Hogvartsas.LT

Magijos pasaulis => Kerėjimas => Pamokos => Pamokos => Temą pradėjo: Frankas Stigleris Birželio 10, 2018, 10:31:57 pm

Antraštė: Pirmoji pamoka visiems kursams
Parašė: Frankas Stigleris Birželio 10, 2018, 10:31:57 pm
Šįkart plaukai buvo surišti į tvirtą kasą, tad belakstančiam vaikinui jie nesitaršė į veidą. Oberonas labai ruošėsi šiai pamokai, nes ji buvo pirmoji naujaisiais mokslo metais. Iš mažo kambarėlio atsinešė medinį apvalų staliuką, kurį padėjo priešais visą klasę. Tada stryktelėjo prie savo darbo stalo ir pagriebė medžiaginį maišelį, kuris buvo prikrautas kažko įdomaus. Profesorius atsargiai ištraukė kiekvieną daiktą ir pastatė ant stalo. Tai buvo Alebrikės - ryškiaspalvės magiškų padarėlių statulėlės.
Jų čia buvo įvairiausių: ir vilkas su stirnos kojomis, ir karvė su drakono uodega, sparnais...
Viską padaręs kaip pridera, vaikinas grįžo į savo darbo vietą. Žinoma, prieš tai jis ant kiekvieno stalo padėjo po keistos formos amuletą.

Po kelių minučių

Pamokai prasidėjus ir mokiniams sugužėjus į klasę, profesorius atsistojo ir nusišypsojo savo mokiniams.
- Sveiki sugrįžę, - pasisveikino su senais mokiniais. -Sveikinu ir jus pirmakursiai, - pakreipęs galvą į pastaruosius pridūrė Oberonas. - Kadangi ši pamoka yra pirmoji, tad nusprendžiau padaryti ją įdomią. Šios pamokos tema yra Alebrikės ir su jomis susijęs burtažodis Meki Kano. Jei kas nežinote, tai Alebrikės yra ryškiaspalviai magiški padarėliai, kurie pasak meksikiečių saugo jus, jūsų sielą. Seniau jų populiacija buvo tokia milžiniška, kad daugelis iš jų net prasmukdavo į mūsų pasaulį nepakeisdamos pavidalo. Tačiau žmonės sugalvojo, kaip išspręsti šią problemą. Jie panaudojo Meki Kano kerus ir kelis amuletus. Taigi kaip jie išsprendė šią problemą? Pasukite galvas.

Teorinė dalis vyks iki 06-13
Antraštė: Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
Parašė: Auksė Marlena Hale Birželio 12, 2018, 07:54:10 pm
Bethany, nors ir visą paskutinį vasaros mėnesį sau prisiekinėjo, kad mokysis viską, o ne tik kas įdomu (turbūt šio įpročio niekad neatsikratys), prasidėjus rudeniui vėl ėmė laužyti pažadus sau. Viena tokių pamokų pasitaikė būtent Kerėjimas. Mergaičiukės nuomonė apie šį dalyką tai pakildavo, tai vėl nurisdavo žemyn. Nepaisant to, ji net ne per prievartą atslinko iki šio dalyko kabineto.
Bethany tiksliai neprisiminė datos, kada paskutinį kartą čia lankėsi, bet pasistengė rasti sau laisvos vietos suoluose, kuriuose jau kažkada sėdėjo. Profesorius nelabai atrodė pasikeitęs kol mergaitė nesilankė, labiau jos dėmesį traukė keisti daiktai ant stalo ir dar keistesni gyvūnų hibridai. Labai tikiuosi, kad pamačiusi karvę su su dragono uodega, šiandien neišvysiu katino ir šuns mikso, kitaip sakant, katašunio. Varniukė sužinojusi šių padarų pavadinimą ir reikšmę, tik pakraipė galvą į šonus, tačiau nusprendė, kad šios būtybės tikrai buvo stalo.
- Jie išsprendė problemą šiais kerais, - smegenys dar nespėjo įsiminti pačių kerų, - kurie Alebrikes įkalino amuletuose.
Išsakiusi savo nuomonę, kurią tingėjo argumentuoti, mergaičiukė pakėlė akis į lubas.
Antraštė: Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
Parašė: Auksė Marlena Hale Birželio 12, 2018, 09:47:27 pm
Auksė vangiai troško tam tikrų dalykų mokymosi, bet tai buvo įsilavinimas, o to pakeisti neįmanoma. Tad visa apsiblausiusi, susiraukusi taip, kad net pamačiusi save, pati išsigando, lėtais ir visiškai energija netrykštančiais žingsniais atslinko iki pamokos kabineto. Marietta mielai būtų padėjusi galvą ant stalo ir trumpam užsnūdusi, tačiau šios idėjos atsisakė, mat užsiėmė suolą pamačiame priekyje. Ot ir protinga tu, Mare.. Regis, mergaitė net nesilankė šiame kabinete, mat viskas aplink atrodė nematytai, nors žinojo, kad tai nesąmonė. Hmm... Alebrikės ir amuletai...
- Manau, kad Meki Kano burtažodis trumpam laikui sumažina Alebrikių energiją, o ją sugeria amuletai, - beveik pati nesuprato, ką sušnekėjo, - tokiu būdu Alebrikės nebegali kada užsinorėjusios atklysti į mūsų pasaulį nepakeitusios pavidalo, - mieguistumas ją užvaldė ir baigusi kalbėti padėjo galvą ant stalo.
Antraštė: Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
Parašė: Klarė Konė Karter Birželio 13, 2018, 02:50:40 pm
Pro aukšto Grifų Gūžtos bokšto langus galėjai matyti voratinklius, dar vienas ženklas, kad atėjo ruduo. Paskutinį kartą pažiūrėjusi pro langą Klarė leidosi iš bokšto į Kerėjimo kabinetą. Kelias pirmas savaites koridoriuose vyravo sumaištis. Pirmakursiai klaidžiodavo koridoriais nerasdami tinkamo kelio.
Pagaliau prasibrovusi iki klasės, Klarė pasisveikino su profesoriumi ir įsitaisė kabineto gale, prie lango, kur netrukdoma galės ne tik pamoką stebėti.
- Amuletus meksikiečiai užburia ir kabina Alebrikėms ant kaklų, Meki Kano burtažodis būtent tam ir naudojamas. Kai tik amuletas atsiduria Alebrikei ant kaklo, jos tampa nematomos, jų galios susilpnėja, todėl savo noru grįžta į reikiamą dimensiją.
Antraštė: Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
Parašė: Florence Hailey Darcy Birželio 13, 2018, 03:16:34 pm
  Nuo uniformos nubraukusi dulkeles (jų ten, tiesa, jau ir taip nebebuvo) ir už ausų užsikišusi porą plaukų sruogų, Florencija Heilė drąsiai nuspaudė rankeną, pravėrė duris ir įžengė į kabinetą. Mergaitė jau buvo spėjusi jį primiršti, taip pat ir jai ne visai įprastos išvaizdos profesorių. Dievaži, ką pamanytų ponas Darsis, sužinojęs, koks keistuolis jo dukrą moko kerėjimo paslapčių?
  Bet rusvaplaukė jau spėjo prie beveik visko priprasti, visgi ne kokia pirmakursė buvo, tad visai nespoksodama į profesoriaus kasą mandagiai pasisveikino ir įsitaisė viduriniame antrajame suole. Prieš save pastebėjo keistą amuletą ir smalsiai jį apžiūrėjo neliesdama. Ką gali žinoti, gal jis pavojingas ir kol kas nevalia jį čiupinėti?
  Atidžiai išklausiusi pasisveikinimą ir šiokią tokią įžangą, varnanagė susimąstė. Kai galiausiai atėjo jos eilė kalbėti, tiksliau, gavo galimybę taip pat ką nors pasakyti, galvelėje jau sukosi viena kita lyg ir nebloga mintis.
 – Aš manau, – prakalbo trylikametė, – kad šiais kerais jie užbūrė amuletus, tad į mūsų pasaulį norinti prasmukti Alebrikė atkeliauja tik mažyte savo dalimi – ta, kuri patenka į užburtą daikčiuką. Ir keisti gyviai nebesirodo, ir sielos apsaugotos.
Antraštė: Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
Parašė: kablelis Birželio 13, 2018, 07:19:13 pm
Stevie pavargusi slinko į kerėjimo pamoką. Ji jautėsi labai išsekusi, tačiau pažadas sau geriau lankyti pamokas vertė ją vilktis link kabineto. Žvilgtelėjusi į profesorių mergaitė visai apsidžiaugė, kad jis nepasikeitė. Pamokos buvo visai įdomios, o ko daugiau reikia? Pamokos tema mergaitei pasirodė keista, bet įdomi. Gerai, kad susiprotėjo neliesti to keisto daikto, gulinčio ant stalo. Vis dėlto klausimas grifiukei buvo sunkus ir ji niekaip negalėjo sugalvoti bent kiek įdomaus, bet kartu ir logiško atsakymo. Galiausiai Stevie pakėlė ranką ir pratarė:
- Aš manau, kad šie kerai sumažino jų populiaciją. Ar bent jau neleido jai toliau didėti. Tai yra, šių kerų dėka populiacija buvo stabilizuota. O nuo tų Alebrikių, kurios prasmuko į mūsų pasaulį, buvo saugomasi amuletais. Amuletai tiesiog sumažina poveikį.
Stevie kaip visada pasijuto nusišnekėjusi, bet, deja, nieko protingesnio sugalvoti nepavyko...
Antraštė: Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
Parašė: Elride Endlercat Birželio 13, 2018, 08:11:05 pm
Elridė įsliūkino į pamoką ir trumpai apsidairiusi susirado laisvą vietą. Ji pasižiūrėjo į ant stalo esantį amuletą, bet nedrįso jo liesti. Jei padėta bus susiję su praktika... Ehh, nenoriu... Mergaitė vis dažniau ir dažniau tingėjo keltis iš lovos ir eiti į nelemtas pamokas, o tai, kad nors ir mokslai tik prasidėjo tokios padėties visiškai nekeitė. Grifiukė nesuprato, ką ji veikia pamokose, jei vis tiek tingės kažką jose daryti. Taip mąstydama, kad ji tingi, mergina prasėdėjo ilgai, bet pagaliau prakalbo profesorius. Žiūrėdama į amuletą Elridė negalėjo sugalvoti nieko logiško ar kažko suprantamo, jos norimą atsakymą jau pasakė, tad ji ramiai sėdėjo ir laukė, kol galbūt pagaliau ateis mintis į galvą.
-Ooo... Galbūt jie užkerėjo šiuos amuletus ir juos uždėdavo ant tų Alebrikių, o jos su amuletais virsdavo į žmones,- tikėdamasi, kad jos mintis buvo bent truputį logiška grifiukė su tuščia galva stebėjo profesorių.
Antraštė: Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
Parašė: Frankas Stigleris Birželio 16, 2018, 08:34:58 pm
Tik spėjo pabaigti savo sakinį, kai mokiniai iškart puolė atsakinėti. Pirmoji manė, kad kerai alebrikes įkalina į amuletus, antroji - amuletas sugeria šiek tiek būtybės energijos... Oberono ausys įsitempė tada, kai prakalbo panelė Karter. Žinoma, jis ir prieš tai buvo ištempęs ausis.
Baugus kalbėti paskutiniajai mokiniai, Oberonas šyptelėjo ir mostelėjo lazdele, leisdamas alebrikių statulėlėms nuskrieti prie kiekvieno mokinio. Jis atsiduso.
- Galite iš arčiau pažiūrėti, kaip atrodo tos alebrikės. Žinoma, tai tik keramikos darbas, tačiau tikrosios beveik nesiskiria nuo šių.
Sukryžiavo rankas ant krūtinės.
- Du taškus savo koledžui uždirbo panelė Klarė Karter, pataikiusi beveik į dešimtuką. Šis burtažodis amuletą užburia. Todėl, jį uždėjus ant alebrikės, būtybė netampa nematoma, o pavirsta į žiobarišką savo pavidalą. Nors jos virsta į žiobarišką savo versiją, tačiau negali misti bet kuo. Alebrikės minta tik lotoso žiedais, augančiais mirusiųjų pasaulyje. Todėl jos pradeda silpti ir yra priverstos grįžti namo atgauti jėgas.
Baigęs kalbėti, jis išsitiesė ir stipriau suėmė savo burtų lazdelę.
- Jūsų šiandienos užduotis yra užkerėti amuletą ir užmauti jį ant pro dimensijų plyšį prasmukusios alebrikės. Planirus maximus.
Viena iš keturių patalpos sienų pradėjo keistai virpėti. Tada jos centre atsirado mažas violetinis taškelis, kuris su laiku vis plėtėsi ir plėtėsi. Sustojo tik tada, kai buvo pakankamai didelis, kad pro jį pralįstų neužsimaskavusios alebrikės. Pirmoji į klasę įskrido milžiniška plunksnuota ir raštuota gyvatė sus drakono sparnais. Ji apsuko kelis ratus ore ir nėrė prie artimiausio lango, tikėdamasi prasmukti laukan, į atvirąjį pasaulį. Jos nelaimei, Oberonas jau buvo tuo pasirūpinęs. Jis klasės kampuose užrašė reikiamas runas, kurios sukūrė tinklą, nepraleidžiantį dvasių, įskaitant alebrikes.
- Ko laukiate? Nebijokite ir kibkite į darbą. Nepamirškite, kad šios būtybės yra sumanios. Taip lengvai nesileis būti išvaromos.

Parašykite nors tris postus. Galite dirbti kartu, padėti vienas kitam, tačiau kiekvienas mokinys turi užauti amuletą ant alebrikės.

P.S. Jei reikėtų pagalbos įsivaizduojant alebrikę ;)
https://www.google.lt/search?q=alebrije&sa=X&rlz=1C1NDCM_ltLT725LT725&biw=1366&bih=662&tbm=isch&source=iu&ictx=1&fir=2rpZ3WursoZbSM%253A%252CiihxXYW95rSZfM%252C_&usg=__Ae-4BtO7UkRst3_ijEqxQL84PDQ%3D&ved=0ahUKEwip_LeK29jbAhVkIJoKHU94BU4Q9QEIOTAC#imgrc=_ (https://www.google.lt/search?q=alebrije&sa=X&rlz=1C1NDCM_ltLT725LT725&biw=1366&bih=662&tbm=isch&source=iu&ictx=1&fir=2rpZ3WursoZbSM%253A%252CiihxXYW95rSZfM%252C_&usg=__Ae-4BtO7UkRst3_ijEqxQL84PDQ%3D&ved=0ahUKEwip_LeK29jbAhVkIJoKHU94BU4Q9QEIOTAC#imgrc=_)
Antraštė: Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
Parašė: Klarė Konė Karter Birželio 20, 2018, 12:14:57 am
Klarė paėmė į rankas statulėlę. Tai buvo driežas su vienaragio ragu. Keista kompozicija Juolab, kad driežas buvo margintas daugiausia rožine ir raudona spalvomis. Ryškios spalvos šiek tiek rėžė prie pilkų Hogvartso sienų pripratusią akį. Šeštakursė prisiminė, kaip mokykloje panašias statulėles stebėjo ant ispanų kalbos mokytojo stalo. Šios mažos mergaitės akį ypač traukė. Nenuostabu, kai mažosios Karter mokytojas buvo kilęs iš Meksikos.
Uždirbusi taškų savo koledžui žaliaakė trumpai pasipuošė šypsena. Pamokose šia paauglės puošmeną po praleistų metų retai galima buvo pamatyti.
Ant vienos kabineto sienų profesorius atidarė portalą. Viena po kitos čia ėmė plūsti spalvotos būtybės. Padarėliai rodos buvo įvairiausi. Tarsi vaikų piešiniuose: realybėje nepriklausančios gyvūnams dalys jungėsi sukurdamos žaismingą magiją.
Nusižiūrėjusi Alebrikę katės kūnu, drugelio sparnais ir voverės uodega nusidažiusį raudona, oranžine ir mėlyna spalvomis, paėmė medalioną nuo stalo, prie kurio sėdėjo. Statulėlę perkėlė į kitą suolo pusę. Nenorėjo gražaus suvenyro sudaužyti negrabiais kerais.
Antraštė: Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
Parašė: Mayra Wallflower Birželio 21, 2018, 02:10:07 pm
Mayra tingėjo atsakinėti į teorinę pamokos dalį, tad tiesiog gulėjo ant suolo bei stengėsi neužmigti. Taip būtų pragulėjusi ir praktinę dalį, kai netikėtai prieš pat mergaitės nosį praskrido žiurkė su drugelio sparnais, išmargintą įvairiomis šiltomis spalvomis. Nustebusi, klastuolė net šoktelėjo iš suolo, bet prisiminusi praktinę pamokos užduotį, pasičiupo netoliese ant suolo buvusią katės su kanopomis bei ragais statulėlę. Neatitinka tos dvasios, bet aš va šitą, būtinai šitą, sugausiu. Mayra užšoko ant suolo ir akimis stebėdama žiurkės pavidalo dvasią pradėjo bėgioti suolų paviršiumi, nepaleisdama jos iš akių ir bandydama nusitaikyti lazdele. Bet dvasia, tarsi pajutusi, kad mergaitė siekia pagauti būtent ją pradėjo lėkioti kaip išprotėjusi. Kelis kartus netgi pralėkė pro pat Mayra ir ši vos nenugriuvo nuo suolo.
Antraštė: Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
Parašė: Markas Moore Birželio 21, 2018, 05:58:24 pm
Markas visą pamokos teorinę dalį raičiojo statulėlę, kurią rado atsisėdęs į savo suolą. Tai buvo margas balandis, kaip tik puikiai tinkantis raičiojimui. Prasidėjus praktinei daliai, klastuolis atsiduso ir atsistojęs apsidairė, ieškodamas balandžio formos dvasios. Jis norėjo, kad dvasia atitiktų jo alebrikę, nes Markui buvo labai svarbi tvarka. Jis buvo vienas iš tų žmonių, kurie pačią pirmą dieną išsikrauna lagaminą ir tos tvarkos nesugriauna iki pat paskutinės mokslo metų dienos. Atsistojęs rudaplaukis dairėsi, vis ieškodamas savosios dvasios, kai galiausiai pamatė šią bandančią ištrūkti pro langą. Dvasia vis daužėsi į stiklą ir vis būdavo nutrenkiama atgal kažkokių burtų, tad Markas pagalvojo, kad jam tai bus lengvas darbas sugauti ir užmesti amuletą ant dvasios.
Antraštė: Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
Parašė: Mayra Wallflower Birželio 21, 2018, 10:35:34 pm
Prisiminusi amuletą, Mayra sustojo ir nukreipusi lazdelę į pakabuką tarė:
-Meki Kano.
Pirmą kartą nieko neįvyko, tad mergaitė pabandė užkerėti amuletą dar kartą ir dar kartą, kol galiausiai iš amuletas trumpam nušvito žalsva šviesa ir klastuolė pajuto jį pulsuojant. Šypsodamasi ji atsisuko, ieškodama alebrikės, bet šios nebuvo niekur matyti. Sutrikusi, Mayra apsidairė, bet niekur nerado savosios dvasios. Galiausiai pamatė ją tupinčią ant sietyno ir besisupančią. Kaip iš vaikiško piešinio, huh. Nutaikiusi lazdelę į alebrikę, mergaitė pabandė ją sugauti su spąstais.
-Laqueum!-iš Mayros lazdelės iššovė kilpa ir apglėbė alebrike, bet perėjo kiaurai ją. Klastuolė su delnu pliaukštelėjo sau per veidą. Aišku, kad tau nepasisekė, kvaiša, juk čia dvasia.
Antraštė: Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
Parašė: Klarė Konė Karter Birželio 22, 2018, 05:06:32 pm
Nedidukė virvelę primenanti grandinėlė puikiai tilpo delne. Maždaug centimetro skersmens apvalus pakabutis žėrėjo tamsia violetine spalva, šviesai krentant jis galėjo atrodyti mėlynas. Šią spalvą žiobarai vadino indigo. Kiek patyrinėjusi amuleto išvaizdą grifiukė taip ir nesuprato, iš ko šis pagamintas. Akmuo arba stiklas buvo jos paskutiniai spėjimai. Tačiau pagrindinis pamokos tikslas nebuvo atspėti iš ko pagamintas kerams naudojamas atributas.
Paėmusi lazdelę į dešinę ranką, kelis kartus pasitreniravo mostą. Nutarė negaišti laiko, mat sunkioji dalis turėjo būti pričiupti spalvingąją Alebrikę ir užkabintį kairėje rankoje esantį pakabutį jai ant kaklo. Užkabinusi grandinėlę ant kairės rankos pirštų, jog kerai pataikytų tiesiai į viduryje esantį akmenėlį ištarė:
- Meki Kano. - Amuletas šiek tiek sužibėjo. Šeštakursė tai suprato kaip teigiamą kerų reakciją. Atlikusi pirmąją užduoties dalį ėmė dairytis anksčiau nusižiūrėto padarėlio.
Antraštė: Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
Parašė: Frankas Stigleris Birželio 22, 2018, 07:40:46 pm
Klasėje įsivyravo žaismingas, šiek tiek juokingas ir margaspalvis chaosas. Ten lakstė daugybė alekbrikių. Akyse net pradėjo mirguliuoti įvairiausi raštai ir spalvos. Giliai įkvėpęs ir pamirksėjęs, Oberonas nusigręžė nuo mokinių ir priėjo prie didelio lango. Persimetė garbanas atgal ir pabandė susikoncentruoti ties vaizdu, kurį galėjai matyti pro langą.
Kol Tanseris ramiai žvelgė pro langą, iš jo paties praverto portalo tyliai išlindo grakštus gepardas su krokodilo uodega ir vanago sparnais. Alebrikė buvo visa pasidabinusi mėlynais atspalviais. Pritūpusi pradėjo lėtai sėlinti link Kerėjimo profesoriaus, kol jis nieko neįtardamas ranka pasirėmė į sieną. Kai buvo likę tik keli centimetrai, gepardas tyliai sumurkė ir šmurkštelėjo vaikinui tarp kojų, ramiai pradėdamas glaustis prie jų. Profesorius akimirkai išsigando, bet pastebėjęs, kad tai tik alebrikė, nusiramino ir pradėjo glostyti padarą.
- Ką tu saugai? Ką globoji?
Obiui labai parūpo sužinoti, kodėl padaras nelakstė po jo klasę, o ramiai murkė prie jo kojų. Gepardas tik pakėlė snukį ir stryktelėjęs lyžtelėjo jo veidą. Oberonas šyptelėjo ir pabučiavo padarui į kaktą.
- Nejau mane?
Antraštė: Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
Parašė: Klarė Konė Karter Birželio 23, 2018, 03:08:49 am
Spalvingųjų padarėlių kabinete buvo tiek daug, jog buvo sunku atrasti būtent tą Alebrikę, kuri prieš tai patraukė žaliaakės dėmesį. Užtruko bemaž penkias minutes, kol pastebėjo, jog katės snukučiu pasipuošusi mažylė stypsojo už kelių suolų nuo kaštonplaukės. Nuojauta kuždėjo, kad be kerų pagauti gyvį bus beveik neįmanoma. Nereikėjo didelės išminties pastebėti, jog šios būtybės itin miklios ir jei pačios nepanorės bendrauti, žmogui su jomis nepavyks varžytis.
- Mobilicorpus - Klarė ištarė kerus, kuriuos vienintelį sykį panaudojo jos mama prieš dvynius. Kai jie zujo nesustodami vidury judrios gatvės. Tačiau kerai tik trumpam sustabdė šiltaspalvę būtybę. Po akimirkos ji jau nevaldoma leidosi į priešingą kabineto šoną. Grifų Gūžtos atstovei teko galvoti vėl, kaip pagauti judrų padarėlį, kuris nebuvo parankus įprastai suveikiantiems burtams.
- Immobulus. - Mėlyna šviesa sužibo iš lazdelės, pabrėždama nedidelę Alebrikės mesvaspalvę dalį. Ir didžiai nuostabai meksikiečių legendų objektas sustingo. - Accio! - Kiek per garsiai, tačiau taip įsakmiai, kad kitos išeities, kaip tik paklusti, neliko.
Nejudantis kūnelis atsidūrė šalia ilgaplaukės mergiotės. Buvo gaila, jog turėjo tokią gražuolę stingdyti. Bet norėdama užduotį kitos išeities neįsivaizdavo. Šie kerai bent nekėlė skausmo. Paėmusi medalioną nuo stalo švelniai, vos liesdama Alebrikę užnėrė ant tvirto, tačiau liekno raumeningo kaklo. Bakstelėjo lazdele į palyginus su kitais gentainiais mažą būtybę. Atgijusi ši nebebuvo tokia greita ir palaipsniui įgijo paprastos, niekuo neypatingos ugninio kailio katės pavidalą.
- Profesoriau? - Klarė kilstelėjo ranką. - Šios gražios būtybės čia ir liks tol kol nusilps?
Grifės klausimas buvo vedamas įprasto smalsumo, šešiolikmetė ištiesė ranką katei pauostyti. Žinojo kaip elgtis su raine, norint paglostyti.
Antraštė: Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
Parašė: Jasmine Diana Amneta Birželio 24, 2018, 09:36:26 pm
 Neatsakinėjusi į teorinį klausimą (mat buvo apie kažką užsisvajojusi), Jasmine atidžiai klausėsi praktinės užduoties sąlygos. Keistas buvo dalykas tos ale... Kažkokios būtybės, kurių pavadinimo net nesivargino ištarti, mat žinojo, kad geriausiu atveju apsikvailins, blogiausiu - nusilauš liežuvį.
 Mokinukė atidžiai apžiūrinėjo gautą statulėlę - ryškiaspalvę didžiųjų kačių atstovę su paukščio sparnais ir drakono uodega, tas meksikietiškas padaras atrodė per daug ryškus šiam pasauliui. Jei jau statulėlė tokia, koks jis bus realybėje? Niūriai pamąstė ir pastebėjo, kad portalas jau atvertas ir į klasę veržiasi daugybė įvairių būtybių, lyg pabėgusių iš magizoologijos laboratorijos ir dar pakeliui užsukusių į dažų parduotuvę, kurioje buvo parduodami ypatingai ryškūs dažai.
 Pirmiausia - stebėti.
 Grifės melsvos akys užkliuvo už kažko panašaus į laputę, dar pagrinde papuoštos ryškiai oranžine spalva, letenos buvo ryškiai geltonos, pilvelis raudonas. Laputės išskirtinumas buvo ypatingai didelės ausys, išorėje tamsiai mėlynos, o viduje - elektrinės spalvos. Viską vainikavo mažutė it kokio kiškučio uodegėlė, kuri, keista, bet buvo baltos spalvos ir tas baltumas išsiskyrė iš viso to margumyno, vos ne švietė. Tiesiog puiku. Sek baltą uodegėlę ir tavo pažymiai pasitaisys.
 Stebėdama ta keistąjį gyvūną, raganėlė rankoje gniaužė dar neužburtą amuletą, kuris kol kas buvo bevertis. O jei ir mes kokią dieną būsime tiesiog mokymo priemonės? Siaubas, jei pagalvoji su kiek gyvūnų ir būtybių mums buvo tekę atlikti praktiką...
 Amneta atsiduso ir ėmė stebėti laputės (na, bent ją taip praminė) elgesį.
Antraštė: Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
Parašė: Ellie Barlow Birželio 26, 2018, 10:58:37 am
Vietoj to, jog bandytų bent jau paspėlioti, kokiu būdu alebrikės grąžintos namo, pasitelkiant vos užburtą amuletą, Ellie patylėjo. Ši mieliau atidžiai ištyrinėjo ant stalo stūksančias būtybių statulėles.
Galiausiai gavusi leidimą pradėti, ši nepuolė stačia galva gaudyti dvasių, kaip antai elgėsi kiti. Pirmiau reikėjo užkerėti medalioną. Na, o kam vėliau taip apsisunkinti? Dabar užsikeri, o tuomet jau ir gaudai.
- Meki Kano, - kiek tylėliau iškriokė grifė.
Akimirką rodėsi, jog nieko neįvyko - kerai nesuveikė, tačiau tą pačią sekundę visas dvejones nuvijo medaliono spalvos pasikeitimas. Į tamsiai mėlyną ėmė lietis bala žino iš kur atsiradusi balta. Tačiau tos dvi spalvos visiškai nesusimaišė, po savęs palikdamos švelniai žydrą. Ne, jodvi it plaukiojo viena kitoje, neprarasdamos savų atspalvių. O tas plaukiojimas grifiokė veikė it hipnozė - nustojo egzistuoti viskas, kas buvo už medaliono ribų - klasė, laikas, žmonės ir net ji pati. Beliko balta ir tamsiai mėlyna. Ir jeigu ne ta alebrikė katės kūnu bei drugelio sparnais, o tiksliau jeigu ne jos voveriška uodega, šmėstelėjusi mergiotei tiesiai prieš nosį, Elė tikriausiai taip ir būtų prasėdėjusi toliau. Kas čia dabar per šposai? Negi jau niekas negalėjo įspėti, jog ir medalionas gali trukdyti atlikti užduotį? Velnias, šitiek laiko sugaišau.
Antraštė: Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
Parašė: Jasmine Diana Amneta Birželio 26, 2018, 12:23:49 pm
 Laputė vikriai visur bėgiojo. Lyg koks šunelis uostinėjo žemę. Mergumynas, tačiau net pro ją prabėgus keliems gyvūnėliams ir jai prisidėjus prie jų, balta uodegėlė matėsi iš toli.
 Kiti mokiniai tuo metu mėgino užburti amuletus, tačiau grifiukės galvoje šėlo kitokia mintis. Daugybė liuoksinčių ar bėgančių padarėlių turbūt nė nemėgino sustoti, apibėgo apie porą suolų. Amneta tikrai būtų pametusi ilgaausę laputę, jei ne ta keista balta uodegėlė.
 Keli gyvūnėliai nubėgo toliau, o laputė, pasilikusi su kažkokiu vėžliuku, visu išmargintu įvairiausiais raštais (tačiau ne tokiais ryškiais, kaip nusižiūrėta laputė). Jie abu tupėjo ramiai, niekur nebėgo. Tik lyg kažką pajutę, atsitraukė per porą žingsnių. O tuo metu pasigirdo kažkieno ištartas burtažodis. Tai bijote amuletų, mielieji? Paklaususi mintyse šių padarėlių, pora žingsnių paėjo arčiau link jų. Keista, bet laputė ir vėžliukas ne taip jau ir bėgo, kaip ji tikėjosi. Tiesiog atsikėlę, lengvu žingsneliu (kažkaip per greitai, kaip vėžliui) ėjo link sienos. Pagausiu, ausis nurausiu! Mintyse suskambėjo tėčio, gaudančio Clau, kai buvo maža, balsas.
 Jasmine palengva artinosi, rankoje spausbama amuleto virvelę, o tada šoko. Šoko į laputės pusę, bandydama ją sugauti.
Antraštė: Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
Parašė: Mayra Wallflower Birželio 27, 2018, 09:00:06 am
Besirausdama savo atmintinėje, Mayra toliau stebėjo alebrikę, o ši tik ir siūbavosi ant sietyno ir, atrodė, šaipėsi iš mergaitės pastangų ją sugauti. Galiausiai, klastuolės galvoje gimė planas. Nukreipusi lazdelę į dvasią, mergaitė ištarė:
-Glacius.
Šalčio debesis užšaldė sietyną, bet alebrikė buvo gudri ir paskutinę akimirką šoktelėjo į šoną. Vadinasi, ji neatspari šiems kerams. Mayra nubėgo paskui dvasią. O ši visaip vinguriavo tarp mokinių ir stengėsi atsikratyti juodaplaukės, bet Mayra nepasidavė. Galiausiai, ji pasislėpė tarp suolų ir stebėjo, ką darys alebrikė. Dvasia apskrido ratą aplink klasę ir vėl nutūpė ant sietyno, kuris jau baigė atitirpti ir nuo kurio lašėjo šalti vandens lašeliai mokiniams ant galvų. Mayra prisėlino prie alebrikės ir nukreipusi į ją sušnabždėjo:
-Glacius.
Šalčio banga šiaip ne taip pasiekė margaspalvę dvasią ir ji užšalo. Patenkinta, Mayra atsistojusi ir nukreipusi lazdelę į amuletą tarė:
-Wingardium Leviosa.
Amuletas šiek tiek pakilo nuo rankos ir mergaitė atsargiai jį su lazdele nuvedė link alebrikės, kuri užšalusi tupėjo ant sietyno. Dailiai užkabinusi amuletą, Mayra manė, kad užduotį atliko, tad atsisėdo į suolą ir toliau stebėjo visą tą chaosą.
Antraštė: Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
Parašė: Markas Moore Birželio 27, 2018, 09:08:30 am
Kadangi amuletą mokytojas sakė užmesti, Markas paėmė jį ir metė į alebrikę. Amuletas atsitrenkęs į dvasią nukrito, o ši atsisuko ir pastebėjusi Marką ėmė blaškytis po klasę. Atsidusęs, klastuolis iškėlė lazdelę ir tarė:
-Accio amuletas.
Amuletas greitai nusileido berniuko delne, bet rudaplaukis dabar jau pametė savo dvasią. Įsimetęs pakabuką į kišenę, berniukas apėjo aplink klasę, visur besidairydamas savosios alebrikės ir kartais pastebėdamas su kitomis besigrumiančius mokinius. Ramiai bežingsniuodamas, Markas, tiesiogine to žodžio prasme, atsitrenkė į savo alebrikę. Abudu nustebę sekundėlę žiūrėjo vienas į kitą, bet smegenims (ar tokias turi alebrikės?) apdorojus informaciją, Markas pasileido bėgti iš paskos dvasiai, kuri, išsigandusi berniuko, stengėsi pasislėpti nuo jo.
Antraštė: Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
Parašė: Frankas Stigleris Birželio 29, 2018, 10:09:20 pm
Alebrikė žavingai pakėlė akis, sumurkė ir netikėtai stryktelėjo nuo žemės. Savo priekines letenas uždėjo Oberonui ant pečių. Profesorius kelis kartus švelniai perbraukė ranka per ilgą padaro nugarą. Pastaroji iškišo liežuvį ir lyžtelėjo nuo šerių šiurkštų vyro veidą. Profesoriui nusijuokus, gepardas sumurkė ir, nušokęs nuo jo, išskleidė sparnus ir nuskriejo tiesiai į portalą.
Pasitaisęs savo garbanas, vaikinas nusivalė gepardo liežuvio paliktus pėdsakus bei atsigręžė į savo mokinius, kurie intensyviai vykdė praktinę pamokos dalį. Viena mergaitė po klasę gaudė margaspalvę lapę, kita - katytę ir t.t. Žodžiu, visi mokiniai buvo užsiėmę. Profesoriui patiko matyti tokį vaizdelį. Gal užduotis nebuvo iš lengvųjų, tačiau išties buvo įdomi.
Vaikinas giliai įkvėpė ir jau ruošėsi iš arčiau apžvelgti mokinių pastangas, kai netikėtai išgirdo, kaip viena iš mokinių į jį kreipėsi. Atsigręžęs į ją, maloniai linktelėjo.
- Taip, panele? - atsakė į kreipinį. - Na... Tai priklauso nuo alebrikės charakterio būdo. Kai kurios iškart mauna į savo pasaulį, kai tuo tarpu kitos lieka tol, kol nusilpsta taip, kad vos įstengia grįžti atgal.
Atsakęs į mokinės klausimą, Oberonas nutipeno prie kitų mokinių.
Antraštė: Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
Parašė: Hope Džein Shilck Birželio 30, 2018, 11:04:39 pm
Blondinukė su smalsumu žvelgė į šias spalvotas būtybes. Hope buvo ryškių spalvų manijakė, todėl ji mielai būtų susidraugavusi su kokia viena iš jų ir paprašiusi likti. Taip, tai buvo naivu, todėl mergina susikoncentravo į užduotį.
Pirmiausiai, mergina nusitaikė į amuletą. Vis dėlto reikėjo jį paiimti. Tačiau nesivargino ir pasikvietė jį burtažodžiu.
- Accio, amuletą, - taip amuletas atskriejo tiesiai į merginos rankas. Sugavusi jį, blondinė kiek šyptelėjo ir kiek svajingu žvilgsniu pažvelgė į ryškiaspalvią būtybę.
- Taigi taigi, mieloji, - ji sukuždėjo ir išsitraukė veidrodį, kadangi žinojo, kadveidrodžiai galėjo sukurti perėją tarp kelių dimensijų. Todėl tikėjo, kad būtent toks būdas jai padės prisivilioti alebrikę.
Antraštė: Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
Parašė: Frankas Stigleris Liepos 02, 2018, 07:24:33 pm
Tereikėjo pažvelgti į laikrodį, kai Oberonas net išsižiojo. Iki pamokos galo buvo telikusios kelios sekundės. Jis apsidairė, garbanas mestelėjo šalin ir greitu žingsniu prisistatė prie savo darbo stalo. Atsikosėjo ir prakalbo:
- Mokiniai, iki pamokos galo liko, - vėl užmetė akį į laikrodį. - Trys, dvi... Na, nieko neliko. Pamoka baigta.
Pasakė ir šyptelėjo. Nors po patalpą ir lakstė kelios alebrikės, tačiau pamoka jau buvo pasibaigus.
Iš klasės išėjus paskutiniajam mokiniui, vaikinas išsitraukė savo burtų lazdelę ir kelis amuletus. Be amuletų būtybių jis niekaip neišvarys. Giliai įkvėpė ir pradėjo darbuotis.

Po gero pusvalandžio.

Nors veidu ir žliaugė sūrūs prakaito lašai, tačiau patalpoje tvarka buvo įvesta. Visos alebrikės sugautos ir sugrąžintos į savo pasaulį. Vaikinas tik garsiai atsiduso ir krestelėjo ant grindų.
- Na ir padūkę tie padarai. Vos neuždusau juos begaudydamas.