Hogvartsas.LT

Magijos pasaulis => Pasaulis => Londonas => Temą pradėjo: Lukas Dubajus Liepos 31, 2018, 09:02:20 pm

Antraštė: Londono kanalizacija
Parašė: Lukas Dubajus Liepos 31, 2018, 09:02:20 pm
Londono kanalizacija buvo ne pati švariausia Londono vieta, bet ir ne pati baisiausią vietą. Kanalizacijos vamzdžiai tęsėsi per visą Londoną iki Lietuvos ir dar toliau iki net pačio Londono. Taip tokie buvo ilgi Londono vamzdynai. Bet juos vadindavo ir kitų miestų vardais, bet mokslininkai žinojo, kad tai yra Londono vamzdynai, nes jie buvo iš Londono. Ant kanalizacijos sienų augo vijokliai nuo pačio kanalizacijos viršaus. Juose šmirinėjo žiurkės, vorai ir dar daugiau žiurkių. Šią vietą net įvertino viena žvaigdute, tad tikrai verta apsistoti jei nenori leisti pinigų. Vamzdžiuose nebuvo vandens tad buvo galima be baimės atsisėsti ant grindų.

Lukas vilkadamas krepšį ir temdamasis Morisą paskui žingsniavo po Londono gatves kol užtiko gatvelę kurioje beveik nebuvo žmonių. Priėję prie dangčio dengenčio kanalizaciją sustojo ir įsistebeilijo į jį. Pasidėjęs krepšį klastuolis atsitūpė.
 -Tai padėsi man pakelti ar stovėsi kaip koks buomas?- ne piktai, bet tvirtu balsu paklausė vaikinas Moriso. Bendromis jėgomis iš daug kelinto karto pakėlė dangtį ir dar apsidaire sulindo vidun.
 -Nuostabi vietelė iškylai. Ir nešlapia, ir sausa, ir nėra žmonių. Net keista. O tau ne?- paklausė Lukas Moriso.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Morisas Banoveris Liepos 31, 2018, 09:14:15 pm
Tipendamas paskui Luką Londono gatvėmis link kažkur Morisas kaip Lukas vilko krepšį kuriame kažkas buvo, bet klastuolis negalėjo ten žvilgtelėti, nes Lukas buvo griežtai uždraudęs net akies krašteliu žvilgtelėti. Kur jis čia mane tempia? Ir kas šituose krepšiuose? Tikiuosi jis nebandys ko nors susprogdinti. Nes tada aš jį pats susprogdinčiau. Na gal ir ne. Lukui įsukus į kažkokią nuošalią vietelę vaikinas pasuko paskui šiek tiek prisibijodamas praeinančių žmonių. Lukui sustojus prie kažko Morisas vos į jį neatsitrenkė. Apėjęs aplinkui pamatė, kad tai kanalizacijos šulinys. Ko mums toje kanalizacijoje? Ar nebūtų geriau viršuje pabūti, o ne grūstis kur smirda? Na, bet ką padarysi. Lukui paklausus vaikino ar jis jam padės Morisas kažką burbtelėjo ir irgi atsitūpė, kad padėtų pakelti dangtį. Po kelių nesėkmingų bandymų jiems pavyko tad, Lukui įpuolus į vidų klastuolis dar pastoviniavo ir tik tada įlipo vidun. Lukui ėmus šnekėti apie iškylą vaikinas jau visai nebesusigaudė. Iškyla kanalizacijoje? Keistai čia. Na, bet iškyla yra iškyla. Vis dar sutrikęs Morisas atsakė į klausimą:
 -Aha, aha. Keista. Labai netgi.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Oliver Van Ray Rugpjūčio 01, 2018, 01:28:21 pm
   Susikišęs rankas į kišenes dvylikametis žingsniavo tuščiomis Londono gatvėmis. Na, ko daugiau ir tikėtis, juk dabar - trečiadienio vidurdienis, pats darbų įkarštis. Tačiau Hogvartso mokiniams jau buvo prasidėjusios vasaros atostogos. Ir štai, gatvės vistiek tuščios. Rudaplaukis nė nesuprato, kodėl pats išsivilko iš namų. Tarsi kažkoks vidinis balsas jam paliepė eiti pasivaikščioti Londone. Ne šalia namų, bet Londone. Na, tai jisai ir išėjo.
Vis dar nežinodamas ką daro, pasuko maža gatvele, kuria gyvenime net nėra ėjęs. Staiga stabtelėjo ir pasislėpė už kampo, pamatęs du berniukus... lendančius į kanalizaciją? Ir ką jūs čia dabar sugalvojot? Jiems dingus, Oliveris prisėlino prie šulinio ir žvilgtelėjo vidun. Mokiniai kalbėjosi apie kažkokią iškylą. Pala, nejaugi jie kanalizacijoj iškylaut ruošiasi? Nu čia dabar, to dar betrūko. Vaikai galiausiai nupėdino toliau, duodami šansą žaliaakiui. Cha, bent dangtį uždėt galėjot. Ot kvaili berniūkščiai. Klastuolis tyliai ir atsargiai įsiropštė į vidų, nusprendęs pasekti ir, gal būt, išgąsdinti berniukus. Galvojo uždaryti dangtį, jog dar kažkas neįlįstų vidun, bet nenorėjo rizikuoti būti išgirstas. Iš lauko sklindančios šviesos keliems metrams paeiti pakako, bet tik tiek. Tačiau lazdele ''degti'' šviesos ir nereikėjo - berniukai stovėjo čia pat už kampo ir gan garsiai kalbėjosi.
Oliveris ir vėl itin atsargiai į juos žvilgtelėjo. Vis dar išlikęs nepastebėtas, šyptelėjo. Ko jau ko, bet dar vieno žmogaus jie čia nesitikėjo. Metas sudrumsti vakarėlį.
   Oliveris iššoko iš už kampo ir kuo baisiau suriko:
   - BUUU!
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Lukas Dubajus Rugpjūčio 01, 2018, 02:53:21 pm
Lukas nuėjo toliau nuo kanalizacijos kopėčių už kampo. Pasidėjęs krepšį ant kanalizacijos grindų klastuolis ėmė traukti viską iš krepšio.
 -Ir tu trauk maistą niemiegok. Galėsime ramiai pavalgyti maisto. Toli nuo Hogvartso, nuo žmonių šurmulio ir žmonių.
Ant patiesto užtiesalo buvo sudėta: sumuštiniai su dešra, sumuštiniai su agurkais, paprasti sumuštiniai su duona, kavos, arbatos, nealkoholinio alaus dvi skardinės, lašinių, duonos, sriubos puodas.
 -Na dabar bus skanu. Galim pradėti kirsti maistą.
Bet klastuoliams sutrukdė kažkoks vaikinas išlindęs iš už kampo kuris bandė išgąsdinti Luką ir Morisą. Lukas sugraibė kišenėje lazdelę ir žaibo greitumu ištarė burtažodžį:
 -Expelliarmus,- sušuko klastuolis tikėdamasis, kad bent taip jį sustabdys. Lazdelei iškritus iš gąsdintojo rankos klastuolis įsidrasino jo užklausti kelių klausimų.
 -Kas tu? Kodėl tu čia atėjai? Ką norėjai mums padaryti?- iš vaikino burnos pasipylė klausimai. Tikiuosi jis ne koks Mirties valgytojas. Nes poto nužudys mus kai atgaus lazdelę. Bet pavadinimas verčia susimąstyti koks durnius sukūrė tokį pavadinimą. Gal ne per daug durnas. Nes jei būtų durniausias kures tai būtų koks nors ,,Gaudžių erelis". Net juoktis verčia
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Morisas Banoveris Rugpjūčio 01, 2018, 03:06:17 pm
Morisas nusekė paskui Luką link posūkio tolyn į kanalizacijos pasaulį. Klastuolis pasekė Luko pavyzdžiu ir irgi pasidėjo krepšį ant grindų. Jei taip buvo galima jas vadinti. Lukui paraginus vaikiną dėti maistą ant patiesto užtiesalo Morisas ėmė traukti iš krepšio maistą. Sriubą, duoną, lašinukus. O Lukas dar prie to pačio buvo ištraukęs įvairiausių sumuštinių, kavos, arbatos ir nealkoholinio alaus. Kiek klastuolis užuodė pagal kvapą kava buvo juoda, o arbata mėtų. Nuostabi iškyla. Nors gal ir šiek tiek keistoka. Vaikinas jau norėjo imti sumuštinį su sūriu kai jam šone išdygo kažkoks berniūkštis. Morisas tiek persigando, kad vos neįvirto į krepšį ir nesumalė alaus skardinių. Keistai čia kažkaip. Išsiveda mane iškylauti į kanizaciją iš viso toli nuo mano namų, net ne toje šalyje. O poto išlenda kažkoks Londono vaikėzas gąsdindamas mus ir dar iš Hogvartso. Puikumėlis tiesiog. Klastuoliui nespėjus atsitokėti Lukas jau paleido į Hogvartsieti kerus išmušančius lazdelę ir užklausė jo klausimų.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Oliver Van Ray Rugpjūčio 04, 2018, 10:17:28 pm
Lazdelei išlėkus iš rankų, klastuolis kaip mat užsidegė pykčiu. Jau galvojo pamiršt visus tuos kerus ir tiesiog žiebt kumščiu berniukui į veidą - bet (kas yra labai neįtikėtina) susilaikė. Suurzgęs ir suspaudęs kumščius priėjo prie mokinio ir paprasčių paprasčiausiai išrovė jam iš rankų lazdelę. Numetė ją kažkur netoli savosios lazdelės, o šią, vis dar nieko nesakydamas, nuėjo pasiimti. Na, bent tas kitas vaikėzas persigando kaip kokia boba. Oliveris pasielgė negražiai ir, aišku, sulaukė tam tikrų pasekmių, tačiau savęs niekad nekaltino ir visą pyktį išliejo ant niekuo nekaltų berniukų. Rodos, jie manė, kad rudaplaukis buvo vyresnis už juos, nes iš akių bei balso tono galėjai suprasti, jog jo vis dėl to bijo. Sukandęs dantis sugebėjo išdrožt:
   - Tik neprisisiokit į kelnes, nieko jums padaryt nenorėjau. Pamačiau lendančius į kanalizaciją, tai pagąsdinti sugalvojau.
   Nusivaipęs galiausiai pažvelgė jiems už nugaros.
   - Jūs čia ką, alų ir kavą ruošiatės gert?
   Aha, jiems tikrai ne visi namie. Ko tik tie mažvaikiai neprisigalvoja šiais laikais... Priėjęs arčiau prie maisto, pasigriebė sumuštinį su dešra ir lyg niekur nieko atsikando. Žiaumodamas sumurmėjo:
   - Hm. Skanus.. Tikiuosi neprieštaraujat. Aš Oliveris, be to.
   Tarsi visiškai pamiršęs apie ankstesnius įvykius, dar ir arbatos į plastikinį puodelį įsipylė. Supratęs, kad toji buvo mėtų skonio, vos visko neišvėmė. Kažkokiu būdu sugebėjęs ištuštinti puodelį ir vėl atsisuko į du berniukus.
   - Tai kad jau atsinešėt to alaus... gal pavaišinsit, a? - ir kažkaip labai jau įtariai šyptelėjo.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Lukas Dubajus Rugpjūčio 07, 2018, 11:08:41 am
Lukas baisiai nustebo sulaukęs iš nepažįstamojo ne atsakymų į klausimus, o išplėšimo iš rankos lazdelę. Oi, oi, oi. Karštakošis mat pasitaikė. Dar lazdeles beveik laužo. Kaip su tuo Theodoru irgi toks pat beveik. Tik šitas normalesnis šiek tiek. Kažkokiam gąsdintojui nuėjus pasiimti savo lazdelės Lukas po truputį irgi ėmė judėti jos link. Aišku ne eidamas, bet po truputį keisdamas savo sėdėjimo vietą. Na va dabar tai jis tikrai mus nužudys. Jau eina lazdelės imti ir paleisti Avada Kedavra kerų. Jei mirsiu tai bus labai liūdna. Nes tuščiu pilvu nesinori mirti. Gal užkąsti tada sumuštinį kokį reikia? Klastuolis jau norėjo tiesti ranką prie sumuštinio, bet jam sutrukdė nepažįstamojo ranka kuri irgi norėjo pasičiupti sumuštinį. Tegu ima dar pilnas krepšys tų sumuštinių. Vaikinas stebėjo keistuolį išlindusi iš už kampo, nors gal ir jie patys daugiau buvo tokie. Aha Oliveris. Kažkur girdėtas vardas. Gal ir jam mano ir Moriso vardai bus girdėti.
 -Aš Lukas, o čia,- parodė galva į Morisą. -Morisas. Jeigu nori gali imti tą alų, bet jis nealkoholinis tai gal tau nepatiks.
Lukas mestelėjo alaus skardinę arba kaip jis juokais vadino kitokiomis sultymis Oliveriui kuris ją puikiai sugavo. Pasiėmęs sumuštinį su sūriu ir įsipylęs kavos kurią jis nelabai žiauriai mėgo ėmė valgyti ir stebėti kažkokį naujai atsiradusi vaikiną. Nutaikęs progą klastuolis nuėjo ten kur numetė jo lazdelę, ją pasiėmė ir grįžo atgal. Reiktų gal pokalbį pradėti? Bet jau išseko mano mintys tai gal Morisas padės.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Morisas Banoveris Rugpjūčio 07, 2018, 11:30:24 am
Morisas jau norėjo imti lašinius ir dėtis ant duonos, bet jam sutrukdė kažkokio daikto nukritimas. Atsisukęs į tą pusę iš kurios sklido garsas klastuolis nieko nepamatė tik tą patį žmogystą kuris iššoko iš už kampo. Greičiausiai ten buvo pelė arba tik dabar nukrito jo lazdelė. Kas yra mažiau tikėtina. Pagaliau užsidėjęs ant duonos lašinių atsikando savo padaryto sumuštinio ir toliau laukė atsakymų. Bet vietoj jų sulaukė pasikėsinimo į sumuštinį su dešra, o vėliau gavo ir atsakymą. Kas tas Oliveris? Oliveris, Oliveris, Oliveris... Am, kas jis toks? Prisiminiau gi tai tas Van Ray. Nepažįstu jo beveik, bet tai koks skirtumas. Jam įsipylus arbatos vaikinas pastebėjo, kad ji jam nelabai patinka. Tigi galėjo išvemti. Ko čia gėdytis? Ai tegu vėliau apsivemia. Bet tegu ne ant manęs. Lukui padavus nealkoholinio alaus Oliveriui Morisas susirado žiurkę kuri po truputį priėjo prie jo ir pasidėjęs ją ant kelių ėmė ją glostyti. Na aš keistas esu, bet bent yra ką veikti, o sėdėti tyloje kurią puikiai apibūdino Lukas kažkada seniai. Tylu kaip miške, tyliose kapinėse, tarp tylių kapų, su tyliais palaidotais žmonėmis. Na gal ir ne gerai pasakiau sau, bet kažkas tikrai panašaus. Jeigu Lukas nepradeda pokalbio, tada teks man jį pradėti.
 -Tu čia gyveni? Kaip tau Hogvartsas? Patinka klastūnynas? Ką mėgsti veikti?- iš klastuolio burnos pasipylė daug klausimų į kuriuos teko atsakyti Oliveriui.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Markas Moore Balandžio 18, 2020, 12:01:18 am
 Ministerijoje karštligiškai skubantį vaikiną apsauga lydėjo įtariais žvilgsniais. Markas nežiūrėjo, ar Rafaelis seka paskui jį - tikėjo, kad vaikis pats kažkaip išsikapanos. Vos tik vėl atsidūrė Londono gatvėse, čiupo Emetą už rankos ir nusitempė žemyn į kanalizaciją.
 Kvapas čia buvo vimdantis, o oras - troškus. Šioks toks srutų upelis tekėjo vamzdžio viduriu, bet kraštai vis tiek buvo aplipę kažkuo.
 Markas apsidairė ir su Lumos užžiebė lazdelę, kurios nuo pat archyvų nepaleido iš rankos. Praėjus didžiausiam pavojui, skaudus realybės suvokimas grįžo. Jis savo motinos nepažinojo, matė ją idealistinėmis vaiko akimis. Palto kišenėje šnarėjo dvi, iš ministerijos nugriebtos, bylos.
 Rafaelis. Nukreipęs lazdelę į vaikiną, Markas buvo pasiruošęs gintis. Nujautė, kad vaikis norės jam vožtelėti į nosį už motinos darbelius, bet kuo nusikalto pats Markas? Jis negalėjo sustabdyti motinos, turbūt jo net nebuvo, kai viskas prasidėjo. Nieko nei apie Prometį, nei apie kažkokią motinos nelegalią veiklą garbanius nebuvo girdėjęs. Ir galvoje vartėsi vienas klausimėlis: kodėl?
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Emetas Rafaelis Prometis Balandžio 18, 2020, 12:18:40 am
  Vaikinas nesusivokė, kaip taip staigiai sugebėjo dingti iš ministerijos, kaip sugebėjo išlikti nepagautas ir nesudorotas aurorų. Smegenų vingiai nespėjo jam visko blaiviai ir vaizdžiai perteikti, tik papuolęs į dvokiančią kanalizaciją, šiek tiek atsikvošėjo. Kilstelėjo ranką su lazdele. Galvoje sukosi beviltiškos mintys. Galbūt Markas specialiai tada jį traukė iš užeigos Dubline, gal specialiai minėjo ministeriją, tyčia pats ėjo į archyvus, ten viliodamas mulatą, o vėliau atsitempė jį čia, į kanalizaciją. Afro vaikis nežinojo nieko, negalėjo atskirti savo minčių nuo kažkokios realybės, kurios taip pat nesuvokė. Tik galvojo, kaip Markas viską suplanavo ir įgrūdo jį į tokią situaciją.
  Sutvinksėjo pirštų galiukai, sudrebėjo ranka.
- Per tavo motina mano tėvas žuvęs!- įskaudintas suriko.
  Visada įsivaizdavo, kaip bet kurį asmenį, susijusį su jo tėvo atsidūrimu azkabane, kankina, jaučia pasitenkinimą iš keršto. Tačiau dabar jį kažkas stabdė, gal palikti motinos laiškai, kuriuose ji jo prašė nieko nesiimti, gal baimės jausmas, o gal ir skaudus ir sunkiai suprantamas bei nepriimtinas faktas, kad Markas išgelbėjo jo makaulę nuo suskaldymo, kad pats vyrukas niekada nežinojo apie savo motinos darbus. Bet šaltis, apėmęs Rafaelio protą, privertė suveikti judesį, sumurmėti burtažodį ir priblokšti Marką.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Markas Moore Balandžio 18, 2020, 12:28:29 am
 Markas dėstė Apsigynimą nuo Juodosios Magijos Hogvartse ne šiaip sau. Vos Rafaelio lazdelė sujudėjo, garbaniaus lūpas paliko Protego ir mulato paleisti kerai atsimušė į skydą.
-Mano motina jau vienuolika metų mirus, dumblagalvi tu!-sušuko rudaplaukis. Jo balsas nuaidėjo tuščiu kanalizacijos vamzdžiu, vis labiau išsikraipydamas, kol liko tik šiurpus, nesuprantamas aidas. Markas vis dar liko gynybinėj pozicijoj - nenorėjo sau pripažinti, bet sužeisti Emeto nenorėjo. Bet pyktis vis tiek siautė viduje, kaip viską naikinanti ugnis, tik laukdamas progos išsiveržti iš tvirto narvelio, kurį taip kruopščiai Markas prižiūrėjo visus šiuos metus.
-Netiki? Man gal dar tau ir kapą parodyt? Pats antkapį išrinkau!-pyktis kilo viršun, bet vaikinas vis dar stengėsi užgniaužti jausmus, nors ir matė, kad tai - bergždias reikalas. Geriausias variantas būtų mulatą nuginkluot. Kalbėtis. Daryt bet ką, bet netaškyti jausmų į visas puses. Šį variantą ir bandė rinktis Markas:
-Expelliarmus,-lengvas, įgudęs lazdelės mostas ir viltis, kad Rafaelis kerų neatmuš.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Emetas Rafaelis Prometis Balandžio 18, 2020, 12:51:57 am
  Septyniolikmetis susiraukė, kerams nepasiekus Marko. Garsiai nusijuokė, išgirdęs faktus apie jo motina. O tai tau, linksmųjų faktų valandėlė.
- Ir ką tai keičia? Mano tėvas miręs jaus beveik visus aštuoniolika!- suriko ir pats jau išsigando savo savo įtūžio balse. Dar bandė sau primint, jog jis nėra šaltakraujis kerštautojas, tačiau tai vargiai gavosi. - Ir net neteko jo pamatyt. Gal tavo motina prieš mirdama liepė ir mane nudobti? Pirmyn! Aš vis tiek nieko neturi.
  Emetas Rafaelis Prometis jautė nežmonišką norą verkti. Jo nebedomino iš rankų išmušta lazdelė, nebedomino ir bylos, esančios Marko kišenėje, nebenorėjo nieko, tik klykti, daužytis į visas puses ir nesveikai verkti. Jis suklupo, įvėlė rankas į garbanas, garsiai sukūkčiojo, jam nebuvo svarbu jau niekas. Nesitikėjo, jog viskas pasisuks taip. Visada įsivaizdavo, kaip lengvai ir be jausmų susitvarkys su tais, kurie įskaudino jį ir jo motiną, kurie išdavė jo tėvą, tačiau paskutinėmis akimirkomis jautėsi bailys, silpnas ir beviltiškai apgailėtinas. O graužiančios ašaros nesiruošė baigti savo rezervuarų, lyg žinodamos, kad ateis tokia diena, leido Rafaeliui jas nevaldomai lieti.
- Kvailys, kvailys,- murmėjo sau po nosim.
  Kumščiu trinktelėjo į grindinį, ranka rovėsi plaukus. Dar niekada nebuvo jautęsis toks sugniuždytas, toks gyvenimiškai sumuštas. Jis tik buvo vaikas, norėjęs šeimos, norėjęs visko normalaus.
- Jie liepdavo susimesti visus turimus daiktus į maišą,- pradėjo kalbėti, nežinia, ar su Marku, ar su savimi.- Žmonės, kuriems buvai išsiunčiamas niekada vis tiek normaliai nepriėmė. Visi meluodavo, sakydami, jog liksi ilgam, visam laikui.
  Tamsios akys pakilo, bukai įsispoksojo į kanalizacijos sienas. Viskas buvo taip tuščia.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Markas Moore Balandžio 18, 2020, 01:17:55 am
 Rafaelio lazdelė, Marko kerams pataikius, dingo iš vaikino rankų. Pirma plano dalis buvo įvykdyta. Kai nebebuvo rizikos, kad tuoj į jį pasipils įvairių rūšių kerai, Markas atsargiai nuleido savąją lazdelę. Jie abu buvo tik žiauraus likimo, kurį taip nedėkingai suformavo jų tėvai, žaislai. Vaikai, įmesti į kunkuliuojantį pykčio ir keršto katilą.
 Emetui pradėjus rautis plaukus, Markas sparčiu žingsniu patraukė jo link. Pyktis vis dar ruseno viduje, bet iš liepsnojančio gaisro liko tik blankios žarijos. Klausydamas mulato, Markas pritūpė ir sugriebė vaikiną už pečių.
-Paklausyk, tu neprivalai būt toks pat kaip tavo tėvas. Jei nori - padėsiu. Mano motina visgi atsakinga už šį mėšlą. Turėsi namus. Nereikės šlaistytis po užeigas. Bet tavo likimas tavo rankose. Neprivalai kažkam paklusti,-bandė ramiu balsu kalbėti Markas. O iš tiesų jam norėjosi gerai papurtyti mulatą ir pareikšti, kad jis yra durnių durnius. Bet taip žmonės tokiomis akimirkomis nesielgia. Ir Markas tą jau išmoko.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Emetas Rafaelis Prometis Balandžio 18, 2020, 01:29:58 am
  Mulato viduje audra aprimo, dar sunkiai sekėsi pildyti oru (khem, toks tas ir oras kanalizacijoj) prarūkytus plaučius. Krūptelėjo nuo priartėjusio Marko ir šio sprendimo jį išgąsdinti iki apsišikimo už pečių griebiant. Išplėtęs akis pažvelgė į jį. Sunkiai gaudė ore tirpstančius jo žodžius. Pradėjo purtyti galvą, jam reikėjo viską pateikti lėčiau, šiuo metu jis nesugebėjo visiškai blaiviai mąstyti. Pravėrė lūpas.
- Man reikia pagalbos,- jo putlios lūpos nežymiai suvirpėjo.- Aš toks suknistai kvailas, toks durnas, kad net negaliu patikėt.
  Vaikinas susigūžė dar labiau. Dar akimirką leido sau pabūti su savimi, nusiraminti, viduje pasiglostyti galvą, pagalvoti apie mamą ir tėvą. Tuomet kilstelėjo akis į šalia esančią egzistenciją, lyg akimis paprašė dingti iš čia.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Markas Moore Balandžio 18, 2020, 01:42:08 am
 Markas įdėmiai žiūrėjo į Emetą. Vaikinukui, akivaizdu, buvo gyvenimo krizė (kaip ir pačiam Markui, tik jis sugebėjo ją atidėti neapibrėžtam laiko tarpui). O tokiose situacijose žmonės padaro daug kvailų ir neapgalvotų sprendimų, pavyzdžiui, ima ir nušoka nuo tilto į smirdančią Temzę. Ir ten prigeria, nes nemoka plaukt. Kodėl? Nes gyvenimas labai sunkus. Todėl Markas net nesiruošė palikti vaikinuko vieno ir labai supratingai klausėsi, kaip Rafaelis plaka save žodžiais.
-Einam namo,-Markas pastatė mulatą ant kojų.-Tau reik pagalbos, gausim pagalbos. Vieno nepaliksiu,-čia ir vėl pasireiškė globėjiški garbaniaus instinktai. Galbūt visi žmonės, kurie vaikystėje buvo atsakingi už savo jaunesnius brolius ir seseris turi tokį. O gal Markas tik apsimeta tokiu, bet ne. Noras pasirūpinti Emetu buvo tikras.
-Na, mūsų laukia senutės židinys, tad nusivalyk ašaras, nes pelenų pripils,-nebandydamas apsimesti linksmu, bet tiesiog bandydamas šiek tiek praskraidinti abiejų vaikinų nuotaiką bei nukreipti mintis, Markas tarė, tempdamas Emetą į viršų. Jis ir vėl elgiasi kaip koks atsakingas vyresnis brolis. Negerai. Jų dar laukia kelionė namo.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Emetas Rafaelis Prometis Balandžio 18, 2020, 02:01:47 am
  Jautėsi visiškas mėšlo gabalas, o nekalbant apie jo iš formos išėjusį veidą, tai išvis. Padėk, Merlino apatini, jam dar sveikam gyvam pargrįžti. Sudrebėjo išgirdęs jam neįprastą balso toną, jis nebuvo pratęs, kai šiuo kažkas rūpinasi, bet jausmas, jis buvo, keistai malonus. Šildantis širdį, verčiantis suvirpėti, pereiti per visą kūną šiurpuliukams. Emetas atsistojo, nusibraukė šlapias, nuo ašarų rankas į kelnes, žvilgtelėjo į Marką. Nesuvaldė noro, apkabino jį, tačiau taip pat greitai ir atšlijo.
- Aš, uh, ačiū,- sumurmėjo.
  Lūpų kampučiai menkai pakilo, leidosi tempiamas iš kanalizacijos. Taip, buvo keista, atrodo, ką tik jis norėjo negyvai užmušti Marką, vėliau leidžiasi guodžiamas ir tempiamas, bala žino, kur (matyt, į namus, kuriuose jau jam teko nakvot, bet who knows, ką gali Markusia iškrėst). Ir, tiesą sakant, jis jau buvo pasiilgęs tos senutės iš židinio, nulupusios iš jo daugiau nei reikėjo.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Liepos 02, 2020, 10:29:10 pm
Buvo praėjusios vos kelios dienos po to, kai prasidėjo naujasis Dafydd Carwyn Llewellyn gyvenimas, tačiau jis jau suprato, kad tas nesiruošia būti lengvas. Grįžti į Velsą vaikinas tikrai neketino - nuolat lyja, šlapia, be to, ir ką gi ten veikti? Ne, geriau apsigyventi kur nors didmiestyje, kur gali lengviau išnykti žmonių minioje.
Kurį laiką vaikinas galvojo apie užsienį, tačiau nemokėdamas jokios užsienio kalbos jis suprato ten neišsiversiąs. Ne, kuriam laikui turės tikti ir Londonas, o paskui... Žiūrėsim.
Dafydd buvo tikras, kad bent keletui dienų viešbutyje pinigų jis turi. Deja, patikrinęs tris apgyvendinimo įstaigas turėjo pasakyti sau, kad vis dėlto ne: jeigu leis sau miegoti minkštose lovose, netrukus turės tas lovas ir graužti. Tuo labiau, kad Gringotse išsikeitus pinigus į žiobarišką ekvivalentą jų atrodė labai jau mažai. Žinoma, su tais pinigais raudonplaukis beveik nebuvo pažįstamas - o kam tokiam šiukšlei kaip vyresnysis Siuzanos sūnus, eikvoti pinigus? Ne, patėvis tikrai nieko neduos, o motinai paprasčiausiai nerūpėjo.
Tad nenuostabu, kad Dafydd labai greit įgavo benamio statusą. Londone tokių žmonių buvo nemažai. Iš pradžių vaikinas tikėjosi prisišlieti prie jų, bet labai greit paaiškėjo, kad naujokų vietiniai benamiai nepripažįsta. Jie buvo okupavę geriausius išmaldos prašymo taškus ir minkščiausias sąvartynų vietas. Jaunam burtininkui, ką tik išmestam iš Hogvartso burtų ir kerėjimo mokyklos, teko skubiai ieškoti sprendimo. O jį pateikė prasidėjęs lietus. Tuo metu raudonplaukis stoviniavo vienoje ramioje gatvelėje prie pat šulinio dangčio. Tai reiškė viena: visai čia pat yra įėjimas į kanalizaciją. O kanalizacija - kuo puikiausia apsauga nuo lietaus.
Neilgai trukus velsietis Londono kanalizacijoje jautėsi beveik kaip namie. Žinoma, visų vamzdynų dar neišvaikščiojo, bet kas su nauja vieta susipažįsta per kelias dienas? Vis dėlto ramiame kamputyje jis jau buvo įsikūręs: ten buvo sudėti visi daiktai, mėtėsi maisto atliekos, pamažu daugėjo tuščių pakuočių - ir butelių.
Dafydd sėdėjo "savo kambaryje" ir džiaugėsi gyvenimu. Pagaliau prie jo nelenda nei mažiukai, nei kvaili mokytojai, nei dar kas nors. Velsietis mėgavosi vienatve, apie kurią taip ilgai svajojo.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Mayra Llewellyn Liepos 03, 2020, 12:30:13 am
 Mayra, kaip ir norėjo, išlipo Magijos Ministerijos vestibiulyje. Patalpa buvo kraupiai tuščia ir, prisiminus kaip dieną čia šurmuliuoja žmonės, merginai pasidarė nejauku. Prie savo stalo ji pasičiupo dar kelionmilčių, bandelę ir išėjo į žiobarų knibždantį Londoną.
 Miestas kaip miestas. Šiukšlės, dulkės, benamiai ir jų gyvuliškai paženklintos pakampės - viskas kėlė Mayrai nerimą. Ji buvo įsitikinusi, kad kažkas ją seka vien dėl to, kad prabilo apie tikrąją valdžią. Jie visi melavo. Ianas gyvas, tai Fasiras von Sjuardas buvo tą dieną nužudytas, koks ir buvo puolėjų planas. Arčiau savęs suspaudusi vandens buteliuką, mergina nėrė į kažkokį skersgatvį. Drebančiomis rankomis, ministerijos darbuotoja pradėjo naršyti po kišenes. Tik dvi oranžinės piliulytės ir vėl ji bus rami. Tik.
 Laimės trupinėliams pradingus su gurkšniu vandens Mayros burnoje, juodaplaukė, laukdama vaistų poveikio, apsidairė. Dangumi ritosi debesys ir netrukus Londoną užpuolė smulkūs lietaus lašeliai.
 Židinių tinklo reguliuotoja tikėjo, kad šį trupinėlį lietaus tiesiog pralauks, bet liūtis vis stiprėjo. Nusprendusi, kad vienu šūviu nušaus du zuikius - pasislėps nuo lietaus ir atsikratys persekiotojo - juodaplaukė pakėlė kanalizacijos dangtį ir dingo po žeme.
 Kvapelis kuteno nosį tik pirmas minutes. Joms praėjus, buvo galima apsidairyti. Su Lumos užsižiebusi lazdelę, Mayra, nesijaudindama, kad gali sutikti kokį žiobarą bomžą, pradėjo klajoti niekada gyvenime nematyta sistema.
 Posūkis šen, posūkis ten ir mergina pajuto, kad netoliese jos buvo kitas padaras. Atsargiai išlindusi iš už kampo, ji krūptelėjo.
-Dafydd?-netikėdama savo akimis paklausė.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Liepos 03, 2020, 02:38:28 am
Vienatvė buvo puiki. Dafydd tik dabar pradėjo džiaugtis faktu, kad taip negarbingai išlėkė iš mokyklos. Valgyti dar turi, pinigų šiek tiek dar likę, juo niekas nesidomi ir nekaltina nebūtais dalykais... Argi ne tobulas gyvenimas?
Deja, neilgai trukus jį ir vėl ištiko Hogvartso likimas. Ir kaip tai įmanoma?! Vos pabaigus kažką kramtyti išgirdo kažką atslenkant. Tik ne tas kvailys apmaudžiai pagalvojo Dafydd, prisimindamas netoliese gyvenantį kaimyną. Ne, vis dėlto žingsniai bylojo, kad ateinantysis turėtų būti smulkesnis už žmogų, apie kurį pirmiausiai pagalvojo naujasis Londono kanalizacijos gyventojas.
Po žeme nugriaudėjęs perkūnas nebūtų taip išgąsdinęs Dafydd kaip tą padarė balsas, kreipęsis į jį vardu. Kas jį čia gali pažinoti? Ne, tai tikrai neįmanoma! Vaikinas nužvelgė žmogystą. Kažkokia keista šviesa neleido matyti, kas ten toks. Velsiečiui prireikė nemažai laiko suvokti: tai yra lazdelės šviesa. Vadinasi, tas žmogus yra burtininkas. Dafydd pašoko ir skubiai išsitraukė savąją. Iš kur jam žinoti, kas čia šliaužioja? Nors kreipėsi lyg ir ramiai, tikėtis buvo galima visko.
Pagaliau akims kiek apsipratus su gana ryškia šviesa, trukdančia įžiūrėti veidą, vaikinas atpažino atėjusįjį - tiksliau, atėjusiąją.
- Mayra Wallflower, - tai nebuvo klausimas. Tai buvo teiginys, patvirtinantis, kad prieš save mato žmogų - vieną iš kaltininkų fakto, kad Dafydd yra čia. Juk ne kas kitas, o būtent šita isterikė sugriovė Klastūnyno bendrąjį kambarį, kas tapo vienu iš punktų prakeiktame dokumente!
Staiga buvęs klastuolis pajuto, kaip nori vėl būti mokykloje. Kur nematytų tokių nustebusių akių, juk kas tikėtųsi sutikti vaikiną čia, Londono kanalizacijoje? Dafydd pažvelgė sau už nugaros ir atsiduso. Labai jau aiškiai čia jo gyventa - pernelyg daug asmeninių daiktų. Juk nepasakysi, kad slepiesi nuo lietaus, tuo labiau, kad nebuvo galima atmesti ir šviečiančios saulės tikimybės, ypač turint omenyje nuolat besikeičiantį Londono orą.
- Ką čia veiki? - galiausiai paklausė velsietis. Galbūt taip pavyks išvengti atsakymo į tą patį klausimą?
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Mayra Llewellyn Liepos 03, 2020, 11:05:03 pm
 Taip, akys ir atmintis jos neapgavo - čia tikrai buvo Dafydd. O vaikinas, regis, atpažino ir ją. Mayra pritariamai linktelėjo ir žvilgtelėjo už netikėtai sutiktos žmogystos. Vaizdas panašėjo į kažkokią gyvenamąją vietą, bet mergina nesuprato, kodėl Dafydd dabar ne Hogvartse. Negi pagaliau baigė mokyklą? Juodaplaukė nuleido lazdelę žemiau, apšviesdama grindis. Nužvelgusi besimėtančias pakuotes, ji padarė išvadą, kad Dafydd pastaruoju metu gerai nesimaitino. Tada pakėlė akis ir į patį vaikiną. Bomžas. Paprasčiausias Londono bomžas. Tiesą sakant, ministerijos darbuotoja kitokio likimo šiam padarui ir nesitikėjo.
-Slepiuosi,-po labai ilgos pauzės, kol nužiūrinėjo Dafydd daiktus, prakalbo Mayra.-Ar tu bomžas? Nori valgyt?
Pasiūliusi, židinių tinklo reguliuotoja apėjo vaikiną ir, susiradusi kažkokį kampą, kerais prasivalė ir atsisėdo. Kanalizacijos aplinka kažkaip keistai ramino. Trūko tik cypiančių žiurkių kompanijos, nors... Turbūt viena jau buvo šalia. Tik, kol kas, dar necypė.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Liepos 04, 2020, 10:25:28 pm
Merginai paprasčiausiai linktelėjus, Dafydd kiek nustebo. Prisiminė ją kaip isterikę, kuri tuojau pradeda skeryčiotis ir erzinti. Dabar atrodė keistai normali. Suaugo? paklausė savęs vaikinas, tačiau iš karto atmetė šitą mintį. Tokios nesuauga. Priežastis, matyt, čia kita. Labiau tikėtina, kad Mayrai susitikimas buvo pernelyg netikėtas. Ir/arba buvo pernelyg smalsu, kaip čia atsidūrė buvęs koledžo draugas. Velsietis labai tikėjosi, kad tai buvo pirmasis variantas, tačiau logika kuždėjo, kad to tikėtis būtų naivu.
- Slepiesi? Nuo ko? - nustebo Dafydd. Pagalvojo apie kaimyną ir, savo nuostabai, pajuto, kad šiek tiek nerimauja dėl merginos. O jeigu jis ją užsipuolė? Nepaisant to, kad dar ne taip seniai raudonplaukis isterikės nekentė, dabar tikėjosi, kad jai viskas gerai. Neatrodė pernelyg išsigandusi. Ar sužeista. Matyt, buvo galima tikėtis, kad vis dėlto nieko labai baisaus neatsitiko.
- Ne, kodėl bomžas? - apsimetė nustebęs vaikinas. Išsitraukė galeoną - paskutinį, buvusį kišenėje, - ir atkišo jai. - Štai, pinigų turiu.
Mayros žvilgsnis pro rudas akis nepraslydo. Dafydd nebuvo tuo žvilgsniu patenkintas - o ir kas norėtų, kad buvę pažįstami sužinotų apie tavo likimą, kai jis yra būtent toks?
- Nemanau, kad čia yra švariausia vieta sėdėti, - pratarė velsietis, ignoruodamas pasiūlymą valgyti. Gal tai ir nebuvo protingas sprendimas - šis galeonas labai greitai išnyks. Tačiau priimti Mayros Wallflower pasiūlymą? Ne, raudonplaukis neketino to daryti. Vaikinas apsižvalgė ir įsiklausė. Neatrodė, kad kas ateina. Tai buvo gerai. Galima ramiai išsiaiškinti su Mayra ir tikėtis, kad ji greit iš čia išsinešdins ir viską pamirš.
- Ką dabar veiki gyvenime? - paklausė Dafydd, tikėdamasis, kad merginos atsakymas bus... gražesnis nei tas, kurį galėtų pasiūlyti jis pats.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Mayra Llewellyn Liepos 05, 2020, 11:12:16 pm
 Sėdėti ant žemės nebuvo pats geriausias pasirinkimas, mat Mayra matyt vėl numetė svorio ir dabar dubens kaulai nemaloniai rėmėsi į kietą grindinį. Užtat oranžinės, gyvenimus gelbstinčios piliulės pradėjo veikti ir mergina kas sekundę jautėsi vis labiau apdujusi. Norėdama bent šiek tiek pasijusti savo kūne, kuris, regis, tik ir ruošėsi ištirpti ir, susiliejęs su srutomis, kažkur nubėgti, židinių tinklo reguliuotoja stipriai papurtė galvą.  Juodos sruogos, visai pasišiaušė, o tas, kurios sugebėjo prilipti prie veido, Mayra ranka atsargiai nusibraukė.
-Slepiuosi nuo ,-sušnabždėjo mergina ir pakėlė akis į viršų. Gal tuo metu šiek tiek panašėjo į apsėstąją, su savo išsidarkiusiais plaukais, juodais paakiais, pabalusia oda ir į viršų užverstomis akimis, kurių matėsi tik baltymai. Bet greitai įdėmus žvilgsnis sugrįžo prie Dafydd.
-Ne bomžas? Tada kodėl miegi kanalizacijoje? Suprantu, čia šilta, bet kvapelis tai nekoks. Geriau koks pigus motelis,-nužvelgusi purviną galeoną, kuris tikrai matė geresnių dienų, nusijuokė.-O Anglijos karalienė kišenėse nesinešioja pinigų.
 Dėl sėdėjimo vietos komentarą praleido. Ne ji miega čia. Ji turi dailų namelį, o jame - trylika katinų. Mažų mielų kleckučių, kurie ištisai reikalauja jos dėmesio. Mayra nusišypsojo ir prisiminė jai užduotą klausimą.
-Dirbu...-nutęsė, lyg mąstydama, o iš tiesų, jos smegenys dirbo visu pajėgumu bandydamos sudėlioti sakinį.-Magijos Ministerijoje. Židinių tinklo reguliuotoja. Nori kelionmilčių? Pilnos kišenės.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Liepos 06, 2020, 01:42:53 pm
Slepiesi nuo ko? liko nesupratęs Dafydd, tačiau garsiai klausimo neuždavė. Juk tai ta pati keistuolė Mayra, kuriai nežinia kas gali užplaukti. Vaikinas įtarė, kad tai, nuo ko ji slepiasi, jam pavojaus nekelia. Jeigu, žinoma, iš viso egzistuoja. Atrodė, kad buvusios koledžo draugės žvilgsnis pradės klaidžioti, kas paskatino manyti, kad prielaida teisinga: ji tikrai nesupranta, apie ką šneka. Deja, netrukus Mayra sukoncentravo žvilgsnį - ir mintis - ties juo, Dafydd.
- Pigiuose moteliuose kvapelis neką geresnis, - burbtelėjo velsietis. Tiesą sakant, nė karto tokiame neteko lankytis - manė, kad tie, kuriuos patikrino pirmosiomis naujo gyvenimo dienomis, nebuvo pigūs, o vaikystėje niekas nesivargindavo kur nors raudonplaukio vežtis.
Dar viena Mayros pastaba Dafydd prajuokino.
- Kurioje vietoje paminėjau, kad esu Anglijos karalienė? - paklausė jis. Sukikenęs nutilo. Buvo akivaizdu, kad Mayra jį perprato, tačiau dabar tai pripažinti noro buvo mažiausiai.
Mayra Wallflower - Magijos ministerijos darbuotoja? negalėjo patikėti savo ausimis Dafydd. Jis atkreipė dėmesį į keistą pauzelę, tarsi merginai reikėtų prisiminti, kur ji dirba. Be to, kaip šitas žmogus gali būti priimtas ten dirbti? Jeigu jau gali Mayra, tai ir jis, Dafydd, turi visus šansus! Tikrai nebūtų blogesnis darbuotojas už šitą neprognozuojamą mergą.
- Ką aš veiksiu su tavo kelionmilčiais? - paklausė Dafydd. Labiausiai dėl to, kad, jo nuomone, jau geriau kalbėti apie kelionmilčius negu apie Dafydd Carwyn Llewellyn gyvenimą.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Mayra Llewellyn Liepos 09, 2020, 08:57:49 pm
 Išsiblaškęs Mayros žvilgsnis klaidžiojo sienomis. O gal čia vamzdžiai? Ar vamzdžiai turi sienas? Mergina apsilaižė lūpas. Kažkodėl labai nemaloniai jai džiuvo burna, kas buvo šiek tiek keista. To anksčiau nebūdavo, o ir juodaplaukė buvo įsitikinusi, kad ji ne kokį heroiną ryja. Paprastą diazepamą. O gal jau buvo laikas atsiversti psichiatro duotus lankstinukus? Ak, kad galėtų juos su Accio prisišaukti iš namų!
 Dafydd balsas privertė Mayrą krūptelėti. Ji net nepastebėjo, kaip mintimis išplaukė kažkur, jau dabar net nebeatsimindama, apie ką galvojo. Tad jai beliko keistu žvilgsniu nužvelgti Londono valkatą, kai šis bandė visaip gintis.
-Moteliuose bent lovos yra. Ir gali nuknisti daiktų iš kitų kambarių - duris labai lengva atrakinti,-prisiminusi vieną trumpą epizodą iš vaikystės kažkur vėl nuklydo mergina. Tada pagalvojo, kiek visko būtų galima nukniaukti iš Anglijos karalienės ir pagaliau prisiminė, ką sakė prieš tai.
-Turtingi žmonės netraukia purvinų galeonų iš kišenės, kad pasigirtų, kokie jie turtingi. Dafydd,-Mayra savo tamsiomis akimis įdėmiai žiūrėjo į vaikino akis.-Nustok malęs šūdą. Akivaizdu, kad čia gyveni ir valgai šiukšles, kaip tau ir pridera.
 Juodaplaukė įkišo ranką į kišenę ir išsitraukė maišelį. Pravėrusi, paėmė žiupsnelį žalsvų miltelių.
-Nežinau. Nukeliausi kur geriau. Gali pabandyt pro nosį įtraukt, bet nežinau ar būtų koks poveikis. Gali pabandyti pasidaryti plytų ir pasistatyti namus, nes akivaizdu, kad tokių neturi,-kalbėdama, mergina lėtai subėrė miltelius atgal į krepšelį ir jį įsidėjo atgal į kišenę.-Pardavinėti neapsimoka. Ir jei nenori, negausi.
 Netoliese sucypė žiurkė ir pasileido bėgti. Mayra it koks katinas neįtikėtinai staigiu judesiu ją pasigavo ir švelniai laikė rankose. Išpūtusi akis, ji nagrinėjo gyvį ir sušnabždėjo:
-Nuostabu...
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Liepos 11, 2020, 10:37:38 pm
Dafydd kažką šnekėjo, nors pats beveik negirdėjo, ką. Pastebėjo, kad Mayros akys klaidžioja kažkur. Ar ji taip domisi vaikino "namais"? Tai pastarajam ne itin patiko, tačiau kas, atsidūręs kanalizacijoje, nepradėtų žvalgytis?
Buvusiai koledžo draugei pradėjus šnekėti velsietis suvokė, kad jis jau baigė savo litaniją. Žodžiai, kuriuos išgirdo iš jos lūpų, ne itin nustebino vaikiną. Iš šitos isterikės galima tikėtis visko, taip pat ir vagysčių.
- Lygiai taip pat apvogti gali ir mane, - burbtelėjo vaikinas. Žinoma, jo turtas tikriausiai nebuvo pakankamai vertingas, kad ką nors domintų, tačiau to sužinoti nesinorėjo. Ne, jau geriau gyventi čia ir nuo nieko nepriklausyti. Ir mokėti nereikia.
Žodžiai apie purviną galeoną suerzino Dafydd. Jis susiraukęs žvelgė į Mayrą ir bjurstančia nuotaika klausėsi, kaip ji jį demaskuoja. Ką gi, jeigu jau viską suprato, apsimetinėti, ko gero, išties neverta. Žinoma, tai nereiškė, kad jis ims ir prisipažins, tad nesakė nieko. Vis dėlto paskutiniai žodžiai vaikiną pernelyg suerzino.
- Geriau jau valgyti šiukšles negu būti kažkokia idiote isterike, apsimetančia, kad dirba Magijos ministerijoje, - rėžė Dafydd.
Jis nepaisė Mayros pezalų apie kelionmilčius. Puikiai žinojo, kad nepradės vartoti jokių nesąmonių, tad juokelis apie tai nepadarė jokio įspūdžio. Vis dėlto kankinama žiurkė nebuvo pats maloniausias vaizdelis - juk, šiaip ar taip, būtent ji galėjo tapti Dafydd pietumis netolimoje ateityje.
- Palik vargšą žvėrelį ramybėje, - griežtai pasakė velsietis, nė neketindamas užsiminti, kodėl jam taip parūpo žiurkės gerovė. Jis žengė Mayros link ir bandė išplėšti graužiką jai iš rankos. - Geriau atiduok gražiuoju, - sušnypštė jis.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Mayra Llewellyn Liepos 15, 2020, 12:02:37 am
 Išgirdusi Dafydd repliką, Mayra tik pavartė akis ir atšovė:
-Aš daugiau turiu, kam man tavo šiukšlės?
Išties, tą kartą, kai ji paėmė pinigus iš kažkokios moteriškės rankinuko, viskas, ko ji norėjo, buvo... Pavalgyti. Dabar pagalvojus, buvo keista, kad ji išvis sugebėjo atsirišti nuo lovos, o gal tuo metu suveikė nesuvaldomos vaikiškos magijos trupinėliai, bet ji iš motelio kambario išsėlino į koridorių. Ir atidarė pirmas duris. Ant kėdės padėtas rankinukas ir koridoriuje tvyrantis maisto kvapas...
 Mayra papurtė galvą. Ne dabar apie tokius dalykus galvoti. Geriau įsižeisti dėl kažkokių žodžių, bet ir tai nepavyko, mat mergina prapliupo juoktis.
-Šeštas lygis, kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba, 605 kabinetas, trečias stalas prie lango, panelė Wallflower jūsų paslaugoms. Dafydd, manai meluočiau dėl tokio dalyko? Kam? Kad pasirodyčiau prieš tave? Pff... Nesijausk toks svarbus, šeušale,-šypsodamasi, mergina lėtai papurtė galvą. Ne, jai buvusio klastuolio nuomonė nebuvo svarbi, ypač kai šis ne koks Magijos Ministras, o paprastas, eilinis Londono bomžas. Nieko daugiau.
 Padarėlis merginos rankose visaip spurdėjo ir stengėsi ištrūkti. Vaikiško susižavėjimo kupinomis akimis, juodaplaukė stebėjo graužiką, pirštais jausdama tankius jo širdelės tvinksnius.
-Nuo kada tau rūpi kiti? Savo pasigauk,-bandė atsitraukti nuo Dafydd Mayra, bet netrukus jai teko nuo jo gintis. O gynėsi mergina taip, kaip geriausiai mokėjo - suleido dantis į nelabai švarią vaikino ranką. Iki kraujo.
 Išspjovusi seiles, juodaplaukė be jokios veido išraiškos pradėjo spausti žiurkę, kol ši galiausiai skaudžiai sucypė, kažkas trakštelėjo ir gyvūnas nurimo amžiams.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Liepos 15, 2020, 01:12:59 am
Mayrai teks labiau pasistengti, jeigu norės padaryti Dafydd įspūdį. Nei vartomos akys, nei kvailos replikos vaikinui visai nerūpėjo. Tiesą sakant, šiuo momentu jam nerūpėjo niekas, išskyrus tai, kad šita isterikė dabar trinasi jo... namuose. Tereikėjo sugalvoti, kaip ja atsikratyti. Jam į galvą šovė mintis, tačiau kaip tik tuo momentu Mayra pradėjo dar labiau maivytis. Tarsi jam rūpėjo, kokiame prakeiktame kabinete ji sėdi!
- Gerai, panele Wallflower, paprašysiu paslaugos, - pratarė vaikinas, kai ji pagaliau baigė šnekėti. - Ar gali užsičiaupti ir daugiau gyvenime nebešnekėti?
Deja, jo prašymui nebuvo lemta išsipildyti - isterikei parūpo, kodėl Dafydd taip jaudinasi dėl kažkokios žiurkės. Klausimas, žinoma, buvo suprantamas - juk velsietis buvo žinomas dėl to, kad apie nieką negalvojo ir niekuo nesirūpino. Vis dėlto jis neketino teisintis - ar jos prakeiktas reikalas?! Nespėjus nieko pasakyti Mayra suleido dantis jam į ranką. Dafydd staigiai ją patraukė, tačiau pasisekė ne taip greitai, kaip jis būtų norėjęs - plaštaka pasruvo krauju. Tiesą sakant, pirmiausia į galvą atėjo mintis apie tai, kad gyvenant kanalizacijoje negali būti labai švarus, tad tokios bereikalingos žaizdos gali tik pridaryti kvailiausių problemų. Dafydd riebiai nusikeikė. Įtarė, kad tai Mayrai itin patiks, tačiau šiuo metu tai nebuvo svarbiausia. Vaikinas pradėjo svarstyti, ar žino kokius nors kerus, padėsiančius išvalyti žaizdą, tačiau galva buvo visiškai tuščia. Tuo metu žiurkė išleido priešmirtinį klyksmą ir nurimo. Dafydd čiupo buvusiai koledžo draugei už rankos ir stipriai suspaudė. Teliko sulaukti, kol pirštai atleis gyvūnėlį. Jeigu isterikė išsinešdins, Dafydd dar galės ją suvalgyti.
- Ką tokia kieta Magijos ministerijos darbuotoja iš viso veikia kanalizacijoje? - labai piktai paklausė raudonplaukis.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Mayra Llewellyn Liepos 19, 2020, 08:27:34 pm
 Dafydd su savo prašymais prajuokino Mayrą. Juodaplaukė besijuokdama net užvertė galvą į viršų, o tada, staigiai surimtėjusi, kreivai šyptelėjo ir paniekos kupinu balsu tarė:
-Sakyčiau gali nusipirkti už dešimt galeonų, bet tu nė tiek neturi. Tad teks pakentėt, Šeušale.
 O po visų grumtynių, nusinešusių nekaltos žiurkės gyvybę, mergina vis dar juto kraujo ir purvo skonį burnoje. Išvis, žinant, koks vyrų požiūris į higieną (pabando Lukas nesiplauti rankų, tai ugnimi dezinfekuosiu) židinių tinklo reguliuotojai norėjosi prasiskalauti burną dezinfekavimo skysčiu ar bent jau kokia degtine. Bet teko tik dar kartą nusipjauti ant kanalizacijos grindų.
 Ausyse vis dar skambantis priešmirtinis žiurkės klyksmas kėlė Mayra kažkokį nenormalų pasitenkinimo jausmą. Vis dar rankose laikydama suglebusį gyvūno lavoną, juodaplaukė įžūliai spoksojo vaikinui į akis.
-Ak, tai dabar jau išalkai? Kaip gaila. Jei jau taip nori, tai suvalgyk ją visą su kailiu,-šypsodamasi tarė ministerijos darbuotoja.-Ar tau sklerozė? Sakiau, kad slepiuosi. O dabar, pasitrauk.
 Stumtelėjusi Dafydd į priekį ir po to staigiai truktelėjusi ranką save, Mayra išsilaisvino iš benamio gniaužtų. Išsitraukusi lazdelę, nukreipė ją į vaikiną, o žiurkės lavoną kitoje rankoje laikė už uodegos. Beprasmė gyvūno mirtis taip patiko šiai Tamsos išsiilgusiai Mayros pusei, kad ji neatsispyrė pagundai ir tarė:
-Taigi, suvalgysi žiurkę pats ar man tave priversti?
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Liepos 20, 2020, 06:35:42 pm
- Atsirado turtuolė, - suirzusiu tonu suburbėjo Dafydd, tačiau tai padarė gana tyliai. Labai norint buvo galima to ir neišgirsti - teliko tikėtis, kad Mayra priėmė būtent tokį sprendimą. Situacija buvo daugiau nei apgailėtina. Kaip jis sugebėjo čia, Londono kanalizacijoje, sutikti Magijos ministerijos darbuotoją ir dar tokią, kuri visai neseniai buvo jo koledžo draugė?! Negi pasaulis toks mažas? Nebent ji mane seka ir nutarė pasityčioti pakišo sau idėją buvęs klastuolis. Netrukus nutarė, kad taip tikriausiai ir yra.
- Pati tuoj gausi ją suvalgyti, - suurzgė Dafydd, nors buvo labai pikta, kad Mayra iš karto viską perprato. O juk neatrodė esanti tokia protinga! Kažkokia isterikė ir tiek. Įkąstą ranką skaudėjo bjauriai. Vis dėlto labai nesinorėjo rodyti silpnumo, tad vaikinas iš paskutiniųjų kentėjo.
Tarsi visų nelaimių būtų negana, Mayra sugebėjo pasprukti, o vargšą gyvūnėlį tebelaikė rankoje. Žinoma, graužiko likimas Dafydd visiškai nerūpėjo, tačiau tai buvo maistas. Taip, isterikė buvo teisi. Jis mielai tą žiurkę suvalgytų. Kol kas, tiesa, to daryti neteko, tačiau sunkiai judantis verslas kuždėjo, kad anksčiau ar vėliau tą padaryti teks. O net ir žiurkių atsargos nėra begalinės.
- Tu mane priversi? - prajuko Dafydd, nors juokas buvo dirbtinis. Kas ten žino, ką gali šita isterikė? Vis dėlto vaikinas nė už ką nebūtų pripažinęs, kad toks grasinimas gali būti bent kiek baisus. Jis tiesiog "grįžo į savo kambarį" ir vėl atsisėdo. Stengėsi negalvoti nei apie isterikę, nei apie žiurkę.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Mayra Llewellyn Liepos 29, 2020, 06:47:22 pm
 Mayra kvailus Dafydd komentarus praleido pro ausis. Dabar buvo svarbiau nebūti surastai persekiotojo, kuris, ji tikėjosi, kad nesugalvojo jos paieškoti kanalizacijoje, ir grįžti namo pas savo vargšus katinus, kurių dar niekas nepašėrė! Nors buvusio klastuolio kankinimas merginai visai patiko, kad ir kaip priminė kitus, tamsesnius, laikus.
 Vis dar laikydama žiurkės lavoną rankoje, židinių tinklo reguliuotoja iš kišenės išsitraukė lazdelę. Jei Dafydd pats nesuvalgys žiurkės, ji jį privers tai padaryti. Kad ir nelabai legaliais būdais, bet vien mintis apie Dafydd, springstantį negyvo gyvūno purvinu kailiu, privertė merginą išsišiepti iš pasitenkinimo. Tyliai stebėdama į savo guolį sugrįžusį vaikiną, Mayra vos vos kryptelėjo galvą į šoną ir apsilaižė lūpas. Regis, kanalizacijos kvapo įmanoma ir paragauti, bet tai židinių tinklo reguliuotojos nebetrikdė. Dabar visas jos dėmesys buvo sukauptas tiek vaikinu. Vis dar šypsodamasi, bet tik lūpomis - jos akys taip ir išliko tokios apsiblausę ir negyvos, Mayra numetė negyvą žiurkę Dafydd po kojomis.
-Vis tiek tu ją suvalgysi,-juodaplaukė nukreipė lazdelę į benamį ir greitai mostelėjusi išbėrė,-Imperio.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Liepos 31, 2020, 02:55:22 pm
Atrodė, kad kažkas pasikeitė. Jiems tarsi neberūpėjo apsimėtyti piktomis frazėmis ar patyčiomis. Kurį laiką vaikinas manė, kad viskas taip ir pasibaigs. Na, isterikė gal dar čia kiek pastoviniuos (ką gali žinoti, gal ir klykti pradės, isterikė vis dėlto), tačiau viskas jau baigta. Ji galėjo pasimėgauti tuo, kad gyvenimas klostosi geriau negu jam, tačiau nieko daugiau.
Dėl šios priežasties nedovanotini kerai, kirtę netrukus, buvo tokie netikėti, kad Dafydd nespėjo niekaip reaguoti. Jis buvo domėjęsis užvaldymo kerais (ne be reikalo juk taip laukė septyniolikto gimtadienio), tad teoriškai žinojo, koks jausmas apima. Dabar mąstė, ar tai, ką jaučia, atitinka knygoje skaitytą aprašymą. Netrukus į galvą atėjo mintis, kad vien jau toks svarstymas pasako, kad merginai nepasisekė. Vis dėlto kažką Dafydd jautė. Tikriausiai jai trūksta praktikos. Bet užtenka galios nutarė vaikinas. Galvoje nebuvo visiškai tuščia, ką jis turėjo jausti, jeigu knygos nemeluoja. Vis dėlto jautė milžinišką norą prieiti prie vargšės žiurkės ir ją dabar pat sudoroti. Ji kaip tik to ir nori pagalvojo raudonplaukis, tačiau šią mintį iš karto nustūmė vis didėjantis "alkis". Ištiesęs ranką buvęs klastuolis paėmė žiurkę. Prisikišo prie nosies. Valia iš paskutiniųjų kovėsi su noru. Smegenų kertelėje gulėjo suvokimas, kad Mayra tikriausiai jį akylai stebi.
- NE! - suriko Dafydd ir numetė žiurkę kuo toliau. Vis dėlto nė nepastebėjęs jis atsistojo ir nuėjo į tą pusę, į kurią ką tik skrido gyvūnėlis. Vaikinui nespėjus net susivokti, rankoje ir vėl atsirado žiurkė.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Mayra Llewellyn Rugpjūčio 01, 2020, 01:06:41 am
 Kerai, žinoma, pavyko. Mayra negalėjo pasakyti ar pilnai, bet jai užteko ir tiek. Būtų buvę smagiau, jei Dafydd nesipriešintų, mat tai pakankamai erzino židinių tinklo reguliuotoją, bet lengvai sužaisti su buvusio klastuolio mintimis ji ir nesitikėjo. Vis dar nenuleisdama lazdelės, mergina akylai stebėjo buvusio klastuolio veiksmus. Matė, kaip jis paėmė žiurkės lavoną ir prisikišo prie nosies. Juodaplaukės veide atsirado šypsena, kai jos mintys jau bandė užbėgti įvykiams už akių. Viskas buvo taip arti, jam reikėtų tik išsižioti ir...
 Dafydd riksmas privertė ministerijos darbuotoją krūptelėti, bet jos dėmesys nė sekundei nesusvyravo. Greičiau tai tik leido kerams dar stipriau suveikti, mat Londono benamis dabar jau pats nukulniavo prie savo pietų. Nagi, suvalgyk, kiek ilgai čia su tavim cirkinciuos. Mayros kantrybė pamažu seko, o dar ir tas jausmas, kad šešėliai ją stebi. Negi persekiotojas galėjo ateiti čia?
 Įtariai stebėdama vaikiną, ji žengė vieną, antra žingsnį atgal. Po juodaplaukės batu sutraškėjo kažkokia pakuotė. Mayra tyliai keiktelėjo, bet nesiruošė praleisti jos laukiančios nuostabios "Dafydd ir žiurkė" spektaklio scenos. Tamsios akys sugrįžo prie prieblandoje stovinčio vaikino.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Rugpjūčio 01, 2020, 04:31:33 pm
Kažkoks garsas sugebėjo kaukštelėti Dafydd į smegenis. Vaikinas skubiai atitraukė žvilgsnį nuo negyvos žiurkės rankoje ir apsižvalgė. Pastebėjo Mayrą, kurią jau buvo ir pamiršęs. Smegenų kertelėje sukirbėjo mintis, kad tai ji yra kalta dėl to, kas čia vyksta. Kerai, matyt, buvo nepakankamai stiprūs, kad visiškai užmuštų Dafydd mintis. Deja, jos nebuvo pakankamai aiškios, kad galėtų visiškai jiems atsispirti.
Visas dėmesys grįžo prie žiurkės. Vėl sukilo noras čia ir dabar ją suvalgyti, tačiau dabar Dafydd jau žinojo: Mayra stovi čia pat ir žiūri į jį. Tik ir laukia, kada jis prarys šitą šlykštų gyvį. NE! dar kartą suriko Dafydd, tačiau šį kartą tai padarė tik mintyse. Ar tai reiškė, kad jo valia silpsta? Galbūt, nors buvęs klastuolis tikrai nebūtų to pripažinęs.
- Kodėl aš turėčiau ją valgyti? Pinigų dar turiu... - tyliai kalbėjo su savimi vaikinas. Suvokė, kad taip bando nustumti klaikų norą suryti žiurkę. Dar kartą prisikišo ją prie nosies ir pauostė. Kvapas nebuvo iš maloniųjų. Deja, tai nė kiek nesumažino potraukio. Buvęs klastuolis liežuvio galiuku palietė kailiuką. Galbūt Mayrai būtų pasisekę geriau, jeigu tas nebūtų buvęs toks šiurkštus. Nemalonus pojūtis liežuvyje tarsi grąžino raudonplaukį į protą. Jis staigiai atsisuko į buvusią koledžo draugę. Norėjo išsitraukti lazdelę, tačiau protas iki tokio lygio neatsigavo.
- Manei, kad esi labai gudri? - sunkiai išspaudė vaikinas. Užsimerkęs giliai įkvėpė. Viduje draskėsi du priešingi norai: čia pat praryti žiurkę ir paleisti ją Mayrai į galvą. Šį kartą pastarasis nugalėjo - netrukus gyvūnėlis skrido merginos link.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Mayra Llewellyn Rugpjūčio 05, 2020, 10:37:15 pm
 Ak, kaip Mayra laukė šio spektaklio! Jo kulminacija buvo jau visai arti - mergina net palinko šiek tiek į priekį. Deja, vis dar veikiant nuostabiosioms raminamosios oranžinėms piliulėms, jos reakcija buvo itin lėta ir juodaplaukė nepastebėjo link jos skrendančios žiurkės. Lavonėlis tarsi sulėtintai skrido ore, apsivertė ir atsitrenkė ministerijos darbuotojai į krūtinę. Tiesiai į pro švarko kraštą besimatančius marškinius.
 Židinių tinklo reguliuotoją suerzino ne tas faktas, kad Dafydd drįso ją taip įžeisti ir paleisti kažkokį prasmirdusios žiurkės lavoną jos pusėn, bet tai, kad dabar ant marškinių matėsi dėmė. Žiurkės formos dėmė.
-A tu pablūdai!-skardus Mayros balsas nuaidėjo kanalizacijos vamzdžiais.-Man ryt į darbą, kiaušingalvi! Tu manai šilkiniai marškiniai ant kiekvieno kampo mėtosi?! Manai juos net kerais lengva išvalyti?! Parodysiu tau, žiurkės išmata.
Įsiutusi, mergina nukreipė lazdelę į tai, kas panašėjo Dafydd guolį. Arba šiukšlių krūvą. Arba šiaip kažkokią benamio mantą. Na, nesvarbu, mat visai neseniai prie tos krūvos sėdėjo Mayrai iki gyvo kaulo įkyrėjęs vaikinas. Pykčio vedama, ministerijos darbuotoja panaudojo Gynėjos mėgstamiausią burtažodį:
-Incendio!
Kad ir kieno sumesta krūva ten buvo, dabar ji liepsnojo. Išsišiepusi, juodaplaukė atsitraukė dar kelis žingsnius atgal, lyg kokia šmėkla beveik susiliedama su šešėliais.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Rugpjūčio 06, 2020, 03:06:46 am
Dafydd šiek tiek apsiblaususiomis akimis stebėjo žiurkės skrydį. Vis dar juto šiokį tokį gailestį, kad maistas tolsta, tačiau tas noras pradėjo silpnėti. Netrukus jį pakeitė džiaugsmas, kad pavyko taip puikiai paleisti žiurkę tiesiai į isterikę.
Vis dėlto ko jau nesitikėjo, tai tokios isteriškos isterikės reakcijos. Ji pradėjo klykti kaip kokia... isterikė. Dafydd kilstelėjo antakius. Riksmas turėjo vieną teigiamą dalyką: jis visiškai išstūmė iš vaikino galvos mintis apie žiurkės valgymą. Dafydd net nusipurtė. Juk Mayra tik to ir telaukė! Vaizdo, kaip jis, Dafydd, kemša žiurkę su visu kailiu. Ta mintis privertė velsietį dar labiau pasišlykštėti, tačiau tam paprasčiausiai neliko laiko: ta kvėša "ministerijos darbuotoja" sugalvojo padegti jo turtą! Tai tik daiktai, tu nieko vertingo neturi, apsimesk, kad tau nerūpi! griežtai pasakė sau Dafydd, tačiau iš tiesų viskas veikė visiškai kitaip. Juk, nepaisant to, kad dabar buvo visai nusigyvenęs, vaikinas čia laikė viską, ką turėjo. Ir tikrai nenorėjo, kad tas viskas supleškėtų liepsnose. Ir dar tose liepsnose, kurias sukūrė labiausiai nekenčiamas žmogus (Brajanai, sveikinimai užleidus šią garbingą vietą kažkam kitam...).
- Manai, esi labai įspūdinga, ar ne? - piktai paklausė buvęs klastuolis. Skubiai prisiartino prie savo "kambario". Kadangi Mayra buvo tarp jo ir ugnies, Dafydd nepraleido progos ją stipriai pastumti. Tokio smulkumo mergina turėjo galingai trenktis į kanalizacijos sieną (vis dėlto jis nestūmė buvusios koledžo draugės į ugnį). Raudonplaukis išsitraukė lazdelę ir aiškiai išarė:
- Aguamenti!
Susikoncentravo į tai, ką turi padaryti. Žiūrėjo tik į ugnį ir savo daiktus. Liepsnos pamažu pradėjo blėsti. Teliko tikėtis, kad tuo metu Mayra kenčia didžiausius skausmus nuo smūgio ir neras laiko vėl prie jo prisikabinti.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Mayra Llewellyn Rugpjūčio 10, 2020, 07:07:28 pm
 Dafydd artinantis, Mayra įsitempė. Vaikinas net ir Hogvartse nebuvo pagarsėjęs muštynėmis, kad ir kiek žmonių buvo jo nekenčiamųjų sąraše, bet dabar iš jo galėjai tikėtis visko. O juodaplaukė pakankamai realistiškai suprato, kad metai badavimo ir raminamųjų rijimas saujomis nebuvo jos naudai.
 Nuo smūgio ministerijos darbuotoja nugara atsitrenkė į gleivėtą ir purviną kanalizacijos sieną. Visas oras per prievartą ištrūko iš plaučių, regėjimo lauką apėmė taip gerai pažįstama juoduma, o ausis užpildė tik cypimas ir šnypštimas. Neatlaikius kojoms, Mayra šleptelėjo ant grindų. Jos krūtinė sunkiai, beveik per prievartą, kilnojosi, o pirštai iš visų jėgų, bet vis tiek silpnai, gniaužė lazdelę.
 Koks pažeminimas. Drebančia ranka mergina pakėlė lazdelę į ugnį gesinantį Dafydd. Kad ir kaip jos kūnas neatsigavo nuo smūgio, o viską bandanti aprėpti juoduma trukdė matyti, mintys vis dar sukosi galvoje savu greičiu, kurio užtektų kerams. Flipendo Maxima. Pokštelėjimas, pasigirdęs kerams pavykus, prasimušė net pro silpstantį ūžimą, kuris buvo užpildęs Mayros ausis. Išties, dabar merginą įkvėpdavo vis giliau ir laisviau, o galvos svaigimas bei silpnumas pamažu traukėsi į ten, iš kur atėjo. Liko tik tas prakeiktas cypimas.
 Cypimas, kuris reiškia, kad ją surado šešėlis.
 Šiaip ne taip mergina atsistojo ant kojų. Visą šį reikalą su Dafydd reikėjo baigti kuo greičiau. Panikos kupinomis akimis židinių tinklo reguliuotoja peržvelgė aplinką.
-Jie man suras...-tylus šnabždesys ištrūko iš jos lūpų, kai ji žengė pirmą žingsnį atgal.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Rugpjūčio 13, 2020, 01:20:41 am
Ugnis pamažu slopo. Nepaisant to, kad Dafydd neturėjo daug mantos, nenorėjo ir tos prarasti. Tad pirmiausia reikėjo sunaikinti ugnį. Tada bus galima pagalvoti ir apie Mayrą. Deja, mergina nebuvo nusiteikusi leisti Dafydd atlikti tos užduoties. Jis neišgirdo burtažodžio, tačiau pajuto, kad lekia kažkur tolyn. Nesuprato, kas atsitiko, tik pajuto gulįs ant grindų. Tai nebuvo kūno surakinimo burtažodis - arba jis isterikei nepavyko - Dafydd vis dar galėjo judėti. Skubiai pašoko ant kojų ir įsistebeilijo į juodaplaukę.
Velsiečio nuostabai, Mayra atrodė kaip nesava. Atrodė, tarsi būtų kažko užvartojusi. Tiesa, tas gal ir nebūtų buvę taip keista, tačiau juk dar ką tik ji bandė priversti raudonplaukį suryti žiurkę! Ar taip ją paveikė smūgis į sieną? nustebęs paklausė savęs Dafydd. Magijos ministerijos darbuotoja kažką pasakė, tačiau velsietis neišgirdo. Nelabai to gailėjosi, žinoma, tačiau niekaip negalėjo suprasti, kas čia vyksta. Žinoma, Mayra galėjo tik apsimetinėti, tad budrumo prarasti tikrai nereikėjo. Tad buvęs klastuolis išsitraukė lazdelę ir nukreipė ją į merginą. Tik dabar suprato, kad kažkuriuo metu iš jos nustojo bėgti vanduo. Ta mintis priminė ugnį, tačiau ji, laimei, jau buvo užgesusi. Nuostolius įvertins vėliau, dabar reikėjo išsiaiškinti, kas atsitiko Mayrai. Ar ji staiga spėjo dar labiau išprotėti (jeigu tai iš viso įmanoma, žinoma)? Raudonplaukis žengė kelis žingsnius merginos link. Visai arti nepriėjo, mat negalėjo žinoti, ką ji dar iškrės. Nenuleisdamas akių ir lazdelės atidžiai stebėjo buvusios koledžo draugės veiksmus.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Mayra Llewellyn Rugpjūčio 15, 2020, 02:19:31 am
 Viskas aplink dar šiek tiek svyravo, o tas prakeiktas cypimas nenorėjo palikti ausų. Jis, regis, prasiskverbė iki pat smegenų centro ir įsitvirtino ten, sklisdamas visur nervų greitkeliais ir automagistralėm, judėdamas po oda ir grasindamas sunaikinti merginą iš vidaus. Mayra pabandė užsidengti ausis, bet tas įkyrus garsas niekur nedingo.
 Šešėlis visai arti. Ugnies šviesa ir kerai jį tik dar arčiau pritraukė. Kanalizacijoje nebesaugu.
 Panikos pilnu žvilgsniu, Mayra apsidairė. Ji net nepastebėjo, kaip Dafydd atsikėlė ir priėjo arčiau, laikydamas lazdelę nukreiptą į ją. Tarsi ji būtų čia pavojingas dalykas! Kaip jis nesupranta! Šešėlis jo nepasigailės!
 O gal... Palikti tą bomžą Šešėlio malonei, o pačiai pasprukti? Žengusi kelis žingsnius atgal, Mayra tvirčiau suspaudė lazdelę ir sušnabždėjo:
-Lumos.
Blyški magiška šviesa apšvietė baimės kupinas merginos akis bei nenormaliai išblyškusį jos veidą. Oranžinių piliulių poveikis taip pat ėjo į pabaigą, tad noras gauti daugiau raminančios medžiagos taip pat draskėsi viduje.
-Šešėlis tavęs nepasigailės, Dafydd,-tamsios, su išsiplėtusiais vyzdžiais, akys nė sekundei nenukrypo nuo benamio.-Bėk, kol dar gali.
 Apsisukusi, juodaplaukė paknopstom pasileido gilyn į kanalizaciją. Priėjusi pirmas kopėčias, vedančias į laisvę, pakilo aukštyn.
 Lauke, kvėpuodama pridvisusiu Londono oru, Mayra suprato, kad neįsivaizduoja, kaip grįš namo. Ką gi, laukia bemiegė naktis, saugantis Šešėlio ir žiobariškosios policijos.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Rugpjūčio 17, 2020, 09:25:20 pm
Dafydd nuostabai, Mayra atsitraukė. Vaikinas taip nustebo, kad sustojo ir pats. Ar čia ta pati isterikė, kuri lyg niekur nieko griauna mokyklą, naudoja nedovanotinus kerus ir galiausiai padega svetimą turtą (jeigu tą šlamštą, kurį turėjo Dafydd, galima laikyti turtu)? Kas čia atsitiko, kad dabar ji sprunka vos ne bėgte? Mayrai uždegus švieselę burtų lazdelės gale vaikinas pastebėjo jos perblyškusį veidą. Net beveik išsigando, kad jai ko nebūtų atsitikę. Vis dėlto nepasivargino paklausti, kas tokio baisaus galėjo staiga nutikti, kad reikėtų šitaip reaguoti.
- Ką? - tarstelėjo velsietis išgirdęs tamsiaplaukės žodžius. Ar ji tikrai kažką vartoja? paklausė savęs jis, susimąstydamas, kada galėjo tą kažką praryti. Ne, ji tiesiog kažkokia nenormali idiotė galiausiai padarė išvadą Dafydd. Ką gi, visokių yra visokių reikia.
Jis nebespėjo nieko padaryti, kai Mayra staiga dingo iš akių. Nepaisant to, kad susitikimas buvo klaikiai nemalonus (raudonplaukis vis dar juto žiurkės kailio šiurkštumą ant liežuvio), toks keistas merginos dingimas privertė gerokai susimąstyti. Dafydd netikėjo, kad tas kažkoks "šešėlis" yra tikras dalykas, tačiau jautėsi kažkaip bjauriai. Nemaloniai. Nutarė, kad reikia pereiti gyventi kur nors kitur.
Susirinkęs savo "turtą" vaikinas apsižvalgė. Čia buvo pasidarę beveik jauku, tačiau jis puikiai žinojo, kad likdamas šioje vietoje nemaloniai prisimins Mayrą - ir žiurkę. Tad apsikabinęs daiktus raudonplaukis patraukė kanalizacijos vamzdžiu tolyn. Reikėjo susirasti naujus namus.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Spalio 02, 2020, 07:41:30 pm
Nors buvo tik pirma diena po atostogų, kurias Dafydd praleido su Mayra, vaikinas jautė, kad jam reikia dar. Darbo metu mintys nuolat skraidė į šeštąjį lygį, kur ištisais keturiais lygiais žemiau dirbo buvusi koledžo draugė. Velsietis gyvenime neturėjo tokios ilgos darbo dienos. Tiesa, Dafydd tikėjosi ištrūkti šiek tiek anksčiau, kad prieš su Mayra keliaudamas namo spėtų sutvarkyti vieną reikalą.
Ir štai dabar raudonplaukis stovėjo prie kanalizacijos dangčio, beveik metus atstojusio jam namų duris. Labai nesinorėjo ten lįsti, bet vis dėlto tas menkas šlamštelis, tebesimėtantis Dafydd "kambaryje" buvo reikalingas. Teko susikaupti ir leistis į žygį. Stengdamasis negalvoti, ką sakys Mayra, jeigu jis spės pasigauti kanalizacijos kvapą, vaikinas žingsniavo nemaloniai pažįstamu vamzdžiu. Staiga į galvą atėjo mintis. Velsietis išsitraukė lazdelę ir įtemptai mąstydamas apie savo daiktus burbtelėjo:
- Accio.
Pradėjo laukti, bet niekas pas jį neatskrido. Žengęs keliolika žingsnių Dafydd pakartojo burtažodį. Nieko. Vaikinas sunerimo ir pradėjo žingsniuoti sparčiau. Pamatė iš priekio ateinantį žmogų. Netrukus atpažino, kad tai jo buvęs kaimynas. Jis išsišiepė ir pasisveikino su Dafydd kaip su senu draugu. Velsietis susiraukė. Labai nesinorėjo grįžti į tokią būseną, kai tokie žmonės buvo jo geriausi "draugai". Praėjo tik kelios dienos?! negalėjo patikėti vaikinas. Laikas, praleistas su Mayra, atrodė kaip iš kito gyvenimo, kuris, žinoma, buvo daug malonesnis. Tad jis tik trumpai linktelėjo ir nuskubėjo savo keliu.
Pasiekęs savo kampą Dafydd staigiai sustojo. Ten buvo visiškai tuščia. Iš pradžių pagalvojo, kad ne ten atėjo, tačiau netrukus ant sienos pastebėjo Mionos vardą, kurį pats ten išraižė prieš keletą mėnesių. Širdį pervėrė dvigubas skausmas: supratimas, kad jo turtą kažkas paprasčiausiai nuvogė (ar tik ne kaimynas, prieš minutę šypsojęsis vaikinui?!), ir mintis apie Mioną - žmogų, kuriam naujajame Dafydd gyvenime, atrodo, nebeliko vietos. Raudonplaukis užstaugė kaip sužeistas šuo, aidas turbūt skambėjo per visą kanalizaciją.
Vis dėlto apmaudą netrukus pakeitė įtūžis. Raudonplaukis apsisuko ir pradėjo žingsniuoti atgal - "draugas" dar pasigailės! Dafydd nežinojo, ką jam padarys, bet dėl vieno buvo tikras - tai geruoju nesibaigs. Vos spėjo pagalvoti, kad sugrūs gyvą žiurkę jam į burną, viena kandidatė iš karto pasisiūlė į savanorius. Miklumo nepraradęs vaikinas nesunkiai ją sugavo ir suspaudė. Prisikišo prie akių - ir tai buvo jo klaida (o gal kaip tik protingas sprendimas?): susidūręs su liūdnomis žiurkės akimis velsietis nusiramino. Sparčiu žingsniu grįžo beviltiškumo jausmas. Velsietis atsirėmė į sieną, jo nugara slydo žemyn tol, kol raudonplaukis atsisėdo. Nepastebėdamas, kad tebelaiko gyvūnėlį rankoje, pravirko.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Mayra Llewellyn Spalio 02, 2020, 11:32:23 pm
 Šiandien Mayrai Wallflower buvo nuostabi darbo diena. Visų pirma, jai nepridėjo naujų žmonių, tad reikėjo tik sutvarkyti praeitos savaitės reikalus, o antra - beveik pusė skyriaus matė, kaip ji glėbesčiavosi su Dafydd, antrojo lygio vadovu, prie savo kabineto durų. Na, užuominą jie suprato ir net jos vadovas paliko merginą ramybėje, nors akivaizdžiai jau buvo pasiruošęs penkiolikos minučių kalbą apie darbo našumo ir atsakomybės svarbą, taip pat kokia nepunktuali, netvarkinga, neatsakinga ir tingi ji yra. Na, išvengusi visų tų trikdžių, Mayra toliau ignoravo kreivus žvilgsnius bei šnabždesius ir tiesiog stengėsi apsimesti, kad labai sunkiai ir daug dirba.
 Kabineto raktas nukeliavo saugiai į kišenę, liftuose, susispaudę kaip silkės statinėje, grūdosi pavargę žmonės nelaimingais veidais, galiausiai, išėjusi į miestą, Mayra pasibaisėjo dusinančiu oru ir išėjo ieškoti Dafydd. Deja, niekur prie vyriausybės vaikino nesimatė ir mergina sunerimo. Negi kas nors atsitiko? Gal jį išsikvietė skubiu reikalu aurorai, gi visko gali nutikti. Bet ar tada jis jai nieko nepraneštų? Gal neturėjo laiko?
 Krūva minčių sukosi juodaplaukės galvelėje, kai ji suprato, kad jai būtina susirasti Dafydd.
 Išsirovusi sruogą plaukų, Mayra pririšo jais raktą ir pasidarė šiokią tokią švytuoklę. Raudonplaukio asmeninio daikto neturėjo, tik tai, kad jis lietė jos paltą prieš kelias valandas. Na, bet to turėjo užtekti. Šnabždėdama vaikino vardą, židinių tinklo reguliuotoja stebėjo, kaip švytuoklė pamažu pradėjo judėti.
 Nežinia, kur ją vedė būrimo įrankis, bet galiausiai po beveik valandą trukusio ėjimo Mayra atsirado netoli rotušės. Taip ištikimai ją vedusi švytuoklė dabar stovėjo ir vos vos sukosi ratu, tarsi teigdama, kad Dafydd čia. Bet kaip jis sugebėjo... Prasmegti po žeme?
 Kanalizacija. Mergina pradėjo ieškoti artimiausio dangčio ir netrukus atsidūrė prasmirdusiame vamzdyje. Švytuoklė ir vėl vedė ją kažkur. Tikėdama, kad Dafydd tikrai čia, Mayra sekė ją ir greičiau raudonplaukį išgirdo nei pamatė. Įmetusi greitai sukonstruotą būrimo įrankį į kišenę, ji pritūpė prie vaikino, išlaisvino vargšę žiurkę iš jo gniaužtų ir apsikabino. Glostydama nugarą, tyliai paklausė:
-Dafydd, ką čia veiki?
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Spalio 03, 2020, 12:00:17 am
Dafydd neįsivaizdavo, kiek laiko čia sėdi. Kartais ašaros nustodavo tekėti, tačiau užtekdavo apsižvalgyti, ir upeliai vėl pasileisdavo. Ilgainiui jis pamiršo, dėl ko taip praskydo. Tiesiog jautė slegiantį sunkumą, kurį tikriausiai galėjo išplauti tik ašaros. Tad raudonplaukis pernelyg nė nesistengė jų sustabdyti.
Kad turėjo keliauti namo, kad turėjo laukti nuostabus vakaras, kad galėjo visiškai dėl nieko nesijaudinti, iš Dafydd galvos visiškai išgaravo. Dėl tos priežasties staiga pajutęs kažką esant šalia beveik pašoko. Pirmiausia pagalvojo, kad tai tas pats išsišiepęs kaimynas, tad apėmė siutas. Jau norėjo trenkti jam į nosį, kai staiga suprato, kad čia visai ne tas benamis. Laiku sustabdęs ranką velsietis mintyse išsiplūdo. Vėl prisiminė pažadą nesmurtauti, o dabar jo ketinimai turbūt buvo aiškūs...
- Mayra? - negalėdamas savo akimis ištarė buvęs klastuolis. Malonumas jaučiant ją šalia buvo sumišęs su sutrikimu ir viduje teberusenančiu pykčiu. Pastarąjį bandė nustumti į šalį, tačiau juto, kad anksčiau ar vėliau jis išlįs. Vis dėlto dabar reikėjo užglaistyti tą nepatogumą, kurį sukėlė jo staigus judesys. Dafydd atsistojo pakeldamas ir merginą. Tvirtai ją apkabino ir kaltu tonu sumurmėjo: - Atsiprašau, maniau, kad tai ne tu. Aš prisiekiu... Niekada...
Kažkodėl sakinys liko neužbaigtas. Norėdamas įrodyti žodžių tikrumą jis pabučiavo Mayrą. Bučinys buvo ilgas ir be proto malonus, tačiau staiga vaikinui prieš akis iškilo siena su išraižytu Mionos vardu ir visiškai tuščias kampas, kur turėjo gulėti jo turtas. Staigiai atšlijęs nuo merginos raudonplaukis negarsiai suurzgė:
- Aš jį užmušiu. Aš jam visas kanalizacijos žiurkes į gerklę sukišiu, - staiga balsas pasidarė daug garsesnis: -  Užmušiu!
Dafydd įsiutęs trenkė ranka į kanalizacijos sieną. Pajuto, kaip susidraskė odą, kai kur pradėjo sunktis kraujas. Nekreipdamas dėmesio į tokius menkniekius jis buvo pasiryžęs dabar pat susirasti savo skriaudėją. Atsisukęs į tą pusę, į kurią, kiek prisiminė, ėjo įtariamasis vagis pastebėjo Mayrą ir tarsi tik dabar prisiminė, kad ji čia yra. Gąstelėjęs pažvelgė į ją, bet suprato: jeigu mergina dabar norės jį nuraminti, turės labai pasistengti.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Mayra Llewellyn Spalio 03, 2020, 12:36:31 am
 Greičiausiai ji išgąsdino Dafydd - negi jis negirdėjo žingsnių? Bet štai, vien tas mažas, per daug gerai pažįstamas judesys ir baimė vėl užspaudė jai gerklę, o širdis pradėjo daužytis. Bandydama nenustoti kvėpuoti, Mayra stovėjo, leido raudonplaukiui ją apkabinti, nors šiuo metu nuo bet kokio prisilietimo ji įsitempdavo, o dar ir pradėdavo pykinti. Bet ji, kaip visada, nesipriešino. Būtų leidus Dafydd daryti jai viską, ko tik jis norėtų. Beveik kaip nevalingas refleksas, priverčiantis ją svetimo pykčio akivaizdoje pavirsti nieku.
 Į bučinį mergina neatsakė, tiksliau, egzistavo kaip negyva žuvis Temzės paviršiuje, tuščiu žvilgsniu spoksodama į kanalizacijos sieną. Viena plyta, dvi plytelės, šokoladinės varlytės šoka šoka... Ja pykino. Vėl. Panašiai kai tą rytą prie Tauerio, kai Dafydd nepatikėjo, kad tai ne jo kaltė. Pasišlykštėjimas draskė vidų ir veržėsi lauk, kaip koks nekantrus gyvūnėlis.
 Nuo smūgio į sieną mergina akivaizdžiai krūptelėjo, o nuo riksmo norėjosi užsidengti ausis. Viskas, ką ji darė tam, kad nusiramintų, jau čia nebepadėjo. Priešais akis vis tiek stovėjo tėvas ir motina. Riksmas, o po to...
 Dusdama, Mayra gaudė orą, o akyse sužvilgo ašaros. Ne, ji negalėjo likti čia, kur spaudžia sienos ir tamsu. Jai nereikėjo net čia ateiti. Nematydama Dafydd, ji apsisuko ir nužingsniavo... Kažkur. Nesvarbu kur. Svarbu pabūti vienai ir nusiraminti.
 Juodaplaukės skruostais pradėjo tyliai ristis ašaros.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Spalio 03, 2020, 01:11:01 am
Dafydd pastebėjo Mayros akyse sužvilgusias ašaras. Tuo metu viršų vis dar ėmė pyktis, tad vaikinas nesuprato, kodėl juodaplaukė taip reaguoja. Įsiūtis baigė užvaldyti raudonplaukį. Norėjosi rėkti ir plūstis, tačiau kažkas vertė užsičiaupti. Nors Dafydd dar skaičiavo, kiek žiurkių sugrūs vagišiui į burną, jo smegenys puikiai užfiksavo nutolstančią Mayrą. Šiuo momentu tai galėjo reikšti viena: jis be galo ją išgąsdino, tad ji nenori jo matyti. "Pasidžiauk, kol gali." mintyse nuskambėjo Mayros pasakyti žodžiai. Velsietis sustingo. Pamažu jį apėmė siaubas, verčiantis pamiršti bet ką apie prarastus daiktus ir vardą, išraižytą ant tos prakeiktos sienos. Mergina tolo - o kartu su ja ir visa laimė, kurios vaikinas per pastarąsias kelias dienas turėjo daugiau nei per visą ligšiolinį gyvenimą.
Dafydd tarsi suvokė, kad viskas baigta. Mayra nebenori jo matyti. O jis niekada nebuvo kovotojas - ir ką tu padarysi, kai visą gyvenimą esi stumdomas ir atvirai niekinamas? Tad jis stovėjo ir žiūrėjo merginai pavymui.
Ir tada kažkas jo smegeninėje trakštelėjo: juk šis žmogus sutiko jį priimti. Jis jai nieko gero nepadarė, tik įsigudrino užtaisyti vaikus. O vis dėlto Mayra priėmė jį, Dafydd, išskėstomis rankomis. Nenoromis prisiminė Evelinos (?) žodžius apie jos (jų?) tėvą. Ir apie smurtą. Vaikinas suprato: jis dabar padarė tai, ko Mayra labiausiai ir bijojo. Deja, jis nė neįsivaizdavo, ar dabar reikėtų palikti merginą vieną ir po to maldauti atleidimo, ar likti šalia. Pastarasis variantas atrodė priimtinesnis, nors ir kaip bijojo Dafydd.
Galiausiai jis pasileido paskui merginą. Nesunkiai pasivijęs pamatė ašaras ant jos skruostų. Širdį sugniaužė skausmas - štai ir įskaudino vienintelį žmogų, kuris sutiko jį priimti.
- Mayra, - kuo švelniau ištarė jis nedrįsdamas paimti jos į glėbį. Neįsivaizdavo, ką sakyti toliau. Ką, po galais, daryti, kad mergina juo patikėtų? Galiausiai įsidrąsino paimti ją už rankos. - Mes... - žodžiai strigo gerklėj. Ar rinktis melą? Dafydd kelias akimirkas mąstė. Pyktis jau seniai buvo pamirštas, liko tik kartėlis, kurį sukėlė tas priepuolis. Įsidrąsinęs vaikinas kaip galėdamas švelniau apkabino Mayrą. Žinojo, kad to gali nepakakti, suprato, kad ją išgąsdino kažkas, kas buvo praeityje. Mintyse sušmėžavo mintis apie tai, kad mergina galbūt melavo apie baisiai atrodančius randus, tad išdrįso ištarti melagingus žodžius ir pats. - Aš myliu tave...
Vis dar laikydamas juodaplaukę glėbyje Dafydd susimąstė, ar šie žodžiai išties buvo melagingi.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Mayra Llewellyn Spalio 03, 2020, 01:55:48 am
 Mayra ėjo pro ašaras nieko nematydama, rankomis taip tvirtai suspaudusi palto rankoves, kad pabalo jos krumpliai. Ji ėjo tyliai, kažkaip pamėkliškai, kaip ir buvo įpratusi nuo vaikystės, tad girdėjosi tik tylus audinių šiugždėjimas. Juodaplaukei norėjosi dingti iš kanalizacijos, kurios sienos tarsi spaudė iš visų pusių, kai jai kvėpuoti ir taip buvo sunku. Nuo pakilusio spaudimo sukosi galva, tad galiausiai ir merginos ėjimo trajektorija labiau priminė sinusoidę, o ne tiesę. Išgirdusi Dafydd žingsnius (juos galėtų atskirti net amžinai pilnuose ministerijos koridoriuose), Mayra pradėjo eiti vis greičiau ir greičiau, tarsi bandytų pabėgti. O gal ji ir bandė. Ji norėjo tikėti, kad Dafydd ne toks, kad su juo ji bus saugi ir laiminga, bet visa jos menka gyvenimo patirtis tarsi šaukė - ne.
 Išgirdusi savo vardą, židinių tinklo reguliuotoja sustojo. Į raudonplaukį nežiūrėjo - akimis tyrinėjo kažkuo apaugusią sieną. Nuo prisilietimo, nors ir numatyto, Mayra vis tiek krūptelėjo, o tada teikėsi pažvelgti į ją taip išgąsdinusį vyrą. Nežinojo, ką jam sakyti. Nežinojo, ar norėjo. Nežinojo, ar reikėjo. Todėl tylėjo, kaip ir buvo išmokyta. Ir vėl leidosi apkabinama, kad ir kaip to nenorėjo.
 Myliu... Tave? Mayra įsikibo į Dafydd ir prapliupo garsiai ir bjauriai žliumbti. Kaip visa tai buvo banalu. Pyktis, susitaikymas, meilė seilė. Bet juodaplaukė buvo įsitikinusi, kad šie vaikino ištarti žodžiai buvo grynas melas. Kas ją mylėtų? Kam reikia gyvenimo sudaužyto ir išniekinto žmogaus? Net jai pačiai savęs nereikia.
 Tad Mayra verkė, verkė ir pasikūkčiodama išspaudė:
-Einam lauk... Spaudžia. Namo.

((tęsinys (http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?topic=9329.msg160401#msg160401)))
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Brett OConnor Vasario 07, 2022, 12:34:29 am
Porą dienų Bretas jautėsi visiškai patenkintas gyvenimu. Susirado šiokią tokią nakvynės vietą, kurią galėjo sau leisti. Svarai maloniai šiugždėjo kišenėje, o jau pirmąjį vakarą po absurdiško įvykio kapinėse pavyko rasti išties žavingą panelę, kuri sutiko apsilankyti geidžiamiausio Britanijos bomžo viešbučio kambaryje. Taigi viskas atrodė ne taip jau ir blogai. Deja, pinigai greitai baigėsi, o iki "susitikimo" buvo likusios dar kelios dienos. Per jas reikėjo prasimanyti arba maisto, arba darbo, kuris būtų apmokamas būtent taip. Miego vieta vyrukui pernelyg nerūpėjo: bus gerai ir patiltė. Jeigu susiras mergaitę, norinčią praleisti laiką kartu, netgi nebus šalta. Vis dėlto su maistu taip paprasta nebuvo.
Gyvenimas iš viso nebuvo lengvas. Vieną rytą pradėjo siaubingai lyti, ir Bretas nutarė, kad jo žavų veidą prakeiktas lietus gali pernelyg sugadinti. Tuo metu tūnojo kažkokioje nutriušusioje kavinukėje, bet netrukus buvo iš jos išvytas. Nenorėjo sušlapti, tad pastebėjęs kanalizacijos dangtį visai susidomėjo. Žinoma, tokia perspektyva žavaus jaunuolio pernelyg nežavėjo, tačiau geriau blogiau negu nieko. Taigi jau visai netrukus Brett O'Connor žingsniavo kanalizacijos vamzdžiu. Kvapelis čia tikrai buvo nekoks, tačiau bent jau nešlapo galva. Nuotaika šiek tiek pasitaisė.
Deja, nepanašu, kad geidžiamiausiam Britanijos bomžui lemta tą dieną išties pasijusti gerai: iš kažkur atsiradęs prasmirdęs senis pradėjo reikalauti pinigų. Suprantama, Bretas jų neturėjo, tad jį apėmė puikiai pažįstamas jausmas - įsiūtis. Taip nieko ir nepasakęs nepažįstamam žmogui pradėjo jį paprasčiausiai talžyti. Tas rėkė taip, kad aidėjo visa kanalizacija, bet rudaplaukiui tokios smulkmenos nerūpėjo. Vyriškiui pargriuvus pradėjo jį spardyti. Pajutęs, kad anas nebejuda apčiupinėjo kišenes ir vienoje jų rado apipelijusią batono riekę. Tai buvo ne toks ir blogas maistas, tad skubiai ją pasiėmė. Suprato, kad pagaliau galės pasidžiaugti vakariene. Laukė viena smulkmena - reikėjo pašalinti kliūtį senio pavidalu. Dar kelis kartus stipriai spyręs Bretas nutarė, kad jis nebegyvas. Tai gal kiek sutrikdė, bet vyrukas tik gūžtelėjo pečiais ir įmetė žmogų į smirdantį vandenį. Jeigu dar buvo gyvas, netrukus vis tiek paskęs. Toks variantas buvo tinkamas: dabar niekas neatims skanaus kąsnelio.
Lėtai kramtydamas pelėsiais atsiduodantį batoną Bretas slankiojo po kanalizaciją. Priėjęs vieną dangtį pamatė, kad lauke jau šviečia saulė. Daugiau čia nebuvo ko veikti. Vyrukas susirado kopėčias ir nesunkiai užlipo į viršų. Patirtis nebuvo smagi, tačiau viena buvo aišku: jeigu visiškai nebus kur dėtis, Londono požemiuose galima ir pagyventi.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Brett OConnor Gegužės 19, 2022, 12:09:45 am
Nuolat besikeičiantis oras tiesiog vedė Bretą iš proto. Atrodė, kad šviečia saulė, kas leido išeiti į miestą ir medžioti paneles ten. Deja, vos tik kokią dailesnę nusižiūrėjus būtinai turėdavo pradėti lyti, kad Bretui tektų slėptis kokioje nors kavinėje ar bare, kur viskas tiesiog nepadoriai brangiai kainuoja. Kodėl negali visada tiesiog šviesti saulė ir būti vasara? Būtų žymiai geriau.
Kad ir kaip ten bebūtų, dabar ir vėl buvo pradėję lyti, tad geidžiamiausias Britanijos bomžas susirado artimiausią kanalizacijos dangtį ir nusileido į nelabai maloniai kvepiantį vamzdį. Kvapas buvo bjauresnis netgi už O'Connor šeimos namų, tad Bretas susiraukė. Vis tik vylėsi čia užtrukti tik tiek, kiek tęsis lietus. Vėliau keliaus atgal į paviršių ir ten galiausiai susiras kokią nors itin žavią panelę. Tokią, kuri sutiks susipažinti artimiau ir geriausiu atveju pakvies į savo namus. Keli svarai kišenėje mėtėsi, bet kažin ar to užtektų užsisakyti bent jau padoriam viešbučio kambariui. Ne, geriau pinigų tokiems niekams nešvaistyti. Na, blogiausiu atveju Bretas su tikra gražuole laiką gali praleisti ir po tiltu.
Netrukus viskas kardinaliai pasikeitė. Rudaplaukis nepastebėjo, kaip prie jo kažkas priėjo - vietiniai kanalizacijos gyventojai sugebėjo vaikščioti itin tyliai. Vienas iš užpuolikų šniojo į galvą, antrasis tuo metu pradėjo raustis kišenėse. Bretas bandė priešintis, tačiau tai buvo sudėtinga - smūgis buvo nemaloniai tikslus, tad netrukus viską užtemdė skausmas.
Vos po kelių akimirkų geidžiamiausias Britanijos bomžas buvo įmestas į kanalizacijos vandenį, o užpuolikai dingę.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Auris Senkleris Gegužės 19, 2022, 01:37:49 pm
Lijo. Bet Auris nematė, nejuto lašų, kurie skalbė jam veidą. Vaikinas bėgo kažkokiomis gatvėmis. Visai išklydo iš pažįstamų vietų. Greičiau, Greičiau. Gynė save mintimis. Bėgo ir taškė susidariusias balutes. Net nebežiūrėjo ar kas nors vejasi. Bet tikriausiai taip. Nors negirdėjo žingsnių. Bet burtininkai gali prisivyti ir kitais būdais. Ne vien bėgdami. Tai jį vertė dar sparčiau skubėti. Nors jau skaudėjo šoną. Staiga pamatė atvirą kanalizacijos šulinį. O ta baimė taip suėmė, kad net negalvojo ką daro. Gerai, pasislėpimui tiks. Jie čia neis manęs ieškoti. Kaip nenusirito keberiodamasis kopėtėlėmis žemyn buvo neaišku. Mat be galo skubėjo, o pirštai buvo slidūs nuo lietaus. Ir net nusileidęs negalėjo nurimti. Ėmė skuosti toje tamsoje kažkur tolyn. Bet tai truko neilgai. Į nosį lyg kumščiu šniojo baisi smarvė, į kurią apniktas siaubo nekreipė dėmesio. Ir susimiglojęs Senklerio protas regis pabudo iš košmaro. Vaikinas sustojo. Ir susivokė kas su juo atsitiko.
Po to užpuolimo parke tapo dar atsargesnis. Bet iš namų kartais vis tiek trumpam tekdavo išeiti. Šį kartą būtinai reikėjo šį tą nusipirkti. Negalėjo užsikalti namuose todėl, kad jo giminaičiai ir Dori motinos priešai persekioja. Eidamas gatve žmonių minioje pastebėjo pažįstamą Grėhemo figūrą. Tas nusišypsojo ir tada Aurį apėmė baisinga panika, siaubas, baimė. Tokia klampi, kad atrodė, jog ją galima paliesti ir jis kaip įkirptas pasileido bėgti. Bėgo nežiūrėjo kur ir atsirado čia. Prakeiktas mulkis. Kvaili iliuziniai kerai. Kaip aš galėjau jiems pasiduoti?
Staiga pasirodė, kad kažką nugirdo. Įsiklausė. Dabar jau rankoje tvirtai spaudė lazdelę. Jei tai visgi tu Grėhemai...
- Lumos. - Sumurmėjo. Reikėjo šviesos. Ir pradėjo eiti to garso link. Pamatė visai ne savo priešą o kažkokį žmogų, kuris skendo purviname, šlykščiame vandenyje. Jį net nupurtė pagalvojus apie tokią baigtį. Bet ir liestis prie to žmogaus nenorėjo. Dvokas čia buvo dar tirštesnis, atrodė, kad susivems vietoje. Man reikia dingt iš čia. Pagalvojo. Bet nesijudino. Dveji metai praleisti mokykloje įpratino padėti kitiems. Ir Auris priėjo dar arčiau. Pasilenkė, sučiupo žmogų už drabužių ir išvilko iš vandens. Teko ir pačiam ten įbristi. Ir tik kai išvilko jį pamatė ką ištraukė. Net norėjo atgal įstumti. Jau pasigailėjo, kad atsirado čia. Iš kur šitas tipas amžinai atsiranda? Siuto.
- Anapneo. - Sumurmėjo dėl visa ko, kad jei plaučiuose buvo vandens jis galėtų dabar kvėpuoti. Nutarė, kad tokios būūklės gal nepastebės lazdelės. O jei ir taip, tai Auriui nusišvilpt.
- Nu kaip gyvas? - Pasiteiravo. Dabar troško tik dingti namo ir skalbti drabužius ir praustis kelias valandas. Jautėsi toks purvinas nuo šitos kanalizacijos.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Brett OConnor Gegužės 21, 2022, 03:02:52 pm
Jeigu Bretas būtų supratęs, kas vyksta, tikriausiai būtų gerokai išsigandęs. Žinotų, kad visai netrukus nusibaigs, o galas bus tikrai ne toks, kokio geidžiamiausias Britanijos bomžas norėtų. Gal ir gerai, kad jis buvo praradęs sąmonę - tai būtų labai sumenkinę šio žavaus jaunuolio pasitikėjimą savimi.
Vyrukas atsimerkė ir pirmas dalykas, kurį pamatė, buvo raudonplaukis kvailys, kuris nesugeba nei muštis, nei kabinti panelių. Norėjosi pašokti ant kojų ir žiebti į snukį, bet tam nebuvo jėgų.
- Tu... - pradėjo Bretas, bet laiku susiprato: ko gero, šitas nevykėlis ką tik jam padėjo. Tai buvo blogiau negu būti sudaužytam ir plaukti pasroviui. Nors... Gal ir ne, vis dėlto dabar rudaplaukis buvo gyvas ir galėjo tikėtis vakare susirasiantis kokią dailią panelę, kuri sutiks susipažinti artimiau.
- Gyvas, - pagaliau teikėsi atsakyti į klausimą. Daugiau nieko nepasakė. Supratimas, kad dabar bus skolingas šitam amžinai ne vietoje ir nelaiku pasirodančiam kvailiui, buvo tiesiog šlykštus. Bretas gulėjo ir juto, kad pamažu pradeda drebėti - kanalizacijos vanduo nebuvo labai šiltas. Mintyse kelis kartus nusikeikė ir prisivertė atsisėsti. Nužvelgė tą, kurį kažkada seniai praminė Brendanu, ir nejučia išsišiepė. Jis taip pat buvo šlapias. Be to, ką toks "šaunus" vyriokas veikia Londono kanalizacijoje?
- Grįžai namo? - burbtelėjo. Suprato, kad turėtų būti dėkingas, bet tiesiog negalėjo to pripažinti. Geriau jau nusikąs pirštą. - Gerai jau, aš... Atsiprašau, - nenoromis pridūrė vildamasis, kad tai privers raudonplaukį elgtis bent kiek mandagiau. Dafydd bent į žmogų buvo panašus, o šitas... - Ačiū, - dar pasakė. Kad ir kaip nenorėjo to daryti, negalėjo pasirodyti esąs siaubingai nemandagus. Nežinia, ką tokia proga tas nevykėlis sugalvotų pasakyti.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Auris Senkleris Gegužės 22, 2022, 12:57:17 pm
Ar reikėjo sakyti, kad diena buvo šlykšti? Tikriausiai ne. Pirma, prakeiktas Grėhemas užkerėjo iliuziniais kerais ir jis bėgo kaip beprotis nuo nieko. Ir dar atsirado šioje nuostabioje vietoje. O antra, pasipainiojo Fredis. Ir mat dar nepatenkintas atrodė.
- Aš, aš. Kas nepatinka? - Sumurmėjo Senkleris. Bet po kelių akimirkų nusijuokė.
- Namo sakai... O ką, daug erdvės, nuosavas baseinėlis. Puiki vieta apsistoti. - Bet juokinga buvo tik labai trumpai, nes vėl pasidarė bloga. Norėjosi kuo greičiau mauti iš šitos bjaurios skylės.
- O ką pats čia veikinėji? Bandysiu spėti. Tikriausiai taip ką nors užknisai, kad vargšas žmogus nutarė pasiųsti tave į aną pasaulį. Teisingai? - Fredis atsisėdo. Vadinasi, galės ir eiti. Auriui pamažu pradėjo darytis šalta. Išgirdęs padėką tik linktelėjo ir pasakė.
- Gali atsistoti? Noriu dingt iš čia kuo greičiau.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Brett OConnor Gegužės 25, 2022, 12:00:08 am
Aišku, susitikimas su šituo negalėjo būti geras. Bjauriausia buvo tai, kad Bretas tarsi liko skolingas. Nė už ką nesinorėjo to pripažinti, tačiau buvo būtent taip. Apie tai net pagalvoti buvo šlykštu. Tiesa, neatrodė, kad Brendanas būtų labai laimingas. Būtum žinojęs, kad čia aš, būtum palikęs nuskęsti, ar ne? mintyse nusišaipė Bretas ir pajuto šiokį tokį pasitenkinimą. Tegul tad kvailelis nevadina čia nežinia kokio didvyrio. Tuo labiau, kad rudaplaukis dar ir pats būtų galėjęs išsigelbėti. Na, arba bent jau tuo labai norėjo tikėti.
- Ne tavo reikalas, ką aš čia dariau, - burbtelėjo geidžiamiausias Britanijos bomžas ir apsižvalgė ir pasvarstė, ar verta bandyti atsistoti. Vis dėlto šitą idėją skubiai atmetė - ką gali žinoti, kaip seksis tą padaryti, o prie šito idioto geriau neparodyti silpnumo. Užteko jau to, kad nepavyko suvaldyti drebulio. - Žiūrėk, kad tavęs paties į kitą pasaulį nepasiųsčiau, - negarsiai pridūrė.
Išgirdęs dar vienus Brendano žodžius nesusilaikęs nusikvatojo. Nuo to pradėjo skaudėti šoną, bet Bretas nekreipė dėmesio. Ak, koks jis vis dėlto nevykėlis!
- Jeigu jau tokia puiki vietelė apsistoti, tai kam tau kuo greičiau iš čia lėkti? Pabūnam dar. Susipažinkime artimiau.
Pakėlęs akis į raudonplaukį bandė suprasti, ko galima tikėtis toliau. Vylėsi, kad nepradės jo daužyti, mat dabar muštis visai neturėjo jėgų. Anas neatrodė labai piktas, labiau viskuo nepatenkintas. Tiesa, gal ir ne viskuo, o tik tuo, kad iš vandens ištraukė ne ką kitą, o geidžiamiausią Britanijos bomžą. Tai buvo ne taip ir blogai, tik kol kas Bretas nesugalvojo, kaip būtų galima pasinaudoti situacija.
- Tai ką pats čia veiki? - po kiek laiko tylaus sėdėjimo paklausė. Stotis vis dar nebandė.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Auris Senkleris Birželio 01, 2022, 07:41:32 pm
Bjaurybė Fredis ėmė spyriotis. Nejau jam čia taip patinka? O gal negali atsikelti ir bijo nudribti? Būtų smagus vaizdelis.
- Eik tu... Negąsdink gerai? Atsirado siuntėjas... Verčiau keltumeisi  ir dingtume iš šitos skylės. O gal tu negali? Duok ranką, pakeliu tave ir varom. Tada skirstomės. - Auriui čia visai nepatiko. Buvo per daug uždara. Auris nemėgo būti priremtas prie sienos, nemėgo jausmo, kai negali pajudėti. Lygiai taip pat nemėgo ir tokių uždarų patalpų. Čia aišku buvo vietos. Bet jei būtų siauriau...
- Aš čia... Nieko įdomaus. Pasidariau mažą ekskursiją ir man atrodo, kad pats metas kilti į viršų. Kad ir kokia žavi ši vietelė, visvien turi tam tikrų minusų. Bet matau tau čia kaip tik ar ne Fredi? - Aurio galvoje sukosi bjaurios ir purvinos žiurkės. Jis svarstė, kad jų čia daug. Grėhemas atsiims už šitą ekskursiją. Piktai pamanė.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Brett OConnor Birželio 02, 2022, 10:23:09 pm
Brendanas, aišku, neišsigando. O gal tik parodė, kad neišsigando? Vis dėlto praėjusio susitikimo metu neblogai nukentėjo, tad dabar turėtų jaudintis, kad nenutiktų tas pats, ar ne? Iš tokio bailio daugiau nebuvo ko tikėtis, taigi geidžiamiausias Britanijos bomžas galiausiai įtikino save, kad raudonplaukis kvailys paprasčiausiai apsimeta neišsigandęs.
Kažkur smegenyse krustelėjo mintis, kad jeigu ne šitas nevykėlis, jis pats jau būtų nuskendęs. Vis dėlto taip paprastai pripažinti, kad Brendanas padarė kažką gero, tiesiog nebuvo galima. Bretas tikrai neleis kažkokiam kvailiui suprasti, kad jaučiasi skolingas. Problema buvo ta, kad vyrukas būtent taip ir jautėsi.
- Apsispręsk, ar tau patinka čia, ar ne, - burbtelėjo Bretas. Nieko protingiau nesugalvojo, tad reikėjo atsikirsti bent jau taip. Bejėgiškumas tiesiog vedė iš proto, bet net ir pykti nebuvo prasmės - geidžiamiausias Britanijos bomžas juto, kad pašokti ir gerai apdaužyti šitą kvailį dabar jis tiesiog nesugebėtų. - Be to, aš Bretas, - piktokai pridūrė po kurio laiko.
Stengėsi ignoruoti nemėgstamą žmogų, tačiau sėdėti purviname kanalizacijos vamzdyje taip pat nebuvo labai viliojanti perspektyva. Reikėjo bandyti stotis, tik kažkaip reikėjo tą padaryti nepaprašius Brendano pagalbos.
Giliai įkvėpęs Bretas sulenkė kojas ir atsargiai pakilo nuo purvinų vamzdžio grindų. Atrodė, kad viskas bus gerai, tačiau vos spėjo išsitiesti, pasidarė keistai bloga. Vyrukas prislinko prie vamzdžio ir įsitvėręs viena ranka pradėjo bjauriai vemti. Ir pačiam buvo keista, kad gali tą padaryti, mat jau senokai nieko neturėjo burnoj.
- Tu eik, - galiausiai sugebėjo sušvokšti. - Gyvensiu.
Galbūt jam ir reikėjo pagalbos, bet visiškai nenorėjo jos sulaukti iš to prakeikto raudonplaukio.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Auris Senkleris Birželio 09, 2022, 01:53:20 pm
Fredis ir toliau vaidino nesužalojamąjį terminatorių. O Auris vis labiau mąstė, kad reikia jį palikti čia ir mauti savais keliais. Gal surasti Grėhemą ir paguldyti jį į ligoninę artimiausiems metams.
Bet greitai Fredis liovėsi spyriotis.
- Baisiai malonu susipažinti. Aš Auris. - Pasakė Fredžiui. Tai yra Bretui. O tuomet jau jis ėmė stotis. Ir Auriui teko pripažinti, kad jau ko ko, bet ištvermės ir užsispyrimo jam netrūksta.
Atsistojęs Fredis neatrodė gerai. Auris pagalvojo, kad neįsivaizduoja kaip gi jis išlips iš kanalizacijos tomis slidžiomis kopėčiomis. Bet greit tapo aišku, kad iki kylimo viršun teks ilgai palaukti.
Rudaplaukiui pradėjus vemti Senklerį baisiai sutampė blogulys. Jau ir taip čia buvo nekas. O dar šitas vaizdas... Teko susiimti, kad nepasektų Breto pavyzdžiu.
Kas jam? Ar apsinuodijo vandeniu? Ar šiaip pasidarė bloga. O gal jį kas sumušė, sutrankė galvą, gal krisdamas susitrenkė ją ir gavo smegenų sukrėtimą. Jei ten yra ką sukrėst žinoma... Reikėjo kuo greičiau keberiotis iš čia.
- Nepradėk gerai? Išeisiu, kada man reikės išeiti. - Dabar temti iš čia jo negalėjo. Reikėjo palaukti, kol praeis.
- Ar prisimeni, kai kritai. Ar susitrenkei galvą? - Bandė tikslintis kas čia nutiko.
- O gal tau kas nors ją sutrenkė? Jei taip, tai teks keliauti į ligoninę. Arba kažkur, kur galėsi pagulėt porą dienų.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Brett OConnor Birželio 21, 2022, 03:36:51 pm
Bretas neturėjo jėgų klausytis nelemto Brendano ironijos. Norėjo gerai jam trinktelėti, bet net ir tam nebuvo energijos. Vyriokui prisistačius geidžiamiausias Britanijos bomžas kiek nustebo. O kokie mes malonūs mintyse nusišaipė, bet garsiai nieko nesakė.
Pagaliau nustojo vemti ir atsitiesė. Žvilgtelėjo į Aurį. Atrodė, kad jis tuoj paseks tuo nelabai maloniu pavyzdžiu, bet kol kas lyg ir laikėsi. O tada... Argi jam parūpo, kas atsitiko Bretui? Problema ta, kad pastarasis visiškai nenorėjo jaustis skolingas.
- Jiems labiau rūpėjo mano kišenių turinys, o ne galva, - burbtelėjo. Tiesą sakant, neįsivaizdavo, ar gavo per makaulę, bet nenorėjo prisipažinti.
- Pagulėsiu namuose, man tereikia išlipti į viršų, - sunkiai pridūrė rudaplaukis ir atsiduso. Viską skaudėjo, bet labiausiai norėjosi, kad naujasis pažįstamas pagaliau iš čia išsinešdintų.
Antraštė: Ats: Londono kanalizacija
Parašė: Auris Senkleris Liepos 02, 2022, 05:25:45 pm
Kadangi Fredis, tai yra Bretas nustojo vemti reikėjo skubintis kuo greičiau ir iš čia išsinešdinti.
- Gerai. Susitarkim taip. Aš tau padėsiu iš čia išsikrapštyti. Ir mudu pamiršim šį susitikimą. Kaip tau? - Kažkas vadinasi jį čia įmetė. Tas kažkas galėjo ir sugrįžti. Auris apsidairė, tik nieko ypatingo nepastebėjo. O jei kur nors lauks Grėhemas? Jeigu užklups mane su šituo žiobaru kas tada? Na, tada aš jį paliksiu ir pabėgsiu. Paprasta.
- Tai dabar neturi pinigų? Ar toli nuo šios vietos gyveni? Tau reikia persirengti , atrodai nelabai gerai. Jeigu reikia galiu padėti parvažiuoti namo. - Kokį velnią aš čia dirbu? Savęs klausė Auris. Nors nutarė pabėgti, jei kartais Grėhemas pasimaišytų jautė, kad greičiausiai to nepadarytų ir siuto ant savęs už tokį kvailumą. Ir viskas tik dėl to kvailo sprendimo dirbti mokytoju. Kokį šimtąjį kartą atėjo mintis, kad reikia tą darbą mesti, kol visai nesuskystėjo. Bet ta mintis kaip atėjo, taip ir praėjo.
Tada, po dar kelių akimirkų nutarė, kad šie klausinėjimai yra veltui. Verčiau imtis reikalo iškart.
- Nutarta. Einam. - Pasakė, užsidėjo nekaip atrodančio vyruko ranką ant peties ir nusitempė jį tolyn.
Paskui padėjo jam iš ten išlipti ir jie išlindo iš kanalizacijos.