Hogvartsas.LT

Magijos pasaulis => Magiškų gyvūnų priežiūra => Pamokos => Pamokos => Temą pradėjo: Rosemarie Mortimer Gruodžio 01, 2017, 01:10:15 pm

Antraštė: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17 žiema
Parašė: Rosemarie Mortimer Gruodžio 01, 2017, 01:10:15 pm
Ir vėl ruduo. Nors šis atrodė visai toks pat, kaip ir buvęs prieš metus, tačiau vienas dalykas pasikeitė – Rosemarie dabar jau nebebuvo vos iš mokyklos spėjusi išeiti ragana. Ir nors vis dar buvo galbūt net pernelyg jauna tokiam darbui, bet praėjusiais metais ją kaustęs nesmagumas beveik išnyko. Beveik. Galbūt dėl to, jog daugelis gerai pažinotų mokinių iš žemesnio kurso taip pat jau išėjo į platųjį pasaulį, o galbūt ji tiesiog apsiprato su ta mintimi, kad nuo šiol ne tykiai rymo kur nors kamputyje, o stovi pačios klasės priešaky.
Nepaisant to, mergina ir toliau liko ištikima per praėjusius metus spėjusiai susiformuoti tradicijai, tad pamokas ir vėl ruošėsi vesti pilies kieme, pamėgtame paežerės kampelyje. Kaip tik jo link jaunoji profesorė dabar ir žingsniavo. Jos ausis jau pasiekė švelnus lapų šlamėjimas, nors ji pati negalėjo pasakyti, ar tai netoliese esančio miško lopšinė, ar tik tykus pakrantėje augančių buksmedžių murmėjimas. Tikriausiai tai nė nesvarbu. Atmosfera puiki, o to jai ir tereikia.
Pasiekusi minėtąją vietą, Rose pasitiesė pledą bei atsisėdo nugara į ežerą. Greta jos buvo padėta visa krūva įvairių spalvų patiesaliukų, visai kaip ir per pačią pirmąją jos gyvenime vestą pamoką. Jei ne naujųjų mokinių veidai, regis, galėjai net pamanyti, kad laikas atsisuko lygiai vienais metais atgal.
- Sveikinu visus po atostogų sugrįžusius į dar vieną magiškųjų gyvūnų priežiūros pamoką. Be abejo, sveikinu ir naujuosius mokinius, kuriems ši pamoka galbūt bus pirmoji, - nuskambėjus varpui bei atskubėjus paskutiniajam mokiniui, pasisveikino Rosemarie.
Jos balsą pasigavo dar ganėtinai šiltas vėjelis ir nunešė tolyn, nepalikdamas abejonių, jog išgirs visi. Rausvaplaukė niekuomet nekalbėjo itin garsiai, tad tokia gamtos pagalba buvo tikra malonė jai. Jau ne kartą buvo spėjusi įsitikinti momento nejaukumu, kuomet kas nors prašo visą monologą persakyti iš naujo.
- Kelios ateinančios pamokos bus kuo nors susietos tarpusavyje, todėl labai tikiuosi, jog dalyvausite jose visose. O dabar... Ar jums yra pasitaikę, jog, rodos, iš pat panosės dingsta koks nors daiktas, nors būnate visiškai tikras, kur jį palikote? Arba, kad kartais kas nors sušmėžuoja išoriniame akies kamputyje, bet atsisukę ton pusėn nieko nepamatote? Kaip manote, kodėl tai nutinka, kas sukelia į tai panašius reiškinius?
Rose balsas, pasiekęs aukščiausią tašką, nutrūko ir paliko viršum visų švelniai sklandantį klausimą.


Atsakymus į šį klausimą galite kurpti iki sekmadienio vakaro (12-03). Vėliau prasidės kita pamokos dalis.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Auksė Marlena Hale Gruodžio 01, 2017, 01:47:10 pm
Vėjelis kedeno Bethany plaukus, o ši priėjusi reikiamą vietą šalia ežero vylėsi, jog tikrai nieko nesumaišė. Prakalbusi profesorė leido suprasti, kad ji čia mokytojauja ne pirmus metus ir yra kiek apsipratusi. Vis dar stovėdama vienoje vietoje, mergaičiukė pasukiojo galvą ir nužvelgė rudeniu dvelkiančią aplinką, kurią menkai bei savaip tvarkė gaivus vėjelis. Rusvos akelės užkliuvo už daugybės spalvotų bei raštuotų pledų, tačiau jai trūko drąsos vieną paimti, o gal tik kaip visada dvejojo ar verta. Nesurištus, šviesius plaukus dar kartelį pakedeno vėjas ir įsimaišiusi tarp kitų mokinių, Bethany prasibrovė iki profesorės bei nežymiai šyptelėjusi, nežinodama ar kas nors tai matė, pačiupo pirmąjį pasitaikiusį pledą. Jo paviršių dengė nuo siūlų pakilęs pūkuotas sluoksnis, o rusvą spalvą paįvairino keletas kitokių spalvų juostelių, kurios sudarė kvadratėlius. Bethany patiesė pledą pasistengusi nenutolti nuo kitų bei įsitaisiusi, pakėlė galvelę stengdamasi kuo įdėmiau išgirsti klausimus. Atsakymai ne iškart pasiekė makaulę, nors nebuvo įsitikinusi ar gerai mąstė. Buvo tik vienas būdas įsitikinti.
- Kartais net gerai neprisimeni ar pametei daiktą, ar kažkur padėjai. Gali išeiti iš kambario keletui minučių, o grįžęs palikto daikto nerasti ir tai akivaizdžiai matyti, - galvoje buvo viską apgalvojusi prieš prabylant, bet prasižiojus viskas liejosi tiesiog ekspromtu, - nutinka, kad pajauti, jog kažkas tave stebi. Akies krašteliu, galbūt. Nors ir esi vienut vienutėlis, tas jausmas nedingsta. O atsisukęs, nepamatai nieko, - antrąjį klausimą prikūrė, rusvos akelės klaidžiojo po aplinką, - galbūt tai kokių gyvūnų, būtybių išdaigos... Gal jie nori įspėti, kažką perduoti ar atkreipti dėmesį? - uždavė retorinį klausimą. - Ne, turbūt nusišnekejau...
Paskutinį sakinį Bethany pridūrė žymiai tilesniu balsu, tačiau kadangi sėdėjo netoli profesorės, ji galėjo išgirsti.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Morgana Buterfield Gruodžio 01, 2017, 02:43:12 pm
   Štai ir vėl prasidėjus pirmoms pamokoms buvo galima pastebėti lėtai, koridoriumi slenkantį oranžinių gaurų kamuolį. Buvo dar gana ankstyvas rytas todėl ir mokinių nebuvo labai daug, kas tikrai buvo į naudą Morganai, kuri šį rytą nepasižymėjo gera nuotaika. Ji lėtai vilkosi koridoriumi kone mieganti ir vis keikdama savo gyvenimą ir ankstyvą rytą. Garbanė vėl visą naktį praleido skaitydama šiurpią Stepheno Kingo knygą „Tas“, todėl nenuostabu kodėl ji tokia niurzgi.
   Ugniaplaukė pasitvarkė kelias netvarkytas sruogas ir atsiduso. Pirmoji pamoka buvo Magiškų gyvūnų priežiūra, lauke prie ežero, jau įprastoje vietoje. Ji pakėlė pavargusias akis ir pažvelgė į giedrą, be jokio, net menkiausio debesėlio dangų, o šis taip priminė pašėlusias vasaros dienas, kad net verkti norisi. Visai netrukus ji priėjo prie ežero ir suprato, kad yra viena iš tų ankstyvų žmonių, kurie ateina pirmi arba antri. Tyliai pasisveikinusi su profesore ji pačiupo žalsvą pledą ir pasitiesusi ant drėgnos žolės atsisėdo.
  Taip ji prasėdėjo dar keletą minučių, kol nepradėjo rinktis mokiniai ir klegėti, kas sutrukdė jai užsnūsti nors minutei. Klastuolė pavartė akis ir pasidėjusi pasišiaušusią galvą ant kelių pažvelgė į profesorę, kuri visai netrukus pradėjo vesti pamoką. Išgirdusi klausimą ji prisiminė kaip šįryt ieškojo numylėtinių šukų, kurių deja, nors puikiai prisiminė, kas jas buvo įsidėjusi į šalia lovos stovėjusios spintelės stalčių.
   Mergiotė pakėlė ranką ir tarė:
-Mano nuomone tai yra nenaudėliai bildukai, kurie su malonumu vaidensis, čiups daiktus ir paslėps, arba visai negrąžins, krės visokiausias išdaigas ir panašiai. Tai pat kaip ir man šį rytą,- atsiduso ji omeny turėdama savo plaukus.
Antraštė: Ats: I
Parašė: Rafaela Ginoble Gruodžio 01, 2017, 05:15:56 pm
 Nors Gotfreinė mokėsi Hogvartse jau antrus metus, apsiprasti su nauja mokykla dar nespėjo. Turbūt didžiausią nuostabą jai kėlė pamokos, vykstančios neįprastose vietose - ja nebe pirma jų turėjo vykti lauke. Biobetonse, kur bene pusę metų buvo saulėta, nieko panašaus niekada nebūtų įvykę. O čia - debesų, vėjų ir dažnų liūčių apgaubtoje Škotijoje - tai atrodė kaip kasdienis dalykas. Beje, turbūt taip ir buvo.
 Tačiau šiandien ji ne itin degė noru sėdėti ant vėsios žemės ar kažko ieškoti miške. Sulig paskutiniąja vasaros diena baigėsi ir jos gera nuotaika bei vitamino D atsargos, tad - vos atėjus rudeniui - jau spėjo peršalti. Visąlaik kosėjo, balsas buvo užkimęs, o nosis, negana to, kad užsikimšusi ir neleidžianti normaliai kvėpuoti, dar spėjo ir kaip reikiant paraudonuoti. Bet mokyklos slaugei tai nepasirodė pakankama priežastis gulėti lovoje.
 Todėl, apsimuturiavusi storiausiu šaliku, kokį tik rado, nešina termosu karštos arbatos su citrina, vos tempdama kojas pėdino į pievutę prie ežero. Šyptelėjo - nors tai labiau priminė grimasą - mokytojai prakalbus apie dingstančius daiktus. Jau kėlė ranką, tačiau, susigėdusi, greitai ją nuleido, pasirengusi nors kažkiek pritapti prie čionykščių vaikų.
 - O mama visada sako, kad niekas savaime nedingsta, kad čia tik aš žiopla, neprisimenu, kur ką padėjau, - gūžtelėjo dar stipriau įsisupdama į šalį, - Bet aš ja netikiu. Manau, kad čia darbuojasi naminukai. Tai jie vis pasisavina sau daiktus ar perkelia juos į kitą vietą. Beje, jie gali būti ir naudingi, mat kartais pataiso sulaužytus daiktus, neretai gali net sutvarkyti kokį stalčių ar spintą.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Elzė Merė Smitherson Gruodžio 01, 2017, 08:48:11 pm
Švilpė buvo keistai laiminga. Savo spalvotus kuodukukus keistai kraipydama į visas šalis kaip Vanilka norėdama atsispirti konservų kvapui, ji nušuoliavo iki paežerės. Atsirado prie ežero gan anksti, buvo tik keletą neišsimiegojusių mokinių (bent jai taip atrodė). Keista rudens nuotaika jai neleido sušalti, nuliūsti ar susirgti. ,,kokie visi nelaimigi vaje, vaje... vargšai..." Atvykusi į įprastą pamokos vietą gan drąsiai išsirinko patį ryškiausią, geltoną pledą, atsisėdo kuo arčiau mokytojos ir pradėjo klausytis. Išgirdus klausimą švilpė kilstelėjo ranką
- Na, man tokie dalykai nenutinka, bet tėvai sako, jog jei esi melagis, skundikas ir visoks toks blogas, tave aplanko vaiduokliukai su kišenėm ir atiminėja saldainius, bei  žaislus. Gal tiesa, gal melas, o gal man tik pasivaideno, bet aš mačiau kaip skersiniame skersgatvyje berniukas spoksojo į naujausią, nepadevėtą kvidičo šluotą ir prie jo atskrido trys obuolio dydžio, vos matomi pilkšvai balti debesėliai ir iš kišenės ištraukė saldainį, suvalgė, o popierėlį įkišo atgal į kišenę ir dingo... ,,kokia aš gera, pas mane vaiduokliai neskraido... bet aš neleisiu sau susigadinti nuotaikos su tokiu keistu pasisakymu... įdomu, ką pasakys mokytoja?"
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Daniela Kravitz Gruodžio 02, 2017, 11:41:01 am
Daniela atėjo į MGP pamoką geriausiai nusiteikusi - ji žinojo, kad ši pamoka bus ne tik lengva, bet ir įdomi, ir jos nekankino net dažnai ją aplankanti mintis, kad gyvūnai ją nelabai mėgsta. Visą dieną vyravo kažkokia slogi nuotaika, tačiau išėjus į lauką, viskas pasikeitė - o tai niūriąjai Klastuolei pasitaikydavo nedažnai.
Kravitz buvo vieną paskutiniųjų atėjusių mokinių, mat kuo lėčiau žingsniavo ežero pakrante. Čiupusi alyvinės spalvos patiesalą, atsisėdo kairiau visų mokinių - ten vėjas pūtė silpniausiai, o profesorė matėsi geriausiai.
Išgirdusi klausimą, Daniela nedvejodama pakėlė ranką..
- Aišku, taip būna visiems. Aš neabejoju, kad tai būna viena oro gyvūnų atmaina, tiksliai pavadinimo nepasakysiu. Šie gyvūnėliai labai greiti, labai išdykę ir labai neklusnūs, dėl to dažnai patiria sužalojimų. Aš net neįsivaizduoju, kaip jie pradangina daiktus ir ar jie tai daro - žinau tik apie šiuos gyvūnus.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Luna Gardner Gruodžio 02, 2017, 12:33:27 pm
Po pirmos pamokos Luna jautėsi daug drąsiau. Ji drąsiai žengė į lauką ir čia ją pasitiko malonus vėjelis kedenantis plaukus. Varnanagė pasuko link ežero,kur net iš toli matė jau sėdinčius mokinius. Priėjusi ji išvydo ežerą,kurio vanduo bangavo nuo vėjelio. Luna atsisėdo ant patiesto kilimėlio ir ėmė atidžiai klausytis profesorės. Jai patiko,kad pamoka apie gyvūnus vyks lauke. Nuo pat mažens ji mėgdavo būti lauke,taip pat leisti laiką su gyvūnais.Manau šios pamokos man labiausiai patiks,tačiau mergaitės mintis nutraukė profesorės klausimai. Ji susimąstė apie užduotus klausimus ir netrukus atsakė į juos.
-Dažnai net nepastebi ar net užmiršti ar tu tą daiktą tikrai turėjai. Rodos,vieną akimirką tu jį matei ant stalo,o užsisukus ir vėl atsisukus jo jau nebėra. Net gi kartais atrodo,jog tave kažkas stebi,bet atsisukus ten nieko nėra. Ir manau,kad dėl to kalti mažieji gyvūnėliai slapukai. Jie moka pradingti ore ir kartu su savimi pradanginti mažus daiktus.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Alisa Faun Gruodžio 02, 2017, 01:27:26 pm
Pagaliau ir vėl ruduo, ir vėl Hogvartsas, ir vėl pamokos. Visa vasara Alisai slinko lėtai ir nuobodžiai, neskaitant dviejų savaičių kelionės po centrinę Ameriką. Šį rytą Alisos nuotaiką buvo nuostabi, ji buvo net ir pirmąją naktį pilyje puikiai išsimiegojusi. Ji dabar skubėjo į pirmąją šių mokslo metų pamoką - magiškųjų gyvūnų priežiūrą.
Mergina per atostogas buvo paūgėjusi, ryškesnių veido bruožų ir aplamai atrodė vyresnė. Alisa per vasarą perskaitė daug knygų, todėl jautėsi, kad ne tik ūgiu paaugo per vasara, bet ir protu. Mergina tikėjosi, kad priešpaskutiniai metai Hogvartse bus ne ką prastesni nei visi praeiti.
Alisa šį rytą buvo susipynusi savo plaukus į neilgą netvarkingą kasą kuri priminė katės ar kokio nors kito gyvūno pūkuotą uodegą. Galiausiai mergina pasiekė pilies kieme esantį takelį kuris ėjo link ežero. Oras vis dar buvo vasariškas, ryškiai švietė kaitri saulė. Pilies kieme vaikščiojo daug mokinių kažkur einančių ar tiesiog leidžiančių laiką prieš pirmąsias pamokas. Mergina sutikusi apsikabino keletą visą vasarą nematytų draugų ir galiausiai pasiekė vietą kur turėjo vykti pamoka. Vieta buvo labai graži ir tinkanti šiai pamokai. Čia šlamėjo lapai ir dar ežero vandens mėlynė, vajėj, visa tai aplinką darė tokia jaukia, tokia stebuklinga, bet tuo pačiu tokia.. tokia... paslaptinga.
Netrukus iš pilies pasigirdo varpo dūžiai ir pamoka prasidėjo. Išgirdusi profesorės klausimą mergina pagalvojo apie jos nusakytą situaciją. Taip tikrai būna... - pagalvojo švilpė ir prisiminė kaip vieną kartą tikrai ji paliko ant stalo savo užrašų knygutę, nusisuko, o tada jos jau nebebuvo. Mergina apieškojo visą kambarį, tačiau po dienos ji vėl atsirado ant stalo, paskui dingo ir vėl, bet jau nebeatsirado. Jai tada mama papasakojo apie gyvūnus kurie taip daro. Faun pakėlė ranką norėdama pasisakyti:
- Vieną kartą aš buvau palikusi ant stalo knygutę, bet paskui jos neberadau. Man mama sakė, kad tai yra kažkokie tai gyvūnai pavadinimu demiguisai. Jie gali būti nematomi arba netikėtai pradingti ir teleportuotis erdve. Juos yra labai sunku sugauti. Tačiau šie gyvūnėliai yra labai reti ir randami tik burtininkų šeimų namuose. Tai lyg burtininkų naminukai.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Taylor Granger Gruodžio 02, 2017, 03:09:58 pm
Taylor buvo puikios nuotaikos. Buvo pirmoji jos diena Hogvartso burtų ir kerėjimo mokykloje. Pirmoji jos pamoka- magiškų gyvūnų priežiūra. Mergaitė jaudinosi. Ji nežinojo,ar pritaps,kaip jai seksis prisitaikyti prie kitų, gerokai vyresnių mokinių.
Taylor apsivilko apsiaustą,pasiemė vadovėlį ir pro pagrindinį įėjimą išėjo iš pilies. Diena buvo be galo graži, švietė saulė,dangus buvo žydras,juo ramiai plaukė balzgani debesėliai.
Mergaitė ėjo žolė. Tolumoje pastebėjo daugybę įvairiaspalvių pledukų. Ant vieno iš jų sedėjo labai graži mergina. Čia turbūt mokytoja- pagalvojo Taylor. Ji priėjo,pasisveikino,išsirinko švelniai rožinį pleduką ir atsisėdo. Mergaitė išsiemė plunksną, sąsiuvinį pasidėjo ant sukryžiuotų kojų ir įsiklausė į mokytojos dėstomą temą. Staiga ji suprato,kad profesorė kalba apie jai pažįstamus dalykus. Taylor pakėlė ranką.
- Aš turėjau labai gražų porceliano drambliuką. Ir vieną dieną jis dingo. Aš galvoju... gal tai galėtų būti bildukai? Mane dar visai mažytę mama gąsdindavo,kad jei nesitvarkysiu,jie išnešios mano daiktus...
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Torė Finitsis Gruodžio 02, 2017, 05:44:35 pm
Mergaitė skubėjo išbėgti į lauką. Juk pagaliau prasidėjo pamokos ir smalsiai varniukei buvo labai įdomu sužinoti ko gi išmoks šiais mokslo metais. Nenuostabu, kad magiškų gyvūno priežiūros pamoka vyko lauke, juk vis dar gali pajausti šiltą vasaros vėją.
Pirmakursė nužingsniavo į pamokos vietą prie ežero. Vėjas kedeno... Ne, greičiau vėlė jos plaukus, nes Torė šiandien sugalvojo eiti į lauką paleistais plaukais. O juk plaukai turi galią lysti į burną, užstrigti tarp blakstienų ir tiesiog susivelti į didelį ir mielą kaltūną, kuris atrodo taip lyg būtų paukščio lizdas. Mergaitė mintyse padėkojo sau, nes ant jos rankos buvo užmauta apyrankė. Nors tiksliau paprasta, žiobariška plaukų gumelė. Pirmakursė greit nusiėmė savo aksesuarą ir surišo plukus į arklio uodegą.
Pagaliau pasiekusi vietą kur jau rinkosi mokiniai, mergaitė kantriai palaukė kol profesorė pradės kalbėti. Išgirdusi pamokos temą žaliaakė nudžiugo. Ji ne kartą buvo susidūrusi su šiuo nutikimu. Dingstantys daiktai, kurie tiesiog veda iš proto. O dar tas nutikimas kai dingsta tik viena kojinė...
Mergaitė apgalvojo ką čia pasakius ir pradėjo šnekėti.
- Esu beveik tikra, kad taip darbuojasi naminukai. Žinoma, tai jokiu būdu nereiškia, kad šios būtybės yra blogos. Kiekvieni namai turi po naminuką, jei ši būtybė myli savo šeimininkus, tai saugos namus, perspės apie pavojus ir bėda tame, kad kartais pajuokaus. Paslėps daiktus, jais pažais, bet vėliau grąžins. Tačiau jeigu naminukas savo namų šeimininkų nemyli, mažylis gali tiesiog pakvaišti ir pradėti trankytis, daužyti daiktus, o paslėptų daiktų negrąžinti,- baigusi kalbėti varniukė šyptelėjo ir laukė kol mokytoja pasakys tikrąjį atsakymą.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Keitas Kolinsas Gruodžio 02, 2017, 08:11:13 pm
Keitas nors ir truputį pasivėlavęs atėjo į savo nemėgstamą pamoką. Profesorė gal ir gerai savo pamoką vedė, bet Kolinsas paprasčiausiai nemėgo gyvūnų, o juo labiau mokslo apie juos. Pamokoje jis sėdėjo tarsi būtų visiškai užsnūdęs, bet išgirdęs mokytojos klausimą ir kitų mokinių atsakymus nejučia susidomėjo. Žinoma yra ir man taip buvę. Šiaip dažniausiai dėl to, kad mėtau daiktus kur papuola... O kas jei ne dėl to?. Švilpio galvoje sukosi atrodo šimtai minčių ir viena per kitą norėjo išsireikšti, priversdamos Keitą kalbėti.
-A..Am,-štai kas jam išėjo pasakyti per visą minčių makalynę,-Kchm. Manau dažniausiai daiktų dingimą galime priskirti savo užmaršumui arba netvargingumui,-mirktelėjo švilpis nutaręs kalbėti toliau,-Bet kartais daiktų dingimui aiškios ir logiškos priežasties nėra. Galbūt pasidarbuoja koks nelabas magiškas padaras, pavydžiui bildukas, juk turbūt visiems yra tekę akies krašteliu pamatyti kokį šešėlį,-toliau kalbėjo vaikinukas,-Bet kartais jei daiktas magiškas galbūt kaltę galima suversti ir pačiam daiktui,-pabaigė viską pasakoti Keitas ir persibraukė savo aviniškas garbanas. Pats savimi nusistebėjo, nes juk dažniausiai per pamokas tiesiog kiurksiodavo it koks idiotas. Na žinoma išskyrus kvidičą. Tada jis trokšdavo lakstyti po visą aikštę. Taigi taip nejučia švilpio mintis nuo magiškų gyvūnų nukrypo iki žaidimo ant šluotų.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Rosemarie Mortimer Gruodžio 04, 2017, 06:23:48 pm
Jaunosios profesorės užduotas klausimas neilgai liko blaškytis virš susėdusių mokinių galvų ir jau netrukus pasigirdo šurmuliuojantys balsai, bandantys pirmiau kitų išsakyti, jų nuomone, teisingiausią atsakymą. Nors daugelis buvo ganėtinai panašūs ir tik vienas kitas išsiskyrė iš minios, tačiau Rose su absoliučiu susidomėjimu išklausė juos visus. Jos galvoje vis kirbėjo paklydusi mintis, jog galgi, galgi bus ištarti visiškai tikslūs bei taip jos laukiami žodžiai. Ir, tiesą sakant, vienam mokiniui iki jų trūko tiek nedaug, jog net pačiai rausvaplaukei pasidarė apmaudu.
- Bildukai, naminukai, slapukai – visi šie pavadinimai naudojami kalbant apie tą patį, tik sužiobarintą ir nemagiškosios visuomenės prietaruose paplitusį gyvį. Ir iš dalies esate teisūs, tik tiek, jog žiobarai jų paveikslą, apie kurį dabar ir pasakojate, ilgainiui iškreipė. Be abejo, - šyptelėjo vėliausiai kalbėjusiam švilpiui bei dar vienai mergaitei, - neretai kaltas ir užmaršumas, tačiau ne apie jį šiandieną kalbame. Panelės Birdon minėti vaiduokliukai, greičiausiai gaujon susibūrę poltergeistai, ir panelės Kravitz orinukai – vieni iš įdomesnių atsakymų, bet visgi arčiausiai tiesos šįkart buvo Alisa. Nors jos minėti gyviai – demiguisai – yra tik savotiški manųjų pusbroliai, tačiau jie abu itin panašūs.
Rosemarie keletui sekundžių nutilo ir apvertė burnoje perdžiūvusį liežuvį, mėgindama bent kiek atgauti kvapą. Tas nuolatinis kalbėjimas vargino ne mažiau nei koks maratonas. Na, tikriausiai tai ir buvo savotiškas maratonas, tik iš kitos pusės. Kad ir kaip ten bebūtų, vos visiems spėjus mirktelėti, mergina jau tęsė savo prakalbą:
- Sutvėrimai, kuriems skirta ši pamoka, tarp burtininkų dažniausiai šaukiami interviais. Jie, kaip ir nupasakojo panelė Faun, gali tapti nematomais ir yra be galo sunkiai sugaunami, nors, priešingai nei demiguisai, nėra itin reti - anaiptol. Tikriausiai dėl to jie dažnai ir maišomi, kadangi didžiąją laiko dalį interviai netgi mieliau renkasi praleisti neregimoje būsenoje. Na, matyt, taip yra todėl, jog, kaip daugelis ir sakė, mažyliai yra tikri neklaužados ir išdaigininkai, kurie ypač mėgsta erzinti šalimais esančius žmones.
Ir vėl trumpam nuskandinusi visus tyloje, Rosemarie kilstelėjo savo lazdelę aukštyn. Netardama žodžių ėmė ja braižyti įmantrias figūras, kolei tokiame aukštyje, kad matytųsi visiems, išniro padidintas padarėlio atvaizdas. Šis priminė dviejuose delnuose telpantį tamsių pūkų gumulėlį, kurio galvutėje, tarsti tiesiai prilipintoje prie kūno, išdykėliškai žibėjo keturios akutės. Turėjo jis ir penktąją, tik šioji slėpėsi pakaušyje. Dar abipus kūnelio rikiavosi trys poros rankų, o kojos buvo keturios. Būtent tokia vikrių galūnių gausa padėdavo jam žaibiškai judėti. Na, ir pats jis buvo ganėtinai mielas, bent jau Rose akimis. Nors jai visi sutvėrimai atrodė neįtikėtinai įstabūs ir meilūs, tad maža tų šnekų.
- Prieš jūsų akis yra intervio atvaizdas. Galbūt prieš tai nebuvau paminėjusi, tačiau jie ne tik itin vikrūs, bet dar ir stebėtinai sumanūs – visgi, jei tokie nebūtų, tai vargu ar daugelis jų pokštų baigtųsi sėkmingai, - vis dar iškėlusi lazdelę bei išlaikydama atvaizdą kalbėjo profesorė. – Jūsų šiandienos užduotis – bent vieną jų pergudrauti. Mūsų pamokai parūpinau, kad kieme jų būtų nemažai, tad užteks visiems – tereikia atrasti ir paspęsti savotiškus spąstus. Bet saugokitės, jog patys nepakliūtumėte į savo spendžiamas žabangas – kaip ir minėjau, interviai nepaprastai sumanūs. Visiems patariu dirbti porose, nebent jaučiatės pakankamai stiprūs, tuomet galite bandyti ir vieni. Telydi jus sėkmė.
Visiškai rimtu veidu baigusi savo monologą, rausvaplaukė nuleido lazdelę. Viršum pakeltų galvų plūduriavęs atvaizdas pamažėle sutirpo bei išgaravo tarsi dūmas vėjui pūstelėjus. Visai kaip ir gyvi sumanieji padarėliai.


Praktikai laiko skirta iki kito penktadienio (12-15) ir nors jo tikrai nemažai, bet visgi būtų gerai, jog nereiktų dar labiau ištempti. Taigis. Užduotį reiktų atlikti minimaliai bent per 4 post'us. Būkite originalūs, sėkmės.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Elzė Merė Smitherson Gruodžio 04, 2017, 06:50:29 pm
Mokytoja, aš Bridon o ne Birdon... ir vėl nusišnekėjau... o tai, kad išsiskyriau iš minios geras ar blogas ženklas? Dirbsiu viena. Nebent kas nors ateis ir pasiūlis dirbt kartu... būt linksma, bet esu tikrai per drovi eit siūlytis, o ir viena tikriausiai susitvarkysiu... Šerė pradėjo blaškytis ir ieškoti kokių dirbti kartu norinčių žmonių, bet pasižvalgius išsirinko patogią vietą atsisėsti ir išsitraukti užrašus. Kol kerai dar neišnyko ji persipiešė gyvūną ir pradėjo galvoti kaip gi pergudrauti žvėrį o jei nepavyks?
Kas jei neužteks laiko? Galų gale kaip jį sugauti? Gal kas nors norės prisijungt? Abejoju... tiek tos galvok!
tiek pritrinta liko jos sąsiuvinyje, kad atrodė kaip koks didelis teršalų rūkas. Jau iš nervo pakramtydama pieštuką ir norėdama šimtajį kartą ištrinti nesąmones, jos trintukas dingo
-Sugalvojau!
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Keitas Kolinsas Gruodžio 04, 2017, 07:26:18 pm
Keitas iš esmės pamokoje stumė laiką, o apie tokius keistus padarus girdėjo pirmą kartą. Vis dar buvo tarsi apsnūdęs, o ir pamokos tema nelabai jį domino. Na ir nesąmonė. Būtent dėl to ir negaliu pakęsti magiškų gyvūnų priežiuros. Aghhhh. Šiaip ar taip vienas dirbti nenoriu. Žinoma draugų nelabai turiu, bet drąsos užtektinai Galiausiai garbanius pasuko prie kažką atrodo savo užrašuose nagrinėjančios švilpės.
-Sveikaa,-nutęsė pasisveikinimą,-Gal norėtum dirbti kartu?-vos vos šyptelėjo Keitas. Galvojo drąsos turi, o dabar tesugebėjo išspausti kelis žodžius. Na ir kvailys Šiaip ar taip jis buvo įsitikinęs, kad mergaitė švilpinukė, tad turėtų būti draugiška. Ar bent to Kolinsas tikėjosi.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Torė Finitsis Gruodžio 04, 2017, 07:57:29 pm
Mergaitė atidžiai klausėsi jaunos mokytojos. Ji niekada nebuvo girdėjusi apie intervius. Todėl jau iškart numanė, kad jei profesorė užduos praktikos darbą Torė tikrai nedirbs viena. Tiesiog iš oro atsiradus intervio atvaizdui žaliaakė pašiurpo. Žinoma, padarėlis buvo visai mielas, bet tikrai ne toks kokį įsivaizdavo mintyse. Juk ji įsivaizdavo naminuką - mielą ir mažą žmogelį, o intervis žmogaus visai nepriminė.
Profesorei uždavus praktikos darbą varniukė suprato, kad lengva tikrai nebus. Juk tas padaras turi tris poras rankų ir dvi kojų. Staiga, mergaitė pasijuto apsupta. Aplinkui bėgiojo nematomi padarėliai, kurie tik ir taikėsi nugvelbti jos daiktus. Košmaras! Torė iš lėto stipriau apglėbė savo daiktus ir besižvalgydama ieškojo mokinės ar mokinio, kuris norėtų su ja dirbti. Mergaitė nebuvo pati drąsiausia. Tiesą sakant visai nedrąsi. Vis tvirtindavo, kad stipriausia jos charakterio dalis - smalsumas. O užkalbinti svetimą žmogų visai nebuvo smalsu.
Galiausiai, supratusi, kad kitos išeities nėra, Torė dar kartą apsižvalgė ir pastebėjo mergaitę iš savo koledžo, kuri buvo apsivyniojusi šaliku kaklą. Taigi, nors ir nebuvo bendravusi su ja, bet vis dėl to gerai žinojo jos vardą. Jos vardas buvo Gotfreinė. Torė nedrąsiai nužingsniavo prie varnanagės.
- Labas, aš Torė,- šyptelėjo.- Pagalvojau, kad gal norėtum šią pamoką dirbti kartu?- išlemeno.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Rafaela Ginoble Gruodžio 04, 2017, 08:05:46 pm
 Gotfreinė ne itin, švelniai tarian, nudžiugo, išgirdusi pamokos užduotį. Ji ir taip jau baigė sušalti, o čia dar reikės keltis ir kažką daryti. Ech. Beliko tikėtis, kad gal kažkiek sušils – rankų pirštų nebejuto, o ir arbata termose jau beveik baigėsi.
 Jau besikeliant pastebėjo jos pusėn traukiančią varniukę. Šyptelėjo iš paskutinių jėgų, tačiau pajuto skaudančius veido raumenis.
 – Labas, Tore, – linktelėjo prefektė, – Taip, žinoma.
 Nors Gotfreinė, tiesą pasakius, didelės pagalbos nesitikėjo iš pirmakursės, tačiau noriai sutiko dirbti drauge. Na, jai vienai tikrai nieko nesinorėjo daryti, visus raumenis maudė. Be to,  žinojo, kad varniukės moka stebinti savo nuovokumu ir sumanumu.
 – Pasiūlyčiau tau arbatos, tačiau nenoriu, kad užsikrėstum, – pabandė nusijuokti, tačiau pavyko tik sukosėti, – Tai, hm, nuo ko pradedam darbą? Gal jau turi kokių minčių, taip jį sugauti?
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Elzė Merė Smitherson Gruodžio 04, 2017, 08:20:11 pm
Panėrusi į savo užrašus, ją švilpis kiek išgasdino
- O sveikas... ghm... gali prisijungti, tik tais tiek, kad teks išklausyt... geriau patylėsiu Nieko pagalba man praverstų... - mergaitė būtų pasijautusi nejaukiai , bet Švilpis atrodė dar labiau pasimetęs negu ji, o tai jau jai įkvepė drąsos, - klausyk, aš čia kai ką sugalvojau, gal papildysi ką nors nežinau... Taigi, - stengėsi prislopint garsą, kad kas neišgirstų, bet tas, kad jie yra atokiau nuo mokinių jau kažką reiškė, - jeigu mes prideliotume 'šmutkių' ten, - antrakursė parodė į kažkokias žoles, - bent jau ten mačiau jų daugiausiai šmežuojant, ir užmestume iš šakų padaryto į kubą be vienos sienos panašaus ''tinklo aprengto medžiaga'' kai tik pamatysime sušmežuojant ar dingstant daikčiukui. Tas audeklas gali būti, kad ir mano darbinis apsiaustas, dydžio manau užteks o virš to ploto daugybė patogių, sausų medžių į kuriuos paprastai galėtume įsiropšti ir užmesti mūsų dėžę, - Šerė įkvėpė oro ir dar pridėjo, - jei nepatinka, gali pasitraukt, gal ir per sunkiai sugalvojau, gal turi ką geresnio pasiūlyt? Tikiuosi supratai, kai daug žodžių turiu įprotį kalbėt su klaidom, greitakalbe...
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Keitas Kolinsas Gruodžio 04, 2017, 09:38:42 pm
Švilpis sukikeno. Iškart pasijuto geriau, nes atrodo mergaitė, kaip ir jis buvo ne iš drąsiausių. Jis išklausė viską ką ji pasakė ir susimąstė.
-Vieta ten jiems gaudyti gal ir gera,-mirktelėjo Keitas,-Bet vis dėl to su tokiais spąstais manau būtų sudėtinga,-kiek susiraukė vaikinukas mąstydamas,-O kas jei padarytume tarsi kokią duobę ir apdengtume plonais pagaliukais, bet taip, kad pabaisiukas nieko neįtartų,-įsidrąsinęs kalbėjo Kolinsas,-Tada manau irgi visai gerai pavyktų, bet jei nori veikti pagal pirmąjį planą tai galim pagal jį viską ir daryti,-šyptelėjo Keitas nenorėdamas imti ir numesti mergaitės idejos į šalį.
-Beje,-vaikinukas atsiminė neprisistatęs,-Aš Keitas Kolinsas, o tu?-pasiteiravo jis norėdamas sužinoti švilpės vardą.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Elzė Merė Smitherson Gruodžio 04, 2017, 10:38:01 pm
O, malonu, aš Šerė Bridon... antrakursė. Tavo įdėja gal ir geresnė, bet dėl visa ko galim užmeistraut abu, aš daug kartų gaminus tokį krepšį man nebus sunku, kadangi interviai vikrūs, tai dvigubi spastai būtų neprošal, nebent tau būtų sunku iškasti duobę be... o čia kastuvą iš vis duos?, - tai turėjo skambėt kaip kažkas smagaus, bet Šerė nebuvo gera komikė tad išėjo šnipštas. Ir jai puikiai pavyko parodyt, kad čia rimtas klausimas. tikiuos jis neįžvelgs čia nieko juokingo kaip turėjo būti... gerai gal jau galim pradėt?
- Ar sutinki? Gal jau pradedam, jai tik sutinki?- kamantinėjo mergytė, - žiūrėk aš čia turiu šimtais kažkokių nevertingų daikčiukų gal pravers? Atsidariusi mažajį kuprinės skyrių norėdama kažką parodyt, bet nieko neparodžius Šerė jį vėl užsegė
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Keitas Kolinsas Gruodžio 04, 2017, 10:45:48 pm
Keitas nusijuokė vien dėl jos entuziazmo.
-Ramiai, ramiai, viską spėsim. Galim jau pradęti,-krizeno jis. Tikėjosi nepasirodisias nemandagus vien dėl nesuvaldomo kikenimo,-Dėl dviejų spastų sutinku. Bus geriau,-galiausiai surimtėjo Kolinsas,-Pradedam?
Galvoje ir vėl sukosi šimtai minčių. Na bent su vienu žmogum Hoge be kvidičo komandos švilpių ir tos klastuolės susipažinau... Gal ir smagu, bent vienam trainiotis nereikės.
Keitas kuprinėje suskato irgi kažko ieškoti tikėdamasis rasti nevertingų niekučių, kurie tiktų pabaisiukams privilioti. Jo galvoje vėl ėmė suktis visokios nesąmoningos mintys, o iš tiesų tenorėjo greičiau atlikti visą darbą, kad tik būtų laisvas nuo pamokos. O ir oras tikrai nebuvo tobulutis, ir vos pro debesius prasiskverbiančių spinduliukų saulės šiluma tikrai nepavadinsi...
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Sara Nikolė Keyes Gruodžio 05, 2017, 04:04:23 pm
Mergina pagaliau nusprendė apsilankyti pirmą kartą magiškųjų gyvūnų priežiūros pamokoje, pamoka vyko mokyklos kieme, netoli ežero, šią vietą varnanagė žinojo. Profesorę Rosemarie Mortimer ji šiek tiek pažinojo, mergina ją kartais matydavo vaikščiojant po koridorius.
Išgirdus klausimą Sara nežinojo atsakymo, tad vietoj to, kad spėliotų pakėlusi ranką, ji tylėjo ir laukė teisingo atsakymo.
Vis dėl to išgirdusi teisingą klausimo atsakymą ji net nebuvo apie jį pagalvojusi. O išgirdus pamokos užduotį, tik pasvajojo apie teisingai atliktą užduotį ir porininką.
Tačiau, tada mergina ir pamatė Aleną mokinių minioje, jis irgi neturėjo porininko ar porininkės.Sara greitu žingsniu nuskubėjo prie vaikino. Priėjusi pasisveikino.
-Sveikas!-šūktelėjo švilpiui ir ramiu balsu pridūrė:-Kaip sekasi, švilpi?Su kuo žadi dirbti, gal nori atlikti užduotį kartu?-šiek tiek akiniuotį paerzino ir paklausė apie užduoties atlikimą.
Žengė žingsnį artyn ir nusišypsojo nuoširdžia šypsena, varnanagė šiandien atsikėlė su puikia nuotaika, kurios priežastis geras miegas, geras oras lauke, kuris puikiai tiko kai kurioms šiandieną vykstančioms pamokoms. Mergina buvo pasiruošusi atlikti visų pamokų užduotis,namų darbus, pabendrauti su draugais,kitaip sakant šiandien Sarai buvo tikrai labai gera diena.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Elzė Merė Smitherson Gruodžio 05, 2017, 04:14:38 pm
Šerė pastebėjusi, jog vaikinukas sunkiai sulaiko juoką sunkiai atsiduso ir čia aš keistuolė... jei ne močiutė jis jau būtų suplotas kotletukas... aa tegu dekoja jai ir jos paskaitoms apie jausmų išreiškimą... gal dar patyčioms kurios visiškai pripratino prie to...Šere, nusivažiavai!
-Gali juoktis, esi ne vienintelis... sunkiai sulaikau jausmus ypač entuziasmą ir pyktį... bet ne esmė... - Švilpė pradėjo skabyti ilgus ir storus keistos žolės stiebelius, kurių čia augo tūkstančiais, laužtis šakelių. Ji dėliojo šakas, rišo jas žole, ir gavosi taisykingos formos kubas. Kadangi Šerė dirbo netoli jo, ir Švilpė nekentė tylos, tad ji nusprendė pertraukti nejaukią tylą
- Iš kelinto kurso esi? nu va susiradau draugą...  įdomu kokio amžiaus? Atrodo panašaus...
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Clementine Martes Gruodžio 05, 2017, 04:30:06 pm
Gyvūnus švilpis nelabai mėgo, todėl ir į pamoką ėjo retai. Bet gavęs pastabas iš savo tėvų, kad kodėl jis lanko mažai pamokų, tai kiek Alenas susimastė ir nusprendė lankyti dažniau pamokas.
 Kaip ir dabar, Alenas ėjo į magiškų gyvūnų priežiūros pamoką. Gal kiek niūrokas, bet visgi dabar pas jį buvo kiek gera nuotaika.
 Švilpis atėjo į pamoką kai buvo jau mokinių. Jam buvo neįprasta, kad pamokos vyksta lauke, nes dažniausiai Alen tūpi savo pilyje ir niekur neiškiša savo nosį. Bet dabar susikūprinęs atsisėdo ant pledo kuris buvo patiestas ir laukė kol suskambės varpas ir tada pradės kalbėti profesorė.
 Kai jauna mokytoja pradėjo pamoką ji paklausė tikrai Alenui pažįstama dalyka. Jam atrodė, kad taip visiems atsitinka, bet pasirodo, kad ir ne. Švilpis prisiminė, kaip kažkada buvo miške ir jam akies kampučiu matėsi kažkas neįprasto. Bet tada atsisukus, nieko nebuvo. O dėl daiktų dingimo, Alenas visada kaltino savo seses. Bet čia kai uždavė klausimą Alenas kiek tikrai susimąstė dėl šito.
 Bet vis gi, švilpis pratylėjo ir nieko nesakė, nes ir taip pakankamai daug žmonių pasakė savo spėjimus ir pamastymus. Ir tada pradėjo kalbėti profesorė.
 Praktinė užduotis sudomino Aleną, tik jis nenorėjo dirbti poromis. Jam visada buvo geriau būti vienam. Bet švilpis tikrai nemanė, kad jis susitvarkys su tuo pats. Todėl pradėjo dairytis. Ir ten tada pamatė Sara. Alenas kiek minutę pagalvojo apie tai, kad su ją būti porose, bet po to iškarto persigalvojo. Ne, tikrai ne. Tik ne su ją. Bet kiek dairydamas dar, pastebėjo, kad Sara pati pradėjo eiti prie jo. Švilpis kiek supanikavo, jis norėjo pasislėpti kažkur kur toji neprieis prie Aleno, bet buvo per vėlu. Ji pasisiūlė dirbti kartu.
- Na labas. Puikiai, po mūsų paskutinio susitikimo. - Kiek atsakė ir sustojo. Na vistiek jau, nieko neprarasiu.. - Nežinau šeip su kuo. Su tavim? Na gerai.. - Kiek ištarė ir stebėjosi kodėl ji su tokia gera nuotaiką. Bet po to švilpis pats nusišypsojo, nes jos veidas Aleną kiek juokino ir taip pačiam pakilo nuotaika.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Keitas Kolinsas Gruodžio 05, 2017, 06:46:33 pm
-Smagu, kad aš ne vienintelis tikras keistuolis,-ir vėl nusijuokė švilpis kasdamas duobę iš kažkur lyg magiškai atsiradusiu kastuvu. Paskui ėmė ieškoti pakankamai plonų šakelių, kad būtų galima lengvai pagauti padarėlius. Prieš dengdamas dar pasikniso kuprinėje ir nieko neradęs atsisuko į švilpę, kuri atrodo buvo jo kažko paklaususi.
-Aš?A-ak aš antrakursis, o tu? Beje gal turi kokių niekučių, kurių padėti ant viršaus galima?-paklausė Keitas dengdamas savo iškastą gan gilią duobę.
Jis klojo plonas šakeles ir sausus lapus, kuriuos šiaip būtų sutrypęs koja vien dėl traškančio garso. Čia panašiai, kaip su burbuliniais maišeliais. Merlinai... Na aš ir nenormalus. Gal tiesiog mano smegenys negeros...
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Elzė Merė Smitherson Gruodžio 05, 2017, 07:24:56 pm
įdomu kokių jis keistenybių turi?
Klausti būtų gan nemandagu... ai tiek tos aš ir taip per smalsi...

-Aš taip pat antrakursė, - džiaugsmingai, bet ne per daug, baigdama kaišioti apsiaustą už šakų atsakė Švilpė. Visai užbaigdama kaišioti dėžę ji pasiėmė kuprinę ant kelių ir pradėjo knaisiotis
-Popieriukai-juodraštukai tiks? O per trumpi pieštukai? Jų turiu krūvas, - beklupinti ant kelių triušio žvilgsniu akylai stebėdama Koliną ji atrodė tikrai juokingai, bet Šerei buvo tai ne motais.
-Gerai, aš savo dėžę jau baigiau, tu pasistenk tą šlamštą užkelti ant tinklo, o aš užsiropšiu į medį. Ir kai kažkas dings užmesiu tą daiktą...
 šaunuolė, su uniforma į medį...
Tiek tos ta uniforma, medis nestatus, sausas, sunku nebus.
, - kai mergytė jau buvo aukštai, žolė iš nieko sujudėjo dar masalas neužmestas, pakentėk, nebūtum pataikiusi!...
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Sara Nikolė Keyes Gruodžio 05, 2017, 07:59:28 pm
Paklaususi švilpio apie praktinės užduoties atlikimą, akiniuotis parodė ne per daugiausiai džiaugsmo matydamas Sarą, vėl Alenas liko toks pats šaltas koks buvo paveikslų galerijoje, tačiau dabar jis buvo šiek tiek draugiškenis, daugiau bendraujantis. Po atsakymo švilpis nusišypsojo tikrai, gana nuoširdžia šypsena, kuri dar labiau privertė Sarą nusišypsoti, jos šypsena pakilo iki "pat ausų". Tada ji pradėjo aptarinėti pamokos užduotį:
-Galvoju, kad jie mėgsta krėsti išdaigas, tai gal juos priviliokime panašiu būdu. Pavyzdžiui, jei jie pabandytų iškrėsti mums išdaigas, galėtume jiems atsakyti tuo pačiu arba kažkaip pergudrauti, kad jie bandytų iškrėsti mums ir patys apsigautų. Ir taip juos pergudrautume.-mergina išsakė savo nuomonę ir dar pridūrė:-Žinok, šita idėja vienintelė, kuri man šauna į galvą, be to šiandien nesinori nieko galvoti. O tu ar turi idėjų, ką?
Pasisakiusi savo nuomonę apie praktinės pamokos užduotį,o vėliau paklausė ir Aleno nuomonės, plano. Varnanagė nemanė, kad jos pačios idėja bus gera, tačiau tikėjo, kad šeštakursis sugalvos kažką geresnio nei Sara.
O tada apžiūrėjo šiek tiek aplinką, kitų mokinių poras.
Saros nuotaika dar labiau pagerėjo, kai pamatė Aleną.
Bent bus su kuo dirbti ir ypač su pažystamu, ir šeštakursiu, kuris tikrai turi būti protingas pagal kursą turėtų sugalvoti puikų planą šiai užduočiai atlikti.-pagalvojo ir iš savo minčių tyliai nusijuokė.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Torė Finitsis Gruodžio 05, 2017, 08:29:31 pm
Gotfreinei sutikus dirbti kartu, Torė nudžiugo. Bent jau nereikės šios užduoties atlikti vienai. Tiesą sakant, pirmakursei nelabai patiko tokios užduotys kai reikėdavo verstis per galvą norint jas įvykdyti. Mama jai visada sakydavo, kad negalima per daug nesušilti, nes paskui susirgs. O mergaitė tikrai nenorėjo peršalti. O juk vėjas, nors ir buvo šiltas, bet vis tiek jau grasino pavojingais gūsiais.
- Vis dėl to, šį kartą arbatos atsisakysiu,- nusišypsojo varniukė užkimusiai Gotfreinei. Tada mergaitė pradėjo mąstyti kaip čia tą intervį sugauti, juk negalėjo pasirodyti visiška nemokša. Su savo dvejomis kojomis to keturkojo niekaip nepasivys, o su rankom nesugriebs. O tuo labiau nieku gyvu nepamatys. Torei šovė viena mintis į galvą ir ji vėl pradėjo šnekėti.
- Manau, kad būtų galima intervį prisivilioti kažkokiu daiktu. Galbūt pabandykime blizgiu? Bet pirmiausia dar reikia tokį surasti. O vėliau kažkaip jį pagauti. Galbūt iškasti duobę? Bet ne, iš duobės jis išsikabaros, o pradėti kasinėti Hogvartso kiemą skamba nelabai gerai,- garsiai galvojo Torė.- Galbūt... Galbūt reiktų panaudoti kažkokią dėžę? Nors turbūt kvaila mintis. Gal tu ką nors sumąstei?- išsakiusi visas mintis, paklausė žaliaakė pažvelgdama į prefektę.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Clementine Martes Gruodžio 05, 2017, 08:42:39 pm
Aleną juokino Saros šypseną ir todėl pats vos kiek laikė juoką. O ji, pagal Aleną, kai tai pastebėjo dar labiau nusišypsojo, kad lyg specialiai Aleną dar labiau prajuokint. Bet po kiek laiko pasistengė nusiramint ir tiesiog giliai kvepuoti, nes juoktis pamokoje tikrai nepadoru.
 Sara iškarto nedelsiant pasakė savo idėją apie tuos intervius. Alenas kiek tai apmąstė.
- Manau, kad tai ir mūsų ir yra užduotis. Na juos pergudraut. Bet iškarto manau, kad reikėtų kaip nors juos į save atkreipt dėmesį. - Kiek sustojo ir dar kartą apgalvojo. Turbūt tuoj nusišnekėsiu.. - Aš pagalvojau, kad galima padaryt su kokiais nors burtažodžiais lyg žmogų ar kažkas panašaus. Na, kad būtu kažkas panašaus. - Kiek netgi susipainiojo. - Na turiu omenyje, padaryt taip, kad jie galvotu, kad kažkas yra žmogus ir tada jis bandys jį kaip nors pergudraut, o iš tikrųjų ten nežmogus... Ir tada kaip nors galime pergudraut..  - Pasakė ir kiek nutilo. Alenas suprato, kad pasakė visišką nesąmonę..
- Nekreipk dėmesio. Imames tavo plano tiesiog.. - Ištarė ir gal netgi kiek susigėdyjo. Jam buvo pačiam keista, kad pradeda sakyt nesąmonęs..Ankščiau taip nebuvo.. Vėliau jis pažiūrėjo į Sarą lyg tikisi dar kažką išgirsti.
- Ar turi dar kokių nors idėjų ar tiesiog, kažką pasakyt nori? - Kiek paklausė. - Greit beje jau galėsimes imtis ir praktikos. - Pradėdamas dairytis pradėjo žiūrėt ką kiti mokiniai darė. 
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Rafaela Ginoble Gruodžio 05, 2017, 08:43:35 pm
 Ji vos vos, taupydama paskutiniąsias jėgas, linktelėjo.
 – Gerai, blizgus daiktas tinka. Aš turiu auskarą, gal tiks? – pasiteiravo, išsiverdama iš ausies blizgutį ir ištiesdama jį ant delno.
 Auskariukas buvo nedidelis, sidabrinis, tačiau inkrustruotas keliais cirkoniukais, kurie labai gražiai spindėjo. Turėtų tikti. Svarbu, nepamesti auskaro – jis rusvaplaukei buvo reikšmingas.
 Got susimąstė. Taip, dėžė greičiausiai tiktų, tačiau padaras, ją pamatęs, tikrai pajus paspęstus spąstus. Nebent joms pavyktų pradanginti ir ją. Hm...
 – Geriau gal būtų koks uždaromas narvelis, bet dėžė irgi tiks, – gūžtelėjo pečiais, dar stipriau įsisupdama į šaliką, – Tik žinai ką? Turbūt reikia ją irgi paversti nematoma, kitaip padarėlis nenorės į ją eit.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Sara Nikolė Keyes Gruodžio 06, 2017, 03:47:53 pm
Kai Sara nusišypsojo, švilpis šiek tiek pradėjo juoktis, tačiau greitai užsičiaupė. O tada išsakė savo idėją, ji varnanagės manymu, buvo visai gera, tačiau tada Alenas iš karto po idėjos persigalvojo ir sutiko su merginos pasiūlymu pergudrauti intervius.
-Ką tu norėtum daryti privilioti ar pergudrauti, nes galėtų vienas apsimesti darantis kažką svarbaus, o tie interviai sumanytų iškrėsti išdaigą, o kitas pričiupti juos arba jį, kiek pasirodys jų.Tačiau nežinau,kaip reikės juos pričiupti.-prakalbo apie savo idėją penktakursė ir prisipažino nežinanti apie vieną dalyką, tačiau išspaudė šiokią tokią šypseną, nenorėdama vėl pasirodyti silpna ir nieko nemokanti kaip galerijoje. Sara norėjo pasirodyti protinga ir galų galiausiai, linksma, o vėliau, po minutės ir šiek tiek sekundžių pridūrė:-Galėčiau apsimesti daranti kažką, o interviai norės man iškrėsti pokštą ir taip tu juos kažkaip pričiupsi, o darbas bus atliktas abiejų. Tik reikia sugalvoti,kaip juos paversti matomiais ir pričiupti.-Po žodžių varnanagė pradėjo galvoti apie tai.
Mergina pasižiūrėjo į profesorę, ji buvo jauna, Sarai patiko stebėti profesorius, ji kadaise norėjo būti profesore, varnanagės svajonė neišblėso, o tik dar labiau sustiprėjo, dabar jau tvirtai žino, kad nori būti profesorė ir net žino, kokį mokomąjį dalyką dėstys ateityje. Ji net prigalvojo visokių užduočių, tačiau tam dar reikia palaukti.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Luna Gardner Gruodžio 06, 2017, 06:32:23 pm
Varnanagė atidžiai klausė profesorės. Sugauti intervį bus nelengva,tačiau ji neketina taip lengvai pasiduoti. Ji lengvu žingsniu nužingsniavo toliau nuo mokinių ir pasuko prie seno,didelio medžio. Jo šakos stiebėsi į dangų,o medžio lapai lingavo nuo šalto vėjo. Vos Luna priėjo prie medžio nuo jo liuoktelėjo pūkuotas Meino meškėnas tiesiai jai ant peties. Meino meškėną ji nusipirko per atostogas ir kol vyko pamokos,jis atidžiai stebėjo savo šeimininkę iš toli. Kingas buvo puikus kompanionas ir geras draugas. Švelnus katino kailis paglostė varnanagei skruostą.
-Sveikas,Kingai,-mergaitė paglostė katino galvą,o šis patenkintas sumurkė. Luna suko galvą,kaip reiktų sugauti intervį,kai staiga jai šovė mintis. Juk visi gyvūnai nori būti mylimi,nesvarbu ar jie paprasti ar yra magiški.
-Padėsi man?-mergaitė pakasė Kingui prie ausies ir nusišypsojo.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Torė Finitsis Gruodžio 06, 2017, 06:49:27 pm
Torė vis galvojo kaip čia geriau tą padarą sugauti. Greitas ir sumanus, o ji tik kartais sumani, bet jau tikrai ne greita. Išklausiusi Gotfreinės minčių mergaitė šyptelėjo.
- Taip, manau, auskaras tiks. Ir taip pat manau, kad kaip ir tu siūlei geriau būtų naudoti narvelį. Tik man niekaip neišeis jo padaryti nematomo,- nusijuokė Torė.- Žinai, aš dar nelabai moku kerėti, tai šią dalį paliksiu tau,- kalbėjo pirmakursė. Žinoma, mergaitė mokėjo atrakinti duris arba lazdelės gale įžiebti švieselę, bet norint, kad pavyktų koks kitas burtas, varniukei reikėjo pasitreniruoti, o tam laiko dabar nebuvo. Staiga, mergaitė suprato dar kai ką.
- Bet mes ir narvelio neturime,- sumurmėjo.- Atleisk, kad dar nelabai ką moku,- šyptelėjo, nes jai tikrai pasidarė nesmagu, kad beveik visą kerėjimo dalį turės atlikti penktakursė. Kai nerimas praėjo, mergaitė pasidėjo į šalį krepšį ir stipriai susirišo plaukus, kad šie netrukdytų gaudant intervį.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Luna Gardner Gruodžio 06, 2017, 06:52:39 pm
-Nagi,sugaukim tą intervį.-Tyliai tarė. Jei tik viskas pavyks,sugauti intervį nebus sunku. Mergaitė atsisėdo ant minkštos žolės,o Kingas nušoko ant žemės šalia savo šeimininkės. Luna įkišo ranką į švarko kišenę ir ištraukė Kingo žaislinį kamuoliuką. Jis buvo tamsiai mėlynos spalvos su mažučiais baltais taškeliais. Pakračius kamuoliuką jame esantis barškutis subarškėdavo. Pamatęs savo žaislą Kingas linksmai sumiaukė. Katinas pasiruošė žaidimui,o varnanagė užsimojo ir metė kamuolį. Šis barškėdamas nuskriejo prie kito medžio,o Kingas pasileido iš paskos. Jis žaisdamas su savo žaislu krito ant žemės,tačiau pakvietus Lunai,jis paliko kamuolį ir atbėgo pas ją.
-Pamiršai pasiimti savo žaislą,-Luna atsistojo ir priėjo ten kur buvo paliktas žaislas,tačiau jo ten nebuvo. Suveikė-pagalvojo varnanagė ir apsidairė.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Clementine Martes Gruodžio 07, 2017, 12:12:30 am
Alenas klausė ką Sara sakė ir vos ne po kiekvieno sakinio lengvai linktelėjo. Atrodė, kad jis lyg ir klauso Sara, bet kažkur yra kitur. Nes pačios esmės lyg ir nesiklausė ką sakė Sara. Tik pagrindinius dalykus.
 Visgi kiek pradedant klausyti švilpiui kilo tik vienas klausimas. O tai kaip būtent reikės pergudrauti? Galvojo visgi Alenas. Kiek nusipurtęs nuo savo kitų minčių kur galvojo apie visokias smulkenas ir menkniekius, švilpis pradėjo kiek rimtai žiūrėt į darbą kurį turės padaryti.
- Gal aš visgi būsiu auka? Ir beje, kaip būtent nori pergudraut? Ar turi pasiūlymu. - Paklausė ir kiek sustojo ir žiūrėjo į Sara rimtu žvilgsniu. Po to, po tokios 'tylos minutės' Alenas pasiūlė lyg savo variantą.
- Aš manau, kad auka gali būti kokiam nors kampe ar kur nors, kad intervis tikrai nesugebėtu pabėgti, kai bandys pergudrauti. Tarkim jeigu būtumeme kokioje nors gatvėje, ir auka būtu kokioje nors sienos kampe. Ir kai jis bandys pergudrauti, tada kitas galės jį kaip ir prispaust prie sienos. - Kiek iškvėpė orą ir patylėjo.
- O kokias pati turi idėjas? - Kiek paklausė ir, ir vėl pradėjo lyg stebėt į Sarą. Švilpiui buvo svarbi jos nuomonė, nes tai priklauso nuo darbo eigos. Alenas vis gi nusprendė pradėt lankyti pamokas ir gerai mokytis. Jam buvo svarbu, kad jo darbas būtu gerai atliktas. Bet pas jį pradėjo būti kiek abejonių dėl Saros. Neabejoju, kad ji kažkur tikrai suklys.. Kad tai nebūtu tiesa.. Tikiuosi tai, kad pas ją mėlyni plaukai ant jos elgesio niekaip paveiks. Kiek susiraukęs pradėjo galvoti, bet po to mąstė kiek optimistiškai.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Taylor Granger Gruodžio 07, 2017, 09:15:07 pm
Taylor atidžiai klausėsi mokytojos. Užduotis ją šiek tiek išgąsdino. Mergaitė nuo pat mažumės buvo kiek nerangi, dažnai užkliūdavo lygioje vietoje. O dabar reikės sugauti intervį, padarėlį, kuris, kaip profesorė minėjo, yra vikrus ir sumanus. Mergaitė nusprendė dirbti viena, kad niekam netrukdytų.
Ji apsižvalgė aplinkui. Žemė buvo kiek pažliugusi, nes naktį prieš lijo. Aplink medžius kūpsojo krūvos įvairiaspalvių lapų. Taylor iškart sumojo,ką daryti. Ji išsitraukė burtų lazdelę ir išsibūrė kastuvą. Mergaitė iškasė gan gilią duobę, įdėjo į ją išburtą pintinėlę saldainių, ją užklojo ilgomis šakelėmis, apibarstė storu lapų sluoksniu, kad nesimatytų ir dar užbūrė paslėpiamaisiais kerais.
-Štai,turėtų būti gerai,- pratarė patenkinta ir nuėjo pasislėpti už medžio.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Rafaela Ginoble Gruodžio 08, 2017, 02:46:46 pm
 – Gerai, manau, man pavyks jį pradanginti, – šyptelėjo penktakursė, įsiverdama auskarą atgal, – Nors gal ir ne iš pirmo karto.
 Susimąstė. Taip, narvelio jos neturi ir vargu, ar greitu metu kur nors ras. Beliko... Beliko pasidaryti jį pačioms.
 – Bet turbūt reikėtų pradėti nuo narvelio. Gal galėtum miško pakraštėje prirankioti šakaliukų? Aš pasistengsiu tuo metu rasti kokią virvę ar ką, – gūžtelėjo pečiais, – Tada galėtume tą narvelį pasidaryti pačios, ką manai?
 Nieko nelaukusi šleptelėjo atgal ant patiesalo. Kol kalbėjo, jos galvon atėjo mintis, iš kur greitai ištraukti virvę. Ar, tiksliau, storą siūlą – jis irgi turėtų tikti. Įkišo pirštą į savo megztą šaliką, padarydama jame skylutę, iš kurios ištraukė gabaliuką siūlo. Atrišo mazgelį, kuriuo jis buvo surištas ir lengvai patraukė – šalikas bemat pradėjo irtis. Kai jau turėjo pakankamai siūlo, dantimis jį prakando. Dabar tik užrišo mazgą, kad šalikas toliau nesigadintų ir susuko palaidą siūlą į mažytį kamuoliuką.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Sara Nikolė Keyes Gruodžio 08, 2017, 06:55:59 pm
Po kiekvieno merginos sakinio Alenas vis linktelėjo, tačiau matėsi, kad švilpis beveik negirdėjo visos jos sakomos informacijos. Turbūt jam neįdomūs mano pasiūlymai...-mergina šiek tiek nusivylė vaikinu, bet vėliau nusišypsojo ir palaikė pokalbį taip, lyg švilpis klausytųsi jos idėjų labai atidžiai.
 Alenui pasakius savo pasiūlymą, mergina pridėjo dar šiek tiek jos nuomone, gana svarbios informacijos.
-Tavo idėja gera. Iš pat pradžių galim padaryti kokią nors normalaus gylio duobę, o tada ją apkloti lapais, šakomis ar dar kažkuo. Vėliau tu intervą priviliotum į kokį nors kampą, jis įkristų į ją. Tačiau, jei tai nepavyktų, galvoju apie atsarginį planą. Tu ir vėl vaidintum auką, o aš pastebėjusi, kaip dingsta koks nors tavo daiktas, galėčiau užmesti kokį audeklą ant oro, ir jis gal turėtų parodyti tikrąją savo spalvą, bet tik gal...abejoju dėl atsarginio plano, atvirai kalbant.-varnanagė vienu atokvėpiu išbėrė visą pagrindinio plano pasiūlymą, o vėliau ir atsarginį, įkvėpė ir pridūrė:-Kaip pasiūlymai? Be to, gal jau einam link medžių pasiruošti praktikos daliai? Dar nespėsim atlikti jos.-Sarai paraginus akiniuotį pati nuskubėjo link miško pradžią žyminčių medžių.
Kraštovaizdis buvo gražus, jis tikrai atspindėjo metų laiką.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Clementine Martes Gruodžio 08, 2017, 07:21:21 pm
 Alenas nelabai ir klausėsi Saros. Jis lyg buvo kažkur danguje ar savo svajonėse. Sara pastebėjo tai ir dėl šito kiek nuliūdo. Tai irgi buvo galima pastebėti. Tokį kaip liūdesį, bet greitai ji ir vėl nusišypsojo ir buvo pozityvi. Tada švilpis kiek sutriko ir išpūtė akis, o akyse jo vyzdžiai kiek netgi padidėjo. Tiesiog tada Alenas pastebėjo, kad ji pasielgė taip pat, kaip ir jis dažniausiai elgiasi. O tai jam buvo visiškai neįprasta ir tada įdėmei jos klausėsi. Ir vėliau išsakė ir savo nuomonę.
 Sara netgi kiek pagyrė jo idėja. Tai švilpis įsiminė ir lengvai nusišypsojo. O po to ji pasakė savo idėjas, dėl kurių švilpis irgi susigalvojo ir vėliau pasakė ką pats apie tai galvoja.
- Pirmas planas man patinka. Iškasti duobę. Tikrai gera idėja. - Pagyrė. - Tarkim galime intervą prispaust prie kampo kur jis ir nukris į tą duobę. - Kiek netgi šyptelėjo. - Dėl atsarginio plano turiu kiek abejonių. Bet idėja irgi nebloga. Bet vis gi, laikomes pirmo plano. - Pasakė ir toliau žiūrėjo į Sarą.
- Gerai. Einam link miško ir galim pradėt kasti duobę. Ar gal žinai kokių burtažodžių, kad ją iškast? Beje kas nors iš mūsų gali ją kąsti, o kas nors rinkti visokius lapus ir šakas, kad po to ją padengt. - Pradėjo laukti Saros atsakymo ir jau buvo pasiruošęs praktiniam darbui.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Sara Nikolė Keyes Gruodžio 08, 2017, 09:20:58 pm
Merginai pagyrus Aleno pasiūlymą, šis palyginus su kitomis jo šypsenomis, tikrai nuoširdžiai nusišypsojo. Nuo švilpio šypsenos varnanagė taip pat šyptelėjo. O akiniuotis irgi pritarė Saros pagrindinio plano idėjai, o atsarginio plano nelabai, tačiau tam ir yra atsarginis, kad būtų panaudotas dėl visa ko, jei pirminis planas nepavyktų. Pajudėjus link miško vaikinas prabilo, mergina išgirdo, išklausė ir netrukus atsakė jam:
-Deja, nežinau jokio burtažodžio, kuris padėtų iškasti duobę.-Nutaisė dirbtinį, liūdną veidą o po to šiek tiek šyptelėjo ir kalbėjo toliau:-Tu kask duobę, nes esi vaikinas, plius, nežadu jos kasti ir tu manyčiau, esi stipresnis. O štai, aš einu paieškoti lapų, ir visokių šakų.-Mergina nurodė darbus pasirodžiusi griežta, tačiau ji nebuvo tokia, tik norėjo pasirodyti griežta, kuri valdo situaciją.
Sara nuėjo į miško gilumą ir šūktelėjo:
-Sėkmės kasant!-Ir nuėjo.
Pasiekus miško proskyną mergina apsidairė, apsižiūrėjo proskyną, pilna lapų, šakų. Pasiėmus pilnas rankas didelių, mažų, ilgų, trumpų šakų nulūžusių nuo įvairių medžių, taip pat ant įvairių šakų buvo visokios formos, spalvos lapų nuo taip pat įvairių medžių.
Parėjus į tą vietą, kur buvo spendžiami spąstai intervams, varnanagė rado besidarbuojantį Aleną atraitotomis((nežinau ar šis žodis vartotinas :') )) rankovėmis.
-Sveikutis, kaip sekasi su duobe?-pasiteiravo ir savo atneštas šakas ir lapus numetė ant žemės netoli švilpio.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Torė Finitsis Gruodžio 08, 2017, 09:40:12 pm
Mergaitė nudžiugo, kad narvą bus galima padaryti nematomu. Tik, žinoma, pirmiausia reikėjo gauti patį narvą. O jo mergaitės neturėjo. Kol Torė galvojo kur jį gauti, Gotfreinė pasiūlė labai gerą idėją. Savaime suprantama, kad būtų puiku pačioms jį pasigaminti.
- Gerai, aš nueisiu paieškosiu šakelių, o tu tuo tarpu gali surasti siūlą,- tarė mergaitė. Staiga, Gotfreinė tiesiog pradėjo ardyti savo šaliką taip gaudama siūlų. Torė šyptelėjo ir patraukė link miško. Čia tikrai buvo prikritę daug šakaliukų ir net didžiulių šakų. Mergaitė galvojo, kurios šakelės tiks geriausiai narvelio gamybai. Galiausiai nusprendė, kad tinkamiausios bus gan plonos ir lanksčios šakelės. Varniukė greitai pririnko pagaliukų, nes nenorėjo pernelyg ilgai būti arti miško, juk jame tikrai knibžda visokie gyviai. Surinkusi pakankamai šakelių, mergaitė nuskubėjo atgal pas Gotfreinę.
- Štai, tikiuosi, tiek pakaks,- nusišypsojo, dėdama ant žemės visą savo „grobį“.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Clementine Martes Gruodžio 08, 2017, 10:49:38 pm
Sara ir Alenas pradėjo praktinę užduotį. Tik Alenui kėlė klausimas, kas rinks šakas. Paklausęs Saros, ar žino burtažodį, kad kaip nors iškasti duobę. Bet deja, ji nežinojo. Reikės viską patiems daryti.. Pagalvojo švilpis. Bet po to Sara pasakė, kad nežada kasti duobės ir prie to Alenas yra vaikinas. Švilpis netgi kiek susiraukė ir pakėlė vieną antakį. Bet pats pagalvojęs, suprato, kad Sara sako kaip ir tiesa. Ji juk mergina, nekasti jai duobės. Alenas pažiūrėjęs į žemę suprato, kad tiesiog tingi jos kast, ir rinkti šakas, jam būtu žymiai maloniau. Aš vyras. Sau mintyse taria ir išbūręs kastuvą pradėjo kiek kast. Kasant, galvojo, kad Sara lyg specialiai jį pradėjo erzinti. Taip sukandęs lūpas pradėjo dar greičiau kasti ir pradėjo manyt, kad Sarai tai puikiai gaunasi.
 Ir tada atėjo Sara su savo atneštais lapais ir šakomis. Alenas pažiūrėjo į tai kiek ji atnešė ir lengvai nusišyspojo. Tada švilpis norėjo irgi paerzint ją.
- Dar prirink. - Pasakė, kad ji toliau eitu dirbti. Ir pradėjo toliau kast. Taip kasant švilpis prisiminė, kad nuo vieno burtažodžio darosi mažos duobes. O jeigu aš jį dažnai pradėsiu naudoti? Alenas sugniaužęs kumštį pabandė panaudoti burtažodį.
 Kiek užmerkęs akis ir ištaręs burtažodį, jam tikrai pradėjo pavykti. Alenas tada iki ausų nusišypsojo, buvo laimingas, kad jam išėjo.
 Po kiek laiko pasidarė gan didelė duobė. Užteks. Pagalvojo švilpis ir kiek lengvai atsisėdo ant žemės. Tada jam atsisukant, pamatė Sara. Aišku, švilpis pradėjo girtis ir vaidinti, kad tai jis viską padarė, pats, savo rankomis. Ir kiek vėliau prie to, dar lengvai nusijuokė.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Rafaela Ginoble Gruodžio 08, 2017, 11:01:31 pm
 Baigusi ardyti šaliką, ji paprasčiausiai gurkšnojo jau po truputį vėstančią arbatą. Staiga prieš jos akis pabiro krūvelė plonų šakaliukų; pakėlusi galvą pastebėjo besišypsančią Torę.
 – Puiku, – pagyrė pirmakursę, – O aš štai jau ir siūlo gavau, – galvos mostu parodė ant patiesalo gulintį siūlų kamuoliuką.
 Nieko nelaukusi atsiklaupė ir sušalusiais pirštais ėmė tarpusavyje jungti šakeles ir jas rišti. Darbas, nepaisant pirštų nerangumo, ėjosi visai sparčiai – mažoji varnė puikiai pasidarbavo ir pririnko tiesiog tobulų šakelių, visos jos buvo labai panašaus dydžio, tad net nereikėjo jų trumpinti. Galiausiai prie penkiašonio narvelio iš apačios pririšo dar vieną sieną – dureles, kurias buvo judinti.
 – Kaip manai, kokius kerus geriau naudoti: Nematomumo ar Chameleono? – susimąsčiusi paklausė pusiau savęs, pusiau Torės, – Pirmieji veiksmingesni, nes visiškai pradangins objektą, kai tuo tarpu antrieji tik sulies jį su aplinka ir taip padarys nepastebimu. Vėlgi, jeigu imprervis pasitaikys itin sumanus, gali pastebėti apgaulę. Kita vertus, Chameleono kerai yra naudingesni, nes veikia daug ilgiau negu Nematomumo, kurie jau po kelių minučių gali pradėti sklaidytis... – mintijo pusbalsiu.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Sara Nikolė Keyes Gruodžio 08, 2017, 11:42:25 pm
Grįžus pas Aleną, varnanagei paklausus apie duobę, jis tik nuvarė ją vėl pririnkti visko ko reikia.
-Tegul pats ir eina rinkti, jeigu nori prinešt tiek, kad užtektų krosniai pakūrenti visą mėnesį ar ilgiau.-nueinant dar parnešti šakų, lapų pradėjo mergina murmėti, ji nebuvo iš prigimties tingi. Tačiau ją baisiausiai nervino Aleno elgesys, ypač, kai liepė nueiti į mišką dar parnešt, to ko reikia uždengti duobei, nors Saros parneštų lapų ir šakų tikrai būtų užtekę apdengti skylę žemėje.
Penktakursė vis tiek paklausė švilpio nurodymų nors jie merginai ir nepatiko. Mergina vėl priėjo miško proskyną, kurioje buvo praeitą kartą, šį kartą ji pririnko šiek tiek daugiau šakų, ant kurių buvo taip pat šiek tiek daugiau lapų.
Varnanagė iš po lėto, žingsnis po žingsnio, grįžo į vietą ten, kur paliko akiniuotį. Eidama ji šiek tiek mąstė, kaip gali atrodyti intervas ar labiau žmogiškai, ar ne. Pačios pirmos mintys, kurios buvo apie intervus, nusikėlė iki prisiminimų apie paveikslų galerijoje, kraupiajame koridoriuje, visos mintys susiliejo, kelių pastarųjų dienų įvykiai taip pat. Viskas...
Pagaliau Sara grįžo pas šeštakursį su šiek tiek sumišusia, tačiau palyginus gera nuotaika. Ir vėl paklausė to paties klausimo, kaip ir praeitą kartą, kai ši sugrįžo ir prie to paties pridūrė:
-Dabar gerai?
Pastebėjus gero dydžio ir gylio duobę mergina išgirdo ir Aleno pasipūtėliškus gyrimusis.
-Pasipūtėlis,- tyliai Sara sumurmėjo ir taip pat atsisėdo ant žemės ir nusijuokė, nors net nežinojo iš ko, tiesiog norėjo su kažkuo pasijuokti, kartu.
Vėliau, mergina surimtėjo atsistojo ir paragino švilpį tapti intervo auka.
-Nagi!-šūktelėjo ir pradėjo apdenginėti duobę savo parneštais lapais ir šakomis.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Clementine Martes Gruodžio 09, 2017, 12:10:07 am
Sara grįžo su dar daugiau atnešusių šakų ir lapų. Aišku ji buvo nepatenkinta, kad Alenas jai nurodė dar atnešt. Nieko, nieko.. Tegul padirba. Galvojo švilpis, kai pats jau pabaigė darbą.
- Na gerai. Užteks. - Šyptelėjo. Ir pradėjo rinkti šakas ir dėti jas ant duobės.
 Duobė buvo gan didelė. Buvo gal netgi du kartus didesnė ir aukštesnė už patį Aleną. Pagalvot, kad tai švilpis be magijos pagalbos viską padarė, tikėti tuo tiesiog būtu neįmanoma ir kiek kvaila. Bet Alenas to nesuprato, jis toliau girėsi ir pradėjo vaidint, kad tai viską jis padarė. Ar ne kvailai atrodau? Kilo tokia mintis švilpiui ir tada jis nutilo ir elgėsi įprastai.
 Bet prieš tai dėl savo tokio elgesio, jam netgi pasidarė kiek juokinga ir pradėjo juoktis. Prie Aleno prisidėjo ir Sara. Ji irgi pradėjo juoktis. Švilpiui buvo kiek netgi maloniau juoktis kartu, bet visgi vėliau jis į ją žiūrėjo su kiek keistu žvilgsniu. Tas žvilgsnis lyg sako, kad "ko tu čia juokiesi?"..
 Po kiek laiko Alenas ir Sara padarė tai.. Jie uždengė duobė lapais ir šakomis. Buvo galima pastebėt, kad čia kažkokie spąstai, jeiu atkreipti dėmesį į tai, kad toje vietoje yra daug sugrūdyta šakų ir lapų. Tikiuosi nepastebės. Gūžtelėjo pečiais švilpis.
 - Na.. Kaip ir viskas. Dabar reikia laukt interviu.. Jų turėtu būti daug, tai nemanau, kad reikės ilgai laukti. - Pasakė ir atsiduso. - Tu eik slėpkis. Šalia aukos neturėtum būti. - Pasakius atsistojo, nusivalė savo kelius ir priėjo prie tuos duobės ir pradėjo tiesiog užsiiminėti menkniekiais, tokiais, kad interviai tikrai pastebėtu jį ir pradėdu apgaudinėti ir pergudrauti.
 Tai darė Alenas labai ilgai. Atrodė, kad vos ne visą amžinybę. Bet ta minutė atėjo...
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Sara Nikolė Keyes Gruodžio 09, 2017, 12:58:17 am
Kai Sara pradėjo dengti duobę, švilpis prisidėjo ir netrukus, jie jau buvo apdengę didelę, ir gana gilią duobę. Tačiau virš duobės susidarė visai pastebimą šakų ir lapų krūvą. Interviai tikrai pastebės šitą krūvelę ir nepakliūs į mūsų su Alenu spąstus.-Mergina nusivylė savo su vaikinu darbu, bet vis dėl to jos veidas bylojo visai ką kita, jos veidas spindėjo optimistiškumu. Varnanagė pastebėjo švilpio pečių gūžtelėjimą.Turbūt ir jis pamatė, kad labai aiškiai matosi ta krūvelė.
Išgirsu vaikino tokį, kaip paliepimą slėptis, šį kartą Sara paklausė be jokių priekaištų, be jokių murmėjimų, be jokių beveik emocijų, tiesiog ėmė ir nuėjo pasislėpti už medžio, prieš kurį labai gerai matėsi Alenas užsiiminėjantis niekais, pavyzdžiui, kaip žaidžia su lapais, šakomis, tai turėtų tikrai patraukti intervių dėmesį. Bet mergina nebuvo tikra ar šis jos planas suveiks, ji manė, gal kaip nors pasireikš intervis savo nematomumu, gal oras suraibuliuos, ji nežinojo ir tai ją šiek tiek varė į neviltį.
Alenas su Sara laukė ilgą laiko tarpą,turbūt jam nusibodo laukti-pamanė Sara, tačiau netrukus ji išvydo, kaip kažkas nematomo užmina ant žalios žolės ir eina link švilpio, ir spąstų.
-Mums pavyks...-tyliai, ramiai tik sau pasisakė, tačiau kažkas vyko ne pagal planą, intervis ėjo ne tiesiai į spąstus, o pro juos.
Reikia kažką daryti,reika imtis atsarginio plano.-pagalvojo, nusiėmė varno nago apsiaustą, išlindo iš už medžio ir lėtai pajudėjo link nematomos būtybės, kuri mindžiojo žolę.
Mergina jau buvo už nematomos nugaros, metė apsiaustą ant oro, jis nukrito ant žemės, o būtybė praslinko pro Sarą užkliūdydama merginą už jos pečių, penktakursė susvyravo. Netekusi pusiausvyros mergina pradėjo kristi į duobę, kuri buvo apdengta šakomis ir lapais ant kurių tikrai nebus minkšta kristi, tačiau prieš nukrintant varnanagė spėjo sugriebti Aleno ranką ir ištarė:
-Tik nepaleisk, nebus man labai minkštai kristi.-Sakinį pradėjo su nerimu, o ant pabaigos bandė pašmaikštauti.-Prašau...-ištarė gailiu balsu, kuris buvo toks tylus, kad vos pati Sara girdėjo savo balsą. Ji nesakė to garsiai, nes nenorėjo pasirodyti silpna, kokia buvo paveikslų galerijoje, kai pirmą kartą sutiko Aleną ir manė, kad jis pasipūtėlis, savanaudiškas, šaltas švilpis, nors pasipūtėlišku ir dabar jis liko.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Clementine Martes Gruodžio 09, 2017, 01:17:24 am
Sara pasislėpė už medžio, o Alenas buvo auka. Jis darė visokius įvairius menkniekius, kaip ten su šaka piešė ant žemės visokius įvairius piešinius. Tai tiesiog kokią gėlę nupiešė ar tai saulę. Bjaurus aš dailininkas.. Pagalvojo švilpis ir su batais pradėjo trint tą vaizdą ir kažką kito veikti.
 Po to Alenas tiesiog nurovinėjo lapus nuo šakos. Tai buvo kiek nuobodu, bet kažkaip atkreipt dėmesį į Aleną reikėjo kreipt, nors Alenui buvo labai nuobodu ir nejauku taip tylėti ir jau vos ne visą amžinybę daryt kažkokius menkniekius. Nuo to, netgi kiek švilpis ir pavargo.
 Švilpį džiugino, kad Sara paklausė Aleno ir pasislėpė ir iki šiol vis dar stovi tylėdama ir stebi Aleną. Švilpiui netgi nekėlė tokį nejaukumą, kad kažkas jį stebi. Jam jau atrodė, kad tai įprasta. Tada Alenas įsivaizdavo ant kiek nuobodu yra Sarai, juk ji turi tiesiog neskleisti garso, ir dar stebėti švilpį, kuris ne toks ir įdomus.
 Ta minutė vis gi atėjo. Pasirodė ir intervis. Tai Alenas nuspėjo pagal tai, kad Sara pradėjo daryti kažkokius veiksmus ir, kad sklido kažkokie garsai, lyg tai būtu žingsniai. Jau. Ta minutė atėjo. Dabar liko pasikliauti ant Saros. Alenas nieko nedarė ir toliau elgėsi kaip įprastai. Jis nedarė kitų jokių veiksmų, kad intervį tai nenubaugintu ir, kad jis nesuprastu, kad jį bando pergudraut. Todėl Alenui liko pasitikėti tik ant Saros, juk jis - auka.
 Bet viskas vyko ne taip. Alenui ir Sarai nepavyksta. Intervis pasirodė gudresnis. Jis perėjo pro tuos spąstus ir ėjo link Aleno. Alenas staigiai atsisuko į intervį, o tuo pačiu Sara bandė jį apdengti su savu apsiaustu. Bet nepavyko, intervis suprato, kas čia vyksta ir išnyko.
 Ir tada atsitiko kažkas kito. Sara nesusilaikus pusiausvyros pati pradėjo kristi, bet tuo pačiu metu pagriebė Aleno ranką. Ji vos nemaldavo, kad Alenas nepaleistu. Švilpis pabandė ją stipriau laikyt ir bandyt ją pakelti, bet ranka pasirodė per slidi ir Saros ranka tiesiog nuslido. Jai jau vos nekrentant ji lyg patempė švilpį su savim ir švilpis nukrito.
 Nusileidimas buvo ne pats geriausias. Alenas nesuprato kas čia įvyko per tokį trumpą laiką. Jis tiesiog pasimetė ir nežinojo ką daryti. Tai taip viskas greitai įvyko... Nustebęs galvojo Alenas..
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Sara Nikolė Keyes Gruodžio 09, 2017, 01:38:04 am
Merginai sugriebus švilpio ranką, jis kurį laiką merginą išlaikė, tačiau neilgai, kažkurio ranka pasidarė slidi, vaikinas neišlaikė ir Sara plojosi į žemę. Kritimas nebuvo vienas iš maloniausių, tačiau ir neišskaudžiausių.
-Dėkui už išlaikymą!-pašaukė aukštyn, tačiau tik tada pastebėjo, kad akiniuotis irgi nukrito kartu su varnanage ir dabar abu jie tyso duobėj, be pergudrauto intervio.
-Velnias,-penktakursė nusikeikė ir pabandė atsistoti, duobė buvo šiek tiek gilesnė už merginos ūgį, tad mergina galėjo išsitiesti visu ūgiu, tačiau negalėtų iš jos išlipti. Sara žvilgsnį nukreipė į vaikiną ir kartu kreipiesi į jį:-Kaip tu, nieko nesusilaužei? Be to, kaip nusileidimas, švilpi?-pasiteiravo ir apžiūrėjo, kaip būtų įmanoma ištrūkti iš duobės.
-Galėjai ir mažiau gilesnę iškast, pagyrūne?-penkiolikmetė rado dar vieną pavadinimą, kuriuo galės jį erzinti kaip ir "švilpis".
Varnanagė pabandė pašokus iš duobės išsikapanoti, tačiau jai nepavyko, merginai ši diena buvo lyg užkerėta, tokia nesėkminga, kad pasiusk.
-Gal turi idėjų, kaip iš čia ištrūkt ar nori čia likti ilgiau?-mėlynaplaukė dar kartą pakalbino Aleną, o vėliau pasiėmė nuo žemės savo apsiaustą, apsivalė nuo žemių, dulkių jį ir apsivilko lyg niekur jį.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Clementine Martes Gruodžio 09, 2017, 02:05:43 am
Alenas kartu su Sara nukrito tame duobėje. Jam nepavyko padaryti praktinę užduotį. Interviai juos pergudraudavo. Švilpis nedelsiant pradėjo tikrint savo kišenes, kad įsitikint, ar nieko nedingo. Ir vis gi, dingo. Pas Alena dingo vienas geleonas kuris buvo kišenėje. Švilpiui pinigų nebuvo taip gaila, bet mintis ta, kad interviai padarė tai, ką ir turėjo, Aleną netgi kiek kėlė juoką. Gal tai isterinis juokas?
 Bet nesusilaikęs, švilpis pradėjo juoktis. Jam jau buvo juokinga visa šita situacija. Alenas įsitikinęs, kad Sara gali pagalvot, kad jis tiesiog išprotėjo. Jeigu juokiasi iš tokių dalyku. Bet švilpis tai prisiminė kaip kažkokį nuotykį ir prisiminimą pasijuokti, juk visgi jį pergudrovė ir jis liko auka. Alenas retai, kada juokiasi ar išvis netgi šypsoji, bet šį situaciją jam kėlė juoką.
 Kiek vėliau nusiraminęs ir netgi nuvalęs ašąras nuo juoko pradėjo atsakinėt į Saros užduotus klausimus.
- Dėkui už išlaikymą? Prašom! - Atsakė kiek linksmai. Alenas jau net nenorėjo kaltint Saros, kad dėl jos jie tokioje situacijoje. Nes jeigu ji išlaikytu pusiausvyra jie nebūtu patys duobėje. Gal netgi ir pavyktu pergudrauti intervį. Bet tada Alenas jau nenorėjo jau kažką dar daryt. Tiesiog ateit pas profesorę ir prisipažint, kad jam su Sara nieko nepavyko. Kad patys liko pergudrauti.
 Tada švilpis žiūrėjo į Sara. Ji bandė kažkaip išlipt iš tuos duobės.
- Ne negalėjau. Matai koks esu šaunuolis? - Paklausė ir pakėlė antakius. Švilpis vis dar liko su linksmia nuotaika. Gal tai rimtai isterika... Kai kada tokiomis pagalvodavo Alenas, bet vis gi jam buvo linksma.
- Net nežinau. Galim čia ir pasilikti. - Šyptelėjo ir toliau žiūrėjo į Sarą. Bet vėliau pasakė savo idėją. - Tu gali pabandyti užlipt man ant pečių ir taip pasieksi žemę, o po to patempsi mane į viršų. Tik.. Ar tau užteks jėgų? - Paklausė Saros ir toliau ją stebėjo.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Torė Finitsis Gruodžio 09, 2017, 01:06:12 pm
Torė šyptelėjo sulaukusi pagyrimo. Gotfreinė jau buvo privijusi pakankamai siūlo nuo savo šaliko. Pirmakursė stebėjo kaip greitai dirba varnė. Tada apsižvalgė ir pastebėjo kaip dirba kiti mokiniai. Viena mergaitė buvo pasitelkusi kamuoliuką, o kita pora dirbanti kartu kasė duobę. Mergaitė šyptelėjo, nes kiekvienas sugalvojo vis kitą būdą suvilioti intervį. Torė vėl atsisuko į savo porininkę, kuri jau beveik pabaigė gaminti narvą.
- Manau, kad geriau nerizikuoti, jog intervis pamatytų narvą. Jau geriau tegul kerai veikia trumpiau, bet užtikrintai. Todėl aš šį sykį palaikyčiau nematomumo kerus. O kaip tu manai?- kalbėjo mergaitė.- Žinai, manau, galėtumėm padaryti taip lyg tu netyčia pamestum auskarą, o ant jo uždėtume narvelį, taigi, interviui kils mažiau įtarimų. Kai padarėlis papuls į narvelį, durys užsivers ir mes galėsim su juo susitarti,- nusijuokė.- Žinoma, jei tik jis turės tam noro. Juk sakoma, nespręsk apie knygą iš viršelio. Tad gali būti, jog pūkuotas kamuoliukas nelabai norės su mumis draugauti,- šypsojosi mergaitė.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Sara Nikolė Keyes Gruodžio 09, 2017, 07:40:11 pm
Po Saros ir Aleno nukritimo į duobę, švilpis pradėjo isteriškai juoktis, o mergina pasižiūrėjo į jį "kas tau negerai?" arba "kuo juokiesi lyg beprotis?" žvilgsniu. Sara nujautė, kad akiniuotis mato, jaučia jos žvilgsnį ir greitai nustos juoktis ir elgtis, kaip koks pamišėlis, tačiau Alenas dar ilgą laiko tarpą juokėsi, nors tokioje situacijose Sara nesijuoktų. Jiems juk nepasisekė praktinė pamokos užduotis, jie įkrito į duobę, iš kurios tikrai sunku išsikapanoti.
Vaikinas dar kurį laiką juokėsi, ne tik iš absurdiškos jų situacijos, bet ir iš Saros pasakymų. Vėliau jis šiek tiek surimtėjo ir pasakė savo idėją, kad galėtų ištrūkti iš jo iškastos duobės.
-Niekaip nesužinosime nepabandę, be to, man nebus gaila palikti tavęs vieno duobėje. Taigi, pritariu aš tai tavo idėjai. Tai gal pradedam.-paragino, priėjo šiek tiek arčiau švilpio, tada mergina ir pajautė Aleno nukreiptą žvilgsnį į ją, ji šiek tiek sutriko, tačiau tada ji bandė užlipti ant vaikino pečių, Sara dar net stengėsi neužminti ant akiniuočio veido, ypač ant akinių.
Dar reikės užmokėti jam už akinius, jei užlipsiu ant jų, o aš tai pinigų neturiu...-šiek tiek pamąstė, o tada pamatė,kad ji jau stovėjo ant Aleno pečių, penkiolikmetė šiek tiek bijojo nukristi nuo jo pečių, tačiau tos baimės,kaip visada neparodė. Mėlynaplaukės rankos pirštų galiukai jau lietė duobės kraštą, o jos plaukai vėjo pagalba plaikstėsi į visus šonus.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Alisa Faun Gruodžio 09, 2017, 07:59:55 pm
Alisa apsidžiaugė, kad jos atsakymas buvo bent kiek panašus į teisingą. Ji nusprendė dirbti grupėje viena, nes: 1. Ji čia nematė jokių gerų draugų arba jie jau buvo užimti. 2. Ji nemėgo ginčytis su kitais. 3. Ji taip labiau susikaupdavo. Na, tiktais spastus sugalvoti bus kiek sunkoka. Hmm, ką čia galėčiau padaryti... - pamanė Alisa. Ji ilgai suko galvą ir galiausiai priėjo prie išvados, kad reikia iškasti duobę, ant jos viršaus uždėti tinklą ir.. ir... Bet pala iš kur gauti tinklą? - pagalvojo mergina ir jai teko pergalvoti planą. Kažin ką valgo interviai? Galbūt jie susigundytų pelėdų kasneliais? - mergina suprato, kad ši idėja prasta, bet reikia išbandyti. Sakoma - kas nerizikuoja, tas negeria moliūgų punšo. Tik buvo viena problemėlė. Faun užmiršo burtažodį kuris prišaukia daiktus. Lygtais Akio ar akajo...
- Akio pelėdų kasneliai! - sušuko mergina, bet nieko neįvyko. - Akajo pelėdų kasneliai! - vistiek nieko.
O gal accio?
- Accio pelėdų kasneliai! - ir vėl pasakė mergina. Netikėtai jos rankose atsirado pakelis su užkandėliais. Na galiausiai... - pamanė mergina.
Švilpė priėjo prie didelio medžio ir pagriebusi kažkokį tai rakandą pabandė nukasti žolytę palei medžio šaknis.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Clementine Martes Gruodžio 09, 2017, 09:25:09 pm
Alenas juokėsi gan ilgai. Tai tikrai buvo kažkoks isteriškas juokas. Bet juokėsi Alenas ilgai, bet vėliau nustojo. Sara tikrai jautėsi keistai dėl to, nes ji žiūrėjo su tokiu žvilgsniu "ar tu normalus?" arba "ar tau viskas gerai?". Turbūt švilpis jau tiesiog pradeda išeidinėt iš proto....
 Vėliau Alenas surimtėjo ir pasakė idėją Sarai kaip čia ištrūkti. Sara pritarė jo idėjai, bet sakinys "man nebus gaila tavęs čia palikti" kiek privertė įsižeisti. Švilpis norėjo kažkuo atsigręžti, bet jam pritrūko žodžių todėl patylėjo, o po kai kurio laiko ir išvis pamiršo apie tą jo trumpalaikį pyktį.
 Sara po truputi pradėjo lipti ant jo pečių. Švilpis jautėsi keistai. Ne kiekvieną dieną gi merginos jam ant nugaros lipa. Sarai vos užlipus, vaikinas pradėjo jausti tą tokį svorį jos. Alenui buvo sunku. Jis vos pats laikėsi ant kojų. Kiek ji sveria... Turėjo tokį klausimą galvoje švilpis. Sara jau jautė duobės kraštą. O Alen vos galėjo ją išlaikyti. Sekundei pasirodė, kad švilpis jau negalės išlaikyti ją ir tuoj nukris, o Sara aišku dar nukris ir ant švilpio. Bet visgi, Alenui taip tik pasirodė ir jis vis dar laikė ją. Alenas kiek pats ją pakėlė ir jau nebejautė to sunkumo ant pečių, o pažiūrėjus jam į viršų pamatė Sara ant žemės.
 Pagaliau... Pagalvojo Alenas ir pradėjo gan sunkiai kvepuoti. Vėliau, jis ištiesė į viršų ranką ir pradėjo žiūrėt į Sarą.
- Tai patempsi ar ne? - Paklausė. Pagalvojus, kad ji čia tuoj paliks jį tiesiog privertė Aleną dėl to pergyvent. Tikiuosi, ji vis gi, turi sąžinės.... Praryjęs seiles, galvojo....
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Sara Nikolė Keyes Gruodžio 09, 2017, 10:33:52 pm
Kai Sara palietė duobės kraštą, greitai užsiropštė ant krašto, o štai, Alenas ištiesė ranką į viršų, link merginos.
Varnanagė suėmė jo šiltą ranką, pabandė ištraukti jį iš duobės. Merginai nesisekė, tada ir sugalvojo idėją, tik jos nesakė švilpiui, norėjo, kad šis išsigąstų, kai ji nueis. Penkiolikmetė paleido jo ranką, jis dar kartą plojosi į žemę.
-Atsiprašau!-šūktelėjo ir nuėjo šiek tiek toliau nuo duobės krašto,kad neįkristų dar kartą ir, kad Alenas pamanytų, kad jį Sara paliko.
Mergina išsibūrė gana ilgą virvę, vieną galą pririšo prie aukšto, tvirto medžio, kuris turėjo daugybę šakų.
Šiek tiek palaukė, kad akiniuotis pradėtų nerimauti, o tada numetė kitą virvės galą į duobę ir šūktelėjo:
-Gaudyk! Pasiruošk, tuojau ištempsi iš tos tavo duobės.-Mėlynaplaukė paėmė virvę ir pradėjo tempti ją toliau nuo duobės. Švilpis lėtai su virvės ir Saros pagalba iškilo iš duobės ir drėbėsi ant žemės netoli duobės krašto.
-Na va...-ištarusi atsiduso ir nuėjo prie Aleno, ištiesė ranką ir pasiūlė pagalbą atsistoti.
Vaikinui atsistojus ir mergina vėl prakalbo:
-Tai gal einam pas profesorę?Pasakysim, kad nepasisekė pergudrauti tų intervių ir viskas.Gal...-pamąstė ir pradėjo eiti iš miško, kur pastarąjį sykį matė profesorę Mortimer.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Clementine Martes Gruodžio 10, 2017, 01:01:07 am
Sara išlipo iš duobės, liko tik ir Alenui. Ta mintis, kad ji tuoj paliks, švilpį vedė tiesiog iš proto. Sekundei, Alenas įsivaizdavo kaip Sara jį palieka. Tada šimtų procentų įsitikinęs vaikinas jau žino, kad pradės ir vėl isteriškai juoktis. Gal tai bus karma, už mano blogą elgesį? Kiek pradėjo galvoti vaikinas, lyg jau būtu pasiruošęs ten pasilikti.
 Bet Sara nepaliko Aleną, o pati ištiesė ranką. Švilpis lengvai nusišypsojo ir pradėjo laikytis už jos rankos. Alenas jau pradėjo jaust, kaip jam išeina ir netgi jau kiek pakilo. Bet ne. Sara paleido ranką ir nedelsiant dar atsiprašo. Vaikinas nukrito neskaudžiai, bet tai, kad Sara kažkur dingo, Aleną vedė į tikrąją isteriką.
 Po kiek laiko Alenas pradėjo rimtai nerimaut. Bet tada pasirodė Sara kuri numetė virvę. Švilpis sugavo virvę ir pradėjo už jos laikytis. Gan lėtai, bet su Saros pagalbos švilpis iškilo iš duobės ir išlipus iškarto vos ne atsigulė ant žemės ir pradėjo gan giliai ir sunkiai kvėpuoti.
 Tada atėjo Sara ir ištiesė ranką. Alenas paėmė už rankos ir taip Sara padėjo jam atsistoti. Kiek palaikius tas rankas, švilpis greitai ją paleido ir stengėsi nekreipti dėmesį.
- Sutinku. Einam. Geriau prisipažinkime..
 Sutikus, kartu su Sara pradėjo eiti link profesorės su prisipažinimu, kad Alenui ir Sarai nieko nepavyko. Jiems neišėjo pergudrauti intervius. Taip einant, Sullivan netgi nepastebėjo, kaip jis su Sara susidraugavo ir tapo gan artimais draugais.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Hope Džein Shilck Gruodžio 10, 2017, 06:09:52 am
Hope beveik, kaip visada tvirtu žingsniu žengė į klasę. Ji žinojo, kad vėluoja ir yra praleidusi pirmą pamokos dalį, bet ji buvo per daug užsiėmusi savo reikalais, kad visą dėmesį sutelktų į pamokas.
Ji nepažinojo nei vieno iš čia esančių, bet ir pati nerodė labai didelės iniciatyvos tai daryti. O priežasčių buvo daugybė.. Ji viduje žinojo, kad atstumti visus yra klaida, bet ji norėjo, kad nors kartą ne ji parodytų tą iniciatyvą bendrauti.
Taigi, merginai įėjus į klasę, ji tiesiog patraukė į klasės gale esantį suolą ir įsiklausė į antros dalies profesorės dėstomą pamokos medžiagą. Ši tema merginai pasirodė savotiškai įdomi, bet ir kartu nereikalinga.
Paskutiniu metu Hope labai skeptiškai -velgė į pamokose iš girstamą mokomąją medžiagą, nes paprasčiausiai ji turėjo kitų problemų, kurios - jos manymu - buvo daug svarbiasnės nei magiški gyvūnėliai. Todėl ji tiesiog išsitraukė savo užrašus ir toliau tęsė konspektus bandydama atrasti savyje motivacijos atlikti praktikos užduotį.


Rose: Pamoka vyksta ne klasėje, o kieme, todėl reiktų įdėmiau paskaityti patį pirmą pamokos post'ą. Be to, jei dalyvaujama tik antroje pamokos dalyje, reikia rašyti taip, lyg visą laiką sėdėjai joje, o ne tarsi būtum susivėlinusi.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Rafaela Ginoble Gruodžio 11, 2017, 11:28:17 pm
 – Hm, gal tu ir teisi, – linktelėjo prefektė, – Tik tada reikės darbuotis gana greitai, negalim rizikuoti, kad kerai nustotų veikti.
 Apsiausto kišenėje sugraibė burtų lazdelę. Kerai toli gražu nebuvo jos stiprioji pusė, tad kažkiek jaudinosi. Ypač, kad Nematomumo kerai nepriklausė lengviausiems, o jai net ir tieji kartais sukeldavo problemų. Atsikosėjusi nukreipė burtų lazdelę į narvą iš šakaliukų, mintyse bandydama rasti reikiamą burtažodį. Velniai. Negi bus pamiršusi? Kai jau ruošėsi knistis kuprinėje, ieškant kerėjimo vadovėlio, prisiminė reikiamą žodį.
 – Aoratos, – tarė, nupiešdama ore virš narvelio begalybės ženklą.
 Nesitikėjo, kad kerai pavyks iš pirmo karto, taip ir neatsitiko. Tik iš trečio ar ketvirto bandymo narvelis pasidarė nematomas.
 – Truputį užtrūkome, – susigėdusi šyptelėjo. Laimei, to kuklumo nesimatė, nes veidas ir taip buvo nusėtas raudonais plėmais.
 Pagaliau pakilusi ant kojų, prasegė auskarą, kad šis greitai iškristų iš ausies. Tereikėjo einant pro tą vietą, kur turėjo būti narvelis, lengvai pakreipti galvą ir mažas papuošalas kaip mat atsisūrė ant žemės.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Torė Finitsis Gruodžio 12, 2017, 05:59:03 pm
Mergaitė nudžiugo, kad pagaliau prasidės veiksmas. Nedidelį, jau pagamintą narvelį bandė užburti penktakursė. Ir visa laimė, nes šiais metais dar nebuvo Kerėjimo pamokos, o Torei kaip tik jos ir reikėjo. Ji atidžiai žiūrėjo kaip buria kita varnė. Žinoma, burtas nepavyko iš pirmo karto, bet galiausiai, narvelis išnyko.
- Va čia tai geras,- šyptelėjo Torė.- Nieko baisaus, kad užtrukome. Juk svarbiausia rezultatas.
Žaliaakė stebėjo kaip kita mergaitė atsega auskarą ir atsistoja. Ir nustebo, nes tas auskaras iškrito kaip tik toje vietoje kur ir reikėjo. Tada beliko laukti rezultato. Torę vis kankino mintys jog intervis nesusižavės auskaru ir nueis pačiupti kokio kito daiktelio. Po keleto laukimo minučių narvas vėl pradėjo rodytis
- O ne, o ne, o ne,- šnibždėjo panosėje. Bet tada laukė džiugi naujiena. Auskaras jau nebegulėjo numestas ant žemės. Buvo dingęs. Torė nusišypsojo, nes tai reiškia, kad pavyko. Tada atsistojo ir nuėjo link narvo.
- Labas, žinau, kad tu čia,- kuo švelniau ištarė.- Gal norėtum pasirodyti?
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Alisa Faun Gruodžio 12, 2017, 06:29:54 pm
Kai nebeliko viršutinio žolės sluoksnio Alisa ištraukė kelis užkandėlius ir padėjo. Na, o dabar beliko laukti, nė nežinant ar šie gana kvaili, bet paprasti spastai suveiks. Mergina paėjo gilyn į miškelį. Ji palaukė kokias penkias minutes ir nuėjo patikrinti, bet deja dar kol kas nieko nebuvo. Ji palaukė dar penkias minutes, bet prie medžio buvo tuščia.
Ji matė kaip gerai sekasi kitiems mokiniams, bet ji nenorėjo jų kopijuoti, nes nebūtų gavusi labai gero pažymio už tai. Reikėjo sugalvoti kažką. Reikia galvoti kaip intervis... - pamanė mergina. Aš susiviliočiau kokiu nors daiktu kurį galėčiau pavogti, bet kažkokiu įdomiu, o ne šiaip daiktu... Netikėtai šeštakursei į galvą šovė mintis. Ji iš savo kuprinės pagriebė užrašų knygutę. Tai buvo ta pati knygutė kurią kažkada buvo pavogęs intervis ar kitas jo koks giminaitis, tik kitos spalvos.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Elliott Duncan Sinclair Gruodžio 13, 2017, 07:23:39 pm
Sofija nužingsniavo link kitos pamokos. Magiškų gyvūnų priežiūra. Šios pamokos ji labai laukė, nes gyvūnai buvo jos gyvenimo meilė. Šį kartą pamoka vyko kieme, taigi, Sofija įsitaisė ant žemės netoli profesorės. Jai uždavus klausimą, mergaitė net neįsivaizdavo kas tai galėtų būti, todėl tik išklausė kitų mokinių minčių. Iš tiesų, kaip paaiškėjo vėliau, beveik niekas neatsakė teisingai.
Profesorei pasakius tikrąjį atsakymą ir uždavus praktinį darbą, mergaitė nusišypsojo. Šis darbas tikrai atrodė įdomus. Mėlynakė smalsiomis akelėmis apsižvalgė aplinkui, galbūt atsiras kas nors, norintis dirbti kartu. Tačiau kai niekas neparodė didelės iniciatyvos, mergaitė nusprendė dirbti viena.
Galėčiau prisivilioti intervį iškasdama duobę pamanė ji, bet tada suprato kiek laiko tai užtruktų ir nusprendė ieškoti kito būdo. Staiga, mergaitei šovė į galvą mintis.
- Manau, galiu prisivilioti jį uogomis,- sušnibždėjo. Juk Sofija visada turėdavo kokių nors vaisių krepšyje.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Elliott Duncan Sinclair Gruodžio 14, 2017, 07:13:02 pm
Sofija išsitraukė iš krepšio indelį, kuriame šį rytą buvo susidėjusi šilauogių, aviečių ir mėlynių. Mergaitė šyptelėjo, ji buvo įsitikinusi, kad planas pavyks. Juk kas gali nemėgti uogų? Lyg niekur nieko, ji atsistojo nuo žemės, jau laikydama rankoje dėžutę. Tada, bandydama nesukelti jokių įtarimų, pradėjo iš lėto vaikštinėti po kiemą. Kas keletą žingsnių vis įsimesdavo į burną vieną kitą uogą. Gal kitiems jau ir pradėjo atrodyti keistai, bet planas yra planas. Ji nurijo dar vieną mėlynę ir apžvelgė kiemą. Dauguma mokinių jau buvo veiksmo įkarštyje.
Atėjo laikas veikti ir mėlynakei. Ji dėjo į burną dar vieną uogą ir tada, lyg netyčiom, kai jau buvo visai arti liežuvio, paleido. Uoga kaip įprasta nukrito ant žemės. Sofija kiek suraukė nosį, kad atrodytų jog tą mėlynę būtent ji ir norėjo suvalgyti. Bet tada mostelėjo ranka ir nužingsniavo toliau.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Rafaela Ginoble Gruodžio 14, 2017, 10:01:56 pm
 Na, taip, svarbu rezultatas, tačiau toks laiko gaišimas dėl jos nemokšiškumo tiktai nekėlė penktakursei nuotaikos. Na ir gerai, ji nesijautė kalta, kad kerėjimas jai nesisekė.
 Žinojo, kad kerai ilgai neveiks, tačiau kai po poros ar trejeto minučių jie pradėjo sklaidytis, ji vis tiek nustebo. Tikėjosi, kad pratemps bent dešimtį minučių, vargu, ar per tokį trumpą laiką padarėlis pastebės blizgutį ir nuspręs jį sau pasiimti. Jau norėjo pradėti kaltinti save - nagi, tai ji kerėjo, turėjo kažką ne taip padaryti. Bet atsiradus narveliui, dingo auskaras, o tai galėjo reikšti tik vieną: intervis jį jau pasičiupo. Hm, kaip priversti jį pasirodyti?
 Padarėlis, matyt, nusprendė nekreipti dėmesio į Torės žodžius, nes vis dar nesirodė, nors Gotfreinė jautė šalia jųdviejų virpant orą - reiškias, jis dar čia. Išsiverė antrą auskarą ir, pritūpusi, ištiesė su juo delną.
 - Nagi, jei pasirodysi, - galėsi paimti ir antrą, - šyptelėjo rusvaplaukė, tvirtai laikydama delne papuošalą, kad intervis jo paprasčiausiai nenugvelbtų.
 Tų žodžių užteko, kad prieš jas pasirodytų profesorės jau rodytas padarėlis. Užsoko ant jos delno, prefektė vos spėjo jį paimti į rankas. Laikydama jį prie krūtinės, kad jis nesugalvotų bėgti.
 - Na, lyg ir viskas, - gūžtelėjo pečiais, - Nebuvo taip ir sunku. O gal intervis ne itin gudrus papuolė, - liūdnai nusišypsojo, užsikosėdama.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Elliott Duncan Sinclair Gruodžio 14, 2017, 10:21:00 pm
Dar kiek pažingsniavusi tolyn, grįžo atgal prie nukritusios uogos. Ir nusivylė. Uoga vis dar ten gulėjo nepaliesta. Bet Sofija nusprendė iš kart nepasiduoti. Kiek pavaikščiojus numetė avietę. Vėliau vėl grįžo prie jos. Ir nusišypsojo. Pavyko. Mėlynakė buvo įsitikinusi, kad avietė buvo nukritusi būtent toje vietoje, bet dabar ji buvo dingusi.
Tada ji numetė dar vieną rausvą uogą, bet šį kartą nenuėjo tolyn, o tik nusisuko. Palaukusi keletą sekundžių vėl atsisuko. Ir antroji uoga buvo dingusi.
- Ar norėtum dar vienos uogos?- šyptelėjusi paklausė varniukė. Niekas neįvyko. Galbūt dabar ir prarado intervį, bet jei padarėliui labai patiko skanėstas jis turėjo likti. Norėdama pažiūrėti ar intervis vis dar neišėjo mergaitė numetė dar vieną uogą. Net nereikėjo nusisukti, kad avietė pradingtų.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Elliott Duncan Sinclair Gruodžio 15, 2017, 10:22:08 pm
Mergaitė nusišypsojo. Viskas vyko pagal planą. Kas žino, gal su šiuo interviu mes tapsime draugai? paklausė savęs. Tada atėjo laikas paskutinei daliai. Sofija atsiklaupė ant žemės ir iš dėžutės paėmė dar tris uogas ir paliko savo saujoje. Nuleido ranką žemyn ir atlenkė pirštelius. Netrukus pajuto kaip ant delno užlipa mažos kojytės. Vis dar jų nematė, bet vis geriau nei nieko. Viena po kitos išnyko ir visos avietės, bet kai jų nebeliko, mergaitė vis tiek jautė intervį ant delno. Bijojo net pirštą pakrutinti. Juk dabar negalima prarasti padarėlio.
- Jei pasirodytum, galėčiau tau duoti dar daugiau raudonų uogų. Ne tik šiandien, bet ir kitą dieną jei tik susitiktumėm,- švelniai sušnabždėjo lyg išduodama didelę paslaptį. Palaukė keletą akimirkų, bet nieko neįvyko.
- Jei panorėtum galėčiau palikti visą savo dėžutę su jomis,- nepasidavė varniukė. Galiausiai, lyg pamąstęs ir apsisprendęs, intervis iš niekur nieko pasirodė. Sofija išsišiepė. Jai pavyko. Taip ir maniau. Uogas mėgsta visi pamanė mėlynakė.
Antraštė: Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
Parašė: Rosemarie Mortimer Gruodžio 16, 2017, 04:54:31 pm
Jaunoji profesorė ganėtinai atsipalaidavusi sekė veiksmą kieme. Mokiniai tai susispietę kuždėjosi, nepatikliai žvilgčiodami per petį, tai ką nors meistravo susirietę, tai strakaliojo pirmyn atgal dėl net pačiai Rose nežinomų priežasčių. Nepaisant to, stebėti, kaip kiekvienas savo išmanymu stengiasi įveikti užduotį, buvo smagu. Jos pačios atmintyje dienos, kai pamokų metu turėjo plušėti išsijuosusi ir stengtis darbą užbaigti sėkmingai ar bent jau su visomis galūnėmis, ėmė atrodyti tolimos. Ir nors tai nė nebuvo taip jau seniai, tačiau viskas vis tiek virto tik prisiminimais, išplaukusiai tarytum iš sapno, galbūt net ne jos pačios sapnuoto. Keistas jausmas, nieko nepridursi.
Laikas bėgo it tikras pasiutėlis, niekas negalėtų to paneigti, ir Rosemarie nė nepajuto, kaip netikėtai klegančius balsus nustelbė mokyklos varpas, skelbiantis pamokos baigtį. Mergina tuo metu pakėlusi galvą šildėsi paskutiniuose saulės spinduliuose, tad iš pradžių nė nesusivokė. Visgi, vos po keleto akimirkų staigiai pašoko ant kojų ir išplėtusi akis pamosikavo rankomis.
- Kas spėjot, kas nespėjot, kam pavyko, kam galbūt šįkart – ne, tačiau visi be galo šauniai padirbėjote. Na, bet kad ir kaip apmaudu, pamokos laikas išseko, tad nebenoriu jūsų užlaikyti. Sėkmės likusioje dienos veikloje, o mes tikiuosi pasimatysime per kitą magiškųjų gyvūnų pamoką.
Vos išskubėjus paskutiniam mokiniui, Rose apsižvalgė aplinkui. Didelės betvarkės nebuvo, tačiau vis tiek išsitraukė burtų lazdelę. Keliais mostais aptvarkiusi darbo aplinką bei išvaikiusi pamokai surinktus intervius, profesorė ir pati nebeužsibuvo. Surinkusi visus pledukus, apleido nuošalų paežerės kampelį iki kito karto.