Hogvartsas.LT

Magijos pasaulis => Magijos Ministerija => Londonas => Pasaulis => 6 lygis => Temą pradėjo: neptunica Sausio 07, 2018, 06:47:38 pm

Antraštė: Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba
Parašė: neptunica Sausio 07, 2018, 06:47:38 pm
   Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba yra Magiškojo transporto departamento skyrius, kurio pareigos yra prižiūrėti, kontroliuoti ir reguliuoti kelionmilčių skrydžių tinklą, taip pat prijungti prie tinklo naujus židinius (šį darbą atlieka Skrydžių valdymo centras, Kelionmilčių skrydžių tinklo vadybos dalis).
   Skyriaus darbuotojai turi galią stebėti ir kontroliuoti tinklo ryšius ir gali klausytis pokalbių, vykstančių per šį tinklą. Darbuotojai yra vadinami kelionmilčių skrydžių tinklo reguliuotojais. Keliavimas kelionmilčiais reiškia, kad burtininkai gali keliauti iš vietos į vietą nepažeisdami Tarptautinio Burtininkų Slaptumo Statuto (Žiobarų židiniai į tinklą paprastai nėra prijungiami), be to, tai tinka vaikams, senjorams ir ligoniams.
   Pavaldus Magijos ministrui, jo vyresniajam bei jaunesniajam padėjėjams ir Magiškojo transporto departamento vadovui.

   Ant baltojo ąžuolo durų su modernia rankena pakabintoje lentelėje iškaltas užrašas „Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba“. Įžengus vidun, pateksi į gana nemažą koridorių tamsiai pilkšvomis grindimis, pastelinės samanų spalvos sienomis bei juodmedžio spintomis pasieniuose. Panašus vaizdas išlieka ir vadybos kabinetuose: daugelyje jų yra po vieną platų stalą, kelias švelniai kreminės spalvos, patogias odines kėdes. Ant palangių daug kur esti kaktusų. Koridoriaus gale yra ir nedidelė virtuvėlė - nors bufetas vos dviem aukštais žemiau, darbuotojai dažniausiai gaminasi maistą patys.
Antraštė: Ats: Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba
Parašė: Mayra Llewellyn Birželio 04, 2020, 12:43:27 am
 Mayra skuodė laiptais aukštyn. Jai neberūpėjo, kuriame aukšte atsidurs -  buvo svarbu tik dingti kuo toliau nuo to bereikšmio chaoso ir skerdynių. Mergina norėjo ką nors padaryti naudingo, bet galvoje vis tiek buvo tuščia. Ji jautėsi tokia nereikšminga ir įskaudinta. Lukas ja nepasitiki. Net neužsiminė, kad šiandien bus ministerijoje. O ir šitam triukšme ji tik dar viena lengvai pakeičiama pėstininkė. Niekas.
 Atplėšusi duris į kažkurį lygį, juodaplaukė nėrė į pirmą pasitaikiusį koridorių, kuo toliau nuo esančių žmonių. Jos širdis daužėsi kaip po maratono, nors klastuolė užlipo vos keliasdešimt laiptų aukštyn. Sakiau, kad reikia priaugti svorio. Prašau, ne dabar.
 Žalias koridorius Mayrai priminė mišką ir jame juntamą ramybę. Atsirėmusi į sieną, mergina klausėsi, kaip žmonės už durų bėgioja pirmyn ir atgal. Ji nebežinojo, kas priešai, o kas - sąjungininkai. Tiesiog norėjo, kad kuo greičiau viskas baigtųsi.
Antraštė: Ats: Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba
Parašė: Luna Gardner Birželio 04, 2020, 12:11:54 pm
   Kiekvienas kūno centimetras liepsnojo noru nudėti Ianą, sustabdyti visą šį chaosą ir leisti ramybei ir vėl įsikaraliauti Magijos Ministerijoje. Nors galbūt jos čia niekuomet ir nebuvo, bet tai kas vyko dabar anaiptol nepriminė nepriekaištingos ministro darbovietės.
   Derėjo pribaigti Ianą vilkolakių sambūryje... Pasiųsti jį Laertui į glėbį...
   Ji žingsniavo ramiai, išdidžiai ir oriai. Ilgi, juodi plaukai, surišti aukštai į kasą, draikėsi už nugaros. Rankos be jokio svorio buvo prigludusios prie šonų. Pusmėnulio gaujos alfa į mūšio centrą įžengė beginklė. Iš pirmo žvilgsnio. Du juodojo kristalo kardai, tvirtai prikabinti prie diržo, apgaubti burtų, paversti kitiems nematomais.
   Vyko mūšis ir buvo aišku, kad kas nors turės mirti. Anksčiau ar vėliau, klausimas - kas?
   Stabtelėjo. Klausą pasiekė daugybė žingsnių ir balsų. Vieni, regis, buvo pažįstami, kiti - bereikšmiai.
   Labai tikiuosi, kad ministras išsinešdino, kol Ianas nenudėjo jo ir nepasiskelbė idiotų karaliumi...
   Ryškiai mėlynos akys nukrypo į šalį, tuomet į priešingą pusę, galiausiai mergina pasileido laiptais. Jai nerūpėjo, ką pirmiausia sutiks: Igį, Ianą, Fasirą, jei šis vis dar čia, Iano šalininkus ar kitus vilkolakius. Rūpėjo visa tai, kuo greičiau užbaigti. Budėti Ianą.
   Vikriai lipdama laiptais stabtelėjo tik tuomet, kai žvilgsnis užfiksavo pažįstamą personą.
   -Mayra?-balsas išdavė nuostabą. Žinojo, kad ji - Iano pakalikė, bet kad šis įvels ją į visą chaosą, nesitikėjo. Galbūt ji čia savo noru?
   -Ką čia veiki?-išsitiesė įsmeigdama žėrinčias akis į merginą, kurią išvydusi pirmą kartą neabejotinai paliko nepamirštamą, erzinantį prisiminimą apie save. Ką gi, situacija pasikeitė. Lunai neberūpėjo principai ar tai, kas palaikė Iano pusę, ji čia atėjo ne žudyti visų, troško, kaip bebūtų keista, išgelbėti Iano pakalikų gyvybes ir neleisti šiam laimėti. Pastarąjį norą įgyvendinti vertė kiek daugiau nei troškimas, kad didžioji dalis mūšio dalyvių nenukentėtų. Ji troško jo mirties.
Antraštė: Ats: Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba
Parašė: Mayra Llewellyn Birželio 05, 2020, 12:48:11 am
 Mayra kalbėjosi su savimi. Na, tiksliau, bandė kalbėtis. Nė viena iš asmenybių nenorėjo nusileisti kitai, tad tolimesnių veiksmų planas buvo visiškai neaiškus. Mergina tuščiu žvilgsniu spoksojo į žalią sieną, kuri priminė jau ne mišką, bet bjaurų nepavykusį eliksyrą. Bailė. Pati tai pasirinkai ir dabar, iškilus pirmam sunkumui, pasipustysi padus? Nebeišeisim, vestibiulyje chaosas, bet turiu kažką daryti. Tai grįžtam. Mayra susiraukė. Ne, ji atgal eis tik jeigu nebus kito pasirinkimo, nes kuo daugiau galvojo, tuo labiau nepritarė Ianui. Na, vis dar nepritarė ir Ministerijos ,,leisk akivaizdaus pavojaus nekeliantiems reikalams išsispręsti patiems" pozicijai. O galbūt paprasčiausiai išsigaravo visas tas paaugliškas kvailumas ir klastuolė atvertė dar vieną savo gyvenimo lapą, kuriame vyravo kitoks požiūris į gyvenimą. Kad ir kas ten nutiko jos galvoje, Mayra suprato, kad akivaizdus pavojus Lukui vertė ją rinktis, ką daryti toliau. Grįžti? Pasitraukti?
 Toliau mąstyti merginai neteko, mat jos ausis pasiekė pažįstamas balsas ir ji iškart įsitempė, pasiruošdama gintis.
-Luna?-ilgiau pasirausus galvelėje, iškilo ir priešais stovinčios merginos vardas. Mayra vis tiek nenuleido lazdelės - puikiai atsiminė juodaplaukės požiūrį į Ianą ir, turbūt, tas pats galiojo ir jam paklūstantiems kvailiams. Kaip ji.
-Nežinau,-silpnumo akimirką Mayra pasakė tiesą. Ji tikrai nebežinojo, ką čia veikia. Dabar ji norėjo tik pasiimti Luką ir dingti kuo toliau iš čia.
Antraštė: Ats: Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba
Parašė: Luna Gardner Birželio 05, 2020, 10:58:33 am
   Na, dėl nepamirštamo, neišdildomo prisiminimo apie save Mayros galvoje neklydo. Tamsiaplaukė akivaizdžiai nepasitikėjo pasirodžiusia Pusmėnulio gaujos alfa. Stebėtis neverta. Vargu ar šiuo metu Magijos Ministerijoje kas nors kuo nors pasitikėjo. Kilo abejonė, kad daugelis nė patys savimi nebepasitiki. Visur tvyrojo chaosas, baimė, nežinomybė, abejingumas.
   -Nurimk,-ryškiai mėlynoms akims pastebėjus užimtą gynybinę poziciją ir iškeltą lazdelę, ramiai ir lėtai kilstelėjo abi rankas. Kovoti neketino, bent jau ne su Mayra, kuri, regis, ėmė dvejoti dėl savo pasirinkimo. Galbūt suprato, kad Ianas visai ne tas, kurio pusę derėtų palaikyti?
   Kurį laiką atidžiai stebėjo priešais stovinčią merginą. Bandė suprasti, kas gi šiai neduoda ramybės, kas tokio nutiko, kad ši ėmė dvejoti. Be abejo, Mayra nebuvo išmokyta ir paruošta tam, kas vyko dabar, priešingai nei tamsiaplaukė, užaugusi su kardu rankose, mokyta kovoti ir žudyti kitus.
   Vis gi šįkart kovos menus paliko nuošalyje. Buvusi klastuolė nebuvo kalta dėl to, kas vyko dabar, ji tebuvo pėstininkė, pasiuntinė.
   -Nurimk,-dar kartą pakartojo, nesiėmė jokių veiksmų, stovėjo ramiai,-neketinu tavęs pulti,-gūžtelėjo pečiais neslėpdama jokio plano. Nors pastarąjį turėjo, tačiau šis nebuvo susijęs su priešais stovinčia dailiosios lyties atstove.
   -Mayra, neketinu imtis jokių veiksmų prieš tave, tu pasimetusi,-galiausiai konstatavo turbūt abiems merginoms aiškų faktą.
Antraštė: Ats: Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba
Parašė: Mayra Llewellyn Birželio 05, 2020, 09:50:24 pm
 Luna jos nepuolė, bet Mayra vis tiek neleido sau atsipalaiduoti. Niekada nežinai, ką sugalvos kitas. O ir dar tas ,,nurimk" - merginai atrodė, kad su ja kalbasi kaip su besiožiuojančiu vaiku. Tai erzino. Tamsios akys ir toliau sekė kiekvieną Lunos judesį.
-Ir kas iš to?-priešiškumas jautėsi juodaplaukės balse. Ji nesuprato, kam čia garsiai skelbti akivaizdžius faktus. Taip, ji dabar pasimetusi. Ar prašys kažkieno, kas greičiausiai nusiteikęs prieš ją, pagalbos? Mažai tikėtina.
-Ir turėčiau patikėti tavimi kodėl? Nes skersgatvyje palikai gyvą?-dabar Mayros balsas buvo kažkoks nenatūraliai ramus ir net pati mergina susimaišė ar tai ji, ar Gynėja prabilo. Mergina suspaudė lazdelę ir apsilaižė lūpas - menki ženklai, išduodantys jos nerimą. Nenorėjo mirti kaip žiurkė įsprausta į kampa, bet kuo puikiausiai suprato, kad prieš Luną neatsilaikytų. Kvailė.
Antraštė: Ats: Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba
Parašė: Luna Gardner Birželio 05, 2020, 11:21:14 pm
   Ji neprarado budrumo, atidžiai stebėjo kiekvieną Pusmėnulio gaujos alfos veiksmą. Galbūt Mayra ir nebuvo mokyta vertinti priešininką, jo veiksmus, strategijas ar mąstymą, tačiau nebuvo tokia naivi, kad taip lengvai patikėtų ta, kuri gynė kitą pusę ir karingai nusiteikusi stovėjo priešais.
   Kažkodėl būtent toks buvusios klastuolės veiksmas privertė šyptelėti tamsiaplaukę. Mayra užsitarnavo pagarbą jaunosios anglės atžvilgiu. Galbūt apmokyta ir paruošta trumpaplaukė būtų buvusi puiki kovos partnerė? Deja, visa tai nuspręsti iš vieno gesto buvo kvaila, todėl pastarąja mintį Luna nuvijo šalin.
   Priešais stovinčią personą akivaizdžiai suerzino bandymas nuraminti ir įtikinti taikos pasiūlymu. Ji netikėjo ir turbūt teisingai darė. Pasitikėti niekuomet niekuo negali. Neretai net ir pačiu savimi.
   -Ne,-papurtė galvą, juodi, ilgi plaukai išsidraikė ant nugaros,-neturi priežasties manimi pasitikėti, lygiai taip pat, kaip aš neturiu priežasties pasitikėti tavimi, bet pulti neketinu,-dar kartą pateikė savo planus.
   Jai reikėjo ne to. Ji visiškai netroško išžudyti visų čia esančių, pradedant Mayra, baigiant Igiu ar Magijos Ministru, jei šis vis dar buvo čia. Priešingai, buvo pasiryžusi išgelbėti kiek įmanoma daugiau gyvybių. Kaip ironiška.
    -Šiame mūšyje dalyvauja kur kas labiau erzinantys ir chaosą keliantys žmonės už tave, todėl, jei norėčiau, ką nors nudėti, pradėčiau tikrai ne nuo tavęs. Palikau tave gyvą, nes nemačiau prasmės tavęs žudyti, kaip nematau ir dabar,-tyliai atsidususi įsmeigė ryškiai mėlynas akis į buvusią klastuolę. Kantriai laukė, kol ši bent jau teiksis nuleisti lazdelę.
Antraštė: Ats: Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba
Parašė: Mayra Llewellyn Birželio 07, 2020, 09:08:09 pm
 Luna vis dar stovėjo ir šnekėjo su ja, tad mergina nusprendė, kad jei juodaplaukė būtų norėjusi ją užmušti, tai būtų seniai tą padariusi. Toks nuosprendis leido jai galutinai perimti kūno valdymą ir užsičiaupti visais pavojaus varpais skambinusią Gynėja. Mayra, supratusi, kad tai ji viena vėl valdo savo kojeles ir rankeles, sumirksėjo ir lėtai nuleido lazdelę, kad ir kaip ta į smegenų kamputį nugrūsta asmenybė tam priešinosi. Merginai buvo keista dalintis kūnu su ja, dar keisčiau, kai girdėdavo ją/save/kažką kalbant. Bet tai greičiausiai nepasikartos. Nereikia dar labiau iškreipti tų ribų tarp aš, tu ir ji.
-Kodėl su manimi kalbiesi? Tikrai nesustojai pašnekučiuoti apie gyvenimo ir visos šitos mėsmalės prasmę,-Mayra ištarė labiausiai ją kankinusį klausimą nuo pat šio keisto susitikimo pradžios. Ji turėjo Lunos daugiau gyvenime nepamatyti, o ne susitikus skerdynių viduryje užvesti keistas diskusijas.

((Tęsinys (http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?topic=9178.msg153831#msg153831)))
Antraštė: Ats: Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba
Parašė: Quentin Yann Beaux Rugpjūčio 01, 2020, 05:06:16 pm
  Girtas tėtis, Quentin nebuvo naujiena. Vaikinukui nuo pat gimimo teko stebėti jį dažnai begirtuokliaujantį. Bet ši diena buvo išskirtinė tuo, kad Yann tėtis ne tik prisigėrė, bet sumanė būdamas girtu atlikinėti "svarbius" reikalus, o negano to, kartu vestis ir pati grifuką. Tad jau dabar, bežingsniuodamas kelionmilčių skrydžių tinklo vadybos kabineto link, Beaux nepatenkintas burbėjo sau po nosimi ir besigėdindamas, kelių metrų atstumu vilkosi paskui tėvą. Pasirodo, kad jaunuolio tėvas dar turėjo lašą mandagumo ir sugebėjo pasibelsti į kabineto duris, prieš įžengiant į jį. Dažytų plaukų savininkas bežvelgdamas į grindis, pakartojo girtuoklio veiksmą ir niūriai įžengė į kabinetą. Šiam atsisėdus ant kėdės, Quentin neliko nieko kito, kaip tik atsiremti į sieną ir nuobodžiai stebėti savo senus batus. Mokiniui visai nerūpėjo nė tėčio reikalai, nė niekas kitas. Jis tik tikėjosi, kad šiam pavyks kuo greičiau iš čia išsinešdinti, nepatyrus labai daug gėdos. Trumpai tevykusiems pokalbiams nutilus, pusiau prancūzas pakėlė žvilgsnį nuo grindų.
- Gražiausia. - Gėdingai sumurmėjo sau po nosimi šis, kai pamatė, kad jo tėvas yra užmigęs ant stalo. Vienuolikametis priėjo prie tėčio ir trenkė jam per galvą, bet tai jo nepabudino. Vaikinukas atsiduso ir atsisuko į kabineto darbuotoją, savininkę bei suraukė antakius, kadangi ši jam buvo kažkur begalo matyta.
- Mayra? - Dar kartelį nužvelgęs juodaplaukę, sutrikusiu balsu paklausė Quentin.
Antraštė: Ats: Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba
Parašė: Mayra Llewellyn Rugpjūčio 02, 2020, 01:12:37 am
 Ak, Ministerija! Nežinomybės ir netikro saugumo sostine!
 Kerų sluoksniais ir žalvariniais čiaupais apsaugotame pastate Mayrą stebėjo nebe šešėlių, bet akylos bendradarbių akys, už nugaros sklindant šnabždesiams apie jos beprotybę, o vadovas vis dar spoksojo į ją taip, tarsi mergina po skyrių vaikščiotų vien su bikiniu.
 Bet juodaplaukei tai neberūpėjo. O tiksliau, ir nelabai galėjo rūpėti. Oranžinės piliulės vis dar šoko jos venose, aptraukdamos smegenis maloniu rūku.
 Niekas jos gyvenime nepasikeitė, na, beveik niekas. Ji gavo savo atskirą kampelį su dar daugiau popierių ir kvailų žmonių. Užtat dabar buvo durys, ant kurių net jos pavardės nebuvo. Tiesiog durys, saugančios nuo viso šešto lygio triukšmo. Bei keistų žvilgsnių.
 Tuščias popieriaus lapas mirguliavo priešais Mayros akis. Uniforminis švarkas, jau šiek tiek per didelis dėl rudaakės numesto svorio, kažkaip keistai gulė ant jos pečių. Dar viena darbo diena. Netikėtas beldimas pažadino ministerijos darbuotoją iš savotiško transo. Kiek ji prisiminė, šiandien nebuvo susitarusi priimti dar vieną kvailelį, nesugebėjusį užpildyti eilinės formos savarankiškai. Ne, visada jiems parodyk - rašytis čia, varniukė ten, reikia tokių ir tokių popierių, juos gauti čia ir čia.
-Laba diena, kuo galiu padėti?-išspaudusi klientų aptarnavimo šypseną prabilo Mayra. Na, tik tiek ir tekalbėjo. Nuo vyriškio atsklidęs tvaikas tik ir prašėsi apsauginių, kurie jį greitai panaikintų, bet mergina tik kantriai linkčiojo galva. Iš stalčiaus jau ir reikiamus popierius išsitraukė, kai garsiai į stalą atsitrenkęs vyras...užmigo. Kažkur šone sujudėjęs berniukas tik dabar atkreipė juodaplaukės dėmesį. Trinktelėjimas į galvą jau nieko nenustebino.
-O vargeli,-tyliai sumurmėjusi, ministerijos darbuotoja iš po stalo išsitraukė oro gaiviklį ir papurškė. Alkoholio kvapas, susimaišęs su pakalnutėmis ir kažkokiu įsivaizduojamu jūros brizu, pasidarė pakenčiamesnis.
-Taip?-atsiliepė į savo vardą mergina.-Jis... Dažnai taip? Gal pakviesti apsaugą?
Žinoma, Mayra mielai likusi viena su savo darbais, bet dabar visa tai atrodė... Netinkama.
 Atsisėdusi atgal į kėdę, juodaplaukė pasitvarkė švarką ir gurkštelėjo jau spėjusios atšalti arbatos. Štai tau ir įprasta darbo diena.
Antraštė: Ats: Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba
Parašė: Quentin Yann Beaux Rugpjūčio 02, 2020, 01:15:43 pm
  Merginai papurškus oro gaiviklio ir bandant bent kiek išnaikinti alkoholio kvapą, Quentin atsiprašančiai šyptelėjo ir dar kartelį trenkė tėvui į galvą, bet šis nė nepasijudino iš vietos. Kokią gėda dabar patyrė jaunuolis, nebuvo įmanoma apsakyti. Įsivaizdavau ne tokį pirmą susitikimą su savo teta, kuri turbūt net nežino kas aš ir nežino, kad egzistuoju. Pagalvojo grifukas ir sunkiai atsidusęs pažvelgė į tamsiaplaukę.
- Teta Mayra, aš tavo sūnenas Quentin Yann Beaux. - Vis dėl to nusprendė prisistatyti vaikinukas, nors žinojo, kad Mayrai tai turbūt mažai tereiškė ir terūpėjo. Quentin savo gėdingą žvilgsnį vėl nusuko į tėvą, kuris turbūt pamanė, kad kabineto stalas yra patogi lova ir užmigo kaip užmuštas. Šią akimirką dėl gėdos, vienuolikametis mielai būtų gerai jam užvožęs, bet buvo aišku, kad smūgis tikrai nebūtų buvęs labai stiprus.
- Tai pirmas kartas kai jis mane vedasi kažkur, kai yra girtas. Viskas gerai, aš susitvarkysiu ir kažkaip išsitempsiu jį iš čia. Atleisk už rūpesčius - Tarė Beaux ir dar kartelį trumpam žvilgtelėjo į Mayrą, kuri pasirodė išties maloni, bet tai turbūt buvo malonaus bendravimo su klientais kaukė. Vaikinukas atsiduso ir priėjo arčiau tėvo.
- Pabusk, idiote. - Pasišlykštėdamas ištarė Quentin ir ruošėsi paėmęs jį už parankės pakelti bei kuo greičiau dingti iš čia, kad daugiau netrukdytų savo tetai.
Antraštė: Ats: Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba
Parašė: Mayra Llewellyn Rugpjūčio 03, 2020, 03:44:21 pm
 Šiek tiek jau pastovėjusi juoda arbata nemaloniai sukuteno liežuvį ir gerklę. Mayra kuo puikiausiai girdėjo berniuko žodžius, tik buvo šiek tiek per daug apkvaitus, kad iškart parodytų savo reakciją. Juodaplaukė kuo puikiausiai prisiminė tą keistą laišką, išsiųstą prieš daugiau nei vienuolika metų, bet ją pasiekusį vos prieš kelias dienas. Quentin Yann Beaux... Merginai pasirodė keisčiausia tai, kad jos pusiau-sesuo apie ją žinojo. Net adresas buvo senasis, kai ji dar gyveno Glazge su motina. O Mayra... Mayra nieko nežinojo. O sprendžiant iš berniuko tėvo būklės, su savo sesers apie tai niekada ir nepaklaus.
 Puodelis garsiai barkštelėjo į lėkštutę. Paėmusi lazdelę, tą miegantį girtuoklį su visa kėde prirėmė prie sienos.
-Tegul miega. Mums reikia pasikalbėti,-rimtu veidu, ministerijos darbuotoja mostelėjo į laisvą kėdę priešais jos stalą,-Sėskis. Gyveni Prancūzijoje? Kur mokaisi? Nori arbatos?
 Bandydama bent šiek tiek nuraminti pro vaistų sukeltą rūką besiveržiančias emocijas, ministerijos darbuotoja pasiėmė popierius ir pradėjo juos sparčiai pildyti. Kabinetą pripildė plunksnos skrebenimas.
Antraštė: Ats: Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba
Parašė: Quentin Yann Beaux Rugpjūčio 04, 2020, 10:53:38 pm
  Vaikinukas jau ruošėsi griebti tėtį už pažastų ir ištempus iš šio kabineto, ant jo veido užpilti kokio vandens, kad šis girtuoklis pagaliau pabustų, bet Mayra tuoj pat nustūmė baisų tvaiką skleidžiantį vyriškį su kėde prie sienos. Quentin klusniai klestelėjo ant prieš tetą esančios kėdės ir nejaukiai apsižvalgė kabinete. Kabinetas buvo eilinis, niekuo neišsiskyrė iš kitų ministerijos darbuotojų kabinetų, tad mokinys buvo priverstas grąžintį žvilgsnį į tamsiaplaukę. Tuoj pat iš šios pasigirdo šūsnis klausimų, kad Yann nė nespėjo susigaudyti.
- Gyvenu Prancūzijoje su šiuo kvailu girtuokliu. Mokausi Hogvartse ir taip, tavo Lukas jau spėjo prisiklausyti mano jo erzinimų per magiškų gyvūnų priežiūros pamoką. - Trumpai atsakė į klausimus, taip pat pridėdamas ir neklaustų atsakymų ir menka šypsena nusišypsojo tetai.
- Arbatos? Visai norėčiau. - Pagalvojęs apie vaisinę arbatą, tarė dažytų plaukų savininkas ir nužvelgė savo tetą, kuri iš išvaizdos atrodė begalo jauna.
- Kiek tau metų? - Iš grifo gūžtos nario lūpų išsprūdo klausimas ir šis jau norėjo trenkti sau per kaktą, dėl jo kvailumo...           
Antraštė: Ats: Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba
Parašė: Mayra Llewellyn Rugpjūčio 21, 2020, 10:57:29 am
 Dokumentuose sparčiai daugėjo žodžių, varnelių bei parašų. Klausydamasi sūnėno, Mayra linkčiojo. Taip iš oro atsirandantys giminaičiai jos kažkaip nebestebino, mat pati kuo puikiausiai žinojo, koks buvo jos tėvas. Santuoka jo nepakeitė, o ir Samanta buvo vienintelė moteris, pačiupusi jį už pakarpos dėl tų kelių kartu praleistų naktų.
-Ak, tai jau susipažinai su Luku...-tyliai nutęsė mergina. Kažkaip ją tas faktas erzino. Galėtų sužadėtinis ir mest tą mokymą, mat ir taip jie nebesimato, o ir dar tokia išlendantys klausimai... Ne ne, geriau jau eitų arklių prižiūrėt į kokį žirgyną.
 Dėl arbatos, židinių tinklo reguliuotoja tik spragtelėjo pirštais ir arbatinukas, gyvenantis kažkur ant popierių, pradėjo tyliai burbuliuoti.
-Turiu tik juodos. Tiks?-išsitraukusi iš stalčiaus dėžutę su arbatžolėmis ir šiek tiek gyvenimo mačiusį puodelį, įsibėrė šiek tiek arbatos sau ir ištiesė indą Quentin Mayra,-Jei nenori juodos, galiu dar pasiūlyti kavos. Irgi juodos.
-Dvidešimt,-net nesustojusi pagalvoti ar pasijusti nepatogiai, išbėrė mergina. Ištraukusi pienišką šokoladą, padėjo ant stalo - gal sūnėnas susivilios.
-O tu kelintam kurse mokaisi? Ir kur tavo mama?-paklausi tokio sunkaus klausimo lygiai taip pat, lyg klaustų, koks lauke oras, ministerijos darbuotoja atsistojo, pasiėmė arbatinuką ir, grįžusi į vietą, pripildė puodelius verdančio vandens.
Antraštė: Ats: Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba
Parašė: Quentin Yann Beaux Rugpjūčio 21, 2020, 07:14:47 pm
  Berniukas matė, kad jo teta buvo labai susitelkusi į dokumentus ir jų pildymą, bet taip ir turėjo būti, kadangi tai buvo jos darbas, o ne kažkokia kavinė, kurioje jie sėdėtų, šnekėtųsi ir gertų arbatą, tad Quentin vis tai pilnai suprato ir nesijautė dėl to nejaukiai.
- Nepasakyčiau, kad su juo susipažinau. Tik paerzinau jį per pamoką. Nė nežinau ar jis suprato, kas aš toks, bet visa tai nesvarbu. - Paaiškino pirmakursis. Tuoj pat šiam buvo ištiestas indelis su juodąją arbata. Dažytų plaukų savininkas paėmė indelį ir nusišypsojo dėkinga šypsena bei įsibėrė jos į puodelį bei pastatė jį ant stalo. Išgirdęs Mayros metus, vaikinukas tik linktelėjo galva, parodydamas, kad suprato ir nusišypsojo. Deja, bet po sekančio klausimo, šypsena iš berniuko veido dingo. Šis nejaukiai apsižvalgė, galvodamas, kad šiam dar pavyks kažkaip išsisukti nuo atsakymo, bet atsiduso, kai suprato, kad teks atsakyti.
- Aš pirmakursis. Mano mama mirė begimdydama mane. Nė neturėjau progos jos pamatyti. - Besijausdamas kaltu, paaiškino grifų gūžtos narys ir nuleido žvilgsnį į medinį stalo paviršių.
Antraštė: Ats: Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba
Parašė: Mayra Llewellyn Rugpjūčio 22, 2020, 04:01:15 pm
 Nepatogusis klausimas itin greitai pakeitė kabinete tvyrojusią atmosferą. Šioje sunkioje tyloje galėjai girdėti ne tik garsų Quentin tėvo knarkimą, bet ir už durų aidinčius žingsnius bei juoką. Grąžinusi arbatinuką į jo vietą, Mayra vėl grįžo į savo kėdę prie stalo. Pasiėmusi šaukštelį, susimąsčiusi ji pamaišė puodelyje nuo arbatžolių tamsėjantį vandenį.
-Nesistebiu. Bus stebuklas jei aš sulauksiu trisdešimties ne ligoninėj ar Azkabane,-šaukštelis, skambiai atsitrenkęs į puodelį, išslydo iš juodaplaukės pirštų.-Hm, Quentin. Kiek žinai apie savo mamos giminę? Ypač apie savo senelį?
 Žvilgtelėjusi į prie sienos miegantį sūnėno tėvą, Mayra atsiduso. Nesiseka jų giminėje moterims su vyrais - vienam stikliukas, kitam arkliai, trečiam koks darbas... O štai jos ir tempia viską ant savo gležnų pečių kaip kokios sovietinės kolūkietės, kur visus keturis namų kampus laiko.
 Praplėšusi šokolado pakuotę, mergina išsiėmė vieną gabalėlį ir įsidėjo į burną. Mąstė, ką dar čia pasakius. Tiesą pasakius, jau buvo pamiršusi, ko čia tas girtuoklis įsiveržė į jos šventovę.
-Ehem, jums reikėjo židinį Prancūzijoje prijungti prie Anglijos tinklo? Tokiu atveju reiks dar gaut leidimą iš aukščiau, bet aš sutvarkysiu. Matau, kad tas nerastų net kelio lifto. Moki padirbti savo tėvo parašą?-šyptelėjusi, mirktelėjo ministerijos darbuotoja.
Antraštė: Ats: Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba
Parašė: Quentin Yann Beaux Rugpjūčio 23, 2020, 10:25:17 pm
  Kabinetui užsipildžius nejaukia tyla, berniukas tyliai sėdėjo nuleidęs galvą ir mintyse kaltino save dėl mamos mirties. Mayrai prakalbus, Quentin nustojo apie tai mąstęs ir mintyse padėkojo savo tetai.
- Nesakyk taip, nemanau, kad taip bus. Visgi tas arklių vaikinukas yra pametęs dėl tavęs galvą ir pats greičiau galą gaus. - Ištarė pirmakursis ir trūktelėjo pečiais bei pagriebė šokolado, kurį jo teta padėjo ant stalo ir įsidėjo jį į burną. Suvalgęs šokoladą, Yann vėl prakalbo, atsakydamas į užduotą klausimą:
- Apie giminę mažai, bet apie būtent senelį kažkiek žinau. Neįsižeisk, bet tiesiai šviesiai sakant jis buvo kekšius ir turbūt turiu daug tetų, dėdžių, pusseserių ir pusbrolių ar dar nežinia ko. - Paprastai tarė grifukas ir gurkštelėjo kiek perkarštos arbatos, tuoj pat susiraukdamas nuo jos karštumo.
- Taip, Prancūzijos prie Anglijos tinklo. Lengvai jį padirbsiu. Jau įpratau prie to. - Sumurmėjo dažytų plaukų savininkas, pažvelgdamas į tamsiaplaukę merginą.
Antraštė: Ats: Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba
Parašė: Mayra Llewellyn Rugpjūčio 29, 2020, 06:33:33 pm
 Iš puodelio virstantys garai švelniai kuteno Mayros veidą, kai ji pakėlė arbatą prie lūpų. Gurkštelėjusi atvėsti nespėjusio gėrimo, mergina linktelėjo, pritardama savo sūnėnui.
-Tas tiesa. Bet su tokiais žmonėmis sunku gyventi. Jie yra taip pasiruošę viską paaukoti, kad nebekovoja dėl to. Pernelyg nesavanaudiški,-nusprendusi, kad gana pirmą kartą matomam giminaičiui skųstis apie santykius, juodplaukė nutilo ir atsargiai padėjo puodelį ant stalo.
 Išgirdusi komentarą apie savo tėvą, židinių tinklo reguliuotoja pradėjo juoktis. Tiksliau, kvatotis. Gyvenime to pabaisos nematęs Quentin kuo puikiausiai apibūdino jį vienu žodžiu. Nustojusi juoktis, juodaplaukė dar atsigėrė arbatos ir šypsodamasi tarė:
-Būčiau įsižeidus, jei būtum pradėjęs jį garbinti, bet dabar tiesiog puikiai parinkai jam apibūdinimą. Žinau, kad turi bent dar vieną tetą, tik, deja, jau mokykloje nustojome bendrauti. Džiaugiuosi, kad niekada jo nesutikai. Ir kad tavo motina neslėpė tiesos nuo tavęs.
 Išgirdusi žodžius, patvirtinančius, kad viską įmanoma sutvarkyti be girtuoklio įsikišimo, Mayra baigė pildyti popierius, sudėjo antspaudus ir savo parašus, bei pakišo sūnėnui po nosimi.
-Pasirašyk čia, čia, čia ir dar čia, kur varnelės, taip pat perskaityk, ar prašymas teisingai suformuluotas,- baksnodama į įvairias lapų vietas aiškino ministerijos darbuotoja. Baigusi savo aiškinimą, parėmė galvą ranka ir paprašė:
-Papasakok apie save. Kokiam koledže mokaisi? Ką mėgsti veikti laisvalaikiu? Kokie mėgstamiausi tavo keksiukai? Ką nors.
Antraštė: Ats: Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba
Parašė: Quentin Yann Beaux Rugsėjo 02, 2020, 05:29:55 pm
  Išklausęs tetos, apie gyvenimą su tokiais žmonėmis kaip jos sužadėtinis, Quentin tik trūktelėjo pečiais, taip parodydamas, kad daugiau neturėjo ką pasakyti šia tema, kadangi tokios patirties dar nebuvo turėjęs. Vaikinukas atsargiai pasiėmė puodelį į rankas ir gurkštelėjo karšto skysčio, kuris turėjo skanų aromatą ir skonį. Kadangi arbata buvo vis dar perkaršta gėrimui, Yann padėjo puodelį atgal ant stalo. Staiga išgirstas tetos juokas sukėlė šypseną ir grifuko veide. Šis taip pat tyliai nusikikeno ir pažvelgė į savo pašnekovę.
- Nėra prasmės jo garbint. Prisidarė vaikų visuose kampuose ir dingo. Kas čia gali žinoti kiek dar giminių mes turim? - Tarsi uždavė klausimą be atsakymo Beaux ir trūktelėjo pečiais. - Tai sužinojau ne iš savo mamos. Aš nesu jos matęs, kadangi ji mirė begimdydama mane. Apie tai man prasitarė tas girtuoklis. - Dar kartelį paaiškino dažytų plaukų savininkas vis dar jusdamas kaltės jausmą, bet šį kartą jo neparodydamas, o tik pasiimdamas dar gabalėlį šokolado ir jį suvalgydamas. Tuoj pat jam po akimis buvo pakištas dokumentas. Beklausydamas tetos Mayros nurodymų, Quentin pradėjo pasirašinėti tėvo vardu ir skaityti. Kai rodosi, kad viskas buvo sutvarkyta, vaikinukas ištiesė lapus juodaplaukei ir palaukė kol ji juos paims.
- Na, mano antras vardas Yann. Mokausi grifų gūžtoje, nors man rodosi, kad mane paskyrė ne ten, kur reikėjo. Esu antrakursis ir man dvylika metų. Laisvalaikiu mėgstu ištrūkti į uždraustąjį mišką, patirti nuotykių. Taip pat mėgstu būti gamtoje, erzinti mokytojus ar daryti kitas nesąmones. Mėgstu mėlynių ir karamelės skonio keksiukus. Nesu niekuo įdomus ar išskirtinis. O dabar pasakok tu, nes daugiau neturiu ką pasakyti. Jeigu nori gali ir kažko paklausti. - Šiek tiek papasakojo apie save dvylikametis, o baigęs gurkštelėjo jau kiek atvėsusios, bet vis dar šiltos arbatos bei atsisuko į tėvą, kuris begalo garsiai užknarkė. Jaunuolis pavartė akis.
Antraštė: Ats: Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba
Parašė: Mayra Llewellyn Rugsėjo 07, 2020, 07:00:35 pm
 Mayra subarbeno nagais į stalą.
-Atsiprašau, nepagalvojau. Bet kaip keista. Tavo mama žinojo, kas jos tėvas. Ir apie jį kalbėjo su tavo tėvu,-nukreipusi žvilgsnį į vis dar garsiai miegantį Quentin atvedusį vyrą, tarė mergina. Jos mintys vis sugrįždavo prie Vernos ir kokioje nežinioje ji buvo. Koks gyvenimas neteisingas.
 Paėmusi jai ištiestus lapus, ministerijos darbuotoja dar kartą juos peržvelgė kartu bandydama klausytis ir to, ką sako Quentin. Susiradusi kažkaip vėl stalčiuje atsidūrusią lazdelę, juodaplaukė mostelėjo ją, popieriai susilankstė ir išskrido pro duris.
-Tikiuosi, po penkiolikos minučių atsakymas bus,-atsidususi, sumurmėjo Mayra. Ne kartą teko eiti aiškinti, kur užstrigo jos popieriai vien tik tam, kad rastų juos kurs nors numestus.
-Quentin Yann... Beaux. O kur galvoji, kad tave turėtų būti paskyrę? Esi buvęs ,,Cukriniame kiškutyje"? Pasakiški keksiukai, būtinai kada nusivesiu. O apie save galiu pasakoti daug ir nieko, tai rinkis, ką nori žinoti,-paslaptingai šyptelėjusi, Mayra vėl pakėlė puodelį prie lūpų.
Antraštė: Ats: Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba
Parašė: Quentin Yann Beaux Rugsėjo 20, 2020, 03:20:39 pm
Nemalonus nagų barbenimo į stalą garsas pasiekė Quentin ausis ir šis susiraukė. Jam nustojus, vaikinukas tuoj pat nustatė normalią veido mimiką.
- Viskas gerai. Jau susitaikiau. Neturi atsiprašinėti. Tu nežinojai. - Paprastai ištarė berniūkštis ir trūktelėjo pečiais, gurkštelėdamas jau iš pustuščio arbatos puodelio. - Na, kiek tėvas pasakojo kai jis dar negirtuokliaudavo, močiūtė papasakojo mamai tiek, kiek ji pati žinojo apie senelį, o mama viską papasakojo šiam girtuokliui. Iš jo aš tai ir sužinojau. - Per daug nesureikšmindamas to, ištarė dažytų plaukų savininkas. Šio žvilgsnis smalsiai žvelgė į tetos Mayros tamsias akis. Grifukas džiaugėsi, kad turėjo progą su ja susipažinti. Vis dėl to, tai buvo vienintelė jo giminė, kuri dar nenusibaigė, negirtuokliavo ir turi noro su juo persimesti bent keliais žodžiais.
- Manau, kad aš turėjau priklausyti varno nagui arba klastunynui, bet tikrai ne grifų gūžtai. Nors nesiskundžiu, grifų gūžtoje nėra blogai. Koledžas kaip koledžas. - Pasakė savo nuomonę mokinys ir toliau gurkšnojo arbatą. - Ne, nesu ten buvęs. Bet pasitikėsiu tavim ir gal kada nors apsilankysiu. Na, o jeigu aš tau netrukdau, tada noriu žinoti daug. - Pabaigdamas skystį, kuris buvo jo puodelyje, tarė Yann. Jį džiugino ir kėlė šypseną mintis, kad šis rūpi savo tetai ir ji nori nusivesti jį keksiukų.
Antraštė: Ats: Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba
Parašė: Mayra Llewellyn Rugsėjo 21, 2020, 11:08:16 am
 Puodelio dengiama Mayros šypsena dar paplatėjo. Vis dėlto, gyvenimas buvo keistas padaras - suvesdavo su žmonėmis, kurių verčiau nepažinotum, atimdavo pačius brangiausius vien tik tam, kad suprastum, kad tau jų taip ir nereikėjo, o galiausiai, teškia į veidą ilgai pamirštus dalykus. Kaip šeima. Kurią, teoriškai, Mayra turėjo, nors atsiminė... Nedaug. Rūsys, karštligiškai dirbantis tėvas ir motina, su kuria pirmą kartą susitiko tik ligoninėj, po keturiolikos metų gyvenimo kartu. Bet ar tai butų galima pavadinti jos gyvenimu? Ne, ta dalis priklauso kitoms Mayroms, ji čia nė prie ko.
 Tuščias puodelis trinktelėjo į lėkštutę ir ausiai nemalonus garsas kelias sekundes vis dar skambėjo merginos ausyse, nors seniai nebeegzistavo. Sunkus atodūsis paliko ministerijos darbuotojos lūpas.
-Į Kiškutį nueisim kartu. Kada nors,-juodaplaukės lūpos išsilenkė į menką šypsnį,-Kodėl sakai, kad Klastūnynui?
 Durys prasivėrė ir, nespėjus nuskambėti daugiau klausimų, ant stalo vėl nugulė nelabai tvarkinga dokumentų krūva. Greitai permetusi akimis smulkų raštą, Mayra patenkinta tarė:
-Patvirtino. Paskutiniai parašai ir vėliau prijungsiu,-ir vėl prasidėjo popierizmas su antspaudais, parašais ir varnelėm. Tada lapas vėl buvo pakištas Quentin po nosimi.
-Pasirašyk čia, čia ir čia. Ir dėl šito bus viskas.
Nusivaliusi rašaluotus pirštus į servetėlę, mergina susimąstė.
-Daug yra labai neapibrėžtas dalykas. Daug gali būti mano vardas - Mayra Wallflower. Daug gali būti ir mano batų dydis ar mėgstamiausia palangė namuose. Daug taip pat gali būti mano katinų vardų žinojimas. Daug gali būti ir žinojimas, kad mokiausi Klastūnyne, dalyvavau Burtų trikovės turnyre ir esu susižadėjusi su beveik dešimčia metų vyresniu vyru. Hm, kitiems yra daug vien tai, kad žino, kur mano kabinetas ir kad aš lygiai dvyliktą išeinu iš jo nusipirkti bandelės su karamele į valgyklą. Grįžtu beveik lygiai po pusvalandžio, bet dar penkiolika minučių nieko nepriimu, nes noriu pailsėti bei pasidaryti arbatos. O galbūt kam nors yra daug vien manęs pažinojimas, kai aš šaukiu žmogų Edvardu net nežinodama jo vardo, o galiausiai mane apima isterija. Nors galbūt daug priklauso nuo žmogaus. Tai, ką norėtum žinot?
Antraštė: Ats: Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba
Parašė: Quentin Yann Beaux Spalio 18, 2020, 09:35:28 pm
  Pamažu vaikinukas jautėsi vis nepatogiau, nemaloniau, dėl to, kad nuo alkoholiko sklindantis kvapelis tikrai nebuvo malonus ir dėl to, kad turbūt kalbėdamas su Mayra, trukdė jai svarbų darbą. Nors ir ši buvo Quentin teta, bet jie šiandien susitiko pirmą kartą per jų gyvenimus, o tuo labiau, tamsiaplaukė net nežinojo apie sūnėno egzistavimą, tad ir tai nebuvo malonesnės atmosferos sudarymo priežastis.
- Tikiuosi. - Tarė Yann, per daug nedėdamas vilčių į tetos duotą pažadą, kadangi buvo pripratęs į neištesėtus pažadus. Nors mintis apie skanius keksiukus, berniuką tikrai viliojo. Šis nė neatsiminė kada buvo palepintas kokiu saldumynu, tad apie naujus daiktus nė negalvojo. Visgi, šio tėvas buvo alkoholikas, kuriam tikrai nerūpėjo sūnaus norai ar poreikiai. Jam rūpėjo tik kaip greičiau ir daugiau prisigerti. Nors Beaux nesiskundė. Visgi, jo tėvas nesmurtavo prieš jį ir šaldytuve kartais būdavo maisto.
- Oh, žinoma. - Tarė staiga tarsi pabudęs dažytų plaukų savininkas ir pradėjo pasirašinėti Mayros parodytuose vietuose. Jo veidelyje jau nebešvietė ta šypsenėlė. Nepatogumo jausmas vis labiau graužė jį.
- Norėčiau, kad pagalvotum apie tai, ką nori papasakoti apie save iki mūsų kito susitikimo, nes dabar tikrai nebenoriu trukdyti ir turiu partempti šį girtuoklį namo. Ačiū už arbatą, šokoladą ir sutvarkytus dokumentus. - Tarė grifukas, išspausdamas menkutę šypsenėlę, atsistodamas nuo kėdės, persimesdamas tėvo ranką per pečius ir šiaip ne taip pakeldamas jį nuo kėdės.
- Ate, teta. - Dar ištarė Quentin ir išsitempė tėvą pro duris, vos nenumesdamas jo ant žemės.
Antraštė: Ats: Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba
Parašė: Mayra Llewellyn Spalio 19, 2020, 03:42:13 pm
 Laikrodžio išstypę kojos lėtai siūbuodamos ėjo ratu. Puodelis, netekęs savo arbatos, atvėso iki absoliutaus nulio, na, gal buvo arčiau jo nei Mayros širdis. Su neslepiamu susidomėjimus juodaplaukė stebėjo sūnėną. Kartais jai norėdavosi pasilenkti per stalą ir paliesti jo plaukus ar žnybtelėti nosį. Bet ne, ji buvo ministerijos darbuotoja, kuris nesikabinėdavo prie beveik nepažįstamų vaikų.
 Povo plunksna tragiškai skendo rašale, alkoholiko kvapas, taip sėkmingai ignoruojamas smegenų, gėrėsi į sienas ir lubas, ir stalą, ir, ir... Mayra mirktelėjo. Negi Quentin jau nori išeiti? Ji net nespėjo pasiūlyti pagalbos! Bet štai, stebėdama girtą tėvą pro kabineto duris velkantį vaikinuką mergina nežinojo, ką sakyti ir ar nori išvis tai daryti. Palenkusi galvą į šoną, ji žiūrėjo į greitai siaurėjantį plyšį tarp durų ir sienos, o tada atsargiai perbraukė per jai pateiktus dokumentus pirštais.
-Sudie, Quentin Yann Beaux. Tegul mūsų keliai dar susikerta,-tylus šnabždesys sujudino pridvisusį kabineto orą ir skambiai uždėtas antspaudas užbaigė dar vieną trumpą Mayros gyvenimo epizodą.