Hogvartsas.LT

Archyvas => Konkursų archyvas => Archyvas => Kvidičo archyvas => Temą pradėjo: Tom William Riddle Spalio 13, 2017, 10:05:30 pm

Antraštė: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Tom William Riddle Spalio 13, 2017, 10:05:30 pm
Šį gana speiguotą žiemos rytą, virš Hogvartso bokštų, giedrame it skaidrus šaltinis danguje, sklandė balti, lengvutėliai debesėliai, kiekvieną išbėgusį laukan pasveikinti žiemos, apdovanojantys lediniėmis smulkutėmis snaigėmis. Galėjai pamanyti, jog visas dangus krykščia iš džiaugsmo  sužinojęs apie burtų ir kerėjimo mokyklos mokinių taip mėgstamas Kvidičo čempionato rungtynes. Šį rytą kaip tik turėjo susitikti varno nagas su grifų gūžta. Iškart po pusryčių didžiojoje salėje sirgaliai, apsitūloję iki ausų šalikais bei pūkiniais paltais, ėmė plūsti į stadiono tribūnas, palaikyti savo favoritų. Ne išimtis ir teisėjui, todėl pats apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius, Tomas Viljamas Ridlis, išlindo į aikštę su žaibu rankoje. Ne, ne todėl įsitaisė tokią greitą šluotą, kad dievintų azartą, o todėl, jog nepakentė jokio lėtapėdiškumo, o ir šiaip, jei kas sukčiautų... vis taip lengviau sužiūrėti. Taigi, netrukus aikštėje pasirodė ir patys šio įvykio kaltininkai, vilkintys mėlynomis bei raudonomis Kvidičo uniformomis, priėję kapitonai tikriausiai draugiškai paspaudė viens kitam ranką ir nuskardėjus šaižiam teisėjo švilpukui visos šluotos šovė aukštyn, į baltą, šviesų, be galo kviečiantį dangų.

Grifų Gūžta

Kapitonas: Edgar Jeffter

Gaudytojas: Edgar Jeffter
Gynėjas: Fasiras von Sjuardas
Atmušėjai: Ashley Tonks
Puolėjai: Klarė Konė Karter, Caroline Wilding

Varno Nagas

Kapitonas: Nora Kühnemund, Vanilla Hinkley

Gaudytojas: Leliana Shiwasù
Gynėjas: Dawn Strain
Atmušėjas: Vanilla Hinkley
Puolėjai: Nora Kühnemund, Adelaidė Kondwani.


Jei teisėjas kauliuku išridena 1-3 akis, kritlis atitenka Varno Nagui, 4-6 akis – Grifų Gūžtai.
Kauliuko rezultatas: 4; žaidimą pradeda Grifų Gūžta, kritliui patekus į jų rankas.
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Caroline Elase Wilding Spalio 13, 2017, 11:11:11 pm
Už lango tykiai leidosi snaigės, pranašaudamos apie atšalusį orą. Tikra idilė, kai artėja šventės, o baltos pusnys tarsi ištrina visą juodumą, visus rūpesčius, priverčia net ir pačius didžiausius nukeliauti atgal į vaikystės stadiją ir nors laikinai gerąja prasme nušokti nuo proto. Šaltis priverčia pamiršti visas problemas, viską iškelia į kitą, džiaugsmo, plotmę. Pridėkime dar ir visiems jaudulį keliančias Kvidičo varžybas, ir gausime pašėlusį mišinuką. Juk dabar dėl jų iš proto eina visi, kas bent kartą yra girdėję žodį "šluota".
Ir tikriausiai visoje pilyje iš džiaugsmo ir jaudulio nešokinėjo tik Caroline. Tas pats jei buvo, kvidičas, žiema, vasara, karas ar maras. Ar tai atitolins ir apramins Ašą? Ne. Galėjo jam ir atominė bomba panosėj sprogti. Dzin. Toliau tęs ką pradėjęs. O dar tokia banalybė kaip varžybos... O visgi Carol buvo savaip laiminga, kad galėjo žaisti. Atitolina mintis,  apramina nerimą ir baimę. Kartais pavargsti net ir bijoti. 
Dar kartą pažvelgusi pro langą  į kvidičo aikštę, mergina čiupo šluotą ir išėjo pro duris į kiemą. Gerai pažįstantįs Caroline galėjo drąsiai teigti, jog ši diena - istorinė. Juk pirmą kartą po daugybės laiko septyniolikmetė juodą suknelę iškeitė į raudonos ir auksinės spalvų sportinį apsiaustą. Tik šaltos akys žvelgė kaip visada. Besisukančios snaigės nutūpė ant juodų kaip pasaulio sielvartas Carol plaukų iškart,  kai šioji atsidūrė lauke. Švelnus vėjelis kedeno juodas garbanas, suimtas nugaroje ir surištas į mazgą, kad nors kiek mažiau lįstų į akis. 
Ir nepaisant to, kad dabar į ją ir komandos draugus iš tribūnų  žvelgė visa mokykla,  Caroline jautėsi keistai rami,  tarsi visai nesinervintų dėl būsimų varžybų. Galbūt saugumo jausmą teikė apsupusi komanda - šalia stovinti ir toje pačioje pozicijoje žaidžianti Klarė Konė Karter,  gynėjas ir koledžo vadovo sūnus Fasiras von Sjuardas,  atmušėja Ashley Tonks ir kaip visada tvirtas komandos kapitonas gaudytojas Edgar. Metusi žvilgsnį į priešais išsirikiavusius varnanagius Caroline ūmai užsikrėtė varžybų nuotaika.  Nuskambėjus teisėjaujančio apsigynimo nuo juodosios magijos mokytojo Tomo Vilijamo Ridlio švilpukui, septyniolikmetė atsispyrė nuo žemės ir pakilo į orą. Ašas, ji,  rūpesčiai,  viskas...  Viskas liko žemai. Ore tebuvo ji,  komandos draugai ir žaidimas. Sukiodamasi ore Carol užfiksavo savo apsiausto raudonumo Kritlį. Nėrusi kiek žemiau ištiesė rankas ir sučiupo glotnų,  vėsų kamuolį. Tvirtai prispaudusi Kritlį prie krūtinės akimis ieškojo Klarės. Užfiksavusi taip pat raudonai vilkinčią gaudytoją, iš visų jėgų,  kiek dar turėjo,  sviedė kamuolį jai.

[ Perdavimas Klarei:  2, 3,4,5]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Ashley Shaw Spalio 13, 2017, 11:20:44 pm
Antrakursė ir vėl tingiai vartaliojosi savo lovoje. Ji jau nuo pat pirmojo ir bene sunkiausiojo akių pramerkimo suprato tą tiesą - po šiokios tokios, tačiau vis dėl to pertraukos atėjo ir dar vienos taip lauktosios kvidičo varžybos. Šįkart varžovas buvo ganėtinai stipresnis. Bent jau kuklia garbanės nuomone. Tačiau ji vis stengėsi save raminti, kad viskas bus gerai ir pergalė nėra pats svarbiausias dalykas. Aišku, smagu savąjį koledžą matyti pirmosiose vietose bei pakelta galva žygiuoti koridoriais. Gal būt tai atrodo juokinga, tačiau tokia jau ta svajoklė, ne vienam jau spėjusi įsikyrėti Ashley Tonks.
Niekur neskubėdama Ashley išsiraivė, o tada palengva išsiropštė iš tokia stipria trauka spinduliuojančios lovos. Priartėjusi prie palangės ji pasirėmė galvą rankomis ir svajingai nužvelgė horizontą. Gaila, kad pro langą grifiokė negalėjo išvysti liūluojančio vandens sūpavimo, paslaptingai linguojančių Uždraustojo miško medžių.. Su tokiais vaizdiniais rytas taptų kur kas puikesnis. Aišku, reiktų nepamiršti fakto, kad Ashli pametusi galvą dėl mistinių reiškinių, paslapčių, mįslių ir kiekvieną laisvą sekundę ji savo nutrūktgalviškoje galvelėje klajoja po miškus, vaikšto sutręšusiomis medinės lūšnelės grindimis, skrajoja su hipogrifais po dangaus mėlynę.
Vaizdiniai, kuriuos stebėjo antrakursė, atrodo nebuvo niekuo ypatingi, tačiau ir tai ji sugebėjo be pėdsakų išgaruoti iš šio nevisiems nematomos magijos šydo apgaubto pasaulio, jog net užsimiršo, kad jau turi lėkti aikštėn. Balažink, kas kartais tos mergiotės smegeninėje darosi..
Taigi, strazdanė atsitraukė nuo aprasojusio lango ir paliko trapias snaigutes, krentančias iš kažkur aukštai, vienas. Ši prisėdo prie veidrodžio, o tada niūniuodama kelis kartus švelniai perbraukė per iš po nakties susivėlusiu plaukus. Kai šie tapo tiesiog šilkiniai, Ashley susirišo juos į arklio uodegą. Pasitrynusi akeles antrokė išsitraukė savąją šluotą ir lazdą, kuri tikėkimės tokį ankstyvų žiemos rytelį nenuvils dvylikametės. Susirinkusi visus būtinus daiktus, kaštoninių plaukų savininkė paliko merginų kambarį. Išslinkusi iš mielosios pilies, blyškiaveidė lydima dainų pėdino stadiono link. Pro ją vis prabėgdavo kokie du išprotėję sirgaliai bei išpūtę akis spoksodavavo į tolį. Kartais grifiokė tik pakraipydavo galvą bei nusijuokdavo, tačiau dažniausiai nekreipė dėmesio į kvidičo ištroškusius vaikus. Gaila, kad jie nesupranta kaip yra sunku terorizuoti varžovus ir stebėti kreivus jų žvilgsnius. Tikriausiai jei suprastų, į šį žaidimą reaguotų visiškai kitaip. Bet ech, ką bepadarysi.
Na štai, tolumoje jau galėjai įžvelgti teisėjo figūrėlę, todėl nenorėdama pavėluoti, Tonks paspartino žingsnį. Galiausiai nutipenusi nemenką atstumą, ji įsmeigė rudas akeles į profesorių bei nežymiai linktelėjo galvelę. Užėmusi reikiamą poziciją, Ashley sulaukė švilpuko, bylojančio apie ne visada sąžiningų varžybų pradžią, o tada atsispyrusi nuo tvirtos žemės, pakilo viršun. Nužvelgusi komandos narius, Ashli  susiprotėjo, jog turi ieškot to bjaurūno, kuris kažkur toli vingiavo pro mokinukus ir kaip visada stengėsi kiekvieną nusviesti nuo šluotos, o gal ir išlaušti kokią ranką ar koją. Štai, pagaliau ji išvydo muštuką bei nuskriejo jo link. Priartėjusi prie kamuolio, Tonks viską apskaičiavo (na, gal ir netaikliai, bet nesvarbu) ir užsimojo. Jaunėlei smogus, bjaurūnas pradėjo nežmonišku greičiu lėkti varnų gaudytojos pusėn. Raudonskruostė nuleido lazdą, o tada lyg pabučiuota liko kyboti ore.
[Atmušimas į Lelianą: 5, 3]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Edgar Jeffter Spalio 13, 2017, 11:54:29 pm
Vien pažvelgus pro dalinai šerkšnu aptrauktą langą, galėjai pajusti šaltį tvyrantį kitapus jo. Šią dieną tai juto ir Edgar'as, besiruošiantis antrosioms kvidičo čempionato rungtynėms. Jo apranga nuo pirmųjų rungtynių labai nesiskyrė, nes pirmoji mačo diena taip pat šiluma nepasižymėjo, tačiau tikrai buvo šiltesnė. Jis mūvėjo tas pačias skirtingas pirštines, tą patį megztinį, tik šį kart buvo pasidabinęs storesniu apsiaustu ir apsivyniojęs šiltą šaliką sau aplink kaklą. Galiausiai, susiruošęs pasiėmė skraidančią šluotą ir patraukė į stadioną, kur vylėsi patirti ne ką mažiau džiaugsmingesnių akimirkų, nei praėjusį kartą.
Stadione vėl buvo girdėti spiegimai, krykštavimai ir palaikymo dainos. Tai galėjai kuo puikiausiai girdėti net hole, kuriame kaip visada būriuojasi teisėjas ir rungtynių dalyviai prieš žengdami į aikštę.
- Sveiki. Kaip nuotaikos?- entuziastingai klausė kapitonas susirinkusių savo komandos narių. Jau nebeturėjo dalyviai jausti itin didelės įtampos, po to, kai buvo iškovota pirmoji pergalė, ir kai jau buvo apsipratę su žaidimu. Tiesa, šiandien visgi grifai savo gretose turėjo debiutantę Caroline, kuri pakeitė praėjusiame susitikime žaidusią Claudie.
- Pasiruošusi?- atsigręžęs būtent į juodaplaukę teiravosi Jeffter'is. Nežinojo tiksliai, kaip jaučiasi jo draugė, bet tikėjosi, kad tai padės merginai prasiblaškyti. Jam juk tai padėjo.
Pagaliau teisėjui žengiant į aikštę, kartu su juo žengė ir visi šiandienos dalyviai. Tik įėjus į ją, grifas svarstė ar pėdinti link aikštės vidurio, ar kaip pirmąjį sykį iš pradžių apskrieti stadioną. Visgi pasirinko pastarąjį variantą. Tai buvo tarsi oro paanalizavimas ir pasisveikinimas su stadionu bei jame susirinkusiais sirgaliais. Vos tik šokęs ant šluotos, vidutiniu greičiu, ėmė sukti ratą kartkartėmis pamojuodamas palaikantiems raudonuosius. Šaltis buvo nemenkas. Veidą traukte traukė. Tai kas bus skrendant visu greičiu? Edgar'as svarstydamas galimus scenarijus, timptelėjo šaliką nuo kaklo aukščiau, taip uždengdamas pusę savo veidą ir palikdamas atvirą tik tai, kas buvo aukščiau nosies.
Grifų gaudytojui nusileidus ties aikštės centru, jis, girgždindamas sustingusį sniegą, priėjo arčiau teisėjo. Šalia jo buvo, ne kaip įprastai komandai vienas, bet du kapitonai. Šiame čempionate Varno Nago komanda kažkodėl buvo nusprendusi turėti dvi kapitones. Žaliaakis paspaudė ranką teisėjui, vėliau jaunesnei bei vyresnei varnėms palinkėdamas joms sėkmės ir vėlei sėdęs ant savo naujausio Žaibo modelio pakilo į orą.
Išsirikiavus į pozicijas kartu su savo komandos draugais, grifų prefektas laukė rungtynių starto nužvelgdamas varžovus, kuriuos sudarė taip pat jauna komanda, kaip ir klastuolius. Aišku, tai nereiškė lengvos pergalės. Tą įrodė ir klastuoliai. Nepaisant pralaimėjimo sausai, jie žaidė gerai. Aštuoniolikmetis dar prisiminė antrakursę, Morganą, kuri bandė siekti pergalės nelabai švariais metodais.
Švilpesys pasiekė ausis ir kamuoliai, skirti žaidimui, šovė į padanges. Šaunu šyptelėjo pamatęs Caroline rankose kritlį Edgar'as. Tuomet nužvelgė varnių gaudytoją, kuri oficialiai yra atmušėja, ir pasileido jos pusėn. Judėjimo kryptis nebuvo su mintimi sekti savo tiesioginę varžovę. Trumpaplaukis tiesiog pasirinko pradėti žvalgybą, kirsdamas stadioną išilgai. Nors ir šią dieną švietė saulė, krentančios snaigės turėjo, kur kas lengviau leisti pamatyti tarp jų įsimaišiusį blizgųjį daikčiuką.

[Bando pastebėti šmaukštą: 4]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Klarė Konė Karter Spalio 14, 2017, 12:05:23 am
Sniegas Hogvartso apylinkėse? Daugumai tokiu laiku tai buvo neregėta. Paskutines minutes Grifų Gūžtos bokšte aukšta, tačiau smulki puolėja praleido šildydamasi rankas prie židinio. Sotūs pusryčiai buvo kitas Klarės tikslas, tačiau nusileidusi į salę, turėjo bent magiškus septynis kartus tikinti skrandį, kad šiam kuro šiandien labiau reiks, nei nervų sūkurio, įkyriai tikinančio užsispyrėlį nepriimti to, ką priverstinai rijo ketvirtakursė.
Oras lauke neviliojo. Nors ir norėjosi sniego. Gražaus, puraus balto sluoksnio, dengiančio įprastai tokiu metu pažliugusią žemės košę, vadinama nei šiaip nei taip - pliurza. Po Klarės apsiaustu lindėjo jai neįprastas megztinis aukštu kaklu. Šalikas skrendant tik trukdytų, todėl teko prisitaikyti. Smulkias mergaitei nederančiai gyslotas rankas aptempė pirštinės. Jei tik taip galėjai pavadinti megztos medžiagos kamuoliukus, kurie gaubė plaštakas nuo pusės dilbio žemyn, palikdami atvirus pirštus. Pirštinės nebuvo paprastos, jos buvo paruoštos žaisti: delnus dengė nedideli geltoni odos lopai, leidžiantys tvirtai suimti šluotą, ir žinoma, sučiupti patį svarbiausią puolėjos gyvenime kamuolį - kritlį.
Snaigės tik iš pažiūros buvo gražios. Nedideli ledo kristalėliai keliaujant į stadiono vidurį žnaibė šviesią veido odą, nors temperatūra lauke buvo neigiama, tačiau ne tokia žvarbi, kad sulipdytų padorias, ne ledokšnio pavidalo snaiges. Šios kibo ir prie apsiausto ir buvo galima nuspėti, kad lygiai taip pat nepadės ir kibdamos prie šluotražių, sumažindamos šluotos manevringumą, nors šia keturiolikmetė itin rūpinosi - šluota buvo padengta ypatingu purškalu, kiek įmanoma apsaugančiu nuo nenumatytų gamtos išdaigų.
Šį kartą išėjus į aikštę buvo lengviau. Pasukiojusi galvą į šonus apžvelgė komandos draugus, stovinčius šalia. Netruko išspausti ir šypseną. Draugų padrąsinimas dar niekada niekam nepakenkė. Rungtynėms teisėjavo profesorius, kurio pamokose žaliaakei nesisekė labiausiai. Stebėdama šio veiksmus prieš prasidedant kovai, paauglė susimąstė apie tai, kad nuoširdu būtų tikėtis, kad jaunoji Karter susimaus ir čia, tačiau ji buvo pasirengusi įrodyti visiems, kodėl gavusi vietą raudonai auksinių liūtų komandoje.
Kelioms minutėms prabėgus tarsi akimirka nuaidėjo švilpukas, atidarantis rungtynes ir žaidėjai netruko kilti į dangų. Šiose rungtynėse be Konės nusiteikimo pasikeitė ir dar keli aspektai. Vietoj bendraamžes Claudie žaidė paskutinius metus Hogvartse besimokanti Caroline. Kritlis šįkart atsidūrė riaumojančiųjų tarpe. Jauniausiai grifų puolėjai teko plėštis į priekį, nenorint atsilikti nuo tik ką prasidėjusių rungtynių. Ledu apvilktas vėjas žnaibė žandus taip, kad po to savaitę teks gaivinti veidą, kad bent pirštų prisilietimą pajaustų, tačiau žaliaakė tik stipriau suspaudė šluotą. Prisivijus tamsiaplaukę komandos draugę oro kelias buvo laisvas ir puolėjos susižvalgė. Tai reiškė ne kas kitą, o perdavimą. Nedarydama jokių staigių veiksmų strazdanė artėjo link draugės puolėjos. Reikėjo sumažinti tarpą, taip sumažinant ir perdavimo riziką.
Didžiulis kamuolys tvirtai išsinėrė pastumtas garbanės rankų ir skrido Klarės link. Kojomis spausdama šluotą taip tvirtai, kad dešinės kojos pirštų galai net užtirpo, ištiesė rankas pirmyn. Klubu pataisydama keliais milimetrais oro srauto pakeistą kryptį siekė kritlio, milžinišku greičiu lekiančio link jos.

[Gaudymas: 2;4;6;3]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Nora Kühnemund Spalio 14, 2017, 01:05:05 am
 Ne itin nusisekusios rungtynės su Švilpyne, be abejo, paveikė visas komandos nares; bene visos jos dar gerą savaitę po varžybų - mokykloje jau gerokai nuslūgus emocijoms - vaikščiojo apniūrusios ir nusivylusios. Jaunoji kapitonė buvo ne išimtis; net atvirkščiai, niekas niekada nebuvo matęs jos labiau nusiminusios, regis, išgaravo visas jos gyvybingumas ir energija, pozityvumo bei jai būdingo džiaugsmo neliko nė šešėlio. Atrodė, kas pagrobė senąją Norą ir dabar tebando ja apsimesti.
 Jos bjaurią nuotaiką tik dar labiau gadino artėjančios varžybos su Grifų Gūžta - ne tik todėl, kad jie pirmavo turnyrinėje lentelėjo ir priklausė tikrai stipriems varžovams.
 O dar tas oras - visada labai mėgo žiemą, jai patikdavo voliotis pūsnyse, mėtytis gniūžtėmis ar lipdyti sniego senius. Tačiau kol kas apie tai tegalėjo pasvajoti, o tam laiko nebuvo - visos jos mintys buvo sutelktos ties žaidimo strategija bei jau praėjusių rungtynių klaidų analizavimu.
 Šįkart nebuvo kam rūbinėje uždegti kitas varniukes - ji tikėjosi, kad bent kita kapitonė nebus praradusi gerų vilčių ir gebės įskiepyti joms visoms - įskaitant ir pačią Norą - pasitikėjimo savimi. Dabar jai to tikrai reikėtų, nors dažniausiai būtent ji būdavo ta, kuri užkrėsdavo aplinkinius gera energija.
 Vis dėlto gal jos subjurusi nuotaika bei susvyravęs pasitikėjimas savimi buvo tik į naudą - į areną įžengė pasirengusi aršiai kovoti, net iki paskutinio kraujo lašo - jei tik to reikės. Nė nepastebėjo pilnų tribūnų mokinių, apsitaisiusių raudonais bei mėlynais šalikais. Matė tik lauką, kuriame tuoj jie pakils į orą, prieš save jau išvydo priešininkų komandą - irgi pasiruošusią kovoti. Nejučia sugriebė arčiausiai jos stovinčios komandos narės delną, stipriai jį suspausdama - neaišku, ar stengdamasi ją padrąsinti, greičiausiai pati to padrąsinimo reikalavo. Net nepažvelgusi, kieno ranką buvo sugriebusi, apžergė šluotą kojom ir, nuaidėjus švilpukui, pakilo aukštyn.
 Šį sykį bent jau nebuvo vėjo. O ir lėtai, ramiai krentančios snaigės neatrodė itin grėsmingai, ne taip, kaip lietus, visiškai gadinęs matomumą. Jau po kelių akimirksnių aukštyje, jos kūnas sureagavo į vėsų orą ir putlūs skruostai nusidažė žaviu, vaikišku raudoniu.
 Įdėmiai stebėjo, kaip priešininkų puolėja laiko rankose kritlį. Nora neskubėjo - lėtai sukdama ratus virš kitų žaidėjų, pamažu artinosi jos porininkės. Jos greitis buvo pernelyg nedidelis, kad būtų galima tai suprasti kaip bandymą pakenkti, tačiau mažoji jau buvo numačiusi, ką darys toliau. Net kai kritlis nuskriejo antrosios puolėjos link - varnanagė vis dar lėtai skraidžiojo aplinkui, lyg visai nekreiptų dėmėsio į kamuolį, lyg būtų visiškai pamiršusi tai, kas vyksta arenoje.
 Vis dėlto nė sekundei nenutraukė savo žvilgsnio nuo kritlio. Vos šiam pasiekus pusę abi Grifo Gūžtos puolėjas skiriančio kelio, ji staigiu ir greitu it strėlė nėrė žemyn - keliolika colių prieš Klarę, jau laukiančią, kol kritlis pasieks jos rankas. Mažoji nelaukė. Vis dar nerdama žemyn, ištiesė vieną ranką, bandydama sugauti kamuolį ir, nė sekundei nemažindama greičio ar kampo, tikėjosi, kad jos manevras pavyks.

[Perėmimas perdavimo metu: 3;4]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Skarletė Siuzana Vein Spalio 14, 2017, 06:35:45 pm
Rungtynės su Švilpyne nebuvo itin sėkmingos, jei ne Igoris būtų pamatęs, kad ji vijosi aukso šmaukštą, mergina būtų uždirbusi savo koledžui šimtą penkiasdešimt taškų, bet deja, likimas yra likimas ir nieko čia nepadarysi. Labiausiai varniukė pyko ant savęs, todėl gaudytojo poziciją perdavė jos mažajai draugei Lelijai - greitai ir pastabiai antrakursei, o pati ėmėsi ruoštis būti atmušėja. Dienų dienas iki kitų varžybų, penktakursė skraidydavo, kartais viena, kartais su komanda kvidičo aikštėje, treniruodamasi svarbiausių skraidymo triukų. Pasitikėjimas savimi buvo ganėtinai lengvas, nes žinojo, kad grifų komanda gana gera ir susižaidusi tarpusavyje, nors jų irgi neprasta. Vanilla nelaukė šių rungtynių, na, kaip ir visų. Kaip komandos kapitonė, mergaitė stengėsi šypsotis visoms varniukėms (komandoje nerasite jokio berniuko), bet viduje jautė didžiulį nerimą, nusivylimą savimi ir begalinę baimę suklysti. Žaidynių dieną, Hinkley atsibudo dar anksčiau nei prieš rungtynes su švilpyne. Širdis stipriai daužėsi krūtinėje ir net rytinė arbata, stiprūs pusryčiai didžiojoje salėje nenugalėjo tos slaptos baimės. Nepadėtų ir sėkmės eleksyras. Nepadėtų net mamos ir tėčio bei močiutės meilė. Padeda tik bijoti ir nesustoti bijoti. Vanilė pradėjo kilti ties tribūnomis, rankomis stipriai laikydama blokštą, šlaunimis - šluotą. Žaidimui prasidėjus, į dangų pakilo visi kamuoliai. Muštukų keliai išsiskyrė ir tamsiodė nespėjo abiejų sekti akimis. Kvidičo aikštėje neslūgo įtampa, nes netrukus, grifų atmušėja pradėjo taikytis į Lelianą. Varnė pradėjo skristi link jos, lazdą tiesdama atmušti muštuką nuo draugės. Ashley-grifė, turėjo nemenką planą. Dar pamena kaip Alisa, švilpynės atmušėja į ją taikėsi beveik kaskart. Žino tą jausmą. Žaibiškas greitis, azartas, gal net euforija - tamsiaplaukė net nematė kaip muštukas jau liejosi su lazda. Užsimerkė. Ar visi sveiki?

[Atmušimas bet kur į aplinką (nuo komandos draugo): 1, 3, 6]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Spalio 14, 2017, 07:17:14 pm
   Šįsyk pareigingasis Fasiras nebenuvylė nei savęs, nei kitų. Atsikėlė kaip žmogus - gerokai anksčiau, negu reikėjo, rimtai nusiteikė, užkrimto, išgėrė, nešdamasis kvidičo aprangą per koridorių i persirengimo kambarius, išgąsdino kažkokį švilpių pirmakursį ir buvo tuo didžiai patenkintas.
   Iki persirengimo kambarių eiti teko per lauką, link kvidičo aikštės. Fasiras truputį pravėrė didžiąsias, paradines Hogvartso duris ir mažumėlę nustebo, kad, žengus į lauką, jo batas smigo tiesiai į baltą pusnį. ,,Kada čia ta žiema spėjo ateiti..." - retoriškai paklausė Fasiras. Ant jo peties staiga pasivijęs negrakščiai nutūpė varnas. Vaikinas truputį susigūžė - ne išsigandęs paukščio, bet nuo šalto vėjo gūsio, kuris staiga ėmė šniokšti jam į veidą.
   ,,Labas, Huginai. Šįsyk šukuoseną susigadinsiu dar nė nespėjęs pasiekti kvidičo aikštės..." - mintyse tarė jaunasis von Sjuardas. Varnas tyliai suklekseno snapu lyg juoktųsi ir snapu sutaršė tvarkingus draugo plaukus.
   ,,Leisk, padėsiu." - susijuokė varnas darsyk ir ištraukė snapą iš juodos ševeliūros.
   ,,Ačiū, Huginai." - atsiduso eliksyrininko sūnus.
   ,,Visad malonu." - atsakė Huginas, nesitverdamas juoku. Fasiras be šypsenos pakasė varnui pasnapę ir besimarkstydamas nuo sniego atspindimos šviesos nužingsniavo per po batais braškantį sniegą link kvidičo aikštės.

   Fasiras išžengė iš grifų gūžtos persirengimo kabinų - tiesą sakant, jose buvo vėsoka, todėl vaikino, nepagalvojusio apie tai, oda dabar po ganėtinai šiltais kvidičininko drabužiais buvo sustirusi ir virtusi žąsies oda. Von Sjuardas kilstelėjo akis į dangų, esantį tokios spalvos, kaip ir žemė. Ką gi, šiose kvidičo rungtynėse žemę nuo dangaus atskirti bus galima tik krentant...
   Vaikinas pakilo aukštyn, kai kapitonas ir draugai pakilo. Automatiškai, nemąstydamas nuskrido prie vartų ir atsigręžė į kitą aikštės galą. Tarp savųjų ėmė kažko ieškoti, o tada prisiminė, kad jo ieškomasis žmogus susikeitė vietomis su kitu žmogumi. ,,Ech... Kas man šiandien palinkės sėkmės?"
   Tolumoje nuaidėjo draugiškas varno kranktelėjimas. Fasiras linktelėjo ir šyptelėjo puse lūpų. Ši šypsena reiškė daug.
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Mireille Céline Leroy Spalio 14, 2017, 08:58:40 pm
Šis speiguotas šeštadienio rytas išaušo visiškai priešingas nei pasitaikė žaidžiant su Švilpyne. Tąkart it iš kibiro pylusį lietų dabar pakeitė lengvutėliai, dangumi šokuojantys debesys bei ant pečių krintančios smulkutės snaigės. Paprastą dieną visi tikriausiai prasiraitytų lovoje iki pat pusiaudienio, o tuomet šoktų kieman pasidžiaugti sniegu, kol jo nepavertė koše permainingi Anglijos orai. Bet būtent šiandieną ne tik mokiniai, bet ir profesoriai sukilo anksti ir į žiemos apdaru pasipuošusį kiemą išskubėjo dėl visai kitų priežasčių – laukė dar vienos kvidičo rungtynės.
Kiek anksčiau už kitus, kartu su visa komanda, išrėgliojo ir Leliana. Tiesa, šįkart jau ne kaip atmušėja, bet kaip gaudytoja. Po patirtos nesėkmės jiedvi su Vanilla nemažai svarstė. Juodaplaukė vis nenustojo savęs graužti dėl to, jog nesugebėjo taikliai paleisti to lemiamo muštuko į švilpių gaudytoją bei taip suteikti progą vyresniajai kapitonei nugvelbti šmaukštą tiesiai jam iš panosės. Galbūt tai lėmė jos amžius ir nepatyrimas, o gal smulkus, jėgų reikalaujančiam darbui netinkamas sudėjimas – ji nė nežinojo, tačiau perduodama poziciją be galo tikėjosi, kad kapitonė turės daugiau parako nei turėjo pati. Visgi, Vanilė - vyriausia iš varnanagių komandos, o Lelija tik vargana antrakursė, už kurią greičiausiai net ir tasai blokštai buvo sunkesnis.
Šiaip ar taip, tarp visų jaunos komandos narių tvyrojo slogutis. Net persirengimo kambaryje niekas jo neišsklaidė, abi kapitonės nepratarė nė žodžio. Tik iš degančių akių buvo galima nuspėti, kaip stipriai visos trokšta šios pergalės. Tačiau gaila, bet niekas negali pažaboti likimo, tad beliko neprarasti tikėjimo ir drąsos, kurios išėjus aikštėn šiek tiek suteikė netikėtai rankon įsikibusi Nora. Lija ir pati stipriau suspaudė jaunosios puolėjos delną, o tuomet šalimais susirado ir kitos komandos narės pirštus. Ji tikėjosi, kad ir toji, ir esanti už jos, o tuomet ir dar tolimesnė susirado greta stovinčių draugių rankas, taip sudarydamos tylią, tačiau nepertraukiamą grandinėlę, teikiančia taip reikalingo tvirtumo prieš pat jaudinančių varžybų pradžią.
Šitaip ji stovėjo keletą akimirkų, niekur nesižvalgydama ir paskendusi savyje. Širdis šokčiojo aukštyn žemyn ir, tiesą sakant, ne vien iš natūralaus jaudulio. Ne, šokčiojo ji ir iš džiaugsmo dėl šios akimirkos – tiek ilgai vaikščiojo paniurusi, veik praradusi bet kokį norą stengtis, o štai užteko tokio mažyčio gesto ir ryžtas visu smarkumu grįžo atgal. Laikydama delnuose komandos draugių rankas ji tegalėjo tikėtis, kad ir jos širdyse jaučia bent kiek nors panašius jausmus.
Na, bet toji akimirka nutrūko, kai švilpukas paskelbė rungtynių pradžią, o šluotos visu greičiu šovė aukštyn. Neatsiliko nuo jų ir Leliana – atsispyrėjo kiek galėdama stipriau bei tuojau pat nulėkė išilgai per aikštė. Mergaitė iškilo kiek aukščiau nei kiti žaidėjai, jog akimis galėtų geriau aprėpti visą lauką, ir kaipmat ėmė žvalgytis aukso grūdo šiame beprotiškame katile.

[Bandymas pastebėti aukso šmaukštą: 3]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Tom William Riddle Spalio 14, 2017, 11:03:53 pm
RPG vertinimas

Caroline Wilding: 10
Ashley Tonks: 9
Edgar Jeffter: 10
Klarė Konė Karter: 10
Nora Kühnemund: 9
Vanilla Hinkley: 10
Fasiras von Sjuardas: 9
Leliana Shiwasù: 10

Kauliuko rezultatas

Caroline Wilding: 2;5
Ashley Tonks: 6
Edgar Jeffter: 6
Klarė Konė Karter: 5;5
Nora Kühnemund: 6
Vanilla Hinkley: 3;6
Fasiras von Sjuardas -
Leliana Shiwasù: 5

Caroline Wilding tiksliai atlieka perdavimą.
Ashley Tonks netiksliai pataiko į muštuką.
Edgar Jeffter nepastebi aukso šmaukšto.
Klarė Konė Karter neperima kritlio.
Nora Kühnemund nepagauna kritlio.
Vanilla Hinkley veiksmas anuliuojamas dėl netaikliai paleisto muštuko.
Fasiras von Sjuardas neatlieka veiksmų.
Leliana Shiwasù nepastebi aukso šmaukšto.

Kvidičo rungtynės tęsiamos

Kritlis patenka į neutralią zoną. Atsikovojus kritlį Grifų Gūžtai, jį galima mesti į lankus iš karto.
Aikštėje likę abu muštukai.
Rezultatas: Grifų Gūžta 0 – 0 Varno Nagas.
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Adelaidė Kondwani Spalio 14, 2017, 11:30:57 pm
Per vieną naktį pasikeitę orai ir džiugino, ir vertė sunerimti. Regis, dar vakar į langus barbeno didžiuliai lietaus lašai, o žemė buvo pažliugusi, o šiandien vaizdas visiškai persimainė - lengvai snyguriavo, žemę buvo padengęs plonas ledukas, nušalę gėlių žiedai buvo nusvirę, lyg nuolankiai nusilenkdami ateinančiai žiemai, keli nuo medžių šakų taip ir nenukritę lapai susitraukė ir sublizgo nuo šerkšno. Nuo vakar vakaro gražiai spintoje pakabinta Adelaidės apranga buvo paruošta lietingam orui - neperšlampami drabužiai ir dar kelios apsauginės priemonės tokiomis sąlygomis būtų tikrai nenuvylusios. Tačiau kai gamta iškrėtė tokią išdaigą, antrų savo žaidynių rytą pabudusi mergaitė pabalo. Absoliučiai nepagalvojusi apie atšalusius orus, ji nebuvo pasiruošusi sportinės aprangos, apsaugančios nuo paprasčiausio šalčio.
Iššokusi iš minkštų patalų ant šaltų akmeninių grindų, antrakursė prilėkė prie lango ir plačiai jį atvėrė, į miegamąjį įleisdama šaltuko. Vienais naktiniais apsivilkusią mergaitę nukrėtė šiurpas - neaišku, ar nuo siaubingo šalčio, ar iš baimės. Prisiminusi aprangą ji pasimetė ir, pamiršusi uždaryti langą, drebėdama nusliuogė prie drabužinės. Išsitraukusi, ko ieškojo, ji ilgai žiūrėjo į nuo lietaus apsaugančius akinius, apsiaustą ir batus, o tada metė juo žemėn ir, suspaudusi lūpas, atsiklaupė prie lovos, ištiesė ranką, bandydama po ja kažką užčiuopti, kol ištempė didžiulį lagaminą. Tirtančiais pirštais ji atsegė didžiulę žalvarinę sagtį ir atmetė dangtį, o tada puolė švaistyti drabužius į šalis, kol rado du plonus vilnonius megztinius, vilnones kojines, pirštines ir storas bjaurios rudos spalvos velvetines kelnes. Paskubomis atgal sumetus nereikalingus išdrabstytus drabužius, ji kuo šilčiau apsitūlojo, užsimetė koledžo kvidičo apsiaustą ir pačiupo į sieną paremtą šluotą. Išbėgdama ji dar spėjo išgirsti, kaip už jos nuo skersvėjo garsiai trinktelėjo durys.
Prie pusryčių stalo iškliukinusi didžiulį puodelį arbatos, Adelaidė pasileido kvidičo aikštės link ir, vos spėjusi prisijungti prie savo komandos, jau žingsniuojančios į aikštę, į kuodą susikėlė neklusnius plaukus, susegdama juos smeigtuku.
Nuskambėjus teisėjo švilpukui antrakursė lengvai atsispyrė nuo žemės. Nuo skubėjimo ji vis dar buvo neprasibudinus, tad pirmas kelias sekundes nespėjo susigaudyti, kas vyksta. Regis, tribūnose bruzdantys sirgaliai taip pat nerodė didžiulio entuziazmo - dar nesigirdėjo kurtinančio ūžimo ir švilpimo, kuris šiuo metu būtų maloniai pažadinęs ir paskatinęs įsitraukti į žaidimą. Kritlis atiteko grifiams ir Adė, matydama, kad Carol ruošiasi perduoti jį Klarei, per daug nespausdama pasileido jos link, tačiau kai metimas vis dėlto buvo netaiklus, ji visu svoriu užgulė šluotą ir nušvilpė link žemėn krentančio kamuolio. Nė kiek nestabdydama, ji ištiesė dešinę ranką ir pagriebė taikinį, o tada padarė staigų posūkį ir, prispaudusi prie krūtinės kritlį, nuskriejo Grifų Gūžtos lankų link, akimis ieškodama kitos mėlyną uniformą dėvinčios puolėjos. Ir, laimei, Nora buvo visai netoliese, tad po trumpo akių kontakto, Adelaidė iš rankų paleido kamuolį, sviesdama jį komandos draugei ir nežymiai nukryžiavo pirštus.
[Perdavimas: 1,3,4,5]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Caroline Elase Wilding Spalio 14, 2017, 11:44:45 pm
Garbanos draikėsi apie veidą, šiek tiek sumažindamos matomumo lauką. Nepadėjo ir sūkuriuojančios snaigės, lyg tyčia lįsdamos į akis, trukdydamos įsižiūrėti. Tačiau minios sirgalių ir žaidėjų neatbaidė prastos sąlygos - veikiau padarė žaidimą dar įdomesnį, azartiškesnį. Šaltukas nurausvino paprastai visiškai išbalusią Caroline odą. Ant šluotos, ore, mergina atrodė gyvesnė. Nuolatos susigūžę, tarsi ko bijodami, pečiai šiek tiek išsitiesė, laikysena įgavo kadaise buvusio nuolatinio grifės orumo. Juk visgi tai rungtynės, pergalės arba pralaimėjimo klausimas, sprendžiamas kamuolių pagalba ore.
Aikštėje nardė dešimt skirtingais apsiaustais vilkinčių žaidėjų. Dešimt skirtingų gyvenimų dingtelėjo Caroline. Tačiau išsamesnėms filosofijoms laiko nelabai buvo - susižvelgus su ilgaplauke komandos ir pozicijos drauge raudonasis kamuolys žaibišku greičiu skriejo josios link. Septyniolikmetė nejučia suspaudė šluotkotį - seniai nejudėjo taip greitai, nesijautė tokia gyva. Natūralu, jog smegenys, pripratusios nuolat kovoti su vienokios ar kitokios rūšies baime, keistokai reagavo į tokį staigų nuotaikos pasikeitimą. Dievaži, mergina beveik kreipėsi pagalbos į aukštesnes jėgas, kad tik nenusiristų nuo šluotos anksčiau laiko - kritlis prašvilpė per plauką nuo Klarės ištiestų rankų. Velniai rautų mintyse keiktelėjo juodaplaukė ir šlaunimis spustelėjo šluotkotį, priversdama lėkti greičiau. Visomis savo ir ištikimos (arba nelabai, visgi pirmosios jai rungtynės) šluotos išgalėmis Caroline skubinosi prie priekyje raudonuojančios dėmės - kritlio. Vaizdas akyse liejosi, tačiau tikslas buvo vienas - sučiupti tą nelemtą kamuolį pačiai ir neleisti to padaryti kokiai knygų žiurkei varnanagei. Tačiau nespėjo. Kažkokia mėlynai apsivilkusi panelė sugebėjo kamuolį pačiupti tiesiai Carol iš panosės. Va čia tai septyniolikmetė padūko. Na žinoma, kas pirmesnis, tas gudresnis, bet galgi atleiskime jai - juk septyniolika dar skaitosi paauglystė, kas, kad pastarojo laikotarpio Caroline beveik nepatyrė. proga atsigriebti. Kad jus kur po galais, neee, šitaip man nebus nepatenkinta pamanė juoplaukė ir staigiai apsisukusi puolė prie varnanagės. O šioji nutarė atlikti tą patį septyniolikmetę pavedusį manevrą - perdavimą. Juo geriau klastingai šyptelėjo Carol. Atlikusi staigų posūkį išniro tiesiai prieš gaudančiąją varnę ir plačiai išskėtusi rankas pasitiko atskrendantį kamuolį.
[Perėmimas perdavimo metu: 6,3]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Nora Kühnemund Spalio 14, 2017, 11:50:05 pm
 Greičiausiai mažoji neapskaičiavo skriejimo greičio ir kampo, mat šluota, rodės, tuoj tėkšis į sniegu nuklotą žemę. Kampas buvo per staigus, ir ji pralėkė pro tarpą tarp Grifo Gūžtos puolėjų nesugavusi kamuolio. Mintyse subarusi save, kam blogai apskaičiavo, staigiai, kol dar jos vaikiškas veidukas nesibloškė į žemę ir nesusidaužė it supuvęs obuolys, nukritęs nuo obels viršūnės, pasuko savo skraidymo priemonę viršun, idan vėl grįžtų į normalų aukštį. Jau planavo skrieti link savų lankų, gal toje arenos pusėje Norai pavyktų perimti kritlį, net pasuko šluotą į tą pusę, pasiruošusi bet kada visu greičiu, kokį tik gali išgauti iš savo nutriušusios šluotos, lėkti į tą pusę. Nė nepastebėjo, kaip kamuolys pralėkė pro priešininkų puolėjos rankas. Vis dėlto antroji Varno Nago kapitonė buvo pernelyg nutolusi nuo neutralios zonos, kad spėtų aplenkti abidvi grifų komandos puolėjas. Laimei, jos porininkė jau skrajojo toj pusėj - beliko tikėtis, kad ji greitai sureaguos ir tuoj pat pagriebs kamuolį. O greita porininkės reakcija Nora nė neabejojo, šioji jau nesyk tą įrodė treniruočių metu.
 Nė sekunde nedvejodama, dvylikametė stipriai palinko virš savo senos šluotos, vaikiškais, putliais pirštukais stipriai įsikibusi į jos kotą ir dūmė pirmyn - tiesiai link lankų, esančių kitoje arenos pusėje, kur rungtynių pradžioje matė esant grifų gynėją. Jau buvo priešininkų komandos pusėje, kai sulėtino - reikėjo gi kažkaip pastebėti Adelaidę. Visgi tai nebuvo labai lengva, atrodė, lyg visos aplinkybės tam priešintųsi - sušlapę nuo sniego plaukai krito ant akių ir trukdė matyti, be to, arena buvo pilna raudonai apsitaisiusių žaidėjų, kurie, vis skraidydami aplinkui, trukdė pastebėti nediduką mėlynai bronzinį tašką - antrą varnių puolėją. Atžagaria ranka nusibraukė kirpčius atgal, bandydama juos susikišti po kepure, ir kaip tik tą akimirką pastebėjo tiesiai į jos glėbį lekiantį kritlį, jau pasiųstą Adės, kuri, matyt, pastebėjo ją anksčiau. Nieko nelaukdama, nors ir neklusnūs kirpčiai vėl užkrito ant akių, mažoji kapitonė tvirčiau suspaudė šluotkotį tarp šlaunų, kad turėtų abi laisvas rankas ir nulėkė tiesiai link Adelaidės, vis mažindama atstumą tarp savęs ir kamuolio, kurį kaip tik bandė pagauti, jam beskriejant į jos plačiai, kaip tik leido nedidelis vaiko ūgis, išskėstas rankas, taip susitelkusi į gaudymą, jog nė nepastebėjo šalia besisukiojančios grifės, bene dvigubai ją pranokstančios jėga.

[Gaudymas: 2;3;4;6]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Edgar Jeffter Spalio 15, 2017, 12:19:27 am
Iš tiesų matomumas buvo geresnis, nei pirmajame grifų susitikime su klastuoliais, tačiau regis šmaukštas šį kart buvo susiradęs kitą palankią vietą slėptis. Edgar'ui praskriejus skersai aikštę, apart lengvų snaigių nieko nematė. Kilstelėjęs aukščiau varžovų lankų atsigręžė į stadioną. Rodos, jaunoji varnų gaudytoja vietoje dairėsi šmaukšto. Turbūt dėl to grifų kapitonas leido akimirką sau užmesti akį į įvykius vykstančius aikštėje.
Žaidimą su kritliu buvo pradėjusi grifų komanda. Šyptelėjo vaikinas matydamas, kaip jo geriausia draugė su užsivedimu skrieja varžovų pusėn. Tik še tau, kad nori. Atrodo mergina buvo pritvinkusi tiek jėgų, jog neapskaičiavo kokiu stiprumu perduoti kamuolį greta priskridusiai draugei. Kritlis galima sakyti prašvilpė pro rankas tiek Klarei, tiek varnanagėlei bandžiusiai jį atimti ir kamuolys nulėkė į atvirą plotą, kur nebuvo matyti kitų žaidėjų.
Tamsiaplaukis tuo ir užbaigė įvykių sekimą. Kažin ar iš vis gaudytojas turi teisę nukreipti dėmesį nuo savo pagrindinio tikslo. Nes kiekviena sekundė buvo svarbi, galinti nulemti rungtynių baigtį. Septintakursis, aišku, įsivaizdavo baigtį ne kitokią, kaip kad grifų pergalė. Tam pasiekti reikėjo neužmigti ties pirmuoju laimėjimu ir koncentruotis į būtent šį mačą. Varno Nago komanda tikrai nenusileis, nes dar turi visus šansus laimėti turnyrą, nepaisant patirto pralaimėjimo prieš Švilpynės komandą. Ir tas varžovų pralaimėjimas gali tapti savotišku užtaisu šiandienos varžyboms. Jeffter'is jokiais būdais nenorėjo leisti, kad tas užtaisas sprogtų, todėl dabar akys lakstė po aikštę mėgindamos pamatyti šmaukštą. Matyti nieko vis dar nebuvo. Reikėjo skristi kažkur, o tas kažkur buvo pažeme palei stadiono žolę, greta tribūnų, aikštės sienų. Vaizdas nesikeitė. Prieš akis buvo tik ledinės snaigės, kurios jau spėjo grifų prefekto juodus plaukus nudažyti baltai.
Tvyrantis šaltis, nežymiai kėlė drebulį Hogvartso mokiniui. Sušilti galėjo tik vienaip. Didindamas greitį jis banguodamas nardė tai aukštyn, tai žemyn. Deja, tai negelbėjo. Tikriausiai jau buvo pratęs prie tokių pasiskraidymų ir tam, jog sušiltų reikėjo kažko labiau ekstremalaus. Pavyzdžiui, kaip persekiojantis muštukas, ar grumtynės su varžovu. Jei nuoširdžiai, aštuoniolikmetis nenorėjo būti persekiojamas muštuko bei kontaktinė kova su varžovu, kuris ir vėlgi penkiais kursais jaunesnis.
Gaudytojas nulėkęs ties komentatorių budelę pasitrynė sušalusią kaktą. Jausmas buvo tarsi kakta būtų aptraukta ledo. Bet tai buvo tik jausmas, kuris atsirado nuo didesnio greičio. Visgi žaliaakiui teks su tuo taikytis, nes kitu atveju skrisdamas vėžlio greičiu kažin ar sugebės pešti ką nors naudingo. Pats vaikinas, žinoma, neturėjo nė menkiausios minties, kad dėl tokių dalykų liautųsi stengęsis.
Ten kažkas yra? susiraukė žvelgdamas kažkur į padanges nežymiai už stadiono ribų. Tarsi kažką spindinčio matytų, bet gal tai tik tebuvo saulės spindulys, kažkokiu būdu persilaužęs, per krentantį sniegą iš pavienių debesų. Taip, tai buvo galimas variantas, tačiau to nepatikrinti būtų per didelė prabanga, kai aplinkui nematai nė kažko panašaus į tai. Edgar'as linktelėjęs prie savo šluotos pasileido dideliu greičiu link to spindesio, tikėdamasis, kad tai bus aukso šmaukštas.

[Bando pastebėti šmaukštą: 4]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Skarletė Siuzana Vein Spalio 15, 2017, 09:13:08 am
Mergina pramerkė akį, neišgirdusi jokio atmušimo į lazdą, nesimatė, kad ir kas nukentėjo. Vadinasi, grifė netaikli. Tamsiaodė atsiduso ir nusišypsojo sau. Tai nebuvo kokia pikdžiugiška šypsenėlė, net ne pergalės, net ne pašaipos. Tiesiog. Motyvacija. Sau ir kitiems. Šios rungtynės buvo vienos sudėtingiausių, na, bent jai, todėl, matydama kaip Adelaidė griebia kritlį, meta Norai, komandos antrajai kapitonei (o gal Vanilla yra pati antroji?) bei tarp jų įsiterpiančią Caroline - grifų puolėją,- mergaitė akimis puolė ieškoti muštuko. Žinoma, buvo nelengva, daug sunkiau nei atrodė. Bet netrukus muštukas pats pradėjo tarsi artėti link jos, todėl palaidas kamuolėlis, tuojau su blokštu buvo skraidinamas tiesiai į taikinį - Caroline. Varnė prikando lūpą. Norėjo, kad muštukas į ją pataikytų, kliūdytų, išmestų iš pusiausvyros, bet nenorėjo sužeisti ar dar ką baisaus pridirbti. Juk čia draugiškos varžybos, tiesa? Bet įsižiūrėjus į visus, tiek varnų, tiek grifų veidus gali išvysti tą norą, troškimą laimėti. Tik tamsiaplaukė liko neautrali. Žaidimas kaip žaidimas, pergalė tos komandos, kuri stipresnė arba kitaip, kurią nulems likimas. Stebėdama ar muštukas pataikys į Carol - varnė sustojo vidury oro, jausdama stipriai ir tikslingai kaip laikroduką tiksinčią širdį krūtinėje.

[Atmušimas į Caroline Wilding: 4, 6]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Mireille Céline Leroy Spalio 15, 2017, 02:57:24 pm
Na, katilas nebūtų katilas, jei jame netvyrotų visuotinė sumaištis. Šiek tiek žemiau nei sklandė pati Leliana, jau nuo pat pirmų minučių užvirė veiksmas. Vėliau jai buvo gėda pripažinti, tačiau tą akimirką iš galvos išgaravo net ir jos didžiausias tikslas, kurį turėjo pasiekti tądien. Bet ji nieko negalėjo padaryti – akis tiesiog prikaustė nemenkiau už muštuką pasiutęs raudonasis kamuolys, nesuvokiamu greičiu šokinėjantis iš rankų. Regis, jis dar visai neseniai saugiai skriejo vienos iš grifų puolėjų glėbyje, o štai jau kitą akimirką šoko iš tos užuoglaudos it paspirgintas keptuvėje bei, ore nubrėžęs dailų lanką, nugulė Adelaidės rankose. Beliko melstis, jog varnų rankose kritlis kiek nurims ir leisis lengviau suvaldomas.
Iš šio nesąmoningo sąstingio antrakursę pažadino akių kampučiu pagautas šmežesys. Prieš tai tartum pakerėta stebėjusi žaidimo pradžią, dabar Lelija kaip mat pasuko galvą šonan, tikėdamasi išvysti jų komandos išganymą. Deja, jos pastebėtas judesys anaiptol nespindėjo taip lauktu auksu, o greičiau jau juodavo kaip nenumaldomai artėjanti pražūtinga juodoji skylė. Tyliai burbtelėjusi panosėje, varnanagė staigiai nėrė šonan, vos per plauką išsilenkdama į ją paleisto muštuko. Dėl visa ko iš karto nesustojo, o užgulė šluotą bei visu greičiu pasileido žemyn. Pavojingai priartėjus prie žemės, išlygino savo šluotą kartu suktelėdama ją kairėn ir taip nuvingiuodama išilgai aikštės. Jai buvo kiek keista, kad štai dabar nuo tų pasiutėlių ginasi bėgdama, kai, tuo tarpu, ne taip jau ir seniai stodavo į tiesioginę akistatą ginkluota tik blokštu. Galbūt skambės it pamišėlė, bet juodaplaukei tai visai patiko.
Šiaip ar taip, šįkart ji ganėtinai lengvai išsisuko, kas privertė manyti, jog šis smūgis nepateko į grifų atmušėjos taikliausiųjų sąrašą. Tuo geriau Lelianai. Ji tikrai nenorėjo didesniąją rungtynių dalį praleisti lakstant į visas puses lyg užpakalin būtų įkandusi kokia nors piranija. Turėjo ir svarbesių reikalų, kaip pavyzdžiui sugauti aukso šmaukštą anksčiau negu tai padaryti pavyks varžovų gaudytojui.
Vos jį prisiminusi, dvylikametė vėl ėmė kilti aukštyn, aukščiau nei skraidžiojo dėl kritlio kovojančios puolėjos, bei karštligiškai apsidairė. Netruko pastebėti ir jį, berods, paskutinio kurso moksleivį ir, ko gero, dvigubai didesnį nei buvo Lelija. Bet žinot ką, svarbu ne ūgis, o smūgis. Ar bent jau taip sakė kažkoks pamišėlis, tikriausiai prieš pat netekdamas dantų nelygioje kovoje. Ką padarysi, toks tasai gyvenimas, tačiau nereiškia, jog ir varniukei taip nutiks.
- Eiii, tu! – pasileisdama jo link, riktelėjo. Mergaitė nematė, ką tokio jis ten vejasi, tik tiek, jog skrenda pirmyn it akis išdegęs. Na, bet vien dėl to, kad ji kol kas nieko nemato, nereiškia, jog nieko ir nėra. Galbūt jai derėtų apsisukti ir pasidairyti šmaukšto kitoje aikštės pusėje tikintis, kad grifui tik akyse vaidenasi, bet negi ji dabar pati vargs. Be to, lygiai taip pat sėkmingai to auksinio grūdelio gali ieškoti kartu ir pasistengdama išblaškyti varžovą, jei kartais tasai užmatė šį tą daugiau nei vien savo šešėlį.

[Bandymas pastebėti aukso šmaukštą: 4]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Klarė Konė Karter Spalio 15, 2017, 05:11:17 pm
Tačiau žaliaakei  rungtynių pradžia nebuvo tokia sėkminga kaip pirmoji. Nors ir pasuko šluotą, kritlis prasprūsdamas pro pirštus pralėkė, tarsi paskutinis mėnuo prieš egzaminus.
Krito žemyn kelis metrus, tarsi primindamas apie savo pavadinimo kilmę. Kritlis - tas kuris krenta, nemaloni išraiška išvėpė Klarės veidą. Ir aišku, bėda po vieną nevaikšto. Bent jau taip sako žiobarai. Vydamasi raudonąjį jau matė kaip varnių puolėja nusičiupo kamuolį. Šaukštai po pietų, tik dar viena skambi frazė nuaidėjo žiobariškai augintos ketvirtakursės galvoje.
Tačiau rungtynės tęsėsi ir nebuvo kada eikvoti brangaus laiko ar neduok žila Merlino barzda, taškų. Pasirengusi ir šiandien įrodyti, kodėl buvo atrinkta į raudonapsiausčių komandą, Klarė nėrė į priekį taip, tarsi nuo jos priklausytų gyvenimas. Nuo jos gyvenimas ir priklausė. Bent jau socialinis. Mokykloje sklandė legendos apie "kvidičo žvaigždutes", kurių žibėjimas baigėsi komandų pralaimėjimais mokyklos turnyre. Visi draugai nusisukdavo, ne tik draugai, niekas mokykloje nebekalbėdavo, tarsi be to įmanoma susirasti partnerį uždaviniams pamokose.
Taigi jei jaunoji grifų puolėja nepasistengs, žlugs keturiolikmetės gyvenimas. Ir koks piktasis burtininkas nešė ją į koledžo komandą. Spaudė šluotą kojomis, taip kaip niekad.
Oras vis dar nebuvo pavydėtinas, šalti kristalai eižėjo aplinkui, trukdydami stebėti aikštėj vykusi veiksmą, ką jau labiau kalbėti apie akinančią baltą šviesą. Treniruodamiesi niekada apie ją negalvojo. Bent jau negalvojo jaunesnioji grifų puolėja, dabar bet ką atiduotų už akinius nuo saulės, kurie bent kiek uždengtų akis merkiančią baltą.
Nieko nelaukdama Caroline taip pat spaudėsi link kritliu nešinos varnių puolėjos Adelaidės. Priešininkų komanda buvo jaunesnė, tačiau Carol ir Klarė turėjo daugiau laiko treniruotis ir buvo gal ir nedaug, tačiau labiau patyrusios. Suuosdama priešininkų perdavimą vardan to, kad vytųsi kamuolį, pastojo kelią kursu jaunesnei iš anksčiau nors ir menkai, tačiau pažįstamai Norai. Jei bent kamuolys pasieks tikslą, tai žaliaakė jei ne pagaus, tai bent sutrukdys atlikti sėkmingą perdavimą. Kiek galėdama arčiau link lankų verždamasi jaunesnioji varnė garantuotai bandė palengvinti antrosios galimybes švystelti kritlį per taip pat ketvirtakursio, kaip ir pati Klarė, Fasiro saugomus lankus.
- Von Sjuardai, nemiegok! - net nepasisukdama pusiau juokais riktelėjo koledžo vadovo sūnui, nelabai turėjusiam ką veikti praeitose rungtynėse. Jam pirmą sykį galėjo tekti apginti komandą nuo priešininkų komandos puolimo.
Varnei pagaliau išmetus kamuolį trečiakursės puolėjos link, Klarė nėrė tarsi žuvis vandenyje. Tik žaliaakė kybojo aukštai ore, o ne giliai po vandeniu. Šalia buvo ir tamsiaplaukė kolegė, kuri taip pat nesnausdama bandė atimti prarastą kamuolį. Užkirsdama kelią Norai gaudyti, staigiai pasuko šluotą. Pristabdžiusi atitraukė rankas, taip ketindama prigriebti kritlį ir pataisyti anksčiau padarytą klaidą.

[Perėmimas perdavimo metu: 3; 5]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Ashley Shaw Spalio 15, 2017, 08:51:07 pm
Rimtaaaai? Nejau tikrai tikėjai, kad pataikysi? Kvailele tu.. - galima sakyti mintyse tyliai keikėsi Ashley, tačiau stengėsi per daug sau nesukti galvelės. Vis dėl to tai tik žaidimas ir jis ką tik prasidėjo, tad ką gali norėt.
Antrakursė nusprendė kiek pasižvalgyti ir tuo pačiu nurimti. Tas vėsesnio vėjo gūsis paplūdo į jaunėlės veidelį ir šią ne savo noru privertė pradėti kalenti dantimis. Nekreipusi dėmesio į suledėjusias galūnes, Ashli prisiminė, jog kažkur  prie lankų turi blaškytis jos šlubakojė draugė Dawn.
- Hmmm, - numykė grifė, o tada net susiraukusi žvalgėsi peleninių plaukų savininkės.
Staiga kažkur tolumoje sušmėžavo ta pati blevyzgoti mėgstanti Strain.
- Ach tu, rupūže, - nusiviepė, o tada susiraukė tarytum sena bobulė.
Blyškiaveidė nuskriejo draugės link. Priskridusi ji įsmeigė savo akis - kukulius į keturiolikmetę.
- Nagi nagi nagi, - priekaištingai suburbuliavo Ashley. - Tai jau nereikia nei pasisveikint su drauge, ane? - laikėsi iš paskutiniųjų nesusijuokusi, kai staiga išvydo vienos grifės link skriejantį muštuką. - Palaaauk, aš tuoj! - nieko nelaukusi pasileido kamuoliui iš paskos.
Šiaip ne taip prisivijusi muštuką ir keista, bet net aplenkusi (matyt teko labai pasistengti), kaštonplaukė perėmė lazdą dešinėn rankon, o tada smogė. Ashli staigiai sustojo ir stipriai užmerkė akeles. Ji iš paskutiniųjų stengėsi neprarasti vilties, kad atmušė kamuolį ir apgynė saviškę, o gal net ir kliudė varžovą.
[Atmušimas (nuo komandos draugo) į Vanillą: 4; 2]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Tom William Riddle Spalio 15, 2017, 10:47:30 pm
RPG vertinimas

Adelaidė Kondwani: 9
Caroline Wilding: 10
Nora Kühnemund: 10
Edgar Jeffter: 10
Vanilla Hinkley: 9
Leliana Shiwasù: 10
Klarė Konė Karter: 10
Ashley Tonks: 9

Kauliuko rezultatas

Adelaidė Kondwani: 4
Caroline Wilding: 4;6
Nora Kühnemund: 2;3
Edgar Jeffter: 5
Vanilla Hinkley: 3
Leliana Shiwasù: 5
Klarė Konė Karter: 4;2
Ashley Tonks: 6

Adelaidė Kondwani tiksliai atlieka perdavimą.
Caroline Wilding sėkmingai perima kritlį.
Noros Kühnemund veiksmas anuliuojamas dėl perimto kritlio.
Edgar Jeffter nepastebi aukso šmaukšto.
Vanilla Hinkley netaikliai paleidžia muštuką.
Leliana Shiwasù: nepastebi aukso šmaukšto.
Klarės Konės Karter veiksmas anuliuojamas dėl jau perimto kritlio.
Ashley Tonks veiksmas anuliuojamas dėl netaikliai paleisto muštuko.

Kvidičo rungtynės tęsiamos

Kritlis priklauso Caroline Wilding.
Aikštėje likę abu muštukai.
Rezultatas: Grifų Gūžta 0 – 0 Varno Nagas.
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Skarletė Siuzana Vein Spalio 15, 2017, 11:00:09 pm
Tamsiaplaukė matė kaip debesis praskrodžia muštukas ir vos per plauką nepaliečia Caroline. Ir ne, čia ne Ashley kalta, čia jos pačios klaida. Jos netaiklumas. Jos nepasitikėjimas savimi. Na, viskas viename. Du keturiuose. Penki šešiuose. Ir taip toliau. Ką jau čia prišnekėjau. Tiesiog, Vanilla nepataikė ir didelis taškas. Didelė rašalo žymė pergamente. Mergina jautė kaip drėksta jos kaklas. Kaip beria šaltis veidą, kaip baimė perbėga krūtine. Tamsiaplaukė iš to greičio aplink vos nenukrito nuo šluotos, tad dabar stipriai kabinosi į medinį kotą, tiek rankomis, tiek kojomis. O juk taip aukštai! Jei nukristų, vargu ar dar gyva liktų. Bet jau geriau mirti nei gulėti tam tvankiam ligoninės sparne sulaužytom kūno dalimi ir geriant šlykščius vaistus. Na jau, nekalbėkim ir apie pilnus draugų, neskaitant, kad ji jų beveik neturi, kompaniją aplink jos baltus patalus. Mamos bučinius ir laiškus. Močiutės megztus megztinukus ir šiltus pyragėlius. Tėvelis nupirktų pliušinį meškiuką. Na, bet skausmas kūne ir sieloj neslūgs nuo tokių meilikavimų, kad ir kaip tai jauku bei mandagu būtų. Lėtai, gal labiau palengva skrisdama oru, varnė atsiduso. Ko gero, jiems nelemta laimėti. O gal? Gal šįkart jiems pavyks, gal šįkart jos atmuštas muštukas į priešininkų komandos reikiamą narį iškovos jiems pergalę? Gal, gal, gal. Visada tik sklando tas gal. Bet, jei jau taip pagalvojo, Vanilė nusprendė ir įvykdyti, akimis ieškodama muštuko. Štai jis! Priskridusi arčiau tamsaus kamuolio, blokštu trenkė į kietą muštuką, vos ne melsdamasi, kad šis pataikytų į Klarę. Atsiprašau, Klare... Ji nenorėjo skriausti vienos iš pirmųjų jos draugių, bet ką padarysi - žaidimas yra žaidimas.

[Muštuko atmušimas į Klarę Konę Karter: 3, 5]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Edgar Jeffter Spalio 16, 2017, 12:03:19 am
Greičio sukeliamas vėjas plaikstė vaikino apsiaustą, šaliką ir ševeliūrą. Matomas spindulėlis neartėjo. Tai reiškė, jog pasitvirtina pirmoji gaudytojo mintis, kad tai kažkoks atspindys, arba tai yra bėgantis šmaukštas nė neketinantis leisti priartėti besikėsinančiam į jį.
Ausis košiantį vėjo garsą persmelkė kažkieno balsas. Ką? nustebęs Edgar'as atsigręžė kiek už savęs. Negi ir tu susiruošei pasistumdyti? net susijuokė pamatęs įkandin parlekiant varnę. Ji mato irgi tą patį ką aš? atkreipęs žvilgsnį į tą spindesį svarstė Edgar'as. Svarstė ne be reikalo. Jei jaunoji gaudytoja nebuvo pastebėjusi to taškelio, kad ir bereikšmio, ir tenorėjo pasistumdyti ar paskraidyti drauge su vyresniu moksleiviu, tuomet galėjo mėginti pasižaisti nukreipdamas jos dėmesį. Tačiau buvo galimybė, kad ji lekia su tokiu pat tikslu ir į tą pačią vietą kaip ir juodaplaukis, o tai jau gali pasižaidimus paversti prisižaidimais. Pasvėręs visus už ir prieš, Jeffter'is pasirinko tarpinį variantą. Žymiai nemanevruodamas ėmė sukti šluotą pasitraukdamas iš tiesios direktorijos, vedusios į tą taškelį. Tuomet septintakursis vėl žvilgtelėjo per petį. Leliana tebesekė iš paskos. Viskas tapo aišku. Jos dabartinis tikslas buvo kitoks. Nebuvo panašus į bandymą sekti šmaukštą. K-ką?! vėl pažvelgus grifų kapitonui į tą vietą, kur buvo vilties spindulėlis, suėmė pyktis. Tas švytėjimas buvo dingęs. Dabar save Edgar'as galėjo mėginti tik guosti, jog ten nebuvo kamuolėlis, sustabdantis rungtynes ir dažniausiai išplėšiantis pergales.
Grifų Gūžtos atstovas akimirksniu ėmė stabdyti šluotą praslysdamas oru ir tuo pačiu pasisukdamas šimtu aštuoniasdešimt laipsnių aplink savo ašį. Jis dabar žvelgė į priešais parlenkiančią varniukę, kuri buvo šalia. Itin šalia, kad galėjo nespėti sustoti pati ar aplenkti jaunuolio.
- Ar aš tau panašus į šmaukštą?!- nuskambėjo susierzinęs balsas dėl to dingusio švytūrėlio ir tam, kad būtų apsidrausta, norint išvengti susidūrimo, staigiai nėrė įstrižai į apačią. Atgal į aikštę. Skriejo lyg vėjas. Taip greitai, kad nuo plūstančio šalčio akys ėmė ašaroti. Nesuvokė ką dabar daro. Tarsi norėjo pastebėti šmaukštą, bet nežinojo ar tinkama linkme lekia. Tos menkos užuominos, kurios galėjo būti auksiuko buvimo vieta, buvo pastebėtos visai kitoje pusėje negu dabar skrenda pats.
- Kaip sekasi?- prašvilpdamas pro pat savo komandos gynėją pasiteiravo trumpaplaukis nė nelaukdamas atsakymo. Skrisdamas įsimalė tarp puolėjų, bet manevringai juos aplenkęs kilstelėjo kiek aukščiau ir arčiau aikštės šono. Akimis tik palydėjo, virš galvos, vikriai praskriejantį muštuką. Netoliese buvo matyti, jau po mosto blokštu, stoviniuojanti varnų kapitonė. Lekiantis muštukas į aikštę taipogi nieko gero nežadėjo. Vijurku paskilęs vos pora centimetrų virš atmušėjos sukaustė žvilgsnį ties muštuku. Jisai lėkė link Klarės.
- Klare! Saugokis!- kiek išgalėdamas užkriokė, bet nebuvo tikras ar ji jį girdėjo. Ir čia vėl žalios, it miškas, akys užmatė kažką gelsvo tarp į krūvą besimalančių puolėjų. Bet tas neaiškus pastebėjimas akimirką matosi, akimirką ne.
- Kas per?!- bandė įsispitryti atidžiau, nes dabar buvo įsitikinęs, kad medžiojamas mažylis nusprendė pažaisti kartu su puolėjais.

[Bandymas pastebėti šmaukštą: 2]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Mireille Céline Leroy Spalio 16, 2017, 06:58:24 pm
Lelianai teko šiek tiek paspausti, jog sugebėtų bent kiek prisivyti grifą, mat, tiesą sakant, pradžioje juos skyrė gana nemenkas atstumas. Na, tai nebuvo didelė bėda – mergaitės šluota šiuo atžvilgiu dar nė karto nebuvo apvylusi, o ir grifas, išgirdęs ją šaukiant, nustebęs pasisuko jos pusėn, taip tikriausiai bent šiek tiek išsiblaškydamas. Varnanagė tik šyptelėjo ir dar labiau paspaudė šluotą, vis mažindama atstumą. Deja, kad ir kiek jį mažino, kad ir kiek akylai žvalgėsi, nė kartelio taip ir nepamatė nieko įdomesnio, ką galbūt taip sparčiai galėjo vytis varžovų gaudytojas. Šiaip ar taip, lengvai jinai neatstojo bei vis dar taip pat įkyriai skrido jam iš paskos. Jei ir yra tik paprasčiausiai vedžiojama už nosies, tai bent jau ir jam apsunkins paieškas.
Be abejo, jau kiek vėliau Lija savęs vos negyvai neužgraužė svarstymais, kam jinai leidosi į tuos žaidimus, užuot tiesiog nenurūkusi pirmyn ir už savęs nepalikusi vien dulkių. Tačiau tą akimirką jai tai ne itin rūpėjo, mat varniukei patiko stebėti, kaip tolygiai vaikino veidą išsikreipia susierzinimas. O jei jau pavyko bent suerzint, vadinasi jos pastangos nenuėjo veltui, kadangi juodaplaukė nemanė, kad tokia reakcija būtų sukilusi be jokios priežasties, taip sakant „iš oro“. Šias prielaidas tik dar labiau patvirtino ir nuo staigiai priešingon pusėn nulėkusio gaudytojo atsiritę piktoki žodžiai.
Pasukus galvą šonan, tų žodžių link, vėjo gūsis netikėtai užpūtė jos į uodegą suimtus plaukus ant akių, taip keletui akimirkų prarandant nuovoką. Tų penketos sekundžių blaškymosi, mėginant nusikrapštyti prie akių prikibusias sruogas, visiškai pakako, jog Lelianos šluota susimėtytų, o ji pati prarastų pusiausvyrą. Dusliai šūktelėjusi, antrakursė, viena ranka įsikibusi į šluotkotį, o kita vis dar makaluodama kažkur aplinkui veidą, refleksyviai truktelėjo šluotą kairėn. Greitis buvo pernelyg didelis, tad vietoj to, jog sklandžiai imtų skristi kita kryptimi, Lija keletą sykių kartu su visa šluota apsisuko aplink savo ašį, kolei sustojusi pakibo aukštyn galvą. Ji jau seniai manė, kad iš tų plaukų jokios naudos, o dabar tik dar labiau tuo įsitikino.
- Ne, bet jei gebėtum lygiai taip pat puikiai kaip ir jis išgaruoti, tai būtų neblogai! – jau pati, praradusi pirminį linksmumą, šūktelėjo tolyn nulėkusiam grifui. Ir kas gi nebūtų susierzinęs štai po tokios skrydžio baigties?
Jai nė nerūpėjo, ar jos žodžiai pasiekė adresatą, mat tai greičiau jau buvo ne atsakas į išrėktą retorinį klausimą, bet savo pačios netikėtai atsiradusio susierzinimo išliejimas. Tiesą sakant, vargu ar jis iš vis išgirdo – per daug jau apsiputojęs nėrė šalin. Galbūt dar ir vėjas prie to prisidėjo, nusinešdamas mergaitės balsą su savimi.
Nepaisant to, galiausiai vėl tvirtai atsisėdusi ant šluotos, Lelija, kiek suraukusi antakius, žvilgtelėjo į jokio grifo nebegadinamą panoramą, atsivėrusią septintakursiui išsinešdinus kiton aikštės pusėn. Iš pradžių žvilgsnis kliuvo tik už dangumi slenkančių debesėlių, tačiau jau netrukus ji buvo veik priversta išpūsti akis. Kaip tik toje pusėje trumputę sekundės dalelytę juodaplaukė išvydo kažką suspindint. Nebūdama tikra tuo, ką mato, dar keletą kartų sumirksėjo, o tuomet, pakeitusi šluotos padėtį, nudūmė antai matyto spindesio link. Tiesa, ji nežinojo, ar tai, ką regėjo, iš vis buvo materialus daiktas, ar tik saulės iškrėstas pokštas, tačiau nenuskridusi niekad ir nesužinos, tiesa.

[Bandymas pastebėti aukso šmaukštą: 6]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Caroline Elase Wilding Spalio 16, 2017, 07:18:48 pm
Sekundės sulėtėjo, kai paleistas varnanagės puolėjos raudonasis kamuolys oru skriejo tarp jos ir kitos puolėjos įsiterpusios Caroline. Po kelių labai įtemptų sekundžių, kurios septyniolikmetei prilygo valandoms, baltos rankos pagaliau suspaudė vėsų kritlį. Dešimt taškų jos rankose. Lengviau atsikėpusi mergina tvirtais pirspaudė kamuolį prie krūtinės ir nubraukusi juodas garbanas nuo akių apsižvalgė. Dešimt žaidėjų nardė, kiekvienas stengėsi kuo geriau atklikti savo pareigą - pulti, kliudyti, ginti, ieškoti. Akimirką Caroline susimąstė ką daryti. Staiga suvokė, jog kvidičas geriau nei bet kas kitas padeda nukreipti mintis nuo Ašo ir visų kitų dalykų, kurie jau metus buvo pagrindinė juodaplaukės minčių gaida. Tačiau dabar tamsius plaukus kiek nušviesino ant jų besileidžiančios snaigės, o ir nuotaika pasitaisė - juk dabar svarbiausia žaidimas. Taškai. Pergalė. Taip, septyniolikmetėje pabudo ilgokai snaudusi grifės perfekcionistės pusė, besivadovaujanti principu "viskas arba nieko".
O norint gauti viską, reikėjo žaisti. Ir nežiopsoti - Caroline akies krašteliu pastebėjo jos linkui skriejantį juodąjį bjaurybę Muštuką, paleistą varnanagės, laikančios juodą blokštą rankoje. Man šakės spėjo pagalvoti Carol ir užsimerkti - nebuvo tikra, kaip visiškai nusilpęs jos kūnas atlaikys dar ir kaulus laužantį kamuolį. Tačiau, dėkui Merlinui, Odinui ir dar kažkam, o gal tiesiog nelabai taikliai priešininkų atmušėjai, Muštukas praskriejo pro šalį tik pašiaušdamas merginos garbanas.
 - Dievaži...- tyliai sumurmėjo Caroline ir žaibiškai įvertino padėtį. Geriausia dabar būtų kamuolį pasilaikyti sau, tačiau... nebuvo tikra, kad koks bjaurybė Kaulus Laužantis Kamuolys nesugalvos atimti kritlio. Akimis septyniolikmetė vėl puolė ieškoti Klarės. Kai žalios akys susitiko su rudomis, garbanė vos pastebimai linktelėjo ir spustelėjo šluotkotį, paragindama lėkti greičiau. Kai tarpas tarp dviejų grifų puolėjų sumažėjo, Wilding giliai įkvėpė ir paleido kamuolį skrieti Klarės Konės Karter pusėn - pasitikėjo drauge ir tikėjo, kad Kritlis saugiai atsidurs josios rankose. Tačiau nepastebėjo merginos link skriejančio Muštuko.
 - Saugokis!- Edgar'o pavyzdžiu sušuko merginai, mintyse melsdama Ashley nemiegoti, o laiku pastebėjus bjaurybę kuo greičiau su juo susitvarkyti - juk šaunioji grifų atmušėja dar nėkart neapvylė.

[Perdavimas Klarei Konei Karter: 3,2,6,4]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Nora Kühnemund Spalio 16, 2017, 07:57:34 pm
 Lyg griaustinis iš giedro dangaus, pusiaukėlėje tarp mažosios kapitonės ir krilio, lekiančio tiesiai į ją, įsiterpė grifų puolėją, pagriebdama tą nelemtą kamuolį. Nora kaip reikiant suirzo - visur pilna tų grifų, kad juos kur, net perdavimo neįmanoma padaryt - painiojasi vis po kojom ar, tiksliau, šluotom. Leido susierzinimui užlieti save, dėl to net nepastebėjo, kai puolėja, nieko nelaukdama, nudūmė sau. Susigriebk, kvaiša, negali gi pražiopsot visų rungtynių vis kalbėdama su savim, - tolimoje smegenų kertelėje nuaidėjo balsas, kuris net jos smegeninėje skambėjo it vyresniosios Noros sesers. Irzliai pavarčiusi akimis, nudarė vis dėlto paklausyt to taip erzinančio balso - visgi, jos pasąmonė buvo teisi, bumbėdama, kad nėr čia kada snarglius valytis - reikia kuo greičiau suiimt. O tai reiškė, kad būtina nedelsiant bandyti vėl atsikovoti kritlį.
 Akies kampučiu rado savo porininkę, įsitikino, kad šioji taip pat nesnaudžia ir yra pasiruošusi bet kurią akimirką pulti. Dabar tereikėjo sulaukti, kol priešininkų komandos puolėja ryšis perduoti kamuolį kitai puolėjai - jei šioji iš viso ruošėsi tą daryti, mat kažko vis delsė. Ką gi, galbūt teks bandyt atimti kritlį tiesiai iš rankų, - dingtelėjo mažutėje varniukės galvytėje. Tačiau ši mintis kėlė jai nerimą - priešininkė buvo gerais penkeriais metais vyresnė, o ir kūno sudėjimas liudijo, kad jėgos šioji nestokoja - ypač palyginti su pačia Nora, kuri ypatinga jėga toli gražu nepasižymėjo. Mintyse tyliai sukalbėjusi maldelę Hermiui, kad tik nereikėtų imtis tokių, kaip jai atrodė, drastiškų priemonė, nukreipė šluotą savo koledžo lankų pusėn, kur, pagal viską, turėjo lėkti ir grifės.
 Ir tikrai, jos čia besisukiojo. Akimis vėl radusi porininkę, nutarė dar sykį pabandyti laimę - gal šį kartą jos bandymas perimti kamuolį bus labiau sėkmingas. Dievai mato, jai to tikrai reikėjo - po praeitų rungtynių ir ne itin vykusios šio žaidimo pradžios, jos pasitikėjimas savimi gerokai susvyravo.
 Tamsiaakė kantriai sulaukė, kol kritlis išlėks iš septintakursės grifės rankų ir nuskries kitos jų puolėjos linkme. Varnė besisukioji netoliese, stengdamasi nesukelti įtarimo ir norėdama išlikti nepastebėta - tam padėjo aplinkui beskraidantys kiti žaidėjai, tarp kurių smulkutė mergytė galėjo lengvai pasislėpti. Ir tik tada, kai kamuolys jau buvo ore, ji išniro iš raudonų bei mėlynų apsiaustų jūros, netikėtai įsiterpdama tarp merginų ir bandydama savo perėmimu sukliudyti kritliui pasiekti antrosios puolėjos rankas.

[Perėmimas perdavimo metu: 1;6]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Ashley Shaw Spalio 16, 2017, 08:36:14 pm
Maža Ashley širdelė, kuri ir taip jau buvo perpildyta įvairiausių emocijų gausos, dabar daužėsi tarytum pašėlus. Mergaitė kelis kartus giliai įkvėpė, o tada pamažu iškvėpė. Tikriausiai iškvėpė ir tą rūpestį, pergyvenimus, įtampą, nes dabar jautėsi tarytum sėdėtų kur atokiau nuo žmonių, judesio, verdančio gyvenimo ir svajingai žvelgtų tolyn, šokinėtų ant minkštų debėsėlių, stebėtų visus tarytum kokius mažus, pažeidžiamus vabalėlius.. Gaila, kad taip ji tik jautėsi, tačiau dabar antrakursė stypsojo pačiame įkarštyje. Ten, kur ramiai pasigilinti į savo pamąstymus tikrai ne laikas ir ne vieta. Atrodo, kad visas gyvenimas pralekia pro akis.. Ir kodėl paklausite? Gal būt įtampa niekur vis dėl to nedingo? Gal ji atsinaujina ir žmogaus tokiose gan sudėtingose situacijose nepalieka? Vis graužia ir graužia iš vidaus kol galiausiai pasiduodi, nuleidi rankas ir nebematai prasmės kažką daryti. Šiuo atveju ta įtampa buvo kitokia. Nėra ką čia ir lyginti su milijonais žmonių, sergančių sudėtingomis ligomis bei tikrai nebeįžvelgiančių prasmės dieną išgyventi iš naujo. Tai buvo tik paprastutė, kasdieninė įtampėlė, kuri tikrai atrodo neturėtų labai paveikti dvylikametės, tačiau štai, dabar ji kabo ore lyg kliudyta muštuko ir mąsto..
Atsipeikėjusi kaštonplaukė nebeturėjo jėgų, o gal noro kažkur lėkti. Aišku, Ashli suprato, kad reikia nors ir draugiškai, tačiau kovoti iki galo. Ji net ir neketino styroti kažkur kampe ir stebėti azarto kupinus kvidičininkų žvilgsnius, tačiau ir nesivaikys to vis nepaklūstančio kamuolio.
Kad šiek tiek apšiltų, o gal paieškotų muštuko, garbanė pajudėjo iš vietos. Vis dėlto poto teks stebėt priekaištingus savo didelės šeimos žvilgsnius, kurie bylos tai, kad Ashley neprisidėjo prie šios dienos rungtynių. Nors.. Galbūt jie suprastų..
Taip tyliai besklandant ore, kažko beieškant, strazdanė staiga sustojo. Romus jos žvilgsnis stebėjo visai netoli šmirinėjantį muštuką. Jaunėlė dar kartą įkvėpė, o tada sukaupė visas paskutiniąsias jėgas. Tu privalai. Privalai. Privalai. Grifiukė priskrido prie kamuolio, o tada kai jis nesitikėjo tokio akiplėšiškumo, trenkė. Pasigirdo smarkus takštelėjimas į kietą medieną, o tada ir tas kurtinantis zvimbimas. Viskas staiga sustojo. Vaizdas išblyško, o mergaitės akys tegebėjo palydėti skriejantį kamuolį.
[Atmušimas į Lelianą: 2;4]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Adelaidė Kondwani Spalio 16, 2017, 08:37:08 pm
Regis, Adelaidė jau matė, kaip iš jos rankų paleistas snaigėmis aplipęs kritlis skrieja virš Caroline galvos, tada krinta žemyn ir Nora jį saugiai pagauna į glėbį. Staiga šąlanti ranka, vis dar laikanti sukryžiuotus pirštus, atsileido ir vėl tvirtai suėmė šluotą. Ne ne ne nenenenenene, - nuo įtampos mergaitė mintyse pradėjo kone rėkti, kai grifų gaudytoja, likus kelioms akimirkoms iki varnės perėmimo, pakilo aukščiau ir pačiupo kamuolį. Antrakursė įsitempė, jos smilkinys tvinkčiojo. Iš išplėstų šnervių ritosi garai, lūpos buvo pabalusios labiau nei įprasta.
Akimirkai Adė apžvelgė tribūnas. Žaidimui įsismarkavus sirgaliai irgi atkuto - visa aikštė ūžė nuo riksmų, klyksmų, priskridus aiškiau buvo galima girdėti vis kitokį komentavimą.
 - Ne taip, kitaip reikėjo daryti!
 - Reikia per kitą pusę!
 - Ar jie išvis turi taktiką?!
Adelaidę pykino. Ar iš susinervinimo, ar iš jaudulio, o gal šiaip sau - nebuvo taip ir svarbu. Labai gražu būtų, jei atpiltum penkiasdešinmties metrų aukštyje, ot reginys būtų. Giliai kvėpuodama ji pasileido paskui dabartinę kritlio šeimininkę ir netoliese jos skriejančią Norą. Pastaroji prie grifės atrodė kaip skruzdėlytė, darėsi net juokinga, kokios pagal fizinius pajėgumus "lygios" komandos sudarytos. Tikėdamasi, kad varnė puolėja sugebės susitvarkyti su Coraline, Adelaidė pakreipė šluotą Klarės pusėn, norėdama būti užtikrinta, kad grifams nepavyks atlikti perdavimo. Priskridusi arti, kad jas skirtų vos pusantro metro, antrakursė pasižiūrėjo į kaštoninių plaukų merginą raudona uniforma ir sužaibavo akimis. Tada nusuko galvą kiton pusėn, kur skriejo Nora su Caroline ir prisimerkė. Caroline pakėlė kritlį. Sviedė. Adė iškvėpė dar vieną garų debesėlį ir ištiesė rankas kamuolio link.
[Perėmimas perdavimo metu: 2,5]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Klarė Konė Karter Spalio 16, 2017, 09:50:00 pm
Žaliaakė galėjo nusivilti, kad kritlis paskutinę sekundę atsidūrė ne jos rankose. Tačiau nebuvo ko plėšytis ir pykti, didysis kamuolys saugiai,  bent kol kas, prigludo garbanės Carol rankose. Tikriausiai ne mano diena, stengėsi nenusivilti kol kas nedžiuginančiu rezultatu, juk svarbiausia buvo ne asmeniniai pasiekimai, o komandinis žaidimas, ypač kai tai lietė puolėjas.
Gražus, tačiau drėgnas sniegas stingdė rankas net ir per pirštines, todėl teko kartas nuo karto jas atkelti nuo šluotos, kad pūsdama karštą orą nuvalytų pirštus geliantį sluoksnį. Taip leisdama įvykti stebuklui, kuris nepriklausė nuo burtų lazdelės - rankos atitirpdamos ėmė vėl funkcionuoti, o pirštinės bent trumpam sugėrė kauliukus sukioti nusitaikiusią drėgmę.
Nusukusi akis nuo rankų stebėjo veiksmą aikštėje. Muštukai lakstė kaip pasiutę, abiejų komandų atmušėjoms sukeldami nemažai problemų. Pagal situaciją suprato, jog šmaukštas arba dar nebuvo net paleistas į aikštę, arba zvimbė kažkur toli, kur įdėmiai stebinčios gaudytojų akys net norėdamos neužmatytų. Apžvalgiusi situaciją atkreipė dėmesio ir į žaidimo porininkę, kuri nedelsdama atkreipė ketvirtakursės strazdanės dėmesį į save. Itin lieknai merginai priklausančios rudos akys žvelgė tiesiai į jaunėlės miškaspalves. Grifų puolėjos praleido ne vieną vakarą, ir net ne savaitę treniruojantis suvokti vieną kitą net ne iš žvilgsnio. Perprasti viena kitos mintis - tai buvo didysis iššūkis grifiukėms. Tačiau, kad kas žinotų, kaip tai padėjo per rungtynes. Ne skraidymo įgūdžiai, ne stebėtinas miklumas. Komandinis darbas, tai buvo svarbiausia norint pasiekti taip išsvajotą antrąją pergalę. Sportinis azartas lygiai taip pat kaip ir apetitas, kyla bevalgant.
Klarė taip staigiai truktelėjo šluotą pirmyn, jog galėjo justi, kaip auksiniu kaspinu įpinta kasa, dabar iš ryškios kaštoninės virtusi balsva varveklių fiesta, atitrūko pešdama plaukus. Tačiau iš paskutiniųjų susilaikė nesurikusi. Tik veidą išvagojo rūškana mina, parodanti, jog ne viskas buvo taip gerai, kaip tikėjosi.
Aplenkdama mėlynomis uniformomis vilkinčias, ne ką šilčiau už aplinkinį pažliugusį sniegą atrodančias Varno Nago puolėjas, priskrido prie septintakursės tiek arti, kiek buvo patogu rezgant puolimo planą ir tiek, kiek buvo saugu skrendant tokiu greičiu. Klarės akys buvo nukreiptos tik į rudaakės rankose esantį kamuolį. Galbūt tuo momentu tai buvo kvaila, tačiau galėjo prisiekti nemačiusi atlekiančio kvaišelio muštuko. Šie užburti sviediniai šiek tiek priminė kvadrato kamuolius, tačiau jų jėga prilygdavo maždaug vidutiniu greičiu mieste važiuojančio žiobariško automobilio smūgiui.
- Ne dabar. Ne dabar. Ne dabar. Šūdas! - Kai į tave lekia toks siaubūnas, negalėjai laikytis cenzūros. Jei ne draugų perspėjimai nebūtų net spėjusi pasukti šluotos priekio įstrižai viršun. Plaukai atsisakę paklusti rėžėsi į muštuką, paberdami aplink ledukų lietų, aptaškanti nemalonią pliurze aplink esančius žaidėjus. Tačiau svarbiausias vis dar buvo perduodamas kritlis. Vos pasukusi šluotą į vieną pusę, nekreipdama dėmesio į ne tokį ir švelnų plaukų truktelėjimą, turėjo kreipti mikliąją priešingon. Tik taip dar galėjo pagauti šalia skriejantį didžkį, kuris nieko nelaukdamas jau leidosi žemyn. Norint jį pagauti Klarei teko šonu spaustis lygiagrečiai ištikimai šluotai.

[Perdavimo gaudymas: 1,3,5,6]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Tom William Riddle Spalio 16, 2017, 10:43:08 pm
RPG vertinimas

Vanilla Hinkley: 9
Edgar Jeffter: 10
Leliana Shiwasù: 10
Caroline Wilding: 9
Nora  Kühnemund: 9
Ashley Tonks: 10
Adelaidė Kondwani: 10
Klarė Konė Karter: 10

Kauliuko rezultatas

Vanilla Hinkley: 1
Edgar Jeffter: 4
Leliana Shiwasù: 6
Caroline Wilding: 5
Nora  Kühnemund: 1
Ashley Tonks: 6;6
Adelaidė Kondwani: 2;5
Klarė Konė Karter: 6;1

Vanilla Hinkley netaikliai paleidžia muštuką.
Edgar Jeffter nepastebi aukso šmaukšto.
Leliana Shiwasù pastebi aukso šmaukštą.
Caroline Wilding netiksliai atlieka perdavimą.
Nora  Kühnemund perima kritlį.
Ashley Tonks netaikliai paleidžia muštuką.
Adelaidės Kondwani veiksmas anuliuojamas dėl perimto kritlio.
Klarės Konės Karter veiksmas anuliuojamas dėl netikslaus perdavimo.

Kvidičo rungtynės tęsiamos

Kritlis priklauso Norai Kühnemund.
Aikštėje likę abu muštukai.
Rezultatas: Grifų Gūžta 0 – 0 Varno Nagas.
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Edgar Jeffter Spalio 16, 2017, 11:45:57 pm
Grifas vedinas savo įsitikinimo pasileido priekin, arčiau puolėjų, zujančių netoli Varno Nago lankų. Nuskriejus pusę kelio tas šviesulėlio blyksėjimas dingo. Tarsi prasmego skradžiai, tarp puolančiųjų žaidėjų, kurios buvo taip susispietusios į krūva, kad, iš atokiau žiūrint, atrodė vos tik susilies jos ir bus didžiulis bum. Aišku, tai tebuvo vaizdas, o viskas ten vyko kur kas sklandžiau. Lėkdamas artyn jau matė, kaip žaidėjos jau išsisklaido po aikštę, kai grifų septintakursė atliko netikslų perdavimą. Apmaudu buvo dėl to, tačiau ne tik. Apmaudą kėlė, jog atsiradęs švytėjimas vėl buvo dingęs. Gailėjosi vaikinas šiuo metu, kur kas labiau nei pirmąjį kartą, kadangi šis gana aiškiai leido suprasti, kad čia bastėsi šmaukšta ir nebuvo koks saulės žaidimas savo spinduliais. Na, dar nebent koks magiškas vabaliokšnis, turintis blizgesį, kaip šmaukštas, galėjo būti atsibeldęs pasižiūrėti rungtynių iš itin arti.
Skersai praskriejęs aikštę ir pasitraukęs iš puolėjų dažniausiai naudojamos zonos, Jeffter'is vėl atsidūrė kitoje aikštės pusėje. Nužvelgė savus žaidėjus. Visi sėdėjo ant šluotų. Šaunu pasidžiaugė, jog Klarė nebuvo numušta į ją skriejančio muštuko. Dabar ramiai kybodamas ore, juodaplaukis iš atsargos apsidairė aplinkui, norėdamas įsitikinti, kad kokio nors mušeikos nėra šalia. Ir jo nebuvo. Tiesa, greta nieko nebuvo nei mušuko, nei aukso šaukšto, labiausiai susirūpinimą keliančio daikto šiuo metu moksleiviui, nei mergaitės, kuri buvo susigalvojusi pasekioti septintakursį.
Netikėtai nupurtė šaltukas. Žaliaakis per ilgai veikiausiai užsitupėjo vietoje. Nors, išties, nelabai jau ir ilgai. Maksimum porą minučių. Tačiau per jas tarsi buvo atsijungęs. Gal atsijungęs nelabai tinkamas apibūdinimas, nes mintys be perstojo sukosi, tik pats buvo sustingęs, tarsi jau spėjęs sušalti į ledą. O gaudytojas galvojo apie tai, kokių veiksmų reiktų imtis toliau, i kurią pusę reiktų lėkti ieškoti, šimto penkiasdešimties taškų verto, kamuoliuko.
Gerai. Juk jis atsiranda iš niekur nieko palengva komandos kapitonas ėmė skrieti palei stadiono ribas ir tiesiog vildamasis netikėtai užmatyti taip reikiamą daiktą, nes jo manymu jis visada pamatomas netikėtai, kadangi jis laksto kur jam šauna. Bet žinoma prisiminus pirmąsias rungtynes, vikruolis lakstė protingai ir buvo pasislėpęs akinančioje šviesoje, kur jau grifų prefektas išgalvojo galimą jo būvimo vietą. O gal tai buvo sutapimas? Greičiausiai į šį klausimą niekas neatsakys. Gal visgi atsakymas ir nereikalingas, nes šis nežinojimas, kaip veikia šmaukštas, tik paverčia visą tą jo ieškojimą ir gaudymą įdomesniu bei labiau įtraukiančiu dalyku tiek patiems gaudytojams, tiek ir žiūrovams.
Edgar'ui apskriejus pusę stadiono, jos mestelėjo savo žalios spalvos akis į viršų. Aukščiau jis išvydo prieš tai jį besivijusią varniukę, kuri kybojo aukščiau, nei visi. Kažin ar iš vis per visą žaidimą ji buvo nusileidusi kiek žemiau nei kiti? tokį klausimą neaišku kodėl uždavė trumpaplaukis ir palydėjo akimis nudumiančią antrakursę, kuri ką tik pajudėjo iš vietos. Atrodė, kad lekia sutelkusi į kažką dėmesį, tačiau grifas nesiruošė dumti iš paskos. Bent jau kol kas.

[Bando pastebėti šmaukštą: 2]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Dawn Strain Spalio 17, 2017, 06:34:49 pm
Mergina stebėjo tabaluojančias kojas, retkarčiais pakeldama akis, norėdama pasižiūrėti, kaip vyksta rungtynės. Dawn tikėjosi, jog kurią nors akimirką išgirs "Šimtas penkiasdešimt taškų Varno Nagui!" ir visi puls ploti, sirgaliai puls šėlti, šokinėti iš laimės ir verstis per galvą dėl jų pergalės. Keturiolikmetė, aišku, klyktų ne savu balsu, geriausiu atveju nuslystų nuo šluotos ir tėkštųsi ant žemės, susilaužydama visus savo kaulėlius, tačiau mirtų kupina džiaugsmo. Bet varnė turėjo sugrįžti į realybę ir prisiminti, jog praėjusį kartą jie pralaimėjo Švilpynei. Dėl to šioji turėjo nesudėti bluosto ir nervintis, tačiau rudaplaukė negalėjo nieko padaryti, kad tai pakeistų. Šioji visas rungtynes turėjo saugoti lankus ir negalėjo pasitraukti nuo jų nė per plauką, į kuriuos nė karto nebuvo taikytąsi. Kiek susierzinusi Dawn stebėjo judančias figūrėles kol netoliese pamatė vieną raudoną artėjančią link varnės. Staiga pavojaus varpai ėmė skambėti Dawn galvoje ir šioji prisimerkė, kad galėtų pamatyti, kas nori sudrumsti gynėjos ramybę. Ketvirtakursės nuostabai, tai buvo ta pati mušeika Ashley Tonks, dar neseniai truputėlį sulaužiusi varnei koją vienoje iš jų kelionių. Dawn tik trupučiuką pasikankino iš skausmo ir agonijos, tad viskas buvo gerai. Tik, regis, grifės rankose kritlio nebuvo, tad Strain galėjo tiek nesinervinti.
- Uoj, - suaikčiojo, - prašyčiau prie manęs nesikabinėti. Va, skrisk prie savo komandos, - ėmė vaidinti įsižeidusią, tačiau būdama siaubinga aktorė, Dawn visą laiką buvo išsišiepusi, vos galėdama sutramdyti juoką. Nepraėjus nė pusei minutės, varnė pamatė skriejantį muštuką tiesiai į vieną iš grifų. Ashley, nieko nelaukusi, jau skrido atmušinėti.
- Na, žiūrėk, kad ir tu nebūtum sulaužyta, - šūktelėjo nuskrendančiai grifei ir pasitrynusi suledėjusias rankas toliau stebėjo rungtynės, vildamasi, jog per jas draugei nieko blogo nenutiks.

[-]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Ashley Shaw Spalio 17, 2017, 08:11:21 pm
Tas pats mažosios kvidičininkės ant varžovės užsiundytas muštukas praskriejo pro Lelianos šoną. Atmušimas netaiklus. Ir vėl. Eilinį sykį. Jau trečią kartą iš eilės.
Ir taip dėl visko pergyvenanti Tonks širdelė stipriai dungtelėjo kažkur giliai ir atrodo vos neiššoko iš krūtinės. Šis dūžis galėjo reikšti  nusivylimą, akimirksniu išgaravusį pasitikėjimą savimi. Daug ir nereikėjo, kad galiausiai užmuštum šį ir taip jau nublankusį jausmą. Kaltė dar vieno netaiklaus atmušimo, o gal net jėgų stokos. Dabar rudaakei norėjosi susigūžti kur kampe ir tarytum tuose žiobariškuose siaubo filmuose, pradėti siūbuoti. Na, dar kokia kraupi muzikytė nepamaišytų. Vualia, kiek mažai tereikia norint sukurti nuostabų siaubiaką.
Antrakursės rankos nusviro, o kiek primerktos akys dar vis žvelgė į horizontą. Vaizdas tik dar labiau nublanko. Netrukus spalvos ėmė maišytis, kol galiausiai iš visos paletės teliko aklinanti juoda. Jei žiūrėtum iš šono, matytai sąmonę praradusią ir žemyn krentančią Ashley, tačiau jeigu būtum pati grifiokė, dabar sėdėtum tamsiame kambaryje ant senos, medinės kėdės.. Įsiklausius girdėtum - kažką neaiškiai niūniuoja maža mergaitė. Iš gūdžios tamsos išlenda dvi geltonos akys, o tada..
Raudonskruostė staigiai atmerkė išsprogusias akis, sklidinas išgąsčio. Ji susimojo, kad krenta, nors ką ten reik suprast, kai stoji akistaton su kietu žemės lopinėliu. Ir taip aišku, jog jei nesiimsi veiksmų, skaudžiai atsirūgs. Stipriai sugriebusi šluotą, strazdanė visomis išgalėmis ėmė ją traukti į save, tarytum gelbėtų ant skardžio krašto jau kojomis ore tabaluojantį žmogų. Galūnės jautė susidūrimą, tačiau įvyko stebuklas ir didžiaakė atsiplėšė nuo taip traukiančios žemės. Kažin ką ji tuo metu galvojo, kaip taip greitai suregavo? Ką ten galėjai prigalvoti.. Laiko visiškai nebebuvo, todėl suveikė savisaugos inkstinktas.
Garbanė iš lėto kilo viršun, bandydama pamiršti sąmonės praradimą, išsitėškimą žemėn ir tą galvoje nepaliaujančią skambėti šiurpią dainelę.
- Kas per.. - klausė savęs Ashli.
Gal tai koks išsekimas? Gal reikia nutraukti žaidimą ir keliauti ligoninėn? Ne. Taip tikrai nebus. Pati Tonks to neleis. Nieku gyvu. Pasiduoti be kovos yra ne jos mada. Ši surinko visą kūne netolygiai pasiskirsčiusį ryžtą, o tada išvydusi savąjį kamuolėlį, pripuolė prie jo. Ak, tas nuostabus garsas, bylojantis sėkmingą smogimą, tačiau klausimas ar atmušimas toks bus. Gal būt jis ir vėl nepatenkins mergaitės lūkesčių  bei sudaužys visą trapią likusio ryžto stiklinaitę?
[Atmušimas į Vanillą: 5;6]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Mireille Céline Leroy Spalio 17, 2017, 08:37:16 pm
Pirmąsias dešimtis metrų Leliana lėkė nė nebemirksėdama. Veik nė nejautė, kaip ištryško kelios ašaros, nesėkmingai mėgindamos sudrėkinti vėjo košiamas ir sausinamas akis. Bet nieko čia nepakeisi – jei norisi nepamesti galbūt jų komandai galinčio pergalę atnešti aukso šmaukšto, tuomet tenka ką nors aukoti. Gerai bent tiek, kad šiuo metu tai tik akys, kurios vėliau vis tiek atsigaus. O jei ne... Na, čia ir išryškėja didžiausias burtininkų pranašumas – jiems pavaldi magija. Antrakursė nė neabejojo, kad mokyklos seselė ką nors sugalvotų. O skausmas... Skausmas jai nerūpėjo tol, kol dėl jo nenukrito nuo šluotos.
Šiaip ar taip, Leliana galiausiai sustojo. Jokio anksčiau pastebėto spindesio ji nebematė, o į akis spigino tiktai pro tarpą tarp debesų išlindę žiemiški saulės spinduliai. Nors ir nebuvo kaitrūs, tačiau ryškūs kaip niekad. Rodos, vien šviesos intensyvumo rengėsi pradegint nemažą skylę antrakursės tinklainėje.
Varnangė prisimerkė kiek galėdama labiau, paliko tik mažytį tarpelį tarp vokų, jog netyčiomis į ką nors neatsitrenktų, bei apgręžė šluotą atgal. Grįžtant nuskrieta atstumą, nuotaika jai dar labiau prigęso. Juk buvo tokia tikra, jog pagaliau aptiko tą mažąjį nenuoramą, o štai dabar ir vėl liko tik nusivylimas. Nebuvo gera atmušėja, o gaudytoja iš jos, pasirodo, irgi nekokia. Ar bent ką nors gali atlikti taip, kaip pridera? Kiek tik siekia mergaitės atmintis, dauguma jos užsibrėžtų tikslų nueidavo šuniui ant uodegos. Net rungtynes su Švilpyne pralaimėjo dėl to, jog paskutinę akimirką to nelemto muštuko nesugebėjo paleisti taikliai. Negi ir dabar taip pat baisiai susimaus, tik jau nebe su juodu siaubūnu, o sparnuotu aukso gumulėliu?
Vėlei žvilgtelėjusi aikštėn, Lelija vos spėjo susigaudyti, kas joje vyksta. Regis, tik akimirkai nusigręžė, o čia jau šitiek kartų spėta apsikeisti kritliu. Iš karto matosi, jog kitaip nei gaudytoja, jos komandos draugės bei priešininkų puolėjos veltui laiko nešvaistė. Dėl to ją apėmė tik dar didesnis kartėlis. Visi, rodėsi, atiduoda save žaidimui, o ji tik skraidžiojo pirmyn atgal it tampoma už siūlo. Nepaisant to, šiuos jausmus trumpam nustūmė tolyn, kadangi negalėjo išlikti tokia surūgusi, kai Norai su Adelaidę taip akivaizdžiai sekėsi skintis kelią pirmyn. Raudonajam kamuoliui šokinėjant tarp priešingų komandų puolėjų ir galiausiai vėl nutūpus smulkiose mažosios kapitonės rankose, Lija mintyse padrąsinamai šūktelėjo. Tiesiog nematė reikalo aušinti burnos, mat, turint omeny, koks atstumas jas skiria, greičiau jau būtų išgirsta telepatiškai.
Tačiau prie įvykių aikštelėje antrakursė per ilgai neužsibuvo. Tiesa, atsitraukė ji ne savo valia, o į ją vos neatsitrenkus vienam iš žaidėjų. Nė nespėjo pamatyti, kuris iš jų taip lėkė nieko aplink nebematydamas, tik suprato, jog stoviniuoti vietoje tikrai ne pati geriausia idėja. Ypač kai pro šalį prašvilpė dar ir į kažką besikėsinantis muštukas. Visa laimė, kad pakeliui nenusinešė ir jos.
Ir visgi, tai nebuvo vienintelė priežastis. Jos akis patraukė kažkoks žybtelėjimas pažemėje. Aikštės grindinys buvo nuklotas sniegu, tad gali būti, kad tai tik dar vienas saulės spindulių žaismas, bet... galbūt Lelianai pagaliau nusišypsos laimė?
Per daug nemąstydama, juodaplaukiai staigiai nėrė žemyn. Iš tokio nekantrumo vos nesusidūrė su netoliese skrajojančia Vanilla, taip veik nusitempdama ją kartu. Lelija nė nespėjo šios atsiprašyti, tik metė skubrų žvilgsnį per petį įsitikindama, kad ji vis dar ant savo šluotos, o pati puolė ten, kur antai pastebėjo žvilgantį, kaip ji pati tikėjosi, aukso šmaukštą.

[Bandymas sugauti aukso šmaukštą: 5]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Klarė Konė Karter Spalio 17, 2017, 08:38:05 pm
Tačiau žemyn lėkusio kamuolio pasiekti vis tiek nepavyko. Šis, praskridęs kelis metrus tarsi pašautas paukštis krito žemyn, niekas negalėjo pagalvoti, kad taip bus. Klarės kumštis perskrodė orą. Dažniausiai savo emocijų, kad ir kokios bebūtų, ji nerodė. Tačiau ši diena, rungtynės - buvo visai kas kita. Po pirmų, itin sėkmingų buvo sunku susikaupti šių metu. Atrodė viskas krinta kaip snaigės. Gražios, bet priliestos šiltos odos nemaloniai tirpdavo, sudarydamos mažytį ežerėlį, greitai pavirsdavusį oda traukiančia plėve. Deja netinkama daugiau niekam.
Taip ėmė jaustis ir ketvirtakursė puolėja. Akimis sekė Carol, tarsi laukdama pritarimo, kad nieko baisaus vis dėl to neįvyko. Rungtynės tesėsi ir reikėjo atsitiesti. Atsarginių nėra. Sėsti ant suolo vien dėl kelių nepavykusių derinių būtų buvę labai kvaila. Bet ar kas būtų žinojęs, kaip norėjosi. Pasislėpti ten, kur niekas nemato. Po tribūnomis. Vienai, kur niekas nestebi, kur eilinį kartą nereikėjo nieko įrodyti.
Gyvenime visada reikėjo kovoti už save. Gamtos dėsniai išmokti dar atrodo tolimoje vaikystėje. Ėsk, arba būsi suėstas. Tokios normos galiojo ir stadione šiandien. Ir dabar, kad jos neprarytų mėlynas paukštis, tupintis ant varnanagių sportinių apsiaustų. Grifų liūtas buvo išdidus gyvūnas, tokia savybe garsėjo ir Grifų Gūžtos auklėtiniai. Todėl žaliaakė turėjo susiimti ir išskleisti, kad ir mažo, tačiau laukinio kačiuko nagus.
Sulaikiusi jau besikaupiančias paaugliškas savigailesčio ašaras tvirčiau suspaudė šluotą. Tarsi žiobariško dantisto kabinete mamos ranką. Spaudimo momentas sulaikydavo nuo didesnio emocijų proveržio ir kaip žnybimas įtikina, jog nesapnuoji, grąžino keturiolikmetę į šiuo metu ne tokią jau ir jaukią realybę.
Įkvėpimo gavo iš kvailo muštuko. Naglas padaras visada lėkdavo tikslo link. Kad ir kaip jį daužytų blokštais, jis vis tiek siekdavo tikslo. Taip ir grifų puolėja dabar, metusi visas mintis šalin, vijosi varnę, kuri nusičiupusį prarastą kritlį jau suko į priešingą pusę. Ne taip greit, staigiu posūkiu pranerdama pro susigrūdusį žaidėjų kamštuką stengėsi neatsilikti nuo smulkios mėlynapsiaustės puolėjos. Ši gal ir buvo smulkesnė, tas lėmė greitį bei mažesnį vėjo pasipriešinimą, tačiau Klarė buvo šiek tiek vyresnė ir buvo pratusi atimti patikusius žaislus iš metais jaunesnių dvynių.
Apgaulingais judesiais prisiplojo prie Noros šono, tarsi norėdama stumtelti ir atimti kamuolį, kai trečiakursės puolėjos gniaužtai atsileis. Tačiau išlaukusi momento, kai tik priešininkų puolėja nusisuko, praskrido keliais metrais žemiau, užstodama kelią ir versdama oponentę staigiai sulėtinti greitį, jei ši nenorinti virsti spalvotu žaidėjų sumuštiniu su kritliu, kurį, šiaip ar taip, kažkas po susidūrimo turėtų perimti. Tai kodėl gi save stabdyti ir nepamėginus to padaryti pačiai?

[Perėmimas iš varžovės rankų: 6.]   
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Skarletė Siuzana Vein Spalio 17, 2017, 08:44:00 pm
Žinoma, kaip ne kaip, bet kamuolys nulėkė tolyn nuo Klarės. Nesiseka, bet bent draugė liko sužeista. Atrodo tarsi jos dvasia pralekia pro kairį grifės petį, bet nepalieka nei šalčio, nei skausmo dėl muštuko, nei nieko, kas rodytų jos būtą.  Skrisdama vis tolyn ir tolyn,  vos ne įsimūrijo į vieną iš varnų lankų, kuriuos turėjo saugoti Dawn. Greitai nusišypsojusi merginai, patraukė toliau, šluotą nukreipdama visai kita linkme. Na ir kur tau tas į gerą,- netoli, ko gero iš viršaus dideliu greičiu praskriejusi Leliana, gal jau gaudant aukso šmaukštą, tiesiogine prasme nusitempė ją kelis metrus su savimi. Turbūt Vanilės šalikas užkibo už jos šluotos, nes nevisai tvirto pasiūvimo mėlynasis pradėjo irti. Šyptelėjo, taip pasakydama, kad jai viskas gerai.  Bet josios ranka drebėjo neišpasakytai. Nagi, ne perdėkim  tos baimės. Gal tai tebuvo šaltis, kokiai didelei snaigė prasiskverbus pro tamsiai mėlynas pirštines ant rankos, kurios stiprių stipriausiai laikė tamsaus medžio ir greitą šluotą. Nors jau teko ja nusivilti... Pereinant prie geresnių emocijų - tamsiaplaukė per pastarąsias dvi varžybas įgijo tiek patirties, kiek neįgytų per metus. Tiek naujų dalykų išmoko, sužinojo, išbandė. Tiek naujų draugų (o gal priešų?) susirado. Kaip sakoma, praktika labiau veikia negu teorija. Įsivaizduokite, jūs, kaip žiobaras, burtų nemokate, nieko nemokate ir jums liepia išmokti kokį burtažodį. Na, tarkim. Ir žinoma, mokytoja bus tokia kaip rausvoji teta Ambridž ir jokios praktikos nepaskirs. Tai kaipgi jūs įsisavinsit tą burtą. Turbūt, kad niekaip. O mes jau nukrypom nuo temos. Grįžtant prie Vanilės, ši dabar įdėmiai žvalgėsi po aikštę. Nežinia ar ieškodama kokio muštuko ar tiesiog sekdama žaidynių eigą, kuri tikrai nebuvo labai jau lėtas procesas. Atvirkščiai, greitis čia buvo begalinis. Net nespėji mirktelėti ar kokią mintį pagalvoti - šen bei ten praskriejo koks muštukas, kritlis ar tas pats aukso šmaukštas. Kelis sykius ji pati pastebėjo žibantį Lelianos grobį, bet jis per daug greitai dingdavo, kai mergaitė susiprasdavo šūktelėti antrakursei. Tikėkimės, jai jos pagalbos neprireiks. Žaidimui tęsiantis, penktakursė kukliai paskraidė palei tribūnas, kuriose sėdojo varno nago bei grifų gūžtos atstovai. Retkarčiais pasirodydavo ir vienas kitas žalsvai ar gelsvai apsimuturiavęs mokinys. Kad nereikėtų nieko neveikiant skristi, žvelgiant į kitus žaidėjus ir žaidimo procesą, tamsiaplaukė pasivijo muštuką. Net nežinodama į kurią pusę nukreiptas jis buvo, paleido kamuolį, blokštą dusliai trenkdama į jį.

[Muštuko atmušimas į Ashley Tonks: 2, 4]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Tom William Riddle Spalio 17, 2017, 10:40:26 pm
RPG vertinimas

Edgar Jeffter: 10
Dawn Strain: 10
Ashley Tonks: 10
Leliana Shiwasù: 10
Klarė Konė Karter: 10
Vanilla Hinkley: 10

Kauliuko rezultatas

Edgar Jeffter: 2
Dawn Strain: -
Ashley Tonks: 2
Leliana Shiwasù: 6
Klarė Konė Karter: 5;6
Vanilla Hinkley: 1


Edgar Jeffter pastebi aukso šmaukštą.
Dawn Strain neatlieka veiksmų.
Ashley Tonks netaikliai paleidžia muštuką.
Leliana Shiwasù nesugauna aukso šmaukšto.
Klarė Konė Karter sėkmingai perima kritlį iš varžovės rankų.
Vanilla Hinkley netaikliai paleidžia muštuką.

Kvidičo rungtynės tęsiamos

Kritlis priklauso Klarei Konei Karter.
Aikštėje likę abu muštukai.
Rezultatas: Grifų Gūžta 0 – 0 Varno Nagas.

Prasideda penktasis rungtynių ratas, kurio metu gaudytojai gali pasirinkti po du skaičius.
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Skarletė Siuzana Vein Spalio 17, 2017, 10:55:02 pm
Vanilė suglumusi apžvelgė aikštę - du muštukai prasilenkė viens pro kitą, bet nesužeidė nei jos pačios, nei Ashley - grifų atmušėjos. Dėl kamuolio sukelto oro bangavimo, mergina kiek persisvėrė per šluotą, kad ir kaip tai gali pavadinti persisvėrimu, bet tamsiaplaukė vos nenukrito nuo šluotos. Viena ranka kabindamasi į šluotą, kitą makaluodama žemai ore, koją perkėlė per tamsią medieną. Ilgokai pasispyriojusi galiausiai užlipo ant plonos šluotos ir nuskrido pažeme, kadangi bijojo vėl nuslysti. Jei antras kartas dar meluoja, tai nuo trečio ir užsimuš. Vėjas, plaikstydamas Vaniliukės plaukus, tuo pačiu ir traukė ir šluotą kiton pusėn, kas baisiai išmušė varnę, ir iš pusiausvyros, ir iš iš mąstymo vėžių.

Ak, tas nelemtas vėjas niekadėjas,
Kur tu basteisi per naktis?
Kodėl tu sugrįžai kaip tik šiandieną?
Nors žinai, kad tu tik mums trukdai

Šaltis irgi prisidėjęs -
Snaigėm statosi namus
Apsigyvens ten kritlis vienas,
Ir šis žaidimas taip pražus


Mintys yra savotiškas dalykas, jų nepakeisi, kaip ir žaidimo pradžios, pabaigos. Likimo, kuris nešamas vėjo pūsnų. Rezultatų. Tai yra pats aktualiausias klausimas teisėjui. Kokie gi rezultatai? Kas laimi? Kiek taškų? Ir panašiai... Taip ir palaida penktakursės siela - kur aš? Ką veikiu? Kur muštukas? Ar man skauda? Viskas pinasi tarpusavyje, bet nematyti jokių prošvaiščių, atsakymų į klausimus. Kad ir kiek trokšti laimėti, greitai baigti rungtynes, išgyventi, tai tik likimo burbulas, kuris susprogs atėjus tam tikram laikui. Tavo laikui. Minties giesmei sugiedojus... Vanilla sukluso, šalimais suūžė muštukas. Kur jis? Greitai akimis jį susirado, tvirtai suėmė blokštą ir iš visų jėgų smogė su didžiausiu garsu. Bandė taikytis į Edgarą - grifų gaudytoją, nes...nežinojo kodėl. Iš linksmumo? Ne, kas čia per žaidimas,- susiraukė mergina.  Linksmybės čia ir prasidėjo, čia ir pasibaigs. Tiesiai per Vanilę. Kažkur jos kūno vidury įsmeigta ašis, nurodanti pradžią ir pabaigą. Tikėkimės ne jos.

[Muštuko atmušimas į Edgar Jeffter: 3, 5]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Mireille Céline Leroy Spalio 17, 2017, 11:12:23 pm
Tos kelios sekundės beprotiško lėkimo statmenai žemėn buvo pačios ilgiausios ir pačios trumpiausios mergaitės gyvenime. Ji nė nepajėgė įsivaizduoti, kaip taip gali būti įmanoma, tačiau praktiškai jautė tos menkos laiko atkarpos tėkmę. Toji tėkmė, rodėsi, plaikstė jos bebaigiančius išsipešioti plaukus, apsiausto skvernus, vertė šiurpti odą lyg ja bėgiotų nesuskaičiuojama galybė skruzdžių, tartum švelniai glostinėtų tūkstantis plunksnelių. Bet štai, tuo pat metu Lija galėjo prisiekti, kad toji pati akimirka prabėgo it menkas šviesos blyksnis. Čia tvykstelėjo, čia pat ir užgeso.
Į veidą dvelktelėjęs didesnis sūkuriuojančių snaigių gūsis, privertė Lelianą trumpam mirktelėti. Vėl pravėrusi akis kone klyktelėjo, mat likęs atstumas iki žemės buvo gerokai per menkas. Antrakursė staigiai, visai negalvodama truktelėjo šluotkotį į save, mėgindama išvengti artėjančios nelaimės, bet, deja, to buvo per maža. Tiesa, patį smūgį sumenkinti pavyko, tačiau skrydžio tiesiai į neišmindyto sniego plotelį neišvengė. Galvą kaipmat nutvilkė šaltis, o į ausis prikrito įkyrių snaigių, kurios tirpdamos kėlė nemalonų pojūtį. Be abejo, gėlė ir visą kūną. Nors ką čia gėlė - tiesiog velnioniškai skaudėjo. Taip stipriai, jog vos laikėsi nešūktelėjusi iš visų plaučių ir tik inkšdama nurijo karčias ašaras. Na, ir ko gi daugiau galima tikėtis, kai lėkdama šitokiu greičiu, tiesiogine ta žodžio prasme, įsimūrino tiesiai į žiemos gniaužtų sustingdytą žemę. Be abejo, padėtį, nors ir ne per daugiausiai, šiek tiek palengvino puraus sniego sluoksnelis, kuris aikštės krašte dar buvo išsilaikęs, ir tai, jog spėjo bent kiek išlyginti šluotą. Bus jai markstytis, kuomet mažiausiai to reikia.
Dar šiek tiek pagulėjusi, Lelija atsargiai pavirto ant šono. Nė nenumanė, kiek laiko iššvaistė besivoliodama, tačiau turėjo kuo greičiau susiimti. Ji suprato, kad šmaukštą greičiausiai vėl pametė, bet tokia čia ir bėda - jei pamatė vieną kartą, pamatys ir antrą. Tik reikia viltis, jog varžovės nesėkme nepasinaudos tasai septintakursis grifas, antai palydėjęs ją irzliu tonu. Jau ir dabar prasti popieriai, o tokiu atveju ištiktų gryniausia katastrofa. Bent jau jos trylikametėms smegenims būtent taip ir atrodė.
Galiausiai sunkiai atsisėdusi, Lija apsičiupinėjo. Viskas, iš pirmo žvilgsnio, buvo savo vietose, tik tiek, jog skausmas ne itin kiek apmalšo. Bet mergaitė nebegalėjo leisti sau tokios prabangos, kaip dar kelios minutės poilsio, tad vargais negalais pakilusi apsidairė. Šluota gulėjo ne per toliausiai ir krypuoti iki jos ilgai neteko. Nors krypavo ji smarkiai.
Visgi, galiausiai užsėdusi savo skraidūną, juodaplaukė atsargiai atsispyrė. Išsilaikyti buvo sunku, mat maudė kiekvieną kvadratinį kūno milimetrą, tačiau tik dar stipriau abiem rankom įsitvėrusi šluotkočio, ėmė kilti. Dabar jai mažų mažiausiai reikėjo dar kartą nusirioglinti apačion.
Šiaip ar taip, ilgai kilti neteko. Ar tai tik viso labo sėkmė ir atsitiktinumas, ar likimo dovana, tačiau ne per toli į dešinę šmėžavo prieš tai taip skausmingai bandytas pasiekti šmaukštas. Tikriausiai auksinis nenuorama visą tą laiką sukiojosi netoliese, o Lelianai tereikėjo bent sekundei pamiršti tą nelemtą skausmą ir trumpam apsižvalgyti. Šitai suvokusi, varnanagė tik dar stipriau pyktelėjo ant savęs. Betrūko vos nenusisukti sprando, tai dar ir šmaukštą veik praganė.
Nepaisant to, mergaitė užgniaužė šios akimirkos nuoskaudą bei puolė ton pusėn.  Atkakliai tiesė vis dar geliamą ranką jo link, mėgindama bent piršto galu priliesti tą glotnų, blizgantį paviršių ar užkliudyti dailiai plazdantį sparnelį. Bet kur tau! Tasai tik vikriai movė šalin, įsiveldamas tarp kitų žaidėjų.

[Bandymas sugauti aukso šmaukštą: 1; 3]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Edgar Jeffter Spalio 18, 2017, 12:30:33 am
Septintakursis dar nužvelgęs truputėlį akimis varnų gaudytoją, nuleido galvą į normalią padėtį. Kažkodėl nenorėjo leistis paskui mergaitę, lyg kažkoks vidinis balsas sakytų, jog nėra reikalo. Tačiau tas balsas nesuteikė visiško ramumo. Edgar'as bijojo, jog yra neteisus, o tai gali kainuoti jam pergalę. Visgi tas nejaukus jausmas privertė jį žvilgtelti į dangų. Tik šį sykį tas akies užmetimas aukščiau galvos davė lengviau atsikvėpti. Juodaplaukis matė atgal parskrendančią tamsiaplaukę.
Paskutinį kursą einantis Hogvartse mokinys, nuraminęs save, toliau palengva sklendė oru dairydamasis tai į tuos puolėjus, tarp kurių buvo pamatęs kažką spindinčio prieš keletą minučių, tai į stadiono konstrukcijas, kurios irgi galėjo būti priglaudusios šmaukštą. Bet nei ten, nei ten nieko nebuvo matyti. Tuomet nudelbė akis tarp susirinkusių sirgalių, keistai ramių vaikinui šiose rungtynėse. Kitko tikėtis ir negalėjai, kai kritlis jau kurį laiką tik keliauja iš vienų puolėjų rankų pas kitus. Taip pat aistrų ir didesnio subruzdimo nekėlė atmušėjai, kurių sėkmingi smūgiai į kitus, paprastai sulaukia didelių ovacijų iš vienos stovyklos pusės ir begalės keiksnojimų iš kitos.
Jeffter'iui apskridus beveik visą ratą, nuo sirgalių, aplink kuriuos irgi nesimatė besiblaškančio žvilgesiuko, jo dėmesį atitraukė nemenkas vėjo gūsis. Atsigręžus vėjo sklidimo pusėn pamatė savo pozicijos varžovę. Antrakursės greitis turėjo būti itin didelis, nes pastaroji sugebėjo sukelti stiprų gūsi būdama net už gerų dešimties metrų. Ji žemės link. Instinktyviai ta kryptimi ėmė dairytis ir grifas. Matai, kaip gi čia! ir nudžiugo, ir apstulbo išvydęs palei sniegą, esantį ant žemės, skriejantį auksinį kamuoliuką. Stvėręs savo "Žaibelį" pasileido ir jis jo link. Prisitraukęs prie šluotos kiek tik įmanoma, kad oro pasipriešinimas būtų kuo mažesnis, o greitis kuo didesnis stengėsi privyti pastebėtąjį ir tuo pačiu aplenkti jaunąją žaidėją. Edgar'as greitai artėjo prie taikinio. Šalimais jau buvo ir Leliana. Dar šiek tiek.. dar mažumėle padidinęs greitį bandė nerti tarp dvylikametės ir žemės. Deja, mažoji gaudytoja matomai turėjo per mažai patirties skraidyme su šluota, nes ji pralėkė tiesiai prieš grifų prefekto akis trenkdamasi į sniegą. Jaunulis dar pats bandė sukti šluotą šonan, tačiau.. Jaunoji gaudytoja buvo pernelyg arti ir privertė vyresnįjį šmaukšto gaudytoją trinktelėtis į jos šluotos galą, kas iš jo atėmė pusiausvyrą. Laimė lietė tik varžovės šluotos galą ir buvo arti žemės. Ir viskas baigėsi pračiuožimu sušalusia žole.
Kol mergaitė voliojosi ant žemės sparnuotojo kamuoliuko persekiotojas ėmė vėl jo dairytis. Bet ilgai to daryti nereikėjo. Jis vis skriejo ton pačion pusėn, kaip ir prieš tai. Tikriausiai jis ir prieš tai buvo čia dingtelėjo, kai pamatė šmaukštą lekiantį tarp kitų žaidėjų, kas leido suvokti, kad prieš tai Edgar'ui nė kiek nesivaideno, kai manėsi matąs savo taikinį įsimaišiusį tarp puolėjų.
Godriko koledžo mokinys pats pasileido link visų tų žaidėjų, tik nesiteikė įsimaišyti tarp jų. Jis kaip tik pakilo virš jų. Ir vos tik aukso šmaukštas ėmė judėti į laisvesnę erdvę, kurioje būtų pakakę vietos ir dar vienam žmogui, į ją nieko nelaukdamas stačiai pasileido žaliaakis.

[Bando pagauti šmaukštą: 1;5]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Klarė Konė Karter Spalio 18, 2017, 02:37:44 pm
Pirmą kartą gyvenime galėjo atimti daiktą iš rankų kitam žmogui ir už tai nebūti nubausta. Keistas buvo jausmas. Tačiau negalėjo skųstis, kad jaučiasi blogai. Anaiptol, reikėjo suvaldyti dar vis vaikišką norą iškišti liežuvį oponentei. Rankose atsidūrusį kritlį prispaudė su alkūne, kol kita ranka automatiškai siekė šluotkočio, kurį šiuo metu spaudė tik ilgos ketvirtakursės kojos.
Šįkart, pirmą kartą per rungtynes Kritlis atkovotas buvo būtent Klarės rankomis. Nusprendusi, kad permerktos pirštinės nė kiek nepadeda, o rankas verčia gremėzdiškais gniaužtais, nusitraukė jas ir nusviedė kažkur į tolį, po rungtynių, jei jos dar rūpės, galėsianti pasišaukti.
Dabar svarbiausias buvo puolimo planas. Jį devyniasdešimt nuošimčių laiko ruošdavo puolėjas, kuris turėjo kamuolį rankose. Kad ir kiek treniruotumeis, niekada nebūsi visiškai tikras, kad tavo planas suveiks. Būti atsakingai ne tik už savo, bet dalinai ir už komandos likimą, buvo baisu. Tačiau tokia našta labiausiai slėgė gaudytoją. Ir nors ši pozicija būtų neblogai tikusi greitai mergaitei, Klarė džiaugėsi, jog koledžo prefektas sklandė ant šluotos vaikydamasis mažytį aukso kamuolėlį, kurį buvo itin sunku pastebėti sniego žilpinamu oru. Įvertindama situaciją aikštelėje apsižvalgė, kartu nepamiršdama ir žiūrovų apsuptyje esančių grifų žaidžiančių kitose pozicijose. Laikykitės, mums pavyks. Siuntė palaikančius žodžius draugams, kurių dauguma buvo ne mažiau įsisukę į žaidimo sūkurį, nei nuo žaidimo tempo jau gerokai sušilusi, net ir tokiu oru, strazdanė.
Į kitą aikštės pusę skrido pernelyg neskubėdama, išsaugoti kamuolį savo lankų pusėje buvo svarbu. Keli papildomi taškeliai galėjo nulemti turnyro nugalėtojus. Todėl stropiai stebėjo kas vyksta aplinkui, nepraleisdama pro akis ir atmušėjų, kurios taškė karštakošius muštukus į visas keturias puses. Nenorėjo suteikti šanso kamuoliams mušeikoms prisiartinti arčiau nei per metrą, kad negalėtų paliesti.
Gaudytojai zujo po aikštę, mat slapukas šmaukštas nardė tarp žaidėjų, kaip slidininkas leisdamasis pavojingų  kalnu. Sniegas tik dar labiau padėjo situacijoms supanašėti.
Aikštė atrodė kaip karo laukas, jei nekalbėtumėm apie kraują. Prasilenkiant su kita šluota galėjai justi chaoso ir įtampos kvapą. Rungtynėms įsibėgėjus netikėtumą sukurti darėsi vis sunkiau, žaidėjai pastebėjo vieni kitų taktikas, pranašumus. Todėl perskridusi į varnanagių lankų pusę iškart susirado akimis Caroline, kuri nedaug atsilikdama skrido dešiniau. Perėmė kritlį po kairiąja ranka, dešine parodydama sutartinį ženklą. Niekuomet nenaudojo to paties. Kelias kombinacijas reiškė skirtingi ženklai, kuriuos keisdavo prieš kiekvienas rungtynes, jei netyčia, tokiame aukštyje kas sugebėtų juos nužiūrėti. Paprastam žmogeliui tai vargu ar būtų buvę įmanoma, tačiau šie mokiniai juk mokėsi Hogvartse.
Carol atsidūrus reikiamoje vietoje, patogioje mesti, kaštonplaukė susikaupė ir ištaikiusi reikiamą minutę kaire ranka atliko perdavimą. Kairė ranka buvo silpnesnė. Bet šiuo atžvilgiu buvo svarbesnis tikslumas, o jėgos permesti keliems puolėjams skirusiems metrams užteks ir kairiąja. Abirankiškumas buvo didžiausias fizinis Klarės pliusas. Niekas nežinojo kurią ranką ši panaudosianti, todėl ir galėjo išnaudoti metimo iš kairio šono pranašumą.

[Permetimas Caroline: 1,3,2,6]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Caroline Elase Wilding Spalio 18, 2017, 03:33:30 pm
Raudonas kamuolys baltame fone. Balta - snigo, smulkūs krisleliai akino, trukdė įsižiūrėti į aplink lakiojančias kitas šluotas nešančias žaidėjus, savo ruožtu nuo greičio ir matotmumo susiliejančius į priklausomai nuo ginamo koledžo raudonas arba mėlynas dėmes. Raudona ir balta. Kontrastas. Kraujo lašas, užtiškęs ant sniego ir taip sutepęs tobulą jo baltumą, tyrumą, nekaltumą, tačiau vis tiek atrodantis gražiai. Balta... Raudona... Mėlyna... Balta... Raudona... Mėlyna... Tik vėliau Caroline susivokė, jog jos paleistam Kritliui skriejant link Klarės Konės buvo papuolusi į savotišką transą, kai kiekviena sekundė prilygsta kelioms minutėms, jausmai sustiprėja, pojūčiai paaštrėja. Juto kiekvieną ant juodų garbanų nusileidžiančia snaigutę, nors tuo pat metu suvokė, jog tai neįmanoma. Balta kaip pienas... Raudona kaip kraujas... Juoda kaip juodmedis.... Savotišką aliuziją į "Snieguolę" kūrė nuo streso ir įtampos pavargusios septyniolikmetės smegenys. Ir kai jau atrodė, kad tas nelemtas kamuolys, tačiau labai daug ką lemti galintys dešimt taškų jau saugiai atsidurs grifų puolėjos rankose, tarsi iš po žemių (nors toks variantas ir ne itin įmanomas, nes veiksmas vyko ore, tačiau juk frazeologizmai nekeičiami priklausomai nuo vietos) išdygo vaikiško veiduko varnanagė. Ech,  kaip nederėjo raudona su mėlyna,  bent jau dabar, Carol kuklia nuomone. Kritlis,  turėjęs atsidurti panelės Karter rankose,  staiga papuolė pas priešinkus. Žinoma,  pati kalta septyniolikmetė - nereikėjo žiopsoti, dabar netektų gailėtis. Tačiau... Reikėjo taisytis,  ir kaip įmanoma greičiau.
Klarė ir Carol neveltui daugybę laisvų vakarų,  kitiems jaukiai tinginiant prie židinio,  leido ant šluotų ore,  mėgindamos tūkstančius derinių ir galimybių, kol išmoko kone atspėti viena kitos mintis. Rezultatas atėjo ne per dieną ir ne per dvi,  tačiau,  kaip sakoma, ko negalima pasiekti darbu,  galima pasiekti ilgu ir sunkiu darbu.  Štai ir dabar - nusibraukusi juodas (nors jau nebelabai juodas, snaigių nubarstytos garbanos labiau atrodė žilos) garbanas Caroline pastebėjo Klarę lekiant prie Varnių puolėjos. Spustelėjusi šluotą, nepaisydama į akis lendančio sniego, Carol prisigretino kitame šone, jau ketindama padėti, tačiau dar vienas snieguoti vėjo gūsis trumpam užlipdė rudas akis. Pagaliau išsivadavusi iš garbanų ir atgavusi normalų vaizdą priešais savo septyniolikmetė džiugiai klyktelėjo - netoliese esanti Klarė prie savęs spaudė raudonąjį kritį! Nors, kaip jiedvi jau žinojo iš netrumpų savo treniruočių, pačiupimas iš rankų yra vienas sunkiausių manevrų, tačiau jis pavyko.
 - Šaunuolė,- vien lūpomis pasakė kolegei Carol nusišypsodama. Pala, ji šypsosi? Pasirodo, taip. Dar niekada mergina nesijautė tokia lengva, besvorė, tarsi pirmą kartą po daugybės laiko neslėgtų toninė baimės ir skausmo našta.
Sugniaužusi šluotkotį viena ranka septyniolikmetė greitu ir kitam vos pastebimu gestu atsakė į Karter parodytą ženklą ir paskrido kiek dešiniau, pasiruošusi manevrui - priimti perdavimą. Suspaudusi šluotą kojomis mergina atsilaisvino rankas ir laukė,  kol "oro koridorius" taps laisvas praskrieti būsimiems dešimt taškų, kurie galbūt įkris į kurios nors iš komandų lankus. Po kelių akimirkų Klarė kairiąja ranka paleido Kritlį, o Caroline, staigiai ūžtelėjusi į viršų, ištiesė abi rankas tikėdamasi, kad pirštai greitai ir saugiai apglėbs vėsų kamuolį.

[Perdavimo gaudymas: 1,3,5,2]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Nora Kühnemund Spalio 18, 2017, 07:37:03 pm
 Ji pasiutusiu, kiek tik leido senutėlė, daug gyvenimo mačiusi šluota, greičiu lėkė į priešingą aikštės pusę. Jos pieninio šokolado spalvos akys greitai lakstė nuo vieno arenos krašto iki kito, nerimastingai ieškodamos porininkės, tačiau pastangos buvo bergždžios - Adelaidė, rodės, paskendo raudonų apsiaustų jūroje, nes net jos pėdsako nesimatė. Tai privertė mažąją sunerimti - nebuvo tikra, kad jai pavyks tinkamai pasinaudoti savo ūgiu, kai ją supo raudonų milžinų krūva. Viena tokia tik ką išlindo iš apačios. Užteko vieno stipresnio Klarės šluotos stūmtelėjimo ir varniukė išleido iš gniūžtų kritlį. Nuožmiai dėbtelėjo į priešininkę, tyliai sugirgždėjusi dantimis. Be abejo, atrodė juokingai - kaip juokingai atrodo pykstantys ir vis nepasiekiantys savo keturmečiai. Nora dar bandė ją pasivyti, tačiau jos šluotai nepakako pajėgumo. Be to, net nebuvo prasmės - tikrai negalėtų perimti kamuolio iš gerokai stipresnės varžovės.
 Adelaidės vis dar nesimatė. Melstis, kad jų pirmoji kapitonė-atmušėja staiga pasiųstų kokį muštuką Klarės pusėn atrodė kvaila, kai šalimais zujo daug parankesnis taikinys - varžovų gaudytojas.
 Dvylikametė jau norėjo numoti ranka - aišku, perkeltine prasme: buvo abiem rankom taip stipriai įsikibus į šluotkotį, kad net delnus įsiskaudėjo - į kokį bandymą vęl atgauti kamuolį. Beliko tikėtis, jog jų gynėja susidoros su agresyviomis grifų puolėjomis. Arba Lelija greitu metu pagaus aukso šmaukštą.
 Galimybė perimti kamuolį pasitaikė netyčia. Nora kaip tik laikėsi ore kelis metrus virš grifų, vis dar negalėdama pastebėti Adės, kai Klarė nutarė perduoti kamuolį komandos draugei. Varniukė šyptelėjo - sykį per kerėjimą pastebėjo ją rašant kaire ranka, tad spėjo, jog siekiant netikėtumo, grifė būtent tą ranką ir naudos. Mikliai nėrusi žemyn, mažoji vikriai ištiesė savo kairiąją, bandydama sugauti besisukantį kritlį. Ką gi, nors sykį pravertė faktas, kad ji yra kairiarankė. Deja, kamuolys buvo už ją greitesnis ir jau spėjo pernelyg grėsmingai priartėti prie antrosios Grifo Gūžtos puolėjos. Trečiakursei savo vaikiškomis rankutėmis niekaip nepavyktų jo pasiekti. O gal?

[Perėmimas perdavimo metu: 2;4]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Ashley Shaw Spalio 18, 2017, 08:28:31 pm
Taip, vis dėl to stiklinaitė dužo į tūkstančius smulkių šukelių. Jų jau nebesurinksi ir nebesuklijuosi į tokį patį indą, koks buvo prieš tai. Deja. Dabar variantai liko du: arba nauja medžiaga, iš kurios galėsi iškalti kitą stiklinę, arba visos likusios rungtynės tarp tų duženų. Taigi, tereikėjo tik pasirinkti, tačiau tai tikrai nelengva. Iš kur gauti naujo įkvėpimo atsigauti? Iš kur pasisemti jau išeikvotos energijos? Iš kur? Iš kur? Nagi, iš kur? O pasilikti į šipulius pavirtusio ryžto apsuptyje taip pat nesinorėjo. Taip, todėl tai ir sunku. Prarastos viltys yra bene labiausiai gniuždantis dalykas. Siela iš lėto nyksta ir nyksta, o kai nieko nebelieka, žmogus gyvena iš dalies. Tarytum koks robotas. Negyvas, tačiau gyvas. Jo būsenos negali įvardinti. Tačiau net ir pačiais sunkiausiais momentais, kad ir kaip bebūtų sunku, turi ieškoti šiaudo, kuris tave ištemptų iš to pasimetimo, savęs neradimo, klausimų "kodėl?" liūno. Nors ir jeigu tas šiaudas gali neišlaikyti. Mes privalome kovoti ligi galo, ropštis visomis keturiomis ir neklausyti kitų. Kopti aukščiausiojo taško link.
Mergaitė staiga pabudo iš gilaus transo, o tada apsidairė - visur vien tik veiksmas, greitis, kova, bendradarbiavimas, draugystė, susikalbėjimas. Pro šoną pralėkė muštukas, bet laimei net neprilietė raudonskruostės. Štai tos rudos akelės ir vėl sužibo. Taip, tos velnioniškos akelės ir vėl spindėjo! Nejau antrakursę užplūdo energijos pliūpsnis? Nejau ji ištrynė iš galvos visas tas nesėkmes ir atvertė naują, dar neprikeverzotą puslapį? Taip! Viltis pažiuro suledėjusion Ashley širdelėn ir nusiteikimas kovoti atgimė. Tas noras kovoti atgimė. Užsispyrimas bandyti ir bandyti atgimė. Nors gali nepasisekt, nors teks suklupt, nors ir dar vienas bandymas prisidėti prie grifų nepavyks. Ši pakils iš tos purvo balos ir pakelta galva pasitiks savąją lemtį. Na, kas čia tokio? Ne visuomet visiems sekasi. Kartais reikia ir pralaimėti. Reikia išmokti pralaimėti, susitaikyti, kad taip yra. Kaip ir daugelyje kitų situacijų. Susitaikyt ir toliau džiaugtis likusiu gyvenimėliu, nes jis labai trumpas. Nespėji net mirktelt, o jau guli ant grabo lentos, paskendęs nusiskundimų ir nepasitenkinimų patale. Tada suvoki, jog galėjai nepasiduot, o dabar jau yra kaip yra.
Kaštoninių plaukų savininkė apsuko kelis nemažus ratus aplink aikštę, retkarčiais užmesdama žvilgsnį į kokį komandos narį bei valiūkiškai šypteldama. Savo šia šypsenėle ji bandė padalinti pozityvu, įkvėpti šeimą. Nors ir pati ką tik atgimė. Ji sklandė zigzagais aplenkdama kvidičininkus bei dairėsi muštuko. Žiū, kažkur dešnėje sušmėžavo kažkokia figūrėlė. Aure ir muštukas. Nepastebėjusi į grifų prefektą lekančio kamuolio, Ashley paleido kitą bjaurūną. Tik atlikusi atmušimą, antrokė susiėmė už galvos, nes jau buvo per vėlu gelbėti Edgarą.
[Atmušimas į Lelianą: 3,5]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Tom William Riddle Spalio 18, 2017, 10:45:07 pm
RPG vertinimas

Vanilla Hinkley: 9
Leliana Shiwasù: 10
Edgar Jeffter: 10
Klarė Konė Karter: 10
Caroline Wilding: 10
Nora Kühnemund: 9
Ashley Tonkss: 10

Kauliuko rezultatas

Vanilla Hinkley: 1
Leliana Shiwasù: 4
Edgar Jeffter: 1
Klarė Konė Karter: 5;4
Caroline Wilding: 1;5
Nora Kühnemund: 1
Ashley Tonkss: 4;1


Vanilla Hinkley netaikliai paleidžia muštuką.
Leliana Shiwasù nesugauna aukso šmaukšto.
Edgar Jeffter sugauna aukso šmaukštą.
Klarė Konė Karter netiksliai atlieka perdavimą.
Caroline Wilding veiksmas anuliuojamas dėl netikslaus perdavimo.
Nora Kühnemund nesugauna kritlio.
Ashley Tonks netaikliai paleidžia muštuką.

Kvidičo rungtynės baigtos

Kritlis atsiduria neutralioje zonoje.
Edgar Jeffter sugauna aukso šmaukštą.
Rezultatas: Grifų Gūžta 150 - 0 Varno Nagas.
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Skarletė Siuzana Vein Spalio 18, 2017, 10:57:32 pm
Besiardantis, tamsiai mėlynos ir dailiai glotnios bronzinės, kuri panašėjo į geltoną, spalvos šalikas plaikstėsi vėjyje, retkarčiais lįsdavęs į akis, perbraukdavęs skruostų kampus ir užkibdavęs ant vieno ar kitos ausies,- kažkaip tapo merginos stipriuoju įrankiu. Tarsi koks viduramžių muškietininkai,  šūkaujantis - ginkis! Nuo mano švelnumo, gal šiurkštumo ar stiprumo. Viduje, tamsiaplaukė drebėjo, jos nemaža širdelė tuksėjo. Lėtai, greitai, tyliai, garsiai, jautriai, ramiai, stipriai, vientisai. Visaip. Tik išlaikė tą nerimo kruopelytę - ar dar ilgai teks kentėti? Subėrus saldainius į dubenį, imi skaniausią - kvidiče - atmuši į stipriausią, meti atsakingiausiam, gaudai gražiausią, saugai svarbiausią. Prakandus vaflį aplietą šokoladu - pajunti tirpstantį, gerai pažįstamo saldainio skonį - kvidiče - žaidi, tirpsti nerimo jūroj, gerai susipažįsti su pačiu žaidimu, rungtynėmis. Ir tą Vanilė gerai supranta. Iš išvaizdos kvidičas atrodo kietas saldainis, bet prakandus, paragavus, išbandžius - imi jį mėgti, nors kartais tas skonis ir įgrysta, bet svarbesnis pirmasis įspūdis. Tamsiaplaukė pagreitino, kitaip paturbino savo šluotą. Skrido vis greičiau ir efektyviau. Pranėrus pro visus aikštėje esančius mokinius, žaidėjus - Ashley, Dawn, Claudie, Klarę, Caroline, Lelianą, Norą, Edgar, Adelaidę, apžvelgė žaidimo situaciją, kuri buvo gana paini, bet įkandama. Kaip riešutus gliaudžiant. Panašiai kaip priprantama prie to keistoką skonį turintį turkišką gelsvą saldainį, apibarstytą kokoso drožlėmis su įspaustais migdolais, lazdynais ir pistacijomis viduje.

Pasimelskime už mus -
Grifus, varnus -
Žaidėjus čia geriausius,
Laimėtojus didžiausius

Ir nesvarbu ar tu laimi, ar pralaimi -
Svarbiausia pozityviai mąstyti -
Krimsti kvidičą šį sunkų,
It mokslus, kietus riešutėlius.


Pakilo kūrybinė magija jos galvoje ir pradžiamokslė, baisių eilėraščių kūrėja - suniūniavo jį sau, bandydama nusirminti. Tuk tuk, tuk tuk - nežinojo, nei kas, nei kodėl tiksi. Širdelė slepiasi nuo snaigių - aš čia. Ir visos bėdas smelkiasi krūtinėn, baltų žaizdų nusėtam kūne. Jei jau jos muštukas nepataikė niekur, kur ji taikė, tai ir šmaukštas buvo sugautas ne ko kito, o grifų gaudytojo. Mergina nusileido ant žemės, liūdnai nusišypsojo savo komandai bei apkabino visus iki vieno, tiek varniukus, tiek grifiukus. Gal šis jos gestas  ir buvo keistas, bet gana liūdnas ir nuoširdus.
-Ačiū už galimybę pažaisti kvidičą, - penktakursės akyse sužibo skaidrios ašarėlės ir ji paleido blokštą į orą, tikėkimės niekas neliko sužeistas. Aš pasiduodu, nebenoriu žaisti šito kvailo žaidimo...
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Mireille Céline Leroy Spalio 19, 2017, 12:37:25 am
Paskui aukso šmaukštą metėsi ir pati Leliana. Galbūt blogai padarė iš anksto visko neapgalvojusi, mat dabar rodėsi, jog atsidūrė pačiame pragaro viduryje, kur devynetas velnių šmaukši botagais bei maišo kunkuliuojančius katilus. Nors aikštėje visomis kryptimis lakstantys muštukai, mėginantys drėbtelėti iš šio veiksmo sūkurio kokį nors žioplelį, jos nuomone, buvo gerokai blogesnis reiškinys. Kritlis taip pat neprisidėjo prie visuotinės gerovės - ir toliau nesibodėjo lakstyti iš rankų į rankas lyg pasiutęs, versdamas sukti žvilgsnį šalin, jog galutinai nesusisuktų galva. Antrakursė kaip tik akies kampeliu spėjo pamatyti, jog dabar raudonasis kamuolys ir vėl spėjo išsprūsti iš varnų komandos nagų bei persimesti pas grifų puolėjas, kurios dar kartelį nesėkmimgai bandė juo susimėtyti. Lelija nėrė pro jų apačią, vos neužkliudydama vienos – neverta nė slėpti, kad saugaus atstumo paisyti per daug nesistengė.
Be abejo, kartu prasilenkė ir su Nora, mėginančia susigrąžinti prarastą kritlį. Ją pamačiusi staigiai nėrė šonan, kad tik nesusidurtų bei nesutrukdytų jai daryti to, ką turi padaryti visų jų labui. Žiūrint iš šalies, visa komanda atrodo kaip niekad darni ir nuo šiuos minties Lija pasijuto drąsiau, netgi šyptelėjo puse lūpų. Nors ir troško sugauti šmaukštą, tačiau ši akimirka jai buvo pati mieliausia per abi šiais metais žaistas rungtynes. Dabar atrodė, kad per daug nė nenusimintų, jei joms ir vėl nepasisektų. Bent kol kas. Tačiau tik vieni dievai žino, kaip bus, kai viskas galiausiai pasibaigs. Na, bet apie pabaigą dar per anksti galvoti. Tikriausiai.
Ir štai, it iš butelio šaunantis kamštis varniukė netikėtai išnėrė iš visos tos maišalynės. Vėl aplinkui atsivėrus plačiai erdvei, Leliana suskubo akimis ieškoti kažkur prapuolusio grifų gaudytojo, o kartu ir pačio aukso šmaukšto. O jis, jei nuoširdžiai, pasislėpti nepatingėjo. Regis, mergaitė skrido tuo pačiu keliu, kurio pabėgo ir auksinis kamuoliukas, tačiau, matyt, pakeliui bus kur nors užlindęs bei pasislėpęs.
Leliana sustabdė savo šluotą ir grįžtelėjo atgal. Ir taip ir liko sustingusi. Akys išsiplėtė iš siaubo, o burna nevalingai prasižiojo taip ir neišleisdama nė garselio. Prieš akis matoma scena ją tiesiog surakino. Septintakursis varžovas kaip tik tuo momentu nėrė iš viršaus į tą sūkurį, kur prie vienos iš puolėjų kojos žibėjo aukso krislelis. Galiausiai atsipeikėjusi juodaplaukė ir pati puolė ten link, tačiau buvo per vėlu. Šmaukštas jau pagautos ir žaidimas baigtas. Dėl jos kaltės. Dėljosdėljosdėljosdėljos. Kaltės.
Galbūt, jei toje mišrainėje nebūtų pametusi savo grobio, galbūt, galbūt tuomet būtų laimėj... Ne. NeneneneNE. Ji nė neleido sau pabaigti tos minties. Niekas nuo to nepasikeist. Nebe.
Silpnai suraukusi antakius varniukė staigiai smigo žemyn. Nė nebesirūpino, jog gali ir dar kartą išsitėkšti. Koks gi skirtumas? Bet kokiu atveju iš jos jokios naudos. Galbūt kaip tik būtų geriau.
Šiaip ar tai, išsitėkšt ji neišsitėškė. Tiesa, kojomis į žemę trinktelėjo stiprokai ir nuvirto kniūbsčia, bet tikrai ne nuo smūgio. Tiesiog nenorėjo pažvelgt į komandos narių akis. Štai tau ir pražuvo mintys apie tai, kad nerūpėtų, jei pralaimėtų. Žinoma rūpėjo ir visada rūpės. Tikriausiai nėra nė vieno žmogaus pasaulyje, kuriam tai nebūtų svarbu.
- Atsiprašau, - galiausiai atsistojusi bei įsikibusi į Vanillą, tyliai murmtelėjo. Dar ilgai jos nepaleido. Galbūt ilgiau nei derėjo, bet ne vien dėl to, jog antrakursei to reikėjo. Rodėsi, pačiai Vanilei ne ką mažiau reikėjo bent jau tokio palaikymo. Ir nors Lijai maudė krūtinę, tačiau ašaros, priešingai nei pas kapitonę, nesirodė. Galgi šiandienai jai tiesiog visko buvo pernelyg daug. Daugiau, nei galėjo tverti neatsijungdama nuo aplinkos. Nepajėgė net dorai pasveikinti varžovų su pergale. Tik neaiškiai suburbuliavo, koks puikus buvęs žaidimas, o tuomet pasinėrė ir į kitų komandos draugių glėbius.
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Nora Kühnemund Spalio 19, 2017, 12:55:45 am
 Šokoladinėse mergytės akyse sekundę šmekštelėjo triumfo šešėlis, Klarės pasiųstam kamuoliui nuskridus kiek šonan, nei buvo planuota. Deja, tam šešėliui buvo lemta greit susilieti su tamsa: mažoji jau siekė kritlio, dar colis ir laikys jį savam glėby, kai iš kažkur į ją atsikrenkė sniego gniūžtė. Vos sekundė ir kritlis jau spėjo nulėkti į neutralią zoną. Ramindama save, kad tai dar ne pasaulio pabaiga, leidosi jį vytis.
 Jau buvo ji bepasiekianti, kai per visą aikštę ir tribūnas nuaidėjo džiaugmo šūksmas, sumišęs su keliais nusivylusiais bei piktais šūtelėjimas. Jos mažytė širdelė užmirė krūtinėje. Sąžiningumo dėlei verta pridurti - ji bijojo atsisukti į visus ir sužinoti, kas gi bus pagavęs aukso vertės kamuoliuką. Visgi jai neprireikė nė atsisukinėt, vos po kelių akimirkų ketvirtadalis tribūnų ėmė skanduot grifų gaudytojo vardą.
 Norai atrodė, kad jos pasaulis dūžta it stiklinė pilis, į ją tvojus plaktuku. Ar blokštu. Nė pati nesuprato, kada pradėjo verkti - o gal tai snaigės taip greitai tirpsta ant jos įkaitusių skruostų.
 Ji ir vėl pavedė savo komandą. Netikusi kapitonė.
 Jautėsi prastai, tačiau žinojo, kad taip elgtis neturi - turi parodyti esanti suaugusi, mokanti pralaimėti. Tik kad... tik kad tai buvo taip sunku, o ji dar tokia mažytė, per maža tokiai naštai. Atbula ranka nusibraukė drėgmę nuo veido ir nutaisiusi pusėtiną šypseną - nors ir neapsiėjo be kartelio - nusileido link savo komandos, jau nutūpusios žemėn.
 Bandė dar kažką sakyt, paguost ar gal netikusiai nuramint, esą dar ne viskas prarasta, tačiau negalėjo suregzti nė sakinio. Ypač, kad viskas jau buvo prarasta. Jos visos atrodė pernelyg sugniuždytos, kad kokie nors žodžiai galėtų ką pakeisti.
 Kaip emocionaliam vaikui ir pridera, pamačiusi liūdnas komandos draugių veido išraiškas, puolė į ašaras. Nieks nebūtų patikėjęs, jog tai ta pati visada viskuo besidžiaugianti plepi mergytė, kurios visada visur pilna. Dabar ji atrodė apgailėtinai, spėjo net ir apsisnargliuoti. Norėjo atsiprašyti kitų varnių, tačiau burnos praverimas sukėlė dar vieną ašarų tiradą.
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Edgar Jeffter Spalio 19, 2017, 01:50:34 am
Neriant žemyn, grifui prieš akis pralėkė vienas muštukas. Už akimirkos - antras. Viskas taip gerit vyko, kad net nesureagavo į juos. Tiesiog buvo per daug sudėtinga, taip greit perkošti visą, kas įvyko ką tik. Ypač, kai buvo susikoncentruotą į šmaukštą, kuris šiuo momentu turėjo būti plote, apsuptame kitų žaidėjų. Edgar'as tiesiog ištiesė ranką ir gniaužtelėjo pirštus į kumštį. Nežinojo ar pagaus sugaus šmaukštą, ar nudauš jį, ar tiesiog praskries. Tai buvo ne šimtaprocentinis bandymas, kuris galėjo baigtis tiek sėkmingai, tiek nevykusiai, su galimybe pamesti sparnuotąjį iš akių.
Pasirodo grifams vis tebesišypsojo sėkmė. Dar tebesileidžiant statmenai žemyn, septintakursis žvilgtelėjo į savo kumštį. Tarpupirščiuose buvo matyti sparneliai. Tai sukėlė pasitenkinimo šypsena gaudytojui. Širdyje pasidarė, kur kas lengviau. Tačiau šį sykį džiaugsmo emocijoms neleido pernelyg veržtis pro kraštus, kaip pirmąjį susitikimą. Suprantama, juk pirmasis susitikimas buvo jo pirmasis kvidičo mačas. Antroji pergalė, žinoma, taip pat ne ką mažiau svarbi, tik esmė ta, kad ji dar nieko nenulėmė. Viskas bus išsiaiškinta tik paskutiniajame rungtynių rate, kur teks susitikti su Švilpynės komanda. Vienintelis aiškus dalykas buvo tik tas, kad Grifų Gūžta nekris žemiau trečiosios vietos.
Artėjant prie žemės, Edgar'as lėtino greitį ir tiesino savo šluotą, kol galiausiai nusileido ant sniegu padengtos žemės. Tik atsistojęs ir nulipęs nuo šluotos iškėlė ranką į viršų, atgniauždamas pirštinuotus pirštus, tarp kurių buvo įsitrynęs ir aukso šmaukštas, atnešęs dar šimtą penkiasdešimt taškų ir svarbiausia pergalę grifams. Netruko, kai per aikštę nuaidėjo ir teisėjo švilpukas sustabdęs rungtynes. Stadioną užliejo pergalingos grifų sirgalių dainos ir joms beskambant visi dalyviai ėmė leistis žemėn.
- Gerai padirbėta,- tarstelėjo savo komandos puolėjoms, kurios nors ir nepelnė taškų, tačiau sugebėjo išlaikyti saugią zoną tarp Varno Nago puolėjų ir savo gynėjo.
- Gerai padirbėjai ir tu!- šūktelėjo Fasirui, nesulaukusiam darbo ir šiandiena. Kapitono nuomone geriau jis jo ir nesulauktų, kas galėtų leisti kitiems pelnyti taškų. Nors gynėjas tikriausiai ir norėjo, jog viskas vyktų sklandžiai, kažin ar mažiau degė noru parodyti ką geba jis pats.
- Viskas gerai?- matydamas didžiulį nuovargį savo jauniausios sudėties žaidėjos veidą pasiteiravo prefektas, - Su pergale!- ranka patrynė antrakursės pakaušį švelniai šypteldamas. Šiai moksleivei veikiausiai tai buvo itin didelis krūvis. Jos pozicija reikalavo didelės ištvermės.
Taip praleidęs saviškius pro save, vaikinas luktelėjo varnų kapitonių, kurios kol kas būriavosi tarp kitų komandos narių. Veidai buvo liūdni. Gal net pernelyg liūdni, kas sugriebė už širdies ir moksleivį, išplėšusį šiandienos pergalę. Bet tai buvo žaidimas, kurį siekė laimėti grifas ir tai padaręs tikrai nesigailėjo. Juk kažkas turi laimėti, kažkas - pralaimėti, o šiandieną pralaimėtojais ir vėl tapo jauna komanda, kuri parodė turinti nagučius. Priėjus Vanillai, grifą nustebino penktakursės varžovės apkabinimas. Ir nežinia kodėl tai stebino. Gal todėl, kad nelabai kas po rungtynių puldavo glėbesčiuotis su varžovais, kai vieni džiūgauja, o kiti turi likti nuleidę galvas. Na, bet kaip bebūtų, Jeffter'is atsakė tuo pačiu bei ištiesė merginai ranką.
- Smagu buvo varžytis ir su jumis. Puikiai pasirodėte,- galiausiai ištiesė ranką ir jaunėlei kapitonei bei pasuko paskui komandos draugus į persirengimo kambarį.
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Fasiras von Sjuardas Spalio 19, 2017, 09:12:10 pm
   Fasiras prakybojo ore praktiškai visas rungtynes, žvilgsniu tai šukuodamas žiūrovų minią ir ieškodamas pažįstamesnių veidų, tai apsidairydamas, ar tik į jo pusę neatlekia muštukas ar kritlis. Bet akivaizdu, kad abiems kamuoliams vaikinas nepatiko - ir ačiū Odinui, ko gero! - todėl vienintelis dalykas, ką vaikinas galėjo daryti - karts nuo karto išsipurtyti betirpstančias snaiges iš plaukų, atlikti vieną kitą salto ant šluotos (tas irgi galų gale įsiėda), apsimesti dideliu nerangiu kritliu ir pačiam lakioti pro vartus - pirmyn - atgal, vidun - atgal, pro lanką - lauk... Štai taip ir prabėgo tos varžybos ir von Sjuardas vėl nežinojo, ar jam džiaugtis, ar ne, kad jis komandai reikalingas tiek pat, kiek akmens amžiaus žmogui kompiuteris ir internetas.
   Fasas ir vėl pamaiviškai nusileido ant žemės - dukart ore nubraižė begalybės ženklą ir smigo stačiu kampu žemyn. Sustojo prie pat žemės, nušoko, pasiremdamas lazda palūkuriavo komandos draugų. Mažumėlę nustebo ir šyptelėjo, kai komandos kapitonas jį pagyrė už darbą. Lyg ir rimtai, lyg ir perdėtai iškilmingai atidavęs Edgarui pagarbą vaikinas atsiduso:
   - Visąlaik ir prakybojau. Bet gerai, kad nedavėt progų jiems užduoti man darbo, - šyptelėjo darsyk. Tuomet prie Fasiro žengė varnė, turbūt atmušėja - Vanilla, jos vardą grifas gerai atsiminė - ir netikėtai apkabino.
   - O... - išsprūdo Fasui nustebimą rodantis jaustukas. - Šaunuoliai, ačiū, - mirktelėjo jis taip pat lakoniškai kalbėdamas, kaip visada. ,,Šaunuoliai, puikiai žaidėte, ačiū už žaidimą" (ne apsikabinimą) - štai taip būtų išverčiama von Sjuardo replika iš introvertų kalbos. Grifiukas pastebėjo ir verkiančią varnų kapitonę, trumpai stabtelėjo... ,,Bet pasiūlyti nosinę turbūt būtų... tiksliau,  įžūlu ir pašaipu." - padarė išvadą von Sjuardas ir nužygiavo paskui kapitoną.
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Ashley Shaw Spalio 19, 2017, 09:14:22 pm
Dėkui dievui, o gal net ir varnų atmušėjos netaiklumui, muštukas praskriejo pro grifų prefekto šoną. Ashley kiek ramiau atsikvėpė. Gaila, kad ši buvo tokia pat kliša, todėl ir vėl kamuolį paleido ne ta linkme. Tiksliau, dar vienas bandymas numušti kokį varžovą, buvo nesėkmingas. Šįkart antrakursė visiškai nesuregavo į dar vieną nesėkmę. Matyt dėl to, jog per visą aikštę nuskambėjo gausių aplodismentų ir šūkavimų virtinė. Neee, tai ne paprastas pataikymas į priešų lankus. Na nejau?..
Taip! Grifų kapitono rankoje sparneliais plazdėjo tas mažas aukso gabalėlis, mažiesiems drąsuoliams ir vėl išplėšęs pergalę. Tamsių plaukelių savininkė laimės kupinomis akelėmis nužvelgė visus hogiečius, o tada dar kartą suvirškinus informaciją, pasileido savosios komandos link. Galiausiai įveikusi tikrai nemažą atstumą, mergiotė pakėlė galvelę, o tada su šypsena veidelyje įsispitrino į prefektą.
- Taip, viskas tiesiog puiku, - laimės kupina net pamiršo visas tas kvailas depresijas. - Ei! - suvaidino supykusią bei susiraukė it mažas vaikas, nors toks dar ir buvo, kai pajuto degantį pakaušį.
Strazdanosė matė nusivylimo sklidinus varnių veidus, tačiau juk vienaip ar kitaip kažkas pralaimės.  Dabar jaunėlės širdelėje virė pasididžiavimo ir baisiausios laimės kupina arbatytė, kuri taip ir prašėsi būt išgerta. Ashley prisiminė ir draugę, kuri sau muses visas rungtynes gaudė prie lankų, tad susirado tą akiplėšišką, tačiau beproto mielą veidą, o tada šyptelėjo.
Šiandienos rungtynės nors ir buvo labai įtemptos, tačiau praskaidrino subjurusią Tonks nuotaiką tikriausiai visai dienai. Su pergale, grifai!
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2017 (ruduo) Grifų Gūžta - Varno Nagas
Parašė: Klarė Konė Karter Spalio 19, 2017, 09:49:39 pm
Perdavimas kaire ranka vis dėl to nebuvo tokia gera mintis, kamuolys skrido visai šalia, tačiau vis dėl to netaikliai ir nepasiekęs Caroline rankų krito žemyn, tarsi laukdamas, kol kas jį išgelbės nuo beviltiško susidūrimo su sniegu apdengta stadiono žole. Beveik niekas nepastebėjo momento, kai sunkus raudonas kamuolys, praskirdamas purią, tik ką sukritusio sniego dangą, tėškėsi žemyn. Mat būtent tuo momentu nuaidėjo švilpukas. Žaidimas buvo baigtas.
Tokie atvejai ir buvo sunkiausi mažutėje Klarės, kaip kvidičininkės, karjeroje. Tiesą sakant nuo puolėjo beveik niekas nepriklausė, nebent rungtynės būdavo sunkios ir ilgos, per kurias, kritliu nešini žaidėjai spėtų sumesti bent šimtą šešiasdešimt taškų.
Nedrąsiai atsisuko į aikštės vidurį. Tik po kelių akimirkų įžiūrėjo, jog nerimauti nebuvo ko. Šmaukštas jau antrą kartą per šį mokyklos kvidičo sezoną žibėjo Grifų Gūžtos prefekto rankose. Šypsena įsitaisė Klarės skruostuose, išryškindama taip visų mylimas duobutes. Kiti komandos žaidėjai kvailiodami leidosi žemėn. Tačiau žaliaakė nebuvo tokia įgudusi skraidytoja. Skristi ji gebėjo, bet triukai priklausė žiobariškos gimnastikos kilimėliui. Ore, jos manymu, reikėjo elgtis kaip įmanoma saugiau.
Prie aukštaūgės, kaip bebūtų keista pirmoji prinėrė varnė, tik po keistos nejaukumo akimirkos ji suprato, kad pažįsta ją apkabinusią merginą, tai buvo Vanilė, su kuria vasarą susipažino už Hogvartso ribų. Pati Karter taip niekada nerodytų jausmų, kad ir kokia skaudi pralaimėjimo našta slėgtų. Tačiau  nejaukiai patapšnojo merginai per nugarą. Nebuvo visiška beširdė.
Galiausiai priėjo prie komandos draugų, šie jau sveikino vienas kitą.
- Su pergale! - džiugiai kreipėsi į visus. - Šaunios rungtynės buvo. - Staiga pagavo visų entuziazmą ir kreipėsi į Fasirą. -Ei, Fasirai, žinok salto galima daryt ir be šluotos.
Nieko nelaukdama sukaupė dar likusias jėgas numetė šluotą šonan ir nusipurčiusi sniegą pritūpė ir apsuko atbulom per galvą. Šlapias sniegas nebuvo pati saugiausia danga, tačiau bent ne iki galo apsisukus atsiremti ant kelių buvo minkšta. Šie pasipuošė dėmėmis. Dar ryškesnėmis nei šiek tiek nuo snygio drėgni rūbai. Įprastai toks nusileidimas būtų sugėdinęs apšarmojusią strazdanę, tačiau šiandien ji tiesiog dribtelėjo į sniegą ir ėmė gniaužyti gniūžtes, turėjusias pasiekti jau link pilies besiruošiančius sukti komandos draugus.