Hogvartsas.LT

Magijos pasaulis => Jungtinė Karalystė => Pasaulis => Godriko Dauba => Temą pradėjo: Edgar Jeffter Sausio 02, 2018, 10:07:46 pm

Antraštė: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 02, 2018, 10:07:46 pm
Tarp nemažai tiesią gatvę supančių namų stoviniavo ir Edgar'o Jeffter'io namas, nupirktas jo tėvų. Jį aplink supo ganėtinai aukšta gyvatvorė, kad stovint greta jos matysi tik namo stogą. Pamatyti galima ir antro aukšto langus, tik tam prireiktų pereiti į kitą gatvės pusę. Išvysti gyvą tvorą iš kiemo galima tik perėjus sidabru blizgančius, tačiau ne sidabrinius, siaurus, bet aukštus vartus, kurie niekad nebūna užrakinti. Per kiemą vingiavo nedidukas takelis vedantis iki pat namo durų. Daugiau viskas buvo padengta žole, o pats namas iš išorės nebuvo kažkuo išskirtinis, nuo kitų šiame miestelyje esančių namų.
Patekus vidun per visą namo ilgį ėjo pilkšvas koridorius, kurio gale buvo dar vienos durys vedančios į galinį namo kiemą. Tik patekus į namą ir pasisukus į dešinę pusę pateksi į nedidukę tačiau jaukią virtuvėlę, kurioje nieko daug nebuvo, staliukas, pora kėdžių, kriauklė ir dujinė vyryklė, ant kurios mėtėsi keptuvė su puodu. Paėjus kiek toliau koridoriumi, po ta pačia puse, kaip ir buvo virtuvė dar buvo galima patekti į du kambarius. Pirmiau pakliūtum į erdvią svetainę, kur prie sienos stovėjo nemaža spinta su stiklinėmis durimis, kurios saugojo prašmatnesnius indus skirtus veikiausiai čia užsuksiantiems svečiams. Kitoje kambario pusėje stovėjo laiptai vedantys į antrąjį aukštą, kur buvo dar trys kambarėliai, vienas didesnis ir kiti du mažesni, skirti svečiams, jei šie sugalvotų apsistoti nakvynei. Po svetainės laiptais dar stovėjo židinys, o viduryje kambario ovalus, pailgas stiklinis stalas apsuptas keletos fotelių ir sofos. Na, o pasukus už svetainės atsidurtum namo šeimininko miegamajame, kuriame apart plačios lovos, naktinio stalelio ir drabužių spintos daugiau nieko nerastum. Žinoma, tai dar ne viskas, kadangi liko nepaminėta kairioji koridoriaus pusė, kuri turėjo irgi dvi erdves ir jos buvo kone pačios svarbiausios Jeffter'iui visame name. Įžengus pro pagrindinį įėjimą ir įėjus pro pirmąsias duris iš kairės, būsi pasiekęs erdvią, gal net erdviausią patalpą, kurioje Edgar'as praleidžia kone daugiausiai laiko būdamas namuose. Ten kamputyje stovi rašomasis stalas ir kėdė. Daugiau nieko. Net sienos baltut baltutėlės. Taip yra todėl, nes tai treniruočių, magijos praktikavimosi kambarys, kurio išvaizdą pastato savininkas keičia dažnai, pagal tai kokio tipo praktika jis užsiima. Šis kambarys yra apgaubtas magijos, kad izoliuotų garsus bei iš lauko pusės pro langą visuomet būtų matomas įprasto kambario vaizdas. Ir paskutinysis kambarys esantis už šio yra Jeffter'io darbo kambarys. Jis išskirtinis, nes jame pilna grifiškos atributikos. Ant tamsiai rusvų sienų galima išvysti kybsant vėliavėlių, šalikų ir aišku Grifų Gūžtos herbą, kabantį virš nediduko židinio, prieš kurį stovėjo rašomasis stalas ir po kėdę iš abejų jo pusių. Ant to stalo gali pastebėti stovinčią įrėmintą nuotrauką, kurioje visaip besistaipo grifiukai, po iškovotos mokyklos taurės, kuri Edgar'ui buvo pirmoji. Netoliese stovėjo ir fotelis greta knygų spintos įtalpintos per visą sienos dydį. Pora lentynų buvo prikištos knygų apie visokius dalykus, kurių mokama Hogvartse, išskyrus apsigynimą nuo juodosios magijos. Taip buvo tik todėl, nes likusios aštuonios eilės buvo prikrautos būtent tokios tematikos knygų.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 03, 2018, 10:21:24 pm
   Į Godriko Daubą kažkur apie vidurnaktį įsuko motociklas. Kuo tolyn, tuo labyn lijo. Fasas važiavo ir tyliai keiksnojosi. Kairiąja ranka laikė rankose apsiaustu užklotą žmogaus dydžio ir svorio skudurą - man rodos, tik taip nualpusią mergaitę ir tepavadinsi, dešiniąja laikė motociklo vairą. Buvo visas pavargęs, sušlapęs, sušalęs, sustingęs ir sustipęs. Ir piktas, kad prisiėmė šią atsakomybę, nors per visą tą kelią nuo Londono iki Godriko Daubos pyktis jau buvo bebaigiąs išgaruoti ir užleisti vietą susitaikymui su esama situacija.
   Bet to dar buvo negana. Važiuojant gatve ir dar esant tolokai nuo namų, Fasiro motociklas sukosėjo  kaip peršalusi pelėda, anądien atskridusi ir atnešusi raštelį nuo tėvo, o tada ir visai užsilenkė.
   - Šūdas, šūdas, šūdas... - Fasiras nulipo nuo transporto priemonės, pasivarė ją į kelkraštį ir tamsoje pliaupiant lietui pamėgino susiorientuoti, kurioje maždaug vietoje yra. Juk tokiuose miesteliuose kaip Godriko Dauba valdžia visai nešvaisto pinigų naktiniam gatvių apšvietimui. Na, tik kartą ar kelis per metus - Mirusiųjų pagerbimo dienomis, per Kalėdas, Naujuosius ir panašiai. Ministras bereikalingai perbraukė šlapia ranka per šlapią kaktą, bet atrodo, kad tik tai ir padėjo susiprasti, kur jis yra ir kaip jam pasisekė.
   Fasiras stovėjo kaip tik priešais savo krikštatėvio namus supančią gyvatvorę. Savaime aišku, namuose jau buvo tamsu - šviesos nesimatė, bent jau žiūrint iš gatvės pusės. O gal bet kokią šviesą iki jai pasiekiant pusvampyrio akis privertė išblėsti šis bjaurus lietus... Bet kokiu atveju, tikimybė, kad Edgar'as Jeffter'is nemiegos, buvo juokingai maža, kad ir kaip Ministras norėjo, kad būtų priešingai. Bet pasimetęs ir užsiknisęs su visu šiuo reikalu, jaunuolis beveik nedvejodamas pasuko link sidabriškai žvilgančių vartelių, skiriančių gatvę nuo kiemo, uždarė juos paskui save. Skubiu žingsniu perėjo kiemą ir krumpliais pabeldė į duris. O tada pradėjo graužti sąžinė. ,,Kurio velnio aš jam trukdau, velnias... Galėjau tiesiog grįžti namo, o čia braunuosi..."
   ,,Kaip jau yra, taip." - Muninas grakščiai nutūpė ant peties ir pabandė nuraminti draugą.
   - Mhm, - numykė Fasiras, jau girdėdamas tylų bildesį, bylojantį apie namo šeimininko atsibudimą ir žengimą atrakinti ar tiesiog atverti durų. ,,Kažin, kaip jis reaguos... Atvaro krikštasūnis maždaug, su lavonu ant rankų kaip su nuotaka..." - pasišaipė iš savo situacijos von Sjuardas. Varnas garsiai iškvėpė orą.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 03, 2018, 10:58:52 pm
Buvo vidurnaktis, tačiau Edgar'as dar nemiegojo. Paėmęs vieną knygą iš savo darbo kambario, ją nusinešė į pačio vadinamą "Treniruočių kambarį". Jis neketino skaityti. Tiesiog norėjo atsidėti reikiamos informacijos turintį šaltinį, kuris gali padėti rytojaus treniruotėje. Vos tik knyga buvo padėta ant stalo, išgirdo kažką besibarbenant į duris. Sekundėlei sukluso, pamanydamas, kad nuo to sėdėjimo per dienas namie jam jau perkaito galva, o kur dar faktas, kad niekas čia nė nesilankydavo. Bet netruko susivokti, kad tas bildesys į duris buvo pernelyg tikroviškas, todėl patraukė jų link. Jaunuolis vos tik pravėrė duris nesusipratusiu žvilgsniu kilstelėjo antakį.
- Dar gražiau..,- tai buvo pirmieji jo žodžiai, kai išvydo Fasirą laikantį rankose kažkokį vaiką, kurio veido negebėjo įžiūrėti. Na, ir tikriausiai, jog vaiką, bent iš matomų gabaritų bandė spręstu. Kaip jis? Bandė išmąstyti, kaip krikštasūnis jį galėjo čia rasti, bet ilgai to daryti neteko. Vien susigaudžius, jog prieš tave stovi ministerijos darbuotojas, o ypač jos galva, palieka aišku, kad jiems vieni juokai yra gauti bet kokią informaciją apie neslapukaujančius asmenis.
- Atsiprašau. Užeik,- kiek atsikvošėjęs pravėrė plačiau duris ir pamojo ranka į koridorių, - Antras įėjimas po dešine,- uždarydamas duris iškart nurodė juodaplaukis uždarydamas savų namų duris ir nupėdino iš paskos.
- Kas nutiko?- paklausė iškart Jeffter'is, kuriam suvokti situaciją buvo per sunku. Nesuprato ko Fasiras čia atsibeldė tokiu metu su kažkokiu vaiku. Nesuprato ar vaikas tiesiog miega, ar jis sužeistas. Nelaukdamas atsakymo vis tik pristūmė vieną fotelių arčiau židinio ir pasiėmęs iš kišenės savo lazdelę pamosavo prieš jį, kad šis įsižiebtų. Jo akimis naktibaldoms reikėjo šilumos, nes atrodė, kaip permirkusios kojinės ištrauktos iš skalbenkės, su sugedusia gręžimo funkcija.
- Gali padėti savo draugą čia, jei jam nereikia išskirtinos pagalbos,- parodė į tą pristumtą fotelį ant kurio atlošo padėjo ką tik nuo sofos paimtą užklotą.
- Ar jums reikia sausų drabužių?- po šio klausimo pasikrapštė pakaušį suprasdamas, kad paklausė nelabai mąstydamas. Iš kur jis gaus jiems tų drabužių, kai jų neturi pats, apart savų. Nors kas žino, gal jiems ir tie tiktų.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 03, 2018, 11:28:41 pm
   - Sveikas, Edgarai, - namo durims atsivėrus Fasiro veidą iškreipė nervinga pavargusi šypsena. Von Sjuardui kiek palengvėjo, kad Edgaras atėjo gan greit ir neatrodė apsimiegojęs ar piktas lyg ką tik išverstas iš lovos. Greit tas vyptelėjimas, iš šalies nužvelgus šią absurdišką situaciją, ir išblėso. Nebebuvo čia ko ir šypsotis, savaime aišku. Lietus toliau nemaloniai merkė, todėl jaunuolis nesmagiai kilstelėjo petį, lyg iš nervų, lyg iš gėdos ar atsiprašomai, lyg bandydamas paprašyti Munino, kad šis silpniau spaustų petį nagais.
   - Ačiū, - Fasas dėkingas žengtelėjo vidun, atsigręžė, lūkuriuodamas namo šeimininko. Staiga susivokė,  kad, po teisybe, jis negalėjo žinoti, kur krikštatėvis gyvena. Bet sužinojo po to, kai pats namą nusipirko - pardavėjas nustebęs skėstekėjo pečiais, kad į Godriko Užkampį atsikrausto jau antras jaunas žmogus. O kadangi buvo ir plepus, tai dar pridūrė ir pirkėjo pavardę. O negana to, Edgaro gyvenamą vietą aptikti padėjo ir vampyriškos juslės. Pasukęs pro nurodytas duris, ministras automatiškai užvertė galvą, apsižvalgydamas po kambarį - gana erdvią ir gražią svetainę. Edgarui pristūmus fotelį, Fasas nuėmė nuo mergaitės savo apsiaustą (šis buvo neperšlampamas, todėl mergaitė buvo vandens praktiškai nepaliesta) ir paguldė ją kur palieptas. Po svetainę veikiai sklido židinio ugnies šiluma. Fasas, jausdamasis kaip koksai indėnas, drąsos išbandymo metu šokęs nuo krioklio ir būdamas šlapesnis negu šlapias, nedrįso net atsisėsti ant sausų baldų, todėl kol kas vis dar stoviniavo, pasisukęs į Edgarą, šonu į židinį.
   - Kad žinotum, kaip sunku paaiškinti, - vyptelėjo Fasiras. - Na, ji ne draugas, o draugė. Iš esmės, net ne draugė, tik šiek tiek pažįstama, - jaunuolis persibraukė per šlapius plaukus dar šlapesne ranka ir žvilgtelėjo į Muniną, kuris stovėjo prieš židinį išskleidęs sparnus iš išpūtęs krūtinę.
   - Ne, kur jau su tais rūbais... Jei reikės - pareisiu namo... - numykė Fasas. Tada prisiminė, kad krikštatėvis dar turbūt nė nežino, kad jie gyvena tame pačiame miestelyje.
   - Ojojoj, - sudejavo von Sjuardas, jau visai nusiminęs ir netekęs jėgų atsisėdo į fotelį. Jeigu kas - pats sutvarkys ir išdžiovins, pasižadėjo sau. - Tai čia tarp kitko, aš nusipirkau namą Godriko Dauboje, nes... - nutraukė mintį, susigriebęs, kad apie tėvą pasakoti visai neturi ūpo. Todėl apsimetė jau nebesusigaudančiu tarp savų minčių ir pradėjo pasakoti nuo kito galo.
   - Čia Elridė, grifė... Turbūt antrame ar trečiame kurse, nesu tikras... - atsiduso Fasas. - Pažįstami po vieno susitikimo... Sutikau ją Londone, po darbo. Ketinau važiuoti namo, o ji buvo jlvisai pavargusi ir pasiklydusi, kažką neaiškiai vapėjo apie tai, kad nebeturi namų, o tada nualpo man po kojom, - pasakojo eliksyrų profesorisus sūnus. - Nebūčiau sukęs pas tave, dar motociklui kažkas nutiko, o čia lyja... Atsiprašau, kad įsibroviau čia naktį, - su kaltės jausmu kalbėjo jis. Tada prisiminė, kaip motina dirbdavo ligoninėje.
   - Klausyk, o šalto vandens galėtum?.. - paklausė Fasiras. - Mama suvilgydavo kaktą ir smilkinius, tai padėdavo...
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 04, 2018, 12:22:28 am
Jeffter'is klausėsi ką šneka Fasiras ir pritariamai tik linksėjo galva parodydamas, jog sugaudo visą jo skelbiamą informaciją. Hogvartso profesoriaus sūnui paprašius vandens, namų šeimininkas nieko nelaukdamas nuskuodė virtuvėn, iš spintelės išsitraukė nedidukę stiklinukę ir prileidęs porą trečdalių vandens į ją parskubėjo atgal į svetainę.
- Štai,- perdavė stiklinį indą krikštasūniui iš savo pirštine padegtos rankos. Taip, jis net ir būdamas namuose dėvėjo pirštinę, kuri slėpė kadaise sužalotą ranką. Tuomet žvilgtelėjo į miegančią ar be sąmonės gulinčią mergaitę.
- Ar ji neturėtų būti Hogvartse šiuo metu?- iškart pasiteiravo ir nenuleidęs rimto žvilgsnio nuo jos truputėlį sulinksėjo galva pridėdamas prie klausimo, - Taip. Žinau. Nors iš veido gal ir nebūčiau pažinęs, tačiau iš vardo pamenu, jog praėjusiais metais tarp mūsų naujokėlių buvo toks vardas Elridė. Man regis ji buvo viena iš gabiausių pirmakursių,- bandė prisiminti, kadangi būdamas septintame kurse mažai teko bendrauti su jauniausiais koledžo nariais. Žvilgsniui pakrypus į Muniną suprunkštė. Šypseną kėlė jo mandrai, jei taip galima pasakyti, išmesta krūtinė link židinio.
- Užsiauginai pamaivėlį, tiesa?- užklausė Fasiro ir pats prisėdo ant sofos, - Primena Spaiką, kuris mėgsta pasipuikuoti prie tavo tėvuką, kai šiam kas nepasiseka,- dar labiau ėmė šypsotis kalbėdamas apie prisiminimus. Jie sukėlė šiokią tokią nostalgiją, kuri tarsi prarideno eilę lašų už trumpaplaukio akių. Jis ilgėjosi Hogvartso. Ten jautėsi kitaip. Jis turėjo draugų, pažįstamų, buvo gerbiamas koledžo narys, prefektas. O dabar? Dabar tarsi pamirštas. Net nesusisiekia nei jis su bendrakoledžiais, nei jie su juo. Tarsi viskas būtų baigta. O gal iš tiesų taip ir buvo, juk Hogvartsą baigė, ties to visi ėmė gyventi savus gyvenimus. Žinoma, sutiko ir Claudie ir tą patį Fasirą jau ne pirmą kartą po baigimo, tačiau tie susitikimai labiau vyksta iš reikalo pusės.
- Tai sakai nusipirkai irgi čia namą?- dabar jau šilčiau šypteldamas žaliaakis žvelgė į magijos ministrą, - Tai jau gal šeimą kuri?- tiesiai šviesiai teiravosi to, kas pirmiausiai šovė į galvą. O tokia mintis kilo ne be preteksto. Ir ne vien dėl to, kad manė, jog jis ir Claudie galgi yra pora, tačiau, kad ir nutraukė sakinį, turėjusį tarsi įvardinti naujo būsto įsigijimą. O žinant jaunojo von Sjuardo drovumą, tai buvo kone puiki priežastis atlikti minties šuolį. Kita vertus buvo pereitą prie mergaitės, o buvusio Grifų Gūžtos auklėtinio manymu, taip ir turėjo būti, nes iš čia esančių, jai dabar, rodos, labiausiai reikalinga pagalba.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 04, 2018, 07:54:13 am
   Fasiras von Sjuardas nejaukiai palūkuriavo, kol krikštatėvis taip skubiai išbėgo vandens, atsistojo ir priėjo prie Elridės. Pridėjo delną prie mergaitės kaktos - ši buvo šilta, atrodo, ne karšta. Kai Edgar grįžo su stikline, jaunuolis išsitraukė iš apsiausto, kurį turėjo kairiojoje rankoje (mat iki to laiko jis nuo šalčio ir drėgmės saugojo mažąją grifę. Dabar Fasas net sudrebėjo supratęs, kad lazdelė nesunkiai galėjo iškristi ant kelio ir dabar bebūtų likę šakalyčiai), lazdelę.
   - Žinai, kiek atsimenu, jinai buvo velnių priėdus, - tarė Fasas vyptelėdamas. - Acio Elridės burtų lazdelę, - pasakė jis ir sugavo iš mergaitės kišenės iššokusį stebuklingą medžio dirbinį. - O atsidūrus nežinomoje vietoje su dviem praktiškai nežinomais žmonėmis... Nežinai, kas gali nutikti, - kalbėjo Ministras. Galbūt tai jau buvo kažkas panašaus į dėl darbo į kraują įaugusį atsargumą - juk Ministrui tekdavo ir dalyvauti Vizengamoto veikloje, susitikti su nusikaltėliais ar bent jau stebėti kitų pareigūnų veiklą su jais. Juokinga, palyginus, juk Elridė buvo tik antrakursė, jei tik Edgaro žinios nemelavo. Bet von Sjuardas padėjo ir savo, ir mažosios grifės lazdeles toliau, ant židinio, ir paėmė iš Edgaro rankų stiklinę su vandeniu.
   - Nežinau, kodėl ji ne Hogvartse... - tarė Fasiras, žvilgtelėdamas į Edgar. - Pagalvojau, kad galbūt dabar kalėdinės mokinių atostogos?
Gavęs stiklinę Fasas trumpam sutriko - nežinojo, kaip visgi su tuo vandeniu elgtis. Bet truputį vandens pilstelėjo sau ant rankos (kuri ir prieš tai nebuvo visai sausa, cha) ir perbraukė ja per Elridės kaktą, suvilgė smilkinius. Šiaip ar taip Faso rankos buvo kiek vėsesnės už normalaus žmogaus, o reikėjo tikėtis, kad būtent vanduo ir vėsumas budino nualpusiuosius iš tos keistos besapnės, kiek Ministrui teko girdėti, būsenos.
   - Jau gerai nežinau, kaip ji mokėsi, bet, kiek teko ją matyti, tai ne eilinis vaikis, - gūžtelėjo pečiais Fasas. Tada žvilgsnį patraukė pirštinė ant Edgar rankos. Niekad ir nepaklausė, kodėl jis buvo pirštinėtas. Klausė tik tėvo, bet šio nuomone tai buvo mada.
   - O klausyk, ko tu net namuose tą pirštinę nešioji? Visada maniau, kad šiaip ar dėl grožio, o žiūriu, kad net ne viešumoj nenusiimi... - paklausė jaunesnysis burtininkas.
   Pasekęs Edgar žvilgsnį ir pats smagiai šyptelėjo iš Munino.
   - Na, augom tai kartu, nuo gimimo... - tebešypsodamas tarė von Sjuardas. Varnas pajuto į jį susmeigtus žvilgsnius, pasisuko į jaunuolius ir piktai iškvėlė orą, o tada išpūtė krūtinę dar labiau ir iškėlė snapą aukštyn.  Fasas tyliai nusijuokė.
   - Šeimos tradicija buvo kiekvienam naujagimiui po gyvūną... - pasakė jis, vėl mintyse išvydęs besišypsančio Raveno ir Solveigos atvaizdus. - O šiaip jis tik bijo ugnies, o mėgsta šilumą. Išpučia krūtinę, kad drąsos daugiau būtų, - išdavė varno silpnybę eliksyrininko sūnus.  Išgirdusio repliką apie tėvą Faso veide šypsena priblėso. - Taip, - trumpai patvirtino jis, kad mažiau matytųsi jo paniūrimas, pasisuko atgal į židinį ir paukštį.  Kitas Jeffterio komentaras privertė Fasą išpūsti akis.
   - Kurti šeimą?! - bemaž pasipiktinęs šūktelėjo, o tada suprato, kad reakcija buvo per audringa kaip normaliam aštuoniolikamečiui. - Na, ne... A, tu pagalvojai apie Claudie? Tas susitikimas buvo atsitiktinis, nė nežinojau, kad ji dirba ten... - beieškodamas atmintyje tokio krikštatėvio klausimo priežasčių von Sjuardas prisiminė tą šelmišką Edgaro mirktelėjimą, reiškiantį ,,Nu, sėkmės". Fasas atsiduso.
   - Nusipirkau namą, nes reikėjo deklaruoti nuolatinę gyvenamąją vietą, o tokios dar neturėjau. O čia namas buvo gan nebrangus ir tvarkingas, - pasakė Ministras. Po žodžiu  ,,nebrangus" slypėjo faktas apie nelabai kokią Fasiro finansinę padėtį. Ačiūdie, tai ištaisyti padėjo nemaža alga. Bet dabar jaunuolis jautėsi it laikydamas visą maišą, pilną ylų, kurios nieko kita ir nedarė, tik smaigaliais skynėsi kelią pro drobę į šviesą. Paprasto pokalbio metu buvęs Hogvartso mokinys negebėjo nuslėpti kiekvieno sutrikimo ar šyptelėjimo dėl kažko jam nesmagaus ir norimo nuslėpti.
   - Tai taip, - tarstelėjo von Sjuardas. - O tu kodėl nusprendei būtent čia apsigyventi? Irgi dar vienas? - šyptelėjo šypsena, irgi bylojančia apie tikrąją klausimo prasmę - ar namų šeimininkas irgi dar nesiveda į namus šeimininkės.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 04, 2018, 06:34:48 pm
- Ta prasme priėdus velnių?- Edgar'as norėjo, jog tiksliau jo krikštasūnis įvardintų tos velnius, nes daugelis vaikų būdavo savotiškai išdykę, tik vieni labiau, kiti mažiau. Po to gūžtelėjo pečiais nieko nesakydamas, tačiau ministras jaunuolio manymu kiek perdėjo, paimdamas mergaitės lazdelę. Burtininkui dar šiais metais baigusiam Hogvartsą neatrodė, jog mažoji galėtų pakenkti. Abejojo, jog galėtų mokėti atlikti kažką tokio burtų lazdele, kas pražudytų du suaugusiuosius. Aišku, nenuvertino jaunėlės, tačiau kažkuo baisiu nelabai norėjo tikėti.
- Ar darbas labai sekina? Gal nori eiti pailsėti? Nes atrodai pervargęs,- pūstelėjęs akis paklausė Fasiro, visiškai nekomentuodamas, jo apie Kalėdų atostogas. Negalvojo, jog nušoko nuo proto ar kažko panašaus. Suprato, kad darbas yra ne iš lengvųjų, kurį dirbant dienos gali susiplakti į vieną. Na, nebent kažkas pasikeitė Hogvartse, bet pagal įprastą tvarką, Kalėdų atostogos turėjo prasidėti vos už poros savaičių.
Prieš sulaukdamas atsakymo Jeffter'is spėjo ir pats sulaukti klausimo apie pirštinę. Yra klausė jo apie jo ranką, tačiau tiesiogiai taip ir niekam niekada neatsakė. Ne išimtis buvo ir šis kartas. Vienintelis skirtumas, jog pradžioje jis buvo paveiktas įvykio, padovanojusio jam pusiau metalinę ranką, o dabar jau keli metai, kai jis buvo su tuo susigyvenęs. Todėl nesukeldamas jokios neigiamos emocijos nusišypsojo ir atsakė:
- Ji man daug reiškia, todėl pastoviai ją ir mūviu,- nors tikroji priežastis ir nebuvo pateikta, jis vis tiek nemelavo. Pirštinė reiškė. Reiškė tą įvykį, dėl kurio jis ir dėvi ją.
- Tokie pat atsitiktiniai, kaip ir Hogvartse?- susijuokdamas perklausė buvusį bendrakoledžį, kai šis baigęs apie Muniną ėmė aiškinti apie atsitiktinius susitikimus. Na, tarkim pamintijo nelabai norėdamas patikėti šį kartą viralų sūnumi.
- Palauk, palauk? Kaip tais neturėjai?- pertraukė Fasą Edgar'as šis pareiškė, jog neturėjo kur deklaruoti gyvenamosios vietos,- Tai kur gi gyvenai prieš tai?,- visada buvo įsitikinęs, jog gyvena su tėvu, bent jau jo namuose, nes pastarasis jose greičiausiai retai matomas dėl savo užimamų pareigų Hogvartso mokykloje.
Eilinį sykį sugūžtelėjo pečiai, kai buvo pasiteirauto, kodėl jis pats čia atsibeldė.
- Tikslios priežasties nėra. Buvo namas. Tėvai pasiūlė nupirkti. Tai taip ir gavosi, jog dabar gyvenu čia.
Suprunkštelėjo juoku ir įtaisęs gudrų šypsnį veide papurtė galvą į šonus, kai išgirdo pats klausimą apie šeimą. Rodėsi, kad svetys norėjo dabar lyg atsilyginti tuo pačiu, paklausdamas būtent to paties klausimo, kurio dar neseniai klausė pats žaliaakis.
- Kol kas vienas šeimininkauju,- su šypsena veide atsakė, tačiau ją netrukus pakeitė rimtumo kupina išraiška, - Beje, mano reikalai dar nejuda, dėl kurių buvau užklydęs į ministeriją?- prisiminė vieną aktualesnių klausimų.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 04, 2018, 07:39:57 pm
   Pats to nejausdamas Fasas užvertė akis aukštyn, mintimis sugrįždamas į ežero salą, kurioje ir buvo susitikęs su Elride. Pro auksines kaip tėvo akis veikiai prabėgo jau bebaigiąs išblukti pokalbis, Elridės šypsena ir smalsumas, baltų plaukų sruoga, pešiojama ir blaškoma vėsoko rudens vėjo. Von Sjuardas nejučia pasisuko į mergaitę. Dabar jos plaukai buvo jau visiškai balti - štai, kodėl jis taip negreitai ją atpažino.
   - Įžūli, sakyčiau, - tarė buvęs grifas ir pasilenkė prie miegančios mergaitės veido lyg norėdamas kažką įžiūrėti. Giliai įkvėpė orą. Dažų kvapo nebuvo - plaukai dažyti buvo seniai. - Mėgsta rizikuoti ir nemėgsta būti silpna, - ,,Per šituos darbo mėnesius Ministerijoje supratau, kad net mažų vaikų, kurie nebūna ta pilka, taiki, nepavojinga masė, žvilgsnis skiriasi.". - Skamba kvailai, spėju. O tu pats jos nepažįsti, niekada susitikę Hogvartse nebuvote? - Tada Fasiras prisiminė tą įpykusios Endlercat žvilgsnį ir rėkimą ant jo, suaugusio žmogaus, kaip ant sau lygaus. Pusvampyris atsitraukė nuo mergaitės ir pasisuko į Edgar. Ką gi. reikėjo pripažinti, kad iš tiesų jautėsi pavargęs, bet pats manė, kad dabar tikrai ne laikas ilsėtis. Tiesą sakant, jis taip manė nuo pat darbo Ministerijoje pradžios.
   - Na, sunkus, - Fasiras vos vos šyptelėjo ir kilstelėjo pečius. - Bet ne, viskas gerai. Prisiilsėsiu grabe, kaip sakoma, - pajuokavo jis. Akį patraukė lazdelės, kartu padėtos ant židinio - galbūt šis pernelyg atsargus - netgi galbūt kiek paranojiškai ir visiškai kvailai - elgesys ir bylojo krikštatėviui apie ne visiškai blaiviai veikiančią Anglijos burtininkų galvą. Toji pati galva kelissyk palinksėjo, parodydama supratingumą, Edgarui atsakius į klausimą apie pirštinę. ,,Et. Matyt, ne aš vienas prisirišu prie visokių nesąmonių," - pamintijo pusvampyris, nė nenumanydamas, kad maišą su keliomis ylomis už nugaros slepia ne vienas.
   - Taip, atsitiktiniai, - darsyk patvirtino Fasas šyptelėdamas. - Kodėl gi turėčiau kažką slėpti, jeigu ir turėčiau kažkokius ypatingus ryšius? O apie Hogvartsą net šnekėti nereikia, žinai, visad buvau ir liksiu vienišius, - šyptelėjo jis. Kai Ravenas neįtraukdavo į visokias nesąmones, tai pats Fasiras nieko ir nebeveikdavo - nei kalbant apie mergiočių kabinimą, nei apie ką kita. Atrodo, neatsiminė, kad ir krikštatėvis būtų su mergiotėm lakstęs palaukėmis. Bet nors abudu - turiu mintyje šiame kambaryje stovinčius buvusius grifus - buvo ramūs ir rimti jaunuoliai, didžiausias skirtumas tarp jų, kuris vienam kirto kelią į šeimos kūrimą, o kitam - ne - rasė. Na, ir vidinis Fasiro širdies skausmas, kurį dabar buvo bemaž visai beužgožiąs beribis darbas ir rūpesčiai. ,,Na, o dabar turėsim dar vieną rūpestį," - į Fasiro minčių giją įsiterpė Muninas, snapu lyg netyčia kryptelėdamas į ant sofos snūduriuojančią Elridę. ,,Taigis, kad," - tarstelėjo von Sjuardas. Nors tikėjo ir manė, kad tai bus labai laikina.
   - Na, neturėjau, - gūžtelėjo pečiais lyg sakydamas ,,o kas čia tokio?" Fasas, kiek suglumintas tokio staigaus Edgaro pašokimo. - Tai šen, tai ten. Dažniausia pasilikdavau kabinete... - laiku užsičiaupė, o tada pratęsė: - Na, o kitu laiku apsistodavau kokiame... Hm, viešbutyje, ar šiaip, na, gyvenamą vietą atrasti juk nesunku, - tarstelėjo jaunuolis.
   ,,Ir tu tikrai neleisdavai laiko miške naktimis, ir po parkus neslampinėdavai, ir po kapines nevaikštinėdavai, na, ir tuščiuose namuose neapsistodavai, pinigų turėjai užtektinai, tai ir niekur kitur, kaip pavyzdingas Ministras..." - nerūpestingai vardijo varnas, apsisukdamas nugara į židinį ir vis dar iškėlęs snapą.
   ,,Skrudinkis, skrudinkis, šašlykėli," - paerzino varną atgal von Sjuardas.
   ,,Kai pagalvoji, tai čia aš pratinuosi," - atsakė varnas, o Fasirui nesupratus, kodėl, pratęsė: ,,Kai mudu degsim pragare. Tau skaudės labiau."
   - O, aišku, - linktelėjo galva eliksyrininko sūnus, viena fraze atsakydamas į abiejų pašnekovų kalbą, tik į vieną - tiesiogiai, o į kitą - sarkastiška prasme. Išvydęs krikštatėvio veide platėjančią šypseną dėl paties pusiau kerštaujant paklausto klausimo, Fasiras gudriai vyptelėjo.
   - Šeimininkauji vienas, bet čia galima suprasti nevienprasmiškai, - atsakė jis. Išgirdusiojo klausimą apie prisiminimus auksinės akys nukrypo į grindis, Fasiras papurtė galvą. - Ne, atleisk, dar neperžiūrėjau. Planavau tai padaryti rytoj ryte, kada būsiu normaliai pailsėjęs ir galėsiu viską peržiūrėti kaip žmogus, susikaupęs. Dabar daug darbo, tai į Vizengamotą pakviečia, tai šis, tai tas... - atvirai kalbėjo magijos ministras. - Beje, o tu pats dar niekur nedirbi? Tąsyk buvai užsukęs, bet taip ir nepapasakojai, ką pats veiki po Hogvartso baigimo.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 04, 2018, 11:09:28 pm
Pats mintimis buvęs grifas grįžo į tas dienas, kai da buvo pirmųjų kursų moksleivis. Norėjo prisiminti tuomečius mokinius. Ir gerai pagalvojus jie nelabai kuo ir skyrėsi nuo Elridės, jei tai ką sako Fasiras yra tiesa.
- Juk visada būna ir įžūlių, ir tų mėgstančių rizikuoti, ar priimančiu neapgalvotų sprendimų,- gal itin įžūlus Jeffter'is pats nebuvo, gal tik labai, labai mažai daliai asmenų, kurių jis turėjo itin didelę priežastį nemėgti, tačiau neretai teko kažko imtis vadovaujantis ne visiškai blaiviu protu.
- Gal ko nors nori atsigerti?- pašoko staigiai nuo sofos prisiminęs, jog nieko nepasiūlė savo svečiui. Čia pat ir susigribo, jog nelabai ką tikriausiai ir gali pasiūlyti be vandens ir arbatos.
- Jei jau taip sakai,- palinksėjo juodais plaukais pasidengusią galvą gavęs atsakymą į klausimą susijusi su poilsiu. Tamsiaplaukis pats nebuvo pavargęs. Į miegus nei trupučio netraukė, nors ir buvo jau po vidurnakčio. Bet juk jis ir nebuvo iš tų, kurie anksti eitų miegoti.
- Gerai, gerai, tebūnie,- šypsena išpuošė veidą, nes kad ir ką šnekėjo dabartinis magijos ministras, juo, bent šiuo klausimu, jaunuolis negalėjo patikėti. Jam per daug čia tuomet visokiausių sutapimų atrodė.
- O tai tėvo namai?- primerkė akis. Nebuvo aišku, kodėl Fasiras miegodavo darbe, nuomodavosi kambarius ir panašiai. Buvo įsitikinęs, jog galėjo gyventi pas tėvą, kol pats būtų įsigijęs būstą. Buvo įsitikinęs, kad norėtų, galėtų gyventi pas jį nors ir visą savo gyvenimą.
Akimirkai stojo tyla, kai von Sjuardas įbedė žvilgsnį į savo varną, o šis į savo šeimininką. Rodės, kad jie žvilgsniu supranta vienas kitą.
- Kad nėra kur čia stengtis ieškoti dviprasmybių,- patikimo, kad jo žodžiai atspindėjo realią situaciją, be jokių kitokių galimų interpretacijų.
- Supratau,- tvirtai taręs žaliaakis atsiduso. Norėjosi išsiaiškinti viską kiek įmanoma greičiau.
- Kur aš dirbsiu?- su šypsenėle perklausė ir tuoj pat ėmė aiškinti, kodėl yra nedirbantis, - Susirasiu darbą, padirbsiu savaitę, o vėliau eisiu dirbti valytojų į Azkabaną?- šis sakinys galėjo pasirodyti su šiurkštumo prieskoniais, tačiau kalbantysis neatsakinėjo piktai. Ir taip, neatmetė galimybės, jog gali pakliūti į Azkabaną, bet ir dirbti nelabai ką norėjo, ar nelabai matė patinkančio darbo. Bent šiuo momentu. Jam labiau patiko, tai ką jis darė dabar.
- O visas mano veiksmas vyksta čia. Gyvenu ir tiek. Treniruojuosi bei gilinu savo, kaip burtininko, įgūdžius,- sušvelnėjęs tonas atskleidė tai, ką vaikinas veikia būtent po to, kai baigė Hogvartsą.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 05, 2018, 12:21:35 am
   Fasiras von Sjuardas sučiaupė lūpas mąstydamas. Kuo toliau, tuo daugiau pats sau atrodė kaip pervargęs nevisprotis. Velnių čia supanikavo dėl mažos mergaitės, velnių ėmė traidalioti? Įkvėpė oro vieną gurkšnį, iškvėpė, įkvėpė antrą, iškvėpė. ,,Viskas tvarkoj," - tarė sau. Žvelgė į tebegulinčią Elridę.
   - Na, taip įžūlių yra daug, - sutiko Fasiras. - Bet ši - ypatingai. Kad ir šiandien. Netyčia atsitrenkė į mane gatvėje ir aprėkė, pašnekėjo kažką, leisdama suprasti, kad nebeturi namų... Na, nežinau. Retas vaikis taip šnekėtų. O gal ir ne. Nežinau, mažai patirties turiu su mažiais, - pasakė Fasas ir kilstelėjo akis į krikštatėvį. - Tu juk buvai prefektas, turėjai bendrsuti su jauniausiais, jiems padėti, taip? Tu turėtum geriau ir žinoti, - padarė gan logišką išvadą von Sjuardas. - Tai nemanai, kad ji kažkuo skirias? Juolab, ir baklti plaukai, man rodos, ne taip ir populiaru. Jau stilius toksai... Gana maištingas, - Fasiro lūpas iškreipė kreiva šypsenėlė. Pats buvo juodaplaukis, visuomet vienoda tvarkinga ševeliūra.
   Fasiras vėlgi kiek nustebusias akis įsmeigė į vos vieneriais metais vyresbį jaunuolį.
   - Ne, tikrai ačiū už pasiūlymą, bet atsisakysiu, - šyptelėjo Fasiras. - Kiek tdn kilometrų nuo Londono iki Godriko Daubos? Ir važiuojant visą kelią lijo. Tai ir atsigėriau, ir prisigėriau kaip kempinė, - pasišaipė iš savęs, tada vėl prisiminęs atsistojo ir su nemažomis pastangomis nusirengė šlapią švarką, apmaudžiai skėstelėjo rankomis.
   - Velnias, reikėtų paržygiuoti namo, šit ir įsibroviau šlapias kaip vilkolakis, - pasakė ir padarė kalbą vaizdingesne burtininkų mėgstamu palyginimu. Šiuo atveju jis turėjo nusksmbėti labai paradoksaliai. Fasas pažvelgė į jau išsidžiovinusį plunksnas varną susidomėjusį pėdinantį artyn Elridės ir juodomis akutėmis stebeilijantį į ją. - Gal ir parlėksiu? - paklausė Fasas. - Grįžčiau greit, už pusės valandos.
   Bet toliau užšnekintas Ministras buvo priverstas bent kuriam laikui šią mintį užmiršti - iš pradžių neakivaizdiniai kaltinimai juokais dėl galimų šiltesnių santykių su Claudie slėpimų, o vėliau ir rimtesni. Į pirmuosius juodaplaukis jau net ir neatsakė, o ignoruoti sntruosius tokios prabangos  sau leisti jau negalėjo. Šit kaip būna, kai koksai aštrus daiktelis iš maišo išlenda.
   - Na, jis dabar Hogvartse gyvena... - Fasiras išvengė ir žodžio ,,tėvas". Dabar savo viduje karštligiškai svarstė įvairiausius variantus teiginių, kuriais dabar gslėtų pasiteisinti, kodėl visgi netupi po tėvo sparnu. Meluoti krikštatėviui visgi visiškai nesinorėjo. - Nežinau, ar išvis turi namą, - pasakė ir suprato, koks skystas yra šis argumentas. Išspaudė blausią šypseną: - Na, ir panorau gyventi vienas.
   Ir tai buvo tiesa, tik nepilna. Ką gi padarysi, kad gyvenimas bei žmonių ir kitų padarų asmenybės bei santykiai yra tokie sudėtingi. Juk retas žmogus ar nežmogus težinojo, kad Sorenas, jo biologinis tėvas, kurio jis jau nebepripažino savo tėvu, buvo savanaudis! Iš tiesų, tai vienas Fasiras ir težinojo. Senis savanaudis, pasipūtęs dėl savo grynakraujės kilmės, bailys, negebantis apginti savo šeimos!.. Šiukšlė. Ne tėvas. Fasiro kumštis, laikantis apsiaustą, sekundėlei susigniaužė, ant grindų begarsiai nutyško ir į kilimą susigėrė keli vandens lašai. Ir vėl - lašai.
   - Patikėsiu, jeigu jau taip sakai, - šyptelėjo Fasiras į atsakymą dėl galimų dviprasmybių. Matyt, ne vienas auksaakis buvo toksai vienišius su savais darbais. Kitas Edgaro atsakymas į klausimą, atrodo, tik dar labiau patvirtino šį galimą faktą, o Fasirą kiek suglumino.
   - Tai tu kol kas nieko neveiki, nes lauki, kol peržiūrėsiu tą prisiminimą? - lyg ir netikėdamas savo padaryta išvada ar spėjimu paklausė Fasas. - Nemanau, kad tu, Edgaras Jeffteris, mano krikštatėvis, buvęs Grifų Gūžtos prefektas ir žmogus, kuriuo, mano manymu, tikrai daug kas pasitiki - ir ne be reikalo - galėtų būti iškrėtęs kažką tokio baisaus. Netikiu, - susiraukė von Sjuardas. - Bet ką gi, - atsiduso jis. - Tu bent treniruojiesi, nešvaistai laiko veltui, kas yra pagirtinas dalykas.
   Naktinio svečio akys vtl nukrypo į mergaitę, gulinčią ant fotelio. Sekundėlei Fasirui pasivaideno, kad ši sukrutėjo. Jaunuolis klausiamai pažvelgė į krikštatėvį.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 05, 2018, 12:51:03 am
Elridė įtemtai klausėsi, ką kalba kambarėlyje esantys vyrai. Mergaičiukė labai bijojo ir nesuvokė, kas įvyko, nors stengėsi. Pagal balsus ji sumojo, kad yra du vyrai tam pačiam kambary, tačiau jos tai visiškai netenkino. Grifiukės galvoje sukosi tik viena - pabėgimo planas. Kaip aš čia patekau... Elridė svarstė kaip turėtų pabėgti nuo dviejų vyrų, kurių nematė, be lazdelės, nes jos nebejautė niekur. Iš tikrųjų suvokusi, kad nebejaučia burtų lazdelės ji nebeturėjo visiškai drąsos. Juk šiek tiek pramokusi burti ji tikėjosi pabėgti iš tokių situacijų, o čia ją atėmė. Mergaitei sukilo didžiulis baimės jausmas užgožiantis protingesnes mintis. Jos mintys linko į tai, kad viskas negali būti dėl jos gerumo. Na, kaip galėtų būti dėl jos gerovės, jei burtų lazdelę atėmė, vienintelį jos ginklą. Elridė pabandė atsiminti, kas nepersenai nutiko, tačiau galvos skausmas visą tai stipriai apsunkino. Po ilgų pastangų, jos manymu, ji atsiminė Fasirą, nors puikiai neprisiminė jo vardo. Vyrą, kurį sutiko gatvėje, kurį buvo sutrikusi prie ežero, ant kurio rėkė bereikšmius dalykus, nes buvo įpykusi. Įpykusi dėl kažko, ko tuo metu neatsiminė. Mergaitei dar kartą teko pasukti galvą, dėl ko ji buvo įpykusi. Atsiminusi vieną kapą ji pajautė šiokį tokį ilgesį, tačiau atminčiai priartėjus prie antrojo suspaudė širdį. Elridė išgyveno tai dar kartą. Dar kartą tą klaikų skausmą, spaudžiamą gerklę dėl kurios rodės, kad ji uždus. Viskas plaukė vėl, kitų žmonių ašaros, nors jų ir daug nebuvo. Elridei pasidarė dar liūdniau, prie jos močiutės kapo stovėjo tik dar kelios močiutės, kurios kažkada ateidavo į namus kavutės su sausainiais. Po visų ceremonijų pasiliko tik ji viena, niekas nė nepriartėjo prie mergaitės mamos kapo. Grifiukė ten buvo kelias valandas, nors būtų buvusi, kad ir visą laiką, kurį gavo laisvą neiti į Hogvartsą. Bet kvailas lietus išstūmė ją iš ten, nes ji jo nemėgo. Ji nekentė lietaus, nors nežinojo kodėl, bet nujautė, kad tai susyja su praeitimi. Mergaitė sudrebėjo nuo viso to ir nė nepajautė, kaip jai ištryško ašara. Bet tuo metu ji pajautė dar kai ką. Grifiukė jautė kažkieno žvilgsnį. Mergaitė nematė, kas ją stebi, ar kokio stoto vyrai buvo kambarėlyje, bet jei jau ji neturėjo burtų lazdelės situacija nieko gero nežadėjo. Mergaičiukės rankos dar labiau sudrebėjo. Ji nenorėjo dingti ir toliau miegoti, tačiau jai buvo nesaugu, o juo labiau vienoje vietoje gulėti ir nejudėti nebuvo taip lengva tokiai kaip ji. Elridė sukaupė atgautą energiją, nors jos nedaug te atgavo, ir sugniaužė kumščius. Velniai čia dedas, bet blogiau nebus. Grifiukė staigiai šoko iš vietos kur buvo paguldyta. Ji pajautė didžiulį svaigulį, jai linko keliai, tačiau nesirūpindama mergaitė pasileido pamačiusi duris. Ji tikėjo, kad išėjimas čia pat, nors nė nesitikėjo, kad pabėgimas pavyks. Elridė tikėjosi bent pamatyti kambarius ir sužinoti kur ji yra, bet ji nesigaudė. Nesigaudė koks ten buvo kambarys, o svaigulys neleido geriau suvokti. Ji atsitrenkė į kažką, bet jo net nepajudino. Grifė nesuprato tai buvo siena, ar žmogus, bet, kad daugiau ant kojų nepajėgs išsilaikyti jai buvo aišku kaip du kart du.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 05, 2018, 09:51:17 pm
Edgar'as klausė, ką Fasiras šneka apie mergaitę, kurią atsigabeno čionais kartu su savimi. Klausydamas tuo pačiu buvęs grifas filtravo visą informaciją. Kai svetys baigė tai, ką norėjo pasakyti, namų šeimininkas dar sekundėlę pagalvojo.
- Šiaip ar tai vieni esame daugiau, kiti mažiau įžūlūs,- tarsi teisino moksleivę, - Aprėkė nei iš šio nei iš to? Sakė nebeturi namų?- garsiai perklausė tarsi tai padėtų suvokti geriau visą situaciją, kas buvo gana sudėtinga, - Gal ji tiesiog buvo pervargus? Gal labiau emociškai išsekusi ir nebesipaistė pačioje aplinkoje bei nemąstė ką šneka? Jei jau net sąmonės neteko,- vaikinas neatmetė galimybės, jog jai kažkas ir iš tiesų nutiko, vis gi keistas tas faktas, kad ji buvo sutikta Londone tuo metu, kai Hogvartse dar vyksta pamokos.
- Taip buvau. Ir bendraudavau su jaunaisiais mūsų atstovais. Bet žinai, juk aš labiau turėjau būti lyg jų pagalbininkas bendrais Hogvartso reikalais. Aišku, būdavo, jog tekdavo išspręsti ir vieno kito grifiuko problemėlę. Vieni drąsiau atsiskleidžia, kiti labiau vaikšto ratais, šnekėdami bala žino ką, kol priveda prie to ko nori. Bet kaip ir minėjau, visi yra daugiau ar mažiau saviti bei skirtingi,- pabandęs įvertinti jaunesniųjų Grifų Gūžtos mokinių elgseną šyptelėjo, kai Soreno sūnus užsiminė apie Elridės plaukų spalvą.
- Neteisinga būtų vertinti pagal išvaizdą,- iškart po savo nuomonės juodaplaukis uždavė klausimą, - Ar visi goblinai yra tokie bjaurūs, kaip jie atrodo iš išorės?
- Bet, jei ko norėsi, nesidrovėk, prašyk. Pabrėžiu nesidrovėk,- susijuokė, o savo žodžius pabrėžė vien dėl to, nes kiek pamena, ministras turėjo tą savo savotišką kuklumą.
- Jau nori eiti?- pasiteiravo Edgar'as, nes vėlei nelabai suprato savo buvusio bendrakoledžio, kai šis pareiškė, jog reiktų žygiuoti. Na, šita dalį suprato, bet keistai jam nuskambėjo "Gal ir parlėksiu", "Grįžčiau greit".
- Netikiu, jog neturėtų namų,- nenorėjo sutikti su Fasiro teiginiu, kai kalba pasisuko apie jo tėvą,- Nes kur gi jis dėtųsi, jei baigtų dirbti mokykloje?- bet čia buvo priverstas susimąstyti apie tai, jog daugiametis profesorius tikriausiai nebūtų ir neturėtų preteksto būti išmestas iš mokyklos, o jei nusprėstų pats išeiti, tai galėtų iš anksto susiorganizuoti sau gyvenamą vietą, - Nors.. Gal iš dalies ir galima būtų patikėti,- dalinai pakeitęs savo nuomonę žaliaakis šypteldamas linktelėjo galva, - Na, o jei turėjai noro pats vienas gyventi, tai suprantamas tavo sprendimas,- bet pala, pala! Vėl jaunuolis pastebėjo kažkokią spragą, - Ar tu nebendrauji su savo tėvu?- mat užkliuvo buvusiam grifų prefektui žodis "nežinau".
- Nemanau, jog kažkas pasikeistų, jei jį ir peržiūrėtum, bet tiesiog nusimestų papildomas rūpestis,- sakydamas, kad nemano, jog kažkas pasikeistų, turėjo tą atvejį, jei nepakliūtų į Azkabaną, nes pakliuvimas į magijos ministerijos suteiktą prieglobstį nusikaltėliams savaime aišku, jog atneštų tam tikrų, priverstinų pokyčių.
O galbūt neturėtų?- nemanė, kad visi besąlygiškai pasitikėti juo. Ir tai, ką būtent davė jaunajam von Sjuardui ištirti, buvo vienas iš įvykių, kuris pagal patį to įvykio dalyvį galėjo smugdinti tą pasitikėjimą juo. Net nebuvo tikras, ar didžioji dalis išvis Hogvartse prisimena jį.
- O tu dirbi kone įtakingiausioje vietoje ir ją laikai laiko švaistymu?- tik spėjo paklausti ir pajuto krikštasūnio žvilgsnį kilstelėtą nuo Elridės. Pats žvilgtelėjo į ją. Kaip ji sukrutėjo Jeffter'is nematė. Jis žvilgtelėjo tuo momentu, kai ji stryktelėjo iš fotelio ir lyg kokia raketa pasileido greitai bėgti tarp svetainės stalo ir sofos, į tarpą, kuriame stovėjo Edgar'as. Jis nelabai suprato kas dedasi. Mergaičiukė judėjo sparčiai jo link ir nė nestabdė, ko pasekoje trinktelėjosi, gana stipriai, į jį. Nors trumpaplaukis dar vis bandė susivokti kas čia ką tik įvyko, tai neaptemdė visiškai jo galvos ir reakcijos jis neprarado. Vos tik antrakursė stuktelėjo, ji ėmė virsti atgalios. Buvęs Hogvartso moksleivis stvėrė ją kaire ranka už jos peties. Bet kritimo nestabdė. Leido jai kristi. Tik šiek tiek suktelėjo grifę dešiniau savęs, jog šioji kristeltų tiesiai ant minkštos sofos, o ne ant grindų, ant kurių būtų galimybė ir užsigauti.
- Viskas gerai?- iškart teiravosi susirūpinusiu veidu žvelgdamas į baltaplaukę.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 05, 2018, 11:57:29 pm
   Fasiras von Sjuardas, besiklausydamas krikštatėvio, ginančio mergaitę, neištvėręs šyptelėjo ir tarsi pasiduodamas iškėlė rankas.
   - Gerai jau gerai, turbūt, kad perspaudžiau, paimdamas tą lazdelę, - prisipažino jis. - Bet jeigu ji dabar yra sukrėsta, tai tik ir dar vienas argumentas spėjimui, kad ji gali elgtis pavojingai, - kalbėjo nė neįtardamas, kad baltapūkė grifė dabar turbūt jau budri ir tik apsimeta, jog miega. Atrodė, kad kažką įtarė varnas, keistai stebeilijantis į merginą, bet taip nebuvo. Išgirdęs palyginimą apie goblinus, Fasiras pakreipė galvą.
   - Plaukų spalva dabar dažniausiai yra žmogaus pasirinkimas, kuris apie jį tikrai šį tą pasako. Tai faktas, - atrėmė jis. - O, goblinai turbūt labiausiai ir tinka lyginti su padūkusiomis mergaitėmis, - pusiau juokais kalbėjo, ranka mostelėdamas į Elridę. - Iš tiesų, mažokai su goblinais bendrauju, bet nesavanaudis ir patikimas goblinas yra itin retas. Na, bet juokas juokais. Vis tiek prisipažįstu, kad kiek per smarkiai sureagavau. Įprotis, - jau liūdniau vyptelėjo ministras, leisdamas suprasti apie darbo praktiką, na, tiesą sakant, būtent tokią - retą.
   Krikštatėviui taip pabrėžus nesidrovėjimą ir prašymą, Fasas šyptelėjo ir linktelėjo. Tiesą sakant, pats sau neatrodė labai jau kuklus ir drovus. Veikiau tiesiog ramus. Ir nereiklus. Šit, kaip nereikia ir gryčios. Bet sausų drabužių gauti būtų visai neprošal. Bet abejodamas gūžtelėjo pečiais ir atsistojo. Pasisuko į langą, išgirdęs tam sykiui staiga pasmarkėjusį lietaus baladojimąsi į langą. Tai kirto per norą netgi labai greitai bėgti namo. Juolab, kad sausam grįžti atgal būtų sunku ir su kerų pagalba.
   - Aš nesakiau, kad Magijos Ministerija yra laiko švaistymas, - kiek sutrikęs pasakė auksinių akių paveldėtojas. Atsiminęs, ką kalbėjo, suprato, kad krikštatėvis turbūt klaidingai jį suprato iš pagyrimo dėl treniruočių. - Turėjau mintyje, kad tu nesėdi rankų sudėjęs, na, tu, ko gero, taip ir negalėtum, - šyptelėjo. Ar kas nors kada nors matė Grifų Gūžtos prefektą švaistant laiką? Galbūt ir taip, bet, ko gero, tikrai ne Jeffter'į. Ko gero, šis žmogus ir Fasui buvo vienas iš veiklumo ir laiko vertės suvokimo mokytojų. Na, kas dar? Dar - visuomet Fasą kur nors ištempdavęs kažką nuveikti - ar gražaus, ar nelabai - brolis dvynys. Visiška priešingybė. Neramus, nedrovus, netylus, nededantis, tiksliau, nedėjęs per daug pastangų į mokslus. Bet nuoširdus. Kur kas nuoširdesnis už savo beveik visiškai identišką kopiją - na, gyvą kopiją - stovinčią šiame jaukiame kambaryje su židiniu.
   - Ką turi mintyje su tuo, kad niekas nepasikeis, kai peržiūrėsiu prisiminimą? - paklausė von Sjuardas. - O tu dar kažkam jį davei? - pasitikslino. Bet suprato, kad jei jis ir pasinaudotų savo padėtimi, padėdamas išvengti nemalonumų, krikštatėvis tikrai kastųsi iki teisingumo. Turbūt net ir neleistų taip padaryti. Štai, kodėl vidurinysis von Sjuardas, už Fasirą jaunesnis vos dešimčia minučių, taip dažnai šaipydavosi iš jo krikštatėvio. Dėl per didelės sąžinės.
   Ir nutiko tai, ko eliksyrininko sūnus bijojo ir kam jau ruošėsi psichologiškai, kad neišsiduotų.
   - Ką? - perklausė, kad laimėtų laiko. Tegul krikštatėvis pakartoja klausimą apie tėvą, o jis per tą laiką sumąstys. Bet taip staiga paklaustas ministras vis tiek sekundėlei kaltai nusuko žvilgsnį, karštligiškai mąstydamas, ką atsakyti, kad nepameluotų ir išvengtų... Kad ko išvengtų? Ak, taip. Klausimų. Visiškai nereikalingų klausimų. Bet kita vertus... Gal tegu pasaulis sužino apie tamsiąją Soreno pusę? Bet ne. Fasiras nenorėjo to daryti. Lyg ir dar jautėsi skolingas tėvui, lyg bijojo. Ir sąžinė. Jis ne kerštautojas. Bet ką į tai - vien į tas smerkiančias mintis apie tėvą pasakytų Edgaras?
   Bet čia jų pokalbis nutrūko. Staiga pašokusi Elridė blaškėsi po kambarį, Fasiras jau šoko ją sugauti, kai ši smarkiai trenkėsi į čia pat stovėjusį namo šeimininką. Edgarui klausiant, ar baltaplaukei viskas gerai, ministras pažvelgė į jį bei nutaisė triumfuojančią veido išraišką. ,,Matai? Atsargumas yra gerai. Sakiau." - sakė von Sjuardo veidas. 
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 06, 2018, 01:24:32 am
Mergaitė pajautė kaip ją kažkas suėmė ir pasodino. Trumpam ji apsidžiaugė, nes nemanė, kad ilgiau būtų išsilaikiusi ant kojų. Jos žalios akys nukrypo prie tolėliau stovinčio Fasiro. Mergaitei atrodė, kad jis ją išdavė kažkam. Pažvelgusi į kitą vyrą ji susiraukė ir garsiai atsiduso. Mergaičiukė neturėjo jokio noro kalbėti. Ji vis dar nesugebėjo suvokti situacijos. Nežinojo, ar gerais kėslais papuolė į tokią vietą. Elridė kambarėlyje pastebėjo keistoką gyvūną - varną. Todėl, kad mergaitė paukščius nelabai mėgo ji prunkštelėjo ir nusuko žvilgsnį. Elridė atsisuko į ją pagavusį vyrą ir ėmė svarstyti ką turėtu sakyti.
-Kur esu ir ar greit paleisit iš čia? Atgal į Londoną,- atsakiusi ji dar kartą apsidairė. Elridė vis dar šiek tiek drebėjo. Jai virpėjo balsas, nors ji norėjo atrodyti tvirta. Tvirta, nes tokia uuvo močiutė netekusi dukros. Grifiukei net širdis suvirpėjo, kai ji susiprato, kad močiutė net ir netekusi dukros prieš ją buvo tvirta ir stipri. Elridė nematė jos verkiant niekad ir tuo žavėjosi. Mergaitė grįžo į realybę ir šyptelėjo. Ji nebeturės galimybių matyti jos šypseną, ar girdėti jos gražias pasakas. Elridė nebežinos, kur praleisti atostogas, kai negalės būti Hogvartse, o tai ją stipriai erzino. Jai be liko šuo, kurį paliko Hogvartse. Eh... Įdomu, ar jis ten niekieno namų darbų nesukramtė... Mergaitei iškilo dar vienas klausimas, kodėl ji apalpo. Jai atrodė, bent ji bandė sau įrodyti, kad buvo sveika. Mergaitė atsiminė, kad ji ramiai stovėjo, nugrimzdo į mintis, o tada bum. Mažajai grifiukei tai buvo per daug įtartina, ji dar niekados nebuvo praradusi sąmonės. Jos akys nukrypo prie vaikino sutikto mieste. Elridės akys užsiplieskė pykčiu, rodos, ji norėjo suvalgyti Fasirą gyvą. Kurį laiką besitramdydama ji sugniaužė kumščius. Jis turbūt ir lazdelę atėmė... Eh... O gal jis tikrai ateivis? Tyliai savęs paklaususi ji pažvelgė į jo akis ir šyptelėjo. Ateiviai tokių neturi, bet yra magiškų gyvių, kurie tokias turi. Jai atrodė kiek juokinga, ji galėjo spėlioti ir spėlioti, bet nusprendė, kad kažkada išsiaiškins pagrįstai.
-Ką tu padarei man! Jei jau nesileidžiu į kalbas turi mane užmigdyti?!-ji atsistojo piktai žvelgdama į vyresnėlį. Mergaitė, rodos, atgijo ir galva jai nebesisuko. Ji degė pykčiu, nes norėjo būti palikta viena. Bet ateivis iš ežero neleido tam norui išsipildyti, gaila, tai nutiko būtent tuo metu, kai ji nebemokėjo valdytis.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 06, 2018, 02:45:21 pm
- Sukrėsta, nesukrėsta, vis tiek labai mažai šansų, jog tau sugebės pasipriešinti pirmų kursų mokinys,- Jeffter'is ir toliau buvo įsikandęs savo ir netikėjo, kad šis mergaičiukas, atgabentas į jo namus, galėtų pakenkti.
Jau juoką kėlė ir diskusija apie išvaizdą, plaukus. Buvęs grifas nusijuokė.
- Tebūnie,- atrodo sutiko su Fasiro pateiktu faktu, bet nieko nelaukęs vos gi nesusilaikė nemesdamas replikos, kuri atspindėtų jo pozicijas, - Bet tikriausiai vis gi žinai, jog atrodantys neiššaukiančiai ir padoriai, praeityje gebėjo pridaryti daugybę blogo.
- Ką turi omenyje sakydamas tuomet, jog nešvaistau laiko?- tiklinosi Edgar'as, jam juo praktikavimasis patiko, tačiau ar tai nebuvo laiko švaistymas, to nežinojo ar bent negalėjo šiam momentui pasakyti, kadangi tuo kuo dabar užsiiminėjo, nelabai galėjo jam duoti naudos. Tuo labiau kitiems. Tam, kad būtų išpešta kažkas naudingo, turėjo tikriausiai būti kažkokia specifinė situacija.
- Na, aš treniruosiuosi namuose toliau, o tai reiškia, kad niekas nepasikeis,- kiek susiraukė, kai jaunasis von Sjuardas pasidomėjo ar niekam nedavė šio prisiminimo, - Ne, o kodėl klausi?- susidomino šis keistas klausimas. Juk koks skirtumas kas žinos, kas ne. Bent jau juodaplaukiui, tai buvo didelės reikšmės. Aišku, nesiskelbė visiems iš eilės ką yra padaręs, tačiau jei nutiktų taip, jog tai šoktų viešumon, tai priimtų tai, kaip bausmę, kurios nusipelnė.
Edgar'as nė nespėjo perklausti klausimo, kaip ten vystosi bendravimas tarp Soreno ir Fasiro. Iš pokalbio vėžių buvo išmuštas, pabudusios mergaitės. Besidžiaugiančios ministro išraiškos nepastebėjo, kuri bylojo apie jo teisumą, kad mergaitė gali pridaryti problemų. Kaip ten bebūtų, jaunuolis būtų ir vėlei prieštaravęs savo krikštasūniui, nes tai ką regėjo buvo tik menkutė problema.
- Godriko dauboje,- rimtai žvelgdamas į Elridę, jaunasis burtininkas nurodė jai jos būvimo vietą, - Prašom, eik nors ir dabar,- ranką ištiesė link išėjimo ir švelniai nusišypsojo, norėdamas parodyti, jog jos jokiais būdais čia nelaiko, ir jog ji neturi ko bijoti, - Tačiau ar tai tinkamas metas? Gal sulauk rytojaus? Vis gi spėju dar neturi tiek jėgų, jog be vargo pasiektumei Londoną,- pasisuko į Fasirą, tik jau be šypsenos veide, - Tavęs dar kartą irgi paklausčiau to paties, nors ir gyveni čia pat,- bet čia netrukus į pokalbį įsiterpė šviesiaplaukė mergaitė. Šį sykį jau jos balso tonas buvo skambesnis su piktumo prieskoniais. Žaliaakis nusikvatojęs pakreipė galvą ir besišypsodamas žvelgė į antrakursę.
- Ramiai, ramiai. Niekas tavęs juk nemigdė. Bet..,- nutilo sekundėlei ir pasisuko link židinio, kur buvo padėtos Faso ir Endlercat lazdelės, - Accio Elridės lazdelę,- moksleivės lazdelei papuolus į tamsiaplaukio delną, šis iškart pratęsė savo "Bet.." ištiesdamas mergaitės lazdelę prieš ją, - Jei manai, jog vis gi taip buvo padaryti.. Imk ir atsilygink tuo pačiu, jei nuo to tavo manymu tau pagerės,- paskutinius žodžius tarė prislopindamas balsą, tarsi netikėdamas tais žodžiais.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 06, 2018, 05:14:45 pm
   Fasiras skėstelėjo rankomis į šonus. Dėl to ginčytis, ko gero, buvo mažumėlę beprasmiška, nors kartais von Sjuardui tokia veikla visai patiko. Galbūt todėl, kad ankstesnis jo tylumas bei lakoniškumas pamažėle garavo it amžinojo miego eliksyras. Teoriškai buvo galima manyti, kad ši Elridė yra koksai Voldemortas ar Belatriks, išgėrę multisulčių eliksyro, buvo galima įtarti, kad ji yra užvaldyta Imperio užkeikimu, oo, norėdamas ginčytis dar ne tokių keisčiausių teorijų galėjai prisigalvoti. Bet ant fotelio mieganti baltaplaukė atrodė rami. Na, ramūs būna ir musiaėdžiai augalai, kai išsižioję laukia nutūpsiančio alkano ar gobšaus grobio, kuris taip ir nespės pasisotinti ar patenkinti savo godumo.
   - Ką gali žinoti, - tarstelėjo ministras, vis tiek nenusileisdamas Edgaro nuomonei. - Dabar dažnai esti prieinama informacija net prie piktesnių užkeikimų, o moksleiviai išmoksta vis įdomesnių būdų prieiti prie to, ko jiems reikia. Pripažink, - gudriai šyptelėjo su nuoroda į tai, kad ir pats buvęs grifų prefektas tikrai bent sykį ar kitą buvo apėjęs ar sulaužęs taisykles vardan kokio nors reikalo. Per komendanto valandą išsmukti iš pilies, po stalu pasislėpus kramsnoti šokoladinę varlę, vien dėl smagumo įsibrauti į labiausiai saugomą bibliotekos skyrių... Na, pastaroji idėja gal ir nėra pati grifiškiausia, bet jos vykdymas jį vaizduojant spalvomis neabejotinai būtų piešiamas raudona ir auksine.
   - Panašu, kad tas prisiminimas tau yra labai svarbus, atrodo, kad netgi kažką lemia, tiesa? - išsakė spėjimą pusvampyris. - Bet tu nesėdi ir nelauki, kol aš jį peržiūrėsiu, o per tą laiką tobulini įgūdžius. Tai yra gerai, - konstatavo faktą. Nors ir jautėsi keistai, girdamas dar kiek ir vyresnį žmogų. - O ar niekam dar nedavei prisiminimo, paklausiau šiaip, įdomumo dėlei, - gūžtelėjo von Sjuardas pečiais. Minčių Koštuvai nebuvo dažnas daiktas nei paprastų burtininkų namuose, nei pačioje Ministerijoje. Kas jį turėjo? Savaime aišku, Hogvartso direktorius, Magijos Ministras, Vizengamoto tardytojai, galbūt Aurorų Štabo viršininkas... Kas dar? Turbūt, kad viskas. - Bet, kaip minėjau, peržiūrėsiu jį rytoj ryte. Tai yra šiandien, - žvilgtelėjęs į laikrodį pasitaisė.
   Fasiras nespėjo nė pasidžiaugti laikinu klausimų išvengimu - taigi, greičiausiai, kad tai tebuvo laikina - bei teisumo įrodymu. Savaime aišku, nualpęs žmogus vos atsigavęs nebūtų iškart galėjęs šokti ir bėgti - tai rodė, kad Elridė buvo nubudusi jau šiek tiek seniau ir galbūt klausėsi vyresniųjų pokalbio. Bet tai, kad ji jautėsi silpnai ir parkrito, bylojo, kad ji visgi nebuvo dar visiškai atsigavusi, galbūt nubudusi neseniai... O gal nusilpusi po šio vakaro ir šokiruota dėl to, kad atsidūrė nepažįstamoje vietoje. Besvarstydamas, kiek pokalbio galėjo išgirsti Endlercat, Fasiras prisiminė vieną motinos pasakymą - pirmas dalykas, kurį padaro atsigavęs nualpusysis - atsimerkia. Keista, bet bešnekėdami nei krikštatėvis, nei krikštasūnis tokio dalyko nepastebėjo. Galbūt buvo per daug į tai susitelkę, o galbūt ji buvo budri jau seniai?
   Fasiras patylėjo, vyresniajam kalbant su Elride ir pristatant jai jos dabartinę buvimo vietą. Nustebo, kad pirmas dalykas, kurį paminėjo mergaitė, buvo noras keliauti į Londoną.
  - Klausyk, - įsiterpė jis į pokalbį, Edgarui baigus kalbėti. - Kai susitikome, leidai suprasti, kad praradai namus. Gal dabar ir ne pati geriausia proga tai aptarti, bet... Kas nutiko ir ką planuoji dabar daryti? - pasiteravo von Sjuardas be šypsenos. - Po kelių valandų aš važiuosiu į Londoną, nes ten dirbu, galėsiu nuvežti ir tave, jeigu kas, - patikino jaunuolis. Bet štai po šio komentaro staiga buvo užsipultas. Kilstelėjo antakį, sukryžiavo rankas.
   - Tu nualpai. Susmukai ant šaligatvio prieš mane kaip trolis, pauostęs trolpės žiedų, - sarkastiškai palygino, kad ši susidarytų gyvesnį vaizdą. - Į ligoninę vežti būtų buvę problematiška, nes nesu nei tavo artimasis, nei žinau, kur gyveni. Todėl nusprendžiau parsivežti namo ir pagloboti iki kol atsigausi, - nejučia skėstelėjo rankomis lyg gailėdamasis, kad taip padarė. Iš tiesų nesigailėjo, manė padaręs nors sykį kažką geresnio. - Bet štai įvažiavus į miestelį mano motociklas sugedo, o arčiau buvo jo namai. Jis Edgaras Jeffter'is, mano krikšto tėvas, - pristatė namų šeimininką, mat jam pasirodė, kad Elridė jo šiek tiek išsigando. - Turėtum jį atsiminti, jeigu įsižiūrėsi, - šyptelėjo. - Jis buvo Grifų Gūžtos prefektas.
   Fasiras kilstelėjo antakį, nes nelabai suprato, už ką atsilyginti Elridei siūlo Edgaras. ,,Už lazdelės atėmimą? Tai bandymas įrodyti, kad ji tikrai taiki ir nepavojinga?" - suabejojo von Sjuardas.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 06, 2018, 06:18:41 pm
Išgirdusi kur ji yra mergaitė susiraukė. Ji nė nenutuokė, kurioje vietoje yra ta Godriko dauba. Grifiukė girdėjusi apie tokią vietą, bet jos geografinės žinios buvo nulinės. Ji sukryžiavo rankas, kai nepažįstamas vyras ėmė prikišinėti, kad jau vėlu ir kad pagal jį ji silpna. Mergaičiukė, nors ir žinojo, kad buvo nusilpusi nežadėjo to rodyti kitiems, ji negalėjo pripažinti, kad yra silpnutė it plunksna. Tyliai atsidususi mergaitė pažvelgė į išėjimą, o tada vėl į vyresnį žmogų.
-Toli Londonas? Visgi,  geriau netrukdyti jūsų, nors balažin ką čia veikiu...-išspraudusi menką šypseną mergaitė apsidairė aplink kambarį. Visai kaip pas mane... Buvo. Nors ir neturėjo noro kažką daryti, ji nežadėjo likti pas nepažįstamus dar bent valandėlei. Elridei buvo visiškai nejauku ir nepatogu, ji eilinį sykį įsinorėjo namo, o jei ne namo, tai į tamsią vietą. Ji negalėjo pasakyti tikro pavadinimo, tad pavadino tamsia vieta, nors mielai galėjo vadinti ir jos angelų namais.
-Nemanau, kad jums turėtų rūpėti, ką planuoju daryti...-nors trumpam buvo sugalvojusi atsakyti, ji nesugebėjo.-Už kelių valandų tai čia kiek... Dvi?-Ėlridė vis dar nežadėjo pasilikti ten ilgiau nei valanda, bet jei jau taip. Mergaitė juk negalėjo pareiti į Londona, nes nežinojo, kur jis yra. Bent ji save tikino, kad priežastis būtent tokia, o ne jokia kita. Mergaitė pagal jos įsitikinimus neturėjo teisės pykti ant žmogaus, bet ji buvo tvirtai įsitikinus, kad dėl visko kaltas tas praeivis. Galbūt ir buvo kvaila dėl visko apkaltinti nepažįstama žmogų, bet jai tai atrodė geriausia.
-O aš tau į trolį panaši?-šypteldama paklausė ji.-Be to... Galėjai palikti gatvėj, jei jau neesi "kaltas",-sukryžiavusi rankas ji pajautė šiek tiek savigraužą. Visgi, sukilo jos visi principai, kad negalima kaltinti kitų ir kad ji elgiasi blogai. Kuriam laikui ji norėjo atsiprašyti už rėkimus, bet tik kuriam.
Atgavusi lazdelę mergaitė patenkinta nusišypsojo it vaikas gavęs saldainį. Bet ta šypsena buvo pikdžiugiška, o juo labiau išgirdus, ką pasakė Edgar. Ji mielu mieliausiai užmigdytų Fasirą, o po to netikėtai ir jo bendrą. Tvirtai atsistojusi ji suėmė burtų lazdelę. Nors mergaitė nepraleido pro akis dar kai ko.
-Tau buvo labai juokinga, ką? Na, o aš mielai nepraleisiu šanso padaryti ką pasiūlei,- taip pasakiusi ji jau norėjo užsimoti lazdele, bet sustingo. Elridei pasidarė gėda, nes ji nežinojo burto. Ji lėtai nuleido lazdelę ir atsiduso. Nenorėdama klausti, koks tas burtas mergaičiukė pavaidino lyg būtų persigalvojusi ir šiek tiek aprimo.
-Tai tu buvęs prefektas? Heh... Neatsimenu tavęs,- trumpai žvilgtelėjus į Edgarą ji nusuko žvilgsnį į varną.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 06, 2018, 07:25:57 pm
- Informacija prieinama, bet juk nevisi ją linkę panaudoti ir ypač blogiems kėslams,- atrodo argumentai skraidė iš vienos pusės į kitą. Nejaugi Edgar'as išties buvo dar toks naivus, kai per septynerius metus bent sykį turėjo įsitikinti, kad tokiu nevertėtų būti. Vis gi tos savybės negalėjo pakeisti. Jis neptikės kažkuo, ko neišvys, nebent tai bus pateikta patikimo žmogaus ir tai bus pateiktas, kaip grynų gryniausias faktas. Fasiras buvo patikimas, tačiau jis spėliojo ir svarstė variantus, kurie galėtų būti. O šiais variantais juodaplaukis netikėjo.
- O ką jis gali lemti? Kad kažkam kažką be manęs jis pakeistų, tai nieko nepakeis,- esant dabartinėje situacijoje nelabai buvusiam prefektui atrodė, kad kas pasileistų. Čia, namie, leido dienas vienas, tai ir Azkabane būtų tas pats. Vienintelis skirtumas, jog nebeliktų tų treniruočių, nei laisvės. Turėtų tik tupėti tarp keturių sienų. Į ministro patikinimą, jog Jeffter'io prisiminimas bus ištirtas jau ateinančią darbo dieną, juodaplaukis tik linktelėjo galva.
Vos tik jaunuolis baigė sakyti tai ką norėjo, iškart terpėsi ir viralų meistro sūnus, neleisdamas iškart kalbėti mergaitei. Jis stengėsi, kaip įmanydamas išaiškinti jai susidariusią situaciją.
Trys šimtai kilometrų,- jai ramiai pasakė Edgar'as. Bet žaliaakė atrodo vis kažko širdo ant kito buvusio Grifų Gūžtos atstovo. Jos veidas akimirksniu atgyvėjo, kai pasiėmė savą burtų lazdelę. Tai privertė nežymiai šyptelti ir jauną magą. Jis žinojo, ką reiškia turėti savo burtų lazdelę šalia savęs. Juk pirmame kurse iš jo gi buvo atimta jojo lazdelė. Tada jį buvo apėmęs lengvos panikos jausmas. Bet kokia kaina norėjo ją atgauti kuo greičiau, nors ir žinojo, kad šiaip ar taip  ją susigrąžins.
- Na, kai turime, kas taip pralinksmina tai pripažinsiu, jog taip. Labai juokinga,- dar prunkštelėjęs žvilgsniu sukaustė grifę. Negi rimtai? ištiesus Hogvartso moksleivei lazdelę ėmė svarstyti ar ji ja pasinaudos. Deja, rodos, buvo teisus. Šioji neišdrįso, o gal nemokėjo padaryti to ką norėjo.
- Taip buvęs. O kas buvo tas pražuvo, kaip sakoma, ar ne?- panaudojo posakį parodantį, jog ir nebūtina jo yra prisiminti, nes jo prefektavimas liko praeityje. Tačiau prisiminė, kad mergaičiukė neatsakė į krikštasūnio klausimo, todėl pats pabandė dar kartą pasidomėti.
- Tiesa, mums tai neturėtų rūpėti, bet kadangi vis dėl to esi čia, gal pasidalinsi tuo, ką planuoji veikti Londone ir kodėl esi už mokyklos ribų?
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 07, 2018, 10:41:55 am
   - Na, bet kai daugiau žinai, kyla ir daugiau pagundų tomis žiniomis pasinaudoti. Ir įgūdžiai gali būti slapta tobulinami, - tarė šyptelėdamas. Po teisybe, ir pats šį tą išmoko būtent taip. Ir apskritai daug ko mokėsi papildomai, mat kažkokiais ypstingais gabumais, ko gero, niekada nepasižymėjo. Tik šiam ar tam jausdavo didesnį susidomėjimą bei norą išmokti.
   - Kaip tai ką lemti? - perklausė von Sjuardas. - Jeigu blogiausiu atveju, net nežinau, ką ir kaip tu būtum galėjęs padaryti, bet neduokdie nužudei žmogų, ar, - Fasiras skėstelėjo rankomis, palikdamas vietos vaizduotei. - Ir pakliūni į Azkabaną... Ten gi ne kambarys, pilnas šunų, šluotų ar grifų taurių, kas keltų džiaugsmą. Ten pilna psichų, nuo kurių tu nei turi teisę pasitraukti, nei gali, - iš pradžių sarkastiškai; o vėliau surimtėjęs kalbėjo ministras. Po teisybe, jis dar niekada pats Azkabane nesilankė, bet tikėjo tais baisiais gandais apie vieną žiauriausių burtininkų kalėjimų pasaulyje.
   - Tu ir pats juk turėtum būti bent girdėjęs apie tai, ne? - paklausė Fasas, o tada pats suabejojo. Burtininkų visuomenėje Azkabanas, ko gero, nebuvo pati populiariausia pokalbių tema, jos veikiau jau buvo vengiama. Azkabanas ir jo kančios galėjo būti veikiau kaip tabu, kurio garsiai neištariant galėtum tokios negandos išvengti. Kita vertus, jei nesi kaip nors labai rimtai prisidirbęs, juk niekas į Azkabaną ir neišveš.
   - O ir paprastame kalėjime, numanau, nėra jokio malonumo sėdėti. Ar net areštinėje. Ar ir šiaip vien būti tardomam, - gūžtelėjo pečiais toliau vardydamas lengvesnes bausmes. - Bet netikiu, kad būtum padaręs kažką tokio, kas tave nuvestų iki to, - tvirtai užbaigė. Bet žvelgiant kitu aspektu, Edgar retai perdėdavo ar kažką įvertindavo neteisingai, o tąsyk Ministerijoje, Fasiro kabinete, Jeffteris neatrodė ramus ir laimingas dėl to prisiminimo. Na, jei su tuo viskas būtų buvę gerai, jis apskritai nebūtų trukdęs krikštasūnio. Štai tokia linkme mąstant Faso smalsumas dėl Edgaro prisiminimų ir augo.
   Išgirdęs apie Elridės turbūt  galimus ketinimus pačiai parsiboginti į Londoną, Fasiras blausiai, nežymiai šyptelėjo. Vien kelionė su magišku motociklu galėjo užtrukti apie valandą, važiuojant lėčiau - net iki dviejų, o ką jau kalbėti apie kelionę pėstute.
   ,,Gal ir nemanai, kad rūpi, bet rūpi. Nesinorėtų paleisti dar tik neseniai Hogvartsą pradėjusios mergaitės į gatvę, , - pamanė von Sjuardas, nors vėliau šias mintis kiek diplomatiškiau išsakė jo krikštatėvis. Fasiras vėlgi šyptelėjo - ką gi, reikėjo pripažinti, kad vyresnysis grifas su užsispyrusiais vaikais susitvarkyti mokėjo kur kas geriau.
   - Kai už nieką supyksti ant žmogaus, taip, trolį šiek tiek primeni, - nusišypsojo Fasas, jau nebesistengdamas savo šnekos perteikti sarkastiškai. Visgi Elridė buvo silpna, o savimeilė kartkartėmis liejosi per kraštus - rimtesni pasišaipymai ar pajuokavimai į gerą nevedė. Šiuo metu buvo galima ir iš paties ministro pasišaipyti, kad jis stovi vidury gryčios kaip koksai ežerų demonas. Bet, rodos, Elridė nesuprato ar nepastebėjo, kad pati buvo sausa, o atgabeno ją Fasas. ,,Vaikai nedėkingi," - padarė išvadą von Sjuardas
   Išgirdęs, kad Elridė Edgaro neatsimena, buvęs grifas abejingai gūžtelėjo pečiais. Pirmakursiams ir taip būna pilnos kelnės įspūdžių ir kita ko, argi įdomus kažkoks vyresnis grifas, rodantis valdžią ir padedantis nepaklysti tarp kabinetų? Be abejo, ne. Po teisybe, ir pats Fasas jau neatsiminė, koks prefektas rūpinosi jo pirmakursių grupe. O pats niekada neprefektavo - kaip ir dabar buvo galima matyti, su vaikais būtų galėjęs veikiau pats susimušti, negu tapti sektinu ir gerbiamu autoritetu. Na, susimušti gal ir per stiprus pasakymas, bet susiginčyti ir pravirkdyti kokį vaikį sarkastiškomis pastabėlėmis būtų tikrai nesunku.
   Elridei užsimojus lazdele, Fasiras kilstelėjo antakį. Kilo pagunda pačiam pasičiupti lazdelę nuo židinio bet pavyko jai atsispirti. Na, bet nieko baisaus - kol kas - ir neįvyko, todėl von Sjuardas tylėdamas vien tik lūkuriavo Elridės atsakymo į Edgaro užduotą klausimą, tuo metu atidžiai stebėdamas mergaitės veidą. Pastebėjo, kaip jos žvilgsnis nukrypo į varną - šis dabar lyg visai užmirštas tiesiog ramiai stovėjo ir žvelgė į baltaplaukę grifiukę - taip pat, kaip ir kiti du šiame kambaryje esantys vyresni gyvi padarai. Na, o kalbant apie šiandieninę kompaniją, stovinčią ar sėdinčią Jeffterių namų svetainėje, reikėtų pastebėti, kad tai labai spalvinga kompanija - baltaplaukė mergaitė, protingas varnas, pusvampyris ministras bei šiek tiek kyborgas žmogus. Tik nė vienas apie vienas kitą visko nežinojo - na, tik varnas su šeimininku apie vienas kitą.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 07, 2018, 02:02:06 pm
Elridei išgirdus Edgaro atsakymą iššoko akys. Ji tyliai ėmė keikti visus, nes nesuvokė, kokio velnio ją tysti tiek kilometrų nesuvokiat nė kas ji tokia. Iš tikrųjų, mergaitei kilo klausimas, ar jie bent žino kas ji tokia, nors atsiminusi, kad žino vardą paniuro. Elridės svajonė buvo būti nepastebėtai ir nežinomai.
-Trys šimtai... Nu rimtai, kokio velnio manęs nepalikai?-atsisukusi į Fasirą paklausė ji. Jos manymu, stebuklai, kad jai smegenis nesprogo išgirdus tokį skaičių. Grifiukė daug kur nesigaudė, o dėl greičio taip pat gerai nežinojo, nes viskas greitai keičiasi, bet ji suvokė, kad skaičius yra gan didelis. Paprastiem žmonėm tai būtų galbūt dar didesnis ir baisesnis skaičiukas.
-Trolį? Geresnio palyginimo negirdėjau...- niūriai pasisakiusi mergaitė ėmė rimsti. Ką jau ką, bet trolio priminti ji nenorėjo, nes jų bijojo. Jos manymu, troliams jos ir kramtyti nereiktų, suvalgytų kaip saldainį nė nekramtę. Elridė pasimetė įvykių sekoje ir nebegebėjo susigaudyti, kas dedasi aplink. Ji bijojo kažko, o nė nesuvokė ko.
-Tai dar pasakyk, kad aš jums kluonas, kurį čia atsivežėt tik, kad pralinksmint... Ačiū!-sarkastiškai padėkojusi ji nužvelgė Edgarą ir užstrigo prie keistesnio dalyko. Pirštinės? Vidui... Na, tiksliau viena... Eh, tiek tos, na ir keistenybės...
Apsidžiaugusi, kad niekas neprikišo, jog ji nemoka burto ji truputį atsipalaidavo. Elridei pasidarė ramiau ir taip malonu, kad širdis nebesitranko kaip po penkių valandų kroso. Atsisukusi į varną ji sustingo. Grifiukė galėjo prisiekti, kad prie jo stovėjo senelė. Na, gal ne kiek stovėjo, o mirguliavo. Jai pranykus ji atkreipė dėmesį į tą keistą varną, jis nei krankė, nei rodė kažkokius ženklus. Mergaitė dar kartą priėjo išvadą, kad paukščiai yra nesuprantami ir gan kvailoki kuriniai.
Elridės pakartotas klausimas visiškai netenkino. Ji tikėjosi, kad bus sugražinta į Londoną ir galės nebesukti galvos, bet ne. Jai vėl ėmė spausti gerklę, o tas pasivaidenimas buvo dar kraupesnis. Keiktėlėjusi mergaitė subliuško ant sofos lyg besileidžiantis balionėlis.
-Ehe... Tai neatstosit ką? Man buvo...-padariusi trumputę pauzę ji pasistengė sukaupti visas jėgas, nors ne tiek daug jų ir teturėjo.-Laidotuvės... Nė nežinau kiek laiko turėčiau čia būti,- pagaliau sugebėjusi atsakyti į tą kvailą klausimą ji pajautė pergalės jausmą, bet tuo pačiu ir pralaimėjimą. Elridė atsiskleidė nepažįstamiems žmonėms, kurie nežinia kokių kėslų beturi.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 07, 2018, 04:40:56 pm
- Nemanau, jog įgūdžių tobulinimas ir žinios yra blogai. Net jų panaudojimas nėra blogas, jei tik moki tinkamai naudotis,- pats Edgar'as gi ir mokėsi ir stengėsi panaudoti viską pagal paskirtį. Aišku, tą lemtingą vakarą, kai prarado draugę prieš kurią kovėsi, jis naudojo kerus apsiginti, bet jie iššaukė reakciją, kuri sukėlė sprogimą nulėmusį kovos baigtį. Tą vakarą, tuometinis Hogvartso moksleivis, galėjo kovą užbaigti panaudodamas mirtiniausius nedovanotinus kerus, tačiau jis nuo to susilaikė, nors ir buvo įgijęs žinių, kurias suteikė buvęs kerėjimo profesorius Izaac. Buvusiam grifui jie buvo reikalingi kraštutiniam atvejui. Tačiau tas kraštutinumas ir buvo prieitas, bet vietoj to, jog pasinaudotų tuo kas jį apsaugotų, pasiryžo kautis iki galo vien gindamasis. Bet kas žino, jei būtų tekę stovėti ne prieš draugišką veidą, kuris jį lydėjo nuo pirmo kurso, ar jis būtų pasirinkęs kitaip.
Juodaplaukis giliai atsiduso, kai krikštasūnis kalbėjo apie Azkabaną. Jis tikriausiai neklydo ir dėl nužudyto žmogaus, taip manė buvęs savo koledžo kvidičo gaudytojas bei visos komandos kapitonas.
- Jei Azkabanas bei psichų apsuptis yra tai ko nusipelniau, vadinasi ten yra tinkamiausia vieta man,- šyptelėjo. Nebuvo nerimo ar baimės. Jis buvo pasiryžęs sumokėti už tai ką padarė, nepaisydamas savo reputacijos ir tolimesnės karjeros. Jis vadovavosi principais, kad blogiukai turi atsiimti už tai, ką blogo yra padarę. Ir, jei jis buvo tarp tų blogį siejančių, tai sau jokių išimčių netaikė.
- Aš tikiu, kad netiki. Net pats norėčiau tuo netikėti,- nedangindamas šypsenos iš veido pustylomis komentavo tą faktą, jog Fasiras netiki tuo, kad buvęs grifų prefektas būtų kažką padaręs siaubingo.
- Baikite apie tuos trolius,- čia vėl juokas užkabino namų šeimininką, nes atrodė, kaip mažamečių apsisvaidymas kandžiomis replikomis. Na, Elridė dar vis ir buvo vaikas, bet kad Fasiras leidžiasi į tokius ginčus buvo keistoka. Jei sugebama išrutuliuoti kažkokį burbulą tokioje situacijoje, tai kas tada dedasi ministerijoje, kai ministras ginčijasi rimtesnėmis temomis. Grifė neatrodė jaunuoliui panaši į klouną. Bet jau šios vietos nebekomentavo, tik eilinį kart susijuokė iš to tokio apsimestinio jos pykčio.
- Užjaučiu..,- viskas apsivertė aukštyn kojomis mergaitei pasakius, jog apturėjo laidotuves. Visas spindesys iš Edgar'o veido dingo. Nė nebežinojo ar ką sakyti, ar mėginti guosti, išvis nežinojo ką daryti.
- Ar susitvarkysi motociklą iki ryto?- atsigrežė į von Sjuardą prieš užduodamas šį klausimą, o po jo, jo akys vėl nukrypo į mergaitę, - Manau tau reiktų pailsėti. Viršuje yra laisvų kambarių. Važiuodamas į darbą Fasiras galės pargabenti tave namo,- suvokdamas, kad papildomas kamantinėjimas gali tik dar labiau liūdinti bei kelti skausmą moksleivei, Jeffter'is nusprendė, kad šiandieninio pokalbio turėtų būti gana.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 07, 2018, 08:52:09 pm
   - Be abejo, tai yra gerai, tačiau visada žinias bei įgūdžius galima panaudoti ir blogam tikslui, - vis tiek nenusileido von Sjuardas. Besiginčydamas nusižiovavo - šioje svetainėje buvo šilta, drabužiai pamažėle džiūvo, į suledėjusią pusvampyrio skūrą skverbėsi šiluma. Kartais tik tokioje aplinkoje staiga supranti, koks iš tiesų esi pavargęs - taip pat šįsyk nutiko Fasirui. Bet jis vis dar didvyriškai laikėsi ir kovojo prieš nuovargį ir potraukį numigti. Būtų galima pastebėti, kad, ko gero, šis potraukis esti stipresnis už daugelį kitų norų.
   - Nemanau taip, bet pamatysim, - šyptelėjo ministras. Nebuvo jokio reikalo aptarinėti prisiminimo, kol jis dar nebuvo peržiūrėtas. Bet bekalbant apie Azkabaną, Fasiras pamanė, kad ir pačiam būtų visai neprošal ten apsilankyti ir pamatyti, kur saugomi ir baudžiami didžiausi Anglijos, o kartais ir kitų šalių nusikaltėliai burtininkai. ,,Bet reikėtų kompanijos tokiai kelionei," - pamintijo jis.
   ,,Aš visada su tavim," - atsiliepė Muninas. Fasiras trumpam žvilgtelėjo į varną, susidūrė su juo žvilgsniu.
   ,,Po teisybe, tavęs į ten gabenti nelabai norėčiau," - pripažino von Sjuardas. Varnas pašiaušė plunksnas lyg būtų sušalęs, kai atsitraukė nuo židinio.
   ,,Kodėl? Ar psichai gali pulti ir gyvūnus?" - paklausė paukštis.
   ,,Nežinau," - atvirai pasakė ministras. Štai, kam jis iš tiesų anksčiau turėjo aistrą, kurią dabar buvo jau beprimirštąs - magiškiesiems gyvūnams. O psichai, rodos, tokie ir buvo... Nors kita vertus, psichai buvo kažkas, peržengiantis žmogaus suvokimo ribas, juos tyrinėti juk velniškai pavojinga, visada iškyla didžiulė rizika prisiminimams, o gal net ir gyvybei. Fasas netgi abejojo, ar psichai turi materialų kūną, ar yra astraliniai - kaip vaiduokliai.
   Kai Edgaras pertraukė Faso ir Elridės ginčą, vyresnysis ginčininkas atsiduso. Ką gi, kuo toliau, tuo daugiau ryškėjo įvairių dalykų, bylojančių apsiblaususį ministro protą dėl nuovargio. Fasas ir pats tai suprato, tik niekaip nedrįso leisti sau poilsio tokią naktį su tokiu įvykiu. Negalėjo leisti miego sau ir dienomis, darbe. Taip pat ir neretomis naktimis, jei pasilikdavo pasidarbuoti. ,,Kvailys," - sukritikavo Muninas, kuris pats mėgdavo nusnausti, kol draugas darbuodavosi. Fasas netgi spėjo, kad gyvūno poilsis stiprino ir jį patį. Kitaip sakant, jeigu šio juodaplunksnio nebūtų, jaunuoliui būtų kur kas blogiau daugeliu aspektų.
   Fasiras von Sjuardas dėbtelėjo į Elridę. ,,Palikti nualpusią mergaitę vidury gatvės? Kuo gi tu mane laikai?"
   - Nežinau, - gūžtelėjo pečiais. Pabandė sumanyti kokį nors diplomatišką atsakymą, bet galva buvo tuščia. - Nenorėjau, kad kas nutiktų, - išspaudė, bet šis buvo, matyt, skystas. ,,Jei kamuoja per didelė sąžinė, susidėk su Ravenu von Sjuardu," - ataidėjo iš kažkur užspaustas balselis. Galbūt motinos? Ji juk kartais bardavo brolį už išdaigas.
   ,,Dabar tu dažnai laužai pažadą," - pastebėjo Muninas.
   - Ech, pajuokavau dėl to trolio, - atsiduso Fasiras. Pasirodė, kad šitą irgi kažkam jau buvo sakęs arba kažkur girdėjęs. Ką išdūrė pasakęs, kad gavo trolį? - Tu ne klounas, viskas tvarkoje. Atsiprašau už bjaurų savo elgesį, pavargęs, - atsiprašė ir pasiteisino von Sjuardas. Nenuostabu, kad veikiai sulaukė ir krištatėvio pastebėjimo bei pasiteiravimo. Bet prieš tai Elridė prisipažino, iš kur tą vakarą ėjo. ,,Sakiau," - atsiliepė varnas. Fasiras užtildančiai į jį dėbtelėjo, bet šis jau buvo nusisukęs į ugnį.
   - Užjaučiu, - nieko daugiau nesugebėjo atsakyti juodaplaukis. Žvilgtelėjęs į krikštatėvį suprato, kad šis sutriko ir daugiau Elridės neklausinės. ,,Turėčiau elgtis taip, kaip ir jis," - pamanė Fasas, bet nepaklausė šios logiškos minties. - Ar būtų galima sužinoti... Kas nutiko? - jau švelnesniu balsu kreipėsi, įdėmiai žvelgdamas į Endlercat. - Tu gali būti su mumis, tai yra, su manim, - sutriko von Sjuardas. - Tiek, kiek norėsi. Kai kiek labiau sustiprėsi arba nustos lyti, galėsim nuvažiuoti į mano namus, nenoriu užkrauti Edgaro. Suprantu, kad po tokių dalykų sudėtinga, - be šypsenos kalbėjo. Staiga suprato, kad tokioje situacijoje jis patyręs kur kas daugiau už vyresnį Hogvartsą baigusį namų šeimininką. Mat gavo prabangą dalyvauti netgi trijų žmo...
   ,,Fasirai." - griežtas karktelėjimas nutraukė jaunuolio minčių giją. ,,Tu pažadą šiandien laužai jau gal dešimtą kartą."
   Fasiras tebetylėjo.
   - Esu linkęs tuo abejoti, - prisipažino Fasas dėl motociklo. Žvilgsnis blausėsi. ,,Laidotuvės" - štai, kaip skambėjo žodis, sudavęs priešpaskutinį šiandieninį smūgį von Sjuardui. Iki smigimo tiesiog vietoje trūko turbūt visai nedaug. - Nors dar net nežinau, ir koks gedimas. Lijo, sunku kažką nustatyti... Gal ir nieko rimto.
   Vienam nukeliauti į darbą sunku nebūtų - net ir pusvampyris gebėjo greitai bėgti, nors ištvermės ir greičio turėjo kur kas mažiau už grynakraujį. Ar turėjo šluotą? Kažin... Nors namuose gal kokia ir mėtytųsi. Mašina? Ne. Bet galbūt motociklui tik baigėsi degalai, kas irgi tikėtina buvo mažai.
   Bet Fasiras tyliai keiktelėjo, prisiminęs, kad transporto priemonę paliko tiesiog gatvėje.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 08, 2018, 06:54:09 pm
Mergaitei kvailai pasirodė juokingas atsakymas "nežinau". Jos manymu, tai reiškė, kad žmogus darė, kad daryti, o tai buvo tikrai kvailoka. Elridės manymu, žmones turi daryti ką nori ir dėl to būti tvirti. Nors pati mergaitė niekados nebuvo tvirta ir užtikrinta,  nebent kai kažko tikrai norėjo.
Dėl trolio ji nelabai bepyko. Iš tikrųjų geriau pagalvojus tai darėsi juokinga, visa jos situacija ir kita. Kad ir ją žudė iš vidaus, jos elgesys buvo nepateisinamas ir, turbūt, kaip tikro mažo troliuko. Mergaitė apie trolius daug nežinojo, tik tai, kad jie dideli, kvaili ir pikti. Visą tai jai papasakojo močiutė, vėl močiutė.
Pastebėjusi, kad du vyrukai esantys kambaryje sutriko, Elridė leido sau šyptelti. Vienas žodis ir pasikeičia visa situacija, na, tiksliau truputis situacijos. Nors jai net keista atrodė, kad jie taip sureagavo. Juk ji galėjo palaidoti visai nepažįstamą giminaitį, ar ne taip rūpimą tetą. Mergaitė manė, kad tai nebūtų taip liūdna, jei žmogaus nepažįsti. Nors, geriau pagalvojus, kiekvieno žmogaus mirtis gali būti skaudi savaip.
-Pirmiausia, nereikia sakyti to žodžio, jis nieko nereiškia... Tai tik paprastas, kvailas žodis,- jai taip pasakius turbūt galėjo pasirodyti net juokinga, bet tuo mergaitė įtikėjusi jau senai."Užjaučiu" nepadeda, tas žodis tik priverčia jaustis kaltam, kad atkreipei kažkieno dėmesį, kad sutrugdei jų ramybę. Ji nenorėjo niekeno ramybes trugdyti, o to žodžio nekentė. Visi geba pasakyti, bet ne visi sako iš širdies, ne visi sako tai ką nori sakyti, dėl to jai ir nepatinka, mergaitei nepatinka daugybė žodžių.
-Nebeturiu močiutės...-nugurkusi seiles ji šyptelėjo.-Ir pamačiau mamos kapą, jums skambės juokingai, bet tai buvo palaima...-gilus atodusis nuskambėjo ir mergaitė vėl šyptelėjo. Jai atrodė kvailai juokinga, kad nepažįstamas taip siulosi, jei blogai nesijaustų, turbūt, ir nusijuoktų. Bet Elridė vos šypsenas spaudė, vargu, ar juoktis sugebėtų. Ją tai labai ėmė erzinti, mergaičiukė nenorėjo būti liūdna, jos gyvenimas buvo dengtas džiaugsmu. Bet štai, pirma pamatai mamos kapą ir nė netikrovėje, o per kažkokią kvailą fiziją, o tada štai ir tikrovė. Bet tikrovej pamatai ne tik tą kapą, kurį norėjei aplankyti, bet ir tą, kuris stipriai paveikė, nes taip neturėjo būti.
-Aš negaliu užkrauti nei vieno iš jūsų, nukaksiu į Londoną ir viską susitvarkysiu pati,- tvirtai pasisakiusi ji išspraudė dar viena šypsena, nors viduje pajautė visai ką kitą.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 08, 2018, 09:13:25 pm
Žinoma, kad galima, bet..,- nusprendė nebegilinti tos temos vaikinas. Jau buvo vėlyva naktis, o ir mergaitė neatrodė, kad būtų blogio įsikūnijimas, todėl diskutuoti šia tema buvo nebelabai aktualu, kai ypač ji nelabai į ką reikšmingo ir vedė.
Mergaitei pasirodo nepriimtinas buvo žodis "užjaučiu", bet ši reakcija nestebino Edgar'o. Šis iškart pamanė, jog antrakursė vis dar yra pervargusi, nusiminusi bei piktoka dėl to, jog buvo ištempta iš Londono, nuo kurio dabar skyrė keli šimtai kilometrų. Nors ir Jeffter'is susilaikė nuo papildomų klausimų, tikriausiai nemalonia tema Elridei, to paties, regis, nepavyko padaryti magijos ministrui. Grifų atstovė atsakė. Iš jos atsakinėjimo neatrodė, kad itin būtų nusiminusi, net kartkartėmis sugebėdavo išspausti šypseną veide. Nesuprato jaunuolis ar ta šypsena tikra ar apsimestinė, bet vylėsi, jog vis gi šioji bus nesuvaidinta. Veikiausiai ji ir buvo nepriverstina, nes kiek galėjo suprasti iš dvylikametės žodžių, ji pirmą kartą pamatė vietą, kurios iki šiolei nematė ir tai jai glostė širdį.
Žaliaakis atsidusęs pasisuko vėl į kitą svečią, kuris ir atgabeno Hogvartso mokinę.
- Supratau,- tik tiek teatsakė apie motociklą, - Bet, jei yra poreikis, tu taip pat gali likti pernakvoti čia,- ir Fasirui pasiūlė pasilikti permiegoti, bet abejojo ar šis sutiks. Logiška buvo abejoti. Motociklas dėl kažkokios priežasties neveikė, o jį buvo pagrindo sutvarkyti laiku, jog ministerijos galva atsidurtų savo darbo vietoje nepavėlavęs.
- Ir manęs tikrai jūs neužkraunate, tad dėl to nepergyvenkite,- patikinęs nusišypsojo buvęs grifas, - Jauskitės, kaip namie. Jei visgi sugalvosite numigti viršuje yra trys kambarėliai, tad galite rinktis, kurį panorėję,- ranka parodė į laiptus svetainėje, vedančiu į antrąjį aukštą, kur ir yra minėtieji kambariai, - Ir jei nesupyksite aš eisiu numigti, Kaip sako rytas protingesnis už vakarą, tiesa?- pasitrynęs akis ėmė traukti lauk iš svetainės. Bet dar neišėjęs iš jos stabtelėjo ir atsigręžė į vėlyvus šiandienos svečius.
- Jei ko nors reikės, nedvejodami kreipkitės. Ir tai galioja Jums abejiems,- patikino, kad jie sulauks reikiamos pagalbos, jei tik bus toks poreikis ir pamažėle išsliūkino į savo miegamąjį. Jautėsi pavargęs. Bet ar kitaip galėjo būti, kai vėlai gulasi, anksti keliasi ir ko ne visa dieną prasitreniruoja praktikuodamasis apsiginimą nuo juodosios magijos. Aišku, pasitaiko ir dienų, kai gilinasi į teoriją ar kažką konspektuojasi daugiau, nei kad praktikuojasi, tačiau šiandien nebuvo viena iš tųjų dienų.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 08, 2018, 11:05:37 pm
   Fasiras linktelėjo, nebylomis pritardamas neišsakytam siūlymui nutraukti šį pokalbį. Von Sjuardo žvilgsnis nuslydo prie Elridės - turbūt daug kuo nusivylusios, pasirodo, dėl močiutės ir mamos sielvartaujančios mergaitės. ,,Kaži, o kur tėvas?" - toptelėjo ministrui, bet šito užklausti jis jau nedrįso. Spėjo, kad ir taip nepasielgė labai jau gerai su kišimusi. Apskritai... Visas šis sumanymas ją atsigabenti į Godriko Daubą - ko gi jis dar tikėjosi? Čia gi ne triušis, kuriam paduotai kopūstą ar morką ir gali jį palikti visai dienai. Vaikis. Užsispyręs. Bjauroko charakterio. Nusivylęs. Pervargęs. Kita vertus, galbūt kiek panašus į patį Fasirą? Nors po tragedijos praėjo jau tiek daug metų, kažkur giliai viduje liūdesys vis dar gyveno ir plėtėsi. Nežinia, kaip koksai užkratas ar vėžys. Šlykštus padaras, labai šlykštus. Ir nepasakytum, kad nekenksmingas ir taikus. Ne. Trokštantis valdžios. Galbūt netgi... Panašus į kokį nors Voldemortą tokiu troškimu. Ir jam sekėsi kariauti visai neblogai, nors šiuo metu tik ilsėjosi uždarytas. Ir pamažėle nyko.
   - Žinau, - niauriai vyptelėjo Fasiras. - Bet nieko kito nepasakysi.
   Į langą vėl ėmė barbenti lietus - trumpoje tyloje, vis pertraukiamoje jaukaus židinio ugnies pleškėjimo, šis garsas vertė gal netgi krūpčioti. Jaunuolis nejaukiai pasimuistė.
   - Ne, ačiū tau, - atsisakė von Sjuardas krikštatėvio pasiūlymo. - Eisiu namo, gyvenu netoli. Pamėginsiu susitvarkyti motociklą, kad iš ryto galėčiau važiuoti pats ir nuvežti Elridę. Atleisk, kad įsibroviau naktį, ir taip jau lieku skolingas... - Fasas šyptelėjo. Pasisukęs į Elridę, atsakė ir jai.
   - Neužkrauni, viskas gerai. Į mane kreiptis gali bet kada, - ,,Nors tu, spėju, to nepadarysi". - Dabar geriau pailsėk, o aš jau eisiu - reikia spėti susitvarkyti motociklą. Gal ten ir nieko baisaus. Rytoj parvešiu namo, - pažadėjo. Tada linktelėjo galva abiem ir pasuko link durų. - Labos, gero jums poilsio, - palinkėjo von Sjuardas. Atsidarius duris į lauką, auksinių akių savininką pasitiko lietus ir sąžinės graužatis. ,,Geras derinys," - su sarkazmu atsiduso namų savininko krikštasūnis ir užverdamas duris vos neprivėrė išskrendančiam Muninui sparno.
   ,,Mane pamiršai?" - paklausė varnas. Fasiras niauriai pažvelgė į jį. Kartais atrodė, kad nuovargis tam tikroje stadijoje pradeda griauti viską - ir ryšius, ir pasitikėjimą, ir viską, ką būni savyje susikūręs.
   ,,Ne, pamaniau, kad liksi čia," - žioplai leptelėjo Fasas, plytelių grindiniu žygiuodamas prie vartų.
   ,,Kvailai pamanei," - atsakė varnas po neilgos pauzės, kai von Sjuardas jau varėsi visą šlapią motociklą gatve namo.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 09, 2018, 04:59:44 pm
Elridė pajautė stiprų sunkumą. Regis, tokiu metu, koks buvo tuo metu, ji sapnuotų gal dešimtąjį sapną. Bet, ji buvo nepažįstamų žmonių kambaryje ir laukė. Nežinojo, ko, bet laukė. Mergaitę suėmė miegas ir ji vos susilaikė nenusižiovavusi. Grifiukė paskendo mintyse, o lietus netikėtai ją išgąsdino. Mergaitė krūptelėjo ir atsiduso, kad tai tik lietus.
-Eh... Visi sako, kad nepakrauni, bet kartais tiesa būna kitokia,- Elridės akys ėmė merktis. Trumpam piktai nužvelgusi du žmogelius ji stebėjo kaip jie išeina. Nepratarusi nė žodžio jiem išėjus mergaitė tyliai atsiduso. Turbūt nuo jų miegojimo faze užsikrėčiau... Grifiukė tyliai šyptelėjo, nes dar nebuvo sugalvojusi tokio dalyko, kaip "miegojimo fazė", bet jai ji patiko. Ji žodį ėmė taikyti prie to, kad jos močiutė, kada gali, tada eina anksti miegoti. Trumpam ji ėmė mąstyti pilną paaiškinimą, bet vėl pamatė tą močiutės siluetą, toje pačioje vietoje. Krūptelėjusi Elridė atsiduso ir susiėmė kelius ant sofos. Noras miegoti neleido gerai susikaupti, tačiau mergaitė nebenorėjo užmigti. Nenorėjo, nes siluetas nedingo, jis šypsojosi. Suprasdama, kad tai tik jos vaizduotė mergaitė stengėsi nusukti žvilgsnį. Elridei vis nusukus žvilgsnį ji ėmė jaustis keistai ir vėl atsisukdavo pažiūrėti, ar ji vis dar ten. Papurčiusi galvą ji vis tiek matė senutę, kuri šypsojosi, mirksėjo, bet daugiau, rodos, nejudėjo. Grifiukė pasidėjo galvą ant kelių ir stebėjo ją. Galvoti buvo per sunku, tad ji nieko negalvojo. Negalvojimas netgi gerino savijautą, nes nereikėjo rūpintis, ji apsimiegojus, ar ne. Po truputį, bent taip atrodė Elridei, močiutė ėmė nykti. Ji vis dar matė jos šypseną ir tą siluetą, bet nebe taip ryškiai. Po dar kurio laiko siluetas išnyko, nebeliko jokios kruopelės bylojančios, kad ta senutė buvo tame kambaryje. Elridė pasijautė viena ir jos žalios akys užsimerkė.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 09, 2018, 09:45:59 pm
Edgar'as prabudo numigęs keletą valandų. Jau buvo šiek tiek po penkių ryto. Anksti buvo, tačiau ne retai jaunuolis keldavosi panašiu laiku. Pasitaikydavo, kai ir ilgiau numigdavo. Keltis, keldavosi, kai nubusdavo, nesistatydavo papildomų ar žadintuvų. Jam svarbiausia buvo, jog būdavo išsimiegojęs. Atsikielęs priėjo prie lango ir pažvelgė pro jį, patinusiomis nuo miego akimis. Lietus, regis, buvo nurimęs, tačiau matėsi, jog tai nutiko neseniai, kadangi dar visur, kiek buvo galima įžiūrėti, buvo šlapia.
Kiek apsiprausęs veidą, devyniolikmetis ėjo treniruočių kambario link, bet einant pro svetainę, akis užkliuvo už sofos, ant kurios susirangiusi miegojo, židinio skleidžiamos šviesos apšviesta, Fasiro atgabenta mergaitė. Buvęs grifas apsisuko ir grįžo atgal į savo miegamąjį, kuriame susiradęs užklotą, kuriuo vėliau apklojo saldžiai miegančią, bent Edgar'o akimis, grifiukę ir pats patraukė ten, kur ir keliavo dar prieš tai. Įėjęs į patalpą, kurioje buvo tik vienas rašomasis stalas uždarė duris, kad neskleistų pernelyg daug triukšmo. Taip, kambarys buvo izoliuotas kerais nuo garso, tačiau tik nuo garso į namo išorę, o viduje galėjai puikiai girdėti kas vyksta. Jaunuolis prisėdo prie stalo ir atsivertė dar vakar atsineštą kažkokią kerėjimo knygą. Ji jam buvo reikalinga išsiburti keletui akmeninių goblinų. Išsiaiškinęs viską, pirmiausia užkerėjo kambario erdvę, kuri virto į urvą, kuriame kabėjo keletas deglų šiek tie apšviečiančių erdvę. Puiku šyptelėjo vaikinas ir ėmė vapėti kažką magiško toliau, kas turėjo sukurti pusdešimtį tų akmeninių goblinų, turinčių būti šiandieniniais jo priešininkais. Žinoma, jie visi neatsirado aplink Edgar'ą. Jis jos taip pat burtais išmėtė erdvėje. Pradėkime tarstelėjo šio magiško kambario įkūrėjas užsitempdamas pirštinę kuo aukščiau ir ėmė žingsniuoti prieblandoje paskendusiu urvu. Nors viskas, ką dabar matė vaikinas, buvo tik iliuzija, ji atrodė tikroviškai, net galėjai justi tą tvyrantį drėgmės kvapą. Ėjo, kol nepriėjo pirmojo goblino. Kas per? nesuprato, kodėl jis nejuda. Priėjęs arčiau nuleido lazdelę, kurią dar ką tik laikė nutaikęs į jį. Susimąsčiusi žvilgsniu bandė suprasti, kodėl taip yra. Kažką praleidau? su lyg šiomis mintimis akmeninė statula, savo akmens kuoką trinktelėjo Edgar'ui į pilvo sritį ir nubloškė jį į sieną. Iš skausmo kiek suriko. Skausmas jau buvo nebe iliuzija. Galimi sužeidimai irgi jau būtų ne magiškas vaizdinys, todėl reikėjo būti itin atsargiam. Bet tai trumpaplaukis žinojo jau nuo pirmosios savo treniruotės. Nors ką čia nuo pirmosios treniruotės, tai tapo aišku dar besimokant Hogvartse. Goblinas iš pradžių buvo apsimetęs nefunkcionuojančių akmens luitu, matomai šią dalį kažkur, jaunas burtininkas praleido. Šiaip ne taip pakilo nuo žemės ir pažvelgė į perpus stambesnę būtybę, kuri savo kuoka prabraukė sau per ranka, taip sukurdama ugnies pliūpsnį, kuris dabar skriejo buvusio Hogvartso auklėtinio link. Apie šį tokių padarų gebėjimą besitreniruojantysis žinojo.
- Protego!,- liepsnos išsisklaidė, tačiau ugnies šiltukas paglostė veidą.
- Aqua Eructo!- nieko nelaukęs goblinui virš galvos ėmė čiurkšti vandenį galinga srove, kuri ėmė drebinti urvo uolienas. Toks ir buvo mago planas, atskelti dalį jų, jog šiosios užgriūtų jo dabartinį priešą. Sekundė, antra taip ir nutiko. Trečdalis tako buvo užgriūta, kartu su juo užgriūtas buvo ir akmens gabalas. Jeffter'is nusikosėjo nuo sukilusių dulkių, kurias pats čia ir sukėlė. Norėjo žingsnioti toliau, bet regis užgriūtasis ėmė stotis, kartu nuo savęs nuversdamas, tai kas užgriuvo. Pasirodo, tai nepadės suprato juodų plaukų savininkas, bet ir pats ką tik susiprato, kad nelogiškas sprendimas buvo mėginti nugalėti akmeni akmeniu. Žvelgdamas į besistojantį gobliną, Edgar'as ėmė galvoje regzti kitą žingsnį, kuris galėtų duoti vaisių.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 10, 2018, 08:17:13 pm
Elridės lėtai atsimerkė. Mergaitei buvo labai gerą pagaliau ramiai užmigti saldžiu miegu. Nustebusi, kad ji buvo apklota grifiukė atsiduso ir atsisėdo ant sofos.Magija... Apsidairiusi ji atsistojo, nors ir labai tingiai. Elridė pabandė atgaminti visus vakarykščius įvykius, nors sekėsi nepergeriausiai. Atsiminusi močiutę krūptelėjusi ji pažvelgė į židinio pusę, tačiau ten nieko nebuvo. Labiau atsipalaidavus mergaitei kilo dar begalės klausimų, bet vienas iš svarbesnių - kur Fasiras. Elridė nedrąsiai ėmė vaikščioti po namus įkišdama nosį į kambarius, nors jai tas nelabai patiko. Kelios minutės ir mergaitė nebesusigaudė, kurioje pastato dalyje ji yra. Grifiukei užėmė kvapą, jai atrodė, kad ji apėjo visą namą, tačiau nepastebėjo jokios gyvos dvasios. Pasijautusi viena ji lėtai susmuko ir sustingo. Jei ir būtų kažkas šalia, Elridės savijauta turrbūt nepasikeistų. Jai atrodė, kad netekus močiutės neteko visko, nors tai iš dalies ir buvo tiesa, kurios ji nekentė. Jai reikėjo veiklos, kažko, kas užgožtu mintis, bet ji manė, kad nieko negali daugiau daryti. Mergaitė sėdėjo nepažįstamo žmogaus, galimai tuščiame, name, kažkur pasiklydusi. Gal įdomiau ir būt negali tokiai mažai mergaitei. Atsidususi ji pakėlė akis, atsistojo ir dar pavaikščiojo po kambarius. Nežinojo, kur keliauja, bet tiesiog bandė surasti išėjimą. Elridė pravėrė, rodos, dar nepaliestas jos mažų letenėlių duris ir apstulbo. Urvas? KĄ!? Apstulbusi ji atsargiai įsniukino į tą keistą, magišką erdvę ir geriau apsidairė. Grifiukei sukilo adrenalinas ir ji atsargiai ėmė eiti keistuoju urvu. Mergaitė bijojo, bet jai buvo smalsmu, o juo labiau ji tikėjosi ten rasti kažką, nesvarbu ar Edgar, ar Fasirą. Išgirdusi kažkokį triukšmą Elridė sustingo vietoje. Ji girdėjo kažkieno ryksmą, norėjo bėgti padėti, bet negalėjo judėti. Išsitraukusi lazdelę ji atsargiai žengė žingsnį, o po jo dar vieną. Mergaitė pamatė kažkieno siluetą, tačiau negebėjo įžiūrėti kas ten buvo. Dulkės dar nespėjo nusėsti, o Elridė išsižiojusi žiūrėjo, kas dedasi. Jai buvo įdomu, tačiau tuo pačiu baugu. Kerėti puikiai ji nemokėjo, kažkodėl jai neužtekdavo laiko vis išmokti, tad negebėjo atsiminti burtažodžių.
-Ah... Turbūt nelaikas klausti... Bet kas čia dedas ir ką Tu darai!?-surikusi mergaitė susivokė, kad galėjo pasakyti, nes aidas nusklido kažkur tolyn. Kaip urvas gali tilpt name? Nelogiška...
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 10, 2018, 10:08:34 pm
Kol Edgar'as bandė sugalvoti, kaip čia geriau įveikti būtų akmens gobliną šis galiausiai atsistojo, bet tai dar ne viskas. Situacija tapo akimirksiu dar keblesnė, kai iš urvo sienų išniro susilipdę dar tokie du goblinai.
- Incarcifors!- nukreipė savo ginklą į akmens gabalą stūksantį greta to amenuočiaus, kuris prieš kelias sekundes pakilo nuo žemės. Netrukus jis atsidūrė narve, bet tai nekėlė itin didelio saugumo žaliaakiui, nes bet kurią akimirką būtybė galėjo šveisti ugnies kamuolį ar bandyti išsilaisvinti iš narvo, kas veikiausiai nebūtų jam itin sunku. Rodos, pats padaras dar nebuvo kol kas susivokęs kas įvyko ir todėl bent kažkiek laiko pavyko išlošti, kurį ruošėsi išnaudoti užsiimant dorojantis su dar dvejais pastarojo dvyniais.
- Ką?!- visas mintis išmušė iš vėžių garsūs žodžiai, kurių pagal idėją niekas neturėjo čia skleisti. Na, nebent pats Jeffter'is. Juk kalbančių būtybių jis lyg ir neišsibūrė savo treniruočių kambarėlyje. Prisidengdamas lazdele, vaikinas mikliai atsigręžė sau už nugaros. Kas čia? nelabai kas matėsi prieblandoje. Matė tik kažkieno siluetą. Bet siluetas ėmė ryškėti. Tarytum kylanti saulė jį ėmė apšviesti.
- Elride?- išpūtė akis, nes nesitikėjo jos čia išvysti. Tačiau laiko stebėtis užklydėle nebuvo kada. Reikėjo reaguoti greitai, nes ne veltui jos veidas buvo apšviestas. Link jos skriejo ugninis kamuolys, kuris ką tik prašvilpė pro devyniolikmečio petį.
- Aguamenti,- iš lazdelės galo ėmė purkšti vandens čiurkšlė, kurią nukreipė ugnies kamuolio link. Ugnis slopo, tačiau buvęs grifas nebuvo tikras ar visiškai užgesins tą apvalainį karštuolį laiku, jam dar nepasiekus antrakursės. Iki jos liko vos keli metrai, bet iš ugnies kamuolio jau beveik neliko nieko irgi. Ar sunaikino jį iki galo, neaišku. Akyse sumirguliavo, vos tik pajuto skausmą veriantį nugarą. Vienas iš akmens luitu iš savo akmeninės kuokos gerai vožtelėjo burtininkui per kuprą. Taip gerai, kad šis vėl tėškėsi į sieną. Tik šį kart veidu į sieną ir atsimušęs nuo jos krito ant žemės. Juodaplaukio veidas mygom apsipylė krauju, o galva ėmė svaigti. Matė savo kūrinius žygiuojant link mergaitės.
- To-To.. Totalus Petrificus,- ištarė, tačiau nieko neįvyko. Na, kažko stebėtino irgi neturėjo būti, juk burtažodio žodžiai buvo sudėlioti ne taip. Po ganėtinai galingo smūgio sudėtinga dar buvo viskas mintis sudėlioti teisingai. Jei jaunuolio galva dirbtų, kaip pridera, jis kaip mat panaikintų iliuzijos kerus, apgaubusius kambarį. Kas per velnias? nesuvokė savo padarytos klaidos todėl pabandė dar kartą.
- Petri-ficus To-ta-lus..,- vos išlemeno, bet šį kart sėkmingai. Tik tiek, kad kerai sustingdė tik vieną iš dvejų padarų.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 11, 2018, 09:27:07 pm
Elridė nieko nesuprato, kas ten dėjosi. Buvo vienas kažkoks keistas goblinas, o staiga išlindo dar vienas. Grifiukei darėsi įdomu iš kur jie ateina ir kas jie tokie. Mergaitės kojos netikėtai ėmė drebėti, ji jautė didžiulę baimę. Grifiukė stovėjo sužavėta visos "magijos", bet žinojo, kad tai ne vieta stypsoti. Elridė suprato, kad tai vieta, kurioje ji neturėjo būti. Pamačiusi, kaip sutriko, rodos, Edgar, mergaitė išsigando dar stipriau, nors manė, kad labiau bijoti nebeįmanoma. Ji norėjo dingti iš ten, bet negalėjo palikti visko, kai sugebėjo taip sugadinti. Visados, kvaila logika gelbėti gali, ar negali. Grifiukei kilo klausimas, ką urvas veikia paprastame name. Ji ėmė kurti istorijas, kad Edgar kiekvieną rytą gina savo namą nuo iš urvo ateinančių keistų padarų, o dabar ji viską sugadino ir jis praras namą. Praras namą ir galbūt pats dings. Keistas ugnies kamuolys skriejo į mergaitė, o burto, kaip apsiginti ji nesugebėjo sugalvoti. Jos galvoje vis dar skraidė prisiminimai ir nei vienas prisiminimas nebuvo vertingas toje situacijoje. Vėliau Elridė pamačiusi, kad vyras, padėjęs jai pralaimi prieš tuos padarus, vos nepametė burtų lazdeles. Viskas jai atrodė taip graudu ir kvaila. Lyg nevykusi pasaka iš kurios ji juokdavosi kiekvieną vakarą namuose. Ne laiku mergaitei sukilo visi jausmai. Elridė žiūrėjo į vargšą vyrą gulintį ant žemės, netikėtai pamatė ir močiutę, o šalia jos neryškų mamos siluetą. Moteris šypsojosi ir, rodos, drąsino ją, bet ji nieko nesuprato. Nesuprato kas vyksta, ką ji jaučia, ką galvoja ir ką daryti. Ji žiūrėjo į žmogų ant žemės ir jau buvo pradėjusi jį laidoti, kaip mirštantįjį. Mergaitė galėjo sprogti iš visko, kas kaupėsi jos viduje. Elridė bijojo tų mirusiųjų siluetų, kurie netikėtai ėmė ją persekioti, bijojo, kad netikėtai pranyks dar vienas žmogus, dėl ko darėsi vis tikresnė. Tada mergaitė tikrai nebeturės jokių galimybių išlikt linksmesne ir tokia, kokia ji norėtų išlikti. Jis būtų trečias siluetas ėmęs persekioti ją ir dar stipriau kamuojantis sąžinė.  Smegenys kūrė visokius senus prisiminimus, kurie jai ėmė šildyti širdį. Elridei ėmė kilti drąsa, viskas vyko taip greitai. Nejausdama ji suspaudė lazdelę ir nukreipė ją į tą akmeninį gyvūną. Pamačiusi dar vieną prisiminimą ir keistą žodį, kurį pasakė jos močiutė. Ji iš girdo tą žodį, lyg jai būtų pasakę kažkas šalia, bet suvokė, kad tai tik kvaila iliuzija.
-Stupefy!-nesuprasdama, ar tai burtažodis mergaitė nustebo, nes, rodos, jis suveikė. Toliau nežinodama ką daryti ji šovė it strėlė link gulinčio vyro, nors nežinojo, ką tas burtažodis padarė ir ar tikrai suveikė.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 11, 2018, 11:39:46 pm
Vaikinas metrukus užsimerkė ir ėmė kažką burbėti palei nosį. Tas kažkas buvo kažkokie kerai, turintys pradanginti sukurtus goblinus. Kiek dėl savo būklės, strigdamas, tarp žodžių užtruko. Visa laimė, kad mergaitė nebuvo visiškai iš kelmo spirta ir gebėjo pati apsiginti nuo akmenuočiaus. Šaunu tarp savo vapėjimo pamintijo Edgar'as išgirdęs antrakursės ištartą burtažodį. Kai ji artėjo link jo, burtininkas baigė šiaip ne taip vapėti burtą, kuris pradangino du sustingusius goblinus, vieną, įkalintą už metalinių strypų, kurie jau gerokai buvo aplamdyti, ir dar porą būtybių, taip ir nepapuolusių į Jeffter'io ir Elridės akiratį. Atrodo, antrakursė jau buvo šalia.
- Nebijok,- tarstelėjo juodaplaukis, siekdamas nuraminti grifę. Kad ji buvo išsigandusi, tai nebuvo didelis galvosūkis. Gal ne urvo, bet to, jog kažkas galėjo nutikti namų šeimininkui. Juk niekas nepripuls prie tavęs lyg niekur nieko, kaip akis išdegęs, kai esi aptalžytas. Na, nebent norėtumei pribaigti, tačiau jei pas baltaplaukė būtų buvęs toks noras, tai veikiausiai ji jau tai ir būtų mėginusi padaryti.
Žaliaakis dar tarstelėjo keletą neaiškių žodžių ir tamsus urvas ėmė atvirsti į baltut baltutėlį kambarį. Į tokį, koks jis iš tiesų ir turėtų būti. Kai kambarys vėl atgavo savo normalią būseną, jaunuolis kiek pasistūmėjo rankomis į viršų ir atsirėmė į sieną. Ranka, ne ta besislepiančia po pirštine, perbraukė sau per veidą. Kraujas dar vis plūdo iš nosies. Prisilietimas privertė Edgar'ą net nusivaipyti. Veidą itin skaudėjo. Bet ko norėti, kai plojiesi į sieną. Nugarą irgi diegė, tačiau ne taip stipriai.
- Paimk knygą nuo rašamojo stalo, jei gali ir nunešk ją į gretimą kambarį,- kita ranka parodė į rašomąjį stalą, ant kurio ir buvo padėta knyga, susijusi su kerėjimu, kuria šiandien šiek tiek naudojosi.
- Ir palauk manęs ten. Aš tuoj ateisiu,- pro dantis pridūręs, iš lėto pakilo nuo žemės ir nupėdino į vonios kambarį. Kiek apsiprausęs, pamaigė nosį. Nebuvo daktaras, tačiau nusprendė, jog šioji nelūžus. Tokį sprendimą priėmė dar ir todėl, kad neatrodė sukrypusi. Patinimas buvo, bet tik tiek. Buvusiam grifų prefektui nė nekilo abejonės, kad ant nugaros puikuosis ar jau puikuojasi didžiausia mėlynė. Kiek pajėgė pasiekti, pamaigė ir ją, bet juto tik skausmą. Nemenką, tačiau pakenčiamą. Na ir treniruotė.. tik dabar tesuvokė kas įvyko. Treniruotė nenuėjo planuotu keliu. Iš dalies Edgar'as suprato, kad turėjo būti pasiruošęs. Juk realybėje kartais užklumpa dar netikėtesnės aplinkybės. Apsitvarkęs trumpaplaukis patraukė savo darbo kambario link.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 12, 2018, 10:14:45 pm
Elridės akys išsiplėtė, kai tie keisti padarai pranyko. Ji vis dar jautė sukilusius jausmus ir nežinojo ką daryti su, rodos, stipriai sužeistu žmogumi. Grifiukė pajautė silpnumą, nors nesuprato, kodėl. Siaubą keliantys gyviai pranyko, rodos, ji turėjo nusiraminti. Išgirdus, kad Edgar kalba mergaitės baimė šiek tiek nuslūgo. Bet ji vis dar turėjo krūvas klausimų, kuriuos norėjo pilti tuo metu, bet susilaikė. Jai atrodė, kad tas vyras vos ne miršta, nors suvokė, kad tai netiesa. Urvas virto į paprastą kambarį, dėl ko Elridė netikėtai žagtelėjo. Jos teorija subliuško, nors ji tikrai tikėjosi kažko magiškesnio ir šaunesnio. Bet mergaitė per daug nesirūpino ir apsidairė aplink kambarį. Baltas... Kaip mano svetainė... Pajautusi ilgesį savo namams Elridė tyliai atsiduso. Grifiukė atsisuko į Edgarą ir pajautė gailestį ir sąžinės graužatį. Kad ir ką jis ten darė, mergaitė jautė kaltę, kad visą tai sugadino. O juo labiau, kad dėl jos jis nukentėjo, o ji liko nepaliesta. Sveikut sveikutėlė, nors, rodos, išsigando labiau nei jis. Galbūt jis žinojo, kad tai magija, bet, kadangi sužeidimai buvo tikri, jos manymu, jis negalėjo nebijoti. Iš tikrųjų, mergaitė nesuprato bebaimių žmonių, jai atrodė, kad visi vis tiek turi jausti bent minimalią baimę.
-Ooo... Kas čia buvo?- Eidama paimti knygos pagaliau mergaitė išdrįso paklausti. Knyga buvo gan keistoka. Bet ji nenorėjo į ją gilintis be leidimo, kad ir kaip smalsu buvo. Elridei nepatiko, kad Edgar taip išvaro ją iš kambario ir neleidžia nieko padėti, bet tyliai nieko daugiau nesakiusi ištipeno iš baltojo kambario. Įėjusi į kitą kambarį mergaitė apstulbo. Tiek daug grifiškumo turbūt mergaitė dar niekados nematė. Jai pasidarė labai įdomu ir smalsu. Atidžiau apsidairiusi Elridė negebėjo apsispręsti, kur padėti tą knygą. Kambaryje buvo ir lentynos prikrautos knygų ir rašomasis stalas. Pagaliau apsisprendusi ji padėjo knygą ant rašomojo stalo ir nejučia šyptelėjo. Ji pamatė gan linksmai atrodančią nuotrauką, kuri, kažkodėl ją pralinksmino. Grifų gūžtą, nors ir nelabai su visais bendravo mergaitė spėjo pamėgti. Ji netgi jų laikraštį ėmėsi redaguoti ir tas buvo labai įdomu. Mergaitė po kurio laiko pagaliau šyptelėjo ir apmąstė, kad galbūt prarasti visko negalėtų. Vos pažįstami žmonės jai ėmė padėti ir jie būtent iš to paties koledžo. Dėl šio dalyko ji leido sau galvoti, kad visi Grifai tokie ir kad tai pats šauniausias dalykas.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 12, 2018, 11:58:11 pm
Įėjęs į kambarį, Edgar'as pamatė jau ten stoviniuojančią mergaitę.
- Prisėsk,- šypteldamas ištarė jai ir pats apėjęs aplink rašomą stalą atsisėdo greta židinio.
- Atleisk. Klausei kas ten buvo prieš tai?- prisiminė, kad išeidamas iš kambario taip ir neatsakė jos klausimą, - Jei kalusi apie tas mane aptalžiusias būtybes, tai jie buvo tiesiog akmeniniai goblinai,- kiek juokingai tai nuskambėjo pačiam vaikinui.
- Ech.. Nesitikėjau tavęs ten pamatyti,- iš lėto kalbėjo, - Nereikėjo apleisti netikėtumo faktoriaus, dėl kurio truputį buvau pamokytas,- na tas truputį buvo paženklintas gera mėlyne ant nugaros, taip pat pamėlusiais bei patinusiais paakiais, - Bet, tai tik pamoka man. Ar ne?- linksma veido išraiška baigė kalbėti, taip duodamas suprasti, jog dėl kelių prasileistų smūgių yra kaltas tik jis pats.
- Tai visgi nusprendei nevykti į Londoną?- žvilgtelėjęs į laikrodį paklausė grifiukės. Jau buvo įdienoję, todėl Fasiras tokiu laiku jau turėjo būti įpusėjęs savo darbo dieną. Nebent Jeffter'is nežinojo apie tam tikras išimtis ar specialius grafikus.
- O kokių reikalų ten turėjai? Ar dar vis turi?- vieną klausimą iškart sekė kitas, nes kiek prisimena, Elridė buvo minėjusi, kad turi kažką susitvarkyti ar išspręsti Londone. Už akies jaunuoliui užkliuvus knygai, padėtai moksleivės ant jo rašomo stalo, jis ją paėmė ir padėjo į vieną iš lentynų, tar daugybės kitų knygų ir atsisėdo atgalios į kėdę. Ta knyga vėl priminė jam treniruočių kambarį ir kas jame įvyko šiandiena. Prisiminė, jog Hogvartso antrakursė naudojo kerus.
- Beje, šaunuolė, jog nepasimetei,- iškart pagyrė Endlercat. O už ką girti, bent juodaplaukio galva, tikrai buvo. Jam patiko vien jau tai, jog buvo pasirinktas nedestruktyvus burtažodis. Aišku, nelabai prisiminė ar tokie jauni, kaip Elridė, jau mokosi kažką tokio, kas galėtų naikinti, tačiau tai, ką pasirinko buvo vienas iš priimtiniausių kelių namų šeimininkui. Niekas nebūtų supykęs ir už šių iliuzijos sukeltų goblinų sunaikinimą, bet šiandien pačio Edgar'o planas buvo sutramdyti juos, nepadarant didelės žalos jiems. Užklydėlė, rodos, lyg pasinaudojusi ateities būrimo žiniomis įsijungė į šią vaikino treniruotę.
- Beje, kada tau reikės grįžti į Hogvartsą?- pasiteiravo ir apie mokyklą, bet tai padaręs kiek pasimetė. Bandė prisiminti ar jie su Fasiru to kartais neklausė vakar. Atrodė tarsi būtų klausę, bet nebuvo tikras ar gavo atsakymą ar ne. O jei ir gavo tada nelabai išėjo jo prisiminti. Kaip bebūtų vylėsi, kad šviesiaplaukė nepyktels už tai, jog buvo dar kartą paklausta to paties klausimo.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 13, 2018, 12:46:11 pm
Edgar įėjus į kambarį Elridė, kaip ir liepta, atsisėdo ant kėdės. Jai buvo smalsu, nors ji nejučia pajautė baimę vėl. Grifiukė manė, kad dabar gaus velnių, nes neturėjo ten būti. Juk per ją jis liko sužeistas, o taip niekas nieko nepalieka. Bent ji manė, kad negalima taip visko palikti ir sakyti, kad ji nekalta.
-Goblinai? Ooo... Kodėl tu pirmai jų nepradanginai?-mergaitė atidžiai apžvelgė vyrą, kuris jos akimis buvo suluošintas senukas. Ji nežinojo, ką jis ten darė ir kodėl, bet tiesiog pradanginti viską jai atrodė daug paprasčiau. Tada ir netikėtai atėjusios mergaitės galvos nesusuktu ir netyčiom į kokią komą nepasmerktų. Jos manymu, taip būtų buvę daug lengviau.
-Bet jei nebūčiau atėjus, nebūtum nukentėjęs... Atsiprašau, nebekišiu nosies kur nereikia... Reikėjo tau lentetę užkabinti „nelįsti“. Nors turbūt mano smalsumas ją ignoruotų,- šyptelėjusi Elridė nuleido galvą ir ėmė žiūrėti į savo kojas. Mergaitė negalėjo savęs nekaltinti, kai matė nelabai malonų vaizdą, dėl kurio ją graužė sąžinė.
-Em... Aš turėjau grįžti, bet Fasiro dar nėra... O jis jau turėjo būti atvažiavęs?-suglumusi mergaitė pažiūrėjo į laikrodį. Nejau tas nelemtas padaras mane čia paliko?! supykusi ant Fasiro Elridė jau ėmė mąstyti, kaip jam atkeršys už tai. Ji iškart ėmė kaltinti jį, kad ją pamiršo, nes galbūt tada Edgar būtų sveikas ir be sužeidimų.
-Ehh... Pagal viską... Turėčiau susižinoti ar močiutės namas priklauso man... Bet mažokai šansų dėl to...-Elridę nukrėtė šiurpulys. Nejučia apsidairius ji aprimo, bet tie persekiojantys siluetai ją gąsdino ir kėlė didžiulį nerimą, po truputį ji ėmė mąstyti, kad jai nuvažiavo stogas. Pastebėjusi, kad vyras paėmė knygą ir nunešė į lentyną mergaitė pavartė akis.[ i] Taip ir maniau, kad reikėjo į lentyną dėti...[/i] Nors jos mintį nusekė ir prieštaras, bet ji jį ignoravo.
-Ačiū, bet nė nežinau, kas ten per burtažodis, mačiau knygoj jį...-patraukusi pečiais Elridė vėl žvilgtelėjo į Grifų nuotrauką.
-Aš neįsivaizduoju, man nieko nesakė, lyg ir... Gal už savaitės, gal už dviejų...-atsakiusi ji susimąstė, kad visgi jai reiktų grįžti kuo greičiau. Mergaitė svajojo apie dar vieną taurę ir prisidėjimą prie jos. Turbūt dėl to ta nuotrauką jai kėlė šypseną.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 13, 2018, 01:48:30 pm
- Nespėjau. Jie nepasinaikina vos mostelėjus burtų lazdele. Jiems pradanginti reikėjo ištarti pasakyti specialų užkeikimą, kuris atima šiek tiek laiko,- juodaplaukis paaiškino, kodėl jis iškart nepradangino savo treniruotės įrankių.
- Tai ne tavo kaltė,- patikino Edgar'as mergaitę, kai šioji ėmė atsiprašinėti ir prieš tęsdamas nusijuokė, - Lentelę? Kad pas mane retai čia kas nors užsuka,- nutaisęs susimąsčiusią miną sekundėlę pamąstė, - Na, jei ir užsuka, tai niekas nepasilieka. Tai treniruočių metu būnu vienas namuose. Na.. Išskyrus šį atvejį,- davė paaiškinimą ir dėl to, kodėl ant durų nekybo kokia nors lentelė su įspėjamuoju užrašu čia neiti. Netrukus vaikinas išsitraukė iš stalčiau kažkokią užrašinę ir tušinuką. Atsivertęs ją, pasižymėjo keletą faktų iš šiandienės, nepilnai įvykusios, treniruotės. Tuomet vėlei pažvelgė į antrakursę ir gūžtelėjo pečiais.
- Na, pagal viską, manau, jog turėjo. Bet gal kas nutiko?- tikrai nežinojo konkrečios priežasties, kodėl Fasiras dar nebuvo užsukęs pasiimti mergaitės. Viena iš minčių atėjusi Edgar'ui į galvą buvo ta, jog jaunasis von Sjuardas galėjo ir nespėti susitaisyti savo transporto priemonės, prie kurios gal net iki šiol pluša.
- Oi tas užsispyrimas ar ne?- šyptelėjo Jeffter'is prisimindamas, kad Elridė vakar nepasakė, ką jai konkrečiai reikia nuveikti Londone, - Jei būtum iškart pasakius, tai Fasiras tikrai būtų tas žmogus, kuris galėtų padėti klausimu dėl tavo močiutės namo. Jis juk magijos ministras, tad prie informacijos ar namas atitenka tau ar kam kitam turėtų prieiti nesunkiai,- čia vėl persikreipė veidas, nes susivokė, kad galbūt pateikia nevisiškai tikslią informaciją, todėl pridėjo, - Nebent.. Tavo močiutė buvo žiobarė arba gyveno žiobariškuose namuose. Tuomet čia tektų kreiptis jau į žiobariškąsias institucijas.
Nustebino, jog grifė naudojo burtažodį tiesiog spėjimo būdu. Tai ganėtinai rizikingas reikalas atrodė vaikinui, tačiau to nebesureikšmino. Svarbiausiai spėjimas buvo pasiteisinęs visu šimtu procentų.
- Tai sustingdymo burtažodis. O kokioje knygoje tu jį matei?- susidomėjo kokioje knygoje galėjo matyti šį burtažodį, nors labiausiai tikėtinas variantas buvo, kad viename iš Hogvartso vadovėlių, skirtų apsigynimo nuo juodosios magijos pamokoms.
- Beje, už poros savaičių Kalėdų atostogos. Tai tuomet turi daugiau laisvo laiko. Nebent, kaip minėjai, jog galbūt tave atleido tik savaitei,- žaliaakis priminė apie artėjančias šventes.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 13, 2018, 04:17:15 pm
Elridei pasirodė kiek keista. O kodėl jis seniau nesunaikino visko? Ji vis dar jautė baimę ir negalėjo sau atleisti, kad taip pasielgė.
-Eh... Ne mano, tai nemano...-šyptelėjusi ji vis tiek nesutiko su tokia mintimi, bet nenorėjo ginčitis.- Treniruočių metu? Tai... Tu treniravaisi?- šiek tiek nustebusi mergaitė susidomėjo tokiu dalyku. Ji naiviai manė, kad mokosi ir treniruojasi tik pamokose ir Hogvartso ribose. Elridei kilo mintis, dėl kurios jai buvo gėda. Bent kuriam laikui nustūmusi ją šalin mergaitė pakėlė galvą.
-Tai visgi tas padaras turėjo mane pasiimti iš čia seniau? Taip ir maniau, kad neverta pasitikėti...-paskutinius žodžius ji pasakė vos girdimai. Elridė stipriai pyko, kad jos nepaėmė ir neišvežė, kad verčia toliau apkrauti žmones. Jai atrodė, kad ją kažkur laikyti neverta. Grifiukė norėjo greičiau grįžti į Hogvartsą, savo dabartinius namus. Ji jau gerai apgalvojo, kad per atostogas galės vykti ieškoti tėčio, nors ir stipriai nenorėjo. Nenorėjo, nes suprato, kad jis gali ją atstumti. Ji matė, kaip jis sukūrė savo šeimą ir kaip pyko dėl jos plaukų. Elridė pajautė norą atsikratyti jų, nors, rodos, mamai jie ir patiko.
-Koks užsispyrimas?- klausiamai žvilgtelėjusi į Edgar mergaitė nesuprato, ką jis turi omeny. Jai neatrodė, kad ji yra užsispyrusi, ji net puikiai nesuprato, kaip galėtų tokia būt.
-Fasiras magijos ministras?-nustebusi mergaitė netikėtai žagtelėjo. Ji puikiai nežinojo, kokios tai pareigos, bet "ministras", jos manymu, sakė, kad tai garbingas darbas. Ministras, o vis tiek pažadų netęsi..
-Mano močiutė buvo žiobarė ir gyveno žiobarų name, tad...-šyptelėjusi atsakė ji. Mergaitė buvo pastebėjusi, kad grynakraujiams geriau sekėsi, bent jai taip atrodė ir dėl to nelabai norėjo sakyti, kad ji teturi žiobarų kraujo.
-Neatsimenu, tiesiog tuo metu galvoje buvo prisiminimai ir tarp jų mačiau knyga... Ir joje tą burtažodį,-patraukusi pečiais atsakė mergaitė. Jai iš tikrųjų pasidarė keista ir ji bandė atsiminti iš kur tas prisiminimas. Elridė vis dar neatmetė minties, kad išprotėjo ir kad jai ima viskas vaidentis, bet nenorėjo su tuo sutikti.
-Atostogos?- suglumusi ji tyliai mintyse keiktelėjo. Tai ką? Man jau dabar reikės eit ieškoti? Eh... Nesinori dabar...
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 13, 2018, 07:05:12 pm
- Taip, treniravausi,- Edgar'as palinksėjo galva, - Žinoma, dar tai gali pavadinti ir mokymusi arba įgūdžių tobulinimu,- buvęs grifas treniravimąsi apibūdino ir kitais žodžiais, nors jam priimtiniau visa tai buvo vadinti treniruote. Iš Elridės lūpų išskriejęs žodis "padaras" ir galia sakinio nuslopintas tonas rodė ne itin didelį pasitenkinimą Fasiru.
- Nereikia taip piktai. Kaip minėjau gal iškilo kokia nors problema, dėl kurios jam neišėjo čia pasirodyti,- bandė pateisinti savo krikštasūnį, - Jei nesulauksime iš jo žinių, pats pabandysiu tave ryt iš ryto nugabenti į Londoną,- jaunuolis nusprendė, kad padės mergaitei, jei jai to reikės.
- Valgyti nieko nenori?- susiprotėjo pasiteirauti antrakursės, kuri neaišku kiek laiko jau nevalgiusi yra. Kad bent gerą pusę paros, tai negalėjo kilti jokių abejonių.
- Ministras,- šyptelėjo mergaitei patvirtindamas tai, kad Fasiras nebuvo kažkoks šiaip sau burtininkėlis. Tuomet išgirdęs, jog grifės močiutė buvo žiobarė, Jeffter'is atsiduso ir pridėjo pirštinuotą ranką sau prie burnos. Kol kas nieko nesakė. Galvojo, kuo galėtų pagelbėti, tačiau veikiausiai tas galvojimas buvo bevertis, nes nelabai jis čia ką ir pagelbėtų. Tiesą pasakius net nežinotų į kokias įstaigas reiktų kreiptis tokioje situacijoje. Aišku, blogiausiu atveju galėtų pasiteirauti savo tėvų, kurie kone visą gyvenimą pragyvenę Londone tikrai turėtų turėti bent šiokios tokios informacijos apie tokius dalykus.
- Tuomet tai keblesnė situacija,- galiausiai pripažino juodaplaukis.
- Supratau,- tarė Edgar'as nepešęs knygos pavadinimo, kurio, pasak moksleivės, ji neprisiminė.
Burtininkas buvo nustebintas, kai Endlercat pati nustebo apie ant nosies kabančias atostogas. Negi jie nebeskaičiuoja dienų iki atostogų? visada trumpaplaukis manydavo, kad kone visi laukia atostogų ir joms kone visiškai priartėjus, jau skaičiuodavo tas likusias dienas iki jų pradžios.
- Taip. Ar kažkas pasikeitė Hogvartse?- išpūtė patinusias akis. Neatmetė fakto, jog galėjo šiais metais pakisti ir magijos švietimo reglamentas, nors tuo mažai tikėjo. Kas lietė atostogas ir visą mokslo metų eigą, tai kiek pats Edgar'as žinojo, nuo senų laikų ji buvo nusistovėjusi iki šių dienų, todėl tas faktas, kad kažkas galėjo pakisti buvo absurdiškas. Visgi sekantį klausimą dar nusprendė pasilaikyti sau iki tol, kol gaus atsakymą iš baltaplaukės.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 13, 2018, 08:54:33 pm
Elridė klausėsi kaip Edgar aiškino ir nejučia šyptelėjo. Nejau jis mano, kad aš tokia buka? Linktelėjusi galvą, kad suprato Elridė užsikėlė kojas ant kėdės, nes jai taip buvo patogiau ir šiek tiek pasimuistė. Visgi, turbūt laukia ilgesnis pokalbis... Turbūt. Trumpam pamąsčiusi, ar Edgar nepagalvos, kad ji per daug sau leidžia nustūmė viską šalin ir leido sau taip būti.
-Tikiuosi ta problema bus jo papuolimas į avariją... Ar kažkieno netikėta mirtis... Nes jei jis tiesiog neatvažiavo, nes nenorėjo ar pamiršo...- piktu tonu pasakė mergaitė. Ji nežadėjo atleisti Fasirui, nes, jos manymu, pažadai yra pažadai. Ji ir taip pyko, kad jis ją atgabeno, nes jautėsi skolinga už tai. Ir, aišku, mergaitė turėjo ant kažko dar labiau išsilieti.
-Valgyti? Ne... Nebent vandens,-šyptelėjusi atsakė mergaitė. Ji žinojo, kad jau gan ilgai nevalgė, bet visiškai neturėjo noro. Elridė nesuprato dėl ko, nors buvo skaičiusi knygose visokių, jos manymu, nesąmonių, kad taip nutinka kažko netekus, ar jaučiant stresą. Iš tikrųjų, mergaitės organizmas prašė valgyti, bet ji neleido prašyti sau kažko daugiau.
-O ministras, tai tas kur viską valdo, ar kaip?-susidomėjusi paklausė mergaitė. Ji iš tikrųjų puikiai nežinojo, ką daro koks žmogus. Elridė lengvai galėjo pasakyti, ką daro kokia nors žiobarų profesija, bet ne burtininkų. Jai net kelių mėnesių prireikė, kad įprastų vadinti profesorius tinkamai.
-Ką padarysi, pagal viską turėčiau susirasti tėtį, tik nieko nežinau apie jį,- šyptelėjusi ji nejučia įsitempė, nes neturėjo to sakyti. Bet mergaitė priėjo išvadą, kad be pagalbos nieko nepasieks.
-Nežinau, lyg ir nepasikeitė,- patraukusi pečiais mergaitė atsistojo, nes jai užtirpo viena koja. Iš tikrųjų mergaitė nelabai gaudėsi dienose ir valandose ir jai atrodė, kad ji sėdėjo ten penkias valandas. Nors suvokė, kad buvimo laikas buvo tikrai trumpesnis.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 13, 2018, 11:23:51 pm
- Tikėkimės, jog ne tai nutiko, kaip manai..,- Edgar'as dalinai teisino jos pykti ir suirzimą, nes manė, kad tai vis dar tėra reakcija po Elridei susiklosčiusių šios dienos įvykių. Tačiau nenorėjo, jog taptų realybe. Jei taip būtų išsireiškęs kas nors be jokios priežasties, buvęs Grifų Gūžtos prefektas būtų sau leidęs ir griežčiau su tuo asmeniu pašnekėti. Visgi ši situacija buvo visai kitokia ir jis dėl tos priežasties ją vertino kiek kitaip.
- Luktelk sekundėlę,- atsistojo ir nuėjo į virtuvę. Pasiėmęs stiklinę, prileido į ją vandens, tuomet atsidarė ant sienos pakabintą spintelę, kurioje praktiškai nieko nebuvo. Vienoje iš lentynėlių mėtėsi tik pradarytas, šokoladu aplietų, sausainių pakelis ir vienas maišiukas magiškųjų, ivairių skonių, pupelių. Visą ką užmatė paėmė ir užmetęs akį į šaldytuvą, kuriame nieko nebuvo, grįžo atgal į darbo kambarį. Priėjęs arčiau Elridės, jaunuolis padėjo vandenį su kartu rastais skanėstais priešais ją, ant rašomojo stalo.
- Jei nori vaišinkis. Ne kažką ir turiu. Reiktų apsilankyti tikriausiai parduotuvėje,- nusijuokė ir nužingsniavo atgal į savo kėdę.
- Galima iš dalies sakyti ir taip,- kiek nusivaipė Edgar'as, nes pats nelabai buvo įsigilinęs į konkrečias ministro pareigas, bet žinojo, jog jis kontroliuoja visą ministeriją bei atlieka vienas svarbiausių jos funkcijų. Nors tai logiška. Visur juk vadovaujantys asmenys atlieka svarbiausias funkcijas, nors kartais ir neatrodo, kad jie atlieka daugiau darbo nei paprasti darbuotojai.
- Tai, jei nieko nežinai, kur tu tuomet eisi? Klaidžiosi Londono gatvėmis? Kur nakvosi?- kuo toliau, tuo labiau vaikinui rodėsi, kad iš tiesų mergaitė nelabai, kur turi eiti, - Manau turėtum pirma išsiaiškinti dėl savo namų, sulaukti vasaros, kai prasidės atostogos. O tik tuomet turėtumei imtis tokių paieškų, kurios prasideda nuo nulio,- išdėstė logiškiausiai sau atrodantį sprendimą. Tikrai nenorėjo, kad baltaplaukė ieškotų adatos šieno kupetoje velniai žino kur. Juk taip gali ir vėl išsieikvoti ir vėl pakristi kažkur be sąmonės, o pasekmės gali tapti net dar rimtesnėmis, nei kad buvo vakar.
Juodaplaukis kilstelėjo antakį ir atsigręžė nuo didingo liūto, puošiančio jo buvusio koledžo herbą, pajutęs greit pakilusią dvylikametę iš savo vietos.
- Viskas gerai?- nieko nelaukdamas pasiteiravo. Nesuprato, kas ją privertė taip staigiai pašokti. Pirma mintis buvo, jog gal atvyko Fasiras, bet jokio skambučio ar beldimo į duris negirdėjo. Kad kas vaikščiotų po namus irgi nebuvo girdėti.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 13, 2018, 11:54:25 pm
   Atrodo, diena jau ėjo į pabaigą - pamažėle temo, nors saulės gabalėlio, dar nepasislėpusio už horizonto, visiškai užteko pilnam susigaudymui erdvėje, gatvių ir kelių apšvietimui. Fasiras važiavo motociklu, varnas tupėjo ant sėdynės priešais jį, šiek tiek uždengtas nedideliu minkštu pledu. Mat, priešingai nei Fasas, nemėgo plunksnas ar apsiaustą kedenančio stipraus vėjo, spaudžiančio prie motociklo ar nešančio atgal. Motociklas monotoniškai burzgė, zvimbė, zyzė iki kol jo skleidžiamas garsas vampyro sąmonėje nuslopo.
   ,,Nemiegi?" - patylėjęs paklausė Muninas.
   ,,Ne." Fasiras atsiduso. Slėgė mąstymas apie Ministeriją, slėgė sąžinės graužimas dėl to, kad užmiršo Elridę, slėgė bemaž viskas. Sukdamas į Godriko Daubą von Sjuardas nesąmoningai, automatiškai sumažino savo stebuklingos transporto priemonės greitį. Nenumanė, kaip pasiteisins prieš Elridę. O, kad mokėtų keliauti oru ir nereikėtų išsiduoti, kad jis greitas ir taip... Deja, šito Anglijos magijos ministras nemokėjo. Ir jau tuoj pat galėjo susidurti su nemalonumais - et, tiek tų nemalonumų, bet sąžinė graužė kaip reikiant.
   Juodaplaukis auksinių akių jaunuolis sustojo prie vartų, kuriuos iš abiejų pusių užbaigė ir pratęsė gyvatvorė. Atsiduso, kurį laiką stebėjo paukščiukus, landžiojančius tarp nuplikusių šakų. Akys patamsėjo iš alkio, bet nežymiai. Fasiras įsivedė motociklą į kiemą, Muninas užskrido draugui ant peties. Von Sjuardas jau valandą bandė kažką suplanuoti, apmąstyti apie tai, kaip pradės pokalbį, kai atvyks į krikštatėvio namus, ką pasakys Elridei. Beviltiška - galvoje buvo visiška minčių raizgalynė, chaosas. Mirtinai reikėjo numigti. Ir pamedžioti. Aštuoniolikametis jau net negebėjo išsilaikyti, veidu neišduodamas nuovargio. Žygiuodamas link durų staiga prisiminė lagamine turįs gertuvę, kurioje laikė maistą kritiniam momentui. Išsyk ją išsitraukė ir užsivertė. Deja, buvo belikęs gurkšnis dar du, labiau ne nuraminę troškulį, o tik sukėlę.
   Fasiras priėjo prie durų ir pasibeldė. ,,Jeigu kas - parvešiu, kad ir kas benutiktų..."
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 14, 2018, 01:58:48 pm
Mergaitę kiek pralinksmino. Ji žinojo, kad jei pamatys, kad Fasirui kažkas ne taip nutiko save ilgai grauš, bet, nors, trumpam ji norėjo paburnot ant jo. Elridė atsiminė, kad užtektinai aną dieną aprėkė jį ir trumpam pajautė sąžinės graužatį, kurią nustūmė šalint. Kas galėtų nutikt tokiam žmogui? Ką? Motociklas vėl sugedo?
Edgarui išėjus mergaitė atsiduso ir pasidėjo galvą ant kelių. Mergaitė nesijautė sava ir ją tai erzino. Ji vėl liko viena ir užleido bjaurioms mintims vietą. Tarp visų minčių skraidė viena ir ta pati "tegul greičiau sugrįžta". Elridė užmerkė akis ir tiesiog mąstė. Ji nežinojo, ką darys kai turės likti viena ilgam. Mergaitė neapkentė to jausmo. Seniau ji nesijausdavo taip, nes žinodavo, kad kažkur yra močiutė laukianti jos, o dabar viskas pasikeitė. Kai Edgar grįžo mergaitė kurį laiką visai nekreipė į jį dėmesio. Ji vis dar sklandžiojo savo mintyse. Pakėlusi akis atsargiai pasiėmė stiklinę ir atsigėrė vandens. Po kurio laiko tai buvo didelė atgaiva ir malonumas, bet nežadėjo piktnaudžiauti tuo.
-Ačiū už rūpestį,- šyptelėjusi padėkojo mergaitė, bet nežadėjo imti nieko daugiau. Pinigų ji turėjo, kažkiek, tad jai tereikėjo grįžti į Londoną, dėl to nežadėjo nieko prašyti per daug.
Edgar patvirtinus mergaitės mintį ji šiek tiek susiraukė. Jis sunkiai dirba, ar kaip? Pajautusi kažkur giliai, kad ji elgiasi per žiauriai su juo mergaitė trumpam sustingo. Gal čia aš bjaurus padaras?
-Žinau kur tas namas, raktus turiu... Ir name turėtų būti duomenys bei kitką...-patraukusi pečiais  ji nejučia papurtė galvą.- Jei neturėsiu greit vykti į Hogvartsą tai turėsiu begales laiko išsiaiškinti. Vasaros atostogų nė neprireiks,- šyptelėjus jos žvilgsnis vėl nuslinko prie nuotraukos.
-Taip, tik koja užtirpo,- atsakiusi ji šiek tiek ėmė tampytis. Pajautusi skausmą galvoje mergaitė ją papurtė ir nesitampydama šiek tiek pasitvarkė susitaršiusius plaukus. Iš tikrųjų jai gėda pasidarė, kai susivokė, kad visą tą laiką jos plaukai buvo kaip paukščių lizdas.
-Ko tu man nieko nesakei?-besistengdama susitvarkyti plaukus paklausė ji.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 14, 2018, 04:31:08 pm
Mergaitei padėkojus, Edgar'as tik palinksėjo jai galva. Jo manymu kas čia per rūpestis galėjo būti, kai atneši vandens ir kažkokių saldainių, nuo kurių nei kiek nepasisotinsi.
- Jei viską turi, tai manau greitai išsispręsi reikalus su namu,- manė Jeffter'is, - O nuo Hogvartso nemanau, kad gausi ilgai pailsėti. Na, nebent nuspręsi nebesimokyti,- bet tokia mintis labai kvaila atrodė namų šeimininkui. Jam neatrodė, kad mokinė būtų iš tokių tingiųjų ir nenorinčių nieko sužinoti. Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kaip ji nebe pirmą kartą užmetą akį į nuotrauką, kurioje buvęs grifas su kitais bendrakoledžiais švenčia savo pirmąją taurę. Tai rodė, kad antrakursei nuotrauka kėlė kažkokias mintis, tačiau kokias, nenorėjo gilintis.
- Aišku,- paaiškėjo tamsiaplaukiui Elridės pakilimo nuo kėdės priežastis. Netrukus ir susijuokė.
- Tikriausiai dėl to, kad man tai nelabai aktualu, o be to va ir pats sėdžiu su pajuodusiomis akimis,- vėl nusijuokė. Iš tiesų nelabai Edgar'as sureikšmindavo tokius dalykus susivėlęs žmogus būdavo ar ne. Pats neretai Hogvartse atsikeldavo prieš pat pamokas ir tik veidą suvilgydavo vandeniu, kas nelabai nuimdavo rytinį užtinimą, bet dėl to nesirūpindavo. O suvelti plaukai išvis vos ne jo kasdienybė būdavo. Na gal ir nevaikščiodavo kiekvieną dieną ir visą dieną pasišiaušęs, tačiau pusę rytų per metus veikiausiai pasirodydavo pirmosiose pamokose susivėlusiais plaukais.
- Ar tau patinka apsigynimas nuo juodosios magijos,- stojus tylai, ją ėmėsi naikinti vaikinas. Ausis pasiekė kažkoks garsas. Regis, šįkart jis išgirdo bildesį.
- Tikriausiai Fasiras,- nespėjęs sulaukti atsakymo iš antrakursės, žaliaakis pakilo iš krėslo ir nupėdino prie durų. Jis neklydo. Pravėręs duris pamatė stoviniuojantį krikštasūnį su savo palyda, Muninu.
- Sveiki, vyručiai,- linksmai tarstelėjo jaunuolis, - Užeikit,- įleido svečius ir nusivedė juos į savo grifiškai išdabintą darbo kambarį. Paėmęs savo kėdę, ją pernešė į tą pusę, kurioje buvo kita kėdė, ant kurios sėdėjo panelė Endlercat.
- Gali prisėsti,- paragino von Sjuardą ir pats nuslinko prie, tarp židinio ir knygų lentynos esančio, fotelio.
- Tai kaip darbo diena?- paklausęs apie dieną nieko nelaukdamas ėmėsi teirautis ir aktualesnių sau bei tikriausiai šviesiaplaukei klausimų, - Ištyrei?- turėjo omenyje savo byla,- Ir rimti gedimai su motociklu?- neslėpė noro sužinoti, kodėl nepasirodė iš ryto. Pirmiausiai kilusi idėja dėl motociklo buvo vien dėl to, kad Fasas atrodė pervargęs, dėl ko buvo galima daryti prielaidą, jog visą naktį jis remontavo savo dviratę transporto priemonę.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 14, 2018, 05:20:25 pm
   Fasiras kantriai stoviniavo prie durų, kilo pagunda atsiremti į sieną, mat, atrodo, ir kojos jau sunkiai belaikė. Giliai įkvėpė oro, iškvėpė. Išgirdo tylius ryžtingus žvilgsnius - atpažino krikštatėvį, spėjo jį einant per kilimą. Durys atsidarė, namų šeimininkas nuotaikingai pasveikino svečią ir įleido vidun.
   - Sveikas, sveikas, - šyptelėdamas linktelėjo galva Fasiras. Nusekė Edgarui iš paskos, žygiuodamas dairėsi po jo namus - vakar vakare, tiksliau, vakar naktį taip ir nespėjo apsidairyti, kur ir kaip krikštatėvis spėjo įsitaisyti. Namai atrodė visai jaukūs. Užėjęs į Jeffterio darbo kambarį ministras nejučia švilptelėjo - štai, kaip turi atrodyti tikro grifo kambarys.
   - Gal tyčia ir į Godriko Daubą atsikraustei gyventi? - iškilo klausimas von Sjuardui. Tuomet jis pamatė sėdinčią Elridę. Dar neatsisėdęs prie jos sunkiai atsiduso.
   - Labas, Elride... - pasisveikino jis sutrikusiu tonu. - Atsiprašau, kad ryte neužsukau. Suprantu, kad pažadėjau ir... Todėl galiu nuvežti į Londoną kad ir dabar pat, nes tikrai pats kaltas. Nesuspėjau susitvarkyt, - liūdnai vyptelėjo jis. - Ir labai skubėjau.
   - Ačiū, Edgar, - su malonumu prisėdo ant kėdės, bet per daug dar neatsipalaidavo - visgi gali dar tekti važiuoti į visos nakties kelionę vežant Elridę į ten ir atgal. Lyg kažką atsiminęs pažvelgė į Edgar židinį - ei, juk būtų galima nusigauti į Londoną su kelionmilčiais! Bet... Į kokį čia židinį nutūpsi? Ir, be to, bent jau Fasas tai tikrai neturėjo pačių kelionmilčių, kurie kelionei buvo būtini. Nea, nuo nakties trinant užpakalį į odinę motociklo sėdynę nusimuilinti nepavyks.
   - Darbo diena sunki, kaip visada, - vėlgi niauriai šyptelėjo, atsakydamas į Edgar klausimą. - Taip, bylą ištyriau, bet turėsiu tau dar kelis klausimus. O motociklas, - pakraipė galvą, nusivylęs pačiu savim. - Nieko rimto. Pritrūko degalų, o ilgai krapščiausi, kol atradau, kame problema, - pasakė pusiau teisybę. Varnas ant peties nusisuko nuo Faso ir kažko ėmė keistai kosėti. Fasiras apsimetė negirdįs paukščio bandymo nuslėpti juoką. Situacija iš tikrųjų buvo mažų mažiausiai absurdiška. Jau praeitą naktį užmigo, būdamas praktiškai kominis be jokio alkoholio, o vien nuo miego trūkumo, o ši naktis ir vėl nusimato bemiegė. Bet ką padarysi. Fasiras žvilgtelėjo į Edgarą, tada į Elridę.
   - O ką judu čia nuveikėte? - paklausė, mažumėlę nustebdamas dėl to, kad Elridė atrodė kaip išsipešiojusi apsimiegojusi vištukė. Negi ši grifė miega iki vakaro?
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 14, 2018, 06:19:38 pm
-Nežinau, nežinau, ko ieškot ten reikės,- šyptelėjusi atsakė mergaitė.-Hogvartso mest nežadu... Jau namais virsta,- ramiai pasakiusi ji nejučia nusižiovavo. Ką? Miegas tokiu metu? O pala... Koks metas? Apsidairiusi ji norėjo pažiūrėti į laikrodį, bet nelabai gebėjo jį suprasti. Ne dėl to, kad nesuprato tokių laikrodžių, bet tiesiog negebėjo įžiūrėti valandų. Papurčiusi galvą ji nejučia vėl atsiduso.
Mergaitė toliau kažką tai darė su plaukais, bet jautė, kad jai nieko neišeina.
-Na, pas tave yra priežasčių... Kaip nosis?- paklaususi mergaitė nuleido rankas dėl plaukų ir vėl įsipatogino ant kėdės. Galės kokia varna plaukuose ir lizdą pasidaryti... Stojusi tyla Elridę vėl sutrikdė. Ji vėl ėmė skęsti savo mintyse. Tik dabar daugiau apie namą. Mergaitė skraidžiojo mintimis po kambarius ir ieškojo, kuriame kambaryje galėtų rasti kažką apie tėtį, ar galbūt ir apie mamą. Vasarą, kai buvo grįžusi pas močiutė ir pasakė, kad viską žino ji nieko daug nesakė. Mergaitė tai suprato ir nekamantinėjo jos, bet ji labai norėjo sužinoti viską. Jai buvo įdomu, kas buvo jos mama iš tikrųjų. Mergaitė nejučia atsiminė palėpę į kurią jos niekados neleisdavo, bet ji žinojo, kad ten yra daug senienų. Išgirdusi kažkokį garsą ji pakėlė akis. Elridė spėjo suvokti, kad Edgar kažką sakė, bet nespėjo nieko sureaguoti ir atsakyti, nes pasigirdo dar kažkoks garsas. Fasiras... Eh... Mergaitė ėmė kovoti su savimi, nes negalėjo apsispręsti. Ji norėjo jį aprėkti, bet tuo pačiu jautė sąžinės graužatį, kad elgėsi per bjauriai. Nusprendusi, kad elgsis ramiai ir šaltai jei priežastys bus suprantamos. Bet jei jis prisipažins, kad pamiršo ir nieko dėl to nesigailės Elridė nusprendė jį sunaikinti. Nors mergaitė neįsivaizdavo, kaip. Fasirui įėjus ir pasisveikinus ji negalėjo neatkreipti dėmesio į nuovargio požymius.
-Atrodai kaip lavonas,- nutraukė jo atsiprašinėjimus mergaitė. Jai tikrai jis atrodė lyg iš karsto išlindęs zombis ir tas netgi šiek tiek prajuokino. Gal ji ir perdėjo, bet, jos manymu, taip buvo. Mergaitė tylėjo, kol tie du dar kažką diskutavo.
-Edgar nukentėjo... Ehem, nežinau, ką jis ten darė...-su gėda ir sąžinės graužatim atsakė mergaitė. Pasakė ne tam, kad pasigirti, o norėjo, kad Fasiras pažiūrėtų, ar jis sveikas, nes jai nieko nesakė.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 14, 2018, 10:01:48 pm
- Nežinai?- nusistebėjo jaunuolis. Keista jam buvo tai, kaip galima ieškoti nežinia ko. Jei nežinai ko ieškoti, vadinasi iš esmės neturi ko ieškoti. Todėl išvis buvo nesuvokiama Edgar'ui kam švaistyti laiką dėl nieko.
- Hogvartsas virsta visiems antraisiais namais,- drąsiai pareiškė Edgar'as. Juk beveik septynis metus pragyveni ten, tik išmesdamas vasaras ir kartkartėmis žiemos atostogas, jei per jas nusprendi keliauti namo, dažniausiai pas artimuosius.
- Nosis?- perklausęs pirštinuotais pirštais pasičiupinėjo. Palietęs jautė skausmą nosies srityje, bet tik palietęs, - Atrodo sveika. Ar vis gi kreiva?- įsmeigė klausiamai savo miško žalumo akis į mergaitę ir iškart nusijuokė, jei būtų jojo nosis susikreivinus, tai kažin ar ją drįstų čiupinėti.
Pasirodžius Fasirui ir įsitaisius grifiškame kambarėlyje, kaip ne keista, kuriame sėdėjo trys grifai, bei sulaukus pirmojo atsakymo, animagas tuoj pat suskubo pasiteirauti apie dar keletą klausimų.
- Tai kokie jie? Ar jie ką nors lems?- čia kas dabar? nusistebėjo savo antruoju klausimu. Savaime suprantama turėjo būti, kad jie kažką lems, nes kitaip nebūtų pagrindo jų klausti.
- Va, ką reiškia didelis nuovargis,- atsidusdamas pasakė Edgar'as. Jis neklydo dėl per didelio krikštasūnio nuovargio ir suprato, kad šiam reikia būtinai gerai pailsėti. Nes nepastebėti besibaigiančio degalų kiekio galėtų tik kone visiškai išsekęs žmogus. Aišku, tai galėjo būti ir paskutinis žioplys ar išsiblaškėlis. Visgi pastaraisiais nedrįstų vadinti eliksyrininko sūnaus. Ne dėl to, kad jo bijotų, bet tiesiog tai neatitiktų pačio ministro.
Devyniolikmetis kreiva šypsena nužvelgė, kai ši pavadino Fasą lavonu. Nors iš dalies jis taip ir atrodė, bet Edgar'o manymu tai skambėjo per šiurkščiai. Kai jaunasis von Sjuardas paklausė ką jiedu su Elride nuveikė, čia vikresnė buvo Elridė. Tik ji neatskleidė ką nuveikė. Tik išpyškino, kad namų šeimininkas neva nukentėjo. Tai kažkodėl buvusiam Grifų Gūžtos kvidičo komandos kapitonui sukėlė šiek tiek juoko ir tik apstojęs juoktis ėmė pats komentuoti įvykį.
- Toks ir nukentėjimas,- pirštu prilietė vieną iš pamėlusių paakių, parodydamas, kad čia tėra visas jo nukentėjimas. Buvo dar ir sumušta nugara, bet nematė prasmės čia demonstruoti savo visų sužalojimų. Juk yra buvę ir blogiau, vien po to karto, kai buvo atakuotas su crucio kerais. Tai aišku fizinės žalos nepadarė, tačiau pusmetį kentėjo galvos skausmą, kuris, visa laimė, liovėsi.
- Paprasčiausiai trinktelėjausi per treniruotę į sieną nosimi ir turiu, ką turiu,- pasisakęs trumpaplaukis nepraleido progos pagirti ir mažosios namų viešnios, - O Elridė, taip pat puikiai atliko vaidmenį apribodama veiksmus mano priešams,- vėl susijuokė žiūrėdamas į mergaitę bei prisiminęs, jog taip ir nebuvo atsakytą į jo klausimą, nes iškart į duris pasibeldė Fasiras, paklausė dar kartelį, - Tai kaip ten su tuo apsigynimu nuo juodosios magijos?
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 14, 2018, 11:01:00 pm
   Fasiras sėdėjo ant kėdės, kiek apsiblaususiu žvilgsniu nužvelginėjo tai Elridę, tai Edgarą. Išgirdęs jam ganėtinai keistą pasirodžiusį mergaitės klausimą krikštatėviui apie nosį, ministras kilstelėjo antakius. ,,Negi susimušė?" - driokstelėjo keistesnė mintis, negu galėtų būti keista sveiko ir blaivaus proto būtybei. Deja, kad ir koks sveikas buvo ministro protas, blaivus dabar jis nebuvo. Mat nuo ilgo nemiegojimo žmogaus (ir matyt, kad ir pusvampyrio) organizmas ima elgtis panašiai, kaip girto.
   - Kaip lavonas? - šyptelėjęs ir to nesureikšmindamas pakartojo Fasiras. - Pilnai tuo tikiu, - pratęsė mintį. Pamatė kreivą krikštatėvio šypsenėlę iš Elridės. Ką gi - tai tik vaikis. Vaikai būna atviri ir kalba taip, kaip jiems atrodo. Dažniausiai tiesą. Ir šis atvejis buvo vienas iš to daugelio.
   Elridės greitas atsakymas į klausimą apie praėjusios dienos veiklą Fasirą mažumėlę sutrikdė. Nuo ko gi nukentėjo krikštatėvis? Von Sjuardas nužvelgė jo nosį, nors ši atrodė visai neblogai - stovėjo vietoje ir neišsikraipiusi. Svarbiausia, kad Edgar visgi ją vis dar turėjo, ne taip, kaip koksai Voldemortas.
   - Nukentėjo? - vėl pakartojo Fasiras. Pasijautė kaip papūga, pasisuko į Edgarą. - Tai ką gi tu ten darei? - paklausė su šypsenėle, kiek kilstelėjęs antakį. Neįsivaizdavo, apie ką kalba Elridė. Nors... Numanė. Krikštatėvis buvo minėjęs apie tai, kad tobulino savo apsigynimo nuo juodosios magijos įgūdžius. Gal jis pasiūlė kokią nors dvikovą Elridei?
   - Ar nori aptarti tą prisiminimą jau dabar? - abejodamas paklausė Fasiras. Abejojo ne savo pajėgumu susitvarkyti su šiuo numatomu ganėtinai sudėtingu pokalbiu, bet laiko ir erdvės tinkamumu. Ar galima aptarinėti netyčinę žmogžudystę, kai šalia sėdi vos antrakursė mergaičiukė? Kas, kad jos močiutė ir mama mirė. Atsitiktinė mirtis ar mirtis smarkiai skiriasi nuo atsitiktinės žmogžudystės. Kita vertus, tai nebuvo tikrai žmogžudystė, bent jau Fasiro pamanymu. Bet kokiu atveju, aptarinėti to prie moksleiviukės nebuvo jokio reikalo. Nebent kur kas geriau vaikus išmanančio buvusio prefekto nuomonė būtų kitokia. Dėl visa ko, kad krikštatėvis nepamirštų pokalbį trukdančio veiksnio, kai tik Elridė nusuko nuo Fasiro akis, ministras nežymiai linktelėjo Edgarui į jos pusę galva.
   - Taigis, bet ką padarysi, - gūžtelėjo pečiais Fasiras. Pasijuto visišku kvailiu.
   ,,Tu dar ne taip tokiu jaustumeis, jeigu būtum matęs, kaip elgeisi, kai įsivedei motociklą į tą ūkinį pastatą... Pusiausnūdoje apžiūrinėjai numerius ir tvirtinai, kad gedimas juose," - nuo peties kvarksėjo varnas. Fasiras atsiduso.
   - Ohoho, tai nupasakokite, kas ten buvo? Kaip suprantu, ne ji tave trinktelėjo į sieną? - nesumanydamas, ko čia gudriau paklausus, tarė juodaplaukis. Kažkas čia nesirišo, kažko jis nesuprato. Ir tai jam buvo įdomu. Atrodė, kad ir pati Elridė šiuose namuose jau jaučiasi jaukiau. Netgi neširsta ant Faso ir netrauko iš Jeffterio namų sienų plytų, kad galėtų jas sudaužyti Anglijos Magijos ministrui į galvą. Bent jau kol kas. O gal ir nedarys taip... Vien dėl pagarbos buvusiam Grifų Gūžtos prefektui. Kad šiam netektų gyventi skylėtame name.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 14, 2018, 11:37:56 pm
Elridė linktelėjo galvą patvirtindama Edgar klausimą. Iš tikrųjų ji suvokė, kad tai yra gan kvailas dalykas, bet ji neturėjo jokio kito kabliuko. Mergaitė norėjo pasikeisti, kad jos tėtis ją priimtu. Elridė iš tikrųjų pasimetė, kokia nori būti. Nes kai buvo su močiute jai tiko būti savimi, bet dabar, kai viskas taip susiklostė jos viltis buvo tėtis.
Mergaitė nejučia nusijuokė.
-Kreiva kaip durų rankena,-dar stipriau nusijuokusi pasakė mergaitė. Ji juokavo ir tikėjosi, kad bus suprasta. Nenorėjo netyčia įžeisti žmogaus. Elridė atkreipė žvilgsnį į jo pirštinę. Šiek tiektiek pasimuisčiusi atsiduso.
-o kodėl pirštinė? Gal visgi stipriau užsigavai?-nedrąsiai paklaususi mergaitė tikėjosi, kad Edgar nesupyks dėl jos smalsumo. Jai iš tikrųjų buvo labaitik smalsu, nes neatsiminė, kad būtų pastebėjusi seniau.
-Visiškas lavonas,-ramių ramiausiai atsakė mergaitė. Jai kilo mintis, kad pastiprėjusi nukaks ten peškomis, nes Fasirui geriau praleisti dvidešimt keturias valandas lovoje. Tik po kurio laiko mergaitė ėmė jaustis dėkinga jam.
Elridė susiprato, kad prie jos jie negali kalbėtis apie ką nori ir dėl to šiek tiek susigėdo.
-Em... jei jums reikia, aš galiu nueiti kažko atnešti,-taip pasakiusi mergaitė tikėjosi, kad jie pasius kokio vandens ir ramiai pasikalbės. Nors jai buvo smalsu, apie ką jiems taip reikia kalbėtis, ji susilaikė nuo klausymosi.
-Turi, ką turi, bet buvai lyg kraujo vonioj išsimaudęs,-mergaitei taip pasakius ją nupurtė šiurpas. Ji nebuvo kraujo mugėje, o tada jo buvo užtektinai.
-O ką su tuo?-paklaususi mergaitė pakrapštė galvą.-Ai, taip, nežinau, įdomus dalykas, tik sunkokas,- iš tikrųjų mergaitei su kerėjimu visados buvo sunkiau ir ji negalėjo suprasti kaip kiti viską taip žino.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 15, 2018, 01:35:19 am
Nusijuokė juodaplaukis kartu su mergaite, kai ši prilygino jo nosį kreivai durų rankenai.
- Bet būna ir lygių durų rankenų,- šmaikštavo ir pats tuo pačiu metu žvilgteldamas į savo darbo kambario durų rankena, kuri nebuvo įmantrių formų. Toliau sekė klausimas apie pirštinę, kuri, regis, visada stengėsi nenusileisti jos savininkui dėl kitų dėmesio.
- O ar pirštinės sumažina skausmą?- perklausė pirmiau nei spėjo susivokti, kad Elridė pamanė, jog jis užsidėjo tą pirštinę dėl šiandieninių įvykių treniruočių kambaryje, - Dėviu ją jau seniai. Ji man tiesiog reikšmingas daiktas,- šviesiaplaukei atsakė tą patį ar bent jau pateikdamas tą pačią mintį, kaip ir Fasirui anksčiau.
Jaunasis von Sjuardas nelabai buvo nusiteikęs kalbėti apie Jeffter'io reikalus prie kitų žmonių, kaip ir nuo pat pradžių. Tai puikiai išreiškė linkteldamas galvą grifiukės link. Pačiam devyniolikmečiui labai knietėjo sužinoti viską, ko greičiau ir nebuvo svarbu kiti žinos tai ar ne, tačiau irgi pagalvojo apie faktą, kad prie jaunosios viešnios, patyrusios nemalonių nutikimų šiomis dienomis, aptarinėti tai būtų gal ir per daug jai. Nors ji buvo protinga, netruko susigaudyti, kad ministerijos galva nelabai pageidauja kito asmens pokalbyje šia tema, todėl nusprendė pasisiūlyti kažko atnešti.
- Ne, dėkui,- buvęs grifas iškart atsisakė, - Nebent Fasiras kažko nori,- kilstelėjo žvilgsnį į jį. Matydamas jo nuovargio kupiną veidą, animagas vien dėl to nebelabai norėjo gilintis į reikalus šį vakarą.
- Galime rytoj aptarti tai ministerijoje. Be to ir Elridę galėsime užvežti į jos namus,- atsisukęs į Endlercat šyptelėjo ir nurijęs garsiai gerą gurkšnį savų seilių vėl pažvelgė į krikštasūnį, - Ar man derėtų su savimi pasiimti asmeninių daiktų,- pasiteiravo neatmesdamas galimybės, jog gali būti areštuotas iškart po papildomų klausimų.
- Kartais užtenka tik vos trinktelėti nosį ir apsipilsi jau kraujais,- šyptelėjo komentuodamas antrakursės minėtas kraujo vonias, nors iš tiesų pats plojo nosį tikrai stipriau nei truputėlį. Juodaplaukis džiaugėsi girdėdamas, kad mergaičiukei patinka apsigynimas nuo juodosios magijos.
- Tai galėčiau tave pamokyti, jei tik norėtum,- tvirtai pareiškė Edgar'as žvelgdamas į žalias moksleivės akis. Jis joje matė kažkokį potencialą. Tik nejučia prisiminė, kad yra vienas "bet", gal net pora jų. Pirmiausia reikėjo išsiaiškinti ar neteks atsidurti Azkabane. Kitas dalykas buvo tai, kad reikėjo prieš tai susisiekti su gerbiamu eliksyrų meistru Sorenu von Sjuardu ir paprašyti suderinti leidimą mokinukei palikti Hogvartsą savaitgaliais. Pastarasis reikalas buvo tik formalumas, bet pirmasis, tai didelis klaustukas.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 15, 2018, 07:37:30 am
   Elridei palyginus kažką kreivo su durų rankena, Fasiras neiškart suprato, apie ką ji kalba - apie Edgaro nosį, ar jo šypseną. Visgi nusprendė, kad aptarinėti nosies formą yra kiek logiškiau, nei šypseną. Nors šiaip abu objektai aptarinėjimui nebuvo pats logiškiausias pasirinkimas. Na, bet bent jau kėlė šypseną. Jei tik ir iš jos, kaip ir iš nosies, Elridė nepradės šaipytis. Von Sjuardas smalsiai nužvelgė jau kur kas jaukiau besijaučiančią ir drąsiau bendraujančią Endlercat. Visgi, rodos, ji nebuvo tokia bjaurybė, kaip jis anksčiau buvo linkęs spėti. Nors kaip vaikas ji buvo ganėtinai drąsi.
   Elridei vėl atkreipus dėmesį, auksaakis nužvelgė Edgaro pirštinėtąją ranką. ,,Faktiškai visą laiką ranką slėpti po pirštine turėtų būti netgi negerai... Ar ne taip?" - pamintijo Fasiras, žvilgtelėjo į tingų varną.
   ,,Aš irgi taip pagalvojau. Žmonėms reikia saulės šviesos, kaip augalams, taip?" - paklausė varnas. Fasiro lūpas iškreipė nežymi šypsenėlė, tik šįsyk ji sutapo su Elridės pasisiūlymu išeiti.
   ,,Ne, žmonėms ne tam jos reikia..." - paneigė ministras, bet visgi tiksliai paaiškinti nemokėjo. Visgi buvo beveik įsitikinęs, kad Edgaro ranka po pirštine yra balta kaip pienės daigas, kurį pamatytum, jei reikiamoje vietoje iškeltum šaligatvio plytelę.
   - Ne, ačiū, Elride, - atsisakė Fasiras. Visgi gavo nejučia susižavėti ir dar viena jos savybe. - Iš tikrųjų, aptarsim vėliau, galbūt ir ministerijoje, - linktelėjo Ministerijos darbuotojas krikštatėviui.
   Edgarui su Elride ėmus aptarinėti kerus ir juodąją magiją, Fasiras gaudė kiekvieną žodį, bandydamas suprasti, kas gi šiandien čia įvyko. Kol kas suprato tik tiek, kad Edgar buvo smarkiai sužeistas, Elridė jį gynė. Iš neišsigandusių veidų spėjo, kad tai tikrai nebuvo koks nors neplanuotas užpuolimas ar kieno nors veržimasis į Jeffterio namą.
   - Tai kas visgi nutiko? Jūs dvikovoje kovojote, ar prieš ką? Ar Edgarą kas užgriuvo? - pusiau juokais paklausė von Sjuardas turbūt jau trečią kartą. - O dėl daiktų... ne, nemanau, Edgar, kad tau jų reiks. Tik šiaip aptarti, - šyptelėjo, tik kiek vėliau supratęs, ką mintyje turėjo Jeffteris. Areštą. Turbūt namo šeimininkas nelabai suprato, apie ką kalba. Jeigu jau Lordess buvo pasodinta į Azkabaną už galimai vieną žmogžudystę (be abejo, tai turėjo įvykti neteisingai), tas pats lauktų ir kur kas Fasirui artimesnio žmogaus. Bet ministras norėjo surasti, kas taip nesąžiningai siunčia žmones į Azkabaną ne tik dėl krikštatėvio.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 15, 2018, 02:31:29 pm
Elridė negalėjo nesijuokti.
-Aš gi sakau, kaip tavo nosis,- mergaitė kuriam laikui visai pamiršo bėdas. Ji norėjo tik juoktis ir valgyt. Pagalvojusi apie normalesnį maistą nejučia šiek tiek susikrimto, bet nustūmusi mintis šalin vėl viską pamiršo.
Nesupratusi vyro atsakymo mergaitė susiraukė, bet tik trumpam.
-O reikšmingus daiktus nesaugoma ir nežiūrima, kad susidėvės?- paklaususi mergaitė tikrai ėmė manyti, kad per ją jis susižeidė ir ranką, bet to nerodo. Jai atrodė, kad mylimus daiktus reikia saugoti ir nenešioti, nes gali susidėvėti. Jos manymu, būtent dėl to žmones renka kokius nors pašto ženklus, nors jų nenaudoja. Pavyzdžių mintyse ji turėjo daug, tad negalėjo suvokti tokio, rodos, menko dalyko.
Vyresnėliams atsisakius mergaitės pasiūlymo ji tik patraukė pečiais. Nenori, tai nenori... Elridė įsižiūrėjo į lentynas pilnas knygų ir panoro jas suskaičiuoti, bet tingėjo. Ją suėmė didžiulis tingulys. Raminkis... Tau tinginiaut negalima, ne dabar.
-Vos?,- nusijuokusi mergaitė šiek tiek surimtėjo.-Tu trenkeisi į sieną kaip iš patrankos šautas...-pažiūrėjusi į akis Elridė šyptelėjo. Jai net juokinga darėsi, kaip jis viską supaprastina ir pasakoja lyg viskas būtų musytės didžio. Nors mergaitė linkus išpūsti burbulą, taip sumažint jai atrodė kvailoka.
-Jis prieš kažkokius akmeninius padarėlius buvo ir aš atėjau ir išgąsdinau ir Edgar'as pasimetė ir jis buvo nublokštas į sieną ir buvo lyg krauju apipiltas ir tada viskas išnyko,- greitakalbe išpyškinusi Elridė garsiai atsikvėpė. Na, greitakalbės nelengvas dalykas...
Išgirdus pasiūlymą mergaitei iššoko akys. Ji visiškai nesitikėjo tokio dalyko, nors jai tikrai būtų neprošal papildomos pamokos.
-A... O tau nebus per sunku? Ehem... Kerėjimas man ne per geriausiai sekasi... Bet norėčiau,- šyptelėjusi ji išdrįso prieiti prie knygų lentynų ir ėmė skaičiuoti ant vienos prigrūstas knygas. Jai stipriai pasidarė įdomu ne tik dėl to, kad jis jų turi daugiau nei reikia. Mergaitei buvo smalsu, jei ją mokys iš jų, kiek knygų turės būti sugraužusi.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 15, 2018, 05:43:33 pm
Edgar'as pats kartkartėmis sukrizendavo užsikrėsdamas juoku nuo Elridės, kurią taip juokino pačios sugalvotas nosies ir durų rankenos palyginimas. Išsijuokusi ji grįžo prie temos apie pirštinę. Ji pareiškė, kad branginamų daiktų niekas nedėvi tam, jog išlaikytų jų kokybę ir jų nenuvalkiotų.
- Gal neteisingai tuomet būsiu išsireiškęs,- šyptelėjo Jeffter'is, - Man jos mūvėjimas yra svarbesnis nei pati pirštinė,- patikslino. Jaunas magas turėjo ne vieną tokią pirštinę ir karts nuo karto ją pasikeisdavo. Jam nebuvo svarbu ar nauja ta pirštinė, senesnė. Esmė buvo ta, kad dėvėdamas ją prisimindavo tą naktį. Aišku, jei nebūtų pirštinės, tą naktį primintų ir pati ranka, tačiau jis mieliau bus užsimaukšlinęs būtent pirštinę, prie kurios priprato nuo pirmųjų dienų. Dabar paprasčiausiai nebeįsivaizduoja savęs be jos, tai tarsi būtų jo dalis.
- Taip. Trenkiausi. Bet tik todėl nes mane trinktelėjo,- atsakydamas savu žvilgsniu į Elridės buvo priverstas vėl susijuokti, kai pamatė mergaitės veide šypseną. Atrodo šis vakaras buvo kur kas smagesnis. Nors prieš tai vykęs pokalbis buvo kiek kitomis temomis ir naktį, o ne vakare.
- Tie padarėliai buvo paprasčiausi akmeniniai goblinai, kurie buvo tik iliuzija, kai ir vietovė,- nesistengdamas pradanginti šypsenos savame veide, animagas konkrečiau bandė paaiškinti ką tik išsakytus antrakursės žodžius, - O dėl nustebimo pripažinsiu, jog nesitikėjau, kad kas užklys į treniruočių kambarį ir mane sutrikdė išgirstas Elridės balsas, kadangi šnekančių padarų bent šioje mano treniruotėje neturėjo būti. Kaip bebūtų, tai dėl savo pačio neapdairumo ir buvau apdovanotas smūgiu. Bet kaip ir minėjau.. Nieko čia nenutiko,- užtikrinęs, kad grifiukė čia nieko dėta ir pasikartojęs, jog sužalojimai nėra verti dėmesio, linktelėjo krikštasūniui dėl norimų pasiimti daiktų keliaujant į ministeriją, - Supratau.
Išgirdęs teigiamą Endlercat atsakymą dėl apsigynimo nuo juodosios magijos, juodaplaukis atsisuko į ją ir švelniai šyptelėjo.
- Man nebus per sunku. Tik klausimas ar tau tai nebus per sunku?- pasiteiravo to paties ko ir pats buvo paklaustas, - Kerėjimas ir pačiam nesisekė idealiai, bet ėjosi neblogai,- patikino, kad kerėjimas nebuvo pati stipriausia Edgar'o pusė ir pabrėžė, - Tačiau apsigynimas nuo juodosios magijos yra kiek kitoks kerėjimo tipas,- nebuvo visiškai tikras, kaip mokinukė suvokia kerėjimą ir apsigynimą nuo juodosios magijos. Namų šeimininkas matydamas, kaip Elridė pakilo ir nupėdinusi prie knygų lentynos ėmė žvalgytis po ją, pats nepakildamas iš fotelio ėmė dairytis knygos apie apsigynimo nuo juodosios magijos burtažodžius.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 15, 2018, 10:18:20 pm
   Kol du grifiukai - vienas buvęs ir vienas esamas - krizeno ar kvatojo, Fasiras tik plačiai šypsojosi. Jo jau bemaž nebegraužė sąžinė, kad vakar naktį atsibogino į krikštatėvio namus ir dar visai dienai užmiršęs paliko Elridę Edgaro globai. Be abejo, mergaitė buvo visiškai patikimose rankose, bet toks neatsakingas poelgis vertė Fasirą susigėsti - galbūt todėl jis ir nesijuokė lyg nesijausdamas visiškai laisvai.
   Elridės pastaba apie pirštinės nešiojimą buvo taikli. Edgaro atsakymas į tai ganėtinai įtikinantis.
   - Bet tu dar vakar sakei, jog tau daug reiškia pati pirštinė, - pakreipė galvą juodaplaukis abejodamas. Bet šiam teiginiui turbūt ir tebus lemta likti tik teiginiu - auksaakis neturėjo didelio reikalo gilintis į krikštatėvio žodžius. Kaip jau yra - taip. Matyt, jam tiesiog patinka pirštinės. ,,Kiekvienas turi savo stilių," - šyptelėjo sau ministras. Pats irgi turėjo, tik jo stilius, jeigu šiuo atveju būtų galima taip išsireikšti, nebuvo toks pastebimas. Jeigu tiksliau - visai nepastebimas niekieno. Jei kas nors pastebėtų, matyt, visų laikraščių viršelius papuoštų ministro be viršutinės aprangos (švarko, apsiausto, marškinių...) nuotrauka. Ir kaži, kaip į tai sureaguotų visa ganėtinai senamadiškų pažiūrų Anglija.
   - Akmeninių goblinų, kurie gali taškyti žmones ir sukelti jiems skausmą bei rimtus sužalojimus, iliuzija? - pasitikslino von Sjuardas. Šitai atrodė mažumėlę absurdiška. Svečias įdėmiai nužvelgė namų šeimininką - bene nebus susižalojęs rimčiau? Bet atrodė, kad ne - galgi neslėptų to nuo... Nors gal ir slėptų rimtesnes žaizdas taip, kaip abudu slepia pokalbį apie žmogžudystes nuo Elridės. Edgarui darsyk užtikrinus, kad jis sveikas, Fasiras linktelėjo galva. Sveikas tai sveikas, ir nėra čia ko tuomet gilintis. Bet štai į pokalbį, linkstantį apie treniruotes ir galimus tolesnius jų dviejų susitikimus Fasiras pasigilinti nusprendė. Neslėpė nuostabos, kad Endlercat su Jeffteriu ėmė taip sutarti ir netgi planuoti tokius dalykus.
   - Bet, jeigu jūs nuspręsite kartu treniruotis... - nedrąsiai įsiterpė į pokalbį von Sjuardas. - Kaip bus su Hogvartsu? Juk mokiniams iš ten išvažiuoti leidžiama tik per atostogas? Ar tvarka pasikeitė?
   Kiek atsiminė, tvarka senoje mokykloje buvo sena ir nekeičiama. Kaip ten buvo sakoma? Kaip buvo - paliekam, naujovių neįvedinėjam?.. Atrodo, sovietinis šūkis - lyg ir teko skaityti žiobariškame istorijos vadovėlyje. Velniaižin, iš kur Fasiras atsiminė šią mintį.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 16, 2018, 05:47:13 pm
-Na na, paslaptėlės,-Elridė šyptelėjo, bet nesukdama galvos nebenorėjo daugiau klausti. Nebent, Edgar'as sugalvotų pasakyti, kodėl taip slepia ranką, kas jai iš tikrųjų buvo įdomu. Pasaulis kupinas keistu žmonių... O ir dar viena iš jų esu aš... Vos susilaikiusi, kad nesukrizentų iš tokios savo minties Elridė atsisuko į Fasirą. Jai kilo dar viena mintis, kad svarbu, kad ji ne tokia keista kaip, jos manymu, Fasiras. Mergaitei ėmė kilti noras susižinoti, kas jis iš tikrųjų yra, bet nedrįso.
-Jei atvirai, tie goblinai visai neatitiko mano vaizduotės goblinų... Aš maniau, kad jie apsamanoję, žemi senukai, kurie visą laiką būna pikti... Na, tik, kad jei jau akmeninis tai oda iš akmens...-pareiškusi savo nuomonę mergaitė mintyse ėmė piešti įsivaizduojamo goblino karikatūrą.-Ai, ir dar jie su pilkom ilgom barzdom,- pridūrusi mergaitė šyptelėjo. Jai kilo noras piešti, bet, todėl, kad neturėjo ant ko galėjo tik atsidusti ir kurti mintis ką galės nusipiešti vėliau. Nors, mergaitė nežinojo, kada tas "vėliau" bus.
Elridė ramiai šyptelėjo.
-Jei ir per sunku, įveikiama,-ji tik po kelių sekundžių susivokė ką pasakė. Tokios taisyklės ji niekados neturėjo. Jei nemokėdavo darydavo kaip papuola, o atsiradus galimybei mesdavo šalin, tas pats galiojo ir su per sunkiais darbais. Beskaičiuodama knygas Elridė pasimetė tarp skaičių ir atsisuko į abu vyresnėlius.
-Kiek čia knygų pas tave?-paklaususi ji šiek tiek susiraukė dėl Fasiro klausimo. Apie mokyklos tvarką daug nežinojo, nors ką jis pasakė buvo logiška.
-Kol kas aš kelias dienas turiu laisvas, o taip juk per atostogas galimės, gal... Bet pirmiausia per atostogas turiu dar kai ką padaryti...
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 16, 2018, 09:18:46 pm
Žaliaakis besišypsodamas atsiduso.
- Tokios ir paslaptys,- nors tiesiai šviesiai ir neatskleidė kas buvo jo rankai, - Sakiau, bet kaip dabar minėjau, jog blogai išsireiškiau. Nemaniau, kad taip giliai pažiūrėsit,- jau šioje vietoje vaikinas sakė tai, kaip ir buvo. Pasimesti sugebėjo pats savyje šiek tiek šiuo klausimu. Atrodė, jog pirštinė buvo svarbus dalykas, bet jei ją keičia tarsi svarbus jam buvo jos dėvėjimas. Kuo tolyn į savo mintis bandė lysti, tuo labiau darėsi panašu, kad vis gi pati pirštinė svarbi jam yra nepaisant to, kad ją karts nuo karto pasikeičia. Kaip bebūtų, nebenorėjo nei pats savęs maišyti, nei sukti smegenų kitiems, todėl nusprendė geriau nebemėginti aiškinti tos ganėtinai raizgios pirštinės ir jos mūvėjimo svarbos.
- Tavo tiesa, Fasirai. Jie gali sužaloti ir keltis skausmą, bet jie tik paprasčiau iliuzija,- šyptelėjo krikštasūniui. Nematė prasmės dėl ko turėtų jisai jaudintis. Yra buvę ir blogiau. Na, bent Jeffte'iui. Todėl uždaužtos akys ir mėlynė nugaros srityje dar buvo ne tai, kas priverstų namų šeimininką imtu dejuoti. Bet čia irgi klausimas ar jis imtųsi kažkam pilti savo bėdas kitiems net, jei būtų ir blogiau. Tai nelabai atspindėtų jį.
- Juk yra daugybė skirtingų goblinų,- atsakė Elridei, kodėl akmens goblinai neatitiko jos vaizduotės. Buvęs grifas ir dar sykį buvo nustebintas mergaitės, kai šioji pareiškė, jog tai kas sunku yra įveikiama.
- Man patinka tavo požiūris,- nusišypsojęs pakilo iš fotelio ir ėmė artėti prie knygų lentynos.
- Tiek kiek matai, tiek ir teturiu,- netiksliai gal atsakė, tačiau tikslaus knygų skaičiaus net pats nežinojo. Niekada tiesą pasakius tai ir nebuvo itin aktualu tamsiaplaukiui, todėl jų ir nė nebandė niekada skaičiuoti. Kiek kilstelėjęs ranką paėmė iš vienos, aukščiau esančios, lentynos ne stambią knygutę ir ištiesė ją šviesiaplaukei.
- Čia yra keletas apsigynimui skirtų burtažodžių su jų išsamiais paaiškinimais. Norėčiau, kad iki pirmosios treniruotės būtumei su jais, bent minimaliai, susipažinusi,- padavęs knygą atsisėdo atgal į savo minkštą vietą, iš kurios buvo pakilęs.
- Taip juk bus atostogos,- tvirtino Elridės žodžius animagas, - Be to paprašysiu Fasiro tėvo, jog leistų jai atvykti pas mane ir savaitgaliais. Ir manau dėl to problemų neturėtų kilti. Juk grifiukų vadovas vis dar profesorius von Sjuardas?- jaunuolio patinęs žvilgsnis pasisuko į dvylikametės pusę, kai nusprendė pasitikslinti, nes kitu atveju dėl laisvų antrakursės savaitgalių tikriausiai būtų kur kas sunkiau susiderinti reikalus.
- O tavo tėtis? Jis irgi žiobaras?- vėl teiravosi moksleivės to paties ir dėl tos paties priežasties, kaip ir apie jos močiutę.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 16, 2018, 10:33:31 pm
   Fasiras žvelgė kažkur virš Elridės. ,,Paslaptys paslaptėlės... Paslaptys paslaptėlės," - nuaidėjo pratuštėjusioje galvoje. Papilkėjęs žvilgsnis susifokusavo į besišypsančią mergaitę. ,,Visi jų turi..." - tįso mintys apie paslaptis. Juodaplaukis nejučia nusižiovavo (prieš tai spėjęs mandagiai prisidengti burną ranka), žvilgtelėjo į Edgarą, besiaiškinantį dėl pirštinės.
   - Ką gi, bet žmogui svarbūs daiktai esti įdomūs, kuo, kodėl jie tokiais tapo, - šyptelėjo blausiai Fasiras. - Bet nesvarbu, tai tavo sprendimas ar daiktas, daugiausia reikšmės turintis tau, - vėlgi pasakė, nespausdamas krikštatėvio. ,,Paslaptys paslaptėlės - visi jų turi..." Miegūstas jaunuolio žvilgsnis susidūrė su, atrodo, smalsiu grifiukės žvilgsniu. Ji žiūrėjo į jį, o tada ėmė kalbėti apie goblinus - jos akys linksmai žibėjo. Fasiras šyptelėjo.
   - Na, matai, ir pamatei šį tą naujo - akmeninius goblinus. Gal ir gerai, kad neišsivežiau tavęs ryte į Londoną, - tarė, nors ir pasigailėjo šio sprendimo. Sunkiai atsiduso, pasisuko į krikštatėvį. - Įdomu. Apie akmeninius goblinus tikrai teko girdėti, bet tokių iliuzijų kerų išmokti neteko. Pats, ar iš knygų? - linktelėjo galva į popieriaus gaminius Edgaro lentynose. Fasiro žvilgsnis trumpam sustingo prie vienos knygos, mėgindamas susifokusuoti ties apverstu pavadinimu, kurį smegenims iššifruoti buvo kiek sunkiau, negu normalioje padėtyje. Kiek dašifravęs, kiek ne, žvilgsnis vėl ėmė blaustis. Fasiras nužvelgė kiek išsiliejusią knygų lentyną, tada lėtai pasisuko į varną, tebetupintį ant peties.
   ,,Vėl apsiblausęs?" - draugiškai nusijuokė Muninas. Fasiras norėjo šyptelti, bet valios buvo turbūt per mažai. Edgaras kažką kalbėjo apie knygų skaičių ir apsigynimo nuo juodosios magijos burtažodžius. Sąmonę sudrumstė trys žodžiai, nuskambėję ne iš eilės. ,,Fasiro" ir ,,von Sjuardas". Išgirdęs savo pavardę ministras pasisuko į Edgar. ,,Profesorius" - štai, koks žodis ėjo prieš tai. Fasiras kilstelėjęs antakius sumirksėjo - ar čia klausimas, skirtas jam? Bet iš krikštatėvio žvilgsnio į Elridę Endlercat buvo galima nesunkiai suprasti, kad taip. Fasiro ranka virptelėjo - na, bent, matyt, išvengė kalbėjimo apie kažką nesmagaus. Apie ką jie ten toliau kalba? Ech, tegu.
   Juodaplaukio galva nusviro į kairę - atrodo, prieš užmigdamas jaunuolis spėjo pagalvoti, kad būtų gerai šia galūne nenutrenkti paukščio, tupinčio ant dešiniojo peties.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 17, 2018, 02:49:53 pm
-O dėl nenuvežimo su tavim atsiskaitysiu kitaip,- jau rimčiau atkirtusi mergaitė šyptelėjo. Iš tikrųjų ji nė nenutuokė kaip galėtų su juo atsilyginti, bet ir nelabai norėjo. Svarbiausia pagąsdint...
-Visokių? Hm... Yra šokolado goblinų?- pasmalsavus mergaitei suurzgė pilvas. Mintis apie skanų šokoladą vertė įsinorėti maisto, bet mergaitė buvo įpratusi, kad iš pradžių eina sveikas maistas, o tik tada užkandžiai. Užkandžiai... Įdomu, toli parduotuvė?
-Em... Nežinau iš kur ištraukiau tuos žodžius,- sutrikusi mergaitė vis dar svarstė, kodėl niekados nesilaikė ką tik sugalvotos taisyklės. Keičiuos kaip mėnulis... Įdomu, kada grįšiu į savo natūralią fazę? Apžiūrėdama lentyną Elridė susiraukė. Ji negalėjo suprast iš kur tie knygų ir ar tikrai jai teks perskaityt jas. Nors mergaitė knygas mėgo, tokių, pilnų informacijos knygų vargu ar gebėtų perskaityti susikaupusi. Ji nė nenutuokė, ar yra kada skaičiusi rimtesnę knygą. Elridės namuose sėdėjo fantastinės, nuotykių knygos ir nebuvo nei vienos, kurios nebūtų ji perskaičiusi. Deja, močiutės taip dažnai kišamos ir siūlomos knygos iš kurių ji gebėtų ir "pasimokyti" jai visiškai neįtiko ir ji numesdavo jas šalin. Nepyk, močiut... Turbūt man jos būtų pravertusios.
-Galimės ir savaitgaliais?-mergaitė apsidžiaugusi išsišiepė, nors neilgam. Išgirdusi kitą klausimą ji nė nejausdama susiraukė.
-Nežinau, nepažįstu j...-Elridės žodžius nutraukė, rodos, nualpęs Fasiras. Išsigandusi mergaitė movė pro kambario duris nesuvokdama kodėl. Netikėtai atsidūrusi virtuvėje grifiukė susirado kur galėtų įpilti vandens ir grįžo atgal. Am... Ką daryt? Dairydamasi aplinkui kambarį ji negalėjo suvokti ką daro. Priėjusi prie Fasiro užpylė pusę turimo šalto vandens tikėdamasi, kad Fasiras pabus.
-Kas jam buvo?-pagaliau paklausė atsisukusi į Edgarą.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 17, 2018, 05:22:09 pm
- Tai tikriausiai ši mano puošmena yra tarsi priminimas,- taip bandė Jeffter'is paaiškinti priežastį, dėl kurios yra prisirišęs prie pirštinės. Išgirdęs klausimą apie šokoladinius goblinus garsiai nusijuokė.
- Tai galima tokių prigaminti, kaip ir šokoladinių varlių,- pilnai tuo tikėjo jaunas burtininkas, tačiau nebuvo tikras ar sutiksi vaikščiojantį tokį gobliną. Tokio tipo būtybei veikiausiai reiktų specialių kerų norint ją paversti judančia bei bent kiek mąstančia.
- Pats su knygų pagalba,- atsakė krikštasūniui į klausimą apie iliuzijos sukūrimą su akmeniais padarais. Pačią vietos iliuziją sukurti padėjo lankytos kerėjimo pamokos Hogvartse, bet kas lietė goblinus, tai gelbėjo ir turimos knygos.
Elridė pareiškė, jog pati nesupranta iš kur ji traukė žodžius apie sunkumų įveikimą, tačiau Edgar'as to negalėjimo paaiškinti neskaitė, kaip šiaip paleistos frazes tam, jog kažkas tiesiog būtų pasakyta. Jis susidarė vaizdą, kad antrakursė veikiausiai mėgsta iššūkius ir prie didelio noro atkakliai imtųsi ir sunkiausių užduočių, o tai jį pilnai tenkino. Pritariamai juodaplaukis linktelėjo tikėdamasis, kad savaitgaliams pavyktų išprašyti Elridę iš Hogvartso. Tuomet atsigręžė į židinį, kuriame liepsnojo raminanti ugnis. Klausėsi grifiukės, tik ši kažkodėl vidurį savo sakinio nutilo. Animagas minutėlę pagalvojo, kad gal jo klausimas apie jos tėtį išmušė iš vėžių.
- Elride?!- šūktelėjo, kaip atsigręžęs nebematė jos kambaryje. Kas per..? nelabai suprato, kur ji išgaravo. Tada atsisuko į Fasirą. Bet šis jau gulėjo paknibęs ant kėdės. Netrukus akis pasiekė kažkoks bruzdesys virtuvėje. Edgar'as greit pakilo iš savo fotelio, bet nespėjo nei žingsnio žengtelėti ir raganaitė parskuodė atgalios.
- Ar tau viskas gerai?- mažumėle nusigando žaliaakis matydamas sutrikusią šviesiaplaukę. Jis dairėsi į visas puses, kol galiausiai nieko nesakiusi tykštelėjo atsinešto vandens ant magijos ministro, Fasiro von Sjuardo. Namų šeimininko akys išsipūtė. Nežinojo ką dabar daryti. Ar juoktis, ar dar ką. Veidą tik padengė apšalusi šypsenėlė.
- Tai turbūt jis miegojo,- pasimetusiai tik palinksėjo galva ir išlėto vėl atsigręžė į buvusį grifą.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 17, 2018, 10:42:44 pm
   Aidinty Edgaro ir Elridės balsai pamažėle nutolo nuo Fasiro sąmonės ir įsiliejo tarp gausybės kitų balsų, nutilusių ir išlikusių kažkur giliai von Sjuardo atmintyje, įsilieję tarp visų girdėtų. Kai pagalvoji, jeigu būtų galima paleisti visų žmonių visas ar bent dalį replikų, kurias esi kada nors girdėjęs, garsas būtų klaikus ir panašus į pragare kenčiančiųjų riksmus. Ech, ką gi - ganėtinai keistas pamąstymas. Galbūt panašiai keistas, kaip ir netikėtai smigusio Fasiro sapnai.
   Fasiras pasitikinčiu savimi žingsniu žygiavo į laisvą nusižiūrėtą vietą Vizengamoto teisėjų ložėje.
 Šalia jos į bedugnę kliokte kliokė didžiulis krioklys. Jaunuolis dėvėjo raudonus teisėjo drabužius, kepurę... Kliokiantį vandenį nužvelgė nenustebusiomis akimis - atrodė, kad jis jau seniai čia buvo.
   - Fasiras von Sjuardas, Anglijos Magijos Ministras, kviečiamas užimti vyriausiojo teisėjo pakylą, -
 nuaidėjo balsas iš kažkur. Juodaplaukis sutriko, apsidairė. Niekas į jį nežiūrėjo - žiūrėjo tik į priekį,
 į kažką salės viduryje. Fasiras vis dar šokiruotas atsistojo ir skubiai nupėdino ten, kur pakviestas.
 Akį patraukė krioklys - ar tik ne iš jo sklido balsas?!
   - Pone von Sjuardai, paskelbkite nuosprendį.
   Fasiras nervingai apsidairė. Išvydo bejausmius raudonapsiausčių veidus ir  tebekliokiantį krioklį... O salės centre ant pakylos, ant dviejų kėdžių sėdėjo du žmonės. Vyras ir moteris. Krikštatėvis ir buvusi darbuotoja... Fasiras išpūtė akis ir žiūrėjo į juos... Edgaro akių vietose tebuvo dvi juodos skylės, Amikos kaklas buvo juodas lyg ji būtų buvusi kankinta deginant, dusinant. ,,Ar jie bent dar gyvi?" - paklausė savęs von Sjuardas.
   - Tai žiauru... Ką jūs jiems padarėte? - ištrūko klausimas iš auksaakio lūpų. Kambarys papilkėjo. Kažkas pasikeitė. Krioklys ėmė šniokšti šiek tiek garsiau. - Jūs žmonės, ar ne?
   Kažkas pasikeitė ir vėl. Ministras ne iškart suprato, kas. O iš tiesų visa apvali salės centrinė dalis kartu su vyriausiojo teisėjo pakyla jos krašte ėmė suktis. Fasiras pažvelgė į Edgarą ir Amiką. Du nuteistieji, kurių jam turbūt nepavyks išgelbėti. Atsigręžė į Vizengamotą - raudonkepurės galvos buvo visos iki vienos pasisukusios į jį bejausmiais veidais.
   - Kodėl?...- išlemeno teisėjas, nenorintis teisti. Tada salė apsisuko, o jis suprato, kad jam už nugaros krioklys.
   Krioklyje it veidrodyje atsispindėjo jis. Ne... Jis gi nemokėjo taip šypsotis, ne...
   - Broli? - nustėro Fasas. Ravenas krioklyje įžūliai pamerkė akį ir plačiai tebesišypsojo.
   - Na, štai, susitikom. Žinai, ir Solė jau laukia. Ir mama. Greit susitiksim ten, - parodė pirštu aukštyn. - Ir būsim laiminga šeima.
   Fasiras išpūtė akis, Veno ranka išniro iš krioklio ir sučiupo už kaklo. Ministras stengėsi ją atitraukti, o jaunėlio ranka ir veidas ėmė senti. Augo plaukai, radosi raukšlės, radosi barzda... Ravenas virto į Soreną, šis atitraukė ranką atgal į krioklį. Fasirui pasivaideno, kad krioklio vanduo virto į kraują ir pinigus. Tėvo veidą iškreipė liūdna šypsena, tiek sykių matyta sūnui. Vampyro atvaizdas bluko, staiga jį uždengė kruvinas krioklys. Raudoną Vizengamoto apsiaustą vilkintis ministras nevalingai kyštelėjo ranką į vandenį...


   - Tėve!... - suriko Fasiras, užliejamas šalto krioklio vandens. Ne, tai buvo ne krioklio vanduo. Nustebęs ir sumišęs von Sjuardas išvydo priešais save stovinčią Elridę. Susiprato esąs šlapias. Susiprato, kad miegojo. Susiprato, kad visa tai tebuvo košmaras.
   - Velnias, užmigau? - šyptelėjo ministras Elridei. - Atsiprašau. Ir pakliūk tu man taip...
   Šaltas vanduo atgaivino netikėtai, staiga viską nutraukė ir privertė ne tik iš sapno pabusti, bet ir trumpam - iš nuovargio. Širdis tebekalė smarkiai. Eliksyrininko sūnus atsiduso, apsidairė laikrodžio. Kiek valandų, klausti nedrįso.
   - Ech, ar kažką svarbaus praleidau? - paklausė. Prieš akis vis dar regėjo teisiamųjų ir krioklio paveikslus.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 17, 2018, 11:10:55 pm
-Tikrai galima?!-apstulbusi mergaitė žaismingai išsišiepė. Turbūt buvo nesunku suprasti apie ką ji galvoja. Pakėlusi antakius mergaitė peržvelgė lentynose esančias knygas.
-Na, kurioje bus receptas, kad galėčiau išburti šokoladinį gobliną? Arba goblinę...- mergaitė negalėjo paleisti minties apie tokius goblinus. Jai netgi kilo mintis, kad išsipildys jos smegenų kamputyje ilgai besislepianti svajonė. Elridė jau kelerius metus svajojo apie vietą, kurioje viskas būtų padaryta iš šokolado, ar kitų saldainių.
-Tai su šita knygą,- pabaksnojusi į gautą knygą mergaitė šyptelėjo.-Aš galėsiu susikurt urvą? Su goblinas? Em... Nu, sulaužytos nosies nenoriu...-Elridė iš tikrųjų manė, kad jei išsiburs tokį urvą su goblinais jai bus blogiau, nei Edgar'ui. Jos manymu, ji bus sutalžyta tų akemnuočių ir negebės nieko padaryti, nė nereikės kažkokio išblaškymo. Trumpam atsiminus kraujuotą žmogų mergaitė pajautė, kaip ją nupurto šaltis.
Išgirdusi Edgar žodžius grifiukė šiek tiek lengviau gaudėsi, tačiau viskas buvo vis tiek įtemta ir baisu. Jis man, aš jam... Dieve, o ką aš darau? Elridei kilo mintis, kad reikėjo jį patogiai palikti ant kokios sofos, o ne aplieti šaltu vandeniu, tačiau, rodos, tai padėjo jam prabusti. Išgirdus, kaip jis surėkia Elridė susiraukė.
-Tavo tėvas juk gyvas, dar buvau jo pamokoj...-taip tarstelėjus mergaitė ištiesė jam likusį kiekį vandens, kad jis galėtų atsigerti. Nejausdama Elridė išsišiepė, nes, regis, atkeršijo Fasirui už jo atminties praradimą.
-Išgriuvai, turbūt, juokingiau už mane. Edgar, man viskas gerai,- pabaksnojusi pirštu į Fasirą mergaitė perkreipė lūpą.-Va šitam ne viskas gerai.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 18, 2018, 05:35:48 pm
- Tiesą pasakius, stebuklingo šokolado gaminimas ne mano sritis, tačiau ateityje, jei labai norėsi, manau galėsi to išmokti ir pati. O ką mes praktikuosimės, tai bus kiek panašiau į jau tau matytą mano treniruotę prie akmeninius padarus,- namų savininkas rimtame veide išlaikydamas šypseną parodė, kad šokoladas nėra vienas iš prioritetinių jo dalykų. Žvelgdamas į baltaplaukę, Edgar'as papurtė galvą į šonus.
- Tai tik burtažodžių, skirtų apsigynimui, knyga. Su jų paaiškinimais. Nesakau tau iškart jais mokytis naudotis, tačiau norėčiau, kad bent susipažintum,- vaikinas manė, kad lengviau bus pradėti, kai mergaitė bent dalinai bus apsišvietusi apie kerus nuo juodosios magijos. Juk net tik praktika, bet ir žinojimas gali būti itin vertingas dalykas.
Ministras pažadintas su šaltu dušu, šoktelėjo iš miegų šaukdamas tėvo vardą. Minutėlei juodaplaukis susimąstė kodėl jis šaukė tėvo vardą, bet greitai priėjo išvados, jog jis jį sapnavo, nes tai atrodytų logiškiausia. Kita vertus gal jį tėvas taip žadindavo įsimiegojusį. Kas čia žino, bet tokia mintis buvo absurdiška.
- Rodos, nieko daug nepraleidai ir tarp to nedaug abejoju ar buvo kažkas svarbaus,- sukdamas mintis ar tikrai nieko svarbaus nekalbėjo, kur būtų reikėję Fasiro. Atrodo ne. Nors vienoje vietoje gal ir būtų pravertęs, tačiau taip ir nesulaukė Jeffter'is atsakymo iš antrakursės mergaičiukės, prie kuriossugrįžo jo žvilgsnis.
- Tai nepasakei man ar tavo tėvas žiobaras ar burtininkas?- dar kartą tuo pačiu klausimu teiravosi žaliaakis. Jis kartais pasijusdavo lyg ignoruojamas Elridės. Nekaltino jos dėl to. Visgi nauja vieta, daugybė klausimų, tai kažkas ir prasileidžia galvoje. Be viso to kurį laiką ji praspoksojo į knygų lentynas su knygomis, kurios turbūt ganėtinai patraukė jos dėmesį.
- Jei suimtų vėl miegas, geriau lipk miegoti viršun, kad vėliau nereiktų man tavęs nešti,- nusijuokė vaikinas atsigręžęs į krikštasūnį. Jo vilkti nenorėjo, tačiau neketino ir palikti miegoti ant kėdės, kai atrodė ir taip išsekęs. O miegas ant kėdės, kas čia per miegas. Labai lengvai gali nuo jos nusiridenti ant žemės ir dar netyčiomis galvą prasirankti. Išmiegojimo atveju, neapleidžiant sėdimo baldo, atsikeltum visas tartum sudaužytas lazdomis ar suslėgtas kokio kompresoriaus ir vėliau kelias valandas mankštintum kaklą, kad šį apleistų skausmas, sukeltas nepatogios padėties.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 18, 2018, 10:23:12 pm
   Fasiras bukai spoksojo į Elridę. Ir pats puikiai suprato, kad tėvukas gyvas, sveikas ir laimingas toliau dėstytojauja Hogvartse. Grifų dievas, matai, ech. Apsikrovęs raudonai auksinių šalikuotųjų krūvelėmis, liūto herbais, gal ir pats barzdą užsiaugino, kad į liūtą panašesnis būtų? Fasiras tiesiau atsisėdo - smigdamas visai jau susmukęs buvo, it paauglys, beminkąs telefoną. Pats pastebėjo, kur taip staiga nukrypo jo mintys ir apie ką jos ėmėsi suktis lyg įniršusių bičių spiečius. Dilgtelėjo sąžinės graužatis - save visuomet laikė ramiu ir taip stipriai savitvardą išugdžiusiu... jaunuoliu, o čia... Čia nepasakytum, kad būtų ramybės požiūris. Apskritai... ,,Čia jau kaip įprotis," - pamanė von Sjuardas niauriai. Pyktį ir blogas mintis kėlė bet koks pamąstymas apie tėvą. Norėjosi, kad dabar į minčių giją įsiterptų varnas - jis praktiškai niekada nekalbėjo sarkastiškai, galėjai netgi pamanyti, kad paukštis naivus. Aišku, šiek tiek naivus ir buvo, bet suvokimą apie tai, kas nutiko von Sjuardams, turėjo kur kas blaivesnį už savo senąjį draugą.
   - Žinau, kad gyvas, - suniurzgė Fasas Elridei, veidu išduodamas tik nuovargį ir nieko daugiau, bent to siekė. Iškėlė rankas pasirąžyti, pajuto skausmą nugaroje, tyliai keiktelėjo. Tiek dėl to skausmo, tiek dėl absurdiškos situacijos, į kurią pakliuvo. Trys likimai, na, trys su puse... Ne, iš esmės jau visi keturi, už kuriuos pasižadėjo sau atsakyti. Kad bent jau vandeniu tų likimų turėtojai nesilaistytų, kai norisi miego! Bet ką čia bepridursi, negi aiškinsies apie savo kvailą sąžinę? Visgi von Sjuardas laisvai galėjo patvirtinti kartkartėmis pasigirstantį posakį ,,Sąžinė lyg žiurkėnas - arba miega, arba graužia". ,,Mano sąžinė turbūt žiurkėnas frankenšteinas, niekada nemiega," - pasišaipė ministras iš savęs.
   Linktelėjo krikštatėviui. Na, bent jau pavyksta pailsėti pataikyti momentais, kai jo niekam nereikia. Bent jau kartkartėmis. Jaunuolio žvilgsnis nuslydo atgal prie jaunosios grifės, sėdinčios šalia.
   - Tai kad aš nenualpau kaip... - Fasiras nutilo, pamanęs, kad palyginimas, kurį dabar norėjo išsakyti (kaip operos madona per daug suveržtuose korsetuose, ar kaip ten kas yra), sukeltų per daug nereikalingo dėmesio ir pykčio. - Aš tik snūstelėjau. Netyčia.
   Linktelėjo galva, padėkodamas Edgarui už pasiūlymą eiti numigti.
   - Ačiū, kad jeigu kas, tai eisiu namo, juk netoli gyvenu, - šyptelėjo. Pažvelgė pro langą, spėliodamas, kiek dabar valandų.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 19, 2018, 06:20:07 pm
Šiek tiek nusiminusi mergaitė linktelėjo galvą. Jai buvo gaila, kad negalės greit išmokt susikurt savo svajonę, bet per daug nesuko galvos.
-Man gėda, bet aš nė trupučio nenutuokiu, ką su tuo apsiginimu reikia mokėt...-Elridė trumpam susigėdo, bet, todėl, kad yra vos antrakursė kol kas per daug dėl to nesijaudino. Iš tikrųjų per apsiginimo nuo juodosios magijos pamokas mergaitė sugebėto išbūt prisnūdus ir nieko neišgirst, nors jai viskas buvo įdomu. Elridė dar kuriam laikui paskendo į mintis apie Hogvarstą.
Grifiukei Fasiro elgesys pasirodė per daug keistas. Gal jam haliucinacijos kaip ir man? Sustingusi ir paspoksojusi į Fasirą mergaitė pasiryžo paklausti. Jai visgi buvo įdomu, ar ji iš tikrųjų išprotėjo.
-Tu matei savo tėvą?-paklaususi ji pajautė, kad per griežtai paklausė.-Na... Turiu omeny jo siluetą...-jau švelniau patikslinusi mergaitė šyptelėjo. iš greitai susidariusio įpročio, apsidairius Elridė vėl pasijautė saugi. Kai tik atsirasdavo tie siluetai mergaitė jausdavosi nesava ir nesaugiai. Ji bijojo jų kaip velnio, o juo labiau bijojo, kad gali išprotėti, arba, kad jau išprotėjo.
-Na, juk nežinau... Nepažįstu aš jo, neatsimenu jo,-patraukusi pečiais atsakė mergaitė. Atsakiusi ji pajautė kažkokį keistą jausmą, lyg kažkas būtų nutikę jos viduje. Tas jausmas nebuvo vienas iš maloniųjų. Elridė suvoki, nuo tokių dalykų nepabėgsi, bet visgi apie tėvus jai kalbėtis nesinorėjo, o juo labiau galvoti.
-Tegu jis čiuožia miegot, nes jei vėl "užmigs" čia, nemanau, kad mes abu sugebėtume iki lovos nutįsti,-šyptelėjusi Fasirui mergaitė rimčiau į jį įsižiūrėjo. Tai jis užmigo, ar nualpo? Kodėl man atrodo, kad nualpo... Savęs klausdama mergaitė žiūrėjo į vieną tašką, nors nė nematė į kokį.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 19, 2018, 10:40:43 pm
- Sužinosi, svarbu noro turėtum..,- susimąstė jaunuolis ar to noro užteks dvylikametei mergaitei. Vylėsi, jog šioji nespės prarasti susidomėjimo apsigynimu nuo juodosios magijos, nepaisant to, kad tai gali būti jai sunku ir kartais net per sunku. Buvusio grifo mintys dar nuklydo prie jam sunkiai besisekusių dalykų Hogvartse. Tai buvo nuodų ir vaistų bei transfigūracijos pamokos. Jam abi buvo vienodai sunkios, tačiau dėdamas pastangas ir rodydamas savo norą, gal ir ne tokį didelį, kaip savo mėgstamiausiam dalykui, sugebėjo šio bei to išmokti. Gal pažymiai buvo pranašesni transfigūracijos pamokoje, bet dėl to ši pamoka netapo lengvesnė už nuodus bei vaistus. Greičiausiai, pažymiams įtakos turėjo profesoriai. Viralų meistras buvo vienas iš griežtesnių ir tam, kad galėtų paskirti savo mokiniui aukščiausią vertinimą, turėdavo gauti pilnai jo norus atitinkantį darbą. Bet taip gal ir geriau. Tai leidžia sužinoti, kas vis dėl to yra ne tau ir kur geriau neturėtum kišti nosies pernelyg ateityje. Netrukus visas Jeffter'io mintis pertraukė krikštasūnio ir panelės Endlercat pokalbis. Kiek sugebėjo iš jų žodžių suprasti jie kalbėjo apie Soreną von Sjuardą. Animagas nelabai suprato, kodėl šviesiaplaukė ėmė teigti, jog Fasiro tėvas gyvas. Nesusipratusiai kilstelėjęs antakį sekė pokalbį toliau. Kaip bebūtų šios temos esmės jam suprasti nepavyko. Tikriausiai kažką būsiu praleidęs gūžtelėjo nežymiai pečiais pats sau nebesusigaudydamas apie kokius siluetus jie čia šneka.
- Tai, kaip planuoji jį rasti? Ar bent vardą žinai?- sudomino burtininką tai, kaip grifiukė planuoja pradėti tėvo paieškas nenutuokdama nei kas jis yra, nei kur jis yra.
- Tiesa, Elride. Jis toks stambambus, kad vos pavilktume,- ėmė kvatotis Edgar'as. Tik spėjo aprimti nuo juoko iškart ėmė kalbėti rimčiau kreipdamasis į jaunąjį von Sjuardą, - Verčiau šį syk lik pas mane. Kitaip vėl pamirši mus pasiimti į Londoną. Tiksliau Elridę, nes aš mūsų abejų nelabai pagabensi ant savo transporto priemonės, o manoji irgi nevisai patogi dvejiems asmenims,- išdėstęs savo norimą planą pažvelgė pro langą. Buvo tamsu. Trumpaplaukis pats jautė šiokį tokį nuovargį.
- Tau taip pat derėtų pailsėti,- šyptelėjo Hogvartso moksleivei. Gal šiandien ji ir neprivargo, bet jautė, kad reikalai, kuriuos ji sakėsi tvarkysis, spės nemenkai nuvarginti. Todėl namų šeimininkas manė, kad jai poilsis yra reikalingas ne ką mažiau nei pačiam išsekusiam magijos ministrui.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 20, 2018, 08:56:22 pm
  Fasiras jau buvo bepatvirtinąs tai, ką spėjo Elridė - taip, jis juk sapnavo tėvą, jeigu tik būtų galima tai pavadinti matymu. Tačiau kilstelėjo antakį, kai Elridė perfrazavo klausimą ir šis skambėjo itin keistai.
   - Kokį dar siluetą? - perklausė von Sjuardas. Ar jis atrodė pavargęs ar jau net išprotėjęs iki tokio lygio? Kokie gali būti siluetai? Siluetai sapnuose? Žmonių siluetai, kai turi problemų su regėjimu? O gal Elridei atrodo, kad jam reikia akinių? Ministras sumišęs žvelgė į mergaitę. O gal čia eilinė jos nesąmonė juoko dėlei. Nors Edgar, atrodo, iš to nesijuokė.
   Juodaplaukis rimtu žvilgsniu stebėjo Endlercat. Iš viso šito pokalbio ir situacijos vis labiau aiškėjo, kokia vieniša iš tiesų buvo ši iš pirmo žvilgsnio įžūli, draugiška ir dėl nieko per daug nesukanti galvos grifiukė. Fasas atkreipė dėmesį į jos keistą apsižvalgymą lyg kažko bijant. Kiek prisimerkė, atidžiai įsižiūrėdamas į jos akis. Mama mirusi, globojusi močiutė mirusi, tėvas nežinia kur... O brolių, seserų? Matyt, Elridė buvo vienturtė. Na, nebent jos velniai žino kur esantis tėvas turėjo daugiau sūnų ar dukterų, kas buvo, matyt, tikėtina. ,,Kaip ir ministrai... Tokia situacija..." - tyliai pamintijo Fasiras.
   - Visai nebūtina manęs kažkur tampyti, išsimiegu ir ant kėdės, - nusišypsojo vidurinysis pagal amžių šiame kambaryje esantis grifas. Ketino stotis ir pranešti, kad žygiuoja namo, kai krikštatėvis, matyt, pats to nežinodamas, išdėstė itin logišką priežastį likti nakvoti čia.
   - Bet pavilktumėte, nors visai nebūtina manęs kur nors vilkti, - su šypsena atsakė į Edgaro repliką von Sjuardas, mat nesugalvojo nieko juokingesnio. Į kitą mintį atsakė linktelėdamas.
   - Planavau eiti namo, - prisipažino jis. - Bet iš tiesų, turbūt geriau, jeigu pernakvosiu čia.
   Susinepatoginęs dėl pastebėjimo apie užmiršimą, Fasiras nejaukiai vyptelėjo ir atsistojo.
   - Tada eisiu, kad ryt nenulėkčiau nuo kelio su keleiviu, - nelinksmai pajuokavo, tada klausiamai žvilgtelėjo į krikštatėvį - velniai žino, kur čia surasti tą svečių miegamąjį, o Jeffterio namai atrodė ganėtinai dideli. - Aš čia dar nesusigaudau, - tarstelėjo jis su pauze, skirta sumąstyti, kaip pratęsti šią mintį. - Būtų koks kambarys numigti?
   ,,Ne, nebūtų, tieskis ant grindų," - tarstelėjo varnas nuo peties.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 21, 2018, 12:14:14 pm
-Na, manau, šokoladiniai goblinai privers mane, kad ir skraidyti išmokt...-šyptelėjusi ji susivokė, kad skraidyti galėjo ant šluotos.-Eee... Skraidymas turbūt nėr sunku...-pakrapščiusi galvą Elridė nebesistengė pasitaisyti ir tikėjosi, kad ją suprato.
-Am... Na, nesvarbu,- patraukusi pečiais mergaitė neparodė jokios emocijos, bet pasijautė kiek liūdniau. Tai vis dėl to aš išprotėjau? Elridė ėmė save graužti, kad paklausė apie tuos kvailus siluetus. Ji jautė, kad dabar abiejų vyresnėlių akyse bus keistuole ir turbūt beprotė. Tokia būti mergaitė nenorėjo, bet, turbūt, nieko pakeisti negalėjo. Šauuunu... Greičiau Londonas...
-Juk sakiau, name turėtų būti visi dokumentai. Iš jų ir surasiu,- patraukusi pečiais atsakė mergaitė. Ji tyliai tikėjosi, kad močiutė nebus sudeginus tokių dalykų ir pagaliau atsiminė stalčių. Tas stalčius buvo pilnas visokių popierių, jame buvo ir jos pasas bei kiti svarbesni dalykai. Bandydama atkurti namo vidų bei vietas, kuriose galėtų būti svarbesni dalykai Elridė pajautė nuovargį. Ehem, šaunu...
Nusijuokusi iš Edgar juokelio Elridė šyptelėjo.
-Jei čia toliau kiūtosi kaip lavonėlis, turbūt, teks. Ant kėdės ne vieta miegoti,-ramiai pasakiusi Elridė nusižiovavo. Ją taip stipriai suėmė miegas, kad ji panoro tuoj pat griūti į lovą ir iš jos neišlipti kelias dienas.
-Bet tau reiks nuvesti... Kaip suprantu, mus abu... Vaikščiojau čia, bet pasiklydau... Nežinosiu kur kokie kambariai,- trumpai žvilgtelėjus į Fasiro pusę Elridė jau laukė kada Edgar parodys ilgą ir nuobodų kelią link kambario. Nors, ji mielai būtų grįžusi į svetainę ir ten numigusi, aną kartą nebuvo taip blogai. Bet, aišku, mergaitei reikėjo žinoti, kurioj vietoj ta svetainė buvo.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 21, 2018, 01:56:25 pm
- Manau, kad nėra sunku,- truktelėjo pečiais žaliaakis. Ar ne pirmame kurse moko skraidyti? stebėjosi tuo, kad antrame kurse Elridė dar vis nemoka skraidyti. Na, bent taip suprato iš jos žodžių. Kalbant apie skraidymą, vaikinas omenyje turėjo skraidymą šluota, nes kitokio skraidymo nelabai ir mokėsi jie Hogvartse.
- Supratau,- dabar viskas aiškiau ir logiškiau atrodė Edgar'ui. Dabar suprantama, kur mokinukė gali rasti užuominų, padėsiančių jos tėčio paieškose. Antrakursė atrodė labai tvirta burtininko, ketinančio ją šio bei to išmokyti, akyse. Jam buvo sunku suprasti, kaip galima išvis išlikti tokiam stipriam, esant tokio jauno amžiaus. Juolab, kad nuo liūdnų, šviesiaplaukę aplankiusių įvykių, praėjo vos tik kelios dienos. Vis gi buvęs grifų prefektas manė, kad tai geras bruožas - nesižvalgyti atgal ir judėti į priekį. Paskendimas liūdesį tik atima laiko, o kartais net priverčia gailėtis ir kažko kito, ką paskatino iššaukti tas pirminis liūdesys.
Visi jau buvo apimti snūdo. Juodaplaukis ramiai žvelgė tai į Endlercat, tai į von Sjuardą, kol šie diskutavo. Galiausiai jiems pareiškus, kad jau tiek vienas, tiek kitas neatsisakytų nusnūsti, Jeffter'is nelaukęs pakilo iš fotelio. Jis buvo paprašytas parodyti, kur svečiams reiktų sugulti.
- Eikite paskui mane,- patraukė iš kambario skersai koridoriaus ir pakliuvo į svetainę. Tuomet pasinešė link ten esančių laiptų, kuriais užlipo į antrą aukštą.
- Štai,- ranka praskrodė orą parodydamas visas tris gerai matomas kambarių duris,- Rinkitės, kurį norite. Šis yra didesnis,- į vienerias iš trijų durų pirštu parodė namo šeimininkas, - O likę du mažesni, bet tikriausiai nesumeluočiau pasakydamas, kad visi vienodai jaukūs,- nusijuokė. Maža kas, gal taip atrodė tik jam. Parodęs kambarius Edgar'as nusileido atgal į pirmą aukštą. Pirmiausia nuėjo iki sandėliuko iš kurio pasiėmė savo šluotą. Senokai neskraidžiau sau pripažino devyniolikmetis. Nusinešė ją prie pagrindinių durų ir pasidėjo, kad ryt iš ryto viskas būtų po ranka ir nereiktų papildomai raustis. Daugiau lyg ir nieko nereikia pagalvojo ar Fasiras tikrai nenurodė pasiimti kažko dar su savimi. Atrodo, buvo viską susitvarkęs, todėl nusliūkino į savo kambarį ir pats prigulė. Dar kelias minutes animagas galvojo, kas per klausimai laukia ir kaip viskas pakryps, tačiau tai jo bei jo miego netrikdė. Jis pamažėle užsnūdo.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 21, 2018, 02:27:55 pm
   Fasas nusekė Edgarui iš paskos, šiam nurodant kambarius, abejingai gūžtelėjo pečiais - didelis čia skirtumas vienai nakčiai, ar didelis, ar mažas kambarys? Todėl žengė prie mažesniojo kambario durų - tegu, gal, Elridė norės į didesnį įsitaisyt, galgi geriau pailsės jame. O jei ir pati pasikuklins didelį rinktis - mažesnis irgi yra, kaip jau Jeffteris sakė.
   - Ačiū, kad parodei, - šyptelėjo von Sjuardas, uždėjo ranką ant durų rankenos, pats stovėjo pasisukęs į krikštatėvį ir buvusią koledžo draugę. - Tada ką gi, labanakt, gero jums poilsio, - palinkėjo ministras, mostelėjo ranka ir nuspaudė durų rankeną. Kai uždarė duris sau iš paskos, varnas nuskrido nuo peties ir atsitūpė ant lovos galvūgalio. Fasiras palengvėjusiai atsiduso - pagaliau pailsės kaip žmogus. Gal ir gerai, kad nebesibaladojo namo. Į galvą šovė dar pora minčių - Azkabano atsiminimai ir sutrikęs baltaplaukės grifės veidas. Bet veikiai išvaikęs ir šiuos vaizdus iš galvos, von Sjuardas užmigo.

   Fasirą pažadino tylus varno kranktelėjimas. Pro neuždengtą užuolaidomis langą (atrodo, pusvampyriui šitam jau nebebuvo jėgų) veržėsi saulės šviesa. Juodaplaukis dar gulėdamas lovoje apsidairė laikrodžio, pamintijo, kad būtų neprošal įsigyti rankinį - dievaži, kiek dar tikėsis kassyk laiką nustatyti tiesiog ten, kur stovėsiantis, ar klausinėsiantis žmonių? Kai žmonės skuba, jiems nesvarbu, kas klausia netgi tokios smulkmės kaip valandos - ar valkata, ar pats Anglijos princas.
   Auksaakis pasiklausė - bene išgirs ką bevaikštant? Bet neišgirdo. Atsisėdo ant lovos krašto, pasirąžė, priėjo prie lango pasižvalgyti. Nieko gero nebeužmatęs apsirengė ir tylutėliai išpėdino pro duris. Prisėlino prie kitų dvejų durų - už vienerių kažkurių turėjo miegoti Elridė. Atsistojo prie vienų - pasiklausė - tylu. Atsistojo prie kitų - rodos, kažkas knarkia. Von Sjuardas šyptelėjo pats sau, išvydo koridoriuje laikrodį ir nustatė, kad iki tol, kol reikės išvažiuoti, dar maždaug valanda. Atsidusęs sugrįžo į savo miegamąjį ir paklojo lovą, kad nepaliktų svetingam namų šeimininkui netvarkos. Duris paliko atviras, kad būtų aišku, jog jis jau atsikėlęs. Vėlgi atsistojo paspoksoti pro langą - o, kaip retai bepakliūdavo prabanga pasigrožėti tekančia saule, kai visą dangų užlieja grifiškiausios per visą parą spalvos.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 21, 2018, 03:28:49 pm
Elridė kaip mažas šuniukas nutipeno paskui abu vyresnėlius. Hm... Netoks ir labirintas čia... Ji žvilgtelėjo į duris ir, aišku, pasirinko mažesnįjį kambarį, kadangi ir pati buvo maža. Mergaitė krito į lovą su didžiule atgaiva. Bet štai, prieš jos lovą blankus šešėlis, kuris vis dažniau ėmė ją persekioti. Išsigandusi antrakursė palindo po kaldra tikėdamasi, kad baimė išnyks. Deja, nemalonus jausmas, lyg būtum stebima nesitraukė dar ilgai.

Pašokusi iš lovos su stipriai besitrankančia širdimi mergaitė apsidairė. Kambarys buvo jaukus, o saulės šviesa skverbėsi pro langą. Nesupratusi, ko taip išsigando mergaitė atsikėlė iš lovos ir pasirąžė. Išeiti tingėjo, pamanė, kad kai reikės kažkas ateis ir ją pažadins, tad atsisėdo ant lovos ir įsižiūrėjo į vieną tašką. Grįšiu į savo namus ir kas juose? Elridės neapleido mintis, kad ji gali nieko nerasti, o tai ją gąsdino. Visgi, kur vykti toliau ji neturėjo. Grifiukė nė nepajautė kaip ašaros ėmė riedėti skruostais. Ji pajautė didžiulį ilgesį, norėjo apkabinti močiutę ir nepaleisti, bet negalėjo. Nusišluosčiusi ašaras Elridė atsistojo ir išgirdo kažkieno žingsnius. Sustingusi, kad kažkas įsiverš į kambarį klausėsi. Kai, jos manymu, žmogus nuėjo ji greitai susitvarkė ir išskubėjo iš kambario su mintimi, kad visgi turėjo pati atsikelti ir vėluoja. Pastebėjusi praviras duris mergaitė jau su gera nuotaika įlėkė į kambarį.
-Labas rytas, ponaiti, kur Edgar? Važiuojam?-pabėrusi klausimus dvylikametė nenustygo vietoj. Štai, viskas prasideda... Nors mergaitė šiek tiek bijojo važiuoti su tuo Fasiro griozdu.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 21, 2018, 04:15:46 pm
Edgar'as prabudo gana anksti. Miego lyg ir nesinorėjo. Tačiau ropšti iš lovos neketino. Nusprendė dar gerą valandėlę pagulėti. Paprastai būtų kilęs ir ėjęs pradėti savo treniruotės, bet dabar tam turėjo per mažai laiko. Laukė kiti reikalai. Aišku, galėjo atsikelti ir pamėginti paruošti pusryčius savo svečiams, bet irgi tik galėjo. Kaip žinia šiam momentui jam gerokai reikėjo papildyti savo šaldytuvo atsargas. Vaikinas gulėjo iki tol, kol neišgirdo kažko brazdant viršum jo. Tuomet ir pats nusprendė nebegulinėti ir pakilo. Nusiprausęs ir apsirengęs nuėjo į darbo kambarį surinko saldumynus, vakar atneštus Elreidei, kurių ji, berods, nė neprilietė ir nunešė atgal į virtuvę. Tuomet atklydo į svetainę ir klestelėjo ant sofos. Už lango atrodė, jog lauke tvyro gražus oras. Vylėsi, kad tas oras netikėtai neimtų ir nepasikeistų. Nenorėjo visas kiaurai permirkti užpuolus lietui. Juolab šiandien apsivilko kostiumą. Kostiumą? Opapa.. Tai tikriausiai pirmas kartas, kai buvęs grifas pasirenka tokią aprangą per savo gyvenimą. Net į šventes taip eidamas nesirengdavo. Nors ir turėjo kostiumą jau ilgą laiką nerasdavo tinkamos progos jo apsivilkti, tiksliau nė nenorėdavo. Šį kartą pakeisti įprastinę aprangą jaunuolį paskatino vis tas variantas, kad jis yra nežinioje ar viskas praeis sklandžiai, ar vis gi teks keliauti ten, kur renkasi visi blogiausi burtininkai. Todėl nenorėjo palikti šio savo apdaro nepanaudoto. Ranka, kuri slėpėsi po pirštine atrodė lyg vientisa masė susiliejusi kartu su švarko rankove. Kitų akis galėjo atkreipti ir jo kaklaraištis, išsiskiriantis ryškiai raudona spalva. Galėtum pasakyti, kad jis buvo agentas numeris keturiasdešimt septyni. Tik gal jo kaklaraiščio spalva buvo labiau kraujo spalvos nei ryškiai raudona. Na, ir pats grifas nebuvo plikagalvis su ištatuiruotu prekiniu kodu ant galvos.
- Ei, Jūs!- šūktelėjo, - Laikas keliauti!- pakilęs nuo sofos pranešė krikštatėviui ir šviesiaplaukei, kurių nematė dar nusiropščiant laiptais žemyn. Netruko jų sulaukti. Kai visi susirinko svetainėje, namų šeimininkas kartu su jais išėjo laukan. Žengdamas pro savo namų durų slenkstį, Jeffter'is pasičiupo iš vakaro pasidėtą šluotą ir užrakino duris. Tuomet šoktelėjo ant šluotos ir atsargiai kilstelėjo prie gyvatvorės, jog matytų, kas darosi už jos. Apsidairė ar nieko aplink nėra.
- Susitiksime ministerijoje,- mostelėjo ranka ir pasileido aukštyn į padanges.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 21, 2018, 07:39:35 pm
   Fasirui žvalgytis pro langą ilgai neteko - kur buvus, kur nebuvus į jo kambarį įsiveržė Elridė. Von Sjuardas nusišypsojo jai, po gera nuotaika paslėpdamas sunkiai betramdomą juoką dėl mergaitės knarkimo. ,,Labas rytas, knarkiančioji princese," - taip ministrą vertė pasakyti vidinis bjaurybė balselis, mėgstantis visus įžeidinėti ar šiaip tyčiotis. Bet nesunkiai sutramdęs ir tai juodaapsiaustis linktelėjo.
   - Labas rytas, Elride. Spėju, kad Edgar dar miega, - gūžtelėjo pečiais jaunuolis. - Suspėsim juk, tu tik neskubėk, - šyptelėjo jis. Iškart po šios Fasiro replikos, matyt, išgirdusio savo svečių subruzdimą, iš žemesnio aukšto pasigirdo ir paties Jeffterio balsas. ,,Nei labas rytas, nei ką, ot tai tau," - vyptelėjo mintyse Fasas. Ant peties jam užskrido varnas.
   - O, vadinasi, kad nebemiega, - padarė išvadą von Sjuardas ir apžvelgė kambarį, ar jame ko nepalikęs. Nors turbūt viskas, ką galėjo palikti, buvo netvarka, o to dalyko nebuvimu jau buvo pasirūpinęs, todėl tik uždarė duris ir kartu su Elride laiptais nusileido žemyn.
   - Labą rytą, - pasisveikino su krikštatėviu. Panašu, kad šis nebuvo linkęs gaišti - visi išsyk išėjo į kiemą. Fasiras nužvelgė Edgaro šluotą, linktelėjo, kol šis dairėsi, ar kas nors nežiūri, kaip jis kyla. Atsikvėpė - juk iš tikrųjų niekada negali žinoti, ar kas nors nespokso pro langą nustebęs, kad kaimynas turi tokią prabangią šluotą. Kam gi prabangių šluotų, jeigu vis tiek tik purvą ar lapus nuo tako valysi? Na, o burtininkų šluotos buvo kur kas geresnis reikalas. Todėl ir norėjosi, kad ir išvaizda to būtų įspūdingesnė.
   - Na, o mes važiuosim, - pasisukęs į Elridę tarė Fasiras. Priėjo prie savo motociklo, gale priveržė lagaminą su savo turtu. Tuomet atsigręžė: - Ar tu aukščio nebijai? Sėdėsi man už nugaros, apsikabink stipriai, kad vėjas nenuneštų, - pusiau juokais tarė.
   Kai abu jau sėdėjo, Fasiras von Sjuardas išvažiavo pro atvertus vartus, išsuko į gatvę ir negreitai pervažiavo Godriko Daubos miestelį. Kai išsuko ir pateko į platesnį kelią, Fasiras nuspaudė rankenėlę po vairu. Kurį laiką važiavo ant vieno rato, kol galiausiai motociklas ėmė kilti aukštyn. Pro šalį skriejo debesys, į Fasirą trankėsi stiprūs vėjo gūsiai. Savaime aišku, už jo sėdinčiai Elridei buvo ir kur kas šilčiau, ir vėjo kliuvo mažiau. Reikėjo tikėtis, kad ji neturėjo paniškos aukščio baimės - visgi grifė turėtų būti atspari tokiems jausmams.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 22, 2018, 06:03:34 pm
Šyptelėjusi Fasirui Elridė trumpam apsidairė po kambarį. Ne taip jau nuo manojo skiriasi... Nors, jokio skirtumo nuo to nebuvo. Išgirdusi kažkieno riksmą Elridė iš pradžių pagalvojo, kad rėkė Fasiras, nes buvo paskendusi mintyse. Deja, jai susigaudžius Fasiras pareiškė, kad kažkas nebemiega. Susipratusi, kad kalba eina apie Edgar ji pašoko iš kambario kaip uraganinis vėjas.
-Labas rytas, labas rytas! Kaip ponas miegojote?-paklaususi antrakursė draugiškai šyptelėjo, nors, iš pradžių pagalvojo, kad "ponas" per daug sendinančiai nuskambėjo. Na, gal neįsižeis, tikiuosi. Išlėkus iš namo Elridė susidomėjusi stebėjo, kaip Edgar pakylą į dangų ir kaip paukštis išlekia kažkur tolyn. Ooo... Man tai visados patiko, gal būt reiktų ir man geriau išmokti... Apsidairius aplink mergaitei užkliuvo motociklas. Pamačius, kad iš tikrųjų turės važiuoti su tokiu, jos manymu, keistu metalo gaminiu jos akys iššoko.
-Nejau tikrai su juo teks...-apšalusi ji atsargiai atsisėdo ir pajautė šiokią tokią baimę. Aukščio ji nebijo, bet nebūtų sugalvojusi važiuoti tokia transporto priemone. Įsikibusi į Fasirą, lyg penkerių metų mergaitė į mamą, grifiukė dairėsi aplink ir ėmė svajoti. Neužilgo ji grįš į savo tikruosius namus, kur linksmai galės pasidaryti arbatos ir prisiminti viską apie močiutę ir ją.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Balandžio 06, 2018, 11:32:15 pm
Buvo naktis. Kažkur antra valanda po vidurnakčio. Jeffter'is, kaip tik tuo metu baiginėjo savo eilinę treniruotę, skirtą tobulinti savo įgūdžius. Susitvarkęs treniruočių kambarį patraukė miegoti. Vos tik vaikinas spėjo užsnūsti jo miegą sudrumstė kažkoks bildesys. Prasimerkęs juodaplaukis akies krašteliu žvilgtelėjo į laikrodį. Laikrodis rodė trečią valandą nakties. Edgar'as nusprendęs, kad tas keistas bildesys tebuvo jo sapno, kurio nelabai pamena, dalis, apsisuko ant kito šono ir ketino miegoti toliau. Tačiau nespėjo užsnūsti. Jo ausis pasiekė barbenimo į duris garsas. Jaunuolis staigiai išpūtė akis, jog įsitikintų, kad tikrai nemiega. Kas galėtų būti? ėmė svarstyti besiropšdamas iš lovos. Fasas? realiausias ir tikriausiai vienintelis variantas, kurį galėjo pasirinkti. Kadangi jo adresą žinojo vos keli žmonės, tai nelabai ir buvo iš ko rinktis. Žinoma, buvęs grifas nudžiugtų, jei jo krikštasūnis apsilankytų su jo bylos rezultatais. Deja, to mažiausiai tikėjosi, nes nemanė, jog dėl tokios priežasties jaunasis von Sjuardas atsibelstų tokiu paros metu. Veikiau jį atgintų kokia nors rimta problema. Aišku, Edgar'o bylą buvo rimtas reikalas, bet kažin ar ant tiek, jog nepalauktų ryto.
Vėlei apsirengės magas dar kartą išgirdo, kaip yra beldžiamasi į jo duris. Palengva patraukė prie durų, kurias atvėrus prisimerkė. Animagą persmelkė nejaukumo jausmas. Už durų nieko nebuvo. Žengtelėjęs pro tarpdurį, laukan, apsidairė. Nieko. Keista. Dar vos ką tik kažkas besibarbenęs ėmė ir dingo per kelias sekundes. Ar negi pusiaumiegomis vaikštau? ėmė svarstyti, kad visgi jį apgauti galėjo, jojo pasąmonė. Trumpaplaukis žengtelėjo labiau į kiemą ir užvertė akis į žvaigždėtą dangų, kuris būtų tobulas Astronomijos pamokai. Bet ilgai nesigražėjo dangumi, nes greitai į kūną ėmė kabintis šaltukas. Vis gi buvo žiema. Giliai įkvėpęs gaivaus nakties oro, žaliaakis apsigręžė ir patraukė atgalios į namą. Priėjęs prie durų dar kartelį apsižvalgė aplinkui save, kad įsitikintų ar niekas vis dėl to nesibasto po jo kiemą ir galiausiai žengęs į šiltą namų vidų uždarė duris bei užrakino jas.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Amika Bela Lordess Balandžio 08, 2018, 04:47:29 pm
Amika stovėjo Godriko daubos miestelio viduryje priešais nepažįstamojo namą, kurį aplinkui supo ganėtinai aukšta gyvatvorė, slepianti sidabru žėrinčius vartus. Atsidūrusi kieme, mergina ėmė tyliai žingsniuoti vingiuojančiu nediduku takeliu, vedančiu iki pat nakties šešėliuose paskendusių namo durų.
Žinoma, šeimininkas tikriausiai miega - belstelėjusi porą kartų į šias ir nesulaukusi jokio atsako, pamintijo trumpaplaukė ir nedelsdama spragtelėjo pirštais.
Patekusi vidun ir pasisukusi į dešinę pusę, šviesiaplaukė, pasidabinusi tamsiu į mokyklinę mantiją panašiu gobtuvu, pateko į mažytę, tačiau gana jaukią patalpą, kuri, kaip spėjo ministerijos darbuotoja, buvo virtuvė. Ieškodama savininko miegamojo, aukštaūgė žengė porą žingsnių kiek toliau koridoriumi ir, rodos, pakliuvo į erdvią svetainę. Lordess netikėtai stabtelėjo, išgirdusi trepsėjimą ir alyva nesuteptų durų girgždesį.
Stipriai rankose spausdama dokumentą, Amika lėtai apsigręžė ir išvydusi vyrišką siluetą, krenkštelėjo, norėdama atkreipti šio dėmesį.
- Edgar'as Jeffter'is? - pasitikslino naktinė viešnia ir tikėdamasi, kad blūdijantis, kiek apsnūdęs jaunuolis yra būtent tas, kuriuo buvo palaikytas,  gimdyvė ėmė nuodugniai skenuoti vaikinuką. Mintydama ar verta šį pagąsdinti, Mika klaikiai vyptelėjo, tačiau susivokusi, kad linksmintis kito nervų sąskaita šįkart nebuvo verta, vela ištiesė dokumentą jaunuoliui.
- Iš ministerijos, - burbtelėjo, žengusi arčiau.

Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Balandžio 08, 2018, 09:19:40 pm
Užrakinęs duris, Jeffter'is jau traukė atgal savo miegamojo link, tik čia jį sustabdė kreipimasis į jį. Jis staigiai stabtelėjęs atsigręžė į svetainės kambario pusę, kuriame išvydo po apsiaustu pasislėpusią moterišką būtybę. Jos, aišku, jis nematė. O, jog ten buvo moteris buvo nesunku nuspėti iš balso.
- O kas manęs ieško?- tvirtai paklausė, nors tuo pačiu metu mėgino ir susigaudyti kas čia po galais vyksta. Nenuleisdamas savo miško žaluma tviskančių akių nuo įsibrovusio silueto, jaunuolis įžengė į erdvų kambarį ir įjungė jame šviesą. Apšviestame kambaryje vis tiek nebuvo pilnai įmanoma įžiūrėti užklydėlės veido kontūrų.
Netrukus buvo atkišti kažkokie dokumentai prieš jį. Pasak moteriškės jis buvo iš ministerijos.
- Nuo kada ministerija dirba vidurnakčiais ir žadina žmones įsilauždami į jų namus?- neslėpdamas nepasitenkinimo įsibrovėliu, nesvarbu, kad jis gal ir buvo siųstas magijos ministerijos, paklausė perimdamas dokumentus į savas rankas. Nieko nelaukęs atvertė aplankalą tikėdamasis, kad pagaliau bus viskas baigta ir galės ramiau atsikvėpti žinodamas, koks likimas toliau laukia jo po šios bylos, nepaisant būsimo nuosprendžio. Vaikinas greitai atvertė kitą lapą. Tuomet greitai dar kitą. Ir tuomet pakėlė akis į po gobtuvu besislepiančią moterį.
- Gal jūs tyčiojatės?- neslėpė pasipiktinimo, - Atnešate man aplankalą vidurį nakties, kuriame guli mano visa suteikta informacija!- atrodo Edgar'as tiek laiko laukė atsakymo šiuo klausimu ir ką gavo? Tik savo pasakytus žodžius, kurie gulėjo surašyti ant lapų.
- Tikriausiai įsivėlė klaida,- atkišo visą dokumentą atgal tai, kuri jį atnešė. Gal būtų ir daugiau piktinęsis, tačiau tas pyktis buvo momentinis. Juk visi daro klaidų. O juolab byla patikėta buvo Fasirui, kuris vargu ar ryžtųsi tyčiotis iš savo krikštatėvio.
- Kad jau atslinkote, tai gal gersite arbatos?- nebežinodamas ką pasakyti, burtininkas nusprendė pabūti mandagus, nemandagiai patekusiai damai į jo namus, tačiau dar nepraleido progos šio bei to pridėti, - Tik kitą kartą gal sulaukite ryto, jei tai nėra itin svarbi situacija.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Amika Bela Lordess Balandžio 09, 2018, 05:57:10 pm
Mergina atsargiai nusiėmė gobtuvą nuo balsvų plaukų kupetos.
- Nuo tada, kai tai yra svarbu, - burbtelėjo moteris ir luktelėjusi minutėlę, oficialiai prisistatė, - Amika Bela Lordess - penkto skyriaus, tarptautinio burtininkų bendradarbiavimo
departamento vadovė.
Ir pati kiek apsimiegojusi, vela skenavo vaikinuko miną, šiam vartant dokumentus.
- Pardon, ar kažkas ne taip? - išgirdusi pasipiktinusio jaunuolio replikas, ramiai paklausė skaisčiaakė, mat merginos darbas buvo tik kuo greičiau atgabenti piliečiui siuntinį, o konfidenciali informacija, kuri tatai buvo išdėstyta, Amika nežinojo ir nesirūpino sužinoti. Tad pasiklausiusi mieguistų vyro sapalionių, trumpaplaukė tik gūžtelėjo pečiais.
- Pasilikite sau, kad ir kas ten bebūtų. Ministerijos paliepimu tai turėjo kuo greičiau atsidurti pas jus. Šiuo momentu aš tik pelėda, - neketindama atsiimti dokumentų, burbtelėjo Mika, - bet jei ten tikrai, kaip teigiate, įsivėlė klaida, reiktų susisiekti su ministru. Nes, manau, tai gana svarbu,  - kiek šilčiau tarė Lordess ir sutrikusi dėl keisto pasiūlymo, nepatikliai suraukė antakius.
- Nebent kakavos, bet abejoju ar jos yra tamstos namuose.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Balandžio 10, 2018, 12:23:23 am
- Pasirodo, tai nebuvo labai svarbu,- vis dar tikino įsibrovėlę namų šeimininkas. Kai šioji prisistatė išgirdo dar žvelgdamas į turimus popierius. Sukluso. Iš lėto kilstelėjo galvą ir šyptelėjo. Jis pažinojo šią moterį. Tik žinojo ją, ne kaip ministerijos darbuotoją, bet kaip ateities būrimo profesorę, kuri, berods, kai Jeffter'is buvo šeštakursis, jį mokė vienerius metus. Garsiai to neišreiškė. Paprasčiausiai nematė tam reikalo. Tai ne koks buvusių Hogvartso mokinių ir jų profesorių susitikimas. Jei jau tamsiaplaukiu atrodė kiek juokingas dalykas nereikšmingų dokumentų perdavinėjimas vidury nakties, tai prisiminimų dalijimasis tokiu paros metu apie mokykla būtų dar nelogiškesnis ir absurdiškesnis.
- Tai vat pati ir perduokit. Ministras tikrai tai supras,- buvo įsitikinęs magas. Jo krikštasūnis juk nebuvo iš nesupratingųjų, kurie imtų ir reikštų kažkokius priekaištus dėl neperduotų popierių, kurie gavėjui naudos gali suteikti tik, kaip tualetinis popierius ar makulatūra prakūroms.
- Atleiskite,- mandagiai atsiprašė, - Tačiau ko galiu pasiūlyti, tai yra tik arbata,- apgailestaudamas, jog neturi kakavos, kilstelėjo antakį. Jo turimas asortimentas, kaip ir dažniausiai nebuvo perpildytas viskuo ir paruoštas bet kokiam atvejui. Kalbant apie bet kokį atvejį tiksliau, tai būtų netikėti svečiai, kurie ir taip palyginus retai čia užsuka. Regis, Edgar'as nė neturėjo kviestų svečių. Per visą laiką kiek čia gyvena, savo iniciatyva dar nebuvo nieko pakvietęs. Žinoma, yra pakviesta viena Hogvartso moksleivė, kuri lyg ir buvo susidomėjusi apsigynimu nuo juodosios magijos, tačiau ir čia ne aišku lieka tai, kad ji sugalvos čia užsukti. O, kai užsuks, tai iš dalies irgi bus netikėta. Valgyti siūlyti nesiryžo, nes taip pat ne ką turėjo pasiūlyti. Pati idėja valgyti trečią valandą nakties irgi buvo kvaila.
- Tai..? Čia tiek tų skubių reikalų?- nebežinodamas ką pasakyti, tik pasitikslino ar viską išsakė ką norėjo magijos ministerijos penkto skyriaus vadovė.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Amika Bela Lordess Balandžio 10, 2018, 03:40:52 pm

Mergina nejaukiai pasimuistė vietoje, kai vos keleriais meteliais jaunesnis vaikinukas šyptelėjo šiai it senas pažįstamas.
- Deja, tai ne mano įsakymai, todėl dokumentus vis tiek pasilikite sau, - spyriodamasi atsiimti aplanką, aiškino sidabrinių akių savininkė ir išgirdusi tamsiaplaukio apgailestavimus tik gūžtelėjo pečiais ir vargiai vyptelėjusi pridūrė:
- Nieko tokio nesivarginkite, man jau laikas keliauti.
Velyvoji viešnia apsisuko ir jau ruošėsi užsimesti tamsų gobtuvą atgalios, kai greitai apsigręžė ir susimintijusi greitakalbe kreipėsi į vaikinuką:
- Ar mes pažįstami? - tačiau sudvejojusi, kad pasirodys paranojiška, nervingai šyptelėjo, - atleiskit, tikriausiai tai tik keistas deja vu.
Dar suveblenusi kažką panašaus į ,,gero vakaro" ar ,,labanaktis", spragtelėjo ilgais pirštais ir išnyko it sapnas ore.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Balandžio 11, 2018, 11:04:40 pm
Giliai atsidusęs ir patempęs lūpą, Edgar'as tik papurtė galvą į šonus, kai netikėtoji viešnia antrą kart pareiškė paliksianti visą atneštą popierizmą šių namų valdytojui. Tamsiaplaukis nieko nespėjo atsakyti, kai buvo paklaustas ar atvykusi moteris ir jis yra pažįstami. Jis vos tik paklausė šio klausimo ir pradingo. Reiks perduoti Fasirui, kai šis atvyks pas mane pagalvojo, dar kartą pažvelgęs į rankose likusius popiergalius, kuriuos nunešė į savo darbo kambarį.
Buvęs Hogvartso mokinys kelias sekundės prastovėjo galvodamas, ką daryti toliau. Tarsi ir reikėjo eiti miegoti toliau, tačiau jautėsi ganėtinai prasibudinęs. Galvoje kirbėjo mintis apie naujos treniruotės pradžią. Tik pastarąją vijo šalin tai, kad šiandieninę savo praktiką pradėti būtų kiek anksti. Visgi paskutinė treniruotė vyko vos prieš porą valandų. Edgar'as ilgai nebegalvojęs, nusprendė, kad naudingiau bus prisiversti pailsėti, nes poilsis padės pasiekti daug efektyvesnius rezultatus sekančioje treniruotėje. Išjunginėjęs šviesas tiek darbo, tiek svetainės kambariuose šviesas, Godriko Dauboje gyvenantis burtininkas nužygiavo į savo miegamąjį, tikėdamasis, kad jo likęs šiandienos miego laikas nebebus sutrukdytas nekviestų svečių.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Balandžio 12, 2018, 10:27:48 pm
Elridė ramiai sėdėjo traukinyje ir žiūrėjo pro langą, tiksliau, žiūrėjo ne pro langą, o į lango pusę. Gražūs vaizdai už jo visiškai netraukė mergaitės dėmesio. Kelionė jai nebuvo tokia įdomi ar reikšminga, nors ir vienai keliauti baugoka. Bet jos galvą kaip visados pildė visokios mintys. Jį mąstė apie kerėjimą, ką gero išmoks, o vėliau ir apie kitus dalykus. Mergaitės galvoje buvo visokiausi fantastiniai vaizdai, kaip ji puikiai gali apsiginti nuo kokio baisaus priešo, nors tie vaizdai toli gražu neatitinka realybės, ir ji tai žinojo. Mat, jos manymu, ji nebuvo stipri burtininkė, nors labai nori tokia būti, tik, kad jos svajų ir gabus burtininkas neišpildytų. Vargu, ar koks burtininkas sugebėtų išvengti burtų greitai judėdamas, apsiversti kūlversčiu, prikelti burtais medį, kad šis nužudytų stipriausią burtininką blogiuką ir likti be įbrėžimo. O visgi, mergaitė mąstė, ką jai daryti su pamokomis Hogvartse. Ypač tuo metu, per pamokas, Elridė būna nukeliavusi visai kitur. Ji niekaip nepameta žodžių, kuriuos sakė Fasiras. Ji neiškrapšto iš galvos vaizdų savo namuose, ją ėmė erzinti, kaip dažnai ji mato tuos kvailus siluetus. Mergaitė negirdėdavo, ką kalba profesorius, Elridei viskas atrodė kvaila, atsibodę ir sunku. Ji negebėjo apsispręsti, negebėjo sugalvoti, ką daryti, o mintis, kad turėtų susitikti su tėvų kėlė, blogas emocijas. Vien pagalvojus apie tai, ji pajausdavo, kaip jos kraujas užkaista.
Pagaliau traukinys sustojo, pažadino ją iš minčių liūno ir ji neskubėdama išlipo iš jo. Grynas oras, patekęs į grifiukės plaučius, rodos, užpildė visą jos kūną šiluma. Mergaitė trumpam pasijautė laisva, lyg galėtų pabėgti tolyn nuo visko, į kokį mišką, ir ten apsigyventi. Gerai būtų... - dar kartą giliai įkvėpusi pamintijo ji. Apsidairiusi aplink Elridė nežinojo, kur eiti, bet pabandė keliauti bet kur ir tikėjosi pamatyti namą, kurį pažinotų. Sumąstymas keistas, bet ji tikėjosi, kad taip atras greit. Bidzendama gatve mergaitė nebesidairė, nežinia, kaip ji tikėjosi taip pamatyti reikiamą namą, bet tiek tos. Ji ėjo laikydama didelėje kišenėje burtų lazdelę ir įsivaizdavo, kaip buria kažkokį lengvutį burtažodį. Mergaitei vos trūko iki atsitrenkimo į stulpą, bet galbūt tas stulpas buvo visai geras dalykas, pagaliau pakėlusi akis ji pamatė stogelį, kuris buvo kažkur matytas. Nieko nemąstydama ir nusprendusi, kad tai tas namas, mergaitė patraukė durų link. Elridė pajautė, kaip truputį išsigando, bet pasistengė tai ignoruoti. Juk ne į karą eina, o į paprasta treniruotę, kuri turės būti jos pirmoji treniruotė. Atsargiai pabildenusi į duris grifiukė giliai įkvėpė ir sulaikė kvapą norėdama išgirsti, ar kažkas ateina.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Balandžio 12, 2018, 11:28:33 pm
Jeffter'is papusryčiavęs, nieko nelaukdamas nukeliavo į savo grifiškumu tviskantį darbo kambarį. Sėdęs už darbo stalo, pasirąžė savo kaklą ir įniko galvoti. Svarstė, ką šiandieną reiktų nuveikti. Tiksliau kokio tipo treniruotę pasidaryti, nes ką veiks jau ir taip buvo aišku. Apmąstymus apie galimą veiklą nutraukė barbenimas į duris. Įdomu. Eilinis nežinomas svečias pasirodo aplankė namų šeimininką. Tik šis lankytojas, atrodo, ryžosi nutraukti naktinių vizitų tradiciją, ateidamas čia dieną.
Pravėrus namų duris už jųjų stovėjo trečiakursė mergaitė.
- Oo! Labas, Elride,- šyptelėjo Edgar'as grifei, - Užeik,- paragino ją ir įleidęs vidun bei uždaręs duris, nusivedė į tą kambarį, kuriame buvo prieš jai pasibeldžiant į duris.
- Prisėsk,- parodęs į kėdė priešais stalą ir pats prisėdo. Numanė ko atvyko Hogvartso mokinukė. Nuspėti ir neturėjo būti sunku, kai pats pasisiūlė padėti jaunajai viešniai su apsigynimu nuo juodosios magijos. Nors ji galėjo užklysti ir su kitu reikalu. Nebuvo galima atmesti ir tokio varianto.
- Kaip laikaisi?- žinant mergaičiukės dar neseniai susiklosčiusią situaciją, animagui buvo smalsu sužinoti, kaip ji jaučiasi šiai dienai. Iš pirmo žvilgsnio neatrodė, jog prastai. Na, galėjo mergaitės tvirtumu įsitikinti tada, kai pirmą kartą ji lankėsi pas jį namuose. Nors ar vertinti tai ką matė tada būtų visiškai tikslu. Gal tuomet Endlercat buvo savotiškoje šoko būsenoje, po patirtos netekties. Dabar mokinukės akyse, juodaplaukis galėjo įžvelgti savotišką jaudulį, sutrikimą. Bet pastarasis galėjo būti ir dėl kitų priežasčių, kad ir dėl galimos būsimos treniruotės, dėl kurios tikriausiai ji ir atvyko.
- Gal jautiesi išalkusi?- vaikinas susivokęs, jog Elridė veikiausiai turėjo ne trumpą kelionę, suprato turįs pavalgydinti savo svečią, jei tik šis, žinoma, jaučiasi alkanas.
Žaliaakis laukdamas atsakymų iš trylikametės, akis nudelbė į vieną iš savo užrašinės lapų, kuriame gulėjo pasižymėtos pastabos iš po vakarykštės treniruotės. Kažin ar tie pasižymėjimai šiandienai duos naudos. Klausimas ar jų prisireiks ir rytoj, tačiau realiausias atvejis, jog jie daugiau teigiamo atneš ateityje, kai kas nors pasimirš. Dabar Edgar'as permesdamas akimis tik labiau tą informaciją įtvirtino savoje galvoje. O gal tos rašliavonės pasitarnaus kažkam kitam. Bet kol kas, regis, jos buvo reikalingos tik pačiam jų autoriui.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Balandžio 15, 2018, 01:23:42 pm
Edgar pravėrus duris mergaitė nejučia šyptelėjo. Vyras atrodė su gera nuotaika, kas nuteikė ją geriausiam. Bet mergaitė viduje spirgėjo kaip niekad.
-Sveikas,- dar kartą šyptelėjus Elridė nusekė paskui namų šeimininką. Įsitaisiusi ant kėdės ji nejučia ėmė šypsotis. Mergaitė laukė nesulaukė dienos, kai galėsi pasimokyti, bet nerizikuoti savo gyvybę, na, bent to tikėjosi. Ir pagaliau ta diena atėjo, nežinomybė jos nebegrauš, mat kiekvieną vakarą prieš miegą ji vos užmigdavo mąstydama, kas bus, ką nuveiks. Pusę laiko ji skyrė svajoms ir tik vėliau vidury nakties atsiminė, kad turi perskaityti nelemtą knygą.  Mergaitė taip besėdėdama atsiminė, kad duotos knygos taip ir nepabaigė skaityti, o juo labiau neatsiminė, kas ten buvo. Hehe... Gal per daug nekiš tos knygos? Gal...
-Malonu dingt iš Hogvartso, kad ir kaip keistai tai nuskambėtų... Kaip tu?-paklaususi Elridė šiek tiek suraukė kaktą.-Ar turėčiau sakyti jūs?-mergaitė nemokėjo puikiai bendrauti su žmonėmis, ypač, kai jie būna vyresni. Jai atrodė, kad jos kiekvienas ištartas žodis, kiekviena frazę ar net garsiau įkvėptas deguonis, gali kitiems atrodyti juokingai, erzinti ar įžeisti. Nors ji dėl to mažai sukdavo galvą, mergaitei atrodydavo, kad jei kažką netinkamo ir pasakys, tai pats žmogus kaltas, kad įsižeis. Galbūt, jei būtų čia daug anksčiau ir ne dėl tokios priežasties, ji elgtųsi būtent taip, bet ji stengėsi parodyti pagarbą. Elridė stengėsi nebebūti tokia įžūli žmonėms, kurie bent truputį padeda, kad ir kaip tai būtų sunku.
-Ačiū, bet ne. Aš pavalgius,- papurčiusi galvą atsakė mergaitė. Iš tikrųjų pavalgyt jai būtų buvę neprošal, mat ji ryte nieko nevalgė, nes buvo per daug linksma, kad išvyks, ir dėl to linksmumo pamiršo. Dabar pagalvojus apie maistą jos galvoje atsirado juokingas vaizdas, kaip šoka spagečiai. Jei tai būtų pirmą kartą, pamanyčiau, kad išprotėjau...
-Na? Kada pradėsim?- mergaitė nesitikėjo, kad paklaus garsiai ir pajautė kaip širdis ėmė stipriau plakti. Ramiaks. Nenušaus. Stengdamasi save nuraminti ji šyptelėjo sienai ir atsistojo. Mergaitė norėjo pradėti kuo greičiau, svajos apie tai, kaip galės svaidytis burtažodžiais į blogiukus, vėl išdygo jos galvoje.  Elridė jautėsi kaip mažas vaikas stebėdamas kaip pagaliau jam yra perkamas išsvajotas ledinukas.
-Ai... Ir tai juk nebus labai sunku? Na, man sunku... Aš nesu tokia stipri...- pamąsčiusi mažametė šyptelėjo. Gal toks klausimas skambėjo juokingai, bet ji bijojo, kad iš jos tikėsis daug. Tiesą pasakius, mergaitė mažai suprato magišką pasaulį ir nė neįsivaizdavo, kaip dar yra gyva po visko.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Balandžio 16, 2018, 12:19:50 am
Elridė atrodė puikios nuotaikos. Tikriausiai, ne ką prastesnės nei pats namų šeimininkas.
- Neblogai, neblogai. Tačiau, kad ir kaip keistai skambėtų, bet suabejočiau tuo malonumu dingti iš Hogvartso,- šyptelėjo juodaplaukis mergaitei. Jis žinojo, kad kartais būnant net Hogvartse norisi kur nors ištrūkti ir atsipūsti nuo visų mokslų. Bet tam Hogvartsas juk turi savų, įdomių kampų kampučių. Nors gal kai kuriuos ir pastovus mokyklos tyrinėjimas jau ima varginti. Pats Jeffter'is širdyje ilgisi mokyklos. Ten juk jis bent diena iš dienos rasdavo su kuo pabendrauti. Net ir tomis dienomis, kai norėdavosi pabūti vienam. Aišku, ten būta ir nemalonių nutikimų, tačiau visa tai, kas nutiko gero, užgožia tas blogas atkarpas.
- O į mane gali kreiptis, kaip tik tau patogiau,- nebuvo svarbu ar kreipsis į jį "tu" ar "jūs". Nors didelio skirtumo kreipimasis dvidešimtmečiui į jį nelabai rūpėjo, jam mieliau skabėjo vis gi "tu", nepaisant su kokio amžiaus žmonėmis jis bendrautų. Jis nenorėjo, kad jį kažkas laikytų, kaip pavyzdžiui šitoje situacijoje mokytoju, jis norėjo būti tiesiog draugu, kuris padeda draugui.
- Na, jei pavalgius, tuomet puiku,- dar kartelį šyptelėjęs, Edgar'as jau norėjo pasitikslinti, ko gi atvyko trečiakursė pas jį. Tik to nespėjo padaryti. Tarsi panelė Endlercat perskaičiusi jo mintis pirmiau paklausė, kada jie pradės. Tai bylojo animagui, kad šioji atvyko to, kaip jis ir manė.
- Netrukus,- pareiškęs dar kažką pasižymėjo savo užrašuose ir kilstelėjo žalias akis į trylikametę, - Skaitei mano duotą knygą? Gal kažkas konkrečiai sudomino? Burtažodžiai ar kokia technika?- Ne veltui to klausė apsigynimo nuo juodosios magijos žinovas mokinės. Jam buvo įdomu sužinoti, kas ją galėjo sudominti, jei aišku ji skaitė tą knygą. Pagal tai jis norėjo parinkti pirmąją treniruotę.
- Tai nėra lengva, tačiau ir mokomės, jog būtų lengviau,- kiek bandė nuraminti raganaitę, kad ši tiek nesijaudintų, - Ir stiprumas ne visada duoda naudos, svarbiausia elgtis protingai,- baigęs kalbėti pakilo iš vietos ir nuslinko iki lentynos. Iš ten išsitraukė pora knygų ir pasuko išėjimo iš kabineto link.
- Ką gi? Į treniruočių kambarį?- paklausęs pamojo ranka mergaičiukei, kad šioji eitų kartu.
- Kaip manai? Ar gynyba gali pakenkti?- žingsniuodamas trumpaplaukis uždavė klausimą Endlercat, nes norėjo išsiaiškinti ar ji gebėjimo apsiginti neįsivaizduoja klaidingai, taip kaip kadaise įsivaizdavo pats.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Balandžio 18, 2018, 07:04:54 pm
-O tu niekad būdamas Hogvartse nenorėjai dingt kažkur toliau?- šiek tiek nustebusi paklausė mergaitė. Ji suvokė, kad yra žmonių, kuriem Hogvarstas - mylimiausi namai, aišku, jai juk irgi buvo namai, bet grifiukė dažnai norėjo išvykti kažkur kitur. Hogvartso apylinkės didelės, bet jos mergaitei panašios. Elridei per tiek laiko spėjo atsibosti, atrodė, pamokos skirtingos, bet jos visos reikalavo vos ne to paties, apylinkėj didžiulė įvairovė, bet mergaitė net noro jomis vaikščioti nenorėjo, ji norėjo nuotykių ir vis kažko naujo.
Mergaitė tik šyptelėjo tokiam Edgaro pasakymui ir tyliai viduje ėmė keiktis. Ir kaip jis tikisi, kad aš suprasiu? Elridė pyko, kad žmonės negeba pasirinkti. Dažniausiai jie nepasako, kas jiems labiau prie širdies. Žmonės tik trūkčioja pečiais ir sako, kad jiems vienodai. Ir ypač Elridę tai erzina, tas pats jai buvo su močiute, kol ji ėmė ją vadinti tiesiog vardu, mergaitė nesuvokė, kaip kreiptis „tu“, „jūs“, ar gal „teta“... O jos močiutė tik sakydavo „kaip nori, vaikel.“ Ir šypsodamasi nueidavo.
Išgirdusi žodį „netrukus“ Elridė dar stipriau išsišiepė. Pagaliauuuuu! Tik kitas buvusio grifo sakinys mergaitė kiek sutrikdė.
-Nepabaigiau jos skaityti... Atsiprašau, net nežinau, kas mane sudomintų... Iš tikrųjų net nebeatsimenu, ką skaičiau,- susigėdusi grifiukė nuleido galvą ir ėmė mąstyti, kaip turėtų elgtis. Ji negebėjo atsiminti, kas ten buvo, tik keli puslapiai su raidėmis, kurios liejosi, matėsi jai prieš akis. Gal nerėks?..
-O tas burtažodis, kur aną sykį pavartojau, jis priklauso prie Apsigynimo nuo Juodosios magijos? Ar ten tik kerėjimas?-Elridė niekaip negalėjo suvokti, kuo skiriasi Apsigynimas nuo Juodosios magijos ir kerėjimas. Mergaitei kažkodėl tos pamokos buvo panašios ir skirtumo ji nematė, tad tikėjosi, kad paklausus pasidarys bent truputį aiškiau.
Elridė vos matomai šyptelėjo. Jos manymu, „nėra lengva“ nepasako nieko. Tai neapibūdina, ar tai stipriai sunku, ar ne taip, tai tik pasako, kad nelengva.
-Ooo... Kas, jei proto netyčia neturi?- šyptelėjusi paklausė vyresnėlio, aišku, ji galėjo to ir neklausti, bet jai buvo smalsu ir tuo pačiu juokinga. Elridė stebėjo, kaip ėmė vaikščioti Edgar, ir nesuprasdama, ar turėtų eiti, atsistojo ir stebėjo jį toliau. Pamačiusi, kad jis eina link durų, mergaitė žengė žingsnį link jo.
-Bandom.-pajautusi, kaip ėmė jaudintis, pasakė mergaitė. O pagauta klausimo Elridė trumpam sustojo. Bet, jos manymu, klausimas buvo nesunkus. Ir giliau įkvėpusi ji pasiruošė kalbėti:
-Aišku, kad gali. Juk žmonės ir paprastoje kovoje gindamiesi sugeba kitą gerokai sumušt... Ar ne? O juo labiau, jei jau magiškam, turėtų būt kažkoks skydas nuo kurio, pavyzdžiui atsimuša burtažodžio jėga ir ji skrenda atgal į priešininką... Na, nebent aš labai fantazuoju... Bet visgi, tu neapsiginsi pats nesmogęs...- pagaliau viską išpyškinusi mergaitė lengviau atsikvėpė. Gal ne per daug prišnekėjau...
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Balandžio 20, 2018, 09:52:42 pm
- O kur kitur čia dingsi?- trukteldamas pečiais namų šeimininkas perklausė. Mat leidžiamos dienos Hogvartse buvo kupinos nuotykių ir įdomybių. Jame galėdavai rasti įvairiausių ir įdomiausių vietelių kiekvieną dieną. Ir tikriausiai besimokant Hogvartse nė neužtektų visų tų dienų, praleidžiamų per septynerius mokslo metus, jog galėtum viską nuodugniai iššniukštinėti. Aišku, gal liūdnesnėmis dienomis, Jeffter'is ir norėdavo, kur nors dingti, tačiau net pats nežinodavo, kur tokiais momentais geriausia būtų būti. Turbūt tokios vietos nė nėra ir reikia šioje vietoje, pagelbėtų tik laikas, kuris galiausiai viską sugrąžina į savas vietas.
Vaikinas rimtai nužvelgęs mergaitę, šyptelėjo. Truputi buvo pajutęs apmaudą, jog šioji nieko neprisiminė, tačiau vylėsi, kad ateityje sugebės sukoncentruoti dėmesį labiau. Neketino jos raginti pasitemti. Tamsiaplaukis visada manė ir mano, kad visų pirma pats turi noro turėti, nes be jo, per prievartą, naudos nepasieksi.
- Tą kartą, kai užklupai mane besitreniruojantį su goblinais, tu panaudojai kerus,- aiškino Elridei tai, kas jai atrodė įdomu, - Todėl jie priskiriami kerėjimui. Tačiau kerėjimas ir apsigynimas nuo juodosios magijos yra glaudžiai susijęs. Todėl siekiant apsiginti ar kažką apginti, neretai pasitarnauja kerėjimo burtažodžiai. Pasitarnauja ir kitoms kategorijoms priskiriami burtažodžiai,- kol kas dvidešimtmetis išdėstė viską pabrėždamas, kad kitų mokamų dalykų burtažodžiai yra naudingi apsigynimui nuo juodosios magijos.
- Tuomet gali prisidaryti bėdos sau ir kitiems,- ramiai atsakęs animagas šyptelėjo trečiakursei atgal.
Edgar'as žengdamas į savo treniruočių kambarį klausėsi kaip jo būsima mokinė atsakinėja į jo pateiktą klausimą. Ji atsakė gerai į klausimą. Gynyba iš tiesų gali pakenkti. Vaikiną tik suglumino trylikametės atsakymo paaiškinimas, kuris buvo dalinai teisingas.
- Tu teisi,- neatsisukdamas vėl šyptelėjo pasidėdamas atsineštas knygas ant stalo.
- Tai gindamasi naudotum atmušančius kerus, kurie atsimuštų tavo priešui atgal?- atsisukęs į mergaičiukę paklausė klausimo, kad daugiau išsiaiškintų apie gynyba jos akimis. Jam nelabai patiko toks jos pasakymas, kad neapsiginsi nesmogdamas kitam. Aišku, žinojo, kad kartais privalai ir pats smogti, kad visus kovojančius apsaugotum, tačiau tai turėjo būti kraštutiniais atvejais. Bent jau juodaplaukio manymu.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Balandžio 20, 2018, 10:28:37 pm
-Kuo toliau nuo žmonių,- šyptelėjusi atsakė mergaitė. Nors ir Hogvartse yra daugybė vietų, kur retai sutiksi žmogų, bet jai jos tiesiog nepatiko. Elridei ėmė atsibosti, kaip visur nukeliavus tu rizikuoji savo gyvybe. Dėl to ji norėjo keliauti į realų pasaulį, kur bent kurį laiką nesuki galvos ir patiri visai kitokius nuotykius. Iš tikrųjų, jai ir su žiobaru pakalbėti dabar būtų didžiulis iššūkis ir nuotykis. Ir, tokios mintys mergaitę privertė susimąstyti, kaip viskas keičiasi, kai ji nebegeba tų, kurie negali burti, vadinti žmonėmis.
Pakėlus akis mergaitei pasidarė nejauku, ji visad tikėjosi, kad jei nepadarai kažko, ko kiti tikėjosi, tu gausi velnių ir tada ilgam kentėsi. Jai tai buvo gan geras postūmis ir ji pažadėjo sau, kad privalo pabaigti tą knygą. Elridė vylėsi, kad ir ištesės tą pažadą, nes jos nustūmimas viską paskutinei minutei visados kažką pagadina. Taip begalvodama ji ėmė ryškiau matyti knygos puslapius, nors jie vis tiek buvo nepakankamai ryškūs. Gal vėliau atsiminsiu?.. – tyliai klausė savęs mergaitė.
Mergaitė klausėsi vyresnėlio atsakymo, kuris toli gražu jos netenkino. Ji stengėsi viską suvokti, bet jai darėsi tik dar sunkiau. Visos kategorijos glaudžios? Hm... Kam jos tada?! Dieve mano... Susitramdžiusi nesiraukyti Elridė dustelėjo.
-Ar... Galima paprasčiau? Nes man dabar jau viskas klimpsta į vieną ir tuoj nebeskirsiu paprasčiausio Ateities būrimo nuo Apsigynimo nuo juodosios magijos... Čia toookia painiava, kad eikit sau...-taip pasakiusi mergaitė sulaikė kvapą.:-Na, neikite sau... Aš čia, tik... Nežinau, kam taip pasakiau,-išspaudusi šypseną Elridė panoro, kad jai kažkas įžnybtų ir dar kalbėti su kitais išmokytų.
Išgirdusi tokį „mielą“ atsakymą grifiukė šyptelėjo sau. Jai tai atrodė šiek tiek juokinga, bet tuo pačiu ir baugu. Juk kas, jei ji iš tikrųjų ir bus ta, kuri netyčia proto neturi. Bet mergaitė pasistengs ir jei reiks, įgys to proto.
Mergaitė šiek tiek jaudinosi, nes nenorėjo prišnekėti nesąmonių, bet tikėjo, kad jei sakys, ką galvoja, savo tiesą, galės daugiau išmokt. O pagyrimas, kad ji teisi, pakėlė nuotaiką dar labiau. Ji šyptelėjo sau ir tyliai liaupsinosi.
-Jei priešas baisus... Tik... Pirma, kad tokie burtai būtų,- atsakius Elridei galvoje ėmė kilti dar daugiau minusų dėl tokio burto, bet juos mergaitė pasilaikė sau. Mažametė norėjo kuo greičiau pradėti treniruotę.
-Ar mes greit pradėsim?- nekantriai paklaususi ji žvilgtelėjo į Edgar.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Balandžio 21, 2018, 03:22:12 pm
- Nuo žmonių?- nustebęs nužvelgė Elridę buvęs Grifų Gūžtos prefektas. Jei atvykėlė norėjo atitrūkti nuo žmonių, tai jai nelabai pavyko, kadangi ji atvyko pas žmogų. Na, nebent ji jį laikė kitokios rasės atstovu.
Edgar'as šiek tiek pasprogdinęs akis išpūtė orą, nutaisydamas kvailoką veido išraišką bei mėgindamas sugalvoti, kaip galėtų kaip įmanoma paprasčiau pateikti raganaitei informaciją, kurią, rodos, pateikė ir tai gana paprastai.
- Visų pirma, ateities būrimą manau atskirsi, nes tai jau dalykas, kuris atitolsta nuo to ką mes ketiname mokytis. Antra, kai praktikuosiesi, tai pamažu suprasi, kokie dalykai yra artimi apsigynimui. Dabar užteks, jog žinotum, kad dalykai, kaip minėtas kerėjimas pasitarnauja siekiant apsiginti tik savo tam tikrais burtažodžiais, kurios galime pritaikyti ir siekdami apsiginti,- vylėsi, kad bent kiek mergaitė suprato ir prisiminęs, kad ji kiek pasimetė dėl ištartų "eikit sau", pridėjo klausimą, - O man jau eiti sau negalima?- nusijuokė.
- Kitą gali sužeisti ir su nekalčiausiu burtu,- klabėjo kiek liūdniau, nes tai buvo jo asmeninė, nemaloni patirtis, - Ir nesvarbu ar tavo priešas baisaus, ar be galo žiaurus, tu bet kokiu atveju turėtumei stengtis išvengti sužalojimų ir mėginti sustabdyti jį kuo įmanoma palankesniais būdais tiek sau pačiai, tiek aplinkiniams, tiek savo oponentui,- nebandė įtikinti trečiakursės, kad šioji turėtų neskriausti kitų, tačiau perteikė tai, kaip norėtų matyti besielgiančius burtininkus. Tiksliau, kaip norėtų matyti burtininkus besielgiančius kovoje, nes gyvenime jis būtų už tai, kad nereikėtų kovoti iš vis.
- Netrukus,- vėl lygiai taip pat atsakė Jeffter'is eilinį sykį Elridei parodžius savo nekantrumą. Vaikinas jau žinojo šiandienos planą, tačiau prieš pradedant treniruotė jis priėjo prie savo būsimos mokinės su knyga rankoje, kurioje buvo atverstas puslapis apie protego burtažodį.
- Gal jau apie šį burtažodį girdėjai mokykloje?- pasiteiravo nežinodamas ar ji jau spėjo išmokti šį burtažodį ar ne, - Jei ne, persiskaityk ką jis daro, įsimink jo tarimą bei lazdelės mostus,- susakė, ką privalu žinoti, norint pradėti šiandienos treniruotę. Belaukdamas grifiukės atsakymo vėl nupėdino prie staliuko ir ten pats užmetė akį į knygą, kur buvo aprašyti iliuzijos kerai, turėsiantys pakeisti šį kambarį į kažkokią erdvę. Nors namų šeimininkas ne pirmą kartą ir ne antrą jau kuria vietos iliuziją ir šiuos kerus žino kone mintinai, jis vis tiek nepraranda įpročio prieš imdamasis jų dar pasitikslinti.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Balandžio 21, 2018, 10:44:46 pm
Patraukusi pečiais Elridė tik šyptelėjo. Jai tereikėjo vietos, kur ji nebijotų būti užklupta ir matytų bent vieną pažįstamą veidą. Deja, Hogvartse tokių buvo labai mažai, o apie draugus turbūt kalbėti išvis nėra ko. Grifiukė buvo prie to pratusi, mat būdama realybėje taip pat nelabai su kažkuo bendravo, bet tada buvo močiutė.
Mergaitė tyliai atsiduso ir nuleido galvą. Ji žiūrėjo į akis, bet galvoje nebuvo nei vieno „ye“. Mažametė taip ir nesuprato, ką norėjo pasakyti vyresnėlis. Viskas atrodė painiava ir ji pyko, kad nesuvokia. Turbūt, jei būtų pakalbėta apie tai dar ilgiau, ji iš pykčio išeitų kažkur, bet tema buvo greitai baigta. Pamažu suprasiu... Gerai būtų.
-Galite eiti kur norite,-šyptelėjusi atsakė Elridė.
-Pala pala... Kokiu lygiu čia kalbi nekalčiausiu? Na, su Lumos juk žmogaus neužmuši, bet kokie tie paprastučiai?-mintis, kad ji galėtų sužeisti kažką vien pavartojus lengvutį burtažodį, kad apsigintų, mergaitei sukėlė nepaaiškinamus jausmus. Sužeisti kitų ji tikrai nenorėjo, vargu, ar yra žmonių, kurie to nori, neskaitant tų blogiukų ar psichopatų. Jei neturėtų didžiulio noro mokytis, Elridė turbūt pasakytų, kad nebenori burti ir išeitų, nors apie tai ji galvojo ne kartą ir visada prieidavo tą pačią išvadą - juk ne šiaip sau į Hogvartsą eini.
Netrukus... Netrukus... Jetus... Nepatenkinta tokiu atsakymu Elridė viduje degė. Ji norėjo kažką daryti, o tas „netrukus“ jai buvo per ilgas laiko tarpas.
-Protego? Gal... Turbūt kai aš mieg... Na, nesvarbu- tai pasakiusi mergaitė pasižiūrėjo į knygą ir peržvelgusi kas buvo parašyta išsprogdino akis. Nu va, tik užsimink ir bus tau... Elridė nejučia apsidžiaugė, kad burtažodis visgi įdomus, o jos fantazija vėl ėmė šėlti. Mergaitė sustabdė savo svajas pagalvojusi, kaip keistai elgiasi, svajoja nesąmones, o daryti nieko nedaro. Taigi, ji greitai ėmė žiūrėti ką jai liepė ir stengėsi suvokti.
-E, regis suprantu...- Elridė šyptelėjo atsisukusi vyresnėliui, kuris buvo nuėjęs. Susidomėjusi, ką jis ten daro, mergaitė ėmė slinktis arčiau, bet pažiūrėti nedrįso, nes pamanė, kad bus labai nemandagu.
-Galima paklausti?-ėmusi kalbėti grifiukė panoro sau trenkti į kaktą dėl savo labai protingo klausimo.-Ką čia darysi?
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Balandžio 22, 2018, 11:53:41 am
- Tavo tiesa. Su Lumos nieko blogo nepadarysi,- taip pasakęs dvidešimtmetis trumpam įniko į mintis susimąstydamas ar tikrai šviesos įžiebimo burtažodis negalėtų nei truputėlį pakenkti. Vis gi tą truputėlį surado. Iš dalies būtų galima su šio burtažodžiu kam nors sumaišyti, bet tai nutikti galėtų tik labai specifiškoje situacijoje.
- Tačiau omenyje turėjau gynybinį burtažodį, kurio naudojimo mokysiesi šiandien,- kalbėjo apie protego, bet į treniruotę juodaplaukis buvo sumanęs įtraukti ir praeitą kartą naudotus mergaitės kerus.
- Šaunu, šaunu,- tarstelėjo išgirdęs, kad Elridė, regis, suprato, kaip reiks naudotis apsisaugojimo kerais bei ką jie daro.
- Jei turi klausimų, iškart klausk. Atskiro klausimo ar gali paklausti nereikia,- pareiškė žaliaakis, jog nebūtinas yra atsiklausimas ko nors paklausti. Jam tai atrodė tarsi laiko švaistymas. Po to atsigręžė į priėjusią trečiakursę.
- Nieko. Tiesiog pasitikslinau iliuzijos sukėlimo burtažodį ir jei nieko prieš pradėsime,- nusišypsojęs paėmė knygą iš Endlercat ir padėjo ją ant stalelio. Tada kažką suburzduliavo sau panosyje ir akimirksniu viskas aplinkui tapo aklinai tamsu.
- Šiandien tavo tikslas bus įvaldyti stupefy ir protego kerų kombinaciją,- pranešė balsas iš tamsos. Tai nebuvo koks užkerėtas garsiakalbis ar kažkas. Čia kalbėjo Jeffter'is. Netrukus kambarys virto į perpus didesnę patalpą nei buvo prieš tai ir jis buvo blankiai apšviestas, nuo šviesos, sklindančios iš tarpų, esančių tarp grindų plytelių. Keturiuose sienose buvo po dvi duris. Tiksliau angas be durų, už kurių nebuvo nieko matyti.
- Šiandien viskas vyks čia,- vėl prašneko juoda pirštine ant vienos rankos pasidabinęs jaunuolis, - Iš patalpų išeis padarai, su kuriais teks šiandien tvarkytis,- kiek plačiau paaiškino treniruotės planą. Edgar'as nemanė pats šiandien kištis. Manė, kad kažko daugiau pasisems stebėdamas, kaip seksis jo mokinei. Įsikištų tik tokiu atveju, jei reiktų pagalbos grifiukei, bet ar to reikės, labai abejojo.
- Pradėkim,- taręs animagas atsitraukė atokiau į kambario kampą. Iš vieno iš aštuonių tamsiųjų kambarių, priešais Elridę, išlindo perpus už ją didesnis gandrakojis voras, leisdamas čaižiai bauginantį garsą.
- Naudotis gali tik tais burtažodžiais, kuriuos minėjau,- priminė magas trylikametei. Sukurti padarai šiandieninėje treniruotėje skyrėsi nei įprastai dėl mergaičiukės. Jie negalėjo sužeisti. Jų atliekami veiksmai, tarkime, kaip smūgis į tave, tik praeitų kiaurai ir sukeltų vėjo gūsį. Aišku, trumpaplaukis to neminėjo raganaitei ir su įdomumo stebėjo, kai jai seksis susitvarkyti su pirmąją būtybe.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Balandžio 24, 2018, 08:20:49 pm
Mergaitė tylėjo. Ji laukė visko pradžios su kirbančia ugnele viduje. Elridė klausėsi, ką jai sakė, bet tik palinkčiojo galva. Iš tikrųjų, ji nebeturėjo daugiau ko paklausti, nors klausimų visgi buvo. Grifiukė po truputį ėmė bijoti treniruotės, tiksliau to, kas joje bus. Bet tą baimę puikiai padėjo užgožti noras.
Linktelėjusi mergaitė išsišiepė, kad pagaliau viskas prasidės. Pagaliauuu! Bet pasikeitus aplinkai ji išsigando. Jai buvo įdomu, kaip pasikeitė aplinka, bet darėsi baisu. Prieš jos akis atsirado vaizdas su goblinais ir dar nemalonesniu vaizdeliu. Ar aš pajėgsiu? Ne... Turiu juk Išgirdus užduotį Elridę dėkingai atsiduso, bet tuo pačiu dar labiau ėmė bijoti. Mergaitė iš tikrųjų nebūtų sugalvojusi jokių kitų burtažodžių, kokius naudoti, bet tik du burtažodžiai jai atrodė per mažai. Aplinkai dar kartą pasikeitus, šiek tiek prašviesėjus, grifiukės rankos ėmė drebėti.
-Tu juk padėsi?-išsitraukusi burtų lazdelę mergaitė norėjo trauktis kažkur tolyn. Ji nespėjo nė pamatyti tų padarų, o jau bijojo. O mintis, kad ją stebi žmogus, Elridę irgi ėmė trikdyti. Jei jai kažkas nepavyktų, šalia esantis žmogus situacijos nepablogintų, bet mergaitė bijojo susimauti prieš kitus. Ji nenorėjo, kad jie pastebėtų, kaip gali nesisekti ir kiek daug galima nemokėti, mergaitė manė, kad ji moka tik paprastus dalykus, kuriuose magijos nerasi.
„Pradėkim“ ėmė skambėti mergaitės galvoje. Ji norėjo užsimerkti, kad viskas imtų ir išnyktų, bet tuo pačiu padaryti, ką turi. Pamačiusi vorą Elridė sulaikė kvapą, jai jis buvo baugus kaip niekad. Vorų ji bijojo ir paprastų, o ką kalbėti apie tokį, kuris tik išlindo prieš ją. Mergaitė supratusi, kad kol jis toli ji gali naudotis proga, grifiukė nukreipė burtų lazdelę į vorą.
-Protego-taip pasakiusi ji vos nesusijuokė.-Pfuuuu... Stupefy,-pagaliau panaudojusi tinkamą burtažodį mergaitė šypsojosi, bet tai darė ne dėl to, kad buvo linksma svaidytis burtažodžiais į artėjantį padarą, kuris, jos manymu, ją gali lengviausiai praryt. Elridė negalėjo patikėti, kad padarė tokią juokingą klaidą ir jai tai atrodė dar juokingiau. Bet pagalvojus, kokioje situacijoje ji buvo, mergaitei juoktis ne į naudą.
Viskas vyko, atrodė, žaibo greičiu. Ji žvilgtelėjo į vorą ir apsidžiaugė, nes regis burtažodis suveikė. Bet mergaitė suvokė, kad jis bus ne vienas ir dar labiau bijojo, kad vėl susimaus.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Balandžio 25, 2018, 12:07:51 am
- Jei tik tau prireiks mano pagalbos,- tamsiaplaukis buvo pasiruošęs padėti mergaitei, jei šiai kiltų, kokių keblumų. Nors padėti čia galėjo tik su burtažodžiais ir jų naudojimų. Kitokios pagalbos nelabai jai ir galėjo prireikti, visgi žalos padaryti padarai, esantys šioje treniruotėje, šiandien negalėjo.
Iš vieno tamsiojo kambario išsmukus gandrakojui vorui, Jeffter'is su dideliu nekantrumu laukė panelės Endlercat veiksmų. Ji pirmu bandymu suklydo. Buvo ištartas ne tas burtažodis, kuris, regis, net nesuveikė, tačiau to stebintysis nekomentavo. Ir gerai padarė, jog leido mokinei pačiai bandyti gaudytis savo veiksmuose. Antrasis jos šūvis buvo taiklus ir toks, kokio norėjo animagas pačioje pradžioje. Elridės panaudotas reikiamas burtažodis suveikė taip, kaip ir turėtų. Būtybė buvo apsvaiginta.
- Puiku,- tarstelėjo balsas tūnantis ganėtinai tamsiame patalpos kampe, - Tačiau turi susikoncentruoti, nes išsiblaškymas gali labai daug kainuoti,- magas paprašė labiau susikaupti Hogvartso moksleivės, nes žinojo, kad tik taip galės ji pasiekti pačių optimaliausių rezultatų.
Po kelių akimirkų priešais trečiakursę pasirodė ir dar vienas padaras, išlindęs iš kitos tamsios patalpos, esančios greta tos, iš kurios buvo išlindęs ir pirmas daugiakojis. Tuo pačiu pasirodė ir dar vienas toks pat padaras, tik jis pasirodė iš už trylikametės esančio kambario. Jis dabar lėtai ir tyliai sėlino jai iš už nugaros. Gandrakojis, esantis priešais Elridę buvo paprastas, kaip ir vienas, jau sustingdytas, jo kolegas. Kitas, dar nepastebėtas raganaitės, buvo kiek kitoks. Na, išvaizda jis buvo toks pat, kaip ir kiti, tik jo savybės skyrėsi. Jos gebėjo iš burnos leisti ugnies kamuolius, kurie neturėjo kelti jokio pavojaus besipraktikuojančiai mergaitei, kaip ir patys voro ir gandro hibridai.
Edgar'ui dabar buvo puiki proga pasižiūrėti ne tik tai, kaip tinkamai gali panaudoti abu burtažodžius jo treniruojama mergaičiukė, bet ir tai, kaip ji susitvarkys su situacija reikalaujančia dėmesio ne ties vienu oponentu. Žaliaakis svarstė ar grifiukė galvoja, kad kiekviena magiška būtybė lįs iš tamsos po vieną, ar vis gi ji numanė, kad gali būti ir tokių variacijų, kaip dabartinė. Viena ji težinojo, kas šiuo metu dedasi jos galvelėje. Bet ką čia svarstyti, kai vis tiek tuoj viską sužinos. Tereikėjo kelių minučių kantrybės, po kurių viskas ir paaiškės.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Balandžio 28, 2018, 05:59:53 pm
Išgirdusi pagyrimą mergaitė šyptelėjo, bet susikaupti nebuvo taip lengva. Elridę blaškė viskas: į galvą bandė brautis tokiam metui netinkamos mintys, o baimė nežadėjo paleisti jos iš savo gniaužtų. Pamačius vėl tokį patį vorą, kuris, rodos, niekuo nebuvo pasikeitęs, grifiukė trumpam sustingo. Mat, mergaitei atrodė keista, kad išeinančių padarų skaičius, ar stiprumas nepasikeitė. Bet, nusprendusi nebesukti galvos, ji pasiruošė burti. Mergaitė neskubėjo, ji nebebijojo to voro ir leido jam priartėti galvodama, kad taip bus įdomiau. Su mažytė šypsena, iš inercijos, Elridė apsidairė, ji atsisuko tada, kai antrasis voras buvo labai arti jos. Suvokusi, kaip kvailai pasielgė mergaitė tyliai keiktelėjo, nors tam laiko nebelabai ir buvo. Ji eilinį sykį pasimetė, didelės būtybės buvo prie pat jos. Mergaitė skuodė iš savo buvimo taško, lyg geriausias pasaulio bėgikas, bet toli bėgti nelabai gavosi. Į ją atskriejo pirmasis ugnies kamuolys.
-Protego!-iš baimės, suriko ji.-Stupefy!-dar vieną burtažodį su didžiule baime išrėkė ji. Mergaitė nesuprato, kaip tai padarė ir kodėl, nes buvo stipriai išsigandusi ir pamiršusi, ką čia veikė. Jos kojos drebėjo ir rankos ėmė svirti. Elridė norėjo kristi ant žemės, bet pagaliau susivokė, kad yra ir kitas voras. Atsisukus į jį mergaitei teko dar kartą skuost į šoną, tik to padaryti nespėjo.
-Stupefy-besitraukiant Elridės burtažodis nesuveikė.-Stupefy!-prieš užsimojant vorui, iš baimės, sušuko mergaitė. Burtažodis suveikė, o ji krito ant žemės.
-Edgar... E... Gal užteks? Mirsiu...-taip pasakiusi mergaitė vos nepaleido savo burtų lazdelės. Čia baisiau už pamokas!... Tragedija! Vos suprasdama, kas vyksta, mergaitė pasijautė nevykusia, nes negebėjo nuo paprastų dviejų voriukų apsigint. Suvokusi, kad viskas tikrai kitaip, nei jos svajonėse, mergaitė tyliai atsiduso.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Balandžio 30, 2018, 09:08:57 pm
Nors šį sykį Edgar'as ir nieko nedarė, o tik stebėjo Hogvartso moksleivę bekovojant su gandrakojais, jam vis tiek tai patiko. Visgi tai buvo kažkas naujo ir ne įprasta. Džiaugėsi galėdamas su kažkuo kitu pasidalinti savo žiniomis. Jo mokinė tvarkėsi puikiai. Aišku, buvo jai galima duoti pastabų, tačiau tai nenaikino to puikiai. Tai juk jos pirmoji treniruotė ir kaip pirmas jos blynas tikrai buvo vykęs. Kas vis kliuvo magui, tai tik mergaitės nesusikaupimas, ji į viską reagavo paskutiniąją sekundę. Tiesa, iš keblios situacijos išsisukti Elridė pajėgė ir taip. Ir visa tai rodė, kad ji gabi burtininkė. Susitvarkiusi su savo dėmesio koncentracija ji taptų viena tų, prieš kurią vienetai tebegebėtų pasišakoti.
Endlercat plušo iš peties. Jeffter'is dar vis stypsodamas atokiau, nežymiai šypsojosi. Jam šypseną kėlė raganaitės turimas potencialas. Šiai įveikus dar dvi voriškas būtybes, ji parkrito ant žemės. Tuomet jei ištarus žodžius, skirtus jaunuoliui, animagas kelioliką sekundžių patylėjo. Atrodė tarsi svarstytų ar leisti grifiukei pailsėti, ar derėtų šiandienos pamokas užbaigti. Tačiau, juoda pirštine pasidabinęs savo dešiniąją ranką, vaikinas iš vis tokių minčių neturėjo. Jis suprato, kad trečiakursė per tokį trumpą laiką patyrė tikrai nemažai įspūdžių. Kaip bebūtų juodaplaukis buvo įsitikinęs, kad reikia pabaigti tai kas pradėta ir nemesti viduryje. Išgirdęs, kaip Elridė atsiduso, paantrindamas jai atsiduso ir pats Edgar'as, žvelgdamas blausiai apšviestą kambarį. Iš ertmių, iš kurių dar nebuvo išlindęs nei vienas padaras, vienu metų ėmė lįsti gandrakojai, gebantys spjaudytis ugnimi. Jų dabar buvo penki ir visi jie žengė mergaičiukės link. Žaliaakis kažką lyg ir norėjo pasakyti, bet staiga sulaikė save. Šį kartą nusprendė, jog geriau bus patylėti. Juolab kažin ar būtų ką protingo dabar galėjęs pasakyti. Jo akys išlėpo nukrypo į Grifų Gūžtos atstovę, kurios reakcija dabar ne ką mažiau domino, kaip ir būsimas jos pasirodymo tęsinys. Galbūt dabar burtininkas ir atrodė mažosios viešnios akyse tarytum koks kankintojas, besimėgaujantis reginiu, kaip kažkas yra vaikomas ir iš paskutiniųjų stengiasi išlikti sveikas. Kad ir ką ji šiuo metu galvotų, buvęs prefektas tik stengėsi leisti labiau jai pačiai atsiskleisti, o daugiau jai siūlyti savo pagalbą ir kištis nebuvo nei jokio reikalo, nei jokios priežasties. Bent jau kol kas.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Balandžio 30, 2018, 10:24:14 pm
Elridė žiūrėjo į vietas iš kurių turėtų lįsti vorai, norėjo dar kažką sakyti žmogui, esančiam toje pačioje erdvėje, bet neišgirdusi atsakymo į klausimą dar giliau atsiduso. Pirma diena, o mane tuoj tie vorai pribaigs... Ir kas juos sukūrė?! Mergaitė norėjo miego, troško poilsio. Ji mieliausiai kristų ant tokios žemės ir jai būtų vienodai, ar suės tie vorai, ar ne, svarbiausia – pamiegos. Bet, noras kažko pasiekti neleido stipriai prisnūsti. Jos akyse žaibiškai prabėgo visokiausi svarbūs įvykiai. Elridė pagaliau prisiminė žmones kurie buvo jos gyvenime. Papurčiusi galvą grifiukė atsistojo. Pamačiusi vėl tuos pačius vorus mergaitė susiraukė. Ji nusprendė, kad viskas turi kuo greičiau baigtis, bet viskas baigsis tik tada, kai ji padarys viską, kas privaloma.
-Stupefy,- ištarusi burtažodį Elridė ėmė mintyse keiksnoti. Ji nepataikė ir ją tai ėmė pykdyti, mergaitė norėjo visko iš karto. Stipriai sučiaupus lūpas jos visas kūnas išsitempė. Susikaupti negebėsiu, bet man to nereikia... Tai tik maži voriukai. Vos mergaitės mintis spėjo pralėkti ir keli ugnies kamuoliai skriejo link jos.
-Protego,-panaudojusi pirmajam burtažodį, kuris, jos laimei, suveikė, mergaitė pasitraukė žingsnį į šoną. Sustingusi suprato, kaip arti antrasis kamuolys buvo, bet sustojo tik trumpam. Burtažodžiai vienas po kito sklido iš jos burnos, tik nevisi suveikė ir buvo taiklūs. Nežinia, kaip mergaitė tikėjosi pataikyti, kai jos pusė minčių klaidžiojo kažkur kitur. Dėl neaiškių priežasčių ji ėmė matyti savus namus, malonią šypsena, bet tik šypseną. Puikus momentas, ką... Viskas vyko greitai, bet jai atrodė, kad amžinybę. Elridė tik po kurio laiko suprato, kad liko vos du vorai, kurie buvo arti jos. Dar vienas ugnies kamuolys, dar keli burtažodžiai.
-Stupefy!-surikusi mergaitė šyptelėjo. Suvokimas, kad liko vos vienas vienintelis voriukas jai kėlė didžiulę laimę. Grifiukė nežinojo, kaip sugebėjo bent vieną apsvaiginti ir apsiginti nuo tų ugnies kamuolių. Žalios akys žvelgė į ne per gražiausią padarą, Elridės noras ėmė garuoti. Trumpas sustojimas ir mergaitė pasijautė stipriai pavargusi, ji nebenorėjo daryti kažką dar, bet privalėjo.
-Stupefy,-šimtą kartų naudotas burtažodis dar kartą išsprūdo iš jos lūpų. Mergaitė jau buvo pamiršusi, kad tas voras laidosi nemaloniausiais kamuoliais. Paskutines kelias sekundes supratusi ji krito ant žemės nesuprasdama, ar išsisuko, ar ji jau sudegus guli. Bet aišku, jei būtų sudegus, ji jaustu ir suvoktų, grifiukė pakėlė galvą ir dar kartą giliai atsiduso. O kas... Jei tai ne man? Ji turėjo daug klausimų, o vienas iš jų buvo, ar ja labai nusiviltų? Elridė padarė daug, bet vietoj to ji dar stipriau norėjo miego, bent jai taip atrodė.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Gegužės 02, 2018, 10:50:11 pm
Šaunuolė mintyse gyrė grifiukę Edgar'as, kai šioji negavus atsakymo iš jo atsistojo pasiryžusi tęsti savo tai ką ir pradėjusi. Dabar ji turėjo kur kas keblesnę situaciją nei prieš tai. Dabar jai reikėjo susitvarkyti ne su vienu ir ne dviem vorais, o su penkiais. O ką veikti su jais buvo. Bent jau taip sprendė juodaplaukis iš to ką matė savo miško žaluma spindinčiomis akimis. Mergaitė nors ir tvarkėsi su magiškais padarais ir gana sėkmingai, vis tik Jeffter'iui nepatiko tai, kad tinkamai atliekami kerai maišėsi drauge su klaidingais. Tai kenktų, jei oponentas būtų kiek vikresnis ir pajėgesnis. Tačiau dėl ko pykti nebuvo. Tai juk pirmoji trylikametės treniruotė, o atsižvelgiant į tai kas negerai yra šiuo momentu, bus galima ištaisyti ateityje. Ir nugalėtojų juk niekas neteisia. Šią minutę Elridė būtent tokia ir buvo - nugalėtoja, susitvarkiusi su, šiandieną ją plūdusiais, gandrakojais vorais. Tiesa, vienos būtybės paleistas ugnies kamuolys, regis, kliudė mokinę, tik šioji į tai nė nesureagavo. Tos vietos nesiruošė, bent jau kol kas, komentuoti ir pats Jeffter'is.
- Neblogai, neblogai,- vėl prabilęs, kampe tūnojęs, jaunuolis kalbėjo apie tai ką matė, - Šiandiena beveik baigta,- pridūrė lengvai šypteldamas ir nukreipdamas žvilgsnį į Endlercat, antrą kartą jau atsidūrusią ant grindų.
- Aguamenti,- staigiu judesiu čiupęs savo lazdelę iš kišenės, Edgar'as ją netikėtai nukreipė į trečiakursę. Šiuo veiksmu trumpaplaukis norėjo išbandyti netikėtumo faktorių, kuris turėjo būtų dar labiau netikėtas nei penkių vorų pasirodymas vienu metu. Iš burtininko lazdelės galo ėmė plūsti skaidraus vandens srovė ir pastaroji, priešingai nei gandro kojas turintys vorais ar jų leidžiami ugnies rutuliai, buvo tikra. Nepaisant to, ar Elridė spės tinkamai sureaguoti į šiuos vandens kerus, ar ne, jai nieko blogo nenutiks. Kas blogiausia jai galėjo nutikti, tai ji galėjo tapti kiaurai peršlapusi ir galbūt išmaudyta prieš savo valią.
Toks vaikino pasirinkimas buvo pirmosios jo treniruotės, treniruojant kažką kitą, baigiamoji dalis. Buvęs Grifų Gūžtos atstovas, apart puolimo vandeniu, šiandien nieko daugiau ir nenuveikė, tačiau patirties įgijo nemažai. Pirmą kartą pajuto ką reiškia būti mokytoju. Aišku, jau kuris laikas jis buvo pats sau mokytojas, bet tai vis dėl to ne tas pats, kas mokyti kitą. Taip pat Jeffter'is šiandiena ir pats buvo mokinys, kuris mokinosi stebėdamas tai, kas vyko aplinkui jį.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Gegužės 03, 2018, 10:51:08 pm
Išgirdusi pagyrimą mergaitė nustebo. Jai atrodė, kad jis pasakys, kad reikia daug mokytis ir kad buvo labai blogai ir kažką panašaus. Tad, šiek tiek atsipalaidavusi ji šyptelėjo. Regis pirma treniruotė įveikta... Apsidairiusi Elridė pamatė staigų Edgar judesį, kurio stipriai išsigando. Grifiukė nesuprato, ką jis norėjo padaryti, bet spėjo tik pasiridenti į šoną. O toks veiksmas nelabai pagelbėjo mergaitės kailiukui. Jis pablūdo? Mergaitė vis tiek sušlapo ir, nors ir tai atgaivino, ji stipriai supyko. Pyko ne dėl to, kad buvo vanduo, o dėl to, kad jis nieko neįspėjęs taip pasielgė. Na, ir vis dėl to, ji pyko ir dėl to, kad buvo šlapia.
-Ar tu pakvaišai?!- Elridė ėmė dairytis laukdama dar vienos „staigmenos“. Po tokio elgesio mergaitė nepasitikėjo, kad visgi treniruotė baigta ir laukė dar krūvos vorų. Ji pagalvojo, kad Edgar taip užsimanė ją atgaivinti. Mergaitę močiutė taip vasarą žadindavo ir priversdavo daryti kažkokius darbus, kai ji klaikiai pavargdavo. Vanduo suveikė ir dabar, ji tapo žvalesnė, bet vis tiek išsekusi.
-Tai... Baigta?-nedrąsiai, bet su viltimi paklausė ji. Žaliaakė apsidairė aplink. O magija galinga... Nustojusi stipriai bijoti ir jausdama, kaip rimsta rankos nuo drebėjimo, mergaitė tyrinėjo kiekvieną sukurtos erdvės kampelį. Ji ieškojo kažkokio broko, arba kažko labai įdomaus ir gražaus. Elridė mielai būtų nuėjusi į tas vietas, iš kurių lindo jos priešai. Po šios treniruotės ji suprato, kad vorų nelabai mėgsta. Juo labiau, kai pamatė jų padidintą versiją, o ir šie kažkokie buvo keisti ir netikę su ilgiausiom kojom, kurios dar stipriau baugino nei tų padarų snukis. Grifiukė, todėl, kad įveikė treniruotę, ėmė jaustis drąsiau. Giliai galvoje užslėptos mintys, kad jai nieks nepavyks, ėmė trupėti. Mažametė pasiryžo padaryti taip, kad jos imtų trupėti dar greičiau.
-Ai... ir... E, Edgar?- mergaitė nuleido akis, bet nusprendė, kad visgi turi paklausti. Ji nežinojo, ar tai tinkamas metas, ar nelabai laiku, bet Elridei būtent tuo metu užėjo noras visko išklausinėti ir gyventi ramiai. Nors apie ramumą reiktų pasvajoti, todėl, kad tokių treniruočių ji turės dar ne vieną.
-Aš... Kalbėjau su Fasiru, tiksliau jis man sakė,- lėtai dėstydama mintis grifiukė trumpam sustojo. Netikėtai atsiradęs noras ir drąsa išnyko, ji nebežinojo ar sakyti, ar ką. Bet, aišku, jei pradėjo sakyti turi ir pabaigti.
-Na, žodžiu... Jei kiltų problema, sutiktum padėt?-vis dar negebėdama pasakyti pilnai paklausė mergaitė. Jai iš pradžių atrodė, kad jos klausimą suprato, bet tik vėliau susivokė, kad tiksliai ir nepaklausė. Nu... Įkvėpusi didesnį gūsį deguonies Elridė atsiduso.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Gegužės 06, 2018, 04:05:35 pm
Mergaitė mėgino išvengti Edgar'o paleistų kerų, pasiridendama į šoną. Deja, asmuo panaudojas vandens burtus lazdele pasiekė paskui Elridę ir apliejo ją vandeniu. Juodaplaukis nesitikėjo būtent tokio bandymo išvengti šių kerų. Nebuvo logiška taip manyti, nes nuo jų, praktiškai, tokiu būdu nelabai apsiginsi. Buvęs grifas galvojo, kad mokinė nuo nuovargio nebedarys nieko arba sukaupusi jėgas panaudos gynybinius protego kerus. Pastarasis variantas būtų nudžiuginęs Jeffter'į. Nors liūdesio nekėlė ir dabartinė situacija.
- Ar neminėjau, jog treniruotė tik beveik baigta?- nusikvatojęs po merginos klausimo, atsakė žaliaakis jau tik besišypsodamas, - Ir dabar jau baigta,- nieko nelaukęs ir suklapsėdamas akimis iškart atsakė į kitą trečiakursės klausimą.
Jaunuolis jau norėjo atversti tamsią erdvę į realų kambarį, tačiau sekundėlei stabtelėjo, pamatęs panelę Endlercat tyrinėjančią iliuzijos paveiktą kambarį.
- Taip?- žvilgteldamas į trylikametę raganaitę, burtininkas sukluso. Jis žiūrėjo rimtu bei ramiu žvilgsniu kartu su žypsneliu šypsenos, apgaubtos susidomėjimo. Edgar'as nesunkiai įžvelgė grifiukės sutrikimą, kurį atskleidė kalbėjimas per aplinkui ir atsargiai. Jos nenorėdamas gluminti, namų šeimininkas jai leido kalbėti nesikišdamas ir nė nemėgindamas pats temti jos už liežuvio. Kai Elridė išdėstė savo mintis, dvidešimtmetis kilstelėjo kairįjį savo antakį aukščiau. Tiesą pasakius jis nelabai suprato kas buvo turėta galvoje, tačiau tikslintis neketino.
- Ar Fasirui reikia pagalbos?- perklausė jaunas magas, mūvintis juodą pirštinę ant vienos rankos, to, kas atrodė logiškiausia. Ar padėtų neatsakė, tačiau to nedarė taupydamas laiką ir norėdamas, ko greičiau išsiaiškinti ar krikštasūniui nekilo rimtų nesklandumų. O, jei ir būtų atsakinėjęs į tolimesnį klausimą, tai būtų pareiškęs, kad be jokios abejonės šiam pagelbėtų.
Po sekundėlės buvęs Hogvartso moksleivis sumosavo savo lazdele ir taip panaikino iliuzijos kerus. Treniruočių kambarys įgavo vėl įprastinę savo būseną. Nuo jame esančio stalo Jeffter'is pasiėmęs knygas, kurias atsinešė, vėlei patraukė savo darbo kambario link, paragindamas drauge su juo eiti ir nuvargusią mergaitę. Nors dar buvo tik vakaro pradžia, jis Grifų Gūžtos atstovės akyse matė, kad šioji neatsisakytų eiti miegoti jau ir dabar. Toks moksleivės nuovargis privertė apsigynimo nuo juodosios magijos žinovą susimąstyti apie tai ar jis paskyrė per sudėtingą treniruotę, ar Hogvartse nieko šia tema nemoko moksleivių, ar vis gi Hogvartse visiškai nenoromis šios pamokos mokosi ši, pas jį besisvečiuojanti mergaičiukė.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Gegužės 07, 2018, 10:18:41 pm
Elridė piktai žvilgtelėjo į Edgar, bet nieko nesakė. Na, ką čia besakysi, mergaitė norėjo kaip nors išsisausinti rūbus, nes būti šlapiai ne per geriausias jausmas. Mergaitę šiek tiek pradžiugino, kad pagaliau treniruotė baigta. Bet, kaip gali būti keista, jai jau kilo noras klausti, kada bus kita. Grifiukei patiko viskas ką ji čia darė, nors ir buvo išsekusi ir pavargusi.
Sutrikusi mergaitė žiūrėjo į vyrą ir nežinojo ką daugiau sakyti. Išgirdusi jo klausimą Elridė dar labiau sutriko. Jis ją suprato visiškai kitaip nei turėjo, o mergaičiukė nebežinojo kaip pasakyti.
-Ne jam viskas gerai... Turbūt...-tyliau nutęsusi mergaitė atsiduso.- Man,- pagaliau pasakiusi ji ramiau atsikvėpė, nors visgi nelabai žinojo, ką be sakyti. Ji nenorėjo visko tiesiogiai pasakyti, jai tai atrodė nereikalingos nesąmonės. Iš tikrųjų, mergaitė pyko ant tokių dalykų, jai atrodė, kad vaikai šiek tiek paaugę puikiausiai gali patys savimi pasirūpinti, juo labiau kai eina į mokyklas, kur ir gyvena kurį laiką. Elridė nenorėjo per daug išgąsdinti tokiu klausimu, bet geriau dabar nei niekada, tad, jos manymu, reikėjo paklausti. O dabar, kai tai padarė, nors ir tai negebėjo visiškai pilnai, mergaitė pasijautė kažkaip lengviau. Jai nebereiks kas kart mąstyti apie tuos žodžius ir galvoti, ką daryti.
Elridė stebėjo, kaip ta erdvė, kurioje ji buvo virsta vėl į paprastą kambarėlį. Jai tai buvo labai įdomu ir šaunu, matyti kaip keičiasi aplinka. Mergaitė stebėjo vyresnėlį, kaip jis pasiėmė knygas. Dabar ką? Aptarimas bus, ar kas? Ji smalsiai į jį žiūrėjo ir jam einant į kitą kambarį nusekė iš paskos. Grifiukė džiaugėsi savo darbu treniruotėje, bet nežinojo, ko tikėjosi iš jos. Gal galvojo, kad ji pribaigs tuos vorus vos keliais burtais ir bus baigta? Elridė nenorėjo per daug nuvilti, bet ir nenorėjo, kad iš jos būtų tikimasi daug.
-Na, kada man reiks, jei reiks, atvykt vėl?-paklaususi mergaitė šyptelėjo. Ji norėjo atvykti dar kartą, nes jai buvo įdomiau, nei pamokose kur krūvos visokių vaikų ir nesuprantamų temų. Elridė dar šyptelėjo, kad ji neturi čia teorijos, kurią taip kiša per pamokas, o mergaitė jos nekenčia.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Gegužės 12, 2018, 05:05:40 pm
Nors jau Jeffter'iui ir buvo aišku, jog jo pagalba reikalinga yra ne jo krikštasūniui, o pačiai mažajai viešniai, jis iškart nieko neatsakė. Ne dėl to, kad būtų keblus klausimas, į kurį norint atsakyti reiktų atrinkti tinkamas mintis ar žodžius. Neatsakinėjo, nes norėjo pirma susitvarkyti po treniruotės, o tada aiškintis tai, kuo galėtų būti naudingas trečiakursei. Nors negalėtume pavadinti poros knygų padėjimą į lentyną tvarkymusi, tačiau dvidešimtmečiui norėjosi ramiai prisėsti.
Dvejoms, name esančioms, personoms įžengus į namų šeimininko darbo kambarį, žaliaakis padėjo knygas ten kur joms ir vieta. Tuomet pats prisėdo ir pasidėjęs rankas ant stalo pažvelgė į mergaitę.
- Tai kuo galėčiau aš tau padėti?- jau nė minutėlės nedelsdamas iškart išpyškino klausimą. Savo galvoje jaunuolis neturėjo jokios minties apie tai, kokios pagalbos ruošiasi prašyti Elridė.
Edgar'as nors ir matė nuovargį moksleivės veide, kažin kaip ji pati jautė tą nuovargį, nes sekantis jos klausimas apie kitą treniruotę. Gal vis gi tas faktas, kad ji yra jauna, leido jai greičiau atgauti jėgas. Ir gal pats nuvargimas buvo tik momentinis, po kurio reikėjo tik šiokios tokios pertraukėlės. Kaip bebūtų Jeffter'is negalėjo įvardinti, kaip yra iš tiesų, tačiau į tai kol kas nemėgino gilintis. Veikiausiai net ir nebuvo prasmės to daryti, kadangi bet kokiu atveju antros treniruotės šiandieną nebus.
- Tau nereikia atvykti ir nereikėjo atvykti dabar, jei pati to nenori,- pats šypteldamas juodaplaukis pabrėžė, kad jis jai nepasakys ar reikia, ar nereikia atvykti. Jis jai leido rinktis pačiai, nes nenorėjo būti tas, kuris verčia kažką daryti per prievartą. Aišku, jei kalbėtume apie treniruotę, tai iš jos tikėtųsi to, ko nori pats. Bet tai jau visai kas kita. Tai treniruočių planas, kurį reikia vykdyti. Juk jis suteikia galimybę pasirinkti treniruotis ar ne. O jei mokytų kažką neprašydamas jokių rezultatų, kažin kiek tokia treniruotė būtų veiksminga.
- Tačiau, jei nori, tai gali atvykti bet kada. Svarbiausia, kad pati norėtum ir galėtum. Galime tave mokyti, nors ir kas dieną,- po paskutinio sakinio susijuokė, nes nemanė, kad Endlercat pavyktų kasdien ištrūkti iš Hogvartso. Taip pat nemanė, kad ištemptų treniruotes beperstojo. Nors jam pačiam, žvelgiant į save, tai visai nekliudė. Žinoma, turėjo tokių dienų, kuriomis nesitreniruodavo. Net išpuldavo keletas iš eilės tokių dienų. Bet pasitaikydavo ir vienas kitas mėnesiukas, kai tobulindavo savo įgūdžius be išimties kiekvieną dieną.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Gegužės 19, 2018, 11:48:20 am
Elridė laukė stebėdama kiekvieną Edgar judesį. Mergaitė norėjo išgirsti atsakymą kuo greičiau, bet tuo pačiu norėjo, kad jis stebuklingai viską pamirštų. Ji bijojo, ėmė mąstyti, kad visgi nereikėjo prasitarti ir viskas būtų buvę ramu. Na, ne viskas, bet bent tai, kad ji nekankins kažkokio žmogaus veltui. Grifiukė galvojo, kaip jis pasijaus, kai sužinos būtent kokios pagalbos jai reiktų. Tai gali būti per didelė našta. Ji įsistebeilijo į jį, mergaitei kilo klausimas, kiek iš tikrųjų jam metų? Apie tai ji nepagalvojo, o kas, jei jis per jaunas? Žmonės dažnai atrodo vyresni nei yra. Amžinai kamuojančios mintys grįžo visos vienu metu. Prieš jos akis išdygus jos „tikroji šeima“  per kūną perėjo šiurpuliukai.  Nemalonus jausmas, bet žaliaakė pasistengė tai ignoruoti. Ji toliau stebėjo namų šeimininką.
Pagaliau jis paklausė ir mergaitė giliai įkvėpė oro. Trumpa pauzė, ji mąstė, kaip trumpai ir aiškiai pasakyti, ko jai reikia. Elridė buvo priėjusi prie minties, kad gal neverta klausti, nes viskas gali dar labiau apsiversti aukštyn kojom.
-Tai dėl globos...-tyliai pasakiusi Elridė nuleido akis, ji nežinojo, ką daugiau sakyti. Aiškinti, kad nekils problemų ir gali gyvent viena, kad jai tik reikia, kad nieks nelįstų, o gal sakyti kažką kitą? Nors, ką sakyti daugiau, ji neįsivaizdavo ir dėl to tylėjo. Ji pasidžiaugė, kad išdrįso paklausti, bet jei nepavyks grįžti atgal, ji nebegalės, o tai jos norus nelabai tenkino. Mergaitė laukė atsakymo, kurio labai bijojo. Keista, kad dėl kažkokių nesąmonių papuoli į nepažįstamo namus, o vėliau dar ir jo pagalbos prašai.
Nesupratusi tokio pasakymo Elridė pakreipė šiek tiek galvą. Nereik ir nereikėjo, jei to nenoriu? E... Juk nė nevažiuočiau, jei nenorėčiau... Čia reiškia, kad galiu atvykti kada noriu, ar, kad visiškai neturėjau atvykti? Ji suglumusi žiūrėjo į Edgar ir laukė paaiškinimo. Mergaitė vis dar jautė nuovargį, bet jai jis nelabai rūpėjo. Pailsės grįžus į Hogvartsą, laiko yra, o ir šiaip nebuvo taip ir baisu. Na, tada kai vyko treniruotė buvo, bet, kai viskas buvo baigta ji norėjo dar.
-Kiekvieną dieną?-mergaitė šyptelėjo.-Gerai būtų...-iš tikrųjų, mergaitė mieliau būtų tokiose treniruotėse nei pamokose. Jokių teorinių klausimų, jokių pasikalbėjimų su kažkokiais mirusiais žmonėmis, ar dar kažkokių, jos manymu, jai nereikalingų dalykų.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Gegužės 21, 2018, 06:39:58 pm
Kai Elridė atskleidė namų šeimininkui tai, kokia pagalba jai yra reikalinga, žaliaakis netruko susiprasti, kad ji greičiausiai prašosi būtent jo globos, o ne tiesiog pagalbos globėjų paieškose. Netrukus dvidešimtmečio veidą iškreipė nedidukė, tačiau gerai matoma šypsena. Šypsotis vertė toks moksleivės drovumas. Ji buvo visiškai priešingas variantas nei tą dieną, kai ji pabudo jo svečių kambarį. Bet veikiausiai retas sugebėtų sutvardyti pyktį, kai nutinka tokie dalykai, kurie nutiko ir trečiakursei. Be viso to ji prabudo visiškai nežinomoje vietoje su nežinomais asmenimis, o tai tikrai turėjo ganėtinai vesti iš proto.
- Na.. Manau galėčiau padėti tau šiuo klausimu,- dar labiau šyptelėjo, - Bet..,- staiga prisiminė, kad gali nutikti ir taip, jog egzistuoja galimybė pakliūti į Azkabaną, dėl tiriamos jo bylos, - Čia reiktų pašnekėti su Fasiru. Supranti dėl visų dokumentų įforminimo,- taip, dėl poperizmų sutvarkymo iš tiesų buvo reikalinga Edgar'o krikštasūnio pagalba, bet kur kas svarbesnis ir reikalingesnis buvo atsakymas dėl jo bylos, kuri gali nulemti ir tai, kad jis net ir norėdamas negalės turėti globotinės. Šiam klausimui ieškojo tinkamesnių žodžių. Galvojo, kad gal vertėtų luktelti ir žiūrėti, kai viskas klostys, nesakant priežasties mergaitei, dėl ko gali kilti problemų, nes jei viskas pasibaigtų gerai, problemos, kaip ir nebūtų buvę. Bet šias mintis stūmė tokie dalykai, kaip nenorėjimas kažko slėpti nuo žmogaus, kuris pasitiki tavimi tiek, kad ryžtasi patikėti savo globą tau, bei nenorėjimas sukelti dar vieno emocinio smūgio jaunajai raganaitei, jei viskas pakryptų bloga linkme.
- Tačiau..- pasitrynė veidą savo rankų delnais, tiksliau vienu rankos delnu, o kitu pirštinuotu rankos delnu, ir žvelgdamas į Elridę bei nestipriai besišypsodamas tęsė,- Tai ne vienintelė problema,- atsidusdamas pasakė, - Jei jau sakaisi, jog norėtum tapti mano globotine, vadinasi pakankamai manimi pasitiki. Tiesa?- pasitikslinęs nieko nelaukė ir kalbėjo toliau, - Tokiu atveju turiu ir pats pasitikėti tavimi bei atskleisti, kai ką iš savo gyvenimo. Nežinau ką tau pasakojo Fasiras apie mane, jei išvis pasakojo, bet nesu įsitikinęs ar jis kalbėdamas apie mane gali tai daryti blaiviu protu, kadangi jis yra mano krikštasūnis,- padaręs kelių sekundžių pauzę, juodaplaukis ėjo prie pagrindinės minties, - Ir nenukrypstant nuo pagrindinio dalyko, apie kurį noriu pasakyti, tai jis yra tas, kad galiu sėsti į Azkabaną,- po paskutinių žodžių skaudžiai nurijo seiles ir gėdydamasis to, nukreipė akis į stalą pats. Akys nors ir nežymiai, tačiau apsitraukė nedidele ašarų plėvele. Ir vėl sukilo emocijos. Tik šįsyk ne vien dėl praeities, bet ir dėl dabarties. Liūdino tai, kad praeitis gali sukliudyti kažkam padėti dabar. Tai sukliudyti galėjo jau minėtasis Azkabanas, taip pat ir prisipažinimas, dėl galimybės keliauti ten, kur kali blogi burtininkai, galėjo įbauginti mergaitę, ko pasėkoje ji galėjo nebenorėti būti su tokiu asmeniu.
- Aš nesu geras žmogus,- dar pridėjo vaikinas nekeldamas akių nuo stalviršio. Nors jis geras ar ne geras dar niekas to nenusprendė. Bet kažin ar nuosprendis pakeis Jeffter'io mintis apie patį save.
Trylikametei paminėjus, kad ji būtų nieko prieš kiekvieną dieną treniruotis, jei tik būtų galimybė, į tai jaunuolis atsakė tik eiliniu nežymiu šypsniu.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Gegužės 26, 2018, 04:28:55 pm
Mergaitė šiek tiek įtariai pažiūrėjo į Edgar šypseną. Ji bijojo, kad jis netikėtai pasirodys esąs tikras šlykštynė ir išsityčios. Tokia mintis ją tikrai ėmė bauginti, nors jis galėjo ir apsidžiaugti, tik mergaitė nelabai to tikėjosi. Ji laukė blogiausio, bet, jos džiaugsmui, ji nesulaukė jokio pasišaipymo ar kažko panašaus. Ir Elridė jau buvo beatsikvepianti ir apsidžiaugusi, kad viskas gerai, kai išgirdo tą žodį, kuris, rodos, ėmė aidėti jos galvoje. Dėl kurio mergaitės vyzdžiai susitraukė, ji panoro sulįsti į žemę. Tas „bet“ mergaitę privertė gailėtis, kad paklausė, ji nė nebenorėjo išgirsti priežasties, tiesiog pakeisti temą. O tas pasakymas, kad reiktų Fasiro pagalbos neįtikino.  Mergaitei jau užsifiksavo nuo kelių raidžių, kad su tuo nieko nebus.
-Jei nenori, aš suprasiu,- išspraudusi šypseną mergaitė pakėlė akis. Ji stebėjo vyrą prieš ją, bet nesuvokė, kaip elgtis. Ką sakyti, ji nežinojo, kaip elgtis - taip pat nenutuokė. Elridė toliau stebėjo prieš save esantį žmogų, bet tylėjo. Ji pamatė, kaip jo lūpos sujudėjo, bet nespėjo išgirsti pirmojo žodžio. Mažametė buvo pasinėrusi į mintis.
Mergaitė vos vos linktelėjo, ją šiek tiek sudomino toks pasakymas, nors žaliaakė vis tiek nebenorėjo kalbėti ta tema. Išgirdusi apie Fasirą ir jį Elridė šiek tiek nustebo, nors ką čia nustebsi, pasaulis ne toks ir didelis, bet... išgirdusi žodį „Azkabanas“  ji žagtelėjo. Mergaitė žinojo truputėlį, kas tai per vieta, tad išgirsti, kad žmogus esantis prieš ją gali ten sėsti, nelabai pradžiugino ją. Nors Elridė toliau žiūrėjo į Edgar ir truputėlį šyptelėjo, ji norėjo kažkaip nuraminti jį, bet neišdrįso, tad tiesiog stebėjo. Daugybė klausimų, už ką, kaip, kodėl, jos galvoje sklandžiojo, girifiukė negalėjo suvokti tokio dalyko. Žmogus, kuris jai padėjo, yra kažkoks nusikaltėlis? Ne, mergaitė tuo negalėjo tikėti. Gal jis kažką padarė, nes privalėjo? Pavyzdžiui, pinigai... Ji bandė ieškoti pateisinimo, nors to žmogaus nepažinojo.
-Ir geri žmonės daro klaidas,- garsiai ištarusi savo mintį ji dar kartą šyptelėjo, nors vis dar negalėjo patikėti tuo, ką išgirdo. Negalėjo tikėti, kad žmogus, kuris padeda nepažįstamam, gali sėsti į tokią vietą.
-Bet... Ką tu blogo padarei?-tyliai paklaususi Elridė stebėjo buvusį grifą ir laukė atsakymo, nors nesitikėjo jo sulaukti, juk ir taip daug pasakę. Iš tikrųjų mergaitei darėsi šiek tiek nejauku būti prie jo. Na, visgi ji nežinojo, ką jis padarė, bet į kalėjimą žmonės sodina ne šiaip sau.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Gegužės 30, 2018, 11:52:29 pm
- Jei nenorėčiau, tai taip ir pasakyčiau, nevedžiodamas nieko aplink. Bent jau šiuo atvejų,- patikino mergaitę Jeffter'is, kad tokiais temomis jis sako tą, ką galvoja. Dažniausiai jis visada daro taip, bet žinoma, yra ir tam tikrų išimčių, kai tenka kažką nutylėti, bet tai labiau būna, kai kalba eina visai kitokia tema, nei dabar.
Praėjus kėlioms akimirkoms tylos ir Elridei prakalbus, jaunuolis palengva vėl pakėlė kiek paraudusias akis ir jas vėl įsmeigė į mergaičiukę.
- Ir jos tikriausiai paverčia tave blogu,- garsiai pamąstė apie klaidas, - O buvimas geru vis tiek neatleistų nuo atsakomybės,- Edgar'as, kaip ir visada negalėjo pateisinti tokių pasakymų, nes tuomet visi galėtų teigti, kad jie geri, o tik daro klaidas. Aišku, yra skirtumas, kur kažką darai su tam tikrais kėslais ir kur kažką padarai netyčiomis, tačiau jei rezultatas tas pats, tai tas kas padaryta nieko nesiskirs ar tai bus padaręs geras, ar blogas žmogus. Skirsis gal tik aplinkinių požiūris į tave.
- Ką padariau?- perklausė ir nurijęs gumulą seilių juodaplaukis kalbėjo toliau, - Galbūt buvau per daug visur kišantis nosį? Galbūt per daug bandantis apsaugoti kitus? Nors greičiausiai buvau per gerai manantis apie save,- tokią priežastį vaikinas įvardino, kaip pagrindinę. Jis galvojo, kad tuo metu, kai teko kautis su drauge, jis moka puikiai gynybinius burtus ir ganėtinai puikiai viską supranta. Vis gi jis klydo. Tačiau pamoką gavo ir į apsigynimą dabar žiūriu kitaip. Žiuri suprasdamas, kad tai gali ir pridaryti daug žalos kitam, o ne vien tave apsaugoti.
- Aš..,- pirštinuota ranka susigniaužė į kumštį ir viena akis kiek nejaukiai prisimerkė, kai gerklėje ėmė strigti žodžiai, - Aš.., - vis dar sunku buvo pasakyti žaliaakiui nestringant. Giliau įkvėpęs pabandė dar kartą.
- Aš praradau vieną geriausių draugių. Dėl to kaltas aš,- šiaip ne taip atsikirtus užstrigusiai plokštelei pasakė tai, ką norėjo.
- Tai tiek,- atsilošė savo sėdimoje vietoje, - Atleisk, jei nuvyliau,- su paskutiniu žodžiu ir vėl susimąstė, kad jis tik nuvilia kitus, kas daug vilčių deda į jį. Dabartinė situacija gal susidėliojo, kiek ir keistokai, ne visiškai pačio iniciatyva, tačiau ji galiausiai vis tiek galimai nuvylė kitą. Jeffter'is dabar tiesiog sėdėjo ir žiūrėjo į trečiakursę, laukdamas jos reakcijos. Nesistebėtų, jei sulauktų blogos, nes tai būtų normalu. Neturėtų gi tau skirti aplodismentų už blogą.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Gegužės 31, 2018, 11:10:34 pm
Mergaitė pajautė, kaip kaista jos skruostai. Ji patikėjo jo žodžiais, bet vis labiau troško prasmegti skradžiai į žemę. Elridė nenuleido nuo Edgar akių, ji jį stebėjo, bet po kurio laiko, nemirksėdama įsižiūrėjo į vieną tašką, dėl kurio nebematė nieko aplink.
Tyla Elridę šiek tiek trikdė, ji norėjo išgirsti viską, nors nenutuokė, ką su tuo darys. Elridė suvokė, kad jei ir norėtų padėti, kažką pakeisti, vargu ar pavyktų, vargu ar galėtų. Ji suprato, kad jai tik links viską stebėti, kaip stebėjo savo gyvenimą, rodos, iš šalies, taip kito žmogaus. Nors aišku, dar buvo klausimas, ar jai kažką pasakys, ar pasakys, kad ne jos reikalas.
-Neapsiverčia... Jis blogas žmogus,- padariusi pauzę mergaite tikėjosi, kad ją supras.-Nes ir supratęs savo klaidas priima jas kaip menkniekį, suklydo ir turbūt suklys ir vėl... Nemanau, kad tu nori klysti vėl ir kad tau nesvarbu...-Mergaitė bijojo, kad jos nesupras, nesupras, ką pasakė ir ką ji turi omeny. Bet jei nesuprato nieko nepakeisi. Turbūt taip ėmusi kalbėti ji būtų grįžusi eilinį sykį į savo namus, bet mergaitė stebėjo Edgar ir nenuleido nuo jo akių.
Ji pamanė, kad visgi nereikėjo paklausti to klausimo. Jam akivaizdžiai buvo sunku ir dėl to grifiukei buvo labai gaila. Mergaitė nepažinojo, kaip žiūrėti į jį, bet didžioji dalis jos neleido tikėti, kad prieš ją blogas žmogus. Ne, mergaitė jautėsi jam dėkinga ir nežadėjo dėl to taip galvoti apie jį. Pagaliau jam ištarus, ką norėjo, mažametė mielai būtų ėmusi verkti. Ji neįsivaizdavo, koks skausmas yra po to, kai prarandi svarbu žmogų ir kaltas lieki tu... Mergaitė nežinojo, ką jai daugiau sakyti.
-Tu manęs nenuvylei, bet... Nustebinai,- taip pasakiusi grifiukė dar kartą gerai įsižiūrėjo į namų šeimininką. Elridė nemelavo, nes ji buvo nusivylusi savimi, kad padėti negali ir kad visgi neapgalvojus paklausė, nors mąstė apie tai ilgai... Mergaitė atsiduso.
-Na... O kas dabar?
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Birželio 03, 2018, 01:50:32 pm
Iš dalies Edgar'as suprato ką jam nori pasakyti mergaitė, kalbėdama apie gerą ir blogą žmogų. Gerai pagalvojęs ir pats suvokė, kad, jei žioplys netyčia panaudojęs porą kartų mirtinus kerus pakenks porai žmonių, jis nevirs gal bloga asmenybe, kuri imsis visus iš eilės.
- Na, taip..,- nenoromis vis gi sutiko su mažąja pašnekove, - Bet, kaip bebūtų, atsakyti už savo veiksmus turi. Ypač tuomet, kai turėjai iš ko rinktis,- o pasirinkimų kovoje su klastuole, tai turėjo. Bent jau pats jaunuolis taip manė. Pirma - jis galėjo aklai nebėgti į mišką paskui savo draugę. Antra - galėjo neleisti kerų, kurie buvo kovos baigties priežastis, tik tokiu atveju pats jau nebesėdėtų čia ir nesidalintų šia istorija su kažkuo kitu. O prieš tą "pirma" buvo galima apie draugės asmenybių svyravimą pranešti kitiems žmonėms, kurie gal būtų sugebėję padėti. Juolab, jei Karasuna sakė teisybę, tą vakarą, kai paskutinį kartą Jeffter'is bendravo su pačia Junko, jis juk galėjo ją sulaikyti. Nemenkas skaičius galimybių, kurios galėjo juodaplaukį dabar laikyti visiškai kitokioje situacijoje. Tačiau buvo padaryta tai, kas buvo ir žvalgytis į tai kas galėjo būti padaryta nebeturi prasmės.
Namų šeimininkas truputėlį šyptelėjo išgirdęs, jog pasak Elridės, jis jos nenuvylė. Ir dabar pats vylėsi, kad taip ir buvo.
- O dabar, jei norėsi galėsi toliau treniruotis pas mane. Kai gausiu atsakymą iš Fasiro dėl šios mano ką tik pasakotos istorijos, žiūrėsime ką galime daryti toliau,- primerkęs akis, jas kilstelėjo kažkur į palubes susimąstydamas, kiek kažin dar teks laukti to atsakymo iš krikštasūnio, nes jau ir taip jo laukia gerus pusę metų, jei nedaugiau, - Jei viskas bus gerai, tuomet, jei dar norėsi po viso to ką išgirdai, galėsi apsistoti pas mane,- dabar nuoširdžiai ir linksmiau šyptelėjęs Edgar'as žiūrėjo į trylikametę, tačiau neilgai. Netrukus šypsena vėl pasišalino iš veido.
- Susiklosčius blogesniam scenarijui, veikiausiai, mūsų keliai išsiskirs,- išdėstęs galimus variantus, pakilo iš savo vietos.
- Nuo pat atvažiavimo dar nieko nevalgei,- šiuo sakiniu žaliaakis davė grifiukei suprasti, kad laikas pietums. Tiksliau vakarienei, nes pietus jiedu jau spėjo praleisti besitreniruodami bei aptardami kitus reikalus po treniruotės.
Buvusiam Hogvartso moksleiviui nupėdinus iki virtuvės, jis ėmė raustis po spinteles, šaldytuvą rinkdamas turimus produktus, iš kurių ir ketino kažką gaminti šįvakar.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Birželio 03, 2018, 03:55:02 pm
Mergaitė tik linktelėjo ir nieko daugiau neatsakė. Ji nežinojo, ką dar turėtų pasakyti, o jei ir žinotų - neturėtų jėgų. Elridė iš tikrųjų pajautė stiprų nuovargį, kurį jautė tik po treniruotės. Jai toptelėjo, kad jis taip ir nieko nepasakė apie jos klaidas ir visą kitą, ką turbūt turėjo čia daryti, bet gal tai ir gerai. Grifiukė nenorėjo išgirsti kito sakant, kad ji susimovė, nes, jos manymu, ji tą pati lengvai gali suvokti, tad jai nereikia dar vieno žmogaus tai pabrėžiančio. Kita vertus, jei jie būtų kalbėję apie treniruotę jai būtų daug kartų maloniau, nes dabar ji tik norėjo, kad viskas išnyktų, viskas būtų pamiršta lyg niekur nieko.
-Jei nemirsiu per tas treniruotes su mielu noru...-atsakiusi mergaitė šyptelėjo. Elridė iš tikrųjų galvojo, kad tose treniruotėse užsimušt lengviau nei pamokose, o pamokose tai žiūrėk tik, prisiliesi prie netinkamo augalo, netyčia užsipilsi kokį eliksyrą ir viskas. Ji toliau stebėjo Edgar ir mąstė, ką turėtų daryti jei įvyks tas blogesnis variantas. "Susiklosčius blogesniam scenarijui"... Žinant mano sėkmę... Mergaitė netikėjo, kad kažkas gali susiklostyti gerai, nes, pasak jos, pasaulis nenori, kad ji būtų laiminga ir be visokių rūpesčių. Na, aišku, netekus svarbių asmenų žmogus nustoja matyti kitus svarbius dalykus. Kaip, kad vien buvimas Hogvartse. Juk ne bet koks vaikas papultų į tokią mokyklą, bet Elridė apie tą negalvojo, jai tai buvo įprastas dalykas, kuris prisidėjo prie jos bėdų, kadangi keltis anksti ji nenorėjo..
Maistas. Grifiukė pajautė, kaip suurzgė jos pilvas. Valgyt ji tikrai norėjo. Nusekusi namų šeimininką žaliaakė stebėjo, ką jis daro ir laukė. Kažką padėti ji bijojo ir neįsivaizdavo, ką sugebėtų padaryti. Na, gal kokį sumuštinį padarytų, bet gaminti valgyti jai sekėsi ne per puikiausiai.
Daugiau nieko neklaususi ir pavalgiusi, nė negalvodama, kad yra kažkieno kito namuose Elridė nupėdino miegoti.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Rugpjūčio 05, 2018, 07:38:28 pm
Nežinodama, kodėl, mergaitė pėdino link Edgaro namų. Bet kažkur kitur keliauti nelabai norėjo, savi namai jai buvo visiškai svetima vieta. Galbūt kažkada buvo džiaugsminga, galbūt kažkada ji svajojo gyventi viena tokiuose namuose ir būti šeimininkė pati sau. Bet tie namai kėlė tik prisiminimus nuo kurių jai darėsi bloga. O ir Hogvartse likti tikrai nenorėjo. Nematė ten jokios įdomesnės veiklos, kadangi su niekuo nebendravo, o pamokose, kai tekdavo su kažkuo atlikti praktiką, kiekvieną kartą pasigailėdavo. Nes žiūrėk, vieną pamoką per plauką nenumirsi nuo krentančių lubų, kitą mirsi iš nuobodulio, nes niekas neįtinka.
Aišku, ir į šią vietą Elridė ne taip ir norėjo grūstis, nenorėjo trukdyti. Juolab, dažnai aptikdavo save mąstant, kad nėra esmės trikdyti kitų gyvenimų savo apsilankymais, nes jie juk turi savų rūpesčių, ypač žmogus pas kurį ėjo. Bet tik pakeliui susivokė, kur keliauja. Bet gal ir gerai, treniruotė prablaškys ir mergaitė galės bent kuriam laikui sukti galvą, kaip nugalėti kažkokį gyvį, o ne nervuotis nežinant, kas laukia kitą dieną. Nors... Treniruotės ji taip pat nelabai norėjo. O tada kyla klausimas, ko ji nori, bet šito ir pati mergaičiukė nežinojo.
Grifiukė perėjo vartelius ir takeliu patraukė link niekuo neišsiskiriančio namo. Išspraudusi šypseną mergaitė pabildeno į duris.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Rugpjūčio 26, 2018, 04:19:51 pm
Ne kaip dažniausiai, Edgar'as atsikėlęs šį sykį ėmėsi apsitvarkyti savo namų, pakeisdamas rytines treniruotes, nuo kurių jau ir šiaip dažniau pasiimdavo laisvą dieną. To priežastis buvo ta, jog žinojo, kad į Azkabaną keliauti jam neteks, kad vis gi buvo išteisintas. Todėl buvo ramus bent dėl to, kad jo įgūdžių gilinimas nebesustabdys magiškoji įkalinimo įstaiga.
Keliaudamas per kambarius ir mosuodamas lazdele, kuri gelbėjo tvarkantis, vaikinas išgirdo birbenimą į duris. Ar kiek ne per anksti? klausdamas savęs žvilgtelėjo į laikrodį, rodantį vienuoliktą valandą ryto. Na, tai nebuvo ankstus metas, tačiau jo laukiamas svetys turėjo ateiti valandėle vėliau. Įdomu buvo Jeffter'iui kokiu reikalu norėjo užsukti pas jį Fasiras. Bet kam būtinai reikalas? Juk magijos ministras ir šiaip galėjo aplankyti savo krikštatėvį. Bet to, kai gerai pagalvoji, niekada tikriausiai ir nebuvo. Visą laiką vienas pas kitą keliauja tik su reikalais. Net, jei jaunasis von Sjuardas ir ateis tik pasisvečiuoti, tuomet vis tiek apie reikalus prakabs pats namų šeimininkas. Jam reikėjo sutvarkyti dar vieną reikalą dėl Elridės, nes sulaukęs savo bylos galo, dabar be jokių kliūčių galėjo apsiimti mergaitės globą.
- Oo.. Sveika,- šyptelėjo išvydęs grifę, - Užeik,- pravėrė plačiau duris.
- Tai atvykai pasitreniruoti,- su žaisminga šypsena veide pasiteiravo savo mokinės pasukdamas į svetainę, kurioje sumosavo lazdele, kad ir iš jos pradingtų susikaupusios dulkės ir prisėdo ant sofos, ranka paragindamas ir pačią Endlercat kažkur prisėsti.
- Deja, šiandieną nepasitreniruosime. Tačiau vis tiek šaunu, kad atvykai, nes šiandieną turėtų atvykti ir Fasiras. O ta proga ruošiausi pasiteirauti dėl tavo globos, jei tik dar to nori ir nepasikeitė tavo planai?- pasitikslino ar mergaičiukė dar vis nori, kad šis taptų jos globėjas. Neatmetė galimybės, kad ji pergalvojo gerai, ką buvo juodaplaukis jai papasakojęs apie save anksčiau ir tai ėmė jai kelti nerimą.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Rugpjūčio 26, 2018, 04:55:23 pm
Kiek pastoviniavus mergaitė ėmė dvejoti, ar tikrai gerai padarė atsibeldusi, ar nesutrukdys. Bet duris prasivėrė ir ji jau nieko kito padaryti negalėjo kaip nusišypsoti ir pasisveikinti.
-Labas,-ramiausiai pasisveikinusi ji nedrąsiai įžengė į namą ir, kaip visados, apsidairė. Žaliaakės mintys išsisklaidė ir ši nusekė paskui namų šeimininką. Išgirdusi klausimą Elridė trumpam stabtelėjo ir pasimetė, bet greit vėl susigaudė. Mintys, ar sakyt, tiesą, kad atėjo šiaip sau, nežinodama, kodėl, ar teisintis treniruote, greitai pralėkė pro jos mažą galvelę. Tik kurią panaudoti ji nežinojo, tad nusprendė, kad treniruotė pravers.
-Taip,-šyptelėjusi pagaliau atsakė ši, nors nebuvo tikra, kad to nori, ir vis dar dvejojo. Ji labai tingėjo mosuoti savo lazdele, juolab, mintys vėl ėmė maišytis su pamokose išgirsta informacija ir kitais smulkiais dalykėliais, kas kėlė didžiulį chaosą galvoje.
Prisėdusi grifiukė ėmė melstis, kad tik nebūtų treniruotės, ji nusprendė, kad jos nebenori ir jau geriau tada netikėtai pradingti, arba pavaidinti, kad jai kažką skauda. Bet, vyresnėliui prašnekus baltapūkės veide iškart atsirado šypsena. Aišku, ji ją sutramdė, juk atėjo dėl treniruotės, bent taip sakė, nors vis tiek viduje džiūgavo, kad galės ramiai pasėdėti ir nereikės stoti prie jokius vorus, ar kitus baisius padarus. O, kas sekė po žodžių, kad treniruotės nebus mergaitę privertė sustingti, ji kuriam laikui nustojo kvėpuoti. Grifiukė dar kartą pasimetė ir giliau įkvėpusi įsistebeilijo į grindis, nes svarstė, ką turėtų sakyti, tuo pačiu džiaugėsi, kad pagaliau viskas tvarkosi. Elridė jau buvo beveik pamiršusi, kad buvo užsiminusi jam apie globą, o dabar ėmė šiek tiek dvejoti. Mat buvo nusprendusi, kad jis tiesiog nenori, o tada atsiminė ir kitą pokalbio dalį. Svarstydama paauglė vis dar stebeilijosi į grindis.
-Reiškias esi nekaltas?-iškart neatsakiusi Elridė vis dar bandė susigaudyti.-Niekas nepasikeitė,-patraukusi pečiais ji pakėlė galvą. Jausdama šiokią tokią baimę, nors nežinojo, nuo ko, nebetramdė savo šypsenos ir leido sau pasidžiaugti. Jai dar šmėstelėjo tokia mintis, kad ji turės treniruotis dažniau, kas reikš, kad teks atsisveikinti su savo tinginyste, bet geriau pagalvojus, atsikratyti jos bus į naudą. O dar, ji svajojo apie tai jau kurį laiką.
-Kelintą valandą jis atvyks?
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Rugpjūčio 26, 2018, 05:22:57 pm
   Vėjas būtų galėjęs nesunkiai pataršyti atsipalaidavusio jaunuolio, žygiuojančio vasariška gatve, plaukus, jeigu tik būtų egzistavęs. Deja, šiandie retai kada būtai galėjęs bent menkiausią gūsį užjusti, taip buvo tvanku. O minėtasis jaunuolis, paprastai dėvintis klasikinius, akies per daug netraukiančius rūbus (pavyzdžiui, juodas kelnes, juodus apsiaustus ir apskritai bet ką, kas juoda), šįsyk vilkėjo tik neįprastai šviesius bridžus bei marškinius trumpom rankovėm. Kairę ranką su laikrodžiu Godriko Daubos gyventojas buvo paslėpęs kišenėje, dešiniojoje nešėsi indelį su, ko gero, ledų kokteiliu ar šerbetu, iš kurio kartkartėm per šiaudelį vis siurbtelėdavo šalto ir saldaus jo turinio. Rodos, paprastų paprasčiausias vasarotojas, galbūt atvykęs į kaimą pas tėvus per atostogas nuo studijų. Aišku, tą įspūdį gadino du gana keisti dalykai, kuriuos nesunkiai užtiktų ir ne pati pastabiausia akis: pirmiausia, jis buvo nė kiek neįdegęs, o antra - ant kairiojo peties tupėjo varnas, karts nuo karto godžiai nužvelgiantis ledus.
   - Ei. Tavo nematomumo kerai blunka, - tyliai sumurmėjo Fasiras kažkam, be garso žygiuojančiam šalia.
   - Atsiprašau, šeimininke, - dar tyliau atsakė tas kažkas - tiek ir tebuvo tų įrodymų, kad Anglijos Magijos ministras buvo ne vienas. Fasiras lyg neišgirdęs siurbtelėjo šerbeto dar, stabtelėjo prie sankryžos, apsižvalgė ir perėjo gatvę. Visai neskubėdamas pėdino pas savo krikštatėvį. Dar keli namai ir von Sjuardas išvys Jeffter'io namus. Pereidamas dar vieną gatvę juodaplaukis žvilgtelėjo į savo rankinį laikrodį, patenkintas linktelėjo pats sau ir pravėrė vartelius į kiemą, vėliau juos užsidarė paskui save.
   ,,Muninai, paukščiams šitas š tikrai nėra sveika", - kai varnas vėl pasisuko į šerbetą, neištvėręs burbtelėjo Fasiras.
   ,,Pusvampyriams, beje, irgi", - juodaplunksnis buvo užsispyręs. Fasiras atsiduso ir pabeldė į krikštatėvio namų duris. Pasiklausė, kas dedasi už jų, rodos, išgirdo kažką kalbant. Aha, ko gero, jis nebus vienintelis Edgar'o svečias. Patekęs į šešėlį namų šeimininko krikštasūnis saulės akinius užsidėjo ant viršugalvio ir ramiai palūkėjo, kol durų link ims garsėti žingsniai, klaktelės raktas bei jis bus pakviestas į vidų. Bandė atsiminti, ar sakė Edgar'ui, kokiu reikalu prašosi pas jį į svečius, visgi atsiminti nepavyko. ,,Galbūt per daug užsiatostogavau?" - paklausė savęs.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Rugpjūčio 28, 2018, 09:38:39 pm
- Taip,- šypteldamas vaikinas patvirtino, jog jo byloje nebuvo aptikta jokių pažeidimų, nors pačiam dar vis mažumėle kiek rodėsi kitaip. Kaip bebūtų, tačiau oficialiai jis nebuvo nieko kaltinamas. Jo šypsena dar labiau sustiprino Elridės veide atsiradęs šypsnis po to, kai ji pareiškė, kad niekas nepasikeitė, jos planuose. Edgar'as džiaugėsi galėdamas padėti.
- Turėtų neužilgo,- tarė pažvelgdamas į sieną, tarsi ant jos kabėtų laikrodis. Nors dabar nežinojo tikslaus laiko, bet žinodamas, kada pradėjo užsiimti namų tvarkymųsi ir tai, kiek maždaug galėjo visa tai trukti, jautė, kad jau turėtų būti apie dvyliktą valandą. Tokiu laiku ir turėjo užsukti magijos ministras. Dar minutė, kita ir namų šeimininko ausis pasiekė dar vienas bildenimasis į duris šiandieną. Jei dabar žvilgteltum į laikrodį, galėtum pasakyti, kad jaunasis von Sjuardas punktualumu nesiskundė.
- Sveikas,- tik spėjęs pradaryti duris juodaplaukis pasisveikino ir praleidęs krikštasūnį į vidų bei staigiu judesiu kilstelėjęs galvą Muninui, įsitaisiusiam ant savo šeimininko peties, šiek tiek kilstelėjo ranką norėdamas ja paspausti auksaakio ranką, bet staiga susilaikė. Nes, kaip jau žinoma, dešiniąją ranką dengė pirštinė, o su ja sveikintis nemandagu. Nusiimti jos irgi nenorėjo, tad nusprendė, kad bus geriau apsieiti be rankų paspaudimų.
- Prisėsk,- paragino Fasą buvęs grifas, kai atlydėjo svečią į tą pačią namų patalpą, kurioje sėdėjo ir ketvirtakursė mergaitė.
- Pastaruoju metu įprasta grupelė? A?,- nusijuokė Jeffter'is pastebėdamas, kad jau ne pirmą kartą ši asmenų grupė susiburia į vieną vietą. Gerai pagalvojus, trumpaplaukis baigęs Hogvartso beveik vien su jais ir tebebendravo.
- Taigi, kokie vėjai tave atnešė čia pas mane?- paklausė įsmeigdamas žalias savo akis į eliksyrininko sūnų.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Rugpjūčio 28, 2018, 11:15:14 pm
Toliau netramdydama šypsenos mergaičiukė pasinėrė į trumputes svajas. Jai kilo klausimai, kas bus toliau, kas jos laukia, ji mąstė, ar viskas bus gerai. Bet visgi netikėjo, kad kažkas galėtų būti blogai. Tikėjosi geriausio iš geriausių, kad pagaliau bus laimingiausias žmogus pasauly, nors tuo metu kaip tik taip ir jautėsi.
Išgirdusi bildenimą į duris Elridė dar labiau išsišiepė, atrodė, kad jos žandai tuoj suplyš. Namų šeimininkui nuėjus pasitikti svečio paauglė atsistojo, tiksliau pašoko iš savo vietos, ir ėmė trypti iš laimės, kaip kokia didžiulė gerbėja pamačiusi mylimiausią atlikėją. Laimė veržėsi per visus kraštus, o galvoje stūksojo paprastutis žodis - pagaliau. Bet visgi, ilgai taip nešokinėjo, nes žinojo, kad greit vėl grįš Edgaras su dar papildomu žmogeliu, nors Fasiras jai vis dar buvo ateivis. Vėl atsisėdus į savo vietą grifei nereikėjo ilgai laukti ir kambaryje jau buvo trys žmogeliai. Įdomu, kas pasikeis... Stebėdama viską mergaičiukė jau kiek aprimo.
- Taigi, - pritarusi dar kartą nusišypsojo. Tiesą sakant, paauglei jau žandikaulį paskaudo nuo tos šypsenos, mat tą darė retai, galbūt atprato. Bet planuodama, ką galės padaryti kitaip, nors nebuvo daug tokių dalykų, žaliaakė pagaliau galėjo prisiekti, kad nesigaili nieko, kas jai nutiko. Jos manymu, dėl tokių vietų verta. Ji netgi ėmė mąstyti, kad reiktų atsiprašyti tos jaunesnės grifiukės, dėl kurios klaidos vos nesumokėjo mėnesiu ligoninėje, arba dar geriau - mirtim, bet šią mintį greit nustūmė, mat, jos manymu, jai tai bus gera pamoka viską daryti saugiau. Nors ta pačia pamoka galėtų ir baltapūkė pasinaudoti.
Vėl prakalbus namų šeimininkui Elridė kantriai tylėjo ir laukė. Na, aišku, ką pasakyti ji neturėjo, dėl to ir tylėjo. Bet taip sėdėti jai darėsi vis sunkiau, neskaitant to, kad jos veide vis dar švietė šypsena, mergaitė pasijautė ne per geriausiai. Ji pajautė, kaip suurzgia jos pilvas, bet manydama, kad ištvers ir viskas praeis toliau ramiai, sėdėjo. Bet nepraėjus nė minutei pilvelis vėl suurzgė, o ir pasijautė paauglė ne per geriausiai. Nagi, tu gali, mieste kažką užvalgysi... Bet ilgai taip neištvėrė ir nužvelgė namuose esantį žmogelį.
- Atsiprašau? - kiek nejaukiai kreipėsi ši. - Gal turi ko užkąsti?
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Rugpjūčio 29, 2018, 09:07:43 pm
   Ilgai trūnyti už durų neprisireikė. Edgar'o žingsniai pasigirdo bemaž iškart, pasirodo, durys net nebuvo užrakintos. Visgi jei Fasas ir būtų tat žinojęs, veržtis vidun nesibeldus atrodė ganėtinai nemandagu.
   - Sveikas, - linksmu tonu atitarė ir von Sjuardas. Varnas dėl netikėto krikštatėvio poelgio krūptelėjo, bet lyg tai prisiminęs keistus žmonių sveikinimosi įpročius garsiai krankštelėjo bemaž tiesiai pusvampyriui į ausį. Visgi šis per smarkiai nesureagavo ir nužingsniavo į Jeffter'io svetainę - jau ne pirmąsyk čia lankėsi, todėl šiek tiek žinojo, kur ką rasti.
   Pasirodo, klausa ministro neapgavo - Edgar iš tiesų nebuvo vienas namuose ir jo svetainėje jau sėdėjo jaunoji grifė, su kuria susipažinti juodaplaukis svečias gavo tokiu keistu būdu ir tokioje netikėtoje situacijoje.
   - Labas, Elride, - įžengęs į ką tik paminėtą kambarį pasisveikino Fasas ir draugiškai kilstelėjo ranką. - Miestelio centre atsidarė naujas ledų kioskas, gal jau buvot ir išbandėt? Ten kitapus bažnyčios, buvusioj sendaikčių krautuvėj, - tarsi visai nerūpestingas paauglys ėmėsi reklamos auksaakis ir iliustruodamas tai siurbtelėjo savojo šerbeto. Pamintijo, kad galbūt nebuvo labai mandagus ir nepamąstė atsinešti šio saldaus šlamšto į svečius, todėl pabandė užglaistyti tai pažadu: - Jeigu kada eisim per Daubą, būtinai pavaišinsiu, - ir šelmiškai mirktelėjo Elridei, kai išgirdo jos pilvo urzgimą.
   - Dėkui, - Fasiras atsisėdo į fotelį prie židinio, rodos, ten sėdėjo ir tuomet, kai atgabeno čionai baltapūkę mergiotę tiesiai iš Londono. - Ech, - atsiduso, prieš pradėdamas dėstyti reikalą: - Man rodos, jau sakiau, kad tą namą Godriko gatvėje nusipirkau visai neseniai. Na, kiek čia, jau dveji, ar treji metai? - suabejodamas mestelėjo retorinį klausimą. - Ir tik neseniai sužinojau, kad jame gyvena namų elfas. Man jis įtartinai paklusnus ir geras, anksčiau priklausė ten gyvenusio auroro šeimai, o dabar esą buvo lieptas tarnauti ateisiantiems ten gyventi šeimininkams. Po teisybe, norėčiau, kad patikrintum, ar jis švarus. Girdėjau, kad neblogai esi įvaldęs tokius ir panašius kerus... Žinai, į Magijos Ministeriją gabent jo nesinori, - nejaukiai šyptelėjo Fasiras.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Rugpjūčio 29, 2018, 10:55:23 pm
Visi susirinkę šiandieną buvo pakilios nuotaikos. Visi su šypsenomis bei geromis emocijomis. Dažniausiai šios trijulės susitikimus lydėdavo itin rimti ir susimąstę veidai, bandantys išspręsti tam tikrus reikalus. Tiksliau nelabai malonius reikalus.
- Man net neteko apie tokį dar girdėti,- kilstelėjo antakį juodaplaukis, kai išgirdo apie naujai atsidariusią ledainę ir nudelbė žvilgsnį į Elridę, kuri keliaudama pas jį gal jau spėjo pastebėti Faso minėtą ledų kioską.
Šiandien puiki diena pasivaikščiojimui,- namų šeimininkas mestelėjo tarsi užuominą, kad nebūtina to "kada" ilgai laukti.
- Kažko lyg ir turiu. Minutėlę atsiprašysiu,- šyptelėjęs Jeffter'is pasišalino iš svečių kambario ir nupėdino keltai minučių iki virtuvės. Iš ten grįžo nešinas lėkštės su keliomis keptomis vištienos šlaunelėmis, dubenėliu pomidorų bei pora tuščių lėkštučių.
- Ne kažkas, bet gal tiks. Vėliau galėsime pasidaryti, ko nors normalaus,- padėjęs valgį ant stalo, vieną tuščią lėkštę padėjo arčiau Fasiro, kitą arčiau jaunosios grifės. Netrukus, buvo pereita prie šiandieninių reikalų. Ir pradėta kalbėti buvo ta tema, dėl kurios čia atkeliavo Edgar'o krikštasūnis.
- Ar tai tas elfas, kurį regėjau, kai paskutinį kartą buvau pas tave?- teiravosi žaliaakis, ši informacija jam buvo reikalinga tik įdomumo dėlei, nes duoti naudos ar kažkaip kitaip pasitarnauti šiuo atveju ji negalėjo.
- Ir jis atsirado tik po kelių metų?- sekantis klausimas jau buvo aktualesnis pačiam apsigynimo nuo juodosios magijos žinovui.
- Patikrinti galiu, tačiau ar tai gera mintis tai daryti pas mane?- rimtai žvelgė į auksines akis, norėdamas įsitikinti ar tikrai ministras nori veikti tokiu keliu, - Nes jei jis yra užburtas, gali kilti ir komplikacijų, jei užbūrimui buvo naudota tamsesnės pusės magija,- galiausiai išdėstęs rizikas pakilo nuo sofos ir priėjo prie židinio, kuriame šiuo metu neruseno ugnis. Tačiau nors ugnies ir nebuvo, buvęs Grifų Gūžtos kvidičo komandos gaudytojas žiūrėjo į židinį, lyg jame matytų tą ugnį, gebančią raminti ir sudėlioti mintis į joms skirtas vietas. Pačiam buvo kiek neramu, žinant galimas rizikas. Žinojo, kad atsitikus kažkam ne taip jis taptų kaltas. Jis nebenorėjo daugiau daryti klaidų, kas vėliau galėjo pakenkti jam ir jam svarbiems žmonėms. Bet atsakyti krikštasūniui irgi nenorėjo. Sugniaužęs pirštinuotą kumštį atsisuko į jaunąjį von Sjuardą.
- Be to, kad galėčiau patikrinti, man reikalingas pats elfas.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Rugpjūčio 30, 2018, 10:48:17 am
Elridė tik linktelėjo su šypsena ir geriau nužvelgė Fasirą. Pilvukas vėl apsireiškė, o ši piktai nužvelgė vyresnėlį. Mergaitė buvo geros nuotaikos, tad tramdėsi, bet vis tiek pyko. Jis turbūt tyčia... Sulaukusi mirktelėjimo paauglė primerkė akis. Ateivis...
- Na, aš nemačiau jo... - mintimis nukeliavusi ji ėmė ieškoti vietos, kur turėjo stovėti ta ledainė, tačiau niekaip neatsiminė. Dar šiek tiek pasiknaisiojus ji įbedė piktą žvilgsnį.
- Tu tyčia? - gan paprastu tonu paklaususi mergaitė giliai įkvėpė. Žaliaakė dar bandė suvokti, iš kur jis žinojo, kad ji alkana, jos manymu, pilvas garsiai tikrai nerėkė, kad paauglė alkana. Bet nieko gero nesugalvojus, kaip, kad jau amžinai sakytą žodį „ateivis“, numojo ranka.
Apsidžiaugusi, kad namų šeimininkas grįš su maistu, Elridė patrynė rankomis lyg koks blogiukas, kuris sugalvojo dar vieną planą, kaip galės atkeršyti kitiems. Mergaitė vis dar buvo geros nuotaikos, tačiau jos žvilgsnis linko į pusę, kurioje sėdėjo Fasiras.
- Tai kada pasakysi, kas per ateivis esi? - gan draugiškai šyptelėjusi ji tikėjosi bent priminti jam, kad, jos manymu, jis yra ateivis. Žaliaakė nesitikėjo, kad vyresnėlis prasitars, kas yra toks. Ji, aišku, neatmetė minties, kad jo akys tai šiaip retas reiškinys, tačiau manyti, kad jis yra ateivis iš kokio nors Marso, buvo šauniau.
Grįžus šeimininkui Elridė nė nepajautė, kaip čiupo nedidelį pomidorą ir po kelių sekundžių jis jau buvo mergaičiukės skrandy. A... Pagaliau... Bet pilvas, gavęs auką panoro dar, pareikšdamas tai dar vienu tyliu sugurgimu. Nu raminkis tu... Nužvelgusi pilvą mergaitė dar kartą mintimis liepė jam apsiraminti. Pastebėjusi ir daugiau maisto baltapūkė tik patenkinamai nusišypsojo.
- Nemanau, kad reiks, - tarstelėjusi ji įsidėjo kelis pomidorus ir vištienos į lėkštę. O jis šakutę atnešė? Nužvelgusi atneštus dalykus ir nepastebėjusi jokio įrankio paauglė patraukė pečiais ir paėmė šlaunelę rankomis. Tegu nebando sakyti, kad valgau nemandagiai... Su kuo kitu turėčiau valgyti? Krimsdama Elridė ėmė klausytis, ką kalba vyresnieji. Išgirdusi, kad Fasiras turi elfą mergaitė susidomėjo. Aišku, ji matė kelis Hogvartse, bet jei pavyktų šį galėtų ir pakalbinti, o jai tas buvo įdomu. Mergaitei tokie padarėliai buvo labai įdomus, bet pastebėjusi bijodavo prieiti. Aha... Parodyk tą padarėlį... Man įdomu...
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Rugpjūčio 30, 2018, 10:01:24 pm
   - Gal mažokai išeini iš namų? - visai logiškai spėjo Fasiras, Edgar'ui pasakius, kad šiam dar neteko girdėti apie ledainę. Kalbėdamas pakeitė savo kalbėjimo planą į jau išsakytąjį iš mažiau mandagaus ,,Turbūt mažai išlendi iš savo urvo". Visgi su krikštatėviu nederėjo šnekėti kaip kokiam visam šustram ir piktam rajoniniam su draugeliu prie alaus bokalo. Nors jiedu ir buvo bemaž bendraamžiai, Jeffter'is gebėjo išlaikyti autoritetą von Sjuardų sūnaus akyse. Galbūt ir abiejų sūnų akyse būtų išlaikęs, jeigu tik abudu vaikštinėtų pas jį į svečius. Nors Raveno akyse turbūt ne... Jis juk su visais jausdavosi ir elgdavosi kur kas laisviau.
   - Aš visiškai už, - guviai šyptelėjo vaikinas, Jeffter'iui metus užuominą. Elridei piktai dėbtelėjus į Fasą, šis net prunkštelėjo. - Atsiprašau, mano tikslas nebuvo suerzinti tave, - visgi susivaldęs atitarė, nusprendęs karštakošės mergiotės nebeerzinti, nors ir iš tiesų neketino to padaryti. Aplinkybės, kaip sakoma, bei pakliuvimas į ne vietą ir nelaiku. Na, aišku, tą mirktelėjimą buvo galima pavadinti erzinimu, bet visgi apie ledus jis nešnekėjo tyčia.
   - Ne, dėkui, sotus, - papurtė galvą Fasas, kai Edgar stumtelėjo lėkštę link jo. Pusvampyris galėjo valgyti žmonių maistą, tačiau visgi su juo nesijausdavo visiškai pavalgęs ir pilnas energijos. Visgi prigimtis darė savo. Tas pats buvo ir su krauju - žmogaus ir vampyro prigimčiai reikėjo abiejų tipų maisto. Nors Fasui buvo tekę girdėti ir apie tokius atvejus, kai žmogaus ir vampyro sūnuje laimi kažkurios vienos padermės bruožai ir apetitas.
   - Ateivis iš Magijos Ministerijos, - trūktelėjo pečiais von Sjuardas ir kilstelėjo antakį: - O kas jau negerai?
   Edgar'ui pradėjus klausinėti apie Oldeforto namų elfą, Fasiras susimąstė.
   - Atsirado po kiek laiko, nežinau. Kurį laiką mažai būdavau namuose, nes būdavau per daug pavargęs, kad grįžčiau, tad nakvodavau Londone. Taip, ten tas pats, - linktelėjo patvirtindamas. - Neatsimenu, kaip jį pirmąkart susitikau, bet štai, jau kiek laiko, ir jis tarnauja it tarnautų nuo amžių pradžios mano šeimai, - tarsi su nuostaba akyse Fasiras prisimerkęs žvilgtelėjo į Jeffter'į. - Manau, geriau tai daryti būtų mano namuose, kad jeigu kas, tavieji nenukentėtų dėl mano kaltės. O kokios galimos rizikos? - pasidomėjo ministras ir pajuto graužiant kaltę. - Jei tai pavojinga, geriau pasikviesiu iš ministerijos specialistų, nenoriu užkrauti tau atsakomybės.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Rugsėjo 01, 2018, 01:02:47 pm
- Gal,- truktelėjo pečiais į viršų Jeffter'is atsakinėdamas apie išėjimą iš namų. Dažnai tikrai pastaruoju metu niekur neidavo. Na, žinoma, tekdavo kas bent kas ketvirtą dieną išeiti bent iki parduotuvės, tačiau ledainės nebuvo pastebėjęs. Galbūt dėl to, kad ne į tą pusę traukdavo.
- Kaip visuomet,- juodaplaukis nusijuokė iš to, kad Fasiras pastoviai atsisako siūlomų vaišių. Nors žinant jo rasę, gal jis nelabai buvo linkęs skanauti žmogiškais patiekalais.
Prisimerkęs namų šeimininkas tik nužvelgė abu savo svečius, kai pastarieji užvedė diskusiją apie ateivius. Nelabai suprato apie ką eina kalba, tačiau gilintis per ne lyg į šią temą irgi nenorėjo, todėl nusprendė susilaikyti nuo klausimų ir komentarų apie tai. Bent jau kol kas.
Iš Fasiro pasakojimo buvo ganėtinai sunku, susidaryti įspūdį apie tai ar gali būti kažkas ne taip su namų elfu. Atrodo, jaunąjį von Sjuardą stebino tai, kad elfas labai jau ištikimai tarnauja. Ši priežastis nelabai stebino apsigynimu besidominčio vaikino. Jis žinojo, kad šios būtybės ištikimai tarnaus savo šeimininkams, nepaisant, kad gali tekti daryti ir nemalonių joms pačioms dalykų.
- Ar pakenkimas namams būtų didelis nuostolis?- Edgar'as šiuo klausimu parodė, kad nei kiek nesijaudina dėl savo namų, - O rizikos.. Prakeiksmai, sužalojimai, blogio išlaisvinimas- išvardino abstrakčius dalykus, kurie galbūt skambėjo kiek nejaukiai, nors po šiais žodžiais galėjo būti paslėpta ir menkutė pasekmė, kaip kokia išdaiga. Vis gi pabrėždamas šiuos dalykus buvęs grifas norėjo atkreipti dėmesį į tą žymiai blogesnę pusę, nes ji galėjo pridaryti daug daugiau žalos.
- Aš tau skolingas,- žalios akys nužvelgė auksines, - Tačiau ar tuo legalu užsiimti be ministerijos žinios?- nebuvo įsitikinęs, kad tokių dalykų aiškinimasis namų aplinkoje yra teisėtas.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Rugsėjo 01, 2018, 01:27:32 pm
Elridė įtariai nužvelgė Fasirą. Nenorėjo? Meluoja... Vis dar netikėdama, kad vaikinukas apie maistą užsiminė šiaip sau vis nuskanuodavo jį akimis. Bet gera nuotaika neleido ilgai pykti. Juk tokia diena, jai vis dar buvo noras trypčiot vietoje. Iš tikrųjų ir treniruotės panoro, bet jos jau nebegaus.
Pavarčiusi akis dėl gauto atsakymo mergaitė pasiėmė dar vieną pomidoriuką. O ko aš tikėjausi? Aišku, ji tik norėjo paerzinti, primenant, kad palaiko jį keistuoliu, bet išgirsti tikrą atsakymą buvo labai įdomu. Ji eilinį sykį įsistebeilijo į auksines akis. Gal jis tikrai tik paprastas žmogus? Su keistom akim...
-Nieko...-prisiminusi, kad turi atsakyti ji gan tyliai tarstelėjo. Nebematė esmės kažką taukšti daugiau. Tarkim jis žmogus... Gaila. Jeigu ministras būtų prisipažinęs, kad yra koks nors kitoks padaras Elridė iškart apipultų jį klausimais, kadangi tokie dalykai ją domino, turbūt vien dėl to ir įtarinėja visus, kurie turi kažkokius neįprastus dalykus pamiršdama, kad pati turi šiokį tokį išskirtinumą.
Nesulaukdama, kol kambaryje atsiras tas mažytis elfas mergaitė suvalgė visą pasiimtą vištieną. Jos laimei, ji nuo to greitai pavalgė ir pilvas nebeurzgė kaip pasiutęs šuo. Nužvelgusi jau tuščią lėkštę grifiukė nusprendė, kad užteks, nors jautėsi kiek nejaukiai. Mmm... Kada aš valgiau be šiandienos? Klausdama savęs žaliaakė dar bandė klausytis jų pokalbio, tačiau nelabai sekėsi, kadangi daugelį žodžių praleido valgydama.
-A... Nenoriu kišti į ne savus reikalus, bet man laaabai įdomu,-nedrąsiai šyptelėjusi mergaitė atsisuko į Fasiro pusę.-Galėčiau pamatyti tą elfą? Man įdomu...-vos vos šyptelėjusi ji tikėjosi pagreitinti viską, mat pamatyti tą padarą norėjo jau kai apie jį buvo užsiminta. Gal jis kažkuo skiriasi nuo Hogvartse esančių elfų? Laukdama atsakymo paauglė jau mąstė, kokie skirtumai galėtų būti.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Rugsėjo 01, 2018, 07:01:12 pm
   Fasiras darsyk patraukė ledų ir pajuto, kad traukiant šiaudelis jau šlerpia.
   - Atsiprašau, - sumurmėjo, nors galbūt niekam tas per daug nerūpėjo. - Aš vėliau išmesiu, - pažadėjo jaunuolis, pasidėdamas indelį ant stalo. Juodaplaukis dar pašnairavo į Elridę - ši tai jau tikrai nepraleis progos ką nors jam ,,užmesti". Tik dabar von Sjuardui toptelėjo į galvą, kokie jie skirtingi - vienas juodais, kitas - baltais plaukais; vienas vyresnis, kitas dar mokinys; vienas - rimtas ir niūrus, o kitas - mažumėlę nervingas ir mėgstantis kvailai pokštauti. Elridė galbūt netgi mažumėlę priminė Fasui jo šelmį brolį, na, aišku, tik ne išvaizda.
   Antras momentas, privertęs ministrą nelabai jaukiai pasijausti, buvo Edgar'o nusijuokimas iš jo. Galbūt kada nors reikėtų susikišti tokį pomidorą ar dar kažką panašaus iš mandagumo? Dabar krikštatėvis galvos, kad jis tik ir medžioja naktimis kokius nekaltus padarus ir laka jų kraują. Nors taip tikrai nebuvo. Fasui tiesiog nereikėjo daug. Galų gale, logiška, kad jis valgo žmonių maistą - juk atėjo pas Jeffter'į į namus rydamas ledus.
   - Na na, - sumurmėjo jis Elridei, kai ji išsisuko nuo normalaus atsakymo į jo klausimą, bet visgi dabar jam rūpėjo kiti dalykai, o ne pokalbiai apie ateivius. - Beje, kaip tau sekasi mokslai? - visgi uždavė kitą klausimą, tikėdamasis išsamesnio ir normalesnio atsakymo. Nors kaži, ar kimšdama vištieną Endlercat ką nors išgirdo.
   - Jeigu grius namai, tai tegul grius mano, ne tavo, - šyptelėjo Fasas, - Nes elfas yra mano problema, - jaunuolis kurį laiką patylėjo, klausydamasis apsigynimo nuo juodosios magijos išmanovo ir pamąstė. - Jeigu čia tokia rizika, tai nežinau, ar verta tik mudviem bandyti kerėti... O dėl ministerijos... Tokio atvejo tirti niekas nesiųs nė magiškosios policijos ekipažo, - gūžtelėjo pečiais von Sjuardas. - Nebent tik todėl, kad kviečia ministras.
   - Ir tu nesi skolingas, - papurtė galvą jis, pridurdamas. - Tai buvo mano pareiga. Nekaltinsiu, jeigu nesutiksi, pabandysiu rasti kitą žmogų, kuris galėtų... O vien patikrinti įmanoma? Neliečiant ir neišlaisvinant kažko, ko nederėtų liesti ar išlaisvinti... - nutęsė susimąstęs.
   Kai prabilo Elridė, Fasiras mažumėlę nustebęs pasisuko į ją.
   - Taip, be abejo galėsi jį išvysti, - linktelėjo jis. - Tavo šeima tokio neturėjo? - paklausė, mat kažkodėl jam atrodė, kad Endlercat'ai buvo gan sena šeima.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Rugsėjo 03, 2018, 02:29:20 pm
- Dabar jau nebe vien tavo,- akcentavo žaliaakis krikštasūniui, kad rūpestis dėl elfo guli ne ant jo vieno pečių. O ar namai galėjo sugriūti? Įmanoma, bet tuo kažkaip labai abejojo Jeffter'is. Nebent elfo užkerėtojai ar užkerėtojas buvo dideli išdaigininkai. Vis gi dar net neaišku ar tasai elfas iš viso buvo užkerėtas.
Namų šeimininkas pikčiau nužvelgė Fasirą, kai šis pareiškė, kad jis nėra skolingas. Ką tu čia šneki? Pamintijo iškart juodaplaukis, tačiau to garsiai nesakė. Žinojo, kad yra skolingas, o dėl to ginčytis neturėjo nė menkiausio noro.
- Nieko tu daugiau neieškok,- Edgar'as tarė nužvelgdamas pusvampyrį. Nematė esmės įtraukinėti kitus žmones, kai pats galėjo pagelbėti.
- Yra labai daug variantų.. Todėl sunku pasirinkti tinkantį, kai nežinai, kaip gali būti užkerėtas tavo elfas. Net neaišku ar jis iš vis užkerėtas,- baigdamas šyptelėjo, nes pagalvojo kokio velnio kažkam gi apkerėti namų elfą, kad vėliau šis pakenktų nepažįstamam žmogui. Na, nebent esi blogio genijus galintis iš to išpešti didelės naudos.
- Taigi, kai būsi pasirengęs gali atsivesti savo globotinį pas mane,- patikino eliksyrininko sūnų. Regis, Elridė degė noru pamatyti namų elfą, tarsi tokio padaro dar nebuvo regėjusi priešais save.
- Nesi mačiusi namų elfo?- atsisukęs į mergaitę pasiteiravo buvęs Grifų Gūžtos atstovas.
- Beje, Fasirai,- vėl pažvelgė į ministrą, - Taip pat ir aš turiu prašymą. Norėčiau, jog padėtum susitvarkyti visus reikalus, jog galėčiau gauti Elridės globą,- uždavęs klausimą grifiukei tamsiaplaukis prisiminė, kad turi ir pats prašymą jaunajam von Sjuardui.
- Dabar jau net dviguba skola bus,- sukrizeno po to, kai vis gi leido sau iš burnos išsprūsti žodžiams apie skolas. Na, kad ir kiek tų skolų būtų ar nebūtų, vaikinas vis tiek bet kokiu atveju būtų pasiryžęs padėti.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Rugsėjo 03, 2018, 04:46:34 pm
Tiksliai neišgirdusi klausimo Elridė pakėlė akis.
-Kokie mokslai?-jai prireikė kelių sekundžių, kad susigaudytų.-Ai, em... Nieko ypatingo. Kažkokia mergiotė vos nepribaigė manęs per pamoką ir tiek,-patraukusi pečiais ji šyptelėjo. Mergina nesuvokė, kam to klausti, mokslų vis tiek nemėgo ir manė, kad tai aišku.
-Elfų?-kiek pasitikslinusi grifiukė ėmė isteriškai juoktis.-Nuo kada žiobarai turi namų elfus?-jau šiek tiek apsiraminusi paklausė ši. Mergaičiukei toks klausimas atrodė labai juokingas, ji manė, kad akivaizdu, jog yra iš žiobarų šeimos. Aišku, po tokio klausimo pasijautė kiek nemaloniai, mat yra žmonių, kurie nemėgsta iš žiobariškos šeimos kilusių žmonių, bet ji tikėjosi, kad šie nebuvo tokie. Nors Elridė nesuprato, kokia esmė vertinti žmones pagal tai, ar jie kilę iš burtininkų šeimos, ar ne. Juk ne visi grynakraujai geba puikiai burti.
-Na mačius šiek tiek... Hogvartse kažkur,-primerkusi vieną akį bandė atsiminti, kur matė, tačiau jos atmintis šį kartą nepasitarnavo.- Bet niekad nemačiau iš arti,-skėstelėjusi rankas grifė šyptelėjo.-Be to, jie juk kalba?-šito paklaususi ji tikėjosi, kad nepalaikys jos visiškai neišprususia, bet jai buvo tiesiog įdomu. O amžinybę nelauksi, kad puikiau pažinti tuos padarėlius, reikia naudotis proga. Ypač, kai dabar dar pamatys keistą reginį, nors tiksliai nesuvokė, kas bus su tuo elfu ir ką su juo privalės daryti.
-O be to... Tam elfui skaudės? Kad ir ką jūs su juo darysite...-iš tikrųjų mergaitė tikėjosi, kad jie pasakys jog jis liks sveikas. O jei ne, aišku, baltapūkė jau planavo, kaip ims rėkti, mat, jos manymu, tie elfai ir taip kankinasi tarnaudami.
Namų šeimininkui užsiminus apie prašymą Elridės akys iškart sužibo. Ji labai norėjo viską sutvarkyti kuo greičiau, nors nesuvokė, ką tada reikės daryti. Nesuvokė, ar kažkas pasikeis, bet suvokė, kad treniruotės padažnės. Na... Vasara lauks labai šauni... Bet bent į pamoką apsigynimo nereiks...
Nužvelgusi abu vyresnėlius, kadangi vėl buvo pajuokauta dėl skolos mergaitė geriau įkvėpė. Atrodo draugai, o kad ir ką darytų sako, kad vienas kitam skolingi...
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Rugsėjo 03, 2018, 07:57:35 pm
   Juodaplaukis šyptelėjo iš trumpo Elridės nesusigaudymo, apie ką eina kalba. Ko gero, ji nebuvo iš tų, kurie į mokyklą eina su džiaugsmu. Gana sveiko proto vaikas, jei nekreipsim dėmesio į kai kuriuos įtartinus reiškinius.
   - Vos nepribaigė - čia tiesiogine, ar perkeltine prasme? - nusišypsojo auksaakis. Žinojo, kaip mokiniai mėgsta perdėti tai, kas vyksta aplink juos. Juk ir pats nuolat tai darydavo... ,,Mane tėtis užmuš, kai sužinos, kad gavau du!"; ,,Prefektas mus pakars, jei vėl aptiks slampinėjančius komendanto valandomis!"; ,,Ūkvedys mus pakabins ant kryžiaus žemyn galva, nespardyk jo katės!" ir taip toliau - štai, kokios nebrandžios frazės galėjo sklisti iš tokio rimto žmogaus, atsiprašau, pusvampyrio lūpų. Bet visi kažkada buvo vaikai, todėl visiškai nereikia stebėtis sužinojus, kokių nesąmonių kažkas kažkada yra prikrėtęs. Nors Fasiras, palyginus, buvo gana ramus vaikas. Aišku, tik tol, kol jo kur nors nenusitempdavo Ravenas. Tas tai buvo velnių priėdęs, ir gal ne tik velnių, bet ir gyvačių, papūgų, taksiukų ir kitokio gyvo bieso, kurio dūšios galimai rangydavosi jo viduje, sukeldamos tokį nenumaldomai ir nežmoniškai didelį norą krėsti šunybes.
   - Ak, tiesa...- susizgribo Fasas, prisiminęs, kad Elridė gyveno ne burtininkų šeimoje. - Na, kalbant atvirai, mes namų elfo irgi neturėjome, - pridūrė jis lyg tarp kitko. Užjuto pakitusią Elridės nuotaiką - lyg gėdą, lyg liūdesį, nors nelabai suprato, kas lėmė šį jos nuotaikos pakitimą.
   Fasiras šyptelėjo į Edgar'o atsakymą ir dėkingas linktelėjo. Visgi neilgai trukus teko susidurti ir su piktesniu krikštatėvio žvilgsniu, kurį jaunuolis nesunkiai atlaikė. Kai dirbi ministerijoje, dar ne su tokiais žvilgsniais susiduri, ooo... Vienam tas netinka, kitam anas nepatinka, vienam per brangūs čeburėkai su varške, kuriuos parduoda Magijos Ministerijos 8 lygio (dar vadinamo Magiškų užkandžių departamentu; kaip visgi gaila, kad ten nedirba Claudie Amneta, jos keksiukais ir kitokiais skanumynais turbūt kvepėtų visas 10 aukštų Ministerijos pastatas. Tiesa, eina legendos, kad jų yra ir daugiau, tik juos užsiėmę Illuminati organizacijos nariai) kavinukė... Dar ne retas atvejis, kad ir šiaip žmonių priguža, neišsimiegojusių per savaitgalį. Kam jiems reikalingos burtų lazdelės, kad nemoka išsiburti Poilsio Ir Miego valandų trumpinimo kerų? Reikėjo dirbt mokykloj per pamokas, o ne miegoti. Bet ką čia bepridursi, tie, kurie anų kerų neišmoko, greičiausiai ir nebeišmoks. Užtat išmokimo galima palinkėti tiems, kurie galbūt tik šiemet pirmąsyk paklius į Hogvartsą ir, tikėkimės, labai godžiai ir išmintingai srėbs Mokslo ir Išminties sriubą. Čia perkeltine prasme, o ne turint omeny vieną ,,Youtube" kanalą.
   - Na, bet jeigu kažkas nepavyks... - vis dar abejodamas numykė Fasiras. - Aš tikrai galėčiau mėginti pats susirasti specialistų... - atsiduso jis. Be abejo, Magijos Ministerijos darbuotojai turbūt net su labai dideliu malonumu atliktų tokio svarbaus asmens paskirtą užduotį. Juk galbūt taip įgytų Ministro pasitikėjimą, galbūt būtų stebuklingai paskirti į kokią nors šiltą vietelę, pavyzdžiui, Aurorų Štabo vadovus, galbūt Ministras atsidėkodamas nupirktų butelį, šokolado ar tiesiog jau minėtą prabangų čeburėką iš 8 skyriaus. Galų gale juk tikrai būtų kuo pasigirti giminaičiams ir draugams. Galbūt prie namo kada nors būtų pastatyta bent dviejų metrų aukščio marmuro skulptūra su to didvyrio vardu ir prierašu ,,Tas, kuris padėjo Magijos Ministrui"... Ooo, kiek svajoti būtų galima. Bet turbūt gana liūdna ir apmaudu pranešti, kad visgi tokia skulptūra greičiausiai neegzistuos. Bent ne Fasiro von Sjuardo valdymo metu.
   - Nemanau, kad geriau jį vesti pas tave, - papurtė galvą jaunasis von Sjuardas. - Jeigu tau nesunku, geriau patikrinimą atlikti mano namuose. Dėl visa ko, - kilstelėjo pečius, mat visai nežinojo, ko reikia tikėtis. - Ir ne, nemanau, kad jam skaudės, - pasisuko jis į Elridę, o tuomet į Edgar'ą - klausiamu žvilgsniu.
   Neilgai trukus krikštatėvis vėl kreipėsi į jį vardu. Auksaakis kilstelėjo antakį ir linktelėjo, lyg parodydamas tuo, kad atidžiai jo klausosi.
   - Elridės globą? - nustebęs perklausė von Sjuardas ir dar mestelėjo klausiamą žvilgsnį Elridei. Tuomet bemaž nusikvatojo: - Ot tai atvežiau tau vaikį. Maniau, vienai nakčiai, kad nesušaltų, o čia... Na, bet be abejo, jeigu judu abu apsisprendę ir sutinkate, tai reikalus susitvarkyti padėsiu, - jau ramesniu tonu pridūrė politikas. Kitu atveju ir su kitais žmonėmis kalbėdamas jis būtų dar bandęs perkalbinėti ar aiškintis, ar jie tikrai supranta savo norimą prisiimti atsakomybę, bet dėl Edgar'o Jeffter'io sprendimų kažkodėl abejonių nekilo.
   - Visgi jeigu tavo namai netyčia išlėks į orą, liksiu tau skolingas ne viengubą, o dvidešimtgubą skolą, - nejaukiai vyptelėjo juodaplaukis, tardamas retai vartojamą ar gal net neegzistuojantį žodį.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Rugsėjo 03, 2018, 09:16:30 pm
Vos nepribaigė? tai ir Edgar'as pakartojo. Tik savo galvoje.
- Kas nutiko?- iškart kreipėsi į mergaitę, nes pats visą tai įsivaizdavo kiek kitaip nei Fasiras. Buvusiam grifui tai atrodė ganėtinai rimtas dalykas, nes žinojo, kokie pavojai gali tykoti Hogvartse. Pats gi mokėsi antrojo Hogvartso mūšio metu. Dabar pastoviai dėvi juodą pirštinę, slepiančią dalinai metalu padengtą ranką, po to, kai buvo užpultas kažkokio šuns. Teko kovoti prieš draugę. Vėliau net reikėjo susiremti su keistu asmeniu, nežinia kaip patekusiu į Hogvartsą, tam, kad apgintų draugę. Žodžiu, Hogvartsas buvo magiška ir nuostabi vieta, tačiau ši vieta taip pat slėpė ir nemažai pavojų.
- Taip,- kuo ramiausiai atsakė į moksleivės klausimą ar elfai kalba.
- Jei nepavyks man, tai kažin ar pavyks kitam,- jau kreipėsi į suaugusįjį svečią, - Rizikos tikimybė išlieka ta pati. Tas pats ir su namais, išlėks ar mano namas, ar tavo, rezultate neliks vieno namo,- bandė juodaplaukis išaiškinti, kad ir kokį pasirinkimą padarys Soreno sūnus, rizika išliks kone ta pati.
- Na.. Bet rinktis tau,- galiausiai viską išdėstęs iš savo pusės leido spręsti pačiam ministrui, nes vis gi tai jo elfas.
- Jeigu jis neužkerėtas arba užkerėtas jam žalos nedarančiais kerais tai ne, neskaudės,- Jeffter'is pateikė atsakymą, kurį norėjo girdėti, tikriausiai, tiek Fasiras, tiek Elridė, tačiau neslėpdamas ir kitos atsakymo pusės pateikė ir ją, - Tačiau, jei jis bus užburtas kažkuo, kas gali jam pakenkti, gali baigtis ir liūdnai,- galiausiai iškvėpė giliai įkvėptą orą.
- Tikiuosi neužtruks tiek laiko, kiek užtruko mano bylos tyrimas,- jau vėlei šmaikštavo Edgar'as prisimindamas, kad jo byla buvo tiriama ganėtinai ilgai. Net porą metų. Aišku, ten ir svoris reikalo visai kitas, kur turi atlikti tyrimą ir visą kitą, o kur čia tereikės užpildyti šiek tiek popierėlių.
Pačiam pusvampyriui grįžus ties skolų tema, namų šeimininkas pasimetė. Nebesuprato ar jo krikštasūnis nori pas save bandyti patikrinti savo namų elfą, ar vis dėl to sutinka tai daryti pas jį patį.
- Tai pirma atvesk tą savo padarėlį, kuriuo manaisi galintis man įsiskolinti,- su šypsena veide pasakė savo buvusiam bendrakoledžiui.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Rugsėjo 03, 2018, 09:32:24 pm
Elridė nustebo, kad vyresnėliai taip susidomėjo, bet iškvėpusi orą tik patraukė pečiais.
-Tiesiogine, per em...- bandydama prisiminti kokia pamoka buvo padarė pauzę.-Na, per kažkuria pamoka dėl mergiotės vos lubos neužkrito, ar ten jų gabalėlis,-dar kartą patraukusi pečiais baltapūkė atsakė. Ji nelabai norėjo pasakoti kažką daugiau, kadangi nematė esmės, o pagalvojus, kas tada dėjosi galvoje jos netenkino, o gadintis nuotaikos nenorėjo. Bet visgi tą grifiukę vis dar kaltino dėl to. Nors, turbūt, pati būtų lygiai taip pat susimovusi.
Suspindus akims, kad elfai kalba mergaičiukė jau mąstė, ko galės paklausti to padarėlio. Paauglei buvo labai įdomu, kaip padarėlis gali gyventi visą laiką dirbdamas. Ji valandos išdirbti normaliai negali ir per ją penkis kartus pasiduoda sakydama, kad pavargo, o čia palieptas turi viską atlikti. Jei išvis gyvenimą turi... Juk čia negyvenimas... Ir visgi Elridės netenkino žinia, kad elfas gali nukentėti.
-O įmanoma patikrinti, ar jis nukentės ar ne? Juk jis irgi gyvas padarėlis...-kiek viltingai ji nužvelgė namų šeimininką. Aišku, kiek keista, kad mergaičiukė taip rūpinasi tuo, bet gyvūnus ji mėgo, o vien pagalvojus apie juos jau spėjo pasiilgti savo šunelio. O tas šunelis mergaitę kiek sutrikdė.
-O tiesa... Edgarai... Aš šunį turiu,-vyptelėjusi ji įsižiūrėjo į vyruko akis. Žaliaakė tikrai nežadėjo jo atsikratyti, o bent vasara turės laikyti šalia, tad jos galvoje atsidūrė malda, kad namų šeimininkas nebūtų alergiškas šunims. Turbūt reikėjo anksčiau pasakyti... Hm...
Elridė trumpam mėgavosi Fasiro nuostaba, bet labai stipriai laukė, kol šis sutiks. Šyptelėjusi, kad šis sutiko mergaitė giliau įkvėpė ir atsipalaidavo. Pilvas pilnas, geros žinios, o dar ir elfą turbūt galės apžiūrėti ir pakalbinti, geresnės dienos dar kurį laiką tikrai nesulauks.
Edgarui pasakius, kad atvestų elfą paauglė susikėlė kojas, tikėdamasi, kad šeimininkas nesupyks.
-Aha, gali jau dabar atvest,-kiek tyliai ištarusi ji šyptelėjo Fasirui, nes noras pakalbinti elfą buvo didžiulis.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Rugsėjo 03, 2018, 10:03:50 pm
   ,,Tiesiogine, em. Turbūt tiesioginė prasmė perkeltine prasme", - pamintijo Fasiras, gūžtelėdamas pečiais į Elridės pasakojimą. Nieks dar nenumirė... Na, ne, melas. Daug kas numirė Hogvartse po pavojingų išdaigų, bet juk Elridei nieko nenutiks. Nieko nenutinka artimiems... O... Dar ir kaip nutinka. Fasiras surimtėjusiu, susimąsčiusiu žvilgsniu įsistebeilijo į Elridę, ausyse, rodos, vėl ėmė skambėti metalinis kranksėjimas.
   - Neturėtum būti tokia abejinga tokiems nutikimams, - išsakė pastebėjimą gyvas išlikęs dvynys. Londone visi pažinojo netgi du tokius dvynius, tik ne visi žinojo tragiškas jų istorijas. - Per kokią čia pamoką, jei ne paslaptis? Per kerėjimą sprogdinot ką? - pajuokavo jis, mėgindamas išspausti šypseną ir nuslėpti mąslumą. Fasiras pastebėjo, kad ir jo krikštatėvis netikėtai surimtėjo, o prisiminęs keistą jo ranką, pamanė, kad galbūt visai nėra ko tuo stebėtis.
   - Kaži, ar viską įmanoma patikrinti, Elride, - gūžtelėjo pečiais jaunuolis.
   - Jei tu apsiimi patikrinti, tai darysime mano namuose, - ,,mes pasitarėme ir aš nusprendžiau" būdu nukirto Fasiras, visgi norintis, kad neliktų nė menkiausios tikimybės krikštatėviui likti benamiui dėl jo kaltės. Aišku, bet kokiu atveju šį žmogų ar su globotine, ar be jos, priimtų gyventi į savo namus, bet bičiulio namai nėra savi namai.
   - Neužtruks, - mažumėlę susinepatoginęs užtikrino Fasiras, sau mintyse pasižadėdamas popierius sutvarkyti vos tik grįš iš atostogų į ministeriją. Ši dabar atrodė lyg tamsa šviesos tunelio gale, visiškas negatyvas. Tik imant geriau apie darbą galvoti vėlgi imdavai suprasti, kad jis nėra toks jau blogas. Bet kas gi galvoja apie darbą per atostogas?
   - Ar nori jį tikrinti iškart, ar tik pamatyti? - paklausė von Sjuardas, kai Edgar'as paprašė atvesti jam namų elfą. Aišku, tai visiškai nebus sudėtinga - užteks tik pasišaukti tą padarą. Jis atsiras čia lyg visą tą laiką būtų klausęsis ir ruošęsis atkeliauti... Arba ne ,,lyg", o iš tikrųjų.
   - Šunį? - Fasiras prikando lūpą, slėpdamas šypseną. ,,Liaudies išmintis byloja, kad bėda po vieną nevaikšto", - staiga į pokalbį įsikišo Muninas. - Šuniui irgi reikės suveikti globos dokumentus?
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Rugsėjo 03, 2018, 10:35:58 pm
- Svarbiausia, kad nenužkrito,- šyptelėjo žaliaakis ir jau norėjo mestelti akmenų į profesorių daržą sakydamas, jog šie turėtų pavojingoms praktinėms dalims naudoti daugiau iliuzijos apipintus metodus, tačiau susilaikė, nes prisiminė tuos laikus, kai pats mokėsi, o tuomet irgi ne visose pamokose galėdavai išlįsti nenukentėjęs. Tai buvo įprasta.
- Yra būdas. Ateities būrimas, kuris leidžia dalinai manipuliuoti ateitimi. Bet ateities būrimu naudotis aš nemėgstu,- toks pasirinkimas būtų atėmęs daugiau laiko, be to Edgar'as niekada ir nebuvo linkęs į ateities žiūrėjimą.
- Šunį? Turi, tai turi,- namų šeimininkas tik šyptelėjo. Jis neturėjo nieko prieš gyvūnėlius. Gal net dabar pats augintų drakoną, kurį buvo išsibūręs per transfigūraciją pirmame kurse. Tik, deja, tą kartą klastuolės pyktis sunaikino tą padarėlį.
- Jei nori, kad patikrinimą darytume pas tave, tebūnie,- skėstelėjo rankomis juodaplaukis nebežinodamas, ką čia bepridurti. Tiesą sakant nebuvo ko ir pridurti, nes nelabai vaikinui ir rūpėjo, kur reikės atlikti tą patikrinimą.
Fasirui patikinus, jog reikalai dėl globos netruks, Edgar'as tik su šypsena veide linktelėjo jam.
- Man pamatyti jo nereikia, galiu tikrinti iškart,- tvirtai pareiškė jaunuolis, mūvintis juodą pirštinę ant savo dešinės rankos. Tik ir vėl nelabai suprato ar krikštasūnis elfo patikrinimą nori atlikti pas save namuose, ar ne. Juolab, jei jis turi savo namų elfą kažkur šalia, kam taip veržtis pas save į namus? Taip, tam, jog nenukentėtų krikštatėvio namai. Bet jei nukentės namai, tai ką kalbėti apie žmones ir visus kitus padarus esančius namuose? Tikriausiai šis klausimas jaunajam von Sjuardui nė nekilo. Nors Fasiras pusvampyris, pas jį jėgos tikrai daugiau nei pas paprastą žmogų, nepaisant to, kad jos galbūt mažiau nei pas tikrą vampyrą.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Rugsėjo 04, 2018, 02:53:41 pm
Elridei dar labiau pasidarė keista, kai vyresnėliai toliau rūpinosi. Juk nieko ypatingo... Patys ten mokėsi. Nužvelgusi abu mergaičiukė tik šyptelėjo. Bet atsiminti per kurią pamoką tai nutiko jai sekėsi ne per geriausiai. Susimąsčiusi ji perkreipė lūpą į dešinę pusę, o tada nejučia šyptelėjo pilnai.
-A... Nuodai ir vaisai, man atrodo...-patraukusi pečiais mergaitė dar bandė įsitikinti, ar tikrai taip, tačiau visgi tą padaryti vis tiek sekėsi ne per puikiausiai. Atrodo ilgą laiką tai atsiminė, bet galvoje tūnojo tik vaizdinys, kaip baltapūkė laukė niršdama, kol tas didelis gabalas ją pribaigs. Atkeršysiu aš kažkada jai... Tikrai atkeršysiu...
Apsidžiaugusi, kad jos šunelis nebus jokia problema mergaitė šyptelėjo. Tikiuosi jam patinka perdėtai draugiški gyvūnai... Apsidairiusi aplink mergaitė nužvelgė vyrą, mat jos šunelis labai draugiškas, tad juo atsikratyti būna sunku.
-Šunyms reikia dokumentų?-nieko nesupratusi Elridė klausiamai nužvelgė Fasirą. Tokio dalyko ji niekad nebuvo girdėjusi, bet visgi apie dokumentus ir kitą visiškai nenusimano. Na, aišku, ką nusimanysi, kai visiškai patirties neturi, o su knyga nebendrauji, bet ji tikėjosi, kad jie pajuokavo. Nors labai lengvai patikėtų, kad dokumentų reikia iš tikrųjų. O jei tikrai reikia... Papildomas darbas
Elridei jau atsibodo klausytis vaikinų ginčo. Ji taip ir nesuprato, ką jie su tuo elfu darys. Kodėl žmonės negali sutart normaliai? Pasako ten ir būna ten... Pavarčiusi akis žaliaakė tik tyliai mintyse bambėjo, kad greičiau atgabentų tą nelemtą padarėlį, mat jai jau atsibodo taip sėdėti ir klausytis jų beverčių klausimų.
-Jūs galit greičiau su tuo elfu? Nežinia, kiek čia laiko kalbat tą patį per tą patį... Aš noriu jį pakalbinti ir susipažinti...-nenustygdama vietoje grifiukė patempė lūpą žiūrėdama į Fasirą. Jai labai stipriai atsibodo taip sėdėti, o kantrybės didėlės neturėjo. Net nelabai suprato, kodėl jie taip tempia laiko ir nematė esmės, kurio name viskas įvyks. Išvis norėjo pasiūlyti keliauti į visiškai tuščius ir nenaudojamus namus, bet turbūt jie nesutiktų, tad patylėjo.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Rugsėjo 06, 2018, 08:11:11 am
Fasiras kuriam laikui nutilo, kai Elridė paminėjo jo tėvo dėstomą dalyką. Karštligiškai ėmė svarstyti, kaip turėtų elgtis, kad išvengtų bereikalingų klausimų - galbūt pačiam tokių užduoti? Kažkodėl prieš Edgar'ą ir Elridę nežinia kodėl jis jautė begalinę gėdą, kad taip pyksta ant tėvo. Galbūt todėl, kad Elridė bemaž visai neturėjo tokio, o Edgar'as... Atrodė, kad jis būtų kitokios nuomonės apie tėvo ir sūnaus konfliktą. Kaip ir Muninas, prieš kurį Fasas jau irgi kentė gėdą. Tokiais žeminančiais momentais atrodė, kad visas pasaulis sukasi apie jo tėvą ir nesupranta, koks jis baisus padaras.
   Bet argi logiška, kad visi nesuprastų, o tik jis vienas - Fasiras - viską žinotų? Argi visas pasaulis išprotėjo? Negi tik jis vienas, jis, pusvampyris, nešiojantis garsios giminės vardą, išsaugojo protą... Kažin? O gal?..
   - Aišku, - lyg jau visai nesureikšmindamas to, ką išgirdo, atsakė jaunuolis, nebeužduodamas jokių klausimų. - Dėl dokumentų pajuokavau, jų nereikės, - šyptelėjo Fasiras Elridei.
   Dėl elfo, rodės, kad nerimauja visi šiuose namuose, tik dėl labai jau skirtingų priežasčių. Juodaplaukis kurį laiką pastebeilijo į Elridės akis, svarstydamas dėl elfo lemties. Tarytumei baltapūkės veizolai galėtų jam kažkuo padėti.
   - Nors kažin, ar namas nukentės... - sumurmėjo von Sjuardas. Nebuvo girdėjęs, kad ministerijoje kuris departamentas būtų tvarkęs sprogimo padarinius po prakeikimo panaikinimo. - O gal aš tik per daug svarstau apie tikimybių tikimybes, - šyptelėjo lyg pašnekovams, lyg sau. - Ar tu būtum pasiruošęs, jei elfą pašaukčiau jau dabar?
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Rugsėjo 07, 2018, 08:05:36 pm
- Tai jau virėt sprogstamuosius eliksyrus?- iškart pasiteiravo jaunuolis grifiukės, kai ši paminėjo pamoką, kurioje vos neužgriuvo jos lubos. Daugiau nelabai įsivaizdavo nuo kokių eliksyrų galėtų pradėti griūti pastatai.
- Truputėlį kantrybės,- šyptelėjo namų šeimininkas Elridei, kai šią, rodos, jau apėmė nuobodulys besiklausant vaikinų. Iš tiesų, jie tikrai jau kalbėjo vieną ir tą patį, niekaip nepriimdami galutinio sprendimo. Vis gi ilgai laukti nebereikėjo. Fasas galiausiai nusprendė.
- Gal ir niekas nenukentės,- skėstelėjo ranka juodaplaukis, - Galimybių yra įvairių, kaip ir galimybė palikti elfą neliestą. Turiu omeny nepatikrintą,- davė tarsi dar vieną variantą, kuris gali niekam nepakenkti. Nors ir čia nežinia, kaip tas namų elfas gali būti apkerėtas. Gal ims vieną dieną ir pradės siautėti. Bet tai ir vėl viena galimybė iš daugelio tik jau iš kitos pusės.
- Taip, žinoma. Gali pakviesti,- sutiko Jeffter'is, jog elfas būtų pakviestas dabar. Laiko tamsiaplaukis turėjo. Kaip nekeista, dabar buvo tik po pietų. O tai buvo kažkas naujo. Įprastai jaunasis von Sjuardas ir Edgar'as susitinka vidurnakčiais. Dar vienas skirtumas nei įprastai buvo tas, kad šis susitikimas buvo planuotas. Vidurnaktį vienas pas kitą užklysta netikėtai. Na, bet nereikia norėti, jog viskas visada būtų taip pat.
- Jei nori dar dėkis,- juodą pirštinę mūvintis vaikinas žvilgtelėjęs į ant stalo dar tebesančią vištieną, kreipėsi į moksleivę, galvodamas, kad šioji gal norėtų daugiau tik iš mandagumo nusprendė, kad pakaks. Nors gal ir pasisotinus, nes ko čia gėdytis. Ne pirmas kartas, kai jau lankosi pas Edgar'ą. O juolab, jei net išdrįso paprašyti maisto, tai ko bijoti dėtis daugiau.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Rugsėjo 07, 2018, 08:22:10 pm
-Panašiai,-atsakiusi tik patraukė pečiais, ta tema nebelabai norėjo kalbėti, kadangi po truputį mąstant ėmė kilti pyktis. Visgi, ant bedrakoledžės pykti nėr malonu, tačiau Elridės manymu, ji nusipelnė. Turbūt tą kartoja jau ne viena kartą, tik nežinia, kiek tuo tiki.
Mergaitė išspaudė šypsena, bet vis tiek giliai atsiduso. Kantrybės ji neturėjo ir norėjo, kad viskas praeitų kiek greičiau ir tikėjosi, kad spės pakalbinti elfą. Iš tikrųjų, kiek išsigando susivokusi, kad gali nespėti, kadangi vaikinukai turbūt imsis iškart reikalo. Neee... Aš privalau jį pakalbint, man įdomu... Įsižiūrėjusi į Fasirą Elridė papurtė galvą.
-Aš spėsiu jį pakalbinti, taip?-kiek nedrąsiai, bet tvirtai paklaususi prašomai šyptelėjo abiems. Aš imsiu melstis... Įdomu, jis žino, kodėl yra toks mažas?
Apsidžiaugusi, kad reikalai juda grifiukė nuleido kojas ant žemės ir su šypsena stebėjo vyresnėlius. Ji labai spirgėjo ir tai buvo netgi kiek keista, kadangi tuos elfus mačiusi ir Hogvartse. Nežinia, ką ji įsivaizdavo, gal kokį genijų, kuris tarnauja žmonėms.
Nužvelgusi Edgarą, o tada vištieną, mergaitė sudvejojo. Ji jau buvo pasisotinusi, nors ta vištiena jai buvo tikrai labai skani. Gal truputį... Vis dar dvejodama vis dėl to pasičiupo vištienos gabaliuką ir laiminga įsidėjo į lėkštę.
-Aš nežinau, ar pabaigsiu... Bet, na... Skanu,-šyptelėjusi mergaitė nužvelgė maistą lėkštėje, o tada pamatė, kad pomidorų nebėra. Giliau įkvėpusi ji pasistengė nekreipti dėmesio, tačiau iškart nepuolė valgyti. Kažkas ją vis sulaikė, kadangi pilvas nerėkė, kad nori valgyti. Ji žvilgtelėjo į Fasirą norėdama pastebėti, ar šis tikrai nenori valgyti ir vis tempė gumą.
-O gal aš nevalgysiu... Juk minėjot ledainę...-pakėlusi galvą Elridė pastūmė lėkštę toliau. Ji niekaip negalėjo apsispręsti, tačiau visgi ledų norėtų labiau. Juk saldu, kam tas normalus maistas, reikia cukraus. O kaip norėčiau arbūzo skonio ledų... O pala, jis turėjo šerbetą? Vėl atsisukusi į Fasirą grifė nužvelgė jį, nors šis jau nebelaikė rankoje savo atsinešto gėrimo. Mergaitė tikėjosi kažkaip sulaukti atsakymo, nors tai būtų neįtikėtina.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Rugsėjo 15, 2018, 08:08:16 pm
   Fasiras vis dar mąsliai spoksojo į židinį be ugnies, bet suprato, jog sprendimo jau nebekeis.
   - Manau, spėsi, - šyptelėjo iš vaikiškos užgaidos von Sjuardas dar klausiamai žvilgtelėdamas į Edgar'ą ir, kai Elridė pasilenkė į vištieną, slapčia kilstelėjo antakį ir nežymiai kryptelėjo galvą į mergaitę, nebyliai klausdamas, ar patikrinimo metu nereikės mergaitės paprašyti išeiti. Vylėsi, jog krikštatėvis šią užuominą supras, o Elridė - nepastebės. Mat jau buvo aišku, kad ši mergiotė retai kada kažką pražiopsodavo ir nuolat keldavo problemas.
   Problemų, aišku, kėlė ne tik Elridė. Problemų prisidaryti ir susinervinti gebėdavo ir pats Fasas, na, ir ne tik pats prisidarydavo bėdų. Bėda buvo ir gana gerai tarp hogvartsiečių žinomas jo tėvas, o bendravimas su šios mokyklos mokiniais neleisdavo jam visiškai užmiršti tėvo ir nuolat kėlė moralinius klausimus bei abejones dėl jo sprendimo teisingumo.
   - Baube? - sumurmėjo Fasiras, žinodamas, jog elfas pasirodo bet kur ir bet kada, užtenka vien tik jį išsikviesti vardu. Tokia galinga buvo namų elfų magija, juos pačius pririšanti amžinai tarnystei.
   Kažkas garsiai pokštelėjo, kambaryje atsirado nedidelis, nelabai senas elfas su tamsiai pilku apsiaustėliu ir tos pačios spalvos kelnėmis. Batų jis, rodos, neturėjo.
   - A, sakai, ledų nori? - bemaž nusijuokė juodaplaukis pusvampyris. - Po elfo patikrinimo ir galėsim nueiti, - šyptelėjo jis, pasisukdamas į nustebusį kambarį apžiūrinėjančią mažąją būtybę. Aišku, mintyje turėjau ne Elridę, o Baubą. 
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Rugsėjo 16, 2018, 05:45:37 pm
Edgar`as visiškai kitaip suprato savo krikštasūnio antakio kilstelėjimo. Juodaplaukis pamanė, kad magijos ministrą stebina tai, kiek daug ši mergaitė gali valgyti. Pačio namų šeimininko kažkodėl tai nelabai stebino. Jam atrodė, kad valgai tiek, kiek nori.
- Jei tikrai nenori, nevalgyk,- tarstelėjo leisdamas suprasti ketvirtakursei, kad šioji gali valgyti nesidrovėdama, jei tik telpa į skrandį.
- Sveikas,- šypteldamas pasisveikino žaliaakis nužvelgdamas pilkai apsirengusį elfą. Po to atsigręžė į Elridę.
- Paklausk kažko, jei nori, nes nenoriu tempti. Tikriausiai Fasiras nekantrauja sužinoti, kaip viskas iš tikrųjų yra su jo namų elfu,- dirstelėjo ir į metais už save jaunesnį vaikiną.
- Manau ledų galėsite nueiti ir dabar, nes vis tiek paprašyčiau jūsų pabūti čia per patikrinimą,- pareiškė, kad namų elfo patikrinimą atliks vienas. To priežastis buvo, jog nieko nenutiktų aplinkui esantiems asmenims, jei šis elfas būtų apkerėtas ir dar būtent tokiais kerais, kurie galėtų pakenkti tam, kas būtų netoliese elfo.
- Pasiruošęs?- kreipėsi į elfą Jeffter`is kildamas iš vietos, kurioje sėdėjo.
- O jūs galite palaukti čia ar nueiti į ledainę, jei norite. Jei užtrukčiau porą valandų, tuomet ateikite į treniruočių kambarį. Elridė žino, kur jis,- iš karto pridūrė, nes nebuvo tikras ar jaunasis von Sjuardas žino, kur yra tas kambarys, - Tik prieš tai pasibelskite. Jei atsakymo nesulauksite atsargiai pamėginkite užeiti. Jei pastebėsite kažką keisto ar nežinomo, nedelsdami uždarykite kambario duris ir pabandykite išsiaiškinti ką matėte prieš mėgindami, ką nors daryti,- išdėstė nurodymus moksleivei ir eliksyrininko sūnui, kaip šie turėtų elgtis, jei jam kažkas nutiktų.
- Eime,- tarstelėjo namų elfui Edgar`as ir pasuko iš svetainės į treniruočių kambarį.
- O tu nežinai ar buvai užkerėtas, ar - ne?- teiravosi magiškos būtybės manydamas, kad šioji gal vis gi prisimena kažką apie galimą ar negalimą jos užkerėjimą.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Rugsėjo 16, 2018, 06:28:59 pm
Linktelėjusi Edgarui mergaitė nustūmė visiškai lėkštę ir patogiau įsitaisė. Atsiradęs elfas iškart patraukė jos žvilgsnį. Kiek susimąsčiusi Elridė nužvelgė jį ir atsistojusi priėjo. Dar geriau nužvelgusi mergaitė įsižiūrėjo į elfo akis, o tada šyptelėjo norėdama atrodyti draugiškesnė.
-Kodėl tu toks mačiukas?-pirmas klausimas turbūt būtų sukėlęs juoką, tačiau ji klausė visiškai rimtai. Geriau pamąsčiusi mergaičiukė sučiaupė lūpas ir nužvelgė Fasirą.
-Jis tave skriaudžia? Sakyk tiesą...-dar kartą atsisukusi į vyresnėlį vos vos šyptelėjo.-O... Ir, na... Gal paskutinis, kaip tau nesunku viską daryti? Beje kaip tu buri be lazdelės?-pabaigusi savo klausimus Elridė atsiduso ir atsistojo. Jai norėjosi dar pabendrauti, bent truputį, bet deja.
-Fasiiiraaiiii,-atsistojusi kiek zyziančiu balsu grifiukė vėl nužvelgė vyruką. Jos manymu, jis jau turėjo suprasti, ko ji nori, bet, kad įsitikintų padarė pauzelę ir išspraudė šypseną.
-Eisim ledų?-šiek tiek labiau šyptelėjusi mergaitė meldėsi, kad jis sutiktų. Aišku, ji negalėjo pamiršti ir namų šeimininko. Kiek pamąstė ir tada atsisuko į jį.
-Tau paimti kažkokių?-gražiai paklaususi jau mąstė, kokius pati norės imti. Kokių ten skonių bus... Gal kelių rėiks imti? Be šių buvo dar daugybė minčių susijusių su maistu, elfas iš mergiotės galvos jau spėjo išgaruoti. Nors grįžo, kai pamatė, kad namų šeimininkas išsiveda jį lauk. Jo žodžiai Elridę kiek išgąsdino, mat jis pasirodė gan rimtas. Vyrukui išėjus mergaičiukė buvo kiek susinervavus. Ji nežinojo, ko turėtų tikėtis, visgi, pokalbio vaikinukų nesiklausė, nežinojo, kokia rizika ir kas bus.
-Ė... Jam juk viskas gerai bus?-nužvelgusi magijos ministrą grifiukė tikėjosi, kad jis patvirtins, kad viskas bus gerai. Nors, aišku, tai nieko nepakeis. Juk ne šiaip sau žmogelis išėjo į kitą kambarį. Siaubas... Gal nebus blogiau už tuos padarus praeitą kartą? Prisiminusi, kas nutiko pirmąją treniruočių dieną nusipurtė.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Rugsėjo 16, 2018, 08:39:08 pm
   Fasiras šyptelėjo, Elridei ir Edgarui sureagavus į elfą. Krikštatėvis tik pasisveikino su juo, o Elridė - jau ir užkrovė įvairiausiais klausimais. ,,Ar ji tai jau buvo suplanavusi, ar čia automatiškai?" - pamintijo sau juodaplaukis.
   - Aš esu mažas, nes esu mažas, - visai logiškai atsakė elfas, nesutrikdytas tokio klausimo. Fasiras prikando lūpą, bandydamas sulaikyti šypseną. Visgi kitas klausimas šį padarėlį jau suglumino. - Skriaudžia? Ne, - nustebęs atsigręžė į Fasą. - Tai mūsų giminės dovana - kerėti be lazdelių. Lazdelių magija yra būdinga tik šeimininko rasės padarams, - išpoškino pilkasis. O tuo tarpu juodaplaukis elfo šeimininkas pasisuko į namų šeimininką.
   - Ar esi tikras, jog nori patikrinimą daryti vienas? - paklausė Fasiras su abejonės gaidele balse. Kita vertus, nebuvo reikalo abejoti krikštatėvio gabumais ir įgūdžiais - jis turbūt dar ne su tokiais reikalais buvo susidūręs.
   - Pasiruošęs kam? - atsakė elfas klausimu į klausimą. - Ne, aš neatsimenu, kad būčiau buvęs užkerėtas, - papurtė galvą.
   - Be abejo, galėsim nueiti. Man irgi visai ne pro šalį dar viena porcija, - pajuokavo juodaplaukis ir dar klausiamai žvilgtelėjo į Edgar'ą, kai Elridė jo paklausė, kokių ledų jam parnešti. Tai pasirodė visai gražus gestas iš jos pusės. - Aišku, būsim viskam pasiruošę, - linktelėjo von Sjuardas jau be šypsenos veide. - Jeigu viskas bus gerai, susitarkim, kad iškviesi gynėją ir nusiųsi mums, ar dar kažkaip duosi ženklą. Jeigu jo nesulauksim, suprasim, kad kažkas ne taip, - pasiūlė Fasiras, kad ir kokia maža buvo tos nesėkmės tikimybė.
   - Tikiuosi, kad viskas gerai, bet garantuoti negaliu, - gūžtelėjo pečiais ministras, dirstelėjęs į Elridę. Jaunuolis irgi atsistojo ir pasuko link durų - tik ne treniruočių kambario, o laukujų. Dar klausiamai žvilgtelėjo į Elridę bei pasiėmė tuščią savo ledų indelį. Išmes kur nors Godriko Dauboje - šiukšlių dėžių žiobarai juk pristatė visur.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Rugsėjo 17, 2018, 09:23:58 pm
Edgar`as buvo priverstas nusišypsoti gana plačia šypsena, kai išgirdo vieną iš Elridės klausimų namų elfui. Šypseną sukėlė klausimas apie būtybės skriaudimą. Aišku, tamsiaplaukis nežinojo ar nėra skriaudžiamas šis padarėlis savo šeimininko, bet buvo linkęs manyti, jog ne. Paprasčiausiai netikėjo, jog jo krikštasūnis galėtų taip elgtis. Netikėjo, kad ir ketvirtakursė iš tiesų taip mano, tiesiog jau pažinodamas ją geriau, spėjo pastebėti, kad ji tarsi lyg kartas nuo karto bando paerzinti pusvampyrį.
- Taip. Juk ar taip, ar taip jį atliksiu vienas. O jūsų buvimas kartu, tai tik rizika nukentėti ir jums, kai to galima išvengti,- kai elfas atsakė į visus mergaitės klausimus, buvęs grifas nedelsdamas atsakymą davė ir Fasui.
- Patikrinimui,- namų šeimininkas patikslino savąjį klausimą namų elfui ir dar atsigręžė į Elridę bei Fasirą, - Karamelinių, jeigu bus. O po patikrinimo, jei viskas bus sėkmingai, tai susitiksime čia. Nebent užtruksite ilgiau ledainėje, tai tokiu atveju aš luktelsiu jūsų. Ne problema. Tačiau, kaip ir minėjau, jei manęs po dvejų valandų čia nebūtų, darykit taip, kaip liepiau.
Edgar`ui buvo ramiau, kai namų elfas pareiškė, jog neatsimena, kad būtų užkerėtas. Aišku, kai kurie elfo prisiminimai irgi galėjo būti ištrinti, todėl to visiško tikrumo, kad nieko blogo negresia, negalėjo būti ir nebuvo.
- Stokis čia,- pirštinuota ranka parodė sienos pusėn tik įėjus pro treniruočių kambario duris. Pats apsigynimo nuo juodosios magijos specialistas nužingsniavo prie savo stalelio. Ant jo nepamatęs ko norėjo kreipėsi į būtybę:
- Truputėlį luktelk,- ir Jeffter`is pasišalino į savo darbo kabmbarį, iš kurio sugrįžo su knyga rankose. Grįžęs iškart uždarė kambario, kuriame paprastai tobulina savo įgūdžius, duris. Vėl priėjęs prie stalelio atsivertė knygą. Joje persiskaitęs, tai ką reikėjo atsistojo priešais elfą.
- Pradedam?- paklausė padarėlio ir po kelių sekundžių sumosavo savo lazdele prieš jį bei kažką sušnabždėjo. Iš lazdelės išėjo bespalvis oro gūsis, kuris perskrodė magijos ministro namų elfą. Atrodo, nieko nevyko. Bent kol kas. Vis gi įsitikinti tuo, kad būtybė nėra užkerėta reikėjo šiek tiek laiko. Dėl to Edgar`as nenuleisdamas lazdelės akylai stebėjo ją. Nepraėjo nei minutė, kai iš namų elfo ėmė veržtis akinanti šviesa. Kas per..? Paslėpta po pirštine ranka prisidengė savo žalias akis. Dar tokio dalyko vaikinas nebuvo regėjęs ir nebuvo apie tai skaitęs, todėl nesuvokė kas vyksta. Šviesa tarsi stiprėjo ir brovėsi į akis. Netrukus Jeffter`is išvydo toje šviesoje tekstą. Viskas buvo tarsi kokioj vizijoj. Tik pats jausmas buvo kitoks. Juodaplaukis suprato, kur jis yra, kas jį supo aplink, net tebejautė, kaip dengiasi nuo šviesos, tačiau vaizdas akyse buvo kitoks. Dar viena, kita sekundė ir viskas liovėsi. Tarsi nieko nebūtų nutikę.
- Ar tau viskas gerai?- iškart žvilgtelėjo į padarėlį, kuris, kaip paaiškėjo, buvo užkerėtas. Jis lyg ir stoviniavo, kaip ir prieš tai. Regis, viskas gerai iš pirmo žvilgsnio nepastebėjęs jokios žalos jaunuolis paraginęs namų elfą eiti drauge patraukė į darbo kambarį, kur susiradęs tuščią lapą, nurašė tekstą, kurį regėjo, kad nepamirštų ir tuomet grįžo į svetainę, kurioje nieko nebuvo. Dar nespėjo grįžti. Iškart padarė išvadą, bet ir visas patikrinimas truko vos pusė valandos.
- Prisėsk,- Edgar`as paragino tą, kurį ką tik patikrino ir pats atsisėdo į fotelį. Tuomet žvelgė į vieną tašką susimąsčiusiu žvilgsniu bandydamas suprasti ką matė ir ką tai reiškė.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Rugsėjo 17, 2018, 10:02:05 pm
Su gautais atsakymais mergaičiukė nebuvo patenkinta, tačiau susilaikė nuo dar vieno klausimėlio. Ji nenorėjo tempti gumos ir pagalvojo, kad vėliau galės taip pat pakalbinti tą padarėlį. Nors klausimų kūrėsi vis naujų ir naujų, vieni logiški, o kiti ne, bet jai buvo vienodai įdomūs.
Linktelėjusi ir pasistengusi įsiminti namų šeimininko norą žaliaakė trumpam prisimerkė. Elridė pradėjo kreipti dėmesį į kiekvieną vyresnėlių pasakytą žodį, nors jų jau buvo mažai. Jei viskas bus sėkmingai... O kas jei nebus? Neskubėdama mergaitė patraukė paskui Fasirą, tačiau vis tiek truputį bijojo. Jai per daug knietėjo bent įsitikinti, kad nieko baisaus nenutiks. Dar kartą prarasti kažką ji nenorėjo, oi ne. Paauglė juk išprotėtų, bent ji taip manė, lyg vis dar būtų buvus sveiko proto... Tad stabtelėjusi prie lauko durų, dar neperžengusi slenksčio kurį laiką pastovėjo svarstydama. O kas jei... Vos vos šyptelėjo, kvaila mintis dingtelėjo jos galvoje. Jos manymu, tai bent truputį numalšins jaučiamą baimę viduje, nors ir stengėsi nenusileisti jai. Paauglė  nuskuodė tolyn nuo durų link jau įsiminto treniruočių kambario. Pribėgusi prie jų grifė lėtai pasilenkė ir priglaudė galvą prie durų tikėdamasi kažką išgirsti, bet deja, neišgirdo. Nusivylusi ir nenorėdama laužtis vidun, kadangi norėjo ledų, po truputį atsitraukė nuo durų ir vėl patraukė lauko link. Kodėl ten buvo taip tylu? Savęs klausdama mergaičiukė stengėsi išmąstyti kažkokį paaiškinimą. Aišku, ji neatmetė ir to, kad galbūt kambaryje jau buvo koks nors lavonas, nors negalėjo patikėti, kad taip įmanoma. Ji iš tikrųjų neįsivaizdavo, kokia grėsmė ten išvis gali būti, bet  po savo nemalonios minties pasistengė nustumti viską šalin. Ledai, reikia galvoti apie ledus... Patraukusi link ledainės, nors tiksliai nežinojo, kur ji, grifė stengėsi nuraminti save ir įtikinti, kad  vyruko namuose nieko blogo neįvyko ir kad ta tyla, tai geras ženklas. Nors nurimti jai sekėsi ne per geriausiai. Ledai nepadėjo išstumti visų minčių lauk ir jos fantazija jau kūrė vaizdinius, kaip būtų baisu, jei grįžus į namus nieko nesigirdėtų, tyla ir dar kartą tyla. Ir kiek keista, bet, jos manymu, jau geriau kažkieno riksmai, kurie įrodytų, kad žmogus dar gyvas, nei visiška tyla, kuri galėjo reikšti labai daug.
Ir ledainę pasiekusi Elridė nenurimo. Trypsėjo vietoje, stengdamasi malšinti savo fantaziją, bet per ją ir ledų skonio išsirinkti negalėjo. Ji pakėlė galvą kiek susimąsčiusi ir bandė prisiminti, kokius ledus valgė paskutinį kartą.
-Pala... Tu šerbetą gėrei?-kiek klausiamai atsisukusi į Fasirą mergaitė vėl žvilgtelėjo į turimus skonius ir linktelėjo. Manau tiks... Pasiprašiusi arbūzų skonio kokteilio, mat jai tai skambėjo šauniausiai ir skaniausiai, tuo pačiu prisiminė ir kitus ledus, ne jai.
-A... Edgarui karameliniu...-kiek tyliau pasakė, kadangi pajautė, kaip šiurpuliukai perbėgo per kūną vien užsiminus. Paauglės galvoje vėl plūduriavo nemalonios mintys, kad tų ledų gali neprireikti. Bet be viso šito ji dar kiek nužvelgė tuos ledus klausdama savęs, kodėl žmogus nepasirinko kažko įdomesnio. Jai atrodė, kad tokie karameliniai ledai jau turėjo atsibosti, juolab, kad seniau juos labai dažnai kramsnojo.
Patraukus namo žaliaakė labai pagreitino tempą. Jai buvo ir smalsu ir tuo pačiu baisu grįžti į tuos namus, tačiau juk privalėjo. Tad ir kulniavo tikėdamasi, kad Fasirui tempas tiko.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Rugsėjo 18, 2018, 10:08:22 pm
   Fasiras kurį laiką dar neryžtingai pasisukiojo Edgar'o svetainėje, akimis tarsi mėgindamas užčiuopti sienų raštus - po teisybe, net nesuprato ir nepasigilino, ar ten dažyta, ar tapetai: štai, kas nutinka, kai užsigalvoji - bet žvilgsnis taip ir nuslydo, neperdavęs jokios informacijos į smegenis, bent jau ne į sąmoningą jų dalį. O paskui ir randasi visokie dežavu ir mistiniai suvokimai. Fasui labai norėjosi Edgar'ui paprieštarauti, bet visgi jis susilaikė nuo žodžių ir vien nepritariamai pakraipė galvą. Suprask - jam nepatinka, kad krikštatėvis užsiims galimai pavojingu reikalu vienas. Tiksliau, galimai net LABAI pavojingu reikalu.
   - Būk su juo ir paklusk jam iki kol mes grįšim ar net ir dar ilgiau, - staiga į elfą pasisuko Fasiras norėdamas užtikrinti, kad kokie nors netikėti elfo kaprizai nesutrukdytų ir taip galimai sudėtingo magijos seanso. Baubas tik linktelėjo galva parodydamas, kad suprato įsakymą ir jo laikysis. ,,Kažin, kiek ilgai..." - pamintijo Fasiras, nusmelkus nelabai gerai nuojautai. Bet Edgarui išėjus ir išsivedus elfą, o durims dusliai ir nesmagiai dunkstelėjus, iš lauko pusės lauko duris uždaryti teko ir juodaplaukiam pusvampyriui. Su geriausiomis viltimis, kad viskas bus gerai.
   Didžiąją kelio link ledainės dalį Elridė su Fasiru pratylėjo. Tik prisiartinęs prie ledainės kioskelio pusvampyris žvilgtelėjo į mergaitę ir pamintijo, kad tą tylą reikėjo prablaškyti. Pats žinojo, kaip gąsdina tokia tyla ne vietoje. Na, o mergaitės klausimas, pertraukęs garsų tuštumos karalienės valdymą, buvo būtent tai, ko reikėjo.
   - Taip, šerbetą. Man jie bene skaniausi, - tarė ministras, pirštu bakstelėdamas į norimo skonio ledus. Pardavėjai pildant tris indelius, von Sjuardas neramiai dėbtelėjo į savo rankinį laikrodį. Laikas ėjo, Edgar pasiųsti gynėjo nesutiko. Pamažėle ėmė graužti sąžinė. Į akis kaltinančiai plieskė saulė, o Fasiras dėl įtampos netgi pamiršo savuosius saulės akinius, vis dar užsidėtus ant viršugalvio.
   - Beje, ar buvai mačiusi Godriko Daubos bažnyčią? - paklausė Fasiras, ranka mostelėdamas į nelabai įmantrų, bet ganėtinai gražų ir miestelio aikštę puošiantį pastatą. Vos nepridūrė komentaro apie savo tėvą, nejučia stabtelėjo ir įsistebeilijo į tą pastatą. Tėvui jis kažkodėl reiškė labai daug. Fasirui taip ir neteko išsiaiškinti, kodėl gi. Dilgtelėjęs smalsumo jausmas dabar buvo veikiai nugesintas sudiržusio ir nusivylusio pusvampyrio proto. - Jei atkreipei dėmesį, prie jos yra kapinės. Ten palaidota daug įžymių žmonių. Tik nežinau, ar tave tokie dalykai domina, - šyptelėjo jis.
   Kiek pasikuitęs po kišenes ir atskyręs galeonus nuo svarų jaunuolis sumokėjo už ledus, įteikė Elridės porciją Elridei, o Edgar'o ir savo indelius pasiėmė pats. Tuomet abu bičiuliai, jei būtų galima juos taip pavadinti, pasuko į namų pusę.
   - Kaip tau patiko pasikalbėti su elfu? - lyg tarp kitko paklausė jaunuolis, žinodamas, jog Elridei tai turėjo padaryti nemažą įspūdį. Klausimas nuskambėjo kvailai, Fasirui dar pasirodė, kad tai tik paaštrino įtampą. Kai jie atsidūrė jau prie Jeffter'io namų durų, ministras staiga žengtelėjo žingsnį į priekį pirmesnis.
   - Nepyk, bet geriau aš patikrinsiu, ar viskas gerai. Ledus padedu čia, - sudėjo savo ir Edgar'o indelius ant laiptų, išsitraukė burtų lazdelę ir pasibeldė į duris. Lazdele mostelėjo kažkur į artimiausio lango pusę, o tuomet nukreipė ją į ten, iš kur turėjo atsidaryti durys. Kurį laiką luktelėjęs Fasiras įžengė vidun pats.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Rugsėjo 20, 2018, 10:41:41 pm
Bildesys į duris kol kas nutraukė Edgar'o apmąstymus. Pakilęs iš fotelio ėmė traukti laukųjų durų link, bet nespėjo nė iš svetainės išeiti, kai išgirdo atsiveriančių durų garsą. Namų šeimininkas stvėrė savo burtų lazdelę į ranką. Mat, keista buvo, jog buvo pasibelsta, o vėliau mėginama užeiti. Nenumanė, kad taip keistai bandys patekti vidun į namą Fasiras, kuris juodaplaukio galva turėjo tiesiog įeiti į vidų. Aišku, nebuvo blogai tai, jog jaunasis von Sjuardas vien prieš patekdamas į namo vidų ėmė elgtis atsargiai.
- Ai.. Čia jūs..,- nežymiai šyptelėjęs nuleido burtų lazdelę po to, kai įžengęs į koridorių  išvydo savo krikštasūnį.
- Prisiskanavot?- vėl šypteldamas pasiteiravo magijos ministro ir grifiukės. Teiravosi tarsi viskas būtų praėję sklandžiai. Na, sklandžiai ir praėjo, tačiau iškilo kitokios problemos.
Kai jau visi vėl suėjo į kambarį, Jeffter'is sėdo į fotelį, kuriame sėdėjo, prieš pasibeldžiant Fasui. Nuo stalo pasiėmė lapą, ant kurio buvo užsirašęs, ką matė. Tuomet pažvelgė į elfą ir prisimerkė.
- Geriau jau jo nebūtume tikrinę..,- atsidusęs pasisuko į eliksyrininko sūnų. Trumpaplaukis taip pareiškė, nes elfas buvo apkerėtas kerais, kurie suveikia tik atliekant patikrinimą. Jei nebūtų atliktas patikrinimas tie kerai nebūtų ėmę veikti. Bet to niekas nežinojo, todėl atsitiko, kaip atsitiko.
- Tikrindamas tavo namų elfą, tarsi aktyvavau kerus, kuriais jis buvo užburtas,- ramiai aiškino, kas nutiko, - Tuomet išvydau tekstą. Jog jo nepamirščiau ar nepamesčiau iš galvos kokių nors žodžių, iškart jį užrašiau čia,- kilstelėjo lapą žvelgdamas į auksines akis, - Ir, jei gerai suprantu tai ką mačiau, tuomet pasirinkimų turime nedaug,- tai pasakęs kyštelėjo lapuką pusvampyriui. Jame buvo parašyta:
Jei dabar tu tai matai,
Savo darbo nedarai.
Apie save tiktai galvoji,
Ir į kitus ranka numoji.
Ką gi rinksies tu dabar?
Elfą ar save vis dar?
Elfas septynias dienas tik turi,
Paskui tu žiūri, kad jis jau guli.
Išgelbėti tu jį gali,
Tik ar drąsos tu tiek turi?
Pirma turėsi tu kai ką surasti,
Kas ištartų releasasti.
Keturi skirtingi žmonės,
Ypatingi, dirbantys tik dėl gerovės.
Tik jie išlaisvins tavo elfą,
Bet čia ir vėl pasuki savo galvą.
Tik spės būtybė tapt laisva,
Ir tavo siela taps nauja.
Nes į save tu mūsų boso sielą įsileisi,
Ir savo blaivų protą tu apleisi.

- Kas užbūrė tavo elfą, tikriausiai, tas buvo su tavimi susidūręs,- sprendė Edgar'as bent iš to, ką neseniai regėjo tikrindamas elfą. Žaliaakis norėjo padėti krikštasūniui. Jis turėjo idėja, kaip tai padaryti. Tik čia ir vėl kyla problemėlė, nes turėtų imtis viską ant savęs, kas, greičiausiai, nutemptų visus planus dėl Elridės, jei išvis vis jų nesugriautų.
- Turiu idėją,- ryžosi pasidalinti tuo, ką sugalvojo, - Galime išgelbėti tiek elfą, tiek tave,- kreipęsis į jaunąjį von Sjuardą, vaikinas žvilgtelėjo į Elridę ir nusišypsojo, taip siekdamas, kad bent kiek ramiau jaustųsi mergaitė, nes nemanė, kad tai, ką ji girdi, ją džiugina, - Tik turėsi man atiduoti savo namų elfą,- dar kartą susitikus žalioms ir auksinėms akims išdėstė Jeffter'is savo sumanymą.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Rugsėjo 21, 2018, 02:28:48 pm
-Nebuvau...-kiek tyliau, pareiškė ši.-Juk suvoki, kad čia niekados nevaikščiojau pilnai? Nebent ieškodama namo...-nužvelgusi bažnyčią mergaitė šyptelėjo. Ji nebuvo didelė tikinčioji ir nežinojo visų tikėjimo dalykėlių, tačiau bažnyčia pasirodė gan graži.
-Turbūt joje tuokėsi daug gražių porų...-mestelėjusi savo apmąstymą ji praleido kitus Fasiro žodžius, mat apie kapines galvoti nelabai norėjo. Jos manymu, jos yra per daug niūrios ir perpildytos skausmo, bet kodėl taip manė, nežinojo. Galbūt, todėl, kad ten gulėjo mirę žmonės, o gal todėl, kad buvo vos kelis kartus ir šie džiaugsmo tikrai nesuteikė.
Einant atgal Elridė toliau jautė nemalonų jausmą, kurio nesuprato, tad ir mintys linko tik į tą pusę, o užduotas klausimas privertė ją trumpam sustoti, nes kitaip ji būtų neišgirdusi jo.
-Ai... Norėtųsi daugiau pakalbinti,-patraukusi pečiais atsakė ši ir toliau įsistebeilijo į savo porciją, kur eina nebežiūrėjo, o ir valgyti nebenorėjo. Ledai tirpo, o žaliaakė jų nė nepalietė, nors, rodos, dar neseniai taip norėjo jų. Pakėlusi galvą grifė pamatė namą ir  jau ruošėsi brautis vidun, bet Fasiro žingsnis ją sustabdė. Supykusi dėl tokio elgesio ji stipriai susiraukė. Norėjosi aprėkti, kad nepasitiki ja, bet nuo rėkimo susilaikė.
-Kodėl turėtum pirmas eiti?-kiek pikčiau paklaususi nužvelgė padėtus ledus ir atsileido. Kaip ji du likusius indelius turės paimti ir nunešti nelabai suvokė, bet pabandė. Tikėdamasi, kad durys liks praviros mergaičiukė paėmė ant grindų padėtus indelius ir įžengė į vidų paskui vaikinuką, aišku, duris paskui save uždarydama kojų pagalba, geriau nesugalvosi.
Pamačiusi namų šeimininką grifė dėkingai atsiduso, nors šiam uždavus klausimą patylėjo, kadangi ledų palietusi nebuvo. Regis, viskas buvo gerai, tad ši greit nuėjo į svetainę ir padėjo vyrukų indelius ant stalo, o tada įsitaisė savo vietelėje, kurioje sėdėjo dar prieš išeinant. Apsidžiaugusi, kad stebuklingai ledų neišmetė iš rankų pasiėmė savus, nors jie ir buvo patirpę, skonis buvo lygiai taip pat nuostabus. Bet kiti Edgaro žodžiai ją privertė vėl padėti ledus ant stalo. Juk iš pradžių atrodė, kad viskas gerai, bet jo sakinys galėjo reikšti labai daug. Kiek pasimetusi Elridė nužvelgė abu vyrukus.
Susidomėjusi, kas buvo tame lapuke visgi susilaikė neprilindus ir laukė. Buvusi baimė vėl grįžo, bet grifiukė nieko negalėjo padaryti, tad tiesiog sėdėjo ir klausėsi, kurį laiką. Vėl prakalbus namų šeimininkui ji išplėtė akis ir panoro perskaityti tą lapelį. Tie žodžiai nuskambėjo jos galvoje, žvilgsnis nukrypo ties ministru, bet šioks toks sumišimas neleido mąstyti. Išgelbėti nuo ko? Ji nepraleido pro akis ir to šypsnio, tačiau tikėti, kad viskas gerai, negalėjo. Nematė nieko gero tokioje situacijoje. Išvis, kas gero gali būti, kai reikia žmogų ir dar elfą gelbėti? Iš pradžių jau galvojo, kad tada geriau tas elfas miršta ir tebūnie būna pamirštas, bet toks dalykas visgi buvo per žiaurus. Gera nuotaika jau buvo išnykusi ir visa „tobula“ diena sugadinta.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Rugsėjo 22, 2018, 07:11:25 pm
   - Suvokiu. Jei norėsi, galėsim kada nors pasivaikščioti. Aš irgi ne itin gerai pažįstu šitą miestelį, - atitarė Fasiras. Kada jis į čia visgi atsikraustė? Prieš dvejus metus? Tiesa, jis čia kartas nuo karto apsilankydavo ir anksčiau, bet visgi nebuvo išnaršęs miestelio kaip gimtinės. Po teisybe, kažin, ar Anglijos Magijos ministras išvis turėjo konkrečią vietą, kurią būtų galėjęs pavadinti gimtine. Lygiai taip, kaip dabar Sorenui von Sjuardui neliko vietos, kurią būtų galėjęs pavadinti savo namais. Tik, aišku, jo sūnus to greičiausiai nežinojo.
   - Gali būti, - abejingai gūžtelėjo pečiais juodaplaukis, plačiais žingsniais toliau skaičiuodamas aptrupėjusias ir nudilusias šaligatvio plyteles. Pokalbis niekaip nesirišo - galbūt todėl, kad abu jaunuoliai buvo mažumėlę introvertai. Apskritai, jeigu pasigilintum, galėtum suprasti, kad jie buvo vietomis panašaus charakterio, nors nė vienas niekaip nebūtų to pripažinęs.
   - Galbūt dar pavyks tai padaryti, - nė negalvodamas atsakė Fasiras, išduodamas mažokas viltis, kad būtybė liks sveika ir gyva. Nors, po teisybe, jo nuomonė buvo gana optimistiška. Tik, kaip sako, tikėkis geriausio, bet ruoškis blogiausio. ,,Kiek šansų Baubui išgyventi?" - paklausė pusvampyris varno. ,,Aš negaliu to apskaičiuoti", - paprastai atsakė varnas, nepasižymintis talentu tinkamai suprasti metaforas.
   - Todėl, kad aš mažumėlę vyresnis ir baigęs Hogvartsą, - atsakė Fasiras, praverdamas duris. Greitai pasigirdo ir jų link garsėjantys žingsniai, tuomet von Sjuardas suprato, kad Edgar'ui viskas gerai, tik pusvampyris davė per mažai laiko jam ateiti. Per daug sunerimęs ir nekantrus.
   - Mes, - linktelėjo Fasiras, nuleisdamas lazdelę. Jo auksinių akių žvilgsnis jau buvo klausiantis ir nekantrus. Bet neilgai trukus Jeffter'is pats pradėjo kalbą apie elfą. Fasas porąsyk susiraukė, nelabai nutuokdamas, ko link suka jo krikštatėvis. Paėmęs lapelį su greita rašysena pakreivotu, bet suskaitomu tekstu, ministras dusyk jį perskaitė, linktelėjo galva.
   - Kas galėjo tai padaryti?.. - apstulbęs, pritildytu balsu paklausė jaunuolis. - Tas burtažodis - anagrama, ar jis toks ir turi būti? - paklausė, darsyk perskaitydamas tekstą ir mintyse pradėdamas kitaip perdėlioti raides. Kas iš jų galėtų išeiti? Kažin, ar kas daugiau, negu tik viena su kita nesusijusių raidžių kratinys. Tik burtininkas buvo pratęs dorotis su tokiais galvosūkiais.
   - Papasakok, ką nori padaryti, - Fasiras atidžiai nužvelgė krikštatėvio veidą - kaip visuomet ramų ir bemaž bejausmį, su šiokia tokia šypsenėle. Kaži, ar kas nors ir galėtų sudrumsti jo ramybę. O gal jis tiesiog labai gerai tvardosi ir neišsiduoda. Bet šįsyk tai ne esmė. Dvidešimtmetis kairiąja ranka suėmė lapelį, o dešiniosios delnu mąstydamas užsidengė lūpas it mėgintų nuslėpti šypseną. Tik šįsyk nebuvo nieko juokingo.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Rugsėjo 27, 2018, 10:58:36 pm
- Neturiu idėjos,- pasukinėjo galvą į šonus Edgar'as. Buvo neįmanoma pasakyti, kas galėjo tai padaryti Fasirui. Tai galėjo padaryti bet kas. Na, gal ne visiškai bet kas. Tokį užkerėjimą galėjo atlikti tik įgudęs burtininkas, tačiau tokių buvo apstu. Galima buvo suprasti tik tai, kad tas kas užbūrė namų elfą, nelabai mėgo dabartinio ministro. Taip pat tas asmuo turėjo žinoti, kur kraustosi magijos ministerijos galva, ar kur gyvena bei apie elfą, esantį namuose, jei jis iš tiesų buvo tose namuose dar prieš įsikeliant Fasirui. Tai buvo kelios užuominos, bet ar prie kaltininko jos privesti galėjo - nežinia.
- Dėl burtažodžio nesu tikras. Reiktų patikrinti,- juodaplaukis negalėjo dabar pasakyti ar burtažodis yra toks, koks ir turėtų būti. Vis gi buvo linkęs manyti, kad jis nebuvo kaip nors užšifruotas. Kam šifruoti vieną žodį. Jei kažkas mėgintų kažką slėpti, greičiausiai, tai padaytų ne viename žodyje tarp daugybės kitų. Nors niekada negali žinoti, kam kokia mintis gali šauti galvon.
- Manau, kad viskas yra taip, kaip matome,- pasitrynė pirštinuota ranka sau ties kakta buvęs grifas ir pasiėmė indėlį su parneštais, jau spėjusiais aptirpti, ledais.
- Skanu,- kiek atitrūkęs nuo gautos nuo reikalų sekundėlei šyptelėjo vaikinas. Bet tik tai sekundėlei, po kurios vėl sugrįžo visas rimtumas. Vėl padėjęs ant stalo savuosius ledus ėmė dėstyti savo sumanymą.
- Jei elfas yra apkerėtas dar vienais kerais, kurie turi dvejopą pasirinkimą, tai gelbėjant elfą, kerai palies jo šeimininką. Aišku, jei tai ką mačiau yra tiesa. Tokiu atveju, jei atiduotum savo elfą man, aš būčiau jo šeimininkas ir tu liktum neliečiamas. Ir tuomet beliktų imtis elfo išgelbėjimo pagal pateiktas instrukcijas,- Jeffter'io planas buvo toks, kad apsaugotų tiek jaunąjį von Sjuardą, tiek pačią būtybę, tačiau šioje situacijoje jis jau save pastatytų į to vietą, kuris galimai taptų apkerėtu. To, žinoma, žaliaakis neminėjo, bet tai suprasti, tikriausiai, nebuvo sunku. Kaip be būtų pusvampyris buvo svarbi asmenybė magijos pasaulyje, todėl Edgar'as ir užsiminė apie štai tokį sumanymą, nes pats buvo tik paprastas magas. Tik dabar vienintelis dalykas, kas skatino atsisakyti šios idėjos buvo Elridė, dėl kurios globos ne per seniausiai buvo kalbėta.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Rugsėjo 29, 2018, 05:34:21 pm
Susidomėjusi ir su jaučiama baime mergaitė įsistebeilijo į vieną tašką mąstydama, kaip turėtų elgtis. Kažką sakyti, ar geriau patylėti ir stebėti visą situaciją? Juolab, iš vyresnėlių žodžių atrodė, kad nieko gero nebus. Žvilgsnis krypo nuo vieno prie kito žmogaus, o visko pilnai suprasti vis tiek negebėjo, o ta nežinomybė erzino. Tad ji ir pasidavė norėdama kuo mažiau prisigalvoti nesąmonių, kad vėliau nebūtų nervai veltui.. Jei jie norės, tai pasakys kažką svarbaus, kas galbūt suteiks žinių ir sumažins nežinomybę, bet jie, bent jai taip atrodė, buvo per daug susikaupę ties planu ir visgi tai neatrodė kaip eilinis bevertis dalykas.
Pasiėmusi ledus į rankas gan greit suvalgė juos, nors po kelių minučių pasigailėjo. Tie ledai, rodos, įstrigo gerklėje ir nejudėjo, nei aukštyn, nei žemyn. Nemalonus jausmas ėmė erzinti Elridę, o tada išgirstas  namų šeimininko balsas privertė atkreipti dėmesį į jį ir pasiklausyti, kas kalbama. Mergaitė ėmė manyti, kad arba elfui, arba Fasirui kaput, o tas planas tai tik patvirtino. Žaliaakė įsistebeilijo į Edgarą ir stengėsi apsiraminti, nors sunkiai sekėsi. Pykti dėl tokio plano negalėjo, tačiau, kad kažkuris iš jų mirtų nenorėjo. Vos atrandi ir vėl prarandi, grifė pasijautė, kad pasaulis vėl sukasi prieš ją ir kad tik ir nori, kad visko netektų. Tik šį kartą nebuvo pykčio, buvo tik neviltis. Elridė dar kelias sekundes paspoksojo bandydama mąstyti, ar turi kažką sakyti, ar geriau patylėti.
-Edgar?-klausiamai ištarusi namų šeimininko vardą nesugebėjo žiūrėti į akis, bijojo tiesos tad nuleidusi kiek žemiau galvą įsistebeilijo į vieną tašką.-Tu mirsi?-vos ne vos paklaususi laukė atsakymo, bet vis dar nesuvokė, kas dedasi jos viduje. Mat pykčio nebuvo, rodos, tuštuma ir tiek. Tik juokinga, kaip ta tuštuma ją erzino stipriau nei koks nors kitas neigiamas jausmas. Nežinojo, kaip elgtis, nežinojo, ką turėtų galvoti, galbūt norėtų verkti, bet tik ne prie žmonių, nors ir tai tuo nebuvo tikra. Bandydama nuteikinėti save, kad viskas susitvarkys ir čia tik ji išsigalvojo viską ištraukdama iš konteksto, kad kažkas gali mirti, bet kuo toliau vis sunkiau tikėjo savais žodžiais. Ir nesvarbu, kad žadama ne mirtis, vis tiek, jos manymu, nukentėti turės kažkas, o to užteko užplūdusiai nevilčiai.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Spalio 02, 2018, 06:01:04 pm
   Fasiras pašnairavo į Edgar'ą - savaime aišku, kad greičiausiai jis nežino, kas gi padarė šitą nesąmonę, štai todėl ir buvo užduotas retorinis klausimas. Po teisybe, jau ne retorinis, nes su sugadinta esme. Bet, aišku, į tai dėmesį atkreipėme tik mes, nes šiuo metu juodaplaukiam jaunuoliui visai nerūpėjo klausimų retoriškumo apsauga. Visgi į kitą Jeffter'io frazę jo svečiui beliko tik pritariančiai linktelėti galva. Kas gi kitas iš jų trijų geriau išmanys, kaip kuriami užkeikimai ir ko galima tikėtis iš juose minimų burtažodžių.
   - Vis dėl to pamėginsiu kažką iš to išpešti, - garsiai pamintijo von Sjuardų sūnus. Jo žvilgsnis kurį laiką styrojo pro langą it po šūvio dar virpanti, į taikinį įsmeigta strėlė - mintyse ministras bėgiojo per prisiminimus ir faktus, galinčius padėti identifikuoti nusikaltėlį. Bet kas iš to? Tas, kuris taip pasielgė, bus pasirūpinęs ir savo apsauga, ir jo suradimas kaži, ar padės įveikti problemą.
   - Ne, tau šitų kerų neperleisiu, - tvirtai atsakė ir papurtė galvą Edgar'o krikštasūnis. Dievaži, jis dar nebuvo toksai be sąžinės, kad artimam žmogui atiduotų savo bėdas. Širdyje kažkur giliai sukirbėjo kažkoks nelabai maloniai šaldantis jausmas. Turbūt tai mirtingieji apdainavo ir pavadino baime... Bet šiuo atveju Fasas buvo nusiteikęs tvirtai bei ryžtingai. ,,Juolab", - nejučia pamintijo jis, slapčia dėbtelėdamas į Elridę. - ,,Būsiu mažesnis praradimas, jeigu kas..."
   - Man tik būtų neblogai, kad patartum, ką turėčiau daryti, - patylėjęs pridūrė ministras.
   Kai prabilo Elridė, Fasas šyptelėjo ir vėl pakraipė galvą neigdamas. 
   - Nemirs jis. Viskas bus tvarkoj, - mirktelėjo auksinę akį lyg patikindamas. Aišku, jokių garantų nebuvo, bet von Sjuardas tikėjosi, kad jam svarbių ir artimų mergaitės ir jaunuolio šie pikti kerai nepalies. Viltis miršta paskutinė. Pusvampyriai... Galbūt pirmi. Na, bet dar ne laikas dramatizuoti...
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Spalio 09, 2018, 04:37:45 pm
Jeffter'is būtų bandęs krikštasūnį įkalbinėti perleisti savo namų elfą jam, kai išgirdo, jog jo planas yra nepriimtinas pusvampyriui. Tik šį kartą jį sulaikė jaunoji grifė, kurios globa ketino apsiimti. Žaliaakis turėjo du pasirinkimus. Nuvilti ir įskaudinti Elridę arba nežinia kokioje situacijoje palikti Fasą. Aišku, gal prisiėmus atsakomybę už elfą, būtų galima išsisukti iš galimos situacijos ir viskas vėl stotų į savas vėžias. Vis gi, kaip būtų niekas negalėjo pasakyti. Galbūt šioje situacijoje būtų paprasčiau pasinaudoti žiniomis, įgytomis per ateities būrimo pamokas. Bet jaunuolio netenkino toks pasirinkimas, nes tas ateities būrimas ne visada būna tikslus ir jis tik dar labiau sujaukia viską, tai atnešdamas dar didesnes pasekmes.
- Pasakyk, ką pirma planuoji daryti?- perklausė magijos ministrą, kai šis paklausė ko turėtų imtis, ir nelaukęs atsakymo dėstė kas jam dabar sukosi galvoje, - Jei aukosi namų elfą, tuomet Tau nieko neturėtų nutikti, tačiau..,- nutilo, nes, tikriausiai, ir nereikėjo užbaigti, kad būtų galima suprasti, tai ką norėjo pasakyti.
- Kitu atveju, turėsi ieškoti žmonių. Nežinau kokių, bet, kaip matome, jie turėtų būti kažkuo ypatingi. Ir išvis turėtum perleisti man savo namų elfą, nes ne tu aktyvavai užkeikimą,- paskutinis sakinys nuskambėjo kiek pakeltu tonu. Namų šeimininkas vis gi paragino atiduoti namų elfą, kai suprato, kad jo dėka užkeikimas ėmė veikti ir pats visus pastatė į šitą situaciją.
- Jei negausiu elfo, greičiausiai, nieko nenutiks,- rimtai kalbėjo atsigręžęs į moksleivę ir tuomet sujudindamas galvą parodė į Fasirą, - Bet jam gali nutikti, jei jis mėgins gelbėti elfą. Tikiuosi, kad tai nebus tai apie ką užsiminei tu,- dabar Edgar'o viduje virė pyktis. Ir tas pyktis buvo ne ant to, kas drįso šitaip pasielgti su eliksyrininko sūnaus būtybe. Šiuo momentu pyko ant Fasiro, kad jis buvo užsispyręs ir nesutiko su planu. Ir pyko ne vien ant jo, bet ir ant savęs, nes eilinį sykį, jei būtų kažką padaręs kitaip, viso to galbūt būtų išvengta. Aišku, jei viskas baigsis gerai, tuomet tas pyktis beliks tik viso to kaltininkui, tačiau, kai dabar spaudė laikas, apie pastarąjį veikėją nebuvo laiko galvoti.
- Jei esi nusiteikęs viską nešti ant savo pečių, privalai prieš tai pasikalbėti su savo tėvu,- tokį nurodymą davė todėl, nes manė, jog tėvas privalo žinoti kokioje situacijoje yra jo sūnus ir kas jam gali nutikti. Taip pat manė, kad tėvas nesiryš aukoti savo sūnaus, vienintelio išlikusio artimo šeimos nario, ir įkrės proto perleisti savo namų elfo valdymą kam nors kitam.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Spalio 09, 2018, 07:58:28 pm
Vienas, du ir trys, spėkit, kas tuojau pravirks? Tyliai mintyse šaipydamasi iš savęs Elridė stengėsi susitramdyti nuo nemalonaus jausmo ir taip nekenčiamų ašarų. Juk ką tu, paauglė buvo per daug „stipri“, kad imtu verkti. Merginai toks nemalonus jausmas, kurio apibudinti ji negebėjo, buvo būtent todėl, kad ji pasijautė kaip našta negebanti padėti. Na, kur ji galės padėti, kai yra dar visiškai maža ir nesuvokianti pasaulio, bet labai norėjo. Jei nebijotų, sakytų, kad tada geriau duoda jai elfą, kad šis išgyventų ir vyresnėliai nenukentėtų, bet, deja, bijojo, juolab, nežinojo, kas tada jos lauktų ir dar suvokė, kad niekas jai neleistų taip. Kad žinotumėt, kaip dėl to mergaičiukė kaltino savo amžių... Bet visgi keista, kad, rodos, neseniai norėjusi mirties paaugliukė ėmė jos bijoti, bet, galbūt ir gerai.
Greičiausiai... Toliau tyliai stebėdama vyrukus mergina mąstė, ką turėtų daryti ji.  Žaliaakė jau buvo aprimusi, tačiau vis tiek turėjo kažkokį jausmą viduje, kuris labai erzino. Ir vis tiek nieko kito padaryti negalėjo, kaip klausytis.
-Tai, kažkuris  esantis šiame kambaryje vis tiek turės nukentėti?-atsargiai rinkdama žodžius Elridė nužvelgė Fasirą. Ji nelabai gebėjo suvokti, kokio velnio žmogus turi užburti elfą? Jai atrodė, kad Fasiras dar visiškai jaunas ir neturėtų turėti priešų, tad klausimas kybojo jos galvoje, kokia priežastis tokios... painiavos? Aišku, negražu gilintis į kito žmogaus gyvenimą, bet mąstyti apie jį niekas nedraudžia. Įsižiūrėjusi į auksines akis mergaitė, rodos, dar labiau apsunko. Netikėtai atsiradęs noras miegoti kiek suerzino grifę, tačiau ši susitramdžiusi susikėlė kojas ir jas apsikabino, mat jai taip buvo patogiau, nors šiaip ji tiesiog norėjo kažką apsikabinti, kad pasijaustų šiek tiek ramesnė.
Išgirstas Edgaro nurodymas Fasirui žaliaakę privertė atkreipti dėmesį. Ji vėl nužvelgė Magijos Ministrą ir sustojo ties jo akimis. Taip ir žinojau... Jos dešinysis kamputis šiek tiek pakilo. Grifė jautė kažkokią pergalę pagaliau suvokusi, ką pamokoje matomos akys taip priminė. Nors jai nepatiko, kad žmonės patys negeba pakišti įdomių faktų. Juk sutikus Londone Fasirą nė nebūtų pagalvojusi, kad šis buvo Ministras. Vien prisiminusi, kaip su juo pasielgė pajautė gėdos jausmą, nors ta situacija buvo kaip nepavykusios komedijos scena.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Spalio 11, 2018, 11:07:29 pm
   Fasiras instinktyviai apsidairė po Edgar'o svetainę ir akimis susirado savo namų elfą. Dabar į šį padarą jam žvelgiant apimdavo dvejopi jausmai bei abejonės - užuojauta padarui ir kartu išgąstis dėl savęs. Galbūt tiesą kalbėjo tas, kuris elfui uždėjo tą užkeikimą? Galbūt iš tiesų jaunasis von Sjuardas per daug žvelgia į save ir rūpinasi savimi? Tas, kuris jį prakeikė, turėjo jį pažinoti. Juk kaipgi kitaip jis galėjo nuspėti, kad Fasiras bus toks smalsus ir tikrins tą būtybę? Kita vertus, paslaptingasis ministro priešas nepažinojo jo taip gerai, kad suvoktų, jog šis pats elfo netikrins, o duos tai padaryti krikštatėviui. Ech, vis tiek situacija buvo gana sudėtinga.
   - Nežinau, - atvirai prisipažino juodaplaukis jaunuolis, nužvelgdamas sutrikusį elfo veidą ir dideles išplėstas akis. - Nenorėčiau, kad dėl manęs jis mirtų. Reikėtų pabandyti eiti sunkesniu keliu, - susimąstęs nutęsė, linktelėdamas į nebaigtą Edgar'o sakinį. ,,Galbūt čia ir Oldefortai įsipaišę?" - pamintijo jis. ,,Iš Paslapčių departamento teko girdėti, kad jie irgi nebuvo paprasti mirtingieji... Kita vertus..." - pats paneigė savo mintį Fasas: - ,,Užkerėti kažkieno namų elfą yra labai geras būdas nusitraukti kaltinimus nuo savęs..."
   - Tau tai aš neperleisiu, būk ramus, - kategoriškai atsakė Fasiras dar papurtydamas galvą. - Užkeikimą ne aš aktyvavau, bet aš paprašiau jį aktyvuoti, tad pats kaltas. Su tuo kalba baigta, - kilstelėjo auksines akis į krikštatėvį taip tarsi padėdamas tašką. Ką Fasiras darys dabar? Visų pirma, pamėgins panagrinėti eilėraštį ir praleis visą naktį, mėgindamas perdėlioti ano keisto burtažodžio raides į kokį nors prasmingą žodį, padėsiantį įveikti užkeikimą. Jeigu nepavyks, viskas bus aišku, ir von Sjuardas surinks ypatingų žmonių būrelį...
   - O kas ten turėta mintyje kaip ypatingi žmonės? - staiga pasiteiravo juodaplaukis ir susiprato, jog kaži, ar krikštatėvis turės atsakymų į šitą klausimą. Ar tai - politikai, ar tiesiog burtininkai? O gal magiškos būtybės?
   Kaip visą gyvenimą uždavinėti klausimus mokytojams ir iškart gauti atsakymus, o atėjus į gyvenimą uždavinėti dar daugiau klausimų, tik atsakymų jau nesulaukti...
   - Panašu, jog taip, Elride, - lakoniškai atsakęs ministras nežymiai linktelėjo galva. Tuomet mažumėlę sutrikęs vėl pasisuko į krikštatėvį. - Aš esu jau pilnai atsakingas už savo likimą, jam nebūtina to žinoti, - išpoškino gana paaugliškai. Kad tik nesugalvotų Jeffter'is susisiekti su Sorenu... Iš to nieko gero nebūtų. Kur Sorenas, ten problemos...
   ,,Ei... O ar negalėjo to elfo užkeikti Sorenas?" - nauja mintis šovė į von Sjuardo galvą.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Spalio 12, 2018, 11:45:12 am
Namų elfo Edgar`as negaus. Bet tą jau spėjo numanyti vaikinas, kai Fasas pirmą kartą pareiškė neperleisiąs savo būtybės. Taigi, liko kitas variantas, kuris buvo prastesnis. Na, prastesnis namų šeimininko akimis. Daugiau nerimo kėlė ir tai, kad planuojama buvo gelbėti ir elfą. Aišku, tokį poelgį juodaplaukis suprato ir gerbė, tačiau kartu ir peikė, nes į keblią padėtį buvo statomas svarbus žmogus.
- Ypatingi žmonės..,- tyliai sumurmėjęs buvęs grifas ėmė galvoti. Gerai pagalvojus visa ta žinutė buvo susijusi su magijos ministru ir viskas buvo skirta jam, todėl logiška buvo sieti viską būtent su juo.
- Neįsivaizduoju. Tačiau būčiau linkęs manyti, kad tai turi būti tau ypatingi keturi žmonės arba elfo savininkui. Bet kokiu atveju, jei mano spėjimas teisingas, tai vis tiek tie žmonės bus susiję su tavimi,- pakėlęs savas, susikrimtimo kupinas, akis iki auksinių akių lygio pridūrė, - Bet tai tik spėjimas, kaip ir minėjau.
Jaunasis von Sjuardas, regis, buvo užsispyręs ir tėvo klausimu, tik buvo neaišku kodėl. Jo tėvas gal ir nelabai galėjo čia padėti, tačiau bent gerą patarimą duoti tikrai galėjo. Juolab jis buvo Fasiro tėvas. Ir tikrai privalėjo žinoti, kas vyksta su jo sūnumi. Su vieninteliu jam likusiu vaiku.
- Tu atsakingas, o žinoti jis turi,- tuomet viena mintis net toptelėjo Jeffter`io galvoje, - Galbūt jis net yra vienas to ketverto žmonių?- čia ir vėl buvo logiška mąstyti, kad vaikui jo tėvas turėtų būti ypatingas, kai ir tėvam jų vaikai.
Galiausiai, Edgar`o žvilgsnis nukrypo vėl prie Elridės, kuri sėdėjo susigūžusi. Ji ne ką mažiau atrodė sutrikusi. Nors trumpaplaukis nenorėjo nieko slėpti nuo jos, visgi ėmė galvoti, kadbuvo klaidinga tokiais reikalais užsiimti prie jos. Ji buvo dar tam per jauna ir nepasiruošusi.
- Gal nori pailsėti?- pasiteiravo jos animagas. Jo galva jai čia nebuvo reikalo sėdėti ir klausytis to, ko, veikiausiai, ji nenorėjo girdėti. To kas liūdino ir slėgė. Tokie reikalai nė neleido burtininkui normaliai paskanauti jam parneštais ledais, iš kurių jau teliko gėrimas. Iš susirinkusiųjų pakilių nuotaikų dienos pradžioje šiuo momentu irgi buvo likę tik kažkas panašaus.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Spalio 12, 2018, 08:56:47 pm
Mergaitės akys žvelgė tai į vieną, tai į kitą pusę. Ji jautėsi nemaloniai, lyg neturėtų būti tame kambaryje, kai vyresnėliai aptarinėjo svarbius reikalus. Bet taip pat norėjo viską žinoti, jai juk rūpėjo tie žmonės, nors iš tikrųjų nelabai norėjo pripažinti. Elridė kelioms sekundėms įsispoksodavo į vieną tašką nieko nemąstydama, nieko nejausdama, bet tai ne tik nuramindavo, bet ir priversdavo, kažkodėl, pasijausti dar blogiau. Nuovargis ir be paaiškinimo atsiradusi graužatis, nors ji ir suvokė, kad dėl elfo nebuvo kalta, varė merginą iš proto, jei jo dar ten bent truputis buvo. Miegas bandė ją pasigrobti, nors tokioje situacijoje ji arba visiškai nemiegotų, arba nulūžtų ilgam. Aišku, jai labiau patiktų antrasis variantas, bet dažniausiai tenka tenkintis pirmuoju, gaila.
Kai Edgar kreipėsi į ją, mergaičiukė iš pradžių išsigando, o tada šyptelėjo, nes nežinojo, ką turėtų atsakyti. Išeiti nenorėjo, bet pasilikti nematė esmės. Kodėl amžius reiškia tiek daug? Apsvarstydama, ką turėtų daryti išspraudė mažytę šypseną ilgesniam laikui.
-Praverstų,-gan tyliai pratarusi apsidairė. Miegoti ji tikrai nesugebės, bent taip manė, tačiau sėdėti kambaryje ir klausytis visko nenorėjo. Mat jai ta situacija atrodė baisesnė, nei turbūt buvo, juolab, daugelio dalykų nežinojo, o vaizduotė tokiais atvejais buvo labai laki. Dar kurį laiką paspoksojusi į vieną tašką vėl nusižiovavo. O atrodo prieš nežinia, kiek laiko, buvo nuostabiausios nuotaikos, ir jai atrodė, kad niekas jos nesugadins, o štai vėliau viskas ėjo blogyn ir blogyn... Žaliaakė nieko nesuvokdama ir tikėdamasi, kad žmonėms esantiems kambaryje nieko nenutiks, nusprendė, kad geriau palikti juos ramybėje.
Elridė nuleido kojas ir nužvelgė vyruką, kiek valandų nežinojo, bet atrodė, kad jau koks vidurnaktis, kai ji dažniausiai guli lovoje.
-Aš... Galiu gal trumpam numigti? Vis tiek niekuo jums nepadėsiu...-Po klausimo einančius žodžius grifiukė ištarė su šiokiu tokiu nusivylimu ir pykčiu. Oi, kad ji galėtų ir nebijotų... Turbūt jau seniai būtų ėmusi rėkti, kad ji gali viską prisiimti, bet, deja, bijojo ir nesuvokė, kas vyksta. Ir negalėjo nieko pakeisti, nemokėjo savęs priversti, atrodo, Grifų Gūžta, bebaimė turėtų būti, turėtų. Dar paspoksojusi į vieną tašką ji lėtai atsistojo ir patraukė iš kambario. Prieš išeidama nusišypsojo jame dar likusiems vyresnėliams tikėdamasi, kad šiems taip bus geriau, nors nežinia, ar tas šypsnis gali kažką pakeist, bet ji norėjo tikėti tuo. Dabar reikia atsiminti, kur kambarys, kuriame galiu numigt...
Patraukusi laiptais aukštyn stabtelėjo, trumpam apmąstydama, kas įvyko, o tada su atodūsiu tęsė savo trumputę kelionę link kambario.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Spalio 12, 2018, 10:18:08 pm
   Fasiras von Sjuardas slapčia įtariai dėbtelėjo į Edgar'ą - visgi spėjimai nepasitvirtino - krikštatėvis nepuolė prieštarauti dėl elfo prakeiksmo palikimo Fasirui ant pečių. Vadinasi, liko viena problema mažiau. Bet, reikia pripažinti, pernelyg apsidžiaugti dėl to pusvampyris nesiskubino. Čia, ko gero, būtų panašu, jeigu džiaugtumeis per laidotuves dėl didesnio karsto arba dėl šokoladuko, kurį gavai vykstant karui ir esant deficitui. Kita vertus, reikia imti ir vertinti viską, ką tik mums duoda gyvenimas. O duoda, po teisybe, visai nemažai. Na, bet čia tik tarp kitko. Dabar derėtų grįžti prie Fasiro pokalbio su Edgar'u ir paminėjimo, kad juodaplaukis pusvampyris mąstydamas lūkuriavo ir savo krikštatėvio nuomonės apie ypatinguosius žmones. Ir, nemeluosiu, toji nuomonė von Sjuardui buvo netikėta.
   - Taip galvoji? - Fasiras pabilsnojo pirštais per lapelį. - Galbūt visai logiška... - pripažino tebesusimąstęs. Tiesą sakant, pats svarsčiau apie ypatingų gebėjimų turinčius žmones, bet šis variantas logiškesnis...
   Tada juodaplaukis susiprato, kame gali būti visas šios situacijos baisumas. Dešiniąja ranka nervingai patampė savo marškinėlių apykaklę tarsi šioji, ir taip gan laisvai palikta, trukdytų jam kvėpuoti. Politikui, kalbančiam viešai, tai būtų stačiai nedovanotina klaida. Mat toks judests žaibiškai sunaikindavo visų pasitikėjimą.
   Bet esmė ne tame. Ką galėjo tokio baisaus suprasti jaunuolis? Galbūt mažumėlę netikėta, bet jis susivokė, kad šioje situacijoje jam netiks jo patarėja ministerijos pirmajame departamente, netiks aurorų štabo vadovas, netiks bufeto darbuotojas ar jo mėgstamos kavinės virėja... Čia reikėjo artimo ypatingo žmogaus. Kiek jis tokių turėjo? Vieną? Pusantro?.. Abu jam dabar artimiausi žmonės buvo čia, šiame kambaryje. Edgar'as Jeffter'is ir Elridė Endlercat. O pastarosios į užkeikimo atšaukimą kaži, ar galima būtų kviesti. Ko gero, ji dar per jauna tam.
  ,,Gal dar pasikviesti kokią Claudie? Anksčiau juk sutardavom..." - pamintijo jis.
   - Jam nebūtina to žinoti, - mechaniškai atkartojo Fasiras, nekeisdamas balso intonacijos. Pasisukęs į Elridę juodaplaukis šyptelėjo jai.
  - Eik, pailsėk, - draugiškai patarė jis, šyptelėdamas. Matyt, kad įspūdžių ir nervų pilna diena mergaitę išvargino. Fasiro tai nestebino. Turėtų ji užmigti greit... Bet kaip su juo bus - neaišku.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Spalio 24, 2018, 11:14:44 pm
- Bet aš galiu ir klysti,- pasakė Edgar'as rimtu veidu nužvelgdamas Fasą. Nebuvo tikras, kad jo pamąstymai buvo teisingi. Visgi tikėjosi, kad nebus suklydęs, jei jo krikštatėvis sumanytu vadovautis tuo, kuo siūlė juodaplaukis burtininkas.
- Ar tu klausai savęs, ką čia šneki?- šiek tiek pikčiau pasiteiravo magijos ministro, kai šis pareiškė, kad jo tėvui nebūtina žinoti apie susiklosčiusią situaciją, - Aišku, gal laiko ir nėra daug, kad išgelbėtum elfą, tačiau viską turi apgalvoti blaiviai. Juk jo išgelbėjimas gali pridaryti dar daugiau bėdos,- bandė įtikinti buvusį bendrakoledžį, jog jam reikia susimatyti su savo tėvu. Juolab žinojo, kad šis gali duoti naudingą patarimą. Juk pats ne vieną kart gavo labai vertingos informacijos iš Soreno.
- Žinoma, kad gali,- šyptelėdamas Jeffter'is be jokių dvejonių atsakė pavargusiai mergaitei. Kai grifiukė pasišalino į viršų, kur buvo svečiams skirti kambariai, juodą pirštinę ant vienos rankos mūvintis vaikinas vėl pažvelgė į jaunąjį von Sjuardą.
- Jei kas nutiks tau begelbėjant elfą, kas tuomet sutvarkys viską dėl Elridės globos?- tokio klausimo paklausė trumpaplaukis tiek iš susirūpinimo, tiek vis dar bandydamas parodyti auksaakiui, kad jis yra asmuo, be kurio panašūs reikalai neišsispręstų. Gal Fasiras ir sutiktų su tuo, bet esant dabartinėms aplinkybėms jis tikrai tai neigs. Tą jau spėjo suprasti animagas.
- Tai nuo ko pradėsi?- teiravosi namų šeimininkas norėdamas sužinoti ką planuoja pusvampyris. Edgar'o manymu, jei Fasiras norėjo kažko imtis, tai turėjo nedelsti. Aišku, savaitė laiko nėra mažas laiko tarpas, bet šiuo atveju, tai nebuvo ir marios laiko. Ypač, kai turi užšifruotus nurodymus ir nežinai ar juos aiškiniesi teisingu keliu. Bent viena neteisingai interpretuota detalė gali kainuoti daug laiko. Būtent dėl to juodaplaukis ir norėjo, kad nebūtų apsiribota vien jo nuomone. Manė ir net labai manė, kad čia tinkamiausias išreikšti savo poziciją būtų jo buvęs Nuodų ir Vaistų profesorius. Todėl žaliaakis jau turėjo planą, kaip dėl viso šio reikalo susisiekti su eliksyrų meistrui, jei jo sūnus nenuspręstų pats kreiptis į jį.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Spalio 25, 2018, 09:14:51 am
   - Taip, klysti galime ir abu, - palinksėjo galva Fasiras. Lyg trumpam sugniužęs lėtai delnu persibraukė per plaukus, sukando dantis. Į galvą atėjo dar viena teorija, dar vienas spėjimas. Jis nebuvo džiuginantis ir niekuo negalėjo padėti. Jaunuolio akis patraukė toli toli pro langą matomas į nemažą uosį nusileidęs varnų pulkas. Vėl užgulė prasta nuojauta. Ar gali taip būti?.. Ar gali būti, kad jį pasivijo prakeiksmas iš praeities? Galbūt ir jam jau laikas...
   Lange Fasiras išvydo savo atvaizdą. Peršviečiamą, blausų it vaiduoklis. Gana paradoksalus vaizdas - žiūrėti į skaidrų save, po kurio krūtinę nardo varnos, nežinia ko ieškančios tame uosyje, bet tai pakildamos, tai nusileisdamos, įstrižai keisdamos savo lokaciją tai ant vienos, tai ant kitos šakos. „Čia lyg Raveno atvaizdas...“ - kvailai pamintijo vyriausiasis von Sjuardų sūnus. Neįsivaizdavo, kaip mirė jo brolis, bet vienas iš variantų dabar buvo atspindėtas lange ir pro langą. Užkapotas varnų. Tiesa, ne tokių. Varnų geležiniais snapais ir nagais... Kaip beprotiškai turėjo skaudėti jo broliui... „Kodėl jis? Kodėl ne aš...
   Galbūt laikas ištaisyti šią neteisybę?
   - Aš apgalvosiu, - rodos, daugiau nei reikia prislėgtu balsu atsakė Fasas. Piktas krikštatėvio tonas jį sutrikdė. Nedaug trūko, kad skruostus nudažytų bjaurus juodumas, būdingas vampyrams. Jų kraujas juk nebuvo raudonas.
   - Ką gi Sorenas padarys? - paklausė juodaplaukis, skruostas trūktelėjo, išduodamas slepiamą panieka. - Nieko. Jis neišmano prakeiksmų.
   „Žinojai, kad žiobarai prakeiksmu vadina didelę nelaimę?“ - paklausė Muninas.
   „Žiobarai - ne mes.“ - atkirto von Sjuardas. Varnas patylėjo.
   - Turime dar savaitę, jeigu nespėsiu sutvarkyti dėl globos, perduosiu tai savo patarėjai, - pasakė Fasiras. Nuskambėjo žiauriai, bet tai buvo realistiška. - Nuo ko pradėsiu... Dar nežinau, - dabar jaunuolis pasisuko į krikštatėvį. - Galbūt pradėsiu ieškoti ypatingų sau žmonių, - gūžtelėjo pečiais. - Nežinau. Turbūt reikėtų paskubėti, - galbūt pernelyg abejingai dabar sumurmėjo juodaplaukis.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Lapkričio 15, 2018, 02:54:20 pm
- Šneki lyg nepažinotum savo tėvo,- tarstelėjo Edgar`as primerkdamas savo žalias akis. Gal krikštasūnis ir buvo teisus sakydamas, kad Sorenas neišmano prakeiksmų ar kerėjimo įmantrybių, tačiau juodaplaukio nuomone jis visiškai klydo teigdamas, jog eliksyrininkas negali šioje situacijoje būti naudingas. Buvęs Jeffter`io nuodų ir vaistų profesorius tikrai galėjo pagelbėti savo išmone. Jo patarimas galėjo būti naudingas. Žinoma, niekas neliepia patarimais vadovautis. Bet kas žino, gal kada nors jie pravers.
- Jei ruošėsi išgelbėti elfą, tuomet turėtum,- jau giliai atsidusęs ir nebeprieštaraudamas namų šeimininkas sutiko, jog laiko nėra daug norint išgelbėti namų elfą.
- Jei reikės pagalbos kreipkis. Be jokių dvejonių,- pabrėžė magas paskutiniuosius savo žodžius, kad krikštasūnis neprisigalvotų nutrūktgalviškai imtis veiksmų, apie kuriuos nieko nenutuokia. Animagas savo galvoje bandė ieškoti, kuo galėtų padėti, bet kol kas jokių užuominų nebuvo. Reikėjo laukti. Laukti kol bus Fasiras ras ypatingus jam žmones, kurie tikriausiai galės padėti panaikinti prakeiksmą nuo jaunajam von Sjuardui priklausančios būtybės ir greičiausiai užmes kažkokią bėda pačiam.
Nebežinojo juodą pirštinę mūvintis ant vienos rankos jaunuolis, ką daugiau galėtų pasakyti ar ko galėtų paklausti. Todėl jis tik tyliai sėdėjo giliu ir susimąsčiusiu žvilgsniu žvelgdamas į pusvampyrį. Jam nepatiko tokia situacijoje, kurioje, bent šiuo momentu, negalėjo nieko pagelbėti. Po galais! Ne! greit sujudindamas galvą į šoną vijo šalin mintį, kad jam gali vėl tekti stoti į kovą prieš savo draugą. Tik šį sykį tai būtų ne tik draugas, bet ir krikštasūnis bei magijos ministerijos galva. Aišku, ne pareigose esmė. Pagrindinis dalykas tas, kad atrodo, jog visi kas artimi Edgar`ui, jie pakliūva į bėdą. Kad ir dabar tas elfo patikrinimas įtraukė Fasą į bėdą. Ar Elridei būtų saugu su manim? ėmė kirbėti dvejonės buvusio Grifų Gūžtos nario galvoje.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Lapkričio 25, 2018, 07:56:07 pm
   - Aš jį pažįstu geriau už tave, - griežtai stebeilydamas į Edgar tarė Fasiras. ,,Kita vertus, tu teisus. Kažin, ar kas jį pažįsta. Kažin, ar ir jis pats pažįsta save, toks apsimetėlis..." - mintijo pusvampyris, rodos, iš naujo užsiliepsnodamas neapykanta. Iš tikrųjų, pagalvojus, būtų logiška, kad pusės tūkstantmečio amžiaus asmuo yra sunkiai pažįstamas ir aprėpiamas. Jau devyniasdešimtmečius senukus būna sunku suprasti bei žinoti, kodėl jie tokie, nors, aišku, būna, kad juos jau paveikia senatvės ligos - ne tik fizinės, bet ir protinės. Sorenui kažin, ar tai būdinga... Nors.. Gal?..
   - Tuomet ir pradėsiu, - Fasiras ištiesė nugarą - nė pats nepastebėjo, kad tas psichologinis jo sugniužimas buvo matomas ir išorėje. Visgi atsitiesimas buvo geras ženklas - simbolizavo ryžtą. Nors, reikia pripažinti, savo viduje von Sjuardas ir dvejojo. Ar verta kažką daryti? Ar verta ten vargti, jeigu jis toks vienišas pasaulyje?
   ,,Verta. Edgar, Elridė, Amika, Helijus..." - pamintijo ministras sau. Šalies į savo prioritetų sąrašą neįtraukė - ministras juk bus perrinktas greitai ir paprastai.
   ,,O mane pamiršai?" - paklausė Muninas.
   ,,Be abejo, ne, - paneigė Fasiras. - Tu toks svarbus, kad galiu tavęs ir neminėti garsiai" Turbūt net ir pats nesuprato, ar tai buvo itin bjaurus sarkazmas, ar tai buvo nuoširdu. Jis nuo savo sielos bičiulio niekada nebuvo tiek stipriai nutolęs, kiek nutolo dabar. Ir bemaž nesusimąstė apie tai, nors ir jautėsi nejaukiai.
   - Be abejo, kreipsiuosi, - linktelėjo galva juodaplaukis. Šįkart be šypsenos, kuri jam ir šiaip nebuvo būdinga. - Viskas bus gerai. Sugalvosiu, o jeigu kas, kreipsiuosi, - pasakė Fasiras, kad būtų dar užtikrinčiau. Galbūt gana politikiškas poelgis.
   - Turbūt jau ir eisiu, - sumurmėjo nedrąsiai vaikinas, žengtelėdamas žingsnį arčiau durų. Be žodžių ištiesė ir spustelėjo krikštatėviui ranką atsisveikindamas, o tada jau su pilnu apsisprendimu išėjo pro duris.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Lapkričio 25, 2018, 10:34:33 pm
Elridė patyliukais pravėrė duris ir įkišusi nosį į kambarį įsitikino, kad jame bus kur išsidrėbti. Grifė įžengė į kambarį ir uždariusi duris atsipalaidavo. Jos veide šmėstelėjo visiškas nusivylimas ir nuovargis, tad baltapūkė nieko nelaukusi krito veidu į lovą ir giliau įkvėpusi užmerkė akis. Aišku, kol mergaitė užmigo praėjo šiek tiek laiko, tačiau jos poza visiškai nepakito, o galva buvo tuštutėlė.
Gaila, bet grifė puikiai nenumigo. Jos vokai prasivėrė, ji lėtai apsivertė ant nugaros ir susidėjo rankas ant pilvo. Jau po dešimties sekundžių Elridė suvokė, kad miego nori dar labiau, o jos kūnas visiškai nepailsėjo ir tai jai nuotaikos nepakėlė. Žaliaakė giliai atsiduso ir vėl užsimerkė. Ji tikėjosi, kad pavyks antrą kartą užmigti, tačiau kai į galvą ėmė brautis visokeriopos mintys jos akys vėl atsimerkė ir su neviltim nužvelgė lubas. Mergaitė nenorėjo keltis ir vėl eiti į tą kambarį, nes nenorėjo trukdyti vyresnėliams, bet likti viena kambaryje taip pat nespindėjo laime. Taigi, neapsispręsdama, ką daryti, ir bandydama išvengti minčių lavinos grifė lėtai atsisėdo ant lovos ir pasirąžė. Eiti reikėjo, jos manymu, bet ji vis atidėliojo tą, visiškai neskubėjo.
Pasitraukusi nuo lovos paaugliukė ėmė vaikščioti po kambarį stumdama visas mintis tolyn, bet tas sekėsi ne per geriausiai, tad su giliu atodūsiu ji nužvelgė duris ir lėtai patraukė link jų. Kai šios prasivėrė grifė lėtai ištipeno lauk ir pasistengė sukelti kuo mažiau garsų. Aišku, tai tikrai nebuvo jai. Grifė lipo laiptais, o šie, atrodo, tyčia ėmė girgždėti. Nusivylusi laiptais tyliai juos išvadino išdavikais ir paėjusi toliau mergaitė išgirdo, kaip užsidarė durys. Nusivylusi, kad nespėjo atsisveikinti Elridė atsiduso ir nutipeno į kambarį, kuriame turėjo būti likęs šeimininkas. Ji pasistengė išsprausti šypseną.
-Na?
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Lapkričio 27, 2018, 08:20:43 pm
Edgaras nieko neatsakė ir savo krikštasūniui ir nutarė nebesiginčyti matydamas, jog šis darosi vis irzlesnis. Ir ne veltui juk jam galimai grėsė pavojus. Nors taip sakyti kol kas būtų netikslu, nes iš tiesų pavojuje buvo naujoji jo būtybė, kurią ministras buvo pasiryžęs apsaugoti, tik tai galimai mestų dar vieną prakeiksmą, kuris kristų ant pačio Fasiro.
Vėliau, pusvampyriui patikinus, kad jis kreipsis pagalbos, jei jos tik prireiks, namų šeimininkas tik linktelėjo tikėdamasis, jog iš tikrųjų taip ir bus ir Fasas nesiims spręsti dalykų pats vienas, kurie gali būti jam sunkiai įveikiami.
Jeffter`is pakilo iš savo vietos, kai jau, rodos, viskas jaunuolių buvo apšnekėta, ir patraukė paskui jaunąjį von Sjuardą, kuris jau ruošėsi vykti namo. Bent jau taip manė, Edgar`as, kad jis vyks namo. Pusvampyriui ištiesus ranką, žaliaakis kilstelėjo savo, tik akimirkai stabtelėjo. Jam rankų paspaudimas buvo ganėtinai keistas dalykas, verčiantis pasijusti nejaukiai. To priežastis buvo pirštinė, kuri slėpė jo pusiau metalinę ranką. Na, ir pati ranka nebuvo išimtis. Su pirštine sveikintis juk nemandagu, o rodyti rankos irgi niekam nenorėjo. Vos keli asmenys yra ją matę. Kaip ten bebūtų, vis dėl to animagas ištiesė savo ranką, tačiau nenusimovė pirštinės. Tiesiog nenorėjo.
Išlydėjus magijos ministrą, buvęs grifas grįžo į svetainę ir atsistojęs priešais fotelį susimąstė. Žadėjo prisėsti ir bandyti viską apgalvoti ramiai. Tačiau sudvejojo, kad tokiu vėlyvu metu, tai būtų nelabai naudinga ir ryt tektų viską pergalvoti iš naujo. Todėl likdamas prie pastarosios minties apsisuko ir ėmė eiti savo kambario link. Be išeiti iš svetainės nepavyko. Žaliaakį sustabdė mergaitės balsas.
- Jau išsimiegojai, ar taip anksti keliesi?- kiek nustebęs pasiteiravo burtininkas. Taip pat suprato, ko tuo "Na?" Elridė norėjo paklausti, todėl nė nelaukdamas ėmė dėstyti jai.
- Kaip ir pati girdėjai, situacija nelengva, jei norime iš jos ištraukti visus nenukentėjusius. Bet manau, jog viskas bus gerai ir tau nevertėtų sukti dėl to galvos. Tau egzaminai ant nosies. Dėl tos priežasties derėtų ties jais ir susikaupti, kad ateityje galėtum šitokias situacijas spręsti nė nemirktelėjus,- sumirksėdamas akimis, buvęs Hogvartso moksleivis šyptelėjo grifiukei. Neabejojo, kad yra dalykų, su kuriais ir dabar ketvirtakursė gali susitvarkyti lengvai, tačiau traukti į tokius reikalus dar nesiryžo. Žinoma, net ir nenorėjo.
- Bet.. Kadangi Fasiras nežinia ar informuos profesorių Soreną von Sjuardą apie šį įvykį, tai šioje situacijoje gali pagelbėti ir tu. Norėčiau, kad tu praneštum jam, jog gali nutikti taip, kad Fasiras perims pavojingą prakeiksmą nuo savo namų elfo,- paprašęs paslaugos tęsė, - Nors aš manau kitaip, Fasiras vis tiek teigia, kad jis nieko negalės pagelbėti. Bet kokiu atveju manyčiau, jog profesorius apie tai turėtų žinoti. O dabar eik dar pailsėti. Aš taip pat einu. Labanakt,- dar kartą lengvai nusišypsojęs juodaplaukis apsisuko ir patraukė ten, kur ir ėjo prieš tai, į savo kambarį.
- Beje, ryt imsiuosi tvarkyti visko dėl tavo globos,- dar prieš žengdamas per tarpdurį pridūrė, kad Elridė negalvotų, jog jo planai pasikeitė dėl susidariusių aplinkybių.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Lapkričio 28, 2018, 07:54:10 pm
Atsakyti mergiotė nespėjo, tik skėstelėjo rankomis be jokios reikšmės. Nei ji išsimiegojo, nei ką, bet tylėjo.
Grifė klausėsi namų šeimininko, bet jos veide matėsi nusivylimas. Egzaminai nelabai jai rūpėjo, taip ji jiems ruošėsi, bet nesijaudino, nes jai rūpėto tik išlaikyti. Išvis, Elridė nesuvokė kam tie egzaminai, ar žmogus moka, ar ne, gali pamatyti ir pamokose, o egzaminai, tik papildomas stresas bandant viską iškalti, kad bent gerai atsakytum teorinius klausimus, beprotystė ir tiek.
Kaip ji norėjo padėti, tad žinia, kad bent truputį gali prie visko prisidėti, paauglę pralinksmino, aišku, ji to neparodė.
-Aš jam pranešiu...-lyg pažadėdama sau, lyg pažadėdama Edgarui tarstelėjo mergina ir paskendo savo mintyse. Kas bus, jei Fasiras gaus tą prakeiksmą? Ar jis mirs, ar tiesiog pakvaiš ir ims žudyti žmones? Elridė svarstė, kaip turėtų pasijausti Sorenas.
-Labanakt...-kelioms sekundėms atsitokėjusi grifiukė tarstelėjo nueinančiam vyrukui ir dar liko kuriam laikui stypsoti kambaryje. Miego nebenorėjo, ką sakė Edgaras negirdėjo, ji mąstė, kur, kaip, kada, galės pranešti viską ką reikia, bet po kelių minučių suvokė, kad poilsis reikalingas. Giliai atsidususi ir nusivylusi, nes, kad ir kaip pyko, kad dėl amžiaus negali spręsti rimtesnių klausimų su kitais ir padėti, suvokė, kad net tokios lengvutės užduotėlės atrodė labai sunkios. Gal ji tiesiog viską permąsto? Gal būtent tame problema?
Savęs klausinėdama, bet šiek tiek aprimusi su minčių lavina baltapūkė lėtai sliūkino link kambario iš kurio neseniai buvo atėjusi.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Sorenas von Sjuardas Gruodžio 09, 2018, 08:27:10 pm
   Vidury kažkokios Godriko Daubos gatvės staiga išdygo vyras su juodais, pečius beveik siekiančiais plaukais ir neilga juoda barzda. Rankoje jis laikė nedidelį lagaminą, o šalia jo stovėjo mergaitė. Baltaplaukė, gerokai jaunesnė. Atrodė kaip tėvas ir dukra. O gal net senelis, sprendžiant iš neryškios žilės ties smilkiniais. Vyras taip paseno per neilgą laiką. Gal tiek ir tereikia. Reikia dar pridurti, kad šiedu žmonės atrodė kaip visiškos priešingybės. Ko gero, taip ir buvo.
   - Na, štai, Godrikos Dauba, - atsikvėpė, lyg niekur nieko nebūtų nutikę, Sorenas, ir ranka persibraukė per plaukus, mat nuo vėjo šie buvo visaip išsidraikę. Vampyras klausiamai nužvelgė Elridę, o tuomet stumtelėjo ją link šaligatvio, kad netyčia kas nors nesuvažinėtų. Pats irgi pasitraukė nuo važiuojamosios kelio dalies.
   - Tai kur tiksliai šiuo metu gyvena Edgar'as? - paklausė von Sjuardas, lyg niekur nieko žvalgydamasis po vakarinę Godriko Daubą. Langai jau buvo uždenginėti užuolaidomis. Per jas į gatves skverbėsi blanki balta ir mėlyna televizorių šviesa. Rodos, žiobarai neturėjo jų pastebėti. Kai įsitikino savo saugumu, auksaakis vėl sugrįžo prie minčių apie į bėdą papuolusį sūnų. Kažin, kur jis dabar. O gal teks eiti ir pas jį?
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Gruodžio 09, 2018, 08:50:29 pm
Mergaitė nieko nesuvokusi apsidairė. Vos prieš kelias sekundes ji stovėjo prie ežero, o tada tas sadistas čiupo ją už rankos ir viskas. Nieko nesuvokdama, kadangi neatsiminė, kad būtų keliavusi nešykle Grifė piktai nužvelgė Soreną, nors šis neparodė jokių emocijų. Iš tikrųjų, Elridė norėjo jį sudeginti, tačiau suvokusi, kad yra jau šiek tiek pažįstamoje vietoje giliai atsiduso.
Kai šioji buvo pastūmėta Soreno, tvirtai su žaibais akyse nužvelgė profesorių ir mintyse išvadino jį kvailiu, bet neišdrįso to pareikšti balsu.
Išgirdusi vyruko klausimą baltapūkė dar kartą giliai atsiduso. Ji neprisivertė pasitikėti juo dėl jaučiamų emocijų, bet protas liepė rodyt tą nelemtą namą. Elridė lėtai pakėlė ranką ir bedė pirštu į vieną iš namų gatvėje.
-Ten,-ramiausiai atsakiusi mergina lėtai patraukė link to namo bijodama, kad daro klaidą.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Sorenas von Sjuardas Gruodžio 09, 2018, 10:11:29 pm
   Giliai širdyje numanydamas, kokia aistringa neapykanta dega Elridės viduje ir kaip stipriai su ja kovoja sveikas protas, Sorenas von Sjuardas užgniaužė šypseną ir toliau žvalgėsi po Godriko Daubą it pirmąsyk ją matytų. Aišku, juk Elridė negalėjo numanyti, kad vyras čia labai netrumpą laiką gyveno ir žvalgėsi bemaž vien tam, kad nukreiptų savo mintis nuo jam rūpimų dalykų bei šelmiškų minčių. Pastarosios irgi dabojo vampyrą nuo liūdnų prisiminimų - galbūt todėl eliksyrininkas taip kvailai ir elgėsi.
   Į trumpą Elridės atsakymą barzdočius tik linktelėjo ir nudūlino Elridei iš paskos. Edgar'o namas buvo visai gražus ir gana nemažas. Eliksyrininkas apsižvalgė, dairydamasis Fasiro namo - galbūt krikštatėvis su savo krikštasūniu yra kaimynai. Bet visgi ne. Gatvė su Soreno sūnaus namu greičiausiai buvo kitoje gatvėje, už pusės kilometro ar daugiau kelio. Tiek tos Godriko Daubos. Bažnytkaimis. Nedaug gyventojų, nedaug namų. Kiekvienas užkampis ranka pasiekiamas iš bemaž bet kurios gyvenvietės vietos.
   Elridei, baltajai kelrodei žvaigždei, atvedus Soreną prie reikiamo namo, eliksyrininkas valandėlę luktelėjo, klausiamai nužvelgė mergaitę - ar ši pabels, ar leis jam? Ir merginai stovint ir nieko nedarant, būtybė žengtelėjo laipteliu aukštyn ir šaltu delnu pabilsnojo į duris. Atsitraukė per kelis žingsnius atgal, kad šeimininkui atidarant duris šios kieno nors nenumuštų ir nenuneštų tolyn.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Gruodžio 10, 2018, 12:10:29 am
- Bombarda!- kerų sukeltas sprogimas nuvertė medį, sulaužydamas jo kamieną, priešais žaliaakį burtininką, kuris ir panaudojo šiuos kerus. Jis taip siekė blokuoti kelią jį besivejančiam piktadariui. Net nežiūrėdamas, kaip storakamienis medis krinta skersai jo ir persekiotojo, kad negaištų laiko, jis apsisukęs šimtu aštuoniasdešimt laipsnių pasileido bėgti toliau. Slėptis nelabai buvo kur. Nebent už kokio medžio, kadangi magas radosi miške, apgaubtame nakties tamsos. Bėda ta, kad toks variantas irgi ne ką galėjo būti naudingesnis. Galbūt net pavojingesnis nei tiesioginė kova.
Edgar'as vis dar mestelėjo žvilgsnį per petį. Piktojo burtininko nesimatė, tačiau vėl atsisukus į tą pusę, į kurią lėkė, staigiai sustojo. Akys išsiplėtė. Prieš jį stovėjo po juodu gaubtuvu pasislėpusi būtybė, ta pati, kuri ir vijosi jį. Išgąsčio buvo, nes būtent šiuo momento nesitikėjo išvysti savo persekiotojo. Visgi nuostabos pas vaikiną negalėjai aptikti. Ir taip tik todėl, jog tai buvo treniruotė, sukurta pačio. Scenarijaus, žinoma, jis nesudėliojo, tačiau kokių gebėjimų sukurti padarai gali turėti puikiai žinojo.
- Confrigo!- girgždantis balsas ištarė juodajai magijai priklausantį burtažodį.
- Protego Duo!- atgalios surėkė buvęs grifas sumojuodamas savo burtų lazdele. Sureagavo greit ir tai padėjo atremti ataką.
- Expelliarmus- šį kart neberėkdamas paleido dar vienus kerus iš paskos, kurie taip pat sėkmingai nuginklavo priešininką. Su šiuo buvo kiek lengviau pagalvojo Edgar'as. Mat jis per šia treniruotę kovojo ne tik su šiuo, bet su keliais tokiais sukurtais tamsiaisiais burtininkais. Nuginklavus pastarąjį, treniruočių kambaryje esantys iliuzijos kerai išsisklaidė. Kambarys tapo, kaip įprasta.
Negi Fasiras? išgirstas duslus bildenimas į duris Jeffter`iui priminė krikštasūnį. Įprastai gal būtų stebėjęsis kas vakare čia galėjo pas jį užklysti, bet jau vakariniai ar naktiniai kažkieno apsilankymai nebestebino. O esama situacija pirmiausiai vertė būtent pagalvoti apie jaunąjį von Sjuardą.
Nuskubėjęs prie durų namų šeimininkas jas atvėrė tik už jų išvydo ne Fasą, o jo tėvą kartu su savo globotine. Tai kiek stebino, nors ir numanė, kodėl jie atvyko pas jį. Tik nežinojo kodėl konkrečiai. Galėjo būti pora variantų. Vienas, kad norėjo aptarti situaciją, kitas, jog neranda magijos ministro.
- Sveiki,- pasisveikino Edgar`as. Tiesa, atvykėliams jis galėjo atrodyti kiek keistai atrodė, nes neskaitant prakaito lašų dengiamos kaktos, jis stovėjo apsivilkęs žemėmis aplipusią maikę. Visada dėvima pirštinė irgi buvo pasidabinusi žemėmis, o pusė jo veido buvo pajuodę, nuo treniruotėse buvusių sprogimų.
- Užeikite,- nelaikydamas eliksyrininko ir grifės už durų paragino šiuos užeiti vidun.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Gruodžio 10, 2018, 05:38:12 pm
Grifė nenuleido akių nuo Soreno, bet vis žvilgčiojo į namą link kurio ėjo. Ji bijojo, nors nesuvokė, kodėl, jos protas bandė įtikinti, kad nieko blogo nenutiks, tačiau jausmai skelbė, kad tas vyrukas, šalia kurio mergina ėjo, yra velnio išpėra. Taip ir pasiekė namus paaugliukė. Klausimai ir visokiausios mintys toliau sklandžiojo jos galvoje keldamos chaosą, bet pagaliau buvo pasiektas ne tik namas, bet ir jo durys. Daugelis minčių nuslinko šalin, gaila, kad tik daugelis, ir merginos žvilgsnis sustojo ties durų rankena. Kuo ji buvo ypatinga, nežinia, Elridė tikėjosi, kad šioji ims netikėtai ir pati sukrutės. Žaliaakė galėjo skubėti ir pirmoji pabildenti, tačiau nenorėjo, tad tiesiog laukė, kol tą padarys Sorenas. Ir visgi, rodos, pats profesorius iš pradžių to daryti nenorėjo.
Stoviniuodama Grifiukė nusižiovavo, apsižvalgė, o tada ir durys prasivėrė. Įdėmiai nužvelgusi Edgarą šyptelėjo šiam, nuo klausimų susilaikė, nors nutuokė, ką šis veikė. Kaip elgtis ji nežinojo, savo neapykantos Sorenui rodyti nenorėjo, nors žinojo, kad tai nuslėpti bus sunku.
Namų šeimininkui pasiūlius užeiti mergaičiukė neskubėdama įžengė į namus ir patraukė link amžino susitikimų kambario. Svarstydama, kokių dar siaubingų žinių prisiklausys šią dieną.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Sorenas von Sjuardas Gruodžio 12, 2018, 09:21:44 pm
   Sorenas suspaudė delnuose vienintelį jam likusį ir iš jo neatimtą turtą - lagaminėlį, užburtą nepastebimais Išplečiamaisiais kerais ir prikrautą įvairiausių jam brangių ir reikalingų daiktų. Aišku, visus juos būtų su dideliu malonumu iškeitęs į bet kurį sūnų, į Solveigą arba į Natalie. Deja, tokie mainai neegzistavo. Na, jis bent jau turi dar ir Spaiką. O Edgar'as ir Elridė jo dar kol kas irgi nepaliko ar neužmušė. Na, kol kas. Elridės šnairavimas į eliksyrininką eliksyrininkui sakė pakankamai daug. Ko gero, grifiukė net neslėpė tos keistos neapykantos.
   Nejučia Sorenas net paklausė savęs, iš kur gi galėjo kilti tokia neapykanta. Kiek tik traukė vampyriška atmintis, jis nebuvo nuskriaudęs Endlercat ar jai kaip nors ko nors pridirbęs. Vadovas - gerai, mokytojas - ką gi... Bet šitokia neapykanta? O gal šiuolaikiniam jaunimui tiesiog kvailai atrodo tasai mandagumo reikalavimas? Bet juk Edgar'as visuomet buvo mandagus ir paslaugus, Fasiras irgi... Ne, Fasiras čia pavyzdžiu netinka. Fasirą auklėjo pats Sorenas, vadinasi, jeigu jis su visais prisiminimais, ryšiais ir meile iš savo širdies neišplėšė ir to auklėjimo, tai turėtų jį ir tebeturėti. O jeigu jis dar prasimušė ir į ministrus, vadinasi, išauklėtas buvo neblogai. Nors čia vėlgi abejonė. Galbūt sužavėjo burtininkų visuomenę Trampo stiliaus įžūlumu? Nors ne, kažin. Sorenas neskaitė laikraščių, kad nematytų sūnaus veido, bet tėviška nuojauta kalbėjo, jog tokį įžūlumą reikšti būtų galėję nebent Ravenas bei Solveiga. Bet tik ne Fasas.
   Kita vertus... Ko verta tokio tėvo nuojauta?
   - Sveikas, Edgar, - blausiai šyptelėjo Sorenas, o tuomet kilstelėjo antakį, nustebintas netikėtos buvusio prefekto išvaizdos. Pagreitėję širdies dūžiai ir pulsas, mažumėlę tvoskiantis iš gyslų adrenalinas ir purvas, uždengęs bent pusę visų rūbų paviršiaus ploto.
   - Kaip tu čia dabar taip?.. - sutrikęs suvapėjo vampyras, žengtelėdamas į vidų Elridei iš paskos. Sudvejojęs stabtelėjo, kai įžengė vidun, pasisuko į Edgar'ą, bet tuomet pamatė, kad mergaitė jau žengia į kitą kambarį. Paskubomis nusimovęs batus juodabarzdis nukėblino baltaplaukei iš paskos. Sustojo svetainėje su lagaminu rankose, lyg neketintų čia užsibūti.
   - Tai... Fasiras pavojuje? - tyliai paklausė, rimtomis akimis nužvelgdamas abu žmones, esančius šiame kambaryje kartu su juo.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Gruodžio 13, 2018, 09:11:28 pm
Namų šeimininkas atsakė šypsniu įeinantiems į vidų.
- Kaip?- nesupratęs ką Sorenas turėjo omenyje mažumėle pasimetė Jeffter`is. Netikėtas buvusio profesoriaus vizitas visiškai išstūmė iš galvos ką tik vykusią treniruotę bei tai, kaip jis šiuo metu atrodo.
- Galėjote eiti ir su batais,- jaunuolis tarė eliksyrininkui, tačiau jau pavėluotai.
- Prašom, prisėskit,- ranka perskrodė orą parodydamas į svetainėje esamas sėdimąsias vietas. Tuomet šyptelėjo ir pažvelgė į žaliaakę mergaitę, atlikusią jo pavestą užduotį, - Dėkoju, kad pranešei,- vos tik spėjo padėkoti iškart išgirdo klausimą iš vampyro. Į pastarąjį pažvelgė be šypsenos. Bet tai apie ką prasidėjo pokalbis ir neturėjo džiuginti. Nebent esi vienas iš tų, kuris prisidėjo prie užkeikimo kūrimo, pastačiusio magijos ministrą į dabartinę situaciją.
- Kol kas ne,- giliai atsidusęs pažvelgė į auksines akis, - Ir aš atsiprašau..,- atsiprašė, nors suvokė, kad tai nepadės Fasiro tėvui, tačiau privalėjo tai padaryti.
- Jo elfas pavojuje, tačiau jis pasiryžęs gelbėti jį, o to kaina, kaip mes manome, yra ant savęs mesti kažkokį kitą prakeikimą,- išaiškinęs situaciją dar nenukreipė savo žvilgsnio kitur, - Ir tai mano kaltė,- prisipažino ir tuo pačiu išdavė dėl ko buvo atsiprašyta, jei, žinoma, to Edgar`o gerbiamas profesorius nebuvo nuspėjęs.
- Fasirui tereikėjo atiduoti savo elfą man ir aš būčiau ištaisęs šią klaidą. Bet jis atsisakė,- dabar jau nudelbė nerimo kupinas akis į grindis.
- Atleiskite ir todėl, kad taip atrodau. Treniravausi,- akims užkliuvus už žemėmis aplipusių drabužių susiprato, kad atrodo lyg būtų ką tik išsivoliojęs po dirvą. Visgi išvaizdos nepaisė ir nesiskubino keistis aprangos ir nusiprausti. Priežastis dėl ko čia atėjo nuodų ir vaistų profesorius buvo, kur kas svarbesnė ir kažin ar itin jam rūpėjo, kaip dabar atrodo jo buvęs auklėtinis. Taip, gal dėmesį ir atkreipė, bet kažin ar tai buvo svarbu.
Iš lėto pėdindamas priėjo laiptus, vedančius į antrą aukštą ir prisėdo ant jų. Akimirką susimąsčiusiai pasėdėjęs, greit kilstelėjo galvą nužvelgdamas tiek grifę, tiek Soreną.
- Gal jūs jau buvot susitikę su Fasiru? Nors ne. Nelogiška. Iš pradžių pagalvojo, kad kitos rasės atstovas jau buvo susisiekęs su savo sūnumi, nes nematė esmės, kodėl turėtų susisiekti pirma su juo. Juk krikštasūnis ir pats galėjo puikiai paaiškinti visą situaciją. Tik nežinia ar išdėstytų visas detales. Kaip ten bebūtų, prisimintas senolio klausimas teigė, kad su Jeffter`iu, greičiausiai, buvo nuspręsta aptarti situaciją pirmiau.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Gruodžio 15, 2018, 07:27:09 pm
Įsitaisiusi mergina nužvelgė dažnai lankomą kambarį, o tada jos žvilgsnis sustojo ties Sorenu. Ką jis padarė, kad ši jo nemėgo? Ir esmė ne pačiam susitikime balkone, o dar seniau, kai ji vaikščiojo į pamokas ir netinginiavo ant savos lovos. Nors jo vedamos pamokos jai nebuvo sėkmingos, tai buvo pačios baltapūkės kaltė, tad savo neapykantos suvokti ji nesugebėjo, nes savąją kaltę suprato.
Elridė vos vos linktelėjo ir nusižiovavo. Ji žinojo, kad nusimato nuobodi, ilga, valanda. Taip būna kiekvieną kartą, kadangi paaugliukės amžius ir protelis neatitiko reikalų svarbumo ir kištis ji nelabai galėjo, o jei ir galėtų... ką ji padarytų?
Baltapūkės žvilgsnis nukrypo nuo Soreno ties Edgaru ir kuriam laikui sustojo. Ji klausėsi, ką šis kalba, bet pati tylėjo, nes neturėjo ką sakyti. Grifės galvoje ėmė lįsti su šia situacija nesusijusios mintys, kadangi ši atsipalaidavo žinodama, kad niekuo nepadės. Ir kaip tyčia, mintys buvo apie pačios mergaitės ateitį, tik ilgai jos neužsiliko.
Edgaro klausimas pasiekė merginos galvą, bet kalbėti ji nekalbėjo. Papurtė savo galvą, ko pasekoje kelios sruogelės nukrito ant jos veido, tačiau jas, kurį laiką, žaliaakė ignoravo.
Laiko praėjo nedaug, o Grifė nežinojo, kuo jai užsiimti, tad vėl nužvelgė Nuodų ir Vaistų profesorių, mat neturėjo nė menkiausios minties apie jo darbo vietos palikimą, ir susimąsčiusi dar šiek tiek paspoksojo, o tada pasvarstė, kad sėdės ten nebent jei bus kažkuo reikalinga.
-Aaatsiprašau,-jau nebe taip drąsiai, kaip kalbėjo balkone, Elridė nenuleido akių nuo Soreno ir tęsė.-Ar aš kažkuo čia būsiu reikalinga?
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Sorenas von Sjuardas Gruodžio 15, 2018, 08:55:58 pm
   - Turėjau mintyje, atrodai, - sumurmėjo profesorius.
   ,,Sakyčiau, buvo kamuoliu trolių futbolo mače, o vėliau kažkas ir komandų įmynė jį į purvą...", - mintį pratęsė Spaikas. Nors ši mintis buvo gal kiek per stipri.
   - Ar viskas tvarkoje? - dar atsigręžė Sorenas, praeidamas pro Edgar'ą. Kartais keisti, nuotaikingi ar juokingi dalykai iš tikrųjų slepia labai negerus dalykus, ir vampyras puikiai tai ir žinojo. Vien jau po tos nuodingos puotos, kurioje dalyvavo apytiksliai prieš keturis šimtus metų. Iš tų laikų liko ir garsioji jo eksdenteziastiška, dirbtinė šypsenėlė, į kurią jis kassyk stengdavosi įdėti nuoširdumo. O vėliau beliko įprotis.
   Fizinė žūtis sužaloja ir sustabdo kūną, psichinė - visiems laikams įkalina būtybę nesveikame jos pačios pasaulyje, dvasinė - supjausto ir purvuose išmaudo sielą. Kaip bebūtų keista, mirę pastarąja mirtimi padarai dar turi miglotą galimybę prisikelti, ko jau neturi mirę kitomis.
   Bet prikelti ir užmušti su keturgubu smūgiu, sakyčiau, yra žiauriau, negu ir visai neprikelti.
   - Niekis, - sumurmėjo von Sjuardas į repliką dėl batų ir numojo laisvąja ranka, kad būtų dar tikriau. Įžengęs į svetainę ir gavęs leidimą, prisėdo ant fotelio, bet jo povyza vis dar rodė įtampą - sėdėjo tik ant pusės fotelio, neatsirėmęs, sukryžiuotais pirštais, akimis lėkdamas tai prie Elridės, tai prie Edgar'o.
   - Tu prakeikei elfą? - susiraukęs pakreipė galvą eliksyrininkas. Ne, taip būti juk negali. - Kas ten nutiko? Tau nepavyko kažko užburti? - pažėrė dar klausimų Sorenas. Visgi suprato, jog jų gausa Edgar'o nepaspartins, todėl nutilo ir kantriai stebeilijo į sūnaus krikštatėvį.
   - Nieko keista, - linktelėjo Sorenas, nejaukiai garsiai nurydamas seiles. ,,Užsispyręs kaip mama.". - A, treniravaisi... - numykė, nelabai žinodamas, kaip tai turėtų atrodyti. Bet dabar buvusiam Grifų Gūžtos vadovui tai nelabai ir terūpėjo. Paklaus kitą kartą, jei nepamirš. Kad pamirštų, tikimybė mažoka, nes smalsumas vis pasivydavo von Sjuardą ir priversdavo išsiaiškinti jam rūpimus klausimus.
   - Galbūt ir ne, Elride. Jei nori, manau, gali eiti, - pasakė juodabarzdis, žiūrėdamas į mergaitę, o vėliau klausiamai žvilgtelėjo ir į Edgar'ą. Gal šiam atrodys, kad baltaplaukė čia reikalinga. O mokytojui atrodė kitaip - kad mergaitės dalyvavimas čia bent jau jai tikrai neišeis į naudą.
   - Ne, su Fasiru nesimačiau jau nuo tada, kai mes ten buvom susitikę, - atsakė profesorius. Dabar jis jau dėbsojo į grindis, svarstydamas, ar Anglijos ministras jau pasakė krikštatėviui, kokie jo ryšiai su tėvu.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Gruodžio 16, 2018, 11:24:41 pm
Edgar'as neišgirdo ką burbtelėjo profesorius apie jo išvaizdą, todėl apie ją jis pats ir prašneko vėliau. Tačiau kitą klausimą girdėjo bei į jį sureagavo.
- Taip. Na, tiksliau žiūrint ką turite omenyje,- namų šeimininkui pačiam buvo gerai, tačiau kiti dalykai, kaip pavyzdžiui tas pats Fasiras, kėlė nerimą.
Uždavus klausimą von Sjuardui jau svetainėje, žaliaakis ramiai papurtė galvą į šonus. Ruošėsi jau ir aiškinti situaciją, tik akimirkai buvo pristabdytas kitų krikštasūnio tėvo klausimų. Ir tie klausimai būtent ir prašė paaiškinimo apie tai, kas darosi su Fasiru.
- Man nepavyko tinkamai patikrinti ar elfas nėra užburtas. Tą mėgindamas padaryti aš aktyvavau prakeiksmą, kuris arba pražudys elfą, arba užtrauks nežinomą prakeiksmą jo šeimininkui. Kaip ir minėjau Fasiras pasiruošęs yra nuimti prakeikimą nuo savo namų elfo, o ką tai reiškia kažin ar bereikia kartoti,- užsidėjęs pirštinėtą delną sau ant sprando, palenkė savo galvą žemiau, ir pirštais jį patrynė, - Gaila, kad dabar net nežinau, kaip galėčiau panaikinti užkeikimą nuo elfo, apart to varianto, kuris galimai kažkaip pakenks jūsų sūnui,- negalėjimas padėti be galo slėgė juodaplaukį. Norėjo kažką daryti, bet neturėjo jokios idėjos ką galėtų padaryti, kas padėtų jaunajam von Sjuardui.
- Jei tik nori gali eiti daryti tai, kas tau šiuo metu yra priimtiniau,- paantrino eliksyrininkui, šiam pažvelgus į Edgar'ą. Animagas tikrai nenorėjo, jog Elridė įsitrauktų į pavojingus reikalus, nors ir nujautė, kad ji vargu ar atsisakytų prisidėti, jei galėtų. Kažin ar pats būtų kada atsisakęs būdamas jaunesnis. Gerai pagalvojus, sunku būtų prisiminti keblesnę situaciją, apie kurią būtų žinojęs, bet nebūtų įtrauktas. Nors dauguma jų tikriausiai buvo tokios, į kurias įsiveldavo nuo pat pradžių ir be kitų iniciatyvos.
- Tuomet derėtų jums kuo greičiau pas jį nuvykti. Įdomu ką jis galvoja. Bijau, kad jis visiškai nesugniužtų,- abejojo jaunuolis ar magijos ministras pakels šias užgriuvusias problemas. Jis pažinojo pusvampyrį jau ilgą laiką, tačiau nėra matęs jo tokioje padėtyje, kai turi tarp kažko. Šiuo atveju tarp savęs ir kito. Ką pasirinks nekėlė daug klausimų ir tai buvo galima lengviau nuspėti. Gal jau ir spėlionių nereikia, nes Fasas paskutinį kartą palikdamas krikštatėvio namus jau ganėtinai aiškiai parodė savo poziciją šiuo klausimu.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Gruodžio 17, 2018, 03:29:10 pm
Mergaitės akys išsiplėtė, jos tapo milžiniškos, kai Sorenas atsakė į jos klausimą. Baltapūkė pasijautė kaip nublokšta į kosmosą, visiškai kitą, niekam nežinomą, galaktiką, su atjungtomis smegenimis, jei bloškimo metu jos dar išliko galvoj.... Jai prireikė laiko, kad suvoktų, ką žmogus pasakė, kad apdorotų informaciją, o toliau... Dieve padėk. Turbūt Sorenas niekad nepagalvotų, kad gali taip lengvai supykdyti žmogų.
Pagaliau susigaudžius, suvokus, kas buvo pasakyta, merginos kraujas užvirė, betrūko virdulio garso, kuris skelbtų visiems, kad tas kraujas užvirė, nors, ir virdulio garso nereikėjo, vien pažvelgus į mergiotės išraišką galimėjo suprasti, kad susimovei.
Tas žmogus visiškas beprotis! Prisiekiu Dievu, jis smegenų neturi!-ji rėkė savo galvoje ir plūdo jį, kaip tik galėjo, tiesa sakant, jos galvoje praskriejo tokie keiksmai, apie kuriuos ji niekad nebūtų pagalvojus, o šių ji girdėjusi gan daug. Elridė nebesuvokė, ką ji veikia tame name, jei jos niekam nereikia, jei nieko padėti negalės? Ką ji daro tame kambaryje su vyresnėliais? Ir, kad ir kaip stengėsi susitvardyti, mergaitei sekėsi ne per geriausiai. Ji norėjo pribaigti Soreną, norėjo ji sudeginti vietoje ir stebėti, kaip šis kankinasi taip atkeršijant už kiekvieną pamoką, į kurią ėjo. Jei galėtų, žaliaakė pasmaugtų tą vyriškį vietoje, bet, gaila, nebuvo tokia drąsi ir stipri, labai gaila. Elridei dar dingtelėjo į galvą ne pati geriausia mintis - čiupti savo burtų lazdelę, kuri buvo čia pat, ir, aišku, pasinaudoti savo žiniomis. Paauglė jau siekė lazdelės, bet ją sulaikė kito žmogaus balsas. Ji girdėjo Edgaro žodžius, bet šie tik ją dar labiau supykdė, nors iš dalies ir apramino. Ji pyko, kad namų šeimininkas tik patvirtino faktą, kad jos tuo metu nereikia, bet tuo pačiu priminė, kad prie jo nereiktų pridaryti per daug kvailysčių.
Dar kelios sekundės bandymo susitvardyti ir paauglė pratrūko, sprogo, kaip atominė bomba.
-TAI KOKIO VELNIO TU ČIA MANE ATITEMPEI, JEI ESU NEREIKALINGA? BEJAUSMIS PAMOKOSE, BEJAUSMIS IR DABAR!!!-ji norėjo dar daugiau išrėkti, visus savo jausmus, kurie kunkuliavo viduje, bet nepajėgė.-Nereikia, tai nereikia,-jau su šiek tiek apramintu balsu tarusi mergaitė, vis dar niršdama, atsistojo ir tvirtais žingsniais išpėdino iš kambario. Jai tai darant galvoje siautėjo visiškas chaosas, kuris kėlė dar didesnę dramą, mat Elridė pasijautė visiškai nereikalinga. O juo labiau, ji nesuvokė, kaip Fasiras galėjo užaugti su tokiu žmogumi, o gal būtent dėl to šis buvo toks uždaras?
-Daryti tai, kas tau šiuo metu yra priimtiniau...-piktai burbtelėjusi mergaitė pasiekė duris, kurias pravėrus ji galės išeiti iš namo. Tik nespėjus atidaryti durų jos akyse ėmė kauptis ašaros. Turbūt pats nekenčiamiausias dalykas, kai tas pyktis, įniršis, kurį jautė prieš sekundę persimaino į ašaras ir jausmą, kad žmogus yra bejėgis. Ir štai taip per kelias minutes mergaitė iš neutralios stadijos perėjo į visišką sugniuždymą, bet, ką gi,  paauglystė, kaip kai kas pasakytų.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Sorenas von Sjuardas Gruodžio 21, 2018, 09:04:26 pm
   - Tai kažkas pasiuntė jam užkeiktą elfą? - turbūt labiau retoriškai paklausė profesorius von Sjuardas, išgirdęs Edgar'o paaiškinimą. Eliksyrininkas sukryžiavo rankas ir pakreipė galvą, susimąsčiusiomis akimis žiūrėdamas pro langą. Argi gali būti, jog pragariečiai kėsinasi iš jo atimti ir paskutinį sūnų? Ar ne teisingų būta gandų, jog jie buvo išpjauti kaip žiurkės, kai galiausiai prisieksperimentavo? Nors ir išnaikink tu žiurkes. Ne ta rasė, kad leistųsi išnaikinami. Galbūt ir šis sykis yra eksperimentas - eksperimentas, turėsiantis atskleisti, kaip elgiasi viską praradusi būtybė.
   Bet ne. Jie neturėtų būti tokie kvaili. Jie tikrai taip nesielgtų.
   - Tuomet reikia galvoti, kaip jam padėti. Iš mūsų prakeiksmus geriausiai išmanyti, ko gero, turėtumei tu, - rimtos Soreno akys smigo į Edgar'ą. Vampyras užuodė kaltės jausmą ir nerimą. Nieko nekaltino, išskyrus save. Po teisybe, knietėjo paklausti, kodėl Jeffter'is nusprendė jį pasikviesti, ar tai Fasiras paprašė tai padaryti. Troško išgirsti, jog Fasiras, bet logiškai mąstydamas suprato, jog to tikrai nebus.
   - Norėjau įsitikinti, kad tave iš tikrųjų siuntė Edgar'as, - tvirtai, bet nepiktai atsakė vampyras į paauglišką isteriją.
   ,,Galvoji, jai nuo to bus ramiau?" - smalsiai paklausė Spaikas. Elridei nusisukus vyras nežymiai papurtė galvą. Niekaip nesuprato, kodėl grifiukė jo taip nemėgo. Rodos, juk visuomet stengėsi užtikrinti kuo saugesnę ir įdomesnę, kiek tik tai yra įmanoma suderinti, aplinką nuodams ir vaistams mokytis. Bet bala nematė. Juk neįmanoma įtikti visiems. Netgi ir auklėtiniams. Kad ir kaip stengtumeis.
   - Jeigu norėsi grįžti į Hogvartsą arba reikės pargabenti pas tėvus, padėsiu nukeliauti, - mergaitei žygiuojant prie durų pažadėjo juodabarzdis. Ko gero, šiais žodžiais buvo nulemta dar viena isterija - vadovas, pasirodo, nemokėjo visų auklėtinių gyvenimo istorijų, tėvų vardų, ar jie dar apskritai gyvi ir panašiai. Von Sjuardas klausiamai žvilgtelėjo į Edgar'ą. Jeffter'is ir Endlercat visai nebuvo panašūs, kad galėtumei daryti išvadą, jog yra giminaičiai - nei charakteriu, nei veido bruožais, o nuo Jeffter'io Hogvartso baigimo buvo turbūt jau per daug nutekėję vandens (ar lavos, jeigu kalbėsim grifiškesniais terminais), kad būtų išlikę prefekto - koledžo moksleivio ryšiai.
   - Fasiras norėjo susitikti su manim? - per daug nustebusiu, nenatūraliu balsu nuskambėjo tėvo klausimas.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 03, 2019, 08:53:26 pm
- Net neįsivaizduoju,- truktelėjo pečiais žaliaakis tiksliai nežinodamas kaip tas elfas atsirado pas jo krikštasūnį.
- Turėčiau..,- kiek liūdniau tarstelėjo nudelbdamas akis vėl į grindis. Jam pačiam nepatiko, jog ties šiuo neaiškiu prakeikimu jis kol kas nieko negalėjo padaryti. Būtent todėl ir norėjo pasisavinti ministro elfą, kad jam svarbus žmogus būtų apsaugotas nuo galimų pasekmių. Tik klausimas, kaip pats būtų išsisukęs vėliau nuo gauto prakeiksmo. Žinoma, viskas priklauso ir nuo to kas iš vis nutiks, jei elfas bus išgelbėtas. Galbūt net pats vėliau gebėtų išsikapstyti. Visgi kažin ar būdamas ne savo kailyje sugebėtų. Bent jau iš matyto pranešimo, gauto per namų elfo patikrinimą, darė išvadą, kad yra galimybė tapti tarsi ne savimi ar kažkas panašaus.
- Jei galėčiau šiuo momentu jam padėti, kažin ar būčiau jus kvietęs,- tikrai nebūtų gaišinęs Soreno, jei būtų žinojęs išeitį, kuri be pasekmių ar kitokių rizikos veiksnių leistų išvaduoti tiek magijos ministrą, tiek pastarajam priklausančią būtybę.
Edgar`ui ir elisyrininkui atsakius į grifiukės klausimus, šioji netikėtai ėmė rėkti, kas sukėlė didelę namų šeimininko nuostabą. Jo akys išsipūtė ir jis lėtai pakėlė galvą. Taip pirmą kartą jis regėjo ją tokią įtūžusią ir garsiai reiškiančią savo nepasitenkinimą, kuris buvo nukreiptas į Grifų Gūžtos vadovą. Elridė buvo pikta, atrodo, dėl to, kad, jos galva, ji čia buvo be reikalo atsivesta. Bent jau taip manė juodaplaukis. Tik negalėjo patikėti, kad tokia menka priežastis gali sukelti tokį didelį pyktį.
- Atleiskite jai, profesoriau,- tik išėjus mergaitei iš svetainės Jeffter`is atsiprašė už ją ir pats nieko nelaukdamas pakilo nuo laiptų ir sparčiu žingsniu nuėjo iš paskos moksleivei taip ir neatsakydamas į paskutinįjį viralų eksperto klausimą. Vaikinui atsidūrus koridoriuje, jis išvydo prie laukųjų durų stovinčią grifiukę.
- Gal paaiškinsi kas nutiko?- kuo ramiausiai paklausė jos. Neketino nei barti jos, nei kažko panašaus daryti, nors ir manė, kad šioji pasielgė gana negražiai su gerbiamu Grifų Gūžtos vadovu.
- Ir tokiu metu kur nors eiti nepatarčiau,- nors ir pastarieji žodžiai nuskambėjo, kaip patarimas, kažin ar magas leistų Endlercat kur nors išeiti vienai tamsiu paros metu žinodamas, kad Godriko Dauboje pastaruoju metu apsireiškia vis daugiau ir daugiau ne žmoniškos rasės būtybių, keliančių problemų. Juolab, kai Elridė dabar yra oficiali jo globotinė, nors pati to fakto dar nežinojo.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 04, 2019, 07:12:18 pm
Ji jau lenkė rankeną, tačiau išgirsti žingsniai ją sustabdė ir privertė nusivalyti ašaras, žaliaakė tyliai tikėjosi, kad jos "silpnumo požymiai" nebus pastebėti, bet jau svarstė, ką turėtų pasakyti. Elridė pasijautė kaip visiška kvailė, kadangi po truputį pyktis rimo ir atėjo suvokimas, kad taip daryti nereikėjo, o būtent tas suvokimas labiausiai ėmė ją graužti.
Baltapūkė atsisuko į namų šeimininką, tačiau į akis nežiūrėjo, nesugebėjo. Jai buvo bloga nuo savo elgesio, buvo bloga nuo visko, kas vyko aplinkui. Norėjosi prasmegti skradžiai žemėj ir daugiau niekad iš jos nebeiškilti, kad iš tikrųjų tą galėtų padaryti... O dar Sorenas... Jis ją nervavo! Nors, turbūt žodis "nervavo" būtų per silpnas... Mergaičiukė net nenorėjo, kad jis egzistuotų ir tikėjosi, kad kitais metais Hogvartse jo nebesutiks.
-Nepaaiškinsiu,-sukaupusi visas jėgas ir stengdamasi "netyčia" nepalūžti Grifė trumpai atkirto. Jos manymu, nieko aiškinti nereikia, tegu žmogus galvoja ką nori. Nors giliai širdy mergaitė nenorėjo atrodyti kaip dramų karalienė ir jai stipriai rūpėjo, ką mano aplinkiniai, juolab žmogutis, kuris ją moko, bet tai buvo giliai širdy, nugrusta mažam kamputy su uždėtomis grotomis, kad negalėtų iškilti, tik va, rėkti galėjo, kadangi grotos, ne stiklas...
Paaugliukės žvilgsnis nukrypo į duris dėl pasakytų žodžių. Kodėl ji negali išeiti į lauką? Mergaitės ragiukai vėl ėmė augti ir jai knietėjo išsakyti savo nepasitenkinimą, tačiau Elridė tvardėsi ir neišrėžė visko iškart, ji ėmė svarstyti, kaip gražiau viską pasakyti, tik mąstyti jai sekėsi ne per geriausiai, noras pasakyti viską, ką ji galvojo tuo metu, neapleido.
-O koks skirtumas...-mergaičiukė tyliai ištarė savo žodžius, ji nemėgo Soreno, tačiau su Edgaru pyktis nenorėjo, negalėjo, per daug jautėsi jam dėkinga ir vis tiek nesusilaikė neleptelėjusi kažkokios nesąmonės.-Be to... Sakei eiti ir daryti, kas man priimtina,-žaliaakė patraukė pečiais, ji juk puikiai girdėjo tuos žodžius, tad viską ir priėmė tiesiogiai, jei jau kas priimtina, tai reiškia, kad gali daryti ką nori. Juo labiau, paaugliukė nesuprato, kodėl nėra patartina eiti į lauką, gal ir buvo tamsu, bet juk tamsos ji nebijojo. O ir tokia tragiška burtininkė nebuvo, jei jau kritinis atvejis galėtų tiesiog apsiginti burtais, aišku, nuo to kiltų problemų, bet burtų lazdelę ji turėjo visur ir visada, negalėjo palikti kambario be jos.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Sorenas von Sjuardas Sausio 04, 2019, 09:02:43 pm
   Sorenas nužvelgė kalbančio jaunuolio veidą, ypač įsižiūrėjo į akis. Ne, grifų prefektas bemaž nebuvo pasikeitęs. Nuoširdumas vis dar buvo išlikęs tose akyse. Von Sjuardas patylomis linktelėjo galva. Be abejo, nieko neturėjo stebinti, kad Anglijos magijos ministras gali turėti priešų, gal todėl Edgar'as apie juos nieko ir nežinojo. Bet juodabarzdį, dabar jau kiek žilstelėjusį, graužė įtarimai apie grįžusius pragaro pasiuntinius. Tik galbūt dar ne laikas tais įtarimais dalintis. Eliksyrininkas visgi matė, kad jo sūnaus krikštatėvis graužė save galbūt būdamas visiškai dėl to nekaltas. Tas sukeltų dar daugiau rūpesčių. Nors... Gal tai padėtų šiam nusimesti kaltės naštą?
   ,,Dar ne laikas," - pats sau tarė Sorenas mintyse. Išmoko kantrybės dar prieš keturis šimtus metų, tos pamokos jis ir neužmirš. Kita vertus, kantrybė esti nuolat tobulintinas dalykas, kintantis ir net senstantis. Kaip žmogus. Kaip sąžinė. Kartais atšimpa dantys, kartais norisi geriau numigti, negu padirbėti.
   ,,Ji gi tik vaikis", - tingiai pakomentavo Spaikas, pastebėjęs liūdesį Jeffter'io akyse. ,,Mažai ko matęs, mažai temokąs. Ko čia tikėtis?"
   - Nors apie prakeiksmus juk šį tą žinau ir aš... Tik labiau per damnatų spektrą, - jau tyliau sumurmėjo vampyras, mąstydamas apie dvejopus nelaimių nešėjus. - Galėtume kažką sugalvoti. Tik kur dabar jis pats? - paklausė buvęs profesorius.
   Elridei staiga užsiliepsnojus ir išėjus, Sorenas liko sėdėti mažai ką suprasdamas.
   - Neturi atsiprašinėti, - sumurmėjo vampyras juodaplaukiam jaunuoliui. Liūdnoku auksiniu žvilgsniu pažvelgė Elridei pavymui. Neilgai trukus iš paskos jai išpėdino ir Edgar'as. Sorenas luktelėjo svetainėje, klausydamasis, ką du jaunuoliai kalba. Nejaugi brolis ir sesuo?
   - Atsiprašau, jeigu kažką pasakiau bloga, - Sorenas tyliai atsistojo svetainės tarpduryje. Į baltaplaukę mergaitę žvelgė rimtu, apgailestaujančiu žvilgsniu. Padarė trumpą pauzę, mat nebežinojo, ką pridurti. Nuoširdžiai nenumanė, už ką galėtų būti nekenčiamas. Apsvarstė, ką dar galėtų pridurti, bet nuleido rankas, ore likus tvyroti bent jau jam pačiam nejaukiai tylai ir neužbaigtai minčiai.
   Gal jis paseno bendravimui su žmonėmis, hm? Gal todėl ir Fasiras jo taip...
   Nors ne. Fasiro nenoras bendrauti buvo aiškus ir jam, šešioliktojo amžiaus gyvai iškasenai. Ir Akmens amžiaus urviniam būtų aišku. Jis tiesiog prastas tėvas.
   Kažin, toks nuo gimimo, ar talentai nenaudojami išsivadėjo per tuos ilgus metus?
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 05, 2019, 01:06:41 pm
Edgar'as nežymiai šyptelėjo laukdamas atsakymo. Matydamas Elridę nudelbusią žvilgsnį į žemę darė išvadą, jog ji, tikriausiai, kiek yra susigėdusi dėl savo elgesio, kurį net pačiai yra sunku paaiškinti.
- Tavo reikalas,- vis dar būdamas su maža šypsenėle veide pasakė ketvirtakursei nesistengdamas jos versti aiškintis. Tiesiog, namų šeimininkas tikėjosi, jog ji pati supras ką padarė ne taip ir niekam nereikės jos daugiau bereikalingai dirginti.
- Taip, sakiau,- patvirtino grifiukės žodžius, kurie buvo prieš tai pasakyti pačio mago, - Ir matau, jog tau priimtiniau buvo aprėkti Soreną už tai, kad jis tave tikriausiai atsivedė čia, nes nežinojo kur gali mane rasti,- bent jau Jeffter'is nemanė, kad vampyras žinojo jo gyvenamąją vietą, - Jei jo nebūtum atvedus, turbūt būtume tik labiau vilkinę laiką, kuris itin, mano manymu, yra svarbus Fasirui,- vaikinas išdėstęs, kodėl jo globotinė atsidūrė čia dar nebaigė kalbos. Jis tik perėjo prie moksleivės noro traukti laukan.
- O išėjimo.. Kad ir pasivaikščioti.. To daryti nepatariu, nes gali atsitikti taip, kad ir vėl reikės atitraukti dėmesį nuo Fasiro, nes reikės dar ir tau padėti, jei papulsi į bėdą,- kas taip pavojingo Godriko Dauboje dar taip ir nepasakė animagas. Jei nebūtų eliksyrininko, tai lengvai paaiškintų situaciją, tačiau nenorėjo, jog šis imtųsi nukreipinėti savo dėmesio. Profesoriaus dėmesys dabar turėjo būti sutelktas į jo paties sūnų.
- Tačiau rinktis tau,- nuoširdžiai nusišypsojęs nedavė konkretaus nurodymo Edgar'as savo mokinei. Šitaip jis jai tarsi davė vieną užduotį. Aišku, ji nereikalavo svaidytis gynybiniais kerais, tačiau užplūdusių emocijų sutvardymas ir kitų žingsnių pasirinkimas šaltu protu kovoje galėjo labai padėti, todėl tokios situacijos, nesusijusios su kova, yra gana gera praktika.
Netrukus tarpduryje į svetainę atsidūrė ir pats nuodų ir vaistų profesorius su klausimu apsigynimo nuo juodosios magijos specialistui bei atsiprašinėjimais skirtais Endlercat.
- Darbe vakar jo nebuvo,- prisiminęs tarstelėjo tamsiaplaukis, - O dabar vakaras, tai tikrai nemanau, jog ten bus. Pabandykite nueiti pas jį,- tik krikštasūnio namai atrodė vienintelė galima vieta, kur jis pats dabar gali būti. Kitų jo mėgstamų vietų, tiesą sakant, Edgar'as nelabai žinojo. Jie patys, jei ir susitikdavo, tai būdavo tik trys galimos vietos: Jeffter'io namai, Fasiro namai ir Magijos ministerija.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 05, 2019, 01:55:59 pm
Mergaičiukė nebesuvokė, ką sakyti, ar ką ji turėtų daryti. Prisidirbau... Tikrai prisidirbau... Ji kaltino save, kaltino Soreną, bet vis tiek įtemptai klausė, ką sakė namų šeimininkas. Nors nelabai suprato jo žodžius. Ką jai padaryti, kad jo nemėgo? Ką jai padaryti, kad visos jo pamokos kėlė didžiulį stresą ir negalėjo suvokti, kaip jis gali profauti?
-Svarbus Fasirui...-Elridė susimąstė, ji nelabai galėjo suvokti jo tėvo elgesį. Kaip Fasiras sugebėjo užaugti sveikas?.. Paauglė pagaliau pakėlė akis ir įsistebeilijo į vyruką, esantį prieš ją.-Jis prie tavęs elgiasi kitaip nei prie manęs,-jos balsas buvo pritildytas, mat mergaitė nežinojo, kokią gerą klausą turėjo Sorenas ir tikėjosi, jog šis nieko neišgirs. Ji norėjo pasakyti daugiau, bet susilaikė, mat nusprendė, kad Edgaras nelabai galės suprasti. Jos manymu, „geras tėtis" turėtų elgtis visai kitaip, nei šis elgėsi balkone, ir ypač tai ją erzino. Kokio velnio žmogus turi vaikus, jei nemoka jais rūpintis? Jeigu jam svarbiau kažkokios mandagumo manieros, ne... Elridė tokio žmogaus negerbs, nenorėjo tokio gerbti, nes nematė nieko gero jame. Išvis, negalėjo suvokti, kaip greit jo elgesys pasikeitė, tik nesuvokė, ar todėl, kad ėmė kalbėti su suaugusiu ir nenorėjo pasirodyti blogu žmogumi, ar buvo dar kažkokia priežastis.
-Dieve, kas čia tokio gali nutikti... Psichų aplink juk neskraido,-baltapūkė nuoširdžiai netikėjo, kad jai gali kažkas atsitikti, jos manymu, jai dingus iš namų žmonėms bus lengviau dėl Fasiro susitarti, bet, rodos, dingti ji negalės. Pasakymas, kad ji turėtų rinktis, mergaičiukę nužudė ir visiškai nepadėjo. Ką ji turėtų rinktis? Juk jau kelis kartus pasakyta, kad išeiti nepatartina, tai reiškia, kad eiti žmogui negalima, tai kam dar sakyti tuos žodžius, kad gali rinktis? Ir svarstydama, koks poelgis sukeltų mažiau bėdų Elridė išvis pasimetė ir ėmė savęs nekęsti, bet juk reikėjo kažką daryti, negalės tempti ir švaistyti laiko amžinai, nes yra svarbesnių dalykų, bet jos visas mintis nutraukė įžengęs Sorenas.
Elridė jį nužvelgė, bet susilaikė nuo savo nepatenkinto atodūsio. Ji tik atsirėmė į sieną ir lėtai palei ją nusileido ant žemės. Tas vyrukas nė nenutuokė, kad jai išeinant iš kambario pasakė pačius kvailiausius žodžius, kokius tik galėjo ištarti. Ji nesureagavo į juos, kadangi buvo supykusi, bet puikiai atsiminė ir vien dėl to buvo sunku pasakyti kažką gražaus, nors, ką padarysi, kad jis nieko nežinojo.
Baltapūkė suprato, kad turėtų padėkoti, pati atsiprašyti, bet nenorėjo. Kodėl žmogus turėtų atsiprašyti, jei jis to nedaro nuoširdžiai? Atsiprašymas nieko nereiškia, jei žmogui iš tikrųjų nusispjaut.
-Tai eikit, nešvaistykit laiko, vis tiek nieko nepadėsiu,-Grifiukė savo žodžius ištarė su nusivylimu, bet, ką galėjo pakeisti? Jei Edgaras pasitiki tuo žmogumi, tegu. Tik mažas velniukas, mergaitės viduje, vis skatino mestelti frazę dėl tėvų, kad Sorenas pasijustų kaltas, bet ji susilaikė ir patylėjo vis kartodama sau, kad užteks dramų.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Sorenas von Sjuardas Sausio 05, 2019, 08:46:49 pm
  Dar sėdėdamas svetainėje Sorenas nori nenori girdėjo, kas buvo kalbama kambaryje už sienos. Visgi po Durmštrango nesėkmių niekam nebeišsidavė, kad girdi bemaž visus pletkus apie save, iš žingsnių ir kvėpavimo atpažįsta žmones jiems dar prieš atveriant duris į kabinetą... Ir, aišku, dar iki panaudodamas Atminties Sienų burtažodį, sužino, kas išvogė iš jo sandėliuko maganapes, kurias mokyklos seselė naudodavo ypač sunkiai sužeistiems mokiniams užmigdyti. Visgi tinkamai neapdorotos ir valgomos minėtos magiškos žolės pasižymėjo kitrošmų-droveidiška savybe suteikti haliucinaciją apie labiausiai trokštamą dalyką. Bet kalbama, aišku, ne apie tai. Per skausmingas patirtis Sorenas suprato, kad žmonėms nepatinka būti pernelyg gerai girdimiems ir dažniausiai kišimasis į jų likimus nėra geras dalykas.
   Juolab, kišimasis apskritai nėra geras dalykas. Kad ir šiuo momentu. Tol, kol turbūt kur kas didesnį autoritetą Elridės akyse turintis ir galbūt labiau paauglių mergiočių psichologiją išmanantis Jeffter'is kalbino sudirgusią grifę, Sorenas nežymiai šypsodamas skaičiavo grindų lentas svetainėje.  Po teisybe, dar nusistebėjo, kad net ir Grifų Gūžtos buvęs prefektas jam negirdint arba manydamas, jog jis negirdi, jį vadino vardu. Kita vertus, juk tai buvo logiška. Žodis ,,Sorenas" yra
trumpesnis už žodžų junginį ,,Profesorius von Sjuardas". Netgi 17 raidžių.
   ,,Laikas Fasirui svarbus, o tu - ne", - ne itin vykusiai pasišaipė Spaikas.
   Jau stovėdamas svetainės tarpduryje eliksyrininkas kiek susimąsčiusiu veidu tyrinėjo Elridės žvilgsnį. Nusivylęs veidas. Galgi todėl, kad ji norėjo būti ir jaustis reikalinga?
   Kaip būtų galima ją paguosti ar pakalbinti?
   ,,Gal visgi geriau patylėk, ką? Su kiekvienu tavo žodžiu jos vaizduotėje tau iš burnos iššoka labai didelė ir labai bjauri purvina rupūžė, o tokie padarai puikiai sugeba sugadinti nuotaiką visai dienai." - pamintijo voras. Sorenas patylėjo, tylėjo ir dar kelias akimirkas po to, kai Edgar'as pasiūlė aplankyti Fasirą pačiam.
   - O... - nutęsė juodabarzdis sumišusiu, susigėdusiu veidu. Liūdnai nužvelgė sūnaus krikštatėvio veidą. Taip, šis, rodos, visai nieko dar nežinojo apie nutrūkusius tėvo ir sūnaus von Sjuardų ryšius.
   - Aš nežinau, kur jis gyvena, - užkimusiu, pritilusiu balsu prisipažino. Aišku, tai buvo pati menkiausia problema.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 06, 2019, 04:31:42 pm
- Kaip kitaip?- nusistebėjo namų šeimininkas išgirdęs tokį Elridės pareiškimą. Netikėjo, jog jo buvęs koledžo vadovas galėtų būti dviveidiška persona. Taip, tuomet, kai sužinojo, jog šis yra vampyras, kiek jį nustebino ir sukėlė nerimo dėl to, kad niekada apie tai nebuvo užsiminęs. Na, bet niekos jo apie jo rasę ir neklausė, bent jau Edgar'as, todėl nutylėti tą faktą turėjo pilną teisę. Pats tamsiaplaukis apie savo ranką irgi nesidalina įspūdžiais, nors aplinkiniams tikriausiai šioji kelia klausimą, kodėl ji yra paslėpta po juoda pirštine.
- Manai, jog psichai yra vieninteliai galintys pridaryti žalos?- pasiteiravo juodaplaukis, kai žaliaakė užsiminė apie psichus. Jis tikėjosi, kad šių čia nėra, nors būti šimtu procentų tikras irgi negalėjo, nes dar visai neseniai nebūtų nė pamanęs, kad po Daubą ims siautėti nežmoniškos rasės atstovai.
Animagas matydamas, kad mergaitė ėmė tvardytis plačiau nusišypsojo. Matė, kad ji vis dar nepatenkinta, tačiau džiaugėsi, kad ši šiam momentui sugebėjo bent šiek tiek sudėlioti savas emocijas taip, kad jos nepridarytų dar daugiau bėdų.
- Šaunuolė,- priėjęs prie sėdinčios grifiukės uždėjo jai pirštinuotą delną ant galvos ir švelniai ją paglostė. Tuomet sekė eliksyrininko, komentaras, privertęs burtininką pažvelgti į auksaakį nepatenkintu žvilgsniu.
- Ką?- nesuprato ar gerai išgirdo ką sakė von Sjuardas. Juk jie kartu buvo tą vakarą pas Fasą, kai jis užsikerėjo save užburtuoju miegu. Negi jis neklydo dėl apsimetėlių.
- Kokia tavo rasė? Kas privertė panaudoti užburtojo miego kerus ir ant ko jie buvo panaudoti?- pažėrė klausimų, į kuriuos atsakymus žinojo tik keli asmenys ir vienas iš jų buvo būtent Sorenas. Norėjo įsitikinti, kad tai tikrai tas pats žmogus ir antrą kartą neteks jo apkaltinti apsimetinėjimu. Nors dabar tai gal ir atrodo savotiškas kaltinimas, nes buvo išreikštas nepasitikėjimas. Vis gi buvo keista, kaip galėjo palyginus per tokį trumpą laiką jis pamiršti savo sūnaus gyvenamą vietą. Gal jau senukui atmintis šlubavo, bet tuomet turėtų jau daug ką būti pasiuntęs užmarštin, jei net tokius dalykus sugeba pamiršti.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 06, 2019, 06:16:10 pm
Elridė patraukė pečiais. Ji neįsivaizdavo, kad kažkokie gyviai gali lakstyti kažkur netoliese, o ir be psichų nieko daugiau sugalvoti negalėjo, mat jos fantazija šiuo atveju nebuvo labai pažengusi.
-O kas dar gali lakstyti?-mergaitė nebijojo nei tamsos, nei to, kas slypi joje, ji bijojo savo nesėkmių dienos šviesoj, kai bet kas galėjo jas pamatyti.
Edgaro pagyrimas dar stipriau apramino mergaičiukę, bet turbūt žmogui neapykantos nieks nesustabdys. Ji vis tiek žiūrėjo ir, turbūt, dar labai ilgai žiūrės į Soreną, kaip į velnio neštą žmogų, apsimetėlį ir bejausmį. Ai, ir dar sadistą... O dar kai pasigirdo jo pasisakymas, kad šis nežino, kur gyvena jo paties sūnus Elridė prunkštelėjo, ji negalėjo susilaikyti, kadangi jai tai atrodė puikiausias įrodymas, kad tas žmogus nėra šventas. Va ir įkliuvai...
-O ką sakiau...-tyliai ištarusi mergaitė nužvelgė namų šeimininką, kuris akivaizdžiai nustebo, jai jo kiek pagailo, bet Grifiukė vis tiek išspraudė šypsnį dėl mažyčio įrodymo, kad jis nėra toks puikus žmogus, kaip gali pasirodyti. Nors, paauglė negalėjo suvokti, kaip žmogus gali nežinoti, kur gyvena jo vaikas, atrodo, čia jau visiškai kitas lygis bjaurumo. Juk jos tėvas nebuvo pats geriausias, tačiau adresą bent žinojo, o čia... nesąmonė.
Bet, Elridę apėmęs šleikštulys tuo žmogumi gan greit pranyko, na, ne visam laikui, bet tik trumpam, kadangi Edgaro ištarti žodžiai mergaitę labai stipriai sudomino. Rasė? Kerai?.. Nieko nesuprasdama Grifė susiraukė ir įsistebeilijo į Soreną. Ji negalėjo suvokti, kam buvo užduoti tokie klausimai, bet tada mintis įplaukė į jos galvą, kaip netikėtai įsiveržęs iš žemės šaltinėlis ir mergaitės akys tiesiog išsprogo. Ji pažvelgė į to žmogaus veidą, tada į akis. Grifiukei iš nuostabos ir burna prasivėrė, nors tai buvo greit ištaisyta, kadangi suvokusi, kad spokso į Soreną greit nuleido žvilgsnį, nors visokiausi klausimai toliau taranavo jos galvą. Ji save ir gyrė ir tuo pačiu vadino kvaiša, suvokė, kad ne šiaip sau įtarinėjo Fasirą, bet bent jau suprato, kodėl jis tylėjo ir nieko nesakė. Ji tikrai būtų pabėgusi ir skelbusi aliarmą, kad Hogvartse yra kažkoks padaras ir nuo jo tikrai kažkas nukentės.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Sorenas von Sjuardas Sausio 06, 2019, 10:17:02 pm
   Sorenas nežymiai šyptelėjo Edgar'ui glostant Elridę. Pasaulio pokyčiai buvo neįtikėtini. Rodos, tik prieš kelis metus glostomi buvo tik geri šunys ir bet kokios katės. Šunis itin mėgdavo Solveiga - kai susitikdavo, būtinai va šitokiu būdu paglostydavo šuniui galvą ir dar pasakydavo ,,caca ciucius". Jinai šunis mėgdavo net keista prasme. Ne ta, apie kurią pagalvojot. Solveigos geras draugas buvo djevelenas, arba, kitaip sakant, Pragaro šuo. Slapstūnų šuo - taip pasakęs irgi nesuklysi. Barzdotasis vampyras jau nebesišypsojo, atsiminęs tą šoką ir tą jaunuolio vilkolakišką ir vendigišką smarvę. Iš visų trijų V- būtybių vampyrai savimi rūpindavosi labiausiai. Aišku, vilkolakiams jie vis tiek smirdėdavo. Nes vilkolakiai juk irgi šunys - perdėta švara jiems ne prie širdies. Ne vienam šuns šeimininkui teko nuleisti rankas matant, kaip ką tik išmaudytas mylimas augintinis voliojasi po balas, kad pašalintų iš kailio nekenčiamą šampūno kvapą. Na, bet užteks apie šunis.
   Išgirdęs klausimą, Sorenas atsiduso ir pakraipė galvą. Žvilgsniu Edgar'ui parodė Elridę - visiškai nebuvo būtina grifus šiurpinti dėl jo rasės - bet kas buvo padaryta, tas buvo.
   - Vampyras, - atsidusęs tarė buvęs profesorius. - Privertė velos sūnus, užsileidai tu pats ant savęs, - pridūrė.
   Sorenas žvilgtelėjo į pakraupusią Elridę, visais būdais reiškiančią nusivylimą juo ir džiaugsmą dėl savo teisumo, kad von Sjuardas nėra toks geras ir nekaltas senukas.
   Vampyrų matais ir pagal savo išvaizdą, beje, jis net nebuvo senučiukas. Atrodė kaip, blogiausiu atveju, penkiasdešimties metų. Bet ką gi, jaunimas visuomet stipriai perdeda suaugusiųjų amžių. Na, bet bala jau šito nematė.
   - Aš Godriko Dauboje negyvenu jau daug metų, - pridūrė eliksyrininkas. - Ir tas kartas, kai tu mane nuvedei pas Fasirą, buvo pirmas kartas, kuomet jį čia aplankiau, - tarstelėjo Sorenas, supratęs, kas suteikė peno Edgar'o įtarimams.
   Eliksyrininkas puikiai suprato, kad jau tuoj pat teks prisipažinti ir apie nutrūkusius su sūnumi ryšius, nors ir labai nesinorėjo to daryti. Bet jam vis dar kėlė nuostabą tai, kad Fasiras neprisipažino krikštatėviui to pats. O ir pats krikštatėvis atrodė visiškai nepaveiktas Soreno sūnaus nuomonės apie savo tėvą. Kaip buvo taip ir liko - pagarbus prefekto žvilgsnis į profesorių. Ir netgi kreipinys, nors von Sjuardas nebemokytojavo ir nebemokė Edgar'o.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 07, 2019, 01:07:59 pm
- Juk magijos pasaulyje egzistuoja daugiau nei psichai? Ar aš klystu?- neįvardindamas vis dar tikslių būtybių žaliaakis ir toliau skatino mergaitę geriau pagalvoti, kas be jos minėtų padarų galėtų kelti grėsmė. Būtų keista, jog ji bijotų tik psichų, kurių, tikriausiai, nė nėra sutikusi. Galbūt nebuvo sutikusi ir pavojingų kitų rasių atstovų, bet apie tai, kokios jos pavojingos gali būti, juk turėtų būti mokama Hogvartse.
Elridei, rodos, pasidarė smagiau, kai animagas drįso suabejoti Sorenu. Į tyliai pasakytus mergaitės žodžius nieko neatsakė. Iš tikrųjų net neturėjo, ką atsakyti, bet kažin, jei ir turėtų ką pasakyti, ar sakytų tą dabar. Šiuo metu buvo svarbiausia išsiaiškinti ar asmuo stovintis tarpduryje yra Sorenas.
- Aš neturiu ko nuo jos slėpti,- rimtu balsu tarė Jeffter'is, kai profesorius von Sjuardas pašnairavo akimis į šviesiaplaukę. Tiek Sorenas, tiek Fasiras visada manydavo, kad galbūt Elridė tam tikrų dalykų turėtų nežinoti. Priešingai nei Edgar'as. Jam atrodė, jog kažko slėpimas tik sukeltų dar daugiau problemų. Aišku, žinojimas irgi galėtų pridaryti bėdos, bet vaikino nuomone ne tiek, kiek nutylėjimas.
- Teisingai,- linktelėjo galva juodaplaukis, kai išgirdo tai, ką ir norėjo išgirsti. Eliksyrininkas pasirodo buvo tas pats buvusio grifo gerbiamas nuodų ir vaistų profesorius. Toliau sekė jo pasiaiškinimas dėl ko nepamena Fasiro gyvenamosios vietos. Jis stebino ir kartu nestebino vaikino. Keista, kad tik vieną kartą telankė sūnų Godriko Dauboje ir tik tą kartą, kai buvo priverstas Edgar'o, kuriam reikėjo įrodymų apie senolio rasę. Kita vertus, gal jų susitikimo vieta buvo kita, ne Godriko Dauba, todėl tai paaiškintų viralų meistro nesilankymą namuose pas savo sūnų.
- Gerai.. Nuvesiu jus pas Fasirą,- gavęs pakankamai informacijos, įrodančios vampyro buvimą savimi, Jeffter'is nutarė nebetempti gumos ir savo krikštasūnio tėvą nuvesti pas jo sūnų.
- Eisi kartu? Ar nori likti namie?- pasiteiravo savo globotinės ir ištiesė pirštinuotą ranką prieš ją norėdamas padėti jai atsistoti.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 07, 2019, 03:36:46 pm
-Manau, kad tu perdedi ir nieko tokio nutikti negali,-mergaičiukė pagaliau išreiškė tai, ką jau ilgesnį laiką turėjo galvoje. Ji netikėjo, kad aplinkui gali būti kažkokie gyviai, kurie kėsintųsi į jos gyvybę, nors, realiai, ji daug tokių padarų ir nežinojo, kadangi ne visas pamokas lankė, o ir tos, į kurias nueidavo, būdavo praleistos su apsnūdusioms akimis ir svajomis apie šiltą lovą miegamajame.
Mergaičiukė, atkreipė į Soreno judesį ir nesusilaikiusi pavartė akis. Edgaro žodžiai jos mintis tik patvirtino, tačiau ir suerzino. Baltapūkę vis labiau ėmė erzinti slapukavimas, kai atrodo, kad viskas vyksta aplink ją, tačiau ji nieko nenutuokia apie tuos įvykius. Kam slėpti, jei vis tiek žmogus žino, kad kažkas vyksta? Kam slėpti, jei ta nežinia tik dar labiau kankina ir neleidžia pamiršti? Paauglė nepyktu, jei nežinotų, kad kažkas vyksta, o čia, vienas užsiminė, o kitas nieko nenori sakyti...
Žaliaakės apsvarstymai dėl visų rasių tęsėsi, bet ji negalėjo praleisti ir dar vieno paminėto dalyko. Ji žinojo, kad egzistuoja toks dalykas kaip velos, bet nenutuokė, kuo jos tokios ypatingos, o dar ir įdomu pasidarė, kokie ten dalykėliai vyko su ta vela, ar ten jos sūnumi... Bet, aišku, Grifė paklausti neišdrįs ir tylės, nors Fasirą priploti už tai, kad neprisipažino anksčiau dėl rasės norėjosi. Juk, atrodo, kamantinėjo jį ir dar ateiviu išvadino, bet nieko gero iš to nesulaukė. Rodos, tereikia palaukti kurį laiką ir viskas išaiškėja savaime, nori to žmogus, ar ne.
Į Edgaro klausimą Elridė, pati to nejausdama, klastuoliškai nusišypsojo. Kipšiukas jos viduje garsiai nusijuokė ir ši negalėjo susilaikyti nuo savo komentaro dėl to.
-Bet juk lauke gali kažkas užpulti, kaip aš eisiu?-mergaitės tonas buvo paprastas, tačiau sarkazmo gaidelė jame jautėsi. Ji te norėjo paerzinti namų šeimininką, kadangi, jos manymu, jai ir vienai išėjus nieko nenutiktų.
-O šiaip, eisiu,-pagaliau pridūrusi Grifiukė nužvelgė duris ir atsistojo. Pamatyti Fasirą ji norėjo, kadangi bijojo, kad šiam nutiks kažkas baisesnio, nei jos fantazija galėjo sugalvoti. Nors ir tai, ką fantazija kūrė, mergaitės visiškai netenkino.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Sorenas von Sjuardas Sausio 08, 2019, 07:59:07 pm
   Sorenas linktelėjo į Edgar'o žodžius, atskleidžiančius pasitikėjimą grifiuke. Galgi jis ir teisus šia prasme. Jaunimas šiais laikais juk darosi vis sąmoningesnis ir savarankiškesnis.
   - Tuomet gerbsiu tavo sprendimą, - pridūrė von Sjuardas.
   Šiaip ar taip, reikėtų pripažinti, kad pėdų mėtymas siekiant apsisaugoti nuo vampyrų bijančių ar nekenčiančių žmonių jam naujiena jau nebuvo. Visgi šimtas ar du šimtai metų ir žmonės viską užmiršta. O skrydį į Australiją galima nusipirkti bet kurią sekundę. Ar netgi, jeigu šiek tiek labiau pavargsti su burtų lazdele ir kokia nors nereikalinga skardine, gali pasidaryti visai neblogą Nešyklę. Nors eliksyrininkui lazdelių magija nebuvo labai prie širdies dėl savaime suprantamų priežasčių.
   Edgar'as patvirtino, kad Soreno atsakymas buvo teisingas. Profesoriui vėlgi beliko tik linktelėti galva. Gerai, kad grifas saugosi apsimetėlių. Galbūt Apsigynimo nuo Juodosios Magijos išmanovams ilgainiui tai įauga ir į kraują. Kaip koksai asiūklis darže - jeigu jau įsimetė, tai rauk nerovęs, naikink nenaikinęs, nekalėdiškai mažos eglutės stiebsis ir kels galvas į saulę, pagrįstai įsivaizduodamos, jog yra kur kas galingesnės ir didesnės už daržo šeimininką.
   - Ačiū, - lakoniškai sumurmėjo von Sjuardas, nužvelgdamas akimis ir mažiausiąją šių namų grifiukę. Ir, galima pridurti, bene labiausiai užsispyrusią.
   - Man rodos, niekas nepuola to, ką lydi vampyras, - pusiau juokais, pusiau rimtai sumurmėjo senis, maudamasis batus, kadangi ir visi kiti stovintieji koridoriuje atrodė pasiruošę išeiti. Tėvas visgi nekantravo pamatyti sūnų. Ne palaidūną, bet labai jau seniai matytą. Ir kartu - nenorėjo. Dėl būsimo susitikimo kamavo nelabai kokia nuojauta.
   - O kada jis buvo prakeiktas? - staiga parūpo Sorenui, rankose jau laikančiam lagaminą.
   Lauke jau pamažėle temo, nors buvo pavasaris, o ne žiema, tad diena buvo ganėtinai ilga. Pats tas, taip sakant, jeigu nesi tokio tipo vampyras, kuriam išeiti pasivaikščioti dieną būtų pražūtinga, arba šiaip nolaiferis, dėl pernelyg dažno sėdėjimo prie kompiuterio bemaž visai atrofavusiomis akimis, alergiškomis saulės šviesai. Prietema Godriko Dauboje Sorenui siejosi su ne itin maloniais dalykais. Akivaizdu, kad kurį laiką šie prasti atsiminimai vis dar ir užgoš geresnius.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 09, 2019, 02:18:04 pm
Edgar'as tik nusišypsojo stebėdamas mergaitę, tvirtinančią, jog jai nieko nenutiktų. Gilintis dar labiau į pokalbį šia tema nematė reikalo, kadangi dabar ji keliaus ne viena. O sugrįžti prie šios temos teks. Tuo neabejojo trumpaplaukis, nes norėjo, jog jo globotinė suprastų, kad iš tiesų Godriko Dauboje nėra šiuo metu taip saugu, kaip ji galvoja.
Jeffter'io šypsnį dar labiau padidino Soreno komentaras, leidžiantis galvoti, kad vampyrų visi bijo. Tik tuomet, kaip profesorius von Sjuardas paaiškintų tą situaciją apleistame name, kai buvo užpultas vilkolakio.
- Jis nebuvo ir nėra prakeiktas,- patikslino vėl surimtėdamas, - Jo elfas prakeiktas. O tokiu tapo prieš porą dienų. O jo gelbėjimas gali kažkaip atsiliepti Fasirui,- baigęs kalbėti buvęs Hogvartso moksleivis pastebėjo, kad visi jau yra pasiruošę keliauti. Tik pats Edgar'as galima sakyti visiškai nebuvo pasiruošęs. Jis pamiršo, kad dar nė nebuvo nuėjęs nusiprausti po savo treniruotės. Todėl paprašė tiek eliksyrininko, tiek grifiukės jo dar luktelėti svetainėje, o pats išskubėjo tvarkytis.
Po keliolikos minučių magas nusiprausęs ir apsirengęs savo juodą aprangą vėl atsidūrė tarpduryje, vedančiame į sveitainę. Iš ten žaliaakis ranka pamojo asmenims, kurie laukė jo. Šiems pakilus ir palikus Jeffter'io namus, savininkas irgi išėjo laukan paskui save uždarydamas bei užrakindamas duris.
- Keliaujam,- tarstelėjęs Sorenui ir Elridei iškeliavo savo krikštasūnio namų link.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Vasario 16, 2019, 11:38:23 pm
Elridė traukė link vieno iš daugelio namų, esančių Godriko Dauboje. Mergina ėjo per daug nesidairydama, kadangi buvo paskendusi savo mintyse. Atrodo, atostogos, turėtų džiaugtis, juk pagaliau baigėsi mokslai ir tos siaubingos pamokos, kai atrodė, kad profesoriai tik ir laukia, kol kažkuris mokinys save pribaigs. Bet Elridė vis dažniau prigaudavo save galvojant apie ateitį ir suprato, kaip gali vėliau ilgėtis mokyklos, bet nuo to juk nepabėgsi ir laiko ji turėjo, tad įtikinusi save, kad laidoti visko dar nelaikas nustūmė mintis kitur.
Nors iš tikrųju ne ji jas nuvijo, o savo sleptuvėje suspurdęs padarėlis, jos gyvūnas, užpildęs merginos "vienatvę" paskutinėmis dienomis Hogvartse.
-Nebe daug liko, nespurdėk,-Elridė tyliai sukuždėjo po mantija esančiam gyviui ir šyptelėjusi sau apsidairė. Ji nuoširdžiai tikėjosi, kad Edgaras iš namo jos neišvys su tokiu augintiniu ir kaip tik teiksis jį priglausti, kol šis neužaugs, ką tada reikės daryti mergaitė nesugalvojo. Ji vis svarstė, kad galbūt tada reikės palikti gyvūną kažkokiame miške, tačiau nusprendė kad tai būtų bloga mintis, kadangi žiobarų miškuose gali užtikti žmonės, o Uždraustajame miške nesaugu. Nebent paaugliukė miegotų nebe savam miegamajam, o kartu su padarėliu miške, ir saugotų nuo visokių įsivaizduojamų grėsmių.
Grifės akys pastebėjo namą, link kurio ji ėjo, tad mergaičiukė ėmė eiti dar greičiau, nes norėjo kuo greičiau atsikratyti minčių, ką pagalvos jos globėjas. Aišku, ji norėjo ir dar kai ko, kadangi, jos manymu, lazdelė jau kurį laiką nebuvo naudojama, nes nebuvo tam reikalo, tačiau pirmoji priežastis buvo svarbesnė.
Mergaičiukė priėjo prie namo durų ir pabeldeno į duris. Kol jos neatsivėrė panelytė ėmė svarstyti, kaip nustebins Edgarą, kad turi tokį padarėlį, tačiau nieko gero nesugalvojo.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Vasario 24, 2019, 12:53:27 pm
Edgar'as sėdėjo savo darbo kambaryje laukdamas, kol grįš jo globotinė, kuriai turėjo prasidėti atostogos. Ne aišku buvo, ką ji buvo suplanavusi per jas veikti, bet žaliaakis jau buvo parengęs, jei treniruočių planą, kurį norėjo pradėti būtent šiandien. Būtent dėl tos priežasties jis net nepradėjo šiandieninės savo treniruotės.
Kas čia galėtų būti? išgirdęs bildenimą į duris, burtininkas kilstelėjo galvą. Žinojo, jog šiandieną turėtų grįžti Elridė, tačiau žinojo ir tai, jog šioji turi raktus nuo namų, todėl tas pabarbenimas vertė susimąstyti, kas dar čia galėjo ateiti. Visgi, atidarius duris, už jų stoviniavo šeštą kursą Hogvartse baigusi mergina.
- Labas,- nusišypsodamas pasisveikino magas, kai pravėrė duris, - Ar nebuvau tau davęs raktų nuo namų?- iš karto susimąstydamas ar iš tiesų jis jai buvo juos davęs.
- Tikiuosi, jog nesi labai pavargusi,- vėl šypteldamas ėmė kalbėti, vos tik grifė spėjo įeiti į namus, - Jei nori ko nors užkąsti, tai eik to padaryti, o aš lauksiu tavęs treniruočių kambaryje,- taip pasakęs vaikinas nupėdino į darbo kambarį, kuriame buvo prieš tai ir pasiėmęs reikiamą knygą, pasuko į kitą, baltų sienų apsuptą, kambarį. Juodaplaukis priėjęs prie staliuko, stovinčio kambario gale, ėmė versti knygos puslapius, kol atvertė tą, kurio ir reikėjo. Ten buvo aprašyti gynėjo iškvietimo kerai. Jų šiandieną turės mokytis baltaplaukė mergina, kuri jų dar nemokėjo, bent jau Edgar'o žiniomis. Nors tiksliai jis nežinojo ar ji visiškai jų nemokėjo ar tik nemokėjo iškviesti gynėjo, įgavusio gyvūno formą.
Kai buvo pasiruošta būsimai treniruotei, buvęs Grifų Gūžtos mokinys atsisėdo ant kėdės, buvusios greta staliuko, ir išsitraukė savo burtų lazdelę. Pirštinuotoje rankoje sukinėdamas ją prieš savas akis, vaikinas laukė savo mokinės.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Davina von Sjuard Vasario 24, 2019, 02:26:12 pm
Maloniai šiltas vasaros vėjas, nerasdamas sau vietos jį supančioje aplinkoje, draikė aukštai į kasą surištus šviesius plaukus. Aukštai danguje šviečianti saulė akylai stebėjo Godriko Daubos gatve žingsniuojančia jaunąją lankininkę.
Pirmus du kartus lankiusis čia tamsiuoju paros metu, dabar Davina stebėjo abiejuose pusėse nusidriekusius miestelio namus ir gatvelėmis ramiai žingsniuojančius jo gyventojus. Mėgaudamiesi atėjusia vasara žmonės nė nesivargino paspartinti savo žingsnių ir atsipalaidavę kartu šnekučiuodamiesi vienas su kitu, keliavo tikslo link.
Kelias akimirkas stebėjosi Godriko Daubos gyvenotjus, mergina nežymiai kilstelėjo lūpų kampučius ir pasuko link praėjusį kartą girdėto adreso.
Trečias kartas nemeluoja, ketvirtas garantuoja. Tik dėl pastarojo septyniolikmetė kiek abejojo. Nebuvo tikra, jog čia apslinakys ir ketvirtą kartą. Nebent Edgar'ui užteks kantrybės mokyti Apsigynimo nuo juodosios magijos, o pačiai šviesiaplaukei užteks kantrybės jos mokytis.
Priėjusi tarp kitų namų stovintį aukšta gyvatvore apjuostą namą, Davina perbėgo šviesiai mėlynomis akimis namą saugančią tvorą ir kelias akimirkas padvejojusi, pravėrė sidabru blizgančius vartus. Iki namo durų nusidriekęs takelis, regis, tik ir laukė, kol galės palydėti jaunąjį magą nusprendusius aplankyti svečius.
Nužvelgusi namą ir jį juosiančią teritoriją, mergina lėtai žengė link Edgar'ui priklausančio namo durų. Priėjus arčiau pastato, jautrią vilkolakės klausą pasiekė viduje nuskambėjęs balsas. Kryptelėjusi galvą Davina kelias akimirkas padvejojo, tačiau neilgai trukus nuvijo visas abejones į šalį ir kilstelėjusi ranką, pabeldė į duris.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Vasario 24, 2019, 03:13:17 pm
Kai durys prasivėrė ir mergina išvydo savo globėją ji šyptelėjo. Mergaitė norėjo staigiai žengti į vidų ir parodyti Safyrą, tačiau susilaikė, suvokusi, kad gausis visiška nesąmonė.
-Sveikas,-baltapūkės šypsena, kuri dar prieš sekundę spindėjo veide, išnyko. Ji susimąstė, kadangi tik užsiminus prisiminė, kad turėjo tokį dalyką vadinamą raktais, bet kur jie buvo? Hogvartse palikti juk negalėjo... O jeigu? O gal tiesiog jie tūnojo kažkurių kelnių kišenėj, kurių mergaičiukė nelietė?
-Ai, pamiršau, kad juos turiu,-nuslėpdama mintį, kad ji nė nežinojo, kur jie yra, mergaičiukė įžengė į vidų. Ji ruošėsi pranešti, kad turi naują augintini, kuris buvo šiek tiek neįprastas, tačiau nespėjo, kadangi buvo nutraukta.
-Nesu,-žaliaakė vėl norėjo sakyti, tiksliau ruošėsi parodyti savo drakoniukę, bet eilinį sykį nespėjo, nes Edgaras nenustojo kalbėti. Nieko neatsakiusi ji linktelėjo ir palaukė, kol jos nebematys. Mergaičiukė išleido savo draugužę į laisvę, o tada pasvarstė, kad užkąsti tikrai būtų neprošal.
-Esi alkana, ar ne? Turbūt teks ilgai ir nuobodžiai stebėti, kaip aš susimausiu burdama-baltapūkė nužvelgė mažąją drakonę ir šyptelėjusi jai pasisuko eiti į virtuvę, kai viską nutraukė beldimas į duris. Edgaras dar kažkieno laukia? Nieko nesuprasdama mergaitė ėmė svarstyti, ar geriau atidaryti duris, ar geriau pirmiausia pakviesti jos globėją, bet nusprendusi, kad jau ir taip ilgai stoviniuoja greit nurodė drakoniukei slėptis, kadangi nenutuokė, ko tikėtis, ir, kai gyvūnas vėl palindo po mantija, Elridė atidarė duris.
Ir išvydo tai, apie ką nė nebūtų pagalvojusi. Ten stovėjo pažįstama mergina, iš Hogvartso, ir, rodos, dar bendraamžė. Baltapūkė tiksliai neatsiminė, kas ji tokia, dėl vardo, skraidžiojančio jos galvoje, nebuvo tikra, bet žinojo, kad ją pažįsta.
-E... Sveika?-nieko nesuvokdama ji nužvelgė varniukę, o tada nusukusi veidą į namo pusę, kurioje buvo jos globėjas giliai įkvėpė.-Edgarai!-ji tikėjosi, kad bus išgirsta, nors nebuvo tuo tikra, o tada vėl atsuko žvilgsnį į merginą ir jai nusišypsojo.
-Tau juk jo reikia, ar ne?
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Davina von Sjuard Vasario 24, 2019, 04:07:57 pm
Po beldimo į duris stojo tyla. Atrodė, jog viskas aplink nurimo. Gatvėje žingsniuojančių žmonių kelias garsas nutilo neprasiskverbdamas per namą juosiančią gyvatvorę, o viduje girdėtas balsas nutilo išsisklaidydamas po visą namo vidų.
Netrukus priešais esančios durys atsivėrė leisdamos gaiviam vasaros vėjui įsmukti į vidų, o stovinčią mėlynakę nustebindamos parodant jas atvėrusią merginą. Turbūt jei ne tvirtai laikančios kojos, iš nuostabos Davina būtų žengusi atatupsta ir neišlaikiusi pusiausvyros žnektelėjusi ant kietos žemės. Regis, priešais stovinti baltaplaukė mergina, kurią septyniolikmetė jau anksčiau buvo sutikusi Hogvartse ir ne vieną kartą, buvo nustebusi lygiai taip pat, kaip ir jaunoji ispanė.
-Sveika,-nenorėdama parodyti, jog yra per daug sutrikusi, šviesiai mėlynų akių savininkė kilstelėjo lūpų kampučius.
Kelias akimirkas padvejojusi ar nesumaišė adreso ir ar tikrai pataikė ten, kur reikia, pastebėjo, kaip Elride nusisuka į namo vidų ir sušunka jaunojo mago vardą. Lengviau įkvėpusi, jog nesumaišė adreso ir stovi ten, kur ir turi, paslėpė abi rankas užpakalinėse džinsų kišenėse laukdama pasirodančio animago.
Jautrią vilkolakės klausą pasiekus baltaplaukės klausimui, Davina tik linktelėjo palydėdama savo veiksmus šypsena. Po nuostabos išvydus bendraamžę stovinčią Edgar'o namų tarpduryje, mergina vis dar jautėsi sutrikusi.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Gegužės 13, 2019, 03:02:55 pm
Sukt, sukt lazdelė besisukusi tarsi kokio malūnsparnio sraigtas tarp pirštinuotų Edgar'o pirštų nejučia sustojo. Liautis žaistis su lazdele burtininką privertė bildenimas į duris. Jis pakilo nuo kėdės ir ėmė žingsniuoti link pagrindinių namo durų. Visgi jis nebuvo tas, kuris pirmasis pravėrė namo duris.
- Ateinu,- tarstelėjo juodaplaukis išlysdamas į koridorių ir vos tik spėjęs išgirsti savo vardą. Pamatęs tarpduryje, be savo globotinės, stovinčią merginą, kurią porą kartų sutiko Godriko Dauboje, šyptelėjo, - Sveika. Gali užeiti,- mostelėjo ranka, kurioje tebelaikė lazdelę, į namo vidų pats neidamas arčiau durų, - Na, tikriausiai jūs pažįstamos?- pasitikslino, nors tarsi ir buvo logiška, jog moksleivės besimokančios toje pačioje mokykloje turėtų pažinoti viena kitą, - Ar jau pavalgei?- pasiteiravo Elridės ir nespėjęs sulaukti atsakymo davė nurodymus, - Kai jau būsi pasiruošusi, ateik į treniruočių kambary. Ant staliuko yra knyga. Pasiskaityk tai, ką atverčiau. Ir tuomet pradėsime,- nusišypsojęs būsimai septintakursei savo žaliomis akimis pažvelgė į vilkolakę, - O mes eikime ten jau dabar,- taręs grįžo į savo treniruočių kambarį kartu su mėlynake.
- Jei nori gali kol kas prisėsti,- pasiūlė lankininkei ištiesdamas ranką link vienintelės kambaryje esančios kėdės, - Tai ką norėtum išmokti? Ar ką jau moki?- Edgar'as bandė išsiaiškinti ką galėtų mokėti mergina, atvykusi pasitobulinti savo apsigynimo magija įgūdžių. Daugmaž buvo galima spėti ką ji galėjo būti išmokusi Hogvartse, tačiau vieni galėjo mokėti daugiau, kiti - mažiau. Viskas priklausė nuo mokinių gabumo.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Gegužės 13, 2019, 04:16:30 pm
Nežymiai linktelėjusi į Edgaro klausimėlį mergaitė šyptelėjo Davinai. Šioji, kaip gali būti keista, nebuvo žmogus, kuris patyrė didžiulį mergaičiukės pyktį atsiradusi dėl neaiškios priežasties, tad tai, kad ji kažką veiks šiuose namuose baltapūkei nekėlė didžiulės baimės, ar kokio nors pavydo.
-Gerai,-patraukusi petukais mergaitė atsakė į dar vieną klausimą, nors atsakyti to, ką norėjo nespėjo. Edgaras, atrodė, kad kažkur skuba.
Baltapūkė žvilgtelėjo į žemę norėdama pažiūrėti, ar drakoniukas matosi iš po mantijos. Jos laimei, kadangi iškart prie Davinos rodyti savo augintinio nenorėjo, nesimatė, ji per daug drakoniuku didžiavosi, tačiau tuo pačiu metu nenorėjo, kad per daug akių tokį gyvūną pamatytų. Visgi, drakonas, nors ir mažas, lieka drakonu, o jie yra agresyvus ir stiprūs gyvūnėliai.
Panelytė linktelėjo nueinantiesiems ir palaukė, kol šie dings iš vaizdo, o tada greit išleido savo mieląją Safyrą.
-Einam, rasim tau maistelio, kad ištvertum čia...-mergaičiukė nupėdino greitu žingsniu iki virtuvės ir ten ėmė visur ieškoti kokios nors mėsos gabalėlio. Rado ir būtent tokios, kokios ir reikėjo.
-Tau pasisekė,-linksmai nužvelgusi Safyrą mergaitė pasvarstė, ar nereiktų supjaustyti tos mėsos, tačiau sumąsčiusi, kad tai drakonas baltapūkė tiesiog padėjo mėsą ant žemės ir šyptelėjusi drakoniukei laukė, kol šioji pavalgys. Apie save, aišku, mergaitė negalvojo, nors pavalgyt jai būtų buvę neprošal. Bet, kam tas maistas, kai laukia nauja treniruotė?
Kai reikalai buvo pagaliau baigti Elridė patraukė kartu su savo augintiniu į treniruočių kambarį visiškai pamiršusi, kad jo dar neparodė niekam. Na, bet ką padarysi, galvoje buvo laukiantis iššūkis, o ne pristatymas, apie kurį mąstė labai daug.
Įžengusi į kambarį mergaitė nužvelgė jau esančius žmones, o tada apsidairiusi priėjo ir pasiėmė knygą. Drakoniukė, aišku, taip pat atkeliavo į kambarį su ja, bet tada mergaitė per daug nekreipė dėmesio ir įniuko į knygą. Matomas burtažodis sukėlė šiokią tokią baimę, ji apie jį žinojo, nors ne tiek ir daug.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Davina von Sjuard Gegužės 13, 2019, 08:06:09 pm
Akimirka. Tiek užteko, jog dangaus melsvumo akys pastebėtų iš kito kambario išnirusį animagą.
Kelios savaitės. Regis, tiek praėjo nuo paskutinio karto, kai žavioji lankininkė antrąjį kartą sutiko Godriko Daubos gyventoją. Tiesa, tuomet viskas klojosi kiek kitaip. Būdama vilkės pavidale mergina buvo uždaryta paties juodosios magijos žinovo sukurtame narve. Šįkart viskas buvo kitaip.
Žvilgsniui pastebėjus dar vieną pažįstamą veidą, lūpų kampučiai kilstelėjo į viršų, leisdami dailiame merginos veide atsirasti šypseną. Nebylus atsakymas į pasisveikinimą.
Antrajam sakiniui išsprūdus iš vaikino lūpų, Davina linktelėjo apdovanodama priešais stovinčią baltaplaukę šypsena. Grifų Gūžtos atstovė buvo viena iš tų, su kuriais jaunoji ispanė spėjo susibendrauti per šešerius Hogvartso mokslo metus. Ir dabar tarp begalės galvoje besisukančių minčių įsiterpė keli spėjimai. Pirmasis ir visiškai netaiklus, jog sutikti pažįstami - brolis ir sesuo. Deja, vos prisiminusi žaliaakės pasakojimą apie savo šeimą, mintį nuvijo šalin. Antrasis ir, regis, teisingas, jog Edgar'as buvo jaunosios grifės globėjas. Šį spėjimą vos netrukus pasivijo klausimas. Kodėl? Iškilusį neaiškumą atsekė dar daugiau spėjimų. Nebenorėdama blaškyti savo dėmesio, mergina vos matomai papurto galvą. Visi spėliojimai nustumiami šalin.
Trumpam žvilgtelėjusi į Elridę, kuri, regis, kažką slėpė po savo mantija, šviesiaplaukė nežymiai šyptelėjo nnusekdama animagą.
Dangaus melsvumo akių žvilgsnis ėmė slysti treniruotėms pritaikyto kambario sienomis. Erdvė. Šios čia buvo tiek, jog sukoncentravęs visą savo dėmesį į treniruotę, nevaržytum savo judesių. Erdvioje patalpoje kūnas galėjo judėti visiškai laisvai.
Puikiai vilkolakės klausai sugavus vaikino balsą, šviesiaplaukė kryptelėjo galvą, žvilgsnį įsmeigdama į animagą. Nors veide žaidė nežymi šypsena, tačiau viduje jau rangėsi nekantrus noras išbandyti savo gebėjimus ir išmokti tai, ko čia atvyko.
-Turbūt atsakyti į šį klausimą sunkiau nei išmokti burtų,-šyptelėjo grįžtelėdama per petį. Atitraukti dėmesį nuo juodosios magijos žinovo privertė artėjantys baltaplaukės žingsniai. Nors ši buvo ne viena, tačiau pastebėti bene stipriausią magiškąjį gyvūną, pavyko kiek vėliau.
Jauniklis. Paskui baltų plaukų savininkę atsekė žiobarams neįprastas augintinis.
Nužvelgus bendraamžę lydimą ateityje galingos drakonės, merginos veidą papuošė šypsena. Vis dėl to, regis, pati Elride nesuprato, jog jos augintinis buvo visai šalia.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Gegužės 14, 2019, 05:51:52 pm
Jeffter'is tik šyptelėjo Davinai, kai ji taip ir neatsakė jam ką norėtų išmokti. Tai buvo papildomas galvosūkis juodaplaukiui. Aišku, galėjo vardinti eiles kerų ir pradėti mokyti pirmus pasitaikiusius, tačiau norėjo, jog jo treniruotė būtų naudinga varnei ir esant reikalui ji galėtų pasinaudoti tuo ką išmoko. Žinoma, tokios situacijos, kuri priverstų gintis, animagas nelinkėjo, bet ar mergina papuls į tokią situaciją, ar ne nežinojo.
Vaikino dėmesį atkreipė į kambarį neužilgo atėjusi jo globotinė. Ir ji buvo ne viena. Paskui ją atpėdino ir nedidukas jos augintinis, kuris privertė Edgar'ą prisimerkti. Elridės globotinis tamsiaplaukiui priminė jo išsiburtą drakoniuką pirmame kurse. Kurį būtų pasilikęs kaip augintinį, jei ne klastuolė, kuri pavertė jį antimi.
- Iš kur jį gavai?- žalios akys nukrypo į baltaplaukę merginą, kuri kaip niekur nieko įniuko į knygą. Burtininkas norėjo sužinoti iš kur Grifų Gūžtos mokinė gavo šį padarėlį, jog įvertintų tai, kaip pavojinga yra turėti tokį augintinį. Kol kas atrodė, kad drakoniukas nekėlė jokios grėsmės.
- Luktelkit,- taręs jaunuolis greitai nupėdino į savo grifiškiausią kambarį, iš kurios netrukus sugrįžo su dar trimis knygomis. Dvejos buvo kerėjimo ir viena transfigūracijos. Visas knygas atkišo jaunajai lankininkei.
- Galėčiau tave išmokyti Aqua Eructo, jei dar jų nesi įvaldžiusi. Šie kerai panašūs į vandens sukūrimo burtą. Kiti kerai yra Magicus Extremos. Jie laikinai sustiprina kitų kerų galią. Žinoma, savo pačios kerų jais nesustiprinsi, tačiau jei būsi ne viena, tai gali pagelbėti. Arba gali rinktis pradanginimo burtą, kurie pradangina daiktus, kas gali būti naudinga, tačiau tai labai sudėtingi kerai ir nemanau, kad pakaks vienos dienos jiems išmokti. Taigi, išsirinkusi burtažodį pasiskaityk apie jį. Transfigūracijos knygoje rasi pradanginimo burtą. Šioje,- pirštinuotu pirštu parodė į vieną iš kerėjimo knygų,- Yra aprašyti Aqua Eructo kerai, o kitoje kėrėjimo gali rasti reikalingą informaciją apie Magicus Extremos,- davęs vilkolakei iš ko rinktis, Edgar'as pasisuko į Elridę, - Na? Galime pradėti?
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Gegužės 15, 2019, 07:51:35 pm
Edgaro burtažodis jai sukėlė šiek tiek baimės, bet nieko apie jį paskaityti nespėjo, kadangi mergaičiukė sulaukė globėjo klausimo. Taip, tiek daug svarsčiusi apie pristatymą naujojo augintinio ji nė nesusivokė, kad tas padarėlis vaikšto palaidas paskui ją.
-Išsiburiau,-nežymiai šyptelėjusi baltapūkė tikėjosi, kad iš Edgaro nesulauks nepatenkinto atsako.-Jis klauso manęs, viskas gerai,-prisiminusi, kad drakonai gali padaryti geroką žalą mergaitė nužvelgė savo melynukę ir jai nusišypsojo. Ar pavalgęs drakonas tikrai gali pridaryti bėdų?
Na, pridarys ar ne, Elridei reikėjo išsinagrinėti gautą burtažodį apie kurį kuo daugiau skaitė, tuo labiau jai jis nepatiko. Reikia prisiminimo. Kokio prisiminimo? Tuo metu mergaitės maža galvelė turėjo visiškai apvalainą nuliuką prisiminimų, kurie jai sukeltų laimę. Taip, ji galėtų pasirinkti tą dieną, kai buvo pasakyta, kad ji yra Edgaro globotine, tačiau ta diena labai greit pasikeitė į kur kas liūdnesnė, tad su jokiu džiaugsmu nebesisiejo. O kas dar? Vaikystė?
Elridė susiraukė ir suspaudė knygą. Ji nenutuokė, ar jai ir turint prisiminimą tokie kerai pavyks, bet jau nė nepabandžiusi ji ėmė bijoti vis labiau ir labiau.
-Nežinau...-tyliai numykusi baltapūkė užvertė knygą ir giliai įkvėpė. Burtų lazdelė buvo visai šalia, bet jai ne jos reikėjo. Ji įsižiūrėjo į vieną tašką pati to nesuprasdama, skraidydama kitoje šalyje, bet susivokusi, kad taip yra, mergaitė pamiršo visiškai viską, kas buvo jos galvoje. Tik, rodos, pratuštėjusi ji vėl užsipildė daugybės dvejonių ir Elridė giliai įkvėpė. Kas jai kėlė laimę? Mergaitė stengėsi vis keliauti savo prisiminimais. Ji juos kaip knygą, peržvelgdavo vieną prisiminimą ir greit jį keisdavo kitu ieškodama kažko, kas būtų svarbu. Ir eiti jai teko gan toli, iki pat tada, kai ji pirmą kartą įlipo į traukinį, kuris jai suteikė visiškai naują pasaulėlį. Būtent tas prisiminimas, kaip ji ramiai užmiega vagone privertė ją nusišypsoti. Geras jausmas perėjo per kūną, ji pajautė ilgesį, bet ne tą, nuo kurio skaudėtų, o tą, kuris sakė "tai yra gerai".
-Dabar, manau, galim...-pagaliau pabudusi iš mąstymų mergaičiukė šyptelėjo ir išsitraukė savo burtų lazdelę. Ji dar nužvelgė savo drakoniukę, kuri, rodos, iš nuobodulio išsidrebė ant žemės nekreipdama dėmesio į kitus.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Davina von Sjuard Gegužės 15, 2019, 11:26:02 pm
Žvilgsnis, stebintis merginą, įnikusią į juodaplaukio duotą knygą, lėtai nuslydo kambario sienomis, sustodamas ties jaunuoju juodosios magijos žinovu. Trumpam išsisukus nuo atsakymo, kuris turėjo nulemti būsimos treniruotei burtus, ši našta atiteko vaikinui.
Kaltai šyptelėjusi Davina pravėrė rausvas lūpas ketindama deramai atsakyti į užduotą klausimą, deja, nespėjus to padaryti, puikią vilkolakės klausą pasiekė animago balsas, o visai netrukus dangaus mėlynumo akys nulydėjo koridoriuje dingstantį vaikino siluetą.
Tyliam atodūsiui išsprūdus iš merginos lūpų, rankos eilinį kartą buvo panardintos į užpakalines džinsų kišenes.
Žinojimas, jog tai, kas laukia, nebus įprasta treniruotė su kardais ar burtų mokymasis su vyresniuoju šeimos atstovu, privertė pabusti jaudulį. Puikiai žinojo, jog burtai nėra stipriausia jos sritis. Iššauti strėlę, kuri be jokio vargo įsmigs į taikinį, buvo kur kas lengviau nei išmokti naujus, sudėtingus burtus. O juk ir eilę strėlių supilti į taikinio centrą - nelengva.
Nustūmusi visas mintis apie galbūt būsimą nepasisekimą, grįžtelėjo per petį, žvilgtelėdama į kambarį įžengusį tamsiaplaukį. Trys knygos, esančios anigamo rankose, akimirksniu patraukė žaviosios lankininkės dėmesį. Abejonių, jog jos skirtos jai, nekilo.
Rankas ėmus slėgti knygų svoriui, Davina tik linktelėjo, nebyliai atsakydama į visus vaikino žodžius. Išsirinkti burtus, kurie turės netrukus būti išbandyti, regis, nelengva užduotis. Turint omenyje, jog šviesiaplaukės rankose puikavosi net trys kerų ir burtų knygos.
Pasitraukusi kiek atokiau, jog visa erdvė atitektų jaunajam juodosios magijos žinovui ir baltų plaukų savininkei, šviesiaplaukė patogiai įsitaisė minkštoje kėdėje. Dangaus mėlynumo žvilgsnis nukrypo į raidėmis išmargintus puslapius.
Daugybė burtažodžių jau buvo žinomi, regis, taip stipriai įsišakojusių pasąmonėje, jog pabudus vidury nakties nė nedvejodama būtų šiuos panaudojusi. Tiesa, šiuos visai netrukus pakeitė dar nežinomi ir nė karto neišbandyti burtai.
Žvilgsniui sustojus prie Edgar'o minėtų burtažodžių, lūpų kampučiai nežymiai pakilo į viršų. Persibraukusi ranka per ilgus, šviesius plaukus, visą dėmesį sutelkė į knygoje aprašytus burtus.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Gegužės 16, 2019, 05:32:27 pm
Žinia, jog Elridė išsibūrė savo drakoną pati, reiškė, kad nėra reikalo pernelyg daug nerimauti, kadangi drakonai, sukurti pasitelkiant transfigūraciją, yra valdomi savo kūrėjų.
Baltaplaukės grifės atsakymas dėl treniruotės pradėjimo buvo visiškai ne aiškus. Na, bet jis pasirodo reiškė "dar ne", kadangi mergina apie kažką užsigalvojo. Jos minčių Edgar'as nenutraukė. Pasinaudodamas tuo, jog jo globotinė dar vis ruošiasi, žvilgtelėjo į Davinos pusę. Jaunoji lankininkė atsisėdo ant kėdės ir atrodo prieš išsirinkdama jai pasiūlytus kerus ji pirmiau norėjo susipažinti labiau su jais.
- Kai išsirinksi pranešk,- tarė varnei. Netrukus pasigirdo Endlercat balsas, kuris jau skelbė apie tai, kad Hogvartso moksleivė yra pasiruošusi pradėti.
- Tai labai sudėtingi kerai. Ne visi gali iškviesti gynėją turintį formą, todėl jei to padaryti nepavyks nenusimink,- namų šeimininkas prieš treniruotę nuteikinėjo būsimą septintakursę neprarasti ūpo, jei nepasisektų visiškai sėkmingai atlikti kerų, nors pats žinodamas Elridę ir jos sugebėjimus tikėjo, jog ji gali sukurti gynėją, turintį formą, - Jei išbursi tik šviesą, neturinčią formos, tai nereiškia, jog ji negali turėti formos. Kartais reikia įdėti daugiau pastangų norint išgauti teigiamą rezultatą,- žaliaakis dar paminėjo ir tai, jog egzistuoja galimybė tik po kiek laiko sukurti gynėją, turintį formą. Buvo galimybė, kad išvis nepavyks sukurti nieko, tačiau Jeffter'is buvo įsitikinęs, kad šešiolikmetė yra pajėgi išburti bent beformį gynėją.
- Taigi, lazdelės mostą žinai, burtažodį taip pat. Tad susitelk ties tau jaukia emocija ir pamėgink atlikti kerus,- baigęs kalbėti jaunas burtininkas atsitraukė kiek tolėliau nuo savo mokinės, taip palikdamas jai daugiau erdvės.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Gegužės 16, 2019, 07:55:32 pm
Mergaitė klausėsi Edgaro nežymiai linkteldama. Ji stengėsi nesijaudinti, numalšinti savo jaučiama baimę, bet ji vis tiek pulsavo kūnu ir nežadėjo neždintis lauk. Elridė žvilgtelėjo į savo burtų lazdelę, tada pabandė pažvelgti į save iš šalies. Ar ji yra pakankamai pajėgi tokiems kerams? Klausimas buvo aiškus, bet toks jos galvoje atsidurdavo gan retai. Atrodo, seniau, ji mokydavosi, stengdavosi nors ir neišeina, nes žinodavo, kad jai turi pavykti, o dabar viskas kitaip. Tu gali stengtis, bet jei nieko nebus, tai ir po mėnesio turbūt nieko gero nebus.
Man užteks šviesos... Užsibrėžusi tikslą baltapūkė kiek prisimerkė, kadangi jai reikėjo prisiminti lazdelės mostą, o tada ėmė kauptis. Iš pradžių ji visiškai buvo pamiršusi, kokį norėjo naudoti prisiminimą, bet tada jis atsargiai įsliukino į mergaitės galvelę ir ten įsitaisė kuriam laikui sukeldamas šypseną jos veide.
Elridė jau norėjo atlikti viską, tačiau jos prisiminimas iš galvos išgaravo ir jį pakeitė dvejonė. Mergaitė kiek susiraukė, giliai įkvėpė ir vėl susigražino tą malonų širdžiai jausmą į galvą.
-Expecto Patronum,-gan tyliai ištarusi burtažodį ir atlikusi reikiamą veiksmą burtų lazdele baltapūkė nesulaukė jokio rezultato. Ji jau buvo pasiruošusi nusivilti, kai suprato, kad tas vaizdas iš galvos kaip tik tuo metu sugalvojo išeiti pasivaikščioti. Vėl giliai įkvėpusi Elridė susikaupė ir žiūrėdama į, rodos, į vieną tašką, bet tuo pačiu į nieką, kadangi visiškai nesuvokė, kur žiūri, ir galvojo tik apie burtažodį, mergaitė išsitiesė labiau burtų lazdelę.
-Expecto Patronum,-jau turėdama galvoje savo prisiminimą ir atlikdama, bent jos manymu, teisingą judesį mergaitė išvydo iš jos burtų lazdeles išsprogūsį rūką, kuris ją nustebino, sužavėjo ir, nors ir labai greit išnyko, privertė pasijausti kiek geriau. Taigi ne tokia aš ir nevykus...
-Bandyti dar kartą?-atsisukusi į savo globėją mergaitė vos vos šyptelėjo, nors jos vidus šokčiojo iš džiaugsmo. Tokio sunkumo kerai, o jai jie pavyko gan greit. Elridė pagaliau susivokė, kad net ir labai sunkūs kerai jai gali pavykti, kai ji pasistengia susikaupti, o ne blaškosi savo dvejonėse.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Davina von Sjuard Gegužės 17, 2019, 05:39:13 pm
Dangaus mėlynumo akių žvilgsnis bėgiojo raidėmis išmargintu puslapiu. Plačiai aprašytas burtažodis puikiai leido suprasti, kokia jo paskirtis ir kokiems tikslams naudojamas. Atrodė, jog išbandyti jį bus vieni juokai. Nesudėtingas rankos mostas ir paprastas burtažodis. Deja, visa tai tebuvo iliuzija. Neretai net itin lengvų burtažodžių nepavykdavo panaudoti per pirmąją treniruotę. Sulaukti norimo rezultato, regis, trukdavo visą amžinybę. Tačiau noras jį pasiekti ir keista motyvacija, nuolat skatinanti žengti į priekį, neleido pasiduoti.
Perskaičius minėtų juodaplaukio burtų aprašymus, žvilgsnis nuklydo į kitą puslapį. Burtas ėmė keisti burtą. Baltas knygos lapas lapą.
Žinojo, jog dvare ir erdviame Londono centre besipuikuojančiame bute, nesunkiai galėtų rasti begalę knygų su dar daugiau burtų ir kerų, tačiau tai niekad netraukė šviesiaplaukės. Šaudyti iš lanko, jodinėti žirgais, groti taip pamėgta gitara ir leisti laiką su draugais atrodė kur kas įdomiau nei skaityti burtų aprašymus ir juos mokytis. Tiesa, retkarčiais skirdavo laiko tam, o tiksliau - jų praktikai. Treniruotės su vyresniuoju Murrell šeimos atstovu leido įvaldyti daugybę burtų ir kerų. Ir vis dėl to net po tokių treniruočių dalis burtažodžių vis dar buvo nežinomi.
Nusprendus pasilikti prie neseniai animago minėtų burtažodžių, rankose gulinti knyga tyliai užsivertė. Dėmesys, iki šiol buvęs prikaustytas prie knygos, nukrypo į besitreniruojančią grifę. Šios bandymas iškviesti gynėją privertė nuklysti į prisiminimus.
"-Pasirengusi?-laiminga šypsena papuošė vyresniojo burtininko veidą.
-Žinoma,-šypsodamasi linktelėjo susikaupdama burtui ir išsitraukdama nedidelę magijos pasauliui priklausančią lazdelę.
-Tikiuosi, jo antrojo Demono išvysti neteks,-juokdamasis tarstelėjo juodų plaukų savininkas, stebėdamas besimokančią dukrą.
-Jei taip nutiks, duosiu jam kitą vardą,-šyptelėjo kelis kartus giliai įkvėpdama ir pasiruošdama burtui."
Linksmam prisiminimui privertus nežymiai nusišypsoti, Davina stryktelėjo nuo kėdės, padėdama knygas į šalį ir žengdama kelis žingsnius arčiau Edgar'o, sutelkusį dėmesį į baltaplaukę. Nenorėdama blaškyti nei Elridės, nei vos už kelių žingsnių stovinčio vaikino, žavioji lankininkė kryptelėjo galvą, žvilgsniu sekdama jaunosios burtininkės veiksmus.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Gegužės 17, 2019, 10:57:28 pm
Žalios akys stebėjo baltaplaukę. Iš jos veido matėsi, kad ji bando susikaupti. Tik galbūt tam susikaupimui skyrė kiek per didelį dėmesį, ko pasėkoje pirmasis bandymas nedavė jokio rezultato. Na, bet ko norėti, tai juk buvo pirmasis bandymas besimokinant labai sudėtingų kerų. Net ir keli pirmieji bandymai daugumai būna nesėkmingi kalbant apie tuos, kurie geba išburti bent beformį gynėją, tad Elridė pasiekti šiokio tokio rezultato sugebėjo itin greit. Ji antruoju savo mėginimu sugebėjo išburti trumpalaikę švieselę.
- Šaunu,- tarstelėjo Edgar`as šypteldamas ir linktelėjo galva savo globotinei, kai šioji pasiteiravo ar reikia bandyti dar kartą. Kol kas namų šeimininkas dar neketino sunkinti užduoties.
Vaikinas pajuto, kaip arčiau jo priėjo kita mergina, kuri irgi norėjo šiandieną išmokti.
- Na? Ar išsirinkai kerus?- pasukęs galvą į mėlynakės pusę pasiteiravo jos animagas ir vėl savo žvilgsnį nukreipė į grifiukę. Juodą pirštinę mūvintis ant dešinės savo rankos burtininkas laukė, kol jo mokinė iškvies gynėją turintį formą. Aišku, dar buvo tikimybė, jog ji tokio iškviesti negalės, tačiau tai ką ji dabar demonstravo, tą tikimybę tik mažino. Ir Jeffter`is laukė to jos iškviesto formą turinčio gynėjo ne dėl to, kad tai reikštų, jog treniruotė baigta, ar kad smalsu sužinoti kaip atrodo jos gynėjas. Jis to laukė todėl, nes tai įrodytų tiek jam, tiek pačiai Endlercat, kad ji yra tikrai gabi burtininkė.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Gegužės 18, 2019, 05:54:36 pm
Bandyti vėl. Elridė giliai įkvėpė ir šiek tiek pasvarste, ar jai tikrai pavyks iškviesti formą turintį gynėją. Aišku, širdis troško, kad tai įvyktų kuo greičiau, bet ji žinojo, kad jai gali ir nepavykti.
Nusiraminam ir stumiam mintis tolyn... Pasistengdama ištuštinti iš galvos dvejones baltapūkė vėl ėmė kauptis ties burtažodžių, o po to ir savo prisiminimu. Jos veide atsirado maža šypsenėlė, mergaitė paruošė burtų lazdelę.
-Expecto Patronum,-kambaryje vėl nuskambėjo jau kelis kartus kartotas burtažodįs, iš mergaitės burtų lazdeles vėl išsprogo, rodos, rūkas. Elridė vis labiau didžiavosi savimi ir nežadėjo sustoti, ji labai norėjo pamatyti savo gynėją ir labai apsidžiaugtų, jei tas gynejas būtų koks nors stiprus, ar gerai atrodantis gyvūnas.
Mergaitė nesustojo, ji bandė burti dar kartą, o vėliau ir dar kartą, bet sulaukė tik to paties rūkelio. Svarstydama, kame bus bėda Elridė žvilgtelėjo į savo globėją ir vos vos šyptelėjo. Kas pasikeistų, jei ji naudotų visai kitą prisiminimą? Baltapūkė vis dar buvo linksma, ji jautėsi laiminga ir išmąstė, kad galbūt tai gali būti kur kas geriau, nei prieš tiek metų įvykęs dalykas, o ir įsivaizduoti nebuvo sunku, kadangi viskas buvo vos prieš kelias sekundes.
Elridė vėl susikaupė ir pasiruošė.
-Expecto Patronum,-drąsiai ištarusi burtažodį mergaitė išvydo pagaliau nebe rūką, o mažą sidabrinį triušiuką. Elridė sustingo iš nuostabos, bet ne todėl, kad jai pagaliau pavyko kerai, o todėl, kad matė ne kažkokį, jos manymu, "kietą" gyvūnėlį, o paprasčiausią triušį.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Davina von Sjuard Gegužės 19, 2019, 04:01:27 pm
Erdvus treniruočių kambarys, garsiai aidintis Elridės balsas ir netoliese stovintis tamsiaplaukis priminė, jog įprasta treniruotė namuose su vyresniuoju burtininku liko praeityje. Dabar jaunąją ispanę supo nepažįstama aplinka, vos du kartus sutiktas animagas, būsimas burtų mokytojas, ir šviesiaplaukė grifė, su kuria spėjo susibendrauti per visus Hogvartse praleistus metus.
Sulaukusi juodosios magijos žinovo klausimo ir šio dėmesio, Davina vos matomai linktelėjo, nebyliai atsakydama į jai adresuotą klausimą.
Žinojimas, jog netrukus teks išbandyti naujus burtus ir gebėjimus, įgytus per šešerius mokslo metus Hogvartse, nesukėlė jokių jausmų. Jaudulys ir nerimas, regis, buvo dingę, palikdami vietą nekantrumui. Neseniai lankytos treniruotės su kardais bei kitais ginklais ir daugybę metų trunkantis šaudymas iš lanko suteikė pasitikėjimo savimi. Nors retkarčiais tekdavo improvizuoti, tačiau visuomet žinodavo, jog pavyks.
Kambaryje pasirodžius jaunosios burtininkės sukurtam triušiukui, dangaus mėlynumo akys nukrypo į baltaplaukę, o veidą papuošė draugiška šypsena. Žinojimas, kaip sunku pirmąjį kartą iškviesti gynėją, leido nuoširdžiai pasidžiaugti Elridės sėkme. Tiesa, pačios žaliaakės veidą puošė nuostaba, tačiau, regis, ne dėl sėkmės. Viltis, jog pasirodys galingas žvėrelis, užleido vietą nuostabai.
Kryptelėjusi galvą, šviesiaplaukė žvilgtelėjo į netoliese stovintį vaikiną, laukdama šio reakcijos dėl, kaip pati spėjo, globotinės sėkmės iškviesti gynėją. Veide žaidžianti nedidelė šypsena nė akimirkai niekur nedingo.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Gegužės 19, 2019, 07:02:18 pm
Davina linktelėdama animagui leido suprasti, jog ji jau yra išsirinkusi burtažodį. Tai reiškė, jog tuoj galės duoti darbo ir kitai merginai, tačiau kol kas dar jo nedavė. Kol kas dar stebėjo savo globotinę, kuri vis kartojo tą patį burtažodį ir atlikinėjo tą patį rankos judesį. Viskas iš techninės pusės lyg ir buvo gerai. Na, tiksliau ne lyg ir, o buvo gerai. Sukuriama šviesa tik patvirtindavo, kad viskas daroma, kaip reikia. Tik tiek, jog nebuvo sukuriamas formą turintis gynėjas. Po dar vieno bandymo baltaplaukė mergaitė žvilgtelėjo į Edgar'ą, tačiau jo nieko neklausė. Pats juodaplaukis taip pat nieko nesakė, nes neturėjo ką. Grifė darė viską gerai, tad jai reikėjo tik daryti tai, ką ir darė prieš tai, tikintis, jog pavyks pasiekti norimą rezultatą. Jei to padaryti nepavyktų, tuomet būtų bent pagilinti įgūdžiai to, ką jau šiandien išmoko. Vis gi laukti ilgai norimo rezultato neteko. Elridė vėl susikaupusi tarė burtažodį, kuris jai šį sykį padėjo išsikviesti gynėją, kuris buvo gyvūno formos.
- Šaunuolė,- Jeffter'is šyptelėjo žvelgdamas į triušiuką. Kažkodėl toks globotinės gynėjas jo nestebino.
- Pamėgink dar keletą kartų atlikti šiuos kerus, ir jei jie tau pavyks be didesnių sunkumų prieik prie manęs,- su šypsena pasakė vis dar nustebusiai Endlercat, kuri, regis, dar pati netikėjo, jog jai pavyko.
- O mes,- trumpaplaukis vaikinas jau žiūrėjo į Daviną, - Eime pradėti tavo treniruotės.
Žaliaakis paėjo atokiau nuo Hogvartso moksleivės, kuri treniravosi gynėjo kerus, kad jai nesimaišytų ir vėl pažvelgė į mėlynakę.
- Tai kokius kerus išsirinkai?
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Gegužės 24, 2019, 06:17:16 pm
Mergaitei prireikė laiko atsitokėti. Šioks toks nusivilimas gautų gynėju jį pradangino, o ir pati Elridė nebe labai norėjo tokio kviesti. Na, bet, rodos, jos globėjas nebuvo nepatenkintas tokiu gyvūnu, tad galbūt viskas gerai?
Baltapūkė dar truputėlį pasvarstė, ką tai turėtų reikšti dėl pačios mergaičiuokės, juolab, savęs ji tokiu, sakykim "švelniu", padarėliu nepalaikė. Na, bet reikėjo susitaikyti ir savo gebėjimus tobulinti.
Elridė dar kartą susikaupė ties savo linksmu prisiminimu ir pasiruošė burti.
-Expecto Patronum,-dar kartą pasigirdo kambaryje burtažodis ir iš burtų lazdeles pasirodė gražus triušiukas, beje, šį kartą mergaitė šypsojosi svarstydama, kad gal nieko ir blogo su tokiu gyvūnu, jei jis tikrai apgins tinkamai.
Baltapūkė dar kelis kartus pakartojo savo burtažodį įsitvirtindama jį, o tada pakartodama jau be burtažodžio lazdelės mostus, kad šiuos tikrai tikrai įsidemėtų, o tada ramiai atsisuko į savo globėja, kadangi jai buvo labai smalsu, kaip seksis Davinai.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Davina von Sjuard Gegužės 24, 2019, 06:24:23 pm
Laikas, įprastai nė akimirkai nesustojantis ir nesižvalgantis atgal, neprailgo ir šįkart. Sulaukti tamsiaplaukio dėmesio, vos po to, kai Elride iškvietė savo gynėją, ilgai netruko. Tiesa sakant, juodosios magijos žinovo dėmesio susilaukė kiek greičiau nei tikėjosi.
Edgar'ui palikus savo globotinę toliau treniruotis ir dar daugybę kartų kartoti pavykusį burtą, mergina tik nežymiai šyptelėjo nusekdama vaikiną į kitą kambario galą.
Netrukus erdviame kambaryje nuskambės dar keli burtažodžiai, susipinantys su baltaplaukės lūpas paliekančiu burtu.
Pasitraukusi pakankamai toli, jog nepavykus tinkamai atlikti burto nenukentėtų jaunoji grifė ir nebūtų sutrukdyta jos treniruotė, šviesiaplaukė stabtelėjo atsisukdama į netoliese esantį animagą.
Matyti priešais save ne tą, kuris nuo pat pirmų dienų mokė paprasčiausių burtų ir nuolat palaikė, buvo itin keista. Akimirką širdį pervėrė keistas liūdesys ir kaltė. Noras, išbandyti savo jėgas su kitu burtininku, privertė pasirinkti nepažįstamą žmogų ir trumpam atidėti treniruotes su vyresniuoju burtininku.
Nenorėdama leisti jausmams užvaldyti minčių, žavioji lankininkė vos matomai papurtė galvą, visą dėmesį sukoncentruodama į netoliese stovintį vaikiną ir būsimą treniruotę.
-Aqua Eructo ir Magicus Extremos,-nežymiai kilstelėjo lūpų kampučius atsakydama į jai adresuotą klausimą.
Netrukus sidabrine apyranke su vilku pakabučiu besipuikuojančios rankos pirštai sugniaužė magijos pasauliui priklausančią lazdelę.
Dangaus mėlynumo žvilgsniui trumpam nuklydus į ranką, laikančią burtų lazdelę, mergina kilstelėjo galvą laukdama Edgar'o nurodymų.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Gegužės 25, 2019, 12:35:37 am
Edgar'as šiek tiek šyptelėjo, kai išgirdo Davinos atsakymą, kuris truputėlį nustebino. Nustebino ne tai ką pasirinko, nes ji nepasirinko kažko ko nepasiūlė namų šeimininkas. Nuostabą kėlė tai, jog pasirinkti buvo du burtažodžiai.
- Ar kaip pradžiai nebus per daug?- teiravosi burtininkas mėlynakės lankininkės. Jis nieko prieš, jog ji mokytųsi ar abu burtažodžius, tačiau manė, jog dvejus kerus išmokti panaudoti efektingai per vieną dieną gali būti kiek kėblu.
- Pradėkime su Aqua Eructo, o vėliau matysime kaip tau seksis. Jeigu nespėsim pasimokyti kitų kerų šiandien, galėsi užsukti kitą kartą,- vėl šyptelėjo animagas leidęs merginai suprasti, kad didelės problemos neturėtų būti, jei ji neišmoks abejų kerų šiandien. Aišku, problema galėjo būti ta, jei Davina vėliau dėl tam tikrų priežasčių nebegalėtų užsukti pas apsigynimo nuo juodosios magijos žinovą.
- Truputėlį luktelk,- taręs buvęs Hogvartso mokinys vėl išėjo į savo darbo kambarį, nes prieš tai su kitomis knygomis nepasiėmė dar vienos, kuri buvo reikalinga jam. Grįžęs į treniruočių kambarį jaunuolis pasidėjo atsineštą knygą ant stalelio.
- Taigi, lazdelę reikia ištiesti prieš save,- pademonstravo Jeffter'is rankos judesį, ištiesdamas savo pirštinuotą ranką ir joje laikomą lazdelę,- Ir tuo pat metu ištarti Aqua Eructo. Dabar kol kas pamėgink atlikti rankos mostą ir burtažodžio tarimo atskirai. Kai manysi, jog esi pasiruošusi juos išmėginti, pasakyk man,- tuomet juodaplaukis leidęs varnei pradėti praktikuotis atkreipė dėmesį į savo globotinę, kuri jau stoviniavo nebesitreniruodama.
- Ir kaip sekėsi? Nori tęsti ar jau nori pailsėti?- Edgar'as priėjęs arčiau baltaplaukės pasiteiravo jos ką ji norėtų toliau daryti. Nors ir jai dar buvo ko išmokti, tačiau ją treniruojantis vaikinas jos nenorėjo versti visko išmokti per vieną dieną. Žinant gynėjo kerų sunkumą, Elridė jau ir taip šiandien daug ko išmoko.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Gegužės 25, 2019, 02:03:58 pm
Mergaitė vos vos šyptelėjo nužvelgdama Daviną ir nusprendė, kad stebėti ją atsibos. Būtent todėl ji vėl suspaudė burtų lazdelę ir išmąstė, kad pakartoti dar kelis kartus burtažodį problemos nebus. Ji vos vos šyptelėjo, prisiminimas jau tūnojo galvoje ir laukė, o baltapūkė atliko reikiama judesį su burtų lazdele sakydama burtažodį:
-Expecto Patronum,-jai ištarus burtažodį iš burtų lazdelės, rodos, išpsrogo rūkas sudarydamas, kaip jai atrodė, skyda, tačiau jis labai greit pranyko, kadangi mergaitė susierzino. Iš pradžių puikiausiai pavyksta net gynėją iškviesti, kuo ji galėtų didžiuotis bent savaitėlę, o dabar, kai kuriam laikui mintys ėmė klaidžioti visai kitur, gynėjo nebėra, o ir beformiai kerai išliko labai trumpai.
Nužvelgusi žemę, o tada žvilgtelėjusi į savo drakoniukę, mergaitė sumirksėjo ir daugiau nieko nebedarė. Jos mintys išskrido į kitą pasaulį palikdamos kūną tame kambaryje, kuriam laikui ji atsipalaidavo mąstydama apie bereikšmius dalykus, kurie turbūt niekad neįvyks, o tada viskas buvo sugrąžinta į tą patį kūną, kadangi reikėjo kalbėtis su kitu žmogumi.
-Nežinau... Gal šiandien užteks?-kiek niuriai atsakiusi žaliaakė įsidėjo burtų lazdelę į kišenę svarstydama, ką turėtų reikšti toks greitas nukritimas. Aišku, ji galėtų bandyti dar kartą, kas galbūt ištaisytų kažką, kas buvo netaip, tačiau tam daryti noro nebuvo.
Tik, ką tada jai reikės veikti? Davina dar turės išmokti savo burtažodį, o būsimos septintakursės akys nukrypo ties savuoju augintiniu. Šis, rodos, pajutęs šeimininkės žvilgsnį atkreipė į ją dėmesį. Mergaitė dar kartą nusišyspojo svarstydama, ką turės daryti su Safyra vėliau, o ir be to... Ar ji galės skraidyti?
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Davina von Sjuard Gegužės 25, 2019, 03:11:15 pm
Žodžiai, liepiantys pradėti treniruotę, nenuskambėjo. Stojo kelias akimirkas trukusi tyla.
Nežymi šypsena priešais stovinčio juodaplaukio veide ir nuostaba, regis, sukelta dėl jaunosios ispanės pasirinkimo privertė įsivyrauti tylai. Tiesa, vos akimirkai.
-Tai jau nebe pradžia,-plačiai nusišypsojo vos matomai papurtydama galvą.
Nuolatinis reikalavimas iš savęs geriausio rezultato retai leisdavo pasirinkti paprastesnį ir lengvesnį būdą. Ir nors išmokti du naujus burtus per vos kelias valandas atrodė sunkus ir varginantis išbandymas, tačiau tai nė akimirkai neprivertė suabejoti savo pasirinkimu.
-Žinoma,-linktelėjo kilstelėdama lūpų kampučius.
Animago ištarti žodžiai apie antrą treniruotę privertė prisiminti įvykius, išgyventus Godriko Daubos miške. Burtininkai, besiginčijantys tarpusavyje, pasirodęs juodosios magijos žinovas ir narvas, įkalinęs juodo kailio vilkę. Tai, ką teko išgyventi atsidūrus netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje. Mintis, jog daugiau to patirti neteks, džiugino.
Žvilgsniu palydėjusi eilinį kartą už durų dingstantį burtininką, kryptelėjo galvą dangaus mėlynumo akis įsmeigdama į baltaplaukę ir šalia jos snaudžiantį augintinį.
Ramiai gulinti drakoniukė nė nepanašėjo į ateityje būsimą galingą būtybę, besispjaudančią ugnimi ir gąsdinančią kiekvieną, kuriam nusišypso sėkmė išvysti drakoną.
Nepastebėjusi, kaip į treniruočių salę įžengė vaikinas, vos netrukus davęs nurodymus, kaip tinkamai atlikti burtą, mergina krūptelėjo. Leidusi mintis vos akimirkai nuklysti, prarado budrumą, kovoje neretai kainuojantį gyvybę.
Kryptelėjusi galvą ėmė sekti juodosios magijos žinovo veiksmus. Regis, pasirinktas burtažodis nebuvo toks sunkus. Tiesa, tai galėjo būti tik iliuzija.
Pagaliau gavusi nurodymus, šviesiaplaukė linktelėjo kiek stipriau sugniauždama rankoje esančią burtų lazdelę. Žinojo, jog panaudojus burtą neteisingai erdvus treniruočių kambarys pavirs baseinu. Puikus būdas gauti baseiną artėjančiai vasarai.
Vis dėl to noro išsimaudyti nebuvo, tad stengdamasi neiškrėsti Edgar'ui pokšto, ėmė kartoti animago atliktą rankos judesį, po to tardama burtažodį. Pametusi skaičių po daugybės bandymų, Davina pasisuko į juodosios magijos žinovą, leisdama suprasti, jog yra pasiruošusi išbandyti naują burtą.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Gegužės 25, 2019, 10:45:23 pm
- Manau užteks,- šypteldamas pasakė Edgar'as savo globotinei. Iš merginos veido buvo sunku spėti ar ji dėl kažko nusiminus, ar susirūpinus, ar tiesiog pervargus, tačiau, jog jai viskas puiku, negalėjo pasakyti.
- Ar viskas gerai?- juodaplaukis bandė išsiaiškinti kas yra Elridei, nes keista buvo matyti mergaitę vis dar beveik be didesnės emocijos po to, kai jai pavyko sėkmingai atlikti gynėjo kerus, turinčius formą.
- Tai kiek laiko jį jau turi?- teiravosi animagas drakono savininkės, kai pastebėjo, jog pastarasis nupaišė grifės veide šypseną. Jeffter'is stebėjo ir kitą merginą, kuri praktikavosi rankų mostus bei burtažodžio tarimą. Po daugybės bandymu ji nieko nesakydama pažvelgė į žaliaakį taip, tarsi sakytų, kad ji jau yra pasirengusi mėginti atlikti kerus.
- Šaunu,- su šypsena veide tarė namų šeimininkas, eidamas link stalelio pasiimti knygos, kurią atsinešė prieš tai. Tai buvo ta kerėjimų knyga, kuria naudodavosi sukurti aplinkos iliuzijoms kambaryje, padedančioms treniruotis.
- Šiais kerais sukurti vandenį yra vienas dalykas, tačiau sukurti norimo stiprumo srovę - kitas,- savo žodžiais Jeffter'is norėjo pasakyti, jog tikisi iš varnanagės ne tik išburto vandens, bet ir jo sukontroliavimo.
Dar kartą užmetęs akį į knygą, Edgar'as padėjo ją atgal ant stalo ir paėjo į laisvą kambario erdvę atokiau nuo kitų.
- Ateik prie manęs,- vėl su šypsena veide kreipėsi žaliaakis burtininkas į Daviną. Kai ši atėjo šalia jo, vaikinas sumosavo savo lazdele. Už trijų metrų į visas puses nuo mago ir lankininkės ėmė mirksėti geltonai raudonos ar raudonai geltonos linijos, sudarančios kvadratą. Iš tų linijų netrukus iki pat lubų šovė kaitri ugnies siena, kuri įkalino buvusius kvadrato viduje. Tai buvo tik iliuzija ir išoriškai pakenkti negalėjo, tačiau skausmą sukelti galėjo. Aišku, Edgar'as to neminėjo mėlynakei. Neminėjo ir to, jog šią ugnies sieną sunaikins tik itin švelni ir rami vandens srovelė.
- Na, tai ar išlaisvinsi mus?- šypsodamasis paklausė moksleivės.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Gegužės 26, 2019, 08:00:00 pm
-Aha,-išspraudusi šypsenėlę mergaičiukė susilaikė nuo tiesios ir nustūmė visas savo mintis šalin. Visgi, o koks skirtumas, pavyko ar ne, apylinkėse psichų vis tiek nėra, o kad tokius surasti dar reiktų gerokai pasistengti.
-Nedaug, prieš atvykdama išsibūriau, nesinorėjo likti vienai,-ramiai atsakiusi Elridė vėl nužvelgė savo augintinį ir nusprendė, kad gerai padarė. Nors visgi, rūpintis tuo gyvūnu bus sunku, juo labiau, kur mergaitė dės ją kai užaugs? Na, bet iki to dar laiko yra, galbūt kada naktį, kai nesimiegos, kils kokia nors idėja, kuri pavyktų mergaičiukei.
O ką veikti toliau? Kai Elridei nebereikėjo nieko burti, mergaitė neskubėdama prisiartino prie savo drakoniukės ir atsisėdo šalia jos.
-Na, ir kaip laikaisi?-kalbėdama kur kas švelniau nei su žmogumi baltapūkė kalbino Safyrą ir po truputį grimzdo į apmąstymus. Aišku, jai buvo labai įdomu kaip seksis Davinai, tačiau pamąsčiusi, kad geriau reiktų netrukdyti, kadangi susikaupti būna kur kas sunkiau, kai yra aplinkiniai, ji pamojo savo gyvūnėliui ir nieko nesakiusi išpėdino iš treniruočių kambario tikėdamasi, kad niekas dėl to nieko nesakys.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Davina von Sjuard Gegužės 26, 2019, 08:30:43 pm
Dangaus mėlynumo žvilgsnis, stebintis juodaplaukį vaikiną, trumpam nukrypo į kiek atokiau stovinčią jaunąją grifę. Ši atrodė kiek sutrikusi ir nusiminusi. Regis, treniruotė nedavė tokio rezultato, kokio baltaplaukė tikėjosi.
Kryptelėjusi galvą Davina kilstelėjo lūpų kampučius tikėdamasi, jog išvydus palaikymą, Elridės veide taip pat atsiras šypsena.
Erdviame treniruočių kambaryje nuskambėjus Edgar'o balsui, žavioji lankininkė grįžtelėjo per petį, žvilgsniu susirasdama prie staliuko stovintį animagą. Supratusi, jog vis dėl to juodosios magijos žinovas tikisi, jog mergina pati sukontroliuos vandens srovę, linktelėjo. Paskandinti kambarį nebuvo itin didelio noro.
Vaikino veide ėmus žaisti šypsenai, o netrukus iš lūpų išsprūdus keliems žodžiams, šviesiaplaukė žengė kelis žingsnius nutolusio burtininko link. Vos po paprasto lazdelės mostelėjimo juos apjuosė ugnies spalvos linijos, iš kurių visai netrukus šnypšdama ir grasindama skaudžiai nudeginti, šovė ir pati ugnis.
Kaitrūs liepsnos liežuviai ėmė šokinėti lubų paviršiumi, tačiau jokios žymės nepaliko. Priešingai nei įprasta ugnis, tai tebuvo tik iliuzija, sukelta burtažodžio. Ir vis dėl to net ir žinojimas, kad tai netikra, nekėlė jokio noro paliesti ugnį. Tylus spragsėjimas kuteno jautrią vilkolakės klausą, akys žvelgė į ryškiai geltonai-raudoną liepsną.
Kiek sutrikusi Davina kryptelėjo galvą, dangaus mėlynumo žvilgsnis akimirksniu susidūrė su žalių akių pora. Animago veide žaidžianti šypsena priminė, jog tai tik treniruotė.
Kelias akimirkas padvejojusi, jaunoji ispanė ir vėl įsmeigė žvilgsnį į kaitrią ugnį. Aplink juos šokčiojo, regis, pragariškai kaitrūs liepsnos liežuviai. Išėjimo nebuvo. Vienintelė išeitis - panaudoti burtą.
-Aqua Eructo,-iš rankoje laikomos burtų lazdelės šovė galinga vandens srovė, pataikydama į priešais esančią ugnies sieną. Deja, ši, it filmuose rodomi monstrai, šnypšdama prarijo jai skirtą vandens srovę. Kiek rauktelėjusi antakius pabandė dar kartą, tačiau ugnis nė kiek nenurimo. Priešingai, regis, tik dar labiau ėmė šnypšti ir spragsėti.
Neketindama pasiduoti Davina dar kartą pabandė, tačiau rezultatas nepasikeitė. Tyliam atodūsiui išsprūdus iš rausvų lūpų mergina nuleido ranką prie šono nužvelgdama juos juosiančią ugnies sieną. Kaip užgesinti ugnį, kai ši priešinasi, net galingai vandens srovei?
Staiga atmintyje iškilo visai neseniai juodosios magijos žinovo ištarti žodžiai ir prieš daugybę metų išgyventas prisiminimas. Plačiai šyptelėjusi mėlynakė ištiesė ranką eilinį kartą pakartodama burtažodį, tačiau šįkart iš magijos pasauliui priklausančios lazdelės pasirodė plona ir mažo upelio čiurlenimą primananį vandens srovė. Paklusdama žaviajai lankininkei, ši išsiskyrė į daugybę atšakų ir it gyvatės ėmė rangytis tarp liepsnos liežuvių. Netrukus ištisa ugnies siena ėmė priminti ugnies narvą su degančiomis grotomis, tačiau visai netrukus išnyko ir šie atverdami aiškų vaizdą į treniruočių kambarį.
Plačiai šypsodamasi mergina kryptelėjo galvą šalia stovinčio vaikino link. Jautėsi, tarsi maža mergaitė, ką tik išmokusi, regis, neįmanomą.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Gegužės 28, 2019, 12:02:06 am
Edgar'as tebešypsojo. Jis šypsojosi ir tuomet, kai į jį pažvelgė sutrikusi mėlynakė. Tačiau, kaip kitaip reaguoti nežinojo, o ir šiaip nebuvo reikalo. Merginai buvo viskas susakyta ir ji jau turėjo žinoti ką turėtų daryti. Netrukus ir jaunoji lankininkė tikriausiai spėjo susiprasti, nes ėmėsi atlikinėti kerų, kurių praktikavosi.
Neblogai šypsena buvusi juodaplaukio veide tapo didesnė. Varnė atliko burtus tarsi jau būtų juos kada nors naudojusi. Arba taip ir buvo, arba tiesiog ji buvo gabi ragana. Aišku, tai nebuvo vieni iš sunkiausių kerų, tačiau nebuvo ir vieni lengviausių. Nors galbūt mergina išburdavo galingą srovę ne savo noru. Gal ji norėjo silpnesnės, tačiau jai nesigaudavo, nes kiek bandymų ji atlikinėjo, tiek ugnį pasiekdavo stipri vandens srovė. Tačiau kaip ten iš tiesų yra težinojo pati šešiolikmetė, kuri po kelių akimirkų mėgino dar kartą. Ir šį kartą iš lazdelės galiuko ėmė bėgti švelni vandens srovelė, kuri po truputį sunaikino liepsnas, sukūrusias keltą prakaito lašų ant animago kaktos. Kambaryje nebebuvo matyti nei Elridės, nei jos drakoniuko, kas bylojo, jog jie greičiausiai patraukė į grifės kambarį.
- Šaunuolė,- pagyrė Daviną, kuri, regis, irgi buvo patenkinta savo rezultatu. Su Aqua Eructo kerais nebuvo užtrukta gana ilgai, todėl jaunas burtininkas nusprendė, jog šiandieną Hogvartso moksleivę pamokys dar vienų kerų.
- Magicus Extremos, kaip ir minėjau laikinai sustiprina kito kerus. Tau tiesiog dabar teks mėginti atlikti šiuos kerus, kol pavyks sukurti rožinę šviesą. Tokia šviesa sklinda iš lazdelės, kai viskas yra tinkamai atlikta. Pademonstruoti, kaip veikia šie kerai nepavyks, nes tam, kad suveiktų kerų poveikis, juos turi atlikti bent trys burtininkai tuo pačiu metu. Tai reiškia, jog mažiausiai keturi burtininkai turi veikti išvien, jog pasiektų naudos iš šių kerų. Taip, jei veiki vienas pats, tai šie burtai yra beverčiai, tačiau veikiant su komanda jie gali pagelbėti,- Jeffter'is išaiškinęs, kaip veikia dar vieni kerai nuėjo prie stalo susirinkti knygų, - Gali pradėti,- dėdamas knygas vieną ant kitos tarstelėjo namų šeimininkas.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Davina von Sjuard Gegužės 28, 2019, 01:12:04 pm
Ranka, laikanti iš kedro pagamintą burtų lazdelę, nusviro prie klubo. Nusivilti pirmojo burto sėkme neteko, tad plati šypsena, puošianti dailių bruožų veidą nė akimirkai nedingo. Pavykęs burtas privertė šypsotis ne tik šviesiaplaukę, tačiau ir šalia stovintį vaikiną.
Kelias akimirkas svarstydama ar tai pirmas kartas, kai juodaplaukio namuose atsiduria burtažodžius įvaldyti norintys mokiniai, nukreipė safyro spalvos akis į burtų lazdelę. Erdvus treniruočių kambarys buvo puikiai pritaikytas magijos pasaulyje egzistuojančiai magijai, tačiau ar čia dažnai lankydavo Hogvarsto mokiniai, abejojo.
Atsakydama į jai adresuotą pagyrimą, Davina tik dar aukščiau kilstelėjo lūpų kampučius. Netrukus puikią vilkolakės klausą pasiekė naujo burto paaiškinimas. Šis, deja, nedžiugino.
Žodžiai, leidžiantys suprasti, jog prireikės mažiausiai dar kelių žmonių, sukėlė abejones. Praėjo šešeri metai nuo pirmos dienos Hogvartse, o atsidurti komandoje nė karto neprireikė. Vis dėl to likimas mėgsta krėsti pokštus, tad ilgai nesvarstydama ar verta mokytis burtažodį, linktelėjo.
Edgar'ui pasitraukus kiek atokiau, ranka, laikanti burtų lazdelę ir vėl pakilo.
-Magicus Extremos,-iš rausvų lūpų išsprūdo tylus balsas, tačiau veltui. Burtų lazdelės gale nepasirodė jokia šviesa. Nė neblykstelėjo.
Giliai įkvėpusi pabandė dar kartą. Magijos pasauliui priklausanti lazdelė perskrodė orą, tačiau rausva šviesa nepasirodė. Nė kiek nesutrikusi pabandė dar kelis kartus, tačiau šie, kaip ir du pirmieji, nedavė jokio rezultato.
Leidusi rankai ir vėl nusvirti prie klubo, kryptelėjo galvą į kiek atokiau stovintį vaikiną. Dangaus mėlynumo akyse aiškiai spindėjo nebylus klausimas.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Liepos 09, 2019, 10:38:39 pm
Susidėjęs visas knygas, buvusias ant stalo, į nedidukę krūvelę, Jeffter'is nužvelgdamas Daviną, tariančią dar vieną burtažodį, išėjo iš treniruočių kambario. Trumpaplaukis ilgai neužtruko ir palikęs knygas savo darbo kambaryje, vėl stebėjo Hogvartso moksleivę, kuriai kaip bebūtų keista kilo sunkumų su dabartiniais kerais. Teoriškai šiuos kerus turėjo būti kur kas lengviau atlikti nei tuos, kuriuos be didesnių nesklandumų visai neseniai įvaldė šešiolikmetė.
Kad ir kiek jaunoji lankininkė bandė ir stengėsi sėkmingai atlikti kerus, jokio rezultato jai nepavyko gauti. Galiausiai ji jau klausiamu žvilgsniu žiūrėjo į apsigynimo nuo juodosios magijos žinovą. Edgar'as šyptelėjęs priėjo arčiau merginos.
- Ar pavargai?- pasiteiravo burtininkas neatmesdamas galimybės, jog nuovargis, dėl kurio pats abejojo, galėjo daryti savo, - Jei ne, tuomet greičiausiai persistengi po puikiai įvaldytų vandens išsiveržimo kerų,- nieko nelaukęs paaiškino ir kitą priežastį, kuri galimai kišo koją vilkolakei.
- Pamėgink ramiai,- į pirštinuotą ranką pasiėmęs savo burtų lazdelę žaliaakis daug lėčiau nei Davina atliko reikiamą rankos judesį šiems kerams. Burtažodžio netarė. Burtų taip pat neatliko. Ir ne todėl, kad pats nemokėtų, o todėl, jog tiesiog nenorėjo. Norėjo, jog besitreniruojanti mėlynakė pamatytų šių kerų skleidžiamą šviesą iš savo burtų lazdelės. Na, jei ir toliau jai nesisektų, be abejonės viską iki galo pademonstruotų ir pats magas, tačiau jo manymu tai nebuvo tie kerai, kurie reikalautų detalaus išaiškinimo. Na, bent nemanė, jog tai reikalinga Davinai, kuri atrodė pakankamai gabi.
Namų šeimininkas parodęs ką norėjo, atsitraukė nuo paauglės ir linktelėjo jai galvą patikindamas, kad viskas gerai, ir kad jai reikia tiesiog bandyti toliau.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Davina von Sjuard Liepos 13, 2019, 04:01:34 pm
-Ne,-vos matomai papurtė galvą atsakydama į neseniai treniruočių kambaryje nuskambėjusį klausimą. Pratusi prie panašių treniruočių su savo šeimos atstovais, nejuto jokio nuovargio. Net mintis, jog išėjus iš Edgar'o namų laukė kelių valandų skrydis, o po to ilgas kelias namo, neprivertė suabejoti savo sprendimu. Patobulinti savo gebėjimus burtų pasaulyje padedant tamsiaplaukio atrodė puiki proga.
Išgirdusi kitą priežastį, kuri, regis, ir trukdė atlikti burtus, nežymiai linktelėjo. Susikaupusi ir sutelkusi visą dėmesį į pirmųjų kerų atlikimą, mergina taip pat elgėsi ir išbandydama antruosius, tačiau, regis, šiems nereikėjo taip stengtis. Vis dėl to šiuos kerus turėjo atlikti bent keturi žmonės, tad per didelės pastangos šįkart nepadėjo.
Kiek laisviau suėmusi savąją burtų lazdelę, o safyro spalvos akimis stebėdama, kaip animagas atlieko kerų judesį netardamas paties burto, o visai netrukus ir vėl pasitraukė užleisdamas treniruočių kambarį merginai, kryptelėjo galvą. Ilgi, šviesūs plaukai subangavo už nugaros.
-Magicus Extremos,-tyliai ištarė pakartodama vos prieš kelias akimirkas matytą rankos judesį. Netrukus po nuskambėjusių žodžių burtų lazdelės gale įsižiebė rausva švieselė. Visiškai atsipalaidavusi mnežymiai kilstelėjo lūpų kampučius. Nors giliai viduje didžiavosi savimi, tačiau to neparodė. Ar šie kerai suveiks, kai jų prireiks, parodys tik laikas.
-Dėkui,-pasisukusi į vaikiną plačiai nusišypsojo,-už viską,-tyliai nusijuokė prisimindama ankstesniuosius susitikimus ir Edgar'o susirūpinimą dėl jos pačios.
-Manau, man metas, antraip su Ispanija šią vasarą teks atsisveikinti,-šyptelėjo paslėpdama savo burtų lazdelę ir imdama žingsniuoti durų link. Šviesiaplaukės mergaičiukės niekur nesimatė, kaip ir šios drakonės, tad nusprendusi, jog susitikti su ja pavyks Hogvartse, atsisveikino tik su tamsiaplaukiu.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Rugpjūčio 09, 2019, 09:07:32 pm
Edgar`ui vėl leidus pasireikšti merginai, ji nieko nelaukdama tai ir padarė. Šį sykį ji sumosavo lazdele, kur kas ramiau. Ramiau tarė ir burtažodį. Tai besitreniruojančiai Davinai leido iškart sėkmingai atlikti burtą. Jos lazdelės gale įsižiebus rausvai švieselei šyptelėjo ne tik ji pati, bet ir namų šeimininkas. Jam buvo džiugu, jog su kažkuo galėjo pasidalinti tuo ką moka jis pats.
- Nėra už ką,- į vilkolakės padėką atsakė juodaplaukis. Netrukus, Varno Nago mokinei pareiškus, kad jau jai laikas keliauti, Jeffter`is ją išlydėjo. Pats jaunuolis patraukė į virtuvę, nes jau spėjo užsinorėti ko nors užkąsti. Žinoma, kažko ypatingo nepasigamino apart kelių sumuštinių, kuriuos sudorojęs nužingsniavo į savo miegamąjį. Praeidamas pro svetainę užmetė akį į ją pažiūrėdamas ar ten nėra jo globotinės. Kadangi dar nebuvo labai vėlu, būtų pasidomėjęs, kaip jai sekėsi Hogvartse, tačiau merginos nebuvo matyti, kaip ir jos augintinio, kurį atsigabeno kartu su savimi. Tad animagas pagalvojęs, kad Elridė šiuo metu ilsisi ar bent jau bando tai padaryti, nė nestabtelėjo ties tuo kambariu, kuriame šiuo metu nieko nebuvo, ir nuėjo savo pirminio tikslo link.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Caroline Elase Wilding Rugpjūčio 23, 2019, 01:46:55 am
Vėlyvas vakaras. Lietus plovė gatves, tiško ant grindinio, barbeno į langus, praeivius įkalindamas viduje. Nors tokią valandą ir geriausiom sąlygom tik vienas kitas pasirodydavo. Ne, tie, kas turėjo kur grįžti, seniausiai tupėjo prie namų židinio laimingai apsimetindami, kad jis ne šiaip rusena, o vis dar kaitriai liepsnoja. O tie, kurie neturėjo... Visiems jau seniai žinoma, kur rinkdavosi. Vienatvės skandinti, nors, kaip žinoma, lavonai neskęsta.
Tuščia. Caroline ėjo viena, nepasivarginus pasislėpt po gobtuvu. Lašeliai gėrėsi į garbanas, nuvarvėdavo veidu, tiško ant apsiausto. Visa tai sėkmingai ignoravo - jeigu būtų rūpėję, kaip atrodys, būtų bent pasistengus išsimiegot. Deja. Vietomis pavargusį veidą ir stiklines akis nutvieksdavo langų šviesa, bet daugiausia figūra skendėjo tamsoje. Dar pora nakčiai nurimusių gatvelių, ir išėjo į apleistą skersgatvį, kur apsisukusi ant kulno dingo.
Priešingai negu Londone, čia Carol eidama laikėsi šešėlių. Ketveri metai nuo tada, kai matė paskutinį kartą, kai sulaukė mandagaus kvietimo apsilankyti. Nežinojo, kokį laiko tarpą omeny tada turėjo vaikinas, bet greičiausiai kiek trumpesnį. O koks skirtumas. Jeigu būtų nors kiek sukus galvą dėl mandagumo, pasiųstų Gynėją ar dar ką...Ignoruokim faktą, kad paskutinį kartą tais kerais pasinaudojai prieš gerą šešetą metų, jeigu ne daugiau. Beveik negalvojo ir apie tai, ką pasakys jam po tiek metų. Daug vandens nutekėjo nuo mokyklos laikų, kada drąsiai galėjo Edgar priskirti prie sau svarbiausių žmonių. O dabar...
Prieš akis iškilo aukštų gyvatvorų supami vartai. Akimirkai stabtelėjo svarstydama, ar nereikėtų iš čia nešt muilo, kol dar nevėlu. Gal Carol ir buvo nusispjaut ant aplinkinių nuomonės apie ją, tačiau pasirodyt po ketverių metų be jokių progreso požymių, tik su dar akivaizdesne degradacija žmogui, kuris kadaise ją iš viso to ištraukė... Na, tam drąsos dar neturėjo. Nejučia prieš akis iškilo tas smulkus chuliganėlis Kiauram Katile. Jis irgi buvo savaip teisus - Wilding pastaruoju metu tikrai buvo beviltiška. Įkvėpė. Visgi reikia.
Caroline sparčiai nužingsniavo paties namo link vedančiu takeliu, vis dar paskendusi abejonėse. Kitą kartą tokiu atveju reikia nusileist tiesiai prie durų, bus mažiau laiko dvejoti. Prikando ir taip iki kraujų nukramtytą lūpą. Galų gale, neturėjo žalio supratimo, ar Edgar tikrai namie, nors remiants logika (kas merginai nebūdinga), tokią naktį normalūs žmonės paprastai po laukus nesišlaisto. Kaip jau supratom, Carol tokiems nepriklauso. Ką gi, kelio atgal nelabai bėra, kaip ir vilties tapti tokia, kokia buvo. Ar verta tikėtis dar vieno stebuklo? Ranka po apsiaustu nejučia apčiuopė peilio kriaunas ir cigarečių pakelio briauną. Dėl visa ko. Giliai įkvėpė ir iškėlusi ranką triskart pabeldė į duris. Atsargiau kviesk į svečius, Edgar. Nes netyčia ir pasirodžiau.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Rugpjūčio 23, 2019, 08:27:56 pm
Vėlyvą ir lietingą vakarą Edgar'as leido savo jaukiame, bent jau pačiam namų šeimininkui atrodė, kad jaukiame, kambarėlyje. Visą dieną magas praleidęs be jokios treniruotės šiuo metu skaitinėjo knygą, kurioje buvo aprašytos tamsiosios būtybės. Tai nebuvo skaitymas dėl kažkokio konkretaus dalyko. Tai tebuvo paprasčiausias teorinis žinių gilinimas.
Jeffter'is kilstelėjo akis nuo knygos iškart tuo momentu, kai išgirdo bildenimą į duris. Kas čia galėtų būti? Kaip dažniausiai ėmė svarstyti vaikinas. Visgi, daug nesvarstė, galvoje šmėstelėjo tik du vardai: Fasiras ir Elridė. Tiek juodaplaukio krikštasūnis, tiek jo globotinė buvo dažniausi jo svečiai ir ypač tokiu metu. Edgar'ui iš tiesų buvo įdomu, kaip jiems sekasi, nes ministro nematė nuo tada, kai buvo atkerėtas jo namų elfas, o Elridės beveik metus laiko, nuo tada, kai ji išvyko dirbti į Magijos ministeriją.
Edgar'as pakilo nuo kėdės ir nuskubėjo atidaryti durų. Pravėrus namo duris, jaunuolis liko nustebintas. Jis net sustingo iš nuostabos, kai prieš save išvydo Caroline, kuri atrodė dar prasčiau nei prieš ketverius metus. Jaunas burtininkas nemanė, kad mergina kada nors užsuks pas jį, nes jis tebegalvojo, kad ji tebepyksta ant jo. Na, iš tikro ji niekada jam nesakė ar pyksta ant jo, ar ne. Tą buvusios bendrakoledžės pykimą animagas pats sau įsikalė į galva dėl judviejų nutrūkusio bendravimo.
- Labas..,- iš lėto ištarė tamsiaplaukis, kuris, nors šiuo momentu ir buvo pasimetęs, tačiau džiaugėsi matydamas mokyklos draugę. Ir džiaugėsi taip, kad būtų net ją apkabinęs, bet to nedrįso padaryti, kaip ir tą kartą, kai susitiko jaunojo von Sjuardo namuose. Aišku, tada buvo kiek kitokios sąlygos ir nebuvo galima švaistyti laiko. Jei situacija būtų buvusi panašesnė į dabartinę, tai kažin ar kas būtų kitaip, nes pats Jeffter'is negalėjo pavadinti savęs geru draugu. Geras draugas juk nebūtų apleidęs savo draugės ir nemėginęs su ja susisiekti šešis metus. Taip, Edgar'as ir Caroline matėsi prieš keturis metus, tačiau tada tai reikalinga buvo pačiam Edgar'ui, todėl jis to neskaičiavo. Būtent tas įvykęs susitikimas tik dar labiau vertė nepatogiai jaustis, nes atrodė taip, kad Wilding prisiminta buvo tik tada, kai ji tapo reikalinga.
- Užeik,- nežymiai šyptelėdamas greitai pasitraukė iš tarpdurio, tarp kurio stovėjo žiopsodamas į atvykusią merginą tikrai ne kelias sekundes.
- Prisėsk,- įžengęs į svetainę mostelėjo ranka žaliaakis į sėdimuosius baldus, esančius aplink stalą, o pats nupėdino užkurti židinio, nes spėjo, jog buvusiai Grifų Gūžtos mokinei, kuri buvo sulijusi, gali būti vėsoka.
- Gal nori arbatos?- vos tik židinyje įsižiebė pirmosios liepsnos, apsigynimo nuo juodosios magijos specialistas pasiteiravo savo viešnios.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Caroline Elase Wilding Rugpjūčio 26, 2019, 12:14:27 am
Ir nieko. Žemė neprasivėrė, dangus nenukrito, vėjas nepakilo ir su liepsnom neprarijo visko, kas gyva. Duslus garsas ištirpo lietuje ir pranyko. Kažkodėl įsivaizdavo, kad po to momento viskas pradės eitis savaime - tiesiog nebegalvojo, koncentravosi į faktą, kad turi kažkaip atsidurti čia ir pranešti apie savo egzistavimą. O toliau? Geras klausimas. Caroline nubraukė nuo akių beveik kiaurai šlapius plaukus ir trūkčiojamai įkvėpė oro. Už durų pasigirdo greiti žingsniai, namo durys prasivėrė.
Be skrupulų nužvelgė už jų stovintį buvusį bendramokslį. Akivaizdu ir visai tikėtina, kad buvo nustebęs - ketverius metus nei žodžio, o šitą niekuo neišsiskriantį vakarą Caroline jau stovi ant slenksčio. Negalėjo pasakyt, kad nuo mokyklos suolo išliko tas pats, bet negalėjo teigti, kad nepažįstamai pasikeitė. Edgar'as užaugo, iš idealisto pavyzdingo grifo tapo jaunu burtininku... ir daugiau apie jį nieko nežinojo. Jeigu laikas ir paliko pėdsakų, tai ne tokių akivaizdžių kaip jai.
 - Labas vakaras,- vėl nubraukė plaukus į šoną. Dar ne metas nešdintis?- Galėčiau atsiprašyt kad netikėtai ir nepranešus, bet taip ar taip jau vėlu,- patylėjo.
Kol vaikinas atsigavinėjo iš jos netikėto apsilankymo sukeltos nuostabos, Carol susinėrė rankas ant krūtinės ir ramiai toliau svarstė betikslius spėjimus. Ką jis galvoja? Jau gailisi? Prie gailesčio savo adresu dvidešimt ketverių mergina jau buvo pripratus - ne vienas tokiu žvilgsniu nulydėdavo greičiausiai pamąstydamas, kad šita pradedanti degradė galėjo kiek daugiau gyvenime pasiekt, negu dienom spoksot į vieną tašką. Ačiū, miela iš jūsų pusės. Žemės rudumo šaltos akys vėl nuskenavo tarpdury sustingusį Edgar'ą. Ne, išvaizda jis buvo beveik tas pats kokį prisiminė iš mokyklos laikų. Subrendęs, bet nedingęs. Gi kažkur pusiausvyra turi būt.
Juodaplaukiui pasitraukus į šalį, Carol panosėj sumurmėjo išdžiovinimo burtažodį ir žengė vidun. Jautėsi nejaukiai - per švelniai pasakyta, ir, kaip suprato iš įsitempusio Edgar'o, tikriausiai ne viena. Gal ir turėjo pamąstyt, kad dabar primena vaikščiojančią giltinę, o tamsūs ratilai apie akis ir drebančios rankos simpatijų neprideda, bet... Mintyse atgijo septynerių, aštuonerių metų senumo atsiminimai. Tarsi iš kito žmogaus gyvenimo - nors tada bijojo, bėgo ir plaukiojo tarp realybių, buvo ne viena. Skirtingai nei dabar. Ir ne, savigaila paprastai neužsiimdavo. Tiesiog atminty gaivindavo senus įvykius, kol gaudavo naujų. Gyveno praeitimi, todėl nereikia tikėtis, jog sugebės deramai išnaudoti momentą.
Atsargiai prisėdo, akims sekdama prie židinio besikrapštantį Edgar'ą. Ir ką sau galvojo čia atšliauždama? Kam nuo to bus geriau? Pats metas pradėt traukt senus skeletus? Išgirdusi klausimą mergina linktelėjo, nenuleisdama akių nuo rainelėse atsispindinčių liepsnų. Abiem reikėjo laiko susidėlioti mintims ir pasiruošt mielam moksladraugių pasiplepėjimui, kuris neironiškai greičiausiai buvo neįmanomas. Židinio šiluma smelkėsi į kambarį, primindama visus tuos vakarus bokšte. Įkvėpė.
 - Ką dabar veiki gyvenime?- tikrai nestandartinis ir nešabloniškas būdas pradėti pokalbį. O ką. Naktis ilga.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Rugpjūčio 30, 2019, 09:43:42 pm
- Tuomet truputėlį luktelk,- tarė namų šeimininkas ir nužingsniavo į virtuvę vos tik mergina linktelėjo galvą taip atsakydama į jo klausimą. Virtuvėje vaikinas neužtruko, užkaitęs virdulį iškart grįžo į svetainę ir prisėdo ant sofos.
- Būnu namie, tobulinu magijos žinias ir tiek,- jei Caroline šio klausimo būtų paklaususi Jeffter'io pastarųjų septynerių metų bėgyje, kitokio atsakymo nebūtų sulaukusi, kadangi tai buvo jos buvusio bendrakoledžio pagrindinė veikla. Na, išimtis buvo tik praėję metai, kai Edgar'as buvo pakviestas į Hogvartsą profesoriauti. Tuomet jis praleido metus burtų ir magijos mokykloje dėstydamas apsigynimą nuo juodosios magijos.
- O ką veiki tu?- to paties teiravosi savo draugės pažvelgdamas į ją. Iš jos akių buvo matyti, kad Wilding yra pavargusi. Tą patį galėjai matyti į ją žvelgdamas ir tada, kai ji lankėsi pas Fasirą prieš ketverius metus. Juodaplaukiui matant Carol tokią, norėjosi pasiteirauti ar jai viskas gerai, ar jis jai gali kuo nors padėti, tačiau abejojo ar toks jo susirūpinimas būtų naudingas ir reikalingas pačiai Carol po to, kai jis ją apleido.
- Tikriausiai daug išgyvenai..,- iš lėto nudelbdamas žvilgsnį nuo bendraamžės į grindis spėjo animagas. Jam buvo nejauku ir labai nejauku. Ir dėl to buvo kaltas pats, nes neištesėjo pažado ir atsiribojo nuo draugės, kuri buvo ne šiaip sau draugė, o geriausia draugė.
- Atsiprašysiu dar kartą,- Edgar'as pakilo iš savo vietos ir vėl išėjo į virtuvę. Ten užpylęs arbatą susirado indelį cukraus ir jį pasiėmęs kartu su vienu puodeliu arbatos netrukus atsidūrė toje pačioje patalpoje, kurioje ir buvo prie keletą minučių.
- Štai,- padėjo puodelį su cukrine prieš Caroline. Aišku, Caroline gal ir nereikėjo to cukraus iš viso, bet to juk trumpaplaukis nežinojo.
- Turbūt turėčiau tavęs atsiprašyti,- trūktelėjo pečiais ir vėl pasisuko į buvusią Hogvartso moksleivę. Gal atsiprašymas ir nuskambėjo tarsi būtų svarstoma ar iš tiesų reikia atsiprašyti, tačiau pats Edgar'as buvo įsitikinęs, kad reikia. Tokį atsiprašymą jis suformulavo, nes nebuvo tikras ar jo atsiprašymai reikalingi jo viešniai. Juk nereikėjo atsiriboti ir nebūtų dabar tekę atsiprašinėti. Dar tas faktas, jog jis pats nė nepajudino piršto, kad surastų merginą, kuri dabar sėdėjo kartu su juo viename kambaryje. Jei ne tas elfo atkerėjimas vykęs pas magijos ministrą, tai kažin ar dar kada nors šie du jaunuoliai išvis būtų susitikę.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Caroline Elase Wilding Lapkričio 18, 2019, 09:15:28 pm
Sukryžiavo kojas ir nuleido galvą. Pasakyti, kad jautėsi nejaukiai, būtų gerokai per švelnu. Faktas, kad po tiek metų lyg niekur nieko sėdi buvusio bendramokslio svetainėje ir mėgina suvokti, kokį velnią čia veikia, beveik nusileido faktui, jog kuo toliau, tuo labiau norėjo dingti. Būtų pernelyg savanaudiška savo egzistavimu teršti jaukius, tvarkingus ir, svarbiausia, normalius žmonių gyvenimus. Carol tokio neturėjo. Maža to, sugriaudavo viską, prie ko prisiliesdavo, sunaikindavo visa, kur tik pasirodydavo. Ar galėtų taip pasielgti su žmogumi, kadaise reiškusiu tiek daug? Būtent - "kadaise". Nežinia ko tikėjosi - kad visi tie metai išsitrins lyg nebuvę, abu vėl jaukiai suvirs ant fotelių prie židinio ir iki ryto kalbėsis apie nereikšmingai svarbius dalykus? Kartais naivumas nustebina.
Praleido pro ausis klausimą apie gyvenimo veiklas - visiškai neturėjo ko pasakyti - ir kitą pastebėjimą. Matyt, tai buvo net labai akivaizdu - o ko tikėjosi? Kad atrodo kaip iš madų žurnalo? Jau kuris laikas visa išvaizda rėkte rėkė apie tai, jog po ja slypi visiškai gyvenimu nusilvylęs žmogus, kuris nežinia kokiais būdais kasdien sugeba smigti vis žemiau. Nors atrodo, dugnas jau seniai pasiektas.
Edgar'as vėl pasirodė kambaryje, šįkart nešinas arbata ir kitokia padoraus bendravimo atributika. Carol giliai įkvėpė, prisivertė pakelti akis. Geriau jau būtų to nedariusi. Sunkiai galėjo atlaikyti tokį žvilgsnį - žmogaus, kuris gyvenime nėra rimtai prisidirbęs, paprastai kalbant. Toliau ištarti žodžiai sugniuždė visai.
 - Nereikia,- pradėjo kimiu balsu, vis dar negalėdama patikėti, kad jo galvoje sukasi tokios mintys.- Tu neturi už ką, niekada neturėjai,- Caroline reikėjo gerokai susiimti, kad nepradėtų kalbėti pastaruoju metu puikiai įvaldytu baro nuolatinių gyventojų žargonu. BŪtų jau gerokai per daug.- Bet aš tikrai turiu, ir atsiprašau. Man nereikėjo ateiti,- pakilo.
Iš tiesų - ką sau galvojo įsiverždama į tvarkingą, padorų gyvenimą? Prisidirbus rekomenduojama būti savo vietoje. Trūkčiojamai įkvėpė ir nuleido akis. Tikrai nereikėjo.
 -  Niekada neatsidėkosiu už tai, kad buvai. Bet dabar viskas liko tik mano kaltė. Tu gali gyventi ir tai darysi,- taip ir neprisivertė pasižiūrėti jam į akis - nereikia nei sakyti, kad tada tikrai nebūtų sugebėjusi išeiti. Pasiduotų akimirkos, galimybės būti suprasta impulsui. Būtent todėl išėjo neatsisukdama. Ar dar kada turės tokį šansą? Abejotina. Buvo tikra tik dėl vieno - šiandien giliai taurėje galės paskandinti dar vieną turėtą laimės gabalėlį.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Lapkričio 18, 2019, 10:43:48 pm
Kas čia vyksta? toks klausimas apsilankė Edgar'o galvoje, kai jo draugė pakilo iš savo vietos, iškart po pareiškimo, jog tai ji čia turi atsiprašyti. Tamsiaplaukis dėl to buvo nustebintas. Juk ne ji po to vakaro atsiribojo nuo vaikino.
- Kodėl?- paklausė Carol dėl kokios priežasties ji save kaltina, tačiau atsakymo Jeffter'is taip ir nesulaukė. Sutrikusi mergina nė neatsigręžus apleido jauno burtininko namus. Jaunuolis tik palydėjo neužsibuvusią viešnią akimis ir liko stovėti mėgindamas kažką suprasti. Gal visgi turėjo jis ją vytis ir sulaikyti. Galbūt vėl daro tą pačią klaidą ir apleidžia savo draugę eilinį sykį. Vėl liks to nesužinojęs. O pasirinkimą nebėgti buvusiai bendrakoledžei iš paskos lėmė tai, kad turbūt per daug laiko vienas kito nematė. Nors ir Wilding minėjo, kad Edgar'as neturi už ką atsiprašyti, visgi turbūt buvo praėję per daug laiko, kad tas atsiprašymas kažką atpirktų ar tuo labiau suteiktų kokį nors pasitikėjimą.
Animagas giliai įkvėpęs nuėjo iki laukųjų durų, kurias užrakinęs grįžo į svetainę. Atsisėdęs į fotelį, esantį netoli židinio, pasiėmė puodelį su arbata, kuris buvo skirtas Caroline, ir gurkštelėjo. Žvelgdamas į židinį jaunuolis ir toliau mėgino suprasti kas ką tik įvyko, nors ir nujautė, jog tai išsiaiškinti vien stumdant savo mintis nepavyks. Bet buvęs Hogvartso moksleivis vis tiek apie tai galvojo iki tol, kol užsnūdo.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Lapkričio 19, 2019, 10:12:06 pm
   Fasirui iš paskos silpnai žiobariškų žibintų apšviestu šaligatviu pėdino dvi aurorės. Von Sjuardas nervingai ranka persibraukė per veidą - retai jam pakliūdavo malonumas kur nors eiti stebimam ir saugomam, galbūt todėl vis dar nebuvo prie to įpratęs. O ministerijai vadovavo jau penkerius metus. Quinber ir Reinhart. Juodaplaukis jautė akylus jų žvilgsnius, įsmeigtus kartkartėm jam į nugarą, kartkartėm besidairančius aukštyn ar į šonus. Na, arba tarėsi jaučiąs. Šios dvi ministerijos Antrojo lygio pareigūnės buvo itin tylios. Tai jaunuolį šiek tiek trikdė, bet kartu jis buvo joms dėkingas už profesionalumą ir leidimą jam mąstyti savais reikalais.
   Auksaakis pusvampyris pravėrė vartelius į krikštatėvio kiemą. Neuždarė jų, bet eidamas link durų išgirdo sugirgždėjimą - vadinasi, toji, kuri ėjo paskutinė, tvarkingai vartelius uždarė. Tiesą sakant, nuo to garso Godriko Daubos gyventojas krūptelėjo - štai toks buvo įsitempęs.
   Iškėlė tamsoje boluojantį kumštį ir pabeldė į Jeffter'io namų duris. Bent jau nuo gatvės nebuvo matyti anei vieno lango, pro kurį laukan sklistų šviesa, bet visai tikėtinas buvo ir faktas, jog Edgar'as miegojo. Fasiras atsikvėpė. Antgamtiškos ausys neužčiuopė anei virpesio. Jis pabeldė dar kartą, garsiau. Vis tiek nieko.
   Jei iš paskos nebūtų sekusios aurorės, Fasas nebūtų susigėdęs apeiti namą ir patikrinti, ar niekur neboluoja šviesos. Dabar tenusprendė pasitikėti krikštatėvio ausimis ir priimti faktą, kad Edgar'o namie nėra.
   ,,Bet juk įmanoma, kad jis kur nors guli sustingdytas ar miręs, hm?" - į galvą šovė pats blogiausias įmanomas variantas. Juodaplaukis nervingai pažvelgė aukštyn. Virš namo it nelaimės pranašas sklandė jo kranklys. Jokių idėjų, kaip pasielgti būtų teisingiausia. Von Sjuardas norėjo patikrinti, ar tam, kurį galėjo laikyti bemaž šeimos nariu, viskas buvo gerai, bet nenorėjo brautis į namus.
   - Ar būtų galima patikrinti, ar kas nors yra namie, nesibraunant į vidų? - jaunuolis pasisuko į aurores. Viena iš jų linktelėjo galva (,,O galėtum prabilti", - karčiai pamintijo Fasiras) ir, kažką sumurmėjusi, paleido į namą oru lėtai plaukiantį spindulėlį.
   - Ten tuščia, - pasakė ji po kelių sekundžių.
   Von Sjuardas linktelėjo. Tai nė kiek nepalengvino situacijos.
   - Tokiu atveju reikia susirasti Amnetą, - pasakė jis ryžtingu balsu - įdėti tokio ryžto ir pasitikėjimo savimi į balsą jau buvo pramokęs.
   Aurorės tik linktelėjo. Joms tai įspūdžio nedarė.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Kovo 15, 2020, 11:46:09 pm
Raudonakis vilkas nepailsdamas lėkė per Godriko Daubą, kol neatsidūrė prie savo namų durų. Tuomet animagas transformavęsis iš gyvūno į žmogų žengė pro duris į namą. Vienintelis dalykas dėl kurio vaikinas šiuo momentu atsidūrė savo namuose buvo jo šluota. Jis čia užsibūti negalėjo. Jis neabejojo, jog aurorai netruks pasirodyti ir jo namuose. Ką čia namuose. Jie tikriausiai šiąnakt iššukuos visą miestelio teritoriją ieškodami jo.
Buvęs Grifų Gūžtos kvidičo komandos gaudytojas nuėjęs į savo miegamąjį atsidarė spintą, kurioje buvo jam reikalingas daiktas. Jį pasičiupęs patraukė link laukųjų durų. Žingsniuodamas pro darbo kambarį stabtelėjo ir pažvelgė į jį. Akimirką sudvejojo ar nereiktų parašyti kokio laiškelio savo buvusiai globotinei. Ilgai tos dvejonės netruko, kadangi jaunuolis nežinojo jos dabartinio adreso. Be to, nebuvo daug laiko, o perspėjimų laikytis atokiau nuo ministro turbūt dabar jai ir nereikėjo, nes ji jau nebedirbo Magijos ministerijoje. O gal dirbo? Juk Jeffter'is galėjo būti apgautas eliksyrininko sūnaus. Tokia mintis prašvilpė ir pro Edgar'o galvą, tačiau nemanė, kad šį faktą pusvampyris bus pateikęs klaidingai.
Trumpaplaukis ilgiau nebelūkuriuodamas išėjo laukan ir uždarė duris.
-Colloportus,- kerų pagalba užrakino savo namų duris ir per daug nesigilindamas ar jį kas pastebės, sėdo ant šluotos ir išskrido iš savo kiemo.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Liepos 31, 2020, 09:37:04 pm
Londonas su savo kanalizacija ir visomis kitomis nesąmonėmis buvo įgrisęs iki gyvo kaulo. Į Velsą vykti nesinorėjo - o ir ką ten veikti? Pernelyg daug nemalonių prisiminimų. Keliauti į šiaurę taip pat nebuvo pati geriausia mintis - pernelyg šalta. Ne, reikėjo susirasti vietelę kur nors Anglijoje.
Galiausiai Dafydd prisiminė vienas atostogas, kurias praleido Godriko Dauboje. Nepaisant to, kad ten sugebėjo susitikti girtuoklę Greywindpalaikio draugužę, tos atostogos buvo geriausios vaikino gyvenime. Tad ilgai nesvarstęs Dafydd ir vėl atvyko į šį miestelį. Kaip ir praėjusį kartą nepaisė to, kad jis svarbus istoriškai ar dar kaip nors. Ne, tai buvo tik būdas pabėgti nuo gerklėje stovinčio Londono ir to, kad ten nuolat pasitaikydavo susitikti kokius nors pažįstamus. Faustus neturės kuo skųstis - negi šiame miestelyje negali būti klientų? O Kaideno nuomonė raudonplaukiui jau seniai neberūpėjo.
Tad vieną pavasario vakarą Godriko Daubos gatvėmis šlaistėsi apšepęs ir keistą kvapelį skleidžiantis jaunuolis. Manė su savimi pasiėmęs pinigų atsargas, tad buvo viskuo patenkintas. Deja, priėjęs kažkokią parduotuviūkštę ir pasitikrinęs, ką turi, suprato, kad pinigai liko Londone. Keliauti oru jis taip ir nepamėgo, tad suprato: teks verstis be tų kelių siklių, kuriuos turėjo sostinėje.
Supykęs ant savęs Dafydd apsižvalgė. Netoliese pamatė namą, supamą aukštos gyvatvorės. Pats negalėdamas paaiškinti, kodėl, prisiartino prie tos gyvatvorės. Pasirodė, kad namas yra negyvenamas - ar bent jau šiuo metu tuščias. Žinoma, Dafydd negalėjo dėl to būti tikras, tačiau bent jau šią akimirką tai atrodė kaip galimybė pernakvoti turint stogą virš galvos.
Buvusio klastuolio nuostabai, vartai nebuvo užrakinti. Jis paprasčiausiai juos atidarė ir įžengė į kiemą. Neskubėdamas prisiartino prie namo. Nužvelgė langus, tačiau jokios šviesos nepastebėjo. Ką gi, tikrai verta. Vaikinas išsitraukė lazdelę ir bakstelėjęs ja duris tarstelėjo:
- Alohomora.
Durys tyliai atsidarė. Dafydd neką garsiau įžengė pro jas ir uždarė. Skubiai apsižvalgęs dešinėje pusėje pamatė kažką lyg ir panašaus į virtuvę. Gal ten bus maisto? viltingai paklausė savęs buvęs Hogvartso mokinys, staiga supratęs, kad yra baisiausiai alkanas. Tyliai nutykino iki virtuvės ir patenkintas apsižvalgė. Atsisėdo ant kėdės ir palaimingai atsiduso.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Liepos 31, 2020, 10:41:40 pm
Vėlyvą pavasario vakarą Edgar'as snūduriavo savo miegamajame. Tai buvo kiek neįprastas dalykas, nes paprastai tokiu laiku jis dar nemiega. Sutrakštelėjusios durų spynos garsas pasiekė vaikino ausis, tačiau tai jo neišbudino. Neišbudino bent keletą sekundžių, kol atėjo suvokimas, jog tas rakinamų durų garsas gali būti tikras. Staigiai išbudintas juodaplaukis nepramerkė akių. Jis tik sukluso. Bandė išgirsti kažką, kas galėtų įrodytų, jog jam neprisisapnavo. Praėjo keliolika sekundžių. Per jas nieko neišgirdo. Į miegus irgi netraukė. Tamsiaplaukis burtininkas pagaliau prasimerkė ir atsisėdo ant lovos krašto. Pirštinėta ranka pasitrynė savo akis ir pakilo. Išėjęs iš savo miegamojo pažvelgė į vieną koridoriaus pusę, po to į kitą. Nieko neįprasto nesimatė. Edgar'as dabar klydo nemanydamas, jog iš tikro girdėjo durų rakinimo garsą. Ir tuo netrukus įsitikino, kai prižingsniavęs prie virtuvės įžengė į ją. Žalios akys kelioms sekundėms išsipūtė išvydusios prie stalo sėdintį žmogaus siluetą, o tada staigiai prisimerkė, dėl ką tik įjungtos šviesos, kurios greičiausiai nebūtų jungęs, jei nebūtų pastebėjęs kažką esant ne taip. Po pirštine slepiama ranka instinktyviai įlindo į kišenę, kurioje turėjo būti burtų lazdelė. Visgi kišenė buvo tuščia, o magiškasis įrankis buvo paliktas kambaryje, iš kurio atkeliavo Jeffter'is.
- Kas tu per.. barzdyla?,- mintyse užbaigė klausimą per primerktas akis stebėdamas nepažįstamąjį. Nors iš tiesų jį pažinojo. Tai buvo Edgar'o buvęs mokinys, tik tiek, kad to fakto pats namų šeimininkas dabar negalėjo atgaminti. Apsigynimo nuo juodosios magijos specialistas laukdamas atsakymo tuo pačiu svarstė ir apie bėgimą į kambarį tam, kad pasiimtų savo lazdelės. Tik klausimas ar verta. To barzdočiaus išvaizda ir po virtuvę paskleisti aromatai bylojo, jog tai gali būti tiesiog paprasčiausias bomžyla.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Rugpjūčio 01, 2020, 12:39:52 am
Atrodė, kad viskas sekasi puikiai. Name buvo pakankamai šilta, nereikėjo bijoti jokio lietaus, be to, vis dar buvo galima tikėtis rasti kokio nors maisto. Gyvenimas gražus, ar ne.
Deja, ne. Neilgai trukus vaikinui pasigirdo, kad kažkas ateina. Tai neatrodė labai realu: juk namas buvo visai tamsus (negi Dafydd pasidarė toks žioplas, kad nepastebėtų lange degančios šviesos?!), o tokiu laiku normalūs žmonės nemiega. Buvęs klastuolis kiek aprimo: jeigu tai koks aštuoniasdešimtmetis pensininkas ar, dar geriau, neįgalusis, jis nieko nepadarys. Dėl visa ko raudonplaukis pasičiupinėjo vidinę kišenę. Lazdelė buvo vietoje. Ateik jau, ateik pašaipiai pakvietė garsų šaltinį vaikinas.
Nespėjus nė susigaudyti staigiai užsidegė šviesa. Dafydd beveik užsimerkė, tačiau iš paskutiniųjų stengėsi bent kiek įžiūrėti atėjūną. Negali žinoti vis dėlto, ar burtininkas, ar ne. Tuo labiau, kad kiek įžiūrėjo Dafydd, jis nebuvo nei senas, nei ligotas.
Netrukus raudonplaukis išgirdo klausimą. Jis aiškiai nebuvo užbaigtas, tačiau to ir nereikėjo: velsietis kuo puikiausiai suprato esmę. Deja, tokia aplinkybė nepridėjo noro į klausimą atsakyti. Buvęs klastuolis stebeilijo į atėjusįjį. Tikriausiai namo savininką. Pamažu atėjo suvokimas, kad anas jam kažkur matytas. Dafydd nieko nesakė, tik susimąstė. Pirmiausia į galvą atėjo mintis, kad anas tikriausiai yra burtininkas - tokiame užkampyje susitikti pažįstamą žiobarą? Ne, neatrodė labai realu.
- Ką čia darai? - galiausiai paklausė velsietis. Buvo daugiau nei akivaizdu, kad jis nėra namo savininkas, tačiau galbūt ir šitas čia ne visai legaliai? Šito Dafydd žinoti negalėjo. Kol staiga, jo siaubui, suprato, kur yra matęs tą vyruką. Juk tai buvęs profesorius! Tuo metu raudonplaukis buvo tik mažas berniukas, tačiau vis tiek prisiminė. Iš atminties išgaravo pamokos, tačiau jis buvo tikras: šitą žmogų matė ne kur kitur, o Hogvartso burtų ir kerėjimo mokykloje. Tai velnias keiktelėjo vaikinas. Daugiau nieko nebesakydamas jis tarsi netyčia išsitraukė burtų lazdelę. Į kiek vyresnį burtininką jos nenukreipė, tačiau ir ant stalo nepasidėjo. Geriau būti pasiruošusiam bet kokiems įvykių posūkiams.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Rugpjūčio 01, 2020, 01:05:06 pm
Edgar'ui uždavus klausimą dvokuolis kurį laiką tik spoksojo į žaliaakį burtininką. Aišku, ne tiek ilgai, kad Edgar'as spėtų užduoti dar vieną klausimą ar imtųsi kažkokių veiksmų. Atklydėliui prakalbus namų šeimininkas atsakymo negavo. Jis pats gavo klausimą, kuris jam skambėjo absurdiškai.
- O kaip tu manai?- toliau buvo pratęstas žaidimas "klausimas į klausimą".
Barzdočius išsitraukdamas lazdelę atskleidė apie save faktą, jog jis yra magijos pasaulio atstovas. Jeffter'is atidžiai jį stebėjo stovėdamas virtuvės tarpduryje. Įsibrovėlis lazdelės kol kas nenaudojo ir net nebuvo nukreipęs į tamsiaplaukį.
Kas tu per vienas? mintyse klausė Edgar'as. Minčių nebuvo daug. Pamatytas magiškasis įrankis net išmetė mintį apie galimą prašalaitį, užklidusį visai netyčia. Dabar juodaplaukis vaikinas galvojo, jog tai galėtų būti koks antgamtas, žinantis apie jo veiklą arba koks Fasiro pasiuntinukas. O gal pats Fasiras? dingtelėjo, kad jo krikštasūnis gali būti irgi pasidaręs multisulčių eliksyro.
- Kas tave siuntė? Ar čia atėjai kovoti už savo aštriadančių gentį?- dar papylė klausimų nežinomai personai, sėdinčiai prieš apsigynimo nuo juodosios magijos specialistą. Tik šioje vietoje logiškai neatrodė galimas apsimetinėjimas kažkuo, ypač po to, kai pasirodai, jog turi daiktą, su kuriuo gali užpulti.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Rugpjūčio 01, 2020, 03:07:50 pm
Dar vienas klausimas (ir kas šitaip atsakinėja?!) pakišo mintį, kad gal vis dėlto Dafydd suklydo. Galbūt namas nebuvo visiškai tuščias ir šitas išties čia gyvena. Ir sugebėk tu įsibrauti į profesoriaus namus! su apmaudu pagalvojo velsietis. Į klausimą nutarė neatsakyti, o ir ką čia sakysi?
Tyla užsitęsė. Dafydd žaidė su lazdele, anas, atrodo, tik spoksojo ir nieko nedarė. Tikriausiai spėliojo, iš kur jis čia. Kas jis toks. Šiek tiek keista buvo tai, kad Dafydd lyg ir nejautė jokios įtampos. Prieš jį stovėjo buvęs profesorius. Kitaip sakant, magas. Ir dar, reikia manyti, ne pats kvailiausias. Juk jau seniai galėjo sustingdyti įsibrovėlį ir išmesti jį pro duris! Geriausiu atveju. Gal jis neturi lazdelės? paklausė savęs raudonplaukis ir iš karto pradėjo žiūrėti į tamsiaplaukį kaip į galimą klientą. Nespėjus sugalvoti nė vieno būdo, kaip būtų galima pasiūlyti savo prekę, virtuvėje suskambo dar vienas klausimas. Tiksliau, du. Jie, tiesą sakant, buvo tokie keisti, kad Dafydd nežinojo, kaip reaguoti. Kol galiausiai susivokė: anas kalba apie Magijos ministerijos neramumus! Kaži kaip šitas su tuo susijęs? paklausė savęs vaikinas, prieš savo valią susidomėdamas.
- Niekas manęs niekur nesiuntė, - drėbė jis. Deja, ką sakyti ar daryti toliau, tikrai nežinojo. Negi imsi ir pasakysi, kad tiesiog įsilaužė į namą, nes tikėjosi čia šiltai pernakvoti? Lazdelę vis dar sukiojo tarp pirštų, nors ir pradėjo atrodyti, kad tai nėra reikalinga. Juk tamsiaplaukis, jeigu tik norėtų, seniai ką nors būtų padaręs.
Dafydd jau buvo bekišąs lazdelę atgal į kišenę, kai staiga pajuto keistą baimę: o gal ano pasyvumas tėra blefas? Ginklas staigiai atsisuko į tamsiaplaukį.
- Kodėl tavimi turėtų domėtis visokie aštriadančiai? - ištarė Dafydd. Lazdelę laikanti ranka pradėjo šiek tiek virpėti. Buvęs klastuolis vylėsi, kad anas to nepastebės.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Rugpjūčio 01, 2020, 06:57:33 pm
- Niekas nesiuntė, atėjai čia tik šiaip sau pasėdėt? Nes tikriausiai čia gyveni, tiesa?- Jeffter'is kol kas nesiruošė tikėti įsibrovėlio žodžiais. Net neturėjo priežasties tam. Kažin ar kas tikėtų įsibrovėliu, kurio nė nepažįsta. Juo labiau kad į namus buvo paslapčia ir patyliukais įsėlinta.
Atrodė, kad apšepėlis netrukus paslėps savo lazdelę, tačiau jis susimėtęs ją vėl kilstelėjo, tik šį kartą ne tarp kitko tik parodydamas ją, o jau nukreipdamas ją į buvusį Hogvartso profesorių. Pastarasis ir toliau akylai stebėjo užklydėlį.
- Tai tu man pasakyk, kodėl manimi domėsi, tuomet tuo pačiu gausi atsakymą ir į savo klausimą,- šyptelėjo įtardamas, kad įsibrovėlis yra vienas iš tų aštriadančių. Žinoma, to patvirtinti negalėjo, bet labai jau keistas pasirodė klausimas. O dar ta virpanti ranka, tarsi sakė, jog sėdintysis už stalo jau gailisi užėjęs į šiuos namus. Na, bet to teigti drąsiai irgi nebuvo galima, nes gal jam buvo šalta, nors pačiuose namuose buvo šilta. O gal buvo pririjęs kažko, kas kėlė tą drebulį. Galėjo būti ir atvirkščiai - kažko galbūt jam trūko iki pilnos porcijos, kad jaustųsi komfortabiliai.
Mikliai Edgar'o akys pažvelgė pro virtuvės langą, o po to vėl grįžo prie burtininko įsitaisiusio prie ne savo stalo. Juodaplaukiui nepatiko ta šviesa esanti virtuvėje, kuri galėjo pridaryti nemalonumų. Nepaisant to, namų savininkas dar laikėsi ir neišjunginėjo jos. Šviesos išjungimas galimai nutrauktų pokalbį ir iššauktų tam tikrus įsilaužėlio veiksmus. Taip jau bent manė Edgar'as.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Rugpjūčio 01, 2020, 09:12:05 pm
Dafydd suprato įkliuvęs į spąstus. Pamažu nustojo abejoti, kad kaip tik šitam ir priklauso namas, į kurį buvęs klastuolis įsibrovė. Et, o patikėjo, kad namas tuščias... Ko gero, vaikinui negalėjo paimti ir pasisekti. Ne, būtinai name turėjo kažkas būti! Jeigu jis iš manęs ką nors nusipirktų, bent jau pinigų gaučiau... liūdnai pagalvojo raudonplaukis, svarstydamas, ar verta atsakyti į užduotą klausimą.
- Taip, atėjau šiaip sau pasėdėti, - galiausiai burbtelėjo buvęs mokinys. Keisčiausia buvo tai, kad šie žodžiai buvo tiesa, nors kažin ar jais kas nors patikės.
Tai, kad tamsiaplaukis niekaip nenorėjo nusukti akių, šiek tiek erzino. Buvo visiškai normalu, tačiau nemalonu. Dafydd patylomis atsiduso ir dar kartą prakeikė save. Ir tada išgirdo dar vieną sakinį, kuris vaikiną gerokai prajuokino.
- Aš tavimi domiuosi? - perklausė jis. Nesusilaikęs sukikeno. - Kodėl turėčiau domėtis?
Nebent iš tiesų manai, kad aš esu koks vampyras nutarė Dafydd. Ir tada susimąstė, kad galbūt visai verta palaikyti šitą teoriją. Deja, nelabai ką žinojo apie buvusį profesorių. Dabar svarbiausias klausimas buvo: kodėl vampyrai ir visokie kitokie padarai turėtų šituo domėtis?
Staigus žvilgsnis pro langą nepraslydo pro rudas akis. Ieško mano gaujos? pašaipiai pagalvojo jis. Gal ir nebloga idėja. Jeigu ta gauja būtų. Deja, Dafydd buvo vienas, tad teko kažkaip suktis iš padėties.
- Na... - nutęsė jis po kurio laiko. Stengėsi nepralaimėti žvilgsnių dvikovos, nors tai nebuvo lengva - vis dėlto devyniolikametis įsilaužė į svetimus namus. - Gali būti mums naudingas. Abu žinome, kad lengvai galėčiau iš tavęs išpešti visą reikiamą informaciją.
Dafydd ir pats jautė, kokias nesąmones skiedžia. Teliko tikėtis, kad toks blefas atneš kokios nors naudos.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Rugpjūčio 08, 2020, 10:23:07 am
- Tuomet kaip šiaip sau čia atėjai, taip šiaip sau ir išeik iš čia,- tarė Edgar'as nepažįstamajam, kuriam kažin ar išeitų taip šiaip sau apleisti apsigynimo nuo juodosios magijos specialisto namus. Edgar'as to padaryti neleistų, bent kol neišsiaiškintų kas jis per vienas.
Apšepęs vaikis, sėdintis priešais juodaplaukį, kažko dūsavo. Namų šeimininkas tai užfiksavo, kaip ir jo drebančią ranką. Tai po truputėlį Jeffter'į vertė manyti, jog užklydėlis kažkuo abejoja ir nesijaučia užtikrintas, o tai galėjo tapti tamsiaplaukio burtininko pranašumu.
Ar jis besmegenis, ar jo galvoje apsigyvenę termitai? pagalvojo magas, kai barzdočius stengėsi paneigti tai, jog jis domisi namo savininku, nepaisydamas to, jog prieš keletą akimirkų jis pats domėjosi kodėl kiti aštriadančiai turėtų būti susidomėję Edgar'u. Buvęs Hogvartso profesorius į tuos klausimus, kodėl raudonplaukis turėtų juo domėtis, taip ir neatsakė. Ir gerai padarė, nes atsakydamas greičiausiai būtų pateikęs įsibrovėliui daugiau informacijos, kuria jis galėjo pasinaudoti manipuliacijoms. Kad jis bando kažkaip apgauti žaliaakį vaikiną pasimatė iš jo pareiškimą, kad jis gali gauti visą reikiamą informaciją. Gaila, bet Edgar'as jokios informacijos, reikalingos antgamtams neslėpė.
- Taip.. Tu teisus..,- Jeffter'io veide pakilo vienas lūpų kampas suformuodamas šypsnį, - Tik ar nešvaistai laiko aiškindamas man ką galėtum, užuot rinkęs taip reikalingą informaciją?- išlaikydamas vis dar tą pačią šypseną veide burtininkas primerkė akis, kurios vis tebestebėjo sėdintįjį.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Rugpjūčio 12, 2020, 03:07:57 pm
- O aš labai šiaip sau nenoriu niekur iš čia eiti! - riktelėjo Dafydd, nors ir suprato, kad tai yra vaikiška. Užsitęsusi tyla šiek tiek baugino raudonplaukį. Deja, namo savininkas, pamatęs įsilaužėlį, visiškai neišsigando. Žinoma, buvo galima tikėtis, kad lazdelė mėtosi kažkur, tačiau tai ne itin guodė vaikiną. Jeigu jis ir turėjo kokį nors pranašumą, dabar jau jo neteko. Tuo labiau, kad negalėjo būti tikras dėl netikėtumo faktoriaus.
Staiga tamsiaplaukis pradėjo kalbėti. Ir, Dafydd nuostabai, jam pritarė! Ar blefas pavyko? Buvęs klastuolis beveik tuo patikėjo. Gal ir būtų patikėjęs, jeigu vyresnio burtininko lūpose nebūtų pasirodęs šypsnys. Panašu, kad anas ne iš kelmo spirtas. Ir dar tas klausimas, parodantis, kad jis nieko nebijo.
- Dėl švaistomo laiko nesijaudink, - burbtelėjo Dafydd. - Mes turime savo metodų ir puikiai žinome, kaip jais pasinaudoti.
Prisitraukęs arčiau kitą kėdę raudonplaukis susikrovė savo purvinas kojas ant jos. Tikėjosi, kad taip pavyks šiek tiek numušti įtampą, mat ji vis kilo ir kilo. Nors namo šeimininkas ir neatrodė pavojingas, ką čia gali žinoti? Velsietis akylai stebėjo tamsiaplaukį. Nė nepastebėjo kaip pradėjo švilpauti kažkokią melodiją. Atrodė, kad dabar taip nieko ir nevyks: jis pats sėdės išsidrėbęs ne savo virtuvėje ir švilpaus, o namo šeimininkas tik spoksos į jį.
- Nori prisėsti? - pašaipiai paklausė Dafydd ir nukėlęs kojas nuo kėdės stumtelėjo ją tamsiaplaukio link.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Rugpjūčio 12, 2020, 08:31:05 pm
Atrodo atklydėlis nesiruošė niekur eiti. Apie tai jis paskelbė net riktelėdamas. O ar galėjo Edgar'as tikėtis kažko kito? Galbūt, nes sutrikimas pas įsibrovusį į ne savo namus barzdyla matėsi. Dėl tos priežasties jis galėjo degti noru dingti iš čia. Bet.. Bet buvo "bet" ir raudonplaukis nesiskubino apleisti savo buvusio apsigynimo nuo juodosios magijos profesoriaus namų. Sėdintysis ir toliau kažką sapaliojo. Šį sykį apie kažkokius savus metodus. Jeffter'is dabar nieko nesakė ir nieko nebeklausė, nes kažko naudingo iš įsibrovėlio vis tiek neišgirsdavo. Jis dabar daugiau šnekėjo nei ką darė, mėgindamas įbauginti namų šeimininką. Na, iš tikro kol kas tai išvis nieko jis nedarė, kas galėtų gąsdinti Edgar'ą. Viskas ką darė murzius, tebuvo daugiau dėl jo paties. Atrodė tarytum jis mėgintų pats save įtikinti, kad jis kontroliuoja situaciją. Tik nežinia kaip jam tai sekėsi padaryti. Iš užsikeltų kojų ant kėdės, neilgo pašvilpavimo ir netrukus vėl nukeltų kojų ant žemės kažin ar galėjai pasakyti, jog išskirtinį kvapą ganėtinai nuo savęs skleidžiantis vaikinas jaučiasi atsipalaidavęs.
- Ačiū, bet atsisakysiu,- žvilgtelėjęs į link jo stumtelėtą kėdė tarė žaliaakis. Prieš tai jo veide busi šypsena dingo.
- Kadangi jau spėjai pasijusti, kaip savose namuose, tai manau, jog nekils problemų, jei paprašysiu tavęs truputėlį čia luktelėti?- pridėjo ranką ant virtuvės lempą įjungiančio mygtuko, - Tikiuosi nebijai tamsos,- taręs išjungė virtuvėje šviesą, kurią jau norėjo išjungti prieš tai, ir patraukė link savo miegamojo. Magas iš ten norėjo pasiimti savo lazdelę, nors ir nemanė, kad nepažįstamasis galėtų jam labai pakenkti, jei jis mėgintų verstis be savo magiškojo įrankio. Vis dėl to burtų lazdelę turintis burtininkas yra pranašesnis burtininkas prieš tą, kuris jos neturi.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Rugpjūčio 17, 2020, 02:57:38 pm
Dafydd visiškai nenustebo, kad namo šeimininkas nesėdo ant kėdės. Juk pasiūlymas buvo pateiktas tik norint pasišaipyti. O vyresnysis burtininkas neatrodė kvailas. Ką gi, yra kaip yra, panašu, kad jiedu čia dar ilgai sėdės nieko neveikdami. Juk buvęs klastuolis negali dabar paimti ir tiesiog išeiti. Taip, suklydo, kai pamanė, kad namas tuščias. Bet ar būtina šitam tai sužinoti?
Deja, tamsiaplaukis nebuvo nusiteikęs daugiau stypsoti nieko nedarydamas. Turint omenyje, kad jis buvo burtininkas, toks išėjimas galėjo būti itin pavojingas. Tad vos tik jis išėjo, Dafydd pašoko. Šviesos nutarė nedegti: negali parodyti, kad šiek tiek nerimauja. Vis dėlto kėslai buvo aiškūs: anas eina arba pasiimti lazdelės, kurią paliko kažkur, arba pasikviesti kokio nors pastiprinimo. Ką gali žinoti, gal name yra dar kokia dešimt burtininkų? O gal netgi vampyrų? Dafydd prisiartino prie koridoriaus. Tamsoje nieko nesimatė. Nebuvo galima atmesti tikimybės, kad namo šeimininkas kažkur pasislėpė ir laukia jo ateinant. Bet jeigu jis išties nuėjo pasiimti lazdelės ar pasikviesti draugužių, tikriausiai geriau būtų jį sekti. Padėtis atrodė be išeities. Dafydd visiškai nežinojo, ką daryti. Kurį laiką stovėjo ir laukė. Buvo visai tylu, tad buvo galima tikėtis, kad pagalbininkų variantą galima atmesti. Tai, žinoma, buvo gerai, tačiau raudonplaukis vis dar turėjo kitą problemą: nežinojo, kur tiksliai nuėjo namo šeimininkas. Daug variantų, tiesa, nebuvo, bet juk anas tikrai geriau pažįsta namą. Velsietis labai lengvai gali nepastebėti kokios nors landos.
Kiek pastoviniavęs Dafydd nutarė grįžti ten, iš kur atėjęs: į virtuvę. Tiesa, dabar ant kėdės nesėdo. Atsistojo prie lango. Apsimetė, kad žiūri pro jį, tačiau iš tiesų buvo labai įsitempęs ir žvilgčiojo į koridoriaus pusę. Nežinojo, ko galima tikėtis, tačiau viena buvo aišku: gero geriau nelaukti.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Rugpjūčio 17, 2020, 11:42:27 pm
Tamsiaplaukis vaikinas neskubėdamas nužingsniavo iki savo miegamojo. Atrodo, jog įsibrovėlis jo nebandė sulaikyti ir net nesekė. Nepaisant to, Edgar'as nebuvo atmetęs galimybės, jog jį raudonplaukis gali mėginti sustabdyti nuo pasišalinimo iš virtuvės, todėl buvo pasiruošęs ir laukė galimų atklydėlio veiksmų. Regis, pernelyg jaudintis nereikėjo. Namų šeimininkas pasiekė savo miegamąjį ir jame priėjęs prie spintelės, ant kurios buvo padėta jo lazdelė, ją pasiėmė į savo ranką, slepiamą pirštinės. Tuomet apsisuko ir patraukė atgal. Koridoriuje nieko nesimatė. Vaikis, įsibrovęs į ne savo namus, galėjo būti pakeitęs savo lokaciją ir slėptis viename iš kitų namo kambarių, todėl žalios apsigynimo nuo juodosios magijos specialisto akys nužvelgdavo kambarius, pro kuriuos jis praeidavo. Ties virtuve pasijuto tas nemalonus gauriaus skleidžiamas kvapas, kuris pranešė apie galimą atklydusio asmens pasišalinimą iš namo ar perėjimą į priešais virtuvę esantį kambarį. Na, dar galimas variantas, kad jis čia tiesiog sukiojosi šalia koridoriaus. Iš tiesų taip ir buvo. Jeffter'is pamatė siluetą stovintį prie virtuvės lango, netoliese išėjimo į koridorių. Ilgai į jį nežiūrėjo pasisuko į dešinę ir įėjo į savo treniruočių kambarį. Jame uždegė šviesą. Dėl šviesos šioje namo patalpoje namų šeimininkas buvo ramus, nes ji buvo veikiama magijos.
- Gali praeiti čia..,- tarstelėjo juodaplaukis magas atsisukdamas į virtuvės pusę ir pažvelgdamas į tamsos gaubiamą apšepėlį.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Rugpjūčio 18, 2020, 12:21:24 am
Atrodė, kad Dafydd sprogs iš įtampos. Nepaisant to, kad stengėsi nepaleisti įėjimo į virtuvę iš akių, visą laiką atrodė, kad bus užkluptas netikėtai. Norėjosi atsisukti veidu į tą pusę, tačiau nenorėjo parodyti silpnumo. Žinojo, kad tai yra rizikinga, tačiau kažkokio išdidumo buvęs klastuolis dar turėjo.
Akies krašteliu pastebėjęs užsidegusią šviesą vos nepašoko. Staigiai atsisuko į tą pusę. Lazdelė nukrypo šviesos link. Vis dėlto namo šeimininkas nesirodė. Ar bent jau Dafydd jo nematė. Tik išgirdęs pakvietimą vaikinas suprato: anas tikriausiai nori dvikovos. Gal tai ir nebuvo blogiausias variantas: buvo galima tikėtis, kad netikėto išpuolio nebus. Kita vertus... Jeigu tamsiaplaukis taip ramiai kviečia į dvikovą, vadinasi, nėra iš kelmo spirtas. O štai Dafydd. Nepaisant Mionos duotų pamokų (skausmas pervėrė širdį), praktikos ir vėl trūko. Juk kai prakeikta isterikė Mayra norėjo sugrūsti jam žiurkę, vos pavyko pasipriešinti...
Dafydd suprato, kad niekur neis. To dar betrūko! Taip ims ir pradės kovoti, kai puikiai supranta, kad gali baigtis itin liūdnai? Ne, velsietis jau suprato, kad reikia pradėti galvoti apie pabėgimą. Velsietis apmąstė visus įmanomus variantus, taip pat ir išsigabenimą iš čia oru. Žinoma, negalėjo būti tikras, kad namas nėra nuo to apsaugotas. Pabandyti gal verta? Kad jis pamanytų esąs daug stipresnis? Tai jau ne!
- Ačiū už leidimą, - po daugelio valandų, kaip atrodė jam pačiam, atsiliepė raudonplaukis. Ne, vis dėlto to leisti negalima. Šitas tikrai neturi teisės pamanyti esąs stipresnis burtininkas. Vis dėlto lįsti į šviesą irgi nesinorėjo. Juk buvo akivaizdu, kad priešininkas dabar jau ginkluotas. Apėmė apmaudas, kad nieko nedarė, kol buvo laikas.
- Iš kur žinai, kad namo nesupa ilgadančiai? - klaustelėjo jis galiausiai žengdamas šviesos link. Karštligiškai galvojo, kaip išsisukti nuo situacijos, bet kol kas jokia išganinga mintis į galvą neatėjo. Nebent pavyktų pritrenkti priešininką kvapeliu...
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Rugpjūčio 18, 2020, 11:17:39 am
Edgar'ui paraginus įsibrovėlį ateitį į kambarį, kuriame stoviniavo jis pats, teko luktelti keletą ar net keliolika sekundžių, kol šis kažką pasakė. Tas kažkas buvo padėkojimas už leidimą ateiti į juodaplaukio treniruočių kambarį, tačiau atklydęs ne į savo namus jaunuolis nesiskubino apleisti virtuvės. Tai reiškė, jog elgėsi itin apdairiai arba jautė baimę. Jeffter'is buvo linkęs manyti, kad čia labiau dominuoja pastarasis variantas. Taip jį galvoti vertė prieš tai matytas nepažįstamojo elgesys, kuris atrodė turintis pasimetimo požymių.
Netrukus virtuvėje stovėjęs vaikinas žengtelėjo labiau į šviesos pusę. Tuo pat metu jis ėmė domėtis ir aštriadančiais.
- O iš kur žinai, kad aš tai žinau?- perklausė magas, - Maniau, jog nieko nebijai..,- tarsi būtų barzdylą jį nuvylęs papurtė galvą į šonus. Aišku, nusivylimo jokio nebuvo, nes Edgar'ui iš tiesų nė nebuvo svarbu ar raudonplaukis bijo ko nors ar ne.
- Va, yra kėdė,- žvilgtelėjo žaliaakis į kambaryje esančią vienintelę kėdę, - Gal nori prisėst?- ir vėl atsigręžęs į nekviestą svečią šį sykį jau pats siūlė atsisėsti jam matydamas, jog tas savarankiškumo jausmas pas jį šiek tiek išblėso.
Dabar trumpaplaukis akimis stebėjo gaurių ir svarstė ar šis ryšis ateiti į patalpą, kurioje buvo jis, ar vis dėlto įžengęs į koridorių dės į kojas pro duris.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Rugpjūčio 18, 2020, 04:40:05 pm
Dafydd susiraukė. Labai nemėgo visokių atsakymų klausimais žaidimų. Nutarė daugiau nieko nebekomentuoti. Juk jeigu anas žino, kad vampyrų čia nėra, tokios kalbos naudos neduos. O jeigu jis to nežinojo... Ką gi, Dafydd ką tik išsipliurpė. O kažką skiesti, kad krūva draugelių laukia už durų, nesinorėjo. Vis dėlto tamsiaplaukis tikriausiai ne toks kvailas.
- O ko man bijoti? Tavęs? - dirbtinai nusijuokė buvęs klastuolis, tačiau turėjo sau pripažinti, kad juto kylančią įtampą. Į kėdė jis nė nežvilgtelėjo tik lėtai prisiartino prie koridoriaus. Vis dar nežinojo, ko tikėtis iš vyresnio burtininko. Nesusilaikęs žvilgtelėjo į laiko duris. Ar tai mano galimybė? Ne. Vis dėlto nesinorėjo taip apgailėtinai sprukti. Tikėjosi šito daugiau niekada gyvenime nesutikti, tačiau pabėgti kaip išgąsdintam triušiui vis tiek nesinorėjo. Tad galiausiai Dafydd įžengė į apšviestą kambarį. Lazdelė buvo kišenėje (ir kada ji spėjo ten atsidurti?!), tačiau greitai stryktelėjo į raudonplaukio ranką. Pradėti kovos nesinorėjo, tačiau to momento pražiopsoti taip pat nebuvo galima.
- Na, tai ką pasakysi? - apsimestinai nerūpestingu balsu ištarė vaikinas. Nužvelgė kambarį. Nejučia paklausė savęs, ar galėtų šiame name gyventi kokia nors moteris. Vis dėlto priėjo išvadą, kad tamsiaplaukis gyvena vienas. Ką gi, gerai. Galima tikėtis, kad niekam nerūpės, jeigu namo šeimininkas nukentės.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Rugpjūčio 19, 2020, 06:39:59 pm
- Na, tų aštriadančių.. Manęs kiek supratau juk nebijai. Ar negi dėl to klystu?- be jokio pasimetimo kalbėjo buvęs Hogvartso profesorius žvelgdamas į raudonplaukį. Nebuvo priežasties dėl kurios jis turėtų sutrikti. Ir pasitikėjimo Edgar'ui netrūko ne dėl neseniai pasiimtos lazdelės, bet dėl to, kad pats įsibrovėlis neatrodė panašus į tokį, kuris galėtų labai pakenkti. Be to, pas tą patį nekviestą svečią to pasimetimo vis daugiau buvo galima įžvelgti. Kad ir tada, kai jis žengtelėjo į koridorių ir žvilgtelėjo į lauko duris.
Kai nelabai malonius kvapus nuo savęs skleidžiantis vaikinas atsidūrė tame pačiame kambaryje kaip ir Jeffter'is bei uždavė klausimą, namų šeimininkas nesuskubo į jį atsakyti. Pirma jis nuėjo ir atsisėdo ant kėdės, esančios netoli stalelio, ant kurios visai neseniai siūlė atsisėsti barzdočiui.
- Tai čia tu sakei, kad galiu būti tau naudingas.. Todėl manau, jog tu turėtum pasakyt ko iš manęs nori,- juodaplaukis šyptelėjo žiūrėdamas nepažįstamajam tiesiai į akis, - Bet, jei taip nori..,- sėdintis burtininkas sumosavo savo magiškuoju įrankiu ir kambaryje liko šviesti tik blausi šviesa. Pats kambarys tapo tarsi beribis, sienų nebebuvo matyti. Aplink atklydusį pas Edgar'ą asmenį šovė keturi juodų dūmų stulpai, iš kurių  susiformavo keturios pabaisos, kurių veidai buvo tarsi sudžiūvęs molis. Iš jų šiepiamų dantų buvo galima suprasti, kad tai buvo vampyrai. Tiesa, tai buvo tik Jeffter'io sukurta iliuzija, negalinti niekaip pakenkti. Įsibrovėlis pro netikras būtybes galėjo pereiti kiaurai, tik kažin ar jis apie tai žinojo.
- Galbūt tie aštriadančiai užuot supę namą jau yra jame?- žaliaakiui uždavus tokį klausimą keturi padarai žengtelėjo po žingsnį arčiau mago, kurį jie buvo apsupę.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Rugpjūčio 19, 2020, 07:44:00 pm
- Kodėl aš jų turėčiau bijoti? - visai sutriko Dafydd. Įtarė, kad toks ir yra tamsiaplaukio tikslas. Buvo apmaudu, nes tokiu atveju jam tikrai pavyko jį pasiekti. Vis dėlto reikėjo stengtis šito neparodyti. Juk ir taip jau baisiausiai apsikvailino manydamas, kad namas tuščias.
Buvęs klastuolis žiūrėjo, kaip vyresnis burtininkas atsisėda ant kėdės. Smegenys karštligiškai dirbo, tačiau nepateikė jokio atsakymo, ką daryti dabar. Gerokai erzino faktas, kad tamsiaplaukis, atrodo, nebuvo nusiteikęs pradėti dvikovos. Toks įvykių posūkis būtų daug paprastesnis - puoli kerais, giniesi, bandai išsisukti. Jeigu tau sekasi, puiku. Jeigu ne... Vis dėlto namo šeimininkas labiau atrodė nusiteikęs paplepėti. Dafydd to daryti nebenorėjo, tad tiesiog patylėjo. Gal ir gerai padarė, mat visai netrukus vyresnysis burtininkas ėmėsi veiksmų. Aptemusi šviesa velsiečio neišgąsdino, tačiau keturios figūros, staiga apsupusios vaikiną, buvo jau kas kita. Londono kanalizacijos gyventojas nukreipė lazdelę į vieną iš jų, tačiau nežinojo, ką daryti. Tai buvo taip netikėta, kad Dafydd stovėjo sustingęs ir nieko nedarė. Smegenys pakuždėjo, kad vis tik susidūrė su ne iš kelmo spirtu burtininku. Deja, dabar tai ne itin padėjo.
- Protego! - galiausiai ištarė jis. Nepavykus teko pakartoti burtažodį, kol galiausiai išsikvietė netvirtą skydelį. Atrodė, kad jis bet kada gali subyrėti, tačiau vis šiokia tokia uždanga...
Namo šeimininko klausimas privertė ir vėl susimąstyti. Jis apie vampyrus kaip ir nieko nežinojo. O šitie čia atsirado labai jau staigiai. Jis man pudrina smegenis. Ar jis su jais susidėjęs, ar šitie padarai yra netikri? Dafydd neįsivaizdavo, kaip tą patikrinti. Dar labiau artintis prie juodų pavidalų nesinorėjo, tuo labiau, kad jie ir taip buvo nemaloniai arti.
- Impedimenta! - pabandė dar vienus kerus, nukreipdamas lazdelę į priešais esantį pavidalą. Kerai nesuveikė - arba padaras nebuvo tikras. Vildamasis, kad teisingas yra pastarasis variantas, Dafydd staigiai žengė namo šeimininko link. Net nesuprato, kaip visi keturi pavidalai atsidūrė už nugaros.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Rugpjūčio 21, 2020, 12:13:57 am
Jeffter'is nebeatsakė į nepažįstamo burtininko klausimą, nes iš tikrųjų nenumanė, kodėl raudonplaukis turėtų bijoti aštriadančių. Tai jis pats geriau turėtų žinoti dėl kokių priežasčių jis galėtų jų bijoti. O ar jų jis bijo buvo galima patikrinti su apsigynimo nuo juodosios magijos specialisto sukurta iliuzija. Aišku, jei įsibrovėlis įtartų, kad čia tikri vampyrai, tai kažin ar atskleistų tą baimę. Ir baimės pas jį nesimatė. Bet atrodo nesimatė ir supratimo, jog sukurtos būtybės nėra tikros. Tą kuo puikiausiai parodė jo sukurtas magiškasis skydas. Tiesa, ir tai jis buvo sukurtas tik iš antro karto. Kraujasiurbiams žengtelėjus arčiau barzdylos, šis paleido dar vienus kerus, po kurių Jeffter'is šyptelėjo. Dabar į jo namus įsibrovęs vaikinas tarsi patvirtino, jog nėra didelė grėsmė jam. Kai dvoko pliūpsnis buvo nešteltas arčiau Edgar'o, už jo sukurtų būtybių, namų šeimininkas vėl sumosavo savo lazdele ir kambarys grįžo į normalią savo būseną.
- Visai neblogai,- atsistodamas tarstelėjo Jeffter'is. Jo veide vis dar tebebuvo šypsena. Bet negalėjo nesišypsoti, kai atklydęs vaikis jam aiškino, kad gali lengvai išpešti iš jo reikiamą informaciją ir bandė parodyti, kad kontroliuoja situaciją jo namuose, nors iš tiesų nesugeba net padoriai atlikti skydinių kerų vos tik pakliuvęs į kėbliasnią situaciją.
- Tai gal jau teiksiesi keliauti iš kur atėjęs?- jau rimtai žvelgdamas į gaurių teiravosi Edgar'as manydamas, kad galbūt įsibrovėlis jau bus užsimanęs išeiti iš jo namų, - Ar visgi dar mėginsi gauti taip sau reikalingos informacijos?
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Rugpjūčio 21, 2020, 01:54:14 pm
Namo šeimininko šypsena nebuvo tai, ką Dafydd būtų norėjęs matyti. Buvo akivaizdu, kad vyrrsnis burtininkas linksminasi velsiečio sąskaita. To pastarasis negalėjo pakęsti. Deja, nelabai turėjo iš ko rinktis: nesusiprato, kad padarai nebuvo tikri (net ir dabar nebuvo visu šimtu procentų dėl to tikras), o ir skydiniai kerai nepasisekė itin puikiai.
- Niekur aš nenoriu keliauti. Man labai gerai ir čia, - tarstelėjo buvęs klastuolis. Vis dėlto mintyse pasakė sau, kad tamsiaplaukis teisus: jam tikrai nebėra čia ką veikti. Na, tiesą sakant, niekada ir nebuvo. Deja, taip lengvai to pripažinti irgi nesinorėjo.
Dafydd apsižvalgė. Puikiai suprato, kad susidūrė su stipresniu priešininku. Jis tikrai nebūtų mokėjęs pamakaluoti ranka taip, kad iš kažkur atsirastų keturi vampyrai. Tuo labiau iliuziniai. Tokių dalykų Miona manęs neišmokė apmaudžiai pagalvojo raudonplaukis. Tą pačią akimirką suprato, kad mintis apie merginą nebuvo reikalinga: pajuto liūdesį ir skausmą.
- Aštriadančiai patys ateis, kai nutars, kad jau laikas, - tarstelėjo velsietis. Buvo tikras, kad namo savininkas viską suprato. Vien jau jo, Dafydd, kvapas daug ką paaiškino. Vis dėlto jeigu privers šitą bent akimirkai susimąstyti, vizitas nebus visiškai bereikšmis.
Raudonplaukis nežinojo, ko galima tikėtis iš vyresniojo burtininko. Negalėjo būti tikras, kad anas taip lengvai jį išleis. Vis dėlto bandyti reikėjo, mat būti čia noro nebebuvo visiškai. Tad vaikinas dėjo du staigius žingsnius koridoriaus link ir netrukus pasiekė lauko duris. Staigiai žvilgtelėjo sau už nugaros - galbūt tamsiaplaukis atseka iš paskos. Tikėdamasis, kad jokie kerai staiga netrenks į nugarą, vaikinas atidarė duris ir movė lauk.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Rugpjūčio 21, 2020, 04:39:45 pm
Pas Edgar'ą į namus įsibrovęs jaunuolis laikėsi savo ir dar kartą savo žodžiais bandė parodyti, kad jis niekur nenori eiti. Tačiau tai tikriausiai buvo tik jo žodžiai, kuriais pats sau melavo. Juk kitu atveju kažin ar raudonplaukis būtų mygom rovęsis į koridorių, iš kurio nėrė ir pro lauko duris. Tik prieš dėdamas į kojas jis dar pareiškė, jog aštriadančiai ateis, kai tam bus tinkamas laikas. Dėl tokio pasakymo Edgar'as netruko susidėlioti sau išvados, kad tai eilinė vaikio sapalionė, kuria jis siekė parodyti, kad yra susijęs su nežmogiškos rasės būtybėmis. Bet namų šeimininkui tai nuskambėjo tik kaip eilinis bandymas, kuriuo buvo siekiama jį įbauginti. Būtent dėl to, kad nujausdamas, jog tas įsibrovęs smirdžius visą tą laiką kalbėdamas tik kažką skiedė, jis nė nesivijo ir nemėgino sulaikyti nekviesto svečio. Jeffter'is nujautė, kad tas, ką tik iš jo namų išsinešdinęs magas, palikęs kambaryje dabar tvyroti tik savo kvapą, nė nežinojo apie tai, jog juodaplaukis galimai yra paieškomas Magijos ministerijos. Tai būtų Edgar'ui pliusas. Visgi, kaip bebūtų, tai buvo labiau neigiamas dalykas, nes nežinia kada jis apie tai gali sužinoti. Aišku, tai nereiškė, kad žaliaakis burtininkas būtų išduotas. Taigi, dabar apsigynimo nuo juodosios magijos specialistas turėjo būti žymiai budresnis norėdamas būti savo namuose, nes tikimybė, kad kas nors pasibels į jo namų duris ieškodamas būtent jo, padidėjo.
Tamsiaplaukis kiek palūkuriavęs pasišalino iš treniruočių kambario užgesindamas jame šviesą. Tuomet uždarė bei užrakino namų duris, atsigėrė vandens ir nuėjo mėginti toliau miegoti.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Rugsėjo 02, 2020, 12:49:06 pm
Šilta buvo ši vasaros naktis. Danguje žibančios žvaigždės lydėjo Jeffter'į, traukiantį savo namų link. Tik dangaus žiburėliai netapo tais vieninteliais suteikusiais juodaplaukiui palydą. Jį toliau tebesekė parke sutikta mergaitė. Aišku, tą darė atsargiai. Ji laikėsi atstumo nuo buvusio Hogvartso moksleivio, leisdama jam suprasti, kad jo prisibijo. Bet ar prisiminus mergaičiukės žodžius, teigiančius, jog ji su juo jaučiasi saugi, būtų logiška bijoti. Turbūt ne. Ilgą pirštinę, siekiančią alkūnę, dėvinčiam burtininkui vis dar abejonių kėlė sutiktoji nepilnametė. Tų abejonių pakėlė ir paskutiniai Heidi žodžiai parke, kuriais pasakė, jog užuot priėmus globėjo pinigus ir susiradusi kur gyventi, ji pasirinko pabėgimą apie jį neinformuodama ją globojančio asmens ir dingdama visiškai be pinigų. Toks sprendimas Jeffter'iui atrodė keistas.
Kai Edgar'as jau buvo prie savo kiemo vartų pažvelgė į nepažįstamąją, kuri stovėjo kiek tolėliau. Kelias sekundes pažvelgęs į ją, vėl atsigręžė į vartus. Nelūkuriuodamas įėjo į kiemą. Tai padaręs uždarė sidabru žvilgančius vartus ir vingiuotu takeliu nužingsniavo link namo.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Heidi Mollson Rugsėjo 02, 2020, 04:43:35 pm
Kelias nebuvo toks trumpas kaip įsivaizdavo Heidi. Mergaitė manė, kad siluetas gyvena viename iš šitų namų netoli parko, bet jis ėjo kiek toliau negu jie. Nors ir laikėsi tokio atstumo, kad galėtų jį matyti ir staigiai užsukęs už kampo jis nedingtų, bet karts nuo karto, o ypač tose vietose kur buvo mažiau šviesos pamesdavo jį iš akių. Jie taip keliavo gal kokią dešimtį minučių, o gal taip tik atrodė tamsiaplaukei, bet galų gale priėjo kažkokį namą. Klastuolė stebėjo tamsaus vyriškio veiksmus laukdama kol šis įeis į namo vidų ir ji galės įžengti pro vartelius, o tuomet atsisėsti netoli durų ir arba pamiegoti arba taip prabūti visą naktį. Kadangi klastuolė nematė kito kelio iš čia tik kaip pro vartelius prieš kuriuos ji stovėjo, tad buvimas prie durų į namo vidų buvo puiki galimybė pastebėti nereikiamus žmones ir likti nepastebėtai. Kol laukė to momento kuomet namo savininkas įeis į namo vidų ir užvers paskui save duris Heidi nusprendė, kad bent takelį iki namo reikia kažkaip pagražinti, tad nusprendė, kad jeigu taip atsitiks, kad ims gyventi šitame nuostabiame name ji ims knistis apie takelį ir sodinti įvarius augalus, kurie pradžiugins šį kiek seną namą. Tegul greičiau jis eina vidun, kad aš galėčiau įeiti į jo kiemą ir man netektų stovėti čia kaip nenormaliai tokios ir panašios mintys dabar sukosi mergaitės galvoje laukiant kol siluetukas įeis į vidų.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Rugsėjo 02, 2020, 05:25:33 pm
Priėjęs savo namų duris juodaplaukis atsigręžė į vartus, pro kurios galima patekti į jo kiemą. Nieko ko nesitikėtų nepastebėjo. Už jų jau stovėjo Heidi. Vaikina šyptelėjo papurtydamas galvą į šonus suprasdamas tai, kad vos tik žengs į namo vidų, jį sekusi mergaitė nieko nelaukusi įslinks į jo kiemą. Abejojo, jog ji nuspręstų pasilikti už sidabrinių vartų. Jei drįso įkyriai sekti jam iš paskos iki jo namų bei laidyti nepagarbiai savo pačios burtų lazdelę, tai kas jai turėtų reikšti užeiti į svetimą kiemą.
Apsigynimo nuo juodosios magijos žinovas savo pirštinėta ranka pamojo nepažįstamajai, jog ši ateitų. Jau, kai ji žino jo gyvenamą vietą, nebūtų protinga ją paleisti. Nebent nuspręstų vėl pasišalinti iš savo namų. Jeffter'is nelaukė, kol mergaitė prieis prie jo. Ir atsisuko į namų duris, kurias atrakinęs žengė į namo vidų. Norėjo sukti į virtuvę, bet prisiminęs, jog joje negali degti šviesų dėl jo paties saugumo, pasuko į kairėje buvusį treniruočių kambarį. Namo duris paliko pravertas, kad galėtų užeiti ir Heidi. Tik neaišku ar ji išvis nusprendė užeiti į jo kiemą, nes vaikinas jai pamojęs ranka į ją daugiau neatsigręžė.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Heidi Mollson Rugsėjo 02, 2020, 07:04:48 pm
  Netrukus siluečius jau stovėjo prie durų ir atsigręžęs į Heidi stovėjo prie durų lyg kažką galvodamas. Dar po kelių akimirkų įvyko dalykas kurio mergaitė galvojo anksčiausiai sulaukti tik ryte - namo savininkas jai pamojo ateiti ir nusigręžęs atrakino duris pro kurias tuoj pat ir įėjo. Tamsiaplaukės atžvilgiu viskas vyko per daug greitai, tad ji nusprendė dar pastovėti už vartų kurį laiką ir tik tuomet, jeigu durys dar nebus užrakintos, įeiti į vidų.
  Nors sprendimas ir buvo protingas, bet klastuolė negalėjo ilgai taip išstovėti, tad jau po pirmų sekundžių atvarė vartelius ir įėjo pro juos vos nepamiršdama jų uždaryti. Pasiekusi duris praėjo pro jas į akliną tamsą ir jau norėjo degti šviesą, bet pagalvojo, kad jeigu šeimininkas jos neuždegė, tai galbūt reiškia, kad koridoriuje tokio dalyko nėra arba jis tiesiog nenorėjo jos degti. Apsisukusi Heidi užvėrė duris paskui save likdama aklinoje tamsoje.
  -Kur tu? -pabandė kviestis žmogystą kurios namuose dabar ji buvo.
  Kadangi akys ėmė po truputį apsiprasti ir mergaitė ėmė girdėti kažką jai iš kairės, ji pasisuko į tą pusę ir ėmė tiesiog žiūrėti į tamsą laukdama bent kokio nors paaiškinimo ar dar ko, bet jo tikriausiai nebūtų gavusi be klausimo.
  -Kodėl pas tave taip tamsu namuose? Tu neturi elektros ar kaip čia yra?
  Tamsiaplaukė ėmė kiek prisibijoti šios vietos, bet raminamasis šaltinis buvo tikriausiai vis dar šiame name esantis parko žmogus.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Rugsėjo 02, 2020, 08:06:07 pm
Mergaitė atsidūrė kambaryje greičiau nei Edgar'as spėjo kambaryje uždegti šviesą. Ir jis tikrai nestovėjo atsistojęs tamsoje bei laukė, kol į namą užeis tamsiaplaukė raganaitė.
- Aš čia,- ramiai tarstelėjo įjungdamas šviesą baltų sienų supamame kambaryje magas.
- Kaip tavo amžiaus burtininkė jau turėtum būt išmokus šviesos kerus,- šitaip juodaplaukis atsakė į Heidi klausimą dėl elektros, nors ir puikiai žinojo, kad josios lazdelė dabar buvo pas jį.
Vaikinas atsistojo prie sienos, prie kurios nieko nebuvo ir laukė, kol į kambarį užeis jį atsekusi burtininkėlė. Kadangi į namus parsirado ne vienas, o su svečiu, kuris, regis, pats prašėsi pas Edgar'ą, tai dabar namų  šeimininkui teks pasikalbėti su juo. Pirma reikėjo išsiaiškinti daugiau apie tą paauglę, o po to dar reikėjo išsiaiškinti, ką reikės daryti vėliau su ja. Regis, Godriko Dauba antgamtų atžvilgiu pastaruoju metu buvo ganėtinai apsivaliusi, tačiau šiame miestelyje padaugėjo keistų turistų, linkusių lankytis čia naktimis. Ir kaip tyčia tuos keliauninkus sutikdavo Jeffter'is.
- Drąsiau,- tarė žaliaakis dar vis nematydamas kambaryje mergaitės.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Heidi Mollson Rugsėjo 03, 2020, 09:01:53 am
Sulig klausimų pabaiga užsidegė ir šviesos kambaryje į kurį šiuo metu žiūrėjo Heidi. Sienų baltumas ir sklindanti šviesa vos ne apakino mergaitės, tad ji ėmė tankiai mirksėti tikėdamasi, kad tai išspręs problemą. Galų gale akys priprato ir tamsiaplaukė pamatė kambarį, bet ne siluetą esantį jame, bet vietoj to išgirdo jo balsą kažką sakantį apie šviesos kerus. Mokėt tai moku, bet kai neturi lazdelės ne taip ir lengva pasidaryti šviesos. Dar kartą peržvelgusi tamsiąją namo dalį ir nieko tenai nepamačiusi įėjo į kambarį sulig nepažįstamo žodžiais drąsinančiais ją. Įėjusi į kambarį peržvelgė jį ir neradusi nieko įdomaus atsistojo priešais žmogystą kurios veidą pamatė pirmą kartą per šią naktį, o tuo labiau per visą savo gyvenimą. Nors ne, klastuolė pastebėjo kai ką keisto šiame kambaryje - kai ėjo į namo vidų matė, kad už langų slypi tamsa nors ryški ir balta spalva, net ir  nakties metu turėjo gerai matytis.
  -Tai jūs čia vienas taip ir gyvenat? -paklausė kiek akivaizdaus klausimo ir rankomis apglėbė visą kambarį.
  Heidi manė jį gyvenant šitame kambaryje vien dėl to, nes jame vieninteliame degė šviesa ir jis buvo be langų, kas reiškė, kad arba šis vyras yra tariamai išvykęs ir/ar nenori, kad kaimynai žinotų, kad jis yra namuose. Kadangi ranka jau pavargo laikyti, o nuo tokio ilgo kuprinės nešiojimo pečius ėmė kiek skaudėti mergaitė nusiėmė kuprinė ir pasidėjo su šluota šalia savęs ant grindų stengdamasi užimti kuo mažiau vietos šitame ir taip nemažame kambaryje.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Rugsėjo 03, 2020, 11:14:56 am
Po Edgar'o žodžių pagaliau į kambarį teigėsi įeiti ir šių namų svečias. Po kambarį jis nesiblaškė. Jis atsistojo prieš namų šeimininką ir jam uždavė klausimą.
- O koks tau dėl to skirtumas ar vienas aš gyvenu, ar ne?- nesiteikė duoti atsakymo tamsiaplaukis. Iš šio mergaitės klausimo dabar galėjo susidaryti įspūdį, jog šioji apie jį gal ir nelabai ką žino, tačiau domėjimasis tuo ar ne vienas gyvena kėlė tam tikrus įtarimus. Nors einant link namų nepastebėjo kažko įtartino, ar kažko kas galėtų būti juos atsekę. Todėl kažin ar nepažįstamoji mergaičiukė už namo ar jo teritorijos turi bendrų laukiančių kokio nors sutartinio ženklo.
- Gal nori prisėsti?- pirštine dengiama ranka parodė į kambaryje esančią kėdę, vos tik Heidi pasidėjo savo kuprinę su šluota ant žemės.
- Tai kas tu tokia? Ir ką naktį veiki Godriko Dauboje?- nors jau burtininkas išmanantis apsigynimą nuo juodosios magijos ir buvo gavęs atsakymus į šiuos klausimus, jis vis tiek dar kartą paklausė šių klausimų. Norėjo įsitikinti jų tikslumu ir patikrinti ar raganaitė pateikdama dabartinius atsakymus nenukryps nuo tų, kurie buvo duoti anksčiau.
- Tai kas tu? Ir ką naktį veiki Godriko Dauboje?
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Heidi Mollson Rugsėjo 06, 2020, 02:50:42 pm
Heidi stovėjo ir žiūrėjo į buvusį siluetą laukdama tikriausiai dar ne vieno klausimo apie ją, su ja susijusius dalykus ar apie tai ką ji galėtų žinoti. Kadangi naktis jau buvo pasiekusi vidurio pabaigą mergaitė būtų nesupykusi gavusi vietą kur pamiegoti ir galimybę atsakyti į nepažįstamojo iškilusius klausimus tą rytą kada baigiasi ši naktis, ar tai būtų rytojaus ar visgi jau šiandienos rytas. Sulaukusi kiek piktoko klausiminio atsakymo į savo klausimą tamsiaplaukė jį praignoravo ir toliau vos nemiegodama stovėjo netoliese savo daiktų iki tol kol gavo leidimą sėstis.
  -Ačiū, -padėkojo klastuolė eidama link kėdės, ją atsitraukdama ir sėsdamasi ant jos.
  Vos ne iš kart po to, kai ji klestėjo ant kėdės iš vyriškio burnos išslinko tas pats klausimas kurį jau buvo tekę girdėti parke.
  -Aš esu Heidi Mollson, -jau trečią kartą išgirdusi tą patį klausimą pradėjo kalbėti mergaitė. -Godriko Dauboj neveikiu nieko, tiesiog tai yra galutinė stotelė mano kelionėje.
  Tamsiaplaukė norėjo visą šitą atsakymą pakartoti dar kartą taip bandydama įrodyti, kad to pačio dalyko kartojimas du ar daugiau kartų yra šiek tiek erzinantis, bet būdama pavargusi to ji nedarė. Nors kėdė ir nebuvo patogi, bet miegas ant jos ėmė dar labiau, tad klastuolei teko sukaupti visas jėgas, kad kažkuriuo metu jos akys neužsimerktų ir ji neatsidurtų miego karalystėje su klausimų atsakymais. Galėtų greičiau baigtis šita apklausa ir tada tikriausiai būtų galima eiti miegoti į šiltą lovą, jeigu aišku man teks galimybė rasti tokį dalyką kaip lova.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Rugsėjo 06, 2020, 05:33:26 pm
Raganaitė atsisėdusi ant kėdės atsakė Edgar'ui į jo klausimus. Atrodo atsakymai nesiskyrė nuo prieš tai girdėtų, todėl namų šeimininkas nusprendė leisti sutiktajai mergaitei šiąnakt pernakvoti pas save. Aišku, tai reiškė, kad pats juodaplaukis liks nemiegojęs, nes jis tikrai nepasitikėjo Heidi tiek, kad ramiai galėtų eiti ilsėtis.
- Gerai.. Leisiu nakčiai tau pasilikti,- tarstelėjo žvelgdamas į nuovargio kupiną tamsiaplaukės veidą, - Eime,- tarstelėjo Jeffter'is ir iš treniruočių kambario perėjo į svetainę. Įėjęs į kitą patalpą magas iškart priėjo prie sofos, kurią paklojo savo netikėtam svečiui.
- Taigi, miegosi čia..,- atsisukęs į mergaitę tarė žaliaakis ir po to patraukė link išėjimo iš šio kambario. Tik prieš išeidamas dar stabtelėjo ir dar kartą atsigręžė į nepažįstamąją.
- Eidama gultis išjunk šviesą,- tokį nurodymą davė dėl tos paties priežasties, kodėl dieną vengia lįsti į lauką. Dar norėjo paminėti, jog ryt jai paliekant Edgar'o namus teks ištrinti jos atmintį, tačiau nusprendė tai padaryti prieš paauglei išeinant, kad šioji dabar galėtų ramiai ir nesukdama galvos pamiegoti.
Pats vaikinas nužingsniavo į virtuvę.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Heidi Mollson Spalio 02, 2020, 04:53:27 pm
Heidi sėdėjo ant kėdės nunarinusi galvą ir vos nesnaudė, tad išgirdusi jog jai bus leista čia permiegoti labai apsidžiaugė. Nulipusi nuo kėdės norėjo imti savo mantą, bet vos tik tai pabandžiusi pajuto, kad rankos patapo atskira respublika, tad nusprendė daiktus palikti čia iki ryto. Nepažįstamajam pradėjus judėti per tamsius kambarius mergaitė nusekė paskui iki svetainės kur stovėjo sofa ant kurios greitai atsirado patalynė skirta miegojimui.
  -Ačiū, -padėkojo klastuolė ir gavusi nurodymus tik tais linktelėjo.
  Kadangi akys jau buvo pratusios prie tamsos tamsiaplaukė nedegė šviesos. Vos tik sulaukė kol namo šeimininkas išeis iš kambario Heidi nusirengė nepatogius rūbus ir krito į šios nakties lovą. Kūnas po truputį ėmė atsipalaiduoti ir mergaitė nenorėdama trikdyti šio proceso tiesiog gulėjo apmąstydama dalykus ir įvykius kuriuos teko pajausti iki tol kol atkeliavo iki šio namo kur kaip ji nujautė teks prabūt nemažą dalį savo laiko kol nebus Hogvartse.
  -Viens, du, trys, -tyliai skaičiavo mėnulis švytintis iš dangaus uždengtas ozono sluoksnio užuolaida ir kita užuolaida kuri turėjo būti svetainės kambaryje.
  Po tų trijų iš eilės einančių skaičių tamsiaplaukė iš lėto užmerkė abidvi savo akis ir tuojau pat užmigo saldžiu ir giliu miegu, kurį paskutinį kartą turėjo dar prieš išvykdama iš Moriso namų.
  Saulė jau po truputį veržėsi iš už medžių viršūnių, žadindama įvairų rūšių gyvūnus, bet tai dabar nebuvo svarbu, nes iki tikrojo ryto dar buvo likę keletą valandų.