Hogvartsas.LT

Magijos pasaulis => Kerėjimas => Pamokos => Pamokos => Temą pradėjo: Frankas Stigleris Rugpjūčio 07, 2018, 03:13:58 pm

Antraštė: Trečioji pamoka visiems kursams
Parašė: Frankas Stigleris Rugpjūčio 07, 2018, 03:13:58 pm
  Užklijavęs paskutinįjį pašto ženklą ant voko, pastarąjį nusviedė į laiško kalną. Oberonas ruošėsi naujajai pamokai, tad reikėjo mokiniams pranešti iš anksto, kad ji vyks ežero pakrantėje. Kodėl tokios permainos? Na, Obiui nusibodo būti tarp keturių sienų. Po paraliais, juk jau pavasaris, o garbanota persona neprisiminė, kada paskutinį kartą įkvėpė tyro oro. Tad nusprendė pamoką vesti lauke. Tuo pat metu nušaus du zuikius.
  Pastvėrė savąją juodmedžio burtų lazdelę, nukreipė į laiškų kalnelį ir, mostelėjęs kelis kartus, privertė pastaruosius išplasnoti iš kabineto. Jie turėjo pasiekti mokinius ir Oberonas tikėjosi, kad taip bus, tačiau iš ryto prisegs lapelį prie durų, jei koks nors laiškelis būtų nepasiekęs gavėjo.

  Ryte priklijavo lapelį prie durį ir ramiai nutipeno laukan. Susirado vietelę, kuri buvo šiek tiek aukščiau ežero vandens lygio ir išbūrė porą pledų. Tada atsirėmė į šalimais augantį medį ir palaukė, kol mokiniai susirinko.
  - Sveiki sugrįžę į Kerėjimo pamoką. Praeitą pamoką kalbėjome apie runų magiją. Šiandienos pamoka taip pat susijusi su runų magija. Gilinsime žinias apie gydomąsias runas. Teorinės dalies nebus, tad iškart kibsite į darbą.
  Nuo žemės pagriebė didesnį akmenį, iš kišenės išsitraukė šventintą kreidą ir pabandė kuo tobuliau nupiešti gydomąją runą. Tada ją atgręžė mokiniams.
  - Tai Kripto runa. Ji išgydo slogą, kosulį ir karščiavimą. Jūsų užduotis bus pasigydyti naudojant tik runų magiją, Kripto runą. Tikriausiai pasakysite, kad jūs nesergate nė vienu iš tų dalykų. Todėl į pagalbą pasikviečiau kitą runą - Skaro runą. Ji priklauso prakeiktųjų atšakai. Sukelia ligas, kurias neseniai minėjau.
  Akmenį, padabintą Kripto runa, įsimetė į kišenių. Nuo žemės pagriebė dar vieną akmenį ir kreida nupiešė prakeiktąją runą. Laikydamas ją delne, pajuto, kaip kakta pradėjo degte degti. Runa pradėjo veikti. Pasiėmęs vieną iš pledų, krestelėjo ant jo ir akmenį su prakeiktąja runa padėjo šalimais. Tada iš kišenės išsitraukė gydomąją ir stipriai suspaudė delne. Nepraėjo nė padori minutė, kai magija pradėjo kovoti prieš ligą.
  - Abiems runoms reikia būtinai prisiliesit prie jūsų nuogo kūno lopinėlio. Tik tada jų magija pradės veikti.
  Neklusnią garbaną užsikišo už ausies ir tęsė:
  - Dabar atėjo jūsų eilė. Štai ten, - mostelėjo į pietų pusę. - stūkso akmenų krūva. Pasiimkite porą akmenėlių ir nuo šio stalelio... - tereikėjo vieno mostu, kad prie pat profesoriaus pledo atsirastų staliukas. Ant jo viršaus pabėrė šventintos kreidos gabalėlių ir Kripto runos eskizus. - Pasiimkite kreidą ir eskizą, kad lengviau būtų ją nupiešti. Tada prieikite prisiliesti prie šio akmenėlio.
  Lazdelės pagalba pakėlė akmenį su Skaro runa ir padėjo jį atokiau nuo visų mokinių. Magijos pagalba jį padidino ir šyptelėjo.
  - Leiskite ligai įsisiautėti ir tik tada panaudokite Kripto runą. Jei liga nedings, tikriausiai būsite kažką padarę blogai.
  Giliai įkvėpė, nurijo seiles.
  - Nieko nelaukite ir kibkite į darbus. Jei kils problemų, aš būsiu čia.

Praktikai atlikti reikalauju bent dviejų postų
Antraštė: Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
Parašė: Lukas Dubajus Rugpjūčio 09, 2018, 02:58:25 pm
Lukas nesunkiai kaip kiti atsikėlė iš lovos. Jau nuo vakar ryto vaikščiojo po pilį, jos teritorija. Kam gi eiti miegoti jei vėliau vėl reikės keltis. Klastuolis nelabai žinojo kodėl jis jau parą toks žvalus. Tikrai įdomu kodėl aš nesu nė kiek pavargęs? Gal man kažkas kokio eleksyro įpylė. Norėjo nužudyti, bet sumaišė eleksyrą ir šitą įdavė. Jei taip tikrai buvo tai gerai, kad manęs nenužudė. Lukas nuėjo link Kerėjimo kabineto, bet ten rado raštelį kuris rašė, kad pamoka vyks lauke. Jau tikrai daug pamokų vyksta lauke na ką padarysi nors gal ir gerai. Klastuolis nuėjo link vietos kur turėjo vykti pamoka ir pirmiausia ką pamatė buvo akmenų krūva. Mokinsimės akmenius mėtyti? Ar sprogdinti? Tikriausiai nei vienas iš tų, o kokia neįdomi pamokos tema. Gal neprašys pasakyti kokie čia akmenys. Profesoris išaiškino užduotį kurios vaikinas nelabai suprato, bet didžiausiam Luko ,,nusivylimui" nereikėjo daryti nei vieno iš tų dalykų. Supratęs kokia šios pamokos praktiką klastuolis nenoriai kibo į darbą. Susirgti per pamoką? Kas čia per nesąmonė. Na jei teks susirgti, tai tegul nebūna labai blogai, nes poto reikės ligoninėje atgulėti, o ne už kalnų ir egzaminai.
Antraštė: Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
Parašė: Morisas Banoveris Rugpjūčio 09, 2018, 04:40:14 pm
Morisas kažkaip sunkokai nei įprastai kėlėsi ryte į pamokas. Apsidairęs pamatė, kad Luko jau nebėra ir tai kažkaip nustebino klastuolį. Vidurnaktį jo nebuvo, o dabar dar tik šešios ryto ir jo irgi nėra. Gal išėjo kur nors permiegoti vienas. Miške ar prie ežero. Arba iš viso nemiegojo. Man jau reikia gilintis baikti. Bet aš negaliu kitaip. Apsirengęs drabužius vaikinas išėjo iš klastūnyno miegamojo, pro bendrąjį kambarį, per požemius į lauką ir patraukė link miško pusės. Morisas perėjo dalį miško, tada ežero pakrantę patraukė link pilies, bet užtiko akmenų krūvą, Kerėjimo profesorių ir Luką. Puikiai pataikiau. Nebereikės per visus Hogvartso laiptus vaikščioti aukštyn, o vėliau sužinojus, kad pamoka vyks lauke žemyn. Tikrai gerai pataikiau. Morisas atsisėdo ant šlapios žolės ir ėmė skaibyti žolės stiebelius. Klastuolis bandė išsiaiškinti kam ta krūva, bet nelabai ką sužinojo tad paliko ją ramybėje. Profesoriui išaiškinus praktinę užduotį vaikinas lyg ir apsidžiaugė, o gal tik taip atrodė. Morisas patraukė link tos krūvos pasiimti akmenų, o vėliau link mokytojo stalelio kreidos ir eskizo. Na ką pradėkime piešti, vėliau sirgti, o dar vėliau pasveikti. Galbūt.
Antraštė: Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
Parašė: Klara Severova Rugpjūčio 09, 2018, 10:35:47 pm
Nuo praeitos pamokos, kai profesorius davė užuominą kas laukia kitą dieną, Klara laisvą laiką praleido palinkusi virš knygų, skaitydama apie runas. Ji daug ko sužinojo ir šįkart jautėsi daug labiau pasitikinti savimi. Rodos, tai bus pirma pamoka kai ji žino ką daro.
Ryte atsikėlusi anksčiau už daugumą kitų mokinių ji apsirengė ir nepusryčiavusi, mat nejautė alkio, pradėjo eiti link klasės. Tik jai, vos pasiekus klasės duris, pro pravirą langą įskrido ir palengva nusileido prie kojų, laiškelis. Susidomėjusi mergaitė perplėšė voką ir perskaičiusi kas lapelyje buvo parašyta ji plačiai išsišiepė. Vis daugiau ir daugiau pamokų pavasarį vyko lauke. Tikriausiai kaip ir jai, profesoriams atsibodo tūnoti klasėse.
Ji pažvelgė pro langą ir įvertino orą. Saulė dar nebuvo pilnai pakilusi, ant žolės kaip deimantai spindėjo rasos lašeliai, o medžių viršūnės lengvai lingavo nuo vėjo. Klara nusprendė, kad vertėtų pasiimti pledą. Ji visiškai nenorėjo sušlapti ir tada sėdėti kitose pamokose.
Aukštai, kad nesušlapti, keldama kojas ir įsupusi į savo pledą Klara ėjo šlapia žole. Nors buvo dar vėsu, ji žinojo, kad greitai pašils. Tikėjosi, kad ir kitos pamokos vyks lauke.
Susiradusi profesorių ji pasitiesė ant žolės savo pledą ir atsisėdo pakišdama kojas po savimi. Išgirdusi praktikos užduotį ji prikando lūpą ir giliai atsiduso. Klara gana retai sirgdavo. Per metus pasitaikydavo vienas ar du kartai kai jai pakildavo temperatūra. Ir tai netgi trukdavo tik kokias dvi dienas. Bet Klara labai nemėgo sirgti. Kai jautiesi lyg sulaužyta ir pavargusi, nenori nieko daryti. Ji tikrai nenorėtų dar kartą tai patirti. Bet jeigu tai truks tik keletą minučių, tiesa, jeigu jai pavyks sukurti gydomąją runą...
Vis dėl to Klara atsistojusi pasiėmė akmenuką, šventintą kreidą ir eskizą. Atsisėdusi įdėmiai peržiūrėjo lape nupieštą runą. Atrodo viskas taip lengva, tereikia tik kreida nupiešti runą...
Antraštė: Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
Parašė: Lukas Dubajus Rugpjūčio 10, 2018, 01:28:45 pm
Lukas nuėjo prie krūvos pasiėmė tris akmenis ir grįžo į laikinąją savo vietą. Pasidėjęs akmenis pasiėmė nuo stalelio kreidos ir eskizą ir patogiai atsisėdęs prie savo akmenų ėmė jį apžiūrinėti. Keistokas čia jis. Na, bet reikia pabandyti jį nubraižyti, nes kitaip nesusirgsiu, tada nepasveiksiu profesorius taškų neduos. Klastuolis išsitraukė iš kišenės juodą popierių kad lengviau braižyti būtų. Jį uždėjo ant akmens, o eskizą ant jo ir pasiėmęs baltą kreidą ėmė braižyti runą. Baigęs vaikinas pasižiūrėjo į savo darbą ir liko juo beveik patenkintas, tad ėmė tą pačią runą braižyti ir ant kitų dviejų akmenų. Baigęs darbą Lukas jau liko patenkintas savo darbu ir įsimetęs į kišenę visus tris akmenis patraukė prie akmens kuris turėjo jį susragdinti. Na ką pradedam darbą, nors jo gal taip ir neįmanoma būtų pavadinti. Klastuolis padėjo savo ranką ir ėmė laukti poveikio. Pirmiausia jam apsireiškė sloga, ėmė šniurkščioti tad laisva ranka vaikinas išsitraukė nosinę ir ėmė pūstis nosį kad nebūtų ji tokia užsikimšusi. Tada pasirodė kosulys ir Lukas jau nesistengė jo sulaikyti tik kosėdamas prisidengdavo burną kad liga niekur nepabėgtų. Na o dar po šiek tiek laiko klastuolis jau ėmė justi karštį galvoje. Palaukęs dar kokias dvi minutes paleido akmenį ir išsitraukė iš kišenės akmenį pažymėtą Kripto runa. Laikydamas akmenį rankoje vaikinas lyg ir jautė, kad ji jam padeda, bet po kiek jam pasidarė dar blogiau, tad pasedėjo dar šiek tiek laiko ir sirgimui nepraėjus nuėjo prie profesoriaus:
 -Profesoriau,- pradėjo Lukas, bet jį vis nutraukdavo kosulys. -Gal galit man padėti... Aš nepasigy...,- klastuolis nebaigęs sakinio griuvo ant žemės. Vaikinas pajautė, kad ant kažko minkšto, bet tiksliai nežinojo ant ko.
Antraštė: Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
Parašė: Morisas Banoveris Rugpjūčio 10, 2018, 02:43:45 pm
Morisas pasiėmęs akmenį ėmė braižyti, bet jam vis nesisekdavo tad numesdavo akmenį žemyn, tada jį vėl paimdavo, nutrindavo savo darbą ir piešdavo toliau. Po gal kokių dvidešimties bandymų klastuolis visai susinervavo, trenkė akmenį žemėn, jis įskilo ir vaikinui teko stotis ir eiti pasiimti kito akmens. Na sudaužiau akmenį teks pasiimti kitą, tada jį vėl sudaužysiu ir teks vėl pasiimti kitą. Šitą dalyką būtų galima pavadinti ,,Akmens ratu". Tiesiog nuostabiai skamba. Morisas grįžo į savo vietą tiksliau ant žolės ir vėl pabandė nupiešti Kripto runą ir jam pavyko iš dvidešimto karto. Nedaug truko iki antro akmens sudaužymo. Pasisekė jam kad galės kam nors padėti. Klastuolis priėjo prie akmens su Skaro runa ir padėjęs ant jo abi rankas laukė poveikio. Pirma pradėjo kaisti galva, bet po kelių minučių to nebesijautė tik ėmė ,,bėgti" nosis ir užėjo kosulys. O tada viskas plūstelėjo akimirksniu ir vaikinas atleido rankas nuo ir pasiėmęs akmenį su Kripto runa laukė poveikio. Nagi greičiau. Neturiu aš visos dienos. Po truputį atlėgo nosis, nebeskaudėjo gerklės, o ir karštis po truputį slūgo. Na va baigėsi viskas. Gal man pasiimti šitą akmenį padės jei kas. Nes tikrai veikia Morisas paslapčiomis įsikišo į savo kišenę akmenį su Kripto runa ir atsigulė ant žolės pagulėti.
Antraštė: Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
Parašė: Anmeya Rugpjūčio 10, 2018, 05:43:01 pm
 Keista buvo eiti link vietos, kur vyks kerėjimo pamoka vienai. Nesinorėjo žadinti Gajos, be to turėtų ir ji pagaliau suaugti. Jau pavasaris, artėja vasara ir jos keturioliktasis gimtadienis. Amžinai Gajos šešėlyje slėptis neturėtų. Apsiginti ji jau moka, o bendrauti su kitais... Tai juk tas pats kaip bendrauti su Gaja, o tai reiškia jog bendrauti nėra sunku.
 Lengvas vėjelis sutaršė Roanos plaukus, kai ji tik išėjo iš pilies. Einanti baltaplaukė mėgavosi pavasarišku oru. Sieloj buvo kaip niekad ramu, atrodė lyg visos problemos liko už pilies durų. Amneta jautėsi laisva, laisva kaip vėjas, laisva kaip oras, laisva kaip žemė, palyginti savęs su ugnimi ji dar negalėjo. Ji vis dar buvo ta pati nedrąsi mergaitė.
 Priėjusi pamokos vietą, Ro jau žinojo, kad pamokoje nebus lengva. Juk ji šitiek kurso praleido, ką jau besakyt apie praėjusią pamoką. Išvis, ji neprisimena kada paskutinį syk dalyvavo šioje pamokoje. - Laba diena, profesoriau. - Pasisveikino trečiakursė ir atsisėdo ant vieno iš esančių pledų. Sutriko išgirdusi, kad šiandien bus praeitos pamokos tęsinys apie runas ir nebus jokios teorijos. Nieko tokio nuramino save. Sloga? Kosulys? Karščiavimas? nurijo seilių gumulą švilpė.
Išgirdusi užduotį, pakilo nuo pleduko, neskubėdama priėjo prie akmenukų krūvos ir paėmusi patikusį akmenuką, nusekė kitų mokinių pėdomis - link profesoriaus staliuko pasiimti kreidos ir eskizo.
 Turėdama visus reikalingus daiktus, grįžo ant savo pleduko ir atsargiai, kruopšiai pradėjo perpiešinėti kripto runos eskizą ant akmenuko. Labai nesinorėjo kartoti piešinio, todėl žaliaakė labai apsidžiaugė kai sulyginusi piešinius, pastebėjo jog jie identiški. Atlikusi "pirmąją" praktikos dalį, įsidėjo akmenuką su runa į kišenę ir priėjo prie skaro runos. Profesorius bus šalia, nieko blogo nenutiks patikino save mergaitė ir palietė skaro runą.
Antraštė: Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
Parašė: kablelis Rugpjūčio 11, 2018, 12:33:45 am
Stevie vos ne bėgte atbėgo į kerėjimo pamoką. Atėjęs pavasaris suteikė mergaitei jėgų, todėl ji jautėsi puikiai ir buvo nusiteikusi mokytis. Be to, ant kabineto durų buvo lapelis su puikia žinia, kad pamoka vyks lauke. Tai dvylikametę dar labiau pradžiugino. Vis dėlto pamokos tema ją kiek nuvylė - grifiukė jau suprato, kad tęstinės temos jai nelabai, o apie runas buvo kalbėta per praėjusią pamoką...
Vis dėlto Stevie nieko nelaukusi kibo į darbą. Antrakursė skubiai pasiėmė du gražius akmenėlius iš krūvos ir grįžo prie mokytojo, kad galėtų perpiešti Kripto runą. Mergaitė nebuvo gera piešėja, todėl tai užtruko gana ilgai. Kaip Stevei pasirodė, kiti jau kovojo su ligomis, kiti jau ir gydėsi, o ji vis dar piešė. Na... Ir kodėl... Man reikia piešti?? piktokai galvojo Stevie. Galiausiai, po daugelio valandų kaip atrodė mergaitei, ji nupiešė runą, kuri buvo lyg ir panaši į Kripto. Tad Stevie patraukė link prakeiktąja runa padabinto akmens ir kiek sutrikusi sustojo. Tai daryti yra šiek tiek keista pagalvojo mergaitė. Ji žvilgtelėjo į profesorių Tanserį ir jai pasirodė, kad šis padrąsinamai linktelėjo galva, tad nelabai drąsiai prisilietė prie akmens, ant kurio buvo nupiešta Skaro runa. Liga užpuolė staiga ir visiškai netikėtai. Stevie pradėjo taip kosėti, kad bijojo uždusianti. Be to, netrukus prilipo tokia sloga, kad buvo sunku kvėpuoti.
Tai tikrai keista pamoka mintyse pagalvojo Stevie, pamiršusi, kad vaistą turi kišenėje.
Antraštė: Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
Parašė: Klara Severova Rugpjūčio 12, 2018, 03:44:34 pm
Klara kelis kartus pasipraktikavo piešdama runą ant to paties eskizo ir kai jau nusprendė, jog yra pasiruošusi perkėlė piešinį ant plokščio akmens. Pabaigus šiek tiek palaikė rankoje, bet nieko nejuto. Niekaip negalėjo žinoti ar jai pavyko ar ne. Na kol savęs nesusargdins, tol negalės sužinoti... Mergaitė atsistojo ruošdamasi prieiti prie prakeiktosios runos, kai ten stovėjęs klastuolis sukrito ant žemės. Išsižiojusi spoksojo į jį ir vėl atsisėdo ant savo pledo. Ne, ji tikrai nesiruošia rizikuoti. Klara apsižvalgė ieškodama ko nors kas jai padėtų įsitikinti, kad gydomoji runa veikia.
Ir štai ji pastebėjo ant krūmelio, esančio netoliese, šakų Saulėje spindintį voratinklį, kurio viduryje užsiėmęs darbavosi juodas, maždaug nykščio nago dydžio voriukas. Mergaitė atsistojo ir prisiartino prie voratinklio. Voras, atrodo, visiškai nenutuokė kas jo laukia, kai Klara švelniai paėmė už vienos jo kojos ir pakėlė. Vargšelis pradėjo spurdėti, bandė išsigelbėti.
Klarai prabudo sąžinė. Jai labai pagailo voriuko, bet tikėdamasi, jog nieko jam neturėtų nutikti priėjo prie prakeiktosios runos. Vos tik ant akmens padėjo vorą šis bandė pabėgti, bet runos magija jį stipriai paveikė. Vorui nespėjus bejėgiškai sukristi Klara jį perkėlė ant savo sukurtos runos. Prikandusi lūpą ji stebėjo tikėdamasi, jog runa suveiks. Ir štai... voriukas iš lėto atsistojo, tarsi būtų vos išvengęs mirties.
Apsidžiaugusi savo sėkme mergaitė greitai grąžino vorą ant jo voratinklio. Šis netrukus atsigavo ir dabar atrodė tarsi nieko blogo nebūtų nutikę. Na, gal netyčia Klara jam koją nutraukė, bet apsimeskim, kad to nebuvo...
Varniukė, šįkart jausdamasi daug drąsesnė, grįžo prie prakeiktosios runos ir pridėjo ranką. Greitai ji pajuto kaip jos galva pradėjo skaudėti, pasidarė karšta ir bloga. Ji greitai suprato kaip turėjo jaustis tasai voriukas. Jos sąžinė tik dar labiau pradėjo ją graužti. Nedelsdama nė minutės ji išsitraukė savo gydomąją runą ir suspaudusi palaikė ją delne. Netrukus jai pradėjo darytis geriau. Karštis ir galvos skausmas praėjo ir ji vėl jautėsi kaip seniau. Davusi runą profesoriui ji grįžo prie savo pledo.
Antraštė: Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
Parašė: Hope Džein Shilck Rugpjūčio 14, 2018, 03:47:57 pm
Mergaitei dailė patikdavo, o paslaptingų bei magiškų dalykėlių piešimas kėlei jai dar didesnį malonumą. Dėl to ji tik išgirdus užduotį stryktelėjo iš laimės ir nubėgo prie profesoriaus pasiimti Kripto runos pavyzdžio su akmenėliu. Žinoma nepamiršo ir kreidos. Grįžusi atgal į savo vietą kiek pasisuko nugara nuo kitų, kadangi piešti ji mėgdavo ramybėje ir viena pati susikaupusi. Akimirką susimąsčiusi Hope pakilo kiek nuo žemės ir ištiesė ranką norėdama pasiekti krepšį. Jame ši klastuolė susirado žiobariškų daiktelių. Vienas iš jų buvo muzikai klausyti skirti ausinukai. Kaip jau galima suprasti ir įsijungė muziką per telefoną, tai leido blondinei atitrūkti. Kartu su ausinukais akiniuotė prefektė pasiėmė ir popieriaus lapą su pieštuku. Jie buvo skirti pasipraktikuoti piešti Kripto runą. Taigi su muzika ir ramybe pirmakursė pasipiešė kelis runos eskizus, kadangi bijojo sugadinti akmenį piešiant iš pirmo karto. Tačiau galiausiai nusipiešė ir ant reikiamo akmens.
Antraštė: Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
Parašė: Marcel Rufford Rugpjūčio 14, 2018, 03:57:24 pm
Berniukas išgirdęs pamokos uždavinį ne itin apsidžiaugė. Jo džiaugsmą nuvylė mintis apie dailę. Marcelis buvo daugiau knygų graužikas, bet kartu ir tas kaip sporto komandų kapitonai – saldainiukai. Tad su menu turėjo labai mažai patirties, o ir mažiausiai jį tai domino. Tačiau ta dalis, kad bus pavyzdys jį kiek nuramino. Buvo aišku, kad kopijuoti bus galima. Tad nieko nelaukęs sugriebė reikiamas priemones, esančias prie profesoriaus  ir patraukė vykdyti užduoties. Ant lapelio pieštuku pasipiešęs Kripto runą, klastuolis jau buvo nusprendęs tęsti darbą ant akmens. Tačiau paėmęs į rankas kreidą kiek sunerimo, kadangi piešti su kreida ir pieštuku yra du skirtingi dalykai. Todėl jam nieko kito nebeliko kaip tik ant lapo, nors ir nesimatė gerai, pasipiešti reikiamą runą su kreida. Susidorojęs galiausiai su menine dalimi ir perpratęs meno subtilybęs, Marcelis dailiomis linijomis papuošė runos ženklu akmenuką. Pabaigęs darbą, juodaplaukis nusišypsojo ir pažiūrėjo iš tolo ar teisingai atliko pirmąją užduoties dalį.
Antraštė: Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
Parašė: Elride Endlercat Rugpjūčio 14, 2018, 08:11:18 pm
Elridė atpėdino iki ežero pakrantės ir nužvelgusi visus atsisėdo kiek atokiau ant žemės. Ar ji buvo šlapia, ar ne, jai nelabai rūpėjo. Mergaitė matė plėdus, bet nenorėjo prie kažkokio žmogaus sėdi. O, visgi, žemė nors ir buvo šlapia, jos visiškai netrikdė. Jei ir sirgsiu, bent nuo kokios pamokos nusiplausiu...
Prasidėjus pamokai grifiukė gaudė kiekvieną profesoriaus judesį ir žodį, bet ne per geriausiai suprato užduotį. Ji praleido pamoką apie runas, tad jas suvokti buvo sunku. Na, o paskelbta praktika jos taip pat nepradžiugino. Save susargdinti taip stipriai ji nenorėjo. Juk vien paprasta sloga būna visiška kankynė. Dieve... Tos pamokos... Kaip visada nori mus užmušt.
Lėtai, neskubėdama, Elridė atsistojo, šiek tiek pasirąžė ir patraukė link akmenų krūvos. Grifiukė akmenis rinkosi gan ilgai. Mat vienas jai buvo nepatogus laikyti, kitas šiaip, neišvaizdus, o kai pagaliau išsirinko, mergaitė pamiršo, kad reikia kreidos. Ji grįžo į savo vietą, nors puikiai neatsiminė, kur ji, svarbiausia, kad truputėlį toliau nuo kitų, pasidėjo akmenis ir atsisėdo. Tada apsidairė, nes mąstė, ką turėtų daryti ir pamatė stalą su kreidomis ir eskizais. Siaubas, kodėl aš tai pamiršau?
Su giliu atodūsiu mergaitė atsistojo ir patraukė link staliuko. Du eskizai, nepamiršk... Ir skirtingi... Vis kartodama, ką turi pasiimti ji pagaliau priėjo prie staliuko ir, stebuklas, nieko nepamiršo. Grįždama atgal Elridė vėl pasimetė, nes turėjo susirasti akmenis, kuriuos pasidėjo ant žemės. Laimei, juos gan greit rado ir patogiai įsitaisė prie jų.
Žiūrėdama į akmenis mergaitė šiek tiek sudvejojo. Piešė ji ne per geriausiai ir niekad netobulino savo gebėjimų, tad kiek pabijojo, kad dėl tokio dalyko nei susisargdins, nei pasveiks. Nors, jai baisiau buvo, kad susisargdins ir nebepasveiks. Išvis, ji nematė esmės sargdintis, nors dar pamokos pradžioj sakė, kad jai nusispjaut šlapia žolė ir geriau susirgt, kad bent vieną pamoką praleist.
Antraštė: Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
Parašė: Kaylie Mateo Rugpjūčio 15, 2018, 03:45:20 pm
Kaylie ankstų rytą išsikrapščiusi iš lovos žingsniavo į kerėjimo pamoką, ši neatrodė labai didelė pagunda septyntakursiai, tačiau paskutiniais metais norėjo labai pasistengti.. ir nepraleisti kerėjimo pamokų. Atkeliavusi prie ežero grifė susirado laisvą pledą ir įsitaisė ten.. Žolė buvo drėgnoka, tad ten sėsti Kay nesiruošė, nes dabar sirgti ji tikrai nenorėjo, kai liko tiek nedaug iki vasaros ir tuo pačiu mokyklos baigimo..
Rudaplaukė stengėsi nepraklausyti nei vieno profesoriaus žodžio, nes tą kart kai neišgirdo baigėsi iš ties blogai.. tačiau tada buvo ne kerėjimas, o čia yra pakankamai svarbi pamoka.. Išklausiusi viską, ką pasakė  profesorius Kay prarado nuovoką, jai atrodė, kad ji sapnuoja, kas gali norėti susargdinti save, o paskui išgydyti, o kas dar "smagiau" gali nepavykti.. be to piešti juk man ne kaip sekasi, - šiek tiek supanikavo grifė, tačiau greit atsigavo.. Man viskas pavyks. 
Kay nieko nelaukusi atsistojo ir ėjo link akmenų krūvos, akmenys ten jau buvo pragraibstyti, tačiau susirasti sau tinkamą nebuvo taip sunku, paėmusi gražu akmenį, kuris buvo patrauklus akiai ir gana patogus, ji nutipeno iki stalo, kur buvo sudėti eskizai ir kreida, pasiėmusi viską grifė nužingsniavo prie savo pledo, ten pritūpė ir pradėjo piešti runą.. tai neatrodė taip sunku, kai buvo galima naudotis eskizu. 
Antraštė: Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
Parašė: Hope Džein Shilck Rugpjūčio 15, 2018, 06:45:06 pm
Mergaitė sėkmigai nupiešusi savo runą apsidžiaugė ir kiek strygtelėjus nukulniavo prie pavojingiausios (jos akimis) runos. Eidama link jos kiek jautė nerimą, kadangi vis mąstė, ką reikės daryti. Ji visiškai nenorėjo susirgti. O jeigu nepasveiksiu?, - nurijo seilę blondinukė. Ją ramino tik tai, kad visai netoli yra ir profesorius, kuris (bent ji taip manė ir tikėjosi) visada galės padėti. Taigi prisiartinus prie Skaro runos, blondinė kiek sustojo ir apsižvalgė. Ji kelias minutes pastebėjo, kaip užduotį atlikinėja kiti jos draugai ir bičiuliai. Pamačius, kad viskas vyksta gana sklandžiai pirmakursė kiek nurimo ir pažvelgė į pavojingąją/pražūtingąją runą.
- Gerai, mieloji, - pasikalbėti nusprendė su runa blondinė, - padraugausim, hm?
Taigi klastūnyno koledžo prefektė atsiraitojo savo rankovę ir priglaudė prie runos savo ranką. Iš pradžių ji nieko nejautė.
- Veik, po galais, veik , - vis burbėjo prefektė. Ir galiausiai pajuto kaip apsunko galva. Skausmas buvo kiek slegiantis ir rakinantis prie žemės. Po akimirkos pajuto ir sopūlį ties nugara. Karščiavimas - iš karto suprato klastuolė ir prisėdo ant žemės. Ji norėjo, kad ją pradėtų kiek migdyti, o skruostai kuo labiau degti. Kažkaip gi reikia įsitikinti, kad tai tikrai veikia. Po kelių akimirkų, taip ir atsitiko. Klastuolė jau net negalėjo išsivaizduoti ar galima jaustis baisiau, todėl nieko nelaukusi greitai prie savo apnuoginto kūno odos prilietė nupieštąją runą. Ji dar vis neveikė. Hope buvo susimąsčiusi ką daryti, kadangi buvo girdėjusi, kad nuo karščiavimo galima ir mirti todėl jau norėjo kviesti profesorių. Tačiau tik pakėlus ranką ji aprimo, kadangi ta karščio banda ir kaulų laužymas, kuris buvo užkariavęs visą jos kūna pamažu pradėjo slinkti.
- Man pavyko! - net riktelėjo iš laimės klastuolė ir pradėjo džiaugtis pavykusia praktika. Pajutusi, kad jaučiasi jau daug daug geriau, o gal jau buvo ir pasveikusi, pirmakursė atsistojo ir nunešė nupieštąją runą profesoriui ant stalo. Ir vėliau grįžo į savo pačios ankstesnią vietą susidėti daiktų ir laukti praktikos užduoties pabaigos.
Antraštė: Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
Parašė: Marcel Rufford Rugpjūčio 15, 2018, 06:45:45 pm
Taigi įvykdęs pirmąją pamokos užduotį, klastuolis pakilo ir patraukė link Skaro runos. Klastuolis norėjo, kad ši praktika pasibaigtų kuo greičiau ir berniukas galėtų bėgti į pilies/mokykos kiemą pasidžiaugti jau atėjusiu pavasariu. Nors, žinoma, kiek to pavasariško džiaugsmo ir bebuvo. Vis dėlto egzaminai buvo jau čia pat, tad reikėjo susikaupti bei aplankyti bent kelis kartus Hogvartso biblioteką "pasikrauti" žinių. Su tokiomis galvoje besisukančiomis mintimis, Marcelis pasiekė ir didžiąją Skaro runą. Na, ji pati iš savęs nebuvo labai didelė, tik kiek didesnė nei jo pieštoji. Greitai prisilietęs prie šios runos, jis pajuto, kad iš nosies pradėjo bėgti kraujas.
- Nejuokinga, - pavartė akis berniukas. Tačiau susitvarkė su nosimi pats. Pirmakursis buvo jau susidūręs kelis kartus su panašiomis situacijomis, todėl neketino pasikliauti savo piešta runa. O gal labiau suveikė inercija ir refleksas, kad laikas susidoroti su krauju iš nosies. Bet tik susidorojęs su tuo, Marcel pajuto skausmą pilvo srityje.
- Tik ne pykinimas, prašau, - kiek išsigando berniukas, kadangi jam visiškai tai nepatiko. Jam iš vis niekada nepatiko pilvo skausmai, o tuo labiau pykinimas. Todėl nieko nelaukęs prisilietė pieštąją runą ir laukė, kol praeis skausmai. Šie ir praėjo.
- Ačiū dievui, - kiek lengviau atsiduso klastuolis ir grįžo į savo vietą laukdamas praktikos pabaigos.
- Ačiū dievui, nereikėjo to pakęsti ilgiau, - dar kartą atsiduso berniukas prisėsdamas ant žemės.
Antraštė: Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
Parašė: Elride Endlercat Rugpjūčio 16, 2018, 01:56:43 pm
Elridė paėmė vieną akmenį ir geriau jį apžiūrėjo. Ant kurios pusės piešti? Žiūrėdama į akmenį ji atsiduso ir nusprendė, kad tas neturi jokios esmės. Mergaitė padėjo eskizą ant akmens ir pasiėmusi kreidą ėmė kreivalioti. Galėtų ir gražiau būt... Kaip tas profesorius be nieko nupiešė? Nužvelgusi toliau esantį profesorių mergaitė užbaigė savo pirmąją runą, kuri turėjo ją susargdinti. Grifiukė laikė jį rankoje, kai pajautė, kaip greit viskas blogėja. Iš pradžių ėmė graužti akis, o tada ir dar blogiau.
-Oi... Negerai...-galva apsunko, ji jautėsi lyg būtų pervažiuota traktoriumi. Nosis užsikimšo, darėsi sunku kvėpuoti. Bloga savijauta vis stiprėjo ir labiau ją kankino. Elridė užsikosėjo vieną, kitą kartą, o tai darant jai dar labiau ėmė graužti gerklę. Kiekvienas atsikosėjimas reiškė skausmą, nors karščiavimo ji nelabai jautė, kol kas.
Iš tikrųjų grifiukė nebesuprato, kas jai yra. Jautėsi klaikiai ir pasigailėjo, kad iškart nepadarė abiejų runų. Žaliaakė atsigulė ant žemės atsisukusi į likusį akmenį ir prie jo padėtą eskizą su kreida.
-Kaip aš pajėgsiu? Aš nenoriu... Man vaistų...-tyliai burbėdama ji niekaip negalėjo priprasti prie tokios savijautos. Aš lavonas... Ar čia to profesoriai nori?! Kad vaikai išdvėstų? Keikdama save mergaitė ištiesė ranką ir paėmė tą nelemtą akmenį. Tada paėmė ir kreidą su eskizu. Ji gulėjo, bet kitaip negalėjo, mat jai buvo per daug sunku, norėjosi miego ir poilsio, o ne dirbti. Elridė dar kartą ėmė keverzoti ant akmens pridėjusi eskizą, tačiau gavosi tikrai ne pati gražiausia runa. Baltapūkė suspaudė akmenį rankoje, praėjo minutė, kita, o ji vis dar jautėsi tragiškai, netgi blogiau, nes pasijautė šaltis. Tyliai nusikeikusi mergaitė pažvelgė profesoriaus pusėn.
Ne, tu gali... Tau tereikia... Naujo akmens? Nužvelgusi laikomą akmenį, ir eskizą grifiukė suvokė, kodėl jis nesuveikė. Mat ji nupiešė blogąją runą. A... Šaunu... Dar geresnė savijauta gi... Protinga... Gi.
Lėtai atsistojusi ji nukulniavo link akmenų, kad galėtų pasiimti dar vieną. Nors eiti jai sekėsi ne per geriausiai. Silpnumas, karštis, bet tuo pačiu krėtė didžiulis šaltis, savijautos ji apibūdinti negalėjo. Nesuvokiu, kas man dedasi...  Tuščiom akim paauglė nužvelgė akmenis. Jai reikėjo tik vieno, bet nežinojo, kaip jį paneš. Mergaitė purtėsi, pasigailėjo, kad atsisėdo atokiau nuo kitų vaikų ir ant žemės, ji norėjo arbatos ir lovos, poilsio. Tada paėmė akmenį ir vėl patraukė į savo vietą.
-Kaip aš nenoriu... Kodėl su mumis taip...-Elridė toliau tyliai burzdėjo, o atsisėdusi į savo vietą vėl pajautė, kaip ją traukią prisiglausti prie žemės. O kas jei vėl šita runa nesuveiks? Nužvelgusi akmenį ir gerosios runos eskizą mergaitė garsiai atsiduso. Ji uždėjo eskizą ant akmens ir drebėdama ėmė braižyti. Iš tikrųjų, nupiešė visai gražiai, bet tuo metu jai tas nerūpėjo. Mergaitė suspaudė akmenį ir ėmė melstis, kad suveiktų. Taip jaustis dar ilgiau nenorėjo, sirgdavo retai, tad buvo visiškai pamiršusi, koks tai tragiškas jausmas.
Po truputį sunkumas slūgo, nosis atsikimšo, o gerklės nebeperštėjo.
-Ooo...- grifė subliuško ant žemės vis dar spausdama akmenį delne ir dėkojo Dievui, kad runa suveikė.
Antraštė: Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
Parašė: Anmeya Rugpjūčio 16, 2018, 02:12:07 pm
  Palietusi runą, mergaitė pasitraukė. Bloga savijauta užklupo netikėtai. Na, ne visai netikėtai, juk Roana žinojo kas bus, tik nesitikėjo jog viskas bus taip greitai.
  Grįžusi ir atsisėdusi ant savo pleduko pasijuto lyg tikra ligonė. Dabar tesinorėjo kristi į šiltą lovą ir užsikloti antklodėmis. Tačiau baltaplaukė suprato, kad turi išsilaikyt ir įvykdyti pamokos užduotį, juk kam ji tada čia atėjo jeigu nieko prasmingo nepadarys? Atsidususi sėdėjo ir mąstė apie kripto runą.
  Jautė akmenuką gulint jos kišenėje, tačiau laukė. Kiek reikia laukti? 5 minutes? 10 minučių? Pusvalandį? Taip ir pamoka spės prabėgt svarstė žaliaakė. Praėjo gal 5, gal 15 minučių, tačiau mergaitė jautė, kad jau kaip reikiant liga įsisiautėjo. Šaukiamaisiais kerais "iškviesta" nosinaitė jau buvo šlapia ir trečiakursei buvo labai šalta. Įkišusi ranką į kišenę, palietė kripto runą. Per kelias minutes ir sloga ir karščiavimas išgaravo lyg jų visai nebuvo. Nežinodama ką dabar su runa daryti, akmenuką nunešė profesoriui Oberonui ir tarė: - Atlikau užduotį. - Atidavusi akmenėlį Tanseriui grįžo į savo vietą ir stebėjo kitus mokinius.
Antraštė: Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
Parašė: Kaylie Mateo Rugpjūčio 16, 2018, 03:36:49 pm
Kaylie nusipiešusi  Kripto runą, dar kartą apžiūrėjusi įmetė ją į kišenę ir nužingsniavo link Skaro runos, tiksliau akmenio su nupiešta Skaro runa. Mergina iš pradžių pabijojo prie jos prisiliesti, tačiau prisiminusi  tą ką turi kišenėje ji nurimo ir pridėjo ranką... Pablogėjimas prasidėjo iškart, Kay vos prilietus akmenį pradėjo skaudėti galvą, einant link savojo pledo ji ėmė jaustis vis blogiau.. Nosis, pro ją ji nebeprakvėpavo, pasidarė labai šalta, pradėjo imti kosulys, kuris grifę dusino, ji vos spėjo atgauti orą. Kiek dar reiks laukt, dieve, kaip bloga.. - gaudydama orą mąstė rudaplaukė. Taip pat ilgai netrukus prasidėjo gerklės skausmai, nuo kosulio ėmė skaudėti krutinę, o gerklę tiesiog neįmanoma apsakyti kaip skaudėjo.. Dabar mergina atrodė, kaip gyvas lavonas, akys atrodė pilnos ašarų nuo slogos, oda išblyškusi, seilę nugurkti buvo neįmanoma misija. Čia kažkokia kankinė, užteks reikia pasiimti akmenį iš kišenės, tačiau ten jo nebuvo..  kur jis, kur? Žvalgydamasi aplink ieškojo grifė, juk aš čia jį dėjau, juk dėjau.. tačiau paieškos ilgai netruko, akmuo gulėjo ant žolės, Kaylie nelaukdama nustvėrė runą ir greit suspaudė ją delne..
Pagerėjimas prasidėjo iškart, pasidarė šilta, sloga nuslūgo, oda pasidarė ryškesnė, o kosulys, jis dingo, na gerklės perštėjimas dar pasiliko, tačiau dar palaikius runą jis taip pat išgaravo. Kaip gera, neduok tu dieve sirgti.. - nusipurtė mergina ir laukė, kol profesorius paskelbs pamokos galą.
Antraštė: Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
Parašė: Mayra Llewellyn Rugpjūčio 16, 2018, 09:54:50 pm
Mayra į pamoką atėjo viena iš paskutiniųjų. Atsisėdusi atokiau nuo kitų vaikų, mergaitė atkišo veidą saulei ir bandė sugerti nors truputėlį jos šilumos. Išgirdusi apie praktinę dalį, mergaitė tikrai neapsidžiaugė, nes ji ir taip prastai jautėsi: svaigo galva, buvo šalta ir maudė visas vietas, kur buvo išsikišę kaulai. Bet, vis dėlto atsistojo iš patogiai susisukto kelių išsiburtų pledų ,,lizduko" ir, nužingsniavusi prie profesoriaus, pasiėmė eskizus, akmenukus bei kreidą.
-Pirmiausiai - gydomoji runa,-tyliai sumurmėjo Mayra ir drebančiomis bei nejautriomis rankomis suėmė akmenuką bei kreidą. Baigus braižyti linijas, klastuolė pastebėjo kad šios išėjo kreivos ir visai negražios. Ką gi, sueis. Perbraižyti visiškai nenoriu. Paėmusi antrą akmenuką, Mayra jau visai nebejautė rankų ir bandė sugriebti kreidą, bet ši vis ištrūkdavo iš ledinių klastuolės rankų. Galiausiai, šiek tiek patrynus ir papūtus į rankas, kreida tvirtai buvo laikoma kairėje rankoje. Baigusi braižyti runą, mergaitė padėjo jas šalia viena kitos ir palygino:
-Štai ta, blogoji, gražesnė,-tyliai sau kalbėjo mergaitė.
Antraštė: Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
Parašė: Markas Moore Rugpjūčio 16, 2018, 10:09:06 pm
Markas šiek tiek nustebo gavęs laišką nuo kerėjimo profesoriaus, bet per daug mintyse neklausinėjęs padėjo laišką ant naktinio stalelio. Dieną, kai turėjo vykti pamoka, klastuolis ramiai nužingsniavo iki ežero pakrantės ir atsisėdo pavėsyje. Prasidėjus praktinei daliai, berniukas kuo ramiausiai atsistojo ir palaukęs, kol daugumas mokinių pasiims priemones, nuėjo pats jų pasiimti. Pavartęs apyplokštį akmenuką delne, Markas surado pakankamai lygią vietą braižyti runai ir pabandė nubrėžti ženklą iš pirmo karto ant akmens, bet klastuoliui nelabai pavyko, tad jis nuvalė viską švariai ir pabandė dar kartą ir dar kartą, kol jam atrodė, kad runa gavosi be priekaištų. Tą patį pakartojo ir su Kripto runa. Galiausiai, baigęs darbą, Markas atsisėdo prie ežero ir nusprendė pirmiausiai pasiruošti nežinomai ,,ligai".
Antraštė: Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
Parašė: Mayra Llewellyn Rugpjūčio 16, 2018, 10:17:57 pm
Paėmusi Skaro, blogąją, runą į ranką, Mayra iš pradžių nieko nepajuto. Gal ne taip nupiešiau runą? O kas, jeigu nebeįvykdysiu... Mergaitė nespėjo pabaigti minties, nes netikėtai jai labai suskaudo pilvą. Susilenkusi per pusę, klastuolė išmetė akmenuką su sirgdančia runa ant žemės ir nuvirtusi ant žolės pradėjo žiaugčioti, bet niekas nekilo aukštyn. Mayra buvo agonijoje. Jai atrodė, kad kažkas su metaliniu pjūklu lėtai plauna jai skrandį iš vidaus arba su nagais braunasi lauk. Visokie vaizdiniai lindo klastuolei į mintis. Juodaplaukei iš akių ištryško skausmo ašaros, kai mergaitė pamatė gydančią - Kripto, runą. Atsargiai ištiesusi ranką, negrabiai suėmė akmenuką ir, besimelsdama visokies žinomiems bei nežinomiems dievams, susirietė į kamuoliuką. Po kelių minučių skausmas pamažu atlėgo ir Mayra vėl galėjo blaiviai mąstyti. Supratusi, kad atliko praktiką, mergaitė atsargiai, rankoje laikydama gydančią runą, paėmė sirgdinančią runą ir įmetė į ežerą.
-Štai tau.
Antraštė: Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
Parašė: Markas Moore Rugpjūčio 16, 2018, 10:33:31 pm
Markas susikaupė ir paėjęs tolėliau nuo vandens atsisėdo ir paėmė į ranką Skaro runą. Jokio skausmo berniukas nepajuto, o kai norėjo atsistoti, jis nejautė savo kojų. Pamažu ėmė tirpti ir rankos. Padėjęs sargdinančią runą ant žemės, berniukas ėmė ieškoti Kripto runos, bet niekur jos neradęs prisiminė, kad paliko ją ant ežero kranto. Tyliai nusikeikęs, Markas pasirėmė ant rankų ir pabandė prisitraukti. Šiaip ne taip pasiekęs ežero pakrantę ir, išpurvinęs savo kelnes, Markas rado Kripto runą. Bet buvo viena bėda - dalis runos buvo nusitrynę ir klastuolis beveik nebejautė savo rankų. Kišeniuje sugrabaliojęs kreidą, berniukas bandė persikreipti taip, kad matytų runos eskizą, bet jam tai nepavyko, tad teko piešti iš atminties. Stebėtinai gerai jis atsiminė tą runą ir, palaikius kelias minutes rankoje jau baigtą kūrinį, pamažu nutirpo kojos ir Markas vėl galėjo jas valdyti. Lėtai atsistojęs klastuolis apsidairė ir pamatęs, kaip jis išsipurvino uniformą, nieko nelaukęs nuskubėjo į pilį.
Antraštė: Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
Parašė: Matthew Turner Rugpjūčio 19, 2018, 03:35:40 pm
Matthew šiaip ne taip atšliaužė į kerėjimo pamoką. Artėjanti mokslo metų pabaiga berniukui reiškė tik viena: jis greitai galės važiuoti namo ir šiek tiek pailsėti nuo visos tos magijos, kuri yra iki šiol jam nesuprantama.
Tačiau Matthew, ko gero, pirmą kartą atėjęs į pamoką ir išgirdęs, ką reikės daryti, apsidžiaugė. Nors pamoka kerėjimo, čia burtų lazdelės nereikės. Tereikia panaudoti runas. Ką gi, susirgti galima ir be jokios magijos, todėl ši pamoka turėjo būti pakankamai suprantama ir nesudėtinga.
Matthew pasiėmė akmenuką ir gana nesunkiai nupiešė Kripto runą, kuri jam atrodė pakankamai panaši į tą, kurią rodė profesorius. Nors Matthew nebuvo labai geras piešėjas, vis dėlto toks piešinukas jam buvo įveikiamas.
Berniukas nesijautė labai drąsiai, kai reikėjo prieiti prie Skaro runos ir save susargdinti. Vis dėlto tą padaryti reikėjo, tad grifiukas įsidrąsino ir prisilietė prie prakeiktosios runos. Iš pradžių jis pagalvojo, kad kažkas ne taip, nes nieko neįvyko. Tačiau galiausiai liga pradėjo rodyti save. Matthew pajuto, kad sloguoja, netrukus jį užpuolė ir kosulys ir galiausiai netekęs jėgų jis atsisėdo ant žemės. Grifiukas prisiminė, kad turi leisti ligai įsisiautėti, kad neskubėjo naudoti gydančios runos. Tačiau, ko gero, jis laukė per ilgai: netrukus Matthew taip kosėjo ir slogavo, kad nieko aplinkui nebematė. Pakilo baisus karštis ir grifiukas niekaip nebegalėjo pasinaudoti Kripto runa, kad išsigydytų. Berniukas gulėjo ant žemės ir negalėjo pajudėti.
Antraštė: Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
Parašė: kablelis Rugpjūčio 19, 2018, 03:42:25 pm
Stevie pajuto, kad pakilo karštis ir puolė į paniką. Ji visiškai pamiršo, kad ši liga yra sukelta runos, kad kitą runą ji turi su savimi. Mergaitė nežinojo, ką jai daryti, kaip sau padėti.
Grifiukė atsisėdo ant žemės, atsirėmė į akmenį ir užsimerkė. Tai šiek tiek padėjo. Nors kosulys ir sloga ir toliau nedavė ramybės, karštis lyg ir vos nuslūgo. Tai leido antrakursei prisiminti, kad vaistas nuo viso šito siaubo guli jos kišenėje. Stevie skubiai išsitraukė akmenuką, ant kurio buvo nupiešusi Kripto runą ir suspaudė jį delne. Kurį laiką nieko neįvyko. Mergaitė padėjo runą ant žemės ir pabandė dar kartą. Po kiek laiko grifiukė pajuto, kad runa veikia. Pirmiausia nuslūgo karštis. Stevie suprato, kad dabar jai jau geriau, nes ji galėjo matyti viską aplinkui ir nebesijautė apdujusi. Tačiau mergaitė buvo labai pavargusi. Labai knietėjo atsigulti, tačiau nenorėjo atrodyti dar keisčiau, tad Stevie liko sėdėti spausdama akmenuką rankoje.
Dar po kiek laiko, kuris Stevei atrodė kaip daugybė valandų, kosulys ir sloga praėjo. Mergaitė atsistojo ir suprato, kad yra visiškai sveika. Deja, Kripto runa jėgų negrąžino.
Ar taip ir turi būti? Ar tik aš ją nevisiškai tiksliai nupiešiau? susimąstė Stevie, tačiau nieko niekam nesakiusi kiek svirduliuodama patraukė pilies link.
Antraštė: Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
Parašė: Klarė Konė Karter Rugpjūčio 20, 2018, 02:39:25 am
Apsigaubusi apsiaustu, Klarė žengė tolyn nuo pilies. Pavasaris įsibėgėjo ir buvo vis sunkiau mokytis. Ore galėjai justi vasaros kvapą. Pagaliau žolė nebebuvo šlapia nuo sniego likučių ir galėjai girdėti tik malonų šiugždėjimą. Į paežerę šeštakursę atvedė profesoriaus atsiųstas laiškelis, jog pamoka perkeliama už storų pilies sienų ribų.
Mokytis runas jau kiek pabodo. Mokytis magijos, kuri pagrinde naudojama tik magijos aukštybių nepasiekusiose šalyse atrodė keista, bent jau nes negyveni tokioje šalyje.
Šeštakursė bandė prisiminti kada paskutinį kartą rimtai sirgo. Prisiminti buvo sunku. Nes tai buvo gal antrame ar trečiame kurse. Tačiau jausmas buvo bjaurus. Po sniego gniūžčių karo žaliaakę surėmė peršalimas su aukšta temperatūra. Šalčio krėtimo ir koordinacijos praradimas. Nusipurčiusi mintis palaukė, kol dauguma mokinių pirmieji užsikrėtė liga. Žinojo, kad vėlesnis prisilietimas nesumažins pasekmių ar eigos. Bet bent gausianti pažiūrėti ligos poveikį.
Neskubėdama pasiėmė kreidos, eskizą ir rausvos spalvos akmenėlį, telpantį delne. Buvo tikra, kad įsiminė runą ir nereikės nė žvilgtelti į eskizą. Bet jei jau taip reikia.
Antraštė: Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
Parašė: Suzu Nakashima Rugpjūčio 21, 2018, 08:37:44 pm
Suzu atbėgo į pamoką, nes nusprendė į ją eiti labai staigiai, juk ką tėvams pasakys, jei pažado neištesės. Jo laimei, jis nepavėlavo, atsisėdo netoli kitų žmogelių ir ėmė stebėti profesorių. Berniukas žiūrėjo kiekvieną jo judesį, gaudė kiekvieną žodį, tačiau vis tiek sunkiai suprato. Praleidęs senesnes pamokas žiūrėjo į tuos akmenis ir runas, vienintelis pravartus dalykas, kad matė senelį jomis naudojantis. Susisargdinti ir pasveikti... Hm, kokia nauda susisargdinti? O pala... Suzu jau ėmė mąstyti, kaip tokį akmenį galėtų panaudoti pajuokaudamas ant Hayato, bet tada išmąstė, kad tai kiek per žiauru ir nustūmė tokią mintį tolyn.
Patraukęs išsirinkti akmenį berniukas nenustojo dairytis, jam buvo įdomūs nauji žmonės, tikėjosi kažką įsiminti, galbūt užkalbinti. Bet priėjęs akmenų krūvą pasistengė susikaupti ties užduotimi. Burtų lazdelės nereikėjo, tad nebuvo ko baimintis, neskaitant to, kad neužilgo jis jausis kaip lavonėlis. Pasidėjęs akmenis ant žemės, kadangi jų nešiotis nežadėjo, Suzu nukūrė pasiimti eskizus su kreida. O kodėl ji šventinta? Kodėl negalima paprastos panaudoti? Savęs klausdamas grifiukas patogiai įsitaisė ant žemės ir pasidėjo eskizą ant akmens.
-Na, kreida, rodyk savo magija... Gaila jis nešvyti...-tyliai kalbėdamas su savimi rudaplaukis kreivaliojo reikiamą runą.
Antraštė: Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
Parašė: Frankas Stigleris Rugpjūčio 22, 2018, 09:27:32 pm
  Tik spėjo patogiau įsitaisyti, kai raguotojo žmogaus ausis pasiekė mokinio balsas. Obis iškart įsitempė ir atsigręžė į klastuolį vaikinuką. Kol atsistojo ir tipeno link jo, atidžiai tyrinėjo jo veidą, norėdamas suprasti kas gi atsitiko. Tik spėjo atsiklaupti šalimais, kai ponaitis Dubajus sukosėjo ir susvyravęs krito ant žemės. Ačiū kalnų dievams, profesorius buvo vikresnis ir spėju sugauti mokinuką. Atrėmė jį į save ir akylai nužvelgė jo nupieštą gydomąją runą. Išties, ji nebuvo tobula. Turėjo keistą kablį viršuje. Obis greitai nutrynė kablį ir įdavė mokinukui jį į rankas.
  - Nesuprantu, kodėl runa nesuveikė. Ją tu nupiešei išties kruopščiai. Tikriausiai per daug leidai laiko ligai įsijausti, - dorai pamelavo klastuoliui. Juk dėl kvailo kablelio vaikinas vos nenualpo. Tokioje situacijoje reikia pakylėti nukentėjusį.
  - Gal jau atsipūsk ir išgerk kakavos ar arbatos?
  Iškart priešais Obį atsirado siauras marmuro raštais puoštas puodelis.
  - Paimk jį į rankas, pagalvok apie kokį nori gėrimą ir puodelis juo prisipildys.
  Baigęs rūpintis klastuoliu, pakilo nuo žemės ir akylai apžvelgė kitus mokinukus. Net nudžiugo. Visi darbavosi kur kas geriau nei vargšelis. Jau ruošėsi ir sau išsiburti puodelį žalios arbatos, kai už akies užkliuvo kitas mokinukas. Grifas gulėjo nejudėdamas. Profesorius persigando ne juokais. Iškart nudūmė prie jo ir pridėjo pirštus prie kaklo, bandydamas užčiuopti pulsą. Nudžiugęs rastu pulsu, pridėjo delną prie mokinio kaktos. Pastaroji tiesiog plieskė nuo karščio. Greitai pagriebė akmenį, papuoštą gydomąja runa. Ši buvo taisyklinga. Įspraudė jam į delną ir palaukė, kol kitas vargšelis atsigaus.
  - Nereikia taip ilgai laukti, ponaiti Turner, - pasakė šiek tiek garsiau, tikėdamasis, kad ir Dubajus išgirs.
Antraštė: Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
Parašė: Denis Barcas Rugpjūčio 22, 2018, 09:47:39 pm
Pabudes ryte, nieko per daug negalvojes berniukas nuėjo nusiprausti, vos tik nusiprausiau išdūmę iš namų, priejes kerėjimo pamokos duris jis pamate raštelį, o ten buvo parašyta, jog pamoka vyks lauke, tai nieko nelaukės nubėgo prisijungti prie bendramokslių, suradės savo vietą, išklauses užduotį kadangi tai buvo pirmoji pamoka jis jautesi šiek tiek pasimetęs ir susikaustes, todėl mąste ilgiau nei įprastai, atidžiai žiūrėjo į runą ir mėgino suprasti kaip ją nupiešti, bet nepasitikėdamas savimi jis pasieme popiauriaus labai, žvilgtelėjo į kripto runos pavyzdį ir pasipraktikavo jį piešti ant lapo, pirmi keleta kartu buvo neblogi, tačiau jis stengesi ją nupiešti kuo tiksliau, tai pamėginęs dar keleta kartu galiausiai tiesiog ją perpiešę ant akmens.
Antraštė: Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
Parašė: Elizabeth Winchester Rugpjūčio 22, 2018, 10:55:10 pm
 Mažoji Eli atskubėjusi į Kerėjimo pamoką nubėgo pasiimti pamokai reikalingų reikmenų: du akmenėlius, kreidos gabalėlį ir Kripto runos eskizą. Pagalvojusi, jog reikės pasitelkti piešimo gabumus, mergaitė giliai atsiduso ir sumurmėjo kažką neaiškiai po nosimi, kadangi ji neturėjo didelio talento piešimui ar noro net bandyti piešti, kadangi bijojo, jog nieko jai nepavyks.
 Apsidairiusi aplinkui bei ieškodama tinkamos vietos pradėti darbui, pamatė nemažai susirinkusių mokinių. Netrukus Elizabeth pastebėjo netoliese palinkusį medį, prie kurio neskubėdama nuėjo, patogiai įsitaisė bei susidėliojusi viską į vietas išsitraukė balto popieriaus lapus, pasiėmė kreidos gabaliuką bei pradėjo praktikuotis piešti.
Antraštė: Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
Parašė: Denis Barcas Rugpjūčio 22, 2018, 11:11:15 pm
Isidėjęs kripto runą į kišenę berniukas apsidaire aplink, tuomet priėjo prie skaro runos ir prisilietę, galiausiai nieko nepajuto, bet praėjus keletai minučių pajuto kažkokį nemalonų jausmą galvoje, ji pradėjo pliurpti prakaitu, berniukas suklupo ar taip tikrai turi buti, keleta akimirkų pagalvojo jis, o veliau pajuto nežmoniška skausma gerklėje, pradejo kosėti, po keliu sėkundžiu sinusai tarsi kažko prisipyldė ir nosis užsikimšo, sekunde susimąstę man tai jau nepatinka. Jis atsistojo nuo žemes ir pradėjo jausti kaip simptomai isisiautėjo, o jam tai pradėjo nepatikti, jis susimatę ir akimirka pamiršo, kad reikia panaudoti kripto runą, o staiga prisimines ją išsitraukę ir priglaude sau prie kūno, o simptomai tiesiog dingo.
Antraštė: Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
Parašė: Elizabeth Winchester Rugpjūčio 23, 2018, 12:26:39 am
 Po ilgų bandymų taisyklingai nupiešti eskizą ant popieriaus lapo, Elizabeth nusprendė, jog tai yra geriausia kaip ji sugeba nupiešti, o ir laiko beveik nebeliko, gan greit baigsis pamoka, tad nieko nelaukusi paėmė akmenėlį į kairę ranką bei kruopščiai ir neskubėdama pradėjo piešti. Po ilgo ir kruopštaus darbo mergaitė atsistojo, įsidėjo akmenuką su piešiniu į kišenę ir patraukė link Skaro runos. Įdėmiai ir su dideliu susidomėjimu Eli apžiūrėjo runą, pakėlė savo ranką ir pradėjo tiesti ją link runos. Vos prilietusi runą, mergaitė greit atitraukė ranką, tačiau nieko nepajautė. Po keletos sekundžių ji vėl uždėjo ranką ant runos, tik šįkart neskubėjo atitraukti ir laikė kurį laiką. Pajutusi kaip pradeda svaigti galva bei prasidėjusį karščiavimą, Elizabeth greit atitraukė ranką ir šiek tiek susvirduliavo. Prisiminusi apie Kripto runą ir kad ją reikia palaikyti prie odos, mergaitė suskubo ją išsitraukti iš kišenės. Po ilgo laiko bandant pagyti, runa dėl kažkokios priežasties neveikė. Mažoji Eli pradėjo kaltinti savo piešimo gabumus. Kuo toliau, tuo blogiau mergaitė jautėsi, pasidarė sunkiau kvėpuoti, šįkart ji susvirduliavusi nukrito ant žemės ir prieš pasiglemžiant tamsai, mergaitė tik suspėjo sušukti:
 - Profesoriau!
Antraštė: Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
Parašė: Klarė Konė Karter Rugpjūčio 23, 2018, 12:50:18 am
Vis dėl to runą nupiešė nežiūrėdama į eskizą, galėsianti pasiimti kitą akmenuką ir perpiešti, jei tik nepavyks. Kad perpiešti nereiks suprato vos pažvelgusi į eskizą, runa ant akmenėlio sutapo su pavaizduota ant popieriaus identiškai. Atsargiai įsimetė akmenėlį į kairę apsiausto kišenę, mat dešiniojoje laikė lazdelę. O nenorėjo, kad simbolis užrašytas kreida nusitrintų.
Nedrąsiai priėjo prie susargdinti turėjusios runos. Iš pradžių tiesiog bakstelėjo ją pirštu. Gal kokią vienadienę slogą ir būtų pasigavusi, tačiau suprato, jog jeigu norės įveikti pamokos užduotį turės leisti akmeniui bent pusę minutės apturėti kontaktą su ranka, kurios rankovė dabar jau buvo pakelta iki alkūnės, kad nedengtų riešo.
Praėjo tikrai mažiau, nei pusė minutės, kai jau galėjo jausti galvos skausmą. Prisiminė, kaip vaikystėje, kai dažnai sirgdavo visada pradėdavo skaudėti galvą. Netrukus jau negalėjo susilaikyti nuo čiaudulio ir atitraukė ranką. Ir dėl to, kad turėjo užsidengti veidą rankomis. Kelias minutes net negalėjo atitraukti rankų, kad paimtų runą iš kišenės. Atrodė smegenis iščiaudės. Nutaikiusi progą, kai čiaudulys lyg ir liovėsi, drebančiomis rankomis įkišo ranką į kišenę. Po tokio mikrobų užtaiso man tikrai reikės apsiaustą plauti.
Pagaliau gydomoji runa paveikė šešiolikmetę. Tiesa, galvos vis tiek nenustojo skaudėti. Tam vis dar geriausiai padėjo žiobariškos piliulės. Grįžusi į kambarį jų ir išgers. Matyt, koks šalutinis poveikis.
Antraštė: Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
Parašė: Suzu Nakashima Rugpjūčio 23, 2018, 08:58:14 am
Pabaigęs piešti runą, kuri turėjo jį susargdinti pirmiausia ją geriau apžiūrėjo. Jis norėjo kažkokios švieselės, kad ta runa spindėtų, bet gaila. Na, pragare, aš pasiruošęs. Taip išmąstęs berniukas paėmė runą į delną ir ją stipriai suspaudė. Sėdėdamas ir laukdamas, nors laukti ilgai nereikėjo, jis spėjo apžiūrėti kelis debesėlius. Bet greit tas noras dingo ir vaikis pajautė, kaip greit apsunksta. Kol viskas pabaigs įsisiautėti spėsiu ir kitą runą pasidaryti...
Nusprendęs, kad laukti nėra ko Suzu ėmė piešti ir antrąją runą, nors tą padaryti nebuvo taip lengva. Nė minutė nepraėjo, o jis jau kosėjo kaip patrakęs. O Dieve... Kiek pasišlykštėjęs tokia savijauta berniukas vis tiek stengėsi nupiešti tą runą, bet nebaigęs atsigulė ant žemės.
-Man tik truputį... Pailsėti reikia...-patogiau įsitaisęs jis giliai įkvėpė, savijauta tikrai nebuvo tobula. Krečiantis šaltis jį ėmė erzinti, o ir kvėpuoti buvo sunku. Labiau įsisiautęs į apsiaustą vaikis atsisėdo ir sukryžiavo kojas. Dar truputis ir pabaigsiu runą... Jis palaukė dar minutę, savijautą dar labiau pablogėjo ir ėmė piešti gerąją runą. Aišku, savijauta tam trukdė, norėjosi numesti viską ir tiesiog gulėti, bet susilaikė. Aš galiu, taip, aš galiu... Skatindamas save jis pabaigė runą ir suspaudė ją delne melsdamas, kad jam pavyko. Jo laimei, tragiška savijauta atslūgo. Po truputį liovėsi krečiantis šaltis ir slogos lyg nebūta. Apsidžiaugęs, kad jam taip nesunkiai pavyko berniukas išsišiepė ir padėjo gerąją runą šalia blogosios. Kaip gera...
Antraštė: Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
Parašė: Lukas Dubajus Rugpjūčio 23, 2018, 01:42:13 pm
Pajutęs, kad po truputį atgauna jėgas Lukas prasimerkė ir išvydo profesorių. Jam įdavus puodelį kuris prisipildo tokio gėrimo kokio užsinori vaikinas padėkojo:
 -Ačiū, kad mane išgelbėjote.
Profesoriui Tanseriui nuėjus tolėliau prie kito nelaimėlio iš Grifų Gūžtos blondinas išgirdo profesoriaus sakomus žodžius, tad suprato, kad jie skirti ir jam. Nereikėjo, tai nereikėjo, bet ką padarysi. Kaip jau yra, taip ir bus. Dar šiek tiek pasėdėjęs ant žolės klastuolis atsistojo ir pavaikščiojęs aplink, kad nebeskaudėtų taip visko atsisėdo atgal ant žemės. Noriu kakavos su pienu. Puodelis prisipildė kakavos su pienu, tad Lukas jos paragavo ir ji buvo palyginti labai skani, tad nieko nelaukęs išgėrė ją visą. Būtų faina pasilikti šitą puodelį, bet jis yra profesoriaus, tad negalima imti. Liūdna, bet teks jį palikti čia. Ką padarysi. Prisigėręs kakavos vaikinas padėjo puodelį ant nedidelio stalelio ir nuėjo toliau nuo kitų, kad galėtų nieko netrukdomas pagulėti iki pamokos galo.
Antraštė: Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
Parašė: Matthew Turner Rugpjūčio 23, 2018, 04:46:28 pm
Pagaliau Matthew jautėsi šiek tiek geriau. Profesoriui davus gydomąją runą, berniukas šiek tiek atsigavo. Grifiukas nežinojo, ką jam dabar daryti: naudotis runa, kurią davė profesorius, kad visiškai išsigydytų, ar imti savąją. Matthew jau žiojosi klausti, tačiau profesorius jau nuėjo kitur, tad Matthew teko priimti sprendimą pačiam. Kad darbas nenueitų veltui, pirmakursis nutarė paimti savo runą.
Per tokias pamokas ir numirti galima niūriai pagalvojo Matthew ir smarkiai suspaudė akmenuką, ant kurio buvo nupiešęs reikiamą runą.
Berniukas dar šiek tiek kosėjo ir slogavo, tačiau karštis jau buvo atslūgęs. Matthew sėdėjo ant žemės kantriai laikydamas akmenuką delne. Pagaliau runa pradėjo veikti ir grifiukas pasijuto sveikstąs. Po kiek laiko tiek kosulys, tiek sloga visiškai liovėsi, tad Matthew nutarė, kad galima jau palikti šią pamoką. Jis nežiūrėdamas numetė savo akmenuką, mokytojo akmenuką padėjo prie medžio ir patraukė link pilies.
Antraštė: Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
Parašė: Frankas Stigleris Rugpjūčio 23, 2018, 10:08:10 pm
  Švelniai perbraukė mokinukui per nugarą ir greitai stryktelėjo ant kojų. Nesuprato vieno dalyko. Kodėl liga taip įsisiautėjo. Juk ilgas vaikų delsimas tai niekuo dėtas, o ir pati runa nepriveda prie katastrofos. Tai kodėl?
  Jau traukė link savo vietelės, kai vėl ausis pasiekė mokinio šauksmas.
  - Kas dabar? - sau sumurmėjo po nosimi ir atsigręžė.
  Nepatikėsite, bet Oberonas nenustebo, išvydęs dar vieną mokinuką, kurį liga kėsinosi negailestingai panardinti į savo vandenyną. Atsiduso ir per kelias sekundes atsidūrė prie nukentėjusios merginos. Nedrąsiai nubraukė sruogelę nuo veido ir iš delno ištraukė akmenį. Nusišypsojo. Mokinukė vietoje gydomosios runos nubraižė runą, kuri vienai dienai plaukus paverčia garbanų netvarka, primenančią gandralizdį. Greitai sutvarkė runą ir prikišo prie merginos kaklo. Jai suveikus, padėjo merginai patogiau atsisėsti ir šypsodamasis tarė:
  - Šiek tiek nukrypai nuo eskizo, tad reikės dienelę pavaikščioti su tokia madinga šukuosena.
  Baigęs grįžo į savo vietą ir užkišo garbaną už ausies. Keletą minučių pavartė Žanos Kaliopės Piur biografiją ir atsikrenkštė.
  - Pamoka baigėsi. Tikiuosi išmokote kažką vertingo. Be to atidarėte grožio saloną, - vyptelėjo link panelės Winchester. - Iki kito susitikimo, burtininkai ir raganos.
  Nutipeno prie merginos, kuri buvo pasidabinusi gandralizdžiu, ir pasilenkė prie ausies:
  - Jei nori, galiu panaikint tą nuostabų vaizdinį.