Hogvartsas.LT

Magijos pasaulis => Nuodai ir vaistai => Pamokos => Pamokos => Temą pradėjo: Sorenas von Sjuardas Liepos 22, 2018, 10:49:48 pm

Antraštė: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Sorenas von Sjuardas Liepos 22, 2018, 10:49:48 pm
   - Nu, ką, eisim pas ūkvedį, - su giedra nuotaika veide pasakė Sorenas. Ant lentynos tupintis voras niūriai kilstelėjo visas savo akutes aukštyn į šeimininką ir nepatikliai sumirksėjo. - Kiek žinau, jis kaupia viską, kas įmanoma, tad ir senų bei nereikalingų suolų turės per akis. Pabandysim padėti atsikratyti jam viso to šlamšto.

   Ant atvirų durų buvo užkabinta didelė balta lentelė su raudonu užrašu ,,atsargiai". O pačioje klasėje... Sunku būtų pasakyti, kas nutiko klasėje. Joje buvo praktiškai nelikę nei sienų, nei grindų. Na, tik ant lubų kabėjo įprastiniai žibintai, nors ir tie patys apdužę. Vietomis suskaldytos į gabalus sienos buvo nutaškytos įvairiaspalviais skysčiais, įvairaus gylio duobėse (kai kurių gylis siekė Sorenui iki juosmens, tai būtų metras su trupučiu) mėtėsi plytų ir stiklų duženos. Ko gero, linksmiausia buvo tai, kad šalia jų buvo pilna ir apdegusių ir sulaužytų medžio nuolaužų, kurios akivaizdžiai kažkada, galbūt dar vakar, tarnavo kaip mokykliniai suolai. Beveik nepaliesta buvo tik priekinė klasės dalis su profesoriaus rašomuoju stalu, sieniniu laikrodžiu bei durimis į ingredientų sandėliuką. Beje, vėliau akylesnieji moksleiviai, atsitokėję po išgąsčio pamačius tokią klasę, galėjo pastebėti, kad išsprogdintasis plotas buvo kur kas didesnis, negu buvo klasė. Ir iš tiesų, dabartinis tariamos klasės plotas prilygo dešimčiai ar daugiau buvusios eliksyrų klasės plotų. Šie plotai buvo atskirti raudonomis juostelėmis, užraišiotomis ant pagaliukų, susmaigstytų įsivaizduojamuose klasių kampuose ir sudarė atskirus plotelius. Jau žiūrint į šį vaizdą buvo galima pradėti įtarinėti, kas laukia moksleivių.
   - Labas rytas, - Sorenas pasitiko mokinius su įprastine nežymia šypsena. - Būkite atsargūs, žiūrėkite, kur dedate kojas... - įspėjo jis. - Iškart išsitraukite lazdeles - jos padės geriau apšviesti klasę, mat dalis mūsų lempų irgi netyčia buvo sunaikintos.
   Von Sjuardas atsargiai paėjėjo arčiau savo stalo, ant kurio buvo palikęs lazdelę ir su burtažodžiu Lumos nusiuntė kelis šviesos burbulus link pirmakursių. Švieselės ir liko kaboti beveik tiesiai virš jų galvų.
   - Šiandienos pamoka praktiškai be teorijos. Galite nuo mano stalo pasiimti po knygą arba išsitraukti kerėjimo vadovėlius, praktikuosimės, kaip susitvarkyti savo darbo kambarį, klasę ar namus, jeigu verdant eliksyrą netyčia įvyktų nelaimė. Pabandysite sutaisyti sienas, grindis, lubas, suolus... Trumpai tariant - mokysitės likviduoti gana didelės nesėkmės padarinius. Beje, dirbti turėtumėte po du. Kiekvienai porai bus skirtas vienas klasės plotas, pažymėtas ir nuo kitų atskirtas raudonomis juostelėmis.
   Sorenas patylėjo, o tuomet dar šį tą prisiminęs prabilo:
   - Beje, būkite atsargūs. Išsprogdinti pastatai paprastai nebūna tvirti, gali trupėti ne tik smulkesniais, bet ir gan dideliais mūro gabalais. O kai kur ant sienų dar gali būti, jog bus išlikę pavojingų skysčių. Būkite ir atidūs. Knygoje susiraskite ir naudokite burtažodžius, kurie daiktus surenka, sutaiso, nuvalo paviršius, panaikina juos ir panašiai. Jei susižeisite, priešnuodžių arba vaistų rasite sandėliuke, aišku, ieškoti teks patiems. Sėkmės, o jeigu kažko prireiks - pakvieskite mane.

((Tataigis, užduotis, manau, aiški. Susirandat porininką, arba jei labai norit, nesusirandat ir laisvą plotą bei gaunat jį sutvarkyt. Jūs galite matyti keistus vaizdus, užuosti keistus kvapus, ne viskas turi pavykti, bet jūsų personažai turėtų siekti atkurti klasės vaizdą, nors turi tik varganus šipulius - užgriuvusius, subyrėjusius, apdegusius. Galite susižeisti ar į ką nors nusideginti. Nepamirškite, kad visur čia gana tamsu ir reikės lazdelių šviesos... Burtažodžius naudokite tiek realius, tokius, kaip reparo ir pnš., tiek galite išgalvoti (tokius personažai susiras knygose). Būkite originalūs, turite parašyti kiekvienas po 3 postus. Sėkmės.
Pamoka turėtų tęstis iki liepos pabaigos ir, jeigu man leis laikas, dar kelias rugpjūčio dienas... Atsiprašau, kad negaliu to užtikrinti, bet rugpjūtį kelioms savaitėms išvykstu, todėl nežinau, kiek galėsiu laikyti pamoką. Teorijos greičiausiai nebebus.

Beje, šioje pamokoje karts nuo karto peržvelkite savo postus, nes po jais galiu palikti papildomų užduočių, apie kurias informaciją rasite informacijos lentoje. ))
Antraštė: Ats: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: kablelis Liepos 22, 2018, 11:26:59 pm
Stevie ne itin laiminga žingsniavo nuodų ir vaistų kabineto link. Nors šiais metais pamokos gerokai įdomesnės, vis dėlto ta nenormali mamos meilė šitam dalykui mergaitei taip ir liko nesuprantama. Tačiau grifiukė stengėsi gerai lankyti pamokas, tad sliūkino ir šios pamokos linkui. Atidariusi klasės duris Stevie nustėro: klasė atrodė taip, tarsi čia būtų ką tik pasibaigęs karas. Antrakursė susimąstė, ar čia pataikė. Tačiau ji pamatė profesorių ir kiek klausiamu tonu ištarė:
- Labas rytas?
Ką gi, panašu, kad čia. Bet kas čia įvyko? Tai mergaitei nedavė ramybės. Atrodo taip, tarsi aš būčiau jau išvirusi kokį sprogstamąjį eliksyrą pagalvojo Stevie ir suprato, kad gal nėra taip jau ir smagu ką nors sprogdinti. Tačiau reikia tą daryti su protu. Ar profesorius prisidirbo ir mes turėsime viską sutvarkyti? Jeigu taip, tai aš jau noriu eiti iš čia samprotavo antrakursė.
- Lumos, - ištarė dvylikametė, kai suprato, kad vis dėlto tiesiog žingsniuoti yra per tamsu, be to, ant grindų buvo pilna kažkokio šlamšto. Stevie įsitaisė netoli sienos - ar to, kas buvo iš jos likę. Ji buvo pavargusi, tad labai norėjo atsisėsti. Deja šioje klasėje to padaryti buvo tiesiog neįmanoma.
Antrakursė klausė profesoriaus ir pagalvojo, kad buvo teisi. Taip, profesorius prisivirė košės, o mokiniai turės ją srėbti... Išgirdusią, kad reikės dirbti poromis, mergaitę apėmė dvejopi jausmai: viena vertus, visai smagu, kai gali dirbdamas pabendrauti, tačiau šitam jovale dar ieškoti bent kiek pažįstamo veido? Na jau ne. Stevie nutarė palaukti, kol kas nors teiksis ateiti iki jos. Tikiuosi, kad kas nors ateis pagalvojo mergaitė, tačiau pati kur nors be reikalo judėti ji nė neketino.
Antraštė: Ats: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Matthew Turner Liepos 22, 2018, 11:38:08 pm
Ką gi, chemija tai chemija mąstė Matthew, eidamas link nuodų ir vaistų kabineto. Nors mokslo metai pamažu krypo link pabaigos, Matthew vis dar buvo tas žiobariškas berniukas, kuriam magija yra sunkiai suprantamas dalykas. Todėl nekeista, kas šią pamoką jis vadino tuo vardu, kuriuo panašus dalykas yra vadinamas žiobarų pasaulyje.
Prieš Matthew į klasę įėjusi mergaitė užtrenkė duris tiesiai šiam prieš nosį. Ačiū, tu labai maloni pagalvojo pirmakursis, nė nesusimąstęs, kad toji mergaitė pakaušyje akių neturi. Atidaręs duris Matthew staigiai sustojo, tarsi į sieną būtų atsitrenkęs. Visų pirma, ta pati mergaitė užtvėrė kelią.
- Kas per?..
Kiek berniukas galėjo matyti, klasė buvo visiškai nusiaubta. Ar čia klastuoliai pasidarbavo? pagalvojo Matthew, pikdžiugiškai svajodamas apie tai, kaip kas nors užsidirbs arešto. Bet jų jovalo aš tikrai netvarkysiu. Aš nesu tarnas.
Vis dėlto kai profesorius pristatinėjo užduotį, Matthew gavo nusivilti: viskas buvo padaryta tyčia, tad ir arešto niekas negaus. Bet vis tiek aš ne tarnas! Kodėl aš turiu kažką valyti. Jeigu kas nors tokio atsitiktų, kažin ar aš išgyvenčiau. Juk čia labai tikėtinai kas nors sprogo. O jeigu aš neišgyvenčiau, man neberūpėtų. O jeigu sprogo kas nors kitas, kodėl būtinai aš turiu tai tvarkyti? mąstė Matthew. Iš pradžių pirmakursis apsidžiaugė, kad galės dirbti poromis. Susirasiu kokią tylią mergiūkštę, galės dirbti, o aš tik pažiūrėsiu mąstė grifiukas. Tačiau mokiniai pamažu rado sau poras, o Matthew vis dar buvo vienas. Jis nelabai norėjo trauktis nuo šviesos rutulio, kurį buvo išbūręs profesorius, tad ir negalėjo aktyviai ieškoti porininko ar, tiksliau, porininkės. Todėl galiausiai grifiukas nutarė, kad geriau dirbs vienas. Dirbs? Ko gero, labiau apsimes, kad dirbs.
Matthew šiaip ne taip atėjo iki mokytojo stalo ir pasiėmė vadovėlį. Ir kokiu man būdu dabar ir skaityti knygą, ir burti, kai net negaliu pasidėti knygos? pasipiktino Matthew. Jis apsižvalgė ir netoliese pamatė lyg ir šiek tiek mažėlesnį raudona juostele atskirtą plotą. Berniukas patraukė link jo, kokius tris kartus užkliuvo už kažko neaiškaus, tačiau galiausiai pasiekė išsirinktąjį plotą. Matthew giliai atsiduso ir prieš dirbdamas nutarė šiek tiek pailsėti.
Antraštė: Ats: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Oliver Van Ray Liepos 24, 2018, 01:38:50 am
   Vos pamatęs praviras klasės duris su užrašu ,,Atsargiai'', mokinys suprato, kad kažkas ne taip. O dar tas siaubingas dvokas... Net neapsakytum kvapo, sklindančio iš nuodų ir vaistų kabineto. Tarsi viskas susimaišė su viskuo ir gavosi tikra bjaurastis. Užsikimšęs nosį pirmakursis lėtai ėmė artintis prie durų, tarsi tikėdamasis, kad kažkas bet kurią sekundę sprogs tiesiai prieš jį. Kodėl man atrodo, kad čia ateiti buvo bloga idėja? Įsmukęs į prieblandoje tvyrantį kabinetą Oliveris net žioptelėjo, visai užmiršęs netoliese stovintį profesorių. Akimirką net pagalvojo, kad susimaišė ir atėjo visai ne ton vieton. Kadaise buvusi gan tvarkinga klasė dabar buvo... net nepanaši į vieną. Ir gerokai didesnė? Tarsi pamiršęs, kad atėjo į pamoką, klastuolis ėmė lįsti gilyn į kambarį, atsargiai perlipdamas kiekvieną akmenį, plytą, stiklą, medžio nuolaužą,  duobę, keistai švytinčio skysčio balutę ir dar velnias žino ką. Nejaugi nuostabusis nuodų ir vaistų profesorius ne taip sumaišė kokį eliksyrą? O gal specialiai išsprogdino daugiau nei pusę klasės? Rudaplaukis po truputį atsikimšo nosį, jau beveik pripratęs prie dvoko. Kuo giliau ėjo, tuo labiau nieko nesimatė, tad pasekęs kelių kitų mokinių pavyzdžiu ištarė lumos ir jo lazdelės gale tuoj pat įsižiebė šviesa. Kur kas geriau. Berniukas ėmė apžiūrinėti kažkokias raudonas juosteles, o paskui pritūpė, norėdamas iš arčiau pamatyti vieną iš šviečiančio skysčio balučių. Kiek paspoksojęs mokinys pagriebė netoliese gulintį akmenuką ir įmetė jį į išsipylusį žydrą eliksyrą. Tas ėmė šnypšti, o akmuo ištirpo tiesiai vienuolikmečiui prieš akis. Aha, šito skysčio geriau neliesiu. Kaip ir visų likusių. Pasigirdus profesoriaus balsui, Oliveris atsistojo ir taip pat lėtai bei atsargiai grįžo į klasės priekį. Kaip tik tuomet trys šviesos burbuliukai nuskriejo virš jo galvos ir pakibo virš kitų trijų pirmakursių galvų.
Na, žinoma, ir vėl jokios teorijos. Cha, na kaip gi kitaip. Kam ji reikalinga, juk vistiek visi mielai persiskaito vadovėlius patys ir visko išmoksta patys. Žinoma. Išgirdęs pamokos užduotį klastuolis tik pavartė akis. Kaip niekad gyvenime nieko nesitvarkiusiam praktika atrodė gan sunki ir - svarbiausia - nuobodi. Bent jau požemyje šalta ir tamsu - atsiduso, bandydamas guosti save. Priėjęs dar arčiau prie mokytojo stalo pagriebė knygą senu viršeliu ir atsitraukęs tolėliau ėmė sklaidyti.
Galiausiai nuodų ir vaistų profesorius baigė savo monologą ir mokiniai ėmė ieškotis sau porininkų. Kaip ir visad, Oliveris liko stovėti nuošaly, laukdamas, kol kažkas prieis.
Antraštė: Ats: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Lukas Dubajus Liepos 24, 2018, 09:15:23 pm
Lukas kėlėsi labai sunkiai, nerangiai ir nevikriai. Nuobodžioji pamoka. Bet teks atkęsti, kad sulaukčiau geresnės dienos dalies. Iš lėto, mieguistas ir visas pervargęs klastuolis pėdino link Nuodų ir vaistų kabineto. Nuobodžiausia pamoka pasaulyje. Bet bent ne nuobodžiausias dalykas. Toks ir pliusas iš šitos pamokos. Atidaręs duris baisiausiai nustebo. Visas kabinetas buvo išsprogdintas. Kodėl jis susprogęs? Negi kažkas padavė profesoriui ne tą ingredientą. Bet mūsų profesorius kiek žinau dirbą vienas. Na keistai čia. Jei reiks sutvarkyti kabinetą net nesiruošiu to daryti. Nors gal ir reiktų. Na kaip padarysiu taip bus gerai. Išgirdęs, kad teorijos nebus, o praktika kabineto tvarkymas. Jau niekas nebeduoda teorijos. Tik paskaityk ir parašyk. Kai profesorius išaiškino ką reikės daryti pasitvirtino vaikino nuojauta. Dėl to jis atsistojo viduryje kabineto ir laukė kol prie jo kažkas prieis.
Antraštė: Ats: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Morisas Banoveris Liepos 25, 2018, 06:10:47 pm
Atsikelti penktą ryte Morisui jau tapo paprasta kaip du kart du. Klastuolis atsikėlęs anksti stebėdavo magiškųjų gyvūnų pėdsakus ir jei pavyksta pastebėti pačius magiškuosius gyvūnus. Nuostabu. Kaip tai nuostabu. Nuostabios dvi valandos. O dabar pamokos. Liūdna, bet vėliau po pamokų bus galima išeiti į lauką ir toliau stebėti. Žingsniuodamas šaltais, lediniais, kai kur ledu padengtais kolidoriais kurie nebuvo arba beveik nebuvo šildomi vaikinas nelabai šalo nuo šalčio. Kartais sulėtindamas, kartais pagreitindamas žingsnį traukė vis arčiau Nuodų ir vaistų kabineto. Pravėręs duris nepastebėjo kokia čia netvarka. Bet vos neįlipęs į eleksyro balą pamatė, kad kabinetas susprogdintas. Negi profesorius nemoka susitvarkyti kabineto? Negi yra taip sunku? Jei jau susprogdino klasę tai turėtų ir pats ją susitvarkyti. O kabineto priekis net nesusprogdintas keistokas čia sprogimas. Išklausęs praktiką apsidžiaugė, kad nebus teorijos ir ėmė dairytis porininko kol galų gale pastebėjo Luką. Tad tik priėjo prie jo ir paklausė:
 -Sveikas, gal norėtum dirbti kartu?
Antraštė: Ats: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Elride Endlercat Liepos 25, 2018, 06:43:03 pm
Priėjus prie durų Elridės akys išsiplėtė. Ji atsargiai atidarė duris, bet bijojo žengti per jas. Išsitraukusi lazdelę su šiokia tokia baimė ji įėjo į vidų ir nežinodama, ką turėtų manyti ėmė dairytis aplink. Aišku, šviesos trūko, trūko suolų... Trūko klasės. Grifė nesigaudydama tik atsiduso, nes jai jau dabar ėmė nepatikti dar net neprasidėjusi pamoka.
-Lumos,-susiprotėjusi, kad šviesos prireiks, kad nesusižeistu ištarė ši.  Žaliaakei nelabai rūpėjo, kas nutiko klasėj, nes, jos manymu, ir taip buvo aišku. Ko tik profesoriai neprisigalvoja, kad vaikai dirbtų... Nors ji nelabai suvokė, ką tokioje klasėje būtų galima veikti su eliksyrais. O ir ta klasė... Merginai atrodė, kad ji kažkaip per miegus bandė čia eliksyrą išvirti, nes kabinetas tikrai atrodė tragiškai. Paauglė net nelabai suvokė, kaip galima sugebėt tiek daug išsprogdinti... Nors ji nebuvo tikra, kad tai išsprogdinta.
Klausydamasi, ką sako profesorius Elridė tik vartė akis. Lyg neaišku, kad čia nesaugu ir kad reikia šviesos... O ir išklausiusi, ką turės daryti mergina laiminga neliko. Per tokią pamoką naudotis burtų lazdelėmis? Tai nebuvo tokia tragedija, kadangi burtų ji nebijojo, bet grifė tikėjosi kažko kito. Tikėjosi, kad galimės pažaist kokį karą tokiuose laukuose... O ir dar, reikės dirbti dviese, kas jai nelabai patiko. Niūrai nužvelgusi visus ji lėtai, žiūrėdama po kojomis, patraukė link žmogučio, kuris jai atrodė tinkamiausias darbui. Ne pokalbiams ar kažkam kitam, o darbui, nors čia turbūt tokių vaikų nebuvo... Bet ji vis tiek artinosi prie jos, grifei nerūpėjo, ar ji norės su ja dirbti, ar ne, nes jei nenorės... Ji vis tiek privalės dirbti su kažkuo.
-Sveika,-gražiai nusišypsojusi pasisveikino Elridė, kad ir kaip neturėjo tam nuotaikos.-Taigi, kadangi reikia dirbti po du gal norėtum su manimi?-taip paklaususi mergaitė laukė, kol ši sutiks, mat ji buvo tvirta, kad grifė neturi kur dėtis ir tuo metu apsidairė.
Antraštė: Ats: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Europa Ziegler Liepos 25, 2018, 11:05:13 pm
    Visas koridorius skendėjo smarvėje, panašu, atkeliaujančioje ne iš ko kito, bet iš nuodų ir vaistų kabineto. Tokią prielaidą Europa sugalvojo todėl, mat kuo arčiau kabineto slinko, tuo kvapas stiprėjo. Ir mergaitė neklydo. Net prie durų buvusi iškaba skelbė apie pavojų. Sekundėlę jau buvo pasiruošusi grįžti į Klastūnyno bendrąjį kambarį, juk jei atsargiai, tai atsargiai, taip? Deja, negrįžo ir dėl to įžengusi į kabinetą pasigailėjo. Jame nebebuvo nieko: nei normalių grindų, nei normalių sienų, aplink laidėsi įvairiausios medžių skeveldros, stiklo gabalai ir gabalėliai, neaiškios balos telkšojo viduryje klasės. Panašu, kažkam nepasisekė...
    Giliau, į klasės galą, baltapūkė eiti nesiruošė, tik stovėjo sukišusi nosį į klastuolišką šaliką, kad aitrus ir, rodos, iš kojų verčiantis kvapas nedirgintų uoslės receptorių. Tiesa, tik dabar suprato, kad pamiršo pasisveikinti, bet gal jau kiek per vėlu? Tikriausiai būtų labai keista,- pamintijo Klastūnyno globotinė ir atsiduso.
    Išgirdusi pamokos užduotį, baltaplaukė pavartė savo pilkas akis. To betrūko... Gal mes dabar kokie vergai? Ar tik senasis profesorėlis nebus pats prisiviręs košės, o dabar nebežinojo, kaip išsisukti, todėl davė tokią kvailą užduotį mokiniams? Gal nebūtų taip sunku išsliūkinti iš kabineto? Aplink tamsu, o ir profesorius von Sjuardas kažin ar atkreipė savo dėmesį į antrakursę, mat ši juk nepasisveikino. Būtų taip ir padariusi, jei ne vieniša švieselė kiek tolėliau nuo durų. Europėlė galėjo prisiekti, kad tą mėlyna šviesa apšviestą veidelį ne kartą matė bendrajame Klastūnyno kambaryje.
-Sveikas,- maloniai šyptelėjo, nors nė nebuvo tikra, jog bernužėlis tai matė,- gal galėtume dirbti kartu? Juk burtažodžių pagalba neturėtų būti labai sunku sutvarkyti šitą jovalą? Tik, eee, bėda tame, kad aš ne itin dažnai lankausi nuodų ir vaistų pamokoje, tai, na, sunkiai prisimenu, kaip jis atrodė,- liūdnai šyptelėjo Klastūnyno globotinė.
Antraštė: Ats: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Lukas Dubajus Liepos 26, 2018, 07:04:40 pm
Morisui pasiūlius dirbti drauge Lukas nedvejodamas sutiko:
 -Sveikas. Galime dirbti drauge. Gal einam į tą kabinetą kur arčiau kampo?
Klastuolis patraukė link kabineto kampo kuris buvo virtęs į dar daugiau kabinetų. Priėjus arčiau vaikinas apsidairė ir tarė:
 -Tu sutvarkyk žibintus, grindis, o aš imsiuos stalų ir eleksyrų.
Priėjęs prie artimiausių lentų Lukas bandė prisiminti burtažodį kuris padėtų tai sutvarkyti. ,,Kai reikia burtažodžių tai jie nelenda į galvą, o kai jų nereikia tai net trukdo normaliai mąstyti. Na bet ką padarysi teks eiti prie profesoriaus stalo ir pasiimti Nuodų ir vaistų vadovėlį[/i]. Priėjęs prie stalo rado tik labai nusenusi ir apsitrynusi vadovėlį, nes visus geriausius išsirinko kiti mokiniai. Prisėdęs ant ne purvinos vietos ėmė sklaidyti vadovėlį. Šiek tiek pavertęs rado burtažodį kuris tiko prie Moriso darbo.
 -Ei!- pašaukė klastuolis Morisą. -Radau tau tinkantį burtažodį Zibka rašo, kad jis tinka grind... toliau nežinau kas parašyta, nes nustrynė žodžiai.
Pavartęs toliau rado ir savo darbui tinkančius burtažodžius. Tik nežinojo kaip juos tarti.
Antraštė: Ats: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Oliver Van Ray Liepos 27, 2018, 01:06:02 pm
   Pirmakursis kilstelėjo savo galvą, o (kaip visad) nužvelgęs priėjusią mokinę nuo galvos iki kojų, pats nežymiai šyptelėjo.
   - Labas, galėtumėm. Tačiau ir aš ne tiek jau ir daug nuodų ir vaistų pamokas lankiau, - vėl išsprūdo mažas šypsnis. - Bet gal kartu kažkaip pavyks prisiminti kabineto išvaizdą. Juk neturėtų labai jau skirtis nuo kitų klasių, ar ne?
   Oliveris kiek nuleido lazdelę, susiprotėjęs, jog ji spigina bendrakoledžei tiesiai į akis.
   - Pamiršau prisistatyti: aš Oliveris. Tu? - pasislinko giliau į kabinetą tikėdamasis, kad mergaitė seks paskui. - Na... Visi plotai reikalauja gan daug atstatymo, bet šis, rodos, mažiausiai sugriautas. Tai, sakau, per daug nesivarginam ieškodami kitos vietos ir tiesiog pradedam tvarkyt šią.
   Klastuolis pakilnojo pečius ir truputį pagalvojęs pakartojo profesorių, lazdele ''pakabindamas'' švieselę virš jų galvų. Hmm, lengviau nei tikėjaus. Po to numetė kerėjimo vadovėlį ant dar nenuniokoto grindų plotelio ir tiesiog ėmė kvailai stovėti vietoje. Atrodė kaip užstrigęs robotas, nors iš tiesų galvojo, nuo ko pradėti. O gal vis gi reiktų vėl pakalbinti jo porininkę? Juk neblogai būtų susidraugauti, tuo labiau todėl, nes ji yra panašaus amžiaus ir iš to pačio koledžo.
Oliveris galiausiai atsisuko į mergaitę ir kiek netvirtai prabilo, slapčia sukinėdamas ant rankos esantį sidabrinį laikrodį, kuris dažnai padėdavo blaiviai mąstyti esant nervingoms situacijoms arba kai jam sunku susikaupti.
   - Ko gero, reiktų pasiskirstyti darbus. O kadangi tu vyresnė, tau ir palieku skirstymą, - mokinys žaismingai žybtelėjo akimis ir tūptelėjo šalia vadovėlio. - Aš, tuo tarpu, galiu paieškoti kokių reikalingų burtažodžių, kadangi pats beveik nieko nežinau.   
Antraštė: Ats: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Hope Džein Shilck Liepos 27, 2018, 08:43:35 pm
Hope gana greitai susiruošė į pamoką. Susimetusi knygas į kiek krepšį primenančią rankinę, prieš veidrodį perbraukė ranka per blondiniškus plaukus. Pamačiusi, kad viskas yra būtent taip, kaip ji norėtų, klastuolė išskubėjo iš kambario. Prigriebusi laisvesne ranka juodą apvalios formos skrybėlę, dailiai užsidėjo ją ant blondiniškų plaukų. Apranga nebuvo labai tinkama pamokos užduočiai, bet ji dar to nežinojo. Tamsūs juodi marškinukai ir tamsios kelnės neturėjo didelio noro būti išpurvintais. Tokia klastuolė ir iškaukšėjo iš klastuolių kampelio į nuodų ir vaistų pamoką. Atidarius gana sunkias kabineto duris, mergaičiukę pasitiko dulkių gūsis.
Ne ne ne ne, tik ne dulkės - mintyse užprotestavo klastuolė ir nusičiaudėjo. Ir tik po to pamatė, kas yra viso to kaltininkas. Ogi stalai tikrai nešvytėjo švarumu. Dar giliau atsidusus Hope patraukė prie kitų draugų. Pasisveikinus su jais, taip pat ir linktelėjo profesoriui, taip leisdama suprasti, kad pareigą atliko - pasisveikino.
Profesoriui pradėjus aiškinti, kas laukia šios pamokos metu, prefektės veide didelės šypsenos neatsirado. Žinoma, ji apsidžiaugė, kad pasiimė užrašus, kur kaupė burtažodžius, kurie jai galėtų praversti. Tačiau pusė iš tų knygų, kuriuos ji taip sunkiai tempėsi čia buvo nereikalingos. Šį kartą klastuolė buvo pasiruošusi dailiai sėdėti suole ir pilstyti eleksyrus. Bet nieko panašaus nebuvo galima sulaukti.
Galiausiai, Hope Džein Shilck perbėgo akimis per visus klasėje esančius mokinius ir susimąstė ar užduotį norinti atlikti kažkuo kartu poroje, ar ketina susitvarkyti viena pati. Paskutinis variantas jai patiko daug labiau. Todėl kiek pametėjus į šoną daiktus, greitai susirado laisvesnė plotelį, kuriame nusprendė apsistoti.
Dulkės blondinukę vis erzino ir erzino. Todėl ji sau pažadėjo, kad čia viskas bus ne tik sutvarkyta, sutaisyta, bet ir išblizginta. Vieni galėtų pasakyti, kad tai gana pedantiško žmogaus bruožas, bet jie nežinojo, kad dulkės blondinukei kėlė alergiją. Ilgiau pabuvus aplinkoje, kur tiesiog buvo galima vien kvėpuoti dulkėmis, Hope akys pavirsdavo mini balionais, o ir parausdavo. Toks jau buvo mergaičiukės gyvenimas. Ir visai čia nieko pedantiško nebuvo galima surasti. Tai gyvenimas.
Antraštė: Ats: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Marcel Rufford Liepos 27, 2018, 09:01:55 pm
Pirmakursis kaip ir visada ramiai ėjo į pamoką. Kadangi nesunkiai susidorojo su paskutinėmis pamokomis buvo nusiteikęs ir šiai pamokai.Todėl įėjęs į klasę kiek išsižiojo. Bet vis tiek patraukė į savo mėgiamą atokesnį kampelį, kur bandė susikoncentruoti į profesoriaus paskiriamą užduotį. Šioji jam pasirodė gana lengva, todėl nieko net nesvarstęs sutiko pats su savo mintimi, kad jis tikrai susidoros su visu tuo vienas pats. Todėl greitai akimis susirado laisvesnį kampelį ir atsistojo prie jo. Iš kelnių kišenės išsitraukė savo užrašų knygelę su visais burtažodžiais, kurią visai neseniai naudojo magijos istorijos pamokoje.
Sulaukęs, kada profesorius baigs viską pasakoti, klastuolis nieko nelaukęs pradėjo vartyti užrašų knygelės puslapius ir ieškoti reikiamų burtažodžių.
Antraštė: Ats: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Hope Džein Shilck Liepos 27, 2018, 09:16:26 pm
Mergaitė pirmiausiai išsitraukė burtų lazdelę ir nusprendė susitvarkyti su dulkėmis. Blondinė pagalvojo, kad kuo labiau taisys daiktus, tuo labiau aplink dulkės.
Taigi susiradus reikiamą burtažodę, mergaitė ištaria jį garsiai:
- Impervius, - būtent šio burtažodžio dėka tikrasis daiktas turėjo pasidengti neperšlampama plėvelia, o dulkės likti jo viršuje.
- Pluviam , - ir būtent klastuolės kvadratuky pradėjo kiek lyti. Blondinukė palaukusi kelias minutes sustabdė lietų, - Meteolo recanto.
Po šio burtažodžio pirmakursė nė nenumanė, kokį burtažodį naudoti, kad visas tas skystis, kuris buvo ant žemės būtų sugertas. Todėl ši vėl pradėjo vartyti puslapius, kol surado būtent reikiamą žodelytį.
- Tergeo , - ir tiek vandens, tiek dulkių buvo kaip nebūta.
Hope net lengviau atsiduso, kadangi buvo galima vykdyti pagrindinį pamokos uždavinį - sutaisyti daiktus.
Antraštė: Ats: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Marcel Rufford Liepos 27, 2018, 09:55:35 pm
Užrašų knygutėje susiradęs visus reikiamus burtažodžius, susidėliojo skirtukus ten, kur galėjo pastaruosius rasti.
Na ką, pradėsime - mintyse paragino pats save.
Priešais klastuolį buvo trys į pačius mažiausius gabalėlius susprogdinti suolai. Šalia jų buvo sudužęs buteliukas su eleksyrus. Iš to, koks buteliukas, berniukas nusprendė, kad tai sprogusis eleksyras, naudotas profesoriaus. Būtent nuo jo taisymo Marcel ir pradėjo.
Lazdelės galiuku nusitaikė į buteliuką ir suurmėjo labai gerai pažįstamą burtažodį:
- Reparo, - ir buteliuko šukelės kaip mat susidėliojo kaip reikiant. Kadangi buteliukas buvo jau sutvarkytas, klastuolis pabandė sugrąžinti visą eleksyrą atgal į stiklinį buteliuką. Burtažodį pirmakursis rado savo užrašuose ir pirmą kartą panaudojo, todėl nelabai buvo tikras, kad suveiks.
- Tergeo.
Su šia užduotimi Marcelis puikiai susitvarkė.
Antraštė: Ats: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Hope Džein Shilck Liepos 27, 2018, 10:06:09 pm
Kadangi dulkės buvo pašalintos, mergaitė susirado tris skirtingus burtažodžius, kurie yra galimi panaudoti taisant daiktus. Akimis perbėgo per susprogdintus baldus ir priėjo išvados, kad tai trys skirtingi suolai. Todėl tai buvo puiki proga išbandyti visus tris rastus burtažodžius.
Lazdele nusitaikė į pirmąjį suolą ir papraščiausiai pamosavo lazdele tardama:
- Reparo, - šis dailiai susidėliojo ir susitaisė.
Šaunuolė, - save pagyrė pirmakursė.
- Dabar eilė antrąjam suolui , - sumurmėjo sau po nosimi ir tęsė darbą , - Episkey.
Šis burtažodis taip pat suveikė. Ir prieš Hope akis stūksėjo jau dveji sutaisyti suolai. Likus trečiąjam, klastuolė dar pasikuitė knygoje, kadangi norėjo įsitikinti, kad jos rastas trečias burtažodis tikrai tiks.
- Relashio, - vieną akimirką skrybėlė suabejojo savo pasirinkimu, bet kiek palaukusi, sulaukė norimo rezultato. Prieš ją stovėjo ir paskutinis sutaisytas baldas.
Super mergaičiukė, - vėl save pagyrė Hope. Kadangi viskas buvo kiek chaotiškai sustatyta. Todėl nusprendė sudėlioti tvarkingai į vieną eilutę.
- Winggardium leviosa, - visi pakilo, o su paskutiniu burtažodžiu nusileido , - Descendio.
Puikiai pasidarbavus suplojo rankomis ir pažvelgė į profesorių. Susitikus jų žvilgniams mergaitė linktelėjo leisdama jam suprasti, kad savo darbą šioji jau atliko.
Antraštė: Ats: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Marcel Rufford Liepos 27, 2018, 10:12:57 pm
Marcel ėmėsi taisyti suolų. Jis tebuvo pirmakursis, todėl tiesiog pradėjo dorotis su vienu vieninteliu burtažodžiu, kuris jau buvo kartą ištartas jo lūpomis.
- Reparo, - vienas suolas susidėliojo. Marcel pakartojo šį burtažodį dar kelis kartus, kol susidėliojo visi.
Nieko nelaukęs berniukas su gerai žinomo burtažodžio Winggardium leviosa pagalba užkėlė buteliuką ant stalo. Berniuko užduotis kaip ir buvo baigta. Todėl jis atsitraukė ir nupėdino profesoriui pranešti, kad jo kvadratėlis jau sutvarkytas. Būtent tai išsakius, juodaplaukis pasuko atgal, kur buvo palikti jo daiktai. Susirinkęs juos, klastuolis pasidėjo krepšį ant kėdės, kadangi nenorėjo, kad viskas apdulkėtų. Pasiėmęs vieną knygą, kurioje buvo skaitęs apie sprogstamuosius eleksyrus ir pabandė surasti skyrių apie daiktų taisymą. Taip ir pralaukė, kuomet profesorius dar ką nors užduos.
Antraštė: Ats: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Morisas Banoveris Liepos 28, 2018, 10:36:19 am
Lukui parodžius kabinetą kabineto kampe Morisas nusekė paskui Luką. Užsisvajojęs klastuolis vos neįlipo į eleksyro balą. Vos su koją nereikėjo atsisveikinti. Gerai, kad kvapą skleidė. Kitaip net seselė nebūtų pagydžiusi. Išsidalinus darbus vaikinui atiteko grindys ir žibintai. Koks gi burtažodis tinka grindims ar žibintams? Kiek žinau žinojau, bet dabar jau nebe. Liūdna, bet ką padarysi. Teks kaip nors išsiversti kitokiu būdu. Morisas nuėjo prie profesoriaus stalo vengdamas eleksyrų balų, bet ten ko ieškojo nerado. Na gal Lukas bus pasiėmęs knygą. Kitaip mums blogai bus. Lukui radus kažkokį burtažodį knygoje Morisas įdėmiai klausėsi, kad nesuklystų jį tardamas. Zibka koks keistas burtažodis na, bet reikia pabandyti.
 -Zibka,- ištarė klastuolis nusitaikęs lazdele į skylę grindyse. Iš pradžių nieko neįvyko tad vaikinas nusprendė, kad gal reikia šiek tiek laiko, bet pažvelgęs į skylę pamatė, kad ji pagylėjo gal kokiu metru. Šaunuolis Lukai ne tokį burtažodį dar pasakei. Šaunuolis. Priėjęs prie Luko pagriebė iš jo knygą, nes matė, kad jis jau rado sau tinkačius burtažodžius ir ėmė ją sklaidyti kol rado sau tinkačius. Na ką pradėkime tvarkymasi.
Antraštė: Ats: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Lukas Dubajus Liepos 28, 2018, 11:54:22 am
Morisui priėjus ir pagriebus iš jo knygą Lukas  šiek tiek nustebo. Negi reikia taip agresyviai eiti? Jei reikia tegul taip ir eina. Koks skirtumas. Lukas jau norėjo pradėti darbą, bet pamatė, kad kabinete daug dulkių tad nutarė jas panaikinti:
 -Kvadra,- nuo stalų, grindų, įvairiausių luženų ir viso kabineto dingo dulkės. Nuostabu, bet manau, kad blizgesys kabinetui neturėtų pakenkti. -Blazga,- ištarė klastuolis ir daiktai  imė spindėti. Na va dabar gražiau galima ir prie kitų darbų eiti. Prisiminęs surastą burtažodį kuris sutvarko stiklinius daiktus ištarė jį:
 -Dongue,- stikliniai buteliukai susitvarkė ir dabar gražiai stovėjo ant grindų. Bet vis dar ant grindų matėsi eleksyrų balos tad bandė prisiminti burtažodį kuris jas sugrąžintu į buteliukus, bet nelabai sekėsi. Aš neturiu visos dienos galvoti. Nagi greičiau. Kaip erzina kai užsikerta kas nors galvoje ir nesiseka prisiminti. Staiga vaikinas jį prisiminė ir su džiaugsmu ištarė:
 -Foget,- visos eleksyrų balos grįžo į joms skirtus buteliukus ir dabar tik keli iš jų buvo tušti. Na liko tiktais sutvarkyti suolus su burtažodžiu kuris tikrai tam tinka
 -Veska,- ištarė klastuolis ir suolai vėl stovėjo kaip nauji tik aišku ne taip kaip turi stovėti. Na ką padarysi gal Morisas sutvarkys kaip reikia. Atsirėmęs į sieną laukė kol baigsis pamoka.
Antraštė: Ats: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Morisas Banoveris Liepos 28, 2018, 06:15:32 pm
Na kokius burtažodžius man atskleisi. Pavartykime tave. Atsivertęs knygą ėmė vartyti puslapius kol rado tikrai tinkančius burtažodžius. Pakėlęs akis nuo knygos pamatė, kad dulkių neliko, o daiktų paviršius spindi. Na Nuodų ir vaistų kabinetas gal ir ne taip spindi, bet spindesys dar niekam greičiausiai nepakenkė. Klastuolis bandė taisyklingai mintyse ištarti burtažodį ir kai jo nuomone tai pavyko vaikinas jį ištarė:
 -Falgy,- skylės grindyse užsivėrė ir net nebuvo panašu, kad jos ten buvo. Vienas darbas atliktas liko dar vienas, o gal ir daugiau.
 -Dongue,- ištarė Morisas ir žibintai susitvarkė, bet juos reikėjo dar ir uždegti, kad nebūtų taip tamsu.
 -Rytuipo,- žibintai užsidegė ir iš karto pasidarė šviesiau. Na darbai atlikti, bet kabinetas dar nelabai gražiai atrodo. Reikia šiek tiek aptvarkyti. Pavartęs senąją knygą klastuolis rado kaip daiktus sudėti į jiems skirtas vietas.
 -Retyuga,- daiktai šiek tiek pakilo ir ėmė leistis į jiems skirtas vietas. Suolai į dvi lygias eiles, eleksyrai po lygiai ir ne ant stalų. Na va dabar panašiau į Nuodų ir vaistų kabinetą. Padėjęs vadovėlį ant artimiausio suolo ir atsirėmęs į sieną laukė pamokos pabaigos.
Antraštė: Ats: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: kablelis Liepos 29, 2018, 11:15:11 am
Stevie net nesitikėjo taip greitai sulaukti ko nors, norinčio dirbti su ja. Todėl priėjusi kiek vyresnė grifė mergaitę labai pradžiugino.
- Su malonumu, - draugiškai atsakė Stevie. Ji kokias dešimt sekundžių įtemptai pamąstė ir supratusi, kad merginos nepažįsta, pridūrė: - beje, mano vardas Stevie. Eime ieškoti tinkamo ploto darbui?
Antrakursė pirma nužingsniavo prie artimiausio raudonomis juostelėmis atskirto ploto. Jai pačiai atrodė, kad, ko gero, atrodo, tik nuoboda, kuriai tik darbas pamokoje terūpi. Jeigu man taip atrodo per kiekvieną pamoką, kai reikia dirbti poromis, gal tai tiesa? liūdnai pagalvojo Stevie. Tad ji pabandė pradėti pokalbį, nors ir atrodė, kad porininkė nėra nusiteikusi tiesiog šnekučiuotis.
- Mano mama labai mėgo Nuodus ir vaistus, kai pati čia mokėsi. Aš pernai niekaip to negalėjau suprasti. Bet vis dėlto profesoriaus von Sjuardo pamokos įdomios. Jos tiesiog... Kitokios. Ką tu manai?
Išrėžusi neįtikėtinai ilgą kalbą antrakursė apsižvalgė plotelyje, kuriame jos atsidūrė. Pirmiausia į akis krito didoka kažkokio juodo skysčio bala. Kadangi nieko kito nesugalvojo, Stevie, paprašiusi porininkės jai pašviesti, ištarė:
- Evanesco!
Nieko neįvyko. Ko gero, per sudėtingas burtažodis...
- Aš žinau, kad šitas burtažodis turėtų išnaikinti tą dalyką. Bet, matyt, nemoku tinkamai kerėti. Gal nori pabandyti? - paklausė Stevie merginos. Ji pati pradėjo jausti, kad ši pamoka gali būti įdomesnė negu atrodė iš pradžių.
Antraštė: Ats: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Elride Endlercat Liepos 29, 2018, 12:35:40 pm
Elridė nespėjo gaudytis, kai grifė ėmė kalbėti. Ji linktelėjo.
-Aš El...-gan tyliai bandydama prisistatyti ji jau stebėjo, kaip mergina patraukė link darbo vietos. Na, gal bent ramu bus dirbti... Be nuotaikos patraukusi paskui jaunėlę, apsidairė ir vaizdas jos nepradžiugino. Lubų beveik nėra, lempa kabo sudužusi, ant grindų kelios duobės, lūženos, turbūt nuo suolų arba kėdžių, o dar ir sienų beveik nėra. Gražu, jis tikisi, kad du vaikai tai sugebės sutvarkyti? Nesuvokiu, kokį eliksyrą čia reikia virti, kad tu išgyventum, o klasė ne...
Elridė atsargiai perėjo juostą, kuri turėjo skirti jų plotą nuo kitų ir atsidususi įsižiūrėjo į lempą ir lubas. Išgirdusi, ką Stevie ėmė kalbėti mergaitė sustingo. Atrodo ji nepasakė nieko blogo, bet žaliaakei tai buvo smūgis. Ji nežinojo, ką turėjo sakyti, norėjo piktai išrėkti kelis žodelius, bet susilaikė. Ir štai, vienas žodis ir jos mintys vėl grįžo prie tų įvykių, nors, regis, laiko praėjo jau daug. Išplėtusi akis mergina suspaudė šviečiančią burtų lazdelę, bet laikėsi.
-Pamoka, kaip pamoka, nieko ypatingo,-bandydama tramdytis ir kuo švelniau atsakyti Elridė vėl įsižiūrėjo į tą sudužusį šviestuvą, jai net nerūpėjo bala, sudominusi porininkę. Paprašyta Stevie, atsidususi ji pašvietė jai, bet vis tiek stebėjo tą lempą ir mąstė, ką daryti. Protinga mergiotė... Gal pirmiausia reiktų lubas sutvarkyti, kad netyčia neužgriūtų?
-Ne, dabar tu pašviesk,-taip pasakiusi Elridė susikaupė, nė nepasakiusi, kur, mergaitė įtempė savo smegenis. Ji neįsivaizdavo, kokį burtažodį panaudoti, bet lubos laikėsi toje vietoje, kur buvo lempa, tad jos džiaugsmui pirmiausia jų nereikėjo sutvarkyti.
-Reparo,-ištiesusi burtų lazdelę ir pagaliau atsiminusi burtažodį mergina stebėjo, kaip jos taikinys susitaiso  ir ima šviesti.-Va, dabar geriau, einu aš knygos,-taip pasakiusi grifė patraukė link profesoriaus stalo. Kaip aš anksčiau nesugalvojau pasiimti jos? Savęs klausdama ji vis dar neužgesino šviesos savo lazdelėje, nes bijojo, kad kažką pražiopsos, nors jos plotelis jau buvo geriau apšviestas. O be tos knygos dar ir mintys kiurksojo jos galvoje. Mergaitė nežinojo, ką darys, kai kiekvienas žmogus turi užsiminti apie savo tėvus... Būtinai apie juos.
Pasiėmusi knygą ji vėl atsargiai, neskubėdama grįžo ir ėmė ją vartyti. Lubos... Reikia lubų... O beieškant knygoje reikalingo burtažodžio ji dar kartą apsidairė aplink.
-Gal norėtum surasti burtažodį luboms? Nemanau, kad reparo suveiks ant tokių dalykų...-šyptelėjusi ji toliau susikaupė ties knyga, nors paieška sekėsi ne per geriausiai. Po truputį ėmusi nervuotis Elridė spaudė knygą tarp rankų, į jos galvą bandė brautis nemalonios mintys. Ir, jos manymu, kalta ta mergiotė, nes ji užsiminė apie savo mamą. Mergaitė negalėjo pripažinti, kad pavydi jai, bet iš tikrųjų, ji mielai pasiklausytų, ko jos mama nemėgo, išvis, ji norėtų ją pamatyti, ar bent tikrą balsą išgirsti. Grifė nė nepajautė, kad ji pravertė gan daug reikalingų burtažodžių, bet sustojo ties gan keistai atrodančiu. Jis turėtų užpildyti duobes? Sunkesnio burtažodžio tokiam dalykui nenorėjo jie sugalvoti? Dairydamasi duobių Elridė patraukė link artimesnės. Giliai įkvėpusi mergaitė šiek tiek atlaisvino ranką ir atsipalaidavo.
-Filrangia darta-pamosavusi burtų lazdele ji nukreipė ją į duobę ir stebėjo, kaip ji užsipildo. Tragedija... Sutaisai duobes, tada turėsi sutaisyti grindis, o prieš tai dar visas duženas surinkt... Kaip mes spėsim? Klausdama savęs Elridė vėl giliai įkvėpė, ji labai labai aptingo ir nebenorėjo dirbti.
Antraštė: Ats: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Matthew Turner Liepos 29, 2018, 12:42:51 pm
Matthew labai tingėjo ką nors daryti. Jis buvo visiškai nepatenkintas tuo, ką jam čia reikės daryti, tačiau jis vis tiek liko vienas, nors ir matė aplinkui kelis mokinius, kurie vis dar ieškojo poros. Jau geriau ne. Vėl surasiu kokį keistuolį, kuris nešneka. Jau geriau būti vienam.
Matthew plotelyje buvo vienos duobės, kurias, žinoma, reikėjo išlyginti. Berniukas nė neįsivaizdavo, kokie burtai tam galėtų būti tinkami. Be to, kai kurios duobės buvo pritekėjusios kažkokių medžiagų, kurios dauguma labai dvokė. Pirmakursis susiraukė ir pabandė atsiversti vadovėlį. Nelaimei, jam išsprūdo iš rankų lazdelė ir įkrito į vieną iš duobių. Matthew nespėjo jos pagauti, tad lazdelė prasmego šleikščiai balkšvame ir siaubingai dvokiančiame skystyje.
- Accio! - sušuko Matthew, tačiau nesitikėjo, kad suveiks. Žinoma, ne. Juk lazdelė šiuo metu yra ten, toje duobėje... Berniukas pradėjo šiek tiek panikuoti. Juk be lazdelės jis nieko nepadarys. O jeigu kvies profesorių, tas pradės priekaištauti, kad jis dirba vienas, o ne poroje... Vis dėlto nebuvo ką daryti. Teks kviesti... Prieš tai Matthew susirado tinkamą burtažodį, kuris padėtų išvalyti duobę, kad, jeigu ką, parodytų, kad jis dirba, o ne tik neaiškiai stumia laiką. Tada šiek tiek drebėdamas jis pakėlė ranką ir profesoriui priėjus pratarė:
- Kai bandžiau atsiversti vadovėlį, man išsprūdo lazdelė iš rankos ir įkrito į tą duobę. Aš rankos nekišiu ten, o tai dar nuės ta medžiaga man visą odą...
Ir šiaip šlykštu pagalvojo Matthew patyliukais melsdamas, kad profesorius jam kaip nors padėtų.
Antraštė: Ats: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: kablelis Liepos 29, 2018, 01:20:56 pm
Stevie neprieštaraudama pašvietė porininkei, kurios vardo mergaitė taip ir nesuprato. Antrakursė tiesiog išvertė akis, kai vyresnioji grifė be jokių problemų sutvarkė sudužusią lempą. Hm... Gal septintam kurse ir aš taip mokėsiu. Nors, ko gero, ir liksiu tokia nevykėle.
- Aš visai pamiršau apie knygą, - sumurmėjo Stevie, bet tikėtina, kad porininkė neišgirdo, nes jau buvo nuėjusi link profesoriaus stalo. Tačiau antrakursė pasijuto dar prasčiau. Ne tik kad nesiseka su burtais, ji nė neprisimena, kad galima pasiimti knygą, kurioje bus visi reikalingi burtai... Kodėl turiu būti nepasisekusi? liūdnai galvojo Stevie. Ji nesuprato, kodėl reparo negali veikti luboms, bet jau bijojo ir klausti, nes ir taip porininkė keistoka...
- Gerai, galiu ko nors paieškoti, - atsakė Stevie ir paėmė iš merginos rankų knygą. Mergaitė tikėjosi, kad kurį laiką galės ramiai ieškoti ir neparodyti, kokia nevykėlė yra ar bent jau jautėsi. Stevei net akys ant kaktos iššoko, kai ji pamatė, kaip meistriškai vyresnė mergaitė užpildė duobę su burtažodžiu, kurio Stevie net pakartoti nesugebėtų.
- Žinai, tau tikrai gerai sekasi, - šyptelėjo Stevie porininkei. - Man atrodo, kad aš taip gerai burti niekada nemokėsiu...
Antrakursė vėl įsigilino į knygą, nors netrukus pajuto, kad ji tiesiog laukia, kol vyresnė porininkė dar ką nors naudingo nuveiks. Kadangi to neįvyko, Stevei teko bandyti ką nors daryti pačiai. Ji rado burtažodį, kuris, pasak knygos, turėjo sutvirtinti lubas. Nežinau. ar čia tiks. Bet juk mums reikia sutvirtinti lubas, ar ne? Stevie ryžtingai pratarė:
- Ertyboa!
Iš pradžių Stevie pamanė, kad pavyko. Tačiau netrukus mergaitė suprato, kad netgi labai nepavyko: lubos tiesiogine to žodžio prasme įgriuvo ir tinko gabalai pradėjo kristi ant mergaičių.
Antraštė: Ats: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Elride Endlercat Liepos 29, 2018, 01:54:33 pm
Išspaudusi šypseną išgirdus komplimentą Elridė vėl paniuro. Ji stebėjo, ką daro jaunėlė ir išgirdusi burtažodį susiraukė, kadangi tokio niekad nebuvo girdėjusi, o ir skambėjo gan įtartinai. Bet neveltui. Mergaitė pakėlė galvą ir išplėtė akis. Iš pradžių ji tikėjosi, kad lubos ėmė taisytis, tačiau, jei jos taisytųsi, ar tikrai turėtų taip trupėti? Baltapūkė susivokė, kad porininkė jų nesutaisė, tik nežinia, kokį ji burtažodį panaudojo, ar ji norėjo jas sutaisyti, ar norėjo kaip tik ją pribaigti su užgriuvusiom lubom. Jei ji tikrai nori mane pribaigt ir taip manęs nemėgsta galėjo pasirinkt lengvesnį būdą...
-Ar tu pakvaišai?!- susivokusi, kad bandyti ją žudyti ji tikrai negalėjo Elridė piktai suriko. Ji panoro pulti tą mergiotę ir ją sudraskyti į gabalus, kad jai šitaip nepasisekė. Mergaitė nenorėjo būti prispausta nelemtų lubų ir dar per pamoką. Grifė nežinojo, ką daryti, adrenalinas, pyktis, panika, o  dar noras pamokyti tą nelemtą mergiotę...
-Dieve jei nesi tikra, kad pavyks kokio velnio imi tą burtažodį!? Va dėl tokių kvailių ir nekenčiu žmonių!-Elridė rėkė ant jos ir jai buvo nusispjauti į žmonių jausmus. Ji jautė, kaip tos lubos trupa ir krenta ant jos. Keiksnojosi visokiausiais žodžiais, buvo tokių, kurių nė reikšmės nežinojo. Mergaitė nesuvokė, ar verta bėgti iš tos vietos. O jei lubos sugrius visiškai tai ir tas šviestuvas mažai be padės bėgant. Grifė tramdėsi nuo pykčio, bet nieko padaryti negalėjo. Ji norėjo kažką sudaužyti, suskaldyti, tiesiog sunaikinti. Žaliaakę užkniso, kad nesiseka būtent jai. Žiobarotyros pamokoj, kai ji tik pradėjo mėgautis batutu jis paėmė ir suplyšo, o čia pamokoj, kai pagaliau jai sekasi irgi viskas ima ir sugriūna ir dar tiesiogine to žodžio prasme. Elridė apsidairė, bet profesoriaus nematė, ji mąstė, ką daryti, bet jos smegenys nustojo veikti.
Paauglė puolė į paniką, nes žinojo, kad lubos sugrius, bet ir judėti iš tos vietos nenorėjo, net negalėjo. O kam? Galbūt jos nespės išgelbėt, galbūt nebereikės kankintis pamokose, nebereikės klausytis, kaip kiti puikiai gyvena. Jai nebereikės kalbėtis su kitais žmonėm ir nebebus jokių treniruočių su žmogumi kurį pradėjo vertint. O ir nebereikės matyti žmonių, kuriuos jau truputį pažinojo. Ir taip mąstant jos pyktis nuslūgo. Viskas persimainė į liūdesį. Mergaitė norėjo prasmegti žemėje, kadangi apšaukė porininkė, kai viskas ko ji troško, tai, kad bent viena pamoka praeitų ramiai, kad ji būtų linksma ir bent kažkas ją imtų džiuginti. Elridė nenorėjo pranykti, kaip pranyko jos mama, kaip pranyko močiutė, bet ji vis tiek nežinojo, ką daryti. Bet ne... Ne šiandien, prašau, aš dar galiu ištemti savaitę... Mėnesį, tos lubos ant manęs juk neužgrius. Neužgrius, man tereikia pasitraukti. Bet ji buvo sukaustyta vienoje vietoje.
Antraštė: Ats: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Sorenas von Sjuardas Liepos 29, 2018, 08:21:52 pm
   Sorenas vaikštinėjo tame didžiuliame išsprogdintame ir nekokio vaizdo plote, suskirstytame į atskiras klasės dydžio daleles ir stebėjo, kaip mokiniai dirbo. Tiesą sakant, rodos, jis neįspėjo ar neprisakė atkreipti dėmesio į švytinčius, garuojančius ar šiaip smirdančius skysčius, kurie vietomis buvo pasilieję ant akmenų ar suolų nuolaužų - norėjo patikrinti, kiek mokiniai protingi ir atsargūs. Visgi hogvartsiečiai jo nenuvylė - prie skysčių nelindo ir puikiai su jais tvarkėsi, naudodami magiją. Apskritai jie tvarkėsi labai neblogai, matyt, kerėjimo profesorius ne ožkas ganė per pamokas.
   Bet ramybė ir puikus darbas nesitęsė visą pamoką. Neilgai trukus Soreno ausis pasiekė pirmasis (spėju, ne paskutinis) pagalbos šauksmas.
   - Taip, ponaiti Turner? - priėjęs tarstelėjo profesorius von Sjuardas. Jau žiūrėdamas į berniuko rankas, rodančias į didelę balkšvo skysčio pilną balą, mokytojas nuspėjo, kas su tuo bus nutikę. - Šaunuolis, kad nekišai į ten rankų nepagalvojęs. Nereikėtų kišti, jeigu tai būtų nebaigtas gaminti viralas, tačiau čia tėra teptukagalvio pienas, - profesorius pasiraitojo rankovę ir ištraukė varvančią pirmakursio lazdelę. - Visgi geriau ją nuplauk prieš kerėdamas, - įspėjo profesorius prieš nueidamas. - O kriauklę bei rankšluostį rasi sandėliuke.
   Tuomet vampyro klausos organus suerzino keisti dunksėjimai iš kito plotelio, kur dirbo mokiniai. Staigiai atsigręžęs profesorius pamatė, jog kiti du Grifų Gūžtos nariai, tiksliau narės, pateko į kuo tikriausią krentančių lubų pragarą. Eidamas jis mostelėjo lazdele ir gabalas, kritęs Elridei tiesiai ant galvos, subyrėjo į trupinėlius ir nukrito į šoną, žemyn.
   - Kokį burtažodį panaudojote, panelės Endlercat ir Green? - griežtai, skubiai paklausė profesorius. Labai susikaupęs jis kažką pašnabždėjo sau po nosimi ir visi mergaičių plote nuo lubų kritę gabalai sustingo ore. - Ar nebūtų paprasčiau sutaisyti su Reparo? - pasiteiravo jis šyptelėdamas. - Panele Endlercat... - nutęsė jis. Pamanė, kad reikėtų atimti taškus už tokius keiksmažodžius, tačiau visgi persigalvojo ir šyptelėjo. - Tokiais atvejais geriau svaidytis kerais, negu burtais, - pajuokavo jis, palikdamas besvorius lubų gabalus kaboti ore. Tegu susitvarkys pačios, jis padėjo tik išsaugoti gyvybes.
Antraštė: Ats: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: kablelis Liepos 29, 2018, 08:42:17 pm
- Aš atsiprašau, - labai tyliai sumurmėjo Stevie, kai profesorius von Sjuardas sustingdė lubų gabalus ir šie pakibo ore. Jai labai knietėjo pasakyti profesoriui, kad būtent Elridė pasakė, kad reparo luboms nepadės ir kad reikia surasti geresnį burtažodį. Vis dėlto porininkė labai supyko and Stevies, kad ši nutarė, kad geriau patylėti, o ne kurstyti dar didesnį pyktį. Mergaitė nebedrįso nieko daryti su lubomis ir nežinojo, ką gi iš viso daryti, kad bent kiek pagreitintų darbą, nes jai atrodė, kad, ko gero, pamoka eina į pabaigą, o jiedvi praktiškai dar nieko nenuveikė. Vis dėlto antrakursė nukreipė lazdelę į stalo lūženas ir kiek virpančiu balsu pasakė:
- Reparo!
Laimei, suolas susitaisė. Stevie atsargiai žvilgtelėjo į Elridę ir kadangi antrakursei pasirodė, kad vyresnioji vis dar pikta, pabandė užglaistyti padėtį:
- Aš tikrai nieko blogo nenorėjau. Vadovėlyje buvo parašyta, kad tie kerai padės. Nesitikėjau, kad šitaip atsitiks. Atsiprašau.
Stevie nebežinojo, ką pasakyti, nes Elridė vis dar atrodė nepatenkinta. Stevie nemėgo atsiprašinėti, tad pagalvojo o gal ji visada atrodo nepatenkinta? Mergaitė nukreipė lazdelę į kitus du suolus ir sutaisė juos tais pačiais kerais. Nebežinodama, ką dar galėtų nuveikti, o ir prisibijodama vėl ką nors pridirbti mergaitė nuleido lazdelę ir paėmė vadovėlį į rankas. Nutarė apsimesti, kad ieško naudingų burtažodžių.
Antraštė: Ats: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Matthew Turner Liepos 29, 2018, 08:52:12 pm
Teptukagalvio pienas? nustebo Matthew, kai profesorius von Sjuardas priėjo prie jo. Kaip tas teptukagalvis turėtų atrodyti? Reikės pagoogle'inti vasarą. Matthew nė į galvą nešovė, kad jam to padaryti paprasčiausiai nepavyks, nes žiobariški informacijos metodai neras nieko apie magiškus padarus...
- Ačiū, - sumurmėjo Matthew, kai profesorius padavė lazdelę ir atsargiai nuėjo sandėliuko link, kad galėtų nuplauti lazdelę.
Grįžęs Matthew bandė prisiminti, ką norėjo daryti prieš tai, kai įmetė lazdelę į duobę. Pirmiausia jis nutarė, kad reikia tą duobę išvalyti ir tik po to ją užpildyti. Knygoje radęs reikiamą burtažodį pirmakursis sušuko:
- Evanesco!
Nieko neįvyko. Vis dėlto Matthew pabandė dar kartą. Jam prireikė kelių kartų, kol skystis išnyko visiškai, tačiau galiausiai duobė liko tuščia. Pirmakursiui teko dar kartą atsiversti vadovėlį, kad pažiūrėtų, kaip duobę užpildyti, nes, žinoma, jis pamiršo burtažodį, kurį buvo radęs prieš kviesdamas profesorių. Užtruko ilgokai, bet galiausiai Matthew rado burtažodį ir pabandė:
- Ahsja!
Po galais, duobė ne užsilygino, bet užsidegė! Matthew persigando. Jis nežinojo, ką daryti, tačiau netrukus prisiminė, kad žino burtažodį, skirtą vandeniui iš lazdelės paleisti.
- Aguamenti. Aguamenti!
Burtas pavyko, vandens čiurkšlė pasileido iš lazdelės, bet ugnis akivaizdžiai buvo stipresnė - vanduo garavo tiesiog akyse. Berniukas neįsivaizdavo, ką daryti, nes vėl kviesti profesoriaus labai nesinorėjo... Tačiau neliko, ką daryti: Matthew stovėjo pačiame savo ploto pakraštyje, tačiau ugnis grėsmingai artėjo. Pirmakursis pakėlė ranką ir, profesoriui priėjus, skubiai pasakė:
- Aš panaudojau vadovėlyje rastą burtažodį, kuris turėjo užlyginti duobę. Nežinau, kodėl ji užsidegė. O aguamenti tos ugnies neveikia...
Matthew išsigandęs nuleido akis. Berniukas ir pats nesuprato, ko bijo labiau: profesoriaus von Sjuardo reakcijos ar vis plintančios ugnies.
Antraštė: Ats: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Elride Endlercat Liepos 29, 2018, 09:13:33 pm
Elridė blokavo visas pastabas ir visus žodžius. Kodėl jis atėjo laiku... Ji tyliai troško, kad tas gabalas būtų ją užmušęs, mat tada jai nereikėtų tęsti darbų toliau. Nužvelgusi profesorių mergaitė tik pavartė akis ir sukryžiavusi rankomis apsidairė aplink. Nebėra nuotaikos, nebėra noro, o praktiką vis tiek teks atlikti. Piktai nužvelgusi porininkę ji visiškai jos nesiklausė. Mergaitei buvo vienodai, ar ji norėjo, ar nenorėjo.
-Reparo-nukreipusi burtų lazdelę į lubas grifė stebėjo, ar jos tvarkosi, bet jai nepavyko. Burtažodį teko pakartoti ne vieną kartą, kol lubos grįžo į savo pradinę formą. Ačiū Dievui, kad šviestuvas vis dar čia... Sugniaužusi burtų lazdelę ji pasislinko užpildyti dar vieną duobę, o tada liko vieni iš siaubingesnių dalykų.
Elridė matė, kad Stevie ieško kažkokių burtažodžių, nors nesuvokė kam. Ji dar kartą pasišvaistė reparo burtažodžiu ir sutvarkė sienas bei grindis. Klasę buvo beveik baigta išskyrus tą skystį ant žemės ir dar buteliukų šukės aplink. Jų rinkti burtais ji nežadėjo, mergaitei jų pakako per akis, juolab, kad dėl vieno burtažodžio jos per plauką nepribaigė.
Grifė atsisėdo ant žemės ir jau nebe pikta, o liūdnoka ėmė rinkti šukes prieš ją ir dėtį į vieną krūvelę. Jos mintys klaidžiojo visai kitur, nes ji vėl grįžo į apmąstymus, kas jos laukia. Nors iš tikrųjų ji galėjo tik įsivaizduoti. Ir tiek laiko, o Elridė vis dar ilgėjosi mamos, kurios nė neatsiminė. Ji turėjo vos kelis prisiminimus su ja, du iš jų buvo iš pamokų, o trečias... Ji net nežinojo, ar tikrai tai įvyko, ar ten tik jos išsigalvotas dalykas dėl vienatvės.
Antraštė: Ats: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: kablelis Liepos 29, 2018, 09:43:15 pm
Stevie pastebėjo, kad Elridei neįdomu, ką ji kalba, tad nutilo ir piktokai atsiduso. Ji iš paskutiniųjų stengėsi būti draugiška, tačiau tai buvo neįtikėtinai sunku. Atrodė, kad Stevies porininkė visiškai nenori bendrauti, o tai antrakursei buvo nuobodu. Pirmiau nusišausiu negu dar kada nors su ja dirbsiu pagalvojo Stevie. Ji atkakliai laikėsi knygos, nors ir įtarė, kad vyresnioji mergaitė ją laiko visiška kvaišele. Tačiau tai mergaitei neberūpėjo. Jai tik reikėjo, kad kuo greičiau baigtųsi ši pamoka. Stevie jautėsi labai nusivylusi. Jai atrodė, kad pamoka bus įdomi, tačiau ji jautėsi taip, tarsi ją kažkas būtų kankinęs.
Stevie prisiartino prie balos ir galvojo, ką galėtų su ja padaryti. Vėl griebtis burtų mergaitė prisibijojo, bet negi imsi šluostyti rankomis? Dar neaišku, koks čia tas skystis... Pamačiusi, kad Elride rankomis renka buteliukų šukes, Stevie numojo ranka ir nuėjo į sandėliuką pasiimti skuduro. Ji pradėjo šluostyti skystį. Jis, palietęs skudurą, šiek tiek šnypštė, tačiau Stevei nelabai terūpėjo. Ji tik tikėjosi, kad Elride šnypštimo neišgirs - Stevie nebuvo nusiteikusi išgirsti dar vieno pykčio protrūkio.
Galiausiai antrakursė baigė šluostyti balą ir nieko nepasakiusi išėjo iš savo ploto ir nuėjo prie sandėliuko išplauti skuduro.
Antraštė: Ats: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Sorenas von Sjuardas Liepos 29, 2018, 11:04:42 pm
   Paėjėjęs toliau ir slapčia atsigręžęs bei pažvelgęs per petį Sorenas pamatė, jog Elridė ir Stevie toliau tvarkosi su savąja užduotimi. Tiesą sakant, Elridė atrodė labai jau supykusi, nusiminusi ar įsižeidusi - kaži, kaip ten buvo iš tikrųjų. ,,Gal todėl, kad padėjau susitvarkyti? Gal pamanė, kad pati būtų viską padariusi?" - pamanė jis, bet nebespėjo sugalvoti, ar verta į tai reaguoti, nes sulaukė dar vieno pakvietimo. Beje, iš to pačio žmogaus, kuris jį kvietė anksčiau. Skubiai nužygiavęs pas Matthew profesorius buvo nustebintas - nei maloniai, nei nemaloniai. Duobė degė, o ugnis plėtėsi.
   - Nu čia dabar, - skėstelėjo rankomis von Sjuardas. Kaip profesorė Lucy sakė, hogvartsiečiai kartais tikrai turi labai įsspūdingų talentų, tik šie vietomis neblizga nauda. - Na, niekis. Pabandysim užpilti su viralu... - nutęsė ir pradėjo mąstyti, ką gi čia būtų galima panaudoti. Į galvą ėjo krūvos įvairiausių - nuodai, mtengenezos, damnatai, vaistai, haliucinatai ir panašiai... Iki kol atsiminė vieną stiprų juodąjį nuodą. Nieko netardamas profesorius nužygiavo į savo sandėliuką ir iš bene tolimiausio kampelio ištraukė nedidelį juodą buteliuką. Grįžęs užpylė vos kelis lašus ant ugnies ir ji visa beregint užgeso. Blausiai šyptelėjęs mokytojas įsidėjo buteliuką į vidinę apsiausto kišenę.
   - Būk atidesnis, ponaiti Turner, - pasakė jis ir pasuko link kitų mokinių, pažiūrėti, kaip jiems sekasi.
Antraštė: Ats: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Matthew Turner Liepos 29, 2018, 11:58:46 pm
Matthew jautė, kaip dreba. Jis taip ir nesuprato, ar dėl ugnies, kurią taip meistriškai nugalėjo profesorius, ar dėl paties profesoriaus. Nors von Sjuardas neparodė jokio pykčio, berniukas jautėsi be galo nejaukiai. Dėl to jam buvo daug ramiau, kai profesorius, liepęs būti atsargesniam, nuėjo šalin. Ką gi, jis teisus. Reikėtų nebeprisidirbti pagalvojo Matthew, bet po to prisiminė, kad jis tik perskaitė vadovėlyje parašytą burtažodį. Vis tik atsivertęs tą patį puslapį pirmakursis pamatė, kad jis ne taip perskaitė. Va taip ir būna...
Apžvelgęs savo plotą Matthew pamatė, kad ugnis vis dėlto neblogai pasitarnavo. Nebeliko jokių nuolaužų, jos, matyt, sudegė. Neliko ir to skysčio, to kažkokio neaiškaus pieno. Tad Matthew teliko sutvarkyti duobę ir sienas. Jis iš aplinkui dirbančių mokinių bent kelis kartus girdėjo vieną ir tą patį burtažodį, tad nusprendė pabandyti ir pats:
- Reparo!
Panašu, kad tai buvo tai, ko reikėjo berniukui, tiesa, iš pirmo karto nepavyko. Jis pabandė dar kartą. Siena šiek tiek apsitvarkė, bet atrodė dar tikrai prastai, tad Matthew pakartojo burtažodį. Dar po vieno karto siena atrodė pakankamai tvirta, kad būtų galima laikyti ją sutvarkyta. Berniukas nukreipė lazdelę į duobę ir dar kartą pasakė:
- Reparo!
Šioje vietoje šis burtažodis nebuvo pats tinkamiausias: duobė tam tikra prasme susitvarkė: jos kraštai tapo lygūs ir netgi glotnūs. Matthew suprato, kad vis dėlto duobės iš viso neturėtų būti: argi normalu kabineto grindyse turėti duobę? Tačiau jis buvo pernelyg pavargęs ir jau bijojo imtis kokių nors dar nežinomų kerų, tad tik numojo ranka ir pasitraukė iš savojo ploto.
Antraštė: Ats: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Elride Endlercat Liepos 30, 2018, 05:33:20 pm
Mergaitė jau beveik baigė rinkti šukes, kai pastebėjo, kad Stevie nueina. Praėjo šiek tiek laiko, o ji jautėsi tokia tuščia. Gal man jos atsiprašyti? Nors ne... Pati kalta... Bet Elridė visgi gailėjosi, kad ją aprėkė, ji nežinojo, kas jai užėjo. Trumpam atsiminusi ateities būrimo pamoką, o tiksliau, ką joje išsibūrė grifė nusipurtė. Jei čia taip bus, manęs geresnis gyvenimas tikrai nelaukia... Ji atsistojo ir išsibūrusi šiukšlių dėžę įmetė į ją šukes.
Apsidairius aplink klasę atrodė, kad ji jau baigta, bet kažkodėl niekas neįvyko. Apėjusi ratą mergaitė rado dar kelias šukes, kurias taip pat surinko ir išmetė. Ir viskas, jos praktika buvo įvykdyta, nors ji jai per plauką nekainavo gyvybės...
Elridė norėjo kažką pasakyti porininkei, bet jos galva nebeveikė, joje buvo vieninteliai žodžiai, kad ji nori dingti iš šitos skylės, o jei tiksliau iš Hogvartso. Jai geriau kovoti su baisiais padarais, visokiais vorais, nei sėdėti tokiose pamokose, kur dar ir poroje dirbti privaloma...
Antraštė: Ats: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Europa Ziegler Liepos 30, 2018, 06:45:44 pm
-Žinoma, pavyks,- šyptelėjo mergaičiukė,- mes juk klastuoliai, taip?- tiesa, tokiu savo teiginiu kiek suabejojo, juk kiek karto matė bendrakoledžius atmestinai darančius darbus, o ir pati praėjusią nuodų ir vaistų pamoką eliksyro nevirė - paprašė, kad Lisetė įpiltų savojo. Na, bet darbus gyvatėlės juk vis tiek atlieka, tik paprasčiau, o tai tik reiškia, kad šio koledžo atstovai yra labai sumanūs. Taip, tikrai,- pati sau pritarė Europa ir pažvelgė į berniuką, lazdele šviečiantį tiesiai į baltą dvylikametės veidą. Laimei, greitai nustojo..
-Europa,- užkišo baltą plaukų sruoga už ausies ir nusekė berniuką gilyn į klasę. Antrakursė tik linktelėjo, kai Oliveris parodė klasės plotelį, regis, tikrai mažiausiai išdarkyta. Čia dar buvo nedidelis lopinėlis grindų, tiesą sakant, labiau padedantis įsivaizduoti klasę. O ir vaikų laimei, šiame, palyginus, nedidukame kabineto lopinėlyje nebuvo neaiškių skysčių.
-Eh,- atsiduso,- gerai. Tu paieškok burtažodžių, o aš išbandysiu kelis, tai yra - vieną, kurį žinau su šiomis lentomis,- pirštu mostelėjo į tamsių lentų krūvą. Beveik neabejojo, kad jos - tai kadaise (ko gero, dar šį rytą) buvęs suolas ar kėdės.
-Reparo,- mostelėjo, o lentos virto pakabinama lentyna. Visai ne nuo čia pradėjo, juk geriau reikėjo sutvarkyti sienas. Tik kaip tai padaryti?
-Eee,- nutęsė,- gal randi kažką, su kuo galėtume sutvarkyti sienas? Nemaža skylė, sakyčiau, a?- pikšvai mėlynomis akimis žvilgtelėjo į bernioką, dar labiau prakeikdama profesorių, valytojas pakeitusį vargšais mokiniais.
Antraštė: Ats: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Klarė Konė Karter Liepos 31, 2018, 03:23:47 am
Žaliaakė greičiausiai būtų įlėkusi į kokią nors duobę, ar užkliuvusi už atpleišėjusios lentos. Nuo dar vienos neatsargios kvailystės ją apsaugojo kiti mokiniai, sustoję aplink neaiškų objektą. Na, bent jau Klarę nieko nematė. Šitaip skuosdama nepastebėjo ir ženklo, kurį profesorius pakabino ant durų. Atsiprašiusi bendramokslių pasistiebė, juk reikėjo pamatyti, ko čia susigrūdo, užuot užėję į nuodų ir vaistų kabinetą.
Įprastai gana tvarkingas kabinetas atrodė tarsi nusiaubtas magiško uragano. Žiobariški burtų mokykloje juk nesiautė. O tokią betvarkę eliksyrų šventovėje galėjo sukelti tik atomo skilimas arba profesorius von Sjuardas.
Antrasis variantas nusiaubė kabinetą tyčia, rodos ir keletą sienų pasprogdino, mat patalpa dabar priminė legendinį paslapčių kambarį: trūko tik gyvatės išnarų. Nenorėdama paversti kokio mokinio panašiu į išnarą, Klarė pažeidė profesoriaus nurodymus ir plotelį pasirinko viena. Tokio lygio nerangumo šis kabinetas visus metus prieš tai nematė. Šeštakursė vis dar prisiminė kaip kelis metus atgal sugebėjo suklupti ant tūkstančių numintų grindų, buvo šlapia nuo galvos iki kojų, mat sugebėjo išlieti vandenį.
Apžiūrėjusi situaciją Grifų Gūžtos atstovė suprato, jog vien lengvai įsimenamais kerais čia nesusitvarkys, tad nuskubėjo paskaityti knygų. Ieškojo gana lengvų, universalių kerų. Tačiau negalėjo nepastebėti įdomesnių: vieni buvo skirti žemei lyginti, kiti sugėrė viralų likučius, žadėdami leisti panaudoti juos dar kartą. Įdomu, kur galėtum padėti eliksyro nusiaubusio kabinetą likučius... Gal pasprogdinti kito koledžo bendrąjį kambarį? Ar atkeršyti misteriui profesoriui nereikšmingajam už blogą įvertinimą teste apie kažką, ko mokytis nebuvo įdomu? Pastarasis sumanymas itin sudomino Klarę. Teko mintys vyte puslapiais nuvyti prie praktiškesnių kerų.
Antraštė: Ats: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Suzu Nakashima Liepos 31, 2018, 03:51:22 pm
Suzu įlėkė į klasę ir apstulbo, jis nesitikėjo, kad ji taip atrodys. Kas čia... Bet kokia didelė klasė... Atsargiai eidamas jis prisiartino prie saugesnės vietos ir stebėjo profesorių. Lazdelės naudoti vaikis nenorėjo, kaip visada, jis jos nekentė, tad jam pasisekė, kad iš profesoriaus gavo bent šviesos burbulą.
Dairydamasis aplinkui, beveik praleidęs pro ausis, ką sakė profesorius, rudaplaukis nusprendė, kad praktiką atliks vienas. Su kažkuo dirbti jis nebenorėjo, mat vis gaudavo dirbti su kažkokiom mergiotem, o jų jis nesuprato. Ir taip pat jis nenorėjo, kad kažkas pamatytų, kaip "puikiai" geba kerėti. Nes tai jam visiškai nesisekė, vien dėl to jam jau ėmė nepatikti ši pamoka.
Taigi lėtai klumpindamas, prieš tai pasiėmęs knygą, nes žinojo, kad jos reikės, ir ieškodamas laisvo plotelio berniukas dairėsi aplink. Klasė atrodė tragiškai, kaip po karo. Iš tikrųjų Suzu būtent taip ir įsivaizdavo namus po karo, kambariai be sienų, langų, nebėra daiktų ir daugybė šukių bei duobių. Jam iš karto šovė į galvą, kaip būtų šaunu, jei Hayato būtų šalia... Juk jie galėtų abu pakariauti ir pasilinksminti. Bet, deja, vaikis nežinojo, kur jis yra ir dėl to labai pyko.
Pagaliau atradęs plotelį berniukas apsidairė aplink. Nekenčiu lazdelių... Burzdėdamas, kad turės naudotis lazdele Suzu nusprendė, kad knyga jam tikrai pravers. Mat, lazdelių jis nemėgo ne be reikalo, o ir burtažodžių atsiminti negebėjo.
Ačiū Dievui, kad tėvai išmokė tą burtažodį... Atsiraitojęs rankoves ir pasitaisęs plaukus jis pasiruošė panaudoti reparo burtažodį, nors tada susivokė, kad nežinojo, ką jis turėtų taisyti, nuo ko pradėti. Juk klasėje buvo tiek visko... Siena su langu, na, turbūt, siena jos nepavadinsi, nes ji buvo visa skylėta, o ir iš lango buvo likęs tik rėmas, bet nesvarbu. Skylėtos su duobėmis grindis, kažkoks keistas skystis ant žemės, o dar kiek šukių... Suzu dairėsi išplėtęs akis.
-Man čia vienam turėtų pavykt viską sutvarkyti?-tyliai savęs paklausęs jis užuodė gan keistą kvapą, kurio negalėjo suvokti, jis nežinojo, ką tai primea. Netoli jo ant žemės buvo bala kažkokio tiršto skysčio, vaikis tada suprato, kad tas kvapas ėjo nuo jo ir jis priminė, rodos, upės vandens kvapą tik kelis kartus sustiprintą. Užsikimšęs nosį berniukas nusipurtė ir atsitraukė. Bala buvo labai keistos spalvos, ji lyg ir buvo žalia, lyg ir mėlyna, o dar jam atrodė, kad ji kas kart pasikeitė ir į geltoną. Kas čia per eliksyras turėjo būti?
Stebėdamas tą balą jis atitraukė pirštus nuo nosies, bet vis tiek stengėsi kvėpuoti kuo mažiau. Vaikį ta bala sudomino. Jis iškraustęs kišenes atrado joje kažkokį lapelį. Lapleis buvo iš languoto sąsiuvinio, bet neprirašytas, nelygiai išplėštas ir nedidelis. Suzu atsargiai numetė jį link balos, tačiau stovėjo per toli ir tas lapelis nuskrido šalia jos. Suburzdėjęs grifas atsargiai prisiartino, paėmė tą lapelį ir šiek tiek atsitraukęs vėl numetė jį tiesiai virš skysčio balos, nors ir labai bijojo. Kvapas jį labai trikdė, bet berniukas stengėsi ignoruoti tai ir stebėjo, kaip lapelis krenta link žalsvai mėlynos spalvos. Berniukui tai šiek tiek priminė vaizdą, kaip rudenį krenta lapai nuo medžio, jie, rodos, šoko. Pasiekęs skysti lapelis lėtai nusileido ant jo viršaus, jam nieko nenutiko. Patraukęs pečiais Suzu jau norėjo atsitraukti, kai pamatė, kad skystis ėmė šnypšti. Pasikasęs pakaušį, šiek tiek atsitraukęs iš baimės Suzu negalėjo nustoti stebėti, kas nutiks tam lapeliui, o jis susitraukė ir buvo prarytas tos tirštos masės. Bet skystis vis dar nenustojo šnypšti, mažamečiui atrodė, kad tuoj pradės šaudytis ir putoti, tačiau po kiek laiko aprimo.
-Va čia tai geras... Ir kaip aš tai turėsiu išnaikinti?-savęs klausdamas jis atsitraukė kelis žingsnius atgal ir atsivertė knygą. Kvapas vis dar buvo jaučiamas, o stovint ant tų netvirtų lentų, kai netoliese jos įlūžusios berniukas prarado saugumo jausmą. Nors jis išnyko įėjus į klasę. Grifiukas bijojo pajudėti, o juo labiau bijojo nejudėti ir įlūžti.
Jis vartė knygą, rado gan įdomių burtažodžių, kuriuos norėtų išbandyti, bet suvokė, kad tai ne jam, ir toliau ieškojo sau reikiamo, tačiau praėjo kelios minutės ir jam atsibodo.
-Uhhh...- trenkęs knygą į galvą berniukas norėjo ją numesti ant žemės, bet vėl pajautė tą klaikų kvapą, o jis jam nepatiko. Ką man su ja daryti? Savęs klausdamas jis apsidairė aplink, daugiau panašių balų nebuvo, jo džiaugsmui, bet jam reikėjo bent šia atsikratyti. Vėl ėmęs vartyti knygą Suzu trypčiojo vietoje ir ieškojo burtažodžio keikdamas kerėjimą, jam visiškai nepatiko ši užduotis. Net įdomią pamoką paverčia tokia... Kvaila.
Ir pagaliau, jis rado burtažodį, kuris turėjo jį išgelbėti nuo to klaikaus kvapo ir baimės įlipti į tą skystį. Suzu paėmė lazdelę į savo dešiniąją ranką ir pajautė, kaip baimė užgožė jo protą. Jis dar kartą žvilgtelėjo į knygą, burtažodis neatrodė labai sunkus, tad jam turėjo pavykti, nors namuose vaikiui ir lumos buvo tragedija.
Bandydamas susikaupti, kad netyčia nepadegtų tos balos, vaikis ėmė giliai kvėpuoti, prie kvapo jis jau baigė priprasti, o burtų lazdelė jo delne buvo taip suspausta, kad galėjo bet kurią sekundę sulūžti, bet nesulūžo. Dar kartą giliai įkvėpęs jis pabandė atsipalaiduoti ir nukreipė lazdelę į tą tirštą masę.
-Valrka darka gonk,-drebančiu balseliu ištaręs burtažodį Suzu nustojo mirksėti. Jis stebėjo išplėtęs akis tą balą ir laukė sprogimo, ar bent kažkokios ugnelės. Bet ta bala po truputį ėmė trauktis. Ji sumažėjo, bet nepilnai, ir liko stovėti savo vietoje. Berniukui pasirodė kiek keista, kad skystis neprasigraužė per grindis, kai pamatė, kad po juo jos visiškai nesiskyrė, tačiau pasistengė į tai nesigilinti ir dar kartą pakartojo burtažodį su lygiai tokia pačia baime. Šį kartą jam nepavyko ir skystis koks buvo, toks ir liko. Išleidęs keistą garsą, panašų į šuns urzgimą Suzu pabandė dar kartą ir jo laimei, jam pavyko. Apsidžiaugęs ir stebėdamas, kaip bala dar labiau traukiasi jis stebėjo, kaip po truputį ji nyksta. Dar sekundė ir tos keistos melsvos spalvos Suzu nebematė, liko tik kontūrai, kur buvo bala, o kaip juos sutvarkyti berniukas nežinojo, bet ir nesigilino į tai.
Antraštė: Ats: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Klarė Konė Karter Liepos 31, 2018, 04:36:13 pm
Susirašiusi ant skiautelės tai, kas atrodė reikalinga, grįžo į šios dienos darbo vietą. Tiesa, vis dar nelabai suprato nuo ko pradėti. Tokio jovalo dar gyvenime nebuvo mačiusi. O visą gyvenimą negalvojo, kad kas nors gali suversti aplinką labiau, nei jaunesnieji Karterių dvyniai. O kur dar jausmas, kai užlipdavai ant lego kaladėlių. Ar burtininkai turi kažką panašaus? Kvailos mintys lindo į Klarės galvą, kol ši nesuvokė ką daranti. Jei kas iš tiesų suverstų taip šeštakursės darbo vietą namie, pridėliotų šimtus lego kaladėlių, ir lieptų tvarkytis patiems.
Plotelyje, kurį apsiėmė tvarkyti Grifų Gūžtos auklėtinė, buvo įsivėlęs neaiškus tinklas. Galėjai matyti padrikų knygų puslapių, užrašų likučių. Neaiškios kilmės dėmės spalvino medines liekanas. Greičiausiai čia kiurksojo ne vienas suolas ir kelios kėdės, mat iš padrikų kojų galėjau sudėlioti profesoriaus augintinį. Tačiau įsižiūrėjusi įprastoje šviesoje pamatė ir stiklų su taip pat išsiliejusiais skysčiais. Nuo jų ir nusprendė pradėti, nenorėdama paleisti kraujo čiurkšlės ant jau ir taip priterštų grindų.
- Evanesco. - Baksnojo į stiklo šukes. Laimė, indai, naudojami viralams dažniausiai neskilo į mažas atplaišas. Na bent jau jas galės sutvarkyti vėliau. Išbūrusi pavyzdžiui šluotą. Toks tvarkymasis buvo priimtinesnis. Aišku, viskam Klarė galėjo naudoti paprasčiausius reparo kerus. Tačiau indus, kuriuose buvo neaiškūs skysčiai, tektų apžiūrėti rankomis, kad įsitikintų, jog neliko jokių viralų ar ingredientų likučių. Dėl to nesicackino su indais. Tai ne katilas. Jų jei reikės, bus galima ir naujų išburti.
Sutvarkiusi prieinamose vietose esančius stiklus, Klarė nusitaikė į aiškiai matomą kėdę. Nuo šios buvo atsiskyrusios kojos ir pusė sėdimos dalies. Tokiems daiktams, kaip šis, puikiai ir pritiko paprasčiausi kerai.
- Reparo. - Ištarė strazdanė, nukreipusi lazdelę į kėdės atlošą. Sunkus baldas sulipęs atsidūrė netvarkos viršuje. - Accio. - Pagalvojusi apie tai, kad vietoj grindų, kur galėjai laukti įvairios staigios mirties, geriau pasistatys kėdę ir ant jos užsilipusi pašalins liekanas ant grindų, pasišaukė baldą. Tačiau kėdė buvo sunkesnė, nei šešiolikmetė galvojo. Nepaklusnus medinis dirbinys negrakščiai nusileido į grifiukės glebį ir neišlaikiusi pusiausvyros Klarė drėbėsi žemėn. Štai kodėl ji norėjo dirbti viena. Tikimybė beveik prilygo šimtui procentų, jog būtų parvertusi savo porininką kartu su savimi. O gėdos ir taip užteko. Greit pakilusi ant kojų žvalgėsi, ar niekas nematė, kas čia įvyko. Visi atrodė tokie užsisukę į darbus, kad beliko tik tikėtis, kad niekas nepakėlė žvilgsnio nuo savo tvarkomų plotų. Pakilusi apžiūrėjo savo apsiaustą. Platų drabužį vietose, kur mergina lietė grindis, puošė storas dulkių sluoksnis. Neaiškios kilmės purvą negalvodama bandė valyti rankomis, tačiau tik labiau ištepė drabužį. Po šimts tūkstančių Merlino barzdos plaukų keiksmai užplūdo aukštaūgės mintis. Galės išsivalyti kai baigs darbą, greičiausiai švariam iš šio kabineto niekam nepavyks ištrūkti.
Antraštė: Ats: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Suzu Nakashima Liepos 31, 2018, 06:30:39 pm
Suzu turėjo tęsti darbą, tačiau bijojo judėti. Jis žengė žingsnį ir pajautė, kaip silpnai laikosi lentos, jos sugirgždėjo, prieš jį netoliese buvo didžiulė skylė. Nieko nelaukęs berniukas vėl žengtelėjo atgal ir atsiduso. Juk galėjo panaudoti paprastą burtažodį, bet bijojo. Nepadegiau tos balos, tai padegsiu grindis...
Apsidairęs aplink grifas ieškojo kažko lengvesnio, bet viskas atrodė taip sunkiai įveikiama... Garsiai atsidusęs jis panoro pažvelgti pro langą tikėdamasis pamatyti gamtą, jos grožį, kuris turėtų nuraminti, bet pamatė tik lango rėmus ir sieną, kuri atrodė lyg į ją buvo mesta didžiulė bomba. Ką man daryti... Nenoriu daugiau naudoti burtų lazdelės. Vis nepaleisdamas minties, kad jis gali kažką padaryti be burtų vaikis dar kartą apsidairė, tikėdamasis pamatyti, ką. Tada stipriai užsimerkė ir vėl atsimerkė. Deja, skylė grindyse buvo lygiai tokia pati, o tolėliau jis buvo dar viena, šiek tiek platesnė. Tada Suzu pamatė, kad tokių skilių buvo dar daugiau, iš tikrųjų jis nė nesuvogdamas stovėjo ant vienintelės vietos, kur buvo saugiau ir duobes šiek tiek toliau, gal profesorius tyčia paliko tokią vietelę, kad būtų galima saugiai dirbti. Aišku, tokios šiek tiek saugesnės vietos buvo daugiau, tačiau jis nenorėjo lipti pro tą vietą, kur buvo skystis, juk ten nuo jo net kontūrai dar buvo likę, kas jei užlips ir jo batas nudegs?
Bandydamas prisiversti naudotis burtų lazdele berniukas ją vėl tvirtai suspaudė delne. Jis visą šią pamoką jautė baimė, vienu metu stipresnę, kitu ne tokią, bet vis tiek ją jautė ir tas vaikį labai kankino. Bet nieko padaryti dėl to negalėjo. Suzu save tyliai drąsino, pažadėjo sau, kad nieko nepadegs ir dar kartą pabandė susikaupt.
-Reparo,- nukreipęs lazdelę berniukas pabandė sutaisyti prieš jį esančią skylę. Lentos, rodos, pajudėjo, bet nieko neįvyko. Giliai įkvėpęs ir jau su noru atsidusti rudakis vėl pajautė nemalonų kvapą, jis suraukė nosį ir žvilgtelėjo į vietą, kur buvo bala. Kontūrai jau ėmė nykti, tačiau ta vieta vis tiek dvokė. Įdomu, yra burtažodis paslepiantis blogus kvapus?
Pasigirdo dar kartą tas pats burtažodis, tačiau jam ir vėl nepavyko. Suraukęs savo nosytę berniukas nežinojo, ką daryti. Jis pasidžiaugė, kad bent nedirba poroje su kažkuo, juk iš jo išsityčiotų, kad yra toks nemokša.
Stoviniuodamas vietoje berniukas sumąstė, kad turi pakartoti burtažodį. Bet jis vis tiek bijojo. Atėjusi mintis, kad praverstų kokie apsauginiai rūbai iškart nuplaukė šalin, kadangi tokių išsiburti Suzu negalėjo. Pasigirdo gilus atodūsis, jis bandė susikaupti, kad ištartų vieną, paprastą žodį, kuris suveiktų.
-Na... Trečias kartas nemeluoja,-bandydamas drąsinti save vaikis nusitaikė.-Reparo,-pasakęs tą paprastą žodį Suzu užsimerkė, jis bijojo, kad įvyks sprogimas, ar užsiplieks ugnis, o dar labiau bijojo, kad nenutiks visiškai nieko. Lėtai atsimerkdamas mažametis apsidairė, skylės prieš jį nebebuvo, vietoj jos buvo lygiai išsidėsčiusios lentos. Apstulbęs ir laimingas, kad jam pavyko jis ėmė strykčiot, o tada prisiminęs, kad tai nėra saugu nustojo. Apsitvarkė savo mantiją ir atsargiai prisiartino prie kitos skylės. Ši buvo platesnė, bet jai užteko tik dviejų bandymų. Taip Suzu lėtai judėjo po klasę stengdamasis sutaisyti skyles iš pirmo karto. Įdomu, kodėl panaudojus burtažodį nesusitvarko viskas iškart... Klausdamas savęs jis sutvarkė paskutines lentas. Klasėje buvo šiek tiek saugiau vaikščioti.
Nusprendęs, kad eilė sienoms jis ėmė artintis prie tos, kurioje kažkada buvo langas. Grifas negalėjo neatkreipti dėmesio, kad sienos likučiai buvo išteplioti kažkokia violetine spalva, tačiau nuo jos nėjo toks stiprus kvapas. Rudaplaukis norėjo prieit arčiau, pauostyti, ar ji kažkaip įtartinai nekvepia, tačiau pamatė, kiek daug šukių skyrė jį ir tą sieną. Mąstydamas, ką daryti jis dar kartą giliai atsiduso. Pagal jo logiką pirmiausia reikėjo sutvarkyti sieną, tačiau jam tai atrodė per daug sunku. Įmanoma užpildyti po kelius plotelius? Klausdamas savęs jis neprisivertė atsiversti knygos, o dar susivokęs, kad ją visą laiką nešiojasi su savimi padėjo ant žemės, o kam nešiotis, kai grindis nebeturėtų įlūžti.
Trumpam įsidėjęs burtų lazdelę į kišenę Suzu ištiesė rankas ir šiek tiek prasitampė. Buvo galima išgirsti, kaip sutraška keli jo kaulai, tačiau berniukui tas garsas patiko. Iš tikrųjų, jis tik tada geriau įsiklausė į aplinką, mažametis girdėjo, kaip kiti darbuojasi savuose plotuose. Tikiuosi jiems sekasi prasčiau už mane, nenoriu būt kvailys...
Mažametis vėl išsitraukė burtų lazdelę ir tvirčiau atsistojęs ją paruošė. Aš galiu.
-Reparo,-vaikiui ištarus burtažodį jis tikėjosi, meldėsi, kad jam pavyks, tačiau eilinį sykį siena nė trupučio nepasikeitė. Bet pasakęs sau, kad privalo tai padaryti vaikis burtažodį ėmė kartoti dar daugybę kartų. Praėjo kelios minutės ir nesibaigiantis vieno ir to paties burtažodžio naudojimas liovėsi, siena ėmė tvarkytis. Stebėdamas tą magiją Suzu buvo šiek tiek  susierzinęs, bet tuo pačiu sužavėtas, bet ant sienų liko tos violetinės dėmės. Berniukas nenutuokė, ką su jomis daryti, tad nusprendė palikti pabaigai.
Atėjo lango eilė, šukės esančios prieš rudaakį kėlė baimę, jis trumpam pasilenkė ir pažiūrėjo į savo batus, ar netyčia nebus užminęs, bet įsitikinęs, kad viskas gerai tik atsiduso. Dar kartą tiek laiko naudoti vieną burtažodį jis nenorėjo, bet kvailas užsispyrimas neleido visko numesti. Nors langą sutvarkyti pavyko iš trečio karto, kas vaikėzą labai pradžiugino.
Suzu plote darėsi vis saugiau ir saugiau, nebebuvo stiklo šukių nuo lango, skysčio, ant kurio užlipus galimai būtų sugraužusi rūgštis, tačiau liko dar trys sienos. Tada berniukas atsiminė, kad visą laiką vaikšto su tuo burbulu virš galvos ir kilstelėjo galvą į lubas. Jos lygiai taip pat kaip grindys buvo skylėtos ir aptrupėjusios. Nu po velnių... Kaip aš šitą praleidau? Klausdamas savęs grifiukas patraukė link kitų sienų ir bandė jas sutvarkyti, prie jų jis užtrūko trumpiau, tačiau visos buvo ištepliotos kažkokiais dažais, berniukas nesuvokė, kas tai.
Pamoka jau įpusėjusi, o darbų dar buvo daug. Pakėlęs galvą pažiūrėti, ar lubos buvo labai blogos būklės jis pamatė, o tuo pačiu ir pajautė, kaip nuo virš jo esančios skylės krašto nutrupėjo truputis tinko, tiesiai jam į akį. Riktelėjęs vaikis iškart pasilenkė ir ėmė mirksėti tikėdamasis, kad tas mažas gabalėlis iškris, o akį skaudėjo nežmoniškai.
Kai pagaliau jo akis buvo sveika vėl keldamas galvą aukštyn Suzu prisidengė akis, dėl viso pikto. Apžiūrėjęs lubas, tačiau nepatenkintas, kadangi skylių buvo tiek pat, kiek ir grindyse, berniukštis patogiau atsistojo ir vėl pasigirdo vienas ir tas pats burtažodis. Laimei, vaikiui su juo sekėsi jau geriau ir prie lubų jis neužtruko taip ilgai, o dar ir su jomis sutvarkė lempas, esančias klasėje.
Antraštė: Ats: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Oliver Van Ray Liepos 31, 2018, 10:16:33 pm
   Klastuolis greit sklaidė knygos lapus, vos spėdamas peržvelgti tekstą. Juk pamoka nelauks nieko nespėjančių tingių vaikigalių. Pirmakursis sustojo ties, atrodo, tinkamu burtažodžiu, ir perskaitęs daug maž visą naudingą informaciją apie jį, padėjo vadovėlį į šalį. Europa jau buvo sutvarkiusi lentyną, prieš tai, ko gero, net nepagalvojus apie sieną ar grindis. Oliveris karčiai nusijuokė.
   - Jei tau tai padės pasijusti geriau, tai aš pats galvojau, kad čia buvo koks stalas, o ne lentyna. Ir taip, radau kerus, kurie sutvarkys... na, turėtų sutvarkyti sieną. Bet kadangi šita didelė skylė sienoje ne vienintelė, tai šiek tiek užtruksim. - žvilgtelėjo į laikrodį ir tęsė toliau - Tačiau laiko dar yra. Hmm... Tai dabar tavo eilė knaisiotis vadovėlyje.
   Pakėlęs nuo žemės knygą mestelėjo porininkei, tikėdamasis, kad šioji pagaus. Juk nėra tokia sunki, tik 1200 puslapių. Pats atsisuko į sieną, nutaikė lazdelę į vieną iš mažesnių skylių, atsikrenkštė ir ištarė burtažodį:
   - Remurum.
   Skylutė tuoj pat užsitraukė ir rudaplaukis laimingas atsiduso. Taip vieną po vienos ir taisė skyles, galui pasilikęs didžiausią. Nors burtažodį ištarė jau kone šimtą kartų, tačiau vistiek abejojo savo jėgomis. Mokslo metai eina į pabaigą, o šių kerų dar nesimokė, turbūt ir nesimokys. Vadinasi, remurum skirtas ne vienuolikmečiams. Gal ir sutaisė didžiąją dalį skirto sienos ploto, bet viduryje pūpsanti skylė neatrodė lengvai pasiduodanti. Na, gal pavyks. Oliveris atsitraukė ir tvirtai ištarė burtažodį. Kaip ir tikėtasi, nieko neįvyko. Rodos, jis jau galėjo girdėti iš Europos sklindančią pašaipos gaidelę. Po galais, susiimk!
   - Remurum! - nusipurtęs sušaukė.
   Ir didžiausioji skylė galiausiai pradingo, palikdama berniuką pasididžiavusį savimi. Nieko nelaukęs jis pasinaudojo wingardium leviosa kerais ir pakabino lentyną ant atstatytos sienos. Atsitraukęs šyptelėjo, grožėdamasis jo paties ir bendrakoledžės darbu. Jis, geriau pagalvojus, nebuvo didelis, tačiau Oliveriui tai vistiek jau buvo pasiekimas.
   - Okay, baigiau. Tu gal kažką grindims radai?
Antraštė: Ats: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Klarė Konė Karter Rugpjūčio 01, 2018, 04:41:09 am
Tvarkytis, nors ir padedant magijos, nebuvo toks lengvas darbas. Šešiolikmetė netruko sušilti. Tačiau apsiaustas jau buvo purvinas, o drabužiai po apsiaustu dar švarūs ir neapdulkėję. Į dar švarų rankovės pamušalą nusivalė veidą, kiek nustebino tai, kad ir pats veidas, nors net nespėjo įkišto nosies į patį netvarkos visų.
Kuo daugiau valė, tuo daugiau stebėjosi, ko buvo galima rasti šioje betvarkėje. Rodos prieš išsprogdinant kabinetą čia buvo daiktų, kuriems įprastą dieną nuodų ir vaistų kabinete nebūtų vietos. Klarė rado apgriaužtą siūlų kamuolį su keliomis adatomis. Violetinės spalvos siūlas buvo įmirkęs neaiškios spalvos skystyje. Todėl kaip ir stiklų duženas, Klarė nusprendė jį išnaikinti. Neatrodė kam labai reikalingas. Nors sutrūkimus galėjo "sutaisyti" ir dėmes galėjo pabandyti išvalyti, tačiau nesiruošė vargintis dėl nieko.
Daugybę mažų sutaisytų daiktų jau buvo pasidėjusi šalia savęs, kai pagaliau įžengė į plotelį, atsargiai perkeldama kojas. Atstumas tarp vienos ir kitos pėdos nebuvo itin patogus, tačiau iš tolėliau jau nebegalėjo įžiūrėti viso šlamšto, kurį reikėjo sutvarkyti. Tarp daiktų viduryje rado visai padorų katiliuką. Nebuvo skilęs, tik matyt koks mokinys žiebė šonan, kai nepavyko ramybės eliksyras. Arba ne tik mokinys. Kito gal nebūtų taisiusi, bet šis atrodė visai smagus ir nelabai pažeistas, tad buvo verta pabandyti. Katile buvo likę neaiškaus skysčio. Nenorėjo liesti be pirštinių, o jas paliko ant jau sutaisytos kėdės.
- Accio pirštines, - tarė, ir jos atskriejus užsitempė ant rankų. Taip bus tikra, jog skystis bent trumpam nepažeis rankų. O jei pažeis pirštines, tai bent pamatyti spės, rankos liks sveikos. - Scourgify, - pratarė, vartydama katiliuką rankose ir švarindama braukė palei kraštus lazdele. - Reparo. -  Ir katiliukas gal atrodė ne kaip naujas, tačiau padorus eliksyrų karalystės gyventojas.
Matė kažką iš mokinių tolumoje valant įprastais žiobarams būdais. Bet taip buvo smagiau. Namuose mama neleisdavo naudoti magijos. O indaplovės namuose neturėjo. Todėl krūvas indų, o jau nekalbant apie namą kaime turėjo valyti ir plauti rankomis. Smagu buvo tik nurodinėti ir nešveisti iki tol, kol paskaus rankos.
Skilusia lenta ant žemės gulėjo stalas. Kojos atrodė kaip užsispyrę ožiukai. Tvirtai rėmėsi į žemę ir net nesiruošė keltis. Visai kaip jos jaunesni brolis su sese. Dvyniams visada prireikdavo to paties žaislo ir kildavo muštynės. Eliksyrų pamoka šiandien buvo išties netipiška. Rodos tvarkytis turėjome mokėti iš pirmųjų metų kerėjime, o išnaikinti to ko nereikia - transfigūracijoje. Bet Klarė manė, kad suprato, kodėl mokiniai turėjo mokėti tvarkytis. Esmė buvo ne pačiam tvarkos, kaip dalyko palaikyme. Tačiau žinojime ar greičiau suvokime, ką galima liesti, ko liesti nereikėtų, ir ko taisyti nederėtų.
Praėjo daug laiko. Kiek, Grifų Gūžtos atstovė negalėjo pasakyti, mat tvarkydamasi nestebėjo laikrodžio. Bet daugiau, nei pusė betvarkės jau buvo sutvarkyta. Liko maždaug trečdalis. Ir daugiausia tai buvo mažos šiukšlės, kurias kerais sušlavusi norėjo tiesiog išnaikinti.
Pasirodo tarp lūžusių baldų galėjai rasti ne tik stalus, suolus ir kėdes. Šeštakursei pateko ir sena komoda subyrėjusiais varžtais. Matyt joje buvo laikomi ingredientai ar kas panašaus. Tačiau būtent tokios nebuvo mačiusi. Norėdama sutaisyti, bandė suprasti, kur kurią lentyną padėti. Tokio sudėtingo baldo vien paprastais kerais nesurinksi.
Iki šiol ilgaplaukei sekėsi labai gerai. Pernelyg gerai. Tai suprato tik tada, kai paslydo ant kažko, kas vis dar besivoliojo ant žemės. Klarės nemalonumui, ji krito ant vis dar iš detalių dėliojamos lentynos. Galvą perverė šaižus skausmas ir kita momentą grifiukė jau bandė keltis nuo grindų. Smarkiai susidaužė šoną ant kurio ir nukrito. Žinojo, rytoj tikrai skaudės. Bet pagrindinis skausmas tvinkčiojo galvoje. Pakėlusi kelias numestas knygas - vadovėlius, ant stalo, pajautė šiltą srovelę, braukiančią per kaktą ir kutenenčią antakį. Nešvarių rankų nenorėjo dėti prie kaktos. Jau žinojo, kad ten žiojėjo žaizda.
- Profesoriau, - balse galėjai justi kaltę. Šeštakursė labai nemėgo tokių situacijų, bet nuolat į jas papuldavo. - Ar čia kur nors yra veidrodis, man reiktų pasižiūrėti. - Atkreipusi dėmesį parodė ranka į kaktą. Prikišusi ranką pakankamai arti užčiuopė metalo gabalą, lengvai atpažino skausmo kaltininką. Šešiolikmetės kaktoje styrojo tikrų tikriausias medvaržtis. Iš spintelės, kurią taisė. Dabar jau klius. Bus vadinama vienaragiu visą gyvenimą.
Antraštė: Ats: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Suzu Nakashima Rugpjūčio 01, 2018, 12:24:14 pm
Vaikis apsidairė aplink klasę, kuri pagaliau ją priminė. Kaip dabar turėtų iš jos išeiti jis nelabai nutuokė, kadangi sienos buvo sutvarkytos. O jis norėjo nueiti ir pasiimti bent šluostę, kad viską čia išvalytų. Pasigirdo atodūsis, berniukas patraukė link sienos ant kurios turėjo būti lentyna. Turėjo, bet ten buvo tik pasvirusi lenta, apačioje dar viena, perlūžusi, o šalia visko sudužusių buteliukų šukės.
Suzu suvokė, kad kiekvieno buteliuko jis netaisys, tad vėl atsivertė knygą. Juk turi būti toks burtažodis... Tikėdamasis atrasti kažką, su kuo galės sutvarkyti šią vietą, vaikis pravartė pusę knygos permesdamas akimis kiekvieną eilutę, kiekvieną įtartiną burtažodį, o tokių buvo daug, tad ir prie tos sutriušusios knygos jis praleido daug laiko. Bet nerado nieko tinkamo, atsidusęs jis numetė knygą ant žemės, tiesiai ant tų permatomų buteliuko šukių. Suzu apsidairė ir nugurkė burnoje susikaupusias seiles. Jo dar laukė stalai su kėdėmis, o jis knygą numetė ant šukių prie kurių bijojo labai arti prieiti. Gerai, kad bent ne burtų lazdelę, tada išvis blogai būtų, nors... Nors nebūtų, galbūt taip jis galėtų pasiteisinti, kodėl nepabaigė visko sutvarkyti, bet tiek tos.
Atsitraukęs kiek atgal vaikis atsipalaidavo ir su tuo pačiu burtažodžiu, kuriuo laidėsi visą šią pamoką sutvarkė tą nelemtą lentyną. Atėjo eilė toms šukėms, ką su jomis daryti jis ne per puikiausiai nutuokė, o tada... Suzu atsiminė dar vienus kerus, su kuriais jam net nereikėjo trauktis iš klasės.
-Accio šluotą!,-džiaugsmingai sušukęs vaikis laukė, kol pas jį atskris ta reikalinga šluota, bet ji to nepadarė. Taigi eilinį sykį jam teko kartoti tą patį burtažodį nežinia kiek kartų, kol pagaliau įvyko tai, ko jis norėjo ir rankoje laikė seną šluotą. Turbūt geriau nebūna, kad su burtažodžiu vietoj geros, normalios, šluotos tu gauni kažkokia seną aptrūnijusią. Suniurzgėjęs Suzu pabandė išsikviesti ir šiukšlių dėžę, aišku, tam irgi prireikė laiko, o kai pagaliau gavo abu daiktus jis atsargiai ėmė šluoti buteliukų šukes.
Sušlavęs daugelį šukių ir pagaliau priėjęs prie numestos knygos jis ją pakėlė. Viršelyje buvo įstrigusios kelios šukės, o pravertus puslapius matėsi, kad tos šukės sulindo į knygą ir sugadino jos lapus.
-Eh...-šiek tiek nuliūdęs jis atsargiai ištraukė šukes iš knygos ir ją padėjo ant lentynos, mat manė, kad jau nebepanaudos jos.
Pabaigęs rinkti šukes ir sumetęs visas į šiukšlių dėžę berniukas pasirąžė, jam darėsi nuobodu ir jis pavargo. Bet liko dar suolai ir... O taip, sienos bei tie kontūrai nuo keisto ir smirdančio skysčio. Priėjęs pažiūrėti, ar netyčia jie neišnyko, grifiukas nusivylė, nes kontūrai nors ir ne tokie ryškus, bet vis dar ten buvo.
Suzu sutvarkė suolus, nors tam prireikė pastangų, o ir suolai neatrodė puikiai. Jie buvo akivaizdžiai seni, aišku, to reparo burtažodis nepakeis... Tada vaikis patraukė link tų dėmių ant sienos, išsikvietė šlapią skudurą ir be jokios baimės ėmė viską valyti. Turbūt jam pasisekė, kad, kad ir kas ten buvo, jo rankos liko sveikos, nenudegintos rūgšties. Tą patį berniukas padarė ir su nuo skysčio likusiais kontūrais.
Ir viskas, jo darbas šioje klasėje, kad ir su dideliu stresu, buvo baigtas.
Antraštė: Ats: Trečia NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Sorenas von Sjuardas Rugpjūčio 01, 2018, 01:14:45 pm
   Po visą didžiulę ir tamsią, pavojingai atrodančią (toks vaizdas nieko ir neklaidino) sklido įvairiausi garsai. Sorenas tykino visur tyčia nenaudodamas šviesos magijos, kad netrikdytų mokinių - buvo pastebėjęs, kad suvokimas, jog profesorius juos stebi, mokinius neįtikėtinai greitai išblaško.
   Kažin, kam dabar buvo pavojingiau gyventi - bandantiems susitvarkyti su griuvėsiais moksleiviams, ar Sorenui, išsisukančiam jau nuo trečio krintančio ant galvos lubų akmens. Kažkas kažkada kažką panašaus buvo sakęs - tų vampyrų jau tiek priviso, kad ir akmeniui nebėra kur nukristi. Reikia retinti kaip morkas ar burokėlius. Kur tie vampyrų medžiotojai, kai jų taip reikia?
   Nors visai čia nereikia. Vienas vampyras tūkstančio su viršum kvadratinių metrų plote galgi nėra taip jau pavojingai daug, hm? O juolab, tame plote buvo ir šio to pavojingesnio už vampyrus. Bent jai sąlyginai. Visgi moksleivisi su tais pavojais tvarkėsi visai neblogai.
   Sorenas perlipo raudoną juostelę, skiriančią vieno grifo plotelį nuo dviejų klastuolių merginų. Visgi ne visi moksleiviai paklausė jo patarimo ir dirbo dviese - arogancija, drąsa, ėjimas prieš srovę ir tvarką - tam priežasčių, matyt, buvo nemažai. Visgi galbūt dažniausia buvo savo jėgų pervertinimas, mat profesorius pamatė net du pirmakursius, kurie pasišovė griuvėsius įveikti vieni. Beje, abudu buvo grifai. Šis faktas privertė Soreną tyliai atsidusti. Jo laikais šitaip nebuvo, oi ne... Keista, kad, rodos, viskas pasikeitė tik per metus, kol jis buvo išvykęs. Ne per pastaruosius, o anksčiau. Juk jis Hogvartsą palieka jau tikrai ne pirmą kartą.
  ,,Kada nors bus ir paskutinis..." - pamintijo sau tyliai. Nostalgiškai nužvelgė išbyrėjusių plytų sienas, duobes grindyse ir išdužusius žibintus ant lubų. Susimąstęs akimis permetė ir bemaž kiekvieną mokinį - o bemaž visi buvo subedę akis į knygas arba mojavo lazdelėmis itin susikaupusiais veidais. Buvo girdėjęs, kad jam laikas į pensiją, buvo girdėjęs, kad jau yra besistebinčių dėl beveik nesikeičiančios jo išvaizdos... Kada nors ateis ir jam laikas palikti šią mokyklą. Tik gal dar ne šiemet. Gal dar ne laikas...
   Kai profesorius peržvelgė dar vieno geltonu kaklaraiščiu besismaugiančio vaikio darbą, ausį vėl patraukė šūksnis. Profesorius kiek paspartino žingsnį ir atsidūrė dar vienos grifės plotelyje. Iš pradžių apsidairė sau po kojomis ir nusistebėjo, kaip neblogai viskas sutvarkyta ir ko gi dar gali reikėti moksleivei. Priėjęs arčiau pamatė didžiulį medvaržtį, styrantį jos kaktoje it pas Frankenšteiną. Nervingai nusišypsojo, žvilgtelėjo į laikrodį.
   - Pamoka baigta, galite palikti savuosius plotus! - garsiai paskelbė jis. - Panele Karter, o mudviems teks žygiuoti į ligoninę...