo būti, tada grįžo atgal, peržvelgė antrą iliustraciją ir patraukė ieškoti kito grybo su juo apsiriko per trečdalį šiltnamio ir taip tęsėsi kol surinko po penkis įvairiausių rūšių grybus. Vieni buvo su taškeliais, kiti su įvairiausių formų brūkšneliais, dar kiti skirtingų spalvų, kiti su dviem arba daugiau spalvų, bet nei vienas nebuvo panašus į kitą, tad dėžutės mirgėjo įvairiausiomis spalvomis ir atrodė visai gražiai. Kokios nuostabios spalvos, raštai. Tiesiog nuostabu, manyčiau gal reikėtų jau pradėti darbą, o ne grožėtis grybais nors ir kaip jie būtų gražūs. Išėmusi iš dėžutės grybus susidėjo juos į tris grupeles ir atsivertusi knygą ėmė ieškoti jų pavadinimų.
-
Nuo šitiekos spalvų bei kvapų Mayrai apsisuko galva, tad ji kaip šlapiu maišu trenkta stovėjo viduryje šiltnamio bei maišėsi kietiems po kojomis, kol kažkas jos nepastūmė. Atgavusi pusiausvyrą, mergaitė pasipiktinusi apsidairė, bet stumdytojas ar stumdytoja jau buvo dingę. Atsidususi, klastuolė apsidairė, ieškodama grybų, ir pamačiusi kažkokį geltoną su mėlynomis juostelėmis bei kažkokiomis skylutėmis, atsitūpė šalia jo ir prisitraukė lazdele vadovėlį. Kelias minutes beviltiškai pavarčius vadovėlį, juodaplaukė jau norėjo eiti klausti profesoriaus, kas čia per grybas, jeigu jo nėra vadovėly, bet jai už akių užkliuvo vienas pavadinimas vadovėlio rodyklėje: fungus forminis - skylėtasis grybas arba, išvertus tiesiogiai, skylė grybe. Atsivertusi nurodytą puslapį, mergaitė rado aprašytą bei nupieštą tą patį grybą, prieš kurį ji dabar tupėjo. Vadovėlyje buvo norodyta, kad tai - nuodingas grybas, tad Mayra išsitraukė dar vieną pergamento lapelį ir užrašė grybo pavadinimą prie ,,Nuodingi" stulpelio.
-
Ką kalbėjo kiti mokiniai mergaičiukė nesiklausė, nelabai jai buvo įdomu. Ji mąstė, ką veiks po pamokų, kai laiko bus į valias tikėdamasi, kad namų darbų nebus. Bet, prakalbus profesoriui, Elridė ėmė klausytis su nusivylimu. Dirbti ji tingėjo, o nužvelgusi lentynas dar kartą atsiduso. Kas jei beveik nieko apie tai nežinau? Na... Teorija lyg ir atsakiau, bet ir ten susimoviau... Svarstydama, ką turėtų daryti grifiukė dar kartą atsiduso ir pasidavė. Ji pasiėmė knygą ir lėtai lėtai patraukė link artimiausios lentynos. Ten grybų buvo visokiausiu, bet mergaitė pasiėmė gan paprastai atrodančius ir mažučius. Nužvelgusi jų kepurę, kuri buvo žalsva, kiek besimaišanti su melsva, ėmė ieškoti knygoje informacijos. Aišku, stovėti grifiukė negalėjo, mat tai reikalavo per daug pastangų, tad įsitaisė ant žemės sukryžiavusi kojas ir ėmė vartyti tą nelemtą knygą. Grybai... Grybai... Surausi grybus mergaitė tyrinėjo kiekvieną, tačiau panašią kepurę turėjo ne vienas. Giliai atsidususi grifė atsargiai apžiūrėjo juos atidžiau ir pastebėjo, kad ir kotas turi šokius tokius taškelius. Taškuotas padarėlis... Hm... Mąstydama, koks jo pavadinimas galėtų būti, kadangi mergaitei tai pasirodė juokinga toliau tęsė savo paieškas toje knygoje.
O pagaliau susiradusi nusivylė. Jos pasiimti grybai buvo Grargardolio taškuotieji. Tikėjaus šaunesnio... Tačiau, aišku, pavadinimas reiškė ne tiek ir daug, pradėjusi skaityti apie šį augalą mergiotė kiek nusipurtė. Apie jį informacijos buvo gan daug, regis, dažnas grybas, tačiau skaityti jai atsibodo. Na... Ką čia radau, gydo kosulį, bet nėra per daug reikalingas... Gaila. Padėjusi šalin ėmė dairytis kažko įdomesnio.
-
Kai profesorius paskelbė praktiką, mokiniai pradėjo judėti, grūstis vienas pro kitą norėdami prieiti prie grybų. Bet Klara pasiliko savo vietoje ir laukė, kol visi pradės dirbti. Tik tada, kai atsirado vietos vaikščioti ir triukšmas nurimo Klara taip pat pajudėjo. Pasiėmė storą knygą ir susirado laisvą vietą. Knyga buvo tokia sunki, kad rankos greitai paskaudo. Atsidususi varnė apsižiūrėjo ir atsargiai padėjo knygą ant stalo šalia vazonų, prieš tai dar patikrinusi ar nėra šlapia. Tada susirado reikiamą puslapį. Smulkiu raštu buvo aprašytas kiekvienas grybas. Aprašyta kaip juos auginti, kaip pagaminti, ką jie daro. Klarai net galva paskaudo. Ji nusprendė iš pradžių prisirinkti keletą grybų ir tik tada juos rūšiuoti. Taip sutaupys laiko ir nereiks ieškoti grybo, kurio gal net nėra šiame šiltnamy. Ji skubiai nuėjo ir pasiėmusi tris dėžes bei ir grįžo prie grybų. Pradėjo juos rinkti nelabai žiūrėdama į išvaizdą ar kvapą. O turėjo...
Paėmusi už vieno tamsiai juodo grybo kotelio Klara garsiai aiktelėjo ir atsitraukė lyg būtų nuplikyta. Jos pirštai greitai pradėjo keistai degti ir mergaitė susiraukusi pažvelgė į savo ranką, kuri stipriai paraudo, atrodo atsirado mažos šviesios pūslelės. O degimas vis stiprėjo, kad varnė turėjo stipriai įsikąsti į lūpą, kad nepradėtų rėkti.
Rinkti grybus be pirštinių, kai profesorius pasakė, jog jie gali būti nuodingi... Na taip, labai protinga. Piktai mintyse subarė ji save ir piktai pašnairavusi į tą grybą ji nuėjo prie profesoriaus.
-Atsiprašau...-sumurmėjo ji atkreipdama jo dėmesį į save ir parodė savo dešinę ranką,-Rinkau grybus ir vienas man rodos buvo nuodingas...
Ji toliau kalbėti negalėjo. Ranką degino taip stipriai, kad net įkvėpti negalėjo, o akyse susikaupė ašaros. Mergaitė greitai sumirksėjo stengdamasi nepravirkti ir jausdamasi labai, labai kvailai.
-
Atsivertęs knygą ir šiek tiek paieškojęs rado grybą, tad užsirašė ant lapelio jo pavadinimą ir ėmė ieškoti kitų, kas jam nelabai sekėsi, nes kai kurie grybai buvo panašūs vieni į kitus ir tik verčiant antrąkart ar trečiąkart knygą rasdavo juos, bet galų gale ant lapelių puikavosi jų pavadinimai, tad uždarė dėžutes ir sudėjo ant jų lapelius su grybų pavadinimais ir rūšimis.
Valgomi grybai:
1. Dresto;
2. Restoy;
3. Erdat;
4. Tyrgei;
5. Dreayta.
Naudingi grybai:
1. Viyter;
2. Djage;
3. Lietva;
4. Dracky;
5. Faely.
Nuodingi grybai:
1. Searyt;
2. Gretuy;
3. Gher;
4. Hyert;
5. Reary.
Baigęs darbą dar kartą peržvelgė ar nieko nepamiršo ir viską gerai surašė, sulygiavo dėžutes, padėjo lapelius po dėžutėmis, kad nenuneštų vėjas nors šiltnamyje jo nebuvo, bet galėjo prabėgti ar greitai praeiti koks žmogus ir sukelti vėją kuris nuneštų lapelius kažkur ir ėmė laukti pamokos pabaigos.
-
Baigusi dėliotis grybus į nedideles grupeles atsivertė knygą ir ieškojo grybų. Vos kurį rasdavo užsirašydavo ant lapelio su grupės pavadinimu ir tą grybą įdėdavo į dėžutę. Po truputį judėdama į priekį - link pamokos pabaigos Karen baigė dėlioti grybus ir dar kartą peržvelgė knygą su jų pavadinimais tikėdamasi, kad nieko nepamiršo.
Nuodingi grybai:
1. Drest
2. Feary
3. Eired
4. Tyiur
5. Ersty
Vertingi grybai:
1. Gaise
2. Gertug
3. Firtg
4. Fretd
5. Irrey
Valgomi grybai:
1. Gfre
2. Jeay
3. Astery
4. Artead
5. Serat
Patikrinusi ir įsitikinusi, kad nieko nesumaišė, prispaudė lapelius su dėžučių dangteliais, kad jie kur nors neišsibėgiotų ir ėmė laukti kol profesorius paskelbs pamokos pabaigą, nes pagal ją pamoka turėjo jau tuoj, tuoj baigtis, tad nieko daugiau neveikė tik laukė ir laukė. Nebuvo visai sunku, bet skambėjo tikrai sunkiau, nei atrodo dabar pabaigus užduotį. Reikia tikėtis, kad ir kitos pamokos nebus sunkios ir galėsiu lengvai viską padaryti per daug nevargdama.
-
Po kiek laiko mergaitė atrado kiek daugiau gydomųjų grybų, kuriuos sudėjo į vieną dėžę. Ten buvo ir ryškiai žalių Kvartolių ir rožinių greftarnių, kuriais galėjai apmalšinti skausmą po sporto. Na, darbo pradžia yra... Ieškokime kitų savo aukų... Dairydamasi toliau Elridė atkreipė dėmesį į žieduotą grybą. Aišku, tas žiedas buvo dar mažas, tačiau jis buvo pačioje kepurės viršūnėje, toks mažas ir rožinis, mergaitė panašų buvo mačiusi ant žiobariško kaktuso. Nebūtų rožinis... Kiek nusivylusi dėl gražaus žiedo negražios spalvos pasiėmė vazonėlį ir vėl ėmė vartyti knygą. Grifei jau spėjo atsibosti tas amžinas ieškojimas vieno paprasčiausio grybo, mat panašių buvo daug. Kodėl tai taip sunku? Kiek čia tų rūšių yra... Niurzgėdama mintyse, kaskart išleisdama garsą, panašų į atsidusimą, tęsė savo darbą, kad ir kaip nemėgo jo. Pagaliau suradusi grybo aprašymą mergaitė nusipurtė. Jo žiedas buvo naudojamas nuodų gamyboje, aišku, tie nuodai buvo ne žmonėms, o žiurkėms, bet grifė žinojo, kad tie nuodai galėtų puikiai suveikti ne tik su žiurkėmis. Ir leidžiama tokius liesti mokiniams... Gal man žiedą nusiskinti? Nužvelgusi grybo viršūnę tik giliai atsiduso, sudvejojo, mat nebūtų ką nuodyti.
-Hardvargo grybas eis čia... Fuj,-padėjusi vazoną toliau, o tą darydama vos nepalietė žiedo nusipurtė ir vėl ėmė ieškoti kito grybo, kuris turbūt tiktų turimojo grupei. Susiradusi kažkokį taškuotą ir su sijonu, jis labai priminė musmirę, tačiau buvo juodas, iškart jį pasiėmė, mat nuojauta sakė, kad jis kaip tik. Ir nemelavo, grybo aprašymą rado greit ir šis nebuvo draugiškas. Mat suvalgius refdago kepurėlę žmogų kelias savaites kankina mėšlungis. Padėjusi jį šalia savo draugučio Elridė toliau rinkosi grybus, kurie tiko prie jau esančių būrelio. Ir aišku, gan greit rado, prie chebrytės prisijungė ir iliankariai, kurie gyvūnams buvo kaip šokoladas, skanu, bet gali mirtį sukelti... Ir fardaviniai, kurių šaknys naudojamos galvos, arba pilvo, skausmą keliančiam nuodui.
-
Ilgai nedelsę, mokiniai ėmėsi jiems pavestos užduoties. Šiltnamis iškart prisipildė jų tarpusavio šnekų bei judesio garsų, lapų šnarėjimo, plunksnų skrebenimo. Retsykiais net pasigirsdavo nuostabos ir pykčio kupini šyptelėjimai. Starkas į visą šį sambrūzdį nekreipė nė mažiausio dėmesio, palinkęs virš krūvos jau pageltusių, senų lapų, smulkiai prirašytų bei pripaišytų. Vos kartkartėms pakeldavo galvą, kad, greitai apžvelgęs šiltnamį, vėl grįžtų prie darbo.
Nuo tolesnių studijų (štai ką jis veikė) jį atitraukė antrakursė varnė, jau spėjusi susižaloti. Herbologas tik mestelėjo trumpą žvilgsnį į jau paraudusį ir pūslių nusėtą delną bei išsitraukė savo lazdelę.
– Episkey, – to pakako, kad smulkios pūslės užsitrauktų.
Deja, tačiau paraudimas vis dar liko.
– Luktelk sekundėlę, – burbtelėjo globotinei ir, nė nepažvelgęs darsyk į ją, išskubėjo iš stiklinio statinio.
Grįžo nespėjus praeiti ir minutei, nešinas rausvos spalvos lapais. Greitai apvyniojo juos aplink mergaitės pirštus, kurie buvo labiausiai sužeisti.
– Po kelių minučių skausmas turėtų nusilpti. Štai, pasiimk vydurtes ir keisk lapus kas valandą, – tarė, ištiesdamas Klarai pluoštelį atsineštų lapų. – Ir tegu čia būna pamoka visiems, – tarė jau garsiau, kad visi susirinkę girdėtų, – jog nevalia nieko liesti be apsauginių pirštinių. Nebent visi norit likti be rankų, – kandžiai šyptelėjo.
-
Kol Mayra tupinėjo aplink kitus grybus ir sudarinėjo sąrašą, kažkas nusidegino grybu ranką. Mergaitė tik girdėjo šurmulį, bet toliau apžiūrinėjo grybus. Jų pavadinimai pynė jai liežuvį bei mintis. Galiausiai susirašiusi bei įsidėmėjusi grybų išvaizdas bei rūšis, ji nusprendė, kad laikas juos rinkti. Užsidėjusi apsaugines pirštines, klastuolė priėjo prie pirmo grybo, kurį buvo apžiūrinėjusi. Atsivertusi vadovėlį ji ieškojo informacijos, kaip rinkti grybus. Viską ką reikėjo perskaičiusi, jij atsargiai paėmė už kotelio grybą, švelniai jį pastūmė į vieną, po to į kitą pusę, tada švelniai pasuko ir išrovė. Padėjusi nuodingą grybą į pirmąją dėžutę, Mayra nuėjo prie kitų.
Kai visi grybai buvo surinkti ir surūšiuoti, klastuolė dar kartą perskaitė savo sąrašą:
Nuodingi:
1. Forminis,
2. Aleya,
3. Halle,
4. Inmafo,
5. Schniai.
Linktelėjusi galva ji perskaitė vertingųjų grybų sąrašą:
Vertingi:
1. Vala,
2. Hali
3. Rinhe
4. Fupe
5. Dorfi
Fungus halle ir fungus hali pavadinimai buvo labai panašūs ir mergaitė džiaugėsi jų nesumaišius. Trečiasis lapelis buvo su nuodingų grybų pavadinimais:
Valgomi:
1. Teqo
2. Dartni
3. Bolivicus
4. Moeto
5. Noya
Dar kartą perskaičiusi lapelius ir įdėjusi juos į tinkamas dėžutes, Mayra nunešė viską profesoriui.
-
Markas užsimovė pirštines, pasiėmė pergamento, užkerėtą plunksną, vadovėlį ir pasileido į grybų medžioklę. Apsidairęs, berniukas pamatė, kad dauguma mokinių jau beveik baigė darbą, tad jis pasiskubino ir nuėjo prie pirmo pasitaikiusio grybo. Tai buvo turkio spalvos grybas, panašus į žiobarišką voveraitę ir gleivės ant jo kepurėlės švytėjo. Markas susidomėjęs palietė gleives ir švytinti košė ištepė jo pirštinę. Berniukas atsargiai paėmė grybą ir jį pasukęs išrovė, kartu išpildamas visus švytinčius glitėsius sau ant rankos. Panosėje nusikeikęs, Markas įmetė grybą į dėžutę ir išėjęs iš šiltnamio nusivalė ranką į skudurėlį, rastą besivoliojantį netoliese.
Grįžęs į šiltnamį, klastuolis atsivertė vadovėlį ir ieškojo savo rasto grybo paveikslėlio. Galiausiai jis surado ir šio vertingo grybo pavadinima: Tiur. Viską užsirašęs berniukas nuėjo prie kito grybo.
-
Klara šiek tiek gėdijosi, kad buvo tokia žiopla ir pamiršo apie pirštines, bet, rodos, profesorius nelabai ir sakė kažką. Atrodė, kad ji sutrukdė viduryje kažko svarbaus. Profesoriui ištarus, mergaitei dar negirdėtą burtažodį, pūslės greitai pranyko. O kartu ir deginimas, liko tik nežymus dilgsėjimas ir paraudę pirštai. Bet tikriausiai tai netiko, mat profesorius greitai nusisuko ir išskubėjo iš šiltnamio. Pasinaudojusi proga mergaitė skubiai sveikąja ranka nusibraukė išdavikes ašaras ir apsižvalgė norėdama įsitikinti, kad niekas to nematė. Juk ji jau ne koks vaikas, kad žliumbti dėl tokių dalykų.
-Ačiū,-kai herbologas grįžo ir apvyniojo jos ranką lapais, padėkojo mergaitė ir prieš grįždama prie savo grybų pasičiupo pirštines. Mintyse dar pasidarė pastabą sau, kad daugiau į herbologijos pamokas be pirštinių ji tikrai neis. Jai visai patiko turėti rankas.
Grįžusi į savo vietą ji piktai pašnairavo į tą juodą grybą ir atsargiai, kad nesuardyti lapais apvyniotos rankos, apsimovė pirštines. Klara raute išrovė tą juodą grybą ir numetė į dėžutę. Tada pasiėmė knygą ir atsisėdusi ant grindų nusiteikė ilgam bei nuobodžiam puslapių vartymui.
Nežinia kiek laiko ji užtruko kol rado bent pusę grybų pavadinimus. Knygą tiesiog prirašyta patarimų kaip kokius grybus auginti, kur juos galima rasti ir kaip juos tinkamai gaminti.
Kodėl tose knygose tiek daug bereikalingos informacijos? Juk aš nežadu auginti tų grybų. Man rūpi tik jų pavadinimai ir ką jie daro.
-
Sužeistoji varniukė greitai nuskubėjo prie savo darbo vietos, kad galėtų tęsti vos pradėtą užduotį. Tačiau Starkas daugiau nebegrįžo prie savo studijų – paliko tą laisvesniam laikui. Susirūpinę tėveliai gebėdavo būti tikra rakštis subinėj, o jis tikrai netroško bandyti ją ištraukti iš savo minkštosios. Nesąmonė – juk tai mokiniai elgiasi neprotingai, neatsakingai ir, na, kvailai. Bet kenčia visada mokytojai – mat jie neužtikrino tinkamos apsaugos ir saugumo. Pff!
Likusį pamokos laiką jaunuolis vaikštinėjo aplinkui pasilenkusius virš savo lapų mokinius, atidžiai stebėdamas, ar kuris nors neklaužada dar nėra apsimovęs apsauginių pirštinių. Laimei, iki pamokos galo jokių daugiau nutikimų nepasitaikė.
Pagaliau pasigirdo ir varpo skambesys.
– Pamoka baigta, galite eiti, – sausai pratarė, grįžęs prie savo stalo, – Atneškite man ant stalo savo lapus su atlikta užduotimi, jei nespėjote visko, parodykite, kiek turite padarę. Viso geriausio!