Hogvartsas.LT

Magijos pasaulis => Nuodai ir vaistai => Pamokos => Pamokos => Temą pradėjo: Sorenas von Sjuardas Spalio 07, 2017, 05:23:56 pm

Antraštė: Antra NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Sorenas von Sjuardas Spalio 07, 2017, 05:23:56 pm
   Kaip niekad ryžtingu žingsniu ir su susijaudinimu veide Sorenas maždaug penktą valandą ryto iš kažkur parsibaladojo į Hogvartsą ir įvirto į savo klasę. Pasidėjęs eliksyrininko krepšį ant stalo, iš vidaus užsirakino savo sunkias, medines, garso beveik nepraleidžiančias kabineto duris. Kita vertus, nėra durų, kurios, egzistuojant magijai, nepraleistų garso. Kita vertus, šiuo momentu Hogvartso Nuodų ir Vaistų dėstytojui, pagarsėjusiam nelaimingomis meilėmis, net ir nereikėjo, kad durys saugotų po jo kabinetą sklindančius garsus nuo išėjimo iš už durų. Labiau reikėjo, kad į patį kabinetą neįeitų triukšmas, na, ir galima pasakyti, kad durys šią funkciją kol kas atliko puikiai. Vyriškis negalėjo nė įsivaizduoti, kas būtų, jeigu jį sutrukdytų jam dirbant su tokiomis medžiagomis kaip šiandien.
   Sorenas užsimovė drakono odos pirštines, tada užsirišo neįprastą odinį raištį ant barzdos – po vasaros, kai nusikepino dalį veido, matyt, teks įprasti tai daryti, ypač, kai dirbs su tokiomis pavojingomis medžiagomis kaip šiandien. Reikia pastebėti, kad pirštinių, kaip ir bet kokių apsauginių priemonių, Sorenas nemėgo. Vyras pažvelgė į sieninį laikrodį, trumpam akimis sustojo ties juo ir pravėrė lūpas, kažką tyliai šnabždėdamas (greičiausiai skaičiuodamas). Tuomet atsargiai priglaudė mažytį odinį maišelį prie ką tik iš stalčiaus išsitrauktos stiklinės kolbos krašto ir pradėjo kažką labai atsargiai perpylinėti, nuo įtampos netgi išrasojo šalta kakta. Iš ten pradėjo lašėti gana tirštas sidabrinės spalvos skystis. Profesorius pabaigė jį išlašinti, skubiai užkimšo kolbą, o maišelį įmetė į šiuo metu tuščią ir šaltą židinį. Visą šį laiką jį tyliai susidomėjęs stebėjo Spaikas.
   ,,Iš kur gavai?" - paklausė jis. Sorenas keistai liūdnai nusišypsojo, kryptelėdamas galva į šiaurę. Voras patylėjo lyg ir nepatenkintas, o jo didysis draugas vis dar tylėjo, nė neketindamas pasiaiškinti plačiau. Stalo mediena perdavė minkštų pūkuotų letenėlių bilsnojimo per jį garsą.
   ,,Radai?" - profesorius von Sjuardas neskubriai linktelėjo. ,,Tu gal balsą ir mintis praradai?" - pyktelėjo Spaikas.
   ,,Aš susikaupęs." - trumpai tarė Sorenas galų gale pasiduodamas provokacijoms. Aštuonkojis pūkuotasis atsiduso - beveik visai žmogiškai - išduodamas, kad toks atsakymas jo irgi netenkino. Visgi sarkastiškos asmenybės paprastai esti ir smalsios. Grifų Gūžtos vadovas dar kažką pasikrapštęs atsidarė stalčių ir išsiėmė tvarstį. Tuomet atsisėdo į savo krėslą ir sukniubo. ,,Pavargau." - tarstelėjo jis. Nevalingai pasisuko į židinį, kuriame ant pelenų gulėjo odinis maišelis. Kabinete buvo ganėtinai vėsu, todėl Sorenas apsvarstė galimybę išsikviesti Hogvartso namų elfą ir paprašyti užkurti židinį. Bet tada dėl kažko atmetė šią mintį.
   ,,Matau, kad daug dirbai." - pasišaipė Spaikas. Sorenas abejingai gūžtelėjo pečiais ir lėtai, rūpestingai apsivyniojo savo kairį riešą ir pusę delno tvarsčiu. Tuomet likusią binto dalį pabandė įmesti į pravirą stalčių - deja, netaikliai. Baltas medicinoje naudojamas audinys šlumštelėjo ant žemės. Spaikas abejingai nulydėjo jį akimis ir vėl pasisuko į šeimininką.
   - Ne, bet įtampa išvargino, - vyptelėjo jis ir užsimerkė, užvertęs galvą aukštyn. ,,Įtampa? O beje, su šituo objektu... Ką mokiniai darys? Gal leisi jiems šio daikto išgerti?" - darsyk sarkastiškai įkando bičiulis, knebinėdamas kažkokį mėsos gabalą, gulintį ant stalo. Kai atsisuko, krūptelėjo, nes jau atsimerkęs Sorenas budriai vėpsojo į jį.
   - Geras klausimas, - pastebėjo vyras. - Bet tavo sarkazmas su laiku tampa toks pat gailiai žaizdotas, kaip mano kairė ranka.
   Von Sjuardas apsimetė, kad labai susimąstęs žiūri į apibraižytą stalviršį, kad žvilgsniu nesusidurtų su žudančiu voro žvilgsniu. Tada atsistojo ir priklaupė prie židinio. Lazdele neskubriai panaikino iš ten pelenus, pats pridėjo beržinių malkų, suplėšė ,,Magijos žinių" numerį ir lazdele įžiebė židinyje ugnį.

   Sorenas padėjo ant savo rašomojo stalo du mėgintuvėlius: vieną su sidabriniu skysčiu, kitą - su juodu. Padėdamas antrą suabejojo, ar elgiasi gerai, bet galutinai apsisprendęs stumtelėjo stiklinį butelaitį į priekį. Žvilgtelėjo į ant sienos tiksintį laikrodį ir pats sau linktelėjo. Voras tingiai nužvelgė nekantrų vampyro veidą. Čia pat nuskambėjo ir varpas, bet durys į kabinetą nė nevirptelėjo. Mokytojas sutrikęs žvilgtelėjo į gyvūną belendantį kažkur į nematomą mokiniams vietą.
   ,,Mokysi mokinius durų atrakinimo kerų?" - paklausė voras. Sorenas keiktelėjo ir priėjo prie durų atrakinti, o tada jas atidarė. Į jaukiai sušilusį požeminį kabinetą plūstelėjo šaltas oras iš koridoriaus.
   - Prašom užeiti, laba diena, - kreivai šyptelėjo mokiniams kiek susigėdęs profesorius, luktelėjo, kol visi susės ir atsistojo savo įprastinėje vietoje, klasės priekyje. Mažumėlę luktelėjo, kol visų dėmesys nukryps į jį. - Ant stalo matote dvi kolbas su dviem skirtingais skysčiais. Gal kažkas žinote, kas jie yra ir... kam naudojami? Kuo ypatingi šie skysčiai?
Antraštė: Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Elride Endlercat Spalio 07, 2017, 06:12:20 pm
Priėjus prie klasės Elridė ramiai darė klasės duris, tačiau jos neatsidarė. Pavarčiusi akis ji dar kartelį pabandė jas atidaryti, tačiau ir šį kartą nieko neišėjo. Suglumusi mergaitė ėmė stoviniuoti, kol pagaliau profesorius Sjuardas atidarė klasės duris. Pasisveikinusi su profesoriumi Elridė susirado vietą klasės viduryje. Ech... O jau maniau, kad durų atidaryti nebemoku... Apsidairiusi aplink klasę mergaitė kiek suglumo. Pirmoji pamoka jai kėlė juokingai gėdingus prisiminimus. Įdomu, ką profesorius pamanė, kai palaikiau jo ranka šunimi... Vis dar nesuprantu, kas man nutiko... Paskendusi mąstymuose pirmakursė nestipriai trinktelėjo sau per galvą. Na, kam tu vis galvoji, ką kiti pamanė! Susiimk, mergiote... Ne taip tave augino... Pabaigusi save barti ji žvilgtelėjo į profesoriaus stalą. Ant jo buvo pastatyti du buteliukai su skysčiais juose. Hm... Sidabrinis ir juodas... Gražios spalvos... Su smalsumu mergaitė tyrinėjo skystį buteliukuose ir bandė įžiūrėti kažką, kas išduotų apie juos. Po kelių pamokų pirmakursei jau buvo aišku, kad bus paklausta „kas yra šiuose buteliukuose“. Galėtų tiesiog paraginti atsakymų... Nors... Gal tada tikrai būtų per daug keista pamokos pradžia... Kurį laiką susikoncentravusi paspoksojo į skysčius buteliukuose ir atsiduso. Nei girdėjus... Nei mačius...
-Vargu, ar galėčiau suvokti, kas yra šiuose buteliukuose, tačiau leisiu sau spėti, kad pirmasis yra priešnuodis, o antrasis - nuodas. Tarkim, išgėrus antrąjį žmogus staigiai apsinuodija ir gali mirti per kelias valandas? O su pirmuoju žmogus būna išgelbėtas nuo to?- tyliai nusijuokusi mergaitė vos girdimai pridūrė,- bet, aišku, tai tik mano juokingi paistalai,- pasitaisiusi akinius ji šyptelėjo profesoriui, tačiau vėl prisiminusi praeitą pamoką, nusuko akis į lubas. Tik dabar susivokiau, kokia mano fantazija žiauri... Tyliai pasijuokusi iš savęs, pirmakursė įdėmiai klausėsi kitų.
Antraštė: Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Fiona de Treebook Spalio 07, 2017, 07:28:45 pm
Urtė nekantravo. Ji sugebėjo praleist pirmąją pamoką. Ir dėl to gailėjosi. Visi pasakojo, kad buvo labai įdomu. Kad buvo juokinga. O aš... O manęs ten nebuvo - burbuliavo trečiakursės galva. Mergaitė tikėjosi, kad ši nuodų ir vaistų pamoka bus taipogi įdomi. Kad bus galima pasijuokti. Kad ji galėtų atsigriebti už praėjusią pamoką. Ir irgi išgert ko nors.
Įėjusi į kabinetą, Urtė pasisveikino su savo koledžo vadovu, ir susirado laisvą suolą. Nors tiesą sakant, ji net nepažiūrėjo, laisvas jis ar ne...
Tada įdėmiai apžiūrėjo buteliukus. Jie buvo tamsių spalvų. Pilkšvos sidabrinės ir juodos. Profesoriui uždavus klausimą, mergaitė veikiai pradėjo atsakinėti:
-Mano nuomone, šie skysčiai yra nuodingi. Juodasis gal būt yra Gyvosios Mirties, ar kažkaip kitaip vadinamas. Antrasis, manau, kaulų struktūrą paverčia metalu. Kūnas to nepakenčia, ir ne už ilgo miršta,- kalbėjo Pang. Ji nuraudo, supratusi, kokius baisius dalykus pasakė taip paprastai...
Antraštė: Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Elena Lovegood Spalio 07, 2017, 11:53:17 pm
Ryte Grifiukė žingsniavo į pirmą pamoką. Kaip nekeista koridoriai buvo pilni vaikų ir paauglių skubančių į pamokas. Elena grūdėsi pro vaikus, tačiau tai jos nuotaikos nesugadino, o šį rytą ji buvo labai gera. Vos prasigrūdusi pro juos, Brunetė atsikvėpė. Pagaliau ji žingsniavo koridoriais, kuriuose nebuvo tiek daug žmonių. Vos priėjusi kabinetą, Elena atsisėdo ant grindų ir išsitraukė Nuodų Ir Vaistų knygą. Kadangi buvo likę daug laiko, Grifiukė ją skaitė.
 Po kiek laiko buvo susirinkę mokiniai. Brunetė greitai užvertė knygą ir atsistojo. Vos jai atsistojus, nuskambėjo varpas. Viena mergaitė bandė atidaryti duris, tačiau jos neatsidarė. Elena suraukusi antakius ir žiūrėjo į duris, kurios netrukus atsivėrė ir pasirodė pats Profesorius. Grifiukė pasisveikinus su Profesoriumi, atsisėdo į vidurinį suolą priekyje. Jos akim nukrypus prie dviejų buteliukų - juodo ir balto, Elena susimastė kas tai gali būti. Išgirdusi Profesoriaus klausimą, Brunetė truputį pagalvojo ir atsistojusi bandė gerai atsakyti į klausimą.
 -Manau kad... Ammm... Šis juodas eliksyras yra nuodas, nuo kurio galima staigiai mirti arba jis yra tiesiog uždraustas. Ammm... Šis baltas... Am... Jis galbūt yra vaistas arba priešnuodis nuo to juodo eliksyro, - kažką suvėlusi Grifiukė atsisėdo į suolą. Supratusi jog beveik atkartojo kitą mokinę, Elena užsidengė rankom veidą ir atsiduso. Po kiek laiko ji jas nuleido ir įsmeigė savo akis į Profesorių.
Antraštė: Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Klarė Konė Karter Spalio 08, 2017, 12:17:55 am
Tvarkaraštyje išvydus nuodų ir vaistų pamoką paauglei palengvėdavo. Ketvirto kurso darbai spaudė. Tai buvo pirmieji metai, kai žaliaakė grifė dalyje pamokų buvo priskirta prie vyresnėlių. Negalėjo pasakyt, kad nebuvo smagu pagaliau nebūt prie mažiukų, juolab dažniausiai būdavo vyriausia, tačiau tai reiškė, kad užduotys sunkėjo, o net ne visas įveikdavo. Eliksyrų klasėje Klarei visai sekėsi. Tai skatino veikti toliau ir nesustoti. Nereikėjo bijot, kad prisidirbus reikės eilinį kartą prašyti profesoriaus pagalbos.
Atėjus mokiniai buriavosi už durų. Tai buvo keista, tačiau koledžo vadovas viskam turėjo savas priežastis, todėl ji matydama sąmyšį tik kelis kartus niurktelėjo pečiais.
- Laba diena, - aiškiai pasisveikino su profesoriumi, kai šis atidarė duris, leisdamas mokinius jau suskambėjus varpui susėsti.
Žaliaakė kaip visada, nuskubėjo į mylimiausią suolą. Priekyje esanti vieta galėjo būti net pažymėta čia sėdi Klarė juokėsi prisitraukdama kėdę prie stalo, kad liaunos rankos paraitotomis rankovėmis, mat kabinete buvo šilčiau, nei vėsiuose koridoriuose, pasiektų rašyti jei prireiks.
Profesorius davęs kelias minutes mokiniams įsitaisyti pradėjo pamoką. Nenuostabu buvo spėlioti eliksyrus. Šiandien jie buvo bespalviai. Monochrominiai, prisiminė pavadinimą, naudotą per dailės pamokas.
- Nežinau, kas tai per eliksyrai, tačiau pagal spalvą ir kvapo nebuvimą sprendžiu, kad šie tikrai rimti. Linksmų eliksyrų spalvos dažniausiai būna kitokios, taip pat ir struktūra. Šie atrodo pernelyg ramūs, bei sodrūs. Jie galėtų sukelti žalos, o gal tiesiog nulemti rimtus padarinius. Tarsi prieštarauja prieš tai buvusios pamokos temai? - Klausiamu žvilgsniu atkėlė akis nuo rankų, kurios kaip visada keturiolikmetei susimąsčius painiojosi nuo piršto link kito. Tikėjosi, jog profesorius supras, ką šioje žodžių marmalynėje norėjo pasakyti ketvirtakursė grifė.
Antraštė: Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Alisa Faun Spalio 08, 2017, 02:19:22 pm
Alisa šią savaitę jau šiek tiek atsigavo nuo sunkaus mokslo metų starto. Visgi juk 5 kursas ne juokas. Prasideda tikrai rimtas mokymasis. O vienais iš paskutiniųjų metų Hogvartse reikia ir gerai egzaminus išlaikyti. Mergina visai būtų sutikusi Hogvartse pasilikti dar kokius 5 metus, bet eh, jai leistų nebent profesoriaus pozicijoje.
Šią dieną turėjo būti jau antroji nuodų ir vaistų pamoka. Buvo gana keista, kad durys nuskambėjus varpui buvo užrakintos. Kiti mokiniai bandė atidaryti duris, tačiau švilpė nesikarščiavo. Galbūt profesorius ruošiasi pamokai ar yra užsiėmęs... - manė ji.
- Laba diena, - pasisveikino penkiolikmetė kai profesorius atrakino duris ir pats jas atidarė. Alisa susirado akimis laisvą suolą ir nužingsniavo prie jo.
Ji ramiai atsisėdo ir ant suolo išsikrovė daiktus būtinus šiai pamokai: užrašinę, plunksną bei žinoma vadovėlį. Netrukus profesorius pradėjo pamoką ir kaip per daugelį pamokų reikėjo spėlioti eliksyrus. Šį kartą eliksyrai buvo sidabrinės ir juodos spalvų. Švilpei patikdavo toks eliksyrų spėliojimas. Taip ne tik išmoksti kokie čia yra eliksyrai bet ir pasitikrini savo žinias. Ji nepasakytų, kad ji buvo kokia nors eliksyrų žinovė tačiau tai vienas iš geriau merginai besisekančių dalykų. Galvodama atsakymą mergina taip pat klausėsi ir kitų atsakymų. Galiausiai ji pakėlė ranką:
- Kaip ir sakė dar kažkas manau, kad vienas iš jų yra priešnuodis, o kitas nuodas. Tik manyčiau jog galbūt atvirkščiai - sidabrinis yra nuodas, o juodas priešnuodis. Ne visados galima pasitikėti eliksyro išvaizda. Be to esu girdėjusi, kad sumaišius priešnuodį su nuodais gaunasi geras vaistas nuo skausmo.
Alisa suprato, kad jos mintys nėra jau ir tokios protingos kaip pačiai atrodė. Baigusi šnekėti ji toliau sau klausėsi kitų mokinių atsakymų. Šį kartą buvo įvairių kursų ir koledžų mokinių. Kai kurių atsakymai buvo labai, hm, nelogiški, o kai kurių labai protingi.
Antraštė: Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Radagaskas fon Velnu Spalio 09, 2017, 07:37:16 pm
Radagaskas skubėdamas atėjo prie klasės durų, bet, pastebėjęs belaukiančius mokinius, suprato, kad klasė užrakinta. Atsistojo atokiau nuo mokinių, mat nė vieno iš jų nepažinojo. Jam laukti, kol duris atsidarys, buvo labai sunku, mat jam pirmą dieną tokioje mokykloje buvo nuobodu. Jis, kol gyveno Lietuvoje, lankė žiobarų mokyklą ir laiką leisti buvo įpratęs telefone, naršant internete ar naudojant kitą žiobarišką įrangą. Pagaliau klasės durys atsidarė. Velnu palaukė, kol mergaitės sueis į klasę, kaip įprasta palei etiketą. Įėjęs į klasę apsidarė ir atsisėdo priekiniame suole po dešine puse, prie sienos.  Radagaskas pirmą kart matydamas mokytoją negalėjo nuleist nuo jo akių. Velnui buvo įdomu, ar mokytojas neapkenčia sidabro. Ir pats mokytojas įtartinai atrodė. Be to, nuo dėstytojo dvelkte dvelkė senienom, ir Radagaskas puikiai suvokė, kad šitam padarui tikrai bus keli šimtai metų. Tai Velnu žinojo, nes jo vyresnysis brolis yra premiju medžiotojas Skandinavijos šalyse, kur medžioja įvairius monstrus ir padarus. Per atostogas brolis jį buvo pasiėmęs į medžioklę ir pamokė gudrybių, kaip dvelkia nuo mistinių būtybių ir t.t. Bet Velnu metė į šalį šias mintis, susikaupė  mokslui, tik jo stebuklinga dėžė nenoromis atidavė pamokai reikalingus daiktus arba davė visai pamokai nereikalingus daiktus. Radagaskas netgi nustebo, mat, kai atidarė dėžę, joje mėtėsi revolveris. Nemaniau, kad turiu tokį daiktą. Dėl to Radagaskas išblyško, ranka nusibraukė nuo veido šaltą prakaitą ir  kumštelėjo skryniai. Tada jau daiktai atsirasdavo tokie, kurie buvo reikalingi. Likusią pamoką klausėsi, ką kalba dėstytojas bei stebėjo kitus mokinius ir spėliojo, kokie jų charakteriai. Be to, į mokytojo užduotą klausimą atsakymo nesugalvojo, tiesiog nieko iš šios srities nežinojo ir tos kolbos turinys atrodė nematytas.
Antraštė: Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Sorenas von Sjuardas Spalio 12, 2017, 08:58:17 pm
   Sorenas von Sjuardas žengtelėjo žingsnį arčiau stalo, paėmė vieną kolbą į vieną ranką, kitą - į kitą, atsigręžė ir iškėlė virš klasės, kad šie geriau matytų jų turinio spalvą. Iškėlęs rankas mažumėlę pateliuskavo butelaičių skysčius, taip pasufleruodamas, kad eliksyrai greičiausiai nėra kokie nors jautrūs sprogstamieji eliksyrai. Mokinių klasėje buvo visai nemažai, bet kaži kodėl iš jų šnekėjo nedaug, ir tai - visų atsakymai kartojosi.
   - Daugiau niekas nebandys atsakyti? - paklausė Sorenas klasės. Kam papurtant galvą, o kam pasyviai tylint profesorius nusprendė nekomentuoti kiekvieno atsakymo atskirai. - Man keista, kad visi jūs spėjote praktiškai vienodai, - tarstelėjo jis. Mažumėlę patylėjo, žvilgtelėdamas į klasės priekyje sėdintį tylų grifų pirmakursėlį kraustantį keistą dėžę ar skrynią.
   - Nuodų ir Vaistų pamokose mokysitės ne tik apie nuodus ir vaistus, išmeskite šį požiūrį iš savo galvų. Nors čia ir kaltas tas pamokos pavadinimas, - atsiduso von Sjuardas. - Iš dalies panelių Elride, Lovegood ir Faun spėjimai buvo teisingi, sidabrinį skystį būtų galima pavadinti ir nuodu, ir priešnuodžiu, o juodąjį... Na, ko gero, tik nuodu. Bet tai tėra sąlyginis pasakymas, labai nekonkretus. Panelė Karter buvo teisi, tai yra labai rimti skysčiai ir greičiausiai nė vienas iš jūsų nenorėtų jų atsigerti, - nužvelgė ir paraudusią Urtę Pang, paskui žvilgsniu peršoko prie Elridės, kurios atsakymą labai trumpai pakomentavo.
   - Šios pamokos tema yra Prakeiksmus atnešantys eliksyrai ar kitokie skysčiai, dar kitaip vadinami damnatais arba blogatraukiais, kaip juos XII amžiuje pavadino profesorius Siretfej'us, kuris, beje, ir pats nukentėjo nuo panašaus eliksyro, - Sorenas trumpam liūdnai šyptelėjo, o tada rimčiausia veido išraiška tęsė: - Blogatraukiai pasižymi ne šiaip kokių nors negalavimų sukėlimu, o labai rimtu žmogaus likimo pakreipimu į blogąją pusę. Faktiškai blogatraukius galima vadinti priešingais jūsų gerai žinomam Sėkmės eliksyrui...
   Sorenas nuleido eliksyrus, padėjo ant stalo. Kai jis pasitraukė labiau į šoną, visi išvydo ant stalo stovinčius dar ir šviesesnės juodos spalvos ir žaliu skysčiais užpildytus du butelius.
   - Ant stalo matote ir panelės Urtės paminėtam Gyvosios Mirties eliksyrui artimą Budriosios Mirties nuodą, kuris pasižymi įdomia savybe maždaug savaitei žmogų visiškai paralyžuoti... Na, faktiškai jo veikiamas kūnas atrodo kaip negyvas, tačiau nelaimingasis gali mąstyti ir matyti, o tris kartus jo sugirdžius žmogus paralyžuojamas jau visam gyvenimui, - Sorenas kilstelėjo aukštyn žaliąjį buteliuką, o tada perėjo prie juodojo. - O čia tiesiog didelį skausmą ir vėmimą sukeliantis nuodas.
   Sorenas lėtai pasidairė po klasę, stebėdamas moksleivių, sužinojusių, kokie baisūs eliksyrai yra priešais juos, veidus. Vieni persikreipė, kiti nusišypsojo iš paradoksalumo. O kaipgi nenusišypsosi, kai nuo nelaimės tave saugo tik medinis kamštis ir plonytė stiklinė butelio sienelė? Kai pasižiūri į nuo stiklinės taros, saugančios tokį skystį, šone žibantį šviesos atspindį, atrodo, kad ir į tave kažkas žiūri ir šypsosi. Ir niekada negali būti tikras, kad toji juodų akių ir akinamai baltų dantų šypsena tėra lakios tavo vaizduotės padarinys.
   - Kaip matote, tai yra baisūs nuodai, - konstatavo faktą eliksyrininkas, įtardamas, kad klasėje greičiausiai nėra negalinčių matyti. - Blogatraukiai dažnai yra šimtus kartų baisesni. Vieni blogatraukiai gali atimti sielą, kiti visą jūsų likusį gyvenimą prie jūsų šauks nelaimes, treti leis jums regėti ar justi viso pasaulio kiekvieną sekundę jaučiamas kančias. Taigi...
Esminis skirtumas tarp nuodų ir damnatų, kurį jūs turėtumėte įsidėmėti, yra tai, kad nuodai faktiškai veikia tik žmogaus fizinę ar emocinę savijautą, o damnatai padaro didžiulę žalą dvaisiai arba sėkmei. Nuodas dažniausiai yra laikinas ir yra susijęs su sveikata, o damnatas - su jūsų likimu. Būtent todėl damnatai yra priskiriami prie Likimo eliksyrų, dar vadinamų destinitais.
   Profesorius stumtelėjo nuodus toliau, kad jie nebetrauktų moksleivių dėmesio ir į rankas vėl paėmė damnatus - sidabrinį - į dešiniąją, o juodąjį - į kairiąją.
   - Aš esu tikras, kad jūs bent jau įtariate, kas yra šiuose buteliukuose. Duodu jums užuominą - abiejuose yra kraujas, dviejų visiškai skirtingų padarų. Ar galite pasakyti, kieno kraujas, kam gali būti panaudotas ir kodėl priskiriamas blogatraukiams?
Antraštė: Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Morgana Buterfield Spalio 13, 2017, 03:26:08 pm
 Ugniaplaukė nepatenkinta vypsojo į kažkokio vaikiščio pakaušį, kuris uždengė visas įdomybes. „Na ir kodėl aš nusprendžiau sėstis į galą? Kvailė.“ Atsidususi ji pažvelgė į tamsiai nulakuotus nagus ir tyliai burbtelėjo sau ponosimi:
-Tavo žiniai kiti nemato, o tik girdi.
  Morgana buvo nepatenkinta savo sėdėjimo vieta ir tai ją pykdė. „Kaip aš galėčiau matyti kai kažkoks milžinas sėdi prieky manęs, o tuo labiau kai Sorenas tuos eliksyrus rodo kone sau.„ - vis kraipydama garbanotą galvą ji piktai mįslijo. Kitą akimirką išgirdusi profesorio klausima tikėdamasi, kad jis nėra kurčias ir išgirs ką ji kalba:
- Dešinysis manau yra iš vienaragio kraujo, ir neskaitant kad pats gyvūnas yra tyras jį galima naudoti ir blogiems tikslams, kaip ir sakėte profesoriau ir priešnuodis, ir nuodas. Šis eliksyras gali užvaldyti ir kūną ir protą, žmogui kuris nori tau pakenkti tereikia tavo vardo, pavardės ir tu jau esi jo vudu lėlė. Naa, o  kairysis manau tai yra hibridinis kraujas, sumaišytas dviejų padarų, bet deja nenumanau kokių. Aš manau, kad šis eliksyras yra toks pats pavojingas ir nedovanotini kerai. Jis naudojamas žiauriems kankinimams, pavyzdžiui, deginą žmogų gyvą ir neleidžia jam mirti ir panašiai...
Antraštė: Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Jess Queen Spalio 13, 2017, 07:23:16 pm
Jess sėdėjo kažkur vidury klasės, taigi galėjo bent kiek geriau išgirsti profesorių. Išklausiusi visą teorine dalį, mergina savo galvoje bandė išmąstyti nors kiek protingesnius atsakymus. Bande atsiminti ką nors iš tėvų pasakojimų arba kai kurių knygų. Kadangi tai susiję su likimu skysčiai tai bandau spėti, jei kas visi mokomęs iš savo klaidų. Tai apmasčiusi pasakė savo atsakymus garsiai :

 - Manau sidabrinis yra vienaragio kraujas, kadangi vienaragio kraujas šventas, tas kuris jo paemė bus likimo nubaustas ir beabejo jį persiokios nelaimės. O juodasis kokio slibino galbūt, nes tai tamsus kraujas.

Tai pasakius Jess laukė kitų mokinių ir profesoriaus atsakymų, ir norėjo sužinoti ar bent kiek pataikė savo spėjimais.

Sor: prailgink postą iki mažiausiai 600 simbolių.
Antraštė: Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Fiona de Treebook Spalio 13, 2017, 07:37:11 pm
Urtė net atsisėdo tiesiau, išgirdusi, kad beveik atspėjo vieną iš eliksyrų. Beveik. Tiek mažai trūko... Reikės pasitengti labiau kitą kartą. Mergaitė įdėmiai klausėsi profesoriaus von Sjuardo. Jūs norit pasakyt, kad kad tuose buteliukuose yra TIK kraujas? Och... šita užduotis sunki, bet aš susidorosiu,- nusprendė mergaitė.
-Mano nuomonė sutampa su Jess ir Morganos. Aš manau, kad sidabrinis skystis yra vienaragio kraujas. Jis- tikriausiai sidabrinės spalvos, tad tiksliai atitinka eliksyrą,-dabar trečiakursė susimąstė.
-Hmmm... Juodas kraujas gali būti blogo, arba išvis mirtino padaro kraujas. Sakykim... testralio. Ir nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jis be kraujo, bet gi kaip išgyvensi be jo?-mergaitė pasitaisė uniformą ir pradėjo klausyti kitų mokinių išminties.
Antraštė: Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Radagaskas fon Velnu Spalio 13, 2017, 08:25:06 pm
Skrybeliuočius įdėmiai klausėsi, ką profesorius pasakojo apie nuodus bei damnatus ir tai labai jį sudomino. Jam atrodė, kad nuodai ir damnatai pravers gyvenime, ypač tie, kurie paralyzuoja auką keliom savaitėm. O tyrinėjant klasės mokinius, jam užkliuvo klastuolės raudonplaukės  elgesys. Radagaskui atrodė, kad ji labai pasipūtusi ir arogantiška ir toks elgesys jam rodės nepriimtinas. Velnu pakėlė ranka, ir gavęs leidimą kalbėti, atsakė:
- Manau, dėl sidabrinio kraujo kaip ir kiti, jog tai yra vienaragio arba pegaso, nes šie gyviai yra tyri ir juos žudyti ar kitaip žaloti yra šventvagiška bei didelis nusižengimas. O dėl juodojo manau, kad tai orkų arba kitų goblininių šeimos padarų kraujas. Dar turiu nuomonę, kad ten gali būti  psicho kraujas, nes jie - žiaurūs blogio įsikunijimai. Be to, norėčiau paklausti, ar pasakysite mums kaip pasigaminti minėtus nuodus ir damnatus? - Baigęs kalbėti  toliau įdėmiai žiūrėjo bei apsidairė po klasę, ką daro kiti mokiniai. Jis manė, kad  jo nuomonė teisinga, bet bijojo, kad gali būti klydęs.
Antraštė: Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Alisa Faun Spalio 14, 2017, 10:41:44 am
Mergina įdėmiau sukluso išgirdusi savo pavardę. Jos atsakymas buvo iš dalies teisingas. Jai retai pavykdavo ką nors atspėti, tad labai nudžiugo. Per pamokas ji beveik visados bandydavo atspėti, kad uždirbtų taškų savo koledžui, tačiau jos atsakymai ne visados būdavo teisingi. Kartais ji visai nusišnekėdavo ar netgi buvo jog beveik visa klasė sakė vienodą atsakymą, o ji nugrybavo visai kita kryptimi. Išklausiusi pamokos teoriją mergina pažvelgė į buteliukus. Ji nustebo, kad tuose buteliukuose buvo kraujas. Tačiau čia magijos pasaulis... viskas įmanoma, - pasakė sau mintyse. Ji žinojo tik kelis padarus kurių kraujas yra naudojamas eliksyrų gamyboje: vienaragio kraujas, drakono kraujas, dar lygtais pegaso...
- Manau, kad ir kaip kiti sakė, kad sidabrinis skystis yra vienaragio arba pegaso, o juodasis... hm.. kiek žinau drakono kraujas yra raudonas, tačiau gal jis yra sumaišytas su kokia nors kita medžiaga ar net kitu krauju. Taip pat gali būti, kad dėl kažkokios priežasties tas kraujas yra dažytas.
Mergina baigusi šnekėti kaip ir visada klausėsi kitų.
Antraštė: Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Claudie Amneta Spalio 14, 2017, 12:56:36 pm
 Grifė šį rytą iš lovos išlipo ne ta koja. Na, turbūt pusiau ne ta koja, nes atrodė, kad galva užsiblokavo tik kalbant apie Nuodų ir Vaistų dalyką. Tad ir atėjo mokinė kažkokia lyg apdujusi. Nesirinko prie ko sėdėti, na, atsisėdo į pirmą pasitaikiusį suolą prie Urtės. Turbūt dėl visko kaltas rėžimas ir supratimas, kad jau kitais metais reikės laikyti VML egzaminus. Bet viskas buvo atvirkščiai. Kad ir kaip stengėsi, informacija ne tik, kad nebandė kaip nors patekti į galvą, bet Clau nelabai prisiminė ir tuos dalykus, kuriuos mokinosi anksčiau. Būtent dėl šios priežasties ji ir nespėliojo kas tuose buteliukuose. Tik atsiduso, kai profesorius paklausė dar vieno klausimo.
 Kiti mokiniai kalbėjo apie vienaragius ir pegasus, o jos mintyse buvo vienintelė mintis. Galvok kitaip nei visi. Kartais reik į viską žiūrėti paprasčiau, o jei atrodo per lengva, pasižiūrėt ar tikrai ir yra lengva. Galvok, tu, galvok, durne!!! Mintys buvo dar keistesnės negu savijauta. Rodės, kad pasisakė visi mokiniai ir profesorius paskelbs teisingą atsakymą, bet ji kai ką prisiminė:
 -Spėju, kad pirmąjame skystyje yra panaudotas baltosios gyvatės Aditės kraujas. Ji priklausomai nuo poelgių gali arba būt šeimininkui geriausia draugė, arba nuodais nužudyt ir bulių. Mažutė, iš pirmo žvilgsnio trapi ir nekalta būtybė. O jei kitam turi būti visiškai priešingos būtybės kraujas... Sakyčiau, kad akromantulos. Tamsus voras, kitaip nei gyvatė, turi aštuonias kojas. Nelabai mėgsta šviesą.
 Gal atsakymas ir buvo klaidingas, bet Amnetai tai nebuvo labai svarbu. Svarbiausia, kad ji bent ką nors prisiminė.
Antraštė: Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Daniela Kravitz Spalio 14, 2017, 05:55:44 pm
Daniela, tylėdama per pamokos pradžią, nes galvą dabar jau plėšte plėšė iš skausmo, šįkart vis vien nusprendė atsakyti. Juolab atsakymą žinojo. Mergina pakėlė ranką ir pagalvojo, kodėl per tokias pamokas ant stalų nėra padėta kokių vaistų nuo galvos skausmo. Juk nėra labai sunku tokį padaryti... - mintyse suniurnėjo Klastuolė ir plačiau praplėšė akis.
- Pirmame yra, kaip kone visi sakė, vienaragio kraujas. Visiškai sutinku su kiekvieno atsakymais apie tyrą būtybę ir didelę nuodėmę naudoti jos kraują. O antrajame, - Daniela truputį pasilenkė priekin, bet tik todėl, kad nenorėjo, kad ją supykintų, - galėtų būti arba slibino, arba Basilisko sužaloto žmogaus kraujas. Abiem atvejais jis juodas, tirštas, blizgus... Manau, slibino galėtų būti dėl jo potraukio žudyti, - Kravitz pabandė nutylėti kandžią frazę apie lygiai tokią pat žmonių klaidą ir stipriai sumirksėjo, laukdama teisingo atsakymo.
Antraštė: Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Elena Lovegood Spalio 15, 2017, 12:21:53 am
Išgirdusi kitą profesoriaus klausimą, Elena sedėjo ir galvojo, kas tai gali būti. Po kiek laiko Grifiukės ranka pakilo.
 -Pirmas buteliukas tikrai yra vienaragio kraujo, sutinku su tais, kurie tai sakė. Juk gerti vienaragio kraują - baisus nusikaltimas. Na štai  antras turbūt yra psicho arba kito plauko tamsos butybės, pavizdžiui vampyro, vilkolakio, milžinų, juk šios butybės sukelia labai didelį skausmą, aš tai žinau, pati tai patyriau iš vienos iš šių butybių. Šie abu eliksyrai yra labai pavojingi, gali sukelti žmogui nepakeliamą skausmą arba dar blogiau.
 Pasakiusi savo galbūt ir gerą atsakymą, Elena vėlgi atsisėdo ant kedės ir laukė, kol visi susakys savo atsakymus. Gal nereikėjo sakyti jog patyriau vieną dalyką, nu bet jau nieko nepakeisiu. Grifiukė atsikvėpė ir žiūrėjo tai į Profesorių, tai į mokinius.
Antraštė: Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Elride Endlercat Spalio 16, 2017, 07:35:37 pm
Elridė sėdėjo ir klausėsi profesoriaus. Damnatai? Kažkur girdėta... Hm... Na, tiek tos. Apsidairius aplink klasę mergaitei užkrito juoda sruoga ant veido. Piktai dėbčiodama į ją tyliai suniurzgėjo:
-Greit tavęs čia nebebus, neversk pagreitinti proceso,- nupūtusi sruogą patogiau įsitaisė suole. Kitų vaikų atsakymai Elridėi atrodė labai įdomūs ir tuo pačiu keisti. Vienaragio kraujas? O, jeigu jis yra uždraustas... Kodėl tada jį naudoja profesorius? Kažkaip keistai... Mergaitė vienaragius mėgo ir vaikystėje tikėjo, kad jie gyvi, egzistuojantys kažkokioje tolimesnėje šalyje. Sužinojusi, kad jie tikrai egzistuoja, o juo labiau laksto netoliese, miške, jai kilo didžiulis noras juos pamatyti. Daugeliui mokinių nutilus Elridė pagalvojo, kad atėjo metas išreikšti savo kvailąją nuomonę.
-Aš, galbūt labiau paklausti... Jei visi sako, kad vienaragis toks tyras, o jo kraują naudoti yra nuodėmė... Kodėl tada jūs jį turite ant stalo? Na, čia gana kvailas turbūt klausimas... O, juodajam buteliuke, manau, yra Kinijos ugninio kraujas, nors tai mažai tikėtina,- atsisėdusi ji atidžiai stebėjo profesoriaus judesius ir laukė atsakymo į ją kamuojantį klausimą.
Antraštė: Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Sorenas von Sjuardas Spalio 17, 2017, 07:48:54 pm
   Sorenas von Sjuardas vėl gavo atidžiai išklausyti visų moksleivių spėliones. Kai kurie spėjimai jį pralinksmino, kai kurie leido likti visai patenkintu mokinio žiniomis, bet visgi reikėjo ir pakomentuoti bei apibendrinti.
   - Praktiškai visi jūs buvote teisūs dėl šio sidabrinio kraujo, - tarstelėjo Sorenas, lyg ir apgailestaujančiai nužvelgdamas kelis šio fakto nepataikiusius moksleivius. - Tai iš tiesų yra vienaragio kraujas. Man mažumėlę keista, kad daugelis jūsų įvardijote šio gyvūną kraujo naudojimą kaip didelį nusikaltimą ar nuodėmę. Esate teisūs salyginai, nors šis požiūris dabar jau laikomas pasenusiu, prietaringu.
   Sorenas trumpam nutilo. Pro klasę zvimdama visu greičiu nuo Soreno skriejo musė, jos zvimbimas tyliai aidėjo, iki kol ji nutūpė vienam klasės gale sėdinčiam mokiniui ant galvos. Vyras paėjėjo į klasės priekį
   - Jeigu kažkas, sėdintis gale, nematote, atsisėskite arčiau, vietos yra, - šyptelėjo jis ir tęsė. - Vienaragio kraujas jį išgėrusiajam atstato fizinę sveikatą. Pilnai. Tačiau neilgam laikui ir baisia kaina. Jeigu jūs neduokdie susirgtumėte kokiu magiškuoju purvažaizdžiu ar imtumėte gyvi pūti, išgėrę vienaragio kraujo pasveiktumėte išsyk, tačiau po kelių dienų - galbūt net po savaitės - jūsų liga atsinaujintų ir taptų dar baisesne. Todėl pasiryžę šitaip gydytis žmonės turi gerti vienaragio kraują kas kelias dienas, vėliau netgi įgauna priklausomybę. Na, bet pasitaiko, kad žmogus išgyja ir po kelių sykių, - profesorius vyptelėjo. - Tačiau bėda ta, kad jau nuo tos akimirkos, kai vienaragio kraujas palies jūsų lūpas, jūs tapsite prakeikti - pirma, neteksite sielos, antra - jus persekios nelaimės. Per ilgą laiką dėl šių priežasčių palaužiama ir žmogaus psichika, kitaip sakant - jis išprotėja. Beje, su vudu magija vienaragių kraujas susijęs lyg ir nėra, bent kiek man yra žinoma. Tai dabar kol kas tiek, - Sorenas pliaukštelėjo delnais ir išgirdo Elridės Endlercat klausimą.
   - Geras pastebėjimas, panele Endlercat. Bet tai yra miške rasto negyvo vienaragio kraujo mėginys, - nejaukiai šyptelėjo jis, taip ir neišdrįsdamas pasakyti, kad tą mėginį paėmė pats. Galėjo nupasakoti, kaip atsargiai dera elgtis su tokiu skysčiu, kad jis galėtų užtraukti bėdą net ir vien paliestas - ypač tokiems padarams, kaip vampyrai ar vilkolakiai - bet jau nebenorėjo gilintis, nes pamatė, kad kelios merginos jau žvelgė į kraują žiaukčiodamos. Von Sjuardas nežymiai liūdnai šyptelėjo. ,,Ot tai silpni nervai jaunimo." - pasišaipė mintyse. - Beje, atsakysiu į ponaičio von Velnu ir panelės Pang teiginius vienu šūviu. Psichai yra priskiriami pusiau dvasioms, pusiau gyvūnams, todėl būčiau linkęs abejoti, kad jie turi kraują. Bet aš, nors kažkada ir dėsčiau Magiškuosius Gyvūnus, apie psichus žinau gana mažai. Todėl jūs galėsite pasitikslinti, paklausę pa... profesorės Mortimer.
   Sorenas padėjo ant stalo stiklinį indą su vienaragio krauju, o tada paėmė juodo skysčio pripildytąjį buteliuką. Žvilgtelėjo į grifę Eleną, pavarde kaip viena labai garsi buvusi Hogvartso mokinė ir Hario Poterio pakeleivė.
   - Taigi, o antrąjį skystį atspėjo tik vienas žmogus - panelė Lovegood, ir tai - ji paminėjo tai tik kaip vieną iš kelių variantų. Bet tai yra rumuniškojo vampyro kraujas, na, ne grynakraujo rumuniškojo. Jeigu esate kažką girdėję apie Vladą Drakulą, nužudytą penkioliktame amžiuje, jei neklystu, tai dabar turite progą žvilgtelėti į vieno iš galimų jo palikuonių kraują, - Sorenas kilstelėjo kolbą aukščiau. - Deja, niekam nepavyko papasakoti apie šio kraujo savybes, todėl papasakosiu aš. Nors ir tiesų, nežinau, ar tai gera mintis, - suabejojo staiga mokytojas. - Bet rumuniškieji vampyrai išsiurbdavo kraują savo aukai ir, jeigu norėdavo ją paversti vampyru, priversdavo išgerti savo kraujo, - Sorenas nejaukiai gūžtelėjo pečiais - klasėje tvyrojo ne kokia atmosfera. Nors iš tikrųjų, ko gero, būtent to eliksyrininkas ir siekė - kad jo mokiniai niekada nesinaudotų tokiais eliksyrais. Von Sjuardas įtariai žvilgtelėjo į Radagaską.
   - Tai suteikdavo paverstajam didžiulį greitį, fizinę jėgą, bet atimdavo sielą ir atspindį veidrodyje. Beje, iki tol, kol naujai iškeptas vampyras pirmąsyk paragaudavo žmogaus kraujo, jis būdavo, atsiprašau - ir dabar tebebūna silpnesnis, bet atsparus saulės šviesai bei gali pažvelgti į kryžių, ko jau negali to išgėrę. Ir dar - rumuniškųjų paverstųjų vampyrų smegenys ima daug lėčiau apdoroti informaciją, nesusijusią su medžiokle, todėl dažniausiai jie elgiasi taip, kaip elgėsi anksčiau gyvenime, nors tai būtų ir mažiau veiksminga. Na, bet čia ne Magiškųjų gyvūnų pamoka, todėl nebesigilinsime. Manau, ponaičiui fon Velnu dabar jau turėtų būti aišku, kad mes tikrai nesimokysime gaminti damnatų, - Sorenas niauriai vyptelėjo ir sugrįžo į klasės priekį, nužygiavo į sandėliuką ir veikiai atsinešė nemažą dėžę, pilną kažkokių barškančių daiktų. Vyras tylėdamas praėjo pro suolus, kiekvienam mokiniui ant stalo padėdamas dubenėlį ir dvi nedideles plokščiadugnes kolbas - vieną su žydru, o kitą - su juosvu skysčiu.
   - Dabar jūsų praktikos darbas. Kiekvienas iš jūsų gavote po du buteliukus. Žydras skystis yra atsiminimas, o juosvas - haliucinatas. Kurį panaudosite - jūsų pasirinkimas. Jūs visi gavote skirtingus prisiminimus. Tai yra prakeiktųjų žmonių prisiminimai - tų, kurie išgėrė damnato ar kitaip jį panaudojo ir buvo jo veikiami. Jūs galėsite juos stebėti nuo tos akimirkos, kai jie tai padarė - matysite tai ir dar kelis epizodus iš jų gyvenimų po to. Atkreipkite dėmesį į žmonių nuotaikas, įvykius, orus, būkite pastabus. O tie, kurie norės pasirinkti haliucinatą - jis įsiskverbs į jūsų prisiminimus ir juos jums parodys taip, kad jūs tai išgyventumėte lyg išgėrę damnatą. Aišku, tikrųjų prisiminimų haliucinatas nepakeis, - užtikrino Sorenas. - Taigi, jūs galite rinktis, ar patirti damnato veikimą pačiam, ar stebėti kenčiantį - tikrą - žmogų.
   Sorenas nužvelgė moksleivius, įvairias jų reakcijas veiduose. Suprato, kad ši užduotis, ko gero, mažumėlę žiauri. Bet neketino to pakeisti.
   - Pasirinkite prisiminimą arba haliucinatą ir įpilkite jį į dubenėlį, į rankas pasiimkite savo užrašų knygą ir rašymo priemonę. Tuomet įmerkite veidą į skystį ir pateksite į viziją. Aprašinėkite tai, ką matote. Kai vizija baigsis, automatiškai grįšite į klasę, - Sorenas linktelėjo, leisdamas pradėti užduotį. - A, ir beje, - pridūrė jis. - Galite nesitikėti, kad išvysite, kaip gaminami damnatai, - šyptelėjo ir atsistojo klasės priekyje.

((Trys postai praktinei užduočiai. Manau, pakankamai aiškiai užduotį išdėsčiau poste, todėl papildomai nekomentuosiu. Tačiau pasistenkite, kad jūsų užduotys nesikartotų - būkite įdomūs ir originalūs.
Pirmame poste galite aprašyti vien pasirinkimą, antrame - viziją, o trečiame - jau savo aprašus ir vizijas. Galite tęsti vizijas per visus tris. Jūsų veikėjo užrašai neturėtų būti visko atkartojimas, veikiau veikėjo mintys ir potyriai. Bet svarbiausiai, kad išradingai aprašytumėte viziją.
Sėkmės.))
Antraštė: Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Daniela Kravitz Spalio 17, 2017, 08:29:44 pm
Daniela kiek nusivylė, kad jos atsakymas nebuvo nei pakomentuotas, nei išvis paminėtas. Tačiau juk jis neprivalo atsakyti į kiekvieną neteisingą spėjimą, - bandė suirzimą paslėpti mergina. Tada ėmė klausytis praktinės dalies, ir, nors kiti atrodė truputį pasišlykštėję, Kravitz netgi... susižavėjo. Išvysti žmonių prisiminimus, jausmus tapus vangiu vampyru - ir keista, ir įdomu. Vis tiek tai netikra. Bent jau man bus.
Daniela viena pirmųjų nuėjo pasiimti buteliuko ir nedvejodama pasirinko prisiminimus; norėjosi kažko jau patirto, tačiau unikalaus.
Žydrąjį, keistai raibuliuojantį skystį išsipylus į dubenėlį Daniela kažkodėl pajuto trauką, tačiau slogią, nesimpatišką. Kaip iš viso prisiminimai gali būti nesimpatiški? Man kažkas negerai, - prieš panirdama suprunkštė Klastūnyno globotinė ir įmerkė savo veidą į šaltą, net geliantį skystimą, kuris tarsi sniego krūvą sustingdė ir ėmė graužti odą.

Daniela pramerkė akis mažame, tamsiame kambaryje, aplink matėsi dulkių kalneliai, o aplinka nebuvo pažįstama, tačiau ji vis vien žinojo, kad šone gulinti mergytė yra Nala Rodriguez. Skubriai atsistojus iš medinės girgždančios lovos, Nala perėjo medines girgždančias grindis {kiek čia daug medinių girgždančių daiktų!} ir drebėdama atsistojo priešais veidrodį. Iš šono Daniela matė ją puikiai: smulkutis kūnas, tamsi oda, didžiulės pilkšvos akys ir juodos susivėlusios garbanos. Klastuolei pirmą syk rimtai suspaudė širdį dėl jaunesnio už ją: negali būt, kad ši jaunutė kažko išgers...
Antraštė: Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Elride Endlercat Spalio 17, 2017, 08:32:37 pm
Elridė klausėsi ir stengėsi įsikrauti viską į galvą, ką pasakojo profesorius. Ji nenorėjo pasirodyti labai atbukusi, nors nusimanė tikrai nedaug. Užkritusi ta pati, nelemta sruoga neleido susikaupti ir erzino mergaitę. Mergaitė šiek tiek praleidusi pro ausis Soreno von Sjuardo žodžius, dėl nelemtos sruogelės, kuri po trumpo laiko vėl užkrito jai ant akių. pagaliau atsikratė sruogos ir grįžo į pamoką. Vampyrai... Cha! Kaimynystėje visada vieni kitus vaikai gąsdindavo vampyrais, kodėl jie turėtų būti tokie blogi? Juk tai jų išgyvenimui... Mažametei patiko mistiniai gyvūnai ir ji visu ruožtu stengėsi ginti jų elgesį. Ji visados sakydavau, kad plėšrūnai žudo arba dėl maisto, arba dėl žvėriško instinkto ir tai visgi buvo tiesa, nors ja netikėjo nei vienas kaimynystėje gyvenantis vaikas. Profesoriui išdalinus buteliukus su skysčiu Elridė įsistebeilijo į juos.
-Pa-pamatyti, kaip jie kankinasi?-tyliai išlemeno ji. Mergaitė nemėgo matyti, kaip kenčia kiti žmonės. Ji stebeilijosi į buteliukus ir ėmė drebėti. Pajausti, ką reiškia būti prakeiktam, grifiukė juo labiau nenorėjo ir niekaip negalėjo apsispręsti, kas lengviau - pajausti, ar pamatyti. Jos ir taip pabalęs veidas tapo dar baltesnis. Ne, ne, ne... Juk tai siaubinga! Nejau gyvenimas neužtektinai siaubingas? Dar turi kentėti matant, kaip kitas kenčia? Arba turi patirti tai savo kailiu? Elridė atsigulė ant stalo (rankos ir galva, ne visas kūnas...) ir dusliai atsiduso. Cha, man tik vienuolika, o jau mąstau, kad gyvenimas sunkus... O dar juokdavausi iš vyresnių, graudžiai juokinga... Lėtai pakėlusi galvą nuo stalo, ji užsimerkė ir ištiesė ranką į nežinią. Atsimerkusi mergaitė žiūrėjo žydrą buteliuką – atsiminimą. Šaunu...
Antraštė: Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Morgana Buterfield Spalio 17, 2017, 10:00:08 pm
O tai tu gal ir mintis skaitai? Nors galbūt taip ir yra. Štaiii, prašoom, skaityk mano mintis. Ir taip, su mielu noru persėsiu į priekį. Jei tik leisite, pone Sorenai.“- mergiotė karčiai pagalvojo ir susirinkusi daiktus greitai perėjo atsisėsti į priekį. Dabar ugniaplaukė galėjo laisvai viską matyti, visus skysčius, profesoriaus vorą, lentą stalą. Morgana patenkinta atsiduso, bet kitą akimirką sukluso. Profesorius jau spėjo pradėti pasakoti apie praktinę užduotį.  „Kaip aš taip sugebėjau? Jis rodos tiek daug kalbėjo, o dabar jau pasakoja apie praktinę užduotį. Nuostabu.“- ji suglumusi pagalvojo ir nieko nelaukusi įsiklausė apie praktinę užduotį. „Kažin, ar galima pabandyti abu? Hahaha.“- ji sarkastiškai nusijuokė mintyse ir pažvelgė į padėtus skysčius ant jos suolo. Išklausiusi iki galo vyro litanijos ji atsistojusi nuėjo pasiimti dubenėlio. Na, o kur kitus ji pils skysti? Grįžusi atgal su metaliniu dubenėliu ji kelstelėjo į suolą ir susimąsčiusi pažvelgė į du eliksyrus. Abu traukė vienodai, bet vienas stipriau nei kitas. Aišku, jai buvo įdomu pamatyti, kaip kitus žmones ištinka bėdos, bet dar įdomiau būtų pačiai tai pajausti. Mergaitė tyliai sukrizeno ir apsižvalgė per visą klasę vis dėl to visi ėmė žydrąją kolbą, taigi kodėl jai nepaėmus tamsesnės?
Antraštė: Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Fiona de Treebook Spalio 18, 2017, 04:22:30 pm
Mergaitė, išklausiusi profesoriaus Soreno atsakymus, pasipiktino. Jis paminėjo mane, bet ne mano variantą. Aš juk neminėjau psichų?
Ir dar psichus prilygina testraliams... Aš...

-Profesoriau Sjuardai. Testraliai nė kiek nepanašūs į psichus,-šūktelėjo ši, bet anas pradėjo aiškinti praktinę užduotį. Ech. Senukui su klausa jau blogai...
Ką geriau imti.... Savus prisiminimus? Nee, dar po to sumaišysiu su naujais... Teks žiūrėt koks žmogeliukas ką prisidirbo.
Trylikametė grifė pasiėmė pasirinktąjį buteliuką, ir išpylė jį visą į dubenį. Iki paskutinio lašelio. Niekas nebūtų supratęs, kas ten prieš tai buvo. Pasiėmusi savo nuostabųjį rašiklį ir lapą pergamento, ji nedrąsiai įmerkė veidą į juosvąjį skystį. Kodėl nedrąsiai? O todėl, kad nėra malonu, kai sušlampi. Jau per Ateities būrimą reikėjo piltis arbatą ant galvos. O čia lįsti į vidų. Kažkaip profesoriai duoda panašias užduotis,-dingtelėjo mergaitei prieš pasineriant.

[[Sor: tu apie kraują kalbėjai, kad nelabai įmanoma be jo :) Todėl aš pakomentavau tai.
Antraštė: Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Daniela Kravitz Spalio 18, 2017, 08:12:39 pm
Toji mergaitė, Nala, drebėjo iš šalčio. Atsitūpusi prie lovos, ji iš po jos ištraukė storą tamsią knygą, kuri vienintelė visam kambaryje nebuvo dulkina, greičiau labai mylima.
Šone stovėdama Kravitz priėjo arčiau, norėdama paskaityti pavadinimą. Sudėtingieji damnatai. Daniela pašiurpusi loštelėjo atgal. Ar ji pati pasidarys damnatą? Kuo toliau, tuo merginai darėsi baugiau.
Nala darsyk pakišo ranką po lova ir šįkart ištraukė mažą buteliuką, pilną tamsiai violetinio, truputį pilkšvo skysčio. Ar čia damnatas? Priėjusi dar arčiau, beveik atsisėdus ant mergaitės lovos, Klastuolė pamatė, kad knygos paraštės truputį apterliotos. Tiksliau, viena vieta, visa pastraipa apie damnato poveikį - pabraukta.

Citata
Damnatai - itin efektyvus, tačiau kartu - pavojingas eliksyras. Jo išgėręs žmogus tampa greitas, atsparus ligoms, šalčiui, skausmui. Gali sklandyti ir puikiai sutaria su plėšriaisiais gyvūnais.
 
Tačiau yra siaubingoji medalio pusė: damnatas atima sielą, atvaizdus, džiaugsmą ir...

[[Sor: papildoma situacija - staiga mergaitė įsmeigė žvilgsnį maždaug tiesiai į Danielos akis.
Antraštė: Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Elride Endlercat Spalio 19, 2017, 07:26:44 am
Elridė nedrąsiai žiūrėjo į buteliuką su žydru skysčiu jame. Įdomu, to žmogaus akys bus tuščios, perpildytos skausmu, ar jis bus visai be akių? Mintis, kad žmogus gali būti be akių, mergaitę prajuokino ir išgąsdino. Ji negalėjo įsivaizduoti žmonių be akių. Pabandžiusi mintyse užtušuoti profesoriui akis, grifiukė pakraupusi greit nukreipė žvilgsnį šalin. Taip, žinosiu, kad to įsivaizduoti negalima... Giliai atsidususi ji pasiėmė buteliuką ir įpylė jame esantį skystį į dubenį. Įdomu, aš jausiu, ką jaučia jie, ar tik matysiu? Pasiėmusi užrašų knygutę, kuri buvo prispalvota visokių nesąmonių, nusipurtė ir įmerkė galvą į dubenį.
Elridė atsidūrė keistoje vietoje. Pilkas kambarys su keliais grubios gamybos baldais mergaitei kėlė nerimą. Prieš ją stovėjo suaugęs vyras ir kažką gėrė iš juodutėlio indo. Jam išgėrus, rodos, nieko neįvyko, jis tiesiog kažką išgėrė. Hah... Jis čia turėjo damnatą išgert? Keista... Atidžiau stebėdama vyruką ji vis tiek nieko nepastebėjo. Jame niekas nepasikeitė, akys nieko nesakė ir buvo nei tuščios, nei kažkokių jausmų kupinos, kūnas formos taip pat nekeitė. Patraukusi pečiais mergaitė ėmė viską aprašinėti, bet prisiminusi, kad bus dar vizijų atsiduso. Kodėl nepakanka pamatyti šitai? Staiga vyras atsisveikino su kambaryje esančiu, pirmiau nematytų, vyru ir išėjo į lauką, Elridė nusekė paskui jį. Praėjus pro atvertas duris grifukė apstulbo. Ji pamatė didžiulį miestą, kuriuo kažkada ėjo. Londonas... Eidama paskui vyruką mergaitė pasijautė kiek kvailai, ji sekė paprastą vyrą, galimai prakeiktą, kuriam niekas nevyko. Keisti tie prakeiksmai, jis turėjo prarasti sielą, tačiau lyg ir niekas nepasikeitė. Tačiau sekdama jį, žmonių pilnoje gatvėje ji ėmė pastebėti keistus dalykus. Vyrukas niekados nešypteldavo mielam vaikeliui, nors ir jie į jį atkreipdavo dėmesį. Ant jo pėdų amžinai kažkas užmindavo, tačiau niekas neatsiprašydavo ir nueidavo, po kiek laiko vyrukas, rodos, ėmė šlubuoti. Prie jo sustojo jauna, juodaplaukė moteris ir paklausė, ar jam viskas gerai. Pamojęs ranka ir nieko neatsakęs vyras nuėjo tolyn. Elridė liko stovėti įsistebeilijusi į moterį, kuri suglumusi nuskubėjo į priešingą pusę.
-Mama! Mam! Aš čia! Kur tu eini?- išsigandusi mergaitė norėjo vytis moterį, tačiau vaizdas ėmė lietis, nykti. Su ašaromis ji stovėjo ir negalėjo patikėti, mergaitė trumpam pamanė, kad viskas buvo tikra. Apstulbusi netikėto vaizdinio mažametė norėjo pasakyti mamai, kad nesikrimstų ir neliūdėtų, kad vyras jai nieko neatsakė. Ji norėjo ją apkabinti, vėliau susivokė, kad jos mama buvo žymiai jaunesnė, nei buvo mačiusi kitoje pamokoje. Ech... Rodos, dabar ji mane persekioja ir pasakoja man istoriją... Nejau aš taip čia ir gyvensiu? Kiekvienoje pamokoje matydama ją? Nusiminusi dėl tokio dalyko ji giliai atsiduso ir ėmė užsirašinėti kelis keistus nutikimus vyrui. Pavertusi kitą puslapi pirmakursė grubiai nupiešė moterį besispraudžiančia pro žmonių minę ir vėl atvertė praeitą puslapį. Elridė apsidairė ir pamatė, kad aplinka visiškai pasikeitė. Nors ji buvo tamsiame kambaryje su keliomis blausiai šviečiančiomis lempomis, kambarys buvo ne tas pats. Jame buvo daugiau žmonių ir daugelis sėdėjo prie baro gurkšnodami kažką iš didžiulių bokalų. Ji pastebėjo savo stebimą vyruką nunarinusį galvą prie tolėliau bare esančio stalo. Priėjusi prie jo, ji tikėjos, kad jo akyse pamatys kažką ypatingo, nes pagal tai sprendžia apie žmonių savijautą, tačiau jo akys buvo tos pačios. Ji žiūrėjo į nieko nesakančias akis - nei gyvas, nei mirusias, nei tuščias, nei pilnas jausmų, jos buvo keistos, kaip ir pats žmogus. Mergaitė tik dabar atkreipė dėmesį, kad jis buvo piktas ir suniuręs, kad ir oras buvo puikus. Vyrukas pakėlė bokalą ir jau ruošėsi gerti, tačiau prie jo priėjo augalotas vyras.
Antraštė: Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Jess Queen Spalio 19, 2017, 09:58:16 pm
Na ką gi, bent atspėjau, kad pirmasis yra vienaragio kraujas, galvojo mergina. Antras buteliukas vampyrų kraujas?? Kaip apie tai nepamąsčiau? - uždavinėjo Jess sau retorinius klausymus... Profesoriui pabaigus pasakoti apie šiuos du buteliukus kuriuose buvo kraujas, jis uždavė praktinę užduotį. O taip pagaliau kažkas naujo merginai, ir ji liko sužavėta šia užduotimi, taigi galės išvysti kitų klaidas, tačiau žodis "prakeiktųjų" jai kėlė nekokias emocijas. Ilgai nesvarsčiusi savo pasirinkimo žydrų akių mergina pagrėbė žydrąjį buteliuką, jai taip smalsu kokio žmogaus baisųjį prisiminimą jai padavė profesorius S.
Kaip liepė prof. Jess pasiėmė į rankas savo užrašų knygą ir tušinuką. Įpylė, nežinomo žmogaus - kurį tuoj pat išsiaiškins, prisiminimą į dubenelį ir įmerkė savo veidą...
Kelionė iki kol pamatys taip laukta žmogų netrūko ilgai ir štai ji jau stovi nuošaliai, nuo jaunatviško berniuko...

[[Sor: papildoma situacija - ir staiga Jessei pasirodė, kad tasai berniukas kažkokiom nenormaliom rankom - apdegusiom, pūvančiom ir pnš.
Antraštė: Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Elena Lovegood Spalio 19, 2017, 10:34:33 pm
Mergina apsidžiaugė, jog pirmą kartą per nuodų ir viastų pamokas į klausimą atsakė iš dalies teisingai. Vos ant jos stalo atsiradus eliksyrams ir profesoriui pasakius praktinę užduotį, Elena pašiurpo. Pažiūrėjus į žydros spalvos skystį ir juodos spalvos skystį, Elena tyliai, vos girdimai pasakė:
 -Negi turėsiu žiūrėti kaip jie kankinasi arba kaip ir pačiai tai patirti?
 Prakeiktieji. Raudonakei nelabai patiko šis žodis. Mergina net neįstengė įsivaizduoti kaip jie atrodo arba kaip jaučiasi. Apsidairius po klasę, Brunetė pamatė jog keli mokiniai jau vykdo praktinę užduotį. Vos merginos akim grįžus prie skirtingų spalvos buteliukų, ji galvojo kurį iš jų pasirinkus. Nuspręndusi pasirinkti buteliuką su žydra spalva, Elena jį atkimšo ir supylė į dubenėlį. Nieko nelaukusi greitai pasiėmė lapą ir tušinuką, bei pasinėrė į nepažįstamo žmogaus prisiminimus. Išpradžių vaizdas buvo blankus, tačiau po kiek laiko mergina prieš save pamatė jauną, tačiau prąstai atrodančią moterį...

[[Sor: papildoma užduotis - pamatai ar kitaip išsiaiškini bent penkias priežastis, dėl ko moteris atrodo prastai.]]
Antraštė: Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Jess Queen Spalio 20, 2017, 08:20:35 pm
Kelionė iki kol pamatys taip laukta žmogų netrūko ilgai ir štai ji jau stovi nuošaliai, nuo jaunatviško berniuko...

Jess oras iškart patiko tai buvo šilta vasaros pradžia, kai dar pradeda žydėti augalai ir viskas po truputi atgyja. Tačiau ji užuodė kažkokį keista kvapą ore.  Jaunas vyras iš šono atrodė 175cm, vidutinio sudėjimo. Taigi kam tokiam iš pažiūros subrendusiam vyrui, kurio amžius turbūt tėra kokie 25 metai gerti damnatą? Ir vėl retoriniai klausymai merginos galvoje... Priėjusi arčiau Jess pamatė ant visų pirštų pleistrus ir tai pasirodė labai keista. Vyras kurio mergina nepažinojo kažką rašėsi į savo knygą. Jess atėjo mintis, kad kvapas sklido nuo žmogaus, o jis aprašinėja savijautą ir turbūt kaip keičiasi jo likimas (prof. minėjo, kad damnatai pakeičia žmonių likimą). Tik vis dar įdomu kas slepiasi po pleistrais argi tai irgi damnato požymiai, kaip žiauru, kodėl kažkas tam pasiryžta...
Kai jau pradėjo temti ir vyras jau ruošėsi miegoti, tai puiki proga išsiaiškinti kas knygoje yra slepiama. Kai knyga tik liko ant stalo be priežiūros Jess pripuolė prie jos ir atsivertė pačius pirmus puslapius kuriuose deja, bet nepamatė to kas ją sudomintu.

Sor: postai turi būti rašomi būtuoju laiku.
Antraštė: Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Elena Lovegood Spalio 20, 2017, 11:26:15 pm
Priėjusi arčiau, Elena pamatė ant riešų randus ir įdūrimo žymes. Viskas aišku, ji save žalojo ir vartojo narkotikus. Moteris atrodė pavargusi, ant jos kūno, kiek matėsi buvo daug mėlynių ir kitų smurto žymių.
 Sedėdama niūrioje, mažoje gatvėje moteris laikė rankoje kažkokį aštrų daiktą ir apie kažką galvojo. Elena pabandžiusi ją paliesti pamatė, jog jos ranka perėjo kiaurai per moterį. Tačiau nepažįstamoji lyg pajautusi kažką pažiūrėjo tiesiai į Grifiukę. Tačiau greitai nusukusi akis į kitą pusę, žiūrėjo į laimingą šeimą. Papurčiusi galvą į šalis, vėl jos akys grįžo ten pat kur stovėjo Elena. Įsidėjusi savo ranką į kišenę, moteris atsargiai ištraukė mažą buteliuką su juodu skysčiu. Elena supratusi kas ten, išpletė akis ir žiūrėjo į buteliuką. Nepažįstamoji kiek padvėjojusi atkimšo buteliuką ir užsivertusi jį išgerė. Nelikus nei lašo, moteris nusipurčiusi nuo jo skonio, atsistojo ir nuėjo nuošaliau. Elena ėjo jai iš paskos, tačiau moteris sustojo ir uždėjo rankas ant savo šonų bei giliai kvepavo. Grifiukė priėjo arčiau jos, ir tik staiga moteris nukrito ir pradėjo rėkti bei raitytis iš skausmo. LoveGood labai norėjo padėti nepažįstamai moteriai, tačiau žinojo jog negali to padaryti. Ji taip rėkė ir vartėsi iš skausmo kelias minutes ir kaip atrodė, kad nuo to skausmo moteris nualps, ji nustojo tai daryti. Elena suraukusi antakius ją stebėjo, tačiau moteris atsistojo lyg niekur nieko. Grifiukė pažiūrėjusi į jos rankas pamatė, kad jos randų ir smurto žymių nebeliko. Moteris buvo visa pasikeitus. Elena apėjusi pamatė, jog nepasikeitė akys, kurias per tokį trumpą laiką sugebėjo įsiminti. Tokios pačios tamsiai žalios akys. Moters žvligsnis buvo šaltas, atrodė, jog ji gali nužudyti bet ką, pasitaikius jos kelyje. Atrodė jog ji nieko nejaučia, atsisukusi vėl į tą pačią šeimą, kuri gražiai žaidė, moteris garsiai nusijuokė ir pabėgo taip greitai, jog Elena net nežinojo į kurią pusę ji nubėgo. Pastovėjusi kelias minutes vaizdas pradėjo blankti ir Grifiukė suprato jog grįžtą į realų pasaulį.
Antraštė: Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Claudie Amneta Spalio 21, 2017, 08:40:14 am
 Claudie Amneta stengėsi atidžiai klausytis profesoriaus žodžių. Kažkoks keistas skysčių pavadinimas mokinei buvo nelabai įkandamas, laužė liežuvį ir privertė bandyt atsiminti - gal jau ir anksčiau bus girdėjus tokį pavadinimą. O sužinojus, kad atsakė neteisingai, pamatė gal būt kiek liūdnesnį profesoriaus žvilgsnį. Gal būt. Niekada nežinai kas dedasi kitų galvose. Tad į tai nekreipdama, grifė stengėsi visą informaciją sugerti it kempinė vandenį. Gal kiek abejojo ar to kada nors prireiks, bet ką čia žinosi. Dar ne per seniausiai nušvilpė antras Hogvartso mūšis, bus kada nors ir trečias. Šiais laikais taiką išsaugoti vis sunkiau. Taigi, išvada tokia: nereik lįsti prie vampyrų ir it velnio bijok vienaragių kraujo.
 Prakeiktieji... Pavadinimas buvo panašus į kokios nors žiobariškos knygos ar filmo antraštę. Atmintyje jau bandė kilti koks nors reklamos vaizdinys, bet jį ketvirtakursė nuvijo kaip drugelį su tinkleliu. Tad dabar visos mintys buvo sutelktos ties praktikos užduotim.
 Mokinė žvilgtelėjo į kitų mokinių suolus. Dauguma buvo pasirinkę melsvąjį skystį, tad juodas buteliukas stovėjo turbūt net nepaliestas. Profesoriaus žodžių nuotrupos skambėjo galvoje: juosvas - haliucinatas... O tie, kurie norės pasirinkti haliucinatą - jis įsiskverbs į jūsų prisiminimus ir juos jums parodys taip, kad jūs tai išgyventumėte lyg išgėrę damnatą... Jei jos galvoje būtų raudonas pavojaus signalas, jis šiuo metu būtų tikrai užsidegęs. Pamatyti iškraipyti atsiminimai be abejonės ją kamuotų. Bet tu esi grifė. Ir turi nebijoti. Kažkas prieštaravos jos galvoje. Dabar kažkodėl nenusigando košmarų. Drąsiai paėmė buteliuką su juosvu skysčiu į rankas ir išpylo jo turinį į dubenį. Kai stiklinis butelaitis buvo ant stalo, pagriebė savo užrašų knygutę su rašymo priemone ir stipriai sugniaužė. Jei nebūtų kietas viršelis, atsirastų galimybė vėliau pamatyti pamirštų nusikarpyti nagų žymes. Porą kart giliai įkvėpusi, Claudusia įmerkė veidą į tą pragaro skystį.
Antraštė: Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Daniela Kravitz Spalio 21, 2017, 03:45:42 pm
Daniela net pašoko, kai mergaitės akys sustojo tiesiai ties mokine. Sustingusi mergina lėtai kvėpavo, tada nusprendė pasitraukti šonan. Nala nesureagavo, tiesiog toliau spoksojo į sieną. Pažvelgusi už savęs, Daniela išvydo mažyčius, vorele tipenančius vorus.
Supratus visą situaciją, antrakursė vos neapsiverkė. Ta maža, sušalus mergytė norėjo tapti ištvermingesnė, ir, aišku, išgers damnato. Bet ji tokia jauna, kad nejudėdama žvelgė ir bijojo vorų.
Kai vorai pradingo grindų plyšyje, Nala nusisuko ir, pavarčiusi rankose buteliuką, lėtai atkimšo. Danielos nugara perbėgo šiurpas ir ištryško kelios ašaros, kai staiga pro duris įpuolė aukštas, stambus vyras raumeningomis rankomis ir suveltais plaukais. Jis ištraukė mergaitei iš rankų damnatą ir kažkodėl pats susivertė į gerklę. Tuomet pažvelgė į Nalą {kažkodėl Danielai pasirodė, kad pergalingai} ir susmuko ant grindų. Jo oda ėmė balti, kilti guzais. Galva buvo nuleista, tačiau, nors nesimatė nei burnos, nei akių, Daniela puolė visko užsirašinėti, nors jai buvo bjauru taip elgtis. Vyras, kurį primerktomis akimis stebėjo Nala, kartais sutrūkčiodavo, kartais pakrutindavo savo pirštus, tačiau be to nebuvo jokių gyvybės žymių.
Keist, tačiau dabar Kravitz norėjo tik apsikabinti sušalusią, bejausmę mergaitę.
Antraštė: Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Elena Lovegood Spalio 21, 2017, 10:03:12 pm
Grįžusi į realų pasaulį, Elena pamiršo jog viską aprašyt reikėjo tada, kaip stebėjo žmogų. Greitai pasiėmusi užrašų knygutę ir rašymo priemonę, Grifiukė užrašinėjo viską ką matė. Tik išgėrę damnato žmonėm nieko neatsitinka ir vaikščioja lyg niekur nieko. Tačiau po kelių minučių pradeda skaudėti šonus. Skauda taip, kad žmogus net suklumpa. Po kiek laiko žmogus pradeda garsiai rėkti ir vartytis iš skausmo, o tai reiškia jam skauda visą kūną, ir kaip atrodo jog nuo to skausmo žmogus nualps, jis atsistoja lyg niekur nieko. Kaikurių žmonių išvaizda pasikeičia. Pasikeičia veido bruožai, kūno forma, taip buvo mano rėgėtai merginai. Dingo visi randai kuriuos ji turėjo ant rankų, pasikeitė net plaukai. Tačiau vienas dalykas nepasikeitė - jos akys. Kartu galvojo bei užsirašinėjo Brunetė. Baigusi paskirta užduotį, Elena sedėjo savo vietoje ir žiūrėjo į mokinius, o retkarčiais jos akys užkliūdavo už profesoriaus.
Antraštė: Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Jess Queen Spalio 21, 2017, 11:05:02 pm
...Jess pripuolė prie jos ir atsivertė pačius pirmus puslapius kuriuose deja, bet nepamatė to kas ją sudomintu.

Tačiau kažkur viduryje buvo aprašyta, kad šis vyras išgėrė damnato dėl to, kad norėjo viska kas aprašyta apie juos patirti "savo kailiu". Jess greitai nusirašė pora puslapių, jeigu neviska prisimintu - vėliau reikės perrašyti į savo užrašus - prisiminė dar viena prof. užduotį -, nes stebėdama visa aplinką nespėja. Kol Jess nusirašinėjo jos manymu įdomiausias šio žmogaus užrašų vietas lauke jau buvo išlindusi saulė.
Žmogui kurį mergina stebėjo kas minutė darėsi vis blogiau, jam netik pradėjo pūti pirštai (štai ką jis slėpė po pleistrais), bet puvimas perėjo ir į rankas. Oras kuris buvo gaivus, pasikeitė į niūru ir šaltoka. Iš šono vyras nebe atrodė jaunas ir žavus, tačiau priminė beveik senuką. Jis nebeužrašinėjo savo savijautos, turbūt dėl to, kad vyras vos be pajudėjo. Sau po nosimi burbėdamas, kad nesigailėjo to ką padarė. Staiga Jess pamatė, jog vyras nebejuda ir tuo pačiu pajuto jog yra tempiama iš šio namo...
Grįžimas kaip ir pradžioje, nebuvo ilgas. Grįžusi tik po kelių sekundžių suvokė, kad jau yra klasėje. Jess staigiai paėmusi savo sąsiuvinį užrašinėjo ką matė, bandydama nepraleisti nei smulkmenos. Mergina truputi nuliūdo, kad jos vizijoje nebuvo aplinkui jokių žmonių, ir daug veiksmo, o vyras per palyginus neilga laiką tiesiog "pranyko" jos akyse. Tačiau šviesiaplaukė įžvelgė čia ir gerąją  pusę, ji spėjo apžiūrėti visa vaizdą ir įsidėmėti įvairias detales. Mergina tikėjosi, kad jos aprašyta istorija nebus labai banali ir neįdomi.
Antraštė: Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Morgana Buterfield Spalio 22, 2017, 12:34:22 am
  Morgana įsipylė juosvąjį skystį į dubenėlį ir pačiupusi užrašinę su plunksna panėrė į skystį.
                             
  Iš pradžių buvo tamsu nors į akį durk, bet vaizdas pradėjo po truputi ryškėti ir visai netrukus Morgana pamatė ryškų kambarį. Ji stovėjo priešais veidrodį, atrodė keliais metais vyresnė, bet ta pati Morgana Buterfield su Klastūnyno apranga. Mergina apsižvalgė ar kambaryje nieko nebuvo ir tada iš apsiausto skverno išsitraukė mėgintuvėlį su tamsiu skysčiu jame. Klastuolė buvo susijaudinusi ir nepasiruošusi tam, kas įvyks. „Tu gali tai padaryti, Morgana.“- rusvaplaukė padrąsino save ir atkimšusi buteliuką užsivertė jį. Keliais gurkšniais nurijo visą skystį buvusį jame, o tada numetė buteliuką ant žemės ir kelis kartus sužiaukčiojo. Damnato skonis nebuvo pats geriausias, bet ir ne pats blogiausias. Apsiraminusi ji pažvelgė į veidrodį tikėdamasi kokių nors išvaizdos pasikeitimų, bet viskas buvo gerai. Kol kas.       
Antraštė: Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Daniela Kravitz Spalio 22, 2017, 12:13:20 pm
Po kelių minučių tylos, damnato pavartojęs vyriškis pakėlė galvą. Daniela vis dar laikė plunksną ir pergamentą, nors dar neseniai galvojo, kad vyras mirė. Dabar jo akys buvo siauros, bejausmės, juodos spalvos - ir baltymas, ir rainelė, ir vyzdys. Oda - išbalus, nelygi, o pats kūnas dabar atrodė smulkesnis. Vyras lėtai apžvelgė kambarį, juodos akys sustojo ties Nala, kuri tik dabar sunerimo.
Pala, tai jis ją puls? - mintyse visus galimus įvykius perbėgo Klastuolė ir puolė rašytis visus pakitimus: juodas akis, nelygią, baltą odą, smulkesnį, lengvesnį kūną...
Juodaplaukis svyruodamas atsistojo, greičiausiai jam ūžė galva, nes akimirką dar nieko nesuprasdamas tiesiog stovėjo. Tada - taip staigiai, kad antrakursė net nespėjo sureaguoti - šoko ant mergaitės. Nala klykdama pargriuvo, o Daniela, kad ir norėdama padėti, nieko nesugebėjo padaryti.
Kas čia per atsiminimai?
Antraštė: Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Fiona de Treebook Spalio 22, 2017, 04:48:26 pm
Urtė išvydo žmogų, kuriam ji buvo "priskirta". Tai reiškia, kad ji gavo stebėti jo pokyčius, kurie atsiras išgėrus damnato. Tas žmogus buvo jauna mergina, turinti gražias, tamsias rudas akis, ir šviesius, bet rudus plaukus, siekiančius juosmenį. Va čia tai grožybė... Reiks ir man užsiaugint plaukus... Mergaitė taip pat nepamiršo užsirašyti ką mato:
Citata
Kambarys. Neišvaizdus.
Mergina tiesiog sėdi.
Ką dar čia parašius? Hm? Gražuolė apsidairė, ar niekas nemato. Įsitikinus, kad ne (nors Urtė ją stebėjo iš ateities), ji lėtai atidaro savo stalo stalčiuką. Iš ten išėmusi knygutę, sužvejojo iš jos sidabrinį rakčiuką. Tokį mažulytį. Labai nužingsniavo prie sienos, ir ten sustojusi ėmė su juo rakinėti sieną. Ką ji ten daro? Mergaitė pasitreniravusi jau galėjo judėti- tarsi plaukti. Ji buvo tarsi dvasia.
Citata
Damnatas buvo paslėptas. Gudriai.
Trumpais sakiniais aprašinėjo įvykius. Mergina, kurios tapatybė buvo užrašyta ant tos knygelės, pasiėmė buteliuką, ir vėl atsisėdusi ant kėdės išgėrė. Aišku, prieš tai dar padvejojo.
Trečiakursė atidžiai ėmė stebėti, kas vyksta su merginos (šios vardas buvo Isabella) veidu. Kol kas pokyčių nėra... Kiek dar laukti reiks? Ir tada. Kažkas merginoje tarsi trūktelėjo. Tarsi kažkas atsikabino. Dingo. Į nežinią. Izos akyse nebuvo to skausmo ir liūdesio, kuris aiškiai matėsi prieš tai. Būtų galima sakyt, kad jei jie dingo, atėjo džiaugsmas. Bet ne. Jis kažkur užtruko. Vėlavo. Bet ir liūdesys negrįžo. Atrodė, tarsi jie dingo. Dingo akių išraiškos...
Citata
Dingo jausmai akyse, praėjus kiek laiko. Stebėsiu, kas vyks toliau.

Vaizdinys pasikeitė. Dabar ta pati mergina buvo gražiai susirišus, plaukus, atrodė kaio princesė. Turėjo daug dovanų. Bet jos tas ne kiek nedžiugino. Ji ir toliau sėdėjo ta pačia nieko nesakančia išraiška.
Toks damnato poveikis? Nieks jos nedžiugins? Nei dovanos, nei draugai?


[[Sor: gilu :) įdomus pasirinkimas.]]
Antraštė: Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Elride Endlercat Spalio 22, 2017, 07:28:48 pm
-Ė tu, duok bent pensą, reikia bokalui...- prisispaudęs prie gurkšnojančio alų vyro, atėmė iš jo bokalą, taip apipildamas jį jo turiniu. Mergaitės stebimas vyrukas tiesiog atsistojo ir pasitraukė nuo augaloto vyro, tačiau šis stipriai įpyko.
-Tu tikiesi taip paprastai nueiti į šalį? Na, gudročiau, duodi pinigus arba einam į lauką,- pašiepęs savo pageltusius dantis augalotasis vyras atšlijo nuo vyruko ir ištiesė ranką. Vyrukas atsidusęs išėmė iš kišenės krūvą monetų ir įgrūdo augalotajam vyrui į ranką. Šis apsidžiaugęs tvojo vyrukui į pilvą ir nuėjo. Vyras suniurzgęs išėjo laukan. Mergaitė apsidairiusi pastebėjo dar kelis keistus dalykus. Iš daugybės žmonių, silpnesnių už jį, augalotasis vyras pasirinko jį... Ir net gavęs pinigus jam užtvojo... Na, toks dalykas tikrai keistas. Taigi, mano draugužis šlubuoja ir dūsta, įdomu. Elridei užsirašius savo išvadas vaizdas pasikeitė. Ji atsidūrė didžiuliame kambaryje, kuriame sėdėjo stebimas vyras su laikraščiu rankose.  Pro kambario duris įėjo daili moteris ir apdovanojo vyrą plačia šypsena, tačiau šis tik pasisveikino. Po tokio elgesio moteris giliai atsiduso ir priėjusi įgrūdo vyrui gražų auksinį žiedą. Nieko nesakiusi apsisuko ir išėjo. Mergaitė priėjo arčiau prie vyro, tikėdamasi, kad pamatys kažką jame, tačiau nieko nepamatė. Jis atsistojo ir nuėjo prie lango, o Elridė nusekė paskui jį. Ji pastebėjo, kaip vyras suspaudė palangę ir pasitraukė šalin. Geriau įsižiūrėjusi ji pamatė tą pačią moterį su kitu. O šitai... Per daug keista... Ech, o jis tikrai vargšas... Moteriai įsėdus į mašiną vaizdas prabluko ir ji grįžo į klasę. Papildžiusi savo užrašus mergaitė ėmė laukti, kol profesorius kažką pasakys.
Antraštė: Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Morgana Buterfield Spalio 24, 2017, 04:53:27 pm
  Klastuolė dar ilgą laiką sėdėjo viena kambaryje ir žvelgė į save veidrodyje, tačiau jokių ryškiai matomų pasikeitimų nepastebėjo. Galiausiai jai atsibodo taip spoksoti į savo atvaizdą, tačiau prieš tai užsirašė kelis varganus žodžius ant popieriaus lapo.
Citata
Jokių matomų išvaizdos pasikeitimų.
  Morgana išeidama iš kambario skaudžiai susitrenkė mažąjį kojos pirštelį. Ji jau senai nejautė to skausmo, nes ilgą laiką buvo įgudusi atitraukti pėdą nuo lovos atramos. Ugniaplaukė susiraukusi žvalgėsi po pagrindinį kambarį, kai į ją atsitrenkė viena iš kambariokių.
-Ei, žiūrėk kur eini!- ji šūktelėjo jai iš paskos ir pasitrynė sumuštą petį.
  Mergina nieko neatsakė, nė nežvilgtelėjo į ją. Morgana suspaudė rausvas lūpas ir tada vėl užrašė kelis sakinius ant popieriaus lapo.
Citata
Iš pradžių menkos ir vos suprantamos bėdos. Lauksiu tolimesnių rezultatų.
  Pabaigusi viską rašyti mergina įsikišo popierių į apsiausto skverną ir išėjo iš kambario bei Klastūnyno slėptuvės. Lipdama laiptais ji staiga suklupo ir susižeidė ranką, tą pačią akimirką pasijuto tarsi kažko neteko, bet nežinojo ko. Ugniaplaukės akys apsiblausė, o šypsena kuri prieš tai puošė veidą dingo.
Antraštė: Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Sorenas von Sjuardas Spalio 25, 2017, 09:25:58 pm
   Vyras pakreipė galvą į grifiukę pavardę Pang, kuri, matyt, ne visai gerai jį suprato.
   - O kodėl gi testraliai nepanašūs į psichus? - šyptelėjo jis. - Ir vieni, ir kiti yra juodi, susiję su mirtim ir gana naudingi padarai... Bet aš kalbėjau ne apie tai. Tu leidai suprasti, kad manai, jog be kraujo lyg ir nelabai įmanoma išgyventi, bet aš paneigiu šią mintį. Įmanoma.
   Sorenas von Sjuardas susimąstęs tyliai slampinėjo po klasę. Galima būtų pasakyti, kad vaikštinėjo, žygiavo, bet šiuo metu, mokiniams panirus į savo išsirinktus eliksyrus profesorius pasijuto tikru slunkiumi. Nors, tiesą sakant, kol sukūrė tokį haliucinatą, sugaišo daug. Dar daugiau sugaišo rinkdamas tokius įspūdingus prisiminimus - jie juk nėra dalinami, dauginami ar kitaip nesunkiai pasigaminami... Tokių daugiausia tegalėjai išsimainyti į kažką brangaus arba dar brangiau įsigyti juodojoje rinkoje, kuri Anglijos pogrindyje tikrai rasdavo dirvos plisti, augti ir klestėti. Vyro dėmesį atkreipdavo tai vienas, tai kitas krūptelintis mokinys, sujudančios rankos. Ir visi iki vieno - sumerkę galvas į dubenis. Profesorius tyliai sukrizeno - štai tuo žiobarų moksleiviai ir skiriasi nuo burtininkų - vieni per pamokas sumerkia galvas į dubenius su prisiminimais ar haliucinatais, o kiti - į telefonus, kaip pasakoja žiobarotyrą dėstantys profesoriai, kurių Sorenui tekdavo karts nuo karto pasiklausyti, na, arba šiaip žiobarų kraujo ar reikalų turintys moksleiviai.
    ,,Pamatyti, kaip jie kankinasi?" - Soreno galvoje nuaidėjo kažkokios grifiukės pirmakursės tylūs ir nedrąsūs žodžiai, kuriuos jis išgirdo kiek anksčiau - tik iki galo kažkodėl nesuprato, turbūt dėl to, kad tuo metu mąstė apie kažką kitą. ,,Geriau vieną kartą pamatyti, negu tūkstantį kartų išgirsti..." - pacitavo kažkokį įžymų ir protingą žmogų profesorius. Atsiminė, kad tokių murmesių buvo dar ne vienas. Apžvelgė klasę kitomis akimis - ir pastebėjo, kiek čia daug pirmakursių. Naujokų. Naujai traumuotų tikrąja, ne iškrypusia to žodžio prasme. Mokytojas nejaukiai sučiaupė lūpas, bet ir vėl pamėgino save pateisinti - kuo mažesnius auklėsi, tuo geresniais žmonėmis išaugs... Bent jau to von Sjuardas tikėjosi. Išauginti bent jau gerus hogvartsiečius, gerus burtininkus, gerus svetimų žmonių vaikus, nes nepavyko išsaugoti savų. Paradoksalu, kad tokiam mokytojui kliuvo absoliuti mokytojo rolė - ir dar keisčiau, kad toks kaip jis ir nieko negalėjo padaryti. Nors turbūt ir visai nekeista. Profesorius linktelėjo jau baigusiems moksleiviams ir pridėjo prie lūpų pirštą, kad šie būtų tyliai ir netrukdytų kitiems. Nes visgi išorinis triukšmas galėdavo nesunkiai paveikti haliucinato sukeliamą viziją - taip pat, kaip ir paprastus sapnus.
Antraštė: Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
Parašė: Fiona de Treebook Spalio 26, 2017, 11:26:37 am
Trečiakursė su nerimu laukė tolimesnio vaizdinio. Ji jau buvo praradusi entuziazmą, nes kad niekas nedžiugintų, ir pats žmogus atrodytų be jausmų... Baisu apie tai pagalvoti. O gal damnatas vis dėl to turi trūkumų? Gal bent kažkas pradžiugins? Gal bent šypsenėlę išspaus?
Naujas įvykis jau čia. Visai arti. Isabella, atrodo nusprendė nueiti pas žiobarus. Gal pralinksmėti? Nežinia. Ji įėjo į kažkokį pastatą. Tada į didžiulę salę. Toj salėj ant sienos buvo rodomi vaizdiniai:
-Oho... Žiobarai... Jie sugeba... Sugeba padaryti savo magiją... Kurios mūsų niekas nemokė.
Čia gražu...-mastė mergaitė.-įdomu, ką čia rodys, įdomu? Ant didžiosios sienos pasirodė vaivorykštė. Ant jos bėgo toks mielas mielas pūkuotas vienaragis... Tie žiobarai kaip juokingai vienaragius vaizduoja...
Jie taigi nei pūkuoti, nei rožiniai. Ir nekalba! Ir aišku nebėgioja vaivorykštėm
,-juokėsi Urtė. Staiga ji prisiminė, kad turi stebėt Isabellą. Įdomu, jai patinka? Nieks negali atsispirt vienaragiams. Bet Iza tiesiog sedėjo. Spoksojo į niekur. Nekreipė dėmesio į įkyriai triukšmaujančius vaikus. Atrodo, jai niekas nerūpėjo...
-Neeeeee!-sušuko Urtė. Ji net užsimerkė iš baisaus vaizdo.-jai nebepatinka vienaragiai? Kodėl... Kodėl damnato poveikis toks baisus. Atima visą džiaugsmą.
Rudaplaukė atsimerkė su ašaromis akyse. Ir apstulbo. Ji jau buvo klasėje. Ją bendrakursiai matė verkiančią. Reikia susiimti.
Aš neverkiu. Ne.
Ji ramiai, tarsi nieko nebuvo nusišluostė akis, ir pabaigė užrašus.
Citata
Dingo džiaugsmas. Merginos niekas nebedžiugino.