Hogvartsas.LT
Archyvas => Archyvas => Kings Kroso stoties archyvas => Temą pradėjo: Vocalist Rugpjūčio 12, 2017, 10:26:22 pm
-
Ankstų rugsėjo pirmosios rytą Klodas de Lomenie-Šamboras patraukė Kings Kroso stoties link. Narvelyje ūkavo Iliada, juodoji jo pelėda, todėl žmonės dailų šviesiaplaukį varstė keistais žvilgsniais. Keturiolikmetis ėjo iškėlęs galvą, nekreipdamas į nieką dėmesio. Juk vyksta į savo ketvirtą kurs Hogvartse, burtų ir kerėjimo mokykloje, ar tai nenuostabu? O kaip gi! Magija, lazdelės, pelėdos, intrigos... ten visko buvo užtektinai... daugiausiai – antgamtikų. Stipriai per vasarą ūgtelėjęs, metrą aštuonesdešimt pasiekęs vaikinas smarkiai skyrėsi nuo to su pilka mase susiliejusio jaunėlio pirmus tris metus. Dabar jis išgražėjo: geltoni plaukai smulkiomis bangelėmis krito aplink ausis, sudarydami arkangelo aureolę, didelės mėlynos akys žibėjo tarsi du dangaus skliauto gabalėliai, lieknas stotas suteikė dar didesnio žavesio. Kirtęs pertvarą bei atsidūręs devintam su trim ketvirčiais perone pastebėjo žvilgsnius, nukreiptus į save, tačiau tik greit nuleidęs galvą, susidrovėjęs įšoko į ekspresą, kad suskubtų rasti tuščią kupe. O tada, jei ten ko prisirinks, galės apsimesti skaitąs ar dar kuo kitu užsiėmęs. Dėkui Dievui tokią kupe rado, Iliadą su narveliu pasidėjo ant lentynos, lagaminą irgi be jokio vargo, atvirkščiai negu anksčiau, užkėlė šalia, tada įsitaisė su religine knyga ant kelių ir įsispoksojo pro langą. Atsivers ją tik tuo atveju, jei kupe durys visgi sumanys atsidaryti, išplėšdamos iš koridoriaus prieblandos kito asmens siluetą. Pasirodžius storulei su saldumynais taip pat nekreipė dėmesio, tik numojęs ranka įsigilino į atverstą knygą, mat nosis jau buvo sukišę gal keliolika mergaičių, kas jis? Parodos objektas? o jeigu jos taip mano, mintijo jaunasis riteris, tegu bent jau atvirai neparodo. tačiau jis pyko tik viduje, o šiaip nuolatos šypsojosi, savo arkangeliška šypsena. Hogvartso ekspresui sustojus, greitomis susirinko daiktus, tada, pamėgino daryti tai, ką darydavo anksčiau, susilieti su minia, deja, reikėjo apsimesti aklu, jog nepastebėtum, jog šįkart Klodui tai nepavyko.