Hogvartsas.LT

Magijos pasaulis => Magiškų gyvūnų priežiūra => Pamokos => Pamokos => Temą pradėjo: Rosemarie Mortimer Birželio 24, 2018, 04:29:09 pm

Antraštė: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Rosemarie Mortimer Birželio 24, 2018, 04:29:09 pm

Rytas buvo itin ankstyvas. Visur aplinkui tvyrojo prieblanda, saulė dar miegojo pasislėpusi už horizonto, tačiau paukščių balsų gama jau virpino apylinkes, skelbdama naujos dienos pradžią. Vėsus vėjas glostė snaudžiančios pilies kiemo žolę, kuria žingsniavo ir Rosemarie. Mergina ritmingai mosavo burtų lazdele, kas porą metrų virš galvos palikdama kabėti šviesos kamuolėlius. Mokiniams. Būtų nekokia dienos pradžia, jei kuris nors pakeliui nusiverstų ir vietoj ilgai planuotos pamokos tektų skubėti į ligoninės sparną.
Visi magiškųjų gyvūnų priežiūrą lankantys jaunieji burtininkai dar prieš porą dienų gavo pranešimus apie neįprastai ankstyvą šiandienos pamokos laiką ir jos vietą. Na, vieta nebuvo itin neįprasta bent jau rausvaplaukės užsiėmimams – jau ir prieš šią metų pertrauką, kuomet jos apleistą kabinetą tikriausiai kiek aptvarkė ir sušildė kitas profesorius, nė karto savo dalyko nemokė pilyje. Tačiau šįkart nuo ežero pakrantės Rose persikėlė šiek tiek arčiau miško.
Kaip tik tuo momentu būtent ten ji ir sustojo, virš galvos pasiųsdama kiek didesnį nei kiti, maloniai gelsvos šviesos rutulį. Šviesesni ir mažesni rutuliukai nuo pat pilies durų nušvietė kelią į reikiamą pamiškės vietą, kad visi atvyktų nenuklydę. O pirmieji mokiniai, galbūt keikdami jaunąją profesorę už tokį ankstyvumą, jau šlepsėjo jos link.
Rosemarie pastatė atsineštą nedidelę dėžutę su keletu knygų ant kelmo, o pati prisėdo ant šalimais stūksojusio akmens. Greta kaip visad sudėjo krūvelę pledų, bet aplinkui buvo ir dar keli didesni akmenys, tinkami įsipatoginti, tad pirmieji norintys galėjo įsitaisyti ir ant jų.
Minutės slinko ir dangaus vis dar netemdant nė menkiausiam debėsėliui, paskutinis mokinys atsisėdo priešais ją. Be didelių ceremonijų su visais pasisveikinusi, mergina kilstelėjo lazdelę ir tuo pačiu metu ėmė deklamuoti:

– Šimtą veidų talpinu savyje
Ir tik ryto žaroj atskirt galėsi mane,
Vakar galbūt su kentaurais laksčiau,
Bet naujai saulei gimstant ir vėl išėjau.
Vos spinduliai nušvies žemės laukus,
Magija ištirps, o aš atrasiu namus.

Iš švelniai vedžiojamos lazdelės galo išsirangęs šviesos siūlas ore suformavo profesorės sakomus žodžius, jog visi galėtų peržvelgt ne kartą ir įsidėmėtų.
– Šiandien pradėsim iš kitos pusės – pirmiau praktika, vėliau teorija žinių įtvirtinimui. Na, o darbas paprastas: įminus mįslę išsiaiškinti, apie kokį magiškąjį gyvūną joje kalbama, bei jį suradus parnešti gabalėlį/ pluoštelį/ žiupsnelį to jo audinio, kuris naudojamas kai kurių retų magiškųjų ligų gydyme. O koks tasai audinys, taip pat turėsite išsiaiškinti patys. Naudokitės visa turima literatūra bei tomis papildomomis knygomis, kurias atnešiau jums, – mostelėjo į tąjį kelmelį, ant kurio pūpsojo dėžutė su knygomis. – Galite mąstyti, tyrinėti bei ieškoti grupėmis ar poromis, tačiau galiausiai paimti bei parnešti reikiamą medžiagą kiekvienas turėsite atskirai.
Rose nutilo ir susidomėjusi stebėjo šurmuliuojančius mokinius. Dangus po truputį ėmė rausvėti, netikėtai primindamas merginai apie jos užmaršumą. Dirstelėjusi į ant riešo segimą laikrodį, rausvaplaukė kiek garsiau pridūrė:
– Beje, iki saulėtekio likusios trisdešimt penkios minutės


// Kaip ir minėjau, rašyti galite ir porose ar nedidelėse grupėse, tačiau prašomą gyvūno medžiagą turėsite gauti kiekvienas individualiai. Darbui reiktų skirti minimaliai 4 postus. Ateinantį sekmadienį (07-01) paskelbsiu konkrečią informaciją apie patį magiškąjį gyvūną, kad rezultate nesigautų visiška košė makalošė. Na, o iki penktadienio turite laiko kiekvienas susukti po porą žinučių su jūsų pačių spėlionėmis ir mintimis, bandymais išsiaiškinti ir, pagal savo norus, galbūt net mėginimais ieškoti. Kai paskelbsiu tą informaciją, pagal susikurtas aplinkybes tereiks prie jos prisitaikyti.

P.S. Jei užduotis pasirodė paini ir nelabai supratot, tai rašykit man į PM ir paaiškinsiu asmeniškai.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Monica Lilly Moonlight Birželio 24, 2018, 05:43:55 pm

Monika be galo laiminga ėjo magiškų gyvūnų priežiūrą. Visa savaitė buvo arba nuobodi, arba nesuprantama, lyg ir nyki. O dabar {pagaliau!} atėjo viena iš merginos mėgstamiausių pamokų. Ir mokytoja, Rosemorie Mortimer, buvo viena iš geriausių.
Na, gerai, Monika nebuvo žiauriai patenkinta. Juk mokslo metai tik prasidėjo, o jau ankstinamas laikas nėra pats geriausias dalykas. Apsimiegojus Švilpė, įprastai garsėjanti kaip ankstyvas paukštelis, šįkart truputį svirduliuodama išėjo į gryną orą.
Profesorė jau laukė. Ji sėdėjo ant apsamanojusio akmens, o šalia, ant kelmo, gulėjo krūvelė knygų. Ištempusi kaklą antrakursė atpažino kelias jos jau turimas knygas.
Profesorė Rosemarie pamoką pradėjo padeklamuodama eilėraštį-mįslę. Jis nebuvo labai painus, tačiau vis dėlto sudėtingas. Paaiškėjo, kad reikės ne tik išsiaiškinti magiškąjį gyvūną, tačiau ir surasti jį ir tam tikrą audinį. Per trisdešimt penkias minutes. Kai dar net nėra patekėjusi saulė.
Na, taip, visiškai lengva. Tiesiog atokvėpis po kelių savaičių sunkaus mokslo. Galima vadinti atostogomis.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Florence Hailey Darcy Birželio 25, 2018, 05:41:51 pm

  Vos tik Florencija nusprendė bent kurį laiką labai pavyzdingai lankyti pamokas ir viską atlikti per daug nepurkštaudama, likimas sumanė išmėginti šį ryžtą. Tiksliau, pasityčioti iš gerų ketinimų, kaip kad trylikametė buvo įsitikinusi. Šitaip anksti ateiti į pamoką ir dar anksčiau keltis! Na jau n... tiek to.
  Sukaupusi visas jėgas, tiksliau, pasiskolinusi iš jų rezervo, skirto kokiam kitam mažiau naudingam dalykui, rusvaplaukė lėtai pėdino paskui šviesos kamuolėlį. Jie šiek tiek erzino apsnūdusias akis, bet geriau jau šitaip, o ne nebeatskirti, kada jau merkiasi, o kada tik ankstumos tamsa glosto.
  Sustojusi prie miško, mergaitė apsidairė. Ar čia Uždraustasis? Jai dar nebuvo tekę jame pabūvoti, juk mokiniams tai draudžiama, o Florencija ir šiaip nedegė noru artintis šalia tokios pavojingos vietos. O štai ėmė ir atsidūrė čia. Bet neturėtų būti pavojinga, profesorė juk nelieptų niekuo nenusikaltusių mokinių darbuotis grėsmingose vietose, tiesa?
  Taip, viskas turėjo būti gražu ir smagu, tad varniukė kilstelėjo uniforminį sijoną ir įsitaisė ant pledo, kojas sulenkdama po savimi.
  Smiliais trindamasi akis, mergaitė atidžiai išklausė profesorę. Mįslė? Taip anksti? Mama išvis laikydavo jas paikomis! Florencija Heilė prisidengė burną ir tyliai nusižiovavo. Tai mokinių veidais, tai profesorės pusėn klaidžiojęs žvilgsnis galiausiai kliudė pastarosios minėtas knygas. Nusprendusi, kad daugiau informacijos ras ten, o ne savame vadovėlyje, o ir vedama smalsumo, trečiakursė nukėblino prie dėžutės su papildoma literatūra.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Rafaela Ginoble Birželio 25, 2018, 10:35:37 pm

 Rusvaplaukė buvo tikrų tikriausia pelėda, mėgstanti skaityti knygas iki pat paryčių, o vėlus vakaras buvo jos mėgstamiausias paros laikas. Užtat visa savo švelnia esybe nekentė rytų. Kad ir kaip gražiai atrodytų pasaulis valandą prieš pakylant saulei, kad ir kaip gražiai ir melodingai giedotų pirmieji dienos paukščiai, rytas jai nepatiko. Sakoma, kad rytas – tai nesuteptas lapas, kurį užpiešime jau įdienojus, kuris gali pavirsti viskuo – nuo juodojo kvadrato iki dailiausio peizažo, verto didžiųjų Atgimimo meistrų teptuko. Nesąmonė. Rytas tik kūrė tuščias viltis, kurioms lemta sudužti kaip nukritusiai krištolo vazai. Kurios niekada neišsipildys, tačiau ilgam paliks kartų poskonį: „kas būtų, jei būtų“.
 Kaip jau supratote, į paežerę atžygiavusi ir dabar profesorės besiklausanti žaliaakė buvo ne itin smagiai nusiteikusi. Nors vis žiovavo, tačiau estetiką ir grožį mylinčios akys lyg paklaikiusios dairėsi aplinkui, stengdamosis aprėpti kiekvieną, net mažiausią šio puspilkio pasaulio detalytę, kad blyški ranka teptuko padedama vėliau perneštų jas ant drobės. Tik vėlgi – neaišku, ar viltims vėl neteks sudužti. Besėdint ant didžiojo akmens – dar pasitiesus ant jo pledą – rankos pačios skynė paskutiniąsias laukines gėles, pakėlė nuo aprasotos žolės porą liaunų šakelių ir pačios supynė visa tai į dailų rudeninį vainiką, kuris dabar puikavosi ant jos rausvos galvos – vis dar pustuštės. Ir kam ji vėl užsisėdėjo prie knygos taip ilgai?
 Tiesa, vos išgirdus mįslę, kelios pilkosios ląstelės atsibudo iš letargo ir nutarė pasidarbuoti. Šimtaveidis, reiškiasi, gyvūnas keičia išvaizdą. Kaip bogartas... Jo tikroji išvaizda matoma tik auštant. Ak, štai kodėl reikėjo keltis vos pora valandų nuo užmigimo. Sulyg tokiomis mintimis ląstelės pavargo ir vėl nuėjo miegoti, o Gotfreinė – kaip tipinė moksliukė ir stereotipinė varnė – puolė prie knygų.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Torė Finitsis Birželio 25, 2018, 11:25:43 pm

Ji įsivėrė abu auskarus nei karto nežvilgtelėjus į veidrodį. Kodėl tai anksčiau atrodė taip sunku? Varnė iš lėto apsiavė batus. Juk už lango vis dar nebuvo prašvitę. Savaime suprantama, kad iš pačio ryto nepradės šokinėti pagal kokią mėgstamą dainą. O žinot kas blogiausia? Torė net negalėjo įsitaisyti ant lovos, pasidėti kompiuterio ant kojų, įsijungti mėgstamiausios muzikos, o tada šokti, šokti ir šokti. Nes šitoj skylėj neveikė niekas! Ką jau kalbėti apie taip trokštamą bevielį internetą.
Mergaitė žingsniavo sekdama mažas švieseles. Žavinga. Jos veide švietė šypsena, o mintyse skambėjo dainos žodžiai. Ji baigia išprotėti. Gerai, kad kolkas pati tai supranta. Toks jausmas, kad ji įsimylėjus. Gaila, kad dar nežino ką. Pagaliau pasiekė vietą į kurią vedė žiburėliai. Ir pamatė tai, ko visai nesitikėjo. Grįžo senoji profesorė! Torės šypsena dar labiau nušvietė veidelį. Mergaitė greitai pasisveikino ir atsisėdo ant akmens netoli mokytojos. Išklausiusi užduotį prisimerkė. Tikriausiai reikia surasti kažką su kuo galėčiau pasitarti pagalvojo ir apsižvalgė. Mėlynos akys beveik iš karto rado pažįstamą žmogų - Gotfreinę.
  - Labas rytas,- pasisveikino su septintakurse Torė.- Pagalvojau, gal norėtum kartu ką nors sugalvoti?                                             

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Kaila2018 Birželio 25, 2018, 11:57:03 pm

Pirmają pamoką Tėja įsivaizdavo kiek kitaip. Ji apgalvojo šimtus variantų, tačiau nė vienas iš jų nebuvo panašus į šitą. JI susivėlusi ir dar ne visai pabudusi sliūkina pilies koridoriais į kiemą  dar prieš nušvintant. Vakar vakare ilgai užsibuvo žiūrėdama pro langą ir viską apmastydama, todėl dabar jautėsi lyg pusiau mirusi.
 Dangus po truputėlį ėmė įgauti purpurinę spalvą, o pilies languose žiebtis žiburėliai. Išėjus į kiemą mergaitės kojos prasmego šaltoje, rasotoje žolėje, todėl į pamoką ji nueis dar ir šlapia. Nepaisant to pirmakursei buvo malonu žingniuti takeliu apsuptu gelsvų švytinčių kamuoliukų brėkštant rytui ir gaiviai kvepiant pirmiems pabudusiems medžiams ir žolėms.
 Pasiekusi  pamiškę kur turėjo vykti pamoka mergaitė klestelėjo į rasotą žolę, nes visi akmenys, bei kelmai aplinkui buvo užimti ir pasitiesusi prieš save pledą sumetyė ant jo atsineštas knygas. Prasidėjo pamoka. Mokytoja ėmė deklamuoti eiliuotą mįslę ir lazdele braižyti žodžius ore:
– Šimtą veidų talpinu savyje
 Ir tik ryto žaroj atskirt galėsi mane,
 Vakar galbūt su kentaurais laksčiau,
 Bet naujai saulei gimstant ir vėl išėjau.
 Vos spinduliai nušvies žemės laukus,
 Magija ištirps, o aš atrasiu namus.

Tėja kartojo ir kartojo žodžius mintyse stengdamasi įminti jų prasmę, tačiau tesuprato tik tiek, jog šis padaras parodo savo tikrają išvaizdą rytais. O daugiau? Nieko, apsoliučiai nieko?! Kuo labiau Tėja stengėsi susikaupti tuo keistesni ir neįtikėtesni variantai lindo į galvą. Na ką einu patyrinėti knygų, gal ten ką nors rasiu, – mąstė mergaitė.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Skarletė Siuzana Vein Birželio 26, 2018, 11:27:39 am

 Paryčiais, dar saulei nepakilus, tylu ir ramu. Kiek tamsoka ir ankstoka tokiai pamokai. Eidamas takeliu gali įžiūrėti pavienius, tačiau dailiai išdėliotus akmenukus, tamsius medžių kamienus arčiau miško, netgi vėją gali matyti. Žvarboka.
 Dauguma, aišku, žvalumu nepasižymėjo. Vanilė, dažniausiai mėgdama stebėti saulėtekius, pripratusi prie ankstyvų rytų, ėjo beveik linksmu veidu.
 Žiburėliai vedė visus link reikiamos vietos. O dar ir grįžo profesorė, kadaise buvusi Pijos koledžo vadovė bei draugė.
 Pamoka prasidėjo. Septintakursė atsivertė knygą iškart po mįslės išklausymo. Jai nepatiko mįslės. Ir kas, kad Varnanagėj augo, ir kas, kad norėdama patekti į bendrąjį kambarį turėdavo dažnai atsakyti į mįsles, šios ją visada atbaido. Bet, jei neįmins – tai nebus varnė, nepateks į bendrąjį kambarį, neįveiks šios praktikos užduoties.
 Garbanė apsisuko aplink savo ašį. Grifai per daug drąsus, jog paklaustų atsakymo kitų. Švilpiai per daug draugiški, kad jį parodytų. Klastuoliai per daug gudrūs, kad jį išgirstų iš kitų. Varnanagiai per daug protingi, kad atsakymą surastų patys. Toks nematomas koledžų gyvenimo varikliukas. Pijai reikia pagalbos.
 Staiga akys užkibo iš dviejų pažįstamų merginų. Pirmoji buvo Gotfreinė – nuo paskutinio judviejų pokalbio praėjo nemažai laiko, na, gal tik kartais dar vienu kitu žodžiu persimesdavo bendrajame kambaryje. Antroji – Torė – koledžo prefektė. Vanilla nusišypsojo ir priėjo arčiau.
 – Sveikos! – mergina sujudėjo, tarsi norėdama apsikabinti, tačiau greitai atsitraukė, – ar jau kažką išsiaiškinote? Ko gero, man reikia pagalbos, – Hinkley atsiduso.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Rafaela Ginoble Birželio 26, 2018, 11:00:34 pm

 Vainikėliu pasipuošusi Gotfreinė įnirtingai vartė mokytojos paruoštas knygas. Tiesa, naudos iš to nebuvo daug. Be abejo, jose informacijos buvo pilna, tačiau jos turimų žinių buvo per mažai, kad galėtų susiaurinti įtariamųjų ratą. Tad tik vartė vieną knygą po kitos, ties jokiu puslapiu nesustodama ilgiau negu trims sekundėms.
 Galvą pakėlė tik išgirdus pasisveikinant jų koledžo prefektę, prie kurios tuojau pat prisijungė ir eks-prefektė, Vanilė.
 – Sveikos, – šyptelėjo žaliaakė, užkišdama neklusnią rusvą sruogą už ausies, – Tiesą pasakius, pagalbos reiktų ir man, – gūžtelėjo pečiais.
 Ironiška, susirinko trys varnės, kurios be mįslių įminimo net negali patekti į savo koledžo patalpas, o su tokia jiems įprasta užduotimi susidoroti pavieniui negali.
 – Supratau, kad tas gyvūnas keičia išvaizdą, o tikrasis jo atvaizdas matomas auštant, bet tas turbūt jums irgi aišku? Tik va bėda, jokio tokio gyvūno nežinau, o iš šitų, – galvos mostu parodė stirtą knygų, – prasmės nedaug. Taaaaai, kuriai iš jūsų sekasi su gyvūnais?

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Florence Hailey Darcy Birželio 29, 2018, 04:29:30 pm

  Ant kelių pasidėjusi pačią storiausią knygą, Florencija vieną po kito vartė jos puslapius. Iš pradžių mėgino skaityti iš eilės, bet greitai susiprato, kad tai užims gerokai per daug laiko, kurio, tiesa, ne tiek ir daug. Todėl netrukus tik probėgšmais peržiūrinėjo atsitiktinius žodžius, paveikslėlius, ieškodama to, kas tiksliausiai atitiktų profesorės žodžius. O gal ten visai ne mįslė, o tik gražiai įvardytas ir labai meniškas apibūdinimas? Reikėjo tik šiokių tokių žinių. Florencija jų neturėjo.
  Dar sykį peržiūrėjusi tekstą, kybantį ore, trečiakursė vėl susimąstė. Tas kažkas gebėjo keisti išvaizdą, draugauti su kentaurais ir buvo atpažįstamas tik tokiu ankstyvu metu. Varnanagė nesuprato, kam reikia mokytis apie tokius gyvūnus, kurių gyvenimo ritmas nelabai derinasi su gerokai vėliau mėgstančių keltis mokinių ritmu, bet, tikėjosi, rezultatas atpirks visus šiuos vargus. Juk profesorė greičiausiai nekankintų visai be reikalo..?
  Šiaip ar taip, gaišti nebebuvo kada. Florencija Heilė suvokė, kad šitokios paieškos užsitęs be galo ilgai. Netoliese pastebėjo mergaičių būrelį, panašu, kad ir to paties koledžo. Atrodė matytos, tik vardų gerai nežinojo. Prisiminusi, kad iš pradžių dirbti galima ir grupėmis, trylikametė prisiartino prie kitų varnanagių ir pasistengė išspausti pačią draugiškiausią šypseną, kokią tik sugebėjo. Vis geriau nei stypsoti kur nors netoliese ir mėginti nugirsti ką nors naudinga.
 – Labas, – gana tyliai pasisveikno; tikėjosi kad vis dėlto buvo išgirsta. – Ar jūs... nieko prieš, jei prisijungsiu?
  Taip norėjosi imti ir pateikti teisingą atsakymą, lyg vos išgirdusi mįslę būtų jį žinojusi. Deja, galva buvo tuštutėlė, tik (kol kas) nedidėlė gėda bei nepastenkinimas savimi baladojosi siaurais jos koridoriais.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Skarletė Siuzana Vein Birželio 29, 2018, 05:56:55 pm

 Kalbant varnanagėms, Vanilė visą laiką žiūrėjo į knygą, vartė puslapius, ieškodama kažko panašaus į Gotfreinės išvardintus...požymius. Kadangi saulė dar nepakilus, sunku buvo įžiūrėti į puslapių tekstą, net raidės liejosi spalvomis į įvairias puses.
 –  Tavo tiesa, nėra net ką pridurti, – iš už knygos pakėlė savo akis garbanė, – na, myliu gyvūnus, tačiau nelabai juos ir pažįstu. Atrodo, kad ieškome per daug giliai. Arba ne ten kur reikia. Nors, apsidairius, nieko gero nepastebėsi, – nutilo. Paskutiniaisiais metais jai ne itin sekasi galvoti. Varnės ironiška pabaiga.
 Septintakursė atsisuko, pamatydama pažįstamą veidą. Ko gero, prasilenkė bendrajame kambaryje. Arba užkalbino, kai buvo prefektė. Niekada nežinosi. Prisiminimai susikeitė tikromis vietomis. Lyg ženklas, kad jų greitai nebeliks. Bent ne jos galvoje. Kas žino, kaip ten bus.
 – Sveika, – šyptelėjo, – aš nieko prieš, šuo gi keturias turi kojas. Visos reikalingos. Tai ir mums tu reikalinga. Turbūt? – nužvelgė prieš save esančias bendrakoledžes, – gal kartais Tu, – sustojo, bandydama prisiminti trečiakursės vardą, – Florencija, domiesi gyvūnais ir kažką žinai apie keičiančius išvaizdą padarus, kurių tikrasis pavidalas matomas auštant? – Vanilė pažvelgė į mergaitės knygą. Ta pati.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Torė Finitsis Liepos 01, 2018, 03:40:14 pm

Lengva ryto prieblanda visai patiko Torei. O tas ryto oras toks gaivus. Ji visada mėgdavo jį įsivaizduoti net kai lauke buvo didžiausia sausra. Torė šyptelėjo Gotfreinei ir prie jų prisijungusiai septintakursei.
  - Na, aš irgi maždaug tiek išsiaiškinau,- tarstelėjo,- bet net nenutuokiu koks gyvūnas tai galėtų būti,- pripažino.- šiaip man labai patinka gyvūnai, bet, tiesą sakant, nelabai ką ir nutuokiu apie magiškuosius. O tie visi pavadinimai,- užvertė akis ir nusijuokė. Mergaitė paėmė dar kažkokį skaitalą ir pervertė puslapius apžiūrėdama paveikslėlius. Nieko panašaus į profesorės apibūdintą gyvūną nerado. O gal tiesiog nepakankamai atidžiai ieškojo. Netrukus prie jų prisijungė dar viena varnė. Florencija. Tiesą sakant, Torė nebuvo su ja bendravusi. Na, ne tai, kad Torė nenorėtų, atrodė, kad bendrauti visai nenori Florencija. Taigi, trečiakursė kiek nustebo, kad šioji varnė ieško pagalbos. Žinoma, ji visai tam neprieštaravo. Juk kuo didesnė komanda, tuo greičiau pavyks sumąstyti atsakymą į mįslę.                     

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Rosemarie Mortimer Liepos 02, 2018, 05:20:31 pm

Visose tose keliose knygose, padėtose ant netoliese esančio kelmo, galima aptikti informacijos apie šiandieninį gyvūną trupinius. Šie, savaime suprantama, nesuteikia itin daug reikalingų žinių, tad tampa lengva paklysti tarp kitų, mįslę dalinai atitinkančių padarų. Ir visgi, viename iš tų tomų, kurį tikriausiai savo kuprinėse turi ir keletas stropesnių mokinių, pavadintame „Aukštesniosios klasės magiškųjų gyvūnų pagrindai“, esti atskiras skyrius, orientuotas į visą tam tikromis savybėmis panašių gyvūnų gentį. Jame išskirtose temose atrandami ir šiandieniniai. Maramiai.

---

---

7 Skyrius. Išverstakailiai

7.1. Maramiai

Pirmieji šiame skyriuje nagrinėjami magiškieji gyvūnai – maramiai. Palyginus su kitais šios genties atstovais, o tuo labiau su kitais fantastiniais sutvėrimais, apie juos žinoma itin nedaug. Pirmą kartą buvo pastebėti Ukrainos rytiniuose miškuose XIX amžiaus pabaigoje, o Aleksėjus Lysenko savo veikale („Naujesniųjų fantastinių gyvūnų kilmė“) juos aprašė kaip „gebančius nuostabiai prisitaikyti“. Taip pat iškėlė hipotezę, jog maramiai buvo taip ilgai nepastebėti dėl savo išskirtinės magijos.

7.1.1. Išvaizda

Ilgą laiką nebuvo žinoma tikroji maramių išvaizda dėl jų gebėjimo ją keisti [apie tai daugiau sužinosite tolesnėse temose], tačiau galiausiai, išsiaiškinus šių gyvūnų magijos principus, pasikeitimą tapo galima stebėti savo akimis. Maramiai įprastai primena vaiduokliškai balkšvos spalvos beplaukius (išskyrus uodegą) elnius, kurie gali užaugti iki dviejų metrų aukščių. Šiaip ar taip, panašumas regimas tik iš pirmo žvilgsnio – sutelkus dėmesį ima ryškėti ir visa gausa skirtumų. Vienas jų – kūno proporcijos. Maramiai, kaip ir minėta, yra aukštesni ūgiu, tačiau gerokai plonesni, o didumą aukščio suteikia nepaprastai ilgos kojos, kurios eiliniams pasirodytų nesutvertos išlaikyti likusio kūno. Bet vėlgi, patys sutvėrimai pasižymi nepaprastu lengvumu, kadangi jų kaulai – tuščiaviduriai. Išsiskiria ir gyvūnų ragai – nemenkas, plačiai išsikėrojęs ir tankiai susivijęs šakų vainikas, iškilęs virš aptakios galvos. Taip pat, dėl jo balkšvos, beplaukės odos neretas iš pirmo žvilgsnio prisiekinėja išvydęs vaiduoklį, nors taip tikrai nėra.

-124-

---

7.1.2. Magiškosios savybės

Maramiai, kaip ir daugelis išverstakailių genties atstovų, geriausiai žinomi dėl savo gebėjimo keisti išorę, konkrečiai šiuo atveju – pasiversti kitais magiškaisiais (kiek retesniais atvejai ir paprastais) gyvūnais. Nors vis dar nėra išsiaiškinta, kas nulemia, kokiu padaru virs, tačiau spėjama, kad tam įtakos gali turėti tuometinės aplinkos sąlygos ar socialiniai veiksniai. Taip pat neatmetama galimybė, jog paprasčiausiai keičiamasi į arčiausiai tuo metu buvusį gyvį ar jų bandos narį.
Nepaisant šių neaiškumų, per dešimtmečius, paskirtis tyrinėjimams, kitos jų magijos aplinkybės yra išnagrinėtos ganėtinai plačiai. Verta paminėti, kad šie sutvėrimai negali pasiversti kitu gyvūnu kada tik užsimanę – virsmas vyksta tik tam tikrų, kiekvienos paros metu – brėkštant rytui, iki pirmųjų saulės spindulių. Vos jiems pasirodžius, magija pasibaigia ir maramiai, pilnai įgavę naująjį pavidalą, prisideda prie tą dieną šeima tapusių kitų magiškųjų gyvūnų (o jei jie linkę gyventi vieni, tuomet paprasčiausiai klajoja po laikinais namais tapusias vietoves). Naująjį kūną išlaiko iki pat ryto, o jų tikrasis pavidalas būna matomas vos keletą minučių prieš pat kitą virsmą.
Maramių ragai – tarsi jų magijos simbolis. Iš jų galima apytiksliai nustatyti, kada įvyks pasikeitimas – magijai pradėjus veikti, ragai iš lėto pradeda švytėti, kol ta šviesa apima visą kūną, jį veik užgoždami. Ryškiam švytėjimai pranykus, matomas jau naujasis pavidalas.
Be viso to, jų ragų milteliai bei plaukai, kurių iš viso kūno galima rasti tik uodegoje, turi gydomųjų galių, tad įeina į kai kurių eliksyrų sudėtį. Šių ingredientų gauti nėra taip paprasta, o ypač rago miltelių, todėl gėralai, į kuriuose randamos šios medžiagos, yra ganėtinai stiprūs ir reti. Kadangi paimti šiek tiek jų rago yra itin sudėtinga, gerokai dažniau pasitenkinama ir plaukais, nors šie turi silpnesnį poveikį.

-125-

---

7.1.3. Elgsena ir įpročiai

Baili šių išverstakailių tikroji išorė slepia gan karštą jų būdą. Be abejo, jei tik turi, kur atsitraukti, jie beregint pasirenka šį kelią, mat pasižymi skaidriu protu. Ir visgi, jei lengvos išeities nėra, nė nesudvejodami gali gan aršiai kovoti už save. Dar viena jų būdo savybė ta, kad persimainę į kitą gyvūnus maramiai perima ir jų įpročius (tarkim, nors natūraliai yra augalėdžiai, tačiau persimainius minta tam gyviui būdingu maistu), tad būnant skirtinguose pavidaluose jų elgsena taip pat skiriasi drastiškai. Būtent dėl to juos taip sunku atskirti, mat maramių prisitaikymas – beveik šimtaprocentinis.

7.1.4. Prieinamumas

Kaip minėta, šie magiškieji sutvėrimai natūraliai yra ganėtinai baikštūs, sunkiai prisileidžia žmones, todėl reikia elgtis itin atsargiai, stebėti gerai pasislėpus. Norint prieiti arčiau, geriausia taikyti vieną iš dviejų taktikų: sėlinti iš priekio ir labai lėtai, jog maramis galėtų gerai matyti norintį prieiti burtininką, bei įsitikintų, kad šis nieko blogo nepadarys, arba atvirkščiai – iš nugaros ir kuo greičiau bei tyliau, nespėjus jam susigaudyti. Pirmojo būdo minusas, jog šie gyvūnai tikrajame savo pavidale būna per trumpai, tad sunku spėti prisiartinti per tokį menką laiko tarpą. Antrojo silpnybė slypi tame, kad net ir užklupus netikėtai, maramis gali lengvai išsigąsti ir greitai pasišalinti iš tos vietos.
Na, bet šie išverstakailiai, turbūt kaip ir daugelis gyvūnų, gan maloniai priima dovanas, ypatingai maistą, tad tai gali padėti siekiant tikslo.

-126-

---

---

// Tai toliau tęskit darbą (po vieną arba porose/ grupėse, tačiau galiausiai kiekvienas individualiai, o ne bendrai turės gauti reikalingą medžiagą), tik svarbiausia kuo geriau ir originaliau prisitaikyti prie pateiktos informacijos, kad nebūtų nelogiškų pokyčių. Priminsiu, jog bendram darbo atlikimui reikia bent keturių postų. Tie, kurie norėsite prisidėti tik nuo dabar, tai nepamirškite ir tos pirmos užduoties dalies, kuri buvo iki informacijos pateikimo – kad stebuklingai neatsirastų apšvietimą patyręs personažas. Rašymui laiko yra iki sekmadienio (07-08).

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Eleizija Stigler Liepos 02, 2018, 07:08:33 pm

Atsikėlė varniukė anksti. Dar buvo tamsu. Viską susitvarkiusi, ji susišukavo savo trumpus plaukus ir priėjo prie veidrodžio. Akylai save nužvelgė. Veidrodžio paviršiuje matė dailią mergaitę, vilkinčią džinsinį sijoną, baltus marškinėlius. Ausų auskarai nepuošė. Nusprendė šiandien apsieiti be jų. Plaukus užsikišo už ausų ir buvo pasiruošusi šuoliuoti. Jau buvo priėjusi prie miegamojo durų, kai prisiminė, kad nepasėmė jokio švarkelio ar striukės. Greitai atsigręžė ir, pasikuitusi spintoje, rado tik senelės numegztą geltonąjį megztinį.
- Tiks, - tyliai sušnabždėjo ir, pagriebusi drabužį, išdundėjo iš pilies.
Nespėjo išeiti laukan, kai ponas šaltis iškart prisistatė. Jis nemaloniai glamonėjo varnės rankas, kaklą, skruostus, kulkšnis. O dar jo draugas vėjas... Tas ir ne ką geresnis. Sutaršė merginos plaukus. Eleizija tik sukando dantis ir susiruošė apsirengė geltonąjį megztinį. Iškart šaltis atšoko lyg vampyras, pamatęs kryžių.
Išsitiesė ir susivėlusi patraukė švieselių takeliu, kuris žadėjo nuvesti į sutartą vietą. Eiti nereikėjo daug, tačiau mergina nustebo. Oh... Senoji profesorė sugrįžo. Šaunu. Ir kas tai, kad pamoka vyksta ne prie ežero, o pamiškėje? Pokyčiai, pokyčiai. Mielai pagalvojo ji.
- Labas rytas, - žavingai pasisveikino panelė ir krestelėjo ant raudono pledo.
Netruko ilgai laukti, kai profesorė pradėjo pamoką eilėmis. Varniukė atsargiai klausėsi kiekvieno žodelio ir galvojo, kaip tai susiję su pamoka. Tada panelė viską paaiškino. Išgirdusi, kad galima dirbti porose, ramiai apžvelgė visus susirinkusius. Pažįstamų beveik nematė, kol akys neužkliuvo už kitos varnės - Torės. Ją ji gerai pažinojo. Jau norėjo pašaukti ją vardu, kai pastaroji priėjo prie kitos mokinukės.
- Ech, - tyliai atsiduso pati sau. - Teks dirti vienai.
Grakščiai stryktelėjo nuo žemės ir nukėblino prie knygų kauburėlio. Pasiėmė tris vadovėlius ir sugrįžo į savo jaukią vietelę. Apsikrovė save visais turimais vadovėliais, pradėjo ieškoti atsakymo.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Persefonė Peloquin Liepos 03, 2018, 07:30:41 pm

 Persefonei šis rytas nebuvo iš gerųjų. Nors dar spėjo atsigerti apelsinų sulčių, nuo kurių, greičiausiai, dabar maudžia pilvą, prieš išlekiant iš pilies į pamoką, jautėsi alkana lyg vilkas tokiu metu, kai neturėtų. Išklausiusi profesorės mįslės atsivertė savo atsineštą vadovėlį, tik nežinia kodėl nusprendė, jog čia surašyti per daug paprasti padarai. Nors taip ir buvo. Mįslę išsiaiškinti net ir pirmakursei nebuvo taip sunku: gyvūnas dažnai keičia savo pavidalus, gali pavirsti į šimtus, net tūkstančius jų, o taip pat – jo tikrasis pavidalas matomas tik auštant. Tačiau varnė niekur nieko panašaus nematė. Atsisėdo ji prie medžio ir atsirėmė į jo kamieną, beveik nesistengdama ieškoti – vis tiek neras nei gyvūno, nei pagalbos. Skaitydama net retkarčiais pažvelgdavo į poras ar grupes susiskirsčiusius mokinius ir atsidusdavo.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Skarletė Siuzana Vein Liepos 03, 2018, 07:31:35 pm

 Vanilei vis dar nebuvo aišku, kas tai per gyvūnas, tačiau nepasidavė ieškojusi, o netoliese užtikusi pirmkursę, kuriai, matyt, sekėsi dar sunkiau, atsiskyrė nuo kompanijos. Prieidama arčiau šviesiaplaukės ir pasistengusi neišgąsdinti, kaip anąkart, pasisveikino:
 – Labas, Persefone, – šyptelėjo pažiūrėdama į knygą, kurią šioji vartė, – nemanai, kad šioje knygoje, kad ir penkis kartus skaitysi, nieko nerasi? Tai žiobariškų gyvūnų knyga! – nejaukiai pridūrė.
 Matyt, ne viena Vanilla šiandien tokia išsiblaškiusi.
 – Blogai jautiesi? Nori praskaidrinsiu mums abiems dieną? Nugirdau kur ieškoti atsakymo, – nusišypsojo ir greitai atsitempė knygą, iš kurios kažkoks berniukas sužinojo gyvūno pavadinimą, – leisiu tau jį atrasti, gal žvalesnė tapsi.
 Septintakursė džiugiai padavė storesnę nei įprastai knygą, pavadinimu – "Aukštesniosios klasės magiškųjų gyvūnų pagrindai".

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Persefonė Peloquin Liepos 03, 2018, 07:32:00 pm

 Išgirdusi balsą pašonėje Persefonė nustojo skaityti.
 – Sveika, Vanile, – šyptelėjo mieguistu veidu. Ar ne per dažnai ji tokia? Aišku, dabar yra priežastis, bet vis tiek keista.
 Dabar nuraudo pirmakursė.
 – Tikrai? – pagaliau susiprato, ką visą laiką skaitė. Išsiblaškymo lygis per daug aukštas, – prastokai, tačiau viskas gerai, nesirūpink, – išspaudė šypseną.
 Mergaitė pabandė surasti informacijos naujai gautoje knygoje. Pirma peržvelgė turinį. Du skyriai atrodė tinkami, tačiau septintasis turėjo ypatingą pavadinimą – Išverstakailiai. Kažkaip idealiai tiko mįslės apibūdintui gyvūnui. Atsivertė šimtas dvidešimt ketvirtą puslapį ir pažvelgė pirmą temą. Kažkokie Maramiai. Skambėjo netinkamai, bet vis tiek pradėjo skaityti.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Skarletė Siuzana Vein Liepos 03, 2018, 07:32:34 pm

 Stebėdama, kaip sparčiai Persefonė ieško informacijos, mergina šypsojosi. Tokia maža, o kaip tikra varnanagė gabi ir protinga, kai reikia. Galbūt nebus taip baisu palikti koledžą, nes jis pilnas tokių gerų mokinių kaip ji ir dar keletas varnų aplinkui. Kur apsidairysi, ten tik mėlyna ir bronzinė. Tikrai nebaisu.
 Kai mažoji atvertė septintą skyrių, septintakursės akys sužibo ir ji taip pat pradėjo skaityti.
 – Ko gero, Maramiai, tikrai tas gyvūnas, kurio mums reikia. Tai, ar jau einam jo gaudyti? – paklausė ir jau susiruošė lėkti dar arčiau miško.
Vienu žvilgsniu ji galėjo prisiekti kažką mačiusi, lyg vaiduoklį, kaip rašoma knygoje, tačiau greitai nebesimatė. Tada ir vėl. O gal nesirodo, o ten tikrai minėtas gyvūnas?

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Persefonė Peloquin Liepos 03, 2018, 07:34:05 pm

 Skaitymas atrodė įdomesnis nei pirmakursė manė, o ir sužinojo plačiau apie šį gyvūną.
 – Taip, jau galime eiti, tikėkimės nebus labai sunku, – tarė atsistodama, – kažką matei?
 Mažoji sekė paskui Vanilę. Tik staiga akys už kažko užkliuvo.
 – Palauk! Neatsimenu ar tam skyriuje buvo kažkas parašyta apie pėdsakus, bet ar negalėtų jie būti panašus į šiuos? – ranka parodė į žemę.
 Bet nelaukdama atsakymo nukūrė paskui žymes. Kažkas lyg švystelėjo tarp medžių. Ar tai gali būti ragai? Lyg ir laikas atvirsti į tikrąjį savo būvį. Nusišypsojo. Gal ten tikrai jis? Atsargiai pradėjo artėti, kur atrodė pamatė kažką, dar pamodama Vanilei eiti kartu.
Kažkas tikrai pasirodė. Nors, rodytis visada gali bet kas. Gal net ne tas, ko reikia. Bet žinot, kaip būna.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Skarletė Siuzana Vein Liepos 03, 2018, 07:34:30 pm

 Vanilei patiko tokios paieškos. Ypač kai žino, kad kažką pamatė ir ne oro kišenėje ieško. Miške irgi ne oras slepiasi.
 – Ko gero, jis netoliese, – tarė, tačiau pirmakursė jau pabėgo nuo jos ir ėjo pėdsakų įkandin. Pija pasivijo, tačiau tyliai ir lėtai, kad (jei Maramis netoliese) jo neišgąsdintų garsais bei greičiu. Turėtų greitai nuo jos pabėgti. Gal dar pati baisi atrodo.
 Varnanagė irgi kažką pamatė, kur nurodė Persefonė. Tikrai, kažkas švyti! Reikėjo paskubėti, nes tuojau pat Maramis vėl pavirs į kažkokį gyvūną netoliese.
 Mergina atsargiai nuskabė skaniai atrodančių žolių, susidomėjo, ar valgys. Artinosi. Ėjo priekiu į gyvūną. Na, jis neatrodė itin mielas.
 – Pabandysim atsargiai prisivilioti. Vėliau tu pirma pasiimsi jo uodegos plaukų, sutinki? – lėtai padavė žolės ir Persefonei.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Persefonė Peloquin Liepos 03, 2018, 07:36:06 pm

 Lėtai ir tyliai, lėtai ir tyliai, lėtai ir tyliai. Skambėjo pirmakursės galvoje, šįkart jau sekant vyresnėlę. Ji pagaliau pastebėjo Maramį. Išvaizda puikiai atitiko aprašymą. Nebuvo jau toks ir gražus. Tačiau vaizdas vis tiek įspūdingas.
 Stebėdama, kaip Vanilė prisivilioja baikštoką gyvūną arčiau savęs, Persefonė užėjo už nugaros. Jis ją matė, tačiau, kad ir kaip bebūtų keista, nesipriešino. Mergaitė atsargiai, negąsdindama padarėlio, gavo savo dalį dailių uodegos plaukų. Tik mažajai teko ilgiau pasidarbuoti, kadangi gyvūnas buvo kiek sunerimęs. Truputį muistėsi, tad iš pradžių nebuvo lengva. Tik vėliau pradėjo sektis. Persefonė pasistengė neskaudžiai išrauti plaukus ir jai pavyko.
 – Kaip lengva, – tarė, leisdama dabar Vanilei pasiimti savo dalį, kol gyvūnas kreipė dėmesį į varnos dovanojamą augalą.
 Dabar jau darbas baigtas. Džiugesys aplankė, kai mergaitė grįžo prie profesorės.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Skarletė Siuzana Vein Liepos 03, 2018, 07:36:45 pm

 Tiesą sakant, Vanilei gyvūnai atrodė gražūs. Savotiškai. Nors dar ką tik galvojo, jog nelabai mieli. Ir taip švelniai reagavo. Noriai priėmė septintakursę bei pirmakursę, kad net keista pasidarė.
 – Koks tu mielas ir malonus! - tarė jam, galvodama, kas būtų jeigu būtų? Kas būtų, jei jis kalbėtų? Kas būtų, jei jis būtų piktas? Kas būtų, jei užduotis būtų jį prisijaukinti?
 Persefonei visai neblogai pavyko pabaigti užduotį, dabar Vanilės eilė. Kita varnė liko rūpintis gyvūnu priekyje, jog nepabėgtų, o Pija atsargiai priėjo prie uodegos. Jei turėtų žirkles, būtų daug daug patogiau, bet deja, plaukus gavo plikomis rankomis, taip sakant. Šįkart jis buvo neramesnis nei anąkart, kadangi žinojo kas bus. Vos nepabėgo, tačiau Vanilei jo vis dar reikėjo, negalėjo paleisti. Vėl davė žolės. Ši, pasirodo, itin skani. Gal magiška. Sugrįžo prie darbo ir greitai, nenorėdama sužeisti, paėmė plaukų kuokštą.
 – Baigiau! – per garsiai šūktelėjo ir Maramis kiek pasibaidė. Vyresnėlė tyliai nusijuokė, - netyčia.
 Grįžo prie profesorės ir nustebo, kad jau daug šviesiau. Greičiausiai dabar nesuras nepasivertusių gyvūnų, kadangi švito greitai. O ir tarp medžių pasirodė daug ryškių ragų.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Rafaela Ginoble Liepos 04, 2018, 12:15:29 pm

 Kol likusios mergaitės dar kalbėjosi, Gotfreinė vis dar žiūrinėjo knygas – visas iš eilės. Taip jai pavyko rasti storą magizoologijos vadovėlį, kuriame rado visai įdomią – ir, svarbiausia, jų žinias atitinkančią – temą. Tiesa, kitų varnių balsai trukdė jai susikaupti, tad, pasiėmusi knygą į rankas, paėjo truputį toliau nuo jų.
 Iš tiesų, knygoje minimi maramiai ir turės būti mįslės įminimas. Greitai persirašė į užrašų knygutę porą svarbiausių pastraipų (elgsena, maistas) ir pasižymėjusi, kaip galima gyvį sugauti, padėjo knygą prie krūvos kitų ir pasirąžė, pasiruošdama padirbėti.
 Iki aušros buvo belikę nedaug laiko, tad maramiai jau turėtų būti atvirtę į savo natūralią būseną. O gal dar ne? Mintyse svarstydama, kaip ras gyvūną, lėtais žingsniais patraukė į medžių tankumą.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Nora Kühnemund Liepos 04, 2018, 12:23:33 pm

 Mokytoja kalbėjo labai ilgai, o Nora nemokėjo (ir negalėjo) sėdėti vienoje vietoje ilgiau negu penkias minutes, tad, žvaliai pašokusi ant kojų, ėmė šokinėti pamiškėje, viena ausimi klausydamasi profesorės žodžių. Tiesa, įprastai ir atidaus klausimo neužtekdavo suprasti, apie ką kalbama, tad nieko keisto, kad ir šįsyk jos galva buvo tuštutėlė. Būtų jos valia, eitų ieškoti vienaragių! Arba gaudyti kačių – abu variantai buvo vienodai nuostabūs. Deja, ore atsiradę žodžiai atmetė abi galimybes ir tamsiaplaukė liko su niekuo.
 Nelabai ir jaudinosi ji dėl to, tad vis dar žaidė aplink kitus mokinius, bandydama pagauti rytinį paukštelį, kuris vis nuo jos pabėgdavo. Kol ji bandė atsargiai prie jo prisėlinti, išgirdo vienos varnanagės žodžius ir nutarė vėliau jais pasinaudoti. Vėliau, kai sugaus paukštelį.
 Tačiau pastarajam nusibodo plasnot nuo akmens prie akmens ir jis pakilo aukštai virš miško. Nuliūdusi ir nusivylusi keturiolikmetė nepatenkinta veido išraiška priėjo prie mokytojos atneštos knygų krūvos. Ką gi, gal jai pavyks išsiaiškinti ką nors.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Rafaela Ginoble Liepos 04, 2018, 12:30:43 pm

 Jokios padarios mintys nenorėjo ateiti jos rusvon galvon. Galiausiai nutarė tiesiog pasivaikščioti miške – o gal jai nusišypsos sėkmė ir pastebės ieškomą padarą. Palikusi už savęs mokytoją bei mokinių būrelį, patraukė į miško gilumą. Saulė vis dar buvo nepakilusi ir miške buvo gana tamsu, daug tamsiau nei pamiškėje, tad žaliaakė išsitraukė savo lazdelę.
 – Lumos – tyliai sušnabždėjo, kad neišgąsdintų jokio gyvūno.
 Toliau ėjo pasišviesdama lazdelės šviesa. Žinoma, gyvūną pamatyti turėtų ir be šviesos, tačiau puikiai save pažinojo – eidama tamsoje būtinai į ką nors atsitrenks ar užklius už kokio akmens. Juk ir dienos metu tokie dalykai nutikdavo itin dažnai.
 Pagaliau tarp medžių pamatė blausų švytėjimą ir kažkokį balkšvą kūną. Besidaužančia iš jaudulio širdimi tyliai prisėlino arčiau, norėdama pasižiūrėti, kaip tasai maramis atrodo. Eidama užlipo ant šakelės ir šioji su garsiu trakštelėjimo lūžo perpus. Balkšvas gyvūnas į ją atsuko savo snukį ir pabėgo. Na, bet tai tebuvo vienaragis. Reikia ieškoti toliau.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Oktavianas Setas Šeldonas Liepos 04, 2018, 12:49:11 pm

 Nesąmonė. Kas per mokykla, jei mes joje nieko normalaus nesimokome? Vis kažkokie vaikiški niekai: tai nupiešk žemėlapį, tai įmink mįslę... Toks jausmas, kad vėl grįžau į vaikų darželį. Lopšelio grupę.
 Oktavianas visa širdimi nekentė daugumos varnių stereotipinių dalykų: skaitymo, kūrybiškumo ir, be abejo, mįslių. Šios  buvo turbūt blogiausios ir, nors jis labai protingas ir gabus berniukas, tokie dalykai buvo ne jo jėgoms. Tarsi negalima būtų užduoti tiesmuko klausimo. Po velnių, reikia dar klausimą suprasti, o kur dar atsakymo suradimas.
 Vis kažką burbant po nosimi, išsitraukė  iš kuprinės magizoologijos vadovėlį ir ėmė turinyje ieškoti kažko, kas galėtų keisti išvaizdą – šitą ir jis iš tos durnos mįslės suprato. Deja, nieko tokio nebuvo ir teko eiti prie mokytojos atneštų knygų. Greitai perbėgęs akimis poros iš jų turinį, pagaliau rado tai, kas galėtų jam padėti – vienoje iš storesnių knygų, skirtų vyresniems kursams, buvo skyrius „Išverstakailiai“. Tiesa, Šeldonas nebūtų Šeldonas, jei nieko nepasakytų.
 – Atsiprašau, profesore, – priėjęs prie jaunosios profesorės kreipėsi į ją, – Tačiau argi mums priklauso mokytis iš vyresnių kursų vadovėlio? Negi tai atitinka Ministerijos reikalavimus? Manyčiau, kad bent iki trečio kurso turėtume eiti iš jaunesnių klasių programos, negi ne?

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Cadence Naomi Sinclair Liepos 04, 2018, 12:51:52 pm

Kas sugalvojo, kad į pamoką reikia keltis taip anksti. Tiesiog siaubas. Neįmanoma. Eleonora Liusi išsivertus iš lovos tyliai apsirengė ir į kuodelį surišo kiek susiriebalavusius plaukus. Juk juos visada plaudavo iš ryto, o štai dabar jie niekaip nespės išdžiūti. Pažvelgus į veidrodį vos galėjo save atpažinti - akys užtinusios, lyg mergaitė būtų nemiegojusi visą naktį, vienoje veido pusėje visu gražumu įsirėžęs pagalvės antspaudas, o ir surištas kuodas nepadėjo paslėpti siaubingai atrodančių plaukų. Numojusi ranka, varnė apsisuko ir išlėkė į lauką. Pirmoji jos magiškųjų gyvūnų priežiūros pamoka. Kodėl negalėjo ji vykti bent prašvitus? Tiesa, išklausius mokytojos pamokos įžangos paaiškėjo kodėl, bet Eleonorai nerūpėjo. Negi neužtektų tik teorijos? O gal šitiems profesoriams labai patinka pakankinti vaikus? Tikriausiai, juk kitu atveju niekada nesirinktų tokios profesijos.
Varnė sėdėjo ant pleduko, kuris buvo patiestas ant keistos formos akmens. Nebuvo nei minkšta, nei šilta, atrodo, ji tuoj eis atgal į lovą ir dar nusnūs. Kam išvis nusprendė ateiti į šią pamoką? Kas čia per pamokoje aptariamas gyvūnas? Tokio tikriausiai niekada per savo gyvenimą nesutiks. Ji apsižvalgė. Reikia surasti kažką, su kuo galėtų atlikti darbą. Ne dėl to, kad ieškotų draugų, tiesiog viena pati tikrai nieko neišsiaiškins. Netoliese ant raudono pledo sėdėjo vyresnė mergina. Na, gal jai ir nebus linksma dirbti su Ele, faktas, kad ir Elei bus smagu dirbti su ja, bet juk ne dėl draugysčių čia susirinko. Eleonora atsistojo ir nužingsniavo prie tamsiaplaukės:
- Sveika, gal norėtum kažką sumąstyti kartu?- paklausė ir nesulaukus atsakymo klestelėjo šalia.- Beje, aš Eleonora Liusi, bet gali mane vadinti tiesiog Ele arba Liusi,- pasistengė draugiškai šyptelėti.- nemėgstu savo pilno pirmo vardo.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Rafaela Ginoble Liepos 04, 2018, 01:21:29 pm

 Mintyse atsidususi, kad taip ir nerado ieškomo gyvūno, patraukė dar giliau į mišką. Čia jau be lazdelės šviesos niekaip nebūtų išsivertusi, juodi medžių siluetai tiesiog susiliejo su tamsia žole ir bene neprasišviečiančiu pro medžių šakas ir lapiją dangumi. Mergaitės nugara perpėgo drebulys. Ėjo atidžiai dairydamasi aplinkui, tačiau kojos įsipainiojo į storą voratinklį ir varniukė nugriuvo. Nors buvo labai lengva, tačiau griuvo visai netyliai – triukšmas sukėlė aidą ir iš netoliese esančio krūmo išskrido visas pulkas paukščių. Gražiausia. Jei kažkur netoli ir buvo maramis, tai jau pabėgo.
 Atsikėlė ir nusivalė purvą bei dulkes nuo kelių ir alkūnių, atbula ranka nusivalė skruostą – nežinia kaip griūdama jį susižeidė ir šis dabar kraujavo. Nekreipdama dėmesio į perštinčią žaizdą, stipriai sukandusi dantis, patraukė toliau.
 Prieš save išvydo lyg ir beprotiškai aukštą balkšvą elnią, šis lėtai žiaumojo sudžiūvusią žolę. Puiku. Beliko išrauti jo uodegos plauką. O gal... O gal jam krenta plaukai ir uodegos dalį ras kur netoliese?

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Sebastianas Azrielis Herondeilas Liepos 04, 2018, 01:25:08 pm

Vaikinukas tylomis žingsniavo Uždraustajame miške. Prasta idėja čia praleisti naktį, bet Sebastianas nepaistė įspėjimų čia neiti. Na, naktelė tikrai nebuvo smagi. Keisčiausi garsai ir įvairiausi iš niekur atsirandantys judesiai. Taip, jis nesudėjo bluosto visą naktį. Bet vis geriau nei kiurksoti berniukų miegamajame. Atrodo, jis net neturėjo kuo kvėpuoti pilyje. Visi koridoriai jį dusino, o šurmulys klasėse ir bendruosiuose kambariuose, atrodo, ėdė smegenų ląsteles.
Kai išėjo iš miško dar nebuvo prašvitę, tačiau jau girdėjosi šurmulys. Tikriausiai čia vyks kažkokia pamoka. Gal pasilikti? Juk reikia parodyti, kad jis vis dar egzistuoja. Berniukas nužingsniavo prie mokinių. Magiškų gyvūnų priežiūra. Antrais mokslo metais nebuvo nuėjęs į nei vieną šio dalyko pamoką. Stropuolis varniukas. Jis prisigretino prie mokinių ir išklausė mokytojos šnekos. Atsakymo, tiesą sakant, net nenutuokė. Kurį laiką pasėdėjo ant pievos spręsdamas ką daryti toliau. Galiausiai, suprato, kad metas judintis iš vietos. Apsižvalgęs pastebėjo vieną iš koledžo prefekčių - Torę. Keista, kad prisimena vardą. Šiaip net nebuvo su ja bendravęs, gal kokį kartą persimetė žodžiu varnų bendrajame kambaryje.
- Sveika, gal turi kokių minčių,- paklausė.- Beje, aš Sebastianas,- pasikasė galvą. Visa laimė, kad balsas nei karto neužlūžo. Dėl balso mutavimo šiais metais jis kalba dar rečiau. Net negalvojo, kad taip įmanoma, nes ir taip visą laiką tyli, bet taip, įmanoma.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Raven Fitzbert Liepos 04, 2018, 01:25:42 pm

 Martelės niekada nežavėjo rytai. Ypač turint veiklos. Kaip galima normaliai laikytis rutinos, kai viską gadina ankstyvas, dar be saulės, rytas ar pamoka? Niekada negali pasakyti, ar ji patiks, bet nenuėjus – nesužinosi.
 Švilpė yra skaičiusi, jog norint išlikti žvaliai verta suvalgyti obuolį ar du. Greiti pusryčiai. Tačiau tai niekuom negelbėjo situacijos. Dėl visa ko, jei norės gerinti savo produktyvumą, į apsiausto didelę kišenę įsidėjo saują vaisinių saldainiukų.
 Buvo kiek šalta, tad Marta buvo išskirtinai įsisupusi į žieminę uniformą. Ir net knygas pamiršo! Eidama šviesuliais pažymėtu taku, bandė neraukti veido, nors jo ir neturėjo matytis – buvo pernelyg tamsu.
 Po profesorės eilių, mažoji prisiminė nepasiėmusi jokių knygų, tad švilpė nudžiugo, kad jų buvo netoliese. Tačiau nešoko iš karto. Nors nebuvo kokia varnanagė, bet turėdama tinginystės ligą nusprendė pasiklausyti apie kalbės kiti mokinukai. Daug papraščiau ir lengviau.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Nora Kühnemund Liepos 04, 2018, 01:27:12 pm

 Norai buvo liūdna. Daugomoje šitų knygų nebuvo paveikslėlių, o ir esantys nebuvo itin įdomūs. Vertė knygas vieną po kitos, tačiau su kiekviena praversta knyga jos nusivylimas ir liūdesys tik augo – nieko nerado. Tiesa, reikėtų paminėti, kad ir ieškojo ji ne itin atidžiai – akimis tik perbėgdavo iliustracijas, nesustodama ties jokia tema ilgesniam laikui.
 Jau spėjo ir pulti į ašaras. Visas veidukas paraudonavo, o didelės kaip žirniai ašaros ritosi jos putliais skruostukais ir garsiai nukrisdavo ant vis dar rasotos žolės. Ji nekreipė į jas jokio dėmesio ir piktai numetė ant žemės storą knygą, kurią ką tik vartė. Ji atsivertė ties 124 puslapiu, kur uvo pavaizduotas baltas elnias, tačiau verkianti mažoji to net nepastebėjo. Nepastebėjo net ir nukritus didelei ašarai tiesiai ant švytinčio gyvūno iliustracijos.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Eleizija Stigler Liepos 04, 2018, 01:31:23 pm

Tamsiaplaukė atsivertė pirmąjį vadovėlį ir įniko vartyti puslapius. Tikėjosi rasti ką nors, kas sudomintų varne, nors šiek tiek privestų prie atsakymo. Pravertusi devyniasdešimt ketvirtąjį puslapį, staigiai sustojo, nes pastebėjo žodelį "šimtaveidis". Prisiminė jį girdėjusi tada, kai profesorė deklamavo eiles.

Citata

Šimtaveidžiai -  prakeiktos sielos arba demonai, kurie gali keisti savo veidus. Įdomiausiai tai, kad keičiantis veidui, kūnas išlieka toks pat. Pirmąkart pastebėti prie Akropolio, Graikijoje. Atpažinti juos yra labai sudėtinga. Reikia išgerti kiaupienų ir pelenų mišinį ir tada, kai demonas bus šalia, žmogus pajus stiprų spaudimą smilkinių srityje.

Perskaitė kelis sakinius ir suraukė nosį. Tai nebuvo tie padarai, apie kuriuos pasakojo rausvaplaukė profesorė.
- Ir tik ryto žaroj atskirt galėsi mane, - pakartoji sau. - Šimtaveidžius galima atpažinti bet kuriuo paros metu, tad jie išbraukiami iš galimų. Velnias.
Dar pavartė knygą, bet nieko nerado vertingo bei nusviedė ją šalin. Rankas jau tiesė link kitos, kai netikėtai išgirdo malonų balselį. Pakėlusi akis, išvydo jauną merginukę. Elei pasirodė, kad pastaroji mielai dar prigultų.
- Dvi galvos geriau nei viena, - sutikdama dirbti kartu, nusišypsojo. - Malonu susipažinti, Liusi. O aš esu Eleizija Stigler, bet gali mane vadinti Ele arba kaip nors kitaip.
Varniukė pasitaisė savo geltoną megztinį ir labiau pasisuko į kolegę. Šalimais sudėjo visas knygas ir pažvelgė į ją.
- Greit viską padarom ir galėsi ramiai pamiegoti, - rūpestingai užsiminė. - Be to gal kažką jau sužinojai?

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Torė Finitsis Liepos 04, 2018, 01:41:06 pm

Torė dar kiek paplepėjo su varnėm, tačiau viena po kitos merginos kažkaip išsiskirstė. Na, gal ir nebloga idėja. Bus lengviau susikaupti. Taigi, ir Torė paėjo kiek toliau ir kai ką prisiminė. Krepšyje turėjo įsimetusi kažkokią iš bibliotekos paimtą magizoologijos knygą. Planavo kaip tik šiandien ją grąžinti. Galbūt verta pabandyti. Mergaitė atsegė krepšį ir ištraukė storą knygą. Ant virželio puikavosi pavadinimas - „Aukštesniosios klasės magiškųjų gyvūnų pagrindai“. Torė pervertė knygą ir žvilgsnis užkibo ties septintu skyriumi. Ten aprašomi maramiai gan atitiko profesorės pasakytą mįslę. Trečiakursė užsirašė svarbiausius aspektus ir nudžiugusi šyptelėjo, kad dar nespėjo knygos nunešti atgal į biblioteką. Dar kiek paskaitė, bet jos darbą netrukus sutrukdė berniukiškas balsas.
  - Labas, taip, prisimenu tave,- nusišypsojo. Tiesą sakant, šito vaikio ji visada prisibijodavo. Jis visada atrodydavo toks piktas ir kažkoks kitoks nei kiti moksleiviai. Taigi tikrai nustebo, kad būtent jis užkalbino mergaitę. Žinoma, Torė su mielu noru gali jam padėti.
  - Radau šiek tiek informacijos šitoj knygoj,- tarstelėjo ir parodė viršelį,- septintame skyriuje. Mačiau dar kelias tokias pas profesorę,- pridūrė.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Teodoras Meiden Liepos 04, 2018, 02:32:51 pm

 Vėjas nebuvo toks jau ir stiprus, bet jaučiamas kutenimas gerklėje (kuris gali būti pabaigtas gulėjimu lovoje, šiltai apvyniotas su antklode) šaukė brangiosios sesutės vardu, jog Teodoras griūk mirk turi apsirišti tamsiai mėlyną šaliką. Vėliau stabtelėjo pakeliui ir susikišo kaulėtas rankas į plačias juodo palto kišenes, kur pajutęs adatą kiek nusiramino. Kai kaukolės nėra šalia ir nenubaido nuobodulio, bent ši gelbsti situaciją. Žinoma, kam eiti į pamoką, jei galima neiti? Bet apie gyvūnus Šermanui reikia sužinoti, gal ateityje pravers, nes susidurs su nežinomais magiškas gyviais (kaip toje jo mėgstamoje knygoje) bet jis, drąsiausias, šauniausias ir protingiausias iš visų, viską žinos bei bus vienas juokas išsiaiškinti bėdą. Štai taip – išdidžiai – jis pasiekė pamokos tašką.
 Vaje, kaip jam patiko mįslės! Na, bet kurgi jam nepatiks? Turbūt iš jų ir tegyvena. Arba negyvena. Egzistuoja. Stebėdamas tuos velnio (o kitus – angelo) neštus bei pamestus vaikus, nuklydo giliau į tankmę. Jei neras gyvūno pagal kitus ženklus, visgi pasiims tą knygą, kurią paliko prie belapio medžio.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Sebastianas Azrielis Herondeilas Liepos 04, 2018, 02:53:11 pm

Sebastianas atidžiai klausėsi mergaitės. Kodėl tiesiog negali pasakyti tiesiai šviesiai jei kažką išsiaiškino? Keisti žmonės. Gal čia toks varnų bruožas? Duoti užuominą, bet nepasakyti visko iki galo, kad ir pats galėtum kažkiek išsiaiškinti ir išmokti. Na, Sebui rūpėjo tiesiog atlikti darbą, o ne išmokti kažką visam gyvenimui. Vis dėlto, mergaitė vis tiek kažkiek jam padėjo. Sebastianas padėkojo ir nužingsniavo link vietos į kurią mostelėjo Torė. Krūva knygų. Jis apžvelgė visus viršelius, bet, galėjo prisiekti, kad prefektės rodyto skaitalo čia nebuvo. Ką jam beliko daryti, jis apsisuko ant kulno ir grįžo prie Torės. Na, juk žinojo, kad ji tikrai turi tą knygą. Galbūt taip pat leis paskaityti ir jam.
- Hmmmm, atleisk jei trukdau,- perbraukė pirštais per plaukus.- Tačiau tikriausiai visos tokios knygos jau paimtos. Tokios kaip tavosios ten tikrai nėra,- gūžtelėjo pečiais ir mostelėjo į kiek suverstą knygų kaugę.- Pagalvojau, gal galėtum leisti paskaityti savąją. Būčiau dėkingas,- šyptelėjo priverstine šypsena. Ir atsisėdo šalia Torės. Kadangi į tolį matė puikiai, tai puikiai galėjo matyti kas parašyta. Bet nepakankamai, nes dar nebuvo išaušę, tad raidės keistai liejosi.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Gabriel Anthony Conte Liepos 04, 2018, 03:04:07 pm

Eliotas nemiegojo visą naktį. Pastaruoju metu jį kankina košmarai, todėl jis net nesistengia užmigti. Kaip nemiegojus jis visai puikiai išsivertė iš lovos, o dabar jau žingsniavo žiburėliais nusėtu keliu link magiškų gyvūnų priežiūros pamokos. Rytas nebuvo nei labai šiltas, nei priverčiantis visus kaulus sustingti. Sakykim vėsus. Sinkleris atsistojo toliau nuo visų mokinių. Taip, kad galėtų viską girdėti, bet, kad nebūtų priverstas kažką pasakyti. Išgirdęs užduotį berniukas pavartė akis. Kam to iš viso prireiks? Dar po kiek laiko jis išsilaisvino iš savo minčių ir nuėjo ieškoti kažkokios galinčios praversti informacijos. Pats, be jokios informacijos, tikrai nesugebės įminti mįslės. Tikriausiai net ir sužinojęs įminimą nežinotų to gyvūno.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Rafaela Ginoble Liepos 04, 2018, 05:53:08 pm

 Ji atidžiai stebėjo maramį, vis dar kramtantį žolę ir nedrįso prie jo prieiti. Bijojo, kad jei žengs nors vieną neatsargų ir garsų žingsnį, gyvūnas pabėgs, o ji gal neteks vienintelės galimybės gauti jo plauko. Aišku, dar yra ragai, tačiau ji nebuvo tokia žiauri, kad rautų jam juos iš galvos.
 Ji žengtelėjo žingsnį. Atsargų ir lėtą, tylų, tačiau balkšvas gyvūnas vis tiek turbūt ją išgirdo, nes pakreipė savo snukį ir įbedė į Gotfreinę savas akis. Mergina sustingo, lyg ir parodydama, kad jos bijoti nereikia. Gyvūnas tik žiūrėjo į ją ir stebėjo.
 Got žvilgsnį patraukė jo ragai – dideli, išsišakoję. Ir jau spindintys. Suprato, kad nebeturi laiko jo sugauti, tad tylutėliais mažutėliais žingsneliais greitai pabandė prisiartinti. Visgi gyvūno skleidžiama šviesa buvo tokia ryški, kad ją  akino ir eiti pasidarė nebeįmanoma. Ji užsimerkė. Kai atmerkė akis, maramio vietoje jau stovėjo dailus kentauras. Ji nuliūdo negavusi progos priartinti prie natūralios būsenos gyvūno, o ir kentauras jau nušoko į miško gilumą.
 Nusivylusi savimi nutarė vis dėlto patikrinti tą vietą, kur matė stovint magiškąjį gyvūną. Neapsiriko – tarp žolių rado nulūžusį baltą ragą. Paėmė radinį į ranką ir nuskubėjo pamiškėn.
 – Profesore, – kreipėsi dar beeidama, – Man rodos, vienas maramis yra sužeistas. Radau nulūžusį ragą. O gal tai nieko blogo?

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Raven Fitzbert Liepos 04, 2018, 08:42:09 pm

 Martelei, kad ir kaip stengėsi, nepavyko priartėti prie kažkokios grupelės ar poros bei nugirsti pokalbius, kadangi bijojo būti pagauta nusikaltimo vietoje. Kad ir koks menkas tas nusikaltimas. Visgi laiko mažėjo kas sekundę, kaip ir daugelyje kitų užduočių, tai švilpė nusprendė skubėti atlikti praktiką. Pasišokinėdama pateko prie knygų krūvos ir bandė jas visas vartyti. Jai buvo visko per daug. Per daug mažam protui ir akims. Dar tamsoj nieko nesimatė.
 Pradariusi kišenę, išsitraukė mažytį saldainiuką. Ilgai laikė burnoje. Vyšninis. Kažkas netoliese sušuko knygos puslapį. Kažin, kuri čia knyga. Pirmakursė pradėjo sklaidyti kiekvienos knygos šimtas dvidešimt ketvirtą puslapį ir, jau beveik būdama nevilty, surado reikiamą aprašymą. Nors nežinojo ar tikrai reikiamą. Buvo panaši į mįslę. Ir net labai. Tad švilpė nusprendė, jog Maramiai – į elnius panašus gyvūnai ir yra šiandienos užduotis. Mažoji susiruošė dairytis tarp medžių. Bet buvo pernelyg tingi tam, tad pagalvojo, gal susidraugaus su kažkuom kaip švilpė ir išsiderės ragą arba plaukus? Nors tada labiau primintų klastuolę. Arba tikrai reikia nebegalvoti tokių nesąmonių ir atlikti viską pačiai, kad ir kaip ima miegas.
 Staiga už Martos kažkas sujudėjo. Bet tai buvo kita mokinė, kuriai, greičiausiai, sekasi itin gerai. Kaip ir kitiems. Lipdama tarp iškilusių šaknų, vos nepargriuvo. Per daug galvoja, matyt, kad net nežiūri kur eina. Bet per vargus, ji pažadėjo, gaus ko reikia ir užsidegusi mažučiu ryžtu, pajudėjo pirmyn.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Teodoras Meiden Liepos 04, 2018, 09:50:12 pm

 Berniukas visada taip stipriai pasitikėjo savimi, jog nepastebėdavo, kaip naiviai jis atrodo kitiems. Visada viskas yra tik apgaulė, iliuzija, menas, slėpynės. Niekada negali pasakyti apie ką jis galvoja, ką pasakys, bet visada žinai – klysta visi, tačiau dažniausiai daugelis bijo tą pripažinti. Teodoras irgi bijo. Jis bijo nesėkmės, bijo būti neteisus, bet jokiu būdu to neparodys. Taip jis ir sukuria tą apgaulę, iliuziją, meną, slėpynes. Gyvenimas yra tik žaidimas. Tu gali būti arba žaidėjas, arba žaisliukas. Arba abu. Arba nei vienas. Arba dar gali kaip nors išsisukti. Kaip sakoma, gyvenimas tik vienas. Nebent tiki prisikėlimu. Nors, Theo nuomone, tai didžiausia nesąmonė. Kam tuo tikėti, jei viskas paaiškinta moksliškai? Bet jei pašalintum neįmanomą, viskas taptų tiesa. Kodėl negalima galvoti kitaip, kodėl viskas turi būti pagal kitus? Klastuolis gali pykti, jam nesiseka ir jis nesupranta kodėl. Negali priimti tiesos. Negali priimti, kad jo klaidos – įmanomos, kad viskas, ką sako kiti apie jį – tiesa. Antrakursis turėjo sugrįžti prie to belapio medžio ir skaityti. Paklaustas pasakytų, jog žino gyvūną, tik pamiršo viena detalę. Bet pamiršo? Ar šis mažasis berniukas moka užmiršti? Niekas juo nepatikėtų, tik suprastų, tik dar kartelį pamatytų, kad net geriausi klysta. Nors jis nėra geriausias. Tik taip sako. Iki tobulybės jam toli. Kad ir ką jis ten mąstytų. Kad ir ką jis sakytų. Ir kad ir ką jis darytų. Pagalvokit, jam vos dvylika. O jis nori būti pranašesnis už kitus.
 Knyga lyg antras draugas kartais gali prisikelti priešu, jei nerandi ko reikia. Dabar viskas aišku, kodėl Teodoras nėra varnanagis. Visada buvo aišku. Nors jis iki šiol nežino. Visad puikuojasi, kad... Kas? Nežinia ką ir begalvoti, kai jis sklando puslapius. Mįslė varniška. Mįslė kaip ne mįslė. Velnio apsėsta. Nešiota. Nepamesta. Dar turi kažkokią kibirkštį. Berniuko išraiška netobulai suvaidinta – paslaptinga. Viską žinanti. Viduje pila karštis. Kur tai matyta? Girdėta? Jausta?
 Visada šviesa tunelio gale. Skaisti ir nekalta, ryški. Atsakymas buvo visai netoli, knygoje, septintas skyrius. Po medžiu. Be lapų. Medis be lapų slepia tiesą. Nuoga tiesa. Ir visas pasaulis nuogas. Dabar klastuolis žino ko ieškoti. Tačiau, vis dėlto, kur? Koks tikslas?
 Teodoras Šermanas Tomas Meiden, antrakursis klastuolis. Stojasi. Ir eina gilyn. Čia tamsu, bet kaip sava. Pažįstama kiekviena kliūtis ir vis kažkas ne taip. Žinai, kad kažkas netoliese. Bet atsisukęs nieko nematai. Lyg dar viena apgaulė, iliuzija, menas, slėpynės. Dar vienas žaidimas. Kodėl visas pasaulis žaidžia. Jausmais? Net tikėti nežinai kuom, nes tavęs nebeliko. Įskaudinai pats save. To nežinodamas. Ir žinai, kad, mama, nebuvo kito kelio. Žaidimo pabaiga. Pabaigos žaidimas. Bet per vėlu sakyti, kad nenori eiti, per vėlu atsiprašyti, yra tik vienas kelias – pirmyn. Šis žingsnis. Berniukas pasiruošęs. Jis žino tikslą, žino kur eiti. Jis yra Teodoras Šermanas Tomas Meiden ir jos suras Maramį. Nerūpi kaip, nerūpi kada. Visi žino, kad dabar jis tai padarys. Jis pasitiki savimi, bet naivus, bet šįkart nėra laiko klysti. Nėra laiko abejoti. Ar laukti. Skubėjimas dar viena priežastis. Paskutinį kartą. Rizikuoti taip pat smagu. Pasitraukimas iš užkulisių, vaidyba prasideda.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Cadence Naomi Sinclair Liepos 04, 2018, 10:24:27 pm

Dvi Elės. Įdomi kompanija. Eleonora nusišypsojo, tačiau merginos užuomina apie miegą nušlavė šypseną nuo veidelio. Negi tikrai taip prastai atrodo? Taip, tikrai, juk ir pati matė save prieš veidrodį. Jei ir pati mato, tai kaip tikėtis, kad kiti nepastebės?
  - Ne, kol kas nieko neradau,- pasakė tik dalį tiesos, nes, tiesą sakant, dar net nebuvo pradėjusi ieškoti.- Hmm, einu paimsiu kelias knygas. Gal kažką surasim,- šyptelėjo ir nužingsniavo prie šalia profesorės sukrautų knygų. Surinkusi kelias pirmas pasitaikiusias ji nunešė jas prie vyresniosios varnės. Tiesa, kaip tik tada pastebėjo, kad ir anoji prisinešus vadovėlių, bet tik gūžtelėjo pečiais.
  - Turim maždaug pusvalandį iki aušros. O tai reiškia, kad liko pusvalandis mįslės įminimui,- tarstelėjo.- Teks pasiskubinti,- tylomis pridūrė primindama pati sau.
Pervertė kelis pirmojo vadovėlio puslapius. Ten aprašytieji gyvūnai mažai kuo priminė profesorės apibūdintąjį. Nei vienas neatitiko apibūdinimo pilnai.
  - Aš nieko čia nerandu,- sudejavo, o žvilgsnis užkliuvo ties dar keturiais neperverstais skaitalais. Mergaitė atsiduso. Kaip iš viso įminti tokią mįslę?
- Beje, ar galiu paklausti kelintame tu kurse?- žodžiai, vedami nevaldomo Eleonoros Liusi smalsumo, išskrido iš burnelės.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Eleizija Stigler Liepos 04, 2018, 10:57:36 pm

Išgirdusi, kad ir kita Elė (koks įdomus nutikimas. Dvi Elės kartu) nieko nerado ir nesužinojo, šiek tiek surimtėjo. Kad jas devyni velniai sugraužtų. Merginos teturėjo pusvalandį viskam išsiaiškint, o tai ganėtinai trumpas laiko tarpas.
Varniukė nejučia perbraukė per savo tamsius plaukus, pagriebė kitą vadovėlį ir pradėjo vartyti jį lyg pasiutus. Net nepastebėjo, kaip jos draugė pakilo ir nuėjo pasiimti dar kelis vadovėlius. Tikriausiai prigriebė tokius pat, nors gal ir pasitaikė koks vienas kitoks.
Elytė akimis rijo kiekvieną žodį, kuris nors kažkaip primindavo mįslę, tačiau pabaigoje tekdavo nusivilti, nes nė vienas vadovėlis nerašė apie tą būtybę.
Pasipiktinusi tokia prasta literatūra, nusviedė vadovėlį ant pledo, tačiau rankos netiesė prie kito literatūros šaltinio. Vietoje to tiesiog atsakė į mergaitės klausimą:
- Žinoma, gali. Jokia čia paslaptis, kurią galėtum panaudoti prieš mane, - žavingai nusišypsojo, neparodydama savo baltų dantų. - Esu penktakursė, o tu tikriausiai pirmakursė būsi ar ne?
Tyliai atsiduso ir jau ruošėsi paimti naują knygą, kai kažką pamatė. Jos nusviestas vadovėlis tebegulėjo ant pledo, tačiau to puslapio, kuris buvo atverstas, ji nebuvo mačiusi. Greitai prisitraukė ją ir įniko skaityti.

Citata

7.1.1. Išvaizda

Ilgą laiką nebuvo žinoma tikroji maramių išvaizda dėl jų gebėjimo ją keisti [apie tai daugiau sužinosite tolesnėse temose], tačiau galiausiai, išsiaiškinus šių gyvūnų magijos principus, pasikeitimą tapo galima stebėti savo akimis. Maramiai įprastai primena vaiduokliškai balkšvos spalvos beplaukius (išskyrus uodegą) elnius, kurie gali užaugti iki dviejų metrų aukščių. Šiaip ar taip, pamašumas regimas tik iš pirmo žvilgsnio – sutelkus dėmesį ima ryškėti ir visa gausa skirtumų. Vienas jų – kūno proporcijos. Maramiai, kaip ir minėta, yra aukštesni ūgiu, tačiau gerokai plonesni, o didumą aukščio suteikia nepaprastai ilgos kojos, kurios eiliniams pasirodytų nesutvertos išlaikyti likusio kūno. Bet vėlgi, patys sutvėrimai pasižymi nepaprastu lengvumu, kadangi jų kaulai – tuščiaviduriai. Išsiskiria ir gyvūnų ragai – nemenkas, plačiai išsikėrojęs ir tankiai susivijęs šakų vainikas, iškilęs virš aptakios galvos. Taip pat, dėl jo balkšvos, beplaukės odos neretas iš pirmo žvilgsnio prisiekinėja išvydęs vaiduoklį, nors taip tikrai nėra.

-124-

Nustebo, kad prieš tai nepastebėjo šios informacijos, tačiau nieko nelaukė ir nusprendė ja pasidalinti su Ele.
- Pagaliau, Ele, kai ką radau. Tie padarai - Maramiai. Imk ir pati paskaityk, - ištiesė knygą kitai varniukui.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Teodoras Meiden Liepos 05, 2018, 09:13:23 am

 Traškesys. Berniukui nerūpėjo, kad jis gali išgąsdinti gyvūnus, net ir tą, kurio jam reikia. Nereikia elgtis tyliai ir lėtai tik dėl to, kad reikia. Tai didžiausia nesąmonė. Vėl kyla berniuko naivumas. Nėra lengva gauti, ko reikia, jei net netiki tuom. O galbūt. Bet niekam neturėtų rūpėti aplinkinių nuomonė. Kam ją kišti per prievartą. Tarsi tikėjimą per prievartą, tarsi darbą per prievartą, tarsi pinigus, nors, aišku, pinigų per prievartą dažniausiai atsisako tik iš mandagumo, bet tai bene vienintelis dalykas, kuris gali nudžiuginti, bet ir tai – per prievartą.
 Sumanė, jog reikia apsižvalgyti iš viršaus. Pradėjo lipti į vieną dešimties pėdų storio medį, kabindamasi į ilgas, trumpas šakas. Nebuvo taip ir aukštai, kol kas nesvyravo. Aušra čia pat. Tada gerai matysis atvirtę gyvūnai. Theodore, nors ir nelabai stengdamasis ieškoti, pastebėjo švytėjimą už kokių penkių medžių. Bet buvo pernelyg tingus pulti pas jį. Jis visada tinginys. Gal ir neatrodo. Jis dažniausiai tingi daryti viską, net ir tuos dalykus, kuriuos dievina. Geriau tik įsivaizduoti, kad juos darai. Nė pirštelio pajudinti nereikia, užtat, kaip protas dirba. Tobula begalinė rutina.
 Pažvelgė žemyn. Ežys. Ten ėjo ežys. Iš pradžių atrodė normalus, prisitaikęs prie aplinkos, tačiau berniukas nežinia iš kur ištraukė, jog jis nėra tai, ką mato. Maramis. Tu matai, bet nepastebi – žodžiai įstrigę jo atminty. Jis išmoko pamoką dar būdamas mažas. Nors nereikia reaguoti į viską, tu pastebi, bet reikia suvokti melą nuo tiesos. Apgaulė, iliuzija, menas, slėpynės. Čia tikras protas.
 Klastuolis greitai nulipo žemyn, spėdamas dar pamatyti, kaip ežys virsta į didelį elnią. Ar bent panašų į jį.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Rosemarie Mortimer Liepos 05, 2018, 07:48:11 pm

Dangus pamažu šviesėjo, tačiau saulė dar buvo saugiai pasislėpusi už horizonto. Nekyšojo nė menkiausias kraštelis, tik vis labiau rausvėjantis dangus pranašavo josios pasirodymą. Budo ir gamta. Paukščiai, pasinėrę į savo rytmečio rutiną, šiek tiek pritilo, tačiau buvo galima pastebėti ir kitų ženklų: tai kiškį greitai šmurkštelint tarp krūmų, tai tolumoje aplink bokštą ratus sukančią pelėdą.
Vis dar įsitaisiusi ant savojo akmens ir svajingai kilstelėjusi galvą aukštyn, visa tai stebėjo ir Rosemarie. Mokiniai tylomis šurmuliuodami pasinėrė tarp knygų puslapių, savaip prisidėdami prie viso to ankstyvo meto orkestro. Galbūt kam nors pasirodytų, kad ausis vis pasiekiančios pokalbių nuotrupos ir verčiamų lapų šnarėjimas visiškai nedera prie tos harmoningos pasaulio melodijos, bet profesorę tai kaip tik ramino. Šie garsai buvo tokie savi bei pažįstami, tad kol juos girdėjo, galėjo net neabejoti, jog viskas yra gerai.
Bet šiai, visiškai netikėtai, vienas iš balsų suskambo vos per metrą nuo jos. Porą kartų mirktelėjusi, Rose nukreipė žvilgsnį į to balso savininką.
– Ponaiti Šeldonai, – maloniai linktelėjusi kreipėsi į prisiartinusį varnanagį. – Tikiu, kad tokiems žingeidiems jauniesiems burtininkams turėtų būti gerokai įdomiau mokytis šiek tiek sudėtingesnius gyvius nei tarkim kokie lankučiai. Be abejo, jie niekuo ne prastesni, mieli, bet... Na, nuobodoki.  Be to, jei teko pastebėti, mūsų klasė mišri, tad tenka derintis. Versti visus septynis metus mokytis pagal žemesniųjų kursų programas – va, kas tikrai būtų neadekvatu.
Rausvaplaukė maloniai nusišypsojo tikėdamasi, kad toks paaiškinimas patenkins staiga smalsauti ne pagal pamokos temą panorusį berniuką. Kadangi iš savo ankstesnių profesoriavimo metų jo neprisiminė, tad Rose nusprendė, jog greičiausiai tai vienas iš naujesniųjų mokinių. Ir visgi, dar nė karto nebuvo sutikusi tokio amžiaus vaiko, kuris taip atkakliai domėtųsi tokiais nuobodžiais dalykais kaip programų tinkamumas.
– Tačiau, – po neilgos pertraukos pridūrė, – jei taip norisi panagrinėti ką nors paprastesnio, visuomet gali užsukti laisvu metu. Mielai supažindinsiu su ugniniais krabais, knarlais, netgi knisiais ar tais pačiais lankučiais. Bet dabar, – pabarbeno į savo riešą, – skubėk su šiandienos užduotimi. Laikas tiksi, o jei nepradėsi dabar, bijau, kad gali nespėti.
Vos spėjo tai ištarti, kai atskubėjo dar viena mokinė. Jos veidas atspindėjo šiokį tokį nerimą, o rankose laikomą ragą gniaužė kiek stipriau nei būtina. Vos ją pamačius, ir pačios profesorės krūtinėj dilgtelėjo kažin koks neramus jausmas, tačiau sužinojus situaciją, jai teliko nusijuokti iš palengvėjimo.
– Nieko baisaus, – raminamai palietusi petį. – Retkarčiais taip pasitaiko, kaip ir visiems raguotiems sutbėrimams. Čia ne tokia ir didelė dalis, tad jo magijai tai netrukdys, o ilgainiui nulūžusi vieta ataugs – visai kaip ir tavo pačios nagai.
Rosemarie perėmė Gotfreinės (šią jau pažinojo) atneštą rago dalį ir įdėjo ją į šalimais buvusią dėžutę.
– Šauniai padirbėjai, o kadangi darbą baigei viena pirmųjų, gali kur nors prisėsti bei palaukti likusiųjų.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Raven Fitzbert Liepos 06, 2018, 11:51:12 am

 Mergaitės baimė augo su žingsniu. Jai buvo tamsu, nors aplinkui darėsi vis šviesiau. Graži aušra. Rasota žolė. Vėl traškesys už jos. O gal pati švilpė jį kuria? Visko gali būti. Atsargiai kėlė kojas bei pasuko už storo medžio, bet nuojauta sukuždėjo, jog to nereikėjo ir apsisukusi šimto aštuoniasdešimt laipsnių kampu, išvydo tai, ko ieškojo. Jis atrodė dailiai. Lyg atvirkščias elnias. Kailis ne ta puse. Mažoji nusišypsojo ir atsargiai tiesdama ranką pirmyn, artėjo prie Maramio. Šis ją priėmė itin svetingai. Aš noriu to rago! Švilpė po truputi ėjo, o gyvūnas kiek tolo. Atsargiai. Nereikia bijoti.
 – Ateik, nebijok, nieko blogo nepadarysiu, – ištarė ramiu balsu. Kiek melavo. Maramis sustojo ir pažvelgė į akis. Ar bijoti dabar reikia jai?

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Teodoras Meiden Liepos 06, 2018, 12:13:33 pm

 Pergalė čia. Žaidimo pabaiga. Dažniausiai čia liepto, kelio, tunelio galas. Vienur gali skęsti vandeny arba šviesoje, kitur – aklavietė. Bet visur ta pati mirtis. Visoms užduotims yra galas. Šįkart galas Teo praktikai. Nes ji pasibaigė po trijų, dviejų, vienos.
 Nereikia būti atsargiam, kai yra vienintelė proga. Nereikia būti tyliai ir elgtis lėtai. Nereikia meluoti, kad esi geras ar blogas. Reikia tą parodyti iš karto. Teodorui tai vienas juokas, kartais vargas. Ne visi jį perpranta.
 Klastuolis, iš kišenės išsitraukęs tą pačią adatelę ir džiaugdamasis, kad josios šįryt nepamiršo, greitu žingsniu šoko už gyvūno, šiam aštriu smaigaliu nurėžė maždaug piršto didumo kuokštą uodegos plaukų. Paprasta, kai nerodei per daug meilės ir atsargumo. Štai jis ir išsigando, pabėgo, tačiau pakeliui sutikęs kažkokį neaišku gyvį, sužybsėjo ragais ir pasivertė jo draugu. Ir vėl nori meluoti kitiems. Neprofesionalu. Keisti gyvūnai. Jų specialybė yra tik apgaulė, iliuzija, menas ir slėpynės.
 Sugrįžo prie profesorės. Nors, tiesą sakant, jau norėjo lėkti į pilį. Šiandien jis į pamokas neis. Kvailas tas, kuris netingės. Bet visi kvaili. Teodoras Šermanas yra vienintelis normalus šioje juodoje skylėje.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Raven Fitzbert Liepos 06, 2018, 12:14:43 pm

 Martelė nusišypsojo. Nenorėjo nutraukti akių kontakto, stengėsi susidraugauti, pažinti, neišgąsdinti. Įdomu, ar tai galima pavadinti sėkme ar ne? Gal kažkam sekasi geriau? Ar ji liko paskutinė vykdant užduotį? Sunku susikaupti, bet reikia. Švilpė priėjo arčiausiai nei bet kada. Staigiu judesiu šoko ant gyvūno. Pamanykit, pirmakursė puola aukštą uždraustojo miško gyvūną. Dabar ji rankomis įsikibo ragą. Jis yra jos misija. Per vėlu paleisti. Atsispyrė ir traukė, tačiau Maramis buvo stipresnis ir nedaug pasimuistęs nubėgo į tankmę. Marta jau norėjo nuliūsti, likusi be rago. Tačiau suspaudus delną, pajautė kažką aštraus. Tai nebuvo ragas, bet bent mažytė jo dalis. Ar skaitosi įvykdyta užduotis? Turbūt.
 Marthelle Elif, atsargiai, bandydama nepamesti laimikio, grįžinėjo prie visų. Ji taip saugojo rago gabalėlį, jog net nematė, kur eina ir griuvo už pirmos, aukštai iškilusios šaknies. Skaudėjo ir net susiplėšė suknelės kraštą, kurią buvo užsidėjusi po žieminiu apsiaustu. Bet jai tas nerūpėjo, labiau jaudinosi dėl ragelio. Šis buvo saugus ir mergaitė laiminga priėjo profesorę.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Cadence Naomi Sinclair Liepos 07, 2018, 01:02:15 pm

Na, Eleizija buvo gerokai vyresnė nei Liusi. Tačiau mažoji nelaikė to problema.
  - Taip, aš pirmakursė,- šyptelėjo, bet akys liko rimtos.- Negi tai matosi?- nenoromis nusijuokė. Juk visada stengėsi atrodyti kiek vyresne. Būti tarp pačių jauniausių mokyloje užkniso. Na, ne tai, kad Eleonora norėtų greičiau užaugti (taip, ji mielai su tuo sutiktų), bet kiti vienuolikmečiai buvo tokie mažvaikiai, kad verčiau galėtų grįžti darželin, o ne mokytis burtų paslapčių. Eleonora pervertė dar kelis kažkokio vadovėlio skyrius, bet jau nujautė, kad nieko gero ar reikalingo jame neras. Visa laimė, kad, kai jau buvo beprarandanti viltį, Eleizija, atrodo, rado kažką naudingo. Mergaitė pasislinko arčiau jos ir perskaitė.
  - Taip, tikriausiai čia tikrai jie,- nusišypsojo ir pati perskaitė.

Citata

7.1.4. Prieinamumas

Kaip minėta, šie magiškieji sutvėrimai natūraliai yra ganėtinai baikštūs, sunkiai prisileidžia žmones, todėl reikia elgtis itin atsargiai, stebėti gerai pasislėpus. Norint prieiti arčiau, geriausia taikyti vieną iš dviejų taktikų: sėlinti iš priekio ir labai lėtai, jog maramis galėtų gerai matyti norintį prieiti burtininką, bei įsitikintų, kad šis nieko blogo nepadarys, arba atvirkščiai – iš nugaros ir kuo greičiau bei tyliau, nespėjus jam susigaudyti. Pirmojo būdo minusas, jog šie gyvūnai tikrajame savo pavidale būna per trumpai, tad sunku spėti prisiartinti per tokį menką laiko tarpą. Antrojo silpnybė slypi tame, kad net ir užklupus netikėtai, maramis gali lengvai išsigąsti ir greitai pasišalinti iš tos vietos.
Na, bet šie išverstakailiai, turbūt kaip ir daugelis gyvūnų, gan maloniai priima dovanas, ypatingai maistą, tad tai gali padėti siekiant tikslo.

-126-

  - Taigi, atrodo, beliko tik pačioms jį surasti,- perskaičiusi dar dalelę informacijos tarė varnei.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Torė Finitsis Liepos 07, 2018, 01:59:42 pm

Sebastianui nuėjus pasiimti knygos Torė vėl įniko skaityti knygą. Privalėjo viską gerai įsiminti, kad galėtų lengvai surasti maramį. Tačiau jos susikaupimas ir vėl buvo nuneštas tolyn, nes grįžo varnius. Na, tikriausiai nemeluoja.
  - Žinoma, gali imti manąją. Aš jau viską perskaičiau,- šyptelėjo ir perdėjo knygą nuo savo ant berniuko kelių.- Ir būčiau dėkinga, jei paskui mano vardu galėtum grąžinti knygą į biblioteką,- tarstelėjo ir atsistojo.- Sėkmės darbe,- dar palinkėjo ir nukulniavo tolyn. Juk dabar jos misija buvo pagauti maramį ir paimti keletą plaukų. Tačiau, Torė nujautė, kad nebus taip paprasta kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pirmiausia reikia jį iš viso sugebėti rasti. Mergaitė atsegė krepšį. Planavo prisivilioti gyvūną maistu. Tikėjosi, kad ras bent kažko valgomo. Tikimybė buvo milžiniška, nes Torė mėgdavo vis ką nors pakramsnoti. Ir, visai netrukus, kiek pasirausus krepšyje, mergaitė rado indelį uogų. Palaukusi aušros (tinkamo meto) ji numetė uogą ant žemės ir... Palaukit. Galbūt jai tik pasivaideno. Bet ne. Balkšvas gyvūnas išniro lyg iš niekur. Pavyko. Mergaitė įsimetė į delną tris uogeles ir ištiesusi ranką visai iš lėto pradėjo slinkti link gyvūno. Šis traukėsi atgal. Torė sustojo. Maramis irgi.
  - Nagi, nebijok, aš tau nieko blogo nepadarysiu,- Tik išrausiu truputį plaukų pasakė maramiui ir pabaigė mintį galvoje. Na, iš dalies nieko blogo nepadarys. Mergaitė vėl padėjo žingsnelį gyvūno link. Maramis nesujudėjo. Dar vienas žingsnis. Antras. Visai arti. Ištiesta ranka jau siekia keisto padaro snukutį. Jis pasilenkia uogų, o Torė slenka link uodegos. Atsargiai nurauna kuokštelį plaukų. Jie kažkokie keisti. Jei tiek plaukų išpeštum žmogui, šis turbūt kvyktų iš slausmo, o ir raunančiajam tektų gerokai parauti. O štai maramio plaukai savininką paliko visai lengvai, o šis beveik nesureagavo. Torė ištiesė gyvūnui dar kelias uogas. Jas suvalgęs gyvūnas apsisuko ir nulėkė miškan. Apie jo buvimą išdavė tik kuokštas plaukų Torė gniaužte. Mergaitė šyptelėjo ir nužingsniavo link profesorės. Padavė jai plaukus ir nuėjo paimti savo krepšio. Darbas pavyko.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Eleizija Stigler Liepos 07, 2018, 07:02:00 pm

- Ne, nesimato. Tik mačiau tave mūsų bendruosiuose kambariuose. Atėjai kartu su kitais pirmakursiais, tad leidau sau manyti, kad pati taip pat esi tokia, - šiek tiek susigėdo, nes pati prasitarė mėgstanti pastebėti kitus.
Varniukė paėmė Elės ištiestą knygą ir pati pradėjo skaityti. Stigler ta proga nusprendė pasižvalgyti. Net nustebo pamačiusi, kaip Gorfreinė, dar viena varniukė, jau nunešė kažką profesorei. Geriau įsižiūrėjusi, suprato ką. Nora profesorei delnan įdėjo to padaro rago nuolaužą.
Baigus Liusi skaityti, Elė atsigręžė ir jai lengvai šyptelėjo, šįkart parodydama dantis. Pasitaisė drabužius ir pradėjo tvarkingai sudėlioti vadovėliu. Tvarka visada svarbiausia. Baigusi ji pakėlė akis ir tarė:
- Na... Tikriausiai mūsų keliai čia ir išsiskiria. Juk abejoms reikia gauti po gabalėlį maramio.
Varnė grakščiai stryktelėjo nuo žemės ir pažvelgė į naująją drauge. Iš tiesų dar negalėjo jos vadinti drauge, greičiau pažįstama. Nepaklusnias sruogas užsikišo už ausies ir jau ruošėsi žingsniuoti į mišką, kai jai pagailo mergaitės. Nesinorėjo palikti kitos varniukės, tad staigiai apsisuko aplink kulną.
- Nors... - nurijo seiles. - Jei nori, galim jį rasti kartu. Tikriausiai bus net lengviau pastebėti. Juk dvi poros akių yra geriau nei viena.
Tikėdamasi, kad Elė prisijungs, ištiesė savo ranką, norėdama padėti jai atsistoti nuo pledo. Tik nepalik manęs dabar. Nenoriu pasirodyti kvailai. Veidą papuošė silpna šypsenėlė.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Cadence Naomi Sinclair Liepos 07, 2018, 08:45:24 pm

Jai kaip akmuo nuo širdies nukrito. Kaip gerai, kad iš pirmo žvilgsnio ji neatrodo kaip tas būrys mažvaikių.
Ji dar kurį laiką pavartė vadovėlio septintą skyrių ir pabandė pati įsiminti svarbiausią informaciją. Tiesiog tingėjo rašyti. Visai nepastebėjo kaip kita mergina atsistojo.
  - Tikrai?- kiek nusiminė, nes nenutuokė ar su darbu susidoros vienas. Žinoma, neparodė.- Na, buvo smagu dirbti kartu,- šyptelėjo ir nudelbė akis į knygą. Tačiau tada Eleizija grįžo ir ištiesė jai ranką. Eleonora šyptelėjo ir tikrai nudžiugo.
  - Taip, dvi poros akių tikrai geriau,- nusišypsojo ir paėmusi merginos ranką atsistojo.- Kaip manai, kur turėtumėm ieškoti maramio? Beje, aš turiu salotų krepšyje,- išbėrė žodžius kaip žirnius. Mergaitė nuėjo arčiau miško tikėdamasi,  kad penktakursė taip pat eina.
  - Na, jau švinta. Maramis turėtų tuoj pasirodyti,- tarstelėjo. Ištraukė iš krepšio dėžutę ir paėmė porą salotų lapų. Vieną pasiliko sau, o kitą ištiesė draugei. Tikėjosi, kad pavyks maramio neišgąsdinti.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Eleizija Stigler Liepos 07, 2018, 09:04:54 pm

Nudžiugo, išgirdusi teigiamą mergaitės atsakymą. Dvi Elės kartu gaudys tą būtybę. Šauniau ir būti negali. Plius Eleonora buvo atsinešusi salotų, kurios puikiai tiko kaip masalas.
- Taip turėtų. Mačiau, kad viena mokinukė jau jį surado. Gal paskubam? - tarė mergaitei.
Kita Elė ištraukė iš savojo krepšio dėžutę, kurioje tūnojo tos jos minėtos salotos. Iš jos nugriebė kelis lapus, vieną atkišdama Stiglerių panelei. Eleizija iškart priėmė salotos lapelį ir priglaudė prie megztinio. Ir tada jos pajudėjo link miško. Tiksliau, pirmoji tai padarė jaunėlė. Varniukė iškart ją prisivijo.
- Ar jau spėjai susirasti draugų? - pabandė vėl atkurti pokalbį, nors ir menkas jis bebūtų.
Tik spėjo užklausti, kai priėjo tankius miško medžius. Giliai įkvėpė miško oro ir pasigailėjo. Jis iškart priminė TĄ nuotykį. Elė galvojo apie tą kartą, kai kartu su Niku susiruošė į mišką, kad sugautų laumę. Esmė buvo ne nuotykyje, o klastuoly. Visi prisiminimai vertė ją susijaudinti. Ne išimtis ir šis kartas. Akys pradėjo lengvai drėgti, pirštai gniaužti megztinio kampą. Nepaisydama tokios savo kūno reakcijos, ji papurtė galvą ir įžengė į mišką, tikėdamasi, kad kita Elė eis kartu.
Akys ne iškart apsiprato su prieblanda, tad teko šiek tiek palaukti. Tada Eleizija pradėjo eiti gilyn į mišką. Samanos ir žolė saugiai sugerdavo jos žingsnių garsus, tad nerimauti nereikėjo. Kuo ėjo gilyn, tuo mažėjo vilčių susitikti maramį. Juk švytintį baltą elnią jos tikrai pastebėtų.
- Ar ką nors matai? - sustojusi atsirėmė į medį bei pasiteiravo merginukės.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Cadence Naomi Sinclair Liepos 07, 2018, 09:28:16 pm

  - Tiesą sakant, nelabai. Ir pati nedėjau pastangų. Kažkaip, ai, nežinau,- šyptelėjo. Per daug nepergyvo, kad neturi draugų. Visada buvo invidualistė. Mergaitė žvilgtelėjo. Einant giliau į mišką Eleizija nesustoja. Kažkas nedavė jai ramybės.
  - Ar viskas gerai?- pasiteiravo pavijusi merginą.- Nieko nematau, man atrodo, kad turėtumėm grįžti atgal,- apsižvalgiusi tarstelėjo. Neatrodė, kad gera idėja čia būti. Ji atbulomis paėjo atgal. Rankoje spaudė salotos lapą. Kaip kokia kvailelė. Kažkas sutraškėjo. Bet visai nebuvo panašu į maramį.
  - Eime,- mostelėjo ranka ton pusėm kur girdėjosi mokinių balsai ir patraukė atgal.- Juk Gotfreinė visai nelindo gilyn į mišką.
 Ir, atrodo, pasirinkimas išlįsti iš miško buvo tiesiog puikus, nes prie pat pirmų medžių ganėsi Maramis.
  - Žiūrėk, štai jis!- pašnibždomis sušuko Eleizijai. Visai nenorėjo išgąsdinti mažylio. Mergaitė atsisuko ir palaukė draugės.- Liko visai nedaug,- dar pridūrė.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Eleizija Stigler Liepos 07, 2018, 10:04:17 pm

Išgirdusi Eleonoros klausimą, varniukė tik dar labiau įsitempė. Nusibraukė sūrių ašarų pėdsakus. Nerodyk savo skausmo kitiems. Viską slėpk savyje. Nereikia kiekvienam žinoti, ką tu išgyveni, Ele. Bandydama nusiraminti, ji atsigręžė į mergaitę ir mielai šyptelėjo.
- Viskas gerai. Tiesiog kažkas įkrito į akį.
Tikriausiai jos nuėjo per daug giliai. Kažin ar tokioje prieblandoje vaikščiotų ta žavinga būtybė. Paraginus Elei Liusi eiti ton pusėn, kur girdėjosi vaikų balsai, taip ir padarė. Žinoma, lapą vis dar laikė rankoje.
Eiti nereikėjo ilgai, nes draugė netikėtai sustojo. Stigler vos neatsitrenkė į ją bei nesugadino visko, tačiau pačiu laiku spėjo sustoti. Varnė nuosekliai jį apžiūrėjo. Nieko kerinčio prieš tai nebuvo mačiusi. Toks liesas, o dar ir aukštas. Į proporcijas šiam padarui buvo nusišvilpt.
Tamsiaplaukė nurijo seiles ir tyliai sušnabždėjo:
- Aš eisiu pirma, gerai?
Nelaukusi atsako, pajudėjo. Tik spėjo išlįsti iš lapijos šešėlių, maramis iškart įsitempė ir snukutį atgręžė į varnę. Jo akyse galėjai pamatyti nepasitikėjimą. Ji lėtai ištiesė salotos lapą bei pradėjo artėti link būtybės milimetriniais žingsneliais. Maramis piktai suprunkštė, žengė žingsnį atgal. Varniukė iškart sustingo.
- Viskas gerai. Aš tavęs neskriausiu. Tik tenoriu paglostyti.
Būtybė nepatikliai žengė žingsnį į priekį. Ir taip po žingsnelį, kol galiausiai jau kramsnojo salotos lapą iš pačios varnės rankos. Atrodė, kad praėjo visa amžinybė, tačiau tik kelios sekundės. Stigler pasistiebė prie jo ausies.
- Mano draugė taip pat nori susipažinti.
Ir tada ji mostelėjo kitai Elei prieiti. Tuo pat metu perbraukė per jo kailį, tikėdamasi, kad keli plaukeliai užsiliks tarp pirštų. Žengė žingsnį atgal ir grakščiai tūptelėjo prieš padarą.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Cadence Naomi Sinclair Liepos 07, 2018, 10:30:36 pm

Mergaitė linktelėjo ir praleido Eleiziją į priekį. Padaras tikrai atrodė keistai. Bet ir didingai. Nuostabiai. Eleonora palaukė kol Eleizija prieis prie Maramio. Pirštelius buvo sukryžiavusi - taip norėjo, kad gyvūnas niekur nepabėgtų. Jos turi per mažai laiko. Elei ją pakvietus, Liusi irgi atsargiai pradėjo artėti link gyvūno. Ištiesė ranką su salota, nes šios, atrodo, jam visai patiko. Mergaitė šyptelėjo kai atsidūrė jau visai arti padaro. Atlenkė pirštelius ir leido valgyti. Nors maramis buvo visai plikas, jo uodegą dengė plaukai. Eleonora Liusi atsargiai priartėjo prie jos ir keletą kartų perbraukė ranka. Pažvelgė. Nesišeria. Mergaitė piršteliais suspaudė kuokštelį plaukų ir patraukė. Šie kaip mat atitrūko. Padaras neatkreipė dėmesio. Vienoje rankoje laikydama plaukus, kita ranka glostė gyvūno nugarą. Po keletos minučių šis apsisuko ir nulėkė miškan.
  - Pavyko,- nusijuokė, o šypsena pasiekė akis ir žvilgsnį. Jos išgliaudė mįslę ir net surado gyvūną. Puiki dienos pradžia. Abi mergaitės nunešė plaukus profesorei ir besikalbėdamos vėl nuėjo atsisėsti. Beliko sulaukti pamokos galo.   

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Gabriel Anthony Conte Liepos 08, 2018, 11:45:27 am

Pasiėmęs kokias tris poras knygų Sinkleris atsisėdo ant žolės. Eliotas atsivertė keistą vadovėlį. Tiesą sakant, jis labiau priminė vaikišką iliustracijų knygelę, kurioje beveik nieko nerašoma, o istorija pasakojama paveikslėliais.
  - Šlamštas,- tarė padėdamas knygą į šoną. Joje tikrai neras nieko gero. Dabar norėtų atsidurti savo namuose. Juk toje namų bibliotekoje tikrai rastų reikalingos informacijos. Net pačiam nereiktų ieškoti. Tiesiog paprašytų tos darbuotojos, kuri visą laiką prižiūri biblioteką, parodyti knygą, kurioje rašoma apie jam reikalingus padarus. O čia viską reikia surasti pačiam. Nesąmonė. Berniukas atvertė kitą vadovėlį. Tačiau čia aprašomi gyvūnai buvo visiems žinomi; kentauras, vienaragis, pegasas, skirtingos slibinų rūšys. Kas jų nežino? Na, ne kiekvienas juos nagrinėjęs, bet tikrai visi žino. Kokia nauda duoti mokiniams tokius vadovėlius? Berniukas neabejojo, kad profesorė žino jog informacijos rasti šiose knygose beveik neįmanoma. Tai kodėl davė jiems šias knygas?

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Sebastianas Azrielis Herondeilas Liepos 08, 2018, 11:47:33 am

Sebastianas linktelėjo Torei:
  - Gerai, nunešiu,- tarė. Kada jis tapo toks... hmmm... geranoriškas?- Ačiū, beje,- paimdamas knygą pridūrė.- Ačiū ir tau,- išgirdęs palinkėjimą vėl padėkojo. Kvaily, nereikia kiekvieną kartą dėkoti supeikė save. Berniukas dar pasekė akimis nueinančią bendrakoledžę, o tada nudelbė akis į knygą. Septintame skyriuje tikrai buvo pakankamai informacijos, todėl Sebastianui nekilo abejonės, kad tas gyvūnas mįslėje ir buvo maramis.

Citata

7.1.1. Išvaizda

Ilgą laiką nebuvo žinoma tikroji maramių išvaizda dėl jų gebėjimo ją keisti [apie tai daugiau sužinosite tolesnėse temose], tačiau galiausiai, išsiaiškinus šių gyvūnų magijos principus, pasikeitimą tapo galima stebėti savo akimis. Maramiai įprastai primena vaiduokliškai balkšvos spalvos beplaukius (išskyrus uodegą) elnius, kurie gali užaugti iki dviejų metrų aukščių. Šiaip ar taip, pamašumas regimas tik iš pirmo žvilgsnio – sutelkus dėmesį ima ryškėti ir visa gausa skirtumų. Vienas jų – kūno proporcijos. Maramiai, kaip ir minėta, yra aukštesni ūgiu, tačiau gerokai plonesni, o didumą aukščio suteikia nepaprastai ilgos kojos, kurios eiliniams pasirodytų nesutvertos išlaikyti likusio kūno. Bet vėlgi, patys sutvėrimai pasižymi nepaprastu lengvumu, kadangi jų kaulai – tuščiaviduriai. Išsiskiria ir gyvūnų ragai – nemenkas, plačiai išsikėrojęs ir tankiai susivijęs šakų vainikas, iškilęs virš aptakios galvos. Taip pat, dėl jo balkšvos, beplaukės odos neretas iš pirmo žvilgsnio prisiekinėja išvydęs vaiduoklį, nors taip tikrai nėra.

-124-

Beveik visas knygos puslapis buvo skirtas apibūdinti gyvio išvaizdai. Sebastianas Azrielis atidžiai skaitė ir stengėsi įsiminti kuo daugiau informacijos. Toliau sekė poskyriai apie gyvūno magiškas savybes, elgseną, o tada, kitas labai svarbus berniukui poskyris, apie tai, kaip prie šio gyvūno prieiti.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Gabriel Anthony Conte Liepos 08, 2018, 12:06:20 pm

Eliotas užvertė dar vieną vadovėlį. Jau praranda viltį. Dabar taip norėtų paimti visas knygas, nueiti prie profesorės ir tėkšti visas knygas jai po kojom. Būtų toks geras jausmas. Bet tėvai liepė neprisidirbti. Savigarba taip pat neleido. Visai nenorėjo būti nauju paskalų objektu.
Jis, vis dėlto, atsivertė dar vieną vadovėlį. Vienas aprašymas patraukė jo dėmesį:

Citata

4. Finriai
Šie magiškieji padarai dažniausiai sutinkami Amerikos stepėse, tačiau jų galima rasti ir kitur. Žinoma, mažiau, bet Europoje jų taip pat netrūksta. Šie  gyvūnai pasižymi transfigūracinėmis galiomis - gali pasiversti į bet kokį gyvūną. Tiesa, virsmas vyksta tik vasaros naktimis, o ir pasivertęs jis būna labai keista originalo versija. Iškraipytos proporcijos, neįprastos spalvos...

Ne, toliau net neverta skaityti. Juk profesorė nieko neminėjo apie sezonus ir paros etapus. Berniukas pavertė puslapius toliau. Septintas skyrius vėl patraukė dėmesį. Ten buvo aprašomi kažkokie išverstakailiai. O Maramiai dar labiau atkreipė berniuko dėmesį. Viskas atitiko. Pavyko. Jis surado reikiamą padarą.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Sebastianas Azrielis Herondeilas Liepos 08, 2018, 12:33:15 pm

Sebastianas atidžiai viską perskaitė kelis kartus. Privalėjo viską įsiminti, kad pagautų lekritą ir pagriebtų kiek plaukų. Neturėjo nieko valgomo. Tai jau problema. Jokio krepšio nebuvo pasiėmęs, nes juk visą naktį klaidžiojo Uždraustajame miške. Kišenėse irgi nerado nieko tinkamo. Tiesą sakant, su savimi turėjo tik burtų lazdelę. Daugiau nieko. Na, teks kažkaip suktis. Knygą padėjo ant žemės ir atsistojo. Paskui privalės nepamiršti paimti knygos ir nunešti į biblioteką. Jau tuoj turėjo pradėti aušti. Jis pastovėjo kelias minutes ir nuslinko arčiau miško. Beliko laukti. Laukti. Laukti. Netrukus iš miško atkulniavo balkšvas gyvūnas. Jis atrodė keistai ir didingai. Proporcijos buvo pamirštos kaip ir kailis. Ragai ir plaukuota uodega tikrai kontrastavo su gyvūno kūnu. Berniukas ištiesė ranką ir žengė žingsnį link maramio. Šis iškart atkreipė dėmesį ir pasitraukė žingsniu atgal.
  - Nagi, nebijok,- kuo atsargiau ir švelniau tarė Sebastianas. O jei gyvūnai jo nemėgsta taip pat kaip žmonės? Tada viskas, jis beviltiškas šitoje situacijoje. 1:0 Maramio naudai. Jis žengė dar vieną žingsnį. Maramis liko vietoje. Dar arčiau. Taip ir prislinko prie pat gyvūno. Negi pavyko? Jis paglostė padaro galvą. Tada nugaro. Pasiekęs uodegą atsargiai suspaudė kuokštelį plaukų ir patraukė. Nieko. Stipriau. Plaukai atitrūko nuo uodegos.
  - Ačiū,- žvelgdamas Maramiui į akis tarė, o šis, lyg suprasdamas berniuką, linktelėjo galva. Tada apaisuko ir nubėgo atgal į mišką. Sebastianas šyptelėjęs nunešė plaukus profesorei ir nuėjo paimti knygos.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Gabriel Anthony Conte Liepos 08, 2018, 06:39:54 pm

Pavyko. Pavyko. Pavyko. Žodis kaip užstrigęs kartojosi Elioto mintyse. Beliko tik rasti maramį ir paimti kiek plaukų arba rago nuolaužų. Nors, mintis, kurioje Eliotas įsispyręs į žemę bando nulaužti rago kampą, pasirodė juokinga, todėl berniukas tylomis sukikeno. Tamsiaodis pasirausė kišenėse. Nieko valgomo. Krepšyje taip pat tik rašiklis, burtų lazdelė ir keletas popiergalių. Vis dėlto, reikia imtis darbo. Antrakursis atsistojo ir paėmė visas knygas. Tiesa, paimti visas vienu kartu buvo nemenkas uždavinys, todėl teko gerokai pasikamuoti. Kai pagaliau pavyko susikrauti ant rankų visas, jis jas nunešė prie kitų profesorės knygų ir padėjo. Beliko sulaukti aušros ir rasti maramį. Skamba lengvai, bet kažin ar tikrai taip bus. Jis apsižvalgė. Saulė jau turėtų tuoj tuoj kilti. Ir tikrai. Vos pradėjo švisti iš miško išlėkė balkšvas gyvūnas. Nuostabus. Eliotas sugniaužė rankoje lazdelę. Atsargiai priėjo. Tačiau judesys neliko nepastebėtas. Maramis atsisuko į jį. Žvelgė tiesiai į akis. Eliotas pabandė draugiškai nusišypsoti, tačiau faktas, kad šis vaikiūkštis nemokėjo šypsotis buvo aiškus kaip dieną. Jis pabandė priartėti. Maramis nesujudėjo. Taip pavyko priartėti visai arti padaro. Eliotas atsargiai jį paglostė. Plaukų kuokštelis ar rago gabalėlis? Tikriausiai rago. Berniukas iškėlė burtų lazdelę ir parodė gyvūnui.
  - Nebijok,- išlemeno ir sumurmėjo kažkokį burtažodį. Rago viršūnėlė dailiai nuskilo nuo likusios rago dalies. Berniukas sugniaužė ją delne ir šyptelėjo (ar bent jau bandė) Maramiui. Netrukus Maramio kontūrai pradėjo keistis ir jis pavirto didingu vienaragiu. Tada ristele nubėgo į mišką. Eliotas apsisuko ir nužingsniavo link mokytojos. Padavė jai rago gabalėlį ir atsisėdęs ant pievelės nusprendė palaukti pamokos galo.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Rosemarie Mortimer Liepos 09, 2018, 03:56:29 pm

Nenumaldomai artėjo tas rytmečio laikas, kuomet saulė droviai iškiša pirmuosius savo spindulius. Vis daugiau mokinių, baigusių paskirtą užduotį, švysčiojo tarp medžių kamienų, grįžinėdami į pamiškės laukymę, kurioje laukė Rosemarie. Jaunoji profesorė iš visų parėjusių paėmė jų atneštas medžiagas ir rūpestingai sudėjo į dėžutę. Į kitą surankiojusi sumetė pamokai parūpintas knygas ir visą tai pasidėjo sau iš šono – šiandieną daugiau nebereiks.
Vos pirmasis saulės blyksnis pasirodė užu horizonto, žinojo, kad laikas baigėsi ir visi, kurie nespėjo surasti vieno iš maramių iki dabar, pražiopsojo savo šansą. Tuo pačiu ir mokiniams nebeliko priežasties klaidžioti miške, tad vos paskutinis ir vėl užėmė savo vietą priešais profesorę, šioji prabilo:
– Visi šauniai padirbėjote aiškindamiesi užduotą mįslę, o dauguma – ir atlikdami užduotį. Pamokos metu sužinojote, jog maramiai savo tikrąjį pavidalą įgauna tik kelioms minutėms prieš pat aušrą, todėl norėčiau užduoti jums porą hipotetinių klausimų. (1) Jeigu nutiktų taip, jog kokios nors katastrofos metu dangų uždengtų storas dulkių/ pelenų sluoksnis, nepraleidžiantis jokios šviesos, arba įvyktų dar kas nors, dėl ko įsivyrautų taip vadinama „ilgoji naktis“, kas vyktų su maramiais, kokią įtaką tai turėtų jų elgesiui, magijai ar net išgyvenimui? (2) Taip pat, pamokos pradžioje minėjau, kad jūsų parneštos medžiagos – ragai ir plaukai – yra naudojamos retesnių gydomųjų viralų gamyboje, tad jei užslinktų ilgoki naktis, kas nutiktų su šia magiškąja savybe? Pasikeistų (jei taip, tai kaip) ar išliktų tokia pati? Visus atsakymus pagrįskite, – Rose nužvelgė švelnios, veik angeliškos šviesos apšviestus mokinius bei, linksmai nusijuokusi, pridūrė: – Ir ne, teiginys, jog niekas neišgyventų tokio įvykio metu arba galiausiai uždustų tomis dulkėmis – netinka.


// Du klausimai po du taškus, jei svariai pagrįsti. Trečiadienis (07-11) – paskutinė diena rašymui.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Lisette la Claire Liepos 09, 2018, 04:31:40 pm

Prasnaudusi beveik visą magiškų gyvūnų priežiūros pamoką - kas liepė pamoką vesti tokiu ankstyvu metu? - Lisetė prasibudino tik tada, kai dar kartą išgirdo kalbančią profesorę. Tikėjosi, kad jau pamokos pabaiga, ir mergina galės pratęsti savo miegą šiltoje lovoje mergaičių miegamajame. Deja, dar laukė pora teorinių klausimų. Ir kaip jai reikėtų žinoti, jei nusprendė visą pamoką skirti ne darbui, o poilsiui?
Visgi, septyniolikmetės laimei, klausimai neatrodė tokie sunkūs, jog nebūtų galima spėti. O kas, jeigu palaikysiu?
Sekundėlę, kitą pasirąžė ir kilstelėjo ranką:
-Mano nuomone, tamsa pasaulyje maramiams būtų į naudą. Juk jų magija veikia tol, kol nepasirodo saulės spinduliai,- šiek tiek sustojo, bandydama prisiminti, ar vadovėlyje tikrai taip rašė,- taigi, jei nėra saulės spindulių, jų magiškosios savybės išsilaiko ilgiau. O ir išgyventi, išlikti nepagautiems būtų žymiai paprasčiau, mat visą laiką galėtų būti kito gyvūno kailyje,- tarsi pritardama sau linktelėjo klastuolė ir stipriau susivyniojo į rausvą pledą, kvepiantį obuolių pyragu,- na, o dėl plaukų bei ragų, tai manyčiau, jog gydomieji eliksyrai būtų kur kas stipresni ir geresi dėl geresnio veiksmingesnio magijos tamsoje poveikio.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Vintė Adamson Liepos 12, 2018, 01:47:48 am

  Varno Nago prefektė dar nebuvo pilnai pasveikusi; visą rudenį kankinęs plaučių uždegimas taip lengvai pasišalinti net nežadėjo. Būtent todėl Vintė visai netroško ankstų rytą keberiotis iš lovos bei eiti į magiškų gyvūnų priežiūros pamoką, vyksiančią lauke. Nesinorėjo rizikuoti sveikata. Tačiau jau ir taip daug praleidusi varniukė neleido nei šioms mintims, nei baimei gyvūnams jos sustabdyti nuo grįžimo prie taip pasiilgto pirmūnės titulo. Mergaitė norėjo sau įrodyti galinti įvykdyti šį iššūkį.
  Deja, rytas buvo dar sunkesnis, negu galėjai pamanyti. Adamson šiaip ne taip nušliaužė iki pamokos vietos, tad puikiai suprato neturėsianti jėgų lakstyti ieškant kažkokio gyvūno. Antrakursė susirado geriausiai apšviestą bei jaukiausią vietą, nepasiekiamą profesorės akiai, o tuomet joje įsitaisė. Žadėjo stebėti kitus moksleivius ir neatkreipti niekieno dėmėsio. Jeigu profesorė paklaus ko nors apie atliktą darbą, nemeluos bei prisipažins jo nedariusi, tačiau galbūt pavyks tiesiog praslysti.
  Atrodo, burtininkei pasisekė. Kai ilgas pusvalandis baigėsi, bendraklasiai grįžo prie moters; ir ši tiesiog uždavė porą klausimėlių, į kuriuos putliaskruostė atsakymų nežinojo. Visgi prislinkusi arčiau bei įsipaišiusi į mokinių būrelį nusprendė spėti.
  - Kadangi kitas virsmas niekada neprasideda, sakyčiau, tos kelios minutės prieš jį, kurių metu maramiai esti savo tikrajame pavidale, užsitęsia bei pavirsta bet kokiu laiko tarpu iki akimirkos, kai gyvūnėlius paliečia pirmas natūralios šviesos spindulys. Jie tarsi užstringa, ir, kadangi patys nori savo tikruosius pavidalus nuslėpti, tokie reiškiniai, manau, jų nedžiugina. Be to, jeigu taip nutinka, jie negali užsimaskuoti bei yra tikimybė, jog juos lengvai pagaus mokslininkai, norintys paversti bandomaisiais triušiais, ar tiesiog kolekcionieriai, trokštantys išskirtinio eksponato savo narvelių muziejuje. Dėl to, kai tokios katastrofos sutrukdo maramių gyvenimus, jie elgiasi itin atsargiai, stengiasi išlikti nepastebėti bei nesukelti sau pavojaus, tačiau, žinodami, kaip tai pavojinga, dažnai išsiduoda, koją pakišus nervingumui.
  Kas liečia medžiagas, naudojamas gydomiesiems tikslams... Manau, jog jos įvairioms gydymo priemonėms kaip ingredientas praverčia dėl savyje sukauptos maramių magijos, kuri, savaime suprantama, turi būti sukaupta. Esant įprastai rutinai, maramiuose ji kaupiasi dienos metu, tuomet, kai jie nėra savo tikrajame pavidale, galbūt net yra gaminama pasitelkiant saulės energiją, o kelios minutės prieš virsmą, kai gyvūnai gali būti savo figūrose, pasklinda po kūną, lyg nuimdama bet kokius kerus bei apnuogindama tikrąsias formas (tą minutėlę gali būti paimta plaukų bei ragų forma). Kadangi, savaime suprantama, Jūsų apibūdintos katastrofos metu saulės energijos nebūtų, neliktų ir alternatyvių kūnų, galinčių magiją gaminti, jos generavimas tiesiog sustotų. Pirmas kelias baisaus reiškinio minutes viskas būtų kaip ir turėtų būti, tačiau vėliau, magijai eikvojantis bei neužsipildant naujomis atsargoms, ji silptų ir silptų, kol galiausiai netektų savo ypatingų savybių. Taigi, žinoma, plaukai bei ragai taip pat taptų mažiau naudingais arba apskritai bereikšmiais.
  Išdėsčiusi tiradą sapalionių, trumpaplaukė atsikrenkštė, vildamasi nesulaukti pamokslo apie žinių (o ne nelogiškų spėjimų) taikymą.

Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
Parašė: Rosemarie Mortimer Liepos 16, 2018, 02:43:12 pm

Rosemarie šiek tiek nusivylė, kadangi norinčiųjų pasisakyti daug neatsirado. Vos pora. O juk klausimai, jos nuomone, buvo visai įdomūs ir lengvi. Na, šiaip ar taip, galėjo pasidžiaugti, kad bent tos, kurios pareiškė savo nuomonę, turėjo galvą ant pečių.
Baigus kalbėti mergaitei iš Varno Nago, profesorė susimąsčiusi pasikasė smakrą.
– Abi esate savaip teisios. Kadangi šis klausimas hipotetinis, tai ir versijų per dešimtmečius susikaupė ne viena. Pirmoji iš žinomų plačiausiai sako, kad įtaką maramių magijai daro ne tiesioginiai saulės spinduliai, o konkretus paros laikas, tad šviesai nepasirodžius, jie vis tiek instinktyviai jaustų, kada išaušo reikiamas metas, tad viskas vyktų kaip visados.
Antroji teigia, kad neišaušus šie magiškieji gyvūnai liktų kitame pavidale, kaip ir sakė Lisetė. Tik apsirikai dėl antrojo klausimo, kadangi būdami kitame pavidale jie nebeturi nei savo tikrųjų ragų, nei tų plaukų – juos pakeičia mėgdžiojamo gyvūno dalys, – skėstelėjusi rankomis Rose atsiduso. – Tad užstrigę kito gyvio pavidale šios savybės netektų – būtent todėl praktikos metu tas medžiagas reikėjo paimti per tokį trumpą laiką, kol maramiai buvo savimi.
Na, o trečioji iš geriausiai žinomų teorijų tvirtina, kad maramiai visgi atvirstų savimi, bet, užsitęsus tamsai, nebeįgautų kito pavidalo, kaip ir teigė panelė Adamson. Apskritai viską labai aiškiai išdėstei ir gerai pagrindei, taip pat puikiai pastebėjai dėl kaupiamos magijos ir savybių, tad galiu tik pagirti ir nebeaušinti burnos kalbėdama tą patį, – pritariamai linktelėjo bei apsidairė.
Saulė kilo vis aukščiau ir pilis ėmė vis labiau bruzdėti. Be abejo, joks varpas nepasigirdo, kadangi tik dabar kiti gyventojai kilo iš miegų ir ruošėsi pusryčiauti, tad, žvilgtelėjusi į laikroduką, Rose visus paleido. Tuomet ir pati, susirinkusi knygas bei mokinių suneštas medžiagas, apleido ramią pamiškės vietą, kuri šįryt puikiai atliko klasės vaidmenį.