Hogvartsas.LT
Magijos pasaulis => Kerėjimas => Pamokos => Pamokos => Temą pradėjo: Frankas Stigleris Liepos 08, 2018, 02:48:38 pm
-
Plaukus susirišo į mažą kuodelį ir nutipeno prie savo augalų. Klasėje jų buvo visur: ir ant palangių, ir ant sienų, ir net aplink pačio profesoriaus darbo stalą. Žodžiu, kerėjimo kabinete galėdavai pasijusti kaip Tsibėjoje, nes čia augo tik tai salai būdingi augalai: jūržolės, kalabėjos, nykšukiniai dilgėnai, karabinos, amžinosios dulkos ir daugybė kitų augalų.
Obis priėjo prie pirmojo vazonėlio ir gausiai pripylė vandens iš labai mielo laistytuvėlio. Žemė iškart sugėrė vandenį. Jos buvo labai godžios, vandenį dievino labiau nei saulę. Tačiau klasėje augino ir tokius augalėlius, kuriems vandens prireikdavo tik kartą per metus. Pavyzdžiui jūržolės.
Kai jau darbas ėjo į pabaigą, iš savo guolio išlindo Varis. Ūdra išsitiesė visu savo ilgiu ir gardžiai nusižiovaujo. Tikriausiai pasisekė numigti, ne taip kaip Tanseriui. Pastarasis jau kelias paras gyveno be miego. Juk valandos nepavadinsi tobulo miegu. Jis tą visą laiką bandė perprasti runų magiją, nes artėjo pamokos, kurių metu jis turės mokiniams išaiškinti šią retą ir seną kerėjimo rūšį.
-Gerai nusnūdai, drauguži.
Varis tik sumurkė ir nupėdino link savo naujosiso pramogos. Baseinas buvo paslėptas už profesoriaus stalo ir daugybės augalėlių, tad niekas net nenuotuokė apie jį. Variui įšokus, keli vandens lašeliai šoktelėjo aukštyn, bet greitai vėl grįžo pas savo brolius.
Kitą dieną
Šiandien garbanos laisvai krito ant jo veido. Nusprendė nesusirišti jų į kasą ar kuodą. Apsivilko juodus marškinius ir tokios pat spalvos kelnes bei patraukė link klasės. Įėjęs giliai įkvėpė oro. Plaučiai prisipildė gardaus augalų aromato. Net siela suvirpėjo iš malonumo.
Tik spėjo prieiti prie savo stalo, kai pradėjo rinktis mokiniai. Su visais pasilabinęs, iš stalčiaus išsitraukė gan pilną vokelį. Ant jo buvo užrašyta siuntėjas ir gavėjas. Žinoma pastarasis buvo Oberonas. Jis nupirko kai ką mokiniams. Neapsidžiaukit. Tai ne dovanėlės ar saldumynai. Voke buvo daiktai, kurie bus praktinės pamokos dalis.
Prasidėjus pamokai, vaikinas tiesiai atsistojo ir susidėjo rankas už nugaros.
-Labas rytas, - dar kartelį pasisveikino su mokiniais. - Galvojau pamoką pravesti lauke, tačiau kaip tik pasitaikė toks bjaurus oras, - mostelėjo ranka į langus. – Tad teks darbuotis čia. Šiandienos pamokos tema yra runų magija. Tai pati seniausia ir keisčiausia kerėjimo atšaka. Vietoje burtų lazdelių, žmonės magija pasinaudodavo su akmenų ir runų pagalba. Užrašydavo runą šventaja anglimi ant akmens, norėdama išlaisvinti magiją, kuri tūno visoje gamtoje.
Tyliai atsikrenkštė.
-Žinoma, turiu jums kelis klausimėlius. Runų magija yra suskirstyta į dar keturias atšakas. Kokias? Ar dar ši kerėjimo rūšis yra naudojama. Jei taip, kuriose šalyse?
Uždavęs keletą klausimų, grįžo prie savo stalo ir, įtempęs ausis, atplėšė voką, kuris buvo pilnas kortelių.
-
Auksę oras taip paveikė, kad ši pradėjo slapstytis nuo kiekvienos gyvasties ir išvis galvojo apie pabėgimą iš pilies, savotiška mokslų metimą. Deja, kažkas širdyje mergaitei to padaryti neleido, galbūt žinia, kad neturėtų kur bėgti, arba, pusbrolio egzistavimas pilyje.
Marietta visa susigūžusi žingsniavo link kabineto - pamokoje lankytis nenorėjo, o veidas, raudonas nuo rytinių ašarų buvo slepiamas nuo kiekvieno akių. Įžengusi į kabinetą, Hale tyliai ir greitai pasisveikino nuleidusi galvelę. Nenorėdama ilgiau stoviniuoti, mergaitė nutipeno iki suolo, viename iš jų įsitaisė, bet dabar veido žemyn nelenkė. Runos varnei atrodė visiška nesąmonė. Ji puikiai atsiminė, kaip brolis bandė jai paaiškinti jų veikimą ir svarbą, o mergaitė troško jį nuvežti pas žiobarų gydytoją.
- Dar keturios runų magijos šakos yra šios : jausmų būrimo, ateities būrimo, gyvūnų būrimo, gėlių būrimo, - apie visas buvo girdėjusi iš dingusio brolio, - ir, kaip žinoma, kerėjimo. Kerėjimo šaka naudojama šiomis dienomis. Kaip ir anksčiau, - susigėdo savo žodžių, - atšaka naudojama daugelyje pasaulio šalių, tad vardinti nelabai apsimokėtų.
Auksė nežinojo, ką sumalė, tačiau gavo progą patikrinti, ar brolis šnekėjo nesąmones ir viską sugalvojo, ar tai buvo teisybė, o ji, kaip visad, nesugebėjo tikėti.
-
Labiau už viską Lisetė nekentė žiemos. Šalta, šlapia, šlykštu - trys „Š“, apibūdinančios šį metų laiką. Neretai prideda ir dar vieną „Š“, tačiau mokyklos vadovybė nusprendė, kad toks žodis nėra tinkamas vartoti mokykloje... Užsidėjusi didelį ir storą šviesiai violetinį megztinį ir dar apsisiautusi savo mylimu rožiniu pledu, Klastūnyno globotinė susiraukusi pėdino į kerėjimo kabinetą. Jau geriau užduotis tegu būna lengva...
Įžengusi į klasė, mergina nepasisveikino nei su profesoriumi, nei su klasėje buvusiais mokiniais, ir klestelėjo į suolą, kad ir kaip bebūtų keista, toliau nuo lango - kad tik nematytų tos bjaurasties už jo.
Išgirdusi klausimus, rausvaplaukė kurį laiką sėdėjo, bandydama kažką sumąstyti, ir po poros akimirų pakėlė sušalusią ranką:
-Nežinau, į kokias atšakas ji yra suskirstyta,- tiesą sakant, nė neįsivaizdavo, iš kur turėjo žinoti. Juk mokykloje pirmą kartą apie tai kalbėjo,- bet manau, kad runų magija nebėra toks dažnas dalykas, koks buvo seniau, ir yra naudojamas mažiau pažengusiose šalyse, tokiose kaip Kenija, Tanzanija ar Urugvajus.
+2
-
Klarai niekaip nesisekė su laiku. Ji taip panirdavo į savo knygas, kad pamiršdavo viską kas vyksta aplink ją. Ir tik dabar jai pasisekė, kad iš girdo kaip keletas varniukų kalbėjo apie kerėjimo pamoką. Mergaitė susivokusi skubėjo koridoriais bijodama pavėluoti, bet vos tik atėjo iš karto apsiramino. Ji atėjo kaip tik laiku ir, rodos tai nutiko, patį pirmą kartą.
Pasisveikinusi su profesoriu mergaitė sėdo į savo vietą ir pasiruošė pamokai. Išgirdusi pamokos temą ji iškarto susidomėjo, bet kartu šiek tiek sunerimo, mat nebuvo daug skaičiusi apie runas. Atėjus jos eilei atsakinėti mergaitė abejodama savo žiniomis atsakė.
-Apie runų magijos šakas nelabai žinau, bet manau, kad jas naudoja ateičiai burti arba rasti atsakymą į rūpimą klausimą, taip pat ateičiai burti. O runos yra pasklidusios plačiai, bet kilo tikriausiai kilo iš Šiaurės Europos.
-
Martinas visa savo maža širdimi nekentė žiemos. Visų trijų mėnesių. Situacijos nešvelnino net Kalėdos, niekas berniukui negalėjo atsverti tamsos, niūrumo, šalčio ir nuolat užpuolančios, slogios nuotaikos, kurios dėka visą laiką slampinėjo susiraukęs.
Į kerėjimo pamoką vaikis susiruošė per anksti. Tad dvigubai lėčiau slinko koridoriumi, vis nusukdamas šonan, kažką apeidamas, vėl grįždamas į ankstesnį koridorių ir vėl nuo pradžių. Būtent dėl visų šitų savo klajonių Martinas pasiekė kabinetą prieš pat varpo dūžius, tačiau krestelėjęs į suolą mintyse ėmė pliekti save, mat net nestabtelėjo ir nepasisveikino su profesoriumi. Nors kaltės jausmas nekamavo, akys spinduliavo sumišimu, ypač išgirdus kalbą apie runas.
- Mano kukliąja nuomone, - atsikrenkštė ir vos nepaspringo, - be kerėjimo šakos, dar priskaičiuojamos sėkmės, gyvenimo, paros, švenčių būrimų šakos, - padėjo rankas ant stalo, it sėdėtų namuose, - kerėjimo šaka vis dar naudojama, kiek teko girdėti - Tsibėjoje, ypatingose magiškose žemėse.
Pabaigęs rėžti savo kalbą, vaikis atsirėmė į kėdės atlošą ir ėmė vienos rankos pirštais barbenti į stalą.
-
Katrilė net žiemą vaikščiojo su vasarinėmis suknelėmis, o kepurių vengė kaip niekad anksčiau. Ir štai, puikus pavyzdys : mergaitė, palaidais ugniniais plaukais, kvepiančiais vanilės ir cinamono šampūnu, balta vasarine suknele su melsvomis gėlėmis ir juodais, paaukštintais batais. Nusiteikusi Devina buvo linksmai, mat žiemą ji mėgo, galbūt net labiau už kitus metų laikus. Jai patiko šaltis, niūrumas ir kiti, tik tokiam sezonui būdingi dalykai.
Kabinetas įspūdžio nepaliko, o ir tikėtis, nieko nesitikėjo. Mergaitė pasisveikino su profesoriumi ir net mandagiai tūptelėjo (tokia ta nauda iš baleto mokyklos). De Liuka pasimuistė vos tik prisėdusi ant kėdės, atmetė plaukus atgal ir pataisė pakabuką iš juodojo perlo. Kai buvo atskleista pamokos tema, klastuolė tik kilstelėjo antakius ir šyptelėjo, tarsi tai būtų pasirodę tik pokštas. Tačiau ne, tai nebuvo pokštas. Nutaisiusi miną, tarsi kiti nieko neišmano, pradėjo teigti savąsias tiesas :
- Runų magija suskirstyta, be kerėjimo magijos, į orų būrimo, maisto būrimo, ateities būrimo ir giminės būrimo šakas, - išdidžiai nusišypsojo, gal net išsiviepė, - kerėjimo šaka naudojama kaip ir visos kitos. Juk kitokiu atveju neklaustumėte tokio klausimo, - buvo galima mergiotę kaltinti blefavimu, - visame pasaulyje. Naudojama visame pasaulyje, daugiau, mažiau visose šalyse.
-
Torė susirišo plaukus į kuodelį ir paliko kambarį. Žingsniavo į kerėjimo pamoką. Tas keistuolis profesorius jai savotiškai patinka. Na, ne tai, kad jaustų jam simpatiją (kokios jūsų mintys, žmonės?), tiesiog, kaip žmogus. Tiesa, jis ne žmogus. Įžengė į klasę. Čia galėjai pasijausti kaip kokiose džiunglėse. Augalai ir augalėliai buvo visur. Torė net suabejojo ar tikrai herbologijos šiltnamyje yra daugiau augalų nei kerėjimo kabinete. Prefektė atsisėdo kažkur klasės viduryje. Tai juk pati neutraliausia klasės dalis. Mergaitė nenorėjo būti priskirta jokiai klasės sėdėjimo kategorijai. Išklausė viską, ką norėjo pasakyti profesorius. Tikrai buvo kažkur skaičiusi apie runas. Galėjo prisiekti. Tačiau kaip viską prisiminti? Mergaitė patrynė piršteliais smilkinius. Nagi, prisimink, prisimink. Staiga mergaitei toptelėjo visai nebloga mintis ir ji nedelsdama pakėlė ranką. Palaukė kol baigs šnekėti kažkoks mokinys ir prabilo pati:
- Manau, kad runos dar skirstomos į gydomasias runas, užkeiktasias runas, paslaptingasias runas ir žavingasias runas,- išbėrė visas mintis,- o runos jau yra nebetaip dažnai naudojamos. Tačiau, pietų Azijoje, tokiose šalyse kaip Indija, Bangladešas, jos, tiesą sakant, ypatingai klesti,- mergaitė pridūrė ir nutilo. Kaip ir išsakė visas mintis.
+4
-
Hope kaip visada, pasitempusi ir pasitikinti savimi keliavo į klasę. Spigus oras už lango jos visai negąsdino, bet ir per daug nedžiugino. Kadangi kartais ro temperatūra naktimis pakildavo iki tiek, kad reikalavo kokios nors šiltesnės triukės. Tokių blondinė visiškai nemėgo. Todėl dažnai, visų nuostabai, keliaudavo šian bei ten tiesiog su kokiu šiltesniu megztuku ir be paltuko. Taip buvo ir šį kartą. Mergina dėvėjo kiek didoką jai, keliais dydžiai per didelį pilką megztinį, kuris buvo papuoštas juodais kryžiais. O kelnės kaip visada buvo aptemptos ir juodos. Tai padėdavo paryškinti merginos lieknumą. Einant jai, buvo galima girdėti kulniukų kaukšėjimą. Taigi peržengusi klasės slenkstį, mergina akimis nusitaikė į vietą, kur norėtų prisėsti ir keliaujant užimti to suolo, pasisveikindama linktelėjo dėstytojui. Vienaip ar kitaip, tikėjosi kad ši pamoka bus įdomi. Taip ir buvo. Runas mergina buvo jau sutikusi savo gyvenime, kuomet domėjose Vikingais. Todėl nors ir klausimų buvo tik keli, mergina kilstelėjo ranką ir nieko nelaukusi pylė VISKĄ, ką tik žinojo apie runas. Nenuostabu, nes mergina mėgdavo išsiplėsti, bet paaiškinti viską kuo tiksliau ir aiškiau.
- Pirmiausiai, runos buvo pirmoji šiaurės Europos genčių abecėlė, naudota Britanijoje, Skandinavijoje ir Islandijoje. Jos atsirado maždaug III a. po Kr. ir išsilaikė ligi šių dienų. Ypač magijos pasaulyje. Todėl atsakant į antrą klausimą, norėčiau pabrėžti, kad jos egzistuoja ligi šiol. Dažniausiai sutinkamos mano jau paminėtuose kraštuose, tačiau pasitaiko plius minus visur, kadangi yra plataus naudojimo. Pirmos šešios raidės buvo f, u, th, a, r, k, todėl ši abecėlė dar vadinama futhark. Jeigu paanalizavus plačiau žodžio "runa" reikšmę, tai svarbu pabrėžti, kad run reiškia "paslpatis". Tai verčiama iš gėlių kalbos. Apie šią kalbą daug nežinau, todėl neklauskite tiksliau. O helrun - "būrimas". Todėl aišku, kad ši abecėlė buvo naudojama magiškiems ritualams. Anksčiau, dabar ir tikriausiai ateityje. Manoma, kad runos yra gautos iš pačių dievų. Todėl jas aiškino dažniausiai nnežemiškos būtybės žmonėms. O taip tai įvairiuose pasaulio kampeliuose runos yra naudojamos būrimui, ir šiais laikais tai tampa daug madingiau nei kad taro kortos. Kurios beveik aiškinamos panašiu principu kaip ir runos. Taigi atsakant į antrą klausimą, galiu teigti kad naudojamos visur. Bet ypač jų tėvynėse - Britanijoje, Skandinavijoje ir Islandijoje, - mergina kiek patylėjo ir dar pridūrė, - ypač žiobarų pasaulyje runos naudojamos dekoavimui ir puošybai. Ypač mene ir buityje.
Atrodė, kad tos kelios akimirkos tylos leido jai susikaupti ir atgaminti informaciją, kuri glūdėjo giliai pasąmonėje apie runų kerėjimų šakas.
- Atsakymas, į kokias šakas skirstomos runos jau buvo išgirstos, todėl man teks plius minus daugiau pasikartoti. Dienos runos, kurios atsakys apie tai kaip seksis dienos metu. Ką daryti ir ko nedaryti. Kokie įvykiai mūsų laukia. Toliau - Asmenybės runos. Jos naudojamos nusakyti žogaus amenybės bruožus tiek žvelgiant iš tėvų, protėvių perspektyvos, tiek iš pačio žmogaus apie kurį kalbame. Auksinė runa - atsakanti apie tai, kas mūsų laukia ateity. Tiek asenybės runa, tiek auksinė runa dar vadinamos likimo runomis. Na, o paskutinė runa - būties runa. Naudojama numerologijoje ir runologijoje. Atsako apie žmogų, ypač apie jo karminę savijautą.
Mergina linktelėjo leisdama profesoriui suprasti, kad jau baigė ir pasimuisčiusi įsitaisė patogiau ant suolo. Išsitraukė knygas ir toliau klausėsi pamokos.
-
Vaikinas į klasę įėjo kiek apsimiegojęs. Nusižiovavęs, patraukė prisėsti. Kadangi nemėgo per didelio dėmesio todėl pagrinde tik klausėsi kaip kiti atsakinėja. Suvokęs, kad vis dėlto klasėje pasisako kiekvienas, jis kiek nedrąsiai kilstelėjo ranką, norėdamas pabandyti atsakyti į klausimus.
- Lengviausia ir greičiusia būtų atsakyti į antrąjį klausimą. Runos yra svarbios ir dabar. Jomis įvairiose, skirtingose kultūrose yra buriama. Taip kaip ir sakė ne vienas čia esančiųjų. Taip pat runos kartais naudojamos šifruoti tekstus, todėl nenuostabu, kad paplitę ypač tarp paauglių. Taigi trumpai sakant, kad jos dar vis svarbios mūsų ir žiobarų pasaulyje. Kiekvienas turime skirtingą jų panaudojimą, bet paplitimas yra labai aiškus ir ryškus Skandinavijoje. Kur yra gyvavę Vikingai. Na, o tokias atšakas išvardinčiau: Likimo runos, Kerėjimo runos, Abecėlinės runos ir galiausiai Būties runos.
Taip trumpai atsakęs Marcelis nutilo ir toliau įsikniaubė knygas bei sąsiuvinį, kur pasirašynėjo įvairias pastabas ir mintis, kurios ateidavo pasiklausius kitų.
-
Kol kiti vengė lauko ir užsidarę tupėjo savo kambariukuose, Oliveris stengėsi kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, nes žinojo, jog pavasarį ir vasarą pats beveik neišlys iš namų. Klastuolis niekad nesuprato, kodėl daugeliui labiau patinka prakaituoti saulėje nei mėgautis šalčiu ir baltut baltutėliu sniegu. Taigi kaip ir beveik kiekvieną žiemos dieną, mokinys į pamokas skubėjo tiesiai iš lauko.
Įėjęs į klasę jis nusipurtė visą sniegą ir linktelėjo profesoriui, kiek nusistebėjęs jo meile augalams. Neturėjo prieš juos nieko blogo, bet tiek daug augalų aplinkui jį šiek tiek trikdė. Apsidžiaugęs, kad visi suolai stovi savose vietose ir pamoka, ko gero, bus paprasta teorija-praktika, rudaplaukis užsiėmė sau vietą pačiame gale prie lango. Neketino visą pamoką pro jį spoksoti ir nieko nesimokyti, bet... na, niekada nebūsi per daug atsargus.
Profesorius ėmė aiškinti pamoką ir žaliaakis stengėsi klausytis ir iš tiesų mokytis. Nenorėjo, kad pirmi mokslo metai nueitų šuniui ant uodegos. Pfft. Pasitaikė bjaurus oras? Ka per š? Vis gi, dalis vienuolikmečio norėjo tiesiog išlėkti iš pamokos, kurią veda niekus kalbantis profesorius ir eiti pasivolioti sniege. Deja, tai buvo nekokia mintis ir apie jos svarstymą negalėjo būti nė šnekos, tai Oliveris puikiai suprato.
Apie runas klastuolis nenumanė per daugiausiai, bet pamėgino savo laimę.
- Runų magija yra suskirstyta į ateities spėjimo, gydymo, baltąją - į ją įeina visi burtai nepatenkantys į ankstesnes atšakas - ir juodąją. Jai priklausantys burtai buvo sukurti tik vienam tikslui, todėl dauguma šių kerų yra uždrausti. Nors visiškai nesuprantu kodėl, - sumurmėjo panosėje. - Žinoma, ši kerėjimo rūšis yra vis dar naudojama įvairiose šalyse, bet daugiausiai šiaurės vakarinėje Europos dalyje.
Berniukas atsiduso ir ranka pasirėmė galvą. Pagaliau atsirado laiko paspoksoti pro langą.
-
Tik spėjo atplėšti voką, kortelės visos pasipylė ant stalo. Oberonas jau tiesė rankas, kad sutvarkytų šią betvarkę, bet kortos pačios susidėliojo į dvidešimt keturias krūvelės. Žinoma, tam tikra tvarka. Viena krūvelė - viena runa. Taigi, voką nukišo giliai tarp knygų ir toliau klausėsi ištempęs ausis.
Baigus kalbėti paskutiniajam mokiniui, jis lengvai šyptelėjo ir rankas nedrąsiai sukryžiavo ant krūtinės. Mostelėjo galva, ragindamas garbanas pasitraukti nuo veido.
- Runų magija yra suskirstyta dar į keturias atšakas: gydomąsias, prakeiktąsias, žavingąsias ir paslaptingąsias runas. Kiekviena atšaka turi tik sau būdingus bruožus. Na, tik paslaptingosios yra šioks toks mišinys. Joms priklauso visos tos runos, kurios netiko į kitas tris atšakas. Taigi panelė Torė uždirbo savo koledžui du taškus.
Žengė žingsnį arčiau mokinių.
- Žinoma, ši kerėjimo šaka vis dar naudojama, tačiau tik keliose šalyse, kaip Kenija, Tanzanija, Indija, Bangladešas ar Urugvajus. Runos gyvuoja nepažengusiose šalyse. Taigi panelės Lisette ir Torė gauna du taškus už šį teisingą atsakymą, - nurijo seiles. - Dar šiek tiek teorijos ir kibsime į darbus, sutarta? - pasiteiravo mokinių ir pradėjo berti sausą teoriją. - Kaip jau tikriausiai supratote, runų magija užgimė Skandinavijoje. Vikingai buvo pirmieji, kurie pradėjo ją naudoti ir skleisti apie tai žinią pasauliui. Tada vis daugiau skirtingų Europos regionų pradėjo ją naudoti. Vakarų, Pietryčių, vidurio Europoje ypač jos išpopuliarėjo, tačiau greitai jas pakeitė patogesnis magijos naudojimas - burtų lazdelės. Runos tapo senienomis. Kai jau visas pasaulis seniai buvo įvaldę lazdeles, runų magija tik tada atkako iki mažai pažengusių šalių.
Jau ruošėsi skelbti darbo pradžią, tačiau primišo išaiškinti dar vieną svarbų dalyką.
- Visai pamiršau, - tyliai pamurmėjo. Gydomosios runos turi gydomųjų galių. Gali pašalinti galvos skausmą, kosulį, randus ir t.t. Prakeiktosios runos - runos, kurios gali sukelti skausmą ar blogus dalykus. Žavingosios - tos kurios geba atnešti džiaugsmą į pilką gyvenimą. Pavyzdžiui yra tokia runa, kuri gali tam tikram laikui sukurti padarėlį, kurio užduotis - neleisti jums liūdėti ir panašiai. Na, o paslaptingosios runos tai visos likusios.
Tanseris baigė dėstyti teoriją ir atsirėmė į stalą, pasiruošęs pradėti praktiką.
- Kaip ir žadėjau, atėjo eilė praktikai. Ant stalo matote daugybę kortų krūvelių. Jums reikia išsirinkti tris kortas ir išsiaiškinti, kuriai runų magijos atšakai runos, pavaizduotos ant kortelių, priklauso ir ką daro. Pavyzdžiui...
Išsitraukė lazdelę ir ore užrašė dvidešimt penktąją runą. Ji priminė lotynišką raidę O, tačiau ji buvo vertikaliai perbraukta trimis brūkšniais.
- Tai prakeiktoji runa. Jei išpieštume tokią runą ant akmens ir padėtume jį kokioje nors patalpoje, joje prisikauptų nuodų, kurie priverstų žmogų juoktis tol, kol jis netektų sąmonės. Tokią informaciją jums reikia sužinoti apie pasirinktas runas ir ją užrašyti kitoje kortelės pusėje. Vadovėliai guli štai ten, - mostelėjo į klasės galą, kur stovėjo lentyna pilna įvairiausių vadovėlių. Juose rasite reikalingą informaciją. Tad nieko nelaukite ir pribėkite pasiimti kortelių.
Štai tokia jūsų užduotis. Norėčiau bent dviejų postų. Nebūkite vundermagai, kurie iškart viską žino. Jokio įdomumo tame nėra. Jei kilo klausimų, raštelkite į a.ž. Laukiu, nesulaukiu jūsų postų. Sėkmės.
P.S. štai visos 24 runos: https://ibb.co/ftmLwo (https://ibb.co/ftmLwo)
-
Rodos, nei veinas klasėje buvęs mokinys nesiryžo daugiau pakelti rankos, o tai reiškė tik vieną: laukė ilgas ir, kaip įprastai būna, nuobodus profesoriaus monologas. Lisetė padėjo rožinę galvą ant suolo ir nepakėlė tol, kol kažkur tarp klasės priekyje stovyniuojančio vyriškio žodžių neišgirdo savo pavardės.
Šiaip ne taip sulaukus pabaigos, Klastūnyno prefektės nuotaika dar labiau subliuško. Negana to, kad praktika ir taip atrodė paini, tačiau panašu, jog užims ir nemažai laiko, todėl apie poilsį pamokos gale septyniolikmetei, ko gero, teks pamiršti. Palaukusi, kol mokinukų eilė prie kortelių su runomis sumažėjo, rausvaplaukė atsistojo ir nusliūkino prie profesoriaus stalo. Išsitraukusi pirmas tris pasitaikiusias korteles, mergužėlė grįžo į vietą, tiesa, pakeliui pasiėmė vadovėlį iš lentynos, esančios klasės gale.
Lisetė susidėjo visas tris runas į eilutę. Kairėje buvusi runa merginai priminė grybą, viduryje - kryžiuką, o dešinėje gulėjo runa, regis, panaši į saldainį, o gal kaspinėlį. Būtent pastarasis septintakursei klastuolei ir priminė jos mylimą frazę: „Kam vargintis, jeigu gali nesivarginti“.
-
Teorinę pamokos dalį Europa tyliai sėdėjo ranka parėmusi galvą ir klausėsi už ją sumanesnių Hogvartso mokinukų atsakymų į profesoriaus klausimus. Pati nesugalvojo nei vieno, nors gal nelabai ir norėjo galvoti, mat daug mieliau sėdėjo susisupusi į šiltą žieminę mantiją, o norint pakelti ranką, reikėtų ją iškišti. Žinoma, baltapūkės nelaimei, visą pamoką sėdėti taip negalėjo - prasidėjo praktikos dalis.
Tingiai atsistojusi iš savo vietos, Klastūnyno globotinė pirmiausiai nupėdino pasiimti vadovėlio, o tada pasiekė ir profesoriaus Tanserio sudėliotas korteles su runomis. Nebuvo pasiruošusi peržvelgti kiekvienos ir išsirinkti tris labiausiai patinkančias runas, o ir nemanė, jog tai labai ką nors keistų, todėl pasiėmė pirmas pasitaikiusias ir grįžo į savo vietą. Dabar ant stalo turėjo tris korteles ir neįsivaizdavo, ką reikėtų daryti toliau. Vadovėlis, tikriausiai, buvo neblogas sprendimas, todėl turinyje susiradusi temą apie runas, atsivertė nurodytą puslapį. Tiesą sakant, nieko daugiau, ko kerėjimo profesorius nebūtų minėjęs, knygoje regis, nerašė, todėl klastuolei liko tik eiti prie darbo.
-
Atsiraičiusi didelio šviesiai violetinio megztinio rankoves, Klastūnyno prefektė iš savo rožinės kuprinės išsitraukė paprastą žiobarišką tušinuką mėlynu rašalu. Tiesą pasakius, neprisiminė, jog profesorius būtų kažką minėjęs apie atsakymų surašymą, tačiau kaip jam kitaip patikrinti? Juk priešingu atveju mokiniai galėtų visai nieko nedaryti. Žinoma, Lisetė neprieštarautų, tačiau visgi nusprendė atsakymus surašyti kitose kortelių pusėse.
Šiek tiek pagalvojusi, prancūzaitė mėlynas akis įbedė į kairėje pusėje buvusią kortelę su, kaip jai atrodė, grybu. Hmmm... Grybai gali būti nuodingi, todėl, tebūnie, čia - prakeiktoji runa.- greitai užrašė atsakymą ant kitos kortelės pusės ir tęsė darbą. Nuo šios runos mane... pykina,- mintyse pagalvojo, o tada vėl užrašė. Antroje kortelėje buvo pavaizduotas kryžiukas. Visai kaip tas, kuris būna pavaizduotas ant pavojingų medžiagų indelių. Apie tai pagalvojusi, Lisetė nusprendė, kad ir iš runa priklausys prakeiktosioms. Skauda galva... Trečioji runa - saldainis arba kaspinėlis - labiausiai patiko merginai, todėl nė negalvojo ir prirašė jį žavingųjų tipui. Norisi šypsotis,- dirbtinai šyptelėjo ir taip pat užrašė ant kortelės.
Lisette la Claire, VII kursas, Klastūnynas
Prakeiktoji runa, pradeda suktis galva, pykina
Lisette la Claire, VII kursas, Klastūnynas
Prakeiktoji runa, skauda galva
Lisette la Claire, VII kursas, Klastūnynas
Žavingoji runa, norisi šypsotis
-
Klara atidžiai klausėsi mokytojaus, bet vargšelė nesuprato nė žodžio ką jis sakė. Profesorius kalbėjo taip greitai ir neaiškiai, kad jai norėjosi verkti iš bejėgiškumo. Kai jis nutilo ir mokiniai pradėjo eiti link stalo pasiimti vadovėlio ji skubiai pasekė jų pavyzdžiu. Atsivertusi reikiamą puslapį viską atidžiai perskaitė. O knygoje tik parašyta pagrindinė informacija ir keletas situacijų, bei runų istorija. Viskas atrodė taip painu...
Žinoma, mergaitė nenutuokė ką daryti su tomis runomis. Ar jas reikia kažkaip užburti ar panaudoti? Ji ištiesusi kaklą bandė pamatyti ką kiti mokiniai daro. Kažkokia rausvaplaukė kažką rašė tušinuku pergamente ir vėliau nunešė jį ant profesoriaus stalo. Rodos, niekas jokių lazdelių nenaudojo... Vadinasi nieko kerėti nereikės. Bet ji taip ir nežinojo ką iš tiesų jai reikia daryti.
Ji suprato, kad jeigu nori gerai atlikti užduotį turės ieškoti pagalbos. Pačio profesoriaus klausti ji visiškai nenorėjau (tiksliau jai buvo gėda pasirodyti tokiai nemokšai) taigi mergaitė giliai įkvėpė ir sukaupusi savo drąsą pasisuko į už ją sėdinčią pilkų plaukų mokinę.
-A-atleisk... nelabai supratau užduotį. Ką reikia daryti su tomis runomis?
-
Katrilė būtų labai apsidžiaugusi, jeigu būtų pasitaikiusi žymiai lengvesnė praktika. Tiesiai šviesiai pasakius, ugninėmis garbanomis žaidusi mergaitė, ničnieko nesuprato neskaitant kažkokių runų, kortelių ir, kad kažką reiks daryti. Žinoma, mergaitė mielai būtų nieko nedariusi, tačiau taip tik atkreiptų dėmesį į save. Ir taip jau kramtė cukraus vatos skonio rožinę gumą besistengdama nepūsti burbulų. Atsidususi, mat dirbti teks, pakilo iš savo suolo ir lėtais žingsniais atžingsniavo iki profesoriaus stalo, besidairydama po kabinetą ir kramtydama gumą. Pirštukais sugriebė tris korteles, o visiškai pamiršusi, kad stoviniavo prie profesoriaus stalo, išpūtė didelį gumos burbulą, šis visų akivaizdoje sprogo. Nei kiek nesutrikusi, vartydama korteles žingsniavo link savo vietos. Padėjusi korteles ant suolo, nuskubėjo vadovėlio, kuris turėjo jai pagelbėti šitoje makalynėje. Krestelėjusi su knyga ant kėdės, dar kartą atsiduso, delnais prilaikydama žandus, mat pasiduoti buvo per vėlu. Viena ranka paėmė pirmąją kortelę ir pradėjo vartyti vadovėlį.
-
Kasparas sėdėdamas suole nuobodžiavo. Jį užplūdo tingios filosofinės mintys:
- Kas sugalvojo runas? Kaip jos išplito...? - Jo mintis nutraukė sujudimas klasėje. Kasparas paskui visus kitus tingiai nuėjo prie stalo. Jis paėmė tris korteles, ir nuėjo atgal į suolą. Pirmojoje kortelėje buvo pavaizduotas žaibas. Kasparas dvejojo. Žaibas, o gal čia kokia gyvatė? Teko nueiti ir pasiimti vadovėlį.
Vadovėlyje buvo daug informacijos apie runų atsiradimą, bei skandinavijos pagoniškasias religijas. Pagal vadovėlį žaibas reiškia skandinavijos dievą torą, kuris globojo perkūniją.
- Hmmm... perkūnija nesuteikia sveikatos ar laimės. Bet žaibas tai pat gali reikšti bausmę. - Kasparas visiškai sutriko ir nusprendė, kad tai bus paslaptingoji runa.
Antroji runa priminė kaspinėlį.
- Juk kaspinėliai neša vien tik džiaugsmą ir ką čia daugiau begalvot... Čia bus džiaugsmingoji runa! - Nusprendė Kasparas.
Trečioji raidė priminė raidę M, bet buvo kitokia, raidės viduje, buvo kryželis. Kasparas tuoj viską suprato.
- Ką dar gali reikšti M jei ne meilę? O kryžius reikš, kad meilės nėr. Štai ir viskas. Čia bus prakeiktoji runa. - viską surašęs Kasparas nunešė lapelį ant mokytojo stalo. Eidamas jis matė, kad kai kurių veidai labai sutrikę, kiti nosis sukišę į vadovėlius, bet buvo ir tokių kurie darbą jau baigė.
Dabar, kai viskas jau atlikta, Kasparas grįžo į suolą, pagaliau jis gali vėl pasinerti į savo svajones.
-
Besiklausydamas visos teorijos berniukas vos neužsnūdo. Oliveris buvo tikras, kad visą informaciją būtų galima pasakyti bent jau du kartus greičiau per daug neišsiplečiant, bet nusprendė to garsiai nepranešti. Pabaigęs teoriją profesorius perėjo tiesiai prie praktikos ir klastuolis prisivertė šiaip ne taip pakelti savo apsunkusią galvą nuo suolo. Jau geriau tegul užduotis nebūna sunki.
Mokiniui neteko nusivilti. Kažką surasti vadovėlyje išvis nėra sunku, tik reikia šiek tiek kantrybės. Nusikratęs nuovargį, vienuolikmetis priėjo prie profesoriaus stalo, pasirinko jam labiausiai patikusias tris kortas ir grįžo su jomis į suolą. Atsivertęs vadovėlio turinį ėmė ieškoti skyriaus apie runas. Runos... Runos... Aha. Prieš akis turėdamas informaciją apie runas, rudaplaukis ėmė apžiūrinėti pirmąją kortelę, kurioje runa buvo žaibo formos. Oliveris nesunkiai surado ženklą vadovėlyje ir atvertęs kitą kortelės pusę užrašė reikiamą informaciją.
Padėjęs kortelę į šoną jis paėmė kitą. Joje nupieštas ženklas susidėjo iš ženklų ,,daugiau'' ir ,,mažiau''.
Pakartojęs procesą klastuolis pagriebė paskutinę kortelę su ženklu, panašiu į begalybės, bet kadangi iki pamokos galo dar buvo likę nemažai laiko, nusprendė šiek tiek pailsėti ir atsilošęs kėdėje ėmė stebėti kitus mokinius.
-
Tik spėjo pabaigti kalbėti, mokiniai iškart stojosi pasiimti kortelių. Akylai stebėjo, kas kurias kortas išsirinks. Jo nuostabai dauguma pasigriebė pačias lengviausias runas. Teko nusivilti. Tikriausiai greitai atsivers vadovėlį, surašys reikiamą informaciją ir darbas baigtas. Žodžiu, lengvi taškai.
Obis pradėjo vaikščioti po klasę. Atidžiai stebėjo kiekvieną mokinuką, jo daromą darbą. Kai kurie jau įtemptai darbavosi, tačiau pasitaikė ir tokių, kurie sunkiai krapštė savo smegeninę, nors čia jos net nereikėjo. Na... Nebent tam, kad atsiverstum vadovėlį ir perskaitytum reikiamą informaciją. Jis nuskubėjo į klasės galą ir, gerai pasikuitęs, rado tai, ko ieškojo. Pagriebęs vieną aptriušusį vadovėlį, tyliai prislinko prie panelės Severovos. Ant stalo padėjo tą vadovėlį ir tarė:
- Jei reikia, aš galiu dar kartelį paaiškinti, - žavingai šyptelėjo. Nelaukę mergaitės atsako ir pradėjo. - Pasiėmei tris korteles. Ant kiekvienos yra po skirtingą runą. Tau tereikia tokią pat surasti vadovėlyje ir perskaityti duotą informaciją. Tada kitoje kortelių pusėje parašyti, kokiai runų magijos atšakai priklauso runa ir ką daro. Tik tiek.
Jau ruošėsi nueiti, kai dar kartelį atsigręžę. Stumtelėjo tą vadovėlį arčiau mergaitės.
- Čia senesnis vadovėlis, kai runų magija buvo vienas iš dėstomų dalykų. Čia turėtum rasti viską greičiau nei naujajame.
Nusigręžė ir patraukė link savo darbo stalo, kalbėdamas su visa klase:
- Vadovėliai, kuriuos pasiėmėte, yra naujesnio leidimo, tad tikrai nerasite visų runų. Toje pačioje spintoje yra senesni vadovėliai. Ant viršelio pavaizduotas runų ratas. Turėtute iškart pastebėti. Ten kur kas paprasčiau rasite savo runas.
-
Pamačiusi ateinantį profesorių Klara skubiai apsisuko, galvodama, kad dabar ji tik dar labiau viską susigadino. Pasimetusi ji išsižiojo norėdama teisintis, bet mintys galvoje taip greitai lakstė, kad ji negalėjo sugalvoti net paprasčiausio sakinio. Bet kai mokytojas padėjo knygą ant stalo ir tarsi būtų mintis perskaitęs, viską paaiškino, mergaitė šiek nusiramino. Vis dėl liko visiškai pasimetusi ir truputį susigėdusi. Juk ji taip stengėsi nepasirodyti, jog visiškai nieko nenutuokia...
-Labai ačiū,-tyliai padėkojo ji, bet profesorius jau buvo nuėjęs, taigi kaži ar išgirdo.
Profesoriui nuėjus mergaitė atsargiai bijodama sugadinti atsivertė vadovėlį ir peržvelgusi jame esančią informaciją. Ir nors skaityti nebuvo ką lengviau, viskas parašyta ranka, smulkiu dailiu raštu, o kartu buvo pridėta ir detalūs paveikslėliai, mergaitė šį bei tą vis dėl to suprato. Ji dar kartą, tarsi naujomis akimis, pažvelgė į runas. Prieš tai buvę kažkokie hieroglifai dabar atrodė daug aiškesni. Pirma runa atrodė kaip rodyklė į priekį. Naudodamasi vadovėliu mergaitė susirado tokią pat runą ir perskaitė duotą informaciją. O jos buvo net dvidešimt puslapių puslapiai! Mergaitė išsirinkusi tai ką reikia kitoje kortelės pusėje parašė "Prakeiktoji runa. Dažniausiai naudojama apsigynimui, sukelia skausmą, bei žaizdas." Tik dabar ji suprato, kad toji runa be galo panaši į ietį. Na žinoma... Kaip ji prieš tai to nesuprato?
Kita runa mergaitė priminė raidę G daugiausia rusų kalboje naudojamoje abėcėlėje. Ir jai net neprireikė perskaityti vadovėlyje esantį atsakymą, mokinė žinojo, kad toji runa neša gėrį. Net į jos galvą atėjęs pirmas žodis iš tos raidės buvo gėris. Dėl viso pikto pasitikrinusi savo spėjimus Kitoje kortelės pusėje ji užrašė "Žavingoji runa. Atneša džiaugsmą. Dažniausiai naudojama pralinksminti mažus vaikus."
Kita ir paskutinė runa irgi priminė Kirilicos abėcėlėje esančią raidę P. Mergaitė kitoje pusėje užrašė "Žavingoji runa. Suteikia sėkmę. Dažniausiai naudojama talismanams."
Viską baigusi ji dar neskubėjo užversti knygą ir padėti ją į vietą. Atsilošusi kėdėje ji atsargiai vertė senus puslapius ir skaitė juose esančią daug įdomesnę informaciją. Susidomėjusi ji pradėjo nagrinėti ir kitas runas. Taip skaitydama ji suprato, kad patogumas nebuvo viena svarbiausių priežasčių kodėl runos burtų lazdelės pakeitė jas. Runos buvo gana pavojingos. Net ir toji žavingoji ar gydomoji runa galėjo būti be galo pavojinga. O prakeiktosios dažniausiai atsisukdavo į patį jų savininką.
Klara būtų ir toliau skaičiusi, bet žinojo, kad ilgai truks kol ji perskaitys bent jau pusę šioje knygoje esančios informacijos. Ji norėjo pasiskolinti tą knygą ir bibliotekoje įdėmiai viską išnagrinėti.
-
Stevie džiaugdamasi atėjo į kerėjimo pamoką, tačiau teorinė dalis jai tiesiog klaikiai priminė magijos istoriją, tad mergaitė nieko nesakė. Tiksliau, net negirdėjo, ką sakė kiti, o tik laukė praktikės dalies, kurią tikėjosi būti bent kiek įdomesnę.
Laimei, praktika išties skambėjo visai įdomiai. Nors tai tebuvo vadovėlio vartymas, ko Stevie paprastai nemėgo, ji visai džiaugėsi, kad nereikės daryti nieko sudėtingo. Mergaitė jautėsi tiesiog per daug pavargusi.
Grifiukė priėjo prie stalo, pasiėmė pirmas tris pasitaikiusias korteles ir vadovėlį ir neskubėdama grįžo prie savo stalo. Tik ten ji pažvelgė į pirmąją kortelę. Joje buvo nupieštas (užrašytas?) žaibas, nors ir atrodė, kad jis apsuktas į kitą pusę.
Kaip ir akivaizdu. Tai bus prakeiktoji runa. Nereikia nė vadovėlio skaityti apsidžiaugė Stevie, tikėdamasi, kad bent su pirma runa susitvarkys greitai ir paprastai. Tad mergaitė atsivertė kitą kortelę ir ilgam susimąstė, ką mato čia. Hm... Namo stogas? Ne, ko gero, palapinė, kažkodėl paversta ant šono. Tai tikrai bus žavingoji runa. Stevie žvilgtelėjo į trečią. Tai buvo kažkas panašaus į tarsi perkreiptą kryžių. Sakyčiau, prakeiktoji pagalvojo Stevie, skeptiškai vertinanti bet kokią religiją. Bet gal vis dėlto ne. Ko gero, bus ta... Kaip ten... Paslaptingoji.
Mergaitė jau norėjo viską surašyti ant lapelio, bet nutarė vis tik atsiversti vadovėlį ir tada suprato, kaip ji klydo...
-
Matthew pamokos pradžioje užmigo, tad nieko negirdėjo ir, žinoma,neatsakė į klausimą. Atsibudęs berniukas nebuvo patenkintas. Runos? Kam rūpi tokie senoviniai dalykai? Ar mes Urugvajuje gyvenam, kad reikia mokytis tokius dalykus? Et, lovoje miegoti būtų minkščiau... Matthew labai nenorėjo eiti iki profesoriaus stalo pasiimti kortelių, tačiau jis nenorėjo ir atrodyti kaip išsišokėlis, kuris nieko nedaro. Tad pirmakursis kurį laiką dar patingėjo ir tada nuėjo pasiimti trijų kortelių. Jis pasiėmė ir vadovėlį, nors įtarė, kad jo net neatsivers. Tos knygos sunkios ir nepaslankios. Ką nors galiu parašyti ir gal atspėsiu. Ne tiek daug tų variantų.
Matthew grįžo prie savo stalo ir nieko nematydamas įsispoksojo į savo runas.
-
Stevie jautė labai nuoširdų norą stipriai nusikeikti. Tačiau profesorius netoliese aiškino kažkokiai mokinei, ką reikia daryti, tad mergaitė susivaldė ir nutylėjo. Pasirodo, absoliučiai visos jos teorijos buvo klaidingos. Ir iš viso nėra viskas čia taip paprasta... Stevie ilgą laiką ieškojo, kol pagaliau rado runą, kurią palaikė žaibu. Pasirodo, čia net ne žaibas, o kelias... Kelias, kuriuo kiekvienas žmogus turi nueiti per savo gyvenimą. Gyvenime būna visko. Manau, kad tai bus paslaptingoji runa dar kartą pabandė spėti Stevie. Aprašyme buvo pateikta nemažai šios runos reikšmių, bet visos jos buvo tokios skirtingos, kad mergaitė patikėjo, kad atspėjo teisingai. Tad ant pirmos kortelės ji užrašė:
Kelias - paslaptingoji runa
Tada mergaitė ėmėsi antrosios kortelės, kurią pati sau buvo įvardinusi kaip paverstą palapinę. Knygoje ši runa buvo įvardinta kaip krypties runa. Tai antrakursę tik dar labiau supainiojo.
- Tai yra runa, nurodanti kryptį, kuria reikia keliauti, norint pasiekti užsibrėžtų tikslų, - tyliai perskaitė Stevie ir nieko nesuprato. - Skamba kaip...
Kryptis - žavingoji runa
užrašė Stevie ir apsidžiaugė, kad nors ir mąstė visiškai ne taip, rūšį atspėjo. Kita vertus, antrakursė vis dar nebuvo tikra, kad ši runa ir yra žavingoji.
Pasiėmusi trečią runą, Stevie sunkiai atsiduso ir vėl ėmėsi vadovėlio. Šį kartą runą rado greitai, tačiau aprašyme tebuvo trys žodžiai: kryžius, padedantis gyvenime. Mergaitė suprato, kad, ko gero, teks eiti pasiimti senesniojo vadovėlio, kuriame bus daugiau informacijos. Antrakursė keiksnodama grįžo į klasės galą ir susirado reikiamą knygą. Ten informacijos buvo gerokai daugiau. Kiekvienas nešame savo kryžių tyliai pakartojo sau Stevie tai, ką perskaitė knygoje. Ji pasijuto vėl nieko nesuprantanti.
- Ši runa gali padėti žmonėms, turintiems psichologinių problemų, - pusbalsiu perskaitė mergaitė. Kas yra psichologinės problemos? paklausė ji savęs, tačiau ilgai nebesvarsčiusi ant kortlės užrašė:
Kryžius - gydomoji runa
-
Matthew, kurį laiką nieko aplinkui nematęs, pradėjo vartyti vadovėlį, tačiau ir toliau tarsi nesuprato, kas vyksta aplinkui. Grifiukas pats nesuprato, kodėl jis toks pavargęs, tačiau tikrai neturėjo jėgų dirbti. Bent būtų įdomu... skundėsi sau berniukas. Pažvelgęs į savo runas jis nusikeikė: pasirodo, netyčia paėmė dvi vienodas, tad dabar vėl teks keliauti prie stalo... Tai jau ne.
- Accio! - sušuko Matthew ir dar viena runa klusniai atskrido delnan. Laimei, ji buvo kitokia. Pirmakursis nutarė nuo šios runos ir pradėti, tai buvo lyg ir paprasčiausia I raidė. Matthew dūsaudamas atsivertė vadovėlį ir kažką perskaitęs ant kortelės užrašė savo nuomonę:
Žavingoji, nes yra tiesi ir paprasta, kokio gyvenimo ir norisi.
Antroji runa, kurią turėjo Matthew atrodė kaip parverstas smėlio laikrodis ar kažkas panašaus į begalybę. Begalybė parodo, kokie mes esame maži ir trumpalaikiai perskaitęs knygoje susimąstė Matthew. Jis nežinojo, ką rašyti, tačiau pasirinko paslaptingąją rūšį.
Trečiąją runą berniukas sau įvardino kaip B raidę. Jis tingėjo vėl ieškoti vadovėlyje informacijos, tačiau runą rado nesunkiai.
- Runos dvilypumas parodo, kad lazda turi du galus. Niekada negali būti tikras, kaip pasisuks įvykiai, - tyliai perskaitė Matthew ir užrašė:
Paslaptingoji, nes viskas gali būti ir gerai, ir blogai.
Matthew nunešė runas ir vadovėlį ant profesoriaus stalo ir grįžo į savo suolą miegoti.
-
Katrilė laidė knygos lapus, bet nieko gero apie pirmąją runą nerado. Kitų dviejų kortelių nelietė - nusistatė principą, jog jeigu pradėjai, tai ir nieko nekeisk. Devina atsiduso. Klaiki nuobodybė. Guma vis dar puikiai kramtėsi, tad tai buvo vienintelis užsiėmimas, kurį darė mielu noru. Išgirdusi, jog ne visos runos aprašytos šiame vadovėlyje, vos nepasiuto. Kodėl nesakėt iš pat pradžių? Susiraukusi raudonplaukė pakilo iš savo vietos, nušlepsėjo iki spintos antrąkart, surado senesnio leidimo knygą ir grįžo atgal. Šleptelėdama ant kėdės išpūtė gumos burbulą, o tas, net spėlioti nereikėjo - susprogo. Naujesniąją knygą patraukė iki pat suolo krašto, visai nesibaiminusi, jog galėjo nukristi žemėn. De Liuka priešais pasidėjo visą trijulę kortų, išsitraukė plunksną su rašalo buteliuku ir greitu tempu atvertė knygą, pasiruošusi ieškoti informacijos apie visas tris runas vienu metu.
-
Mayra ničnieko apie runas nežinojo, tad susikrimtusi praleido teorinę dalį. Kai prasidėjo praktinė dalis, dauguma mokinių pakilo nuo suolų ir nuėję prie mokytojo stalo pasiėmė runų korteles. Mayra pakilo viena iš paskutiniųjų. Priėjusi prie stalo, mergaitė nusivylėm nes visos aiškios runos jau buvo paimtos, tad ji pasigirebė tris sunkesnes. Grįžusi į suolą, ji atsivertė pirmą kortelę. Tai buvo... Na, buvo kažkas. Mayra sutrikusi spoksojo į kortelę, net nežnodama, ko tikėjosi, kai mokytojas pranešė apie senesnį vadovėlį. Lėtai pakilusi iš suolo, klastuolė pasiėmė seną knygą ir pasidėjusi ant suolo atsivertė bei iš karto rado savąją runą. Ji buvo panaši į R ir tarėsi Raido. Matyt, ji ir reiškė R raidę... Kiek padvejojusi, mergaitė pasilenkė prie knygos ir pradėjo pusbalsiu skaityti sudėtingą aprašymą.
-
Markas, tiesiogine tų žodžių prasme, pramiegojo teoriją, tad dabar sutrikęs dairėsi po klasę, nes nesuprato, ką daryti. Kumštelėjęs šalia buvusį mokinį, Markas paklausė ką reikia daryti ir šis jam viską paaiškino. Atsidusęs, klastuolis atsistojo ir stumdydamas mokinius į šalis prisikasė iki profesoriaus stalo ir pasigriebęs tris skirtingas korteles grįžo atgal. Atsivertęs vadovėlį, berniukas ieškojo informacijos apie savo runas, bet rado tik labai trumpą skyrelį su runų istorija, labai labai trumpomis reikšmėmis ir, kas jam pasirodė geriausia, trūko beveik pusės runų, nes iš vadovėlio iškrito keli gerai nepririšti lapai, bet profesorius, pasakęs, kad galima pasiimti senesnį vadovėlį, išgelbėjo Marką ir berniukas greitai pašokęs vienas iš pirmųjų nubėgo pasiimti vadovėlio.
-
Mergina išgirdusi pamokos užduotį visai lengvai atsipūtė. Nebus taip sunku, kaip kad galėjo būti. Bet vis dėlto pirmakursei knygos galėjo prireikti. Todėl nieko negalvojus ji pakilo iš savo vietos ir patraukė prie lentynos. Ten išsitraukė storą ir kiek apdulkėjusį senesnį runų vadovėlį. Užmetus akį, kad tai tikrai jis, mergina grįžo į savo vietą.
- Accio kortelės, - mergina pasikvietė prie savęs šūsnį kortelių ir gražiai jas išdėliojo. Ji žinojo, kad burtažodį galėtų naudoti kiekvieną sykį, o ir praktika būtų, bet būtų buve negražu. Vis dėlto burtai su burtais. Įdomiau viską atlikti žiobariškai. Tiesa?
Kuomet kortelės buvo paruoštos, mergina atsivertė knygą ir pirmiausiai greitai akimis permetė puslapius, kur buvo informacija apie runas, o vėliau susirado ir pačias jas su paaiškinimais.
- Laikas pradėti , - sumurmėjo blondinukė pati sau.
-
-Proto-Germaniškai Rai...Raido...-pusbalsiu skaitė Mayra,-Reiškia kelionę...
Pasiėmusi plunksną, mergaitė užrašė:
Mayra Wallflower, II Klastūnynas
Raido-kelionė,
Ir sustojo, nes net neįsivaizdavo, kokios rūšies ši runa. Gal ji apsaugo kelionėje? Prišaukia kelionę? Bet gerai pagalvojusi, klastuolė prirašė ,,paslaptingoji, apsaugo kelionėje nuo nelaimių."
Toliau - kažkokia šluotelė ar paukščio pėda. Mayra vėl pasilenkė prie vadovėlio ir susiradusi runą perskaitė:
-Proto-Germaniškai - Algiz, briedis, prikviečia aplinkinius gyvūnus. Hm...
Sutrikusi Mayra atsitraukė nuo vadovėlio. Kam reikėtų prikviesti aplinkinius gyvūnus? Bet vis tiek pasiėmusi kortelę užrašė:
Mayra Walflower, II Klastūnynas
Algiz-briedis, prikviečia aplinkinius gyvūnus, paslaptingoji.
Trečioje kortelėje buvo pavaizduota kampuota B raidė. Pavarčiusi vadovėlį ir suradusi šią runą, Mayra skaitė toliau:
-Proto-Germaniškai... Ai, jau buvo... Taigi, Berkanan, beržas, išgydo medžius nuo ligų bei pažeidimų.
Taigi, Mayra eilinį kartą pasiėmė plunksną ir užrašė ant kortelės:
Mayra Wallflower, II Klastūnynas
Berkanan - beržas, išgydo medžius, gydančioji runa.
Baigusi rašyti, mergaitė padėjo korteles ant profesoriaus stalo ir atsisėdusi dar paskaitinėjo senąjį vadovėlį, laukdama varpo dūžio.
-
Pasiėmęs vadovėlį, Markas atsivertė puslapį su visomis runomis bei jų reikšmėmis ir atsivertė pirmą kortelę. Runa buvo panaši...na, į nežinia ką. Šiaip ne taip susigaudęs tarp tų ženklų, Markas rado savąją runą. Othalan, prišaukia protėvių dvasias. Ant kortelės taip ir užrašė:
Markas Moore, II Klastūnynas
Othalan - prišaukia protėvių dvasias, paslaptingoji runa.
Antra runa buvo buvo panaši į P raidę ir vadovėlyje apie ją rašė: Wundžo, sukelia trumpalaikį džiaugsmą. Taip Markas ir užrašė, tik pridurdamas, kad tai yra žavingoji runa.
Trečioji runa buvo panaši į medžio šaką, su šakelėmis tik vienoje pusėje. Markas vadovėlyje balsu perskaitė:
-Fehu, susargdina gyvulius.
O užrašė taip:
Markas Moore, II Klastūnynas
Fehu, susargdina gyvulius, prakeiktoji runa.
Baigęs rašyti, Markas su burtais nuskraidino korteles ant profesoriaus stalo ir atsigulęs ant savo suolo užmigo iki varpo dūžio.
-
Vaikinas atsiduso ir pažvelgė į vadovėlį.
- Eh, ateik čia, mažyli,- sumurmėjo pirmakursis ir susiradęs informaciją apie runas, pirmiausiai pradėjo skaityti. Jis buvo tikras, kad susipažinti su teorija visada yra geriau nei, kad iš karto eiti daryti praktikos. Permetęs akimis keliatą puslapių, berniukas nusprendė susirasti ir kitą vadovėlį. Vis dėlto gal ten yra daugiau informacijos. Todėl pakilo ir nukulniavo pasiimti senesnio vadovėlio. Grįžęs į vietą labai greitai perbėgo puslapiais ir galiausiai susirado būtent tą, kurio ir ieškojo.
- Gerai gerai , - kalbėjosi su savimi berniukas lyg pritardamas savo mintims.
Galiausiai įsigilinęs į teorinę medžiagą, pasiruošė korteles ir gražiai susidėliojo viską ant stalo, kad būtų patogu tiek skaityti, tiek rašyti, tiek dirbti su kortelėmis.
-
Mergina atidžiai įsižiūrėjo į korteles ir susitelkus į tą, kuri ją labiausiai traukė - atvertė.
- Hmm.. , - numykė Hope. Jos ištraukta runa priminė ženklą "mažiau". Greitai akimis nukeliavusi prie vadovėlyje užrašytų runų susirado ją ir ant lapelio užrašė:
Hope Shilck, Klastūnynas, I kursas
Pirmoji runa pavadinimu kenaz. Tai gijimo ir regeneracijos runa. Todėl priskiriama prie gydančiųjų.
Tada mergina atvertė antrąją. Šioji buvo panaši į "x" ženklą. Tai "Naudhiz" runa, skelbė vadovėlyje užrašas. Ji kosminių jėgų galia, kuri formuoja žmogaus likimą. Todėl kiek panagrinėjus šią runą daugiau, blondinukė taip užrašė ant lapelio:
Naudhiz - kosminių jėgų galia, kuri formuoja žmogaus likimą. Todėl ją priskiriu prie paslaptingųjų.
Na ir galiausiai mergina nusprendė pasirinkti paskutiniąją runą. Ištraukusi kiek apsidžiaugė, kadangi šią runą jau buvo mačiusi. Tai buvo lyg begalybės ženklas, tik kad kampuotas.
Runa "Dagaz" - tai visiško pabudimo runa. Reiškia šviesą ir teikia teigiamą energiją. Todėl tai žavingoji runa
Hope užbaigusi užduotį stryktelėjo, užvertė vadovėlį ir nunešė lapelį profesoriui. Tuomet grįžo į savo vietą susitvarkyti.
-
Pasiruošęs darbui, Marcel pirmiausiai pasiėmė lapelį ir ant jo užrašė savo inicialus.
Marcel Rufford. Klastūnynas. I kursas.
Taip pasirašęs, pastūmė tiek lapelį, tiek rašymo priemonę šonan. Pasiėmė pirmąją kortelę su runa. Ji buvo panaši į "B" raidę tik kiek kampuota.
- Hm...,- susimąstė ir pradėjo skaityti kiek garsiai berniukas bėgiodamas akimis per vadovėlio puslapį, - Berkano runa.. Susijusi su paslaptimis. Atskleidžia mūsų gimimą ir atgimimą, bei aukščiausios Motinos paslaptis. Hm...
Galiausiai, labiau įsigilinęs ir supratęs viską apie šią runą, vaikinas vėl paėmė lapelį ir pradėjo aprašynėti ant šios kortelės esančią runą. Viskas atrodė štai taip:
Pirmoji runa
Pavadinimas: Berkano runa.
Reikšmė: gilina ezoterines žinias ir atskleidžia paslaptis.
Kvalifikacija: Paslaptingosios runos.
Taip gražiai ir aiškiai užrašęs, Marcel išsitraukė antrąją runą. Šioji jam sukėlė kiek šiurpokas emocijas ir mintis. Ji buvo panaši kiek į "N" raidę.
- Hagalaz,- sau pasakė klastuolis. Matyt bus susijusi su kokiais nors karais. pamanė berniukas, kadangi buvo ją regėjęs keliose filmuose. O juose nebuvo apseita be karo. Todėl užmetė akį dar kartą į vadovėlį ir greitai atsakymą išraižė ant lapelio.
Antroji runa
Pavadinimas: Hagazal.
Reikšmė: Magiškoji jėga nugalėti priešą. Sukelia stiprų emocinį smūgį.
Kvalifikacija: Prakeiktoji runa.
Po tokio nemalonaus jausmo greitai pametėjo kortelę į šoną ir tikėjosi ištraukti kiek laimingesnes emocijas sukeliančią runą. Ir jam pasitaikė ant trečiosios kortelės runa, kuri buvo panaši į rodyklę aukštyn. Šioji jau nekėlė neigiamų jausmų, todėl berniukas iš karto atmetė teoriją, kad tai galėtų būti prakeiktoji runa. Bet dėl viso pikto susirado ją vadovėlyje ir ją aprašė ant savo lapelio:
Trečioji runa.
Pavadinimas: Tiwaz.
Reikšmė: Skatina teisingumą ir demokratiją.
Kvalifikacija: Žavingoji.
Pabaigęs berniokas praktiką, sudėjo gražiai korteles, nunešė atsakymų lapelį profesoriui, o grįžtant į savo suolą, prieš atsisėdant, nunešė ir padėjo pasiskolintąjį vadovėlį atgal.
-
Pirmakursis taip užsisvajojo, kad net nepastebėjo, jog daug kas ėjo į darbo pabaigą, kai kurie net gi baigė. Oliveris atsitiesė kėdėje ir sugraibaliojo paskutinę kortelę kuri, kaip vėliau paaiškėjo, vadovėlyje apie save informacijos turėjo daugiausiai - visą puslapį. Mokinys suraukė antakius ir ėmė keikti momentą, kai sugalvojo pasiimti būtent šią runą. Žaliaakis kibo į darbą vien tik su mintimi, kad po maždaug dešimties minučių jis galės eiti pavalgyti į Didžiąją salę. Nesuprato, kaip anksčiau nepastebėjo savo gurgiančio pilvo. Skubėdamas berniukas suraitė paskutinį žodį ir išdėliojęs visas kortas priešais save, apžvelgė darbą.
Žavingoji runa, pašalina neigiamas emocijas 24-ioms valandoms
Oliver van Ray, Klastūnynas, I kursas
Prakeiktoji runa, vienai valandai priverčia žmogų vis už kažko užkliūti ir pargriūti
Oliver van Ray, Klastūnynas, I kursas
Gydomoji runa, suteikia mėnesio imunitetą įvairioms ligoms, tačiau neapsaugo nuo susižeidimų
Oliver van Ray, Klastūnynas, I kursas
Vienuolikmetis šyptelėjo. Ech, vis gi, buvo lengva. Jis atsistojo ir paėmęs kortas nuėjo link profesoriaus stalo. Palikęs runas Oliveris grįžo į savo vietą. Atrodė, kad jau gali užuosti gardų maisto kvapą sklindantį iš Didžiosios salės. Pilvui dar stipriau gurgiant, rudaplaukis žvilgtelėjo į sidabrinį laikrodį ant kairiosios rankos, be kurio net neišlipa iš lovos, ir atsikvėpė - kelios minutės ir jis laisvas.
-
Klara atsargiai užvertė vadovėlį ir dar kartą patikrino savo atsakymus norėdama įsitikinti, jog viskas yra teisinga.
Klara Severova, Varno nagas, I kursas.
1. Prakeiktoji runa. Dažniausiai naudojama apsigynimui, sukelia skausmą, bei žaizdas.
2. Žavingoji runa. Atneša džiaugsmą. Dažniausiai naudojama pralinksminti mažus vaikus.
3. Žavingoji runa. Suteikia sėkmę. Dažniausiai naudojama talismanams.
Taip. Viskas gerai. Vis dar užsimąsčiusi ir užsisvajojusi mergaitė jau žadėjo eiti atiduoti korteles, bet prisiminė, kad reiktų kažką pasakyti profesoriui. Jos širdies niekaip nepaliko nerimas, kad pasirodė kaip kvailė. Ji norėjo kažkaip padėkoti... na gal dar ir paprašyti, kad paskolintų knygą. Atsilošusi kėdėje ir žvelgdama į lubas ji mintyse pradėjo regzti sakinį po sakinio. Užtruko gana ilgai kol tai ką ji nori pasakyti bent jau turėjo šiek tiek prasmės. Mergaitė, pasiruošusi ir tyliai save padrąsinusi, paėmė korteles ir priėjo prie profesoriaus stalo.
-Labai norėjau padėkoti už jūsų pagalbą,-pradėjo ji kalbėti, stengdamasi išreikšti savo mintis kaip įmanoma aiškiau,-Taip pat ir paklausti ar galima pasiskolinti vieną iš tų senųjų knygų apie runas?
-
Mokinukai jau pradėjo nešti atliktą darbą - korteles. Obis smalsiai jas stebėjo, nekantravo pažiūrėti, kaip sekėsi jo mokiniams. Ačiū Dievui, kad pamoka jau ėjo į pabaigą, tad nereiks ilgai laukti.
- Tikiuosi, kad visiems patiko darbuotis ties runomis. Jos išties yra žavingos. Palaukite, kol reiks su jomis burti, - davė jauniesiems burtininkams ir raganaitėms užuomina, ko galima tikėtis sekančioje pamokoje.
Nuskambėjus varpams, jis palydėjo mokinius žavinga šypsena. Žinoma, niekas nepasiliko kabinete be Oberono. Juk visiems reikia šiek tiek atsipūsti, net ir Variui, kuris tai darė visą savo gyvenimą. Oi ta ūdriukė. Tik ir mėgsta valgyti bei raitytis savo guolyje.
- Vari? Kodėl tu toks tinginys?
Padarėlis, išgirdęs savo vardą, iškart ištempė kaklą ir tingiai atsigręžė. Tanseris šyptelėjo ir pradėjo kasyti jo pasmakrę. Švelnus murkimas parodė, kad draugelis tuo mėgavosi.
- Gerai. Eik paplaukioti, o aš bėgu tikrinti korteles.