Hogvartsas.LT

Magijos pasaulis => Astronomija => Pamokos => Pamokos => Temą pradėjo: Ashley Shaw Liepos 11, 2018, 12:07:18 am

Antraštė: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Ashley Shaw Liepos 11, 2018, 12:07:18 am
Nešina keliomis knygomis apie astronomiją, mergina jau skubėjo pilies koridoriais. Šiandien ji kaip niekada vėlavo. Vildamasi, jog prie kabineto durų dar nestoviniuoja koks ankstyvas mokinukas, Ashley sunkiai kopė laiptais. Eh, gal mintis apie kažką panašaus į liftą, ne tokia jau ir kvaila. Tačiau visgi šiandien šią kliūtį ji turėjo įveikti pasitelkdama tik savo pačios jėgas. Ir štai, netrukus kaštonplaukė jau stoviniavo prie savo taip išsiilgtos klasės slenksčio. Susiradusi reikiamą raktą visame jų ryšulyje, dvidešimtmetė atsirakino duris. Įžengusi į patalpą, atbula ranka uždarė jas ir, nuskubėjusi prie savojo stalo, susikrovė atsineštą mantą. Iki pamokos pradžios jau buvo belikusios kelios minutės, o klasė vis dar atsidavė dulkėmis. Tikriausiai nėra ko stebėtis, mat nei atostogų, nei pirmosios šių metų pamokos metu kabinetas nebuvo naudojamas. Na, tačiau kad ir kaip ten bebuvo, užteko vos kelių lazdelės mostų ir viskas vėl paruošta. Stebėtina, kiek magija gali.
Susirinkus daugmaž visiems, kas nepatingėjo šį vėsų vakarą užkopti bokštan, Ashley pagaliau galėjo pradėti:
- Sveiki visi, susirinkę į antrąją astronomijos pamoką, - pradėjo mergina. - Manau, apsieisime be didelių įžangų ir iškart pradėsime pamoką. Šiandienos tema yra ūkas. Galbūt atsirastų žinančių ir galinčių trumpai bei nesudėtingai paaiškinti, kas tai? - uždavė pirmąjį šiandienos klausimą. - Be viso to, būtų šaunu, jog įvardintumėte, kaip ūkas yra klasifikuojamas.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Teodoras Meiden Liepos 11, 2018, 09:59:28 am
 Teodoras, visiškai be noro žvelgė į astronomijos kabineto duris. Eiti vis tiek teks, tad jau geriau atidaryti pačiam, nei laukti kitų mokinių. Įėjo, tačiau, kaip jau pažįstate Teodorą, nepasisveikino, tik vis akies krašteliu nužvelgė profesorę. Klastuolis smalsiai sukluso, išgirdęs pamokos temą. Kaip bebūtų keista, apie ūkus žinojo nedaug, kadangi astronomija niekada nebuvo jo sritis ir antrakursis pernelyg šiuo mokslu nesidomėjo, tad gal ir nebuvo klaida čia užeiti. Tačiau dalis atsakymų kirbėjo mintyse, o Teodoras Šermanas Tomas Meiden nežinojo ar sakyti, nes jei suklys – kokia gėda.
 – Ūkai yra įvairių jonizuojančų dujų, įskaitant vandenilį bei helį, mišinys. Į sudėtį įeina ir tarpžvaigždinės dulkės, plazma. Trumpiau būtų – įvairių dujų ir dulkių telkinys visatoje, jos erdvėje. Arba dar kitaip – Lotyniškai – Nebula, kas reiškia debesis ir rūką kartu. Tarsi sunki tuštuma. Dažniausiai jie aptinkami prie žvaigždžių ar ten kur jos tik pradeda formuotis. Skirstomos pagal šviesą. Ūkų tipų yra gana daug – skaičius svyruoja nuo 4 iki 5 – tačiau nežinau ar čia visi, kadangi jie skirstomi labai specifiškai. Iš pradžių į dvi grupes: ikižvaigždiniai ir požvaigždiniai. Vėliau jie smulkinimi iki Emisinių, Supernovos (šis dar turi dvi smulkesnes grupes), Atspindžio bei Tamsiųjų ūkų. Ta penktoji kartais būna planetiškasis ūkas, tačiau dažniausiai tai yra Supernovos atšaka. Gali būti ir dar atskirų tipų, tačiau jie ne tokie svarbūs, kaip pirmieji. Tačiau galiu įvardinti tą vieną. Tai Herbigo ir Haro ūkas. – berniukas sustojo. Daugiau informacijos apie Ūką mintyse jis neras. Nustojo kalbėti ir vėl pasidarė nuobodu. Pradėjo galvoti, kokia bus praktika, ar turės ką veikti joje. Ramiai atsisėdo ir atsiduso. Kodėl gyvenimas toks sudėtingas jam?
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Elride Endlercat Liepos 11, 2018, 01:54:58 pm
Elridė įėjusi į klasę pirmą kartą norėjo kažką dirbti. Mergina pagaliau atsikėlė linksmesnė iš lovos ir geriau išsimiegojusi. O geresnis miegas jai tikrai buvo pravartus. Pasisveikinusi su profesore grifiukė ramiausiai atsisėdo priekyje ir laukė pamokos pradžios. Aišku, kaip visada, veiklos ji labai daug neturėjo, o laukti buvo klaikiai nuobodu. Tad ši tiesiog pasidėjo rankas ant stalo, tiksliau alkūnes ir pasirėmusi galvą įsižiūrėjo į vieną tašką.
Kaip gali būti keista, Elridė užsisvajojo apie kosmosą, kai seniau galvodavo tik apie savo reikalus. Nors ilgai taip būti negalėjo, ją iš svajų pažadino profesorės balsas. Išgirdusi klausimą mergaitė mikliai pakėlė ranką, nors nespėjo atsakyti pirmoji.
-Ūkas tai tiesiog dujų telkinys, manau, tai paprasčiausia. Na, o dėl klasifikacijos jau lyg ir atsakė, jis skirstomas pagal šviesos pobūdį, ar jis atspindi žvaigždžių šviesą, ar ten, nes jis matomas tik kai persidengia su kitu ūku,- patraukusi pečiais mergaitė tikėjosi, kad atsakė gerai, nes vis dėl to kažkur buvo apie tai skaičiusi.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Hope Džein Shilck Liepos 11, 2018, 04:00:16 pm
Mergina šiandien ryte pabudo gan anksti. Todėl be jokių problemų spėjo visur, neskubant susiruošti. Prieš išeinant pasitvarkė kiek šūkuoseną, makiažą. Užmetė akį į veidrodį, tam kad įvertintų kaip atrodo ir pasiėmusi krepšį nukulniavo į astronomijos pamoką, palikdama už savęs aidančius batelių kulniuko kaukšėjimus.
Į klasę įėjo gana tvirtai. Peržiangus per slenkstį, kaip ir visada pirmiausiai įvertino klasėje esančią situaciją ir susiradusi, kur norėtų prisėsti, patraukė tiesiai į tą vietą. Eidama dar linktelėjo dėstytojai, taip lyg pasisveikindama.
Išgirdusi pamokos temą, mergina neparodė jokių emocijų. Jai buvo kiek vienoda apie ką bus ši pamoka, nes jautėsi gana pasiruošusi tam. Todėl kilstelėjo ranką ir gavusi profesorės leidimą, pamėgino papasakoti tai ką žino apie šį paslaptingai magišką dalykėlį.
- Ūkas tai tarpžvaigždinių dulkių, dujų tokių kaip vandenilis ir helis telkinys. Na, o kvalifikacija labai paprasta: emisinis, atspindžio, tamsusis, ikižvaigždinis, požvaigždinis. Kada kaip kokį ūką  apibūdinam, priklauso nuo jo sudėties ir kokias funkcijas jis atlieka.
Mergina tiek pasakiusi nutilo ir vėl linktelėjo dėstytojai leisdama suprasti, kad jau baigė.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: kablelis Liepos 11, 2018, 07:24:11 pm
Stevie skubėjo į astronomijos pamoką. Ji mėgo ten būti pirma, tad pasistengė ateiti anksti. Tačiau, kaip paaiškėjo, šį kartą pirmai ateiti nepavyko. Jau keli mokiniai sėdėjo klasėje, kai grifiukė atidarė duris. Vis dėlto vietos klasės priekyje dar buvo, tad Stevie įsitaisė tenai. Ji pažvelgė į profesorę ir pasisveikino.
Teorinis klausimas mergaitei atrodė paprastas, bet ji tik apsidžiaugė: šį kartą pamoka nėra integruota, todėl galima tiesiog mėgautis astronomija. Išklausiusi kelis atsakymus Stevie pakėlė ranką ir drąsiai tarė:
- Trumpai tariant, ūkas yra tarpžvaigždinių dujų ir dulkių telkinys. Sudarytas, kaip minėta, daugiausia iš helio ir vandenilio, tačiau yra ir kitų jonizuotų dujų. Iš pradžių ūkais buvo vadinami bet kokie objektai, esantys ne Paukščių Tako galaktikoje (taip pat ir kitos galaktikos), tačiau vėliau šis terminas buvo susiaurintas.
Stevie nutilo ir jau ruošėsi laukti praktikos, kai prisiminė, kad atsakė ne į visą klausimą.
- Ūkai gali būti difuziniai (šie savo ruožtu yra skirstomi emisinį, atspindžio ir tamsųjį) arba planetiškieji.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Matthew Turner Liepos 11, 2018, 07:29:35 pm
Matthew koja už kojos vilkosi į astronomijos pamoką. Čia nėra tiek įdomu, kad būtų verta rioglintis į šitą bokštą dūsavo pirmakursis. Vis dėlto šiaip ne taip užlipęs jis atidarė klasės duris ir klestelėjo į artimiausią suolą, nė nepasisveikinęs su profesore. Išgirdęs klausimą Matthew vėl nebuvo patenkintas. Tokius dalykus žmonės Vikipedijoj gali pasiskaityti. Na gerai, burtininkai jo snežino, tebūnie bibliotekoj. Kam dar į tas pamokas eiti? Vis dėlto jis tikėjosi uždirbti kokį tašką savo koledžui, tad po kiek laiko kilstelėjo ranką ir pratarė:
- Ūkas yra telkinys, kurį sudaro helis ir vandenilis. Jis yra sudarytas iš tarpžvaigždinių dujų ir dulkių. Visi ūkai turi savo katalogo numerį. Kai kuriems yra suteikti ir vardai. Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikos, Katės akies ir panašiai. Skirstymas: planetiškieji ir difuziniai. Dar yra tokie pluoštiniai ūkai ir plerionai, jie susidaro iš supernovos (sprogusios žvaigždės) liekanų.
Gal bent praktika bus verta šitų pastangų čia atsivilkti... pagalvojo Matthew pabaigęs kalbėti.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Suzu Nakashima Liepos 12, 2018, 09:26:59 pm
Vaikinukas nedrąsiai atpėdino į dar vieną pamoką. Nereiks lazdelių... Nereiks! Džiaugdamasis Suzu atsisėdo kažkur prieky ir ėmė dairytis. Nors jis nieko įdomaus nepastebėjo. Nežinodamas, ką veikti iki pamokos pradžios mažametis pasirąžė, pasikasė kaklą ir ėmė žvalgytis pro langą. Įdomu, kiek čia įdomių vietų? Nors pilis tokia didelė... Taip vaikinukui bemąstant pagaliau prasidėjo ir pamoka.
Suzu nesitikėjo, kad teorijoje gebės kažką atsakyti, bet vis dėl to atsakymą daugmaž žinojo. Dar mąstydamas, kaip turėtų atsakyti berniukas kiek susivokė, kad žinoti yra viena, o paaiškinti kita. O kaip man mama aiškino... Įtempęs smegenis japoniukas pasiklausė kitų mokinių ir pakėlė ranką.
-Ūkas tai dujų telkinys klasifikuojamas į atspindžio, tamsos ir kitus ūkus. Jei neklystu jų yra keturi, bet ūkai turi ir kitokią klasifikaciją, kurios negaliu atsiminti,- taip atsakęs Suzu buvo patenkintas, kad bent truputį žinojo, o juk vis dėl to jis buvo pirmakursis.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Klara Severova Liepos 12, 2018, 10:19:38 pm
Mergaitė nervindamasi ėjo į astronomijos pamoką ir meldėsi, kad nebūtų kas nors labai sunkaus. Ji juk visiškai nieko nežinojo apie astronomiją. Ji taip bijojo susimauti visiems matant.
O kai profesorė pradėjo klausinėti nieko normaliai nepasakiusi mergaitė padėjo galvą ant rankų ir giliai atsiduso. Iš kur ji galėjo žinoti kas tas ūkas išvis yra? Ji pirmą kartą girdėjo tokį žodį.
Išklausius kitų mokinių, per daug protingus atsakymus, mergaitė tik dar labiau sunerimo. Pasijuto visiška nemokša ir stengdamasi įrodyti kitaip, Klara pakėlė ranką. Tik tada ji prisiminė, kad ji vis dar nieko normaliai nežino. Bet jau šaukštai po pietų... Ji prasižiojo ir nusprendė, kad jau geriau tiesiog parodyti, kad bando kažką atsakyti, negu tiesiog tylėti visą pamoką.
-Na... ūkas tai dulkių bei dujų telkinys...-bandydama kaip nors išsisukti ji tiesiog kartojo kitų mokinių pasakytus žodžius,-Ūkai būna skirstomi į daugelį tipų. Dažniausiai atsižvelgiama į... šviesos pobūdį arba į kaip jie atsirado, arba...
Mergaitė prisivertė save užsičiaupti, kad daugiau nieko nereikalingo ar kvailo nepriplepėtų ir iškvėpusi orą padėjo galvą ant rankos. Tikėjosi, kad praktika nebus tokia sunki kaip teorija. Nors tuo labai abejojo.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Oliver Van Ray Liepos 12, 2018, 11:16:14 pm
   Žvaliai, bet neskubėdamas mokinys kopė laiptais į astronomijos pamoką. Nors ir nebuvo didžiausias šios pamokos dievintojas, niekad nepraleisdavo progos sužinoti kažką naujo. O kadangi vakarais ir naktimis jam susikaupti lengviausia, praleisti astronomiją būtų mažų mažiausiai kvaila.
   Galiausiai pasiekęs kabinetą Oliveris kiek pridusęs linktelėjo profesorei ir atsisėdo į savo mėgstamiausią vietą - suolą pačiame klasės gale prie lango. Tuojau pat prasidėjo ir pamoka, tad pasirėmęs galvą rankomis, berniukas ėmė klausytis. Dėkui Dievui, profesorė Tonks nebuvo viena iš plepiųjų (gal būt dėl to ją mokinys ir gerbė). Žaliaakis jau norėjo kelti ranką ir bandyti atsakyti į klausimą, bet jį pralenkė kitas klastuolis. O tada ir kažkokia grifė. O kadangi jie abu išsakė beveik visas Oliverio mintis, tasai nematė reikalo kartotis ir nusprendė šią pamoką patylėti. Tačiau kiti mokiniai vis kėlė rankas ir bėrė tą patį per tą patį, tik vienas kitas pasakydavo kažką naujo. Pfft... Kokia nesąmonė. Tarsi už kito mokinio žodžių kartojimą kažkas duoda taškus. Pala. O gal duoda? Susiraukęs pirmakursis atsilošė kėdėje ir ėmė spėlioti, kokia bus praktikos užduotis. Pirmą kartą gyvenime nenorėjo nieko lengvo.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Marcel Rufford Liepos 13, 2018, 01:29:49 pm
Marcel kaip visada šiaip ne taip, norom nenorom atkeliavo į pamoką. Įėjęs į klasęs, akimis susirado blondinę ir prisėdo prie Hope. Pasiveikinęs su ja, atsivertė knygą ir sąsiuvinį. Berniokas nebuvo mėgėjas dėmesio gauti, bet su drauge visada mielai pasišnekėdavo. Ji buvo ta protinguolė, o jis tas kuris nusirašo. Išklausęs kitų mokinių atsakymus, suvokė, kad nieko naujo nepasakys.
- Ūkas yra dujų derinys. Visi pasakė labai taikliai, bet manau yra labai svarbu pabrėžti, kad ūkas gali būi ir nuodingas. Jo pavidalu, ypač tarp burtininkų, gali būti sudarytas dirbtiškai kitų nei įprastai dujų derinys ir gali taip mąsiškai sukelti kokią nors epidemiją ir pan.
Vaikinas nutilo ir vėl stengėsi daugiau klausytis nei kalbėti. Jo mintys dažnai pasitaikydavo gana tamsokos.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Fiona de Treebook Liepos 13, 2018, 05:28:24 pm
Vėsus vakaras puikiai tinka laipioti aukštyn ir žemyn. Iš vieno bokšto žemyn, po to vėl aukštyn, tik jau į kitą bokštą. Įdomu, kiek laiptelių įveikiu nuo Grifų Gūžtos bokšto savo kambario iki šios klasės? Ir tai dar nesimatė to kabineto. Mažiausiai pusė bokšto dar buvo likę iki kabineto, kur bus galima atsikvėpti. Galiausiai Urtė į astronomijos bokštą įkopė visa uždusus, ir laimei jai uzteko proto ateiti anksčiau, kad atsisėdus galėtų atsikvėpti. Pailsėti. Bet blogiausia buvo tai, kad suprakaitavus drėgnam vėsiam bokšte buvo nekas.
-Šaaaalta,-atsiduso grifė.
Išgirdus profesorės Tonks klausimą, ji dar prieš atsakydama pamąstė, ar tik Tonks nėra tos Tonks iš Hario Poterio istorijos palikuonė. Pavardė atitinka šyptelėjo.
-Profesore, ūkas sudarytas iš visokių kosmoso dulkių ir dujų, kaip pavyzdžiui, vandenilio arba helio. Seniau juos maišydavo su galaktikomis. Laimei, dabar tai nebevyksta, ir žinoma jad tai tiiikrai skirringi dalykai. O ūkas yra klasifikuojamas pagal šviesos pobūdį, pavyzdžiui, emisinis ūkas tai yra apšviestų jonizuotų dujų telkinys, o atspindžio ūkas tik atspindi žvaigždžių šviesą. Pats nešviečia.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Grinčas Drakundukas Liepos 13, 2018, 10:14:14 pm
Štai dar viena lietinga diena. Grinčas tupėjo savo kambaryje skaitydamas knygeles ir enciklopedijas apie Achilo žygdarbius ir Heraklio nuopelnus bei nuotykius. Šie nuotykiai apie tapimą iš naujo dievu. Grinčą įkvėpė žygdarbiams į vaizduotę, todėl visą rytą jis vaikščiojo Hogvartso koridoriais, paniręs į plačią vaizduotę, piešiančia įstabius vaizdus, kuriuose berniukas skraido su pegasu ir nugali devingalvį slibiną. Tačiau įsisvajojęs Grinčas nepastebėjo, jog lipant laiptais link astronomijos kabineto atsirišo nusitrynusio bato raištelis, todėl, vos pravėręs kabineto duris ir žengdamas pirmuosius žingsnius, užlipo ant atsirišusio bato raištelio ir smakru nukrito į grindis. Netrukus, atsisėdęs ant grindų, Drakundukas susiėmė abejomis rankomis nusimušusią galvą ir per skausmą po nosimi murmėjančiai pasisveikino profesorei:
- Laba dieną, mokytoja, - taręs pasisveikinimą, Drakundukas pasikasė galvą, o pasikasęs - sunkiai, bet su ryžtu lėtai atsistojo ir atsisėdo į pirmąjį, primerkta akimi pastebėtą suolą, kuriame sėdėjo iš Grifo gūžtos narė, todėl, pasikasęs labiau galvą ir pilnai atsimerkęs, Grinčas stipriai nusigando pamatęs, jog jam teks sėdėti su Elride. Dar didesnei nelaimei, berniukas po keliu akimirkų pajuto ant smakro nemažą guzą, iškilusį krentant galva į grindis, todėl susigėdęs Drakundukas nusprendė susigūžti, galvą padėdamas ant stalo ir ją užsidengdamas abejomis rankomis. Po to pamažu trečiakursis ėmė slinkti po stalu, manydamas, kad grifė visą šį laiką jo nepastebėjo ir netrukus  atsidūrė ant grindų sėdėti, todėl lengviau atsikvėpėTikiuosi ji manęs nepastebėjo... tyliai spėliojo jis sau, iki kol išgirdo profesorės pirmąjį užduotą klausimą, todėl, iškišęs galvą iš po stalo, Grinčas, ant keturių klūpodamas, bandė atsakyti į klausimą:
- Na, manau, kad ūkai - tai sprogusios žvaigždės medžiagos liekana, bet dažniausiai įvykusios supernovos liekana, kuri gali likti, kai sprogimas įvyksta tarp juodųjų skylių arba mirštant - sprogstant, ypač masyvioms, žvaigždėms. O nuo sprogimo likusių medžiagų koncentracijos susiformuoja ūkų spalvos, todėl jie visi skirtingi, todėl dauguma ūkų klasifikuojami pagal šviesos pobūdį. - Baigęs kalbėti berniukas vėl palindo po stalu ir tyliai kvėpuodamas ketino pavalgyti kugelio, kuris buvo jo ištikimoje kuprinėje.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Ashley Shaw Liepos 15, 2018, 04:50:53 pm
Ilgai netruko, kol pasipylė ir atsakymai. Žinoma, ar jie buvo teisingi, tai jau kitas klausimas, tačiau ir nepaisant viso to, Ashley atidžiai klausėsi kiekvienos nuomonės.
- Taip, daugumos atsakymuose yra tiesos, - išklausiusi paskutiniojo, pagaliau prabilo. - Pats taikliausias atsakymas buvo ponaičio Sher Maden, - šyptelėjo jam. - Taip pat trumpas, paprastas, bet kartu aiškus ir teisingas atsakymas buvo  ir panelės Pang, - žvilgtelėjo į grifę. - Visų kitų atsakymuose radau šiokių tokių spragų, - kalbėjo profesorė, protarpiais apžvelgdama klasę. - Panelės Endlercat atsakyme, kalbant apie pačio ūko apibūdinimą, pritrūko nors ir vieno, tačiau labai svarbaus žodelyčio. Ūkas - tai dujų telkinys visatoje. Na, tačiau visgi uždirbi savo koledžui tris taškus, - baigė bei keliavo prie klastuolės atsakymo.
Nežinia, laikai kiti ar pati Ashley sensta, tačiau mergina kiek nusistebėjo išdažytu pirmakursės veideliu.
- Panelė Shilck savo tašką prarado klasifikacijoje, - žvilgtelėjo į ją. -Matai, ikižvaigždinis ūkas ir emisinis yra du skirtingi klasifikacijos lygmenys. Tas pats ir su požvaigždiniu ūku, - kilstelėjo antakį. - Be to, ką turi omenyje, sakydama, kada kaip kokį ūką apibūdinam, priklauso nuo jo sudėties ir kokias funkcijas jis atlieka? - klausiamai žvilgtelėjo. - Gauni tris taškus. - Panelė Green taip pat uždirba tris taškus. Dėl difuzinio ūko esi teisi, tačiau kita ūko klasė yra ne planetiškieji, tačiau tamsiųjų debesų arba kitaip - nedifuziniai. Ponaičio Turner klaida panaši - gauni taipogi tris taškus, - trumpam atsikvėpė. - Ponaitis Nakashima - trys taškai. Panelė Severova - du taškai, - galiausiai nebekomentavo jau minėtųjų anksčiau klaidų. - Ponaiti Rufford, - kreipėsi į klastuolį. - Mano žiniomis, ūkas nėra nuodingas, o žmoniją išnaikinančias dujas galima kurti ne tik jo pavyzdžiu. Tiesa, nesupratau net kaip tu jas kurtum, tačiau net jeigu ir kurtum, pats ūkas nuo to netaptų nuodingas. Klasifikacijos negirdėjau - uždirbi koledžui vieną tašką, - keliavo toliau. - Ponaiti Drakunduk, - žvilgtelėjo į grifą. - Bandai imituoti šunį ar katę? - slėpė šypsnį Ashley, išvydusi auklėtinį ant grindų. - O ir naktipiečius galėtum pasilikti vėlesniam laikui, - perspėjo, mat jau buvo girdėjusi apie pamokose užkandžiaujantį grifą.
Aišku, ši situacija vertė dvidešimtmetę šypsotis, tačiau visgi ji kalbėjo rimtai.
- Ūkas nebūtinai yra žvaigždės liekana, - perėjo prie atsakymo. - Klasifikaciją galbūt galėjai ir kiek labiau praplėsti, tačiau pasakei bene svarbiausią vienos iš klasifikacijų bruožą - skirstymą pagal šviesos pobūdį. Trys taškai, - pagaliau baigė. - Na, o dabar trumpai apie praktiką. Nuo stalo pasiimkite po vieną lapelį, - ištraukė iš stalčiaus visą krūvelę. - Rasite ūko pavadinimą ir burtažodį. Ištarkite kerus ir bakstelkite lazdele ore - pasirodys holograma, vaizduojanti lapelyje minėto tipo ūką. Vaizdo įsiminimui laiko turėsite penkiolika sekundžių, o tada jau būsite perkelti į atvirą kosmosą. Jūsų užduotis - rasti hologramoje matytą ūką. Tai padarę, ištarkite ulin - lazdelė sugers ūką ir grįšite klasėn. Tuomet jums reikės pristatyti jį. Pasitelksite nilu kerus - ūkas išsilaisvins iš lazdelės ir visi galėsime jį apžiūrėti iš arčiau, - šyptelėjo. - Ak taip, jeigu baiminatės dėl deguonies stygio kosmose, galiu nuraminti - nieko panašaus nebus. Sėkmės darbe!

Praktikos atlikimui reikėtų bent dviejų post'ų. Pasitelkite vaizduotę ir kūrybiškumą. Na, o jeigu kyla kokių nors klausimų dėl užduoties, kreipkitės į asmenines.  ;)
Papildyta: nebūkit banalūs ir nerašykit, jog ūką randat taip lengvai. Įdomumu tokie postai tikrai nespinduliuoja. :)
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Rosette la Claire Liepos 15, 2018, 05:13:50 pm
Sėdėdama pamokoje Samantha vos neužmigo. Astronomija, jai atrodė nuobodžiausia pamoka iš visų. Štai dabar, mokytoja liepė visiems atlikti užduotį. Pasiimti lapelį ir perskaityti kažkokį ūko pavadinimą, vėliau pamačius hologramą atsidursi kosmose, suradus savąją, grįši į klasę. Atrodė lengva. Samantha paėmė gražiausią mėlyną lapelį ir perskaitė keistoką pavadinimą, kuris pasirodė šiek tiek juokingas. Kol pirmakursė svajojo, kiti jau analizavo savo hologramas, o kitų net nebebuvo matyti klasėje, todėl Samantha pradėjo. Ištarusi burtažodį, pamatė minėtą hologramą, kuri atrodė šiek tiek keistai, tai buvo tarsi maža pelėda, atrodė lyg Samanthos pelėda. Mergaitei bandant dar labiau įsižiūrėti į hologramą, atsidūrė kosmose.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Fiona de Treebook Liepos 15, 2018, 11:48:45 pm
Urtė nusišypsojo sau, supratusi, kad ji uždirbo savo koledžui taškų. Ir dar gana daug. Jei gerai suprato, ji, ir kažkoks ponaitis Sher Maden gavo daugiausiai taškų - net visus keturis. Bet ką gali žinoti. Profesorė to garsiai neištarė. Taip pat grifė šypsojosi ir dėl to, kad jos moksliškoji knygų graužikės pusė pasitarnavo. Gal kada nors visi išmoks, kad knygas skaityti yra verta, ir labai apsimoka. Profesorei Tonks baigus aptarti mokinių atsakymus ir paaiškinus užduotį, šešiolikmetė pagriebė lapelį, kurį kažkas buvo numetęs ant žemės. Taip visi skubėjo pasirinkti reikiamą. Bet Urtė pasitenkino ir šituo. Lapelyje buvo parašytas ūko pavadinimas (šiuo atveju  tai buvo Sraigės ūkas) ir burtažodis, kurio pagalba nergina galėjo pamatyti savo ūką hologramoje. Ištarusi jį, Urtė išvydo prieš savo akis tikrą grožį. Ūkas buvo akies formos, tos akies vyzdys buvo mėlynas, pats obuolys - balkšvas, o vokai (kraštai) - oranžiniai.
- Oho....-deja, Pang neilgai gavo žavėtis šiuo grožiu: ji atsidūrė kosmose, kur buvo pilna ūkų. Rasti savąjį nebuvo sunku, nes jis jai buvo labai gražus. Ji ištiesė lazdelę ir ištarė burtažodį:
- Ulin.
Ūkas sulindo į lazdelę, ir ji greitai pasijuto esanti vėl klasėje. Be jos, čia buvo tik mokytoja, ir mokinė, spėjusi grįžti greičiau už Urtę.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Teodoras Meiden Liepos 16, 2018, 11:06:50 am
 Berniukas neramiai išklausė kitų atsakymų, bijodamas nesėkmės ar platesnės informacijos iš kitų. Laimei, Theodore nesuklydo ir jis uždirbo taškų koledžui. Beliko tik išdidžiai nusišypsoti, kol niekas nepamatė jo tokioje baimės būsenoje. Išklausęs paprastą užduotį, antrakursis vos susilaikė nesuplojęs šaltomis rankomis.
 Ant lapelio, kurį gavo juodplaukis, buvo užrašytas ūkas: Didysis Oriono. Šalimais rado ir burtažodį. Ko gero, laikas pradėti.
 – Orion! – drąsiai ir garsiai tarė klastuolis. Tuoj pat prieš jį iškilo mažas holograminis ūkas. Įsiminti jį buvo vienas juokas. 15 sekundžių. Neįsižiūrėjęs atidžiai pamatė keturias besimaišančias spalvas. 14 sekundžių. Violetinė. 13 sekundžių. Rožinė. 12 sekundžių. Balta. 11 sekundžių. Juoda. 10 sekundžių. Reikėjo laiko, penkių taktų, sekundžių, jog pamatytum jų daugiau, iš arčiau. 9 sekundės. Oranžinė, geltona. 8 sekundės. Ruda, pilka. 7 sekundės.  Žalia, žydra spalvos. 6 sekundės. Difuzinis ūkas Oriono žvaigždyne. 5 sekundės. Kažkur apie pusantro tūkstančio šviesmečių dydis. 4 sekundės. Vandenilis, Helis, Deguonis, Anglis, Azotas. Berniukas bandė prisiminti kuo daugiau informacijos apie šį ūką. 3 sekundės. Daug žvaigždžių, Infraraudonųjų spindulių šaltiniai. Žvaigždžių spiečius ir molekulinis debesis. 2 sekundės. Teo dar peržvelgė visas spalvas ir formą. 1 sekundė. Panašėjo į vaizdą, kaip vaikas laikytų didelį, spalvotą kamuolį. Gražu. Laikas.
 Staiga holograma ištirpo. Geriausia, jog klastuolis moka taip greitai viską įsiminti, kitaip užduotis būtų daug sunkoka. Su ta pačia sekunde, antrakursis atsirado kitoje aplinkoje. Klasė virto visata.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Davina Malburn Liepos 16, 2018, 03:10:50 pm
Kiek prastai išsimiegojusi Davina išsiraitė iš lovos ir skubėdama apsirengė. Tada mergina tekina pasileido ieškoti atronomijos pamokos kabineto. Jai ne itin sekėsi visur suspėti laiku, galbūt todėl jog merginai kiekviena naktis buvo tik dar vienas košmaras?
Davina kiek uždususi užlėkė laiptais ir įlėkė į klasę. Pačiu laiku. Pagalvojo mergaitė ir susiradusi laisvą vietą atsisėdo prie vieno klastuolio. Mokytoja uždavė klausimus į kuriuos mergina deja ne itin turėjo atsakymų, tad tiesiog sėdėjo ir klausėsi ką sakė kiti.
Neilgai trukus mokytoja ėmė girti bei duoti pastabas už gerus ar blogus atsakymus, o mergina sėdėjo ir bandė įsilieti į pamoką bent jos klausydama nors miegas deja ėmė viršų.
Vienas klastuolis pamosavo ranka Davinai prieš veidą, o mergaitė sumišusi apsidairė aplink.
-Ei, nemiegam,-tarė vaikinas ir atsistojęs nuėjo pasiimti lapelio ant kurio dailiomis raidėmis buvo užrašytas ūko pavadinimas.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Davina Malburn Liepos 16, 2018, 03:33:06 pm
Mergaitė pakilo iš savo vietos ir lyg tempdama milžiniškus akmenis iš paskos patraukė mokytojos stalo link. Vaikai apspitę jį vis pasiimdavo po lapelį ir ištarę burtažodį dingdavo. Vieni susiraukę bandydavo įskaityti jiems dar negirdėtus pavadinimus, o kiti tiesiog pašaipei šyptelėję ištardavo burtažodį be jokio vargo.
Davinai visai tai atrodė keista, tačiau ji ėmė pratintis prie tokių pamokų ir gyvenimo Hogvartse. Prasibrovusi pro grifukę mergaitė pasiėmė lapelį ant kurio buvo parašyta ūko gana keistas, tačiau įdomus pavadinimas. Paėjusi tolėliau Davina perskaitė jį dar kelis kartus mintyse ir garsiai ištarė:
-Undinės ašara!-vos ištarus burtažodį Davinai prieš akis atsivėrė nuostabus vaizdas.
Mergaitė išvydo gana didelę ašaros formos ūką kuriame atrodė galėjo tilpti visi žvaigždynai. Jis buvo nuostabus ir žibėjo tamsiomis, tačiau be proto įsimintinomis spalvomis. Liko dešimt sekundžių. Prisiminė Davina ir atidžiai peržvelgė ašarą.
Staiga vaizdas išnyko ir klasė pavirto į begalinį kosmosą. Aplink kiek merginos akys aprėpė buvo pilna įvairiausių tipų ūkų. Vieni priminė neaiškių formų derinius, kiti gyvūnus arba daiktus. Tačiau Davina vis dar nematė savojo. Nematė tos nepakartojamos sirenos ašaros.
Atrodė laikas bėgo neįtikinamai greitai, o mergaitė vis blaškėsi visatoje nerasdama savojo ūko kol galiausiai atrodo po geros valandos ji jį išvydo. Davina išvydo spinduliuojantį ūką besislepiantį už kitų.
-Ulin.-tarė mergina ir su šypsena veide sugrįžo atgal į klasę. Ji buvo viena iš paskutiniųjų, tačiau be galo džiaugėsi jog jai visgi pavyko įgyvendinti užduotį.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Rosette la Claire Liepos 16, 2018, 04:57:24 pm
Kosmosas atrodė nuostabiai. Tamsiai violetinė spalva šiek tiek maišėsi su juoda, sukurdama labai gražų atvaizdą. Reikia susikaupti, pamanė mergaitė ir įnirtingai pradėjo ieškoti savosios hologramos. Viskas aplink ją atrodė labai keistai, visur ji matė įvairias figūras, gyvūnus, žmones, daiktus, tačiau niekur nematė pelėdos. Kai jai viskas jau atrodė beviltiška, ji pamatė atvaizdą medžio, ant kurio tupėjo pelėda ir įdėmiai į ją žiūrėjo. Mergaitė apsidžiaugusi pribėgo ir ištarė ulin, tačiau nieko neįvyko. Lazdelė nesugėrė ūko, o Samantha vis dar buvo čia. Staiga čia buvusioj hologramoj pelėda pasiuto, atrodo, kad jei būtų gyva, tikrai būtų puolus mergaitę. Pirmakursė puolė bėgti su baisiu išgąsčiu akyse, jai net atrodė, jog prabėgo vieną iš savo bendrakursių, tačiau nesuprato, tikriausiai pasivaideno. Samanthai atrodė, kad ji pagaliau rado tinkamą pelėdą. Ištarė ulin ir stebėjo, kaip ūkas pagaliau susigeria į jos lazdelę, ir ji atsirado klasėje. Širdis vis dar labai stipriai daužėsi, tačiau džiaugėsi, jog pagaliau ji saugi.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Lukas Dubajus Liepos 16, 2018, 05:33:02 pm
Užsirengęs megztinį Lukas iš lėto keliavo link astronomijos kabineto. ,,Žvaigždės, žvaigždės, kosmosas NUOBODU" galvojo Lukas. Atsisėdęs į suolą berniukas ėmė laukti pamokos pradžios. Išklausęs praktiką berniukas nieko nežinojo apie ūką, tad nusprendė šiek tiek numigti. Atsikėlė kaip tik tada kai profesorė aiškino teoriją, tiksliau jį pažadino Morisas. Išklausęs teoriją pasiėmė nuo stalo lapelį, atsisėdo į savo vietą, perskaitė pavadinimą kuris jam nieko nesakė, ištarė burtažodį ir pamatė vaizdą. Kosmose po pievą bėgiojo rudas ponis, su baltais karčiais ir uodega. Daugiau pamatyti nebespėjo, nes atsidūrė tuščiame kosmose. Tolumoje matėsi saulės sistema. Pasiėmęs žiūronus kuriuos ryte buvo įsidėjęs į kišenę lyg žinodamas, kad jų gali prireikti. Apsidairęs aplinkui pamatė link saulės plaukiančią pievą kurioje ganėsi ponis. Stengdamasis kuo greičiau nuplaukti iki ten ir sugerti ūką, nes iš toli nenorėjo sugerti niekeno kito ūko. Priplaukęs paskubomis ištarė burtažodį ulin kuris sugėrė ūką ir Lukas atsidūrė klasėje.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Morisas Banoveris Liepos 16, 2018, 05:36:59 pm
Morisas subjures keliavo link astronomijos kabineto. Berniukas buvo subjures ne dėl to, kad astronomijos pamoka, o todėl, kad laukė ne maloniai snigo, o lyjo stambiais lašais. Įžengęs į klasę pasisveikino su mokytoja ir klestelėjo į suolą. Prasidėjus pamokai Morisas išklausė teoriją ir bandė kažką prisiminti ką yra skaitęs apie ūką, bet pervertęs visus savo galvos stalčius nerado nieko, tik prisiminė, kad tą informaciją įdėjo į milžinišką seifą taip pat savo galvoje kurio kodo neprisiminė, o jį žinantis žmogus miegojo šalia. ,,Tegul pamiega vistiek nieko nepasakys naujo" mąstė Morisas. Kai mokytoja baigė taisyti atsakymus ir dalinti taškus berniukas pažadino klastuolį, kad bent praktiką išgirstu. Išklausęs praktiką Morisas pasiėmė nuo stalo lapelį perskaitė pavadinimą kuris jam pasirodė keistas, ištarė burtažodį ir pamatė priešais save mišką. Jame dar spėjo pamatyti bėgančia stirną ir ant medžių luoksinčia voveraitę. Atsidūręs kosmose kuris labai priminė labirintą. Staiga Morisui toptelėjo, kad ten ir yra labirintas. Bandydamas jį įveikti berniukas sugaišo gal 10 minučių. Kol prisiminė, kad kosmose neveikia žemės trauka tad atsispyrė nuo žemės ir pakilo aukštai. Pakilęs aukštai Morisas ėmė ieškoti savo ūko. Po 5 minučių berniukas pamatė jį tolumoje, tad nedelsdamas ištarė ulin ir atsidūrė klasėje kurioje jau sėdėjo Lukas.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Teodoras Meiden Liepos 17, 2018, 12:28:23 am
 Teodoras buvo perkeltas į visatos visumą. Kol kas visas kūno dalis turėjo su savimi. Lazdelę irgi. Reikia pradėti. Jautėsi keistai. Lyg eitų skrisdamas arba skrisdamas eitų. Aplinka atrodė graži. Spalvų daug, bet nėra per ryškiai ir nebado akių. Keista. Visi ūkai priminė tą iš hologramos. Bet taip sakytų tik kiti vaikai, ne Teodoras. Jis atrado, kuom kiekvienas išskirtinis ir kodėl toli gražu nepriminė jojo išsitraukto ūko.
 Nardė visatoje kaip namuose. Tarsi viską pažinotų taip gerai, kaip net savęs nepažįsta. Tiesa ta, kad čia jis pirmąkart. Nenuostabu. Šen bei ten užmatė dalykus, kuriuos seniai norėjo pamatyti per teleskopą, ar tiksliau, tėtis norėjo, o berniukas tik stebėjo jo bandymus. Tada šiaip apžvelgė aplinką. Turėjo laiko. Ūką jis jau rado, bet nenorėjo pasirodyti baisiai greitas ir paliko laiko sau apžiūrėti visatą, pasisupti ant mėnulio kaip mituose ir įsidurti žvaigžde pirštą, kurios atrodo kaip vaikų piešiniuose. Juokinga, nes taip išties nėra. O Theo prarado visą vaikystės džiaugsmą, žinodamas, kad žvaigždės tik dujos. Karštos.
 Kelionė per kosmosą tęsiasi toliau.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Oliver Van Ray Liepos 17, 2018, 06:39:50 pm
   Pirmakursis norėjo nusirauti visus savo plaukus ir lėkti iš klasės kiek tik kojos neša. Eh, jeigu tik būtų bent kažką sunarpliojęs ir vieną kitą tašką savo koledžui uždirbęs... Žaliaakis tikrai nesitikėjo, kad visi gaus taškų už tokią panašią informaciją.
Šį kart jau galvodamas apie akių išsidūrimą Oliveris prisivertė išklausyti ilgutėliausio profesorės monologo, mintyse ją išbraukdamas iš mėgstamų mokytojų sąrašo ir pridėdamas prie nemėgstamų. Nors ir žinojo, kad už taškų negavimą kaltas tik jis pats - nereikėjo tylėti ir būti tokiam pasipūtusiam.
Keliems mokiniams jau nuėjus pasiimti lapelių, klastuolis ir pats atsistojo ir suraukęs antakius ėmė žingsniuoti profesorės stalo link. Būtent tada jam kilo geniali idėja - nors gal ir visai priešingai. Gal būt mokytoja išvis nesureaguos, gal būt paliks po pamokų, o gal atims taškų už blogą elgesį. Kad ir kaip ten bebūtų, Oliveriui jau neberūpėjo. Imdamas lapelį jis ''netyčia'' užkliuvo visai čia pat stūksančią pieštukinę, ir ta, būdama gan sunki, su garsu nuvirto, po stalą pažerdama įvairius rašiklius, plunksnas, pieštukus ir dar kitokias priemones. Apsimesdamas, kad nieko nenutiko, vienuolikmetis grįžo į suolą. Kiek pasigailėjo savo poelgio, bet jei galėtų grįžti laiku ir pakeisti savo sprendimą, ko gero nekeistų. Gal profesorė net nepastebėjo, kad čia aš nuverčiau pieštukinę? Vis gi, nenorėdamas rizikuoti, Oliveris paskubomis perskaitė ūko pavadinimą bei burtažodį, kurį tuoj pat ištarė.
   - Megao, - bet nieko neįvyko.
Po perkūnais tuos kerus. Veik! Jis antrą kartą mostelėjo lazdele ir prieš akis iškilo nemaža holograma. Huh, tai štai kaip atrodo Omegos ūkas... Mokinys, išplėtęs akis, stebėjo raudonas ir žalias dujas. Na, atsiminti neturėtų būti sunku. Vaizdas tuoj pat dingo ir žaliaakis pajuto, kaip jo akys sunksta, o jam norisi užmigti. Iš visų jėgų bandydamas atsispirti pagundai užsimerkti, Oliveris pabandė rankų pagalba laikyti akis pramerktas - bet šios jau nebeklausė. Galiausiai berniukas pasidavė ir sukrito suole.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Lisette la Claire Liepos 17, 2018, 09:00:34 pm
    Astronomija buvo toks dalykas, kuris vieną dieną Lisetei patiko, o kitą dieną nuo jo vertė vemti. Ši diena nebuvo iš tų, kuriose mergaičiukė su malonumu klausytųsi visko, ką pasakoja profesorė bei mokiniai. Visgi į pamoką atėjo, juk artėja mokyklos baigimas, o ką daryti po jo, rausvaplaukė nežinojo... Kaip gali žinoti, kas tau patinka ir kas sekasi, jei nesilankai pamokose, net jei ir neplanuoji sieti savo ateities su magija? Nors kur daugiau nusiplaksi nemokėdama žiobariškų mokslų...
    Nutraukusi savo mintis apie, ko gero, sužlugdytą ateitį, septintakursė įdėmiau įsiklausė į profesorę Tonks, aiškinančią, ką reikės daryti praktikos metu. Neatrodo itin sunku,- pamintijo mėlynakė ir nukulniavo profesorės stalo link. Iš ten buvusių lapelių Lisetė išsitraukė su smagiausiu pavadinimu: „Raganos Galva“. Puiku,- mintyse šyptelėjo ir sugrįžo į savo suolą.
-Nebuleuse,- garsiai perskaitė burtažodį, buvusį ant lapelio, ir mostelėjo lazdele. Prieš mėlynas septyniolikmetės akis atsirado nelabai didelis, gal gerų dvidešimties centimetrų pločio ir panašaus ilgio holograma. Prireikė gerų penkių sekundžių (o juk klastuolė turėjo tik penkiolika!), kol gyvatėlė suprato, kodėl šis ūkas taip įdomiai pavadintas. Ir tikrai, jis buvo panašus į profilį moters, kurią tiek knygose, tiek animaciniuose filmukuose vaizduoja kaip raganą: didelis smakras ir ilga nosis. Klastūnyno prefektei nespėjus visiškai įsižiūrėti į ūko hologramą, ši pradingo, o mergina atsirado kosmose. Bent jau numanė, kad sunku nebus, juk reikia ieškoti ūko, panašaus į raganą.
   
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Lukas Dubajus Liepos 18, 2018, 11:58:39 am
Grįžus į klasę Lukas palaukė, kol grįš Morisas. Jam grįžus jo paklausė:
 -Koks pas tave buvo ūkas? Pas mane tai arkliukas pievoje.
Praėjus šiek tiek laiko nuėjo prie profesorės ir apibūdino savo ūką.
 -Mano ūke šviesiai žalios, bet ne salotinės spalvos pievoje, kurioje augo pienės, dobilai ir žibutės ganėsi arkliukas,- pradėjo klastuolis. -Jis buvo rudas su kai kur tamsesnėmis dėmėmis. Karčiai ir uodega buvo šviesiai baltos spalvos. Ant jo galvos priekyje buvo balta dėmelė. Arkliuko priekinės ir kairė galinė kojinė buvo juoda, o galinė dešinė balta,- dar šiek tiek pagalvojęs ar turi ką pasakyti nieko neišgalvojo. -Nilu,- ištarė, kad mokytoja galėtų apžiūrėti jo ūką. Jau norėjo eiti, bet kai ką prisiminė. -Mano ūkas vadinosi Vešli Žolė.
Palikęs mokytoją apžiūrėti ūko klastuolis atsisėdo į savo vietą ir laukė pamokos galo. Šiek tiek baimindamasis, kad ne taip kažką padarė. Nors nebuvo tuo tikras. Kad labai nesinervintų nusprendė pamiegoti iki pamokos galo. Tad padėjo galvą ir užmigo.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Teodoras Meiden Liepos 18, 2018, 01:04:06 pm
 Aplinkui tik spalvų margumynas. Vėl pradėjo erzinti akis. Berniukas kiek pasitrynė jas, tačiau tas niekaip nepadėjo. Reikėjo grįžti prie savo ūko. Iš pirmo pasirodė, jog klastuolis pasiklydo, bet vėl sugrįžo į reikiamą kelią. Priėjo ir dar kartelį įsižiūrėjo į keistos formos visatos dujų darinį. Išsitraukė lazdelę iš palto kišenės.
 – Ulin! – ištarė ir ūkas po truputi susigėrė į lazdelės galiuką.
 Netrukus berniukas jau buvo klasėje. Reikėjo pristatyti radinį, tačiau Teodoras nesuprato kodėl. Bet užduotis buvo užduotis. Štai ir jo eilė:
 - Mano ištrauktas ūkas vadinasi Didysis Orionas, – jis pradėjo, – Nilu, – Šermano ūkas išsiskleidė. Pasirodė beveik ta pati holograma, tik gyvesnė ir gražesnė nei anksčiau. Ar tik berniukas priprato prie jos vaizdo.
 – Iš pradžių matosi kelios spalvos, bet įsižiūrėjus ir daugiau. Yra difuzinis. Forma primena mažą žmogų, laikantis didelį kamuolį. Nors galima įmatyti ir kitų detalių. Nežinau ar svarbu iš ko sudarytas, bet daugiausiai yra vandenilio, helio, dar prisideda deguonis, azotas, anglis ir kiti. Mačiau infraraudonųjų spindulių šaltinių, žvaigždžių, aišku, visur yra, dar matėsi molekulinis debesis. Tiek informacijos žinau, girdėjau, mačiau, jaučiau, – užbaigė Teodoras Šermanas.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Morisas Banoveris Liepos 18, 2018, 01:22:25 pm
Po kosmoso juodumos Morisui reikėjo priprasti prie klasės šviesos, tad neiškarto atsakė į Luko klausimą.
 -Pas mane buvo miškas su neplėšriais žvėreliais.
Palaukęs kol kitas klastuolis užleis jam vietą priėjo prie mokytojo.
-Nilu,- ištarė taip pradėdamas apibūdinimą. Leidęs profesorei šiek tiek pasižiūrėti pradėjo apibūdinti ūką.
 -Miškas daugiausiai susideda iš spygliuočių medžių, bet gerai įsižiūrėjus matosi ir lapuočių. Kaip matote po tuo medžiu,- parodė su lazdele į medį. -yra kiškio ola kurioje jis gyvena. Štai grįžta namo. Nuo kiškio pasižiūrėjus į dešinės pusės galima pamatyti kelis mažus stirniukus kurie žaidžia vienas su kitu. Šitame miške nėra plėšrūnų tad gyvūnams čia yra puiki vieta gyventi, nesibaiminant, kad juos suės. Jei perbrauktumėte per medį pajaustumėte žievės iškilimus, įdubimus ir nelygumus. Mano ūko pavadinimas Miškas be plėšrūnų. Baigęs kalbėti grįžo į savo vietą ir atsigėrė vandens.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Oliver Van Ray Liepos 19, 2018, 12:19:45 pm
   Vos atmerkęs akis rudaplaukis žioptelėjo. Vietoj astronomijos klasės jis sėdėjo kosmose. Sklandė, tiksliau. Kaip ir profesorė minėjo, čia tikrai galima kvėpuoti, tik gal kiek sunkiau. Oliveris ėmė po truputį judinti rankas ir kojas, vis negalėdamas atsistebėti... viskuo. Tuo, kad jis kosmose, ir kad kosmosas toks gražus, kad jis kuo puikiausiai kvėpuoja bei skraido. Žinoma, netrukus susivokė, jog tai tik iliuzija ir jis šiuo metu atsijungęs guli viename iš Hogvartso bokštų. Tačiau iliuzija neturėtų labai daug skirtis nuo tikrovės, ar ne?
Kiek pasivartaliojęs tai į vieną pusę, tai į kitą, mokinys nutarė daugiau nebegaišti ir imtis užduoties. Jis ėmė žvalgytis raudono su žaliu ūko. Atrodo, visai netoli kabojo nedidukė tamsiai violetinė planeta, šiek tiek toliau nuo jos sklandė pilkas ūkas. Priešingoje pusėje klastuolis pamatė dar keletą planetų, viena, šviesiai ruda su tamsesniais dryžiais, buvo tiesiog milžiniška. Ir tada jo akys užkliuvo už kažkokių žalių dujų, kurios atrodė esančios labai toli. Berniukas atsiduso, bet nenorėjo daugiau gaišti, taigi pabandė paeiti. Bet vietoj to padarė lėtą frontflip'ą. Šaunu. Ir kaip aš turiu judėt į priekį tada? Oliveris ėmė maskatuotis, bet vistiek normaliai nepavykus pajudėti iš vietos, šiek tiek pagalvojo, ir nusprendė tiesiog plaukti. Palyginus greitai slinkdamas varlyte žaliaakis susigėdo, tarsi kas žiūrėtų.
Žaliosios dujos po truputį artėjo, bet raudonųjų vis dar nesimatė. Gal čia net ne tas ūkas? Mokinys sustojo ir apsidairė. Tikrojo Omegos ūko niekur nesimatė. Ir tarsi to nebūtų gana, labai arti esanti planetukė ėmė traukti vienuolikmetį link savęs. Išplėtęs akis klastuolis norėjo kažko griebtis, bet aplinkui nieko nebuvo. Po keliolikos sekundžių nesėkmingo bandymo atsispirti traukai, Oliveris ėmė žaibišku greičiu kristi. Berniukas karštligiškai bandė kažką sugalvoti, o kai iki žemės paviršiaus liko tik keli šimtai metrų, jo galvoje suskambėjo tik vienas, bet labai svarbus žodis: lazdelė. Pirmakursis šiaip ne taip išsitraukė savo burtų lazdelę iš kelnių kišenės ir sugebėjo ištarti burtažodį, nukreipęs lazdelę į save:
 - Winggardium leviosa!
Rudaplaukis lengvai nusileido ant tamsiai žalios planetos ir nusijuokė negalėdamas patikėti, kad iš tiesų pavyko. Ir kaip tik tada iš žemės ėmė lysti kažkokie šlykštūs padarai, panašūs į tarakonus, bet tris kartus didesni. Velnias.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Klara Severova Liepos 20, 2018, 12:51:04 am
Išgirdusi ko mokytoja nori iš čia klasėje esančių mokinių Klara kokią minutę sėdėjo visiškai nejudėdama. Ji praktiškai nori, kad mergaitė nukeliautų į kosmosą ir ten paimtų kažkokį ūką! Kas čia dabar?
Paėmusi lapelį mergaitė atsisėdo į savo vietą ir stebėjo kaip kiti mokiniai taria burtažodžius ir nukeliauja į kosmosą, tik jų kūnai liko keistai sėdėti klasėje. O po kurio laiko jie atsimerkė ir žvalgėsi po klasę. Mergaitė galiausiai prisiminė, kad viskas tik iliuzija. Na žinoma, juk niekas vienuolikmetės nesiųstų į atvirą kosmosą...
Galiausiai, žinoma, dar prieš tai tyliai sau perskaičiusi ir įsitikinusi, kad šis žodis jai ištariamas, mergaitė mostelėjo lazdele ir perskaitė burtažodį:
-Ogonius!
Netrukus priešais ją pasirodė nedidelė holograma ir mergaitė ne iš kart suprato, kad turi stengtis įsiminti viską ką mato ir, kad neturi tam daug laiko. Vaizdas priešais ją atrodė toks gražus. Atrodė kaip į viršų besiruošiantis kilti paukštis, plačiais milžiniškais, liepsnas primenančiais sparnais ir ilga raudona, kaip besileidžianti Saulė, uodega.
Klara suprato kodėl tas ūkas buvo pavadintas Feniksu.
O paskui ji suprato, kad laikas pasibaigė ir ji atsidūrė kosmose.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Ashley Shaw Liepos 20, 2018, 06:53:47 pm
Netrukus visi kibo į darbus. Aišku, nėra ko laukti, pamoka juk netrunka tiek jau ilgai, jog spėtum ir numigti valandėlę, ir įvykdyti paskirtas užduotis. Žinoma, gali teikti prioritetą miegui, tačiau tikriausiai tokiu atveju būtų pasiūlyta grįžti į savo kambarį, o pamokon ateiti išsimiegojus.
Išvydusi, kaip daugumos sąmonė palieka kūną ir, tikriausiai, dabar jau nardo po atvirą kosmosą, Ashley susivokė klasėje esanti viena. Šios dalies ji bene labiausiai nemėgo. Sekti tiksinčias laikrodžio rodykles kaštonplaukė nebenorėjo - pagailo galvelės. Kitos veiklos profesorė, deja, nelabai ir neturėjo. Tiesa, išversta pieštukinė vis dar gulėjo ant jos stalo. Šyptelėjusi, ši atsisėdo į kėdę bei pamažu ėmė rinkti rašymo priemones. Galbūt ji turėjo įsižeisti, galbūt nusistebėti tokiu elgesiu, tačiau dabar mergina tik šypsojosi ir atsargiai rankiojo daiktus. Šiai įdėjus pieštukinėn paskutinįjį rašiklį, ėmė busti ir pirmieji mokiniai. Žvilgtelėjusi į laikrodį, mergina įsitikino, jog dar ganėtinai anksti. Na, tačiau kuo greičiau, tuo geriau. Apžvelgdama kiekvieną sugrįžusįjį, mergina pagiriamai jam šypteldavo. Penkiolika minučių, - užmetė akį laikrodin.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Klara Severova Liepos 20, 2018, 09:00:14 pm
Atvirame kosmose Klara ne iškarto susigaudė kas vykstą. Ji jautėsi lengva kaip plunksnelė viduryje... spalvų gausybės. Violetinė, raudona, ruda, mėlyna, rožinė... tiek daug spalvų, kai kurių net ir pati svajotoja negalėtų apibūdinti. O dar žvaigždės! Nedideli spindintys taškeliai, tarsi kokios dulkelės. Vienoj, kitoj vietoj tingiai besisukančios milžiniškos planetos. O pažvelgusi žemyn po savimi ji iš siaubo aiktelėjo. Ji grynai, to žodžio prasme, kabojo viduryje kosmoso. Mergaitės kojos pradėjo linkti ir virpėti. Ji žinojo, kad tai iliuzija, bet jos smegenys ir savisaugos instinktas su tuo nesutiko! Ją apėmė tokia keista baimė, kad mergaitė tiesiog susirietė į kamuoliuką ir stipriai užsimerkė. Pasidavė kosmosui.
Ir kurį laiką ji taip sklendė kosmosu bijodama prasimerkti, kai jos veidą, rankas pradėjo kažkas šildyti, tarsi ji sėdėtų prie laužo. Pirma mintis jai atėjusi į galvą, buvo ta, kad ji artėja prie Saulės. Tik tada ji prisiminė ūką, kurio turi ieškoti.
Įsidrąsinusi mergaitė atsimerkė ir pažvelgė priešais save. Iš pradžių ji pamatė tik raudonas liepsnas, bet išsitiesusi ir pakėlusi galvą, mergaitė pastebėjo kylančio paukščio kontūrus. O tas paukštis atrodė dar gražiau negu toje hologramoje. Raudonos maišytos su oranžine liepsnos šoko kažkokį Klarai paslaptingą šokį. Liepsnojantys sparnai didingai išplėsti, galva iškelta. Mergaitė prisiminė visus pasakojimus apie iš pelenų prisikeliantį paukštį.
O kai pažvelgė į jį atidžiau pastebėjo netgi žarijas ir anglis primenančias planetas ir lyg žiežirbas atrodančias žvaigždes. Kaži ar ten yra gyvybė, viskas, rodos, ten tiktais degė.
Ji dar ir toliau besigėrėtų šiuo įspūdingu vaizdu, bet Klara prisiminė ką turi padaryti.
-Ulin,-ištarė mergaitė burtažodį ir mostelėjo lazdele ūko pusėn. Ir lazdelė, tarsi dulkių siurblys, sugėrė ūką.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Bastiano Zuccarelli Liepos 20, 2018, 09:03:16 pm
   Kaip Marcus'as be astronomijos? Aišku, kad be šansų. Grifiuką traukė žvaižgždės ir dangus. Kartkartėm pasijusdavo ne toks vienišas tik žiūrėdamas į naktinį dangų. Todėl kulnas už kulno ir berniukas atsidūrė astronomijos bokšto kabinete pas savo koledžo vadovę. Kita vertus, šiek tiek daugiau drąsos Marcus'ui suteikė tai, kad gana sėkmingai bendravo ir bendradarbiavo su koledžo draugėmis per žiobarotyros pamoką.
   Teorinę dalį vaikis pratylėjo, mat nė nenumanė, kas tas ūkas, o štai praktikoje gavo truputį padirbėti. Ūkai. Nuėjęs pas mokytoją Marcus'as pasiėmė pirmą pakliuvusį lapelį. ,,Raganos galva", - skelbė užrašas ant jo. Pakliuvo toksai superinis, reikėtų tikėtis, kad klasėje nėra feminisčių raganų. Ot tai pakiltų vėjelis...
   - Geworen, - sumurmėjo Marcus'as labai jau keistą burtažodį. Ūko holograma netrukus suspindo priešais berniuką. Ką gi, reikėjo pripažinti, kad ūko pavadinimas buvo taiklus. Lyg aukštyn žvelgianti senstelėjusi ragana iš žiobarų pasakų. Berniukas šyptelėjo. Rodos, šį ūką atrasti bet atpažinti sunku nebus. Kita vertus... Juk jis naršys visą visatą, ar ne? O ši begalinė...
   Laikas ištirpo žaibiškai, o Marcus'ą apgaubė žėrinti tamsa...
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Europa Ziegler Liepos 20, 2018, 11:02:20 pm
     Europėlė tyliai sėdėjo savo vietoje ir klausėsi, ką kalba profesorė Tonks bei mokiniai. Šios astronomijos praktika mažylei pasirodė visai įdomi, nors, tiesą sakant, mergaičiukė norėtų daugiau tikrų pamokų, o ne tokių, kur viskas daroma bala žino kur. Argi nebūtų smagu kokią naktį kartu su profesore ir mokiniais išeiti į lauką stebėti žvaigždžių ir ieškoti žvaigždynų? Kad ir kaip ten bebūtų, baltapūkė labai nesiskundė ir ramiai nužingsniavo prie profesorės stalo pasiimti lapelio.
Citata
„Dievo akis“

Helix

     Perskaičiusi, kas buvo lapelyje, antrakursė grįžo į savo vietą ir, mostelėjusi burtų lazdele, ištarė kiek ryškiau parašytą žodį, kuris, spėjo, ir buvo burtažodis.
-Helix,- prieš pilkas dvylikametės akis išdygo ūko holograma. Ir tikrai, šis buvo panašus į akį, galbūt nebūtinai dievo, bet tikrai akis! Po penkiolikos sekundžių hologramos stebėjimo, ši dingo, o Europėlė buvo iškelta į dangų, kuriame matėsi tūkstančiai, ne, milijonai žvaigždžių ir įvairiausių kitų dangaus kūnų, tarp kurių klastuolė turėjo rasti „Dievo akį“.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Lisette la Claire Liepos 20, 2018, 11:03:39 pm
Danguje, kurį prieš savo mėlynas ir dideles akis matė klastuolė, buvo daugybė ūkų ir dar bala žino ko... Ir kaipgi dabar septyniolikmetei surasti tą raganą? Daug laiko irgi nebuvo, juk pamoka su galu... Visgi Lisetė, geras dešimt minučių pasiknaisiojusi danguje, surado tą violetinį raganos veido profilį. Iš didelio žalio megztinio kišenės išsitraukusi burtų lazdelę, klastuolė nukreipė ją į Raganos Galvą:
-Ulin,- burtų lazdelė tarsi koks siurblys įtraukė violetinę dėmę iš naktinio dangaus, ir Klastūnyno globotinė sugrįžo į astronomijos klasę. Panašu, kad dauguma mokinių jau baiginėjo darbą. Žinoma, o kaip kitaip, juk septyniolikmetė tiek laiko sugaišo bandydama surasti tą prakeiktą Raganos galvą!
-Nilu,- susierzinusi dėl užtempto laiko ištarė, ir prieš ją bei kitus klasėje buvusius mokinius išniro tokios raganos, kokią vaizduoja knygose bei animaciniuose filmuose, profilis. Dar sekundėlę šitaip stovėjusi, Lisetė nuleido lazdelę žemyn ir atsisėdo į savo vietą laukti pamokos galo.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Europa Ziegler Liepos 20, 2018, 11:15:26 pm
Laimei, ilgai ieškoti neteko. Matyt šis ūkas buvo pavadintas „Dievo akimi“, nes yra itin didelis ir ryškus... Europėlė visai neskubėjo, juk turėjo beveik visą pamoką, tad dar įdėmiai apžvelgė dangų. Kiek čia įvairiausių žvaigždžių: vienos ryškesnės, kitos blausesnės, vienos mažesnės, kitos didesnės. Vaje! Nuo tokios gausybės net galva sukosi. Dar sekundėlę apsidairiusi, dvylikametė vėl susirado savo ūką ir burtų lazdelę nukreipė į jį:
-Ulin,- „Dievo akis“ buvo saugiai uždaryta Klastūnyno globotinės lazdelėje, o pati mokinukė grįžo į Astronomijos klasę. Dauguma mokinių, panašu, jau buvo baigę darbą, tačiau vis dar sėdėjo klasėje, o tai reiškė, kad Europa grįžo pačiu laiku.
-Nilu,- iš lazdelės išlindo ir klasės viduryje ėmė kyboti ūkas, panašus į akį. Įsitikinusi, jog profesorė Tonks spėjo pamatyti, kad darbas atliktas, baltapūkė atsisėdo į savo vietą ir, rankomis pasirėmusi galvą, laukė, kol baigsis pamoka.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: kablelis Liepos 21, 2018, 07:23:12 pm
Stevie įdėmiai klausėsi praktikos ir jautėsi šiek tiek nusivylusi. Nors tai buvo jos mėgstamiausia pamoka, mergaitei pradėjo čia kažko trūkti. Ji buvo gerokai nustebusi ir nepatenkinta, kad pirmoji astronomijos pamoka buvo sujungta su kerėjimu. O dabar dar negavo visų taškų už teorinį klausimą... Teks bent praktikoj atidirbti pagalvojo Stevie ir lėtai nuslinko išsitraukti lapelio. Kaip jau buvo pripratusi, ji nežiūrėjo, ką traukia, bet žvilgtelėjusi ji vėl pajuto nusivylimą: mergaitei kliuvo Katės akies ūkas, o antrakursė kačių tiesiog negalėjo pakęsti. Na, kai sekasi, tai sekasi. Stevie žinojo, kaip atrodo jai reikiamas ūkas, tačiau dėl visa ko ji ištarė burtažodį ir žvilgtelėjo į hologramą. Jis atrodė taip, kaip antrakursė ir tikėjosi. Palaukusi dar dešimt sekundžių, kurias ji nebežiūrėjo į ūką, Stevie pajuto esanti atvirame kosmose. O šis vaizdas vis dėlto vertas pastangų ateiti į astronomijos pamokas susižavėjusi pagalvojo Stevie. Vaizdas buvo tiesiog nuostabus. Mergaitė tik strykčiojo iš vienos vietos į kitą, kad galėtų kuo ilgiau pasižvalgyti. Vis dėlto ji po kiek laiko prisiminė, kad šiuo metu yra pamokoje ir kad reikia atlikti užduotį. Grifiukė ne be nusivylimo pasileido ieškoti jai reikiamo Katės akies ūko.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Matthew Turner Liepos 21, 2018, 07:28:11 pm
Neįmanoma čia gauti visų taškų piktinosi Matthew, kai profesorė Tonks vardino taškus už teorinę dalį. Kaip tada iš viso įtikti? Ir ko aš čia atėjau? klausinėjo savęs berniukas. Išgirdęs praktinę užduotį jis kurį laiką galvojo tiesiog nieko nedaryti ir maištauti. Tačiau netrukus jis suprato, kad išeiti iš klasės neišdrįs, o sėdėti ir nieko neveikti tiesiog neįdomu. Dar neįdomiau negu astronomijos pamoka... Tad galiausiai nupėdinęs iki profesorės stalo, kur buvo ne tiek jau daug lapelių, Matthew pasiėmė vieną iš jų ir perskaitė, kad jam atiteko Šiaurės Amerikos ūkas. Lengva. Juk jis turi būti panašus į Šiaurės Amerikos ūką pagalvojo Matthew. Jis išsitraukė lazdelę ir ištarė:
- Niujorkas-Sietlas-Dalasas.
Nieko neįvyko. Žinoma pagalvojo Matthew ir pabandė dar kartą. Šį kartą pasisekė geriau: holograma pasimatė, tačiau ji buvo labai neryški, tad pirmakursiui buvo sunku gerai įsiminti, kaip atrodo ūkas. Jis tikėjosi, kad šis bandymas nebus užskaitytas, tačiau praėjus penkiolikai sekundžių jis pasijuto esantis kosmose, kuriame buvo daugybė ūkų. Tiesiog nuo-sta-bu.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: kablelis Liepos 22, 2018, 01:05:38 am
Stevie niekaip negalėjo rasti ūko. Kai ji pamanė, kad jau rado, paaiškėjo, kad ten Pelėdos ūkas. Vėliau antrakursei pasirodė, kad Katės akies ūkas paprasčiausiai nuo jos sprunka. Stevie įsivaizdavo, kad, ko gero, visi kiti jau seniai grįžo į klasę ir tik ji čia dar klaidžioja po kosmosą. Ką gi, aš nuolat kaip ateivė vaikštau ir nieko nematau. Ko gero, nekeista, kad užsilikau ir beveik tikrame kosmose nusišaipė iš savęs grifiukė. Pagaliau ji pamatė kažką, kas tikrai turėjo būti Katės akies ūkas. Jeigu ne, aš jo nebeieškosiu pagalvojo Stevie, mintyse prakeikdama visas pasaulio kates. Kita vertus, kaip aš grįšiu į klasę, jeigu nerasiu to prakeikto ūko? Stevie piktokai susimąstė, ką pagalvotų profesorė Tonks, jeigu Stevie negrįžtų į klasę. Nors gal net nepastebėtų. Jeigu jau neduoda maksimumo už teoriją... vis dar įskaudinta dėl to vienintelio prarasto taškelio galvojo Stevie. Vis dėlto spėlioti, ar profesorė Tonks pastebėtų, kad Stevie negrįžo, neteks, nes ūkas, kurį pastebėjo grifiukė, ir buvo jai reikiamas ūkas. Stevie prisiartino prie jo ir garsiai pasakė:
- Ulin!
Bent kartą burtai pavyko iš pirmo karto. Ūkas klusniai "sulindo" į lazdelę. Netrukus Stevie vėl pasijuto esanti klasėje. Ji priėjo prie mokytojos ir ištarė:
- Nilu.
Katės akies ūkas išlindo iš lazdelės ir pakibo ore. Stevie su neslepiama neapykanta pažiūrėjo į vargšą ūką ir atsisėdo į laisvą suolą.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Matthew Turner Liepos 22, 2018, 01:33:01 am
- Accio! - sušuko Matthew, nes jis nė už ką nesitikėjo rasti jam reikiamą ūką. - Accio Šiaurės Amerikos ūkas!
Nieko neįvyko. Pirmakursis nepatenkintas žvalgėsi. Jis lyg ir suprato, kad čia yra gražu ir jis galėtų tuo pasimėgauti. Tačiau Matthew labiau rūpėjo padūsauti, kaip jam viskas nesiseka ir koks sudėtingas yra gyvenimas. Kodėl tas ūkas negalėjo normaliai matytis? Juk kerus ištariau. Ir kaip aš galiu per penkiolika sekundžių įsiminti, kaip atrodo ūkas, kai jie visi yra tokie panašūs?
Matthew kurį laiką nedarė nieko. Netgi nesipiktino. Tiesiog stovėjo ir nejudėjo. Po kurio laiko pirmakursis suprato, kad kažkaip į klasę vis tiek grįžti reikės. Todėl jis nutarė šiek tiek paieškoti Šiaurės Amerikos ūko, o, jeigu ką, parsigabenti bet kokį. Juk ūkas nežinos, kas buvo parašyta ant lapelio, ar ne? paklausė savęs Matthew. Kurį laiką jis apžiūrinėjo ūkus, tačiau nė vienas jam nepriminė tos hologramos, kurią berniukui pavyko iškviesti. Turbūt dėl to, kad aš jos negalėjau tinkamai matyti pagalvojo Matthew. Netrukus jis pamatė kažkokį raudoną ūką, o, kiek prisiminė, holograma buvo lyg ir šiek tiek rausva. Tiks.
Pirmakursis prisiartino prie ūko ir, išsitraukęs lazdelę, pasakė:
- Ulin.
Ūkas nė krust. Matthew kilstelėjo antakius ir pakartojo kerus. Šį kartą ūkas krustelėjo, bet į lazdelę nesusigėrė.
- Ulin! - dar kartą sušuko Matthew, šį kartą garsiau. Pagaliau piktai pagalvojo, kai lazdelė sugėrė ūką. Matthew grįžo į klasę ir kurį laiką tik stebėjo, kaip kiti pristato savo ūkus. Berniukas pagalvojo, kad, jeigu ką, pasakys, kad lapelį pametė, nors neabejojo, kad taip apgauti mokytojos nepavyks. O gal čia tas ūkas vis dėlto? pagalvojo Matthew ir ne be jaudulio ištarė:
- Nilu.
Ūkas išlindo iš lazdelės, tačiau Matthew pasirodė, kad jis yra visiškai nepanašus į tą hologramą, kurios, tiesą sakant, berniukas visai neprisiminė. Bet ji tikrai atrodė kitaip niūriai pagalvojo Matthew.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Davina Malburn Liepos 22, 2018, 10:55:24 am
 Davinai atsiradus klasėje ji buvo kiek sutrikusi. Tas visas grožis pranyko iškart vos sugavus ūką, tačiau mergaitė žinojo jog ji dar jį pamatys kai parodys visai klasei. Ją tebe žavėjo kosmosas, tad apsilankymas jame buvo išties nuostabi pramoga.
Mergina lėtai priėjo prie mokytojos stalo ir ištarė burtažodį. Mergaitės lazdelės galas sutvisko.
-Nilu. - ūkas staiga lyg išsilaisvindamas pasklido po visą patalpą. Jis ėmė klajoti virš mokinių galvų, klajojo lyg dvasia neberandanti kūno, tačiau po truputį tas ūkas ėmė panašėti į ašarą.
Pirmakursė sutrikusi žvalgėsi aplink, tačiau staiga ūkas ėmė trauktis ir sustojo ties mergina, ašaros pavidalo. Jis tviskėjo lyg deimantas, tačiau Davina kažko neįžvelgė jame, tam nuostabiam ūkui trūko spalvų kokias matė visatoje. Trūko kosmoso galybės ir žvaigždžių šviesų..
Kiek susikrimtusi pirmakursė vis dar žvelgė į ašaros formos ūką. Davina visą gyvenimą prisimins raibuliuojančius ūkus, žvaigždes spindinčias danguje bei planetas kurios sukiojosi netoliese..
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Klara Severova Liepos 22, 2018, 01:54:01 pm
Šilumą staigiai pakeitė vėsa ir mergaitės oda ir vėl pašiurpo. Atsimerkusi jai prireikė laiko kol apsiprato su pasikeitusia aplinka. Ji jautėsi tarsi sapne arba lyg matytų viską pro pilkšvą šydą. Visos spalvos atrodė tokios blausios ir netikros, o ji jautėsi tokia sunki tarsi koks akmuo.
Atėjus jos eilei pristatyti savo ūką mergaitė atsistojo priešais kitus mokinius ir neleisdama sau delsti ištarė burtažodį:
-Nilu,-iš pradžių po klasę pasklido šiluma, o tik vėliau pasirodė ir pats ūkas visa savo didybe. Mergaitė pasitraukė į šoną leisdama profesorei ir mokiniams pamatyti ūką. Po kurio laiko, ūkas pranyko ir mergaitė grįžo į savo vietą. Ji padėjo galvą ant rankų ir stebėjo kaip kiti mokiniai pristato savo ūkus, bet ji nieko negirdėjo. Jos mintys vis sukosi apie pasaulį ir, kad ji tik nedidelė jo dalis.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Elride Endlercat Liepos 22, 2018, 08:49:56 pm
Elridė kaip kažkokį kvailį nužvelgė šalia atsisėdusi vaikinuką. Jai jis elgėsi labai labai keistai. Jam viskas gerai? Nužvelgusi dar kartą mergaitė tik pavartė akis palaikydama jį nevispročiu. Slėptis po stalu? Juokinga.
Prasidėjus praktikai mergaitė lėtai, neskubėdama patraukė link profesorės stalo. Ko tik žmonės neprisigalvoja... Pasirąžiusi ji pasiėmė lapuką ir patraukė atgal į savo suolą. Jai tikrai buvo keista sėdėti prie to grifo, tačiau mergina pasistengė nekreipti į jį dėmesio. Perskaičiusi pavadinimą mergaitė patraukė pečiais, nors tikėjosi kažko mandresnio.
-Kretva ornian-ištarusi burtažodį, kuris taip pat buvo ant lapelio, nors jai atrodė gan juokingas, Elridė bakstelėjo lazdele. Pasirodžiusi holograma mergaitę nustebino, ji turėjo vos penkiolika sekundžių, o tas ūkas jai buvo toks gražus. Jis priminė tą nuostabų vaizdą, kai vakare saulė jau būna beveik nusileidusi už horizonto ir dangų nudažo visokiausiomis spalvomis, tik ūke nebuvo jokios oranžinės, ar raudonos, tai buvo lyg debesis nusidažęs violetine ir mėlyna spalvomis.
-Ogo...-išsižiojusi mergaitė visai pamiršo, kad jai reikia tą ūką įsiminti. Ji pateko į nesvarios būsenos erdvę, kur beje, jai ne per labiausiai patiko. Viskas, ką žinojo mergaitė, tai, kad tas ūkas labai gražus ir kad jis yra oriono ūkas. Pamačiusi kosmose esančią šiukšlę ji rankomis pasiyrė iki jos ir atsispyrė kažkur tolyn.
Elridė nežinojo, ką turėtų daryti, ji nesuvokė, kaip tas ūkas turėtų atrodyti tikrovėje, ar jis tikrai yra tokių nuostabių spalvų, o galbūt, kai jį išvys ūkas pasipildys dar daugiau spalvų?. Ji mintyse grįžo į klasė ir susivokė, kad visgi įsiminė tą nelemtą ūką, nes turėjo jį galvoje. Žaliaakė vis dar buvo nustebus, koks jis gražus, o ir tos spalvos... Pagaliau ji atsimerkė, nes susivokė, kad iš minčių ūko neištrauks ir teks jį atrasti. Mergaitė atsispyrė nuo dar vienos šiukšlės, pasitaikiusios po kojomis, kai ėmė matyti kažką, kas priminė, tą nuostabų vaizdą matytą klasėje.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Oliver Van Ray Liepos 22, 2018, 09:17:09 pm
   Oliveris sustingo stebėdamas keistus padarus, kurių kiekvieną sekundę daugėjo dvigubai. Stipriai rankoje sugniaužęs lazdelę jis paleido kerus į vieną iš ''tarakonų'', bet tas nė nemirktelėjo. Netrukus mokinys jau buvo apsuptas galybe šlykščių gyvių, ir pasijuto kaip niekad mažas ir bejėgis. Vienintelė likusi išeitis buvo grįžti į kosmosą, tad klastuolis melsdamasis, kad pavyktų, ištarė tą patį burtažodį, kurį panaudojo ir lengvam nusileidimui. Netrukus jis ėmė po truputį kilti, stengdamasis lazdelę išlaikyti nukreiptą į save. Nudelbęs žvilgsnį žemėn dar spėjo pamatyti atgal į žemę sulendančius ''tarakonus'', kol galiausiai planeta pasiliko tokia pat tuščia kaip atrodė ir anksčiau. Žaliaakis giliai įkvėpė ir iškvėpė, bandydamas nuraminti vis dar smarkiai besiplakančią širdį ir vis dar negalėdamas patikėti ką tik įvykusia bene didžiausia jo gyvenime keistenybe. Grįžęs atgal į kosmosą Oliveris vėl ėmė žvalgytis. Omegos ūkas tarsi šaipėsi iš berniuko niekaip nepasirodydamas. Eh, vistiek nieko kito nelieka. Vienuolikmetis nusprendė tiesiog plaukti kosmosu, tikėdamasis, kad galiausiai suras ko ieško.
Keista, o gal ir visai nekeista, bet kosmose mokinio laikrodis neveikė. Net ir negalėdamas tiksliai sužinoti laiko, jautė, kad greitai pamoka baigsis ir jam į klasę reikės grįžti tuščiomis. Beprarasdamas viltį klastuolis pagaliau pamatė ieškomą ūką ir vos nesušuko iš džiaugsmo. Jis pradėjo dar stipriau irtis, artindamasis prie Omegos ūko dar greičiau. Ir štai, po ilgo ieškojimo, prieš jį plaukiojo nuostabus vaizdinys.
   - Ulin, - nieko nelaukdamas ištarė.
   Ūkas tuoj pat ėmė lįsti į burtų lazdelę, o jam galutinai išnykus, Oliveris vėl pasijuto mieguistas. Šį kart jis nesipriešino ir pats užsimerkė, pajusdamas po jo kūną dvelkiantį lengvumą. Tačiau tas lengvumas tuoj pat dingo ir vietoj jo rudaplaukis pajuto kietą pagrindą ir kažką skysto, tekančio iš jo burnos. Jis lėtai pravėrė akis, pamirksėjo, o pamatęs priseiliotą stalą nusivalė lūpas ir nusipurtė. Niekad nemanė, kad kažkada seiliosis per miegus. Šlykštu. Išsitraukęs lazdelę mokinys pasekė kitų pavyzdžiu ir nužingsniavo prie profesorės stalo (jau visai pamiršęs apie nuverstą pieštukinę).
   - Err... Kaip ten... Ehm, nilu!
   Iš lazdelės ėmė veržtis ūkas, pripildydamas visą kambarį. Žinoma, buvo matyti mažesnė jo versija, tačiau tiksli iki paskutinės žvaigždelės. Vis gi, kad ir kur patalpintum žalią su raudonu Omegos ūką, gražiausias jis visąlaik bus kosmose. Pirmakursis vos spėjo paskutinį kartą žvilgtelėti į ūką, kai tas išnyko, šį kart nesulįsdamas atgal į lazdelę. Nuslinkęs link suolo Oliveris paskendo savo mintyse. Vis gi, pamoka buvo gan linksma. 
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Elride Endlercat Liepos 22, 2018, 09:32:34 pm
Atsispyrusi nuo dar vienos po kojomis pasitaikiusios šiukšlės Elridė išsižiojo. Ten tikrai buvo tas ūkas, kurio jai reikėjo. Daugybė žvaigždžių, daugybė spalvų... Mergina grožėjosi tuo vaizdu visiškai pamiršusi užduotį. Jis jai kiek priminė menininkų paveikslus, kur nelabai suvoksi, kas pavaizduota, bet vaizdinys vis tiek gražus. Žiūrėdama į jį mergaitė ėmė ieškoti kažkokios formos, tai buvo kaip didelis debesis, o vaikystėje ji mėgo juos stebėti, nes jie priminė kažką formomis. Ūkas priminė kriauklės formą, bet tokią didelę ir gražią... Elridė tik tada suprato, koks didelis tas ūkas yra.
Toliau grožintis merginai toptelėjo, kad reikia pabaigti užduotį, o ūku galės pasigrožėti ir klasėje. Tik bėda, kad mergaitė nelabai atsiminė, kokį burtažodį reikėjo naudoti. Išsitraukusi burtų lazdelę  ji klaidžiojo mintyse. Po  minutės Elridė pajautė, kaip ėmė kaisti jos žandai. Kadangi ji negebėjo atsiminti burtažodžio grifę suėmė didžiulis nervas, dėl ko ėmė mušti karštis. Bet įvyko nušvitimas, ar kažkoks stebuklas. Ji atsiminė pirmą raidė, o po jos ir kitas.
-Ulin,-su džiaugsmu ištarusi burtažodį mergaitė stebėjo, kaip išnyksta tas ūkas. Ji užsimerkė, nes nelabai mėgo to vaizdo, kai keičiasi aplinka, ir pajautė, kaip atsidūrė klasėje. Šiek tiek labiau atsipalaidavusi baltapūkė jau žinojo, kokį burtažodį turės panaudoti, tad per daug nesinervavo.
-Nilu,-burtažodis suveikė, o Elridė galėjo vėl žavėtis tuo nuostabiu ūku. Tikrai, kaip kriauklė... Ir tokia graži... Mergaitė atsisėdo į suolą ir ėmė laukti pamokos pabaigos.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Bastiano Zuccarelli Liepos 22, 2018, 09:51:24 pm
   Tos teleportacijos sekundės ir laikas, kol akys priprasdavo prie pasikeitusios aplinkos, Marcus'ui atrodydavo nuostabios. Šiek tiek baugios, bet užpildytos žavingu laukimu ir jauduliu. Kol akyse buvo tamsu, vaikis vaizduote atkūrinėjo ūką, kurį matė holo... Iliuzijoje? Nebeatsiminė, kaip tas daiktas vadinosi. Nors tai kaip ir nebuvo esmė.
   Berniuką supo beribės kartkartėmis tai šen, tai ten sublizgančios kosmoso platybės. Apsidairęs grifas sutriko, mat tikrai nė nenumanė, į kurią pusę jam keliauti. Pasklendė truputį į kairę, tuomet į priekį, apsidairė dar sykį. Visi tolimiausi horizontai buvo juodi. Daryk ką nori. Atsidusęs vaikis sklendė į bet kurią pusę toliau. Bala nematė. Gal netyčia ras.
   Po kelių minučių sklendimo ir žvalgymosi Marcus'as mažumėlę aptingo, o jo dėmesys atbuko. Kaži, ar įmanoma beribėje visatoje ką nors rasti.
   Sako, likimas - labai jau nenuspėjamas dalykas. Kai Marcus'as visai sulėtėjo ir sustojo, jis netyčia apsivertė ore. Tai, ką išvydo aukštai virš savęs, suteikė vilčių. Daugybė šviesos, tik toji šviesa bent jau iš apačios atrodė beformė. Pakilęs Marcus'as kurį laiką it maitvanagis suko ratus aplink šį ūką, bet po kiek laiko nusprendė, kad tai tikrai ne tas, kurio jam reikia. Tad dabar dairėsi jau ir aukštyn, ir žemyn.
   - Po paraliais, - keiktelėjo jis, išvydęs raganos viršugalvį praktiškai ten, kur jis, ko gero, buvo dar pačioje pradžioje užduoties, kai pateko į šią iliuziją. Laukė nemažas skrydis atgal.
   - Ulin, - tarė jis, kai atkeliavo, ir visas ūkas kaip dulkių siurbliu buvo įtrauktas į burtų lazdelę. ,,Kažin, o galiu jį pasilikti?" - pamintijo Marcus prieš pat grįžtant į klasę. Visgi atsidūręs suole nusprendė pasielgti sąžiningai.
   - Nilu, - pasakė, išburdamas ūką prieš Ashley Tonks. Ūkas vėl buvo praktiškai toks pat mažas, kaip ir tas, kurį jam teko pamatyti pamokos pradžioje. Iliuzijai tirpstant ore grifiukas atsiduso ir nuėjo į savo vietą.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Bella Foun Liepos 22, 2018, 09:56:42 pm
Teorinę dalį Bel leido sau praleisti. Na, neišmanymas, kalbant apie ūką, ėmė viršų, tad tiek jau čia to leidimo. Visgi kitų atsakymus mergiotė sekė. Ir dar ne bet kaip, o atidžiai. Aišku, prieš pradedant kalbėti profesorei, visą anksčiau girdėtą informaciją tamsiaplaukei teko pamiršti. Na, žinote, mažiau painiavos.
Išklausiusi užduoties, dvylikametė nusprendė pradėti dirbti. Pamažu nutipenusi prie profesorės stalo, mergiotė pasičiupo vieną iš lapelių bei grįžo suolan.
- Hantel, - perskaitė burtažodį ir durė lazdele į orą.
Suspindusioje hologramoje mergiotė išvydo gelsvą bei raudoną. Tai viskas, ką jai pavyko įsiminti. Na, tačiau to juk turėtų pakakti - vargu, ar kosmose bus Hantelio ūko kopijų. Penkiolika. Tamsa. Aplink skraidančios uolienų atraižos, taip ir laukiančios, kol galės kliudyti antrakursę bei nusinešti jos mieląją galvelę ir.. Sunkumas ant plaučių. Būtent todėl Bel nenorėjo čia ilgėliau užsilikti. Šiaip ne taip prisitaikiusi judėti, paauglė apsižvalgė - jos dešinėje, ganėtinai toli nuo pačios grifės bolavo pienės geltonio ir kraujo raudonio spalvos dujų telkinys. Iš toli jis atrodė nepaprastai. Su deguonies stygiumi ilgakasė pagaliau prisiyrė prie ūko. Sušnabždėjusi reikiamą burtą, grifė stebėjo, kaip lazdelė pamažu susiurbia dujas. Klasė.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Grinčas Drakundukas Liepos 22, 2018, 10:40:12 pm
Vis dar giliai kvėpuodamas Drakundukas ilgą laiką tylėjo ir klausėsi mokytojos pasakojimų apie ūkus, tačiau jam vis dar buvo neramu, ką galėjo pagalvoti šalia sėdėjusi grifų gūžtos narė, bet nesiryžo jos užkalbinti, todėl liko sėdėti po stalu ir tyliai sau mintyse galvoti apie baisų pasaulį. Netrukus pasigirdo Grinčo ausyse antroji praktinė užduotis. Tyliai išropojęs iš po stalo keturiomis ir atsistojęs, jaunuolis nusivalė baltomis dulkėmis apsitrynusius nuo grindų kelius ir po to lėtai priėjo prie mokytojos stalo, kuriame buvo stalčiukas su burtažodžių lapeliais. Burtažodžių nebebuvo labai daug, todėl Drakundukui, nebuvo sunku išsirinkti. Vos ištraukęs lapelį, jį išvyniojo delnuose ir į jį žiūrėdamas įdėmiai stengėsi ištarti aiškiai burtažodį:
- Magnel elbus, - vos ištaręs burtažodį berniukas stengėsi stovėti stipriai ant žemės ir netrukus lazdelę nukreipė į lentą: čia pasirodė hologramos  pavidalo Tarantulo ūkas. Berniukas liko stovėti sustingęs: jį žavėjo ir gąsdino matomas vaizdas, kuris atrodė, kad truks amžinybę. Tarantulo ūkas buvo be galo šviesus jeme mirgėjo mažos tarsi taškeliai, sustingę laike, žvaigždės. O protarpiais matėsi šviesiai mėlyna susimaišiusi su geltonais, rudais spalvos rūkais. Pats ūkas buvo išsidriekęs į netvarkingą formą, mažumėlę primenančią medžio šaknis. Tai buvo reginys, kuris truko vos penkiolika sekundžių. Kai jos prabėgo, visas šis stebuklas pranyko. Staiga berniukas ėmė jausti, kai jį apleidžia žemės trauka, kai jis pakyla, kai šalia stovėjusi mokytoja ir esanti aplinkui klasė pavirsta į dulkes: vaizdas aptemsta, o jo vietoje iškyla juoda beorė, bekraštė erdvė, kurioje netrukus ima ryškėti pamažu žvaigždės, planetos, taškeliai. Grinčas labai išsigando: jis nenumanė, į kurią kryptį skristi, todėl norėjo rėkti ir spardytis, bet jis sklendė ore tarsi balionėlis, kurį vis gaudavo per savąjį gimtadienį...
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Bella Foun Liepos 22, 2018, 11:28:07 pm
Išvydusi klasę, antrametė giliau įkvėpė oro. Ji ir vėl pilnavertiškai mėgavosi deguonimi girdama save, jog puikiai išsisuko neuždusdama kosmose. Tiesa, kabinete miegantys hogiečiai Bel sumėtė - negi tai tebuvo haliucinacija? Na, geriau pagalvojus, mokykla juk nesiųstų mokinių į atvirą kosmosą. Tai žinoma..
Tačiau nepaisant to, kelių jos bendraklasių darbai buvo išties įspūdingi. Atsilikti grifė nenorėjo, todėl, palaukusi, kol eilė atsilaisvins, pakilo iš vietos ir pati Foun. Priėjusi kiek arčiau profesorės, ši sušnabždėjo:
- Nilu.
Dar neseniai kosmose matytas ūkas dabar kabojo klasėje. Keista, tačiau išlindo iš lazdelės nepakitęs. Prieš pradėdama kalbėti, mergaitė įsižnybo sau į ranką, norėdama įsitikinti, jog tai nėra tik dar viena iliuzija.
- Hantelio ūkas, - žvilgtelėjo į profesorę. - Planetiškasis ūkas, esantis Laputės žvaigždyne. Šis ūkas nuo Saulės nutolęs 125000 šviesmečių, - trumpai apibūdino, vildamasi, jog to pakaks.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Grinčas Drakundukas Liepos 22, 2018, 11:32:25 pm
Grinčas vis dar sklendė kosmose. Jis vis dar negalėjo patikėti, kad yra kosmose ir gali jeme daryti, ką nori, todėl nusprendė pirmą sykį gyvenime būti savimi: pirmiausia jaunuolis iš džiaugsmo įsijautė į supermeną ir ėmė aplink, apsiversdamas kūlversčiu bei aukštyn galva sklandyti kosmose.  Jam be galo tai patiko, todėl taip sklendė keturias valandas iki kol ėmė jausti, kad jį kažkas traukia ir pamažu juntama gravitacija ėmė vis labiau traukti. Berniukas iš pradžių to negalėjo suprasti, bet priartėjęs per arti suprato, kad jį baigia įtraukti į save juodoji skylė, todėl ėmė ne savuoju balsu rėkti. Skylė jį traukė spirale, todėl tai buvo tarsi atrakcionas Grinčui, bet netrukus judėjimas spirale tapo per daug greitas: Burundukas jautė, kaip jo oda ėmė kaisti, o rūbai pamažu degti, todėl spiegdamas ir pasitelkęs kerus iš juodosios skylės ištrūko, kaip begalėdamas greičiau. Netrukus, pasiekęs šviesos greitį, Drakundukas, nesuprato, link kurios krypties jis skrieja, tik pajuto skausmą į veidą. Susiėmęs abejomis rankomis už nosies Drakundukas pajautė smalsumą, į ką jis atsitrenkė. Todėl nuskriejęs truputį toliau jis pamatė, kai jo atsimušimas pakeitė mėnulio trajektoriją ir palydovas ėmė skrieti nebe aplink žemę, o aplink Venerą. Išsigandęs jaunuolis ėmė atsiprašinėti žemės ir mėnulio, todėl atsiprašęs greitai nuskrido, kad jo nepastebėtų NASA ir neapkaltintų už tai. Po šio nutikimo  Drakundukas nusprendė daugiau nebetyrinėti kosmoso: jis nebenorėjo daugiau užsitraukti bėdų. Vos prisiminęs pamokos užduotį, dėl kurios jis atsirado kosmose, galiausiai ėmė ieškoti Tarantulo ūko. Tačiau pradžioje tikslo Drakundukui buvo sunku ieškoti ūko, mat jį traukė žvaigždės ir be galo didelis smalsumas susipažinti su stebuklais kupinu kosmosu. Bet beieškant ūko  kelionėje, Grinčas neišvengiamai regėjo daugybė nuostabių dalykų: jis lietė baltąją nykštukę, o beskriejant Magelano debesiu, palietė skriejančias, tamsiai mėlynai šviečiančias daleles, kurios priminė berniukui safyro gabalėlius. Vėliau Drakundukas pamatė be galo milžinišką saulę, o už jos pastebėjo besislepiantį gulbės žvaigždyną. Šie vaizdai jaunuolį privertė pasijausti tarsi sapne, iš kurio jis nenorėjo pribusti ir grįžti į žemę. Bekeliaudamas tamsiuoju ūku mažumelę jau pavargęs Drakundukas pastebėjo už tamsaus ūko esančius pirmuosius šviesiai rudus atspalvius. Priskridęs dar arčiau ir išsklaidęs su burtų lazdele tamsųjį ūką, galiausiai Drakundukas pamatė, tai ko ieškojo - tai buvo Tarantulo ūkas, kuris tikrovėje privertė jaunuolį išsižioti ir keletą akimirkų sklęsti vietoje. Netrukus priskridęs arčiau Berniukas siekė paliesti ūką, tačiau visa tai buvo dujos, todėl paliesti buvo galima tik žvilgsniu. Bet tas žvilgsnis buvo nuostabus jaunuoliui. Jis jautė tiek daug jausmų, kurie pynėsi vienas su kitu ir kartu varžėsi, kuris daugiau paveiks sielą. Akimirką trečiakursiui atrodė, jog jis pamiršo savąją užduotį. Bet greitai prisiminęs ją pajautė liudesį: jis nenorėjo grįžti į klasę ir būti tuo keistuoliu, kuriuo palaikė grifų gūžtos narė, jis norėjo būti savimi kaip kosmose buvo.  Keletą akimirkų pamąstęs apie gyvenimą, Drakundukas ištarė Ulin burtažodį ir visas šis ūkas, į kurį žvelgė Drakundukas ėmė nykti pamažu lyg aušra. Ūkas nyko. Jo spalvos darėsi blankesnės, jis prarado rudus, mėlynus, geltonus, violetinius atspalvius liko tamsa, kurią regėjo berniukas juodoje skylėje. Netrukus jaunuolis pajautė, kai krenta žemyn ir veidu į žemę ir atsitrenkęs susiprato, kad jis yra ant grindų, visas apdegęs ir juodai suodinas, o plaukai buvo atsistoję ant galvos. Susigėdęs Drakundukas atsistojo ir kosėdamas išsitraukė lazdelę tardamas nilu burtažodį, po kelių akimirkų lazdelė sušvytėjo, o klasėje pasklido be galo didelė gausybė spalvų, tačiau jos mažai guodė jaunuolį, kosmose matytas peizažas buvo labiau prie širdies Drakundukui. Po kelių akimirkų visos spalvos ėmė pamažu jungtis viena su kita, sudarydamos linkius, kilpas, išsimėtymus, tarpelius - tai buvo Tarantulo ūko formos. Kai jos baigė jungtis jaunuolis pristatė šį ūką:
- Tai tarantulo ūkas. Jo spalvos yra labai gražios. Manau, kad tai vienas iš netaisyklingosios formos ūkų, kurių yra labai daug kosmose, ir jo tėvas galėjo būti labai masyvi sprogusi žvaigždė. Bet kaip suprantu iš išsidėstymo gali būti, kad šiame ūke vyksta naujos žvaigždės gimimas, todėl išsidėstymas nėra tolygus ir paprastas, - baigęs kalbėti Drakundukas pasijautė tarsi profesorius, ir greitai nubėgo visas pajuodęs po suolu, pavalgyti, nes buvo be galo pasiilgęs kugelio, kurio taip ir nespėjo suvalgyti..Niam niam niam kugelis...
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Alisa Bagley Liepos 22, 2018, 11:53:03 pm
Rodos, ji nebuvo viena, kuri pratylėjo teorinės dalies metu. Toli gražu. O tai išties ramino grifę - ji niekada nenorėjo išsiskirti iš kitų. Taigi tyliai (kaip ir visi) išklausiusi kiekvieno atsakymo, mergiotė svarstė, iš kur atsiranda tokių visažinių? Na, o galbūt problema buvo ji pati - vakarais galėtų kokią knygą paskaityti, užuot švaistydama laiką miegui. Gal net apie ūką papasakotų..
Virškinti užduoties, o tiksliau užduočių, grifei ilgai neteko. Viskas buvo aišku. Pasiėmusi vieną iš paskutiniųjų lapelių, šviesiaplaukė grįžo į suolą.
- Titus, - išskaitė burtą ir bakstelėjo lazdele.
Netrukus ore sukirbo ir minėtoji holograma. Tinklo ūkas. Išties, antrakursė išvydo prieš save siūlines ūko gijas, labai primenančias tinklą. Dvi gijas - mėlyną bei raudoną. Netoliese žibėjo ir ryški žvaigždė. Vaizdas išties pribloškė, kai staiga šis nutrūko. Kosmosas.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Hope Džein Shilck Liepos 22, 2018, 11:59:48 pm
Blindinukė užmetė akis į korteles.
- Hmmm.. kortelės,- atsiduso ir išsitraukė vieną. Joje mergina pamatė keistoką dūmų debesį. Pagal viską tai buvo ūkas. Jis priminė chameleoną. Bent jau paveiksliuky sudarė būtent tokį vaizdą. Žinoma merginai pasidarė įdomu ar šis ūkas nekeičia spalvos. Juk chameleonai tai keičia. Todėl nieko nelaukusi gerai įsižiūrėjo į halogramą ir užsimerkė. Giliai įkvėpė ir pajuto kaip pamažu viskas aplink rimsta. Mergina pradeda nebegirdėti garsų iš klasės. O ir pasijuto esanti kiek lengvesnė nei įprastai.
- Aaa ,- blondinukė kiek cyptelėjo, nes susidūrė su pusiausvyros problema. Akimirką ji pamanė, kad krenta. Todėl greitai atmerkė akis ir pamatė, kad sklando... Kosmose? Mergina buvo kosmose todėl kiek išsigando ir kiek pamišo, kad turi šiokią tokią užduotį. Todėl mėgavosi pasakiškai magišku vaizdu prieš akis. Gi ne visada gali tai išvysti..
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Marcel Rufford Liepos 23, 2018, 12:08:44 am
Berniukas per daug nesidžiaugė praktikos užduotimi. Jam visokie tokie darbeliai nebuvo numeris vienas. Todėl tik giliai atsiduso ir išsitraukė lazdelę.
- Accio halogramą , - Marceliui visai jerūpėjo kokia būtent kortelė pas jį atskries. Todėl pagavo ją savo rankoje ir apvertė taip, kad galėtų išvysti kas pavaizduota. O paveiksliukas buvo mistiškas. Susiformavęs rutulys, o jo viduje kažkas lyg spindėjo. Toks vaizdas, kad ūko vidury kirbėjo švieselė. Žvaigždinis ūkas berniukas nusprendė ir greitai užsimerkė. Paėmė į rankas burtų lazdelę ir tyliai sumurmėjo:
- Talum, - pajuto kaip kažkas pakilo į orą. Tai buvo kortelė ir berniukas atmerkęs akis aiškiai išvydo kosmosą, kuriame sklendėjo ne vienas ūkas. Kaip atpažinti žvaigždinį ūką berniukas tiksliai nežinojo, bet buvo tikras, kad jam padės švieselė jo ūko vidury. Todėl kiek pasimosukavęs rankomis pradėjo naršyti tarp ūkų kosmose.
Antraštė: Ats: II-oji astronomijos pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Alisa Bagley Liepos 23, 2018, 10:13:40 am
O čia mergiotei net žandikaulis atsikabino. Jeigu tai, ką matė hologramoje, ją pribloškė, dabar vaizdas buvo kur kas įspūdingesnis. Juodą erdvę pildė skrajojantys įvairiausių dydžių uolienos gabalėliai, tarpžvaigždinės dulkės bei panašūs dalykai, ko Alisa niekad nebuvo ir tikriausiai nebūtų mačiusi gyvenime. Visgi susikoncentruoti Bagley turėjo ties ūku. Gerai apsidairiusi, netoli savęs ši išvydo ir blankų objektą, primenanatį hologramoje matytą ūką. Priskridusi prie jo, grifė įsitikino, jog tai visgi ūkas. Na, arba kažkas panašaus į ūką. Pasinaudojusi girdėtu burtažodžiu, Alisa pasisavino dujų telkinį ir, paskutinįkart apžvelgusi erdvę, užmerkė akis. Atsimerkusi ši neberegėjo kosmosui būdingų dalykų. Veikiau tai buvo Žemė. O tiksliau, astronomijos klasė. Negaišdama laiko, ši patraukė profesorės link. Luktelėjusi, kol sulauks bendramokslių dėmesio, pradėjo:
- Nilu. Tinklo ūkas. Pluoštinis ūkas Gulbės žvaigždyne. Sprogusios supernovos liekana. Nuotolis – apie 2600 šviesmečių, - pažvelgė į profesorę it sakydama, jog nebeturi ką pridurti.