Hogvartsas.LT

Magijos pasaulis => Ateities būrimas => Pamokos => Pamokos => Temą pradėjo: Melisa Arin Sausio 09, 2018, 06:15:59 pm

Antraštė: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Melisa Arin Sausio 09, 2018, 06:15:59 pm
Šviesių, susivėlusių plaukų sruogos kiek pridengė veidą, paremtą abiem delnais. Ant pirmojo vidurinio stalo buvo trys kartoninės dėžės, prikrautos visokiausių sendaikčių krautuvėlėse randamų niekučių – nuo spalvotų sagų, akmenukų iki įvairiausių figūrėlių. Klasės, skendinčios popietės prieblandoje, durys buvo uždarytos, o virš jų buvo įtaisytas varpelis, pranešantis apie kiekvieno ateinančiojo pasirodymą.
Tačiau Melisa nežinojo, ar derėtų jai ko nors laukti. Ar išvis dar gali vesti pamokas, kai to vieno vakaro įvykiai, negana savo nutikimo, bet dar ir nepalieka aštuoniolikmetės galvos? O šiąnakt mergina apsvarstė ne vieną šiandienos pamokos baigtį. Niekas neateina. Atleidimo iš darbo raštelis. Mokiniai viską žino ir kikendami šnabždasi. Pasirodo ji. Pastarasis rodėsi pats blogiausias iš visų, todėl blondinė neramiai dirsčiojo tai į ant kaklo kabantį laikrodėlį, tai į tą melagį ant sienos, tai į duris. Dūžiai nesutapo, todėl atrdoė, jog sekundės skriete skrieja.
Laiko nerimauti greitai nebeliko. Melisa paplenkšnojo sau per abu skruostus ir pakasė paausius Punčkinui, nusprendusiam šią pamoką pasnausti ant nėriniuotos staltiesėlės, puošusios profesorės stalą. Kabinete buvo per dvi dešimtis minkštų fotelių, tačiau augintiniui tądien patogiausia pasirodė būtent ši vieta.
Suskambo pirmieji varpo dūžiai. Mergina kiekvieną ateinantįjį pasitikdavo nedrąsia šypsena bei linktelėjimu, o katinas pritariamiai purptelėdavo. Skambesys pasigirdo antrąkart, taip pranešdamas apie pamokos pradžią. Melisa apsidairiusi tris kartus giliai įkvėpė ir iškvėpė – buvo girdėjusi, kad tai padeda nusiraminti.
– Sveiki, - galiausiai prabilo pakilusi nuo krėslo. Dėl vis dar trumpos dienos ir debesuoto dangaus darėsi vis tamsiau, tad jaunoji profesorė burtų lazdelės mostu klasės priekyje įžiebė žibintą. - Šiandien negliaudysime jokių klausimų be atsakymų, bet kokia gi pamoka be menkučio klausimėlio, tiesa? Šis neįskaičiuojamas, - pridūrė šyptelėdama. - Ant pirmojo stalo – atleiskite tie, kurių mėgiamą vietą užėmiau – matote dėžes, pilnas įvairiusių sendaikčių, o kiekvienas ant savo suolo turite po dubenėlį, - jie buvo žalvariniai, apygiliai, išraižyti gėlių ir vijoklių ornamentais. - Kaip manote, ką šiandien veiksite?
Jaunoji profesorė priėjo prie minėtojo stalo ir paėmė pirmą pasitaikiusį daikčiuką. Likimas nulėmė, jog tai buvo iš juodai dažytų medinių karoliukų suverta gyvačiukė ryškiai žaliomis akimis. Stengdamasi kuo toliau nuvaikyti kilusias asociacijas, blondinė suvenyrą iškėlė aukščiau, kad visi galėtų matyti.
- Rodau kaip pavyzdį, jei spėlioti bus lengiau, - pratarė žiūrėdama į gyvatėlės akis.

((Nekartokite spėjimų.))
Antraštė: Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Alisa Faun Sausio 09, 2018, 07:29:13 pm
Alisa pramerkė savo akis. Apsidairė po kambarį, atrodo niekuo nepasikeitęs, bet buvo skirtumų. Visos kalėdinės puošmenos jau buvo nukabintos ir sukrautos į dėžes skirtas išsiųsti į namus. Ji dar pasivartė lovoje kelias minutėles su šiokia tokia liūdesio gaidele, o tada išsiritusi iš lovos apsivilko nebe kalėdinį megztinį, o įprastą uniformą. Pažvelgusi į veidrodį nusišypsojo sau ir pagriebusi nuo rašomojo stalo krūvą knygų sukišo į kuprinę. Greitai perbraukė šepečiu per savo banguotus kaip visada netvarkingus plaukus ir papurčiusi galvą išlėkė iš kambario.
Koridoriai dar buvo pustuščiai, kadangi kai kuriems vyko pamokos, bet kol mergina pasiekė ateities būrimo kabinetą nuskambėjo varpas ir jie greitai prisipildė. Ji nuspaudė kabineto durų rankeną, o tada jai virš galvos suskambo varpelis. Ji apžvelgė klasę ir atsisėdo į vieną iš vietų. Paskui ją pradėjo rinktis ir kiti mokiniai. Neilgai trukus nuskambėjo kito varpo - kviečiančio visus į pamoką dūžiai. Išklausiusi profesorės Alisa atidžiai pasižiūrėjo į demonstruojamą gyvačiukę.
- Galbūt mes šiandien mokysimės burti iš šių daiktų, - mostelėjo ranka į dėžutę su niekučiais, - tiksliau gal reikės įdėti pasirinktą daiktą į šį dubenėlį ir užburti kažkokiais kerais, kad parodytų ateitį.
Faun suprato, kad eilinį kartą nusišnekėjo, bet tai tebuvo spėjimas.
Antraštė: Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Elzė Merė Smitherson Sausio 09, 2018, 09:39:03 pm
-Pypt. Pypit. Pipt pipt. Krnhhhh!
-Aha, tylėk...
-Pyp, pyp, pyp
-Tylėk, neisiu į pamokas
-Pypipipi, pypi, tarantarantaaaa-la. Le
-Tylėk!
-Murrrrrr
-Vanilka, ne!
-Mau mau mau
-Pypipip!
-Mau!
-Meuuuu!
-Pyp taeraaaarrrraaa!
-Kodėl?! - po tokio ypatingo pokalbio su žadintuvu ir kate, teko atsikelti. Šerė buvo priversta eit į pamoką. Tad išvirtus iš lovos ji apsirengė uniformą ir nuskubėjo į pamoką. Aišku prieš tai išsivalė dantis, prisisėmė knygų šūvį ir labai aišku pavalgė. Iškart varpui nuskambinus ir mini varpeliui atėjus suskambėjus ji nusėdo į centrinį suolą. ką? Tikiuos vėl blogybių nepranašausime.... hm
-Galbūt... mes į šį dubenėlį pripilsim vandens, ir... - liežuvis jau visai susipainiojo, kaip ir mintys, - Kažkokiu būdu išbursim ateitį susijusią su tuo daiktu? Tarkim kažką padarom su saga ir regim kaip mes nesėkmingai ją įsiunam, arba tampam siuvėjais, - ji tokias nesąmones pradėjo klegėti, vien dėl to jog pamiršo ką turi sakyt.
Antraštė: Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Luna Gardner Sausio 10, 2018, 08:52:26 pm
Luna patogiai miegojo savo lovoje, kai išgirdo, kaip pirmosios varnanagės atsikelia ir pradeda ruoštis. Neatmerkdama akių ji klausėsi ką jos kalbėjo, tačiau mažai te girdėjo. Miegas dar nebuvo išgaravęs,o joms išėjus iš kambario, mėlynakė ir vėl užsnūdo. Dar penkias minutes...Praėjus dešimčiai minučių Luna sunkiai atmerkė akis. Kambaryje vis dar buvo kelios mergaitės, tačiau jos jau ruošėsi, o ji vis dar gulėjo lovoje. Gal verčiau neiti į pamokas, o geriau pamiegoti? Jei ne Kingas, turbūt rudaplaukė taip ir būtų padariusi, tačiau šis lėtai priėjo prie savo šeimininkės ir pradėjo laižyti jai skruostą. Tyliai nusijuokusi mėlynakė paglostė Meino meškėną ir išlipo iš minkštos savo lovos. Atsidariusi savo spintą išsitraukė juodus džinsus ir baltą palaidinę su juodu užrašu. Persirengusi drabužiais ir užsidėjusi Varno nago uniformą, susipynė ilgus rudus plaukus į storą kasą. Pasiėmusi reikalingas knygas išėjo iš bendrojo kambario ir pasuko koridoriumi link Ateities būrimo kabineto. Priėjusi kabinetą nulenkė durų rankeną ir atidarė duris. Apsidairusi aplink klasę atsisėdo gale ant minkšto fotelio ir laukė pamokos pradžios. Prasidėjus pamokai Luna klausėsi mokytojos,o jai uždavus klausimą pabandė spėti.
-Galbūt padegsim juos ir bursim ateitį iš ugnies? Žinau, kad tai pavojinga, bet esu mačiusi, kaip tai daro.-Užbaigė savo spėjimą ir klausėsi kitų mokinių atsakymų. Mėlynakė abejojo savo atsakymu, bet pabandyti juk visada verta, tiesa? 
Antraštė: Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Daniela Kravitz Sausio 11, 2018, 08:37:15 pm
Daniela pėdino į ateities būrimą. Ateities būrimas. Ach. Kam man to reikia? Kadangi naujoji profesorė buvo visiškai nauja, Klastuolė net neįsivaizdavo, kokia ji bus. Svarbiausia - kad būtų faina ir draugiška, atvira ir šilta. Juk visada nemėgstamą dalyką atsveria nuostabus mokytojas.
Kabinete nebuvo daug mokinių, kita vertus, Danė atėjo tikrai anksti. Vos prasidėjus pamokai suprato, kad nė nenuraukia apie būsimą temą ir apskritai visą ateities būrimą semestrą, tačiau teoriją pirmąjam klausimui atsakyti turėjo. Kitų atsakymai jai pasirodė ne itin teisingi. Ir prakalbo ta, kuri su ateities būrimu turi tiek pat sasąjų, kiek žiobaras su Hogvartsu... Tu nei taško negausi, greičiausiai minus vieną.}
- Manau, - sulaukusi savo eilės prašneko mergina, nors ne itin noriai - greičiau manieringai, - kad tai kažkokiems konkrečiams žmonėms, giminėms priklausiusios relikvijos. Galbūt su tam tikrais burtais išbursime jų ateitį? Juk šioje dėžėje yra daug nudėvėtų sendaikčių. Kai kurie gan neįprasti, bet tai tik dar labiau patvirtina mano spėjimą - šie daiktai kažkam daug reiškė, buvo ypatingi. Gal netgi burtininkų šeimų skiriamasis ženklas... - pajutusi, kad jau krypsta į lankas, Kravitz lėtai užbaigė kalbą ir eveik nesiklausė, ką kalba kiti - gal ir bjauru, tačiau Daniela nematė reikalo.
Antraštė: Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Klarė Konė Karter Sausio 12, 2018, 02:55:46 am
Išlipti iš lovos žymiai sunkiau, kai patalpoje vėsu. Nutarė Klarė, kelis kartus iškišusi kulkšnį iš po antklodės, užstojančios nuo žiemos vėsos. Niekam nematant įsitraukė uniformą po apklotu. Kitaip aš šiandien iš po kaldros tikrai neišsikeberiosiu.
Užsislėpusi megztinio apykakle kelis kartus vos nepargriovė jaunesnių klasių moksleivių, kurie, nors jau spėjo priprasti prie painių mokyklos koridorių, kartais beatodairiškai bėgo į pamokas.
Nebyliai pasisveikinusi su profesore tiesiogine prasme sudribo į vietą arti lango. Jei neužmigs, galės bent pro langą paspoksoti.
Būtų spėjusi ir dar neprasidėjus pamokai, tačiau varpo dūžiai šioje pilyje prikeltų net lavoną. Gal dėl to Hogvartse tebuvo tiek daug šmėklų.
- Daiktai seni. O naudotis magija neapvalytais daiktais yra netikslu, kartais net pavojinga. Dažniausiai Hogvartse gauname jau paruoštus arba naujus daiktus. O štai realiame pasaulyje retai sutiksi tokių. Manau, jog šiandien mokysimės apvalyti jau panaudotus daiktus taip, kad jie nekeltų grėsmės ir rodytų kuo tikslesni rezultatą, neveikiamą prieš tai buvusio savininko energijos.
Penktakursė matė mamą panašiai elgiantis prieš kelis metus, todėl buvo beveik įsitikinusi, kad yra teisi.
Antraštė: Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Elride Endlercat Sausio 14, 2018, 10:00:30 pm
Elridė ramiai įtipeno į klasę, šyptelėjo mokytojai ir atsisėdo į galinį suolą. Mergaitė neturėjo visiškai noro mokytis. Ji norėjo drybsoti lovoje ir daugiau nieko neveikti, arba išeiti kažkur pavaikščioti po gamtą. Pamoka po pamokos, o aš toliau kalbu su savimi... Kvaila. Iš tikrųjų, viena iš priežasčių dėl nenorėjimo mokytis buvo tai, kad jai pamokos atrodė nebeįdomi kasdienybė. Ji norėjo kažkokių nuotykių su gražia pabaiga. Elridė atkreipė dėmesį į dubenėlį ant suolo. Hm... Paėmusi mergaitė atidžiau apžiūrėjo dubenėlį, bet patraukusi pečiais padėjo jį ant suolo. Nusižiovavusi dėl nežinia kokios priežasties mergaitė patogiau įsitaisė kėdėje ir susidėjusi rankas laukė, kol prasidės pamoka. Mokytojai pasakius užduotį mergaitė nesumąstė jokio spėjimo, o kai tik norėjo kilstelti ranką pasakė kita mokinė. Atsidususi ji pakėlė ranką ir nejučia sudrebėjo.
-Galbūt bus tobulinamas ateities būrimo gebėjimas. Na, kiekvienas sendaiktis turi savo dubenėlį su kuriuo kažkada buvo sujungtas ir reikės atspėti, na, tiksliau, pamatyti kuris sendaiktis tavo dubenėliui priklauso.
Antraštė: Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Melisa Arin Sausio 17, 2018, 11:35:29 pm
((P o p i e t ė, mielosios miegalės : ) ))

Klausydamasi atsakymų, jaunoji profesorė šypsojosi ir lėtai linksėjo galva. Pritariamai nekalbėjo, norėjo, kad visi turėtų lygias spėliojimo teises bei remtųsi ne užuominomis, o sava galva. O vis dėlto kokią daugybę tų ateities būrimo gali prigalvoti vien naujoji karta (ar pati amžiumi daug nuo jos skyrėsi?)! Tačiau nei vieno visai taiklaus spėjimo ir neišgirdo. Juodąją gyvatėlę atsargiai paguldė į vieną iš dėžių ir švelniai perbraukė smiliumi. Ak, kaip pasisekė, kad žmogiškoji daikčiuko versija šiai popietei rado įdomesnių užsiėmimų! Įdomu, kokių? Tačiau mažytė, į kampą užspeista blondinės dalis vis dar vylėsi bent akies krašteliu kada nors ją išvysti.
– Panelė Faun šiandien arčiausiai tiesos, – galiausiai prabilo Melisa nedidelei atsakymų lavinai nutilus. – Šauni mintis, panele Karter, tačiau šiandien mokysimės ne to – visi šie daiktai jau kruopščiai paruošti sėkmingam – bent taip tikiuosi – būrimui. Norėčiau, kad nesipešdami ir nesistumdydami išsirinktumėte po vieną daikčiuką. Pagal išvaizdą, mėgstamą spalvą, galbūt nuo jo sklindančią šilumą?  Tiesa, dar paminėsiu, jog paties sendaikčio išvaizda neturės įtakos tam, ar matysite su juo susijusią viziją. Kuo daiktas jums artimesnis, tuo tikslesnis ir būtent jums skirtas regėjimas bus. Na, jei išsirinkti ar prieiti bus per sudėtinga, likimas padės nuspręsti, – šyptelėjo. – O tada prasidės rimtesnis darbas; norėčiau, kad išsisklaidytumėte po klasę ir nestovėtumėte pernelyg arti vienas kito, mat praktinė dalis gali būti truputėlį pavojinga. Tikiu, kad esate geri vaikai ir nesusižalosite. – O gal geriau buvo užduotį atlikti lauke? Na, Melisai teliko viltis, kad šiandien niekas kabineto nesusprogdins. – Išsirinktąjį daiktą įdėkite į dubenėlį, šį pasidėkite per metrą nuo savęs ant grindų. Burtų lazdele nusitaikykite į sendaiktį ir tvirtai ištarkite pomparus – tik nepersistenkite, prašau, nebent jus, kaip ir mane, taip pat labai žavi mintis apie klasę be lubų. Iš dubenėlio turėtų išlėkti fejerverkas – jo spalva bei jums pasirodžiusi forma bus aprašytos vadovėlyje, taigi tereikės prie dviejų pridėti du ir sužinoti, koks ryškiausias jūsų šįmet laukiantis įvykis.
Pagaliau galėjo atsikvėpti. Melisa palaukė, kol mokiniai paliks vietas, mostelėjo burtų lazdele, ir foteliai bei stalai, išskyrus profesorei priklausantį bei tą su dėžėmis, tvarkingai prisišlijo prie sienų. Mokinių daiktai nenukentėjo, netgi priešingai – klasė atrodė erdvesnė, tvarkingesnė.
Pati profesorė atsitraukė į savo vietą ir klestelėjo ant tamsiai mėlyno fotelio. Pakasė Punčkinui ausį tikėdamasi, kad augintinis šiandien nepatirs per didelio šoko.
– Lai jūsų ateitis būna sėkminga, – dar tarstelėjo. Kol kas neturėjo noro burtis savosios, nors pastarosios pamokos nutikimas tyliai kuždėjo, jog ir pačiai žinoti ateitį būtų neprošal.

Daikto išsirinkimui, kerų panaudojimui ir reikšmės susiradimui reikėtų bent 3 įrašų. Užmeskite akį į kitų pranešimus: pavyzdžiui (nenaudokite), jei anksčiau rašiusiam žmogui raudonas slibinas reiškė meilę, jis jums neturėtų reikšti mirties ir t.t.
Antraštė: Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Auksė Marlena Hale Sausio 17, 2018, 11:58:00 pm
Auksė įdėmiai klausė profesorės, o ypač praktinės užduoties. Ji dažnai sugebėdavo suniokoti viską aplink, tad dabar užduotis buvo ne tik padaryti tai, ko prašo profesorė, bet ir susitvarkyti su savo vidumi, kad nei iš šio, nei iš to, nepratrūktų.  Mažiausiai troško, jog jos sunkiai suvaldomas charakteris sunaikintų ant veido ir pačios asmenybės vidaus uždėtas kaukes.
Marietta tingiai pakilo iš fotelio. Net ir savo slepiamos asmenybės viduje Hale tingėjo užsiimti kažkuo panašiu. Neįprastas būrimo stilius. Man patinka. Be kelių garsių žingsnių, kurie turėjo atkreipti dėmesį, mergiūkštė galėjo priversti pažvelgti į savo pusę ir dėl savo išvaizdos - šiandien visiškai nesistengė suvaldyti net ir trumpų plaukų. Išsirinkti daiktą - ties šia darbo dalimi Auksė pasimetė bei sustingo vietoje. Ji vis dar laikė nuo suolo paimtą dubenį, tačiau ties sendaikčiais viskas ėmė ir užstrigo. Visi seni daiktai Mariettai asocijavosi su kažkuo baisiu, tad teko perlipti ir šią keistą, bet visgi baimę. Galop, Hale prisivertė ištiesti laisvąją ranką link dėžės, pilnos daiktų. Mergiūkštė strigo ir toliau, tad bandė sutelkti susikaupimą bei dėmesį į užduotį. Nagi. Nagi. MARE, GALŲ GALE!
Nurijusi karčias, susikaupusias seiles, Auksė nuleido ranką į dėžę bei užčiuopė daiktelį. Ištraukiusi iškart pasitraukė nuo suolo, kad netrukdytų kam kitam. Kam kitam, kas neturėjo tokios keistos, iš niekur išnyrančios baimės. Mergiūkštė nužingsniavo iki nuošalesnės vietos ir į dubenėlį įdėjo šį mažą sendaiktį ir tik tuomet įsižiūrėjo koks tai daiktas. Ji žvelgė į nedidelę, porceliano baltumo, kačiuko figurėlę, apsitrynusiais, pablukusiais dažais.
Antraštė: Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Lavena Marlow Sausio 19, 2018, 06:44:40 pm
It apsigobusi nematomuoju apsiaustu, raudonplaukė mažylė bene pusę pamokos nepastebėta prasėdėjo ne itin patogiame suole, net neketindama pasireikšti teorijos dalyje. Pirmakursės netraukė nei stebuklingi viralai, nei ateities būrimai, tačiau mergiotės smalsumui ribų nebuvo, kuris, savo ruožtu, ir atvedė Manuelą į naująją pamoką.
Stengdamasi įsidėmėti kiekvieną jaunutės profesorės bei drąsiai pasireiškiančių kolegų žodį, italiūkštė susikoncentravusi klapsėjo smaragdines akutes gobiančiomis ilgomis blakstienomis ir stebeilijosi į rodomus įrankius. Dėstytojai paskelbus praktiką, Paprika atsiduso iš palengvėjimo, jog šį kartą pavyko išvengti, jos širdžiai nemielo, darbo grupėse ar porose. Pasitaisiusi kiek senamadišką, tamsaus aksomo suknytę, išsiuvinėtą gėlių raštais ir padabintą nerinukais, grifiukė pakilo iš vietos ir neskubėdama nulingavo prie pirmųjų suolų, apkrautų didžiulėmis dėžėmis, pilnomis įvairiaformių sendaikčių. Kiek suraukusi tankius, tamsius antakius, Fiore panardino ranką į vieną iš jų ir leisdama aštriagaliams daiktams raižyti švelnutį josios riešą, kiek ilgiau pasikuitė. Pagaliau užčiuopusi nediduką, pliušinį gyvį, Alesia ištraukė ranką ir žvilgtelėjo į savo laimikį - apiplyšusį, vienaausį triušiuką. Menkai šyptelėjusi, Paprika apsisuko ant kulno ir nukaukšėjo tolėliau nuo stalo.
Antraštė: Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Auksė Marlena Hale Sausio 19, 2018, 09:37:37 pm
Bethany jautėsi kiek išblaškyta. Būtų galima lengvai pašalinti tą blaškančią kliūtį, bet, deja, ji net nežinojo kas ją taip blaškė. Mergaičiukė visiškai praklausė teorinę dalį, visą pamokos pradžią.
Atrodė, jog ši varniukė pabudo tik pradėjus aiškinti praktiką. Vis dar apdujusi, tačiau jau šiek tiek labiau besiorentuojanti aplinkoje, mergaičiukė pakilo iš savo vietos ir lėtai žingsniavo link sendaikčių, sukrautų dėžėse. Galbūt net keliose, bet Bethany neatkreipė į tai dėmesio.
Žvilgsnis išliko toks pat ramus, tačiau akyse buvo galima įžvelgti smalsumą, kurį, visiškai nežinodama kodėl, pati slėpė po ramybės šydu. Radusi patinkantį daikčiuką, pirštukais sugriebė jį bei ištraukė iš dėžės. Tai buvo bedidelis, plastikinis šuniukas. Turbūt šis sendaiktis turėjo būti gyvūno žaisliukas, tačiau dabar toks nebebuvo. Bethany su gelsvos spalvos žaisliuku pasitraukė į šalį, spėdama pagriebti tą nedidelį dubenėlį.
Antraštė: Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Auksė Marlena Hale Sausio 20, 2018, 12:33:00 am
Auksė žiūrėjo į tą menką, beveik nusitrynusiu snukučiu, kačiuką, iš tiesų buvusį skulptūra. Dubenėlis buvo sugniaužtas ir stipriai laikomas jos rankose.
Apsidairiusi, kad tikrai niekam netrukdytų ar nieko nesužeistų (Marietta labai nemėgo kaltės jausmo), padėjo dubenį su porcelianiniu katinuku ant žemės. Tuomet žengė žingsnį atgal. Ir dar pusę žingsnio. Hale nebuvo tikra, kad nutolo per vieną metrą, tačiau atstumas šioks toks buvo. Bei netgi matėsi. Galop pasiryžusi pamatyti fejerverką, mergiūkštė ištraukė iš kišenės lazdelę ir nukreipė link sendaikčio, kuris visiškai nenutuokdamas ramiai gulėjo dubenėlyje. Bent jau taip pasirodė Auksei, kurios smalsumas jau beveik tryško per visus kraštus.
- Pomparus.
Marietta kuo ramiausiai ištarė burtažodį. Jei ne profesorės įspėjimai, jau būtų šį žodį ir tuo pačiu, burtažodį, surėkusi bei palikusi visą kabinetą be langų. Na galbūt ir be lubų.
Kažkas ėmė pokšėti dubenyje. Tikras smalsuolis būtų pasilenkęs pažiūrėti, tačiau Hale susilaikė ir atsitraukė dar per pusę žingsniuko, belaikydama vienoje iš nuleistų rankų lazdelę. Į orą, beveik siekdamas lubas išlėkė oranžinis, it apelsinas, povas. Matėsi visi jo plunksnų linkiai, išdidi uodega, bet jis visas buvo ryškiai oranžinės spalvos. Hale gėrėjosi savu fejerverku, tačiau jo laikas buvo ribotas, ir šis oranžinis povas, netrukus pavirto tik nedideliu dūmų srauteliu. Ir tai, tas pilkšvų dūmų skliautelis išsisklaidė mergiūkštei net nežengus nei vieno žingsnio pirmyn.
Antraštė: Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Alisa Faun Sausio 20, 2018, 10:37:51 am
Alisa nusišypsojo išgirdusi, kad jos atsakymas buvo arčiausiai tiesos. Išklausiusi visus praktikos nurodymus mergina atsistojo, o tada kai suolai tvarkingai jau stovėjo klasės gale priėjo prie vienos iš dėžučių su sendaikčiais. Pažvelgė į dėžutes. Beveik visi daikčiukai jai atrodė mieli ir buvo labai sunku išsirinkti vieną. Jai visi kažkuo siejosi su vaikyste, su mama...
Mintis apie mamą iš karto apniaukė švilpės veidą. Vos spėjus iš akies išsiristi vienai ašarėlei ją nutrynė ir apsimetė, kad nieko neįvyko. Jos mama turėjo visą kolekciją tokių menkniekiukų, bet jai jie atrodė svarbūs ir niekados nė vieno iš jų neišmetė, o prieš mirtį atidavė Faun seserims, kad juos saugotų. Tie sendaikčiai vis dar yra kažkur pas šešiolikmetę namuose, bet ji tik dabar suvokė kokie jie yra brangūs jai ir jos šeimai.
Nuvijusi melancholiškas mintis ir susikaupusi ji išsirinko vieną siuvenyrą kuris jai labiausiai buvo prie širdies. Tai buvo kažkokia senoviška iš medžio išskaptuota rožytė. Ji pagriebė ją ir suspaudusi delne nusekė prie vietos kur buvo pasidėjusi savo dubenėlį. Į dubenėlį mergina švelniai įdėjo rožytę.
Antraštė: Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Auksė Marlena Hale Sausio 20, 2018, 03:18:38 pm
Auksė atsargiai žengė pirmyn. Ta pati apsitrynusi katinuko statulėlė gulėjo dubenėlyje, it burtažodis nebuvo ištartas, ir lyg pačio iššovusio oranžinio povo net nebuvo išmąsčiusi jos galva. Akimirką Mariettai pasirodė, kad vaizdas ėmė lietis. Ji nežymiai papurtė galvą į šonus užmerkusi akis. Galbūt užsižiopsojo į porcelianinį katuką, o gal jai tik šiai pasirodė. Hale atsargiai pritūpė. Mergiūkštės rankos, vis dar kažko tikėdamosios, lėtai siekė dubenėlio, nors ir greitai jį pasiekė bei pajautė delnus ant jo šonų. Auksė atsistojo. Jos rankos laikė dubenį su sendaikčiu. Pirmiau ji troško ,,sutvarkyti" savo darbelį, tad greitu žingsneliu pasileidusi, nunešė sendaiktį atgal į vietą, o dubenį padėjo (tikėjosi, kad būtent ant to, prie kurio sėdėjo), ant stalo. Nusprendusi, kad jau laikas eiti susirasti knygą ir išsiaiškinti šio fejerverko prasmę, nukulniavo tolėliau. Pasirėmusi į sieną, Marietta ėmė tūpti bei netrukus sėdėjo ant žemės. Jai tai visiškai netrukdė, nebuvo kieta ar dar kokio priekabaus dalyko. Knygą pasidėjo sau ant kelių ir pasiruošė ilgai, o galbūt visiškai trumpai vartyti vadovėlį. Oranžinis povas. Oranžinis povas. Hale vartė ir vartė. Pirmiau lėtai ir įdėmiai žvelgė į kiekvieną puslapį, paskui greitai pervarė likusią, labai nedidelė dalį knygos lapų. Tačiau nerado visiškai nieko. Gal tai klaida? Galbūt aš kažką ne taip padariau burto metu? Jos pasimetimo pilnos akys žvelgė į vadovėlio viršelį. Kaip sakoma, trečias kartas nemeluoja, MARE! Ir Marietta trečią kartą ėmė versti knygą. Žvilgsnis greitai bėgo per raides, kol galų gale, beveik viduryje knygos rado tai, ko ieškojo.
Citata
Būrimas iš sendaikčio.
Reikšmės.
Oranžinis povas :
Šįmet, didžiausias laukiantis įvykis bus kažkas netikėto, kas suteiks didelį džiaugsmo, laimės bei sėkmės antplūdį. Didžiausia tikimybė, jog tai bus su mokslu susijęs įvykis, tačiau tai gali būti ir naujo gyvūnėlio gavimas.
Hale užvertė knygą. Atrodė, kad ji tikėjosi kažko daugiau, tačiau įdėmiau pagalvojusi, mergiūkštė netgi ėmė džiaugtis. Kas gi nenorėtų sėkmės moksle, arba, gyvūnėlio? Užduotis baigta. Mhm... Negi Rudis turės draugijos?
Nors, gal ir būtų ne pro šalį...
Auksė pakilo nuo žemės. Ji visą laiką buvo atsirėmusi į sieną, tad šiek tiek maudė nugarą. Mariettai labiau patiko ne būsima jos ateitis, bet tas ne itin didelis, bet ir ne mažas fejerverkas. Tokį pat povą, ir dar oranžinį, ji norėtų parodyti tėvams, tačiau, Hale jau buvo pripažinusi, kad jų niekaip nesugebėtų nustebinti.
Antraštė: Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Lavena Marlow Sausio 20, 2018, 05:32:21 pm
Prisiminusi, jog nepasiėmė to dailiais ornamentais išraižyto dubenėlio, mergytė tvirtai suspaudusi pliušinį žaisliuką rankoje, neskubėdama ir visiškai nesijaudindama, jog keletas bendramokslių jau baigė užduotį, antrąkart nupėdino prie pirmųjų suolų. Laimei, anksčiau lūkuriavusi eilė buvo apmažėjusi ir raudonplaukė galėjo nesunkiai prasibrauti pro ją. Pagaliau turėdama visas reikiamas priemones ir grįžusi į savo pirminę darbo vietą, jaunoji italė atsargiai pastatė žalvarinį apygilį indelį ant žemės ir į jį įdėjusi nutriušusį triušiuką, žengė porą nedidukų žingsnių atgal. Alesia kiek prisimerkė ir kairiosios rankos pirštais stipriai suspaudusi lazdelę, nusitaikė į žaisliuką.
- Pomparus! - pamiršusi profesorės perspėjimą, šuktelėjo smaragdinių akių savininkė ir susipratusi, baimingai užsidengė burną. Netrukus ryškus jūros mėlio žybsnis šovė į neaukštas klasės lubas ir netikėtai atsimušęs rikošetu, pliumptelėjo į dubenį su pliušiniu sendaikčiu. Tamsiai melsvi dūmai pasklido po visą bliuduką ir pakilę viršun, susiformavo į grakštų, mažytį kolibrį, kuris, savo ruožtu, vangiai suplasnojo sparneliais ir akimirksniu išsisklaidė it rūkas.
Antraštė: Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Auksė Marlena Hale Sausio 21, 2018, 03:04:52 pm
Bethany padėjo ant žemės indą su viduje buvusiu sendaikčiu. Išvis, ji niekaip negalėjo neįsivaizduoti kylančio fejerverko iš šio dubenėlio. Galbūt dėl to keisto, pačios išsirinkto daikto. Bet, reikėjo išbandyti visas įmanomas galimybes.
Žingsniukas atgal. Dar vienas. Ir trečias. Bethany stovėjo nutolusi nuo padėto dubenėlio maždaug per metrą, bet vis tiek negalėjo nusakyti ar tai buvo metro dydžio atstumas, ar pusmetrio. Mergaičiukės rankoje buvusi lazdelė vis slysčiojo žemyn - varniukė neaišku kodėl, tačiau nerimavo. Galbūt dėl to, kad galėjo kažką pridirbti, susižeisti ar sugadinti. Bet Bethany neturėjo galimybės visą likusią pamokos dalį taip stoviniuoti su lazdele rankoje, kurią buvo nukreipusi į dubenėlį.
- Pomparus!
Mergaičiukė tylomis sušnabždėjo burtažodį, tačiau balsui perbėgant per žodžio raides, šis pamažu kilo aukštyn. Atrodė, kad nieko nebus, niekas neįvyks. Varniukė jau buvo benusivilianti savimi, kai staigiai aukštyn šovė ryškiai melsvas šviesos pliūpsnis. Jį lydėjo balsvaus atspalvio dūmai. Melsvas žybsnis ėmė nykti, o Bethany sutriko dar labiau. Netrukus tarp balsvų dūmų, aukštyn, ėmė kilti šviesiai melsvas drugelis. Kildamas, jis, atsargiai plasnojo sparneliais, tačiau beveik pasiekęs lubas, drugelis sprogo, pavirsdamas tais pačiais balsvais dūmais.
Antraštė: Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Elride Endlercat Sausio 21, 2018, 08:26:48 pm
Elridė išklausė pamokos užduoties ir nusipurtė. Burti ji nei mokėjo, nei mėgo. Kodėl... Aš juk čia viską susprogdinsiu... Išsigandusi mergaitė nė nebenorėjo eiti pasiimti sendaikčio. Nenooriuuuu... Susprogdinsiu viską! Besispyriodama mintyse Elridė vis dar nepajudėjo iš vietos, kai vaikai jau rinkosi sendaikčius.  Suniurusi ir su baime, rodos, dėl menko dalykėlio grifiukė prisiartino prie dėžių. Sustojusi ji spoksojo į dėžes ir nežinojo, ką rinktis. Kas man gali patikti? Visi daikčiukai jai atrodė nuobodus ir visiškai nepatrauklus. Spoksodama Elridė pagalvojo apie močiutė, kas jai patiktu. Šiek tiek pasiknaisiojus mergaitė išsitraukė seną, molinį angeliuką. Ooo... Nesitikėjau tavęs čia, na, gaila bus sprogdinti. Apsidairiusi aplink klasę Elridė ėmė ieškoti kuo atokesnės vietos nuo visų. Susprogdinti kažko netoliese ji tikrai nenorėjo, o dėl savęs per daug nesirūpino. Būsiu pasiruošus, o aplinkiniai... Ehe... Pagaliau susiradusi laisvą plotelį mergaitė pasidėjo dubenėlį ir į jį jai taip ėmusi patikti angeliuką.
Antraštė: Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Klarė Konė Karter Sausio 21, 2018, 09:36:46 pm
Klarė mėgo tikėti likimu. Gal kitiems toks dalykas galėjo atrodyti juokingas. Tačiau likimą pasitikti reikėjo nemažai drąsos. O grifų gūžtos mokiniai ja garsėjo. Kartais net ir kiek perspausta. Priėjusi prie artimiausios dėžės užsimerkė. Jei tai jau ateities būrimas kodėl nepasitikus savo likimo aklai, pernelyg negalvojant.
Liauni, vos ne permatomi pirštai prilietė kažką šalto ir slidaus. Iš dėžės ištraukė kumščio dydžio senovinį veidrodėlį auksaspalviais kraštais. Nieko sau.. . Veidrodžiai dažnai buvo itin galinga priemonė, ir naudojama gana patyrusių meistrų. Juos išvalyti nuo pašalinės energetikos buvo labai sunku. Žaliaakė buvo apie tai skaičiusi. Niekam nebūtų prisipažinusi, tačiau net pati bandė atlikti ritualą su tekančiu vandeniu. Bet veidrodį, rastą palėpėje, vis tiek galiausiai išmetė.
Dėžes apspito nekantraujantys kiti mokiniai, todėl ilgaplaukei teko atsargiai atsitraukti, nenorint kliudyti alkūnėmis kokio žemesnio kurso mokinio. Tuo metu profesorė jau buvo patraukusi suolus į šalis, sukurdama didelę, vientisą erdvę tinkamą burti. Susekusi, kur atsidūrė Klarės suolas, prigriebė dubenėlį ir atsitraukė į kabineto užkaborį, nenorėdama pakenkti kitiems, jei veidrodėlis pasirodytų ne toks ir nekaltas.
Antraštė: Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Auksė Marlena Hale Sausio 21, 2018, 09:43:19 pm
Prasisklaidžius dūmams, Bethany palinko pirmyn bei rankomis pasiekė ant žemės buvusį dubenėlį su sendaikčiu. Jos žingsniai menkai aidėjo jai einant per kabinetą. Varniukė padėjo atgal į dėžę tą nedidelį, seną, žaisliuką, o tą ornamentuotą dubenėlį padėjo ant tolėliau buvusio suolo.
Bethany pasiėmė knygą ir stovėdama šalia suolų, puolė vartyti knygą. Nieko. Knyga iš mergaičiukės rankų išslydo bei nukrito žemėn. Ji vėl per savo skubėjimą susierzino. Mergaičiukė net nebežinojo kaip sau padėti ir nuvyti visą susierzinimą, nerimą bei kitas, trukdančias atlikti užduotį, emocijas. Tačiau, jos visiškai nenorėjo trauktis. ,,Ramiai. Sugebėjai iššauti fejerverką iš sendaikčio. Negi negali ramiai perversti knygos? Nagi, Bete! Tu gali, tikrai gali", - šitaip varniukė galvoje bandė padrąsinti save. Jos akelės pačios nukrypo iki knygos, ramiai gulėjusios prie kojų. Giliai iškvėpusi jos kūne susikaupusį nebereikalingą orą, Bethany pakėlė knygą bei ėmė lėtai versti puslapį po puslapio.
Citata
Fejerverkų reikšmės :
Melsvas drugelis : ryškiausias būsimas įvykis bus tapimas populiariu. Tai gali praversti, tačiau taip pat ir tapti pražūtimi. Gerai tuo pasinaudojus,
sėkmė bus tikėtina visais įmanomais būdais.
Bethany užvertė knygą bei atsiduso. Ji nemėgo populiarumo, tačiau, galbūt jis galėtų jai praversti. Ši varniukė taip ir liko stovėti su knyga rankoje, o tuo pačiu ir mąstė.
Antraštė: Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Bastiano Zuccarelli Sausio 21, 2018, 10:29:30 pm
   Mažumėlę sumišęs pirmakursis hogvartsietis sėdėjo minkštame krėsle beveik pačiame klasės priekyje. Su raudonu kaklaraiščiu, išduodančiu jo priklausomybę Grifų Gūžtai. Klausėsi profesorės, pratylėjo visą teorinę dalį, kadangi atsakymų į klausimus neturėjo. Išgirdęs skelbiamą praktinę užduotį, nedrąsiai atsistojo tada, kai atsistojo bemaž visi - nenorėjo būti nei pirmas, nei paskutinis. Nesijautė savas nei tarp grifų, nei kitur - ech, tas grynas mėlynas ir žalias kraujas, nulėmęs, kad esamame koledže Marcus'as neturėjo jokių draugų ar pažįstamų.
   Kyštelėjo į dėžę ranką, pamakalavo nežiūrėdamas, ką ištrauks. Atsitiktinumas turbūt lemtų pačią tiksliausią ateities reikšmę. O gal ir ne? Gal tiksliausią reikšmę duoda tai, ko link labiausiai veržiasi širdis? Bet Marcus'as pasitikėjo likimo. Sučiupo kažką keistai glotnaus, išsitraukė daiktą ir nedrąsiai pažvelgė į jį - kas bus, tas bus. Nustebo, išvydęs keistą miniatiūrinį kovinį spragilą - trumpas medinis kotelis ir per grandinę su juo sujungtas kiek mažesnis geležinis ar kito metalo burbulas su spygliais. Nedrąsiose akyse suspindėjo susižavėjimas - tokie dalykėliai berniukui visuomet atrodė įdomūs. Sarcasmisonas nebegaišdamas laiko nupėdino į savo vietą.
Antraštė: Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Elzė Merė Smitherson Sausio 22, 2018, 10:31:13 am
ech... neatspėjau... o kas ten taip blizga toje dežėje? gavus įsakymą/leidimą/nurodymą pasiimti senieną, ji nupėdino ten. Pasirodo tas blizgutis tebuvo sena, nebegrojanti metalinė fleita, nuo kurios atsispindėjo įdomu kaip(?), prieblandoje prasmukęs saulės spindulėlis, bet kiti daiktai jau buvo apgraibstyti, o šarkai viskas tinka kas blizga, taigi tinka. Dar kartą atrijus ir suvirškinus nutodymus ji prasmuko iki suolo ir mestelėjo žvilgsnį į vijokliais apipintą dubenėlį, kuris jai visai nepatiko. Stengdamasi nekreipti dėmėsio į dubenėlio išvaizdą ji dirstelėjo į mokytojos katiną, kuris rodos džiaugėsi drybsojimu. ech... kada gi mums atostogos? kai dubenyje jau tupėjo išrinktoji fleita, ji buvo garbingai nukelta ir pastatyta lygiai, lygiai metru nuo jos. nu pavaryk. gilus iškvepimas, įkvepimas ir netyčia per staigus judesys
-Pomparus. - pati pasibaisėjusi nuo savo per stipraus mosto, sustingusi stebėjo fejeverką.
Antraštė: Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Sebastianas Azrielis Herondeilas Sausio 22, 2018, 04:05:20 pm
Ar Sebastianas lankydavo pamokas? Ne. Juk jose tiek daug keistuolių, tiek daug triukšmo, o dar taip sunku nekikenti iš juokingų pavardžių. Žinoma, Azrieliui pavardės visai nebuvo juokingos, bet išgirdus vieną kitą rinktinę, berniukui į galvą šaudavo mintis "Koks kvailys gali nešioti tokią pavardę?". Vis dėlto, supratęs, kad kitai pamokai nereiks statytis žadintuvo, jis iš lėto, niekur neskubėdamas, nupėdino į klasę. Teorijos dalį praleido tylėdamas. Juk vis tiek nežinojo, o apsikvailinti kaip kiti visai nenorėjo. Palaukęs iki tol, kol profesorė pristatys praktinę užduotį, Sebastianas padvejojęs nuslinko link sendaikčių. Matė kaip mokiniai aplinkui nusineša suplyšusius pliušinius žaislus, kiti keistas statulėles, o dar grupė pasirenka, atvirai sakant, visiškas šiukšles. Berniukas dar palaukė, kol kažkokia neapsisprendusi mergiotė penkias minutes rinkosi daiktą ir pats priėjo prie dėžės. Nužvelgė visus matomus daiktus akimis ir ištiesė ranką link to, kuris užstrigo Azrieliui atmintyje. Pakėlęs jį aukščiau, apžiūrėjo. Ant delno telpantis, sidabrinis paukštis. Taip kruopščiai išlietas, kad net galėjai pasakyti kas tai. Varna. Neskrendanti, lyg sustojusi apžvelgti aplinką. Taip ir sustingusi sidabre. Galbūt šimtus metų nepajudėjusi.
Antraštė: Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Elzė Merė Smitherson Sausio 22, 2018, 05:00:06 pm
Išlekė tikras gražuolis, ryškiai geltonas milžiniškas bananas. Išlekė, pašoko, pajudino klubus ir dingo. Mergaitė stebėjo be žado į išburtą šokantį bananą. Nors daugumai jis būtų keistas, pasirodytų tikra nesąmonė ar likimas jog tave suvalgys trys rožiniai mirties valgytojai, švilpukei jis patiko. Per daug patiko. Visgi teko grįžti į amą ir pažvelgti į lubas, kadangi nuo stipraus judėsio lubose liko juoda sprogimo dėmelė. uoj. Prisidirbau. laimei tai užstojo kažkoks kitas fejeverkas, kuris buvo ilgesnės trukmės, tad Šerė turėjo laiko užlipti ant suolo, ir su burtažodžiu reparo sutvarkyti. Laimei burtas buvo sėkmingas ir nieko blogo neatsitiko. Tik kitas fejeverkas irgi nebuvo ilgas, tad pasimatė kaip ji nušoka nuo suolo. aš tvarkiau ką pridirbau. Ir nieks man nekiškit priekaištų. Ha. kai viskas susitvarkė ji atsivertė naują, dar knygynu kvepiantį vadovėlį. (Spėkit kas nutiko senajam. Jei sakote - sudegė, sušlapo ir buvo pamestas per valandą - atspėjote.)
Antraštė: Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Alisa Faun Sausio 22, 2018, 05:38:39 pm
Alisa toliau tęsė darbą. Ji iš kišenės išsitraukė savo lazdelę ir tuo pačiu už ausies užkišo nepaklusnią netyčia išlindusią plaukų sruogą. Šeštakursė žingsniavo vietoje nedrįsdama bandyti. O kas jeigu man išpranašaus labai blogą ateitį? Arba mirtį... - svarstė ji ir stebėjo kaip kiti drąsiai atlieka savo darbą. Galiausiai Faun susikaupė ir prisimerkė. Staigiu mostu ištiesė lazdelę bei ją nukreipė į dubenėlį:
- Pomparus, - ištarė mergina, bet nieko neįvyko.
- Pomp...- vėl sakė mergina, bet netikėtai nusičiaudėjo, o tas garsas pasklido po klasę. Reikia susikaupti... - drąsino save ji.
- Pomparus! - šįkart Alisa žymiai tvirčiau sušuko. Pasigirdo kažkoks garsas, o iš dubenėlio išlėkė kažkoks tai nei šioks, nei toks fejerverkas. Po poros sekundėlių pasimatė jo spalva ir forma.
Antraštė: Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Elride Endlercat Sausio 22, 2018, 05:49:05 pm
Mergaitė spoksojo į dubenėlį su jaučiama baime. Na? Čia turėtų būti lengva, taip? Elridė negalėjo pakelti rankų, ji tik spoksojo lyg niekur nieko į dubenėlį. Galbūt, ji visgi bijojo dėl savęs. Kerai, kuriuos panaudojus pasileis fejerverkai nebuvo toks jau labai šaunus dalykas. Grifiukei atrodė, kad ji geriausiu atveju susprogdins lubas, o blogiausiu save. Iš tikrųjų, Elridei pasidarė net įdomu, kas būtų, jei netyčia susprogdintų su fejerverku save. Ar profesorei būtų visa kaltė? Ar jai? Giliai atsidususi ji pabandė pakelti savo mažąją letenėlę. Pagaliau pajėgusi tai padaryti mergaitė išsitraukė burtų lazdelę. Arba viskas... Arba nieko. su gilia pauze pagalvojusi Elridė dar kartą atsiduso. Ji elgėsi kaip per kažkieno laidotuves. Bet, gal tas paprastas molinis angeliukas jai priminė tikras laidotuves ir viskas dėl to.
-pomparus-pagaliau panaudojusi burtą Elridė apsidžiaugė, rodos, savęs nepadegė ir nieko blogo neįvyko. Rodos, deja, ji suklydo. Iš dubenėlio išskrido ryškiai raudonos spalvos fejerverkas - rožė. Susižavėjusi mergaitė spoksojo į jį ir tik vėliau pastebėjo, ką su savo fejerverku padarė. Netoliese buvusios dar vienos grifiukės plaukai užsiliepsnojo nuo vienos fejerverko žiežirbos. Nu... Kodėl!!!
Antraštė: Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Elzė Merė Smitherson Sausio 22, 2018, 07:33:06 pm
Atsivertus vadovėlį, ji lekė puslapiais į turinį. Bet sustojo taip ir nenulėkus, nes didžiausiomis raidėmis buvo parašyta puslapio viršuje
Citata
FEJEVERKŲ REIKŠMĖS
balandis-
kaukė-
žmonės-
...
greit perbėgusi per puslapį, ji rado
Citata
Kitoks bananas:
bananas - tai reiškia kažką gero, saldaus. Jei tas bananas groja - atrasite naują hobį. Jei bananas su akiniais nuo saulės - artimu metu gausite brangią dovaną ar tiesiog laimėsite loteriją. Šokantis bananas - bus sunku, ateis sunkūs laikai, bet jums seksis praktiškai visur išskyrus mokslus. Jie nepasikeis.
nu va ne kažką... tos pamokos jau baigia kankint, o dabar jose ir nesiseks.
Ech... sunkūs laikai... tiesa, juk miršta mokiniai... gal geriau apie tai negalvosiu, o...
ją tikrai buvo pasiekę tie gandai apie žuvusius klastunyno mokinius, apie grifę komoje, kurią pagal gandus kažkas nualino. Ir liko ji spoksoti į mokytojos katiną... ir mąstyti. O tuomet ir išeit iš pamokos
Antraštė: Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Lavena Marlow Sausio 23, 2018, 03:46:25 pm
 Tai bent! - Nusistebėjo mažylė dėl tokio pompastiško reginio ir vos nepribėgusi prie dailiojo indo su žaisliuku, pakėlė dubenėlį ir atidžiai pradėjo šį apžiūrinėti it negalėdama patikėti, kad tas fantastiškas reiškinys sugebėjo taip greitai ir taip paprastai išgaruoti ore.
Deja, ilgoms apžiūroms laiko nebuvo. Pamoka jau ėjo į pabaigą, o ir daugelis moksleivių neleido senkančių minučių veltui ir atsivertę kiek apiplyšusius, senovinius vadovėlius ieškojo fejerverkų reikšmių.
Tad nunešusi darbo instrumentus bei grąžinusi juos į savas vietas, sodrių paprikų spalvos plaukų savininkė pasiėmė tą apdriskusią knygiūkštę ir gražiai apėjusi vis dar beburiančius hogiečius, nupėdino tolėliau prie į kampus išstumdytųjų suolų.
Žvitriomis akutėmis nuskenavusi knygos turinį ir atsivertusi reikiamą puslapį, Alesia budriu žvilgsniu pradėjo ieškoti vydėto paukščio pavadinimo, kai pagaliau jį suradusi, ėmė akylai skaityti pateiktąją informaciją.
Citata
Safyrinis kolibris:
Daugelyje šaltinių, kolibris reiškia keliavimą ar draugus, tad ryškiausias būsimasis įvykis ateityje turėtų būti arba nauja draugystė, arba - netikėta išvyka. Tačiau per daug džiaugtis nereikėtų, mat dažniausiai tokie maži paukščiai simbolizuoja ne ką kitą, o nelabai patikimą ir lengvabūdišku charakteriu pasižymintį naująjį kompanioną.
Huh, bet draugai yra draugai, neturėtų būti taip baisu, - Pamintijo mergaičiukė ir kiek padvejojusi, užvertė vadovėlį bei nunešė šį atgal į lentyną. Laibais pirštais perbraukė per suknios sklostes ir susiradusi švaresnę vietelę ant žemės, atsargiai krestelėjo ir ėmė stebėti besidarbuojančius bendramokslius.

   
Antraštė: Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Torė Finitsis Sausio 23, 2018, 04:21:45 pm
Mergaitė neskubėdama žingsniavo ateities būrimo pamokos link. Visa laimė, kad pamoka vyko ne ryte, nes šiandien rytas buvo košmariškas. Galbūt jis ir lėmė nekokią Torė nuotaiką. Bet mergaitė tiesiog vertė save per prievartą nueiti į pamokas. Juk vis dėl to ji varna, o dažniausiai jos ir turi moksliukų reputaciją. Torė nors ir mėgo patinginiauti, bei kartais sukurti savo taisykles, pamokad vis dėlto lankydavo visada. Buvo pamokų, kurios jai patiko, buvo ir tokių, kurių negalėjo pernešti. Ateities būrimas buvo viena iš geresnių todėl Torė negalėjo tiesiog šiaip sau jos praleisti. Atėjus į pamoką keliomis minutėmis anksčiau, žaliaakė pasisveikino su jaunute profesore atsisėdo. Netrukus pradėjo rinktis ir kiti mokiniai, o kai pamoka prasidėjo, pirmakursė varna tiesiog pražiopsojo visą teorijos dalį. Galiausiai, pabudo lyg iš kokio transo. Visa laimė, kad spėjo nuklausyti praktinės dalies užduotį. Mergaitė atsistojo ir nutipeno link sendaikčių. Galvojo imti pirmą pasitaikiusį, bet vos pakėlė ranką, išsirinkti daiktą pasirodė neįveikiama užduotis. Ji norėjo paimti ir žalvarinę braškę, ir gyvačiukės formos, sidabrinę apyrankę, ir nediduką, geležinį šunytį, ir... tada jos akys pastebėjo spindintį daiktelį. Piršteliai atrodo patys pajudėjo ir sugriebė sendaiktį. Maža, blizganti diadema. Labiau panašį į žaislą, nei į tikrą papuošalą.
Antraštė: Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Bastiano Zuccarelli Sausio 23, 2018, 07:44:40 pm
   Marcusas gerai atsiminė, ką sakė profesorė - daiktą įdėjo į dubenėlį ir pasidėjo per metrą su viršumi nuo savęs ant grindų. Nenumanė, ar čia tikrai bus metras - tiek to pirmakursėlio suvokimo, todėl dėl visa ko atsitraukė dar per žingsnelį atgal. Išsitraukė burtų lazdelę, giliai įkvėpė.
   - Pomparus, - drąsiai ištarė jis ir iškart baugščiai prisidėjo delnus prie ausų - mat labai nemėgo tokių garsų. Staiga susigriebęs išplėtė akis ir pažvelgė aukštyn į susprogusį karinį spragilą. Dilgtelėjo keista mintis - žodis ,,spragilas" jam pasirodė keistai panašus į veiksmažodį ,,sprogti". Gal čia taip ir turėjo nutikti? Bet turbūt ne. Berniukas matė praeinančių mokinių delnuose įvairiausius daiktus, ir daugelio jų pavadinimai nė iš tolo nepriminė nieko susijusio su terorizmu.
   Bet kur mes sustojom? A, teisingai. Sarcasmison'as susigūžė nuo garso, bet pažvelgė į aukštyn išlėkusią spalvingą ugnelę - iš pradžių atrodė, kad tai tik beformis židinio gyventojėlis laužinukas, o vėliau sprogo ir išryškėjo visu gražumu. Virš Marcuso ore trumpam užsiliko auksinės chimeros atvaizdas. Grifiukas išplėtė akis, nulydėjo žvilgsniu žemyn krentančias fejerverko žiežirbas, gęstančias dar ore.
Antraštė: Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Klarė Konė Karter Sausio 23, 2018, 07:52:01 pm
Atsargiai, jog nesudaužytų, Klarė leido veidrodėlį į dubenėlį. Kas žino kiek šitam daiktui metų.. Stiklo dirbiniai stipresni per daugybę metų tikrai nepatapdavo. Kaip ir patys žmonės, kuriems jie kadaise priklausė.
Pamerkusi veidrodėlį atsitiestė ir žengė žingsnį atgal. Nespėjo pilnai atsitraukti kai pajuto kažką karšto liečiant nugarą. Sruoga įprastai atrodžiusi ugninė tik apšvietus debesų nepridengtai saulei, iš tiesų žaižaravo maža juostele, kuri svilindama plaukus klasėje paskleidė tikrai ne per geriausią aromatą. Suglumęs jaunesnės koledžo mergaitės veidas net šiek tiek praujuokino Klarę. Aišku, nemalonu buvo. Plaukai buvo didžiausia žaliaakės puošmena. Tačiau jie juk ataugs. Penktakursė turėjo paslaptį, garbanos jai ataugdavo labai greitai. Dėl to kaltino genus.
- Nesijaudink, jie greit ataugs. - Pratarė jaunesnei mergaitei. - Manau ir pati pamatysi.
Po tokio įvykio buvo gal sunku susikaupti. Bet magijos pasaulyje įvyksta visko. Niekada negali numatyti kas įvyks ir kokios bus įvykio pasekmės, ypač kai kabinete siautėjo nemaža grupelė burti besimokančių magijos pasaulio jauniklių.
Kelias akimirkas Klarė kvailai stypsojo, kol susikaupusi ir rami, kaip ant sofos miegantis katinas ištarė burtažodį.
- Pomparus.
Antraštė: Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Bastiano Zuccarelli Sausio 23, 2018, 08:05:52 pm
   Marcusas Sarcasmisonas atsivertė vadovėlį, tingėjo ieškoti turinio, todėl pasielgė nelabai logiškai - tiesiog sklaidė puslapius, kol atrado fejerverkų reikšmių sąrašą. ,,Padaras su liūto, drakono ir ožio galvomis..." - pamintijo grifiukas, ieškodamas šios reikšmės. Deja, nerado. Tuomet ieškojo vien liūto - rado kažką panašaus, bet tikrai ne tai, ko jam reikėjo. Pabandė paieškoti gyvatės uodegos, tada drakono, tada trigalvio... Deja, rado visokiausios informacijos, kuri greitai ir išvargino guvų pirmakursėlį, bet tik ne tai, ko jam iš tiesų reikėjo. Štai tada grifiukas suprato, kame problema ir paraudo - jis nežinojo, kokio žodžio jam ieškoti. Tas gyvūnas, kurį jis matė, turbūt turėjo savo pavadinimą, kurio jam, pirmakursėliui, kol kas nebuvo lemta žinoti. Kiek pamąstęs berniukas prisiminė, jog matė tokius padarus prie Hogvartso ar kitos kažkokios pilies vartų ar viduje... Tik tada nekilo mintis atkreipti į tai dėmesį.
   Marcus'as ilgai sėdėjo ir mąstė, iki kol neištvėrė ir pakėlė ranką.
   - Atsiprašau, profesore? - kreipėsi jis. - Aš nežinau, kokio žodžio turėčiau ieškoti...  - nedrąsiai pradėjo. Vis dar lūkuriavo, kol maloni Ateities Būrimo mokytoja prieis prie jo ir galbūt pagelbės.
Antraštė: Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Elride Endlercat Sausio 23, 2018, 08:33:18 pm
Dar labiau nustebusi tokios vyresnės grifės reakcijos mergaitė vos susilaikė neišsižiojusi. Ji nepyksta? Nugurkusi seiles Elridė lėtai nusisuko ir sustingusi spoksojo į dubenėlį. Mergaitei darėsi labai keistai, kaip ji niekados nebūna nubausta už visokias nesąmones. Ji nežinojo, ar yra tiesiog po gera žvaigžde gimusi, ar aplink ją yra vien taikūs žmonės, bet jai tas ėmė patikti. Visgi, daugiau kažką padaryti ji nenorėjo. Sugrįžusi į realybę iš savo minčių šaršalo Elridė nuėjo pasiimti knygos, nors pirmiausia jai reikėjo atrasti savo suolą. Pagaliau susiradusi ji išsitraukė knygą ir vertė per puslapius ieškodama reikiamos temos. Pagaliau suradusi tinkamą puslapį grifiukė turėjo pereiti pro kiekvieną pastraipą, nes, rodos, tų fejerverkų formų galėjo būti visokių. Netikėtai nusijuokusi, iš atrasto "banano" Mergaitė apsidairė ar niekas netyčia tuo metu nebūtų jo gavęs, tačiau nepastebėjusi nieko grįžo prie knygos. Pagaliau suradusi savo gautą fejerverką mergaitė susiraukė.
Citata
Raudona rožė - gali pagalvoti, kad tau viskas ims nesisekti, kad pasaulis sukasi prieš tave, tačiau tai tik iliuzija. Bet, labiau įsižiūrėjusi pamatysi kiek daug pliusų tau išėjo ir galbūt greitu metu galėsi pasidžiaugti naujomis draugystėmis.
Susiraukusi dėl naujos draugystės Elridė užvertė knygą atsisėdo ant žemės ir laukė kol baigsis pamoka.
Antraštė: Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Alisa Faun Sausio 23, 2018, 09:31:35 pm
Fejerverko formą Alisa vos atpažino. Kol prasisklaidė šviesiai raudonos spalvos dūmas pasimatė liūto forma. Rožiniai karčiai persigėrė į raudoną spalvą link gyvūno užpakalinių kojų. Jo nasrai prasivėrė, bet netrukus jau ir dingo pats liūtas. Faun su nekantrumu, bet vis šiokia tokia baimės gaidele atvertė savo vadovėlį. Ji braukė per lapus kol galiausiai priėjo raudoną spalvą prie kurios buvo liūtas. Ji pažvelgė į paveikslėlį. Liūtas buvo identiškas su jai pasirodžiusiu. Ji perskaitė aprašymą.
Citata
Raudonasis arba kitaip ugningasis liūtas
Šios spalvos liūtas atspindi žmogaus charakterį. Jis yra ugningas, drąsus, siekiantis savo tikslų.
Šis ženklas yra pranešimas, kad žmogaus kelyje atsiras kažkoks iššūkis, kurį teks įveikti, bet po sunkaus darbo laukia tam tikras atpildas. Galbūt piniginis, galbūt dvasinis ar daiktinis. Taip pat gali būti tam tikras pasiekimas moksle ar gyvenime.
Alisa nusišypsojo. Kažin koks tas iššūkis galėtų būti? - pamanė. Atlikusi darbą ji sau sėdėjo ir laukė pamokos pabaigos.     
Antraštė: Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Klarė Konė Karter Sausio 24, 2018, 02:55:37 pm
Spalvotos žiežirbos kilo taip aukštai, kad akimirką Klarė jau norėjo griebtis už galvos, vos neišmesdama lazdelės iš rankų. Bet fejerverkas, matyt pasigailėjo penktakursės, sprogdamas likus pusmetriui iki dar ne tokius pokštus iškentėjusių lubų. Sprogimas vijosi į žalią vijoklį, kuris tarsi nematomą tvorą, apsivijo orą ir išsiblaškė į tūkstančius dalelyčių, po gražaus sekundes trukusio šou susiliejusių su oru.
Knygoje buvo turbūt tūkstančiai reikšmių. Nepaskaityti jų bent dėl žmogui įprasto smalsumo būtų buvusi nuodėmė. Radusi violetinį mandariną tyliai kikeno, tačiau, kai pavyko aptikti geltoną šoninę, tiesiog prapliupo juoktis.
Pravertė bent dešimt puslapių, kol surado reikiamą reikšmę.
Citata
Žalias vijoklis (be spyglių)
Vijoklis įprastai simbolizuoja į jus įsikabinusius žmones, kurie nenorės paleisti iš gyvenimo. Žalia spalva ir tai, jog augalas neturi spyglių, vijoklio reikšmę paverčia labiau teigiama: žmogus jums padės situacijoje, kurios nesitikėsite.
Klarė neįsivaizdavo, nei į kokią situaciją, nei kas galėtų būti tas kimbantis, tarsi varnalėša žmogus, todėl labai nekreipė dėmesio į pranašystę nekreipė, laikė tai tiesiog pavykusiu pamokos darbu.
Antraštė: Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Taylor Granger Sausio 25, 2018, 05:30:36 pm
Pirmoji ateities būrimo pamoka. Taylor nedrąsiai įėjo į klasę, atsisėdo. Mergaitė buvo girdėjusi apie ateities spėjimus, bet net neįsivaizdavo, ko tikėtis iš pamokos, todėl tyliai prasedėjo visą teorinę dalį. Laimei, neužmigo, nes klasėje buvo gana šilta. Užtat praktika mažajai raganaitei pasirodė įdomi ir ji nusprendė pabandyti.
Taylor priėjo prie dėžės, įkišo ranką ir užsimerkė. Kiek palaukusi, sugniaužė kumštį ir iš dėžės ištraukė mažulytę katės figūrėlę. Nėr ko stebėtis, kad Taylor papuolė katė. Ji jas dievino. Mergina palaukė eilėje prie indo, paskui lėtai priėjo prie jo. Mokinė atsargiai įleido katytę į indą, paskui ramiai atsitraukė. Sustojo apie metro atstumu nuo indo, išsiemė burtų lazdelę. Ramiu balsu mergina ištarė:
Pomparus.
Antraštė: Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Taylor Granger Sausio 26, 2018, 05:34:09 pm
Dubuo staiga pradėjo virpėti. Iš dubens gilumų pasirodė levandų spalvos šviesa ir pakilusi į klasės palubį, sproginėdama kaip per Naujuosius metus, išsisklaidė rožiniai violetiniais fejerverkais. Taylor stovėjo pritrenkta nuostabaus jų grožio, atrodo, net užmiršo kvėpuoti. Na, o iš pačio didžiausio, abiem spalvomis sumirguliavusio fejerverko išlėkė nedidelis baltas kaip sniegas vienaragis, sužvengė, pažvelgęs Taylor tiesiai į akis ir, sukaukšėjęs kanopomis, pranyko. Mergina tespėjo pastebėti, kad vienaragio uodega žerėjo violetine ir rožine spalvomis, o jo ragas buvo gryno aukso.Taylor nežinojo, kokia yra vienaragio reikšmė ateities būrime. Tačiau kažkas jai sakė, kad jos laukia puikūs dalykai.
Antraštė: Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Melisa Arin Sausio 26, 2018, 05:50:26 pm
Klausėsi tai laikrodžio tiksėjimo, tai fejerverkų sprogimų. Giliai širdyje Melisai teko pripažinti, jog iš tiesų būtų buvę visai įdomu, jei kas nors būtų susprogdinęs klasę tikrąja to žodžio prasme. Būtų galėjusi sakyti išeinanti dėl patirto šoko ir nesugebėjimo susitvarkyti su mokiniais, o ne žinių apie ano vakaro nuotykius pasklidimo.
Sunerimusi blondinė stebėjo, kaip vienos grifės plaukai užsiliepsnojo. Tikrai supanikavo ir nežinojo, ką derėtų tokiu atveju daryti, tačiau atrodė, kad viskas išsisprendė savaime. Aštuoniolikmetė lengviau atsiduso. Susimąstė, ar tik nebūtų pats arbatėlės metas, bet arbatinukas, deja, buvo likęs kambaryje. Ir kaip anksčiau nepagalvojo?
O fejerverkų vaizdu nei pasisotinsi, nei atsigersi. Tiesa, bent pasigrožėti buvo galima - visiems sekėsi puikiai, klasė vienai pamokai virto naujametiniu šou. Tik spėk visas spalvas ir formas sužiūrėti! O vos tik mergina spėjo patogiau įsitaisyti krėsle ir švelniai paglostyti Punčkiną, išgirdo mokinuko pagalbos šauksmą. Iš tos pusės, kur visai neseniai visu savo grožiu pasirodė auksinė chimera. šviesiaplaukė greitai atsistojo ir nuskubėjo prie klasės priekyje įsikūrusio grifo.
- Tai buvo chimera, - paaiškino jaunoji profesorė nusišypsojusi. - Rasi sąrašo priekyje.
Pati būtų mielai atvertusi reikiamą puslapį, pirštu dūrusi į reikiamą paveikslėlį bei aprašymą ir, jei šis būtų netenkinęs, sukūrusi daug gražesnę pranašystę, nesvabu, kad pati dovanos regėti ateitį ir neturėjo. Visiems mokiniams troško visko, kas geriausia, tik nebeleido sau atsidurti per arti.
Antraštė: Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Taylor Granger Sausio 27, 2018, 10:25:39 am
Vienaragis... ir ką gi jis galėtų reikšti? mąstė Taylor. Pagrindinius simbolius ji jau žinojo, tačiau apie šiuos gražuolius padarus nieko neteko girdėti. Ji priėjo prie spintos ir išsiemė ateities būrimo vadovėlį. Knyga buvo sunki, o Taylor smulkutė, todėl pakėlusi knygą, net susvyravo.
Knyga buvo iš pabaisiškų knygų giminės. Taylor jau buvo apie jas girdėjusi ir žinojo, kaip su ja elgtis. Mergina švelniai paglostė knygos nugarėlę ir atsivertė turinį.
Fejerverkų reikšmės... O! Štai ir jos apsidžiaugė Taylor, radusi reikiamą skyrių. Susiradusi levandų spalvą, atsivertė sąrašą ir ėmė ieškoti to, ką matė. Paieškos neužtruko, greitai ji jau skaitė, ką gi jai išpranašavo gražuolis vienaragis. 
Citata
Vienaragis
Burtininkui, fejerverke išvydusiam vienaragį, pasisekė. Tai vienas laimingiausių ir sėkmę nešančių simbolių. Seksis tiek santykiuose su aplinkiniais, tiek karjeroje ar moksluose. Visgi reiktų pasisaugoti, kad kas nors tos laimės neatimtų.

Taylor negalėjo susilaikyti nesišypsojusi. Kaip nuostabu! Mergina užvertė knygą ir atsisėdo į savo vietą, patenkinta nusisekusia pirmąja pamoka.
Antraštė: Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Bastiano Zuccarelli Sausio 27, 2018, 07:00:41 pm
   Pagaliau sulaukęs profesorės pagalbos, Marcusas nustebęs sumirksėjo. Žodis lyg ir buvo girdėtas, lyg ir ne. Na, svarbiausia, kad bent kažką suprato.
   - K-himera? - perklausė jis, bet atsivertęs vadovėlį, kaip mokytoja ir sakė, sąrašo priekyje, prie raidės ,,C" rado panašiai, kaip ir jis išgirdo, skambantį žodį. Matyt, čia ir bus tai, ko reikia. Jeigu nebus, jeigu kas, kalta profesorė, kad jis ne taip išgirdo. Kaip jau bus, taip. Svarbiausia nenukentėti.
   Ir ką gi apie Marcus'o fejerverką rašė vadovėlis? Po teisybe, ateities apibūdinimas berniuko per daug nenustebino, nors privertė šiek tiek nuliūsti ir suglumti.
Citata
Chimera
Chimera - labiausiai pietų Europoje paplitęs magiškasis gyvūnas. Buriant ateitį fejerverkais chimera reiškia veidmainiškus aplinkinių poelgius arba pykčius su šeima, o kartais - ir tai, ir tai. Chimera gali išduoti ir artėjančias kelias nemažas problemas ir tai, kad jūs netgi dabar jau susiduriate su jomis.
   Savaime aišku... Kas gi pakęs klastuolio ir varnės sūnų Grifų Gūžtos koledže? Sarcasmisonas tyliai užvertė knygą ir atsiduso. Ateities Būrimo pamoka jam visada atrodė šiek tiek absurdiška, melaginga, tačiau šįsyk jo situacija nusakyta buvo taikliai.
Antraštė: Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Torė Finitsis Sausio 27, 2018, 08:34:59 pm
Mergaitė taip pat pagriebė ir nedidelį dubenėlį, nusinešė į klasės kampą ir įdėjo diademą į jį. Ji taip gražiai spindėjo, o mergaitė be galo ja žavėjosi. Galbūt galės pasiimti kartu su savimi ir pasipuošti naktinį staliuką? Ne, ne, ne. Daugiau dulkes renkančių daiktų jai nebereikėjo. O gal... reikėjo? Galiausiai, mergaitė išsitraukė lazdelę ir nukreipė į diademą:
- Pomparus,- susikaupus tobulai tiksliai ištarė. Pradžioje daiktelis pradėjo virpėti, o po to net sužaižaravo. Galiausiai, beveik iki lubų pakilo geltonos, visaip susipynusios ugnys. Geltonos rožės. Jos apšvietė visą klasę ir atrodė taip nuostabiai, visai kaip ta nedidukė diadema. Bet vos Torė geriau įsižiūrėjo, suprato, kad ten ne tik rožės. Įvairiausių gėlių siena. Matė ir rožes, ir ramunes, ir tulpes, net gvazdikus. Mergaitė tiesiog stovėjo ir grožėjosi atsivėrusiu vaizdu. Po kiek laiko liepsnos pradėjo nykti. Visų gėlių nebeliko. Tik apsvilusi diadema dubenyje.
Antraštė: Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
Parašė: Sebastianas Azrielis Herondeilas Sausio 27, 2018, 08:44:35 pm
Sebastianas negyvėlę varną įmetė į metalinį dubenį. Varna buvo visiškai paprasta, tokios nei viena mergiotė nebūtų pasirinkus, tuo tarpu Azrieliui, ji net pasirodė graži. Na, tiek graži, kiek gali būti metalo... gerai jau gerai, sidabro gabalėlis. Berniukas pasistengė pasitraukti kiek galima toliau, kad tik išvengtų aštrių liepsnų. Azas padėjo dubenį ant žemės ir pakėlė lazdelę.
- Pomparus,- ištarė ir link lubų pakilo raudonos liepnos. Tikėjosi, kad jos susiformuos į kokį gyvūną ar daiktą, bet jos taip ir liko raudonomis, rusenančiomis liepsnomis. Laužu. Ir keletą akimirkų atrodė, kad liepsnos praris klasę. Jos vis plėtėsi ir plėtėsi, tik per menką tarpą aplenkdavo vaikus. Kai galiausiai nuslinko link mokytojos, pagaliau, pradėjo rimti. Rimo taip, kaip baigia degti bet kokia kita ugnis. Liepsnos visiškai užgeso, klasėje beliko nemalonus jų kvapas.