Hogvartsas.LT

Magijos pasaulis => Pasaulis => Godriko Dauba => Temą pradėjo: Edgar Jeffter Sausio 02, 2018, 10:07:46 pm

Antraštė: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 02, 2018, 10:07:46 pm
Tarp nemažai tiesią gatvę supančių namų stoviniavo ir Edgar'o Jeffter'io namas, nupirktas jo tėvų. Jį aplink supo ganėtinai aukšta gyvatvorė, kad stovint greta jos matysi tik namo stogą. Pamatyti galima ir antro aukšto langus, tik tam prireiktų pereiti į kitą gatvės pusę. Išvysti gyvą tvorą iš kiemo galima tik perėjus sidabru blizgančius, tačiau ne sidabrinius, siaurus, bet aukštus vartus, kurie niekad nebūna užrakinti. Per kiemą vingiavo nedidukas takelis vedantis iki pat namo durų. Daugiau viskas buvo padengta žole, o pats namas iš išorės nebuvo kažkuo išskirtinis, nuo kitų šiame miestelyje esančių namų.
Patekus vidun per visą namo ilgį ėjo pilkšvas koridorius, kurio gale buvo dar vienos durys vedančios į galinį namo kiemą. Tik patekus į namą ir pasisukus į dešinę pusę pateksi į nedidukę tačiau jaukią virtuvėlę, kurioje nieko daug nebuvo, staliukas, pora kėdžių, kriauklė ir dujinė vyryklė, ant kurios mėtėsi keptuvė su puodu. Paėjus kiek toliau koridoriumi, po ta pačia puse, kaip ir buvo virtuvė dar buvo galima patekti į du kambarius. Pirmiau pakliūtum į erdvią svetainę, kur prie sienos stovėjo nemaža spinta su stiklinėmis durimis, kurios saugojo prašmatnesnius indus skirtus veikiausiai čia užsuksiantiems svečiams. Kitoje kambario pusėje stovėjo laiptai vedantys į antrąjį aukštą, kur buvo dar trys kambarėliai, vienas didesnis ir kiti du mažesni, skirti svečiams, jei šie sugalvotų apsistoti nakvynei. Po svetainės laiptais dar stovėjo židinys, o viduryje kambario ovalus, pailgas stiklinis stalas apsuptas keletos fotelių ir sofos. Na, o pasukus už svetainės atsidurtum namo šeimininko miegamajame, kuriame apart plačios lovos, naktinio stalelio ir drabužių spintos daugiau nieko nerastum. Žinoma, tai dar ne viskas, kadangi liko nepaminėta kairioji koridoriaus pusė, kuri turėjo irgi dvi erdves ir jos buvo kone pačios svarbiausios Jeffter'iui visame name. Įžengus pro pagrindinį įėjimą ir įėjus pro pirmąsias duris iš kairės, būsi pasiekęs erdvią, gal net erdviausią patalpą, kurioje Edgar'as praleidžia kone daugiausiai laiko būdamas namuose. Ten kamputyje stovi rašomasis stalas ir kėdė. Daugiau nieko. Net sienos baltut baltutėlės. Taip yra todėl, nes tai treniruočių, magijos praktikavimosi kambarys, kurio išvaizdą pastato savininkas keičia dažnai, pagal tai kokio tipo praktika jis užsiima. Šis kambarys yra apgaubtas magijos, kad izoliuotų garsus bei iš lauko pusės pro langą visuomet būtų matomas įprasto kambario vaizdas. Ir paskutinysis kambarys esantis už šio yra Jeffter'io darbo kambarys. Jis išskirtinis, nes jame pilna grifiškos atributikos. Ant tamsiai rusvų sienų galima išvysti kybsant vėliavėlių, šalikų ir aišku Grifų Gūžtos herbą, kabantį virš nediduko židinio, prieš kurį stovėjo rašomasis stalas ir po kėdę iš abejų jo pusių. Ant to stalo gali pastebėti stovinčią įrėmintą nuotrauką, kurioje visaip besistaipo grifiukai, po iškovotos mokyklos taurės, kuri Edgar'ui buvo pirmoji. Netoliese stovėjo ir fotelis greta knygų spintos įtalpintos per visą sienos dydį. Pora lentynų buvo prikištos knygų apie visokius dalykus, kurių mokama Hogvartse, išskyrus apsigynimą nuo juodosios magijos. Taip buvo tik todėl, nes likusios aštuonios eilės buvo prikrautos būtent tokios tematikos knygų.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 03, 2018, 10:21:24 pm
   Į Godriko Daubą kažkur apie vidurnaktį įsuko motociklas. Kuo tolyn, tuo labyn lijo. Fasas važiavo ir tyliai keiksnojosi. Kairiąja ranka laikė rankose apsiaustu užklotą žmogaus dydžio ir svorio skudurą - man rodos, tik taip nualpusią mergaitę ir tepavadinsi, dešiniąja laikė motociklo vairą. Buvo visas pavargęs, sušlapęs, sušalęs, sustingęs ir sustipęs. Ir piktas, kad prisiėmė šią atsakomybę, nors per visą tą kelią nuo Londono iki Godriko Daubos pyktis jau buvo bebaigiąs išgaruoti ir užleisti vietą susitaikymui su esama situacija.
   Bet to dar buvo negana. Važiuojant gatve ir dar esant tolokai nuo namų, Fasiro motociklas sukosėjo  kaip peršalusi pelėda, anądien atskridusi ir atnešusi raštelį nuo tėvo, o tada ir visai užsilenkė.
   - Šūdas, šūdas, šūdas... - Fasiras nulipo nuo transporto priemonės, pasivarė ją į kelkraštį ir tamsoje pliaupiant lietui pamėgino susiorientuoti, kurioje maždaug vietoje yra. Juk tokiuose miesteliuose kaip Godriko Dauba valdžia visai nešvaisto pinigų naktiniam gatvių apšvietimui. Na, tik kartą ar kelis per metus - Mirusiųjų pagerbimo dienomis, per Kalėdas, Naujuosius ir panašiai. Ministras bereikalingai perbraukė šlapia ranka per šlapią kaktą, bet atrodo, kad tik tai ir padėjo susiprasti, kur jis yra ir kaip jam pasisekė.
   Fasiras stovėjo kaip tik priešais savo krikštatėvio namus supančią gyvatvorę. Savaime aišku, namuose jau buvo tamsu - šviesos nesimatė, bent jau žiūrint iš gatvės pusės. O gal bet kokią šviesą iki jai pasiekiant pusvampyrio akis privertė išblėsti šis bjaurus lietus... Bet kokiu atveju, tikimybė, kad Edgar'as Jeffter'is nemiegos, buvo juokingai maža, kad ir kaip Ministras norėjo, kad būtų priešingai. Bet pasimetęs ir užsiknisęs su visu šiuo reikalu, jaunuolis beveik nedvejodamas pasuko link sidabriškai žvilgančių vartelių, skiriančių gatvę nuo kiemo, uždarė juos paskui save. Skubiu žingsniu perėjo kiemą ir krumpliais pabeldė į duris. O tada pradėjo graužti sąžinė. ,,Kurio velnio aš jam trukdau, velnias... Galėjau tiesiog grįžti namo, o čia braunuosi..."
   ,,Kaip jau yra, taip." - Muninas grakščiai nutūpė ant peties ir pabandė nuraminti draugą.
   - Mhm, - numykė Fasiras, jau girdėdamas tylų bildesį, bylojantį apie namo šeimininko atsibudimą ir žengimą atrakinti ar tiesiog atverti durų. ,,Kažin, kaip jis reaguos... Atvaro krikštasūnis maždaug, su lavonu ant rankų kaip su nuotaka..." - pasišaipė iš savo situacijos von Sjuardas. Varnas garsiai iškvėpė orą.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 03, 2018, 10:58:52 pm
Buvo vidurnaktis, tačiau Edgar'as dar nemiegojo. Paėmęs vieną knygą iš savo darbo kambario, ją nusinešė į pačio vadinamą "Treniruočių kambarį". Jis neketino skaityti. Tiesiog norėjo atsidėti reikiamos informacijos turintį šaltinį, kuris gali padėti rytojaus treniruotėje. Vos tik knyga buvo padėta ant stalo, išgirdo kažką besibarbenant į duris. Sekundėlei sukluso, pamanydamas, kad nuo to sėdėjimo per dienas namie jam jau perkaito galva, o kur dar faktas, kad niekas čia nė nesilankydavo. Bet netruko susivokti, kad tas bildesys į duris buvo pernelyg tikroviškas, todėl patraukė jų link. Jaunuolis vos tik pravėrė duris nesusipratusiu žvilgsniu kilstelėjo antakį.
- Dar gražiau..,- tai buvo pirmieji jo žodžiai, kai išvydo Fasirą laikantį rankose kažkokį vaiką, kurio veido negebėjo įžiūrėti. Na, ir tikriausiai, jog vaiką, bent iš matomų gabaritų bandė spręstu. Kaip jis? Bandė išmąstyti, kaip krikštasūnis jį galėjo čia rasti, bet ilgai to daryti neteko. Vien susigaudžius, jog prieš tave stovi ministerijos darbuotojas, o ypač jos galva, palieka aišku, kad jiems vieni juokai yra gauti bet kokią informaciją apie neslapukaujančius asmenis.
- Atsiprašau. Užeik,- kiek atsikvošėjęs pravėrė plačiau duris ir pamojo ranka į koridorių, - Antras įėjimas po dešine,- uždarydamas duris iškart nurodė juodaplaukis uždarydamas savų namų duris ir nupėdino iš paskos.
- Kas nutiko?- paklausė iškart Jeffter'is, kuriam suvokti situaciją buvo per sunku. Nesuprato ko Fasiras čia atsibeldė tokiu metu su kažkokiu vaiku. Nesuprato ar vaikas tiesiog miega, ar jis sužeistas. Nelaukdamas atsakymo vis tik pristūmė vieną fotelių arčiau židinio ir pasiėmęs iš kišenės savo lazdelę pamosavo prieš jį, kad šis įsižiebtų. Jo akimis naktibaldoms reikėjo šilumos, nes atrodė, kaip permirkusios kojinės ištrauktos iš skalbenkės, su sugedusia gręžimo funkcija.
- Gali padėti savo draugą čia, jei jam nereikia išskirtinos pagalbos,- parodė į tą pristumtą fotelį ant kurio atlošo padėjo ką tik nuo sofos paimtą užklotą.
- Ar jums reikia sausų drabužių?- po šio klausimo pasikrapštė pakaušį suprasdamas, kad paklausė nelabai mąstydamas. Iš kur jis gaus jiems tų drabužių, kai jų neturi pats, apart savų. Nors kas žino, gal jiems ir tie tiktų.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 03, 2018, 11:28:41 pm
   - Sveikas, Edgarai, - namo durims atsivėrus Fasiro veidą iškreipė nervinga pavargusi šypsena. Von Sjuardui kiek palengvėjo, kad Edgaras atėjo gan greit ir neatrodė apsimiegojęs ar piktas lyg ką tik išverstas iš lovos. Greit tas vyptelėjimas, iš šalies nužvelgus šią absurdišką situaciją, ir išblėso. Nebebuvo čia ko ir šypsotis, savaime aišku. Lietus toliau nemaloniai merkė, todėl jaunuolis nesmagiai kilstelėjo petį, lyg iš nervų, lyg iš gėdos ar atsiprašomai, lyg bandydamas paprašyti Munino, kad šis silpniau spaustų petį nagais.
   - Ačiū, - Fasas dėkingas žengtelėjo vidun, atsigręžė, lūkuriuodamas namo šeimininko. Staiga susivokė,  kad, po teisybe, jis negalėjo žinoti, kur krikštatėvis gyvena. Bet sužinojo po to, kai pats namą nusipirko - pardavėjas nustebęs skėstekėjo pečiais, kad į Godriko Užkampį atsikrausto jau antras jaunas žmogus. O kadangi buvo ir plepus, tai dar pridūrė ir pirkėjo pavardę. O negana to, Edgaro gyvenamą vietą aptikti padėjo ir vampyriškos juslės. Pasukęs pro nurodytas duris, ministras automatiškai užvertė galvą, apsižvalgydamas po kambarį - gana erdvią ir gražią svetainę. Edgarui pristūmus fotelį, Fasas nuėmė nuo mergaitės savo apsiaustą (šis buvo neperšlampamas, todėl mergaitė buvo vandens praktiškai nepaliesta) ir paguldė ją kur palieptas. Po svetainę veikiai sklido židinio ugnies šiluma. Fasas, jausdamasis kaip koksai indėnas, drąsos išbandymo metu šokęs nuo krioklio ir būdamas šlapesnis negu šlapias, nedrįso net atsisėsti ant sausų baldų, todėl kol kas vis dar stoviniavo, pasisukęs į Edgarą, šonu į židinį.
   - Kad žinotum, kaip sunku paaiškinti, - vyptelėjo Fasiras. - Na, ji ne draugas, o draugė. Iš esmės, net ne draugė, tik šiek tiek pažįstama, - jaunuolis persibraukė per šlapius plaukus dar šlapesne ranka ir žvilgtelėjo į Muniną, kuris stovėjo prieš židinį išskleidęs sparnus iš išpūtęs krūtinę.
   - Ne, kur jau su tais rūbais... Jei reikės - pareisiu namo... - numykė Fasas. Tada prisiminė, kad krikštatėvis dar turbūt nė nežino, kad jie gyvena tame pačiame miestelyje.
   - Ojojoj, - sudejavo von Sjuardas, jau visai nusiminęs ir netekęs jėgų atsisėdo į fotelį. Jeigu kas - pats sutvarkys ir išdžiovins, pasižadėjo sau. - Tai čia tarp kitko, aš nusipirkau namą Godriko Dauboje, nes... - nutraukė mintį, susigriebęs, kad apie tėvą pasakoti visai neturi ūpo. Todėl apsimetė jau nebesusigaudančiu tarp savų minčių ir pradėjo pasakoti nuo kito galo.
   - Čia Elridė, grifė... Turbūt antrame ar trečiame kurse, nesu tikras... - atsiduso Fasas. - Pažįstami po vieno susitikimo... Sutikau ją Londone, po darbo. Ketinau važiuoti namo, o ji buvo jlvisai pavargusi ir pasiklydusi, kažką neaiškiai vapėjo apie tai, kad nebeturi namų, o tada nualpo man po kojom, - pasakojo eliksyrų profesorisus sūnus. - Nebūčiau sukęs pas tave, dar motociklui kažkas nutiko, o čia lyja... Atsiprašau, kad įsibroviau čia naktį, - su kaltės jausmu kalbėjo jis. Tada prisiminė, kaip motina dirbdavo ligoninėje.
   - Klausyk, o šalto vandens galėtum?.. - paklausė Fasiras. - Mama suvilgydavo kaktą ir smilkinius, tai padėdavo...
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 04, 2018, 12:22:28 am
Jeffter'is klausėsi ką šneka Fasiras ir pritariamai tik linksėjo galva parodydamas, jog sugaudo visą jo skelbiamą informaciją. Hogvartso profesoriaus sūnui paprašius vandens, namų šeimininkas nieko nelaukdamas nuskuodė virtuvėn, iš spintelės išsitraukė nedidukę stiklinukę ir prileidęs porą trečdalių vandens į ją parskubėjo atgal į svetainę.
- Štai,- perdavė stiklinį indą krikštasūniui iš savo pirštine padegtos rankos. Taip, jis net ir būdamas namuose dėvėjo pirštinę, kuri slėpė kadaise sužalotą ranką. Tuomet žvilgtelėjo į miegančią ar be sąmonės gulinčią mergaitę.
- Ar ji neturėtų būti Hogvartse šiuo metu?- iškart pasiteiravo ir nenuleidęs rimto žvilgsnio nuo jos truputėlį sulinksėjo galva pridėdamas prie klausimo, - Taip. Žinau. Nors iš veido gal ir nebūčiau pažinęs, tačiau iš vardo pamenu, jog praėjusiais metais tarp mūsų naujokėlių buvo toks vardas Elridė. Man regis ji buvo viena iš gabiausių pirmakursių,- bandė prisiminti, kadangi būdamas septintame kurse mažai teko bendrauti su jauniausiais koledžo nariais. Žvilgsniui pakrypus į Muniną suprunkštė. Šypseną kėlė jo mandrai, jei taip galima pasakyti, išmesta krūtinė link židinio.
- Užsiauginai pamaivėlį, tiesa?- užklausė Fasiro ir pats prisėdo ant sofos, - Primena Spaiką, kuris mėgsta pasipuikuoti prie tavo tėvuką, kai šiam kas nepasiseka,- dar labiau ėmė šypsotis kalbėdamas apie prisiminimus. Jie sukėlė šiokią tokią nostalgiją, kuri tarsi prarideno eilę lašų už trumpaplaukio akių. Jis ilgėjosi Hogvartso. Ten jautėsi kitaip. Jis turėjo draugų, pažįstamų, buvo gerbiamas koledžo narys, prefektas. O dabar? Dabar tarsi pamirštas. Net nesusisiekia nei jis su bendrakoledžiais, nei jie su juo. Tarsi viskas būtų baigta. O gal iš tiesų taip ir buvo, juk Hogvartsą baigė, ties to visi ėmė gyventi savus gyvenimus. Žinoma, sutiko ir Claudie ir tą patį Fasirą jau ne pirmą kartą po baigimo, tačiau tie susitikimai labiau vyksta iš reikalo pusės.
- Tai sakai nusipirkai irgi čia namą?- dabar jau šilčiau šypteldamas žaliaakis žvelgė į magijos ministrą, - Tai jau gal šeimą kuri?- tiesiai šviesiai teiravosi to, kas pirmiausiai šovė į galvą. O tokia mintis kilo ne be preteksto. Ir ne vien dėl to, kad manė, jog jis ir Claudie galgi yra pora, tačiau, kad ir nutraukė sakinį, turėjusį tarsi įvardinti naujo būsto įsigijimą. O žinant jaunojo von Sjuardo drovumą, tai buvo kone puiki priežastis atlikti minties šuolį. Kita vertus buvo pereitą prie mergaitės, o buvusio Grifų Gūžtos auklėtinio manymu, taip ir turėjo būti, nes iš čia esančių, jai dabar, rodos, labiausiai reikalinga pagalba.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 04, 2018, 07:54:13 am
   Fasiras von Sjuardas nejaukiai palūkuriavo, kol krikštatėvis taip skubiai išbėgo vandens, atsistojo ir priėjo prie Elridės. Pridėjo delną prie mergaitės kaktos - ši buvo šilta, atrodo, ne karšta. Kai Edgar grįžo su stikline, jaunuolis išsitraukė iš apsiausto, kurį turėjo kairiojoje rankoje (mat iki to laiko jis nuo šalčio ir drėgmės saugojo mažąją grifę. Dabar Fasas net sudrebėjo supratęs, kad lazdelė nesunkiai galėjo iškristi ant kelio ir dabar bebūtų likę šakalyčiai), lazdelę.
   - Žinai, kiek atsimenu, jinai buvo velnių priėdus, - tarė Fasas vyptelėdamas. - Acio Elridės burtų lazdelę, - pasakė jis ir sugavo iš mergaitės kišenės iššokusį stebuklingą medžio dirbinį. - O atsidūrus nežinomoje vietoje su dviem praktiškai nežinomais žmonėmis... Nežinai, kas gali nutikti, - kalbėjo Ministras. Galbūt tai jau buvo kažkas panašaus į dėl darbo į kraują įaugusį atsargumą - juk Ministrui tekdavo ir dalyvauti Vizengamoto veikloje, susitikti su nusikaltėliais ar bent jau stebėti kitų pareigūnų veiklą su jais. Juokinga, palyginus, juk Elridė buvo tik antrakursė, jei tik Edgaro žinios nemelavo. Bet von Sjuardas padėjo ir savo, ir mažosios grifės lazdeles toliau, ant židinio, ir paėmė iš Edgaro rankų stiklinę su vandeniu.
   - Nežinau, kodėl ji ne Hogvartse... - tarė Fasiras, žvilgtelėdamas į Edgar. - Pagalvojau, kad galbūt dabar kalėdinės mokinių atostogos?
Gavęs stiklinę Fasas trumpam sutriko - nežinojo, kaip visgi su tuo vandeniu elgtis. Bet truputį vandens pilstelėjo sau ant rankos (kuri ir prieš tai nebuvo visai sausa, cha) ir perbraukė ja per Elridės kaktą, suvilgė smilkinius. Šiaip ar taip Faso rankos buvo kiek vėsesnės už normalaus žmogaus, o reikėjo tikėtis, kad būtent vanduo ir vėsumas budino nualpusiuosius iš tos keistos besapnės, kiek Ministrui teko girdėti, būsenos.
   - Jau gerai nežinau, kaip ji mokėsi, bet, kiek teko ją matyti, tai ne eilinis vaikis, - gūžtelėjo pečiais Fasas. Tada žvilgsnį patraukė pirštinė ant Edgar rankos. Niekad ir nepaklausė, kodėl jis buvo pirštinėtas. Klausė tik tėvo, bet šio nuomone tai buvo mada.
   - O klausyk, ko tu net namuose tą pirštinę nešioji? Visada maniau, kad šiaip ar dėl grožio, o žiūriu, kad net ne viešumoj nenusiimi... - paklausė jaunesnysis burtininkas.
   Pasekęs Edgar žvilgsnį ir pats smagiai šyptelėjo iš Munino.
   - Na, augom tai kartu, nuo gimimo... - tebešypsodamas tarė von Sjuardas. Varnas pajuto į jį susmeigtus žvilgsnius, pasisuko į jaunuolius ir piktai iškvėlė orą, o tada išpūtė krūtinę dar labiau ir iškėlė snapą aukštyn.  Fasas tyliai nusijuokė.
   - Šeimos tradicija buvo kiekvienam naujagimiui po gyvūną... - pasakė jis, vėl mintyse išvydęs besišypsančio Raveno ir Solveigos atvaizdus. - O šiaip jis tik bijo ugnies, o mėgsta šilumą. Išpučia krūtinę, kad drąsos daugiau būtų, - išdavė varno silpnybę eliksyrininko sūnus.  Išgirdusio repliką apie tėvą Faso veide šypsena priblėso. - Taip, - trumpai patvirtino jis, kad mažiau matytųsi jo paniūrimas, pasisuko atgal į židinį ir paukštį.  Kitas Jeffterio komentaras privertė Fasą išpūsti akis.
   - Kurti šeimą?! - bemaž pasipiktinęs šūktelėjo, o tada suprato, kad reakcija buvo per audringa kaip normaliam aštuoniolikamečiui. - Na, ne... A, tu pagalvojai apie Claudie? Tas susitikimas buvo atsitiktinis, nė nežinojau, kad ji dirba ten... - beieškodamas atmintyje tokio krikštatėvio klausimo priežasčių von Sjuardas prisiminė tą šelmišką Edgaro mirktelėjimą, reiškiantį ,,Nu, sėkmės". Fasas atsiduso.
   - Nusipirkau namą, nes reikėjo deklaruoti nuolatinę gyvenamąją vietą, o tokios dar neturėjau. O čia namas buvo gan nebrangus ir tvarkingas, - pasakė Ministras. Po žodžiu  ,,nebrangus" slypėjo faktas apie nelabai kokią Fasiro finansinę padėtį. Ačiūdie, tai ištaisyti padėjo nemaža alga. Bet dabar jaunuolis jautėsi it laikydamas visą maišą, pilną ylų, kurios nieko kita ir nedarė, tik smaigaliais skynėsi kelią pro drobę į šviesą. Paprasto pokalbio metu buvęs Hogvartso mokinys negebėjo nuslėpti kiekvieno sutrikimo ar šyptelėjimo dėl kažko jam nesmagaus ir norimo nuslėpti.
   - Tai taip, - tarstelėjo von Sjuardas. - O tu kodėl nusprendei būtent čia apsigyventi? Irgi dar vienas? - šyptelėjo šypsena, irgi bylojančia apie tikrąją klausimo prasmę - ar namų šeimininkas irgi dar nesiveda į namus šeimininkės.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 04, 2018, 06:34:48 pm
- Ta prasme priėdus velnių?- Edgar'as norėjo, jog tiksliau jo krikštasūnis įvardintų tos velnius, nes daugelis vaikų būdavo savotiškai išdykę, tik vieni labiau, kiti mažiau. Po to gūžtelėjo pečiais nieko nesakydamas, tačiau ministras jaunuolio manymu kiek perdėjo, paimdamas mergaitės lazdelę. Burtininkui dar šiais metais baigusiam Hogvartsą neatrodė, jog mažoji galėtų pakenkti. Abejojo, jog galėtų mokėti atlikti kažką tokio burtų lazdele, kas pražudytų du suaugusiuosius. Aišku, nenuvertino jaunėlės, tačiau kažkuo baisiu nelabai norėjo tikėti.
- Ar darbas labai sekina? Gal nori eiti pailsėti? Nes atrodai pervargęs,- pūstelėjęs akis paklausė Fasiro, visiškai nekomentuodamas, jo apie Kalėdų atostogas. Negalvojo, jog nušoko nuo proto ar kažko panašaus. Suprato, kad darbas yra ne iš lengvųjų, kurį dirbant dienos gali susiplakti į vieną. Na, nebent kažkas pasikeitė Hogvartse, bet pagal įprastą tvarką, Kalėdų atostogos turėjo prasidėti vos už poros savaičių.
Prieš sulaukdamas atsakymo Jeffter'is spėjo ir pats sulaukti klausimo apie pirštinę. Yra klausė jo apie jo ranką, tačiau tiesiogiai taip ir niekam niekada neatsakė. Ne išimtis buvo ir šis kartas. Vienintelis skirtumas, jog pradžioje jis buvo paveiktas įvykio, padovanojusio jam pusiau metalinę ranką, o dabar jau keli metai, kai jis buvo su tuo susigyvenęs. Todėl nesukeldamas jokios neigiamos emocijos nusišypsojo ir atsakė:
- Ji man daug reiškia, todėl pastoviai ją ir mūviu,- nors tikroji priežastis ir nebuvo pateikta, jis vis tiek nemelavo. Pirštinė reiškė. Reiškė tą įvykį, dėl kurio jis ir dėvi ją.
- Tokie pat atsitiktiniai, kaip ir Hogvartse?- susijuokdamas perklausė buvusį bendrakoledžį, kai šis baigęs apie Muniną ėmė aiškinti apie atsitiktinius susitikimus. Na, tarkim pamintijo nelabai norėdamas patikėti šį kartą viralų sūnumi.
- Palauk, palauk? Kaip tais neturėjai?- pertraukė Fasą Edgar'as šis pareiškė, jog neturėjo kur deklaruoti gyvenamosios vietos,- Tai kur gi gyvenai prieš tai?,- visada buvo įsitikinęs, jog gyvena su tėvu, bent jau jo namuose, nes pastarasis jose greičiausiai retai matomas dėl savo užimamų pareigų Hogvartso mokykloje.
Eilinį sykį sugūžtelėjo pečiai, kai buvo pasiteirauto, kodėl jis pats čia atsibeldė.
- Tikslios priežasties nėra. Buvo namas. Tėvai pasiūlė nupirkti. Tai taip ir gavosi, jog dabar gyvenu čia.
Suprunkštelėjo juoku ir įtaisęs gudrų šypsnį veide papurtė galvą į šonus, kai išgirdo pats klausimą apie šeimą. Rodėsi, kad svetys norėjo dabar lyg atsilyginti tuo pačiu, paklausdamas būtent to paties klausimo, kurio dar neseniai klausė pats žaliaakis.
- Kol kas vienas šeimininkauju,- su šypsena veide atsakė, tačiau ją netrukus pakeitė rimtumo kupina išraiška, - Beje, mano reikalai dar nejuda, dėl kurių buvau užklydęs į ministeriją?- prisiminė vieną aktualesnių klausimų.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 04, 2018, 07:39:57 pm
   Pats to nejausdamas Fasas užvertė akis aukštyn, mintimis sugrįždamas į ežero salą, kurioje ir buvo susitikęs su Elride. Pro auksines kaip tėvo akis veikiai prabėgo jau bebaigiąs išblukti pokalbis, Elridės šypsena ir smalsumas, baltų plaukų sruoga, pešiojama ir blaškoma vėsoko rudens vėjo. Von Sjuardas nejučia pasisuko į mergaitę. Dabar jos plaukai buvo jau visiškai balti - štai, kodėl jis taip negreitai ją atpažino.
   - Įžūli, sakyčiau, - tarė buvęs grifas ir pasilenkė prie miegančios mergaitės veido lyg norėdamas kažką įžiūrėti. Giliai įkvėpė orą. Dažų kvapo nebuvo - plaukai dažyti buvo seniai. - Mėgsta rizikuoti ir nemėgsta būti silpna, - ,,Per šituos darbo mėnesius Ministerijoje supratau, kad net mažų vaikų, kurie nebūna ta pilka, taiki, nepavojinga masė, žvilgsnis skiriasi.". - Skamba kvailai, spėju. O tu pats jos nepažįsti, niekada susitikę Hogvartse nebuvote? - Tada Fasiras prisiminė tą įpykusios Endlercat žvilgsnį ir rėkimą ant jo, suaugusio žmogaus, kaip ant sau lygaus. Pusvampyris atsitraukė nuo mergaitės ir pasisuko į Edgar. Ką gi. reikėjo pripažinti, kad iš tiesų jautėsi pavargęs, bet pats manė, kad dabar tikrai ne laikas ilsėtis. Tiesą sakant, jis taip manė nuo pat darbo Ministerijoje pradžios.
   - Na, sunkus, - Fasiras vos vos šyptelėjo ir kilstelėjo pečius. - Bet ne, viskas gerai. Prisiilsėsiu grabe, kaip sakoma, - pajuokavo jis. Akį patraukė lazdelės, kartu padėtos ant židinio - galbūt šis pernelyg atsargus - netgi galbūt kiek paranojiškai ir visiškai kvailai - elgesys ir bylojo krikštatėviui apie ne visiškai blaiviai veikiančią Anglijos burtininkų galvą. Toji pati galva kelissyk palinksėjo, parodydama supratingumą, Edgarui atsakius į klausimą apie pirštinę. ,,Et. Matyt, ne aš vienas prisirišu prie visokių nesąmonių," - pamintijo pusvampyris, nė nenumanydamas, kad maišą su keliomis ylomis už nugaros slepia ne vienas.
   - Taip, atsitiktiniai, - darsyk patvirtino Fasas šyptelėdamas. - Kodėl gi turėčiau kažką slėpti, jeigu ir turėčiau kažkokius ypatingus ryšius? O apie Hogvartsą net šnekėti nereikia, žinai, visad buvau ir liksiu vienišius, - šyptelėjo jis. Kai Ravenas neįtraukdavo į visokias nesąmones, tai pats Fasiras nieko ir nebeveikdavo - nei kalbant apie mergiočių kabinimą, nei apie ką kita. Atrodo, neatsiminė, kad ir krikštatėvis būtų su mergiotėm lakstęs palaukėmis. Bet nors abudu - turiu mintyje šiame kambaryje stovinčius buvusius grifus - buvo ramūs ir rimti jaunuoliai, didžiausias skirtumas tarp jų, kuris vienam kirto kelią į šeimos kūrimą, o kitam - ne - rasė. Na, ir vidinis Fasiro širdies skausmas, kurį dabar buvo bemaž visai beužgožiąs beribis darbas ir rūpesčiai. ,,Na, o dabar turėsim dar vieną rūpestį," - į Fasiro minčių giją įsiterpė Muninas, snapu lyg netyčia kryptelėdamas į ant sofos snūduriuojančią Elridę. ,,Taigis, kad," - tarstelėjo von Sjuardas. Nors tikėjo ir manė, kad tai bus labai laikina.
   - Na, neturėjau, - gūžtelėjo pečiais lyg sakydamas ,,o kas čia tokio?" Fasas, kiek suglumintas tokio staigaus Edgaro pašokimo. - Tai šen, tai ten. Dažniausia pasilikdavau kabinete... - laiku užsičiaupė, o tada pratęsė: - Na, o kitu laiku apsistodavau kokiame... Hm, viešbutyje, ar šiaip, na, gyvenamą vietą atrasti juk nesunku, - tarstelėjo jaunuolis.
   ,,Ir tu tikrai neleisdavai laiko miške naktimis, ir po parkus neslampinėdavai, ir po kapines nevaikštinėdavai, na, ir tuščiuose namuose neapsistodavai, pinigų turėjai užtektinai, tai ir niekur kitur, kaip pavyzdingas Ministras..." - nerūpestingai vardijo varnas, apsisukdamas nugara į židinį ir vis dar iškėlęs snapą.
   ,,Skrudinkis, skrudinkis, šašlykėli," - paerzino varną atgal von Sjuardas.
   ,,Kai pagalvoji, tai čia aš pratinuosi," - atsakė varnas, o Fasirui nesupratus, kodėl, pratęsė: ,,Kai mudu degsim pragare. Tau skaudės labiau."
   - O, aišku, - linktelėjo galva eliksyrininko sūnus, viena fraze atsakydamas į abiejų pašnekovų kalbą, tik į vieną - tiesiogiai, o į kitą - sarkastiška prasme. Išvydęs krikštatėvio veide platėjančią šypseną dėl paties pusiau kerštaujant paklausto klausimo, Fasiras gudriai vyptelėjo.
   - Šeimininkauji vienas, bet čia galima suprasti nevienprasmiškai, - atsakė jis. Išgirdusiojo klausimą apie prisiminimus auksinės akys nukrypo į grindis, Fasiras papurtė galvą. - Ne, atleisk, dar neperžiūrėjau. Planavau tai padaryti rytoj ryte, kada būsiu normaliai pailsėjęs ir galėsiu viską peržiūrėti kaip žmogus, susikaupęs. Dabar daug darbo, tai į Vizengamotą pakviečia, tai šis, tai tas... - atvirai kalbėjo magijos ministras. - Beje, o tu pats dar niekur nedirbi? Tąsyk buvai užsukęs, bet taip ir nepapasakojai, ką pats veiki po Hogvartso baigimo.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 04, 2018, 11:09:28 pm
Pats mintimis buvęs grifas grįžo į tas dienas, kai da buvo pirmųjų kursų moksleivis. Norėjo prisiminti tuomečius mokinius. Ir gerai pagalvojus jie nelabai kuo ir skyrėsi nuo Elridės, jei tai ką sako Fasiras yra tiesa.
- Juk visada būna ir įžūlių, ir tų mėgstančių rizikuoti, ar priimančiu neapgalvotų sprendimų,- gal itin įžūlus Jeffter'is pats nebuvo, gal tik labai, labai mažai daliai asmenų, kurių jis turėjo itin didelę priežastį nemėgti, tačiau neretai teko kažko imtis vadovaujantis ne visiškai blaiviu protu.
- Gal ko nors nori atsigerti?- pašoko staigiai nuo sofos prisiminęs, jog nieko nepasiūlė savo svečiui. Čia pat ir susigribo, jog nelabai ką tikriausiai ir gali pasiūlyti be vandens ir arbatos.
- Jei jau taip sakai,- palinksėjo juodais plaukais pasidengusią galvą gavęs atsakymą į klausimą susijusi su poilsiu. Tamsiaplaukis pats nebuvo pavargęs. Į miegus nei trupučio netraukė, nors ir buvo jau po vidurnakčio. Bet juk jis ir nebuvo iš tų, kurie anksti eitų miegoti.
- Gerai, gerai, tebūnie,- šypsena išpuošė veidą, nes kad ir ką šnekėjo dabartinis magijos ministras, juo, bent šiuo klausimu, jaunuolis negalėjo patikėti. Jam per daug čia tuomet visokiausių sutapimų atrodė.
- O tai tėvo namai?- primerkė akis. Nebuvo aišku, kodėl Fasiras miegodavo darbe, nuomodavosi kambarius ir panašiai. Buvo įsitikinęs, jog galėjo gyventi pas tėvą, kol pats būtų įsigijęs būstą. Buvo įsitikinęs, kad norėtų, galėtų gyventi pas jį nors ir visą savo gyvenimą.
Akimirkai stojo tyla, kai von Sjuardas įbedė žvilgsnį į savo varną, o šis į savo šeimininką. Rodės, kad jie žvilgsniu supranta vienas kitą.
- Kad nėra kur čia stengtis ieškoti dviprasmybių,- patikimo, kad jo žodžiai atspindėjo realią situaciją, be jokių kitokių galimų interpretacijų.
- Supratau,- tvirtai taręs žaliaakis atsiduso. Norėjosi išsiaiškinti viską kiek įmanoma greičiau.
- Kur aš dirbsiu?- su šypsenėle perklausė ir tuoj pat ėmė aiškinti, kodėl yra nedirbantis, - Susirasiu darbą, padirbsiu savaitę, o vėliau eisiu dirbti valytojų į Azkabaną?- šis sakinys galėjo pasirodyti su šiurkštumo prieskoniais, tačiau kalbantysis neatsakinėjo piktai. Ir taip, neatmetė galimybės, jog gali pakliūti į Azkabaną, bet ir dirbti nelabai ką norėjo, ar nelabai matė patinkančio darbo. Bent šiuo momentu. Jam labiau patiko, tai ką jis darė dabar.
- O visas mano veiksmas vyksta čia. Gyvenu ir tiek. Treniruojuosi bei gilinu savo, kaip burtininko, įgūdžius,- sušvelnėjęs tonas atskleidė tai, ką vaikinas veikia būtent po to, kai baigė Hogvartsą.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 05, 2018, 12:21:35 am
   Fasiras von Sjuardas sučiaupė lūpas mąstydamas. Kuo toliau, tuo daugiau pats sau atrodė kaip pervargęs nevisprotis. Velnių čia supanikavo dėl mažos mergaitės, velnių ėmė traidalioti? Įkvėpė oro vieną gurkšnį, iškvėpė, įkvėpė antrą, iškvėpė. ,,Viskas tvarkoj," - tarė sau. Žvelgė į tebegulinčią Elridę.
   - Na, taip įžūlių yra daug, - sutiko Fasiras. - Bet ši - ypatingai. Kad ir šiandien. Netyčia atsitrenkė į mane gatvėje ir aprėkė, pašnekėjo kažką, leisdama suprasti, kad nebeturi namų... Na, nežinau. Retas vaikis taip šnekėtų. O gal ir ne. Nežinau, mažai patirties turiu su mažiais, - pasakė Fasas ir kilstelėjo akis į krikštatėvį. - Tu juk buvai prefektas, turėjai bendrsuti su jauniausiais, jiems padėti, taip? Tu turėtum geriau ir žinoti, - padarė gan logišką išvadą von Sjuardas. - Tai nemanai, kad ji kažkuo skirias? Juolab, ir baklti plaukai, man rodos, ne taip ir populiaru. Jau stilius toksai... Gana maištingas, - Fasiro lūpas iškreipė kreiva šypsenėlė. Pats buvo juodaplaukis, visuomet vienoda tvarkinga ševeliūra.
   Fasiras vėlgi kiek nustebusias akis įsmeigė į vos vieneriais metais vyresbį jaunuolį.
   - Ne, tikrai ačiū už pasiūlymą, bet atsisakysiu, - šyptelėjo Fasiras. - Kiek tdn kilometrų nuo Londono iki Godriko Daubos? Ir važiuojant visą kelią lijo. Tai ir atsigėriau, ir prisigėriau kaip kempinė, - pasišaipė iš savęs, tada vėl prisiminęs atsistojo ir su nemažomis pastangomis nusirengė šlapią švarką, apmaudžiai skėstelėjo rankomis.
   - Velnias, reikėtų paržygiuoti namo, šit ir įsibroviau šlapias kaip vilkolakis, - pasakė ir padarė kalbą vaizdingesne burtininkų mėgstamu palyginimu. Šiuo atveju jis turėjo nusksmbėti labai paradoksaliai. Fasas pažvelgė į jau išsidžiovinusį plunksnas varną susidomėjusį pėdinantį artyn Elridės ir juodomis akutėmis stebeilijantį į ją. - Gal ir parlėksiu? - paklausė Fasas. - Grįžčiau greit, už pusės valandos.
   Bet toliau užšnekintas Ministras buvo priverstas bent kuriam laikui šią mintį užmiršti - iš pradžių neakivaizdiniai kaltinimai juokais dėl galimų šiltesnių santykių su Claudie slėpimų, o vėliau ir rimtesni. Į pirmuosius juodaplaukis jau net ir neatsakė, o ignoruoti sntruosius tokios prabangos  sau leisti jau negalėjo. Šit kaip būna, kai koksai aštrus daiktelis iš maišo išlenda.
   - Na, jis dabar Hogvartse gyvena... - Fasiras išvengė ir žodžio ,,tėvas". Dabar savo viduje karštligiškai svarstė įvairiausius variantus teiginių, kuriais dabar gslėtų pasiteisinti, kodėl visgi netupi po tėvo sparnu. Meluoti krikštatėviui visgi visiškai nesinorėjo. - Nežinau, ar išvis turi namą, - pasakė ir suprato, koks skystas yra šis argumentas. Išspaudė blausią šypseną: - Na, ir panorau gyventi vienas.
   Ir tai buvo tiesa, tik nepilna. Ką gi padarysi, kad gyvenimas bei žmonių ir kitų padarų asmenybės bei santykiai yra tokie sudėtingi. Juk retas žmogus ar nežmogus težinojo, kad Sorenas, jo biologinis tėvas, kurio jis jau nebepripažino savo tėvu, buvo savanaudis! Iš tiesų, tai vienas Fasiras ir težinojo. Senis savanaudis, pasipūtęs dėl savo grynakraujės kilmės, bailys, negebantis apginti savo šeimos!.. Šiukšlė. Ne tėvas. Fasiro kumštis, laikantis apsiaustą, sekundėlei susigniaužė, ant grindų begarsiai nutyško ir į kilimą susigėrė keli vandens lašai. Ir vėl - lašai.
   - Patikėsiu, jeigu jau taip sakai, - šyptelėjo Fasiras į atsakymą dėl galimų dviprasmybių. Matyt, ne vienas auksaakis buvo toksai vienišius su savais darbais. Kitas Edgaro atsakymas į klausimą, atrodo, tik dar labiau patvirtino šį galimą faktą, o Fasirą kiek suglumino.
   - Tai tu kol kas nieko neveiki, nes lauki, kol peržiūrėsiu tą prisiminimą? - lyg ir netikėdamas savo padaryta išvada ar spėjimu paklausė Fasas. - Nemanau, kad tu, Edgaras Jeffteris, mano krikštatėvis, buvęs Grifų Gūžtos prefektas ir žmogus, kuriuo, mano manymu, tikrai daug kas pasitiki - ir ne be reikalo - galėtų būti iškrėtęs kažką tokio baisaus. Netikiu, - susiraukė von Sjuardas. - Bet ką gi, - atsiduso jis. - Tu bent treniruojiesi, nešvaistai laiko veltui, kas yra pagirtinas dalykas.
   Naktinio svečio akys vtl nukrypo į mergaitę, gulinčią ant fotelio. Sekundėlei Fasirui pasivaideno, kad ši sukrutėjo. Jaunuolis klausiamai pažvelgė į krikštatėvį.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 05, 2018, 12:51:03 am
Elridė įtemtai klausėsi, ką kalba kambarėlyje esantys vyrai. Mergaičiukė labai bijojo ir nesuvokė, kas įvyko, nors stengėsi. Pagal balsus ji sumojo, kad yra du vyrai tam pačiam kambary, tačiau jos tai visiškai netenkino. Grifiukės galvoje sukosi tik viena - pabėgimo planas. Kaip aš čia patekau... Elridė svarstė kaip turėtų pabėgti nuo dviejų vyrų, kurių nematė, be lazdelės, nes jos nebejautė niekur. Iš tikrųjų suvokusi, kad nebejaučia burtų lazdelės ji nebeturėjo visiškai drąsos. Juk šiek tiek pramokusi burti ji tikėjosi pabėgti iš tokių situacijų, o čia ją atėmė. Mergaitei sukilo didžiulis baimės jausmas užgožiantis protingesnes mintis. Jos mintys linko į tai, kad viskas negali būti dėl jos gerumo. Na, kaip galėtų būti dėl jos gerovės, jei burtų lazdelę atėmė, vienintelį jos ginklą. Elridė pabandė atsiminti, kas nepersenai nutiko, tačiau galvos skausmas visą tai stipriai apsunkino. Po ilgų pastangų, jos manymu, ji atsiminė Fasirą, nors puikiai neprisiminė jo vardo. Vyrą, kurį sutiko gatvėje, kurį buvo sutrikusi prie ežero, ant kurio rėkė bereikšmius dalykus, nes buvo įpykusi. Įpykusi dėl kažko, ko tuo metu neatsiminė. Mergaitei dar kartą teko pasukti galvą, dėl ko ji buvo įpykusi. Atsiminusi vieną kapą ji pajautė šiokį tokį ilgesį, tačiau atminčiai priartėjus prie antrojo suspaudė širdį. Elridė išgyveno tai dar kartą. Dar kartą tą klaikų skausmą, spaudžiamą gerklę dėl kurios rodės, kad ji uždus. Viskas plaukė vėl, kitų žmonių ašaros, nors jų ir daug nebuvo. Elridei pasidarė dar liūdniau, prie jos močiutės kapo stovėjo tik dar kelios močiutės, kurios kažkada ateidavo į namus kavutės su sausainiais. Po visų ceremonijų pasiliko tik ji viena, niekas nė nepriartėjo prie mergaitės mamos kapo. Grifiukė ten buvo kelias valandas, nors būtų buvusi, kad ir visą laiką, kurį gavo laisvą neiti į Hogvartsą. Bet kvailas lietus išstūmė ją iš ten, nes ji jo nemėgo. Ji nekentė lietaus, nors nežinojo kodėl, bet nujautė, kad tai susyja su praeitimi. Mergaitė sudrebėjo nuo viso to ir nė nepajautė, kaip jai ištryško ašara. Bet tuo metu ji pajautė dar kai ką. Grifiukė jautė kažkieno žvilgsnį. Mergaitė nematė, kas ją stebi, ar kokio stoto vyrai buvo kambarėlyje, bet jei jau ji neturėjo burtų lazdelės situacija nieko gero nežadėjo. Mergaičiukės rankos dar labiau sudrebėjo. Ji nenorėjo dingti ir toliau miegoti, tačiau jai buvo nesaugu, o juo labiau vienoje vietoje gulėti ir nejudėti nebuvo taip lengva tokiai kaip ji. Elridė sukaupė atgautą energiją, nors jos nedaug te atgavo, ir sugniaužė kumščius. Velniai čia dedas, bet blogiau nebus. Grifiukė staigiai šoko iš vietos kur buvo paguldyta. Ji pajautė didžiulį svaigulį, jai linko keliai, tačiau nesirūpindama mergaitė pasileido pamačiusi duris. Ji tikėjo, kad išėjimas čia pat, nors nė nesitikėjo, kad pabėgimas pavyks. Elridė tikėjosi bent pamatyti kambarius ir sužinoti kur ji yra, bet ji nesigaudė. Nesigaudė koks ten buvo kambarys, o svaigulys neleido geriau suvokti. Ji atsitrenkė į kažką, bet jo net nepajudino. Grifė nesuprato tai buvo siena, ar žmogus, bet, kad daugiau ant kojų nepajėgs išsilaikyti jai buvo aišku kaip du kart du.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 05, 2018, 09:51:17 pm
Edgar'as klausė, ką Fasiras šneka apie mergaitę, kurią atsigabeno čionais kartu su savimi. Klausydamas tuo pačiu buvęs grifas filtravo visą informaciją. Kai svetys baigė tai, ką norėjo pasakyti, namų šeimininkas dar sekundėlę pagalvojo.
- Šiaip ar tai vieni esame daugiau, kiti mažiau įžūlūs,- tarsi teisino moksleivę, - Aprėkė nei iš šio nei iš to? Sakė nebeturi namų?- garsiai perklausė tarsi tai padėtų suvokti geriau visą situaciją, kas buvo gana sudėtinga, - Gal ji tiesiog buvo pervargus? Gal labiau emociškai išsekusi ir nebesipaistė pačioje aplinkoje bei nemąstė ką šneka? Jei jau net sąmonės neteko,- vaikinas neatmetė galimybės, jog jai kažkas ir iš tiesų nutiko, vis gi keistas tas faktas, kad ji buvo sutikta Londone tuo metu, kai Hogvartse dar vyksta pamokos.
- Taip buvau. Ir bendraudavau su jaunaisiais mūsų atstovais. Bet žinai, juk aš labiau turėjau būti lyg jų pagalbininkas bendrais Hogvartso reikalais. Aišku, būdavo, jog tekdavo išspręsti ir vieno kito grifiuko problemėlę. Vieni drąsiau atsiskleidžia, kiti labiau vaikšto ratais, šnekėdami bala žino ką, kol priveda prie to ko nori. Bet kaip ir minėjau, visi yra daugiau ar mažiau saviti bei skirtingi,- pabandęs įvertinti jaunesniųjų Grifų Gūžtos mokinių elgseną šyptelėjo, kai Soreno sūnus užsiminė apie Elridės plaukų spalvą.
- Neteisinga būtų vertinti pagal išvaizdą,- iškart po savo nuomonės juodaplaukis uždavė klausimą, - Ar visi goblinai yra tokie bjaurūs, kaip jie atrodo iš išorės?
- Bet, jei ko norėsi, nesidrovėk, prašyk. Pabrėžiu nesidrovėk,- susijuokė, o savo žodžius pabrėžė vien dėl to, nes kiek pamena, ministras turėjo tą savo savotišką kuklumą.
- Jau nori eiti?- pasiteiravo Edgar'as, nes vėlei nelabai suprato savo buvusio bendrakoledžio, kai šis pareiškė, jog reiktų žygiuoti. Na, šita dalį suprato, bet keistai jam nuskambėjo "Gal ir parlėksiu", "Grįžčiau greit".
- Netikiu, jog neturėtų namų,- nenorėjo sutikti su Fasiro teiginiu, kai kalba pasisuko apie jo tėvą,- Nes kur gi jis dėtųsi, jei baigtų dirbti mokykloje?- bet čia buvo priverstas susimąstyti apie tai, jog daugiametis profesorius tikriausiai nebūtų ir neturėtų preteksto būti išmestas iš mokyklos, o jei nusprėstų pats išeiti, tai galėtų iš anksto susiorganizuoti sau gyvenamą vietą, - Nors.. Gal iš dalies ir galima būtų patikėti,- dalinai pakeitęs savo nuomonę žaliaakis šypteldamas linktelėjo galva, - Na, o jei turėjai noro pats vienas gyventi, tai suprantamas tavo sprendimas,- bet pala, pala! Vėl jaunuolis pastebėjo kažkokią spragą, - Ar tu nebendrauji su savo tėvu?- mat užkliuvo buvusiam grifų prefektui žodis "nežinau".
- Nemanau, jog kažkas pasikeistų, jei jį ir peržiūrėtum, bet tiesiog nusimestų papildomas rūpestis,- sakydamas, kad nemano, jog kažkas pasikeistų, turėjo tą atvejį, jei nepakliūtų į Azkabaną, nes pakliuvimas į magijos ministerijos suteiktą prieglobstį nusikaltėliams savaime aišku, jog atneštų tam tikrų, priverstinų pokyčių.
O galbūt neturėtų?- nemanė, kad visi besąlygiškai pasitikėti juo. Ir tai, ką būtent davė jaunajam von Sjuardui ištirti, buvo vienas iš įvykių, kuris pagal patį to įvykio dalyvį galėjo smugdinti tą pasitikėjimą juo. Net nebuvo tikras, ar didžioji dalis išvis Hogvartse prisimena jį.
- O tu dirbi kone įtakingiausioje vietoje ir ją laikai laiko švaistymu?- tik spėjo paklausti ir pajuto krikštasūnio žvilgsnį kilstelėtą nuo Elridės. Pats žvilgtelėjo į ją. Kaip ji sukrutėjo Jeffter'is nematė. Jis žvilgtelėjo tuo momentu, kai ji stryktelėjo iš fotelio ir lyg kokia raketa pasileido greitai bėgti tarp svetainės stalo ir sofos, į tarpą, kuriame stovėjo Edgar'as. Jis nelabai suprato kas dedasi. Mergaičiukė judėjo sparčiai jo link ir nė nestabdė, ko pasekoje trinktelėjosi, gana stipriai, į jį. Nors trumpaplaukis dar vis bandė susivokti kas čia ką tik įvyko, tai neaptemdė visiškai jo galvos ir reakcijos jis neprarado. Vos tik antrakursė stuktelėjo, ji ėmė virsti atgalios. Buvęs Hogvartso moksleivis stvėrė ją kaire ranka už jos peties. Bet kritimo nestabdė. Leido jai kristi. Tik šiek tiek suktelėjo grifę dešiniau savęs, jog šioji kristeltų tiesiai ant minkštos sofos, o ne ant grindų, ant kurių būtų galimybė ir užsigauti.
- Viskas gerai?- iškart teiravosi susirūpinusiu veidu žvelgdamas į baltaplaukę.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 05, 2018, 11:57:29 pm
   Fasiras von Sjuardas, besiklausydamas krikštatėvio, ginančio mergaitę, neištvėręs šyptelėjo ir tarsi pasiduodamas iškėlė rankas.
   - Gerai jau gerai, turbūt, kad perspaudžiau, paimdamas tą lazdelę, - prisipažino jis. - Bet jeigu ji dabar yra sukrėsta, tai tik ir dar vienas argumentas spėjimui, kad ji gali elgtis pavojingai, - kalbėjo nė neįtardamas, kad baltapūkė grifė dabar turbūt jau budri ir tik apsimeta, jog miega. Atrodė, kad kažką įtarė varnas, keistai stebeilijantis į merginą, bet taip nebuvo. Išgirdęs palyginimą apie goblinus, Fasiras pakreipė galvą.
   - Plaukų spalva dabar dažniausiai yra žmogaus pasirinkimas, kuris apie jį tikrai šį tą pasako. Tai faktas, - atrėmė jis. - O, goblinai turbūt labiausiai ir tinka lyginti su padūkusiomis mergaitėmis, - pusiau juokais kalbėjo, ranka mostelėdamas į Elridę. - Iš tiesų, mažokai su goblinais bendrauju, bet nesavanaudis ir patikimas goblinas yra itin retas. Na, bet juokas juokais. Vis tiek prisipažįstu, kad kiek per smarkiai sureagavau. Įprotis, - jau liūdniau vyptelėjo ministras, leisdamas suprasti apie darbo praktiką, na, tiesą sakant, būtent tokią - retą.
   Krikštatėviui taip pabrėžus nesidrovėjimą ir prašymą, Fasas šyptelėjo ir linktelėjo. Tiesą sakant, pats sau neatrodė labai jau kuklus ir drovus. Veikiau tiesiog ramus. Ir nereiklus. Šit, kaip nereikia ir gryčios. Bet sausų drabužių gauti būtų visai neprošal. Bet abejodamas gūžtelėjo pečiais ir atsistojo. Pasisuko į langą, išgirdęs tam sykiui staiga pasmarkėjusį lietaus baladojimąsi į langą. Tai kirto per norą netgi labai greitai bėgti namo. Juolab, kad sausam grįžti atgal būtų sunku ir su kerų pagalba.
   - Aš nesakiau, kad Magijos Ministerija yra laiko švaistymas, - kiek sutrikęs pasakė auksinių akių paveldėtojas. Atsiminęs, ką kalbėjo, suprato, kad krikštatėvis turbūt klaidingai jį suprato iš pagyrimo dėl treniruočių. - Turėjau mintyje, kad tu nesėdi rankų sudėjęs, na, tu, ko gero, taip ir negalėtum, - šyptelėjo. Ar kas nors kada nors matė Grifų Gūžtos prefektą švaistant laiką? Galbūt ir taip, bet, ko gero, tikrai ne Jeffter'į. Ko gero, šis žmogus ir Fasui buvo vienas iš veiklumo ir laiko vertės suvokimo mokytojų. Na, kas dar? Dar - visuomet Fasą kur nors ištempdavęs kažką nuveikti - ar gražaus, ar nelabai - brolis dvynys. Visiška priešingybė. Neramus, nedrovus, netylus, nededantis, tiksliau, nedėjęs per daug pastangų į mokslus. Bet nuoširdus. Kur kas nuoširdesnis už savo beveik visiškai identišką kopiją - na, gyvą kopiją - stovinčią šiame jaukiame kambaryje su židiniu.
   - Ką turi mintyje su tuo, kad niekas nepasikeis, kai peržiūrėsiu prisiminimą? - paklausė von Sjuardas. - O tu dar kažkam jį davei? - pasitikslino. Bet suprato, kad jei jis ir pasinaudotų savo padėtimi, padėdamas išvengti nemalonumų, krikštatėvis tikrai kastųsi iki teisingumo. Turbūt net ir neleistų taip padaryti. Štai, kodėl vidurinysis von Sjuardas, už Fasirą jaunesnis vos dešimčia minučių, taip dažnai šaipydavosi iš jo krikštatėvio. Dėl per didelės sąžinės.
   Ir nutiko tai, ko eliksyrininko sūnus bijojo ir kam jau ruošėsi psichologiškai, kad neišsiduotų.
   - Ką? - perklausė, kad laimėtų laiko. Tegul krikštatėvis pakartoja klausimą apie tėvą, o jis per tą laiką sumąstys. Bet taip staiga paklaustas ministras vis tiek sekundėlei kaltai nusuko žvilgsnį, karštligiškai mąstydamas, ką atsakyti, kad nepameluotų ir išvengtų... Kad ko išvengtų? Ak, taip. Klausimų. Visiškai nereikalingų klausimų. Bet kita vertus... Gal tegu pasaulis sužino apie tamsiąją Soreno pusę? Bet ne. Fasiras nenorėjo to daryti. Lyg ir dar jautėsi skolingas tėvui, lyg bijojo. Ir sąžinė. Jis ne kerštautojas. Bet ką į tai - vien į tas smerkiančias mintis apie tėvą pasakytų Edgaras?
   Bet čia jų pokalbis nutrūko. Staiga pašokusi Elridė blaškėsi po kambarį, Fasiras jau šoko ją sugauti, kai ši smarkiai trenkėsi į čia pat stovėjusį namo šeimininką. Edgarui klausiant, ar baltaplaukei viskas gerai, ministras pažvelgė į jį bei nutaisė triumfuojančią veido išraišką. ,,Matai? Atsargumas yra gerai. Sakiau." - sakė von Sjuardo veidas. 
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 06, 2018, 01:24:32 am
Mergaitė pajautė kaip ją kažkas suėmė ir pasodino. Trumpam ji apsidžiaugė, nes nemanė, kad ilgiau būtų išsilaikiusi ant kojų. Jos žalios akys nukrypo prie tolėliau stovinčio Fasiro. Mergaitei atrodė, kad jis ją išdavė kažkam. Pažvelgusi į kitą vyrą ji susiraukė ir garsiai atsiduso. Mergaičiukė neturėjo jokio noro kalbėti. Ji vis dar nesugebėjo suvokti situacijos. Nežinojo, ar gerais kėslais papuolė į tokią vietą. Elridė kambarėlyje pastebėjo keistoką gyvūną - varną. Todėl, kad mergaitė paukščius nelabai mėgo ji prunkštelėjo ir nusuko žvilgsnį. Elridė atsisuko į ją pagavusį vyrą ir ėmė svarstyti ką turėtu sakyti.
-Kur esu ir ar greit paleisit iš čia? Atgal į Londoną,- atsakiusi ji dar kartą apsidairė. Elridė vis dar šiek tiek drebėjo. Jai virpėjo balsas, nors ji norėjo atrodyti tvirta. Tvirta, nes tokia uuvo močiutė netekusi dukros. Grifiukei net širdis suvirpėjo, kai ji susiprato, kad močiutė net ir netekusi dukros prieš ją buvo tvirta ir stipri. Elridė nematė jos verkiant niekad ir tuo žavėjosi. Mergaitė grįžo į realybę ir šyptelėjo. Ji nebeturės galimybių matyti jos šypseną, ar girdėti jos gražias pasakas. Elridė nebežinos, kur praleisti atostogas, kai negalės būti Hogvartse, o tai ją stipriai erzino. Jai be liko šuo, kurį paliko Hogvartse. Eh... Įdomu, ar jis ten niekieno namų darbų nesukramtė... Mergaitei iškilo dar vienas klausimas, kodėl ji apalpo. Jai atrodė, bent ji bandė sau įrodyti, kad buvo sveika. Mergaitė atsiminė, kad ji ramiai stovėjo, nugrimzdo į mintis, o tada bum. Mažajai grifiukei tai buvo per daug įtartina, ji dar niekados nebuvo praradusi sąmonės. Jos akys nukrypo prie vaikino sutikto mieste. Elridės akys užsiplieskė pykčiu, rodos, ji norėjo suvalgyti Fasirą gyvą. Kurį laiką besitramdydama ji sugniaužė kumščius. Jis turbūt ir lazdelę atėmė... Eh... O gal jis tikrai ateivis? Tyliai savęs paklaususi ji pažvelgė į jo akis ir šyptelėjo. Ateiviai tokių neturi, bet yra magiškų gyvių, kurie tokias turi. Jai atrodė kiek juokinga, ji galėjo spėlioti ir spėlioti, bet nusprendė, kad kažkada išsiaiškins pagrįstai.
-Ką tu padarei man! Jei jau nesileidžiu į kalbas turi mane užmigdyti?!-ji atsistojo piktai žvelgdama į vyresnėlį. Mergaitė, rodos, atgijo ir galva jai nebesisuko. Ji degė pykčiu, nes norėjo būti palikta viena. Bet ateivis iš ežero neleido tam norui išsipildyti, gaila, tai nutiko būtent tuo metu, kai ji nebemokėjo valdytis.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 06, 2018, 02:45:21 pm
- Sukrėsta, nesukrėsta, vis tiek labai mažai šansų, jog tau sugebės pasipriešinti pirmų kursų mokinys,- Jeffter'is ir toliau buvo įsikandęs savo ir netikėjo, kad šis mergaičiukas, atgabentas į jo namus, galėtų pakenkti.
Jau juoką kėlė ir diskusija apie išvaizdą, plaukus. Buvęs grifas nusijuokė.
- Tebūnie,- atrodo sutiko su Fasiro pateiktu faktu, bet nieko nelaukęs vos gi nesusilaikė nemesdamas replikos, kuri atspindėtų jo pozicijas, - Bet tikriausiai vis gi žinai, jog atrodantys neiššaukiančiai ir padoriai, praeityje gebėjo pridaryti daugybę blogo.
- Ką turi omenyje sakydamas tuomet, jog nešvaistau laiko?- tiklinosi Edgar'as, jam juo praktikavimasis patiko, tačiau ar tai nebuvo laiko švaistymas, to nežinojo ar bent negalėjo šiam momentui pasakyti, kadangi tuo kuo dabar užsiiminėjo, nelabai galėjo jam duoti naudos. Tuo labiau kitiems. Tam, kad būtų išpešta kažkas naudingo, turėjo tikriausiai būti kažkokia specifinė situacija.
- Na, aš treniruosiuosi namuose toliau, o tai reiškia, kad niekas nepasikeis,- kiek susiraukė, kai jaunasis von Sjuardas pasidomėjo ar niekam nedavė šio prisiminimo, - Ne, o kodėl klausi?- susidomino šis keistas klausimas. Juk koks skirtumas kas žinos, kas ne. Bent jau juodaplaukiui, tai buvo didelės reikšmės. Aišku, nesiskelbė visiems iš eilės ką yra padaręs, tačiau jei nutiktų taip, jog tai šoktų viešumon, tai priimtų tai, kaip bausmę, kurios nusipelnė.
Edgar'as nė nespėjo perklausti klausimo, kaip ten vystosi bendravimas tarp Soreno ir Fasiro. Iš pokalbio vėžių buvo išmuštas, pabudusios mergaitės. Besidžiaugiančios ministro išraiškos nepastebėjo, kuri bylojo apie jo teisumą, kad mergaitė gali pridaryti problemų. Kaip ten bebūtų, jaunuolis būtų ir vėlei prieštaravęs savo krikštasūniui, nes tai ką regėjo buvo tik menkutė problema.
- Godriko dauboje,- rimtai žvelgdamas į Elridę, jaunasis burtininkas nurodė jai jos būvimo vietą, - Prašom, eik nors ir dabar,- ranką ištiesė link išėjimo ir švelniai nusišypsojo, norėdamas parodyti, jog jos jokiais būdais čia nelaiko, ir jog ji neturi ko bijoti, - Tačiau ar tai tinkamas metas? Gal sulauk rytojaus? Vis gi spėju dar neturi tiek jėgų, jog be vargo pasiektumei Londoną,- pasisuko į Fasirą, tik jau be šypsenos veide, - Tavęs dar kartą irgi paklausčiau to paties, nors ir gyveni čia pat,- bet čia netrukus į pokalbį įsiterpė šviesiaplaukė mergaitė. Šį sykį jau jos balso tonas buvo skambesnis su piktumo prieskoniais. Žaliaakis nusikvatojęs pakreipė galvą ir besišypsodamas žvelgė į antrakursę.
- Ramiai, ramiai. Niekas tavęs juk nemigdė. Bet..,- nutilo sekundėlei ir pasisuko link židinio, kur buvo padėtos Faso ir Endlercat lazdelės, - Accio Elridės lazdelę,- moksleivės lazdelei papuolus į tamsiaplaukio delną, šis iškart pratęsė savo "Bet.." ištiesdamas mergaitės lazdelę prieš ją, - Jei manai, jog vis gi taip buvo padaryti.. Imk ir atsilygink tuo pačiu, jei nuo to tavo manymu tau pagerės,- paskutinius žodžius tarė prislopindamas balsą, tarsi netikėdamas tais žodžiais.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 06, 2018, 05:14:45 pm
   Fasiras skėstelėjo rankomis į šonus. Dėl to ginčytis, ko gero, buvo mažumėlę beprasmiška, nors kartais von Sjuardui tokia veikla visai patiko. Galbūt todėl, kad ankstesnis jo tylumas bei lakoniškumas pamažėle garavo it amžinojo miego eliksyras. Teoriškai buvo galima manyti, kad ši Elridė yra koksai Voldemortas ar Belatriks, išgėrę multisulčių eliksyro, buvo galima įtarti, kad ji yra užvaldyta Imperio užkeikimu, oo, norėdamas ginčytis dar ne tokių keisčiausių teorijų galėjai prisigalvoti. Bet ant fotelio mieganti baltaplaukė atrodė rami. Na, ramūs būna ir musiaėdžiai augalai, kai išsižioję laukia nutūpsiančio alkano ar gobšaus grobio, kuris taip ir nespės pasisotinti ar patenkinti savo godumo.
   - Ką gali žinoti, - tarstelėjo ministras, vis tiek nenusileisdamas Edgaro nuomonei. - Dabar dažnai esti prieinama informacija net prie piktesnių užkeikimų, o moksleiviai išmoksta vis įdomesnių būdų prieiti prie to, ko jiems reikia. Pripažink, - gudriai šyptelėjo su nuoroda į tai, kad ir pats buvęs grifų prefektas tikrai bent sykį ar kitą buvo apėjęs ar sulaužęs taisykles vardan kokio nors reikalo. Per komendanto valandą išsmukti iš pilies, po stalu pasislėpus kramsnoti šokoladinę varlę, vien dėl smagumo įsibrauti į labiausiai saugomą bibliotekos skyrių... Na, pastaroji idėja gal ir nėra pati grifiškiausia, bet jos vykdymas jį vaizduojant spalvomis neabejotinai būtų piešiamas raudona ir auksine.
   - Panašu, kad tas prisiminimas tau yra labai svarbus, atrodo, kad netgi kažką lemia, tiesa? - išsakė spėjimą pusvampyris. - Bet tu nesėdi ir nelauki, kol aš jį peržiūrėsiu, o per tą laiką tobulini įgūdžius. Tai yra gerai, - konstatavo faktą. Nors ir jautėsi keistai, girdamas dar kiek ir vyresnį žmogų. - O ar niekam dar nedavei prisiminimo, paklausiau šiaip, įdomumo dėlei, - gūžtelėjo von Sjuardas pečiais. Minčių Koštuvai nebuvo dažnas daiktas nei paprastų burtininkų namuose, nei pačioje Ministerijoje. Kas jį turėjo? Savaime aišku, Hogvartso direktorius, Magijos Ministras, Vizengamoto tardytojai, galbūt Aurorų Štabo viršininkas... Kas dar? Turbūt, kad viskas. - Bet, kaip minėjau, peržiūrėsiu jį rytoj ryte. Tai yra šiandien, - žvilgtelėjęs į laikrodį pasitaisė.
   Fasiras nespėjo nė pasidžiaugti laikinu klausimų išvengimu - taigi, greičiausiai, kad tai tebuvo laikina - bei teisumo įrodymu. Savaime aišku, nualpęs žmogus vos atsigavęs nebūtų iškart galėjęs šokti ir bėgti - tai rodė, kad Elridė buvo nubudusi jau šiek tiek seniau ir galbūt klausėsi vyresniųjų pokalbio. Bet tai, kad ji jautėsi silpnai ir parkrito, bylojo, kad ji visgi nebuvo dar visiškai atsigavusi, galbūt nubudusi neseniai... O gal nusilpusi po šio vakaro ir šokiruota dėl to, kad atsidūrė nepažįstamoje vietoje. Besvarstydamas, kiek pokalbio galėjo išgirsti Endlercat, Fasiras prisiminė vieną motinos pasakymą - pirmas dalykas, kurį padaro atsigavęs nualpusysis - atsimerkia. Keista, bet bešnekėdami nei krikštatėvis, nei krikštasūnis tokio dalyko nepastebėjo. Galbūt buvo per daug į tai susitelkę, o galbūt ji buvo budri jau seniai?
   Fasiras patylėjo, vyresniajam kalbant su Elride ir pristatant jai jos dabartinę buvimo vietą. Nustebo, kad pirmas dalykas, kurį paminėjo mergaitė, buvo noras keliauti į Londoną.
  - Klausyk, - įsiterpė jis į pokalbį, Edgarui baigus kalbėti. - Kai susitikome, leidai suprasti, kad praradai namus. Gal dabar ir ne pati geriausia proga tai aptarti, bet... Kas nutiko ir ką planuoji dabar daryti? - pasiteravo von Sjuardas be šypsenos. - Po kelių valandų aš važiuosiu į Londoną, nes ten dirbu, galėsiu nuvežti ir tave, jeigu kas, - patikino jaunuolis. Bet štai po šio komentaro staiga buvo užsipultas. Kilstelėjo antakį, sukryžiavo rankas.
   - Tu nualpai. Susmukai ant šaligatvio prieš mane kaip trolis, pauostęs trolpės žiedų, - sarkastiškai palygino, kad ši susidarytų gyvesnį vaizdą. - Į ligoninę vežti būtų buvę problematiška, nes nesu nei tavo artimasis, nei žinau, kur gyveni. Todėl nusprendžiau parsivežti namo ir pagloboti iki kol atsigausi, - nejučia skėstelėjo rankomis lyg gailėdamasis, kad taip padarė. Iš tiesų nesigailėjo, manė padaręs nors sykį kažką geresnio. - Bet štai įvažiavus į miestelį mano motociklas sugedo, o arčiau buvo jo namai. Jis Edgaras Jeffter'is, mano krikšto tėvas, - pristatė namų šeimininką, mat jam pasirodė, kad Elridė jo šiek tiek išsigando. - Turėtum jį atsiminti, jeigu įsižiūrėsi, - šyptelėjo. - Jis buvo Grifų Gūžtos prefektas.
   Fasiras kilstelėjo antakį, nes nelabai suprato, už ką atsilyginti Elridei siūlo Edgaras. ,,Už lazdelės atėmimą? Tai bandymas įrodyti, kad ji tikrai taiki ir nepavojinga?" - suabejojo von Sjuardas.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 06, 2018, 06:18:41 pm
Išgirdusi kur ji yra mergaitė susiraukė. Ji nė nenutuokė, kurioje vietoje yra ta Godriko dauba. Grifiukė girdėjusi apie tokią vietą, bet jos geografinės žinios buvo nulinės. Ji sukryžiavo rankas, kai nepažįstamas vyras ėmė prikišinėti, kad jau vėlu ir kad pagal jį ji silpna. Mergaičiukė, nors ir žinojo, kad buvo nusilpusi nežadėjo to rodyti kitiems, ji negalėjo pripažinti, kad yra silpnutė it plunksna. Tyliai atsidususi mergaitė pažvelgė į išėjimą, o tada vėl į vyresnį žmogų.
-Toli Londonas? Visgi,  geriau netrukdyti jūsų, nors balažin ką čia veikiu...-išspraudusi menką šypseną mergaitė apsidairė aplink kambarį. Visai kaip pas mane... Buvo. Nors ir neturėjo noro kažką daryti, ji nežadėjo likti pas nepažįstamus dar bent valandėlei. Elridei buvo visiškai nejauku ir nepatogu, ji eilinį sykį įsinorėjo namo, o jei ne namo, tai į tamsią vietą. Ji negalėjo pasakyti tikro pavadinimo, tad pavadino tamsia vieta, nors mielai galėjo vadinti ir jos angelų namais.
-Nemanau, kad jums turėtų rūpėti, ką planuoju daryti...-nors trumpam buvo sugalvojusi atsakyti, ji nesugebėjo.-Už kelių valandų tai čia kiek... Dvi?-Ėlridė vis dar nežadėjo pasilikti ten ilgiau nei valanda, bet jei jau taip. Mergaitė juk negalėjo pareiti į Londona, nes nežinojo, kur jis yra. Bent ji save tikino, kad priežastis būtent tokia, o ne jokia kita. Mergaitė pagal jos įsitikinimus neturėjo teisės pykti ant žmogaus, bet ji buvo tvirtai įsitikinus, kad dėl visko kaltas tas praeivis. Galbūt ir buvo kvaila dėl visko apkaltinti nepažįstama žmogų, bet jai tai atrodė geriausia.
-O aš tau į trolį panaši?-šypteldama paklausė ji.-Be to... Galėjai palikti gatvėj, jei jau neesi "kaltas",-sukryžiavusi rankas ji pajautė šiek tiek savigraužą. Visgi, sukilo jos visi principai, kad negalima kaltinti kitų ir kad ji elgiasi blogai. Kuriam laikui ji norėjo atsiprašyti už rėkimus, bet tik kuriam.
Atgavusi lazdelę mergaitė patenkinta nusišypsojo it vaikas gavęs saldainį. Bet ta šypsena buvo pikdžiugiška, o juo labiau išgirdus, ką pasakė Edgar. Ji mielu mieliausiai užmigdytų Fasirą, o po to netikėtai ir jo bendrą. Tvirtai atsistojusi ji suėmė burtų lazdelę. Nors mergaitė nepraleido pro akis dar kai ko.
-Tau buvo labai juokinga, ką? Na, o aš mielai nepraleisiu šanso padaryti ką pasiūlei,- taip pasakiusi ji jau norėjo užsimoti lazdele, bet sustingo. Elridei pasidarė gėda, nes ji nežinojo burto. Ji lėtai nuleido lazdelę ir atsiduso. Nenorėdama klausti, koks tas burtas mergaičiukė pavaidino lyg būtų persigalvojusi ir šiek tiek aprimo.
-Tai tu buvęs prefektas? Heh... Neatsimenu tavęs,- trumpai žvilgtelėjus į Edgarą ji nusuko žvilgsnį į varną.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 06, 2018, 07:25:57 pm
- Informacija prieinama, bet juk nevisi ją linkę panaudoti ir ypač blogiems kėslams,- atrodo argumentai skraidė iš vienos pusės į kitą. Nejaugi Edgar'as išties buvo dar toks naivus, kai per septynerius metus bent sykį turėjo įsitikinti, kad tokiu nevertėtų būti. Vis gi tos savybės negalėjo pakeisti. Jis neptikės kažkuo, ko neišvys, nebent tai bus pateikta patikimo žmogaus ir tai bus pateiktas, kaip grynų gryniausias faktas. Fasiras buvo patikimas, tačiau jis spėliojo ir svarstė variantus, kurie galėtų būti. O šiais variantais juodaplaukis netikėjo.
- O ką jis gali lemti? Kad kažkam kažką be manęs jis pakeistų, tai nieko nepakeis,- esant dabartinėje situacijoje nelabai buvusiam prefektui atrodė, kad kas pasileistų. Čia, namie, leido dienas vienas, tai ir Azkabane būtų tas pats. Vienintelis skirtumas, jog nebeliktų tų treniruočių, nei laisvės. Turėtų tik tupėti tarp keturių sienų. Į ministro patikinimą, jog Jeffter'io prisiminimas bus ištirtas jau ateinančią darbo dieną, juodaplaukis tik linktelėjo galva.
Vos tik jaunuolis baigė sakyti tai ką norėjo, iškart terpėsi ir viralų meistro sūnus, neleisdamas iškart kalbėti mergaitei. Jis stengėsi, kaip įmanydamas išaiškinti jai susidariusią situaciją.
Trys šimtai kilometrų,- jai ramiai pasakė Edgar'as. Bet žaliaakė atrodo vis kažko širdo ant kito buvusio Grifų Gūžtos atstovo. Jos veidas akimirksniu atgyvėjo, kai pasiėmė savą burtų lazdelę. Tai privertė nežymiai šyptelti ir jauną magą. Jis žinojo, ką reiškia turėti savo burtų lazdelę šalia savęs. Juk pirmame kurse iš jo gi buvo atimta jojo lazdelė. Tada jį buvo apėmęs lengvos panikos jausmas. Bet kokia kaina norėjo ją atgauti kuo greičiau, nors ir žinojo, kad šiaip ar taip  ją susigrąžins.
- Na, kai turime, kas taip pralinksmina tai pripažinsiu, jog taip. Labai juokinga,- dar prunkštelėjęs žvilgsniu sukaustė grifę. Negi rimtai? ištiesus Hogvartso moksleivei lazdelę ėmė svarstyti ar ji ja pasinaudos. Deja, rodos, buvo teisus. Šioji neišdrįso, o gal nemokėjo padaryti to ką norėjo.
- Taip buvęs. O kas buvo tas pražuvo, kaip sakoma, ar ne?- panaudojo posakį parodantį, jog ir nebūtina jo yra prisiminti, nes jo prefektavimas liko praeityje. Tačiau prisiminė, kad mergaičiukė neatsakė į krikštasūnio klausimo, todėl pats pabandė dar kartą pasidomėti.
- Tiesa, mums tai neturėtų rūpėti, bet kadangi vis dėl to esi čia, gal pasidalinsi tuo, ką planuoji veikti Londone ir kodėl esi už mokyklos ribų?
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 07, 2018, 10:41:55 am
   - Na, bet kai daugiau žinai, kyla ir daugiau pagundų tomis žiniomis pasinaudoti. Ir įgūdžiai gali būti slapta tobulinami, - tarė šyptelėdamas. Po teisybe, ir pats šį tą išmoko būtent taip. Ir apskritai daug ko mokėsi papildomai, mat kažkokiais ypstingais gabumais, ko gero, niekada nepasižymėjo. Tik šiam ar tam jausdavo didesnį susidomėjimą bei norą išmokti.
   - Kaip tai ką lemti? - perklausė von Sjuardas. - Jeigu blogiausiu atveju, net nežinau, ką ir kaip tu būtum galėjęs padaryti, bet neduokdie nužudei žmogų, ar, - Fasiras skėstelėjo rankomis, palikdamas vietos vaizduotei. - Ir pakliūni į Azkabaną... Ten gi ne kambarys, pilnas šunų, šluotų ar grifų taurių, kas keltų džiaugsmą. Ten pilna psichų, nuo kurių tu nei turi teisę pasitraukti, nei gali, - iš pradžių sarkastiškai; o vėliau surimtėjęs kalbėjo ministras. Po teisybe, jis dar niekada pats Azkabane nesilankė, bet tikėjo tais baisiais gandais apie vieną žiauriausių burtininkų kalėjimų pasaulyje.
   - Tu ir pats juk turėtum būti bent girdėjęs apie tai, ne? - paklausė Fasas, o tada pats suabejojo. Burtininkų visuomenėje Azkabanas, ko gero, nebuvo pati populiariausia pokalbių tema, jos veikiau jau buvo vengiama. Azkabanas ir jo kančios galėjo būti veikiau kaip tabu, kurio garsiai neištariant galėtum tokios negandos išvengti. Kita vertus, jei nesi kaip nors labai rimtai prisidirbęs, juk niekas į Azkabaną ir neišveš.
   - O ir paprastame kalėjime, numanau, nėra jokio malonumo sėdėti. Ar net areštinėje. Ar ir šiaip vien būti tardomam, - gūžtelėjo pečiais toliau vardydamas lengvesnes bausmes. - Bet netikiu, kad būtum padaręs kažką tokio, kas tave nuvestų iki to, - tvirtai užbaigė. Bet žvelgiant kitu aspektu, Edgar retai perdėdavo ar kažką įvertindavo neteisingai, o tąsyk Ministerijoje, Fasiro kabinete, Jeffteris neatrodė ramus ir laimingas dėl to prisiminimo. Na, jei su tuo viskas būtų buvę gerai, jis apskritai nebūtų trukdęs krikštasūnio. Štai tokia linkme mąstant Faso smalsumas dėl Edgaro prisiminimų ir augo.
   Išgirdęs apie Elridės turbūt  galimus ketinimus pačiai parsiboginti į Londoną, Fasiras blausiai, nežymiai šyptelėjo. Vien kelionė su magišku motociklu galėjo užtrukti apie valandą, važiuojant lėčiau - net iki dviejų, o ką jau kalbėti apie kelionę pėstute.
   ,,Gal ir nemanai, kad rūpi, bet rūpi. Nesinorėtų paleisti dar tik neseniai Hogvartsą pradėjusios mergaitės į gatvę, , - pamanė von Sjuardas, nors vėliau šias mintis kiek diplomatiškiau išsakė jo krikštatėvis. Fasiras vėlgi šyptelėjo - ką gi, reikėjo pripažinti, kad vyresnysis grifas su užsispyrusiais vaikais susitvarkyti mokėjo kur kas geriau.
   - Kai už nieką supyksti ant žmogaus, taip, trolį šiek tiek primeni, - nusišypsojo Fasas, jau nebesistengdamas savo šnekos perteikti sarkastiškai. Visgi Elridė buvo silpna, o savimeilė kartkartėmis liejosi per kraštus - rimtesni pasišaipymai ar pajuokavimai į gerą nevedė. Šiuo metu buvo galima ir iš paties ministro pasišaipyti, kad jis stovi vidury gryčios kaip koksai ežerų demonas. Bet, rodos, Elridė nesuprato ar nepastebėjo, kad pati buvo sausa, o atgabeno ją Fasas. ,,Vaikai nedėkingi," - padarė išvadą von Sjuardas
   Išgirdęs, kad Elridė Edgaro neatsimena, buvęs grifas abejingai gūžtelėjo pečiais. Pirmakursiams ir taip būna pilnos kelnės įspūdžių ir kita ko, argi įdomus kažkoks vyresnis grifas, rodantis valdžią ir padedantis nepaklysti tarp kabinetų? Be abejo, ne. Po teisybe, ir pats Fasas jau neatsiminė, koks prefektas rūpinosi jo pirmakursių grupe. O pats niekada neprefektavo - kaip ir dabar buvo galima matyti, su vaikais būtų galėjęs veikiau pats susimušti, negu tapti sektinu ir gerbiamu autoritetu. Na, susimušti gal ir per stiprus pasakymas, bet susiginčyti ir pravirkdyti kokį vaikį sarkastiškomis pastabėlėmis būtų tikrai nesunku.
   Elridei užsimojus lazdele, Fasiras kilstelėjo antakį. Kilo pagunda pačiam pasičiupti lazdelę nuo židinio bet pavyko jai atsispirti. Na, bet nieko baisaus - kol kas - ir neįvyko, todėl von Sjuardas tylėdamas vien tik lūkuriavo Elridės atsakymo į Edgaro užduotą klausimą, tuo metu atidžiai stebėdamas mergaitės veidą. Pastebėjo, kaip jos žvilgsnis nukrypo į varną - šis dabar lyg visai užmirštas tiesiog ramiai stovėjo ir žvelgė į baltaplaukę grifiukę - taip pat, kaip ir kiti du šiame kambaryje esantys vyresni gyvi padarai. Na, o kalbant apie šiandieninę kompaniją, stovinčią ar sėdinčią Jeffterių namų svetainėje, reikėtų pastebėti, kad tai labai spalvinga kompanija - baltaplaukė mergaitė, protingas varnas, pusvampyris ministras bei šiek tiek kyborgas žmogus. Tik nė vienas apie vienas kitą visko nežinojo - na, tik varnas su šeimininku apie vienas kitą.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 07, 2018, 02:02:06 pm
Elridei išgirdus Edgaro atsakymą iššoko akys. Ji tyliai ėmė keikti visus, nes nesuvokė, kokio velnio ją tysti tiek kilometrų nesuvokiat nė kas ji tokia. Iš tikrųjų, mergaitei kilo klausimas, ar jie bent žino kas ji tokia, nors atsiminusi, kad žino vardą paniuro. Elridės svajonė buvo būti nepastebėtai ir nežinomai.
-Trys šimtai... Nu rimtai, kokio velnio manęs nepalikai?-atsisukusi į Fasirą paklausė ji. Jos manymu, stebuklai, kad jai smegenis nesprogo išgirdus tokį skaičių. Grifiukė daug kur nesigaudė, o dėl greičio taip pat gerai nežinojo, nes viskas greitai keičiasi, bet ji suvokė, kad skaičius yra gan didelis. Paprastiem žmonėm tai būtų galbūt dar didesnis ir baisesnis skaičiukas.
-Trolį? Geresnio palyginimo negirdėjau...- niūriai pasisakiusi mergaitė ėmė rimsti. Ką jau ką, bet trolio priminti ji nenorėjo, nes jų bijojo. Jos manymu, troliams jos ir kramtyti nereiktų, suvalgytų kaip saldainį nė nekramtę. Elridė pasimetė įvykių sekoje ir nebegebėjo susigaudyti, kas dedasi aplink. Ji bijojo kažko, o nė nesuvokė ko.
-Tai dar pasakyk, kad aš jums kluonas, kurį čia atsivežėt tik, kad pralinksmint... Ačiū!-sarkastiškai padėkojusi ji nužvelgė Edgarą ir užstrigo prie keistesnio dalyko. Pirštinės? Vidui... Na, tiksliau viena... Eh, tiek tos, na ir keistenybės...
Apsidžiaugusi, kad niekas neprikišo, jog ji nemoka burto ji truputį atsipalaidavo. Elridei pasidarė ramiau ir taip malonu, kad širdis nebesitranko kaip po penkių valandų kroso. Atsisukusi į varną ji sustingo. Grifiukė galėjo prisiekti, kad prie jo stovėjo senelė. Na, gal ne kiek stovėjo, o mirguliavo. Jai pranykus ji atkreipė dėmesį į tą keistą varną, jis nei krankė, nei rodė kažkokius ženklus. Mergaitė dar kartą priėjo išvadą, kad paukščiai yra nesuprantami ir gan kvailoki kuriniai.
Elridės pakartotas klausimas visiškai netenkino. Ji tikėjosi, kad bus sugražinta į Londoną ir galės nebesukti galvos, bet ne. Jai vėl ėmė spausti gerklę, o tas pasivaidenimas buvo dar kraupesnis. Keiktėlėjusi mergaitė subliuško ant sofos lyg besileidžiantis balionėlis.
-Ehe... Tai neatstosit ką? Man buvo...-padariusi trumputę pauzę ji pasistengė sukaupti visas jėgas, nors ne tiek daug jų ir teturėjo.-Laidotuvės... Nė nežinau kiek laiko turėčiau čia būti,- pagaliau sugebėjusi atsakyti į tą kvailą klausimą ji pajautė pergalės jausmą, bet tuo pačiu ir pralaimėjimą. Elridė atsiskleidė nepažįstamiems žmonėms, kurie nežinia kokių kėslų beturi.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 07, 2018, 04:40:56 pm
- Nemanau, jog įgūdžių tobulinimas ir žinios yra blogai. Net jų panaudojimas nėra blogas, jei tik moki tinkamai naudotis,- pats Edgar'as gi ir mokėsi ir stengėsi panaudoti viską pagal paskirtį. Aišku, tą lemtingą vakarą, kai prarado draugę prieš kurią kovėsi, jis naudojo kerus apsiginti, bet jie iššaukė reakciją, kuri sukėlė sprogimą nulėmusį kovos baigtį. Tą vakarą, tuometinis Hogvartso moksleivis, galėjo kovą užbaigti panaudodamas mirtiniausius nedovanotinus kerus, tačiau jis nuo to susilaikė, nors ir buvo įgijęs žinių, kurias suteikė buvęs kerėjimo profesorius Izaac. Buvusiam grifui jie buvo reikalingi kraštutiniam atvejui. Tačiau tas kraštutinumas ir buvo prieitas, bet vietoj to, jog pasinaudotų tuo kas jį apsaugotų, pasiryžo kautis iki galo vien gindamasis. Bet kas žino, jei būtų tekę stovėti ne prieš draugišką veidą, kuris jį lydėjo nuo pirmo kurso, ar jis būtų pasirinkęs kitaip.
Juodaplaukis giliai atsiduso, kai krikštasūnis kalbėjo apie Azkabaną. Jis tikriausiai neklydo ir dėl nužudyto žmogaus, taip manė buvęs savo koledžo kvidičo gaudytojas bei visos komandos kapitonas.
- Jei Azkabanas bei psichų apsuptis yra tai ko nusipelniau, vadinasi ten yra tinkamiausia vieta man,- šyptelėjo. Nebuvo nerimo ar baimės. Jis buvo pasiryžęs sumokėti už tai ką padarė, nepaisydamas savo reputacijos ir tolimesnės karjeros. Jis vadovavosi principais, kad blogiukai turi atsiimti už tai, ką blogo yra padarę. Ir, jei jis buvo tarp tų blogį siejančių, tai sau jokių išimčių netaikė.
- Aš tikiu, kad netiki. Net pats norėčiau tuo netikėti,- nedangindamas šypsenos iš veido pustylomis komentavo tą faktą, jog Fasiras netiki tuo, kad buvęs grifų prefektas būtų kažką padaręs siaubingo.
- Baikite apie tuos trolius,- čia vėl juokas užkabino namų šeimininką, nes atrodė, kaip mažamečių apsisvaidymas kandžiomis replikomis. Na, Elridė dar vis ir buvo vaikas, bet kad Fasiras leidžiasi į tokius ginčus buvo keistoka. Jei sugebama išrutuliuoti kažkokį burbulą tokioje situacijoje, tai kas tada dedasi ministerijoje, kai ministras ginčijasi rimtesnėmis temomis. Grifė neatrodė jaunuoliui panaši į klouną. Bet jau šios vietos nebekomentavo, tik eilinį kart susijuokė iš to tokio apsimestinio jos pykčio.
- Užjaučiu..,- viskas apsivertė aukštyn kojomis mergaitei pasakius, jog apturėjo laidotuves. Visas spindesys iš Edgar'o veido dingo. Nė nebežinojo ar ką sakyti, ar mėginti guosti, išvis nežinojo ką daryti.
- Ar susitvarkysi motociklą iki ryto?- atsigrežė į von Sjuardą prieš užduodamas šį klausimą, o po jo, jo akys vėl nukrypo į mergaitę, - Manau tau reiktų pailsėti. Viršuje yra laisvų kambarių. Važiuodamas į darbą Fasiras galės pargabenti tave namo,- suvokdamas, kad papildomas kamantinėjimas gali tik dar labiau liūdinti bei kelti skausmą moksleivei, Jeffter'is nusprendė, kad šiandieninio pokalbio turėtų būti gana.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 07, 2018, 08:52:09 pm
   - Be abejo, tai yra gerai, tačiau visada žinias bei įgūdžius galima panaudoti ir blogam tikslui, - vis tiek nenusileido von Sjuardas. Besiginčydamas nusižiovavo - šioje svetainėje buvo šilta, drabužiai pamažėle džiūvo, į suledėjusią pusvampyrio skūrą skverbėsi šiluma. Kartais tik tokioje aplinkoje staiga supranti, koks iš tiesų esi pavargęs - taip pat šįsyk nutiko Fasirui. Bet jis vis dar didvyriškai laikėsi ir kovojo prieš nuovargį ir potraukį numigti. Būtų galima pastebėti, kad, ko gero, šis potraukis esti stipresnis už daugelį kitų norų.
   - Nemanau taip, bet pamatysim, - šyptelėjo ministras. Nebuvo jokio reikalo aptarinėti prisiminimo, kol jis dar nebuvo peržiūrėtas. Bet bekalbant apie Azkabaną, Fasiras pamanė, kad ir pačiam būtų visai neprošal ten apsilankyti ir pamatyti, kur saugomi ir baudžiami didžiausi Anglijos, o kartais ir kitų šalių nusikaltėliai burtininkai. ,,Bet reikėtų kompanijos tokiai kelionei," - pamintijo jis.
   ,,Aš visada su tavim," - atsiliepė Muninas. Fasiras trumpam žvilgtelėjo į varną, susidūrė su juo žvilgsniu.
   ,,Po teisybe, tavęs į ten gabenti nelabai norėčiau," - pripažino von Sjuardas. Varnas pašiaušė plunksnas lyg būtų sušalęs, kai atsitraukė nuo židinio.
   ,,Kodėl? Ar psichai gali pulti ir gyvūnus?" - paklausė paukštis.
   ,,Nežinau," - atvirai pasakė ministras. Štai, kam jis iš tiesų anksčiau turėjo aistrą, kurią dabar buvo jau beprimirštąs - magiškiesiems gyvūnams. O psichai, rodos, tokie ir buvo... Nors kita vertus, psichai buvo kažkas, peržengiantis žmogaus suvokimo ribas, juos tyrinėti juk velniškai pavojinga, visada iškyla didžiulė rizika prisiminimams, o gal net ir gyvybei. Fasas netgi abejojo, ar psichai turi materialų kūną, ar yra astraliniai - kaip vaiduokliai.
   Kai Edgaras pertraukė Faso ir Elridės ginčą, vyresnysis ginčininkas atsiduso. Ką gi, kuo toliau, tuo daugiau ryškėjo įvairių dalykų, bylojančių apsiblaususį ministro protą dėl nuovargio. Fasas ir pats tai suprato, tik niekaip nedrįso leisti sau poilsio tokią naktį su tokiu įvykiu. Negalėjo leisti miego sau ir dienomis, darbe. Taip pat ir neretomis naktimis, jei pasilikdavo pasidarbuoti. ,,Kvailys," - sukritikavo Muninas, kuris pats mėgdavo nusnausti, kol draugas darbuodavosi. Fasas netgi spėjo, kad gyvūno poilsis stiprino ir jį patį. Kitaip sakant, jeigu šio juodaplunksnio nebūtų, jaunuoliui būtų kur kas blogiau daugeliu aspektų.
   Fasiras von Sjuardas dėbtelėjo į Elridę. ,,Palikti nualpusią mergaitę vidury gatvės? Kuo gi tu mane laikai?"
   - Nežinau, - gūžtelėjo pečiais. Pabandė sumanyti kokį nors diplomatišką atsakymą, bet galva buvo tuščia. - Nenorėjau, kad kas nutiktų, - išspaudė, bet šis buvo, matyt, skystas. ,,Jei kamuoja per didelė sąžinė, susidėk su Ravenu von Sjuardu," - ataidėjo iš kažkur užspaustas balselis. Galbūt motinos? Ji juk kartais bardavo brolį už išdaigas.
   ,,Dabar tu dažnai laužai pažadą," - pastebėjo Muninas.
   - Ech, pajuokavau dėl to trolio, - atsiduso Fasiras. Pasirodė, kad šitą irgi kažkam jau buvo sakęs arba kažkur girdėjęs. Ką išdūrė pasakęs, kad gavo trolį? - Tu ne klounas, viskas tvarkoje. Atsiprašau už bjaurų savo elgesį, pavargęs, - atsiprašė ir pasiteisino von Sjuardas. Nenuostabu, kad veikiai sulaukė ir krištatėvio pastebėjimo bei pasiteiravimo. Bet prieš tai Elridė prisipažino, iš kur tą vakarą ėjo. ,,Sakiau," - atsiliepė varnas. Fasiras užtildančiai į jį dėbtelėjo, bet šis jau buvo nusisukęs į ugnį.
   - Užjaučiu, - nieko daugiau nesugebėjo atsakyti juodaplaukis. Žvilgtelėjęs į krikštatėvį suprato, kad šis sutriko ir daugiau Elridės neklausinės. ,,Turėčiau elgtis taip, kaip ir jis," - pamanė Fasas, bet nepaklausė šios logiškos minties. - Ar būtų galima sužinoti... Kas nutiko? - jau švelnesniu balsu kreipėsi, įdėmiai žvelgdamas į Endlercat. - Tu gali būti su mumis, tai yra, su manim, - sutriko von Sjuardas. - Tiek, kiek norėsi. Kai kiek labiau sustiprėsi arba nustos lyti, galėsim nuvažiuoti į mano namus, nenoriu užkrauti Edgaro. Suprantu, kad po tokių dalykų sudėtinga, - be šypsenos kalbėjo. Staiga suprato, kad tokioje situacijoje jis patyręs kur kas daugiau už vyresnį Hogvartsą baigusį namų šeimininką. Mat gavo prabangą dalyvauti netgi trijų žmo...
   ,,Fasirai." - griežtas karktelėjimas nutraukė jaunuolio minčių giją. ,,Tu pažadą šiandien laužai jau gal dešimtą kartą."
   Fasiras tebetylėjo.
   - Esu linkęs tuo abejoti, - prisipažino Fasas dėl motociklo. Žvilgsnis blausėsi. ,,Laidotuvės" - štai, kaip skambėjo žodis, sudavęs priešpaskutinį šiandieninį smūgį von Sjuardui. Iki smigimo tiesiog vietoje trūko turbūt visai nedaug. - Nors dar net nežinau, ir koks gedimas. Lijo, sunku kažką nustatyti... Gal ir nieko rimto.
   Vienam nukeliauti į darbą sunku nebūtų - net ir pusvampyris gebėjo greitai bėgti, nors ištvermės ir greičio turėjo kur kas mažiau už grynakraujį. Ar turėjo šluotą? Kažin... Nors namuose gal kokia ir mėtytųsi. Mašina? Ne. Bet galbūt motociklui tik baigėsi degalai, kas irgi tikėtina buvo mažai.
   Bet Fasiras tyliai keiktelėjo, prisiminęs, kad transporto priemonę paliko tiesiog gatvėje.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 08, 2018, 06:54:09 pm
Mergaitei kvailai pasirodė juokingas atsakymas "nežinau". Jos manymu, tai reiškė, kad žmogus darė, kad daryti, o tai buvo tikrai kvailoka. Elridės manymu, žmones turi daryti ką nori ir dėl to būti tvirti. Nors pati mergaitė niekados nebuvo tvirta ir užtikrinta,  nebent kai kažko tikrai norėjo.
Dėl trolio ji nelabai bepyko. Iš tikrųjų geriau pagalvojus tai darėsi juokinga, visa jos situacija ir kita. Kad ir ją žudė iš vidaus, jos elgesys buvo nepateisinamas ir, turbūt, kaip tikro mažo troliuko. Mergaitė apie trolius daug nežinojo, tik tai, kad jie dideli, kvaili ir pikti. Visą tai jai papasakojo močiutė, vėl močiutė.
Pastebėjusi, kad du vyrukai esantys kambaryje sutriko, Elridė leido sau šyptelti. Vienas žodis ir pasikeičia visa situacija, na, tiksliau truputis situacijos. Nors jai net keista atrodė, kad jie taip sureagavo. Juk ji galėjo palaidoti visai nepažįstamą giminaitį, ar ne taip rūpimą tetą. Mergaitė manė, kad tai nebūtų taip liūdna, jei žmogaus nepažįsti. Nors, geriau pagalvojus, kiekvieno žmogaus mirtis gali būti skaudi savaip.
-Pirmiausia, nereikia sakyti to žodžio, jis nieko nereiškia... Tai tik paprastas, kvailas žodis,- jai taip pasakius turbūt galėjo pasirodyti net juokinga, bet tuo mergaitė įtikėjusi jau senai."Užjaučiu" nepadeda, tas žodis tik priverčia jaustis kaltam, kad atkreipei kažkieno dėmesį, kad sutrugdei jų ramybę. Ji nenorėjo niekeno ramybes trugdyti, o to žodžio nekentė. Visi geba pasakyti, bet ne visi sako iš širdies, ne visi sako tai ką nori sakyti, dėl to jai ir nepatinka, mergaitei nepatinka daugybė žodžių.
-Nebeturiu močiutės...-nugurkusi seiles ji šyptelėjo.-Ir pamačiau mamos kapą, jums skambės juokingai, bet tai buvo palaima...-gilus atodusis nuskambėjo ir mergaitė vėl šyptelėjo. Jai atrodė kvailai juokinga, kad nepažįstamas taip siulosi, jei blogai nesijaustų, turbūt, ir nusijuoktų. Bet Elridė vos šypsenas spaudė, vargu, ar juoktis sugebėtų. Ją tai labai ėmė erzinti, mergaičiukė nenorėjo būti liūdna, jos gyvenimas buvo dengtas džiaugsmu. Bet štai, pirma pamatai mamos kapą ir nė netikrovėje, o per kažkokią kvailą fiziją, o tada štai ir tikrovė. Bet tikrovej pamatai ne tik tą kapą, kurį norėjei aplankyti, bet ir tą, kuris stipriai paveikė, nes taip neturėjo būti.
-Aš negaliu užkrauti nei vieno iš jūsų, nukaksiu į Londoną ir viską susitvarkysiu pati,- tvirtai pasisakiusi ji išspraudė dar viena šypsena, nors viduje pajautė visai ką kitą.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 08, 2018, 09:13:25 pm
Žinoma, kad galima, bet..,- nusprendė nebegilinti tos temos vaikinas. Jau buvo vėlyva naktis, o ir mergaitė neatrodė, kad būtų blogio įsikūnijimas, todėl diskutuoti šia tema buvo nebelabai aktualu, kai ypač ji nelabai į ką reikšmingo ir vedė.
Mergaitei pasirodo nepriimtinas buvo žodis "užjaučiu", bet ši reakcija nestebino Edgar'o. Šis iškart pamanė, jog antrakursė vis dar yra pervargusi, nusiminusi bei piktoka dėl to, jog buvo ištempta iš Londono, nuo kurio dabar skyrė keli šimtai kilometrų. Nors ir Jeffter'is susilaikė nuo papildomų klausimų, tikriausiai nemalonia tema Elridei, to paties, regis, nepavyko padaryti magijos ministrui. Grifų atstovė atsakė. Iš jos atsakinėjimo neatrodė, kad itin būtų nusiminusi, net kartkartėmis sugebėdavo išspausti šypseną veide. Nesuprato jaunuolis ar ta šypsena tikra ar apsimestinė, bet vylėsi, jog vis gi šioji bus nesuvaidinta. Veikiausiai ji ir buvo nepriverstina, nes kiek galėjo suprasti iš dvylikametės žodžių, ji pirmą kartą pamatė vietą, kurios iki šiolei nematė ir tai jai glostė širdį.
Žaliaakis atsidusęs pasisuko vėl į kitą svečią, kuris ir atgabeno Hogvartso mokinę.
- Supratau,- tik tiek teatsakė apie motociklą, - Bet, jei yra poreikis, tu taip pat gali likti pernakvoti čia,- ir Fasirui pasiūlė pasilikti permiegoti, bet abejojo ar šis sutiks. Logiška buvo abejoti. Motociklas dėl kažkokios priežasties neveikė, o jį buvo pagrindo sutvarkyti laiku, jog ministerijos galva atsidurtų savo darbo vietoje nepavėlavęs.
- Ir manęs tikrai jūs neužkraunate, tad dėl to nepergyvenkite,- patikinęs nusišypsojo buvęs grifas, - Jauskitės, kaip namie. Jei visgi sugalvosite numigti viršuje yra trys kambarėliai, tad galite rinktis, kurį panorėję,- ranka parodė į laiptus svetainėje, vedančiu į antrąjį aukštą, kur ir yra minėtieji kambariai, - Ir jei nesupyksite aš eisiu numigti, Kaip sako rytas protingesnis už vakarą, tiesa?- pasitrynęs akis ėmė traukti lauk iš svetainės. Bet dar neišėjęs iš jos stabtelėjo ir atsigręžė į vėlyvus šiandienos svečius.
- Jei ko nors reikės, nedvejodami kreipkitės. Ir tai galioja Jums abejiems,- patikino, kad jie sulauks reikiamos pagalbos, jei tik bus toks poreikis ir pamažėle išsliūkino į savo miegamąjį. Jautėsi pavargęs. Bet ar kitaip galėjo būti, kai vėlai gulasi, anksti keliasi ir ko ne visa dieną prasitreniruoja praktikuodamasis apsiginimą nuo juodosios magijos. Aišku, pasitaiko ir dienų, kai gilinasi į teoriją ar kažką konspektuojasi daugiau, nei kad praktikuojasi, tačiau šiandien nebuvo viena iš tųjų dienų.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 08, 2018, 11:05:37 pm
   Fasiras linktelėjo, nebylomis pritardamas neišsakytam siūlymui nutraukti šį pokalbį. Von Sjuardo žvilgsnis nuslydo prie Elridės - turbūt daug kuo nusivylusios, pasirodo, dėl močiutės ir mamos sielvartaujančios mergaitės. ,,Kaži, o kur tėvas?" - toptelėjo ministrui, bet šito užklausti jis jau nedrįso. Spėjo, kad ir taip nepasielgė labai jau gerai su kišimusi. Apskritai... Visas šis sumanymas ją atsigabenti į Godriko Daubą - ko gi jis dar tikėjosi? Čia gi ne triušis, kuriam paduotai kopūstą ar morką ir gali jį palikti visai dienai. Vaikis. Užsispyręs. Bjauroko charakterio. Nusivylęs. Pervargęs. Kita vertus, galbūt kiek panašus į patį Fasirą? Nors po tragedijos praėjo jau tiek daug metų, kažkur giliai viduje liūdesys vis dar gyveno ir plėtėsi. Nežinia, kaip koksai užkratas ar vėžys. Šlykštus padaras, labai šlykštus. Ir nepasakytum, kad nekenksmingas ir taikus. Ne. Trokštantis valdžios. Galbūt netgi... Panašus į kokį nors Voldemortą tokiu troškimu. Ir jam sekėsi kariauti visai neblogai, nors šiuo metu tik ilsėjosi uždarytas. Ir pamažėle nyko.
   - Žinau, - niauriai vyptelėjo Fasiras. - Bet nieko kito nepasakysi.
   Į langą vėl ėmė barbenti lietus - trumpoje tyloje, vis pertraukiamoje jaukaus židinio ugnies pleškėjimo, šis garsas vertė gal netgi krūpčioti. Jaunuolis nejaukiai pasimuistė.
   - Ne, ačiū tau, - atsisakė von Sjuardas krikštatėvio pasiūlymo. - Eisiu namo, gyvenu netoli. Pamėginsiu susitvarkyti motociklą, kad iš ryto galėčiau važiuoti pats ir nuvežti Elridę. Atleisk, kad įsibroviau naktį, ir taip jau lieku skolingas... - Fasas šyptelėjo. Pasisukęs į Elridę, atsakė ir jai.
   - Neužkrauni, viskas gerai. Į mane kreiptis gali bet kada, - ,,Nors tu, spėju, to nepadarysi". - Dabar geriau pailsėk, o aš jau eisiu - reikia spėti susitvarkyti motociklą. Gal ten ir nieko baisaus. Rytoj parvešiu namo, - pažadėjo. Tada linktelėjo galva abiem ir pasuko link durų. - Labos, gero jums poilsio, - palinkėjo von Sjuardas. Atsidarius duris į lauką, auksinių akių savininką pasitiko lietus ir sąžinės graužatis. ,,Geras derinys," - su sarkazmu atsiduso namų savininko krikštasūnis ir užverdamas duris vos neprivėrė išskrendančiam Muninui sparno.
   ,,Mane pamiršai?" - paklausė varnas. Fasiras niauriai pažvelgė į jį. Kartais atrodė, kad nuovargis tam tikroje stadijoje pradeda griauti viską - ir ryšius, ir pasitikėjimą, ir viską, ką būni savyje susikūręs.
   ,,Ne, pamaniau, kad liksi čia," - žioplai leptelėjo Fasas, plytelių grindiniu žygiuodamas prie vartų.
   ,,Kvailai pamanei," - atsakė varnas po neilgos pauzės, kai von Sjuardas jau varėsi visą šlapią motociklą gatve namo.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 09, 2018, 04:59:44 pm
Elridė pajautė stiprų sunkumą. Regis, tokiu metu, koks buvo tuo metu, ji sapnuotų gal dešimtąjį sapną. Bet, ji buvo nepažįstamų žmonių kambaryje ir laukė. Nežinojo, ko, bet laukė. Mergaitę suėmė miegas ir ji vos susilaikė nenusižiovavusi. Grifiukė paskendo mintyse, o lietus netikėtai ją išgąsdino. Mergaitė krūptelėjo ir atsiduso, kad tai tik lietus.
-Eh... Visi sako, kad nepakrauni, bet kartais tiesa būna kitokia,- Elridės akys ėmė merktis. Trumpam piktai nužvelgusi du žmogelius ji stebėjo kaip jie išeina. Nepratarusi nė žodžio jiem išėjus mergaitė tyliai atsiduso. Turbūt nuo jų miegojimo faze užsikrėčiau... Grifiukė tyliai šyptelėjo, nes dar nebuvo sugalvojusi tokio dalyko, kaip "miegojimo fazė", bet jai ji patiko. Ji žodį ėmė taikyti prie to, kad jos močiutė, kada gali, tada eina anksti miegoti. Trumpam ji ėmė mąstyti pilną paaiškinimą, bet vėl pamatė tą močiutės siluetą, toje pačioje vietoje. Krūptelėjusi Elridė atsiduso ir susiėmė kelius ant sofos. Noras miegoti neleido gerai susikaupti, tačiau mergaitė nebenorėjo užmigti. Nenorėjo, nes siluetas nedingo, jis šypsojosi. Suprasdama, kad tai tik jos vaizduotė mergaitė stengėsi nusukti žvilgsnį. Elridei vis nusukus žvilgsnį ji ėmė jaustis keistai ir vėl atsisukdavo pažiūrėti, ar ji vis dar ten. Papurčiusi galvą ji vis tiek matė senutę, kuri šypsojosi, mirksėjo, bet daugiau, rodos, nejudėjo. Grifiukė pasidėjo galvą ant kelių ir stebėjo ją. Galvoti buvo per sunku, tad ji nieko negalvojo. Negalvojimas netgi gerino savijautą, nes nereikėjo rūpintis, ji apsimiegojus, ar ne. Po truputį, bent taip atrodė Elridei, močiutė ėmė nykti. Ji vis dar matė jos šypseną ir tą siluetą, bet nebe taip ryškiai. Po dar kurio laiko siluetas išnyko, nebeliko jokios kruopelės bylojančios, kad ta senutė buvo tame kambaryje. Elridė pasijautė viena ir jos žalios akys užsimerkė.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 09, 2018, 09:45:59 pm
Edgar'as prabudo numigęs keletą valandų. Jau buvo šiek tiek po penkių ryto. Anksti buvo, tačiau ne retai jaunuolis keldavosi panašiu laiku. Pasitaikydavo, kai ir ilgiau numigdavo. Keltis, keldavosi, kai nubusdavo, nesistatydavo papildomų ar žadintuvų. Jam svarbiausia buvo, jog būdavo išsimiegojęs. Atsikielęs priėjo prie lango ir pažvelgė pro jį, patinusiomis nuo miego akimis. Lietus, regis, buvo nurimęs, tačiau matėsi, jog tai nutiko neseniai, kadangi dar visur, kiek buvo galima įžiūrėti, buvo šlapia.
Kiek apsiprausęs veidą, devyniolikmetis ėjo treniruočių kambario link, bet einant pro svetainę, akis užkliuvo už sofos, ant kurios susirangiusi miegojo, židinio skleidžiamos šviesos apšviesta, Fasiro atgabenta mergaitė. Buvęs grifas apsisuko ir grįžo atgal į savo miegamąjį, kuriame susiradęs užklotą, kuriuo vėliau apklojo saldžiai miegančią, bent Edgar'o akimis, grifiukę ir pats patraukė ten, kur ir keliavo dar prieš tai. Įėjęs į patalpą, kurioje buvo tik vienas rašomasis stalas uždarė duris, kad neskleistų pernelyg daug triukšmo. Taip, kambarys buvo izoliuotas kerais nuo garso, tačiau tik nuo garso į namo išorę, o viduje galėjai puikiai girdėti kas vyksta. Jaunuolis prisėdo prie stalo ir atsivertė dar vakar atsineštą kažkokią kerėjimo knygą. Ji jam buvo reikalinga išsiburti keletui akmeninių goblinų. Išsiaiškinęs viską, pirmiausia užkerėjo kambario erdvę, kuri virto į urvą, kuriame kabėjo keletas deglų šiek tie apšviečiančių erdvę. Puiku šyptelėjo vaikinas ir ėmė vapėti kažką magiško toliau, kas turėjo sukurti pusdešimtį tų akmeninių goblinų, turinčių būti šiandieniniais jo priešininkais. Žinoma, jie visi neatsirado aplink Edgar'ą. Jis jos taip pat burtais išmėtė erdvėje. Pradėkime tarstelėjo šio magiško kambario įkūrėjas užsitempdamas pirštinę kuo aukščiau ir ėmė žingsniuoti prieblandoje paskendusiu urvu. Nors viskas, ką dabar matė vaikinas, buvo tik iliuzija, ji atrodė tikroviškai, net galėjai justi tą tvyrantį drėgmės kvapą. Ėjo, kol nepriėjo pirmojo goblino. Kas per? nesuprato, kodėl jis nejuda. Priėjęs arčiau nuleido lazdelę, kurią dar ką tik laikė nutaikęs į jį. Susimąsčiusi žvilgsniu bandė suprasti, kodėl taip yra. Kažką praleidau? su lyg šiomis mintimis akmeninė statula, savo akmens kuoką trinktelėjo Edgar'ui į pilvo sritį ir nubloškė jį į sieną. Iš skausmo kiek suriko. Skausmas jau buvo nebe iliuzija. Galimi sužeidimai irgi jau būtų ne magiškas vaizdinys, todėl reikėjo būti itin atsargiam. Bet tai trumpaplaukis žinojo jau nuo pirmosios savo treniruotės. Nors ką čia nuo pirmosios treniruotės, tai tapo aišku dar besimokant Hogvartse. Goblinas iš pradžių buvo apsimetęs nefunkcionuojančių akmens luitu, matomai šią dalį kažkur, jaunas burtininkas praleido. Šiaip ne taip pakilo nuo žemės ir pažvelgė į perpus stambesnę būtybę, kuri savo kuoka prabraukė sau per ranka, taip sukurdama ugnies pliūpsnį, kuris dabar skriejo buvusio Hogvartso auklėtinio link. Apie šį tokių padarų gebėjimą besitreniruojantysis žinojo.
- Protego!,- liepsnos išsisklaidė, tačiau ugnies šiltukas paglostė veidą.
- Aqua Eructo!- nieko nelaukęs goblinui virš galvos ėmė čiurkšti vandenį galinga srove, kuri ėmė drebinti urvo uolienas. Toks ir buvo mago planas, atskelti dalį jų, jog šiosios užgriūtų jo dabartinį priešą. Sekundė, antra taip ir nutiko. Trečdalis tako buvo užgriūta, kartu su juo užgriūtas buvo ir akmens gabalas. Jeffter'is nusikosėjo nuo sukilusių dulkių, kurias pats čia ir sukėlė. Norėjo žingsnioti toliau, bet regis užgriūtasis ėmė stotis, kartu nuo savęs nuversdamas, tai kas užgriuvo. Pasirodo, tai nepadės suprato juodų plaukų savininkas, bet ir pats ką tik susiprato, kad nelogiškas sprendimas buvo mėginti nugalėti akmeni akmeniu. Žvelgdamas į besistojantį gobliną, Edgar'as ėmė galvoje regzti kitą žingsnį, kuris galėtų duoti vaisių.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 10, 2018, 08:17:13 pm
Elridės lėtai atsimerkė. Mergaitei buvo labai gerą pagaliau ramiai užmigti saldžiu miegu. Nustebusi, kad ji buvo apklota grifiukė atsiduso ir atsisėdo ant sofos.Magija... Apsidairiusi ji atsistojo, nors ir labai tingiai. Elridė pabandė atgaminti visus vakarykščius įvykius, nors sekėsi nepergeriausiai. Atsiminusi močiutę krūptelėjusi ji pažvelgė į židinio pusę, tačiau ten nieko nebuvo. Labiau atsipalaidavus mergaitei kilo dar begalės klausimų, bet vienas iš svarbesnių - kur Fasiras. Elridė nedrąsiai ėmė vaikščioti po namus įkišdama nosį į kambarius, nors jai tas nelabai patiko. Kelios minutės ir mergaitė nebesusigaudė, kurioje pastato dalyje ji yra. Grifiukei užėmė kvapą, jai atrodė, kad ji apėjo visą namą, tačiau nepastebėjo jokios gyvos dvasios. Pasijautusi viena ji lėtai susmuko ir sustingo. Jei ir būtų kažkas šalia, Elridės savijauta turrbūt nepasikeistų. Jai atrodė, kad netekus močiutės neteko visko, nors tai iš dalies ir buvo tiesa, kurios ji nekentė. Jai reikėjo veiklos, kažko, kas užgožtu mintis, bet ji manė, kad nieko negali daugiau daryti. Mergaitė sėdėjo nepažįstamo žmogaus, galimai tuščiame, name, kažkur pasiklydusi. Gal įdomiau ir būt negali tokiai mažai mergaitei. Atsidususi ji pakėlė akis, atsistojo ir dar pavaikščiojo po kambarius. Nežinojo, kur keliauja, bet tiesiog bandė surasti išėjimą. Elridė pravėrė, rodos, dar nepaliestas jos mažų letenėlių duris ir apstulbo. Urvas? KĄ!? Apstulbusi ji atsargiai įsniukino į tą keistą, magišką erdvę ir geriau apsidairė. Grifiukei sukilo adrenalinas ir ji atsargiai ėmė eiti keistuoju urvu. Mergaitė bijojo, bet jai buvo smalsmu, o juo labiau ji tikėjosi ten rasti kažką, nesvarbu ar Edgar, ar Fasirą. Išgirdusi kažkokį triukšmą Elridė sustingo vietoje. Ji girdėjo kažkieno ryksmą, norėjo bėgti padėti, bet negalėjo judėti. Išsitraukusi lazdelę ji atsargiai žengė žingsnį, o po jo dar vieną. Mergaitė pamatė kažkieno siluetą, tačiau negebėjo įžiūrėti kas ten buvo. Dulkės dar nespėjo nusėsti, o Elridė išsižiojusi žiūrėjo, kas dedasi. Jai buvo įdomu, tačiau tuo pačiu baugu. Kerėti puikiai ji nemokėjo, kažkodėl jai neužtekdavo laiko vis išmokti, tad negebėjo atsiminti burtažodžių.
-Ah... Turbūt nelaikas klausti... Bet kas čia dedas ir ką Tu darai!?-surikusi mergaitė susivokė, kad galėjo pasakyti, nes aidas nusklido kažkur tolyn. Kaip urvas gali tilpt name? Nelogiška...
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 10, 2018, 10:08:34 pm
Kol Edgar'as bandė sugalvoti, kaip čia geriau įveikti būtų akmens gobliną šis galiausiai atsistojo, bet tai dar ne viskas. Situacija tapo akimirksiu dar keblesnė, kai iš urvo sienų išniro susilipdę dar tokie du goblinai.
- Incarcifors!- nukreipė savo ginklą į akmens gabalą stūksantį greta to amenuočiaus, kuris prieš kelias sekundes pakilo nuo žemės. Netrukus jis atsidūrė narve, bet tai nekėlė itin didelio saugumo žaliaakiui, nes bet kurią akimirką būtybė galėjo šveisti ugnies kamuolį ar bandyti išsilaisvinti iš narvo, kas veikiausiai nebūtų jam itin sunku. Rodos, pats padaras dar nebuvo kol kas susivokęs kas įvyko ir todėl bent kažkiek laiko pavyko išlošti, kurį ruošėsi išnaudoti užsiimant dorojantis su dar dvejais pastarojo dvyniais.
- Ką?!- visas mintis išmušė iš vėžių garsūs žodžiai, kurių pagal idėją niekas neturėjo čia skleisti. Na, nebent pats Jeffter'is. Juk kalbančių būtybių jis lyg ir neišsibūrė savo treniruočių kambarėlyje. Prisidengdamas lazdele, vaikinas mikliai atsigręžė sau už nugaros. Kas čia? nelabai kas matėsi prieblandoje. Matė tik kažkieno siluetą. Bet siluetas ėmė ryškėti. Tarytum kylanti saulė jį ėmė apšviesti.
- Elride?- išpūtė akis, nes nesitikėjo jos čia išvysti. Tačiau laiko stebėtis užklydėle nebuvo kada. Reikėjo reaguoti greitai, nes ne veltui jos veidas buvo apšviestas. Link jos skriejo ugninis kamuolys, kuris ką tik prašvilpė pro devyniolikmečio petį.
- Aguamenti,- iš lazdelės galo ėmė purkšti vandens čiurkšlė, kurią nukreipė ugnies kamuolio link. Ugnis slopo, tačiau buvęs grifas nebuvo tikras ar visiškai užgesins tą apvalainį karštuolį laiku, jam dar nepasiekus antrakursės. Iki jos liko vos keli metrai, bet iš ugnies kamuolio jau beveik neliko nieko irgi. Ar sunaikino jį iki galo, neaišku. Akyse sumirguliavo, vos tik pajuto skausmą veriantį nugarą. Vienas iš akmens luitu iš savo akmeninės kuokos gerai vožtelėjo burtininkui per kuprą. Taip gerai, kad šis vėl tėškėsi į sieną. Tik šį kart veidu į sieną ir atsimušęs nuo jos krito ant žemės. Juodaplaukio veidas mygom apsipylė krauju, o galva ėmė svaigti. Matė savo kūrinius žygiuojant link mergaitės.
- To-To.. Totalus Petrificus,- ištarė, tačiau nieko neįvyko. Na, kažko stebėtino irgi neturėjo būti, juk burtažodio žodžiai buvo sudėlioti ne taip. Po ganėtinai galingo smūgio sudėtinga dar buvo viskas mintis sudėlioti teisingai. Jei jaunuolio galva dirbtų, kaip pridera, jis kaip mat panaikintų iliuzijos kerus, apgaubusius kambarį. Kas per velnias? nesuvokė savo padarytos klaidos todėl pabandė dar kartą.
- Petri-ficus To-ta-lus..,- vos išlemeno, bet šį kart sėkmingai. Tik tiek, kad kerai sustingdė tik vieną iš dvejų padarų.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 11, 2018, 09:27:07 pm
Elridė nieko nesuprato, kas ten dėjosi. Buvo vienas kažkoks keistas goblinas, o staiga išlindo dar vienas. Grifiukei darėsi įdomu iš kur jie ateina ir kas jie tokie. Mergaitės kojos netikėtai ėmė drebėti, ji jautė didžiulę baimę. Grifiukė stovėjo sužavėta visos "magijos", bet žinojo, kad tai ne vieta stypsoti. Elridė suprato, kad tai vieta, kurioje ji neturėjo būti. Pamačiusi, kaip sutriko, rodos, Edgar, mergaitė išsigando dar stipriau, nors manė, kad labiau bijoti nebeįmanoma. Ji norėjo dingti iš ten, bet negalėjo palikti visko, kai sugebėjo taip sugadinti. Visados, kvaila logika gelbėti gali, ar negali. Grifiukei kilo klausimas, ką urvas veikia paprastame name. Ji ėmė kurti istorijas, kad Edgar kiekvieną rytą gina savo namą nuo iš urvo ateinančių keistų padarų, o dabar ji viską sugadino ir jis praras namą. Praras namą ir galbūt pats dings. Keistas ugnies kamuolys skriejo į mergaitė, o burto, kaip apsiginti ji nesugebėjo sugalvoti. Jos galvoje vis dar skraidė prisiminimai ir nei vienas prisiminimas nebuvo vertingas toje situacijoje. Vėliau Elridė pamačiusi, kad vyras, padėjęs jai pralaimi prieš tuos padarus, vos nepametė burtų lazdeles. Viskas jai atrodė taip graudu ir kvaila. Lyg nevykusi pasaka iš kurios ji juokdavosi kiekvieną vakarą namuose. Ne laiku mergaitei sukilo visi jausmai. Elridė žiūrėjo į vargšą vyrą gulintį ant žemės, netikėtai pamatė ir močiutę, o šalia jos neryškų mamos siluetą. Moteris šypsojosi ir, rodos, drąsino ją, bet ji nieko nesuprato. Nesuprato kas vyksta, ką ji jaučia, ką galvoja ir ką daryti. Ji žiūrėjo į žmogų ant žemės ir jau buvo pradėjusi jį laidoti, kaip mirštantįjį. Mergaitė galėjo sprogti iš visko, kas kaupėsi jos viduje. Elridė bijojo tų mirusiųjų siluetų, kurie netikėtai ėmė ją persekioti, bijojo, kad netikėtai pranyks dar vienas žmogus, dėl ko darėsi vis tikresnė. Tada mergaitė tikrai nebeturės jokių galimybių išlikt linksmesne ir tokia, kokia ji norėtų išlikti. Jis būtų trečias siluetas ėmęs persekioti ją ir dar stipriau kamuojantis sąžinė.  Smegenys kūrė visokius senus prisiminimus, kurie jai ėmė šildyti širdį. Elridei ėmė kilti drąsa, viskas vyko taip greitai. Nejausdama ji suspaudė lazdelę ir nukreipė ją į tą akmeninį gyvūną. Pamačiusi dar vieną prisiminimą ir keistą žodį, kurį pasakė jos močiutė. Ji iš girdo tą žodį, lyg jai būtų pasakę kažkas šalia, bet suvokė, kad tai tik kvaila iliuzija.
-Stupefy!-nesuprasdama, ar tai burtažodis mergaitė nustebo, nes, rodos, jis suveikė. Toliau nežinodama ką daryti ji šovė it strėlė link gulinčio vyro, nors nežinojo, ką tas burtažodis padarė ir ar tikrai suveikė.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 11, 2018, 11:39:46 pm
Vaikinas metrukus užsimerkė ir ėmė kažką burbėti palei nosį. Tas kažkas buvo kažkokie kerai, turintys pradanginti sukurtus goblinus. Kiek dėl savo būklės, strigdamas, tarp žodžių užtruko. Visa laimė, kad mergaitė nebuvo visiškai iš kelmo spirta ir gebėjo pati apsiginti nuo akmenuočiaus. Šaunu tarp savo vapėjimo pamintijo Edgar'as išgirdęs antrakursės ištartą burtažodį. Kai ji artėjo link jo, burtininkas baigė šiaip ne taip vapėti burtą, kuris pradangino du sustingusius goblinus, vieną, įkalintą už metalinių strypų, kurie jau gerokai buvo aplamdyti, ir dar porą būtybių, taip ir nepapuolusių į Jeffter'io ir Elridės akiratį. Atrodo, antrakursė jau buvo šalia.
- Nebijok,- tarstelėjo juodaplaukis, siekdamas nuraminti grifę. Kad ji buvo išsigandusi, tai nebuvo didelis galvosūkis. Gal ne urvo, bet to, jog kažkas galėjo nutikti namų šeimininkui. Juk niekas nepripuls prie tavęs lyg niekur nieko, kaip akis išdegęs, kai esi aptalžytas. Na, nebent norėtumei pribaigti, tačiau jei pas baltaplaukė būtų buvęs toks noras, tai veikiausiai ji jau tai ir būtų mėginusi padaryti.
Žaliaakis dar tarstelėjo keletą neaiškių žodžių ir tamsus urvas ėmė atvirsti į baltut baltutėlį kambarį. Į tokį, koks jis iš tiesų ir turėtų būti. Kai kambarys vėl atgavo savo normalią būseną, jaunuolis kiek pasistūmėjo rankomis į viršų ir atsirėmė į sieną. Ranka, ne ta besislepiančia po pirštine, perbraukė sau per veidą. Kraujas dar vis plūdo iš nosies. Prisilietimas privertė Edgar'ą net nusivaipyti. Veidą itin skaudėjo. Bet ko norėti, kai plojiesi į sieną. Nugarą irgi diegė, tačiau ne taip stipriai.
- Paimk knygą nuo rašamojo stalo, jei gali ir nunešk ją į gretimą kambarį,- kita ranka parodė į rašomąjį stalą, ant kurio ir buvo padėta knyga, susijusi su kerėjimu, kuria šiandien šiek tiek naudojosi.
- Ir palauk manęs ten. Aš tuoj ateisiu,- pro dantis pridūręs, iš lėto pakilo nuo žemės ir nupėdino į vonios kambarį. Kiek apsiprausęs, pamaigė nosį. Nebuvo daktaras, tačiau nusprendė, jog šioji nelūžus. Tokį sprendimą priėmė dar ir todėl, kad neatrodė sukrypusi. Patinimas buvo, bet tik tiek. Buvusiam grifų prefektui nė nekilo abejonės, kad ant nugaros puikuosis ar jau puikuojasi didžiausia mėlynė. Kiek pajėgė pasiekti, pamaigė ir ją, bet juto tik skausmą. Nemenką, tačiau pakenčiamą. Na ir treniruotė.. tik dabar tesuvokė kas įvyko. Treniruotė nenuėjo planuotu keliu. Iš dalies Edgar'as suprato, kad turėjo būti pasiruošęs. Juk realybėje kartais užklumpa dar netikėtesnės aplinkybės. Apsitvarkęs trumpaplaukis patraukė savo darbo kambario link.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 12, 2018, 10:14:45 pm
Elridės akys išsiplėtė, kai tie keisti padarai pranyko. Ji vis dar jautė sukilusius jausmus ir nežinojo ką daryti su, rodos, stipriai sužeistu žmogumi. Grifiukė pajautė silpnumą, nors nesuprato, kodėl. Siaubą keliantys gyviai pranyko, rodos, ji turėjo nusiraminti. Išgirdus, kad Edgar kalba mergaitės baimė šiek tiek nuslūgo. Bet ji vis dar turėjo krūvas klausimų, kuriuos norėjo pilti tuo metu, bet susilaikė. Jai atrodė, kad tas vyras vos ne miršta, nors suvokė, kad tai netiesa. Urvas virto į paprastą kambarį, dėl ko Elridė netikėtai žagtelėjo. Jos teorija subliuško, nors ji tikrai tikėjosi kažko magiškesnio ir šaunesnio. Bet mergaitė per daug nesirūpino ir apsidairė aplink kambarį. Baltas... Kaip mano svetainė... Pajautusi ilgesį savo namams Elridė tyliai atsiduso. Grifiukė atsisuko į Edgarą ir pajautė gailestį ir sąžinės graužatį. Kad ir ką jis ten darė, mergaitė jautė kaltę, kad visą tai sugadino. O juo labiau, kad dėl jos jis nukentėjo, o ji liko nepaliesta. Sveikut sveikutėlė, nors, rodos, išsigando labiau nei jis. Galbūt jis žinojo, kad tai magija, bet, kadangi sužeidimai buvo tikri, jos manymu, jis negalėjo nebijoti. Iš tikrųjų, mergaitė nesuprato bebaimių žmonių, jai atrodė, kad visi vis tiek turi jausti bent minimalią baimę.
-Ooo... Kas čia buvo?- Eidama paimti knygos pagaliau mergaitė išdrįso paklausti. Knyga buvo gan keistoka. Bet ji nenorėjo į ją gilintis be leidimo, kad ir kaip smalsu buvo. Elridei nepatiko, kad Edgar taip išvaro ją iš kambario ir neleidžia nieko padėti, bet tyliai nieko daugiau nesakiusi ištipeno iš baltojo kambario. Įėjusi į kitą kambarį mergaitė apstulbo. Tiek daug grifiškumo turbūt mergaitė dar niekados nematė. Jai pasidarė labai įdomu ir smalsu. Atidžiau apsidairiusi Elridė negebėjo apsispręsti, kur padėti tą knygą. Kambaryje buvo ir lentynos prikrautos knygų ir rašomasis stalas. Pagaliau apsisprendusi ji padėjo knygą ant rašomojo stalo ir nejučia šyptelėjo. Ji pamatė gan linksmai atrodančią nuotrauką, kuri, kažkodėl ją pralinksmino. Grifų gūžtą, nors ir nelabai su visais bendravo mergaitė spėjo pamėgti. Ji netgi jų laikraštį ėmėsi redaguoti ir tas buvo labai įdomu. Mergaitė po kurio laiko pagaliau šyptelėjo ir apmąstė, kad galbūt prarasti visko negalėtų. Vos pažįstami žmonės jai ėmė padėti ir jie būtent iš to paties koledžo. Dėl šio dalyko ji leido sau galvoti, kad visi Grifai tokie ir kad tai pats šauniausias dalykas.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 12, 2018, 11:58:11 pm
Įėjęs į kambarį, Edgar'as pamatė jau ten stoviniuojančią mergaitę.
- Prisėsk,- šypteldamas ištarė jai ir pats apėjęs aplink rašomą stalą atsisėdo greta židinio.
- Atleisk. Klausei kas ten buvo prieš tai?- prisiminė, kad išeidamas iš kambario taip ir neatsakė jos klausimą, - Jei kalusi apie tas mane aptalžiusias būtybes, tai jie buvo tiesiog akmeniniai goblinai,- kiek juokingai tai nuskambėjo pačiam vaikinui.
- Ech.. Nesitikėjau tavęs ten pamatyti,- iš lėto kalbėjo, - Nereikėjo apleisti netikėtumo faktoriaus, dėl kurio truputį buvau pamokytas,- na tas truputį buvo paženklintas gera mėlyne ant nugaros, taip pat pamėlusiais bei patinusiais paakiais, - Bet, tai tik pamoka man. Ar ne?- linksma veido išraiška baigė kalbėti, taip duodamas suprasti, jog dėl kelių prasileistų smūgių yra kaltas tik jis pats.
- Tai visgi nusprendei nevykti į Londoną?- žvilgtelėjęs į laikrodį paklausė grifiukės. Jau buvo įdienoję, todėl Fasiras tokiu laiku jau turėjo būti įpusėjęs savo darbo dieną. Nebent Jeffter'is nežinojo apie tam tikras išimtis ar specialius grafikus.
- O kokių reikalų ten turėjai? Ar dar vis turi?- vieną klausimą iškart sekė kitas, nes kiek prisimena, Elridė buvo minėjusi, kad turi kažką susitvarkyti ar išspręsti Londone. Už akies jaunuoliui užkliuvus knygai, padėtai moksleivės ant jo rašomo stalo, jis ją paėmė ir padėjo į vieną iš lentynų, tar daugybės kitų knygų ir atsisėdo atgalios į kėdę. Ta knyga vėl priminė jam treniruočių kambarį ir kas jame įvyko šiandiena. Prisiminė, jog Hogvartso antrakursė naudojo kerus.
- Beje, šaunuolė, jog nepasimetei,- iškart pagyrė Endlercat. O už ką girti, bent juodaplaukio galva, tikrai buvo. Jam patiko vien jau tai, jog buvo pasirinktas nedestruktyvus burtažodis. Aišku, nelabai prisiminė ar tokie jauni, kaip Elridė, jau mokosi kažką tokio, kas galėtų naikinti, tačiau tai, ką pasirinko buvo vienas iš priimtiniausių kelių namų šeimininkui. Niekas nebūtų supykęs ir už šių iliuzijos sukeltų goblinų sunaikinimą, bet šiandien pačio Edgar'o planas buvo sutramdyti juos, nepadarant didelės žalos jiems. Užklydėlė, rodos, lyg pasinaudojusi ateities būrimo žiniomis įsijungė į šią vaikino treniruotę.
- Beje, kada tau reikės grįžti į Hogvartsą?- pasiteiravo ir apie mokyklą, bet tai padaręs kiek pasimetė. Bandė prisiminti ar jie su Fasiru to kartais neklausė vakar. Atrodė tarsi būtų klausę, bet nebuvo tikras ar gavo atsakymą ar ne. O jei ir gavo tada nelabai išėjo jo prisiminti. Kaip bebūtų vylėsi, kad šviesiaplaukė nepyktels už tai, jog buvo dar kartą paklausta to paties klausimo.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 13, 2018, 12:46:11 pm
Edgar įėjus į kambarį Elridė, kaip ir liepta, atsisėdo ant kėdės. Jai buvo smalsu, nors ji nejučia pajautė baimę vėl. Grifiukė manė, kad dabar gaus velnių, nes neturėjo ten būti. Juk per ją jis liko sužeistas, o taip niekas nieko nepalieka. Bent ji manė, kad negalima taip visko palikti ir sakyti, kad ji nekalta.
-Goblinai? Ooo... Kodėl tu pirmai jų nepradanginai?-mergaitė atidžiai apžvelgė vyrą, kuris jos akimis buvo suluošintas senukas. Ji nežinojo, ką jis ten darė ir kodėl, bet tiesiog pradanginti viską jai atrodė daug paprasčiau. Tada ir netikėtai atėjusios mergaitės galvos nesusuktu ir netyčiom į kokią komą nepasmerktų. Jos manymu, taip būtų buvę daug lengviau.
-Bet jei nebūčiau atėjus, nebūtum nukentėjęs... Atsiprašau, nebekišiu nosies kur nereikia... Reikėjo tau lentetę užkabinti „nelįsti“. Nors turbūt mano smalsumas ją ignoruotų,- šyptelėjusi Elridė nuleido galvą ir ėmė žiūrėti į savo kojas. Mergaitė negalėjo savęs nekaltinti, kai matė nelabai malonų vaizdą, dėl kurio ją graužė sąžinė.
-Em... Aš turėjau grįžti, bet Fasiro dar nėra... O jis jau turėjo būti atvažiavęs?-suglumusi mergaitė pažiūrėjo į laikrodį. Nejau tas nelemtas padaras mane čia paliko?! supykusi ant Fasiro Elridė jau ėmė mąstyti, kaip jam atkeršys už tai. Ji iškart ėmė kaltinti jį, kad ją pamiršo, nes galbūt tada Edgar būtų sveikas ir be sužeidimų.
-Ehh... Pagal viską... Turėčiau susižinoti ar močiutės namas priklauso man... Bet mažokai šansų dėl to...-Elridę nukrėtė šiurpulys. Nejučia apsidairius ji aprimo, bet tie persekiojantys siluetai ją gąsdino ir kėlė didžiulį nerimą, po truputį ji ėmė mąstyti, kad jai nuvažiavo stogas. Pastebėjusi, kad vyras paėmė knygą ir nunešė į lentyną mergaitė pavartė akis.[ i] Taip ir maniau, kad reikėjo į lentyną dėti...[/i] Nors jos mintį nusekė ir prieštaras, bet ji jį ignoravo.
-Ačiū, bet nė nežinau, kas ten per burtažodis, mačiau knygoj jį...-patraukusi pečiais Elridė vėl žvilgtelėjo į Grifų nuotrauką.
-Aš neįsivaizduoju, man nieko nesakė, lyg ir... Gal už savaitės, gal už dviejų...-atsakiusi ji susimąstė, kad visgi jai reiktų grįžti kuo greičiau. Mergaitė svajojo apie dar vieną taurę ir prisidėjimą prie jos. Turbūt dėl to ta nuotrauką jai kėlė šypseną.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 13, 2018, 01:48:30 pm
- Nespėjau. Jie nepasinaikina vos mostelėjus burtų lazdele. Jiems pradanginti reikėjo ištarti pasakyti specialų užkeikimą, kuris atima šiek tiek laiko,- juodaplaukis paaiškino, kodėl jis iškart nepradangino savo treniruotės įrankių.
- Tai ne tavo kaltė,- patikino Edgar'as mergaitę, kai šioji ėmė atsiprašinėti ir prieš tęsdamas nusijuokė, - Lentelę? Kad pas mane retai čia kas nors užsuka,- nutaisęs susimąsčiusią miną sekundėlę pamąstė, - Na, jei ir užsuka, tai niekas nepasilieka. Tai treniruočių metu būnu vienas namuose. Na.. Išskyrus šį atvejį,- davė paaiškinimą ir dėl to, kodėl ant durų nekybo kokia nors lentelė su įspėjamuoju užrašu čia neiti. Netrukus vaikinas išsitraukė iš stalčiau kažkokią užrašinę ir tušinuką. Atsivertęs ją, pasižymėjo keletą faktų iš šiandienės, nepilnai įvykusios, treniruotės. Tuomet vėlei pažvelgė į antrakursę ir gūžtelėjo pečiais.
- Na, pagal viską, manau, jog turėjo. Bet gal kas nutiko?- tikrai nežinojo konkrečios priežasties, kodėl Fasiras dar nebuvo užsukęs pasiimti mergaitės. Viena iš minčių atėjusi Edgar'ui į galvą buvo ta, jog jaunasis von Sjuardas galėjo ir nespėti susitaisyti savo transporto priemonės, prie kurios gal net iki šiol pluša.
- Oi tas užsispyrimas ar ne?- šyptelėjo Jeffter'is prisimindamas, kad Elridė vakar nepasakė, ką jai konkrečiai reikia nuveikti Londone, - Jei būtum iškart pasakius, tai Fasiras tikrai būtų tas žmogus, kuris galėtų padėti klausimu dėl tavo močiutės namo. Jis juk magijos ministras, tad prie informacijos ar namas atitenka tau ar kam kitam turėtų prieiti nesunkiai,- čia vėl persikreipė veidas, nes susivokė, kad galbūt pateikia nevisiškai tikslią informaciją, todėl pridėjo, - Nebent.. Tavo močiutė buvo žiobarė arba gyveno žiobariškuose namuose. Tuomet čia tektų kreiptis jau į žiobariškąsias institucijas.
Nustebino, jog grifė naudojo burtažodį tiesiog spėjimo būdu. Tai ganėtinai rizikingas reikalas atrodė vaikinui, tačiau to nebesureikšmino. Svarbiausiai spėjimas buvo pasiteisinęs visu šimtu procentų.
- Tai sustingdymo burtažodis. O kokioje knygoje tu jį matei?- susidomėjo kokioje knygoje galėjo matyti šį burtažodį, nors labiausiai tikėtinas variantas buvo, kad viename iš Hogvartso vadovėlių, skirtų apsigynimo nuo juodosios magijos pamokoms.
- Beje, už poros savaičių Kalėdų atostogos. Tai tuomet turi daugiau laisvo laiko. Nebent, kaip minėjai, jog galbūt tave atleido tik savaitei,- žaliaakis priminė apie artėjančias šventes.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 13, 2018, 04:17:15 pm
Elridei pasirodė kiek keista. O kodėl jis seniau nesunaikino visko? Ji vis dar jautė baimę ir negalėjo sau atleisti, kad taip pasielgė.
-Eh... Ne mano, tai nemano...-šyptelėjusi ji vis tiek nesutiko su tokia mintimi, bet nenorėjo ginčitis.- Treniruočių metu? Tai... Tu treniravaisi?- šiek tiek nustebusi mergaitė susidomėjo tokiu dalyku. Ji naiviai manė, kad mokosi ir treniruojasi tik pamokose ir Hogvartso ribose. Elridei kilo mintis, dėl kurios jai buvo gėda. Bent kuriam laikui nustūmusi ją šalin mergaitė pakėlė galvą.
-Tai visgi tas padaras turėjo mane pasiimti iš čia seniau? Taip ir maniau, kad neverta pasitikėti...-paskutinius žodžius ji pasakė vos girdimai. Elridė stipriai pyko, kad jos nepaėmė ir neišvežė, kad verčia toliau apkrauti žmones. Jai atrodė, kad ją kažkur laikyti neverta. Grifiukė norėjo greičiau grįžti į Hogvartsą, savo dabartinius namus. Ji jau gerai apgalvojo, kad per atostogas galės vykti ieškoti tėčio, nors ir stipriai nenorėjo. Nenorėjo, nes suprato, kad jis gali ją atstumti. Ji matė, kaip jis sukūrė savo šeimą ir kaip pyko dėl jos plaukų. Elridė pajautė norą atsikratyti jų, nors, rodos, mamai jie ir patiko.
-Koks užsispyrimas?- klausiamai žvilgtelėjusi į Edgar mergaitė nesuprato, ką jis turi omeny. Jai neatrodė, kad ji yra užsispyrusi, ji net puikiai nesuprato, kaip galėtų tokia būt.
-Fasiras magijos ministras?-nustebusi mergaitė netikėtai žagtelėjo. Ji puikiai nežinojo, kokios tai pareigos, bet "ministras", jos manymu, sakė, kad tai garbingas darbas. Ministras, o vis tiek pažadų netęsi..
-Mano močiutė buvo žiobarė ir gyveno žiobarų name, tad...-šyptelėjusi atsakė ji. Mergaitė buvo pastebėjusi, kad grynakraujiams geriau sekėsi, bent jai taip atrodė ir dėl to nelabai norėjo sakyti, kad ji teturi žiobarų kraujo.
-Neatsimenu, tiesiog tuo metu galvoje buvo prisiminimai ir tarp jų mačiau knyga... Ir joje tą burtažodį,-patraukusi pečiais atsakė mergaitė. Jai iš tikrųjų pasidarė keista ir ji bandė atsiminti iš kur tas prisiminimas. Elridė vis dar neatmetė minties, kad išprotėjo ir kad jai ima viskas vaidentis, bet nenorėjo su tuo sutikti.
-Atostogos?- suglumusi ji tyliai mintyse keiktelėjo. Tai ką? Man jau dabar reikės eit ieškoti? Eh... Nesinori dabar...
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 13, 2018, 07:05:12 pm
- Taip, treniravausi,- Edgar'as palinksėjo galva, - Žinoma, dar tai gali pavadinti ir mokymusi arba įgūdžių tobulinimu,- buvęs grifas treniravimąsi apibūdino ir kitais žodžiais, nors jam priimtiniau visa tai buvo vadinti treniruote. Iš Elridės lūpų išskriejęs žodis "padaras" ir galia sakinio nuslopintas tonas rodė ne itin didelį pasitenkinimą Fasiru.
- Nereikia taip piktai. Kaip minėjau gal iškilo kokia nors problema, dėl kurios jam neišėjo čia pasirodyti,- bandė pateisinti savo krikštasūnį, - Jei nesulauksime iš jo žinių, pats pabandysiu tave ryt iš ryto nugabenti į Londoną,- jaunuolis nusprendė, kad padės mergaitei, jei jai to reikės.
- Valgyti nieko nenori?- susiprotėjo pasiteirauti antrakursės, kuri neaišku kiek laiko jau nevalgiusi yra. Kad bent gerą pusę paros, tai negalėjo kilti jokių abejonių.
- Ministras,- šyptelėjo mergaitei patvirtindamas tai, kad Fasiras nebuvo kažkoks šiaip sau burtininkėlis. Tuomet išgirdęs, jog grifės močiutė buvo žiobarė, Jeffter'is atsiduso ir pridėjo pirštinuotą ranką sau prie burnos. Kol kas nieko nesakė. Galvojo, kuo galėtų pagelbėti, tačiau veikiausiai tas galvojimas buvo bevertis, nes nelabai jis čia ką ir pagelbėtų. Tiesą pasakius net nežinotų į kokias įstaigas reiktų kreiptis tokioje situacijoje. Aišku, blogiausiu atveju galėtų pasiteirauti savo tėvų, kurie kone visą gyvenimą pragyvenę Londone tikrai turėtų turėti bent šiokios tokios informacijos apie tokius dalykus.
- Tuomet tai keblesnė situacija,- galiausiai pripažino juodaplaukis.
- Supratau,- tarė Edgar'as nepešęs knygos pavadinimo, kurio, pasak moksleivės, ji neprisiminė.
Burtininkas buvo nustebintas, kai Endlercat pati nustebo apie ant nosies kabančias atostogas. Negi jie nebeskaičiuoja dienų iki atostogų? visada trumpaplaukis manydavo, kad kone visi laukia atostogų ir joms kone visiškai priartėjus, jau skaičiuodavo tas likusias dienas iki jų pradžios.
- Taip. Ar kažkas pasikeitė Hogvartse?- išpūtė patinusias akis. Neatmetė fakto, jog galėjo šiais metais pakisti ir magijos švietimo reglamentas, nors tuo mažai tikėjo. Kas lietė atostogas ir visą mokslo metų eigą, tai kiek pats Edgar'as žinojo, nuo senų laikų ji buvo nusistovėjusi iki šių dienų, todėl tas faktas, kad kažkas galėjo pakisti buvo absurdiškas. Visgi sekantį klausimą dar nusprendė pasilaikyti sau iki tol, kol gaus atsakymą iš baltaplaukės.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 13, 2018, 08:54:33 pm
Elridė klausėsi kaip Edgar aiškino ir nejučia šyptelėjo. Nejau jis mano, kad aš tokia buka? Linktelėjusi galvą, kad suprato Elridė užsikėlė kojas ant kėdės, nes jai taip buvo patogiau ir šiek tiek pasimuistė. Visgi, turbūt laukia ilgesnis pokalbis... Turbūt. Trumpam pamąsčiusi, ar Edgar nepagalvos, kad ji per daug sau leidžia nustūmė viską šalin ir leido sau taip būti.
-Tikiuosi ta problema bus jo papuolimas į avariją... Ar kažkieno netikėta mirtis... Nes jei jis tiesiog neatvažiavo, nes nenorėjo ar pamiršo...- piktu tonu pasakė mergaitė. Ji nežadėjo atleisti Fasirui, nes, jos manymu, pažadai yra pažadai. Ji ir taip pyko, kad jis ją atgabeno, nes jautėsi skolinga už tai. Ir, aišku, mergaitė turėjo ant kažko dar labiau išsilieti.
-Valgyti? Ne... Nebent vandens,-šyptelėjusi atsakė mergaitė. Ji žinojo, kad jau gan ilgai nevalgė, bet visiškai neturėjo noro. Elridė nesuprato dėl ko, nors buvo skaičiusi knygose visokių, jos manymu, nesąmonių, kad taip nutinka kažko netekus, ar jaučiant stresą. Iš tikrųjų, mergaitės organizmas prašė valgyti, bet ji neleido prašyti sau kažko daugiau.
-O ministras, tai tas kur viską valdo, ar kaip?-susidomėjusi paklausė mergaitė. Ji iš tikrųjų puikiai nežinojo, ką daro koks žmogus. Elridė lengvai galėjo pasakyti, ką daro kokia nors žiobarų profesija, bet ne burtininkų. Jai net kelių mėnesių prireikė, kad įprastų vadinti profesorius tinkamai.
-Ką padarysi, pagal viską turėčiau susirasti tėtį, tik nieko nežinau apie jį,- šyptelėjusi ji nejučia įsitempė, nes neturėjo to sakyti. Bet mergaitė priėjo išvadą, kad be pagalbos nieko nepasieks.
-Nežinau, lyg ir nepasikeitė,- patraukusi pečiais mergaitė atsistojo, nes jai užtirpo viena koja. Iš tikrųjų mergaitė nelabai gaudėsi dienose ir valandose ir jai atrodė, kad ji sėdėjo ten penkias valandas. Nors suvokė, kad buvimo laikas buvo tikrai trumpesnis.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 13, 2018, 11:23:51 pm
- Tikėkimės, jog ne tai nutiko, kaip manai..,- Edgar'as dalinai teisino jos pykti ir suirzimą, nes manė, kad tai vis dar tėra reakcija po Elridei susiklosčiusių šios dienos įvykių. Tačiau nenorėjo, jog taptų realybe. Jei taip būtų išsireiškęs kas nors be jokios priežasties, buvęs Grifų Gūžtos prefektas būtų sau leidęs ir griežčiau su tuo asmeniu pašnekėti. Visgi ši situacija buvo visai kitokia ir jis dėl tos priežasties ją vertino kiek kitaip.
- Luktelk sekundėlę,- atsistojo ir nuėjo į virtuvę. Pasiėmęs stiklinę, prileido į ją vandens, tuomet atsidarė ant sienos pakabintą spintelę, kurioje praktiškai nieko nebuvo. Vienoje iš lentynėlių mėtėsi tik pradarytas, šokoladu aplietų, sausainių pakelis ir vienas maišiukas magiškųjų, ivairių skonių, pupelių. Visą ką užmatė paėmė ir užmetęs akį į šaldytuvą, kuriame nieko nebuvo, grįžo atgal į darbo kambarį. Priėjęs arčiau Elridės, jaunuolis padėjo vandenį su kartu rastais skanėstais priešais ją, ant rašomojo stalo.
- Jei nori vaišinkis. Ne kažką ir turiu. Reiktų apsilankyti tikriausiai parduotuvėje,- nusijuokė ir nužingsniavo atgal į savo kėdę.
- Galima iš dalies sakyti ir taip,- kiek nusivaipė Edgar'as, nes pats nelabai buvo įsigilinęs į konkrečias ministro pareigas, bet žinojo, jog jis kontroliuoja visą ministeriją bei atlieka vienas svarbiausių jos funkcijų. Nors tai logiška. Visur juk vadovaujantys asmenys atlieka svarbiausias funkcijas, nors kartais ir neatrodo, kad jie atlieka daugiau darbo nei paprasti darbuotojai.
- Tai, jei nieko nežinai, kur tu tuomet eisi? Klaidžiosi Londono gatvėmis? Kur nakvosi?- kuo toliau, tuo labiau vaikinui rodėsi, kad iš tiesų mergaitė nelabai, kur turi eiti, - Manau turėtum pirma išsiaiškinti dėl savo namų, sulaukti vasaros, kai prasidės atostogos. O tik tuomet turėtumei imtis tokių paieškų, kurios prasideda nuo nulio,- išdėstė logiškiausiai sau atrodantį sprendimą. Tikrai nenorėjo, kad baltaplaukė ieškotų adatos šieno kupetoje velniai žino kur. Juk taip gali ir vėl išsieikvoti ir vėl pakristi kažkur be sąmonės, o pasekmės gali tapti net dar rimtesnėmis, nei kad buvo vakar.
Juodaplaukis kilstelėjo antakį ir atsigręžė nuo didingo liūto, puošiančio jo buvusio koledžo herbą, pajutęs greit pakilusią dvylikametę iš savo vietos.
- Viskas gerai?- nieko nelaukdamas pasiteiravo. Nesuprato, kas ją privertė taip staigiai pašokti. Pirma mintis buvo, jog gal atvyko Fasiras, bet jokio skambučio ar beldimo į duris negirdėjo. Kad kas vaikščiotų po namus irgi nebuvo girdėti.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 13, 2018, 11:54:25 pm
   Atrodo, diena jau ėjo į pabaigą - pamažėle temo, nors saulės gabalėlio, dar nepasislėpusio už horizonto, visiškai užteko pilnam susigaudymui erdvėje, gatvių ir kelių apšvietimui. Fasiras važiavo motociklu, varnas tupėjo ant sėdynės priešais jį, šiek tiek uždengtas nedideliu minkštu pledu. Mat, priešingai nei Fasas, nemėgo plunksnas ar apsiaustą kedenančio stipraus vėjo, spaudžiančio prie motociklo ar nešančio atgal. Motociklas monotoniškai burzgė, zvimbė, zyzė iki kol jo skleidžiamas garsas vampyro sąmonėje nuslopo.
   ,,Nemiegi?" - patylėjęs paklausė Muninas.
   ,,Ne." Fasiras atsiduso. Slėgė mąstymas apie Ministeriją, slėgė sąžinės graužimas dėl to, kad užmiršo Elridę, slėgė bemaž viskas. Sukdamas į Godriko Daubą von Sjuardas nesąmoningai, automatiškai sumažino savo stebuklingos transporto priemonės greitį. Nenumanė, kaip pasiteisins prieš Elridę. O, kad mokėtų keliauti oru ir nereikėtų išsiduoti, kad jis greitas ir taip... Deja, šito Anglijos magijos ministras nemokėjo. Ir jau tuoj pat galėjo susidurti su nemalonumais - et, tiek tų nemalonumų, bet sąžinė graužė kaip reikiant.
   Juodaplaukis auksinių akių jaunuolis sustojo prie vartų, kuriuos iš abiejų pusių užbaigė ir pratęsė gyvatvorė. Atsiduso, kurį laiką stebėjo paukščiukus, landžiojančius tarp nuplikusių šakų. Akys patamsėjo iš alkio, bet nežymiai. Fasiras įsivedė motociklą į kiemą, Muninas užskrido draugui ant peties. Von Sjuardas jau valandą bandė kažką suplanuoti, apmąstyti apie tai, kaip pradės pokalbį, kai atvyks į krikštatėvio namus, ką pasakys Elridei. Beviltiška - galvoje buvo visiška minčių raizgalynė, chaosas. Mirtinai reikėjo numigti. Ir pamedžioti. Aštuoniolikametis jau net negebėjo išsilaikyti, veidu neišduodamas nuovargio. Žygiuodamas link durų staiga prisiminė lagamine turįs gertuvę, kurioje laikė maistą kritiniam momentui. Išsyk ją išsitraukė ir užsivertė. Deja, buvo belikęs gurkšnis dar du, labiau ne nuraminę troškulį, o tik sukėlę.
   Fasiras priėjo prie durų ir pasibeldė. ,,Jeigu kas - parvešiu, kad ir kas benutiktų..."
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 14, 2018, 01:58:48 pm
Mergaitę kiek pralinksmino. Ji žinojo, kad jei pamatys, kad Fasirui kažkas ne taip nutiko save ilgai grauš, bet, nors, trumpam ji norėjo paburnot ant jo. Elridė atsiminė, kad užtektinai aną dieną aprėkė jį ir trumpam pajautė sąžinės graužatį, kurią nustūmė šalint. Kas galėtų nutikt tokiam žmogui? Ką? Motociklas vėl sugedo?
Edgarui išėjus mergaitė atsiduso ir pasidėjo galvą ant kelių. Mergaitė nesijautė sava ir ją tai erzino. Ji vėl liko viena ir užleido bjaurioms mintims vietą. Tarp visų minčių skraidė viena ir ta pati "tegul greičiau sugrįžta". Elridė užmerkė akis ir tiesiog mąstė. Ji nežinojo, ką darys kai turės likti viena ilgam. Mergaitė neapkentė to jausmo. Seniau ji nesijausdavo taip, nes žinodavo, kad kažkur yra močiutė laukianti jos, o dabar viskas pasikeitė. Kai Edgar grįžo mergaitė kurį laiką visai nekreipė į jį dėmesio. Ji vis dar sklandžiojo savo mintyse. Pakėlusi akis atsargiai pasiėmė stiklinę ir atsigėrė vandens. Po kurio laiko tai buvo didelė atgaiva ir malonumas, bet nežadėjo piktnaudžiauti tuo.
-Ačiū už rūpestį,- šyptelėjusi padėkojo mergaitė, bet nežadėjo imti nieko daugiau. Pinigų ji turėjo, kažkiek, tad jai tereikėjo grįžti į Londoną, dėl to nežadėjo nieko prašyti per daug.
Edgar patvirtinus mergaitės mintį ji šiek tiek susiraukė. Jis sunkiai dirba, ar kaip? Pajautusi kažkur giliai, kad ji elgiasi per žiauriai su juo mergaitė trumpam sustingo. Gal čia aš bjaurus padaras?
-Žinau kur tas namas, raktus turiu... Ir name turėtų būti duomenys bei kitką...-patraukusi pečiais  ji nejučia papurtė galvą.- Jei neturėsiu greit vykti į Hogvartsą tai turėsiu begales laiko išsiaiškinti. Vasaros atostogų nė neprireiks,- šyptelėjus jos žvilgsnis vėl nuslinko prie nuotraukos.
-Taip, tik koja užtirpo,- atsakiusi ji šiek tiek ėmė tampytis. Pajautusi skausmą galvoje mergaitė ją papurtė ir nesitampydama šiek tiek pasitvarkė susitaršiusius plaukus. Iš tikrųjų jai gėda pasidarė, kai susivokė, kad visą tą laiką jos plaukai buvo kaip paukščių lizdas.
-Ko tu man nieko nesakei?-besistengdama susitvarkyti plaukus paklausė ji.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 14, 2018, 04:31:08 pm
Mergaitei padėkojus, Edgar'as tik palinksėjo jai galva. Jo manymu kas čia per rūpestis galėjo būti, kai atneši vandens ir kažkokių saldainių, nuo kurių nei kiek nepasisotinsi.
- Jei viską turi, tai manau greitai išsispręsi reikalus su namu,- manė Jeffter'is, - O nuo Hogvartso nemanau, kad gausi ilgai pailsėti. Na, nebent nuspręsi nebesimokyti,- bet tokia mintis labai kvaila atrodė namų šeimininkui. Jam neatrodė, kad mokinė būtų iš tokių tingiųjų ir nenorinčių nieko sužinoti. Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kaip ji nebe pirmą kartą užmetą akį į nuotrauką, kurioje buvęs grifas su kitais bendrakoledžiais švenčia savo pirmąją taurę. Tai rodė, kad antrakursei nuotrauka kėlė kažkokias mintis, tačiau kokias, nenorėjo gilintis.
- Aišku,- paaiškėjo tamsiaplaukiui Elridės pakilimo nuo kėdės priežastis. Netrukus ir susijuokė.
- Tikriausiai dėl to, kad man tai nelabai aktualu, o be to va ir pats sėdžiu su pajuodusiomis akimis,- vėl nusijuokė. Iš tiesų nelabai Edgar'as sureikšmindavo tokius dalykus susivėlęs žmogus būdavo ar ne. Pats neretai Hogvartse atsikeldavo prieš pat pamokas ir tik veidą suvilgydavo vandeniu, kas nelabai nuimdavo rytinį užtinimą, bet dėl to nesirūpindavo. O suvelti plaukai išvis vos ne jo kasdienybė būdavo. Na gal ir nevaikščiodavo kiekvieną dieną ir visą dieną pasišiaušęs, tačiau pusę rytų per metus veikiausiai pasirodydavo pirmosiose pamokose susivėlusiais plaukais.
- Ar tau patinka apsigynimas nuo juodosios magijos,- stojus tylai, ją ėmėsi naikinti vaikinas. Ausis pasiekė kažkoks garsas. Regis, šįkart jis išgirdo bildesį.
- Tikriausiai Fasiras,- nespėjęs sulaukti atsakymo iš antrakursės, žaliaakis pakilo iš krėslo ir nupėdino prie durų. Jis neklydo. Pravėręs duris pamatė stoviniuojantį krikštasūnį su savo palyda, Muninu.
- Sveiki, vyručiai,- linksmai tarstelėjo jaunuolis, - Užeikit,- įleido svečius ir nusivedė juos į savo grifiškai išdabintą darbo kambarį. Paėmęs savo kėdę, ją pernešė į tą pusę, kurioje buvo kita kėdė, ant kurios sėdėjo panelė Endlercat.
- Gali prisėsti,- paragino von Sjuardą ir pats nuslinko prie, tarp židinio ir knygų lentynos esančio, fotelio.
- Tai kaip darbo diena?- paklausęs apie dieną nieko nelaukdamas ėmėsi teirautis ir aktualesnių sau bei tikriausiai šviesiaplaukei klausimų, - Ištyrei?- turėjo omenyje savo byla,- Ir rimti gedimai su motociklu?- neslėpė noro sužinoti, kodėl nepasirodė iš ryto. Pirmiausiai kilusi idėja dėl motociklo buvo vien dėl to, kad Fasas atrodė pervargęs, dėl ko buvo galima daryti prielaidą, jog visą naktį jis remontavo savo dviratę transporto priemonę.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 14, 2018, 05:20:25 pm
   Fasiras kantriai stoviniavo prie durų, kilo pagunda atsiremti į sieną, mat, atrodo, ir kojos jau sunkiai belaikė. Giliai įkvėpė oro, iškvėpė. Išgirdo tylius ryžtingus žvilgsnius - atpažino krikštatėvį, spėjo jį einant per kilimą. Durys atsidarė, namų šeimininkas nuotaikingai pasveikino svečią ir įleido vidun.
   - Sveikas, sveikas, - šyptelėdamas linktelėjo galva Fasiras. Nusekė Edgarui iš paskos, žygiuodamas dairėsi po jo namus - vakar vakare, tiksliau, vakar naktį taip ir nespėjo apsidairyti, kur ir kaip krikštatėvis spėjo įsitaisyti. Namai atrodė visai jaukūs. Užėjęs į Jeffterio darbo kambarį ministras nejučia švilptelėjo - štai, kaip turi atrodyti tikro grifo kambarys.
   - Gal tyčia ir į Godriko Daubą atsikraustei gyventi? - iškilo klausimas von Sjuardui. Tuomet jis pamatė sėdinčią Elridę. Dar neatsisėdęs prie jos sunkiai atsiduso.
   - Labas, Elride... - pasisveikino jis sutrikusiu tonu. - Atsiprašau, kad ryte neužsukau. Suprantu, kad pažadėjau ir... Todėl galiu nuvežti į Londoną kad ir dabar pat, nes tikrai pats kaltas. Nesuspėjau susitvarkyt, - liūdnai vyptelėjo jis. - Ir labai skubėjau.
   - Ačiū, Edgar, - su malonumu prisėdo ant kėdės, bet per daug dar neatsipalaidavo - visgi gali dar tekti važiuoti į visos nakties kelionę vežant Elridę į ten ir atgal. Lyg kažką atsiminęs pažvelgė į Edgar židinį - ei, juk būtų galima nusigauti į Londoną su kelionmilčiais! Bet... Į kokį čia židinį nutūpsi? Ir, be to, bent jau Fasas tai tikrai neturėjo pačių kelionmilčių, kurie kelionei buvo būtini. Nea, nuo nakties trinant užpakalį į odinę motociklo sėdynę nusimuilinti nepavyks.
   - Darbo diena sunki, kaip visada, - vėlgi niauriai šyptelėjo, atsakydamas į Edgar klausimą. - Taip, bylą ištyriau, bet turėsiu tau dar kelis klausimus. O motociklas, - pakraipė galvą, nusivylęs pačiu savim. - Nieko rimto. Pritrūko degalų, o ilgai krapščiausi, kol atradau, kame problema, - pasakė pusiau teisybę. Varnas ant peties nusisuko nuo Faso ir kažko ėmė keistai kosėti. Fasiras apsimetė negirdįs paukščio bandymo nuslėpti juoką. Situacija iš tikrųjų buvo mažų mažiausiai absurdiška. Jau praeitą naktį užmigo, būdamas praktiškai kominis be jokio alkoholio, o vien nuo miego trūkumo, o ši naktis ir vėl nusimato bemiegė. Bet ką padarysi. Fasiras žvilgtelėjo į Edgarą, tada į Elridę.
   - O ką judu čia nuveikėte? - paklausė, mažumėlę nustebdamas dėl to, kad Elridė atrodė kaip išsipešiojusi apsimiegojusi vištukė. Negi ši grifė miega iki vakaro?
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 14, 2018, 06:19:38 pm
-Nežinau, nežinau, ko ieškot ten reikės,- šyptelėjusi atsakė mergaitė.-Hogvartso mest nežadu... Jau namais virsta,- ramiai pasakiusi ji nejučia nusižiovavo. Ką? Miegas tokiu metu? O pala... Koks metas? Apsidairiusi ji norėjo pažiūrėti į laikrodį, bet nelabai gebėjo jį suprasti. Ne dėl to, kad nesuprato tokių laikrodžių, bet tiesiog negebėjo įžiūrėti valandų. Papurčiusi galvą ji nejučia vėl atsiduso.
Mergaitė toliau kažką tai darė su plaukais, bet jautė, kad jai nieko neišeina.
-Na, pas tave yra priežasčių... Kaip nosis?- paklaususi mergaitė nuleido rankas dėl plaukų ir vėl įsipatogino ant kėdės. Galės kokia varna plaukuose ir lizdą pasidaryti... Stojusi tyla Elridę vėl sutrikdė. Ji vėl ėmė skęsti savo mintyse. Tik dabar daugiau apie namą. Mergaitė skraidžiojo mintimis po kambarius ir ieškojo, kuriame kambaryje galėtų rasti kažką apie tėtį, ar galbūt ir apie mamą. Vasarą, kai buvo grįžusi pas močiutė ir pasakė, kad viską žino ji nieko daug nesakė. Mergaitė tai suprato ir nekamantinėjo jos, bet ji labai norėjo sužinoti viską. Jai buvo įdomu, kas buvo jos mama iš tikrųjų. Mergaitė nejučia atsiminė palėpę į kurią jos niekados neleisdavo, bet ji žinojo, kad ten yra daug senienų. Išgirdusi kažkokį garsą ji pakėlė akis. Elridė spėjo suvokti, kad Edgar kažką sakė, bet nespėjo nieko sureaguoti ir atsakyti, nes pasigirdo dar kažkoks garsas. Fasiras... Eh... Mergaitė ėmė kovoti su savimi, nes negalėjo apsispręsti. Ji norėjo jį aprėkti, bet tuo pačiu jautė sąžinės graužatį, kad elgėsi per bjauriai. Nusprendusi, kad elgsis ramiai ir šaltai jei priežastys bus suprantamos. Bet jei jis prisipažins, kad pamiršo ir nieko dėl to nesigailės Elridė nusprendė jį sunaikinti. Nors mergaitė neįsivaizdavo, kaip. Fasirui įėjus ir pasisveikinus ji negalėjo neatkreipti dėmesio į nuovargio požymius.
-Atrodai kaip lavonas,- nutraukė jo atsiprašinėjimus mergaitė. Jai tikrai jis atrodė lyg iš karsto išlindęs zombis ir tas netgi šiek tiek prajuokino. Gal ji ir perdėjo, bet, jos manymu, taip buvo. Mergaitė tylėjo, kol tie du dar kažką diskutavo.
-Edgar nukentėjo... Ehem, nežinau, ką jis ten darė...-su gėda ir sąžinės graužatim atsakė mergaitė. Pasakė ne tam, kad pasigirti, o norėjo, kad Fasiras pažiūrėtų, ar jis sveikas, nes jai nieko nesakė.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 14, 2018, 10:01:48 pm
- Nežinai?- nusistebėjo jaunuolis. Keista jam buvo tai, kaip galima ieškoti nežinia ko. Jei nežinai ko ieškoti, vadinasi iš esmės neturi ko ieškoti. Todėl išvis buvo nesuvokiama Edgar'ui kam švaistyti laiką dėl nieko.
- Hogvartsas virsta visiems antraisiais namais,- drąsiai pareiškė Edgar'as. Juk beveik septynis metus pragyveni ten, tik išmesdamas vasaras ir kartkartėmis žiemos atostogas, jei per jas nusprendi keliauti namo, dažniausiai pas artimuosius.
- Nosis?- perklausęs pirštinuotais pirštais pasičiupinėjo. Palietęs jautė skausmą nosies srityje, bet tik palietęs, - Atrodo sveika. Ar vis gi kreiva?- įsmeigė klausiamai savo miško žalumo akis į mergaitę ir iškart nusijuokė, jei būtų jojo nosis susikreivinus, tai kažin ar ją drįstų čiupinėti.
Pasirodžius Fasirui ir įsitaisius grifiškame kambarėlyje, kaip ne keista, kuriame sėdėjo trys grifai, bei sulaukus pirmojo atsakymo, animagas tuoj pat suskubo pasiteirauti apie dar keletą klausimų.
- Tai kokie jie? Ar jie ką nors lems?- čia kas dabar? nusistebėjo savo antruoju klausimu. Savaime suprantama turėjo būti, kad jie kažką lems, nes kitaip nebūtų pagrindo jų klausti.
- Va, ką reiškia didelis nuovargis,- atsidusdamas pasakė Edgar'as. Jis neklydo dėl per didelio krikštasūnio nuovargio ir suprato, kad šiam reikia būtinai gerai pailsėti. Nes nepastebėti besibaigiančio degalų kiekio galėtų tik kone visiškai išsekęs žmogus. Aišku, tai galėjo būti ir paskutinis žioplys ar išsiblaškėlis. Visgi pastaraisiais nedrįstų vadinti eliksyrininko sūnaus. Ne dėl to, kad jo bijotų, bet tiesiog tai neatitiktų pačio ministro.
Devyniolikmetis kreiva šypsena nužvelgė, kai ši pavadino Fasą lavonu. Nors iš dalies jis taip ir atrodė, bet Edgar'o manymu tai skambėjo per šiurkščiai. Kai jaunasis von Sjuardas paklausė ką jiedu su Elride nuveikė, čia vikresnė buvo Elridė. Tik ji neatskleidė ką nuveikė. Tik išpyškino, kad namų šeimininkas neva nukentėjo. Tai kažkodėl buvusiam Grifų Gūžtos kvidičo komandos kapitonui sukėlė šiek tiek juoko ir tik apstojęs juoktis ėmė pats komentuoti įvykį.
- Toks ir nukentėjimas,- pirštu prilietė vieną iš pamėlusių paakių, parodydamas, kad čia tėra visas jo nukentėjimas. Buvo dar ir sumušta nugara, bet nematė prasmės čia demonstruoti savo visų sužalojimų. Juk yra buvę ir blogiau, vien po to karto, kai buvo atakuotas su crucio kerais. Tai aišku fizinės žalos nepadarė, tačiau pusmetį kentėjo galvos skausmą, kuris, visa laimė, liovėsi.
- Paprasčiausiai trinktelėjausi per treniruotę į sieną nosimi ir turiu, ką turiu,- pasisakęs trumpaplaukis nepraleido progos pagirti ir mažosios namų viešnios, - O Elridė, taip pat puikiai atliko vaidmenį apribodama veiksmus mano priešams,- vėl susijuokė žiūrėdamas į mergaitę bei prisiminęs, jog taip ir nebuvo atsakytą į jo klausimą, nes iškart į duris pasibeldė Fasiras, paklausė dar kartelį, - Tai kaip ten su tuo apsigynimu nuo juodosios magijos?
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 14, 2018, 11:01:00 pm
   Fasiras sėdėjo ant kėdės, kiek apsiblaususiu žvilgsniu nužvelginėjo tai Elridę, tai Edgarą. Išgirdęs jam ganėtinai keistą pasirodžiusį mergaitės klausimą krikštatėviui apie nosį, ministras kilstelėjo antakius. ,,Negi susimušė?" - driokstelėjo keistesnė mintis, negu galėtų būti keista sveiko ir blaivaus proto būtybei. Deja, kad ir koks sveikas buvo ministro protas, blaivus dabar jis nebuvo. Mat nuo ilgo nemiegojimo žmogaus (ir matyt, kad ir pusvampyrio) organizmas ima elgtis panašiai, kaip girto.
   - Kaip lavonas? - šyptelėjęs ir to nesureikšmindamas pakartojo Fasiras. - Pilnai tuo tikiu, - pratęsė mintį. Pamatė kreivą krikštatėvio šypsenėlę iš Elridės. Ką gi - tai tik vaikis. Vaikai būna atviri ir kalba taip, kaip jiems atrodo. Dažniausiai tiesą. Ir šis atvejis buvo vienas iš to daugelio.
   Elridės greitas atsakymas į klausimą apie praėjusios dienos veiklą Fasirą mažumėlę sutrikdė. Nuo ko gi nukentėjo krikštatėvis? Von Sjuardas nužvelgė jo nosį, nors ši atrodė visai neblogai - stovėjo vietoje ir neišsikraipiusi. Svarbiausia, kad Edgar visgi ją vis dar turėjo, ne taip, kaip koksai Voldemortas.
   - Nukentėjo? - vėl pakartojo Fasiras. Pasijautė kaip papūga, pasisuko į Edgarą. - Tai ką gi tu ten darei? - paklausė su šypsenėle, kiek kilstelėjęs antakį. Neįsivaizdavo, apie ką kalba Elridė. Nors... Numanė. Krikštatėvis buvo minėjęs apie tai, kad tobulino savo apsigynimo nuo juodosios magijos įgūdžius. Gal jis pasiūlė kokią nors dvikovą Elridei?
   - Ar nori aptarti tą prisiminimą jau dabar? - abejodamas paklausė Fasiras. Abejojo ne savo pajėgumu susitvarkyti su šiuo numatomu ganėtinai sudėtingu pokalbiu, bet laiko ir erdvės tinkamumu. Ar galima aptarinėti netyčinę žmogžudystę, kai šalia sėdi vos antrakursė mergaičiukė? Kas, kad jos močiutė ir mama mirė. Atsitiktinė mirtis ar mirtis smarkiai skiriasi nuo atsitiktinės žmogžudystės. Kita vertus, tai nebuvo tikrai žmogžudystė, bent jau Fasiro pamanymu. Bet kokiu atveju, aptarinėti to prie moksleiviukės nebuvo jokio reikalo. Nebent kur kas geriau vaikus išmanančio buvusio prefekto nuomonė būtų kitokia. Dėl visa ko, kad krikštatėvis nepamirštų pokalbį trukdančio veiksnio, kai tik Elridė nusuko nuo Fasiro akis, ministras nežymiai linktelėjo Edgarui į jos pusę galva.
   - Taigis, bet ką padarysi, - gūžtelėjo pečiais Fasiras. Pasijuto visišku kvailiu.
   ,,Tu dar ne taip tokiu jaustumeis, jeigu būtum matęs, kaip elgeisi, kai įsivedei motociklą į tą ūkinį pastatą... Pusiausnūdoje apžiūrinėjai numerius ir tvirtinai, kad gedimas juose," - nuo peties kvarksėjo varnas. Fasiras atsiduso.
   - Ohoho, tai nupasakokite, kas ten buvo? Kaip suprantu, ne ji tave trinktelėjo į sieną? - nesumanydamas, ko čia gudriau paklausus, tarė juodaplaukis. Kažkas čia nesirišo, kažko jis nesuprato. Ir tai jam buvo įdomu. Atrodė, kad ir pati Elridė šiuose namuose jau jaučiasi jaukiau. Netgi neširsta ant Faso ir netrauko iš Jeffterio namų sienų plytų, kad galėtų jas sudaužyti Anglijos Magijos ministrui į galvą. Bent jau kol kas. O gal ir nedarys taip... Vien dėl pagarbos buvusiam Grifų Gūžtos prefektui. Kad šiam netektų gyventi skylėtame name.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 14, 2018, 11:37:56 pm
Elridė linktelėjo galvą patvirtindama Edgar klausimą. Iš tikrųjų ji suvokė, kad tai yra gan kvailas dalykas, bet ji neturėjo jokio kito kabliuko. Mergaitė norėjo pasikeisti, kad jos tėtis ją priimtu. Elridė iš tikrųjų pasimetė, kokia nori būti. Nes kai buvo su močiute jai tiko būti savimi, bet dabar, kai viskas taip susiklostė jos viltis buvo tėtis.
Mergaitė nejučia nusijuokė.
-Kreiva kaip durų rankena,-dar stipriau nusijuokusi pasakė mergaitė. Ji juokavo ir tikėjosi, kad bus suprasta. Nenorėjo netyčia įžeisti žmogaus. Elridė atkreipė žvilgsnį į jo pirštinę. Šiek tiektiek pasimuisčiusi atsiduso.
-o kodėl pirštinė? Gal visgi stipriau užsigavai?-nedrąsiai paklaususi mergaitė tikėjosi, kad Edgar nesupyks dėl jos smalsumo. Jai iš tikrųjų buvo labaitik smalsu, nes neatsiminė, kad būtų pastebėjusi seniau.
-Visiškas lavonas,-ramių ramiausiai atsakė mergaitė. Jai kilo mintis, kad pastiprėjusi nukaks ten peškomis, nes Fasirui geriau praleisti dvidešimt keturias valandas lovoje. Tik po kurio laiko mergaitė ėmė jaustis dėkinga jam.
Elridė susiprato, kad prie jos jie negali kalbėtis apie ką nori ir dėl to šiek tiek susigėdo.
-Em... jei jums reikia, aš galiu nueiti kažko atnešti,-taip pasakiusi mergaitė tikėjosi, kad jie pasius kokio vandens ir ramiai pasikalbės. Nors jai buvo smalsu, apie ką jiems taip reikia kalbėtis, ji susilaikė nuo klausymosi.
-Turi, ką turi, bet buvai lyg kraujo vonioj išsimaudęs,-mergaitei taip pasakius ją nupurtė šiurpas. Ji nebuvo kraujo mugėje, o tada jo buvo užtektinai.
-O ką su tuo?-paklaususi mergaitė pakrapštė galvą.-Ai, taip, nežinau, įdomus dalykas, tik sunkokas,- iš tikrųjų mergaitei su kerėjimu visados buvo sunkiau ir ji negalėjo suprasti kaip kiti viską taip žino.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 15, 2018, 01:35:19 am
Nusijuokė juodaplaukis kartu su mergaite, kai ši prilygino jo nosį kreivai durų rankenai.
- Bet būna ir lygių durų rankenų,- šmaikštavo ir pats tuo pačiu metu žvilgteldamas į savo darbo kambario durų rankena, kuri nebuvo įmantrių formų. Toliau sekė klausimas apie pirštinę, kuri, regis, visada stengėsi nenusileisti jos savininkui dėl kitų dėmesio.
- O ar pirštinės sumažina skausmą?- perklausė pirmiau nei spėjo susivokti, kad Elridė pamanė, jog jis užsidėjo tą pirštinę dėl šiandieninių įvykių treniruočių kambaryje, - Dėviu ją jau seniai. Ji man tiesiog reikšmingas daiktas,- šviesiaplaukei atsakė tą patį ar bent jau pateikdamas tą pačią mintį, kaip ir Fasirui anksčiau.
Jaunasis von Sjuardas nelabai buvo nusiteikęs kalbėti apie Jeffter'io reikalus prie kitų žmonių, kaip ir nuo pat pradžių. Tai puikiai išreiškė linkteldamas galvą grifiukės link. Pačiam devyniolikmečiui labai knietėjo sužinoti viską, ko greičiau ir nebuvo svarbu kiti žinos tai ar ne, tačiau irgi pagalvojo apie faktą, kad prie jaunosios viešnios, patyrusios nemalonių nutikimų šiomis dienomis, aptarinėti tai būtų gal ir per daug jai. Nors ji buvo protinga, netruko susigaudyti, kad ministerijos galva nelabai pageidauja kito asmens pokalbyje šia tema, todėl nusprendė pasisiūlyti kažko atnešti.
- Ne, dėkui,- buvęs grifas iškart atsisakė, - Nebent Fasiras kažko nori,- kilstelėjo žvilgsnį į jį. Matydamas jo nuovargio kupiną veidą, animagas vien dėl to nebelabai norėjo gilintis į reikalus šį vakarą.
- Galime rytoj aptarti tai ministerijoje. Be to ir Elridę galėsime užvežti į jos namus,- atsisukęs į Endlercat šyptelėjo ir nurijęs garsiai gerą gurkšnį savų seilių vėl pažvelgė į krikštasūnį, - Ar man derėtų su savimi pasiimti asmeninių daiktų,- pasiteiravo neatmesdamas galimybės, jog gali būti areštuotas iškart po papildomų klausimų.
- Kartais užtenka tik vos trinktelėti nosį ir apsipilsi jau kraujais,- šyptelėjo komentuodamas antrakursės minėtas kraujo vonias, nors iš tiesų pats plojo nosį tikrai stipriau nei truputėlį. Juodaplaukis džiaugėsi girdėdamas, kad mergaičiukei patinka apsigynimas nuo juodosios magijos.
- Tai galėčiau tave pamokyti, jei tik norėtum,- tvirtai pareiškė Edgar'as žvelgdamas į žalias moksleivės akis. Jis joje matė kažkokį potencialą. Tik nejučia prisiminė, kad yra vienas "bet", gal net pora jų. Pirmiausia reikėjo išsiaiškinti ar neteks atsidurti Azkabane. Kitas dalykas buvo tai, kad reikėjo prieš tai susisiekti su gerbiamu eliksyrų meistru Sorenu von Sjuardu ir paprašyti suderinti leidimą mokinukei palikti Hogvartsą savaitgaliais. Pastarasis reikalas buvo tik formalumas, bet pirmasis, tai didelis klaustukas.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 15, 2018, 07:37:30 am
   Elridei palyginus kažką kreivo su durų rankena, Fasiras neiškart suprato, apie ką ji kalba - apie Edgaro nosį, ar jo šypseną. Visgi nusprendė, kad aptarinėti nosies formą yra kiek logiškiau, nei šypseną. Nors šiaip abu objektai aptarinėjimui nebuvo pats logiškiausias pasirinkimas. Na, bet bent jau kėlė šypseną. Jei tik ir iš jos, kaip ir iš nosies, Elridė nepradės šaipytis. Von Sjuardas smalsiai nužvelgė jau kur kas jaukiau besijaučiančią ir drąsiau bendraujančią Endlercat. Visgi, rodos, ji nebuvo tokia bjaurybė, kaip jis anksčiau buvo linkęs spėti. Nors kaip vaikas ji buvo ganėtinai drąsi.
   Elridei vėl atkreipus dėmesį, auksaakis nužvelgė Edgaro pirštinėtąją ranką. ,,Faktiškai visą laiką ranką slėpti po pirštine turėtų būti netgi negerai... Ar ne taip?" - pamintijo Fasiras, žvilgtelėjo į tingų varną.
   ,,Aš irgi taip pagalvojau. Žmonėms reikia saulės šviesos, kaip augalams, taip?" - paklausė varnas. Fasiro lūpas iškreipė nežymi šypsenėlė, tik šįsyk ji sutapo su Elridės pasisiūlymu išeiti.
   ,,Ne, žmonėms ne tam jos reikia..." - paneigė ministras, bet visgi tiksliai paaiškinti nemokėjo. Visgi buvo beveik įsitikinęs, kad Edgaro ranka po pirštine yra balta kaip pienės daigas, kurį pamatytum, jei reikiamoje vietoje iškeltum šaligatvio plytelę.
   - Ne, ačiū, Elride, - atsisakė Fasiras. Visgi gavo nejučia susižavėti ir dar viena jos savybe. - Iš tikrųjų, aptarsim vėliau, galbūt ir ministerijoje, - linktelėjo Ministerijos darbuotojas krikštatėviui.
   Edgarui su Elride ėmus aptarinėti kerus ir juodąją magiją, Fasiras gaudė kiekvieną žodį, bandydamas suprasti, kas gi šiandien čia įvyko. Kol kas suprato tik tiek, kad Edgar buvo smarkiai sužeistas, Elridė jį gynė. Iš neišsigandusių veidų spėjo, kad tai tikrai nebuvo koks nors neplanuotas užpuolimas ar kieno nors veržimasis į Jeffterio namą.
   - Tai kas visgi nutiko? Jūs dvikovoje kovojote, ar prieš ką? Ar Edgarą kas užgriuvo? - pusiau juokais paklausė von Sjuardas turbūt jau trečią kartą. - O dėl daiktų... ne, nemanau, Edgar, kad tau jų reiks. Tik šiaip aptarti, - šyptelėjo, tik kiek vėliau supratęs, ką mintyje turėjo Jeffteris. Areštą. Turbūt namo šeimininkas nelabai suprato, apie ką kalba. Jeigu jau Lordess buvo pasodinta į Azkabaną už galimai vieną žmogžudystę (be abejo, tai turėjo įvykti neteisingai), tas pats lauktų ir kur kas Fasirui artimesnio žmogaus. Bet ministras norėjo surasti, kas taip nesąžiningai siunčia žmones į Azkabaną ne tik dėl krikštatėvio.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 15, 2018, 02:31:29 pm
Elridė negalėjo nesijuokti.
-Aš gi sakau, kaip tavo nosis,- mergaitė kuriam laikui visai pamiršo bėdas. Ji norėjo tik juoktis ir valgyt. Pagalvojusi apie normalesnį maistą nejučia šiek tiek susikrimto, bet nustūmusi mintis šalin vėl viską pamiršo.
Nesupratusi vyro atsakymo mergaitė susiraukė, bet tik trumpam.
-O reikšmingus daiktus nesaugoma ir nežiūrima, kad susidėvės?- paklaususi mergaitė tikrai ėmė manyti, kad per ją jis susižeidė ir ranką, bet to nerodo. Jai atrodė, kad mylimus daiktus reikia saugoti ir nenešioti, nes gali susidėvėti. Jos manymu, būtent dėl to žmones renka kokius nors pašto ženklus, nors jų nenaudoja. Pavyzdžių mintyse ji turėjo daug, tad negalėjo suvokti tokio, rodos, menko dalyko.
Vyresnėliams atsisakius mergaitės pasiūlymo ji tik patraukė pečiais. Nenori, tai nenori... Elridė įsižiūrėjo į lentynas pilnas knygų ir panoro jas suskaičiuoti, bet tingėjo. Ją suėmė didžiulis tingulys. Raminkis... Tau tinginiaut negalima, ne dabar.
-Vos?,- nusijuokusi mergaitė šiek tiek surimtėjo.-Tu trenkeisi į sieną kaip iš patrankos šautas...-pažiūrėjusi į akis Elridė šyptelėjo. Jai net juokinga darėsi, kaip jis viską supaprastina ir pasakoja lyg viskas būtų musytės didžio. Nors mergaitė linkus išpūsti burbulą, taip sumažint jai atrodė kvailoka.
-Jis prieš kažkokius akmeninius padarėlius buvo ir aš atėjau ir išgąsdinau ir Edgar'as pasimetė ir jis buvo nublokštas į sieną ir buvo lyg krauju apipiltas ir tada viskas išnyko,- greitakalbe išpyškinusi Elridė garsiai atsikvėpė. Na, greitakalbės nelengvas dalykas...
Išgirdus pasiūlymą mergaitei iššoko akys. Ji visiškai nesitikėjo tokio dalyko, nors jai tikrai būtų neprošal papildomos pamokos.
-A... O tau nebus per sunku? Ehem... Kerėjimas man ne per geriausiai sekasi... Bet norėčiau,- šyptelėjusi ji išdrįso prieiti prie knygų lentynų ir ėmė skaičiuoti ant vienos prigrūstas knygas. Jai stipriai pasidarė įdomu ne tik dėl to, kad jis jų turi daugiau nei reikia. Mergaitei buvo smalsu, jei ją mokys iš jų, kiek knygų turės būti sugraužusi.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 15, 2018, 05:43:33 pm
Edgar'as pats kartkartėmis sukrizendavo užsikrėsdamas juoku nuo Elridės, kurią taip juokino pačios sugalvotas nosies ir durų rankenos palyginimas. Išsijuokusi ji grįžo prie temos apie pirštinę. Ji pareiškė, kad branginamų daiktų niekas nedėvi tam, jog išlaikytų jų kokybę ir jų nenuvalkiotų.
- Gal neteisingai tuomet būsiu išsireiškęs,- šyptelėjo Jeffter'is, - Man jos mūvėjimas yra svarbesnis nei pati pirštinė,- patikslino. Jaunas magas turėjo ne vieną tokią pirštinę ir karts nuo karto ją pasikeisdavo. Jam nebuvo svarbu ar nauja ta pirštinė, senesnė. Esmė buvo ta, kad dėvėdamas ją prisimindavo tą naktį. Aišku, jei nebūtų pirštinės, tą naktį primintų ir pati ranka, tačiau jis mieliau bus užsimaukšlinęs būtent pirštinę, prie kurios priprato nuo pirmųjų dienų. Dabar paprasčiausiai nebeįsivaizduoja savęs be jos, tai tarsi būtų jo dalis.
- Taip. Trenkiausi. Bet tik todėl nes mane trinktelėjo,- atsakydamas savu žvilgsniu į Elridės buvo priverstas vėl susijuokti, kai pamatė mergaitės veide šypseną. Atrodo šis vakaras buvo kur kas smagesnis. Nors prieš tai vykęs pokalbis buvo kiek kitomis temomis ir naktį, o ne vakare.
- Tie padarėliai buvo paprasčiausi akmeniniai goblinai, kurie buvo tik iliuzija, kai ir vietovė,- nesistengdamas pradanginti šypsenos savame veide, animagas konkrečiau bandė paaiškinti ką tik išsakytus antrakursės žodžius, - O dėl nustebimo pripažinsiu, jog nesitikėjau, kad kas užklys į treniruočių kambarį ir mane sutrikdė išgirstas Elridės balsas, kadangi šnekančių padarų bent šioje mano treniruotėje neturėjo būti. Kaip bebūtų, tai dėl savo pačio neapdairumo ir buvau apdovanotas smūgiu. Bet kaip ir minėjau.. Nieko čia nenutiko,- užtikrinęs, kad grifiukė čia nieko dėta ir pasikartojęs, jog sužalojimai nėra verti dėmesio, linktelėjo krikštasūniui dėl norimų pasiimti daiktų keliaujant į ministeriją, - Supratau.
Išgirdęs teigiamą Endlercat atsakymą dėl apsigynimo nuo juodosios magijos, juodaplaukis atsisuko į ją ir švelniai šyptelėjo.
- Man nebus per sunku. Tik klausimas ar tau tai nebus per sunku?- pasiteiravo to paties ko ir pats buvo paklaustas, - Kerėjimas ir pačiam nesisekė idealiai, bet ėjosi neblogai,- patikino, kad kerėjimas nebuvo pati stipriausia Edgar'o pusė ir pabrėžė, - Tačiau apsigynimas nuo juodosios magijos yra kiek kitoks kerėjimo tipas,- nebuvo visiškai tikras, kaip mokinukė suvokia kerėjimą ir apsigynimą nuo juodosios magijos. Namų šeimininkas matydamas, kaip Elridė pakilo ir nupėdinusi prie knygų lentynos ėmė žvalgytis po ją, pats nepakildamas iš fotelio ėmė dairytis knygos apie apsigynimo nuo juodosios magijos burtažodžius.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 15, 2018, 10:18:20 pm
   Kol du grifiukai - vienas buvęs ir vienas esamas - krizeno ar kvatojo, Fasiras tik plačiai šypsojosi. Jo jau bemaž nebegraužė sąžinė, kad vakar naktį atsibogino į krikštatėvio namus ir dar visai dienai užmiršęs paliko Elridę Edgaro globai. Be abejo, mergaitė buvo visiškai patikimose rankose, bet toks neatsakingas poelgis vertė Fasirą susigėsti - galbūt todėl jis ir nesijuokė lyg nesijausdamas visiškai laisvai.
   Elridės pastaba apie pirštinės nešiojimą buvo taikli. Edgaro atsakymas į tai ganėtinai įtikinantis.
   - Bet tu dar vakar sakei, jog tau daug reiškia pati pirštinė, - pakreipė galvą juodaplaukis abejodamas. Bet šiam teiginiui turbūt ir tebus lemta likti tik teiginiu - auksaakis neturėjo didelio reikalo gilintis į krikštatėvio žodžius. Kaip jau yra - taip. Matyt, jam tiesiog patinka pirštinės. ,,Kiekvienas turi savo stilių," - šyptelėjo sau ministras. Pats irgi turėjo, tik jo stilius, jeigu šiuo atveju būtų galima taip išsireikšti, nebuvo toks pastebimas. Jeigu tiksliau - visai nepastebimas niekieno. Jei kas nors pastebėtų, matyt, visų laikraščių viršelius papuoštų ministro be viršutinės aprangos (švarko, apsiausto, marškinių...) nuotrauka. Ir kaži, kaip į tai sureaguotų visa ganėtinai senamadiškų pažiūrų Anglija.
   - Akmeninių goblinų, kurie gali taškyti žmones ir sukelti jiems skausmą bei rimtus sužalojimus, iliuzija? - pasitikslino von Sjuardas. Šitai atrodė mažumėlę absurdiška. Svečias įdėmiai nužvelgė namų šeimininką - bene nebus susižalojęs rimčiau? Bet atrodė, kad ne - galgi neslėptų to nuo... Nors gal ir slėptų rimtesnes žaizdas taip, kaip abudu slepia pokalbį apie žmogžudystes nuo Elridės. Edgarui darsyk užtikrinus, kad jis sveikas, Fasiras linktelėjo galva. Sveikas tai sveikas, ir nėra čia ko tuomet gilintis. Bet štai į pokalbį, linkstantį apie treniruotes ir galimus tolesnius jų dviejų susitikimus Fasiras pasigilinti nusprendė. Neslėpė nuostabos, kad Endlercat su Jeffteriu ėmė taip sutarti ir netgi planuoti tokius dalykus.
   - Bet, jeigu jūs nuspręsite kartu treniruotis... - nedrąsiai įsiterpė į pokalbį von Sjuardas. - Kaip bus su Hogvartsu? Juk mokiniams iš ten išvažiuoti leidžiama tik per atostogas? Ar tvarka pasikeitė?
   Kiek atsiminė, tvarka senoje mokykloje buvo sena ir nekeičiama. Kaip ten buvo sakoma? Kaip buvo - paliekam, naujovių neįvedinėjam?.. Atrodo, sovietinis šūkis - lyg ir teko skaityti žiobariškame istorijos vadovėlyje. Velniaižin, iš kur Fasiras atsiminė šią mintį.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 16, 2018, 05:47:13 pm
-Na na, paslaptėlės,-Elridė šyptelėjo, bet nesukdama galvos nebenorėjo daugiau klausti. Nebent, Edgar'as sugalvotų pasakyti, kodėl taip slepia ranką, kas jai iš tikrųjų buvo įdomu. Pasaulis kupinas keistu žmonių... O ir dar viena iš jų esu aš... Vos susilaikiusi, kad nesukrizentų iš tokios savo minties Elridė atsisuko į Fasirą. Jai kilo dar viena mintis, kad svarbu, kad ji ne tokia keista kaip, jos manymu, Fasiras. Mergaitei ėmė kilti noras susižinoti, kas jis iš tikrųjų yra, bet nedrįso.
-Jei atvirai, tie goblinai visai neatitiko mano vaizduotės goblinų... Aš maniau, kad jie apsamanoję, žemi senukai, kurie visą laiką būna pikti... Na, tik, kad jei jau akmeninis tai oda iš akmens...-pareiškusi savo nuomonę mergaitė mintyse ėmė piešti įsivaizduojamo goblino karikatūrą.-Ai, ir dar jie su pilkom ilgom barzdom,- pridūrusi mergaitė šyptelėjo. Jai kilo noras piešti, bet, todėl, kad neturėjo ant ko galėjo tik atsidusti ir kurti mintis ką galės nusipiešti vėliau. Nors, mergaitė nežinojo, kada tas "vėliau" bus.
Elridė ramiai šyptelėjo.
-Jei ir per sunku, įveikiama,-ji tik po kelių sekundžių susivokė ką pasakė. Tokios taisyklės ji niekados neturėjo. Jei nemokėdavo darydavo kaip papuola, o atsiradus galimybei mesdavo šalin, tas pats galiojo ir su per sunkiais darbais. Beskaičiuodama knygas Elridė pasimetė tarp skaičių ir atsisuko į abu vyresnėlius.
-Kiek čia knygų pas tave?-paklaususi ji šiek tiek susiraukė dėl Fasiro klausimo. Apie mokyklos tvarką daug nežinojo, nors ką jis pasakė buvo logiška.
-Kol kas aš kelias dienas turiu laisvas, o taip juk per atostogas galimės, gal... Bet pirmiausia per atostogas turiu dar kai ką padaryti...
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 16, 2018, 09:18:46 pm
Žaliaakis besišypsodamas atsiduso.
- Tokios ir paslaptys,- nors tiesiai šviesiai ir neatskleidė kas buvo jo rankai, - Sakiau, bet kaip dabar minėjau, jog blogai išsireiškiau. Nemaniau, kad taip giliai pažiūrėsit,- jau šioje vietoje vaikinas sakė tai, kaip ir buvo. Pasimesti sugebėjo pats savyje šiek tiek šiuo klausimu. Atrodė, jog pirštinė buvo svarbus dalykas, bet jei ją keičia tarsi svarbus jam buvo jos dėvėjimas. Kuo tolyn į savo mintis bandė lysti, tuo labiau darėsi panašu, kad vis gi pati pirštinė svarbi jam yra nepaisant to, kad ją karts nuo karto pasikeičia. Kaip bebūtų, nebenorėjo nei pats savęs maišyti, nei sukti smegenų kitiems, todėl nusprendė geriau nebemėginti aiškinti tos ganėtinai raizgios pirštinės ir jos mūvėjimo svarbos.
- Tavo tiesa, Fasirai. Jie gali sužaloti ir keltis skausmą, bet jie tik paprasčiau iliuzija,- šyptelėjo krikštasūniui. Nematė prasmės dėl ko turėtų jisai jaudintis. Yra buvę ir blogiau. Na, bent Jeffte'iui. Todėl uždaužtos akys ir mėlynė nugaros srityje dar buvo ne tai, kas priverstų namų šeimininką imtu dejuoti. Bet čia irgi klausimas ar jis imtųsi kažkam pilti savo bėdas kitiems net, jei būtų ir blogiau. Tai nelabai atspindėtų jį.
- Juk yra daugybė skirtingų goblinų,- atsakė Elridei, kodėl akmens goblinai neatitiko jos vaizduotės. Buvęs grifas ir dar sykį buvo nustebintas mergaitės, kai šioji pareiškė, jog tai kas sunku yra įveikiama.
- Man patinka tavo požiūris,- nusišypsojęs pakilo iš fotelio ir ėmė artėti prie knygų lentynos.
- Tiek kiek matai, tiek ir teturiu,- netiksliai gal atsakė, tačiau tikslaus knygų skaičiaus net pats nežinojo. Niekada tiesą pasakius tai ir nebuvo itin aktualu tamsiaplaukiui, todėl jų ir nė nebandė niekada skaičiuoti. Kiek kilstelėjęs ranką paėmė iš vienos, aukščiau esančios, lentynos ne stambią knygutę ir ištiesė ją šviesiaplaukei.
- Čia yra keletas apsigynimui skirtų burtažodžių su jų išsamiais paaiškinimais. Norėčiau, kad iki pirmosios treniruotės būtumei su jais, bent minimaliai, susipažinusi,- padavęs knygą atsisėdo atgal į savo minkštą vietą, iš kurios buvo pakilęs.
- Taip juk bus atostogos,- tvirtino Elridės žodžius animagas, - Be to paprašysiu Fasiro tėvo, jog leistų jai atvykti pas mane ir savaitgaliais. Ir manau dėl to problemų neturėtų kilti. Juk grifiukų vadovas vis dar profesorius von Sjuardas?- jaunuolio patinęs žvilgsnis pasisuko į dvylikametės pusę, kai nusprendė pasitikslinti, nes kitu atveju dėl laisvų antrakursės savaitgalių tikriausiai būtų kur kas sunkiau susiderinti reikalus.
- O tavo tėtis? Jis irgi žiobaras?- vėl teiravosi moksleivės to paties ir dėl tos paties priežasties, kaip ir apie jos močiutę.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 16, 2018, 10:33:31 pm
   Fasiras žvelgė kažkur virš Elridės. ,,Paslaptys paslaptėlės... Paslaptys paslaptėlės," - nuaidėjo pratuštėjusioje galvoje. Papilkėjęs žvilgsnis susifokusavo į besišypsančią mergaitę. ,,Visi jų turi..." - tįso mintys apie paslaptis. Juodaplaukis nejučia nusižiovavo (prieš tai spėjęs mandagiai prisidengti burną ranka), žvilgtelėjo į Edgarą, besiaiškinantį dėl pirštinės.
   - Ką gi, bet žmogui svarbūs daiktai esti įdomūs, kuo, kodėl jie tokiais tapo, - šyptelėjo blausiai Fasiras. - Bet nesvarbu, tai tavo sprendimas ar daiktas, daugiausia reikšmės turintis tau, - vėlgi pasakė, nespausdamas krikštatėvio. ,,Paslaptys paslaptėlės - visi jų turi..." Miegūstas jaunuolio žvilgsnis susidūrė su, atrodo, smalsiu grifiukės žvilgsniu. Ji žiūrėjo į jį, o tada ėmė kalbėti apie goblinus - jos akys linksmai žibėjo. Fasiras šyptelėjo.
   - Na, matai, ir pamatei šį tą naujo - akmeninius goblinus. Gal ir gerai, kad neišsivežiau tavęs ryte į Londoną, - tarė, nors ir pasigailėjo šio sprendimo. Sunkiai atsiduso, pasisuko į krikštatėvį. - Įdomu. Apie akmeninius goblinus tikrai teko girdėti, bet tokių iliuzijų kerų išmokti neteko. Pats, ar iš knygų? - linktelėjo galva į popieriaus gaminius Edgaro lentynose. Fasiro žvilgsnis trumpam sustingo prie vienos knygos, mėgindamas susifokusuoti ties apverstu pavadinimu, kurį smegenims iššifruoti buvo kiek sunkiau, negu normalioje padėtyje. Kiek dašifravęs, kiek ne, žvilgsnis vėl ėmė blaustis. Fasiras nužvelgė kiek išsiliejusią knygų lentyną, tada lėtai pasisuko į varną, tebetupintį ant peties.
   ,,Vėl apsiblausęs?" - draugiškai nusijuokė Muninas. Fasiras norėjo šyptelti, bet valios buvo turbūt per mažai. Edgaras kažką kalbėjo apie knygų skaičių ir apsigynimo nuo juodosios magijos burtažodžius. Sąmonę sudrumstė trys žodžiai, nuskambėję ne iš eilės. ,,Fasiro" ir ,,von Sjuardas". Išgirdęs savo pavardę ministras pasisuko į Edgar. ,,Profesorius" - štai, koks žodis ėjo prieš tai. Fasiras kilstelėjęs antakius sumirksėjo - ar čia klausimas, skirtas jam? Bet iš krikštatėvio žvilgsnio į Elridę Endlercat buvo galima nesunkiai suprasti, kad taip. Fasiro ranka virptelėjo - na, bent, matyt, išvengė kalbėjimo apie kažką nesmagaus. Apie ką jie ten toliau kalba? Ech, tegu.
   Juodaplaukio galva nusviro į kairę - atrodo, prieš užmigdamas jaunuolis spėjo pagalvoti, kad būtų gerai šia galūne nenutrenkti paukščio, tupinčio ant dešiniojo peties.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 17, 2018, 02:49:53 pm
-O dėl nenuvežimo su tavim atsiskaitysiu kitaip,- jau rimčiau atkirtusi mergaitė šyptelėjo. Iš tikrųjų ji nė nenutuokė kaip galėtų su juo atsilyginti, bet ir nelabai norėjo. Svarbiausia pagąsdint...
-Visokių? Hm... Yra šokolado goblinų?- pasmalsavus mergaitei suurzgė pilvas. Mintis apie skanų šokoladą vertė įsinorėti maisto, bet mergaitė buvo įpratusi, kad iš pradžių eina sveikas maistas, o tik tada užkandžiai. Užkandžiai... Įdomu, toli parduotuvė?
-Em... Nežinau iš kur ištraukiau tuos žodžius,- sutrikusi mergaitė vis dar svarstė, kodėl niekados nesilaikė ką tik sugalvotos taisyklės. Keičiuos kaip mėnulis... Įdomu, kada grįšiu į savo natūralią fazę? Apžiūrėdama lentyną Elridė susiraukė. Ji negalėjo suprast iš kur tie knygų ir ar tikrai jai teks perskaityt jas. Nors mergaitė knygas mėgo, tokių, pilnų informacijos knygų vargu ar gebėtų perskaityti susikaupusi. Ji nė nenutuokė, ar yra kada skaičiusi rimtesnę knygą. Elridės namuose sėdėjo fantastinės, nuotykių knygos ir nebuvo nei vienos, kurios nebūtų ji perskaičiusi. Deja, močiutės taip dažnai kišamos ir siūlomos knygos iš kurių ji gebėtų ir "pasimokyti" jai visiškai neįtiko ir ji numesdavo jas šalin. Nepyk, močiut... Turbūt man jos būtų pravertusios.
-Galimės ir savaitgaliais?-mergaitė apsidžiaugusi išsišiepė, nors neilgam. Išgirdusi kitą klausimą ji nė nejausdama susiraukė.
-Nežinau, nepažįstu j...-Elridės žodžius nutraukė, rodos, nualpęs Fasiras. Išsigandusi mergaitė movė pro kambario duris nesuvokdama kodėl. Netikėtai atsidūrusi virtuvėje grifiukė susirado kur galėtų įpilti vandens ir grįžo atgal. Am... Ką daryt? Dairydamasi aplinkui kambarį ji negalėjo suvokti ką daro. Priėjusi prie Fasiro užpylė pusę turimo šalto vandens tikėdamasi, kad Fasiras pabus.
-Kas jam buvo?-pagaliau paklausė atsisukusi į Edgarą.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 17, 2018, 05:22:09 pm
- Tai tikriausiai ši mano puošmena yra tarsi priminimas,- taip bandė Jeffter'is paaiškinti priežastį, dėl kurios yra prisirišęs prie pirštinės. Išgirdęs klausimą apie šokoladinius goblinus garsiai nusijuokė.
- Tai galima tokių prigaminti, kaip ir šokoladinių varlių,- pilnai tuo tikėjo jaunas burtininkas, tačiau nebuvo tikras ar sutiksi vaikščiojantį tokį gobliną. Tokio tipo būtybei veikiausiai reiktų specialių kerų norint ją paversti judančia bei bent kiek mąstančia.
- Pats su knygų pagalba,- atsakė krikštasūniui į klausimą apie iliuzijos sukūrimą su akmeniais padarais. Pačią vietos iliuziją sukurti padėjo lankytos kerėjimo pamokos Hogvartse, bet kas lietė goblinus, tai gelbėjo ir turimos knygos.
Elridė pareiškė, jog pati nesupranta iš kur ji traukė žodžius apie sunkumų įveikimą, tačiau Edgar'as to negalėjimo paaiškinti neskaitė, kaip šiaip paleistos frazes tam, jog kažkas tiesiog būtų pasakyta. Jis susidarė vaizdą, kad antrakursė veikiausiai mėgsta iššūkius ir prie didelio noro atkakliai imtųsi ir sunkiausių užduočių, o tai jį pilnai tenkino. Pritariamai juodaplaukis linktelėjo tikėdamasis, kad savaitgaliams pavyktų išprašyti Elridę iš Hogvartso. Tuomet atsigręžė į židinį, kuriame liepsnojo raminanti ugnis. Klausėsi grifiukės, tik ši kažkodėl vidurį savo sakinio nutilo. Animagas minutėlę pagalvojo, kad gal jo klausimas apie jos tėtį išmušė iš vėžių.
- Elride?!- šūktelėjo, kaip atsigręžęs nebematė jos kambaryje. Kas per..? nelabai suprato, kur ji išgaravo. Tada atsisuko į Fasirą. Bet šis jau gulėjo paknibęs ant kėdės. Netrukus akis pasiekė kažkoks bruzdesys virtuvėje. Edgar'as greit pakilo iš savo fotelio, bet nespėjo nei žingsnio žengtelėti ir raganaitė parskuodė atgalios.
- Ar tau viskas gerai?- mažumėle nusigando žaliaakis matydamas sutrikusią šviesiaplaukę. Jis dairėsi į visas puses, kol galiausiai nieko nesakiusi tykštelėjo atsinešto vandens ant magijos ministro, Fasiro von Sjuardo. Namų šeimininko akys išsipūtė. Nežinojo ką dabar daryti. Ar juoktis, ar dar ką. Veidą tik padengė apšalusi šypsenėlė.
- Tai turbūt jis miegojo,- pasimetusiai tik palinksėjo galva ir išlėto vėl atsigręžė į buvusį grifą.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 17, 2018, 10:42:44 pm
   Aidinty Edgaro ir Elridės balsai pamažėle nutolo nuo Fasiro sąmonės ir įsiliejo tarp gausybės kitų balsų, nutilusių ir išlikusių kažkur giliai von Sjuardo atmintyje, įsilieję tarp visų girdėtų. Kai pagalvoji, jeigu būtų galima paleisti visų žmonių visas ar bent dalį replikų, kurias esi kada nors girdėjęs, garsas būtų klaikus ir panašus į pragare kenčiančiųjų riksmus. Ech, ką gi - ganėtinai keistas pamąstymas. Galbūt panašiai keistas, kaip ir netikėtai smigusio Fasiro sapnai.
   Fasiras pasitikinčiu savimi žingsniu žygiavo į laisvą nusižiūrėtą vietą Vizengamoto teisėjų ložėje.
 Šalia jos į bedugnę kliokte kliokė didžiulis krioklys. Jaunuolis dėvėjo raudonus teisėjo drabužius, kepurę... Kliokiantį vandenį nužvelgė nenustebusiomis akimis - atrodė, kad jis jau seniai čia buvo.
   - Fasiras von Sjuardas, Anglijos Magijos Ministras, kviečiamas užimti vyriausiojo teisėjo pakylą, -
 nuaidėjo balsas iš kažkur. Juodaplaukis sutriko, apsidairė. Niekas į jį nežiūrėjo - žiūrėjo tik į priekį,
 į kažką salės viduryje. Fasiras vis dar šokiruotas atsistojo ir skubiai nupėdino ten, kur pakviestas.
 Akį patraukė krioklys - ar tik ne iš jo sklido balsas?!
   - Pone von Sjuardai, paskelbkite nuosprendį.
   Fasiras nervingai apsidairė. Išvydo bejausmius raudonapsiausčių veidus ir  tebekliokiantį krioklį... O salės centre ant pakylos, ant dviejų kėdžių sėdėjo du žmonės. Vyras ir moteris. Krikštatėvis ir buvusi darbuotoja... Fasiras išpūtė akis ir žiūrėjo į juos... Edgaro akių vietose tebuvo dvi juodos skylės, Amikos kaklas buvo juodas lyg ji būtų buvusi kankinta deginant, dusinant. ,,Ar jie bent dar gyvi?" - paklausė savęs von Sjuardas.
   - Tai žiauru... Ką jūs jiems padarėte? - ištrūko klausimas iš auksaakio lūpų. Kambarys papilkėjo. Kažkas pasikeitė. Krioklys ėmė šniokšti šiek tiek garsiau. - Jūs žmonės, ar ne?
   Kažkas pasikeitė ir vėl. Ministras ne iškart suprato, kas. O iš tiesų visa apvali salės centrinė dalis kartu su vyriausiojo teisėjo pakyla jos krašte ėmė suktis. Fasiras pažvelgė į Edgarą ir Amiką. Du nuteistieji, kurių jam turbūt nepavyks išgelbėti. Atsigręžė į Vizengamotą - raudonkepurės galvos buvo visos iki vienos pasisukusios į jį bejausmiais veidais.
   - Kodėl?...- išlemeno teisėjas, nenorintis teisti. Tada salė apsisuko, o jis suprato, kad jam už nugaros krioklys.
   Krioklyje it veidrodyje atsispindėjo jis. Ne... Jis gi nemokėjo taip šypsotis, ne...
   - Broli? - nustėro Fasas. Ravenas krioklyje įžūliai pamerkė akį ir plačiai tebesišypsojo.
   - Na, štai, susitikom. Žinai, ir Solė jau laukia. Ir mama. Greit susitiksim ten, - parodė pirštu aukštyn. - Ir būsim laiminga šeima.
   Fasiras išpūtė akis, Veno ranka išniro iš krioklio ir sučiupo už kaklo. Ministras stengėsi ją atitraukti, o jaunėlio ranka ir veidas ėmė senti. Augo plaukai, radosi raukšlės, radosi barzda... Ravenas virto į Soreną, šis atitraukė ranką atgal į krioklį. Fasirui pasivaideno, kad krioklio vanduo virto į kraują ir pinigus. Tėvo veidą iškreipė liūdna šypsena, tiek sykių matyta sūnui. Vampyro atvaizdas bluko, staiga jį uždengė kruvinas krioklys. Raudoną Vizengamoto apsiaustą vilkintis ministras nevalingai kyštelėjo ranką į vandenį...


   - Tėve!... - suriko Fasiras, užliejamas šalto krioklio vandens. Ne, tai buvo ne krioklio vanduo. Nustebęs ir sumišęs von Sjuardas išvydo priešais save stovinčią Elridę. Susiprato esąs šlapias. Susiprato, kad miegojo. Susiprato, kad visa tai tebuvo košmaras.
   - Velnias, užmigau? - šyptelėjo ministras Elridei. - Atsiprašau. Ir pakliūk tu man taip...
   Šaltas vanduo atgaivino netikėtai, staiga viską nutraukė ir privertė ne tik iš sapno pabusti, bet ir trumpam - iš nuovargio. Širdis tebekalė smarkiai. Eliksyrininko sūnus atsiduso, apsidairė laikrodžio. Kiek valandų, klausti nedrįso.
   - Ech, ar kažką svarbaus praleidau? - paklausė. Prieš akis vis dar regėjo teisiamųjų ir krioklio paveikslus.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 17, 2018, 11:10:55 pm
-Tikrai galima?!-apstulbusi mergaitė žaismingai išsišiepė. Turbūt buvo nesunku suprasti apie ką ji galvoja. Pakėlusi antakius mergaitė peržvelgė lentynose esančias knygas.
-Na, kurioje bus receptas, kad galėčiau išburti šokoladinį gobliną? Arba goblinę...- mergaitė negalėjo paleisti minties apie tokius goblinus. Jai netgi kilo mintis, kad išsipildys jos smegenų kamputyje ilgai besislepianti svajonė. Elridė jau kelerius metus svajojo apie vietą, kurioje viskas būtų padaryta iš šokolado, ar kitų saldainių.
-Tai su šita knygą,- pabaksnojusi į gautą knygą mergaitė šyptelėjo.-Aš galėsiu susikurt urvą? Su goblinas? Em... Nu, sulaužytos nosies nenoriu...-Elridė iš tikrųjų manė, kad jei išsiburs tokį urvą su goblinais jai bus blogiau, nei Edgar'ui. Jos manymu, ji bus sutalžyta tų akemnuočių ir negebės nieko padaryti, nė nereikės kažkokio išblaškymo. Trumpam atsiminus kraujuotą žmogų mergaitė pajautė, kaip ją nupurto šaltis.
Išgirdusi Edgar žodžius grifiukė šiek tiek lengviau gaudėsi, tačiau viskas buvo vis tiek įtemta ir baisu. Jis man, aš jam... Dieve, o ką aš darau? Elridei kilo mintis, kad reikėjo jį patogiai palikti ant kokios sofos, o ne aplieti šaltu vandeniu, tačiau, rodos, tai padėjo jam prabusti. Išgirdus, kaip jis surėkia Elridė susiraukė.
-Tavo tėvas juk gyvas, dar buvau jo pamokoj...-taip tarstelėjus mergaitė ištiesė jam likusį kiekį vandens, kad jis galėtų atsigerti. Nejausdama Elridė išsišiepė, nes, regis, atkeršijo Fasirui už jo atminties praradimą.
-Išgriuvai, turbūt, juokingiau už mane. Edgar, man viskas gerai,- pabaksnojusi pirštu į Fasirą mergaitė perkreipė lūpą.-Va šitam ne viskas gerai.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 18, 2018, 05:35:48 pm
- Tiesą pasakius, stebuklingo šokolado gaminimas ne mano sritis, tačiau ateityje, jei labai norėsi, manau galėsi to išmokti ir pati. O ką mes praktikuosimės, tai bus kiek panašiau į jau tau matytą mano treniruotę prie akmeninius padarus,- namų savininkas rimtame veide išlaikydamas šypseną parodė, kad šokoladas nėra vienas iš prioritetinių jo dalykų. Žvelgdamas į baltaplaukę, Edgar'as papurtė galvą į šonus.
- Tai tik burtažodžių, skirtų apsigynimui, knyga. Su jų paaiškinimais. Nesakau tau iškart jais mokytis naudotis, tačiau norėčiau, kad bent susipažintum,- vaikinas manė, kad lengviau bus pradėti, kai mergaitė bent dalinai bus apsišvietusi apie kerus nuo juodosios magijos. Juk net tik praktika, bet ir žinojimas gali būti itin vertingas dalykas.
Ministras pažadintas su šaltu dušu, šoktelėjo iš miegų šaukdamas tėvo vardą. Minutėlei juodaplaukis susimąstė kodėl jis šaukė tėvo vardą, bet greitai priėjo išvados, jog jis jį sapnavo, nes tai atrodytų logiškiausia. Kita vertus gal jį tėvas taip žadindavo įsimiegojusį. Kas čia žino, bet tokia mintis buvo absurdiška.
- Rodos, nieko daug nepraleidai ir tarp to nedaug abejoju ar buvo kažkas svarbaus,- sukdamas mintis ar tikrai nieko svarbaus nekalbėjo, kur būtų reikėję Fasiro. Atrodo ne. Nors vienoje vietoje gal ir būtų pravertęs, tačiau taip ir nesulaukė Jeffter'is atsakymo iš antrakursės mergaičiukės, prie kuriossugrįžo jo žvilgsnis.
- Tai nepasakei man ar tavo tėvas žiobaras ar burtininkas?- dar kartą tuo pačiu klausimu teiravosi žaliaakis. Jis kartais pasijusdavo lyg ignoruojamas Elridės. Nekaltino jos dėl to. Visgi nauja vieta, daugybė klausimų, tai kažkas ir prasileidžia galvoje. Be viso to kurį laiką ji praspoksojo į knygų lentynas su knygomis, kurios turbūt ganėtinai patraukė jos dėmesį.
- Jei suimtų vėl miegas, geriau lipk miegoti viršun, kad vėliau nereiktų man tavęs nešti,- nusijuokė vaikinas atsigręžęs į krikštasūnį. Jo vilkti nenorėjo, tačiau neketino ir palikti miegoti ant kėdės, kai atrodė ir taip išsekęs. O miegas ant kėdės, kas čia per miegas. Labai lengvai gali nuo jos nusiridenti ant žemės ir dar netyčiomis galvą prasirankti. Išmiegojimo atveju, neapleidžiant sėdimo baldo, atsikeltum visas tartum sudaužytas lazdomis ar suslėgtas kokio kompresoriaus ir vėliau kelias valandas mankštintum kaklą, kad šį apleistų skausmas, sukeltas nepatogios padėties.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 18, 2018, 10:23:12 pm
   Fasiras bukai spoksojo į Elridę. Ir pats puikiai suprato, kad tėvukas gyvas, sveikas ir laimingas toliau dėstytojauja Hogvartse. Grifų dievas, matai, ech. Apsikrovęs raudonai auksinių šalikuotųjų krūvelėmis, liūto herbais, gal ir pats barzdą užsiaugino, kad į liūtą panašesnis būtų? Fasiras tiesiau atsisėdo - smigdamas visai jau susmukęs buvo, it paauglys, beminkąs telefoną. Pats pastebėjo, kur taip staiga nukrypo jo mintys ir apie ką jos ėmėsi suktis lyg įniršusių bičių spiečius. Dilgtelėjo sąžinės graužatis - save visuomet laikė ramiu ir taip stipriai savitvardą išugdžiusiu... jaunuoliu, o čia... Čia nepasakytum, kad būtų ramybės požiūris. Apskritai... ,,Čia jau kaip įprotis," - pamanė von Sjuardas niauriai. Pyktį ir blogas mintis kėlė bet koks pamąstymas apie tėvą. Norėjosi, kad dabar į minčių giją įsiterptų varnas - jis praktiškai niekada nekalbėjo sarkastiškai, galėjai netgi pamanyti, kad paukštis naivus. Aišku, šiek tiek naivus ir buvo, bet suvokimą apie tai, kas nutiko von Sjuardams, turėjo kur kas blaivesnį už savo senąjį draugą.
   - Žinau, kad gyvas, - suniurzgė Fasas Elridei, veidu išduodamas tik nuovargį ir nieko daugiau, bent to siekė. Iškėlė rankas pasirąžyti, pajuto skausmą nugaroje, tyliai keiktelėjo. Tiek dėl to skausmo, tiek dėl absurdiškos situacijos, į kurią pakliuvo. Trys likimai, na, trys su puse... Ne, iš esmės jau visi keturi, už kuriuos pasižadėjo sau atsakyti. Kad bent jau vandeniu tų likimų turėtojai nesilaistytų, kai norisi miego! Bet ką čia bepridursi, negi aiškinsies apie savo kvailą sąžinę? Visgi von Sjuardas laisvai galėjo patvirtinti kartkartėmis pasigirstantį posakį ,,Sąžinė lyg žiurkėnas - arba miega, arba graužia". ,,Mano sąžinė turbūt žiurkėnas frankenšteinas, niekada nemiega," - pasišaipė ministras iš savęs.
   Linktelėjo krikštatėviui. Na, bent jau pavyksta pailsėti pataikyti momentais, kai jo niekam nereikia. Bent jau kartkartėmis. Jaunuolio žvilgsnis nuslydo atgal prie jaunosios grifės, sėdinčios šalia.
   - Tai kad aš nenualpau kaip... - Fasiras nutilo, pamanęs, kad palyginimas, kurį dabar norėjo išsakyti (kaip operos madona per daug suveržtuose korsetuose, ar kaip ten kas yra), sukeltų per daug nereikalingo dėmesio ir pykčio. - Aš tik snūstelėjau. Netyčia.
   Linktelėjo galva, padėkodamas Edgarui už pasiūlymą eiti numigti.
   - Ačiū, kad jeigu kas, tai eisiu namo, juk netoli gyvenu, - šyptelėjo. Pažvelgė pro langą, spėliodamas, kiek dabar valandų.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 19, 2018, 06:20:07 pm
Šiek tiek nusiminusi mergaitė linktelėjo galvą. Jai buvo gaila, kad negalės greit išmokt susikurt savo svajonę, bet per daug nesuko galvos.
-Man gėda, bet aš nė trupučio nenutuokiu, ką su tuo apsiginimu reikia mokėt...-Elridė trumpam susigėdo, bet, todėl, kad yra vos antrakursė kol kas per daug dėl to nesijaudino. Iš tikrųjų per apsiginimo nuo juodosios magijos pamokas mergaitė sugebėto išbūt prisnūdus ir nieko neišgirst, nors jai viskas buvo įdomu. Elridė dar kuriam laikui paskendo į mintis apie Hogvarstą.
Grifiukei Fasiro elgesys pasirodė per daug keistas. Gal jam haliucinacijos kaip ir man? Sustingusi ir paspoksojusi į Fasirą mergaitė pasiryžo paklausti. Jai visgi buvo įdomu, ar ji iš tikrųjų išprotėjo.
-Tu matei savo tėvą?-paklaususi ji pajautė, kad per griežtai paklausė.-Na... Turiu omeny jo siluetą...-jau švelniau patikslinusi mergaitė šyptelėjo. iš greitai susidariusio įpročio, apsidairius Elridė vėl pasijautė saugi. Kai tik atsirasdavo tie siluetai mergaitė jausdavosi nesava ir nesaugiai. Ji bijojo jų kaip velnio, o juo labiau bijojo, kad gali išprotėti, arba, kad jau išprotėjo.
-Na, juk nežinau... Nepažįstu aš jo, neatsimenu jo,-patraukusi pečiais atsakė mergaitė. Atsakiusi ji pajautė kažkokį keistą jausmą, lyg kažkas būtų nutikę jos viduje. Tas jausmas nebuvo vienas iš maloniųjų. Elridė suvoki, nuo tokių dalykų nepabėgsi, bet visgi apie tėvus jai kalbėtis nesinorėjo, o juo labiau galvoti.
-Tegu jis čiuožia miegot, nes jei vėl "užmigs" čia, nemanau, kad mes abu sugebėtume iki lovos nutįsti,-šyptelėjusi Fasirui mergaitė rimčiau į jį įsižiūrėjo. Tai jis užmigo, ar nualpo? Kodėl man atrodo, kad nualpo... Savęs klausdama mergaitė žiūrėjo į vieną tašką, nors nė nematė į kokį.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 19, 2018, 10:40:43 pm
- Sužinosi, svarbu noro turėtum..,- susimąstė jaunuolis ar to noro užteks dvylikametei mergaitei. Vylėsi, jog šioji nespės prarasti susidomėjimo apsigynimu nuo juodosios magijos, nepaisant to, kad tai gali būti jai sunku ir kartais net per sunku. Buvusio grifo mintys dar nuklydo prie jam sunkiai besisekusių dalykų Hogvartse. Tai buvo nuodų ir vaistų bei transfigūracijos pamokos. Jam abi buvo vienodai sunkios, tačiau dėdamas pastangas ir rodydamas savo norą, gal ir ne tokį didelį, kaip savo mėgstamiausiam dalykui, sugebėjo šio bei to išmokti. Gal pažymiai buvo pranašesni transfigūracijos pamokoje, bet dėl to ši pamoka netapo lengvesnė už nuodus bei vaistus. Greičiausiai, pažymiams įtakos turėjo profesoriai. Viralų meistras buvo vienas iš griežtesnių ir tam, kad galėtų paskirti savo mokiniui aukščiausią vertinimą, turėdavo gauti pilnai jo norus atitinkantį darbą. Bet taip gal ir geriau. Tai leidžia sužinoti, kas vis dėl to yra ne tau ir kur geriau neturėtum kišti nosies pernelyg ateityje. Netrukus visas Jeffter'io mintis pertraukė krikštasūnio ir panelės Endlercat pokalbis. Kiek sugebėjo iš jų žodžių suprasti jie kalbėjo apie Soreną von Sjuardą. Animagas nelabai suprato, kodėl šviesiaplaukė ėmė teigti, jog Fasiro tėvas gyvas. Nesusipratusiai kilstelėjęs antakį sekė pokalbį toliau. Kaip bebūtų šios temos esmės jam suprasti nepavyko. Tikriausiai kažką būsiu praleidęs gūžtelėjo nežymiai pečiais pats sau nebesusigaudydamas apie kokius siluetus jie čia šneka.
- Tai, kaip planuoji jį rasti? Ar bent vardą žinai?- sudomino burtininką tai, kaip grifiukė planuoja pradėti tėvo paieškas nenutuokdama nei kas jis yra, nei kur jis yra.
- Tiesa, Elride. Jis toks stambambus, kad vos pavilktume,- ėmė kvatotis Edgar'as. Tik spėjo aprimti nuo juoko iškart ėmė kalbėti rimčiau kreipdamasis į jaunąjį von Sjuardą, - Verčiau šį syk lik pas mane. Kitaip vėl pamirši mus pasiimti į Londoną. Tiksliau Elridę, nes aš mūsų abejų nelabai pagabensi ant savo transporto priemonės, o manoji irgi nevisai patogi dvejiems asmenims,- išdėstęs savo norimą planą pažvelgė pro langą. Buvo tamsu. Trumpaplaukis pats jautė šiokį tokį nuovargį.
- Tau taip pat derėtų pailsėti,- šyptelėjo Hogvartso moksleivei. Gal šiandien ji ir neprivargo, bet jautė, kad reikalai, kuriuos ji sakėsi tvarkysis, spės nemenkai nuvarginti. Todėl namų šeimininkas manė, kad jai poilsis yra reikalingas ne ką mažiau nei pačiam išsekusiam magijos ministrui.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 20, 2018, 08:56:22 pm
  Fasiras jau buvo bepatvirtinąs tai, ką spėjo Elridė - taip, jis juk sapnavo tėvą, jeigu tik būtų galima tai pavadinti matymu. Tačiau kilstelėjo antakį, kai Elridė perfrazavo klausimą ir šis skambėjo itin keistai.
   - Kokį dar siluetą? - perklausė von Sjuardas. Ar jis atrodė pavargęs ar jau net išprotėjęs iki tokio lygio? Kokie gali būti siluetai? Siluetai sapnuose? Žmonių siluetai, kai turi problemų su regėjimu? O gal Elridei atrodo, kad jam reikia akinių? Ministras sumišęs žvelgė į mergaitę. O gal čia eilinė jos nesąmonė juoko dėlei. Nors Edgar, atrodo, iš to nesijuokė.
   Juodaplaukis rimtu žvilgsniu stebėjo Endlercat. Iš viso šito pokalbio ir situacijos vis labiau aiškėjo, kokia vieniša iš tiesų buvo ši iš pirmo žvilgsnio įžūli, draugiška ir dėl nieko per daug nesukanti galvos grifiukė. Fasas atkreipė dėmesį į jos keistą apsižvalgymą lyg kažko bijant. Kiek prisimerkė, atidžiai įsižiūrėdamas į jos akis. Mama mirusi, globojusi močiutė mirusi, tėvas nežinia kur... O brolių, seserų? Matyt, Elridė buvo vienturtė. Na, nebent jos velniai žino kur esantis tėvas turėjo daugiau sūnų ar dukterų, kas buvo, matyt, tikėtina. ,,Kaip ir ministrai... Tokia situacija..." - tyliai pamintijo Fasiras.
   - Visai nebūtina manęs kažkur tampyti, išsimiegu ir ant kėdės, - nusišypsojo vidurinysis pagal amžių šiame kambaryje esantis grifas. Ketino stotis ir pranešti, kad žygiuoja namo, kai krikštatėvis, matyt, pats to nežinodamas, išdėstė itin logišką priežastį likti nakvoti čia.
   - Bet pavilktumėte, nors visai nebūtina manęs kur nors vilkti, - su šypsena atsakė į Edgaro repliką von Sjuardas, mat nesugalvojo nieko juokingesnio. Į kitą mintį atsakė linktelėdamas.
   - Planavau eiti namo, - prisipažino jis. - Bet iš tiesų, turbūt geriau, jeigu pernakvosiu čia.
   Susinepatoginęs dėl pastebėjimo apie užmiršimą, Fasiras nejaukiai vyptelėjo ir atsistojo.
   - Tada eisiu, kad ryt nenulėkčiau nuo kelio su keleiviu, - nelinksmai pajuokavo, tada klausiamai žvilgtelėjo į krikštatėvį - velniai žino, kur čia surasti tą svečių miegamąjį, o Jeffterio namai atrodė ganėtinai dideli. - Aš čia dar nesusigaudau, - tarstelėjo jis su pauze, skirta sumąstyti, kaip pratęsti šią mintį. - Būtų koks kambarys numigti?
   ,,Ne, nebūtų, tieskis ant grindų," - tarstelėjo varnas nuo peties.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 21, 2018, 12:14:14 pm
-Na, manau, šokoladiniai goblinai privers mane, kad ir skraidyti išmokt...-šyptelėjusi ji susivokė, kad skraidyti galėjo ant šluotos.-Eee... Skraidymas turbūt nėr sunku...-pakrapščiusi galvą Elridė nebesistengė pasitaisyti ir tikėjosi, kad ją suprato.
-Am... Na, nesvarbu,- patraukusi pečiais mergaitė neparodė jokios emocijos, bet pasijautė kiek liūdniau. Tai vis dėl to aš išprotėjau? Elridė ėmė save graužti, kad paklausė apie tuos kvailus siluetus. Ji jautė, kad dabar abiejų vyresnėlių akyse bus keistuole ir turbūt beprotė. Tokia būti mergaitė nenorėjo, bet, turbūt, nieko pakeisti negalėjo. Šauuunu... Greičiau Londonas...
-Juk sakiau, name turėtų būti visi dokumentai. Iš jų ir surasiu,- patraukusi pečiais atsakė mergaitė. Ji tyliai tikėjosi, kad močiutė nebus sudeginus tokių dalykų ir pagaliau atsiminė stalčių. Tas stalčius buvo pilnas visokių popierių, jame buvo ir jos pasas bei kiti svarbesni dalykai. Bandydama atkurti namo vidų bei vietas, kuriose galėtų būti svarbesni dalykai Elridė pajautė nuovargį. Ehem, šaunu...
Nusijuokusi iš Edgar juokelio Elridė šyptelėjo.
-Jei čia toliau kiūtosi kaip lavonėlis, turbūt, teks. Ant kėdės ne vieta miegoti,-ramiai pasakiusi Elridė nusižiovavo. Ją taip stipriai suėmė miegas, kad ji panoro tuoj pat griūti į lovą ir iš jos neišlipti kelias dienas.
-Bet tau reiks nuvesti... Kaip suprantu, mus abu... Vaikščiojau čia, bet pasiklydau... Nežinosiu kur kokie kambariai,- trumpai žvilgtelėjus į Fasiro pusę Elridė jau laukė kada Edgar parodys ilgą ir nuobodų kelią link kambario. Nors, ji mielai būtų grįžusi į svetainę ir ten numigusi, aną kartą nebuvo taip blogai. Bet, aišku, mergaitei reikėjo žinoti, kurioj vietoj ta svetainė buvo.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 21, 2018, 01:56:25 pm
- Manau, kad nėra sunku,- truktelėjo pečiais žaliaakis. Ar ne pirmame kurse moko skraidyti? stebėjosi tuo, kad antrame kurse Elridė dar vis nemoka skraidyti. Na, bent taip suprato iš jos žodžių. Kalbant apie skraidymą, vaikinas omenyje turėjo skraidymą šluota, nes kitokio skraidymo nelabai ir mokėsi jie Hogvartse.
- Supratau,- dabar viskas aiškiau ir logiškiau atrodė Edgar'ui. Dabar suprantama, kur mokinukė gali rasti užuominų, padėsiančių jos tėčio paieškose. Antrakursė atrodė labai tvirta burtininko, ketinančio ją šio bei to išmokyti, akyse. Jam buvo sunku suprasti, kaip galima išvis išlikti tokiam stipriam, esant tokio jauno amžiaus. Juolab, kad nuo liūdnų, šviesiaplaukę aplankiusių įvykių, praėjo vos tik kelios dienos. Vis gi buvęs grifų prefektas manė, kad tai geras bruožas - nesižvalgyti atgal ir judėti į priekį. Paskendimas liūdesį tik atima laiko, o kartais net priverčia gailėtis ir kažko kito, ką paskatino iššaukti tas pirminis liūdesys.
Visi jau buvo apimti snūdo. Juodaplaukis ramiai žvelgė tai į Endlercat, tai į von Sjuardą, kol šie diskutavo. Galiausiai jiems pareiškus, kad jau tiek vienas, tiek kitas neatsisakytų nusnūsti, Jeffter'is nelaukęs pakilo iš fotelio. Jis buvo paprašytas parodyti, kur svečiams reiktų sugulti.
- Eikite paskui mane,- patraukė iš kambario skersai koridoriaus ir pakliuvo į svetainę. Tuomet pasinešė link ten esančių laiptų, kuriais užlipo į antrą aukštą.
- Štai,- ranka praskrodė orą parodydamas visas tris gerai matomas kambarių duris,- Rinkitės, kurį norite. Šis yra didesnis,- į vienerias iš trijų durų pirštu parodė namo šeimininkas, - O likę du mažesni, bet tikriausiai nesumeluočiau pasakydamas, kad visi vienodai jaukūs,- nusijuokė. Maža kas, gal taip atrodė tik jam. Parodęs kambarius Edgar'as nusileido atgal į pirmą aukštą. Pirmiausia nuėjo iki sandėliuko iš kurio pasiėmė savo šluotą. Senokai neskraidžiau sau pripažino devyniolikmetis. Nusinešė ją prie pagrindinių durų ir pasidėjo, kad ryt iš ryto viskas būtų po ranka ir nereiktų papildomai raustis. Daugiau lyg ir nieko nereikia pagalvojo ar Fasiras tikrai nenurodė pasiimti kažko dar su savimi. Atrodo, buvo viską susitvarkęs, todėl nusliūkino į savo kambarį ir pats prigulė. Dar kelias minutes animagas galvojo, kas per klausimai laukia ir kaip viskas pakryps, tačiau tai jo bei jo miego netrikdė. Jis pamažėle užsnūdo.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 21, 2018, 02:27:55 pm
   Fasas nusekė Edgarui iš paskos, šiam nurodant kambarius, abejingai gūžtelėjo pečiais - didelis čia skirtumas vienai nakčiai, ar didelis, ar mažas kambarys? Todėl žengė prie mažesniojo kambario durų - tegu, gal, Elridė norės į didesnį įsitaisyt, galgi geriau pailsės jame. O jei ir pati pasikuklins didelį rinktis - mažesnis irgi yra, kaip jau Jeffteris sakė.
   - Ačiū, kad parodei, - šyptelėjo von Sjuardas, uždėjo ranką ant durų rankenos, pats stovėjo pasisukęs į krikštatėvį ir buvusią koledžo draugę. - Tada ką gi, labanakt, gero jums poilsio, - palinkėjo ministras, mostelėjo ranka ir nuspaudė durų rankeną. Kai uždarė duris sau iš paskos, varnas nuskrido nuo peties ir atsitūpė ant lovos galvūgalio. Fasiras palengvėjusiai atsiduso - pagaliau pailsės kaip žmogus. Gal ir gerai, kad nebesibaladojo namo. Į galvą šovė dar pora minčių - Azkabano atsiminimai ir sutrikęs baltaplaukės grifės veidas. Bet veikiai išvaikęs ir šiuos vaizdus iš galvos, von Sjuardas užmigo.

   Fasirą pažadino tylus varno kranktelėjimas. Pro neuždengtą užuolaidomis langą (atrodo, pusvampyriui šitam jau nebebuvo jėgų) veržėsi saulės šviesa. Juodaplaukis dar gulėdamas lovoje apsidairė laikrodžio, pamintijo, kad būtų neprošal įsigyti rankinį - dievaži, kiek dar tikėsis kassyk laiką nustatyti tiesiog ten, kur stovėsiantis, ar klausinėsiantis žmonių? Kai žmonės skuba, jiems nesvarbu, kas klausia netgi tokios smulkmės kaip valandos - ar valkata, ar pats Anglijos princas.
   Auksaakis pasiklausė - bene išgirs ką bevaikštant? Bet neišgirdo. Atsisėdo ant lovos krašto, pasirąžė, priėjo prie lango pasižvalgyti. Nieko gero nebeužmatęs apsirengė ir tylutėliai išpėdino pro duris. Prisėlino prie kitų dvejų durų - už vienerių kažkurių turėjo miegoti Elridė. Atsistojo prie vienų - pasiklausė - tylu. Atsistojo prie kitų - rodos, kažkas knarkia. Von Sjuardas šyptelėjo pats sau, išvydo koridoriuje laikrodį ir nustatė, kad iki tol, kol reikės išvažiuoti, dar maždaug valanda. Atsidusęs sugrįžo į savo miegamąjį ir paklojo lovą, kad nepaliktų svetingam namų šeimininkui netvarkos. Duris paliko atviras, kad būtų aišku, jog jis jau atsikėlęs. Vėlgi atsistojo paspoksoti pro langą - o, kaip retai bepakliūdavo prabanga pasigrožėti tekančia saule, kai visą dangų užlieja grifiškiausios per visą parą spalvos.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 21, 2018, 03:28:49 pm
Elridė kaip mažas šuniukas nutipeno paskui abu vyresnėlius. Hm... Netoks ir labirintas čia... Ji žvilgtelėjo į duris ir, aišku, pasirinko mažesnįjį kambarį, kadangi ir pati buvo maža. Mergaitė krito į lovą su didžiule atgaiva. Bet štai, prieš jos lovą blankus šešėlis, kuris vis dažniau ėmė ją persekioti. Išsigandusi antrakursė palindo po kaldra tikėdamasi, kad baimė išnyks. Deja, nemalonus jausmas, lyg būtum stebima nesitraukė dar ilgai.

Pašokusi iš lovos su stipriai besitrankančia širdimi mergaitė apsidairė. Kambarys buvo jaukus, o saulės šviesa skverbėsi pro langą. Nesupratusi, ko taip išsigando mergaitė atsikėlė iš lovos ir pasirąžė. Išeiti tingėjo, pamanė, kad kai reikės kažkas ateis ir ją pažadins, tad atsisėdo ant lovos ir įsižiūrėjo į vieną tašką. Grįšiu į savo namus ir kas juose? Elridės neapleido mintis, kad ji gali nieko nerasti, o tai ją gąsdino. Visgi, kur vykti toliau ji neturėjo. Grifiukė nė nepajautė kaip ašaros ėmė riedėti skruostais. Ji pajautė didžiulį ilgesį, norėjo apkabinti močiutę ir nepaleisti, bet negalėjo. Nusišluosčiusi ašaras Elridė atsistojo ir išgirdo kažkieno žingsnius. Sustingusi, kad kažkas įsiverš į kambarį klausėsi. Kai, jos manymu, žmogus nuėjo ji greitai susitvarkė ir išskubėjo iš kambario su mintimi, kad visgi turėjo pati atsikelti ir vėluoja. Pastebėjusi praviras duris mergaitė jau su gera nuotaika įlėkė į kambarį.
-Labas rytas, ponaiti, kur Edgar? Važiuojam?-pabėrusi klausimus dvylikametė nenustygo vietoj. Štai, viskas prasideda... Nors mergaitė šiek tiek bijojo važiuoti su tuo Fasiro griozdu.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Sausio 21, 2018, 04:15:46 pm
Edgar'as prabudo gana anksti. Miego lyg ir nesinorėjo. Tačiau ropšti iš lovos neketino. Nusprendė dar gerą valandėlę pagulėti. Paprastai būtų kilęs ir ėjęs pradėti savo treniruotės, bet dabar tam turėjo per mažai laiko. Laukė kiti reikalai. Aišku, galėjo atsikelti ir pamėginti paruošti pusryčius savo svečiams, bet irgi tik galėjo. Kaip žinia šiam momentui jam gerokai reikėjo papildyti savo šaldytuvo atsargas. Vaikinas gulėjo iki tol, kol neišgirdo kažko brazdant viršum jo. Tuomet ir pats nusprendė nebegulinėti ir pakilo. Nusiprausęs ir apsirengęs nuėjo į darbo kambarį surinko saldumynus, vakar atneštus Elreidei, kurių ji, berods, nė neprilietė ir nunešė atgal į virtuvę. Tuomet atklydo į svetainę ir klestelėjo ant sofos. Už lango atrodė, jog lauke tvyro gražus oras. Vylėsi, kad tas oras netikėtai neimtų ir nepasikeistų. Nenorėjo visas kiaurai permirkti užpuolus lietui. Juolab šiandien apsivilko kostiumą. Kostiumą? Opapa.. Tai tikriausiai pirmas kartas, kai buvęs grifas pasirenka tokią aprangą per savo gyvenimą. Net į šventes taip eidamas nesirengdavo. Nors ir turėjo kostiumą jau ilgą laiką nerasdavo tinkamos progos jo apsivilkti, tiksliau nė nenorėdavo. Šį kartą pakeisti įprastinę aprangą jaunuolį paskatino vis tas variantas, kad jis yra nežinioje ar viskas praeis sklandžiai, ar vis gi teks keliauti ten, kur renkasi visi blogiausi burtininkai. Todėl nenorėjo palikti šio savo apdaro nepanaudoto. Ranka, kuri slėpėsi po pirštine atrodė lyg vientisa masė susiliejusi kartu su švarko rankove. Kitų akis galėjo atkreipti ir jo kaklaraištis, išsiskiriantis ryškiai raudona spalva. Galėtum pasakyti, kad jis buvo agentas numeris keturiasdešimt septyni. Tik gal jo kaklaraiščio spalva buvo labiau kraujo spalvos nei ryškiai raudona. Na, ir pats grifas nebuvo plikagalvis su ištatuiruotu prekiniu kodu ant galvos.
- Ei, Jūs!- šūktelėjo, - Laikas keliauti!- pakilęs nuo sofos pranešė krikštatėviui ir šviesiaplaukei, kurių nematė dar nusiropščiant laiptais žemyn. Netruko jų sulaukti. Kai visi susirinko svetainėje, namų šeimininkas kartu su jais išėjo laukan. Žengdamas pro savo namų durų slenkstį, Jeffter'is pasičiupo iš vakaro pasidėtą šluotą ir užrakino duris. Tuomet šoktelėjo ant šluotos ir atsargiai kilstelėjo prie gyvatvorės, jog matytų, kas darosi už jos. Apsidairė ar nieko aplink nėra.
- Susitiksime ministerijoje,- mostelėjo ranka ir pasileido aukštyn į padanges.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 21, 2018, 07:39:35 pm
   Fasirui žvalgytis pro langą ilgai neteko - kur buvus, kur nebuvus į jo kambarį įsiveržė Elridė. Von Sjuardas nusišypsojo jai, po gera nuotaika paslėpdamas sunkiai betramdomą juoką dėl mergaitės knarkimo. ,,Labas rytas, knarkiančioji princese," - taip ministrą vertė pasakyti vidinis bjaurybė balselis, mėgstantis visus įžeidinėti ar šiaip tyčiotis. Bet nesunkiai sutramdęs ir tai juodaapsiaustis linktelėjo.
   - Labas rytas, Elride. Spėju, kad Edgar dar miega, - gūžtelėjo pečiais jaunuolis. - Suspėsim juk, tu tik neskubėk, - šyptelėjo jis. Iškart po šios Fasiro replikos, matyt, išgirdusio savo svečių subruzdimą, iš žemesnio aukšto pasigirdo ir paties Jeffterio balsas. ,,Nei labas rytas, nei ką, ot tai tau," - vyptelėjo mintyse Fasas. Ant peties jam užskrido varnas.
   - O, vadinasi, kad nebemiega, - padarė išvadą von Sjuardas ir apžvelgė kambarį, ar jame ko nepalikęs. Nors turbūt viskas, ką galėjo palikti, buvo netvarka, o to dalyko nebuvimu jau buvo pasirūpinęs, todėl tik uždarė duris ir kartu su Elride laiptais nusileido žemyn.
   - Labą rytą, - pasisveikino su krikštatėviu. Panašu, kad šis nebuvo linkęs gaišti - visi išsyk išėjo į kiemą. Fasiras nužvelgė Edgaro šluotą, linktelėjo, kol šis dairėsi, ar kas nors nežiūri, kaip jis kyla. Atsikvėpė - juk iš tikrųjų niekada negali žinoti, ar kas nors nespokso pro langą nustebęs, kad kaimynas turi tokią prabangią šluotą. Kam gi prabangių šluotų, jeigu vis tiek tik purvą ar lapus nuo tako valysi? Na, o burtininkų šluotos buvo kur kas geresnis reikalas. Todėl ir norėjosi, kad ir išvaizda to būtų įspūdingesnė.
   - Na, o mes važiuosim, - pasisukęs į Elridę tarė Fasiras. Priėjo prie savo motociklo, gale priveržė lagaminą su savo turtu. Tuomet atsigręžė: - Ar tu aukščio nebijai? Sėdėsi man už nugaros, apsikabink stipriai, kad vėjas nenuneštų, - pusiau juokais tarė.
   Kai abu jau sėdėjo, Fasiras von Sjuardas išvažiavo pro atvertus vartus, išsuko į gatvę ir negreitai pervažiavo Godriko Daubos miestelį. Kai išsuko ir pateko į platesnį kelią, Fasiras nuspaudė rankenėlę po vairu. Kurį laiką važiavo ant vieno rato, kol galiausiai motociklas ėmė kilti aukštyn. Pro šalį skriejo debesys, į Fasirą trankėsi stiprūs vėjo gūsiai. Savaime aišku, už jo sėdinčiai Elridei buvo ir kur kas šilčiau, ir vėjo kliuvo mažiau. Reikėjo tikėtis, kad ji neturėjo paniškos aukščio baimės - visgi grifė turėtų būti atspari tokiems jausmams.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Sausio 22, 2018, 06:03:34 pm
Šyptelėjusi Fasirui Elridė trumpam apsidairė po kambarį. Ne taip jau nuo manojo skiriasi... Nors, jokio skirtumo nuo to nebuvo. Išgirdusi kažkieno riksmą Elridė iš pradžių pagalvojo, kad rėkė Fasiras, nes buvo paskendusi mintyse. Deja, jai susigaudžius Fasiras pareiškė, kad kažkas nebemiega. Susipratusi, kad kalba eina apie Edgar ji pašoko iš kambario kaip uraganinis vėjas.
-Labas rytas, labas rytas! Kaip ponas miegojote?-paklaususi antrakursė draugiškai šyptelėjo, nors, iš pradžių pagalvojo, kad "ponas" per daug sendinančiai nuskambėjo. Na, gal neįsižeis, tikiuosi. Išlėkus iš namo Elridė susidomėjusi stebėjo, kaip Edgar pakylą į dangų ir kaip paukštis išlekia kažkur tolyn. Ooo... Man tai visados patiko, gal būt reiktų ir man geriau išmokti... Apsidairius aplink mergaitei užkliuvo motociklas. Pamačius, kad iš tikrųjų turės važiuoti su tokiu, jos manymu, keistu metalo gaminiu jos akys iššoko.
-Nejau tikrai su juo teks...-apšalusi ji atsargiai atsisėdo ir pajautė šiokią tokią baimę. Aukščio ji nebijo, bet nebūtų sugalvojusi važiuoti tokia transporto priemone. Įsikibusi į Fasirą, lyg penkerių metų mergaitė į mamą, grifiukė dairėsi aplink ir ėmė svajoti. Neužilgo ji grįš į savo tikruosius namus, kur linksmai galės pasidaryti arbatos ir prisiminti viską apie močiutę ir ją.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Balandžio 06, 2018, 11:32:15 pm
Buvo naktis. Kažkur antra valanda po vidurnakčio. Jeffter'is, kaip tik tuo metu baiginėjo savo eilinę treniruotę, skirtą tobulinti savo įgūdžius. Susitvarkęs treniruočių kambarį patraukė miegoti. Vos tik vaikinas spėjo užsnūsti jo miegą sudrumstė kažkoks bildesys. Prasimerkęs juodaplaukis akies krašteliu žvilgtelėjo į laikrodį. Laikrodis rodė trečią valandą nakties. Edgar'as nusprendęs, kad tas keistas bildesys tebuvo jo sapno, kurio nelabai pamena, dalis, apsisuko ant kito šono ir ketino miegoti toliau. Tačiau nespėjo užsnūsti. Jo ausis pasiekė barbenimo į duris garsas. Jaunuolis staigiai išpūtė akis, jog įsitikintų, kad tikrai nemiega. Kas galėtų būti? ėmė svarstyti besiropšdamas iš lovos. Fasas? realiausias ir tikriausiai vienintelis variantas, kurį galėjo pasirinkti. Kadangi jo adresą žinojo vos keli žmonės, tai nelabai ir buvo iš ko rinktis. Žinoma, buvęs grifas nudžiugtų, jei jo krikštasūnis apsilankytų su jo bylos rezultatais. Deja, to mažiausiai tikėjosi, nes nemanė, jog dėl tokios priežasties jaunasis von Sjuardas atsibelstų tokiu paros metu. Veikiau jį atgintų kokia nors rimta problema. Aišku, Edgar'o bylą buvo rimtas reikalas, bet kažin ar ant tiek, jog nepalauktų ryto.
Vėlei apsirengės magas dar kartą išgirdo, kaip yra beldžiamasi į jo duris. Palengva patraukė prie durų, kurias atvėrus prisimerkė. Animagą persmelkė nejaukumo jausmas. Už durų nieko nebuvo. Žengtelėjęs pro tarpdurį, laukan, apsidairė. Nieko. Keista. Dar vos ką tik kažkas besibarbenęs ėmė ir dingo per kelias sekundes. Ar negi pusiaumiegomis vaikštau? ėmė svarstyti, kad visgi jį apgauti galėjo, jojo pasąmonė. Trumpaplaukis žengtelėjo labiau į kiemą ir užvertė akis į žvaigždėtą dangų, kuris būtų tobulas Astronomijos pamokai. Bet ilgai nesigražėjo dangumi, nes greitai į kūną ėmė kabintis šaltukas. Vis gi buvo žiema. Giliai įkvėpęs gaivaus nakties oro, žaliaakis apsigręžė ir patraukė atgalios į namą. Priėjęs prie durų dar kartelį apsižvalgė aplinkui save, kad įsitikintų ar niekas vis dėl to nesibasto po jo kiemą ir galiausiai žengęs į šiltą namų vidų uždarė duris bei užrakino jas.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Amika Bela Lordess Balandžio 08, 2018, 04:47:29 pm
Amika stovėjo Godriko daubos miestelio viduryje priešais nepažįstamojo namą, kurį aplinkui supo ganėtinai aukšta gyvatvorė, slepianti sidabru žėrinčius vartus. Atsidūrusi kieme, mergina ėmė tyliai žingsniuoti vingiuojančiu nediduku takeliu, vedančiu iki pat nakties šešėliuose paskendusių namo durų.
Žinoma, šeimininkas tikriausiai miega - belstelėjusi porą kartų į šias ir nesulaukusi jokio atsako, pamintijo trumpaplaukė ir nedelsdama spragtelėjo pirštais.
Patekusi vidun ir pasisukusi į dešinę pusę, šviesiaplaukė, pasidabinusi tamsiu į mokyklinę mantiją panašiu gobtuvu, pateko į mažytę, tačiau gana jaukią patalpą, kuri, kaip spėjo ministerijos darbuotoja, buvo virtuvė. Ieškodama savininko miegamojo, aukštaūgė žengė porą žingsnių kiek toliau koridoriumi ir, rodos, pakliuvo į erdvią svetainę. Lordess netikėtai stabtelėjo, išgirdusi trepsėjimą ir alyva nesuteptų durų girgždesį.
Stipriai rankose spausdama dokumentą, Amika lėtai apsigręžė ir išvydusi vyrišką siluetą, krenkštelėjo, norėdama atkreipti šio dėmesį.
- Edgar'as Jeffter'is? - pasitikslino naktinė viešnia ir tikėdamasi, kad blūdijantis, kiek apsnūdęs jaunuolis yra būtent tas, kuriuo buvo palaikytas,  gimdyvė ėmė nuodugniai skenuoti vaikinuką. Mintydama ar verta šį pagąsdinti, Mika klaikiai vyptelėjo, tačiau susivokusi, kad linksmintis kito nervų sąskaita šįkart nebuvo verta, vela ištiesė dokumentą jaunuoliui.
- Iš ministerijos, - burbtelėjo, žengusi arčiau.

Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Balandžio 08, 2018, 09:19:40 pm
Užrakinęs duris, Jeffter'is jau traukė atgal savo miegamojo link, tik čia jį sustabdė kreipimasis į jį. Jis staigiai stabtelėjęs atsigręžė į svetainės kambario pusę, kuriame išvydo po apsiaustu pasislėpusią moterišką būtybę. Jos, aišku, jis nematė. O, jog ten buvo moteris buvo nesunku nuspėti iš balso.
- O kas manęs ieško?- tvirtai paklausė, nors tuo pačiu metu mėgino ir susigaudyti kas čia po galais vyksta. Nenuleisdamas savo miško žaluma tviskančių akių nuo įsibrovusio silueto, jaunuolis įžengė į erdvų kambarį ir įjungė jame šviesą. Apšviestame kambaryje vis tiek nebuvo pilnai įmanoma įžiūrėti užklydėlės veido kontūrų.
Netrukus buvo atkišti kažkokie dokumentai prieš jį. Pasak moteriškės jis buvo iš ministerijos.
- Nuo kada ministerija dirba vidurnakčiais ir žadina žmones įsilauždami į jų namus?- neslėpdamas nepasitenkinimo įsibrovėliu, nesvarbu, kad jis gal ir buvo siųstas magijos ministerijos, paklausė perimdamas dokumentus į savas rankas. Nieko nelaukęs atvertė aplankalą tikėdamasis, kad pagaliau bus viskas baigta ir galės ramiau atsikvėpti žinodamas, koks likimas toliau laukia jo po šios bylos, nepaisant būsimo nuosprendžio. Vaikinas greitai atvertė kitą lapą. Tuomet greitai dar kitą. Ir tuomet pakėlė akis į po gobtuvu besislepiančią moterį.
- Gal jūs tyčiojatės?- neslėpė pasipiktinimo, - Atnešate man aplankalą vidurį nakties, kuriame guli mano visa suteikta informacija!- atrodo Edgar'as tiek laiko laukė atsakymo šiuo klausimu ir ką gavo? Tik savo pasakytus žodžius, kurie gulėjo surašyti ant lapų.
- Tikriausiai įsivėlė klaida,- atkišo visą dokumentą atgal tai, kuri jį atnešė. Gal būtų ir daugiau piktinęsis, tačiau tas pyktis buvo momentinis. Juk visi daro klaidų. O juolab byla patikėta buvo Fasirui, kuris vargu ar ryžtųsi tyčiotis iš savo krikštatėvio.
- Kad jau atslinkote, tai gal gersite arbatos?- nebežinodamas ką pasakyti, burtininkas nusprendė pabūti mandagus, nemandagiai patekusiai damai į jo namus, tačiau dar nepraleido progos šio bei to pridėti, - Tik kitą kartą gal sulaukite ryto, jei tai nėra itin svarbi situacija.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Amika Bela Lordess Balandžio 09, 2018, 05:57:10 pm
Mergina atsargiai nusiėmė gobtuvą nuo balsvų plaukų kupetos.
- Nuo tada, kai tai yra svarbu, - burbtelėjo moteris ir luktelėjusi minutėlę, oficialiai prisistatė, - Amika Bela Lordess - penkto skyriaus, tarptautinio burtininkų bendradarbiavimo
departamento vadovė.
Ir pati kiek apsimiegojusi, vela skenavo vaikinuko miną, šiam vartant dokumentus.
- Pardon, ar kažkas ne taip? - išgirdusi pasipiktinusio jaunuolio replikas, ramiai paklausė skaisčiaakė, mat merginos darbas buvo tik kuo greičiau atgabenti piliečiui siuntinį, o konfidenciali informacija, kuri tatai buvo išdėstyta, Amika nežinojo ir nesirūpino sužinoti. Tad pasiklausiusi mieguistų vyro sapalionių, trumpaplaukė tik gūžtelėjo pečiais.
- Pasilikite sau, kad ir kas ten bebūtų. Ministerijos paliepimu tai turėjo kuo greičiau atsidurti pas jus. Šiuo momentu aš tik pelėda, - neketindama atsiimti dokumentų, burbtelėjo Mika, - bet jei ten tikrai, kaip teigiate, įsivėlė klaida, reiktų susisiekti su ministru. Nes, manau, tai gana svarbu,  - kiek šilčiau tarė Lordess ir sutrikusi dėl keisto pasiūlymo, nepatikliai suraukė antakius.
- Nebent kakavos, bet abejoju ar jos yra tamstos namuose.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Balandžio 10, 2018, 12:23:23 am
- Pasirodo, tai nebuvo labai svarbu,- vis dar tikino įsibrovėlę namų šeimininkas. Kai šioji prisistatė išgirdo dar žvelgdamas į turimus popierius. Sukluso. Iš lėto kilstelėjo galvą ir šyptelėjo. Jis pažinojo šią moterį. Tik žinojo ją, ne kaip ministerijos darbuotoją, bet kaip ateities būrimo profesorę, kuri, berods, kai Jeffter'is buvo šeštakursis, jį mokė vienerius metus. Garsiai to neišreiškė. Paprasčiausiai nematė tam reikalo. Tai ne koks buvusių Hogvartso mokinių ir jų profesorių susitikimas. Jei jau tamsiaplaukiu atrodė kiek juokingas dalykas nereikšmingų dokumentų perdavinėjimas vidury nakties, tai prisiminimų dalijimasis tokiu paros metu apie mokykla būtų dar nelogiškesnis ir absurdiškesnis.
- Tai vat pati ir perduokit. Ministras tikrai tai supras,- buvo įsitikinęs magas. Jo krikštasūnis juk nebuvo iš nesupratingųjų, kurie imtų ir reikštų kažkokius priekaištus dėl neperduotų popierių, kurie gavėjui naudos gali suteikti tik, kaip tualetinis popierius ar makulatūra prakūroms.
- Atleiskite,- mandagiai atsiprašė, - Tačiau ko galiu pasiūlyti, tai yra tik arbata,- apgailestaudamas, jog neturi kakavos, kilstelėjo antakį. Jo turimas asortimentas, kaip ir dažniausiai nebuvo perpildytas viskuo ir paruoštas bet kokiam atvejui. Kalbant apie bet kokį atvejį tiksliau, tai būtų netikėti svečiai, kurie ir taip palyginus retai čia užsuka. Regis, Edgar'as nė neturėjo kviestų svečių. Per visą laiką kiek čia gyvena, savo iniciatyva dar nebuvo nieko pakvietęs. Žinoma, yra pakviesta viena Hogvartso moksleivė, kuri lyg ir buvo susidomėjusi apsigynimu nuo juodosios magijos, tačiau ir čia ne aišku lieka tai, kad ji sugalvos čia užsukti. O, kai užsuks, tai iš dalies irgi bus netikėta. Valgyti siūlyti nesiryžo, nes taip pat ne ką turėjo pasiūlyti. Pati idėja valgyti trečią valandą nakties irgi buvo kvaila.
- Tai..? Čia tiek tų skubių reikalų?- nebežinodamas ką pasakyti, tik pasitikslino ar viską išsakė ką norėjo magijos ministerijos penkto skyriaus vadovė.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Amika Bela Lordess Balandžio 10, 2018, 03:40:52 pm

Mergina nejaukiai pasimuistė vietoje, kai vos keleriais meteliais jaunesnis vaikinukas šyptelėjo šiai it senas pažįstamas.
- Deja, tai ne mano įsakymai, todėl dokumentus vis tiek pasilikite sau, - spyriodamasi atsiimti aplanką, aiškino sidabrinių akių savininkė ir išgirdusi tamsiaplaukio apgailestavimus tik gūžtelėjo pečiais ir vargiai vyptelėjusi pridūrė:
- Nieko tokio nesivarginkite, man jau laikas keliauti.
Velyvoji viešnia apsisuko ir jau ruošėsi užsimesti tamsų gobtuvą atgalios, kai greitai apsigręžė ir susimintijusi greitakalbe kreipėsi į vaikinuką:
- Ar mes pažįstami? - tačiau sudvejojusi, kad pasirodys paranojiška, nervingai šyptelėjo, - atleiskit, tikriausiai tai tik keistas deja vu.
Dar suveblenusi kažką panašaus į ,,gero vakaro" ar ,,labanaktis", spragtelėjo ilgais pirštais ir išnyko it sapnas ore.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Balandžio 11, 2018, 11:04:40 pm
Giliai atsidusęs ir patempęs lūpą, Edgar'as tik papurtė galvą į šonus, kai netikėtoji viešnia antrą kart pareiškė paliksianti visą atneštą popierizmą šių namų valdytojui. Tamsiaplaukis nieko nespėjo atsakyti, kai buvo paklaustas ar atvykusi moteris ir jis yra pažįstami. Jis vos tik paklausė šio klausimo ir pradingo. Reiks perduoti Fasirui, kai šis atvyks pas mane pagalvojo, dar kartą pažvelgęs į rankose likusius popiergalius, kuriuos nunešė į savo darbo kambarį.
Buvęs Hogvartso mokinys kelias sekundės prastovėjo galvodamas, ką daryti toliau. Tarsi ir reikėjo eiti miegoti toliau, tačiau jautėsi ganėtinai prasibudinęs. Galvoje kirbėjo mintis apie naujos treniruotės pradžią. Tik pastarąją vijo šalin tai, kad šiandieninę savo praktiką pradėti būtų kiek anksti. Visgi paskutinė treniruotė vyko vos prieš porą valandų. Edgar'as ilgai nebegalvojęs, nusprendė, kad naudingiau bus prisiversti pailsėti, nes poilsis padės pasiekti daug efektyvesnius rezultatus sekančioje treniruotėje. Išjunginėjęs šviesas tiek darbo, tiek svetainės kambariuose šviesas, Godriko Dauboje gyvenantis burtininkas nužygiavo į savo miegamąjį, tikėdamasis, kad jo likęs šiandienos miego laikas nebebus sutrukdytas nekviestų svečių.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Balandžio 12, 2018, 10:27:48 pm
Elridė ramiai sėdėjo traukinyje ir žiūrėjo pro langą, tiksliau, žiūrėjo ne pro langą, o į lango pusę. Gražūs vaizdai už jo visiškai netraukė mergaitės dėmesio. Kelionė jai nebuvo tokia įdomi ar reikšminga, nors ir vienai keliauti baugoka. Bet jos galvą kaip visados pildė visokios mintys. Jį mąstė apie kerėjimą, ką gero išmoks, o vėliau ir apie kitus dalykus. Mergaitės galvoje buvo visokiausi fantastiniai vaizdai, kaip ji puikiai gali apsiginti nuo kokio baisaus priešo, nors tie vaizdai toli gražu neatitinka realybės, ir ji tai žinojo. Mat, jos manymu, ji nebuvo stipri burtininkė, nors labai nori tokia būti, tik, kad jos svajų ir gabus burtininkas neišpildytų. Vargu, ar koks burtininkas sugebėtų išvengti burtų greitai judėdamas, apsiversti kūlversčiu, prikelti burtais medį, kad šis nužudytų stipriausią burtininką blogiuką ir likti be įbrėžimo. O visgi, mergaitė mąstė, ką jai daryti su pamokomis Hogvartse. Ypač tuo metu, per pamokas, Elridė būna nukeliavusi visai kitur. Ji niekaip nepameta žodžių, kuriuos sakė Fasiras. Ji neiškrapšto iš galvos vaizdų savo namuose, ją ėmė erzinti, kaip dažnai ji mato tuos kvailus siluetus. Mergaitė negirdėdavo, ką kalba profesorius, Elridei viskas atrodė kvaila, atsibodę ir sunku. Ji negebėjo apsispręsti, negebėjo sugalvoti, ką daryti, o mintis, kad turėtų susitikti su tėvų kėlė, blogas emocijas. Vien pagalvojus apie tai, ji pajausdavo, kaip jos kraujas užkaista.
Pagaliau traukinys sustojo, pažadino ją iš minčių liūno ir ji neskubėdama išlipo iš jo. Grynas oras, patekęs į grifiukės plaučius, rodos, užpildė visą jos kūną šiluma. Mergaitė trumpam pasijautė laisva, lyg galėtų pabėgti tolyn nuo visko, į kokį mišką, ir ten apsigyventi. Gerai būtų... - dar kartą giliai įkvėpusi pamintijo ji. Apsidairiusi aplink Elridė nežinojo, kur eiti, bet pabandė keliauti bet kur ir tikėjosi pamatyti namą, kurį pažinotų. Sumąstymas keistas, bet ji tikėjosi, kad taip atras greit. Bidzendama gatve mergaitė nebesidairė, nežinia, kaip ji tikėjosi taip pamatyti reikiamą namą, bet tiek tos. Ji ėjo laikydama didelėje kišenėje burtų lazdelę ir įsivaizdavo, kaip buria kažkokį lengvutį burtažodį. Mergaitei vos trūko iki atsitrenkimo į stulpą, bet galbūt tas stulpas buvo visai geras dalykas, pagaliau pakėlusi akis ji pamatė stogelį, kuris buvo kažkur matytas. Nieko nemąstydama ir nusprendusi, kad tai tas namas, mergaitė patraukė durų link. Elridė pajautė, kaip truputį išsigando, bet pasistengė tai ignoruoti. Juk ne į karą eina, o į paprasta treniruotę, kuri turės būti jos pirmoji treniruotė. Atsargiai pabildenusi į duris grifiukė giliai įkvėpė ir sulaikė kvapą norėdama išgirsti, ar kažkas ateina.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Balandžio 12, 2018, 11:28:33 pm
Jeffter'is papusryčiavęs, nieko nelaukdamas nukeliavo į savo grifiškumu tviskantį darbo kambarį. Sėdęs už darbo stalo, pasirąžė savo kaklą ir įniko galvoti. Svarstė, ką šiandieną reiktų nuveikti. Tiksliau kokio tipo treniruotę pasidaryti, nes ką veiks jau ir taip buvo aišku. Apmąstymus apie galimą veiklą nutraukė barbenimas į duris. Įdomu. Eilinis nežinomas svečias pasirodo aplankė namų šeimininką. Tik šis lankytojas, atrodo, ryžosi nutraukti naktinių vizitų tradiciją, ateidamas čia dieną.
Pravėrus namų duris už jųjų stovėjo trečiakursė mergaitė.
- Oo! Labas, Elride,- šyptelėjo Edgar'as grifei, - Užeik,- paragino ją ir įleidęs vidun bei uždaręs duris, nusivedė į tą kambarį, kuriame buvo prieš jai pasibeldžiant į duris.
- Prisėsk,- parodęs į kėdė priešais stalą ir pats prisėdo. Numanė ko atvyko Hogvartso mokinukė. Nuspėti ir neturėjo būti sunku, kai pats pasisiūlė padėti jaunajai viešniai su apsigynimu nuo juodosios magijos. Nors ji galėjo užklysti ir su kitu reikalu. Nebuvo galima atmesti ir tokio varianto.
- Kaip laikaisi?- žinant mergaičiukės dar neseniai susiklosčiusią situaciją, animagui buvo smalsu sužinoti, kaip ji jaučiasi šiai dienai. Iš pirmo žvilgsnio neatrodė, jog prastai. Na, galėjo mergaitės tvirtumu įsitikinti tada, kai pirmą kartą ji lankėsi pas jį namuose. Nors ar vertinti tai ką matė tada būtų visiškai tikslu. Gal tuomet Endlercat buvo savotiškoje šoko būsenoje, po patirtos netekties. Dabar mokinukės akyse, juodaplaukis galėjo įžvelgti savotišką jaudulį, sutrikimą. Bet pastarasis galėjo būti ir dėl kitų priežasčių, kad ir dėl galimos būsimos treniruotės, dėl kurios tikriausiai ji ir atvyko.
- Gal jautiesi išalkusi?- vaikinas susivokęs, jog Elridė veikiausiai turėjo ne trumpą kelionę, suprato turįs pavalgydinti savo svečią, jei tik šis, žinoma, jaučiasi alkanas.
Žaliaakis laukdamas atsakymų iš trylikametės, akis nudelbė į vieną iš savo užrašinės lapų, kuriame gulėjo pasižymėtos pastabos iš po vakarykštės treniruotės. Kažin ar tie pasižymėjimai šiandienai duos naudos. Klausimas ar jų prisireiks ir rytoj, tačiau realiausias atvejis, jog jie daugiau teigiamo atneš ateityje, kai kas nors pasimirš. Dabar Edgar'as permesdamas akimis tik labiau tą informaciją įtvirtino savoje galvoje. O gal tos rašliavonės pasitarnaus kažkam kitam. Bet kol kas, regis, jos buvo reikalingos tik pačiam jų autoriui.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Balandžio 15, 2018, 01:23:42 pm
Edgar pravėrus duris mergaitė nejučia šyptelėjo. Vyras atrodė su gera nuotaika, kas nuteikė ją geriausiam. Bet mergaitė viduje spirgėjo kaip niekad.
-Sveikas,- dar kartą šyptelėjus Elridė nusekė paskui namų šeimininką. Įsitaisiusi ant kėdės ji nejučia ėmė šypsotis. Mergaitė laukė nesulaukė dienos, kai galėsi pasimokyti, bet nerizikuoti savo gyvybę, na, bent to tikėjosi. Ir pagaliau ta diena atėjo, nežinomybė jos nebegrauš, mat kiekvieną vakarą prieš miegą ji vos užmigdavo mąstydama, kas bus, ką nuveiks. Pusę laiko ji skyrė svajoms ir tik vėliau vidury nakties atsiminė, kad turi perskaityti nelemtą knygą.  Mergaitė taip besėdėdama atsiminė, kad duotos knygos taip ir nepabaigė skaityti, o juo labiau neatsiminė, kas ten buvo. Hehe... Gal per daug nekiš tos knygos? Gal...
-Malonu dingt iš Hogvartso, kad ir kaip keistai tai nuskambėtų... Kaip tu?-paklaususi Elridė šiek tiek suraukė kaktą.-Ar turėčiau sakyti jūs?-mergaitė nemokėjo puikiai bendrauti su žmonėmis, ypač, kai jie būna vyresni. Jai atrodė, kad jos kiekvienas ištartas žodis, kiekviena frazę ar net garsiau įkvėptas deguonis, gali kitiems atrodyti juokingai, erzinti ar įžeisti. Nors ji dėl to mažai sukdavo galvą, mergaitei atrodydavo, kad jei kažką netinkamo ir pasakys, tai pats žmogus kaltas, kad įsižeis. Galbūt, jei būtų čia daug anksčiau ir ne dėl tokios priežasties, ji elgtųsi būtent taip, bet ji stengėsi parodyti pagarbą. Elridė stengėsi nebebūti tokia įžūli žmonėms, kurie bent truputį padeda, kad ir kaip tai būtų sunku.
-Ačiū, bet ne. Aš pavalgius,- papurčiusi galvą atsakė mergaitė. Iš tikrųjų pavalgyt jai būtų buvę neprošal, mat ji ryte nieko nevalgė, nes buvo per daug linksma, kad išvyks, ir dėl to linksmumo pamiršo. Dabar pagalvojus apie maistą jos galvoje atsirado juokingas vaizdas, kaip šoka spagečiai. Jei tai būtų pirmą kartą, pamanyčiau, kad išprotėjau...
-Na? Kada pradėsim?- mergaitė nesitikėjo, kad paklaus garsiai ir pajautė kaip širdis ėmė stipriau plakti. Ramiaks. Nenušaus. Stengdamasi save nuraminti ji šyptelėjo sienai ir atsistojo. Mergaitė norėjo pradėti kuo greičiau, svajos apie tai, kaip galės svaidytis burtažodžiais į blogiukus, vėl išdygo jos galvoje.  Elridė jautėsi kaip mažas vaikas stebėdamas kaip pagaliau jam yra perkamas išsvajotas ledinukas.
-Ai... Ir tai juk nebus labai sunku? Na, man sunku... Aš nesu tokia stipri...- pamąsčiusi mažametė šyptelėjo. Gal toks klausimas skambėjo juokingai, bet ji bijojo, kad iš jos tikėsis daug. Tiesą pasakius, mergaitė mažai suprato magišką pasaulį ir nė neįsivaizdavo, kaip dar yra gyva po visko.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Balandžio 16, 2018, 12:19:50 am
Elridė atrodė puikios nuotaikos. Tikriausiai, ne ką prastesnės nei pats namų šeimininkas.
- Neblogai, neblogai. Tačiau, kad ir kaip keistai skambėtų, bet suabejočiau tuo malonumu dingti iš Hogvartso,- šyptelėjo juodaplaukis mergaitei. Jis žinojo, kad kartais būnant net Hogvartse norisi kur nors ištrūkti ir atsipūsti nuo visų mokslų. Bet tam Hogvartsas juk turi savų, įdomių kampų kampučių. Nors gal kai kuriuos ir pastovus mokyklos tyrinėjimas jau ima varginti. Pats Jeffter'is širdyje ilgisi mokyklos. Ten juk jis bent diena iš dienos rasdavo su kuo pabendrauti. Net ir tomis dienomis, kai norėdavosi pabūti vienam. Aišku, ten būta ir nemalonių nutikimų, tačiau visa tai, kas nutiko gero, užgožia tas blogas atkarpas.
- O į mane gali kreiptis, kaip tik tau patogiau,- nebuvo svarbu ar kreipsis į jį "tu" ar "jūs". Nors didelio skirtumo kreipimasis dvidešimtmečiui į jį nelabai rūpėjo, jam mieliau skabėjo vis gi "tu", nepaisant su kokio amžiaus žmonėmis jis bendrautų. Jis nenorėjo, kad jį kažkas laikytų, kaip pavyzdžiui šitoje situacijoje mokytoju, jis norėjo būti tiesiog draugu, kuris padeda draugui.
- Na, jei pavalgius, tuomet puiku,- dar kartelį šyptelėjęs, Edgar'as jau norėjo pasitikslinti, ko gi atvyko trečiakursė pas jį. Tik to nespėjo padaryti. Tarsi panelė Endlercat perskaičiusi jo mintis pirmiau paklausė, kada jie pradės. Tai bylojo animagui, kad šioji atvyko to, kaip jis ir manė.
- Netrukus,- pareiškęs dar kažką pasižymėjo savo užrašuose ir kilstelėjo žalias akis į trylikametę, - Skaitei mano duotą knygą? Gal kažkas konkrečiai sudomino? Burtažodžiai ar kokia technika?- Ne veltui to klausė apsigynimo nuo juodosios magijos žinovas mokinės. Jam buvo įdomu sužinoti, kas ją galėjo sudominti, jei aišku ji skaitė tą knygą. Pagal tai jis norėjo parinkti pirmąją treniruotę.
- Tai nėra lengva, tačiau ir mokomės, jog būtų lengviau,- kiek bandė nuraminti raganaitę, kad ši tiek nesijaudintų, - Ir stiprumas ne visada duoda naudos, svarbiausia elgtis protingai,- baigęs kalbėti pakilo iš vietos ir nuslinko iki lentynos. Iš ten išsitraukė pora knygų ir pasuko išėjimo iš kabineto link.
- Ką gi? Į treniruočių kambarį?- paklausęs pamojo ranka mergaičiukei, kad šioji eitų kartu.
- Kaip manai? Ar gynyba gali pakenkti?- žingsniuodamas trumpaplaukis uždavė klausimą Endlercat, nes norėjo išsiaiškinti ar ji gebėjimo apsiginti neįsivaizduoja klaidingai, taip kaip kadaise įsivaizdavo pats.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Balandžio 18, 2018, 07:04:54 pm
-O tu niekad būdamas Hogvartse nenorėjai dingt kažkur toliau?- šiek tiek nustebusi paklausė mergaitė. Ji suvokė, kad yra žmonių, kuriem Hogvarstas - mylimiausi namai, aišku, jai juk irgi buvo namai, bet grifiukė dažnai norėjo išvykti kažkur kitur. Hogvartso apylinkės didelės, bet jos mergaitei panašios. Elridei per tiek laiko spėjo atsibosti, atrodė, pamokos skirtingos, bet jos visos reikalavo vos ne to paties, apylinkėj didžiulė įvairovė, bet mergaitė net noro jomis vaikščioti nenorėjo, ji norėjo nuotykių ir vis kažko naujo.
Mergaitė tik šyptelėjo tokiam Edgaro pasakymui ir tyliai viduje ėmė keiktis. Ir kaip jis tikisi, kad aš suprasiu? Elridė pyko, kad žmonės negeba pasirinkti. Dažniausiai jie nepasako, kas jiems labiau prie širdies. Žmonės tik trūkčioja pečiais ir sako, kad jiems vienodai. Ir ypač Elridę tai erzina, tas pats jai buvo su močiute, kol ji ėmė ją vadinti tiesiog vardu, mergaitė nesuvokė, kaip kreiptis „tu“, „jūs“, ar gal „teta“... O jos močiutė tik sakydavo „kaip nori, vaikel.“ Ir šypsodamasi nueidavo.
Išgirdusi žodį „netrukus“ Elridė dar stipriau išsišiepė. Pagaliauuuuu! Tik kitas buvusio grifo sakinys mergaitė kiek sutrikdė.
-Nepabaigiau jos skaityti... Atsiprašau, net nežinau, kas mane sudomintų... Iš tikrųjų net nebeatsimenu, ką skaičiau,- susigėdusi grifiukė nuleido galvą ir ėmė mąstyti, kaip turėtų elgtis. Ji negebėjo atsiminti, kas ten buvo, tik keli puslapiai su raidėmis, kurios liejosi, matėsi jai prieš akis. Gal nerėks?..
-O tas burtažodis, kur aną sykį pavartojau, jis priklauso prie Apsigynimo nuo Juodosios magijos? Ar ten tik kerėjimas?-Elridė niekaip negalėjo suvokti, kuo skiriasi Apsigynimas nuo Juodosios magijos ir kerėjimas. Mergaitei kažkodėl tos pamokos buvo panašios ir skirtumo ji nematė, tad tikėjosi, kad paklausus pasidarys bent truputį aiškiau.
Elridė vos matomai šyptelėjo. Jos manymu, „nėra lengva“ nepasako nieko. Tai neapibūdina, ar tai stipriai sunku, ar ne taip, tai tik pasako, kad nelengva.
-Ooo... Kas, jei proto netyčia neturi?- šyptelėjusi paklausė vyresnėlio, aišku, ji galėjo to ir neklausti, bet jai buvo smalsu ir tuo pačiu juokinga. Elridė stebėjo, kaip ėmė vaikščioti Edgar, ir nesuprasdama, ar turėtų eiti, atsistojo ir stebėjo jį toliau. Pamačiusi, kad jis eina link durų, mergaitė žengė žingsnį link jo.
-Bandom.-pajautusi, kaip ėmė jaudintis, pasakė mergaitė. O pagauta klausimo Elridė trumpam sustojo. Bet, jos manymu, klausimas buvo nesunkus. Ir giliau įkvėpusi ji pasiruošė kalbėti:
-Aišku, kad gali. Juk žmonės ir paprastoje kovoje gindamiesi sugeba kitą gerokai sumušt... Ar ne? O juo labiau, jei jau magiškam, turėtų būt kažkoks skydas nuo kurio, pavyzdžiui atsimuša burtažodžio jėga ir ji skrenda atgal į priešininką... Na, nebent aš labai fantazuoju... Bet visgi, tu neapsiginsi pats nesmogęs...- pagaliau viską išpyškinusi mergaitė lengviau atsikvėpė. Gal ne per daug prišnekėjau...
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Balandžio 20, 2018, 09:52:42 pm
- O kur kitur čia dingsi?- trukteldamas pečiais namų šeimininkas perklausė. Mat leidžiamos dienos Hogvartse buvo kupinos nuotykių ir įdomybių. Jame galėdavai rasti įvairiausių ir įdomiausių vietelių kiekvieną dieną. Ir tikriausiai besimokant Hogvartse nė neužtektų visų tų dienų, praleidžiamų per septynerius mokslo metus, jog galėtum viską nuodugniai iššniukštinėti. Aišku, gal liūdnesnėmis dienomis, Jeffter'is ir norėdavo, kur nors dingti, tačiau net pats nežinodavo, kur tokiais momentais geriausia būtų būti. Turbūt tokios vietos nė nėra ir reikia šioje vietoje, pagelbėtų tik laikas, kuris galiausiai viską sugrąžina į savas vietas.
Vaikinas rimtai nužvelgęs mergaitę, šyptelėjo. Truputi buvo pajutęs apmaudą, jog šioji nieko neprisiminė, tačiau vylėsi, kad ateityje sugebės sukoncentruoti dėmesį labiau. Neketino jos raginti pasitemti. Tamsiaplaukis visada manė ir mano, kad visų pirma pats turi noro turėti, nes be jo, per prievartą, naudos nepasieksi.
- Tą kartą, kai užklupai mane besitreniruojantį su goblinais, tu panaudojai kerus,- aiškino Elridei tai, kas jai atrodė įdomu, - Todėl jie priskiriami kerėjimui. Tačiau kerėjimas ir apsigynimas nuo juodosios magijos yra glaudžiai susijęs. Todėl siekiant apsiginti ar kažką apginti, neretai pasitarnauja kerėjimo burtažodžiai. Pasitarnauja ir kitoms kategorijoms priskiriami burtažodžiai,- kol kas dvidešimtmetis išdėstė viską pabrėždamas, kad kitų mokamų dalykų burtažodžiai yra naudingi apsigynimui nuo juodosios magijos.
- Tuomet gali prisidaryti bėdos sau ir kitiems,- ramiai atsakęs animagas šyptelėjo trečiakursei atgal.
Edgar'as žengdamas į savo treniruočių kambarį klausėsi kaip jo būsima mokinė atsakinėja į jo pateiktą klausimą. Ji atsakė gerai į klausimą. Gynyba iš tiesų gali pakenkti. Vaikiną tik suglumino trylikametės atsakymo paaiškinimas, kuris buvo dalinai teisingas.
- Tu teisi,- neatsisukdamas vėl šyptelėjo pasidėdamas atsineštas knygas ant stalo.
- Tai gindamasi naudotum atmušančius kerus, kurie atsimuštų tavo priešui atgal?- atsisukęs į mergaičiukę paklausė klausimo, kad daugiau išsiaiškintų apie gynyba jos akimis. Jam nelabai patiko toks jos pasakymas, kad neapsiginsi nesmogdamas kitam. Aišku, žinojo, kad kartais privalai ir pats smogti, kad visus kovojančius apsaugotum, tačiau tai turėjo būti kraštutiniais atvejais. Bent jau juodaplaukio manymu.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Balandžio 20, 2018, 10:28:37 pm
-Kuo toliau nuo žmonių,- šyptelėjusi atsakė mergaitė. Nors ir Hogvartse yra daugybė vietų, kur retai sutiksi žmogų, bet jai jos tiesiog nepatiko. Elridei ėmė atsibosti, kaip visur nukeliavus tu rizikuoji savo gyvybe. Dėl to ji norėjo keliauti į realų pasaulį, kur bent kurį laiką nesuki galvos ir patiri visai kitokius nuotykius. Iš tikrųjų, jai ir su žiobaru pakalbėti dabar būtų didžiulis iššūkis ir nuotykis. Ir, tokios mintys mergaitę privertė susimąstyti, kaip viskas keičiasi, kai ji nebegeba tų, kurie negali burti, vadinti žmonėmis.
Pakėlus akis mergaitei pasidarė nejauku, ji visad tikėjosi, kad jei nepadarai kažko, ko kiti tikėjosi, tu gausi velnių ir tada ilgam kentėsi. Jai tai buvo gan geras postūmis ir ji pažadėjo sau, kad privalo pabaigti tą knygą. Elridė vylėsi, kad ir ištesės tą pažadą, nes jos nustūmimas viską paskutinei minutei visados kažką pagadina. Taip begalvodama ji ėmė ryškiau matyti knygos puslapius, nors jie vis tiek buvo nepakankamai ryškūs. Gal vėliau atsiminsiu?.. – tyliai klausė savęs mergaitė.
Mergaitė klausėsi vyresnėlio atsakymo, kuris toli gražu jos netenkino. Ji stengėsi viską suvokti, bet jai darėsi tik dar sunkiau. Visos kategorijos glaudžios? Hm... Kam jos tada?! Dieve mano... Susitramdžiusi nesiraukyti Elridė dustelėjo.
-Ar... Galima paprasčiau? Nes man dabar jau viskas klimpsta į vieną ir tuoj nebeskirsiu paprasčiausio Ateities būrimo nuo Apsigynimo nuo juodosios magijos... Čia toookia painiava, kad eikit sau...-taip pasakiusi mergaitė sulaikė kvapą.:-Na, neikite sau... Aš čia, tik... Nežinau, kam taip pasakiau,-išspaudusi šypseną Elridė panoro, kad jai kažkas įžnybtų ir dar kalbėti su kitais išmokytų.
Išgirdusi tokį „mielą“ atsakymą grifiukė šyptelėjo sau. Jai tai atrodė šiek tiek juokinga, bet tuo pačiu ir baugu. Juk kas, jei ji iš tikrųjų ir bus ta, kuri netyčia proto neturi. Bet mergaitė pasistengs ir jei reiks, įgys to proto.
Mergaitė šiek tiek jaudinosi, nes nenorėjo prišnekėti nesąmonių, bet tikėjo, kad jei sakys, ką galvoja, savo tiesą, galės daugiau išmokt. O pagyrimas, kad ji teisi, pakėlė nuotaiką dar labiau. Ji šyptelėjo sau ir tyliai liaupsinosi.
-Jei priešas baisus... Tik... Pirma, kad tokie burtai būtų,- atsakius Elridei galvoje ėmė kilti dar daugiau minusų dėl tokio burto, bet juos mergaitė pasilaikė sau. Mažametė norėjo kuo greičiau pradėti treniruotę.
-Ar mes greit pradėsim?- nekantriai paklaususi ji žvilgtelėjo į Edgar.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Balandžio 21, 2018, 03:22:12 pm
- Nuo žmonių?- nustebęs nužvelgė Elridę buvęs Grifų Gūžtos prefektas. Jei atvykėlė norėjo atitrūkti nuo žmonių, tai jai nelabai pavyko, kadangi ji atvyko pas žmogų. Na, nebent ji jį laikė kitokios rasės atstovu.
Edgar'as šiek tiek pasprogdinęs akis išpūtė orą, nutaisydamas kvailoką veido išraišką bei mėgindamas sugalvoti, kaip galėtų kaip įmanoma paprasčiau pateikti raganaitei informaciją, kurią, rodos, pateikė ir tai gana paprastai.
- Visų pirma, ateities būrimą manau atskirsi, nes tai jau dalykas, kuris atitolsta nuo to ką mes ketiname mokytis. Antra, kai praktikuosiesi, tai pamažu suprasi, kokie dalykai yra artimi apsigynimui. Dabar užteks, jog žinotum, kad dalykai, kaip minėtas kerėjimas pasitarnauja siekiant apsiginti tik savo tam tikrais burtažodžiais, kurios galime pritaikyti ir siekdami apsiginti,- vylėsi, kad bent kiek mergaitė suprato ir prisiminęs, kad ji kiek pasimetė dėl ištartų "eikit sau", pridėjo klausimą, - O man jau eiti sau negalima?- nusijuokė.
- Kitą gali sužeisti ir su nekalčiausiu burtu,- klabėjo kiek liūdniau, nes tai buvo jo asmeninė, nemaloni patirtis, - Ir nesvarbu ar tavo priešas baisaus, ar be galo žiaurus, tu bet kokiu atveju turėtumei stengtis išvengti sužalojimų ir mėginti sustabdyti jį kuo įmanoma palankesniais būdais tiek sau pačiai, tiek aplinkiniams, tiek savo oponentui,- nebandė įtikinti trečiakursės, kad šioji turėtų neskriausti kitų, tačiau perteikė tai, kaip norėtų matyti besielgiančius burtininkus. Tiksliau, kaip norėtų matyti burtininkus besielgiančius kovoje, nes gyvenime jis būtų už tai, kad nereikėtų kovoti iš vis.
- Netrukus,- vėl lygiai taip pat atsakė Jeffter'is eilinį sykį Elridei parodžius savo nekantrumą. Vaikinas jau žinojo šiandienos planą, tačiau prieš pradedant treniruotė jis priėjo prie savo būsimos mokinės su knyga rankoje, kurioje buvo atverstas puslapis apie protego burtažodį.
- Gal jau apie šį burtažodį girdėjai mokykloje?- pasiteiravo nežinodamas ar ji jau spėjo išmokti šį burtažodį ar ne, - Jei ne, persiskaityk ką jis daro, įsimink jo tarimą bei lazdelės mostus,- susakė, ką privalu žinoti, norint pradėti šiandienos treniruotę. Belaukdamas grifiukės atsakymo vėl nupėdino prie staliuko ir ten pats užmetė akį į knygą, kur buvo aprašyti iliuzijos kerai, turėsiantys pakeisti šį kambarį į kažkokią erdvę. Nors namų šeimininkas ne pirmą kartą ir ne antrą jau kuria vietos iliuziją ir šiuos kerus žino kone mintinai, jis vis tiek nepraranda įpročio prieš imdamasis jų dar pasitikslinti.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Balandžio 21, 2018, 10:44:46 pm
Patraukusi pečiais Elridė tik šyptelėjo. Jai tereikėjo vietos, kur ji nebijotų būti užklupta ir matytų bent vieną pažįstamą veidą. Deja, Hogvartse tokių buvo labai mažai, o apie draugus turbūt kalbėti išvis nėra ko. Grifiukė buvo prie to pratusi, mat būdama realybėje taip pat nelabai su kažkuo bendravo, bet tada buvo močiutė.
Mergaitė tyliai atsiduso ir nuleido galvą. Ji žiūrėjo į akis, bet galvoje nebuvo nei vieno „ye“. Mažametė taip ir nesuprato, ką norėjo pasakyti vyresnėlis. Viskas atrodė painiava ir ji pyko, kad nesuvokia. Turbūt, jei būtų pakalbėta apie tai dar ilgiau, ji iš pykčio išeitų kažkur, bet tema buvo greitai baigta. Pamažu suprasiu... Gerai būtų.
-Galite eiti kur norite,-šyptelėjusi atsakė Elridė.
-Pala pala... Kokiu lygiu čia kalbi nekalčiausiu? Na, su Lumos juk žmogaus neužmuši, bet kokie tie paprastučiai?-mintis, kad ji galėtų sužeisti kažką vien pavartojus lengvutį burtažodį, kad apsigintų, mergaitei sukėlė nepaaiškinamus jausmus. Sužeisti kitų ji tikrai nenorėjo, vargu, ar yra žmonių, kurie to nori, neskaitant tų blogiukų ar psichopatų. Jei neturėtų didžiulio noro mokytis, Elridė turbūt pasakytų, kad nebenori burti ir išeitų, nors apie tai ji galvojo ne kartą ir visada prieidavo tą pačią išvadą - juk ne šiaip sau į Hogvartsą eini.
Netrukus... Netrukus... Jetus... Nepatenkinta tokiu atsakymu Elridė viduje degė. Ji norėjo kažką daryti, o tas „netrukus“ jai buvo per ilgas laiko tarpas.
-Protego? Gal... Turbūt kai aš mieg... Na, nesvarbu- tai pasakiusi mergaitė pasižiūrėjo į knygą ir peržvelgusi kas buvo parašyta išsprogdino akis. Nu va, tik užsimink ir bus tau... Elridė nejučia apsidžiaugė, kad burtažodis visgi įdomus, o jos fantazija vėl ėmė šėlti. Mergaitė sustabdė savo svajas pagalvojusi, kaip keistai elgiasi, svajoja nesąmones, o daryti nieko nedaro. Taigi, ji greitai ėmė žiūrėti ką jai liepė ir stengėsi suvokti.
-E, regis suprantu...- Elridė šyptelėjo atsisukusi vyresnėliui, kuris buvo nuėjęs. Susidomėjusi, ką jis ten daro, mergaitė ėmė slinktis arčiau, bet pažiūrėti nedrįso, nes pamanė, kad bus labai nemandagu.
-Galima paklausti?-ėmusi kalbėti grifiukė panoro sau trenkti į kaktą dėl savo labai protingo klausimo.-Ką čia darysi?
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Balandžio 22, 2018, 11:53:41 am
- Tavo tiesa. Su Lumos nieko blogo nepadarysi,- taip pasakęs dvidešimtmetis trumpam įniko į mintis susimąstydamas ar tikrai šviesos įžiebimo burtažodis negalėtų nei truputėlį pakenkti. Vis gi tą truputėlį surado. Iš dalies būtų galima su šio burtažodžiu kam nors sumaišyti, bet tai nutikti galėtų tik labai specifiškoje situacijoje.
- Tačiau omenyje turėjau gynybinį burtažodį, kurio naudojimo mokysiesi šiandien,- kalbėjo apie protego, bet į treniruotę juodaplaukis buvo sumanęs įtraukti ir praeitą kartą naudotus mergaitės kerus.
- Šaunu, šaunu,- tarstelėjo išgirdęs, kad Elridė, regis, suprato, kaip reiks naudotis apsisaugojimo kerais bei ką jie daro.
- Jei turi klausimų, iškart klausk. Atskiro klausimo ar gali paklausti nereikia,- pareiškė žaliaakis, jog nebūtinas yra atsiklausimas ko nors paklausti. Jam tai atrodė tarsi laiko švaistymas. Po to atsigręžė į priėjusią trečiakursę.
- Nieko. Tiesiog pasitikslinau iliuzijos sukėlimo burtažodį ir jei nieko prieš pradėsime,- nusišypsojęs paėmė knygą iš Endlercat ir padėjo ją ant stalelio. Tada kažką suburzduliavo sau panosyje ir akimirksniu viskas aplinkui tapo aklinai tamsu.
- Šiandien tavo tikslas bus įvaldyti stupefy ir protego kerų kombinaciją,- pranešė balsas iš tamsos. Tai nebuvo koks užkerėtas garsiakalbis ar kažkas. Čia kalbėjo Jeffter'is. Netrukus kambarys virto į perpus didesnę patalpą nei buvo prieš tai ir jis buvo blankiai apšviestas, nuo šviesos, sklindančios iš tarpų, esančių tarp grindų plytelių. Keturiuose sienose buvo po dvi duris. Tiksliau angas be durų, už kurių nebuvo nieko matyti.
- Šiandien viskas vyks čia,- vėl prašneko juoda pirštine ant vienos rankos pasidabinęs jaunuolis, - Iš patalpų išeis padarai, su kuriais teks šiandien tvarkytis,- kiek plačiau paaiškino treniruotės planą. Edgar'as nemanė pats šiandien kištis. Manė, kad kažko daugiau pasisems stebėdamas, kaip seksis jo mokinei. Įsikištų tik tokiu atveju, jei reiktų pagalbos grifiukei, bet ar to reikės, labai abejojo.
- Pradėkim,- taręs animagas atsitraukė atokiau į kambario kampą. Iš vieno iš aštuonių tamsiųjų kambarių, priešais Elridę, išlindo perpus už ją didesnis gandrakojis voras, leisdamas čaižiai bauginantį garsą.
- Naudotis gali tik tais burtažodžiais, kuriuos minėjau,- priminė magas trylikametei. Sukurti padarai šiandieninėje treniruotėje skyrėsi nei įprastai dėl mergaičiukės. Jie negalėjo sužeisti. Jų atliekami veiksmai, tarkime, kaip smūgis į tave, tik praeitų kiaurai ir sukeltų vėjo gūsį. Aišku, trumpaplaukis to neminėjo raganaitei ir su įdomumo stebėjo, kai jai seksis susitvarkyti su pirmąją būtybe.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Balandžio 24, 2018, 08:20:49 pm
Mergaitė tylėjo. Ji laukė visko pradžios su kirbančia ugnele viduje. Elridė klausėsi, ką jai sakė, bet tik palinkčiojo galva. Iš tikrųjų, ji nebeturėjo daugiau ko paklausti, nors klausimų visgi buvo. Grifiukė po truputį ėmė bijoti treniruotės, tiksliau to, kas joje bus. Bet tą baimę puikiai padėjo užgožti noras.
Linktelėjusi mergaitė išsišiepė, kad pagaliau viskas prasidės. Pagaliauuu! Bet pasikeitus aplinkai ji išsigando. Jai buvo įdomu, kaip pasikeitė aplinka, bet darėsi baisu. Prieš jos akis atsirado vaizdas su goblinais ir dar nemalonesniu vaizdeliu. Ar aš pajėgsiu? Ne... Turiu juk Išgirdus užduotį Elridę dėkingai atsiduso, bet tuo pačiu dar labiau ėmė bijoti. Mergaitė iš tikrųjų nebūtų sugalvojusi jokių kitų burtažodžių, kokius naudoti, bet tik du burtažodžiai jai atrodė per mažai. Aplinkai dar kartą pasikeitus, šiek tiek prašviesėjus, grifiukės rankos ėmė drebėti.
-Tu juk padėsi?-išsitraukusi burtų lazdelę mergaitė norėjo trauktis kažkur tolyn. Ji nespėjo nė pamatyti tų padarų, o jau bijojo. O mintis, kad ją stebi žmogus, Elridę irgi ėmė trikdyti. Jei jai kažkas nepavyktų, šalia esantis žmogus situacijos nepablogintų, bet mergaitė bijojo susimauti prieš kitus. Ji nenorėjo, kad jie pastebėtų, kaip gali nesisekti ir kiek daug galima nemokėti, mergaitė manė, kad ji moka tik paprastus dalykus, kuriuose magijos nerasi.
„Pradėkim“ ėmė skambėti mergaitės galvoje. Ji norėjo užsimerkti, kad viskas imtų ir išnyktų, bet tuo pačiu padaryti, ką turi. Pamačiusi vorą Elridė sulaikė kvapą, jai jis buvo baugus kaip niekad. Vorų ji bijojo ir paprastų, o ką kalbėti apie tokį, kuris tik išlindo prieš ją. Mergaitė supratusi, kad kol jis toli ji gali naudotis proga, grifiukė nukreipė burtų lazdelę į vorą.
-Protego-taip pasakiusi ji vos nesusijuokė.-Pfuuuu... Stupefy,-pagaliau panaudojusi tinkamą burtažodį mergaitė šypsojosi, bet tai darė ne dėl to, kad buvo linksma svaidytis burtažodžiais į artėjantį padarą, kuris, jos manymu, ją gali lengviausiai praryt. Elridė negalėjo patikėti, kad padarė tokią juokingą klaidą ir jai tai atrodė dar juokingiau. Bet pagalvojus, kokioje situacijoje ji buvo, mergaitei juoktis ne į naudą.
Viskas vyko, atrodė, žaibo greičiu. Ji žvilgtelėjo į vorą ir apsidžiaugė, nes regis burtažodis suveikė. Bet mergaitė suvokė, kad jis bus ne vienas ir dar labiau bijojo, kad vėl susimaus.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Balandžio 25, 2018, 12:07:51 am
- Jei tik tau prireiks mano pagalbos,- tamsiaplaukis buvo pasiruošęs padėti mergaitei, jei šiai kiltų, kokių keblumų. Nors padėti čia galėjo tik su burtažodžiais ir jų naudojimų. Kitokios pagalbos nelabai jai ir galėjo prireikti, visgi žalos padaryti padarai, esantys šioje treniruotėje, šiandien negalėjo.
Iš vieno tamsiojo kambario išsmukus gandrakojui vorui, Jeffter'is su dideliu nekantrumu laukė panelės Endlercat veiksmų. Ji pirmu bandymu suklydo. Buvo ištartas ne tas burtažodis, kuris, regis, net nesuveikė, tačiau to stebintysis nekomentavo. Ir gerai padarė, jog leido mokinei pačiai bandyti gaudytis savo veiksmuose. Antrasis jos šūvis buvo taiklus ir toks, kokio norėjo animagas pačioje pradžioje. Elridės panaudotas reikiamas burtažodis suveikė taip, kaip ir turėtų. Būtybė buvo apsvaiginta.
- Puiku,- tarstelėjo balsas tūnantis ganėtinai tamsiame patalpos kampe, - Tačiau turi susikoncentruoti, nes išsiblaškymas gali labai daug kainuoti,- magas paprašė labiau susikaupti Hogvartso moksleivės, nes žinojo, kad tik taip galės ji pasiekti pačių optimaliausių rezultatų.
Po kelių akimirkų priešais trečiakursę pasirodė ir dar vienas padaras, išlindęs iš kitos tamsios patalpos, esančios greta tos, iš kurios buvo išlindęs ir pirmas daugiakojis. Tuo pačiu pasirodė ir dar vienas toks pat padaras, tik jis pasirodė iš už trylikametės esančio kambario. Jis dabar lėtai ir tyliai sėlino jai iš už nugaros. Gandrakojis, esantis priešais Elridę buvo paprastas, kaip ir vienas, jau sustingdytas, jo kolegas. Kitas, dar nepastebėtas raganaitės, buvo kiek kitoks. Na, išvaizda jis buvo toks pat, kaip ir kiti, tik jo savybės skyrėsi. Jos gebėjo iš burnos leisti ugnies kamuolius, kurie neturėjo kelti jokio pavojaus besipraktikuojančiai mergaitei, kaip ir patys voro ir gandro hibridai.
Edgar'ui dabar buvo puiki proga pasižiūrėti ne tik tai, kaip tinkamai gali panaudoti abu burtažodžius jo treniruojama mergaičiukė, bet ir tai, kaip ji susitvarkys su situacija reikalaujančia dėmesio ne ties vienu oponentu. Žaliaakis svarstė ar grifiukė galvoja, kad kiekviena magiška būtybė lįs iš tamsos po vieną, ar vis gi ji numanė, kad gali būti ir tokių variacijų, kaip dabartinė. Viena ji težinojo, kas šiuo metu dedasi jos galvelėje. Bet ką čia svarstyti, kai vis tiek tuoj viską sužinos. Tereikėjo kelių minučių kantrybės, po kurių viskas ir paaiškės.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Balandžio 28, 2018, 05:59:53 pm
Išgirdusi pagyrimą mergaitė šyptelėjo, bet susikaupti nebuvo taip lengva. Elridę blaškė viskas: į galvą bandė brautis tokiam metui netinkamos mintys, o baimė nežadėjo paleisti jos iš savo gniaužtų. Pamačius vėl tokį patį vorą, kuris, rodos, niekuo nebuvo pasikeitęs, grifiukė trumpam sustingo. Mat, mergaitei atrodė keista, kad išeinančių padarų skaičius, ar stiprumas nepasikeitė. Bet, nusprendusi nebesukti galvos, ji pasiruošė burti. Mergaitė neskubėjo, ji nebebijojo to voro ir leido jam priartėti galvodama, kad taip bus įdomiau. Su mažytė šypsena, iš inercijos, Elridė apsidairė, ji atsisuko tada, kai antrasis voras buvo labai arti jos. Suvokusi, kaip kvailai pasielgė mergaitė tyliai keiktelėjo, nors tam laiko nebelabai ir buvo. Ji eilinį sykį pasimetė, didelės būtybės buvo prie pat jos. Mergaitė skuodė iš savo buvimo taško, lyg geriausias pasaulio bėgikas, bet toli bėgti nelabai gavosi. Į ją atskriejo pirmasis ugnies kamuolys.
-Protego!-iš baimės, suriko ji.-Stupefy!-dar vieną burtažodį su didžiule baime išrėkė ji. Mergaitė nesuprato, kaip tai padarė ir kodėl, nes buvo stipriai išsigandusi ir pamiršusi, ką čia veikė. Jos kojos drebėjo ir rankos ėmė svirti. Elridė norėjo kristi ant žemės, bet pagaliau susivokė, kad yra ir kitas voras. Atsisukus į jį mergaitei teko dar kartą skuost į šoną, tik to padaryti nespėjo.
-Stupefy-besitraukiant Elridės burtažodis nesuveikė.-Stupefy!-prieš užsimojant vorui, iš baimės, sušuko mergaitė. Burtažodis suveikė, o ji krito ant žemės.
-Edgar... E... Gal užteks? Mirsiu...-taip pasakiusi mergaitė vos nepaleido savo burtų lazdelės. Čia baisiau už pamokas!... Tragedija! Vos suprasdama, kas vyksta, mergaitė pasijautė nevykusia, nes negebėjo nuo paprastų dviejų voriukų apsigint. Suvokusi, kad viskas tikrai kitaip, nei jos svajonėse, mergaitė tyliai atsiduso.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Balandžio 30, 2018, 09:08:57 pm
Nors šį sykį Edgar'as ir nieko nedarė, o tik stebėjo Hogvartso moksleivę bekovojant su gandrakojais, jam vis tiek tai patiko. Visgi tai buvo kažkas naujo ir ne įprasta. Džiaugėsi galėdamas su kažkuo kitu pasidalinti savo žiniomis. Jo mokinė tvarkėsi puikiai. Aišku, buvo jai galima duoti pastabų, tačiau tai nenaikino to puikiai. Tai juk jos pirmoji treniruotė ir kaip pirmas jos blynas tikrai buvo vykęs. Kas vis kliuvo magui, tai tik mergaitės nesusikaupimas, ji į viską reagavo paskutiniąją sekundę. Tiesa, iš keblios situacijos išsisukti Elridė pajėgė ir taip. Ir visa tai rodė, kad ji gabi burtininkė. Susitvarkiusi su savo dėmesio koncentracija ji taptų viena tų, prieš kurią vienetai tebegebėtų pasišakoti.
Endlercat plušo iš peties. Jeffter'is dar vis stypsodamas atokiau, nežymiai šypsojosi. Jam šypseną kėlė raganaitės turimas potencialas. Šiai įveikus dar dvi voriškas būtybes, ji parkrito ant žemės. Tuomet jei ištarus žodžius, skirtus jaunuoliui, animagas kelioliką sekundžių patylėjo. Atrodė tarsi svarstytų ar leisti grifiukei pailsėti, ar derėtų šiandienos pamokas užbaigti. Tačiau, juoda pirštine pasidabinęs savo dešiniąją ranką, vaikinas iš vis tokių minčių neturėjo. Jis suprato, kad trečiakursė per tokį trumpą laiką patyrė tikrai nemažai įspūdžių. Kaip bebūtų juodaplaukis buvo įsitikinęs, kad reikia pabaigti tai kas pradėta ir nemesti viduryje. Išgirdęs, kaip Elridė atsiduso, paantrindamas jai atsiduso ir pats Edgar'as, žvelgdamas blausiai apšviestą kambarį. Iš ertmių, iš kurių dar nebuvo išlindęs nei vienas padaras, vienu metų ėmė lįsti gandrakojai, gebantys spjaudytis ugnimi. Jų dabar buvo penki ir visi jie žengė mergaičiukės link. Žaliaakis kažką lyg ir norėjo pasakyti, bet staiga sulaikė save. Šį kartą nusprendė, jog geriau bus patylėti. Juolab kažin ar būtų ką protingo dabar galėjęs pasakyti. Jo akys išlėpo nukrypo į Grifų Gūžtos atstovę, kurios reakcija dabar ne ką mažiau domino, kaip ir būsimas jos pasirodymo tęsinys. Galbūt dabar burtininkas ir atrodė mažosios viešnios akyse tarytum koks kankintojas, besimėgaujantis reginiu, kaip kažkas yra vaikomas ir iš paskutiniųjų stengiasi išlikti sveikas. Kad ir ką ji šiuo metu galvotų, buvęs prefektas tik stengėsi leisti labiau jai pačiai atsiskleisti, o daugiau jai siūlyti savo pagalbą ir kištis nebuvo nei jokio reikalo, nei jokios priežasties. Bent jau kol kas.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Balandžio 30, 2018, 10:24:14 pm
Elridė žiūrėjo į vietas iš kurių turėtų lįsti vorai, norėjo dar kažką sakyti žmogui, esančiam toje pačioje erdvėje, bet neišgirdusi atsakymo į klausimą dar giliau atsiduso. Pirma diena, o mane tuoj tie vorai pribaigs... Ir kas juos sukūrė?! Mergaitė norėjo miego, troško poilsio. Ji mieliausiai kristų ant tokios žemės ir jai būtų vienodai, ar suės tie vorai, ar ne, svarbiausia – pamiegos. Bet, noras kažko pasiekti neleido stipriai prisnūsti. Jos akyse žaibiškai prabėgo visokiausi svarbūs įvykiai. Elridė pagaliau prisiminė žmones kurie buvo jos gyvenime. Papurčiusi galvą grifiukė atsistojo. Pamačiusi vėl tuos pačius vorus mergaitė susiraukė. Ji nusprendė, kad viskas turi kuo greičiau baigtis, bet viskas baigsis tik tada, kai ji padarys viską, kas privaloma.
-Stupefy,- ištarusi burtažodį Elridė ėmė mintyse keiksnoti. Ji nepataikė ir ją tai ėmė pykdyti, mergaitė norėjo visko iš karto. Stipriai sučiaupus lūpas jos visas kūnas išsitempė. Susikaupti negebėsiu, bet man to nereikia... Tai tik maži voriukai. Vos mergaitės mintis spėjo pralėkti ir keli ugnies kamuoliai skriejo link jos.
-Protego,-panaudojusi pirmajam burtažodį, kuris, jos laimei, suveikė, mergaitė pasitraukė žingsnį į šoną. Sustingusi suprato, kaip arti antrasis kamuolys buvo, bet sustojo tik trumpam. Burtažodžiai vienas po kito sklido iš jos burnos, tik nevisi suveikė ir buvo taiklūs. Nežinia, kaip mergaitė tikėjosi pataikyti, kai jos pusė minčių klaidžiojo kažkur kitur. Dėl neaiškių priežasčių ji ėmė matyti savus namus, malonią šypsena, bet tik šypseną. Puikus momentas, ką... Viskas vyko greitai, bet jai atrodė, kad amžinybę. Elridė tik po kurio laiko suprato, kad liko vos du vorai, kurie buvo arti jos. Dar vienas ugnies kamuolys, dar keli burtažodžiai.
-Stupefy!-surikusi mergaitė šyptelėjo. Suvokimas, kad liko vos vienas vienintelis voriukas jai kėlė didžiulę laimę. Grifiukė nežinojo, kaip sugebėjo bent vieną apsvaiginti ir apsiginti nuo tų ugnies kamuolių. Žalios akys žvelgė į ne per gražiausią padarą, Elridės noras ėmė garuoti. Trumpas sustojimas ir mergaitė pasijautė stipriai pavargusi, ji nebenorėjo daryti kažką dar, bet privalėjo.
-Stupefy,-šimtą kartų naudotas burtažodis dar kartą išsprūdo iš jos lūpų. Mergaitė jau buvo pamiršusi, kad tas voras laidosi nemaloniausiais kamuoliais. Paskutines kelias sekundes supratusi ji krito ant žemės nesuprasdama, ar išsisuko, ar ji jau sudegus guli. Bet aišku, jei būtų sudegus, ji jaustu ir suvoktų, grifiukė pakėlė galvą ir dar kartą giliai atsiduso. O kas... Jei tai ne man? Ji turėjo daug klausimų, o vienas iš jų buvo, ar ja labai nusiviltų? Elridė padarė daug, bet vietoj to ji dar stipriau norėjo miego, bent jai taip atrodė.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Gegužės 02, 2018, 10:50:11 pm
Šaunuolė mintyse gyrė grifiukę Edgar'as, kai šioji negavus atsakymo iš jo atsistojo pasiryžusi tęsti savo tai ką ir pradėjusi. Dabar ji turėjo kur kas keblesnę situaciją nei prieš tai. Dabar jai reikėjo susitvarkyti ne su vienu ir ne dviem vorais, o su penkiais. O ką veikti su jais buvo. Bent jau taip sprendė juodaplaukis iš to ką matė savo miško žaluma spindinčiomis akimis. Mergaitė nors ir tvarkėsi su magiškais padarais ir gana sėkmingai, vis tik Jeffter'iui nepatiko tai, kad tinkamai atliekami kerai maišėsi drauge su klaidingais. Tai kenktų, jei oponentas būtų kiek vikresnis ir pajėgesnis. Tačiau dėl ko pykti nebuvo. Tai juk pirmoji trylikametės treniruotė, o atsižvelgiant į tai kas negerai yra šiuo momentu, bus galima ištaisyti ateityje. Ir nugalėtojų juk niekas neteisia. Šią minutę Elridė būtent tokia ir buvo - nugalėtoja, susitvarkiusi su, šiandieną ją plūdusiais, gandrakojais vorais. Tiesa, vienos būtybės paleistas ugnies kamuolys, regis, kliudė mokinę, tik šioji į tai nė nesureagavo. Tos vietos nesiruošė, bent jau kol kas, komentuoti ir pats Jeffter'is.
- Neblogai, neblogai,- vėl prabilęs, kampe tūnojęs, jaunuolis kalbėjo apie tai ką matė, - Šiandiena beveik baigta,- pridūrė lengvai šypteldamas ir nukreipdamas žvilgsnį į Endlercat, antrą kartą jau atsidūrusią ant grindų.
- Aguamenti,- staigiu judesiu čiupęs savo lazdelę iš kišenės, Edgar'as ją netikėtai nukreipė į trečiakursę. Šiuo veiksmu trumpaplaukis norėjo išbandyti netikėtumo faktorių, kuris turėjo būtų dar labiau netikėtas nei penkių vorų pasirodymas vienu metu. Iš burtininko lazdelės galo ėmė plūsti skaidraus vandens srovė ir pastaroji, priešingai nei gandro kojas turintys vorais ar jų leidžiami ugnies rutuliai, buvo tikra. Nepaisant to, ar Elridė spės tinkamai sureaguoti į šiuos vandens kerus, ar ne, jai nieko blogo nenutiks. Kas blogiausia jai galėjo nutikti, tai ji galėjo tapti kiaurai peršlapusi ir galbūt išmaudyta prieš savo valią.
Toks vaikino pasirinkimas buvo pirmosios jo treniruotės, treniruojant kažką kitą, baigiamoji dalis. Buvęs Grifų Gūžtos atstovas, apart puolimo vandeniu, šiandien nieko daugiau ir nenuveikė, tačiau patirties įgijo nemažai. Pirmą kartą pajuto ką reiškia būti mokytoju. Aišku, jau kuris laikas jis buvo pats sau mokytojas, bet tai vis dėl to ne tas pats, kas mokyti kitą. Taip pat Jeffter'is šiandiena ir pats buvo mokinys, kuris mokinosi stebėdamas tai, kas vyko aplinkui jį.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Gegužės 03, 2018, 10:51:08 pm
Išgirdusi pagyrimą mergaitė nustebo. Jai atrodė, kad jis pasakys, kad reikia daug mokytis ir kad buvo labai blogai ir kažką panašaus. Tad, šiek tiek atsipalaidavusi ji šyptelėjo. Regis pirma treniruotė įveikta... Apsidairiusi Elridė pamatė staigų Edgar judesį, kurio stipriai išsigando. Grifiukė nesuprato, ką jis norėjo padaryti, bet spėjo tik pasiridenti į šoną. O toks veiksmas nelabai pagelbėjo mergaitės kailiukui. Jis pablūdo? Mergaitė vis tiek sušlapo ir, nors ir tai atgaivino, ji stipriai supyko. Pyko ne dėl to, kad buvo vanduo, o dėl to, kad jis nieko neįspėjęs taip pasielgė. Na, ir vis dėl to, ji pyko ir dėl to, kad buvo šlapia.
-Ar tu pakvaišai?!- Elridė ėmė dairytis laukdama dar vienos „staigmenos“. Po tokio elgesio mergaitė nepasitikėjo, kad visgi treniruotė baigta ir laukė dar krūvos vorų. Ji pagalvojo, kad Edgar taip užsimanė ją atgaivinti. Mergaitę močiutė taip vasarą žadindavo ir priversdavo daryti kažkokius darbus, kai ji klaikiai pavargdavo. Vanduo suveikė ir dabar, ji tapo žvalesnė, bet vis tiek išsekusi.
-Tai... Baigta?-nedrąsiai, bet su viltimi paklausė ji. Žaliaakė apsidairė aplink. O magija galinga... Nustojusi stipriai bijoti ir jausdama, kaip rimsta rankos nuo drebėjimo, mergaitė tyrinėjo kiekvieną sukurtos erdvės kampelį. Ji ieškojo kažkokio broko, arba kažko labai įdomaus ir gražaus. Elridė mielai būtų nuėjusi į tas vietas, iš kurių lindo jos priešai. Po šios treniruotės ji suprato, kad vorų nelabai mėgsta. Juo labiau, kai pamatė jų padidintą versiją, o ir šie kažkokie buvo keisti ir netikę su ilgiausiom kojom, kurios dar stipriau baugino nei tų padarų snukis. Grifiukė, todėl, kad įveikė treniruotę, ėmė jaustis drąsiau. Giliai galvoje užslėptos mintys, kad jai nieks nepavyks, ėmė trupėti. Mažametė pasiryžo padaryti taip, kad jos imtų trupėti dar greičiau.
-Ai... ir... E, Edgar?- mergaitė nuleido akis, bet nusprendė, kad visgi turi paklausti. Ji nežinojo, ar tai tinkamas metas, ar nelabai laiku, bet Elridei būtent tuo metu užėjo noras visko išklausinėti ir gyventi ramiai. Nors apie ramumą reiktų pasvajoti, todėl, kad tokių treniruočių ji turės dar ne vieną.
-Aš... Kalbėjau su Fasiru, tiksliau jis man sakė,- lėtai dėstydama mintis grifiukė trumpam sustojo. Netikėtai atsiradęs noras ir drąsa išnyko, ji nebežinojo ar sakyti, ar ką. Bet, aišku, jei pradėjo sakyti turi ir pabaigti.
-Na, žodžiu... Jei kiltų problema, sutiktum padėt?-vis dar negebėdama pasakyti pilnai paklausė mergaitė. Jai iš pradžių atrodė, kad jos klausimą suprato, bet tik vėliau susivokė, kad tiksliai ir nepaklausė. Nu... Įkvėpusi didesnį gūsį deguonies Elridė atsiduso.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Gegužės 06, 2018, 04:05:35 pm
Mergaitė mėgino išvengti Edgar'o paleistų kerų, pasiridendama į šoną. Deja, asmuo panaudojas vandens burtus lazdele pasiekė paskui Elridę ir apliejo ją vandeniu. Juodaplaukis nesitikėjo būtent tokio bandymo išvengti šių kerų. Nebuvo logiška taip manyti, nes nuo jų, praktiškai, tokiu būdu nelabai apsiginsi. Buvęs grifas galvojo, kad mokinė nuo nuovargio nebedarys nieko arba sukaupusi jėgas panaudos gynybinius protego kerus. Pastarasis variantas būtų nudžiuginęs Jeffter'į. Nors liūdesio nekėlė ir dabartinė situacija.
- Ar neminėjau, jog treniruotė tik beveik baigta?- nusikvatojęs po merginos klausimo, atsakė žaliaakis jau tik besišypsodamas, - Ir dabar jau baigta,- nieko nelaukęs ir suklapsėdamas akimis iškart atsakė į kitą trečiakursės klausimą.
Jaunuolis jau norėjo atversti tamsią erdvę į realų kambarį, tačiau sekundėlei stabtelėjo, pamatęs panelę Endlercat tyrinėjančią iliuzijos paveiktą kambarį.
- Taip?- žvilgteldamas į trylikametę raganaitę, burtininkas sukluso. Jis žiūrėjo rimtu bei ramiu žvilgsniu kartu su žypsneliu šypsenos, apgaubtos susidomėjimo. Edgar'as nesunkiai įžvelgė grifiukės sutrikimą, kurį atskleidė kalbėjimas per aplinkui ir atsargiai. Jos nenorėdamas gluminti, namų šeimininkas jai leido kalbėti nesikišdamas ir nė nemėgindamas pats temti jos už liežuvio. Kai Elridė išdėstė savo mintis, dvidešimtmetis kilstelėjo kairįjį savo antakį aukščiau. Tiesą pasakius jis nelabai suprato kas buvo turėta galvoje, tačiau tikslintis neketino.
- Ar Fasirui reikia pagalbos?- perklausė jaunas magas, mūvintis juodą pirštinę ant vienos rankos, to, kas atrodė logiškiausia. Ar padėtų neatsakė, tačiau to nedarė taupydamas laiką ir norėdamas, ko greičiau išsiaiškinti ar krikštasūniui nekilo rimtų nesklandumų. O, jei ir būtų atsakinėjęs į tolimesnį klausimą, tai būtų pareiškęs, kad be jokios abejonės šiam pagelbėtų.
Po sekundėlės buvęs Hogvartso moksleivis sumosavo savo lazdele ir taip panaikino iliuzijos kerus. Treniruočių kambarys įgavo vėl įprastinę savo būseną. Nuo jame esančio stalo Jeffter'is pasiėmęs knygas, kurias atsinešė, vėlei patraukė savo darbo kambario link, paragindamas drauge su juo eiti ir nuvargusią mergaitę. Nors dar buvo tik vakaro pradžia, jis Grifų Gūžtos atstovės akyse matė, kad šioji neatsisakytų eiti miegoti jau ir dabar. Toks moksleivės nuovargis privertė apsigynimo nuo juodosios magijos žinovą susimąstyti apie tai ar jis paskyrė per sudėtingą treniruotę, ar Hogvartse nieko šia tema nemoko moksleivių, ar vis gi Hogvartse visiškai nenoromis šios pamokos mokosi ši, pas jį besisvečiuojanti mergaičiukė.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Gegužės 07, 2018, 10:18:41 pm
Elridė piktai žvilgtelėjo į Edgar, bet nieko nesakė. Na, ką čia besakysi, mergaitė norėjo kaip nors išsisausinti rūbus, nes būti šlapiai ne per geriausias jausmas. Mergaitę šiek tiek pradžiugino, kad pagaliau treniruotė baigta. Bet, kaip gali būti keista, jai jau kilo noras klausti, kada bus kita. Grifiukei patiko viskas ką ji čia darė, nors ir buvo išsekusi ir pavargusi.
Sutrikusi mergaitė žiūrėjo į vyrą ir nežinojo ką daugiau sakyti. Išgirdusi jo klausimą Elridė dar labiau sutriko. Jis ją suprato visiškai kitaip nei turėjo, o mergaičiukė nebežinojo kaip pasakyti.
-Ne jam viskas gerai... Turbūt...-tyliau nutęsusi mergaitė atsiduso.- Man,- pagaliau pasakiusi ji ramiau atsikvėpė, nors visgi nelabai žinojo, ką be sakyti. Ji nenorėjo visko tiesiogiai pasakyti, jai tai atrodė nereikalingos nesąmonės. Iš tikrųjų, mergaitė pyko ant tokių dalykų, jai atrodė, kad vaikai šiek tiek paaugę puikiausiai gali patys savimi pasirūpinti, juo labiau kai eina į mokyklas, kur ir gyvena kurį laiką. Elridė nenorėjo per daug išgąsdinti tokiu klausimu, bet geriau dabar nei niekada, tad, jos manymu, reikėjo paklausti. O dabar, kai tai padarė, nors ir tai negebėjo visiškai pilnai, mergaitė pasijautė kažkaip lengviau. Jai nebereiks kas kart mąstyti apie tuos žodžius ir galvoti, ką daryti.
Elridė stebėjo, kaip ta erdvė, kurioje ji buvo virsta vėl į paprastą kambarėlį. Jai tai buvo labai įdomu ir šaunu, matyti kaip keičiasi aplinka. Mergaitė stebėjo vyresnėlį, kaip jis pasiėmė knygas. Dabar ką? Aptarimas bus, ar kas? Ji smalsiai į jį žiūrėjo ir jam einant į kitą kambarį nusekė iš paskos. Grifiukė džiaugėsi savo darbu treniruotėje, bet nežinojo, ko tikėjosi iš jos. Gal galvojo, kad ji pribaigs tuos vorus vos keliais burtais ir bus baigta? Elridė nenorėjo per daug nuvilti, bet ir nenorėjo, kad iš jos būtų tikimasi daug.
-Na, kada man reiks, jei reiks, atvykt vėl?-paklaususi mergaitė šyptelėjo. Ji norėjo atvykti dar kartą, nes jai buvo įdomiau, nei pamokose kur krūvos visokių vaikų ir nesuprantamų temų. Elridė dar šyptelėjo, kad ji neturi čia teorijos, kurią taip kiša per pamokas, o mergaitė jos nekenčia.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Gegužės 12, 2018, 05:05:40 pm
Nors jau Jeffter'iui ir buvo aišku, jog jo pagalba reikalinga yra ne jo krikštasūniui, o pačiai mažajai viešniai, jis iškart nieko neatsakė. Ne dėl to, kad būtų keblus klausimas, į kurį norint atsakyti reiktų atrinkti tinkamas mintis ar žodžius. Neatsakinėjo, nes norėjo pirma susitvarkyti po treniruotės, o tada aiškintis tai, kuo galėtų būti naudingas trečiakursei. Nors negalėtume pavadinti poros knygų padėjimą į lentyną tvarkymusi, tačiau dvidešimtmečiui norėjosi ramiai prisėsti.
Dvejoms, name esančioms, personoms įžengus į namų šeimininko darbo kambarį, žaliaakis padėjo knygas ten kur joms ir vieta. Tuomet pats prisėdo ir pasidėjęs rankas ant stalo pažvelgė į mergaitę.
- Tai kuo galėčiau aš tau padėti?- jau nė minutėlės nedelsdamas iškart išpyškino klausimą. Savo galvoje jaunuolis neturėjo jokios minties apie tai, kokios pagalbos ruošiasi prašyti Elridė.
Edgar'as nors ir matė nuovargį moksleivės veide, kažin kaip ji pati jautė tą nuovargį, nes sekantis jos klausimas apie kitą treniruotę. Gal vis gi tas faktas, kad ji yra jauna, leido jai greičiau atgauti jėgas. Ir gal pats nuvargimas buvo tik momentinis, po kurio reikėjo tik šiokios tokios pertraukėlės. Kaip bebūtų Jeffter'is negalėjo įvardinti, kaip yra iš tiesų, tačiau į tai kol kas nemėgino gilintis. Veikiausiai net ir nebuvo prasmės to daryti, kadangi bet kokiu atveju antros treniruotės šiandieną nebus.
- Tau nereikia atvykti ir nereikėjo atvykti dabar, jei pati to nenori,- pats šypteldamas juodaplaukis pabrėžė, kad jis jai nepasakys ar reikia, ar nereikia atvykti. Jis jai leido rinktis pačiai, nes nenorėjo būti tas, kuris verčia kažką daryti per prievartą. Aišku, jei kalbėtume apie treniruotę, tai iš jos tikėtųsi to, ko nori pats. Bet tai jau visai kas kita. Tai treniruočių planas, kurį reikia vykdyti. Juk jis suteikia galimybę pasirinkti treniruotis ar ne. O jei mokytų kažką neprašydamas jokių rezultatų, kažin kiek tokia treniruotė būtų veiksminga.
- Tačiau, jei nori, tai gali atvykti bet kada. Svarbiausia, kad pati norėtum ir galėtum. Galime tave mokyti, nors ir kas dieną,- po paskutinio sakinio susijuokė, nes nemanė, kad Endlercat pavyktų kasdien ištrūkti iš Hogvartso. Taip pat nemanė, kad ištemptų treniruotes beperstojo. Nors jam pačiam, žvelgiant į save, tai visai nekliudė. Žinoma, turėjo tokių dienų, kuriomis nesitreniruodavo. Net išpuldavo keletas iš eilės tokių dienų. Bet pasitaikydavo ir vienas kitas mėnesiukas, kai tobulindavo savo įgūdžius be išimties kiekvieną dieną.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Gegužės 19, 2018, 11:48:20 am
Elridė laukė stebėdama kiekvieną Edgar judesį. Mergaitė norėjo išgirsti atsakymą kuo greičiau, bet tuo pačiu norėjo, kad jis stebuklingai viską pamirštų. Ji bijojo, ėmė mąstyti, kad visgi nereikėjo prasitarti ir viskas būtų buvę ramu. Na, ne viskas, bet bent tai, kad ji nekankins kažkokio žmogaus veltui. Grifiukė galvojo, kaip jis pasijaus, kai sužinos būtent kokios pagalbos jai reiktų. Tai gali būti per didelė našta. Ji įsistebeilijo į jį, mergaitei kilo klausimas, kiek iš tikrųjų jam metų? Apie tai ji nepagalvojo, o kas, jei jis per jaunas? Žmonės dažnai atrodo vyresni nei yra. Amžinai kamuojančios mintys grįžo visos vienu metu. Prieš jos akis išdygus jos „tikroji šeima“  per kūną perėjo šiurpuliukai.  Nemalonus jausmas, bet žaliaakė pasistengė tai ignoruoti. Ji toliau stebėjo namų šeimininką.
Pagaliau jis paklausė ir mergaitė giliai įkvėpė oro. Trumpa pauzė, ji mąstė, kaip trumpai ir aiškiai pasakyti, ko jai reikia. Elridė buvo priėjusi prie minties, kad gal neverta klausti, nes viskas gali dar labiau apsiversti aukštyn kojom.
-Tai dėl globos...-tyliai pasakiusi Elridė nuleido akis, ji nežinojo, ką daugiau sakyti. Aiškinti, kad nekils problemų ir gali gyvent viena, kad jai tik reikia, kad nieks nelįstų, o gal sakyti kažką kitą? Nors, ką sakyti daugiau, ji neįsivaizdavo ir dėl to tylėjo. Ji pasidžiaugė, kad išdrįso paklausti, bet jei nepavyks grįžti atgal, ji nebegalės, o tai jos norus nelabai tenkino. Mergaitė laukė atsakymo, kurio labai bijojo. Keista, kad dėl kažkokių nesąmonių papuoli į nepažįstamo namus, o vėliau dar ir jo pagalbos prašai.
Nesupratusi tokio pasakymo Elridė pakreipė šiek tiek galvą. Nereik ir nereikėjo, jei to nenoriu? E... Juk nė nevažiuočiau, jei nenorėčiau... Čia reiškia, kad galiu atvykti kada noriu, ar, kad visiškai neturėjau atvykti? Ji suglumusi žiūrėjo į Edgar ir laukė paaiškinimo. Mergaitė vis dar jautė nuovargį, bet jai jis nelabai rūpėjo. Pailsės grįžus į Hogvartsą, laiko yra, o ir šiaip nebuvo taip ir baisu. Na, tada kai vyko treniruotė buvo, bet, kai viskas buvo baigta ji norėjo dar.
-Kiekvieną dieną?-mergaitė šyptelėjo.-Gerai būtų...-iš tikrųjų, mergaitė mieliau būtų tokiose treniruotėse nei pamokose. Jokių teorinių klausimų, jokių pasikalbėjimų su kažkokiais mirusiais žmonėmis, ar dar kažkokių, jos manymu, jai nereikalingų dalykų.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Gegužės 21, 2018, 06:39:58 pm
Kai Elridė atskleidė namų šeimininkui tai, kokia pagalba jai yra reikalinga, žaliaakis netruko susiprasti, kad ji greičiausiai prašosi būtent jo globos, o ne tiesiog pagalbos globėjų paieškose. Netrukus dvidešimtmečio veidą iškreipė nedidukė, tačiau gerai matoma šypsena. Šypsotis vertė toks moksleivės drovumas. Ji buvo visiškai priešingas variantas nei tą dieną, kai ji pabudo jo svečių kambarį. Bet veikiausiai retas sugebėtų sutvardyti pyktį, kai nutinka tokie dalykai, kurie nutiko ir trečiakursei. Be viso to ji prabudo visiškai nežinomoje vietoje su nežinomais asmenimis, o tai tikrai turėjo ganėtinai vesti iš proto.
- Na.. Manau galėčiau padėti tau šiuo klausimu,- dar labiau šyptelėjo, - Bet..,- staiga prisiminė, kad gali nutikti ir taip, jog egzistuoja galimybė pakliūti į Azkabaną, dėl tiriamos jo bylos, - Čia reiktų pašnekėti su Fasiru. Supranti dėl visų dokumentų įforminimo,- taip, dėl poperizmų sutvarkymo iš tiesų buvo reikalinga Edgar'o krikštasūnio pagalba, bet kur kas svarbesnis ir reikalingesnis buvo atsakymas dėl jo bylos, kuri gali nulemti ir tai, kad jis net ir norėdamas negalės turėti globotinės. Šiam klausimui ieškojo tinkamesnių žodžių. Galvojo, kad gal vertėtų luktelti ir žiūrėti, kai viskas klostys, nesakant priežasties mergaitei, dėl ko gali kilti problemų, nes jei viskas pasibaigtų gerai, problemos, kaip ir nebūtų buvę. Bet šias mintis stūmė tokie dalykai, kaip nenorėjimas kažko slėpti nuo žmogaus, kuris pasitiki tavimi tiek, kad ryžtasi patikėti savo globą tau, bei nenorėjimas sukelti dar vieno emocinio smūgio jaunajai raganaitei, jei viskas pakryptų bloga linkme.
- Tačiau..- pasitrynė veidą savo rankų delnais, tiksliau vienu rankos delnu, o kitu pirštinuotu rankos delnu, ir žvelgdamas į Elridę bei nestipriai besišypsodamas tęsė,- Tai ne vienintelė problema,- atsidusdamas pasakė, - Jei jau sakaisi, jog norėtum tapti mano globotine, vadinasi pakankamai manimi pasitiki. Tiesa?- pasitikslinęs nieko nelaukė ir kalbėjo toliau, - Tokiu atveju turiu ir pats pasitikėti tavimi bei atskleisti, kai ką iš savo gyvenimo. Nežinau ką tau pasakojo Fasiras apie mane, jei išvis pasakojo, bet nesu įsitikinęs ar jis kalbėdamas apie mane gali tai daryti blaiviu protu, kadangi jis yra mano krikštasūnis,- padaręs kelių sekundžių pauzę, juodaplaukis ėjo prie pagrindinės minties, - Ir nenukrypstant nuo pagrindinio dalyko, apie kurį noriu pasakyti, tai jis yra tas, kad galiu sėsti į Azkabaną,- po paskutinių žodžių skaudžiai nurijo seiles ir gėdydamasis to, nukreipė akis į stalą pats. Akys nors ir nežymiai, tačiau apsitraukė nedidele ašarų plėvele. Ir vėl sukilo emocijos. Tik šįsyk ne vien dėl praeities, bet ir dėl dabarties. Liūdino tai, kad praeitis gali sukliudyti kažkam padėti dabar. Tai sukliudyti galėjo jau minėtasis Azkabanas, taip pat ir prisipažinimas, dėl galimybės keliauti ten, kur kali blogi burtininkai, galėjo įbauginti mergaitę, ko pasėkoje ji galėjo nebenorėti būti su tokiu asmeniu.
- Aš nesu geras žmogus,- dar pridėjo vaikinas nekeldamas akių nuo stalviršio. Nors jis geras ar ne geras dar niekas to nenusprendė. Bet kažin ar nuosprendis pakeis Jeffter'io mintis apie patį save.
Trylikametei paminėjus, kad ji būtų nieko prieš kiekvieną dieną treniruotis, jei tik būtų galimybė, į tai jaunuolis atsakė tik eiliniu nežymiu šypsniu.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Gegužės 26, 2018, 04:28:55 pm
Mergaitė šiek tiek įtariai pažiūrėjo į Edgar šypseną. Ji bijojo, kad jis netikėtai pasirodys esąs tikras šlykštynė ir išsityčios. Tokia mintis ją tikrai ėmė bauginti, nors jis galėjo ir apsidžiaugti, tik mergaitė nelabai to tikėjosi. Ji laukė blogiausio, bet, jos džiaugsmui, ji nesulaukė jokio pasišaipymo ar kažko panašaus. Ir Elridė jau buvo beatsikvepianti ir apsidžiaugusi, kad viskas gerai, kai išgirdo tą žodį, kuris, rodos, ėmė aidėti jos galvoje. Dėl kurio mergaitės vyzdžiai susitraukė, ji panoro sulįsti į žemę. Tas „bet“ mergaitę privertė gailėtis, kad paklausė, ji nė nebenorėjo išgirsti priežasties, tiesiog pakeisti temą. O tas pasakymas, kad reiktų Fasiro pagalbos neįtikino.  Mergaitei jau užsifiksavo nuo kelių raidžių, kad su tuo nieko nebus.
-Jei nenori, aš suprasiu,- išspraudusi šypseną mergaitė pakėlė akis. Ji stebėjo vyrą prieš ją, bet nesuvokė, kaip elgtis. Ką sakyti, ji nežinojo, kaip elgtis - taip pat nenutuokė. Elridė toliau stebėjo prieš save esantį žmogų, bet tylėjo. Ji pamatė, kaip jo lūpos sujudėjo, bet nespėjo išgirsti pirmojo žodžio. Mažametė buvo pasinėrusi į mintis.
Mergaitė vos vos linktelėjo, ją šiek tiek sudomino toks pasakymas, nors žaliaakė vis tiek nebenorėjo kalbėti ta tema. Išgirdusi apie Fasirą ir jį Elridė šiek tiek nustebo, nors ką čia nustebsi, pasaulis ne toks ir didelis, bet... išgirdusi žodį „Azkabanas“  ji žagtelėjo. Mergaitė žinojo truputėlį, kas tai per vieta, tad išgirsti, kad žmogus esantis prieš ją gali ten sėsti, nelabai pradžiugino ją. Nors Elridė toliau žiūrėjo į Edgar ir truputėlį šyptelėjo, ji norėjo kažkaip nuraminti jį, bet neišdrįso, tad tiesiog stebėjo. Daugybė klausimų, už ką, kaip, kodėl, jos galvoje sklandžiojo, girifiukė negalėjo suvokti tokio dalyko. Žmogus, kuris jai padėjo, yra kažkoks nusikaltėlis? Ne, mergaitė tuo negalėjo tikėti. Gal jis kažką padarė, nes privalėjo? Pavyzdžiui, pinigai... Ji bandė ieškoti pateisinimo, nors to žmogaus nepažinojo.
-Ir geri žmonės daro klaidas,- garsiai ištarusi savo mintį ji dar kartą šyptelėjo, nors vis dar negalėjo patikėti tuo, ką išgirdo. Negalėjo tikėti, kad žmogus, kuris padeda nepažįstamam, gali sėsti į tokią vietą.
-Bet... Ką tu blogo padarei?-tyliai paklaususi Elridė stebėjo buvusį grifą ir laukė atsakymo, nors nesitikėjo jo sulaukti, juk ir taip daug pasakę. Iš tikrųjų mergaitei darėsi šiek tiek nejauku būti prie jo. Na, visgi ji nežinojo, ką jis padarė, bet į kalėjimą žmonės sodina ne šiaip sau.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Gegužės 30, 2018, 11:52:29 pm
- Jei nenorėčiau, tai taip ir pasakyčiau, nevedžiodamas nieko aplink. Bent jau šiuo atvejų,- patikino mergaitę Jeffter'is, kad tokiais temomis jis sako tą, ką galvoja. Dažniausiai jis visada daro taip, bet žinoma, yra ir tam tikrų išimčių, kai tenka kažką nutylėti, bet tai labiau būna, kai kalba eina visai kitokia tema, nei dabar.
Praėjus kėlioms akimirkoms tylos ir Elridei prakalbus, jaunuolis palengva vėl pakėlė kiek paraudusias akis ir jas vėl įsmeigė į mergaičiukę.
- Ir jos tikriausiai paverčia tave blogu,- garsiai pamąstė apie klaidas, - O buvimas geru vis tiek neatleistų nuo atsakomybės,- Edgar'as, kaip ir visada negalėjo pateisinti tokių pasakymų, nes tuomet visi galėtų teigti, kad jie geri, o tik daro klaidas. Aišku, yra skirtumas, kur kažką darai su tam tikrais kėslais ir kur kažką padarai netyčiomis, tačiau jei rezultatas tas pats, tai tas kas padaryta nieko nesiskirs ar tai bus padaręs geras, ar blogas žmogus. Skirsis gal tik aplinkinių požiūris į tave.
- Ką padariau?- perklausė ir nurijęs gumulą seilių juodaplaukis kalbėjo toliau, - Galbūt buvau per daug visur kišantis nosį? Galbūt per daug bandantis apsaugoti kitus? Nors greičiausiai buvau per gerai manantis apie save,- tokią priežastį vaikinas įvardino, kaip pagrindinę. Jis galvojo, kad tuo metu, kai teko kautis su drauge, jis moka puikiai gynybinius burtus ir ganėtinai puikiai viską supranta. Vis gi jis klydo. Tačiau pamoką gavo ir į apsigynimą dabar žiūriu kitaip. Žiuri suprasdamas, kad tai gali ir pridaryti daug žalos kitam, o ne vien tave apsaugoti.
- Aš..,- pirštinuota ranka susigniaužė į kumštį ir viena akis kiek nejaukiai prisimerkė, kai gerklėje ėmė strigti žodžiai, - Aš.., - vis dar sunku buvo pasakyti žaliaakiui nestringant. Giliau įkvėpęs pabandė dar kartą.
- Aš praradau vieną geriausių draugių. Dėl to kaltas aš,- šiaip ne taip atsikirtus užstrigusiai plokštelei pasakė tai, ką norėjo.
- Tai tiek,- atsilošė savo sėdimoje vietoje, - Atleisk, jei nuvyliau,- su paskutiniu žodžiu ir vėl susimąstė, kad jis tik nuvilia kitus, kas daug vilčių deda į jį. Dabartinė situacija gal susidėliojo, kiek ir keistokai, ne visiškai pačio iniciatyva, tačiau ji galiausiai vis tiek galimai nuvylė kitą. Jeffter'is dabar tiesiog sėdėjo ir žiūrėjo į trečiakursę, laukdamas jos reakcijos. Nesistebėtų, jei sulauktų blogos, nes tai būtų normalu. Neturėtų gi tau skirti aplodismentų už blogą.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Gegužės 31, 2018, 11:10:34 pm
Mergaitė pajautė, kaip kaista jos skruostai. Ji patikėjo jo žodžiais, bet vis labiau troško prasmegti skradžiai į žemę. Elridė nenuleido nuo Edgar akių, ji jį stebėjo, bet po kurio laiko, nemirksėdama įsižiūrėjo į vieną tašką, dėl kurio nebematė nieko aplink.
Tyla Elridę šiek tiek trikdė, ji norėjo išgirsti viską, nors nenutuokė, ką su tuo darys. Elridė suvokė, kad jei ir norėtų padėti, kažką pakeisti, vargu ar pavyktų, vargu ar galėtų. Ji suprato, kad jai tik links viską stebėti, kaip stebėjo savo gyvenimą, rodos, iš šalies, taip kito žmogaus. Nors aišku, dar buvo klausimas, ar jai kažką pasakys, ar pasakys, kad ne jos reikalas.
-Neapsiverčia... Jis blogas žmogus,- padariusi pauzę mergaite tikėjosi, kad ją supras.-Nes ir supratęs savo klaidas priima jas kaip menkniekį, suklydo ir turbūt suklys ir vėl... Nemanau, kad tu nori klysti vėl ir kad tau nesvarbu...-Mergaitė bijojo, kad jos nesupras, nesupras, ką pasakė ir ką ji turi omeny. Bet jei nesuprato nieko nepakeisi. Turbūt taip ėmusi kalbėti ji būtų grįžusi eilinį sykį į savo namus, bet mergaitė stebėjo Edgar ir nenuleido nuo jo akių.
Ji pamanė, kad visgi nereikėjo paklausti to klausimo. Jam akivaizdžiai buvo sunku ir dėl to grifiukei buvo labai gaila. Mergaitė nepažinojo, kaip žiūrėti į jį, bet didžioji dalis jos neleido tikėti, kad prieš ją blogas žmogus. Ne, mergaitė jautėsi jam dėkinga ir nežadėjo dėl to taip galvoti apie jį. Pagaliau jam ištarus, ką norėjo, mažametė mielai būtų ėmusi verkti. Ji neįsivaizdavo, koks skausmas yra po to, kai prarandi svarbu žmogų ir kaltas lieki tu... Mergaitė nežinojo, ką jai daugiau sakyti.
-Tu manęs nenuvylei, bet... Nustebinai,- taip pasakiusi grifiukė dar kartą gerai įsižiūrėjo į namų šeimininką. Elridė nemelavo, nes ji buvo nusivylusi savimi, kad padėti negali ir kad visgi neapgalvojus paklausė, nors mąstė apie tai ilgai... Mergaitė atsiduso.
-Na... O kas dabar?
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Edgar Jeffter Birželio 03, 2018, 01:50:32 pm
Iš dalies Edgar'as suprato ką jam nori pasakyti mergaitė, kalbėdama apie gerą ir blogą žmogų. Gerai pagalvojęs ir pats suvokė, kad, jei žioplys netyčia panaudojęs porą kartų mirtinus kerus pakenks porai žmonių, jis nevirs gal bloga asmenybe, kuri imsis visus iš eilės.
- Na, taip..,- nenoromis vis gi sutiko su mažąja pašnekove, - Bet, kaip bebūtų, atsakyti už savo veiksmus turi. Ypač tuomet, kai turėjai iš ko rinktis,- o pasirinkimų kovoje su klastuole, tai turėjo. Bent jau pats jaunuolis taip manė. Pirma - jis galėjo aklai nebėgti į mišką paskui savo draugę. Antra - galėjo neleisti kerų, kurie buvo kovos baigties priežastis, tik tokiu atveju pats jau nebesėdėtų čia ir nesidalintų šia istorija su kažkuo kitu. O prieš tą "pirma" buvo galima apie draugės asmenybių svyravimą pranešti kitiems žmonėms, kurie gal būtų sugebėję padėti. Juolab, jei Karasuna sakė teisybę, tą vakarą, kai paskutinį kartą Jeffter'is bendravo su pačia Junko, jis juk galėjo ją sulaikyti. Nemenkas skaičius galimybių, kurios galėjo juodaplaukį dabar laikyti visiškai kitokioje situacijoje. Tačiau buvo padaryta tai, kas buvo ir žvalgytis į tai kas galėjo būti padaryta nebeturi prasmės.
Namų šeimininkas truputėlį šyptelėjo išgirdęs, jog pasak Elridės, jis jos nenuvylė. Ir dabar pats vylėsi, kad taip ir buvo.
- O dabar, jei norėsi galėsi toliau treniruotis pas mane. Kai gausiu atsakymą iš Fasiro dėl šios mano ką tik pasakotos istorijos, žiūrėsime ką galime daryti toliau,- primerkęs akis, jas kilstelėjo kažkur į palubes susimąstydamas, kiek kažin dar teks laukti to atsakymo iš krikštasūnio, nes jau ir taip jo laukia gerus pusę metų, jei nedaugiau, - Jei viskas bus gerai, tuomet, jei dar norėsi po viso to ką išgirdai, galėsi apsistoti pas mane,- dabar nuoširdžiai ir linksmiau šyptelėjęs Edgar'as žiūrėjo į trylikametę, tačiau neilgai. Netrukus šypsena vėl pasišalino iš veido.
- Susiklosčius blogesniam scenarijui, veikiausiai, mūsų keliai išsiskirs,- išdėstęs galimus variantus, pakilo iš savo vietos.
- Nuo pat atvažiavimo dar nieko nevalgei,- šiuo sakiniu žaliaakis davė grifiukei suprasti, kad laikas pietums. Tiksliau vakarienei, nes pietus jiedu jau spėjo praleisti besitreniruodami bei aptardami kitus reikalus po treniruotės.
Buvusiam Hogvartso moksleiviui nupėdinus iki virtuvės, jis ėmė raustis po spinteles, šaldytuvą rinkdamas turimus produktus, iš kurių ir ketino kažką gaminti šįvakar.
Antraštė: Ats: Jeffter'io namas
Parašė: Elride Endlercat Birželio 03, 2018, 03:55:02 pm
Mergaitė tik linktelėjo ir nieko daugiau neatsakė. Ji nežinojo, ką dar turėtų pasakyti, o jei ir žinotų - neturėtų jėgų. Elridė iš tikrųjų pajautė stiprų nuovargį, kurį jautė tik po treniruotės. Jai toptelėjo, kad jis taip ir nieko nepasakė apie jos klaidas ir visą kitą, ką turbūt turėjo čia daryti, bet gal tai ir gerai. Grifiukė nenorėjo išgirsti kito sakant, kad ji susimovė, nes, jos manymu, ji tą pati lengvai gali suvokti, tad jai nereikia dar vieno žmogaus tai pabrėžiančio. Kita vertus, jei jie būtų kalbėję apie treniruotę jai būtų daug kartų maloniau, nes dabar ji tik norėjo, kad viskas išnyktų, viskas būtų pamiršta lyg niekur nieko.
-Jei nemirsiu per tas treniruotes su mielu noru...-atsakiusi mergaitė šyptelėjo. Elridė iš tikrųjų galvojo, kad tose treniruotėse užsimušt lengviau nei pamokose, o pamokose tai žiūrėk tik, prisiliesi prie netinkamo augalo, netyčia užsipilsi kokį eliksyrą ir viskas. Ji toliau stebėjo Edgar ir mąstė, ką turėtų daryti jei įvyks tas blogesnis variantas. "Susiklosčius blogesniam scenarijui"... Žinant mano sėkmę... Mergaitė netikėjo, kad kažkas gali susiklostyti gerai, nes, pasak jos, pasaulis nenori, kad ji būtų laiminga ir be visokių rūpesčių. Na, aišku, netekus svarbių asmenų žmogus nustoja matyti kitus svarbius dalykus. Kaip, kad vien buvimas Hogvartse. Juk ne bet koks vaikas papultų į tokią mokyklą, bet Elridė apie tą negalvojo, jai tai buvo įprastas dalykas, kuris prisidėjo prie jos bėdų, kadangi keltis anksti ji nenorėjo..
Maistas. Grifiukė pajautė, kaip suurzgė jos pilvas. Valgyt ji tikrai norėjo. Nusekusi namų šeimininką žaliaakė stebėjo, ką jis daro ir laukė. Kažką padėti ji bijojo ir neįsivaizdavo, ką sugebėtų padaryti. Na, gal kokį sumuštinį padarytų, bet gaminti valgyti jai sekėsi ne per puikiausiai.
Daugiau nieko neklaususi ir pavalgiusi, nė negalvodama, kad yra kažkieno kito namuose Elridė nupėdino miegoti.