Hogvartsas.LT

Magijos pasaulis => Transfigūracija => Pamokos => Pamokos => Temą pradėjo: Elliott Duncan Sinclair Birželio 23, 2018, 11:19:25 am

Antraštė: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Elliott Duncan Sinclair Birželio 23, 2018, 11:19:25 am
Mergina pravėrė transfigūracijos kabineto duris. Kas galėjo patikėti, kad Sofija dar sugrįš Horvartsan? Juk sėdėdama pamokose buvusi varnė pati sau prisiekinėjo, kad nenorėtų nei už ką atsidurti mokytojos vietoje. Jei kas nors anksčiau būtų pasakęs, kad mažoji Sofija taps profesore, šioji būtų garsiai nusijuokusi balsu. Na, merginos pasirinkimas tapti profesore tik dar kartą įrodo, kad niekada nereikia sakyt niekada.
Klasė atrodė taip kaip anksčiau, bet tuo pačiu viskas buvo kitaip. Mergina burtų lazdele nuvalė per vasarą susikaupusį menką dulkių sluoksnį ir klestelėjo į profesoriaus kėdę. Pažvelgė į laikrodį. Liko vos pusė valandos, tad devyniolikmetė nusprendė tiesiog palaukti. Ji žvilgtelėjo į savo pėdas, kurios buvo padabintos baltais sportbačiais. Pamačius blondinę koridoriuje pirmiausiai tikrai pamanytum, kad ji mokinė. O dar pridėkim tai, kad ir pati Sofi nebando atrodyti kaip tipiška profesorė su solidžiai atrodančia apranga.
Netrukus į klasę vienas po kito pradėjo rinktis mokiniai. Nuskambėjus varpui, skelbiančiam pamokos pradžią, Sofija pakilo nuo minkštasuolio ir atsistojo priešais klasę.
  - Sveiki, aš Sofija Demerian ir šiais metais dėstysiu transfigūraciją,- pasakė ir šyptelėjo. Nenorėjo pilstyti iš tuščio į kiaurą, todėl mostelėjo lazdele ir ant lentos pasirodė pamokos tema.
  - Taigi, šiandien kalbėsime apie Lekritus. Galbūt žinote kaip šie padarai susiję su transfigūracija ir kokia jų išvaizda?- uždavė klausimą ir vėl atsisėdo. Išsitraukė užrašų knygelę ir žiobarišką rašiklį bei pasiruošė pasižymėti mokinių atsakymus.

Atsakyti į teorinį klausimą galite iki 27d. vakaro. Sėkmės!
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Terri Thinkwood Birželio 24, 2018, 06:16:35 pm
Teri ėjo į pirmąją transfigūracijos pamoką ne vien šiais metais - tai buvo pirmoji transfigūracijos pamoka mergaitės gyvenime. Ji buvo ne tiek pasiruošusi jai, kiek nervinga, nes, kiek Varnė buvo girdėjus, transfigūracija buvo vienas svarbiausių mokslų - ir susimauti mergina nenorėjo.
Profesorė, kiek pirmakursė suprato, buvo nauja. Ji atrodė miela ir visai jauna. Pirmasis klausimas buvo apie gyvūnus Lekritus. Varniukės ranka šovė į viršų, nes ji buvo visiškai tikra dėl pirmojo klausimo dalies {ne taip, kaip dėl antrosios, tačiau mokytoja tikrai nenusivils, jei gerai atsakysiu tik į pirmąją. Tiesa?}
- Lekritus gyvūnai yra padarai, kurie geba keisti savo išvaizdą, dydį, netgi tankį. Jie susiję su transfigūracija todėl, nes davė pagrindą šiam mokslui, transfigūracijos pradininkai naudojo šiuos gyvūnus tyrimams. Dėl išvaizdos... Nesu tikra, mat jie ją keičia... - Thinkwood pabandė tempti laiką ir prisiminti, ką yra apie juos skaičius, bet nepajėgė. - Tai... tiek.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Jasmine Diana Amneta Birželio 24, 2018, 09:49:14 pm
 Jasmine atėjo į transfigūracijos pamoką ir klestelėjusi į pirmą pasitaikiusį suolą, stebėjo mažą skruzdėlytę, ropojančią suolu, nežinia kaip čia atsiradusią. Na žinot, ne tą miškinę ar rudą, o juodą ir paprastą, populiariausią variantą turbūt visame pasaulyje, tačiau kaip būtų keista, per šešerius mokslo metus pilyje jas matė vos kelis kartus.
 Seseriai transfigūracija nesisekė, prisiminė, vieną sykį net norėjo pasislėpti Grifų Gūžtos mergaičių miegamąjame, kad tik nereikėtų į ją eiti. O Džesė anksčiau taip daryti norėdavo visad. Tačiau dabar jau tuo abejojo, tad tiesiog ėjo į visas pamokas. Gal šiais metais nekalbėsime apie tai, kaip tulpę paversti rože? Pamintijus grifė vos ne norėjo imti ir prakeikt tokias nesąmones sugalvojusius burtininkus, tačiau gal vis dėl to, jei rimtesni dalykai, transfigūracija nebuvo toks prastas dalykas? Bet šį kartą... Ir vėl kažkokie padarai. Neslėpdama nusivylimo, Amneta gan garsiai atsiduso ir pakėlė ranką.
 -Lekritai. Neaiškus jų pavidalas, nes jį gali keisti, tačiau pirminė, vaikystės forma būna panaši į driežo. Ypatingi tuo, kad vieną kūno pusę gali beveik visiškai laisvai transfigūruoti, o antrąją tik dalinai - pakeisti spalvą. Taip pat, minta vaisiais nuo transfigūracinių medžių, vaisiai būna skirtingų pavidalų, tad iš to ir gauna galių pakeist savo pavidalą. Tačiau žmogus to negali atkartoti.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Auksė Marlena Hale Birželio 25, 2018, 03:49:52 pm
Auksė ilgai neužmigo, vėliau naktį buvo keletą kartų prabudusi. Nors ir neišsimiegojo, jautėsi visiškai neapsnūdusi. Taip pat, negalėjo teigti, kad ir žvaliai. Visgi, bent jau sugebėjo pailsėti, bent truputuką.
Lėtais, nedideliais žingsniais Marietta pasiekė transfigūracijos kabinetą. Mergaitė visiškai nesuprato šio dalyko reikšmės, bet išmėginti norėjo, kas, jei patiks ar pasiseks? Nors ne, tokių stebuklų jos gyvenime retai pasitaiko. Į patalpą Marietta įžengė pusiau nuleista galvele, tačiau sugebėjo šyptelti profesorei. Toks jau buvo varnės pasisveikinimas. Auksei nelabai patiko mintis, jog po juodu apsiaustu ne melsvas sijonas, o melsvi džinsai, bet tądien į sijoną nesiraukydama pažiūrėti nesugebėjo.
Pasimuisčiusi kėdėje, mergaitė vis dar jautėsi nejaukiai. Bet vos tik profesorė prisistatė, ji nesusilaikė ir šyptelėjo dar kartą - suprato, jog Sofija Demerian buvo ta pati mergaitė, kurią matydavo koledžo bendrajame kambaryje. Marietta užkišo sruogą trumpai kirptų, rudų plaukų už dešiniosios ausies ir net nepakėlusi rankos, prabilo :
- Lekritai geba pakeisti savo pavidalą į daiktą, kuris yra šalia, - varnė jau kažkur buvo girdėjusi apie šiuos padarus, bet neprisiminė kur, - jų išvaizda vis keičiasi. Na, tikslaus apibūdinimo turbūt ir nėra, arba, juos labai sunku pamatyti savos išvaizdos, nes daugumą laiko praleidžia atrodydami kaip šalia esantys daiktai.
Pagal ją, nuomonė pasirodė logiška ir aiškiai išdėstyta. Bet ar tikrai?
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Olivia Eier Birželio 25, 2018, 07:45:22 pm
Olivia anksti ryte atsibudusi ruošėsi transfigūracijos pamokai. Ji nė nenumanė kokia gali būti pamokos tema, tačiau norėdama gerai pasirodyti skaitė vieną iš knygų, kurią rado bibliotekoje. Knyga buvo sena ir vadinosi "Transfigūracijos pradžiamokslis", tačiau Olivia joje rado daugybę naudingos informacijos ir tikėjosi ją panaudoti uždirbant taškus savo koledžui per transfigūracijos pamokas. Kiek girdėjo iš sesers, šios pamokos vienos įdomiausių Hogvartse, tad Eier nekantravo joje pabuvoti. Jau po neilgo laiko ji atsidūrė kabinete. Rytas buvo gražus, pro kabineto langus švietė rudeniška saulė. Netrukus nuskambėjo varpo dūžiai taip pranešdami apie pamokos pradžią.
Mergaitė su džiaugsmu išklausė mokytojos ir teorinio klausimo. Truputį pagalvojo ką galėtų atsakyti, o tada kilstelėjo ranką, sulaukusi savo eilės ji pradėjo šnekėti:
- Aš nesu tikra, bet spėju, kad Lekritai yra gyvūnai, kurie geba transformuotis į bet ką. Manau, kad jie yra nedideli gyvūnėliai, tikriausiai gali kartais tapti nematomais, bet įprastai pūkuoti ir balti.
Baigusi Olivia žvelgdama per langą klausėsi kitų, tikėdamasi geriau pasidarbuoti praktinėje užduotyje ir uždirbti bent kiek taškų Švilpynei.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Auksė Marlena Hale Birželio 25, 2018, 10:13:41 pm
Bethany pati jautė, kad pasikeitė. Bendravimo ryšiai su kai kuriais nutrūko arba pasidarė tolimi. Labai tolimi. Kaži, ar ši panele virstanti mergaitė, dėl to sielojosi. Žinoma, atsirado vienas naujas draugas jos gyvenime. Turbūt, kad draugas, nors ir kaip ji norėtų rasti būdą tą burtininką paversti ne tokiu, jos manymu, trenktu.
Transfigūracija Medutį žavėjo apie penkiasdešimt procentų iš šimto. Gal kokiu vienu, trimis daugiau. Apie dalyką susidariusių išankstinių nusistatymų trylikametė varnė neturėjo. Kam, net neišbandžius ir nepatyrus savu kailiu, bandyti save pakreipti į vieną, kitą pusę?
Palaidais medaus atspalvio plaukais Bethany sustojo prie durų. Į šią pamoką nusprendė ateiti šiek tiek surizikuodama - be uniformos. Balti, plonos medžiagos gėlėmis, kiauriaraščiu, papuošti sportiniai bateliai, visiškai neturintys kulno teikė savotiško vėjavaikiškumo prie lininės, švelniai melsvos suknelės, kurios centrą juosė blankios kūno spalvos, paprastos kasos pynimu surištas dirželis, metaliniu segtuku.
Nubaus, tai nubaus. Nieko jau nebepakeisiu. Giliai įkvėpusi, mergaitė įžengė vidun. Vos žengusi du žingsnius stabtelėjo šalimais naujosios profesorės ir susigėdo, save prigavusi spoksančią į jos batelius. Palenkusi galvą pirmyn, kad veidą puošęs raudonis nebūtų pastebėtas, leido užkristi plaukų sruogai ant veido. Viskas gerai, Beth, eik eik! Patraukusi ir už ausies užkišusi sruogą, pakėlė akis nuo grindinio, šyptelėjo profesorei ir greitai nuskuodė iki artimiausio laisvo suolo.
Bethany iš pamokos tikėjosi daug, gal net per daug. Ar mergaitė nenusivils naująja profesore? Medutis pakėlė ranką, palaukė kol keli mokiniai išdėstys savas mintis, o tuomet prabilo pati :
- Lekritai, žinoma, keičia pavidalą. Mano manymu, jie prasiverčia tik į negyvus objektus, - nuleido ranką, nes ją paskaudo, - o jų tikroji išvaizda priminė kengūrą, tačiau gal penkis kartus sumažintą. Taip pat, jie turi minkštą kailiuką, kuris gali būti begalės spalvų.
Patenkinta savimi, trylikametė varnė nutilo ir pabandė pasisukti lango link, tačiau, sėdėjo kaip tik toliausiame taške nuo jo. Tebūnie.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Elliott Duncan Sinclair Birželio 29, 2018, 03:30:28 pm
Mergina klausėsi visų mokinukų atsakymų, o ant lapelio pasižymėjo visus išgirstus. Kiekvienas mokinukas, vis dėlto, pasakė kažką teisingo, bet nei vienas neatsakė visiškai gerai. Sofija šyptelėjo išgirdusi mintį apie kengūras. Iš tiesų, toks atsakymas buvo labai linksmas ir jaunoji profesorė būtų sutikusi, kad jis taptų teisingu. Tačiau, deja. Kai mintis išsakė dar viena varnė, Sofija, su lapeliu, kuriame užsirašė visas mintis, rankose, atsistojo priešais klasę.
  - Manau, trumpai pakomentuosiu daugelį atsakymų. Pirmiausia noriu pasakyti, kad pats tiksliausias atsakymas buvo panelės Hale,- ji šyptelėjo žvilgtelėjus į mergaitę,- Lekritai tikrai keičia savo išvaizdą į šalia esančių daiktų. Tačiau niekaip nesugebėtų  pasiversti į gyvūną ar žmogų. Kaip panelė Bethany ir sakė - jie gali pasiversti tik į negyvus daiktus,- Sofija kiek nutilo ir pagalvojo ką pakomentuoti toliau.- Iš panelės Amnetos išgirdau tik dalinai teisingą, bet vis tiek naudingą atsakymą. Lekritai tikrai minta vaisiais, tačiau jų mityba visai neturi įtakos jų gebėjimui keisti pavidalą. Iš panelės Thinkwood taip pat išgirdau teisingo atsakymo nuotrupą,- šyptelėjo.- Šie padarėliai atsirado labai labai seniai ir buvo naudojami įvairiausiems bandymams.
Mergina pasidėjo lapelį ant stalo ir paėmė lazdelę. Ja sumosavus ant kievieno stalo atsirado po mažutį, judantį Lekrito modelį.
  - Ant savo stalo matote pradinės būsenos Lekritą. Napakeistos išvaizdos Lekritą galite pastebėti ypatingai retai, todėl jūsų matomas modelis yra dirbtinis,- pakomentavo Sofi. Lekritas buvo visai nedidukas. Gal kokių penkių centimetrų aukščio. Buvo visai baltas ir visas pūkuotas. Lekritas buvo gan liesas padarėlis stačias stovintis ant dviejų kojelių. Rankos buvo nutysusios prie šono ir buvo gan sunkiai pastebimos dėl visą kūną dengiančių švelnių pūkelių. Labai pasistengus buvo įmanoma pastebėti dvi, juodas kaip angliukai akytes ir nedidelę burnelę. Padarėlis dar turėjo gan dideles ausis.
Sofija palaukė keletą minutėlių, kad visi mokiniai spėtų apžiūrėti Lekritą, o paskui padarėliai dingo nuo stalų taip pat greitai kaip ir atsirado. Vietoje jų ant kiekvieno stalo atsirado po penkis visai vienodus daiktus. Ant vieno stalo galėjai pamatyti žaislines mašinėles, ant kito knygas, o ant kitų stalų dar visokių mažmožių.
  - Šiandien praktikos darbe turėsite atskirti kuris iš penkių daiktų yra Lekritas. Dirbsite su lekritų jaunikliais, nes šie ne tokie gudrūs kaip suaugusieji, taigi, bus šiek tiek lengviau. Galite pasitelkti įvairiausias apgaules ir viską ką tik sugalvosite. Supratę kuris daiktas yra Lekritas užrašykite ant lapelio ir atneškite lapelį man. Dirbkite vieni arba poromis. Sėkmės,- išaiškinus užduotį palinkėjo mergina ir vėl atsisėdo ant minkštos kėdės.

Taigi, ant stalo matote penkis iš pažiūros vienodus daiktus. Prisiminkite, kad tai privalo būti negyvas objektas. Taip pat ant kiekvieno stalo yra skirtingi daiktai (ant stalo penki vienodi daiktai, bet kiekvienam mokiniui skirtingi), todėl pasižiūrėkite, kad netyčia nepanaudomėt daikto, kurį naudoja kitas. Išsiaiškinę, kuris iš daiktų yra pasivertęs Lekritas ant lapelio parašykite kelintas eilėje jis buvo (pradžioje daiktai ant stalo sudėlioti priešais mokinį/mokinius eile). Darbą atlikite per mažiausiai 3 įrašus. Jei kas neaišku, tai rašykite. Sėkmės!
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Persefonė Peloquin Birželio 30, 2018, 11:55:34 am
 Miegas taip ėmė mergaitę, kad šioji net nepastebėjo, jog profesorė vėl pradėjo kalbėti. Pasiėmusi savo pergamentą, pamirkiusi rašale plunksną, puolė nusirašinėti informaciją. Neabejojo – pravers. Vėliau pažvelgė į mažytį, pūkuotą padarėlį priešais. Priminė katę ant dviejų kojų. Mielas. Šiek tiek. Minutė, kita ir vietoj jo puikavosi penki delno dydžio kamuoliukai. Kiekviename maišėsi kelios spalvos. Buvo identiški. Nebuvo jokių kampuotų kraštų, apvalus kaip niekada.
 Persefonė atsivertė knygą. Gal ten bus parašyta, kaip atskirti Lekritą? Jei ne, teks pasiklauti intuicija. Varnė vertė lapus, truputi sustodavo, paskaitydavo. Gerai, turbūt metas pasiimti į rankas.
 Pirmakursė pakėlė pirmąjį kamuoliuką. Nebuvo sunkus, įprastas, minkštas.
 – Lyg ir niekuo neypatingas, paprastas, – sumurmėjo po nosimi ji.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Europa Ziegler Birželio 30, 2018, 04:32:31 pm
Europa kairės rankos pirštų galiukais tyliai barbeno į suolo paviršių, o dešiniąja buvo pasirėmusi smakrą. Šitaip sėdėjo visą pamoką ir ramiai klausėsi tai profesorės, tai kitų mokinių kalbų, kol prieš jos pilkšvas akis atsirado nedidelis baltas pūkų kamuoliukas. Antrakursei teko labai pasistengti, kad įmatytų tas nedideles juodas akis, it mažas erkutes įsiskverbusias į pūkus.
Po poros akimirkų vietoje balto pūkų kamuoliuko atsirado penkios vienodos violetinės žaislinės mašinėlės. Visai kaip tos, su kuriomis mažesnieji žaisdavo vaikų namuose.
Išgirdusi, kad darbą galima atlikti poromis, mažoji Europėlė nudžiugo. Šiek tiek keista, juk dažniau mėgo būti viena, bet darbas poromis nušautų du zuikius: lengviau ir greičiau atliekamas bei dvigubai daugiau taškų, jei dirbi su savo koledžo atstovu. Žinoma, kad Klastūnyno globotinė apie nieką kitą ir negalvojo, tad apsidairė, bandydama surasti pažįstamą veidą arba tą, kuris dėvėtų uniformą, padabintą Klastūnyno emblema. Ilgai ieškoti, laimei, neteko. Ne taip ir toli sėdėjo pirmakursė klastuolė, kurią dvylikametei teko matyti bendrajame kambaryje.
-Sveika,- menkai šyptelėjo, priėjusi prie bendrakoledžės stalo,- gal norėtum dirbti kartu? Juk taip lengviau, tiesa?
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Hope Džein Shilck Birželio 30, 2018, 04:51:47 pm
Hope nebuvo per daug susikoncentravus į pamoką. Akimis bėgiojo po kabinetą ir ieškojo kažko, kas užimtų jos mintis. Bet vis dėlto tas padarėlis ant profesorės stalo, klastūnę prikaustė ir jos žvilgsnis sustojo ties pūkuotuko. Taip blondinukė jį praminė.
- Ir vėl užduotys, - pati sau sukuždėjo mergina ir atsiduso. Ji nuoširdžiai norėjo greičiau ištrūkti iš kabineto ir pasinerti į vakaro teikiamus malonumus: kūrybą kur nors gamtoje. Ji taip būtų ir padariusi, bet įsipareigojimai koledžui neleido to padaryti. Todėl štai, Hope sedėjo klasėje ir bandė akių žvilgsniu susidraugauti su tuo padūkėliu.

Galiausiai, atsiradę daiktai ant stalo, privertė Hope kiek pašokti. Kadangi savotiškas išsiblaškymas privertė ją praleisti tuos žodžius, kur buvo minima "5 skirtingi daiktai". Dar kartą giliai atsiduso ir jau norėjo pradėti užduotį, bet ją išblaškė jau kažkur girdėtas balsas. Atsisukusi blondinė išvydo kiek vyresnę klastūnę.
- Tu būsi Europa, tiesa? - pirmiausia, Hope pasiteiravo merginos. Ji labai gerai įsiminė žmonių veidus, todėl galėjo net nebendrauti su žmonėmis, tiesiog būti vienoje patalpoje su jais ir kuo puikiausiai, vėliau, atpažinti juos.
- Aš Hope, sakyčiau, kad malonu susipažinti, - Hope šyptelėjo kiek mokėdama mieliau ir pasislinko leisdama šalia prisėsti bendramokslei, - sėskis. Su kompanija visada linksmiau ir lengviau.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Europa Ziegler Birželio 30, 2018, 05:47:55 pm
-Europa,- linktelėjo,- man taip pat labai malonu, Hope,- švelniai nusišypsojo ir klestelėjo į vietą šalia bendrakoledžės. Ant šios stalo į eilutę buvo sudėti penki visai nedideli, rodos, senoviniai laikrodukai, kuriuos buvo galima laikyti ant naktinio stalelio šalia lovos. Na, bent jau dvylikametei tokia vieta šiems laikrodžiams atrodė labiausiai tinkanti.
-Vaje, nė nežinau, nuo ko reikėtų pradėti,- Klastūnyno globotinė liūdnai žvilgtelėjo į suolo draugę ir užkišo baltą plaukų sruogą už ausies. Kažkurioje pamokoje jau teko atpažinti užburtą daiktą, tad Europėlė pradėjo rodomuoju pirštu liesti kiekvieną laikrodį, gal kas nors bus ne taip, ir vienas iš jų bakstelės į pirštą. Tačiau ne. Sekundėlę pagalvojusi, baltapūkė sumanė patikrinti, ar šių laikrodžių svoriai nesiskyrė, regis, tai taip pat galėjo būti požymis, jei tik gerai pamena. Pradėjo kilnoti laikrodį vieną po kito, pakėlus ketvirtą laikrodį atrodė, kad šis vos sunkenis už kitus, tačiau į kitą ranką paėmus gretimus laikrodžius šie vėl atrodydavo lygūs. Giliai atsidususi mergaitė žvilgtelėjo į šalia sėdėjusią klastuolę:
-Gal turi kokių idėjų? Nei svoris, nei lytėjimas nepadėjo,- viltingai žiūrėjo į draugę, tikėdamasi, kad ši nutuokia, ką reikėjo daryti.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Lisette la Claire Birželio 30, 2018, 06:04:45 pm
Lekritai, štelnitai, kaulitai, tukritai - mintyse rimuodama nesąmoningus žodžius su padaru, apie kurį šiandien nuostabieji Hogvartso mokiniai galėjo išgirsti transfigūracijos pamokose, Lisetė ne itin atidžiai klausėsi mokinių ir profesorės šnektų. Labiau džiaugėsi tuo, kad pamokoke buvo nemažai bendrakoledžių, pasiruošusių klastuoliams uždirbti kuo daugiau taškų. Džiaugėsi, kad ir mažieji neliūdėjo papuolę į stereotipais apipintą koledžą, o noriai ir aktyviai uždirbinėjo taškus. Tikriausiai ir toliau būtų besididžiavusi savo gyvatėlėmis, jei ne prieš melsvas prancūaitės akis išdygęs pūkų padarėlis, kurį po keletos akimirkų pakeitė penki moliniai drambliukai. Žinoma, septyniolikmetei jie labai nerūpėjo, juk ji tikrai nesiruošė darbo atlikti viena, tad nieko nelaukusi, Lisetė atsistojo ir apsidairė. Jos akys užkliuvo už pažįstamos antrakursės, kurią anais metais pakrikštijo, o ir šiaip, mergaičiukė nevengė prisidėti prie klastuolių linksmybių.
-Labas, dobilėli,- klestelėjo šalia bendrakoledžės. Šią pravardę Katrilė gavo praėjusią ateities būrimo pamoką iš Natanielio (žinoma, kas daugiau galėtų galvoti tokias pravardes),- tikiuosi, jog neprieštarauji dirbti su manimi?- plačiai nusišypsojo ir ranka perbraukė per rausvus plaukus.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Auksė Marlena Hale Birželio 30, 2018, 06:21:01 pm
Katrilei atrodė keista šnekėti apie gyvūnus ar kažkokius juos primenančius padarus per tokią pamoką, kaip Transfigūracija. Net šiai, gana palepintai mergiotei užteko savų suktų ir aštrių smegenų vingių, jog suprastų, kad šis mokslas apie pavertimus. Na, apie gyvūnus ji manė skeptiškai, tačiau praktikos niekas nepakeis, o judintis reikėjo dėl tų keletos taškelių. Teorinėje dalyje Devina tylėjo ir nesireiškė. Užtat smagiai suko raudonus plaukus tarp pirštų ir apskritai, žaidė su jais paikus žaidimus, it atėjusi čionai visai nesimokyti, o tik laiko praleisti.
De Liuka atsiduso, atmetė plaukus. Mergaitė džiaugėsi, jog pamokoje apsilankė ir jos bendrakoledžiai, tačiau, tiesą sakant, dalies nepažinojo. Atėjai į pamoką, tai bent praktiką daryk. Marš, Vina! Klastuolė nenorėjo viena apžiūrinėti daiktų ar bandyti atpažinti kuris vienas jų - kažkoks padaras, labai sunkiu pavadinimu. Tiksliau - Katrilė pavadinimo net neišgirdo. Devina plačiai išsiviepė išgirdusi dobiliuko pravardę. Tik jos koledžo mokinys ir, be to, pabūvojęs vienoje pamokoje, galėjo ją taip vadinti.
- Labutis, - pakilo nuo savosios kėdės, - Lis. Mielai dirbsiu su tavimi. Galvojai ieškotis poros, o ir tu atsitiktinai pasirodei, - nusijuokė ir perbraukė pirštais per sruogą ugninių plaukų.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Hope Džein Shilck Birželio 30, 2018, 06:44:31 pm
Hope nuoširdžiai stebėjo kiekvieną savo kolegės veiksmą. Ir stengėsi jai netrukdyti. Tik jai baigus pradėjo garsiai filosofuoti:
- Hm.. Jeigu laikrodžio neišduoda fizikinės sąvybės, tuomet reikėtų pažvelgti giliau. Hm..
Susimąsčiusiu žvilgsniu patraukiau analizuoti kiekvieno laikrodžio plyšį plyšelį. Nubėgusi žvilgsniu per spalvas ir neradusi nieko kitokio, galiausiai susidomėjo skaičiais. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodė taip, kaip ir turėtų būti, bet tada blondinė pašoko.
- Europa! Sudėk visus laikrodžius į vieną liniją taip, kad galėtumėme pamatyti skirtumus tarp rodyklių,- nieko nelaukusi Hope pati čiupo laikrodžius ir sudėliojo juos į tvarkingą liniją taip, kad būtų patogiau juos stebėti.
- Žiūrėk,- mestelėjo lengvu mostu į laikrodžius, - jeigu gerai įsižiūrėsi visos laikrodžių rodyklės eina kiek lėčiau. Trečiojo laikrodžio lėčiausiai. Kiek už jį greičiau eina pirmasis. Už jį - antrasis. O penktasis eina lyg ir įprastai. Bet kartu gal ir ne. Nesu didelė laikrodžių greičio specialistė, bet šis ketvirtasis tiksi, bet nejuda iš vietos. O jei kiek pajuda tai vos vos matoai. Lyg kažkas būtų viduje ir neleistų jam eiti tinkamai.
Susimąsčiusi taip pat pridūrė:
- Arba paprasčiausiai, nenorėdamas lėkti. Lyg spurdėdamas. Žinai, kai gyvūnai bando apsimesti, kad negyvi? Bet juos vis tiek išduoda jų spurdėjimas. Man kažkaip ketvirtasis laikrodis pradėjo asocijuotis su baltu pūkuotu kiškučiu. Galbūt aš neteisi, bet pažvelk.. Galbūt tai būtų tinkamas pastebėjimas?
Hope gūžtelio petukais ir atsisėdo normaliai į suolą lyg kiek svarstydama ar ji nors kiek teisingame kelyje ir laukdama bendrakoledžės reakcijos.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: kablelis Birželio 30, 2018, 07:09:38 pm
Stevie snūduriuodama prasėdėjo suole visą teorinę pamokos dalį. Vis dėlto kai profesorė pradėjo aiškinti mokinių atsakymus, mergaitė susidomėjo ir kiek nusiminė. Gal būtų pavykę kokį tašką pelnyti. Kodėl aš nieko nesakiau?! pagalvojo ji, tačiau nutarė, kad bent jau praktinėje dalyje reikia pasistengti. Stevie ant savo stalo pamatė penkis iš pažiūros visiškai vienodus pergamento ritinėlius. Bus sunku pagalvojo mergaitė ir paėmė pirmąjį ritinėlį į ranką. Po akimirkos ji padėjo jį atgal ir apsižvalgė, galvodama, ar niekas nenorėtų dirbti kartu. Transfigūracija grifiukei patiko, tačiau buvo tikrai sunku, tad ji patyliukais tikėjosi, kad atsiras koks vyresnis mokinys, kuris pasiūlys dirbti drauge. Tokių neatsirado, todėl antrakursei teko kibti į darbą pačiai. Ji vėl paėmė į rankas ritinėlį ir pradėjo jį įdėmiai apžiūrinėti.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Europa Ziegler Birželio 30, 2018, 08:37:23 pm
Europa labai džiaugėsi, kad jaunesnioji bendrakoledžė nebuvo kokia nors tai nežiniukė ir nesėdėjo šalia, kaip žiobarai sako, it pabučiota, laukdama, kol dvylikametė baigs darbą. Dabar jau ji stebėjo, kaip darbuojasi Hope. Rodos, mergaičiukė tyrinėjo kiekvienos rodyklės judesį, gal net skaičiavo sekundes. Europa toli gražu nebuvo tokia sumani. Jei nebūtų suveikę jokie požymiai, kuriuos seniau tyrinėjo, būtų užrašiusi bet kokį skaičių ir atidavusi, neva nepavyko...
Išgirdus savo vardą, Europėlei reikėjo šiek tiek laiko, kol susiprato, ko bendrakoledžė tiksliai iš jos norėjo, buvo labai įsitraukusi į viso vaizdo stebėjimą. Palaukusi, kol pirmakursė sudėlios laikrodžius, Europa žvilgtelėjo į ant riešo buvusį laikrodį - laukė pietų, mat nespėjo papusryčiauti.
-Tu geniali!- gal kiek per garsiai džiaugėsi Klastūnyno globotinė pastebėjusi, kad ketvirtojo laikrodžio rodyklės tikrai nejuda taip, kaip tai daro kitos.
Iš kuprinės ištraukusi porą lapelių - vieną sau, kitą draugei, baltapūkė tušinuku (plunksna ėmė atrodyti pernelyg pasenusi, o ir dar tas rašalas... didelė išsimurzinimo rizika) užsirašė vardą, pavardę, kursą ir koledžą, o kiek žemiau užrašė skaičiuką:
Citata
Europa Ziegler, II kursas, Klastūnynas

4

Ketvertukas atrodė kiek vienišas, tačiau daugiau nieko rašyti kaip ir nereikėjo.
Padėjusi tušinuką į šalį, antrakursė pastūmė lapelį kiek toliau ir paklausė šalia sėdėjusios bendrakoledžės:
-Gal galėsi nunešti ir mano, kai baigsi?- nusišypsojo.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Lisette la Claire Birželio 30, 2018, 08:52:11 pm
-Džiugu,- nusišypsojo Lisetė ir pažvelgė į eilę rausvų, visai kaip septyniolikmetės plaukai, pliušiniu meškiukų, gal septynių ar tai aštuonių centimetrų aukščio. O gal ir daugiau, juk mokinė nebuvo kokia nors tai ekspertė. Na, šitoj srity. Visgi išsisukinėti nuo darbų mergužėlei sekėsi neprastai, net ir dabar turėjo mintį, o ir džiaugėsi, kad dobilėlis nesugalvojo atsisėsti pirmajame suole.
-Nežinau, gal tu nori dirbti - tada mielai prašom - bet aš, na, nelabai. Galim paprasčiausiai užrašyti bet kurį numeriuką. Gal atspėsim, o jei kas, mums tiesiog nepavyko atlikti užduoties- melsvomis akimis žvilgtelėjo į jaunesnėlę,- tokiu atveju galima profesorę apkaltinti prastu aiškinimu arba tiesiog sakyti, kad mes nesame puikios burtininkės. Na,- padarė trumpą pauzę,- bet kaip ir sakiau, aš nieko prieš, jei tu nori atlikti darbą ir man pasakyti atsakymą,- nusišypsojo klastuolei, laukdama jos atsakymo.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Hope Džein Shilck Birželio 30, 2018, 10:20:02 pm
Hope supratųsi, kad abi su savo naująja drauge susidorojo su užduotimi, atsiduso. Nusišypsojusi Europai paėmė iš jos lapelį ir lygiai taip pat užrašė informaciją apie save ir dideliu šriftu
Citata
Atsakymas: 4, kadangi laikrodžio rodyklė tvinksėjo vietoje, kuomet kitos nors ir nežymiai, bet judėjo į priekį
- Žinoma nunešiu , - dar kartą mergina nusišypsojo ir paėmė bendrakoledžės lapelį.
- Sakyčiau, kad puikiai padirbėjom ir susidorojome su užduotimi. Džiaugiuosi turėdama galimybę dirbti kartu, - Hope linktelėjo ir paėmusi abu lapelius , patraukė link profesorės.
Atėjusi prie profesorės, nieko nesakiusi įteikė lapelius su užrašytais atsakymais. Tuomet apsisuko ir grįžo į vietą. Atsisėdusi pasinėrė į mintis ir kiek stebėjo kaip kiti dirba, laukdama atsakymų.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Matthew Turner Birželio 30, 2018, 11:29:53 pm
Matthew visą teorinę pamokos dalį prasėdėjo kažką paišydamas pergamente. Jis net neklausė, kas yra kalbama ir pats gerai nesuprato, ko atsivilko į šitą pamoką, kurios net paskirties gerai nesuprato. Per praktinę dalį jis irgi beveik nieko negirdėjo, tačiau nugirdo, kad galima dirbti poromis. Tai berniukui patiko. Puiki proga su kuo nors pasikalbėti, be to, bus lengviau.
Matthew apsižvalgė aplinkui ir suprato, kad arti jo daugiausia yra Klastūnyno moksleiviai. Pirmakursiui buvo kiek nedrąsu eiti prie jų, tad jis nutarė, kad geriau reikia rasti ką nors iš jo koledžo. Netrukus jis pamatė šviesiaplaukę grifiukę. Ji buvo kiek vyresnė, Matthew nuomone, bent jau trečio kurso moksleivė. Vis dėlto berniukas įsidrąsino ir priėjo prie jos.
- Labas. Mano vardas Matthew, aš irgi grifiukas, pirmakursis. Galbūt norėtum dirbti kartu? Juk taip smagiau negu vienam.
Žinoma, Matthew nė neketino išpliurpti, kad tikroji priežastis, kodėl jis nenori dirbti vienas, yra ta, kad jis net neįsivaizduoja, ką čia reikia padaryti...
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: kablelis Liepos 01, 2018, 12:00:37 am
Stevie ilgokai užtruko su pirmuoju pergamento ritinėliu, tačiau galiausiai nusprendė, kad jis nėra Lekritas. Vis dėlto paėmusi į rankas antrąjį, ji vėl nebebuvo tikra, nes antrasis pasirodė gerokai lengvesnis. Paėmusi trečią, mergaitė pagalvojo, kad tasai dar lengvesnis. Stevie sutriko ir pabandė penktąjį, paskutinį ritinėlį.
- Cha, bent šitas nėra dar lengvesnis, - tyliai sumurmėjo mergaitė ir, kol kas praleidusi ketvirtąjį, grįžo prie antrojo.
Stevie nusprendė, kad šitas, antrasis, pergamento ritinėlis ir yra pergamentas. Ji tą tiesiog jautė. Tad mergaitė trumpam grįžo prie pirmojo ir dar kartą jį gerai iščiupinėjo ir apžiūrėjo. Bet juk pergamentas. Kodėl tada jis toks sunkus galvojo grifiukė ir pauostė ritinėlį. Kvapas kaip pergamento... Mergaitė apsižvalgė ir, pamačiusi, kad niekas į ją nežiūri, palaižė ritinėlį. Skonis kaip pergamento pagalvojo antrakursė ir tada nusišaipė pati iš savęs. Juk tu taip dažnai valgai pargamentą, Green. Be to, ką tu žinai, koks tų Lekritų skonis?
Stevie, vis dar nebūdama tikrai dėl pirmojo ritinėlio buvimo pergamentu, padėjo jį ant stalo ir perėjo prie trečiojo.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Auksė Marlena Hale Liepos 01, 2018, 12:25:50 pm
Katrilės akys nužvelgė visą eilę pliušinių meškučių. Identiškai vienodų, tačiau aštri rega narpstė kiekvieną detalę. Penki languotais kaspinais perrišti meškučiai pūpsojo ir pamažu erzino savo stiklinėmis akelėmis raudonų plaukų savininkę.
- Iš tiesų, pati dirbti čionai noro visiškai neturiu, - gūžtelėjo pečiais. Kad ir kokia nuobodybė viskas atrodė, Devina skųsti žmonių nemėgo, kaip ir tiesiog nusiplaunant visą darbą. Papurčiusi galvelę šitaip vaduodamasi iš savų minčių, mergaitė dar kartą nužvelgė visus meškučius.
- Hm, - akys klaidžiojo tarp dviejų, - na, galiu pabandyti. Jų visų kailiukas rudas, tačiau pirmasis ir trečiasis meškiukas yra šviesesni. Taip pat abiejų kaspinų galų formos skiriasi. Pirmojo, - nukreipė pirštus rodydama, - akys visiškai stiklinės, tačiau atspindžio nematyti, - o štai trečiojo, - parodė į kitą, - akutės stiklinės, tačiau atspindys matyti. Manyčiau, kad kažkuris iš šių dviejų. Kokie tavo siūlymai?
De Liuka žvilgtelėjo į rožinių plaukų savininkę vildamasi, jog ji bent kažką gero sutaukš ar bent pasirinks variantą iš šių dviejų meškučių.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Lisette la Claire Liepos 01, 2018, 12:40:12 pm
Lisetė, tiesą sakant, visai nesistebėjo antrakursės sąžiningumu ir darbštumu. Juk ir pati, kai buvo jaunesnė, stengėsi viską atlikti nepriekaištingai, troško būti geriausia, o pagyrimas buvo nuostabiausias atlygis. Žinoma, dabar jau ne taip rūpėjo, paskutiniu metu labai mėgo vadovautis fraze: „kam ką nors daryti, jei gali nieko nedaryti”, todėl visai nepyko, jog dobilėlis darbą pasiryžo atlikti už jas abi.
Vieną, kitą akimirką pasėdėjusi ramiai, dairydamasi pro langą, rausvaplaukė atsisuko į Katrilę, vis dar bandančią įžvelgti kokius nors skirtumus meškiukų išvaizdoje. Panašu, kad jai kažkas pavyko, tik dabar darbą teko perimti Klastūnyno prefektei. Išrinkti vieną iš dviejų Lisetė tikrai mokėjo.
-Eni beni diki daki...- su kiekvienu skiemeniu septyniolikmetė rodomuoju dešinės rankos pirštu badė į vieną iš dviejų meškiukų,- pirmasis yra tas padarėlis. Pamiršau jo pavadinimą.- Klastuolė iš kuprinės išsitraukė popieriaus lapelį ir tušinuką bei pradėjo rašyti:

Citata
Lisette la Claire, Klastūnynas, VII kursas

Pirmasis meškutis yra užkerėtas.

Padėjusi tušinuką ant stalo, mergina atsistojo ir įdavė lapelį mokytojai.
-Šauniai padirbėjai,- sugrįžusi pagyrė Katrilę ir patogiau įsitaisė, laukdama varpo dūžio.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Elride Endlercat Liepos 01, 2018, 06:02:32 pm
Elridė praskendėjo apmąstymuose per visą teoriją. Juk, ką atsakyti ji nežinojo, tai kam tada išvis klausytis? Juk daug lengviau nieko nesimokyti ir skendėti mintyse. Kad tos mintys, bent gražios būtų... Elridė niekaip negalėjo paleisti savo praeities, niekaip negalėjo paleisti savo tėčio. Kuo toliau jai vis labiau atrodė, kad jai jo reikia, bet tada ji ima save įtikinėti, kad jis blogas žmogus. Štai taip gyvenimas ir tęsias... Iš geriausio į blogiausią etapą... Bet pagaliau profesorei pradėjus aiškinti praktiką grifiukė įsiklausė į ją ir trumpam užmiršo savo bėdas. Nors užduotis jai atrodė ne pati geriausia. Pastabumą merginai dar reikėjo tobulint ir tobulint. O va... Dar ir kažkas sugalvoja kartu dirbti. Nužvelgusi mokinuką Elridė sugebėjo tik šyptelti. Juk jei dirbi su kažkuo sėdėk, bendrauk ir tuo pačiu darbą daryk... O gal nenuostabu, kad labai jau draugų neturiu... Prisiminusi, kad turi kažką pasakyti grifiukė mintyse atsiduso.
-Elridė, sėskis šalia,-ramiai pasakiusi mergina atsisuko į savo gautus penkis daiktus - akmenis.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Lavena Marlow Liepos 02, 2018, 11:32:30 am
Ne itin įdėmiai klausydamasis dėstytojos, Vasaris pro kairįjį petį kiaurą pamoką vėpsojo į tolėliau sėdinčią bendrakoledžę. Į tuos ilgus, pilkšvus jos plaukus ir vos kruvinas, apkramtytas lūpas, prošvaistėm besišypsančias kažkokiai blondinei panikei greta.
Gal kada ji taip šypsosis ir man, - įsisvajojęs mintijo baltapūkis, kol šio saviveiklos nenutraukė transgūracijos profesorės praktinės užduoties instruktažas, o gal tiksliau bendrasuolio kumštelėjimas petin. Tad kiek papurtęs baltą galvą, taip stengdamąsis pripildyti makaulę mokslu, ir nusprendęs uždirbti savo koledžui bent kiek taškų, penktakursis atsigręžė į vyresnįjį suolo draugą.
- Sveikas, aš Vasaris Laventis, taip pat klastuolis o tu? - Kaip priderama, mandagiai prisistatė graikas, ištiesdamas ranką ir tikėdamasis to paties iš rusvaplaukio pusės, nužvelgė ramiai ant savojo stalo gulinčius penkis, gal kokių dešimties centimetrų dydžio, porcelianinius, balandžių formos švilpukus.
- Gal turi minčių?
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Natanielis Augustas Lizertas Liepos 02, 2018, 11:33:44 am
Dalį pamokos nuobodžiai prakiurksėjęs suole, šalimais paranojiškai besidairančio pro petį vaikėzo, Natanielis iš paskutiniųjų stengėsi neužmigti ir kiek įmanydamas įdėmiau klausėsi dar vienos šviežutėlės profesorės paistalų.
Galiausiai blondinukei pradėjus aiškinti praktinės užduoties dalį, Lizertas kumštelėjo bendrasuoliui petin, taip tikėdamasis jį ištraukti iš svajų pasaulio.
Dar vienas meninkas, - tik nuskenavęs baltapūkį, eskizų pilnom kišenėm, iškart padarė išvadą strazdanius.
Keistuoliui pagaliau atsigręžus į jį bei gan mandagiai prisistačius, Augustas tik krenkštelėjo ir spūstelėjo ištiestąją ranką.
- Natanielis, - trumpai nukirto vaikinukas, neketindamas sakyti pilno vardo. O kam? Vis tiek juo nesikreips. - Pamislijo septintakursis ir sulaukęs sekančio klausimo, atsainiai gūžtelėjo pečiais.
- Galima pamėginti juos pakilnoti, taip palyginant svorius ar panašiai, - ilgai negalvojęs atsakė Lizertas ir įsižiūrėjo į padėtuosius daiktus.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Lavena Marlow Liepos 02, 2018, 01:26:00 pm
Berniokui visai trumpai prisistačius, Vasaris kilstelėjo antakį ir bendrasuoliui spūstelėjus jo ranką, vėlei šią atitraukė.
- Neprasta mintis, - naujam pažįstamajam pateikus visai logišką sprendimą, atitarė žydraakis ir paėmęs pirmąjį švilpuką, kiek pakilnojo jį aukštyn, o vėliau tą patį procesą pakartojo su kitais keturiais paukščiukais, stengdamasis nesupainioti jų vietomis.
- Keista, - burbtelėjo Vasaris, kai net dar kelis kartus pakartojęs procesą, vis tik negalėjo nustatyti kurio gi iš jų svoris yra pakitęs.
- Gal reiktų papūsti? Na, žinai, kaip švilpuką, - sutrikęs ir pradėjęs siūlyti kitus variantus, kalbėjo graikas ir prikėlęs vieną porceliano gabalėlį prie lūpų, silpnai pūstelėjo į šį. Garsas buvo ne vienas iš maloniųjų, todėl greitai padėjęs paukštelį atgal į eilutę, paėmė sekantįjį. Šį kartą melodija buvo labai daili ir vaikinukui teko nenorom paukščiuką padėti į vietą bei imtis kito. Trečiojo daikto skambesys priminė pirmąjį, tad greitai atitraukęs jį nuo lūpų, Laventis ėmėsi ketvirtojo, o vėliau ir penktojo švilpuko. Paskutiniųjų garsai taip pat virkdino ausų būgnelius ir baigęs eksperimentą, Vasaris atsisuko į bendrakoledžį.
- Rodos, jau turim atsakymą, - patenkintas savo bandymo vaisiais, vyptelėjo graikas bei pasiėmęs pergamento skiautę, užrašė gautus duomenis:

Citata
Vasaris Laventis, II kursas, Klastūnynas
2

Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Auksė Marlena Hale Liepos 02, 2018, 04:08:22 pm
Bethany pirštais barbeno į suolą, o jos akys klaidžiojo po visą kabinetą ir ieškojo kažko pažįstamo. Tokių ne tiek jau daug pasitaikė, tačiau užmačiusi panašaus (gal ir to paties) amžiaus bendrakoledžę, trumpų rudų plaukų savininkę, atstumė kėdę ir pakilusi iš vietos, netrukus jau stypsojo šalimais kitos mergaitės. Atstūmusi antrąją kėdę, mergaičiukė atsisėdo ir žvilgtelėjusi į nedidukus porcelianinius puodelius, puoštis melsvomis gėlytėmis pašnairavo penketo identiškų daiktų link :
- Nieko, jei prisijungsiu? - šyptelėjo. - Aš Bethany. Varno Nage pagarsėjusi kaip Medutis. Tikrai turėjai girdėti, - užsitauškė. Linksmas balsas pritilo, o akys bandė atskirsti tą vieną padarėlį, nors nieko neįprasto varnė nepastebėjo.
- Gal turi kokių idėjų? - prikando lūpą ir sukryžiavo rankas, - man visi šie puodeliai atrodo vienodi.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Auksė Marlena Hale Liepos 02, 2018, 04:23:43 pm
Auksė stiklinėmis akelėmis stebėjo puodelius. Nieko. Užduotis beviltiška, jie visi vienodai atrodė. Man tikrai praverstų pagalba. Ji susmuko kėdėje. Viena rankele pakilnojo daiktus, bet jų svoris sutapo. Numetusi užduotį velniop, Marietta užsimerkė ir pusiau gulėjo, pusiau sėdėjo. Atsimerkė ir išsitiesė, kai išgirdo link jos artėjusius žingsnius. Netgi šiek tiek nustebo išvydusi šią to paties koledžo mokinę, šviesiais plaukais, supintas į dvi ilgas, gražiai atrodžiusias kasas.
- Ne, žinoma, - netgi apsidžiaugė, tačiau to parodyti privengė, - Auksė. Auksė Marietta. Na, aš dar pravardės neturiu, - nusijuokė, - taip, išties... Girdėti teko.
Mergaitė mielai būtų nedariusi užduoties, bet kadangi šalia jos sėdėjo Bethany, suversti viso darbo jai, nenorėjo.
- Jų svoris vienodas. Nebent būtų galima apžiūrėti vidų, pabandyti kažką įžvelgti nedidelėse detalėse, - gūžtelėjo. - Galime apžiūrėti kiekvieną atskirai, paskui sulyginti... Ne, nusišnekėjau. - papurtė galvą, - geriausia apžiūrėti kiekvieną ir sulyginti.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Auksė Marlena Hale Liepos 02, 2018, 04:30:29 pm
Ši mergaitė Medučiui visai patiko, bet kodėl nebendravo su ja anksčiau? Bethany vis dar prikandusi lūpą stebėjo kaip Auksė (tiesą pasakius, trumpų plaukų savininkės vardą žinojo iš anksčiau) bandė pagelbėti siūlydama būdus, kaip atskirti tą padarėlį.
- Viskas gerai, - šyptelėjo, - nesijaudink. Tavo būdas išties geras, pati taip daryčiau.
Kilstelėjusi antakius, mergaitė paslinko arčiau savęs du puodelius. Palenkusi galvą, Bethany nagrinėjo jų vidų - šis atrodė identiškai. Vėliau perėjo prie gėlių raštų, o čia jau pasidarė įdomiau.
- Matai, - pamojo pažvelgti, - pirmojo puodelio raštai, tiksliau gėlės yra žymiai didesnės ir tamsesnės, - pristūmė trečiąjį puodelį. - Šio raštai kaip antrojo, - pažvelgė į vidų, - ir vidus toks pat.
Leidusi žvilgtelėti porininkei, mergaitė su šypsena stebėjo jos darbą.
- Manau tuos paskutinius galėtum sulyginti tu, - leido perimti darbą, visko nesusižerdama sau.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Auksė Marlena Hale Liepos 02, 2018, 04:37:50 pm
Išties, Auksė nervinosi siūlydama kaip atlikti užduotį. Mergaitė tenorėjo pasirodyti kaip sugebanti kažką nuveikti pati, tačiau įvairios mintys galvoje neleido nusiraminti. Uf, gerai, kad Bethany pradėjo užduotį. Marietta su malonumu stebėjo bendrakoledžę, o įkyrios mintys ir nervai grimzdo užmarštin.
- Taip, tikrai, - Auksė nebuvo atkreipusi dėmesio į raštus, o dabar viskas darėsi vis aiškiau, - tu visiškai teisi, - neturėjo nieko daugiau pridurti.
Šyptelėjusi trumpaplaukė, pristūmė arčiau ketvirtąjį puodelį, norėjo pajudinti ir paskutinį, bet suprato, jog dar per anksti.
- Ketvirtasis toks pat kaip pirmasis, - vidus nesiskyrė, o raštai nebuvo tokie kaip antrojo ir trečiojo puodelio, - manau, kad antrąjį ir trečiąjį reiktų atmesti, - pristūmė penktąjį puodelį. - Taigi, šitas toks pat, kaip ir anie du.
Marietta patraukė šalin antrąjį, trečiąjį ir penktąjį, puodelius, o priekyje paliko pirmąjį ir ketvirtąjį.
- Taigi, kuris yra Lekritas?
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Auksė Marlena Hale Liepos 02, 2018, 04:46:33 pm
Bethany net nustebo darbo spartumu. Žinoma, ji nepriminė Auksei, kad norėtų pati pažvelgti į visus likusius puodelius, tačiau pasitikėjo mergaite.
- Du puodeliai... - pakraipė galvą, bandydama įžvelgti trūkumų. - Pažvelk, - pakėlė vieną puodelį, - čia tas, ketvirtasis. Šis puodelis turi įskylimą, - parodė piršteliu, - visai kaip antrasis, - pritraukė tolėliau buvusį puodelį. - Taigi, - patraukė nereikalingus, du puodelius prie kitų dviejų, - pirmasis puodelis yra Lekritas.
Leidusi pažvelgti Auksei, Bethany išsitraukė skiautelę popieriaus, rašiklį ir užrašė :
Citata
Bethany Gronmigfar, Varno Nagas, III kursas.

Pirmasis puodelis yra Lekritas.
Pabaigęs rašyti Medutis stumtelėjo rašymo priemonę porininkei, pakilo nuo kėdės ir nunešė profesorei lapelį. Grįžusi krestelėjo šalimais trumpaplaukės.
- Ir visai nesunkus darbas, tiesa?
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Auksė Marlena Hale Liepos 02, 2018, 05:01:10 pm
Paskutinis galvosūkis su dviem puodeliais galėjo nuvaryti ją į kapus. Visgi, tą įskylimą pastebėjo tik sugretinus tuos du. Šiaip ar taip, Auksė nuo pat pradžių manė, kad pirmasis puodelis bus tas kažkoks padaras.
- Vau, - kilstelėjo antakius, - o tu tikrai moki įžvelgti detales daiktuose, - šypsena nuo jos veido niekur nedingo, - nežinau, ką būčiau be tavęs dariusi. Labai man padėjai šioje pamokoje. Ačiū.
Argumentai atrodė įtikinamai, tad Marietta tik vienu akies krašteliu peržvelgė puodelius ir linktelėjo galvele, rodydama savo pritarimą. Popieriaus gabalėlį mergaitė rado greitai, tačiau nei rašiklio, nei pieštuko, nei dar kokios plunksnos nerado. Velniava. Šalimais atriedėjus rašikliui, apimta gėdos Marietta šyptelėjo ir nebyliai padėkojusi ėmė rašyti :
Citata
Auksė Marietta Hale, Varno Nagas, III kursas.

Pirmasis puodelis yra ne puodelis.
Išties, ji nežinojo kaip užrašyti atsakymą, tačiau pamanė, jog tai tiks. Palikusi lapuką ant profesorės stalo, mergaitė atsisėdo atgalios, šalia Bethany.
- Taip, tai tikrai daug lengviau, negu galvojau.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Natanielis Augustas Lizertas Liepos 02, 2018, 06:36:45 pm

Natanielis stebėjo entuziastingai daiktus kilnojantį jaunuolį.
Rodos, viskas išsispręs savaime, - vėl nusimuilinęs nuo ilgo ir nuobodaus darbo, mintijo septintakursis. Pastebėjęs kaip baltapūkis staiga sustojo bei klausiamai atsigręžė į jį, strazdanius parėmė galvą dešiniu kumštuku ir vis dar kramtydamas kiek senstelėjusią gumą, darkart atsainiai gūžtelėjo pečiais.
- Mhm, jo, jo, - keisto akcento savininkui sugalvojus kitą bandymą, labai nesusidomėjęs, pritariamai numykė Lizertas ir toliau akimis sekė kiekvieną „šaltuko” judesį.
Netikėtai jau besnūduriuojantį septyniolikmetį pažadino galiausiai pavykęs bendrakoledžio eksperimentas.
- Mhm, gerai, - taip pat pasiėmęs pergamento skiautę ir ėmęs rašyti tą patį, ką ir bendrasuolis.

Citata
Natanielis Augustas Lizertas, VII  ursas, Klastūnynas
2

- Duok, nunešiu, - palaukęs, kol žydraakis pabaigs rašyti, tarė Natas ir paėmęs vaikio bei savo popieriaus lapus, nupėdino link profesorės.

Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Florence Hailey Darcy Liepos 02, 2018, 10:02:55 pm
  Florencija, nė nenutuokusi atsakymo į profesorės klausimą, taip ir pratylėjo visą teorinę dalį, kiurksodama viename iš paskutiniųjų suolų. Taip, žinoma, galėjo spėti, bet kam be reikalo aušinti burną?
  Klausydamasi, ką kalba profesorė, varnanagė apžiūrėjo tą baltą pūkuotą daikčiuką, panašų į kažin kokį gyvūnėlį („ar leis paglostyti, ar galėsiu paglostyti“, – kažkur viduje šnypštė vaikiškoji trečiakursės dalis, dar neužgožta visų dvaro subtilybių). Sukirbėjo klausimas, kaip tą lekritą reikės atpažinti, bet nusprendė pasinaudosianti savo vis tobulėjančiu gebėjimu pasitelkti kitų pagalbą. Bent žvilgsniu. O šis klasėje užtiko baltų, pažįstamų plaukų kupetą (įvardyti galima ir gražiau, žinoma). Lūpų kampučiai pakilo aukštyn, bet, panašu, numatytoji Florencijos pora šiandien turi kitą darbo partnerę. Trečiakursė atsiduso, nužvelgė tą kitą nepažįstamą mergaitę ir apsidairė. Atrodė, kad visi jau susiradę darbo partnerius, bet rusvaplaukė, šiandien nusprendusi būti savarankiška ir nepriklausoma moterimi (na gerai, mergaite), dėl to nosies nenukabino. Bet žemyn ją nuleisti teko, kad galėtų geriau apžiūrėti tuos naujai ant stalo išsirikiavusius daiktus. Tai buvo penki juodi aukštakulniai stiklinėmis platformomis; tikrai žavūs, Florencija Heilė tai pripažino. Gal net gražiausi jos kada nors regėti batai? Įdomiausi tai tikrai.
  Kairiausąjį varnanagė palietė. Nagu pastukseno kulną, šis atrodė įprastai, jei ignoruosime faktą, jog tokio išvis niekada nebuvo tekę matyti. Visi jie atrodė identiški, nė nepriminė to anksčiau ant stalo tupėjusio pūkuoto padariūkščio. Florencija nepastebimai ir atsargiai, lyg bijotų daranti ką nors tiesiog neapsakomai blogo ir neatleistino, apsižvalgė po kabinetą.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Monty Aren Reimers Liepos 02, 2018, 11:11:34 pm
Martinas pasimuistė suole. Darbas neatrodė sunkus, iš pirmo žvilgsnio. Priešais išdėliotas penketas pagalvių, ant kurių vaikis mielai būtų padėjęs galvą ir saldžiai užmigęs. Deja, ne miegoti atėjo, tad išleido nežymų atodūsį, atmestinai artyn suolo pristūmė kėdę ir pakėlė pirmąją pagalvę. Ji atrodė per daug lengva, tad iškart sukėlė įtarimų jaunam berniukui. Martinas pastvėrė antrąją. Ši buvo sunkesnė, tačiau atrodė kaip ir pirmoji - alyvinės spalvos su melsvo kailio kačiuku, išsiuvinėtu viduryje. Taip pat, vaikis suraukė antakius pamaigęs abi pagalves - pirmosios net negalėjo maigyti, it ji būtų kažko pilna. Bet antroji - maigėsi lengvai, tad ją patraukė šalin. Trečioji pagalvė berniuko nenustebino - tas pats nuobodus katinėlis, minkštumas ir dydis. Jau darosi nuobodu.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Florence Hailey Darcy Liepos 02, 2018, 11:51:59 pm
  Žvalgyba buvo gana sėkminga.
  Išsiaiškinusi, kad nieko labai įmantraus daryti nereikia, Florencija Heilė atsipūtė. Galės ir toliau sau visą pamoką tikrinti batus (mintyse pasižymėjo: labiausiai patiko pirmas, antras, trečias, ketvirtas ir penktas daiktai), o ko mergaitei daugiau bereikia? Štai taip ir užgimsta meilė, – palinksėjo trečiakursė.
  Bet ką nors daryti vis tiek reikės, juk, deja, įvertinta vien už spoksojimą nebus (bent ne taip, kaip norėtų ar derėtų pagal kilmę). Varnanagė nusprendė pradėti nuo garso – įdomu, ar visi tie gražuoliai kaukši vienodai? Tik staiga toptelėjo, jog tai sukeltų per daug triukšmo. O gal ir gyviui skaudėtų? Na, tai jau jo asmeninė problema. Florencijai reikėjo atlikti darbą.
  Mergaitė paėmė primąjį eilėje batą už priekinės jo dalies ir kulnu nestipriai taukštelėjo į stalą. Nuo garso krūptelėjo, susigūžė ir mažumėlę išsigandusi apsidairė, ar tik neatkreipė į save nepageidaujamo dėmesio. Galvoje aidėjo mamos bambėjimas kiekvienąsyk netyčia trinktelėjus kambario durimis ar per garsiai ant stalo pastačius arbatos puodelį. Nors ponia Darsi nesėdėjo šalia ir nepatenkintu žvilgsniu nevarstė dukters, pastaroji vis dėlto atsisakė minties lekritą surasti pagal garsą. Juk turėjo būti milijonas kitokių būdų, ar ne?
  Kelias akimirkas pagalvojusi, Florencija prisiminė profesorės žodžius apie tai, kad padarėlis geba pasiversti į arčiausiai esantį daiktą. Padidinusi atsatumus tarp batų, varnanagė nusimovė apyrankę iš skaidrių baltų karoliukų ir paeiliui ją dėliojo prie kiekvieno iš batų. Nė vienas nepasikeitė, tik vidurinysis mažumėlę krustelėjo. O gal Florencijai tik pasirodė.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Skarletė Siuzana Vein Liepos 03, 2018, 09:55:08 am
 Septintakursė atidžiai klausėsi profesorės ir nusirašė svarbiausius faktus apie Likritą. Šis pasirodė itin mielas gyvūnėlis, gal ne visais atvejais, bet iš išvaizdos tikrai taip. Kai ant stalo atsirado šis, varnė atsargiai apžiūrėjo jo mažytes akutes, baltą kailiuką, dideles ausytes. Vėliau Likritas persimainė iki penkių, mažų kubiko rubiko žaidimų. Mergaitei užduotis pasirodė pernelyg sunki, jei atliktų ją viena, tad pradėjo dairytis poros, nors, matyt, beveik visi jau radę arba norėjo dirbti po vieną. Pažiūrėjus į porą suolų priekyje, Vanilė pamatė pažįstamą veidą. Tiesa, neatsiminė varnanagės vardo, bet vis tiek priėjo prie pirmakursės.
 – Sveika. Gal galėtumėme dirbti kartu? – Vanilė nužvelgė mokinės apsiaustą, skaitydama jos vardą, vėliau nusišypsojo, nes daiktai ant Persefonės stalo atrodė daug paprastesni nei pas ją, – ar jau žinai, kaip atskirti Likritą nuo kitų?
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Persefonė Peloquin Liepos 03, 2018, 09:56:28 am
 Mažoji taip buvo susidomėjusi darbu, kai net truputi išsigando, kai vyresnė varnanagė priėjo prie jos. Jai pagalba itin praverstų, juk ji septintakursė. Tiesa, bijojo, jog nemokės bendrauti su ja, visgi vyresnė, bet, tikėkimės, nepasiklys baimėje.
 – Žinoma, gali prisijungti prie manęs, – džiugiai atsakė, – nelabai, bet išsiaiškinau, jog išvaizda kamuoliukai visiškai vienodi. Kvapas ir svoris tas pats. Atrodo, užduotis sunkesnė nei maniau.
 Pirmakursei atvertus dar vieną knygą kilo mintis.
 – Jei jie kamuoliukai, turėtų atšokti nuo žemės. Reikia pabandyti. – tarstelėjo pakeldama pirmąjį ir antrąjį kamuoliukus. Vėliau abu palaipsniui mėtė ant žemės, tačiau abu atšoko, – nieko gero, pirmieji du arba tikri kamuoliukai, arba mūsų jauniklis protingesnis už visus.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Skarletė Siuzana Vein Liepos 03, 2018, 09:58:51 am
 Vanilė nudžiugo, kad varnė sutiko dirbti kartu. Dabar ši pamoka panašėjo į žiobarų mokyklose išleistuvių dieną, kai mažieji pirmokai išlydi dvyliktokus iš mokyklos, o dvyliktokai veda pirmokus į mokyklą. Štai čia taip sužaidė pirmakursės bei septintakursės bendradarbiavimas.
 – Puiku! Galime pradėti, o tavo mintis skamba tikrai gerai, – garbanė apsiėmė trijais kamuoliukais. Šių išvaizda iš tikrųjų nesiskyrė, buvo identiški. O svoris taip pat. Pabandžiusi numesti kamuoliukus, sugriebė trečiąjį, vėliau penktąjį, tačiau ketvirtasis taip ir neatšoko. Laimė šypsojosi varnėms.
 – Nenusimink taip greitai, radom Lekritą! – skaisčia šypsena sušuko ji. Tada septintakursė nubėgo prie savo stalo ir pagriebė vieną kubiką rubiką. Padėjo netoliese manomo Lekrito – ketvirtojo kamuoliuko ir šis pradėjo mainytis. Juodaplaukė net drąsiai galėjo prisiekti mačiusi baltą kailiuką, kol jis nevirto dar vienu spalvotu kubu.
 – Matai, tai tikrai jis. – varnanagė pradėjo ieškoti lapelio ant kurio bus galima parašyti numerį. Loterija. Spėjimas.
Citata
Vanilla Pia Hinkley
VII kursas
Varno Nagas
Likritas buvo ketvirtasis kamuoliukas.
– Ką gi, buvo puikus darbas kartu, tiesa? – paklausė, užkišdama palaidą plaukų sruogą už ausies bei nusišypsodama.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Persefonė Peloquin Liepos 03, 2018, 10:00:18 am
 Ar mažoji buvo išsigandusi, jog nepavyks? Gal truputį. Nedaug, bet buvo. O ir visą situaciją išgelbėjo Vanilė. Lekritas tikrai buvo šalia, o sužinojo pagal nuostabią idėją. Abi atspėjo, abiems pavyko. Tikriausiai.
 – Kaip puiku! – šyptelėjo, stebėdama nueinančią septintakursę. Vėliau ji grįžo su kažkokiu spalvotu daiktu rankose. Patikrino dar vienu būdu, o Persefonė turbūt pernelyg žavėjosi jos mąstymu.
Citata
Persefonė Peloquin
I kursas
Varno Nagas
4
– Taip, man labai patiko dirbti kartu, - drąsiau tarė, – nunešiu abiejų lapelius.
 Varnė atsistojo ir nunešė atsakymus profesorei su didele šypsena veide. Kokia gera pamoka...
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Monty Aren Reimers Liepos 03, 2018, 06:20:06 pm
Keletą minučių Martinas leido akims bėgioti per jau patikrintų pagalvių trijulę. Lūpas lyžtelėjo, siekdamas ketvirtosios pagalvės. Taip vaikis visad elgdavosi, kai jaudindavosi ar stresuodavo, bet visiškai nesuprato, kodėl tokie jausmai lankė jį pamokos metu. Ketvirtoji pagalvė atrodė taip pat nesiskyrė nuo trečiosios ir antrosios. Jau pasiruošęs pasiduoti, atsistoti ir išdidžiai sušukti ,,nesąmonė", Martinas pakėlė paskutinę, penktą pagalvę. Jos maigyti taipogi nesugebėjo, atrodė per lengva, visai kaip pirmoji. Trijulė kitų pagalvių laikėsi beveik prie suolo krašto, tačiau berniukui tai nerūpėjo. Jo akys žibėjo ir lakstė kiekvieną sekundę tai prie pirmos, tai prie penktosios pagalvių, bet pasirinkti dar nesugebėjo. Bent jau nebenorėjo pareikšti, jog ši užduotis - klaiki nesąmonė. Tokia nedidukė atrodė pažanga, regis, darbas buvo beveik baigtas, tik, deja, reikėjo išsirinkti vieną iš dviejų pagalvių.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Kristoferis Robertas Remarkas Liepos 03, 2018, 06:33:14 pm
   Klastuolis pamokoje nežinojo atsakymo į teorinį klausimą, todėl patylėjo. Dar ko, kam jam nusišnekėti, kai geriau gali patylėti, negu pasakyti kokią nors nesąmonę.
   Išklausęs teorinį dalį ir jau priėjęs prie praktinės, vaikinui pasidarė visai įdomu. Retai kada jam įdomi yra praktinė dalis, todėl tai yra visiška retenybė. O kai Kristoferis kažkuo susidomi, tada jis tikrai padaro gerą darbą.
   Klastūnyno globotinis vienas nenorėjo daryti praktinę dalį, todėl jis pradėjo dairytis, ką galėtu pakviesti kartu. Remarkas norėjo paprašyti ką nors iš saviškių, bet čia tokių mažai buvo. Bet vieną mergiotę jis pastebėjo. Krisas priėjo prie rožinių plaukų atstovės ir jai nusišypsojo.
 - Ar nenorėtum dirbti kartu poroje? - Paklausė klastuolės.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Clementine Martes Liepos 03, 2018, 06:41:25 pm
  Emillia laiko pažadą vis sunkiau ir sunkiau. Lankant kiekvieną pamoką ji labai stipriai pavargsta, kad jau ji nebevaikšto kaip visi kiti mokiniai naktimis ir neieško nuotykių. Dabar jos gyvenimas patapo gan nuobodus ir pilnas mokslo.
  Dabar pas ją buvo transfigūracija. Ji buvo nė sunki, nė lengva. Emi ją priimdavo taip neutraliai. Todėl nebuvo kokio nors noro ten aktyviai visur dalyvauti ir atsakinėt į teorinius klausimus ir nėra tokio noro, kad ji tik sėdėtu suole ir nieko nedarytu. 
  Priėjusi prie praktinės dalies, Emi iškarto priėjo prie suolo kur jai reikėtu atskirti, kuris iš daiktų yra tas gyvis. Jau norėjusi tikrinti tuos daiktus, kaip jai patrukdė klastuolis. Rožinių plaukų atstovė į jį kreivai pažiūrėjo.
 - Ko tu.. - Vaikinas pradėjo kalbėti ir ją taip užčiaupė. - Aj, gerai. Galim kartu dirbti. - Sutiko.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Auksė Marlena Hale Liepos 03, 2018, 06:41:45 pm
Žinoma, Katrilė manė, jog jos porininkė paargumentuos savo nuomonę, tačiau tik šyptelėjo. Profesorė tikrai neturėtų kaltinti dėl klaidingo atsakymo - užduotis klastinga, o klysti į valias dažnai būdavo leidžiama.
- Tebūnie pirmasis, - gūžtelėjo pečiais, pirštukais atmetė plaukus nežinia kelinta sykį. - Tai Lekritas. Dėl atsakymo Devina dar galėjo galvoti, bandyti tikslinti, tačiau galvoti ir naudoti smegenis mergaitei jau pabodo. Kam vargintis, kai galima padaryti viską greitai ir žymiai paprasčiau? Dar kartą nužvelgusi meškučius, šįkart ne tuos du, iš kurių rinkosi, bet visus penkis, de Liuka ant lapelio užrašė savo atsakymą.
Citata
Catrille Devina de Liuka, II kursas, Klastūnynas.
Pirmasis meškutis yra Lekritas.
Pakilusi iš vietos, vatos neviniojusi mergaitė, greitai paliko profesorei ant stalo popieriuką ir grįžo į savo vietą.
- Tu irgi, - beveik sukikeno.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Kristoferis Robertas Remarkas Liepos 03, 2018, 06:51:48 pm
  Kristoferis prisiminęs Lisetę, keistai pažiūrėjo į Emillią. Kas čia per manija? Netgi kažkiek pasibaisėjęs, pagalvojo. Na, jis pabandė nekreipti į tai dėmesio ir tiesiog pradėti praktiką.
  Ant stalo buvo penkios kojinės. Jos visos buvo vienodos. Geltonos spalvos ir dar moteriškos.
 - Taigi, iškarto patikrinam visas, o vėliau ieškom vienos išskirtinės kojinės. - Pasakė Emilliai ir pradėjo tikrinti pirmą kojinę.
 Pirma kojinė nebuvo niekuo ypatinga. Kojinė kaip kojinė. Be jokių skylučių ar kažkas panašaus. Aišku, jis dar netikrino kitas kojines. Išvis, tai keistai atrodė, kaip jis čia taip apžiūrinėja kojinę.
 Niekuo neradęs, Krisas pradėjo imtis prie kitų kojinių ir irgi niekuo nerado. Na, kojinės buvo kaip kojinės, todėl net nežinojo, kaip atskirti jas. Jis pasidavė ir davė Emai šansą surasti skirtumą.
 - Aš nieko nesuradau. Todėl nežinau, bandyk pati. - Gūžtelėjo pečiais.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Monty Aren Reimers Liepos 03, 2018, 07:00:14 pm
Tiesiai priešais berniuko veidą padėtos dvi pagalvės varė į neviltį. Nežinia kiek laiko Martinas į jas tiesiog spoksojo, galop paskaudo akis, vaikis užsimerkė ir pasitrynė delnais vokus. Palinkęs į priekį it kuprą užsiauginęs senis, berniukas stipriai sukando dantis, net žandikaulis sutraškėjo. Šone styrojęs siūlas iš penktosios pagalvėlės teikė vilties, tad nusprendė nebesikankinti. Pataikys, nepataikys, bet bent jau kažką darė savarankiškai. Martinas lankstė galvą, kol galų gale nusprendė viską paleisti vėjais : užduotį ir tas pagalvėles. Susiradęs laisvą, švarų lapą ir nelygiai jį padalijęs pusiau, greitai sukeverzojo savąjį atsakymą :
Citata
Martinus Ador, II kursas, Varno Nagas.

Penktoji pagalvėlė yra Lekritas.
Palikęs profesorei lapą, pėdindamas savo suolo link, spėjo sugauti krentančias pagalves, padėjo jas toliau krašto ir atsisėdo ant kėdės, net nenorėdamas žvilgtelėti jų pusėn.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Clementine Martes Liepos 03, 2018, 07:07:22 pm
  Emilliai buvo tik dar geriau, kai Kristoferis pats vienas, viską tikrino, o ji tik žiūrėjo. Jai bus mažiau darbo ir mažiau rūpesčių. Jai reikėjo tik stebėti ką jis ten daro ir viskas. Bet ir tai, jai sekėsi sunkiai, nes jai buvo juokinga žiūrėti, kaip Klastūnyno globotinis tikrina geltonas kojines.
 - Tu gal dar jas pauostyk, paragauk, ką. - Pašiepė vaikiną.
  Vėliau išgirdusi, kad vaikinas nesurado skirtumus, ji netgi kažkiek nusivylė.
 - Nu tu gal geriau paieškok. - Pabandė išsisukti nuo darbo, bet nepavyko. Emillia atsiduso ir pati pradėjo tikrinti kojines.
  Klastuolė patikrinus visas kojines, suprato, kad Kristoferio IQ lygis yra turbūt žemesnis nei kokio nors penkiamečio vaiko. Juk atsakymas buvo akivaizdus, antra kojinė yra skirtinga tuo, kad ji sveria vos ne kokį kilogramą, o kitos kojinės buvo lengvutės.
 - Atsakymas gi akivaizdus, antra kojinė daugiau sveria nei kitos. Ši kojinė ir yra tas gyvis.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Matthew Turner Liepos 03, 2018, 07:38:53 pm
Matthew kiek nedrąsiai prisėdo šalia. Jis pastebėjo, kad mergaitė kažkokia liūdna arba susirūpinusi. Tikiuosi, kad ji protinga transfigūracijoje. Bet ne tiek, kad suprastų, kad aš čia visiškai nesigaudau... galvojo pirmakursis. Pamatęs ant stalo gulinčius penkis akmenis Matthew kreivai šyptelėjo.
- Akmenys... Ko gero sunkiausias daiktas, kokį galėjome gauti. Žinoma, turiu omeny ne svorį... Vis dėlto man akmenys tokie negyvi, kad net nežinau, nuo ko pradėti...
Matthew paėmė pirmą akmenį ir palaikė jį rankoje. Akmuo kaip akmuo pagalvojo berniukas ir susiraukė. Bet jie tikrai bus visi akmenys kaip akmenys. Pirmakursis žvilgtelėjo į Elridę ir jam pasirodo, kad ji tik laukia, kol jis priims kokį nors sprendimą. Nuostabu.
- Manau, kad šitas akmuo, - pratarė jis, rodydamas į tą patį pirmąjį akmenį. - Yra tik akmuo. Jis tikrai ne kažkoks ten padaras... Vis dėlto nesu tikras dėl antrojo, - pridūrė Matthew, nors nebuvo antrojo akmens net pačiupinėjęs. Jis su smalsumu pažvelgė į mergaitę ir laukė, ką ji pasakys.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Kristoferis Robertas Remarkas Liepos 03, 2018, 08:14:18 pm
  Kristoferis įsidėmėjo, kad Emillia iš jo pasijuokė. Na mergyt, laikykis vėliau. Bet idėja pauostyti kojinės buvo tikrai gera. Na, bet jis to nedarė. Pernelyg jau žema kažkaip. Tegul Emillia pati ir uosto.
  Davęs Klastūnyno globotinei darbą, Robertas nesitikėjo, kad ji taip greitai suras atsakymą. Jis susiraukė ir nepatikėjo jos žodžiais.
 - Duok čionai. - Paėmė antrą kojinę. Na taip, ji tikrai buvo sunkesnė nei kitos kojinės. Netgi keista buvo laikyti kojinę kuri yra sunki. - Hmm įdomiai. Taigi, sakom profesorei, kad čia šita kojinė yra lekritas? - Paklausė merginos ir parodė pirštu į laikančią rankoje kojinę.
  Vaikinas pasiėmė lapelį ir parašė atsakymą.
Citata
Kristoferis Robertas Remarkas, Klastūnynas, VII kursas.
Antroji kojinė yra lekritas.
- Kai parašysi atsakymą, nunešk ir mano lapelį. - Padavė rožinių plaukų atstovei lapelį.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Clementine Martes Liepos 03, 2018, 08:21:47 pm
  Emi buvo įsitikinusi, kad antroji kojinė ir yra lekritas. Todėl be abejonių, ji paėmė lapelį ir parašė atsakymą.
Citata
Emillia DiLaurentis, VII kursas, Klastūnynas.
Antroji kojinė yra lekritas, o visi kiti yra paprasti daiktai.
  Parašiusi atsakymą, Emi sulenkė lapelį ir jau norėjo eiti, bet ne, ją pertraukė ir vėl Kristoferis. Kiek nepatenkinta ji paėmė jo lapelį ir nunešė jį mokytojai. Nunešusi mokytojai, Emillia grįžo į savo suolą ir pažiūrėjo kreivai į Kristoferį. Kaip keista, kad jis atėjo į pamoką nepadarius kokį nors pokštą ar tiesiog, neatėjo girtas į pamoką. O tiesiog, atėjo į pamoką, kad pasimokyti. Ar jam viskas gerai? Gal jis peršalo?
  Laukiant kol kiti mokiniai pabaigs praktika ir laukiant kol suskambės varpas, reiškiantį, kad pasibaigia pamoka, Emillia padėjo ranką ant stalo, o ant rankos padėjo galvą ir pabandė kažkiek pamiegoti pamokoje. 
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Florence Hailey Darcy Liepos 03, 2018, 08:47:30 pm
  Vis dėlto mergaitė emė akyliau stebėti trečiajį batą. Ankstesnysis mėginimas atpažinti lekritą buvo nesėkmė. Ir gal išvis nelabai tinkantis būdas? Kaip vėliau užrašyti, kuris aukštakulnis yra užburtas, jei tai jau visai nebe aukštakulnis? Florencija krimstelėjo apatinę lūpą ir kairiuoju delnu pasirėmė galvą. Žvilgsnį įsmeigė į įtartiniausią batą. Tereikėjo įsitikinti, jog su juo kažkas ne taip. O gal būtų galima tiesiog atspėti? Ne, tai jau būtų sukčiavimas, o kur dar nepataikymo grėsmė! Trylikametė negalėjo sau leisti tokios nesėkmės.
  Lyg ieškodama palaikymo žvilgtelėjo į Europą. Atrodė, šiai su (galbūt) naująja drauge sekėsi visai neblogai, ir Florencija nebežinojo, džiaugtis jai dėl to ar liūdėti. Juk draugės turėtų laikytis kartu, ar ne, o ji, varniukė, būtent tokia ir jautėsi. Nutarusi atsigriebti per kokią kitą pamoką, trečiakursė papurtė galvą ir sutelkė dėmesį į užduotį. Pasirodė, jog viena palaidų plaukų sruoga kliudė tą labiausiai įtariamą batą ir praslydo ne taip lengvai, kaip kad pro kitus. Florencija primerkė akis, tada čiupo vidurinį bei gretimą batus ir iškėlė juos priešais save. Atsisukusi į langą, pastebėjo, kad vieno iš batų kulnas yra skaidresnis už kitą – spėkite, kurį. Palaikiusi tai pergale, trečiakursė sušnypštė kažką panašaus į „pričiupau tave“ ir padėjo aukštakulnius į jų ankstesnes vietas. Iš sąsiuvinio išsiėmusi panašiems atvejams skirtą lapelį, Florencija Heilė dailiai užrašė ant jo savo abu vardus, pavardę bei išraitė skaičiuką „3“. Nunešusi popierėlį profesorei, mergaitė sugrįžo į savo vietą ir vėl pasirėmė galvą.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: kablelis Liepos 05, 2018, 07:47:33 pm
Trečiasis ritinėlis, kuris buvo dar lengvesnis už antrąjį, atrodė ir kažkoks sausesnis. Tada logiška, kad jis yra lengvesnis. Tačiau ar turėtų skirtis pergamento sausumas? Ar jis iš viso skiriasi? mąstė Stevie. Ji pažymėjo sau, kad tai yra įtartina detalė ir paėmė į rankas ketvirtąjį, iki tol dar nečiupinėtą ritinėlį. Šis buvo maždaug tokio pat sunkumo, kaip ir antrasis ir penktasis. Ką gi, tuomet antras, ketvirtas ir penktas turėtų būti tikri pergamento ritiniai. Nes jeigu ne, tai kaip tada atskirti, kai svoris kol kas yra didžiausias jų skirtumas? Mergaitei liko pirmas ir trečias ritinėliai. Antrakursė padėjo juos šalia vieną kito ir kurį laiką tiesiog žiūrėjo į juos. Žinoma, tai nepadėjo, tad grifiukė vėl paėmė į rankas pirmąjį. Ne, čia tikrai pergamentas kaip pergamentas. Tas trečias yra pernelyg sausas. Jis, ko gero, taip stipriai stengėsi apsimesti pergamentu, kad pernelyg išsisausino. Mergaitė priėmė sprendimą, tad ant lapelio užrašė:

Citata
Stevie Green, Grifų Gūžta, II kursas.
Trečias pergamento ritinėlis yra Lekritas.

Stevie perlenkė lapelį per pusę ir nunešė jį profesorei ant stalo.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Elride Endlercat Liepos 05, 2018, 08:02:39 pm
Toliau žiūrėdama į akmenis Elridė bandė sumąstyti, kaip turėtų juos atskirti. Aš turbūt nusipirkus loterijos bilietą gausiu milijoninę sąskaitą už jį...
-Susipažink su sėkmingiausiu žmogum, manimi,- kvailai pajuokavus baltapūkė vyptelėjo. Ji trumpam įsižiūrėjo į berniuką, bet be jokios minties vėl atsisuko į tuos akmenis. Visi pilki, visi vienodi. Mergaitė stebėdama akmenis į kuriuos parodė Matthew šiek tiek susimąstė. Ji pakėlė pirmąjį akmenį ir antrąjį, bet svorio skirtumo jokio nejautė. Apversdama juos apžiūrėjo, bet jie abu buvo lyg ir panašūs. Neapsispręsdama Elridė pakėlė ir trečiąjį akmenį.
-Neįsivaizduoju jokio kito būdo, kaip juos pasverti... Netyčia turi svarstykles gal?-paklaususi gan kvailo klausimo mergaitė buvo labai susikaupusi į savo darbą. Bet, kadangi jos galva nuo didelio mąstymo ėmė kaisti grifiukė atsisuko į berniuką.
-Tai... Kaip tau sekasi Hogvartse?-mergaitė paklaususi nesidžiaugė tuo, bet visgi, kai nieko ypatingo negalėjo sugalvoti, reikėjo bent pakalbėti apie kažką.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Matthew Turner Liepos 05, 2018, 08:32:36 pm
Jo, aš tikrai nešiojuos svarstykles nusišaipė mintyse Matthew, bet paskui į galvą atėjo mintis, kad ši idėja nebūtų tokia jau kvaila, juk ir Nuodų ir vaistų pamokai jos visai galėtų praversti.
- Neturiu, - atsakė jis. - Bet ačiū už mintį, gal verta įsidėmėti.
Berniukas tikėjosi, kad Elride nepamanys, kad jis šaiposi. Matthew pabaksnojo pirštu ketvirtą ir penktą akmenis, bet jokia išganinga mintis į galvą nešovė. Jis visai apsidžiaugė, kai mergaitė paklausė klausimo, tiesiogiai nesusijusio su užduotimi. Juk nereikia persistengti, ar ne?
- Matai, aš esu iš ne burtininkų šeimos, - atsakė Matthew, kuriam žodį "žiobaras" pavykdavo prisiminti tik tada, kai nueidavo į žiobarotyros pamoką. - Aš net neįsivaizdavau, kad tokie dalykai kaip magija ir burtai egzistuoja. Man tai buvo labai netikėta. Dėl to sunku priprasti. Bet pamažu įsivažiuoju. Kaip tau?
Matthew pamanė, kad per daug išsiplepėjo, todėl skubiai atsisuko į akmenis. Kiek patylėjęs jis paklausė:
- Nemanai, kad ketvirtas akmuo yra šiek tiek tamsesnis?
Tikriausiai atrodau kaip nuoboda, kuriam tik užduotys ir terūpi liūdnai pagalvojo Matthew, bet niekaip nesugalvojo, ką įdomaus pasakyti.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Elride Endlercat Liepos 05, 2018, 09:11:56 pm
Ramiai linktelėjusi Elridė tik šyptelėjo.
-Nežinau, ar buvimas iš žiobariškos šeimos kažką keičia... Mano fantazija visad tikėjo magija,-paprasčiausiai atsakiusi mergaitė toliau stebėjo akmenis. Jie visi jai atrodė vienodi. Visi atrodė lygiai tokie patys, grifiukė dar ir visus vėl pakilnojo, tačiau, rodos, visi svėrė vienodai. Neapsispręsdama, ką bedaryti ji atsisuko į berniuką laukdama kažko, ji tikėjosi, kad jis netikėtai turės atsakymą. Juokinga, kai tokio amžiaus mokinė tikisi, kad pirmakursis darbą atliks už ją. Nors Elridė nelabai norėjo kažką daryti, ji buvo tinginė ir mieliau vartytųsi lovoje. Kvailesnė už pirmakursį... Aš tiesiog šaunuolė! Keikdama save ji paėmė ketvirtąjį akmenį ir pridėjo jį prie kitų. Iš tikrųjų tas akmuo buvo truputį tamsesnis.
-Pastabus... Pagirtina, nebūčiau pastebėjus,-toliau keikdama save mergaitė pasiėmė lapuką.
Citata
Elridė Endlercat, IV, Grifų Gūžta,
Ketvirtas akmuo yra lekritas
Linktelėjusi berniukui ir jam nusišypsojusi mergaitė patraukė link profesorės. Iš vienos pusės jai buvo džiugu, kad gavo atsakymą, iš kitos... Elridė pyko, kad pati negebėjo nieko padaryti.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Matthew Turner Liepos 05, 2018, 09:37:44 pm
- Manau, keičia, - atsakė Matthew, tikėdamasis, kad galbūt išsivystys diskusija. - Aš vis dar viską lyginu su žiobariškais - aha, štai tas žodis! - dalykais. Pavyzdžiui, nuodų ir vaistų pamoka man labai primena chemiją, kuria užsiima mano broliai.
Jis tikrai tamsesnis? su nuostaba paklausė savęs Matthew, netgi pats netikėjęs, kad tai galėtų būti tiesa. Jam pačiam atrodė, kad tiesiog leptelėjo bet ką ir tiek. Ką gi, gerai.
- Ačiū, - atsakė pirmakursis, nes nežinojo, ką kita dar pasakyti. Ar tai buvo pagyrimas? paklausė jis savęs, tačiau nieko daugiau nebepasakė. Matthew paėmė pergamento skiautę ir užrašė:

Citata
Turner, Matthew. Grifų Gūžta. I kursas.
Lekritas yra akmuo nr. 4.

Jis šyptelėjo mergaitei atgal ir nusekė jai iš paskos, kad nuneštų lapelį.
Tikėjausi lengviau išsisukti, o išėjo... Keistai pagalvojo Matthew, kai grįžo į suolą.
Antraštė: Ats: Pirmoji Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Elliott Duncan Sinclair Liepos 08, 2018, 10:44:24 pm
Visi mokinukai suskubo prie darbo. Sofija pastebėjo, kad daug vaikų dirba porose. Tai buvo visai suprantama. Juk daug smagiau dirbti su draugu negu galvoti vienam. O dar ir proga susirasti naujų draugų. Devyniolikmetė būdama mokine ir pati taip darytų.
Kol visi dirbo, Sofija turėjo gan daug laisvo laiko. Klausimų nesulaukė, taigi, galėjo daryti išvadą, kad darbą paaiškino neblogai. Sėdėdama kėdėje ji tušinuku paišinėjo ornamentus ant lapelio. Po kiek laiko atsistojo ir apėjo klasę peržvelgdama ar niekam nekyla ypatingų sunkumų.
Kai pirmasis mokinys atnešė lapelį su atsakymu Sofija šyptelėjo ir nepamiršo pagirti mokinukės. Po kurio laiko visi mokinukai baigė darbus, o netrukus nuskambėjo ir varpo dūžis skelbiantis pamokos galą. Žinoma, vaikai iš klasės išlėkė šviesos greičiu. Blondinė šyptelėjo ir sutvarkė klasę. Nuo stalų dingo daiktai ir lekritai. Mergina priėjo prie stalo ir paėmė lapelius su atsakymais. Tikėjosi, kad pavyks gan greitai juos ištaisyti. Tada greitu žingsniu nuėjo link durų ir paliko klasę.