Bet pirmiausia grįždamas iš šiltnamių, Kajus pasuko į Švilpynės kambarius, palikdamas dėžutę su mandragoros lapais, ir tik tada su krepšiu nukliūtino bibliotekos link.
Pažadus reikia tęsėti.
O ypač, kai pažadi savo augintiniui.
Grįžtelėjus durims, Kajus įsmuko į biblioteką ir tuojau pat pradingo tarp lentynų, prikištų knygomis, galybėje.
Netrukus Kajus sugrįžo su krūva knygų: transfigūracijos, kerėjimo, apsigynimo nuo juodosios magijos ir magiškų gyvūnų priežūros.
Šioms nugulus ant stalelio, Kajus atsisėdo, išsitraukė užrašus, plunksną ir butelaitį rašalo.
Pasigirdo plunksnos skrebenimas, verčiamų knygų puslapių šiušgždenimas.
Stupefy, Rennervate, Reducto, Protego, Petrificus totalus, Ferula, Expelliarmus, Expecto patronum, Episkey, Diffindo, Rennervate, Deprimo, Bombardo, Confringo- seni, nauji burtažodžiai nugulė į užrašinės eilutes, kaip ir jų lazdelių mostelėjimai. Susikaupęs Kajus vis patraukdavo nuo savęs kokią knygą, kitą - pasiimdavo, po to vėl užversdavo ir padėdavo į rietuvę, kur ir gulėjo perverstas knygų graužikų džiaugsmas.
Laikas slinko, tai knygų daugėjo, tai mažėjo. Per tą laiką Kajus sugebėjo prirašyti keliasdešimt puslapių užrašinės, ištuštinti vieną rašalinę, sugadinti plunksną ir pervarginti pirštus nuo rašymo, kelis šimtus kartų pervaikščioti biblioteką išilgai ir skersai (tik nelietė Uždraustojo skyriaus) ir atsėdėti sėdimąją vietą.
Kažin kelintą kartą grįžęs iš biblioteninkės kabineto ir galiausiai sėkmingai radęs rašalinių ir plunksnų atsargas (mandagiai pasiskolino kai kuriuos vienetus be biblioteninkės žinios), klestelėjo ant kėdės.
-Aš tuoj mirsiu šioje bibliotekoje,- pusbalsiu pajuokavo Kajus ir atsivertė ušrašinės puslapius.
Gan dailiai tuščiame puslapyje užrašė:
Magiški gyvūnai: Sniego rūšis.
Padėjo plunksną ir sunkiai atsiduso.
Kur man ieškoti tavo rūšies, Sniege?- paklausė pats savęs.
Gal ieškoti sąrašuose, kuriuos sudarinėja Magijos Ministerija? O gal ieškoti sąraše, kur surašytos visų magiškų kačių rūšys ir porūšiai? - pastaroji mintis Kajui labiau patiko.
Ir tada atėjo smagiausia akimirka: ieškojimas!
Gal ir visai gerai, kad papuoliau į ieškotojų koledžą,- apsidžiaugė prefektas, vos per penkiolika minučių bibliotekoje radęs knygą apie magiškas kates.
Permetęs akimis per turinį, greitai susirado reikiamą puslapį -nusprendė ieškoti geidžiamos informacijos rūšyse, kurios gyvena Šiaurės Amerikoje ir Europoje:
Ball- tailed cat, Brunswick Lion, cat sìth, cath Palug, matagot, splintercat...
Kajų labiausia sudomino matagot ir cat sìth katės. Pasirodo, matagot katė yra dvasia, kilusi iš Prancūzijos ir turi maždaug penkias formas, kuri viena iš jų - katės. Cat sìth - juoda su balta dėme ant krūtinės katė, kuri pagal vieną versiją yra piktoji dvasia, pagal kitą - palaimina namus, pagal dar vieną versiją - ragana, kuri gali devynis kartus pasiversti į katę. Deja, šios dvi katės buvo laikomos juodomis, o ne kaip Sniego kailio spalvos.
Kajus toliau vertė puslapius.
Knyzlis (ne, Sniegas neturi taškuoto kailio it uodegos kaip liūto), wampus katė (ne, Sniegas turi tik keturias kojas, o ne šešias).
Kajus kietai suspaudė lūpas iš nevilties ir užvertė knygą. Padėjęs į vietą, jau buvo besiruošęs žengti prie stalelio susitvarkyti, kai pastebėjo dar vieną ploną, nutrintu viršeliu knygutę pavadinimu "Magiškų kačių hibridai".
Penkiolikmetis tik gūžtelėjo pečiais ir pasičiupo knygutę. Bemaž nieko nepraras, jei ir šios puslapius pervers.
Neilgai trukus susitvarkė ir išdūmė iš bibliotekos, vartydamas plonąją knygutę