Hogvartsas.LT

Magijos pasaulis => Astronomija => Pamokos => Pamokos => Temą pradėjo: Nana Kannazuki Birželio 21, 2017, 11:57:17 pm

Antraštė: I pamoka visiems kursams
Parašė: Nana Kannazuki Birželio 21, 2017, 11:57:17 pm
Mergina nebūtų galėjusi patikėti tuo, kaip greitai bėgo laikas - nė nepastebėjo, kaip ruduo padarė apsisukimą 360 laipsnio kampu ir vėlei sugrįžo į pradinį tašką, iš kurio prieš metus išropojo. Dar labiau stebino tas, kad pasiliko pozicijoje toje pačioje antrus metus, o ir atsiliepimai apie ją, kaip savo dalyko žinovę, nebuvo tokie tragiški, kaip būtų Nana spėjusi ar tikėjusis.
Keista pagalvojus ir tai buvo, kad praėjusiais metais visos vestos pamokos buvo tarp kabineto sienų, kai Saulė būdavo savo aukščiausiame taške ir šildė kabinetą patenkančiais į vidų spinduliais - o dabar, tais velnio mylimais laiptais į klasę užsikeberiojus, ją pasitiko visą užgniaužianti tamsa, kuri tvindė ne tik lauką, bet ir klasės vidų.
Tikėjosi, kad mokiniai, užmatę, jog pamoka pirmoji vyks nakties metu, nepadarys tokios pragaištingos klaidos kaip ji - nors galėjo džiaugtis nepasirodžiusiu i viso nesugadinusiu lietumi, tačiau nakties vėsuma labiau panašėjo į nesibaigiančius šaltus ledukus, kuriais vis kažkas tau trina sprandą. Paprastai tariant - oras, net galėjęs būti prastesnis, buvo tikrai užtektinai nemalonus ir stingdančiai šaltas, o kartkartėmis prie jo prisidedąs ir agresyvus vėjo gūsis..
Mergina, dėvinti palyginus trumpa ir aptempta juoda suknele, aukštais ir su palyginus mandrais, aplink kulkšnis apsivejančiais dirželiais puoštus aukštakulnius sudrebėjo su pirmu žingsniu, kurį žengė vidun. Bent gerai, kad kabinete savame iš seno buvo pasilikusi baltą atvirą megztinuką, kurį galėjo užsimesti ant suknelės - net jei ir apsimetė tik, kad šis teikė bent dalelę šilumos.
Klasės interjero nekeitė - netgi kėdžių nesugrąžino, paliko tas pačias pagalvėles -, tik nepatenkintu lazdelės mostelėjimu išvalė dulkes, kurios nusėsti per kelias savaites čia nebūnant jai galėjo, tačiau viską paliko kaip buvo, vis klasėje jie šiąnakt neužsibus; tikrai spintoje pasiraususi ištraukė dėžes dvi, vieną sunkią it būtų akmenų pilna - patikrino šios turinį, įsitikino, kad niekas nesudužo. Vietoje to, kad tamsiu paros metu gadintų mokiniams akis su spiginančia šviesa, verčiau uždegė kelias žvakes, kad bent minimalus susigaudymas aplink būtų. Tačiau ir tos, gal keturios ar trys iš viso, nebuvo užtektinai, kad klasę pavadintumei apšviesta ar su regimais kontūrais.
Plaukų sruogą už ausies užsikišusi ir atsisėdusi ant savo stalo krašto pasitaisė aprangą, įsitikino, kad nėra jokių susiraukšlėjimų joje - teliko laukti mokinių, kurie neilgai ir trukus ėmė plūsti į klasę. Su vienais pasisveikino, kitus pasitiko su pusėtina šypsena, kuri net nežinia, ar per žvakių mestą šviesą matėsi - kadangi naktį varpai nedundėjo, užmetė akį į sieninį laikrodį, pradėdama pamoką pati.
-Taigi labas visiems, su kuriais susitinku po vasaros atostogų ir sveiki tie, kuriuos matau pirmą kartą. Esu Nana Kannazuki, antrus metus dėstau astronomiją. Tikriausiai akivaizdu, bet šiandienos pamokai kilsim į patį bokšto viršų, o kadangi oras nesiaubingiausiai šiluma apdovanojo mus, siūlau ateiti pasiimti po pledą ir pagrindinį šiandienos darbo įrankį,- ranką parodė tai į vieną, tai į kitą dėžes, sustatytas ant jos stalo,- Nemanau, kad turite tokias įspūdingas akis, kad galėtumėte įžiūrėti šiandieninio įrankio mažiausias daleles, tačiau vien lytėjimu ir tuo, ką gebate regėti - pagal jus, kas tai per daiktas ir kam jis skirtas?
Profesorė susisiautė savame megztinyje, bandydama įžiūrėti visų mokinių veido bruožus ir išraiškas apžiūrint šiandienos įrankį - kažką panašaus į monoklio ir teatro žiūronų palikuonį; daiktas, kurį ji ir pati pasiėmė į rankas turėjo vieną ilgą rankenėle, už kurios laikomas buvo ir vieną žiūroną, kurio ilgis buvo perpus mažesnis vien operos žiūrėjime naudojamus. Nežinia, ar mokiniai bus apie šį girdėję, dar labiau abejotina apie pavadinimą jo - tačiau net ir akli spėjimai dažnai buvo pusėtinai geri, o ankstyva nežinia privesdavo prie minties išvedžiojimų, kurie dar nebuvo sukurti.
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Bethany Landworth Birželio 22, 2017, 12:52:20 am
   Mergina gerai nusiteikusi bėgo laiptais aukštyn. Gal todėl, kad tai buvo pirmoji Astronomijos pamoka, gal todėl, kad ji pagaliau turi tuos madingus, paplyšusius juodus džinsus, kuriais dabar ir dėvi, gal todėl, kad žino, jog saulė tikrai jos neves iš proto, o gal todėl, kad dabar yra naktis, metas, kada Bethany būna žvaliausia (nors ir reikia eiti miegoti, bent jau dažniausiai), o ne rytas, kai ji vos iššliaužia iš lovos ir vos ne vos nusvyruoja į pamokas.
   Įėjusi į klasę grifė linksmai pasisveikino su jau pažįstama profesore ir vos nepuolė jai ant kaklo už tai, kad nusprendė pamoką daryti naktį. Ketvirtakursė lėtai nuslinko prie sienos, apgraibomis susirado pagalvėlę ir šlumštelėjo ant jos. Vis dar su šypsena veide ji ėmė dairytis pažįstamų veidų, tačiau mažai ką įžiūrėjo. Vis gi, tokia prieblanda buvo kažkuo maloni ir jauki. Nors ne, truputėlį buvo šalta. Galėjau megztinį pasiimt. Kvailė. Dar kiek pasižvalgiusi ir pabandžiusi įžiūrėti bent kažkokius klasės, mokinių ar profesorės konturus, Keturiolikmetė nukreipė žvilgsnį į stalą klasės priekyje ir mokytoją bei ištempė ausis. Nors, ko gero, to net nereikėjo, nes klasėje buvo mirtina tyla. Keista, bet tuo pačiu ir ne. Dažniausiai per pamoką visi plepa ir kalbasi, tačiau dabar nieks neturėjo noro to daryti - turbūt buvo per daug mieguisti ar pavargę. Bet tik ne Bethany. Ji toli gražu neatrodė nuvargusi. Priešingai - pailsėjusi ir laiminga kaip niekad. Mergina atsistojo ir kliūvinėdama nutrepsėjo prie profesorės bei susirado pledą, papuoštą pasteliniais mėlynais bei pasteliniais rožiniais kvadratėliais. Na, bent jau kiek matė jos akys. Tada ėmė knistis kitoje dėžėje ir po kokių dviejų minučių išsitraukė visiškai niekuo nuo kitų nesiskiriantį daiktą. Grįžusi į vietą mokinė apsisiautė minkštučiu pledu ir ėmė apžiūrinėti atsineštą įrankį. Okey, kas čia per Š? Panašus į kažkokį žiūroną, tik kažkoks per trumpas. Taip, tikrai kažkoks žiūronas, bet kam ta... rankenėlė? Vis dar suraukusi antakius, ji garsiai prabilo, gal net kiek per garsiai:
   - Šis įrankis panašus į žiūroną. Geriau apžiūrėjus ir aplietus man pasirodė, kad tai kažkas panašaus į ''Operos Akinius", ar kaip jie ten vadinasi. Bet čia tik vienas žiūronas, o ne du. Tikrai nežinau, kam jis skirtas, bet spėju, kad susijęs su dangaus kūnų tyrinėjimu. Tarsi teleskopas. Bet gal tai ir yra teleskopas, tiksliau, nešiojama jo versija?
   Nutilusi Betė atsikvėpė ir vėl ėmė apžiūrinėti keistąjį daiktą. Jis jai tikrai priminė teleskopą, bet nežinia, ar tai tiesa. Belieka laukti kol profesorė vėl prabils, pranešdama teisingą atsakymą. Keturiolikmetė pasidėjo "žiūroną" ant žemės ir dar labiau apsigobė pledu. Atrodo, laukia šaltoka, tačiau tikrai įdomi naktis.
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Kamique Lehmann Birželio 22, 2017, 12:39:43 pm
     Kamilei buvo keista kai sužinojo jog pamoka vyks naktį. Kaip keista dar taip niekada nebuvo pamoka turėtų būti labai įdomi, pasakiusi Kamilė įsidėjo kelis mėtinius saldainius kurie buvo ant jos stalo. Saldainių Kamilė įsidėdavo dažnai, nes jie buvo jos mėgstamiausi. Kamilė vadindavo save "Naktinę miško mergaitę" nes jai patikdavo naktį stebėti žvaigždes ir būti miške. Jai labai patikdavo astronomijos pamoka, nes profesorė buvo labai gera, pamokos būdavo labai įdomios, o dabar dar ir naktį bus pamoka, Kamilei atrodė jog geriau ir negali būti. Šypsodamasi ji nubėgo į kabinetą. Antrakursė įėjusi į kabinetą nustebo pamačiusi mokytoja kuri buvo ir praeitais metais. Pasisveikinusi su profesore ir kitais esančiais klasėje antrakursė laukė mokytojos žodžių, bet Kamilei visų pirmą norėjosi paklausti mokytojos dėl ko pamoka vyks tamsiu paros metu, bet nusprendė palaukit pamokos pradžios. Kamilė ne daug ką į žiūrėjo, bet matė profesorę ir mergaitę kurios veidą nelabai ėjo pamatyti. Staiga Kamilė išgirdo profesorės žodžius ir mintyse sakė.
   - Tai štai dėl ko, nes mes eisim tikriausiai stebėti žvaigždžių. Kokia  nuostabi pamoka turėtų būti,- šypsodamasi Kamilė klausėsi profesorės. Baigus profesorei kalbėti Kamilė puolė pasiimti pledą ir šiandienos darbo įrankį. Kamilė pažiūrėjo į jį ir tikėjosi, kad tikrai žinojo kas jis.
   - Tai tikriausiai teleskopas, spėju dėl, kad mes ant bokšto, o plius kam jis daugiau naudojamas. Tikriausiai mes stebėsime žvaigždes, nes su juo taip daroma, man taip atrodo, kad mes galime stebėti ir su juo planetas,- pasakiusi Kamilė nutilo ir laukė kitų mokinių ir profesorės atsakymo.
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Irish wolfhound Birželio 22, 2017, 04:09:09 pm
Apsimiegojusiomis ir nieko nematančiomis akimis, it koks zombis, sliūkino į bokštą. Jai niekad nepatiko pamokos vykstančios naktį. Tai sujaukė Kiros gyvybiškai svarbų miegą. Žinoma, ji galėjo sulaužyti dar vieną sau duotą pažadą lankyti pamokas ir dabar miegoti šiltoje lovoje, o ne drebėti iš šalčio.
Kad ir kaip ten bebūtų naktis buvo kur kas geresnis paros laikas. Tuomet į akis nespigindavo saulės spinduliai, pilyje buvo kur kas ramiau. Visas Hogvartsas buvo užklotas mėlyna, skylėta paklode. Jei tik galėtų miegotų dieną, o naktį lankytų pamokas. Tuomet tamsiaplaukė nenorėtų miego sutemus. Nes būtų pripratusi prie kitokio rėžimo.
Beeidama žvilgtelėjo pro langą. Nors lauke tvyrojo aklina tamsa, būtent šiandien puikiai matėsi žvaigždės. Nors ne itin išmanė astronomiją, tačiau pagrindiniai žvaigždynai puikiai matėsi. Ne veltui šiandien Astronomijos pamoka vyksta naktį.
Mokiniai pradėjo plūsti iš įvairių pilies kampelių. Tuoj prasidės pamoka. Kira pirštais bandė sušukuoti varnų lizdą ant galvos, tačiau nesėkmingai. Galų gale pasidavė ir nusivaliusi akinių stiklus užlipo į bokštą. Prasigrūdusi pro hogiečius, agresyviai besistumdydama, pasiėmė pledą. Toks poelgis nėra būdingas Mori, tačiau jai atrodė, jog pledų krūva nėra labai didelė, o mergina tirtėjo kaip epušės lapas. Pasiimti tų keistų daiktų, kuriuos ir turėjo naudoti pamokos metu klastuolė neskubėjo. Jie atrodė tikrai keisti. Priminė mutavusius žiūronus. Tad Kira net neįsivaizdavo kas čia per daiktai. Tiesiog klausėsi mokinių atsakymų ir paslapčia tyrinėjo prietaisą.
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Edgar Jeffter Birželio 25, 2017, 07:49:05 pm
Nakties tamsa apgaubtais koridoriais grifas judėjo į Astronomijos pamoką. Toks paros laikas jam patiko. Kai visi mieguisti, tai mažiau dėmesį gal kreips ir į jį. Kankinančios mintys jo dar nei kiek nebuvo apleidusios. Vis priminė, ko nenorėjo prisiminti. Nenorėjo, kad būtų pretekstas kilti joms, tačiau tai nebuvo įmanoma bent jau šiam momentui. Džiaugtis galėjo tik tuo, kad jį visiškai apleido skausmas sukeltas nedovanotinų kerų, bet ir to nedarė, o galbūt net ir nesugebėjo.
Įžengęs į klasę nesisveikino ir vėl patraukė, kur mažiau mokinių į galą, kur buvo aklinai tamsu. Į suolą, kurio kelių žvakių, esančių kabinete, šviesos negalėjo pasiekti. Atsisėdęs stebėjo klasės prieky ir laukė, kol prasidės pamoka.
Netrukus prasidėjus pamokai, vaikinas buvo priverstas pakilti iš suolo ir nueiti prie dėžės pasiimti pamokos objekto. Iš vienos iš dėžių Edgar'as pasičiupo daiktą, o kitos dėžės, kurioje buvo sudėti pledai, nė nejudino. Pats buvo apsigobęs savo juodu apsiaustu, nes numanė, kad teks eiti į lauką, nes dažniausiai naktinės pamokos ir būdavo lauke, todėl mokantis ne pirmus metus, šeštakursiui tai buvo ne itin sunku nuspėti.
Grįžęs į vietą atsilošė ir ėmė čiupinėti daiktą, tai buvo lyg kokie mini žiūronai. Nei galėdamas sukoncentruoti minti į efektyvų mąstymą, nei pernelyg pats to norėdamas, juodaplaukis nusprendė atsakyti labai paprastu spėjimu.
- Tai gal teleskopiniai žiūronai? Leidžiantys stebėti tolimiausius kūnus esančius galaktikoje?- niūriai nuskambėjus balsui, burtininkas sunėrė rankas, ant kurių parimo smakru ir žvelgė į profesorę, laukdamas savo atsakymo vertinimo ir pranešimo, kad jau metas traukti į bokštą, kur pagal idėją, tikriausiai turėtų vykti praktinė pamokos dalis.
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Eleonora Maikelson Birželio 26, 2017, 11:53:40 pm
Ir vėl velniškai diegė tą randą .Skausmas toks aštrus ,lyg ,atrodo,tau pjaustytų kas venas ,o po to ir užbertų druskos ir prispaustų.Grifiukė čiuptelėjo iš spintos iki kelių,neriniuotą suknelę ir pasiėmusi kitus būtinus daiktus išbėgo į pamoką.Jau po 2 minučių kelio Elė suprato ,kad padarė didžiulę klaidą:Brrrr ,kaip šalta. Pirmakursė taip užsigalvojo apie astronomijos pamoką ,kad net nepastebėjo ,kaip atsidūrė kabinete.Ten buvo ganėtinai tamsu ,tačiau mergina įdėmiai klausėsi kiekvieno profesorės žodžio.Ji jau žinojo ,kad ši pamoka jai bus pati įdomiausia,nes žvaigždynas ir planetomis teko domėtis ir ankščiau ,taip pat čia buvo nuostabi profesorė ,kuri galėjo tapti bet kurio čia esančio mokinio autoritetu .Išgirdusi užduotį Eleonora griebėsi darbo .Grifiukė drąsiai ,tačiau tuo pačiu metu kruopščiai ir švelniai ,lyg kokią trapią būtybę čiupinėjo tą daiktą.Ji ,atrodo,jautė paslaptingo daikto amžių,jo istoriją,lyg ji būtų jis.
-Tai teleskopas,pasakė Eleonora šaltu balsu.
Nors ir širdyje kažkas kuždėjo ,jog tai gali būti ir klaidingas atsakymas.Tada profesorė paskatino pasiimti po pledą ir eit į ,turbūt,kitą vietą ,kurioje vyks antra pamokos dalis.
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Alisa Faun Birželio 29, 2017, 12:52:28 pm
Naktį apsiblausiusiomis akimis Alisa žingsniavo pilies koridoriais. Ją galėjo paguosti tik tai, kad buvo bent kiek išsimiegojusi. Ji nemėgo eiti miegoti anksti, tačiau šią dieną teko. Švilpiukė užmigo apie 9 valandą vakaro. Atsigulė 8 tačiau ne itin sekėsi užmigti. Atsibudusi iš karto pagriebė suruoštą kuprinę ir išėjo. Ji buvo apsirengusi dviem megztiniais ir šiltomis kelnėmis. Kai mergina atsibudo buvo vėsu tačiau jai skubant per mokyklą pasidarė labai šilta. Pasiekusi kabinetą Alisa nusiėmė vieną iš megztinių ir užsirišo aplink liemenį. Ji atsisėdo į vietą netoli lango. Netrukus prasidėjo pamoka. Mokytoja prisistatė ir pranešė, kad šią dieną mokiniai keliaus į bokšto viršų. Jai visados labai ten patikdavo. Ji pasijausdavo lyg būtų kokioje nors didybėje, pajusdavo šalia savęs dangų, žvaigždes. Mintimis grįžusi į klasę ji atsistojo iš patogios savo vietos ir nuėjusi prie mokytojos stalo į rankas paėmė šiandienos darbo įrankį. Profesorė uždavė klausimą. Alisai tikrai atrodė jog žino atsakymą. Ji įtempė visas savo smegenų ląsteles, kad prisimintų šio daikto pavadinimą. Į galva lyg per daug elektros laidų atėjo informacija iš visokių smegenų užkampių ir švilpiukė pakėlė savo ranką:
- Aš manau, kad čia yra prietaisas pavadinimu Omnibinoklis. Jis gali pakartoti norimą vaizdą, jį sulėtinti. Jį dažnai naudoja stebint kvidičo varžybas. Manau, kad galima juo stebėti ir dangų.
Baigusi šnekėti Alisa klausėsi kitų mokinių atsakymų. Ji tikėjosi, kad atsakė teisingai. Tačiau yra daug visokiausių panašių prietaisų. Gal su kuo nors sumaišiau? - pagalvojo Faun. Dabar ji jau nenustygo vietoje, nes laukė kol galės keliauti į patį bokšto viršų.
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Ema Filch Liepos 02, 2017, 05:27:52 pm
Buvo žvarbi naktis. Net ir pro visiškai uždarą langą galėjai puikiai išgirsti vėjo kaukimą, stambių lietaus lašų barbenimą į palangę. Nukreipus savo žvilgsnį į langą medžiai lingavo tarytum kertami ir kiekvienam kirčiui skirta pertrauka, o jos metu medeliai išdidžiai atsitiesia, nusišluosto kieta medžio žieve riedančią ašarą.Tamsa ir už lango, ir mergaičių kambaryje nesiskyrė. Tokia pati anglies juodumo su tartum televizorio trikdžiais. Klastuolės laukė dar viena
pamoka - Astronomija. Nors ši pamoka vyko ne tokiu laiku kaip įprasta, tačiau Emai tai netrukdė. Net priešingai - pats mylimiausias paros metas mergaitei buvo naktis. Ji galėdavo kiaurą naktį nesudėti akių ir atsibudusi atrodyti žvalesnė už tą, kuris visą naktį sapnavo, kol Ema lunatikavo.
Taigi ši apsivilko jau vakare suruoštus rūbus - šiltą, savo koledžo spalvų megztinuką, juodas, taip pat šiltas timpes, užsimovė riešines ir apsimūturiavo šaliku. Tada apsisiautė savo švelniu pledu ir skubiu žingsniu nuskubėjo į paskutinę pamoką. Klasės viduryje stovėjo Astronomijos profesorė. Luktelėjusi kelias minutes ji prisistatė ir pasveikino visus sugrįžusius. Netrukus Ema išgirdo, jog reikės keliauti į lauką. Nebereikalo tiek prisirengiau. Kaip ir kiti ji stojo į eilę prie dviejų dėžių. Iš vienos dėžės ši išsitraukė tokį patį prietaisą, kurį ir rodė profesorė, o kitos, kurioje buvo pledai ji net nepajudino, kadangi jau buvo juo apsisiautusi. Kas per prietaisas? Gal tai koks nors teleskopas? Tikriausiai teleskopas, antraip kokio velnio jo mums reikėtų naktį, lauke?
Savo minčių mergaitė nepaviešino, nes nebuvo įsitikinusi. Ji telaukė kol galės užlipti į patį bokšto viršų ir sužinos kas tai per prietaisas, bei kodėl mums jo reikia.
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Monica Lilly Moonlight Liepos 04, 2017, 09:14:33 am
Monikai nepatikdavo eiti miegoti vėlai, taigi dabar jai lipo akys. Mano pavardė galėtų būti lemtingesnė.Užkopus į šiaurinį bokštą, mergina pasidėjo knygas ir mieguistai pasirėmė ranka galvą. Po kelių minučių Mėnesienos akys užsimerkė ir ji vos neparvirto ant kitų pagalvėlių, tačiau laiku susigriebė ir atsisėdusi tiesiai ėmė vartyti vadovėlį. Apie ką kalbėsim šiandien? Gal apie žvaigždžių lietus? Arba pavienių kometų gaudymą? Būtų įdomu... Tiesą sakant, Švilpinukei nebuvo įdomios visos tos žvaigždės ir jų pavadinimai, mergina dievino jų paslaptingumą, bet su tokiomis mintimis ji stengėsi nuvyti miegą. Ji, aišku, galėjo pasinaudoti žvalumo kerais Meganua, bet ant savęs kerų "dėtis" ji nemėgo - visada susimaudavo ir padarydavo klaidą, nesvarbu, kad šiaip kerėjimas bei tranfigūracija jai puikiai sekėsi. Nagi, kur tas skambutis?..
Galų gale, kai susirinko visa klasė ir nuskambėjo skambutis, profesorė Kannazuki atsistojo ir pradėjo pamoką. Jos rankose buvo keistas, žiūronus ar teatro binoklius primenantis daiktas. Mokytoja uždavė klausimą kaip tik apie jį; Monika išklausė kitų mokinių aiškinimų ir pabandė pati {tiesa, jos aiškinimas buvo labai miglotas, nes Lili net neįsivaizdavo, kas ten per daiktas}:
- Tai labai panašu į žiūronus, manyčiau, tai koks nors kišeninis teleskopas, na, kaip paprastas teleskopas, tik patogesnis. Tiesą sakant, tai labai panašu ir Omnbinoklį, tačiau kam jis astronomijos pamokai? Tikriausiai tai daug įdomesnis prietaisas.
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Seidė Kopas Liepos 04, 2017, 07:17:10 pm
Žvarbi naktis Sadie negąsdino. Sunegalavusi, ji savaitę praleido ligoninėje, gerdama tik žalią, kartaus skonio viralą, kuris leido sprogstančius burbulus ir paslapčiomis, kai gydytoja nepastebėdavo, į burną įsimesdama vieną kitą guminį šliužą. Taip nutiko dėl jos nepavykusio bandymo pasigaminti sudėtingą eliksyrą, bet mergaitė nebenorėjo prisiminti dienų, praleistų gulint lovoje ir stebint lubas. Sadie žinojo esanti atsilikusi ir norėjo atsigriebti už visas praleistas pamokas. Taigi, grifiukė buvo pasiruošusi ir šalčiui, ir lietui ir bemiegei nakčiai. Mergaitė klestelėjo ant minkštos pagalvėlės kuo toliau nuo visų kitų mokinių. Ji nenorėjo, kad kas nors jai trukdytų, prisižadėjo, kad sutelks visą dėmesį tik į mokytoją, jos tariamus žodžius ir užduotis, kurias privalės atlikti geriausiai. Sadie užsikišo už ausų iškritusias plaukų sruogas ir apsižvalgė. Buvo sunku matyti, nes vienintelės šviesą teikiančios buvo šen bei ten pastatytos žvakės. Jų žaižaruojanti liepsna lengvai šokčiojo, sukurdama nežymius šešėlius aplink susėdusius mokinius. Staiga Sadie išgirdo mokytojos balsą ir suklususi atsistojo. Drauge su kitais nužingsniavo prie dėžių ir iš vienos išsitraukė ploną pledą, papuoštą įvairiaspalviais raštais. Mergaitei nebuvo labai šalta, bet ji nusprendė, kad užklotas nepamaišytų. Grifiukė užsitempė jį ant pečių ir nuskubėjo prie kitos dėžės. Iš jo ištraukė keistą daiktą. Suraukusi antakius ji grįžo į savo vietą ant pagalvėlių ir atsisėdusi geriau į jį įsižiūrėjo. Sadie dešinėje spragsėjo žvakė, dėl to jai nebuvo sunku apžiūrėti įrankį kuo atidžiau, nors ir žvakės šviesoje buvo neįmanoma pamatyti kiekvienos detalės. Sadie kažkada buvo regėjusi panašų daiktą – kvidičo čempionate dažnai tokiais prekiaujama, ar bent jau panašiais į tokius. Tai buvo įrankis, sudarytas iš ilgos rankenėlės ir žiūronų. Mergaitė iš arti apžiūrėjo įrankį. Omnibinoklis?.. Ji buvo nepaprastai susidomėjusi, juk daiktas nebuvo kuo nors labai ypatingas, ką jis galėtų reikšti astronomijai? Nebent tai visai ne Omnibinoklis...
- Na... Prietaisas tikrai panašus į Omnibinoklį, kuriuo žmonės dažnai stebi kvidičo rungtynes, bet... Abejoju tuo, nes juk jis nėra susijęs su astronomija... Tikriausiai... Galbūt tai kažkas panašaus į teleskopą, įrankis, skirtas dangaus kūnams stebėti, bet juo taip pat galima atpažinti, pavyzdžiui, ar žvaigždė yra sukurta burtų pagalba?.. Gal juo galima pamatyti daug toliau nei paprastu teleskopu...
Sadie nuleido ranką ir įsitaisė ant pagalvėlių, laukdama kol profesorė paskelbs teisingą atsakymą. Nebuvo labai patenkinta savuoju, bet negalėjo nieko pakeisti, prietaisas galėjo būti skirtas daugeliui dalykų ir ji nebuvo įsitikinusi, kuris yra tinkamas.
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Nana Kannazuki Liepos 05, 2017, 07:21:19 pm
Teko tik kraipyti galvą į tai, ant kiek visi vaikai buvo kietakraujai burtininkų ir magijos pasaulio mylėtojai - tarkim, ji, kaip ir bet kuris paprastas žmogus, čia regėtų tik keistus operos žiūronus, tačiau visiems kitiems tai tebuvo įrankis, skirtas stebėti kvidičą. Nors - tai tiko ir taip tik keliems.
Nanai norėjosi giliai atsidusti vien dėl to, kad mokinių - ypač tųjų burtininkų, matančių keistenybes kasdieniškume - fantazija, regis, buvo kažkurioje vietoje pristigusi. Teleskopas, teleskopas..
Profesorė dar smarkiai įsisupo į ne tokį ir storą megztuką, gindamasi nuo šalčio, kuris, regis, ne visus veikė - ak, kokie laiminguoliai šie turėjo būti! - atsiplėšdama nuo stalo krašto, į kurį atsirėmus buvo, ir patraukdama prie pusiau kopėčių, pusiau laiptų, vedančių ant bokšto viršaus.
-Žinau, kad ne visų jūsų pripratę ilgais vakarais užsisėdėti, tad jeigu kam reikės, turiu termosą šiltos arbatos, tačiau pasistenkite neužmigti ir patys - o dabar kylam viršun,- užleisdama visus mokinius pirmiau savęs, mergina pasigriebė vieną iš kelių atlikusių pledų, apsisiausdama šiuo pečius ir pakildama viršun kartu su kitais.
Pasitiko merginą nakties dangus - ryškiai spindinčios žvaigždės, aiškiai pastebimi žvaigždynų išsidėstymai, ir, žinoma, dar šaltesnis oras.
-Dėl teorijos, na,- akimirką net suabejojo, kaip derėtų viską išdėstyti,- Omnbinoklis yra kvidičo žiūronai, kaip jau ir patys sakėte - tai, kad jis vaizdą sulėtina ar priartina nėra itin tikslu astronomijos mastais, vis norimi matyti dalykai yra ne metrų, bet ne retai ir šviesmečių atstumu nuo mūsų. Teleskopas, jeigu naudotumėmės juo, būtų įprastinis modelis, o ne keista modifikacija.
-Daiktas, kurį ir aš, ir jūs laikote rankose - corusfendas. Tikiuosi, kad visi žinote žvaigždžių dulkes - jos naudojamos eliksyruose ir kartais net medicinoje ar herbologijoje, tačiau visata neturi vieno šio įspūdingo daikto, kurį galima panaudoti visur - tiesiog pasidarė taip, kad žvaigždžių dulkės tapo vienintelės populiarios, palikdamos kitus visatos kurtus produktus užnugary. Corusfendas skirtas surinkti kitas gaminamas medžiagas - osferų daleles, susikaupiančias aplink Saturno žiedus. Kadangi netikiu, jog jūsų visų rega yra tobula, ant rankenėlės yra toks grublėtas juodas žiedelis, kurį sukiojant nusistatyti galimą ryškumą, pasireguliuokite pagal save,- iškėlė prieš mokinius rankenėlę, už kurios paprastais atvejais derėtų daiktą laikyti - nagu kelis kart bakstelėjo į ploną žiedelį, jog visi pastebėtų jo buvimo vietą..
- Jūsų užduotis - surinkti po tris osferų daleles - vis į šį prietaisą daugiau penkių netelpa. Paprasčiausiai susiraskite per corusfendą Saturno žiedus, ir turėtumėte šalimais pamatyti plūduriuojančius blizgesius. Patarčiau rinkti tik mėlynai ir rausvai spindinčius, juos lengviausia surinkti ir yra dažniausiai sutinkami. Ah, kai su prietaisu užfiksuosite osfero dalelę, tuomet ant žiūrovo šono, rankelės pusėje, yra nedidelis iškilimas - paspauskite ant jo ir laikykite tol, kol spinduliavimas, matomas pro corusfendą, išnyks. Jokių burtažodžių, jokių siaubingų mandrumų - kaip pirmai pamokai, kartu ir naktinei, parinkau šį tą lengvesnio per užduotį.
-Ai, tiesa - žinosite, kad dalelę surinkote tuomet, kai prietaisas pradės šilti, tačiau jis neįkais ant tiek, kad jus kaip nors sužalotų. Jeigu osfero dalelės surinkti nepavyks - neklauskite manęs, čia burtininkų sugalvotas prietaisas, turiu limituotą suvokimą apie jo veikimo principus ir įvairius funkcionavimus - tuomet jus akimirką apakins ryški šviesa, tačiau tai truks akimirką ir neturėtų niekaip sugadinti regos, bus tiesiog nemalonu. Jeigu yra tolimesnių klausimų - drąsiai laukiui, jei ne, pradėkite dirbti.
Nana dunkstelėjo ant žemės, aplink save apsivyniodama pledą - galvą užvertė į žvaigždėtą dangų, semdamasi jo ramumą.
-Nors kol ieškote Saturno ir prie jo žiedų išsidėliojusių šviesulių, turiu dar vieną klausimą - kur, pagal jus, naudojamos yra šios osfero dalelės? Bandykite neriboti vaizduotės atsakant, kitu atveju realus atsakymas jus nustebins labiau, negu turėtų.


[Darbą atlikti per 2-3 postus; kadangi tik dviejų teoriją galiu 1 tašku įvertinti, pagal atsakymą į šį antrinį teorijos klausimą bus taipogi skiriami taškai pagal teorijos vertinimus.
Jeigu yra klausimų - į mano arba mano pirminės veikėjos (http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?action=profile;u=10716) až rašykite juos arba klauskite savo veikėjos poste, tuomet aš pasistengiu kaip įmanoma greičiau atrašyti]
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Monica Lilly Moonlight Liepos 06, 2017, 10:14:31 am
Kai išgirdo mokytojos atsakymą, Monika iš pradžių nustebo - bet nedaug, o tada viskas pasidarė aišku ir logiška. Viskas susiję su astronomija, tikslu, naudinga...
Kur naudojamos osfero dalelės? Po profesorės Kannazuki aiškinimo apie corusfendą Švilpinukė suprato, kad atsakymas į šį klausimą bus truputį neįprastas, bet pagrįstas. Okei, pagalvokim... Nors astronomija, kaip ir ateities būrimas, Monikai nebuvo įdomiausios pamokos, vis dėl to ji mėgo vadovėlius, kurie buvo įdomūs ir informatyvūs, kas aistringai skaitytojai tikrai patinka. Iš astronomijos knygos Mėnesiena jau žinojo, kad Saturno ir panašių planetų žiedų dulkės labai naudingos vandens gyvūnų gydymui bei tyrinėjimui. Ir dar kažkam... Lyg ir burtininkų geologams, bet ji labai abejojo, o be to, prof. Nana sakė, kad atsakymas mokinius nustebins. Argi akivaizdūs žodžiai vadovėly gali ką nors nustebinti? Nebent tuos, kurie jo neskaitė... O gal bandyti spėti? Ne, vėl susimausi, ir profesorė sugėdins prie klasę, nors vardo ir nepaminės... Lili nusprendė išvardinti tai, ką žino.
- Osfero dalelės, jei neklystu, naudojamos vandens gyvūnų tyrinėjimui bei gydymui, be abejo magiškų, nes paprastoms žuvimis bei ruoniams jos nuodingos. Ši medžiaga itin tinka gydyti žuvų vidaus ligas ir su tam tikru burtažodžiu padeda ieškoti naujų žuvų rūšių vandnenynų gilumose. Manau, su tomis dalelėmis dirba geologai ar brangiųjų akmenų tyrinėtojai. Gal su kažkokiu burtažodžiu osferas padeda sumažinti brangakmenių ląstelių skaičių ir taip juos šlifuoja?
Kai viską susakė, Mėnesiena suabejojo, ar tik vėl nesusimaus, todėl kuo greičiau pasiėmė savąjį corusfendą ir, kaip kai kurie nusprendę neatsakinėti bendraklasiai, atsisuko į žvaigždėtą dangų ieškoti Saturno.
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Irish wolfhound Liepos 07, 2017, 11:12:50 am
Iš dalies gerai, jog Kira nebandė atspėti, kas tai per daiktas laikomas jos rankoje. Nors kaip ir daugelis ji manė, jog tai kažkas panašaus į miniatiūrinį teleskopą. Tamsiaplaukė nemėgo atsakinėti į klausimus, kai tiksliai nežinodavo atsakymo. Kalbėdavo tik tuomet, kai buvo įsitikinusi savo nuomone ir atsakymas būdavo aiškus kaip du kart du. Klysti klastuolei vis dar atrodydavo šiek tiek gėdinga, ypač, kai jos spėlionės būdavo visiškai ne į temą. Mori jausdavosi...Kvaila. Ir, žinoma, vadovavosi sena indėnų patarle " Kalbėk tuomet, kai žodžiai geresni už tylą". Bent jau stengėsi ja vadovautis. Nebuvo tokia išmintinga, jog žinotų kada tyla geresnė už žodžius.
Kur po galais tie Saturno žiedai? Trečiakursė iš vis neįsivaizdavo kaip tie žiedai atrodė, tačiau kreiptis į profesorę tikrai neketino. Kapstėsi savo mintyse ir bandė prisiminti, bent ką nors, kas galėtų padėti. Gerai, jei nieko neprisimenu reikia mąstyti logiškai. Saturnas - milžiniška planeta, kiek pamenu, bent jau paveikslėlyje atrodė neaiškios balkšvai rudos spalvos. Tai matyt, tie žiedai, bus tokios pačios spalvos netoli planetos.
Taip spėliodama atrodė it kokia pirmakursė pirmą kart užklydusi į Astronomijos pamoką. Iš tiesų panašiai ir buvo. Astronomijos pamokose ji lankėsi retai, labai retai. Gal ir dalyvaudavo vienoje pamokoje per metus, geriausiu atveju - dvejose. Tad net neįsivaizdavo į kuria pusę žiūrėti pro tą keistą daiktą. Tiesiog blaškėsi tamsiame ramiame danguje ir ieškojo kažko, kas būtų panašu į Saturno žeidus.
Taip, pagaliau... Žiūrėdama per corusfendą pastebėjo Saturno žiedų fragmentą. Neaiškios spalvos puslankį, kuris turėjo padėti atrasti daleles.
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Monica Lilly Moonlight Liepos 07, 2017, 02:39:40 pm
Tai buvo sunkiau, nei atrodo. Žvaigždžių buvo daug, Saturno - nė ženklo. Monikos akys net raibo nuo margumyno, o be to, tas corusfendas pasirodė esantis įdomus prietaisas: kartais ekranas sumirguliuodavo auksiniais žiburėliais, kartais žalsvais, bet Mėnesiena nežinojo, ar tai "saturniški" osferai, ar ne, tad nerizikavo. Vaizdas toliau plaukė per žvaigždžių mirgumyną, o mieguistai Švilpinukei viskas sukosi. Dieve, aš net vieno osfero nesurinksiu, ką kalbėti apie tris ar net penkis.
Galų gale ji išvydo kažkokias gelsvas dulkeles ir žybsinčias rausvas dėmeles. Tai tikrai osfero dalelės. Mergina susirado gruoblėtą paviršių ir nuspaudė jį. Švytėjimas ėmė blėsti, ir corusfendas truputį įkaito. Negali būti! Ne taip ir sunku. Vis dėlto Monikos akys ėmė pamažu merktis, užvaldė snaudulys. Tik neužmik, prašau... Tokios gėdos ji nepakeltų. Ta astronomija...
Monikos akys užsimerkė, vėl atsimerkė, tada vėl... Susitelk. Lili prie akių prisidėjo aparatą ir susikaupus prisimerkė. Vėl išvydo blankią rausvą šviesą ir spustelėjo mygtuką. Tik šįkart kažkas nepavyko, ir ekranėlį nušvietė ryški šviesa - tik akimirką, bet ta šviesa buvo nemaloni ir trikdanti. Po blyksnio Monika sekundėlę ėmė mirksėti ir visaip mankštinti akis - ji nelabai pasitikėjo prof. Nanos teigimu, kad ta šviesa negadina akių. Po kiek laiko Švilpė vėl prisidėjo corusfendą prie akių.
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Edgar Jeffter Liepos 09, 2017, 07:58:17 pm
Prieš sužinant mokiniams kas per daiktas jųjų rankose yra laikomas, šie pirma buvo išsiųsti į bokštą, kur turėjo vykti pagrindinė pamokos dalis. Edgar'as apsigaubęs savo apsiaustu nelabai noromis užsirioglino į jį ir vėl susiradęs atokesnį kampą nuo visų, įsitaisė jame. Po kelių akimirkų jis ir visi klasės draugai sužinojo kas tai per daiktas. Jis buvo skirtas rinkti osferų daleles. Neturėjo jokio supratimo juodaplaukis kas jos per daiktas, nepaisant to, jog ir sužinojo kur jos naudojamos. Aišku, tai buvo ne vien tos sritys, kur naudojamos buvo, nes mokiniai sulaukė dar ir teorinio klausimo, kur gi jos naudojamos daugiau. Šešiolikmetis to nežinojo. Net nežinojo, kaip išmąstyti atsakymą, kadangi negalėjo remtis logika, kaip dažniausiai, o to priežastis buvo, jog profesorė minėjo, kad tai neturėtų būti standartinis variantas. Vienintelis būdas buvo atsakyti, tai tik visiškai aklas spėjimas ir fantazija. Nors ir tai būtų minimalus procentas atsakyti teisingai, vis gi grifų atstovas pabandė kažką pasakyti.
- Gal tai maistas? Galbūt dalelėmis kažkas minta? O galbūt tai galėtų būti kažkas, kas galėtų sustiprinti tam tikrus objektus? Tarkim, kad ir sienas, tvoras ar kitus statinius. Gal net žmonių organizmą,- ties paskutiniu teiginiu sustojo, nes jau pamanė linkstantis labiau į medicinos pusę, kas tikrai pagal idėja neturėtų rištis su tikrąją dalelių reikšme.
Po atsakymų pasiėmė prietaisą ir pasukinėjo rankenėlę, kaip kad rodė mokytoja. Nusistatęs reikiamus parametrus, jog galėtų matyti Saturno žiedus, pažvelgė per prietaisą, su pačiam jaunuoliui ganėtinu pavadinimu. Buvo matyti daugybė žiburėlių. Jie buvo įvairiausių spalvų, tačiau šiandienai reikalingi buvo tik rausvi bei melsvi. Arčiausiai akies buvo melsva dalelė, todėl ją pirmiausiai nutarė paimti. Užfiksavęs ją pakankamai nuspaudė iškilimą žiūronuose ir laikė. Atrodė niekas nesikeičia. Dalelė švyti, kaip švytėjusi. Matomai buvo turinti daug energijos. Būtent tuo momentu, kai jau norėjo atleisti piršta nuo mygtuko ar bent kažko panašaus į jį, ir kai galvojo, kad prietaisas visgi ne visiškai gerai veikia, dalelės švies po truputėlį ėmė blėsti. Prietaisas savo ruožtu ėmė šilti. Jis neperkepė, kaip ir minėjo profesorė, pasiekė tik drungno vandens šilumą. Dalelei išblėsus jos vietoje buvo tuščia ir į regos zonoje vėl atsirado daugiau atspindžių, sklindančių nuo kitų dalelių. Taigi, buvo galima daryti išvadą, jog pirmoji dalelė surinkta sėkmingai - aparatas įkaito, jokių ryškių šviesos blyksnių nebuvo matyti.
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Monica Lilly Moonlight Liepos 10, 2017, 10:10:41 am
Nuo akių patraukus prietaisą, Saturną surasti buvo sunkiau. Prisidėjo mieguistumas ir žvaigždžių begalybė - Monikai liejosi akys ir jau norėjosi nutraukti tą darbą {tegul atima taškus, bet tai, kad galva nebesisuktų, man svarbiau, kai galiausiai mergina užtiko tas dulkeles. Vėl prieš ekraną žybtelėjo rausvai -  tačiau tik sekundę, kažkur pradingo. Švilpinukė toliau įvairiai sukiojo corusfendą, kol prieš akis sužibo rausva liepsnelė. Nieko nelaukdama Mėnesiena nuspaudė grublėtą paviršių. Net nepajuto, kaip prietaisas jos rankose įkaito - ji be galo norėjo miego ir vos laikėsi atsimerkus. O šiluma taip migdė.
Tada ji išvydo melsvą švieselę. Paskutinė dalelė. Kai pabaigsiu, iškart imsiu miegot čia pat, ant suolo. Monika įtempė akis ir, kol osferas nesujudėjo, spustelėjo mygtuką. Deja, nepavyko - akimirką ekranėlis nušvito {Švilpė pabandė užsimerkt, bet tai nesutrukdė šviesai akinti akių} ir šiluma, kaip pasirodė Lili, truputį išblėso. Ar gali osfero dalelės dingti iš corusfendo? - nusigando mergina ir pabandė susikaupti. Ar čia yra vieta, rodanti dalelių skaičių? Ar mokytoja sakė ar ne?
Po kelių minučių, kai Mėnesienos galva pamažu sviro prie stalo, corusfendas sugavo dar vienos rausvos dalelės spindesį. Juk nieko, kad visos dalelės vienos spalvos? Monika nemąstydama nuspaudė mygtuką ir, pajutusi malonią plūstančią šilumą, padėjo galvą ant stalo.
Ji laukė nesulaukė, kada galės grįžti į lovą.
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Kamique Lehmann Liepos 10, 2017, 10:38:35 pm
     Sėdėdama ir klausydama mokinių atsakymų grifė buvo labai energinga, nes kaip ir ji pati buvo sakiusi kad naktis jei patinka labiau negu diena. Kamilės mintis nutraukė mokytojos balsas. Baigus mokytojai kalbėti Kamilė dar kelias minutes pastovėjo ir tik po to suprato jog jos laukia praktika. Prisiminus grifė mokytojos žodžius ji nuskubėjo pasiimti corusfendo. Pasiėmusi  ji jį apžiūrėjo ir pradėjo kalbėti su savim.
    - Na jis gerokai sunkesnis nė maniau, bet visai įdomus. Na ką gi, Kamile, einam prie praktikos,- pasakiusi ji pasiėmė jį ir pabandė pažiūrėti.
    - Nesupratau, ar jis taip ir turi blyškiai rodyti,- šiek tiek pagalvojusi ji pradėjo juoktis. - Na ir kvaila tu, Kamile, dėl savo užsisvajojimu pamiršo mokytojos žodžius, jog reikia susireguliuoti,- pasakiusi ji susireguliavo corusfendą ir pažiūrėjo dar kartą. Vauuuu vaizdas toks gražus, negaliu patikėti, kad aš matau žvaigždes ir kitas planetas. Mintyse pasakiusi ji dar kartą pažiūrėjo ir nusprendė dar kelias minutes pasigrožėti. Baigusi žiūrinėti ji nukreipė corusfendą į Saturną ir jo žiedą. Vaizdas grifei labai patiko. Be žiūrėdama ji pamatė mėlyną švysuliuką ji paspaudė mygtuką ir laikė corusfendą tol kol jo visai nebeliko. Na, nėra jau taip sunku pasakiusi Kamilė pažiūrėjo į kitus mokinius. Grifei jie atrodė kaip zombiai, ji manė taip dėl to, nes mokiniai matėsi, kad nori miego. Baigusi žiūrėti ji vėl corusfendą nukreipė į Saturno žiedą ir žiūrinėjo toliau.
   - Praktika nėra jau tokia sunki tik reikia pastabių akių, bet kam tos dulkės galėtų būti naudojamos? - pasakė antrakursė ir susimastė.
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Edgar Jeffter Liepos 10, 2017, 11:01:14 pm
Šviesos blyksnis. Dar vienas šviesos blyksnis. Ir dar vienas. Tai buvo ką regėjo Edgar'as per prietaisą, skirtą rinkti osfero daleles, bandydamas paimti rausvąją dalelę. Visiškai nesuprato, kodėl taip nesiseka po pirmojo sėkmingo bandymo. Nors nelabai suprato, ką iš vis čia daro maigydamas mygtuką, reikalingą dalelės fiksavimui. Nors šiuo metu tai šeštakursiui tiko. Nereikalavo daug pastangų, nei protinio darbo. Dabar galėjo skendėti tarp savo minčių darydamas tą patį veiksmą. Jei būtų pasiklydęs kažkur savyje, vaikinas tikriausiai manytu, koks šios pamokos tikslas, kadangi prietaisu naudotis nėra sunku, juo gali naudoti lengvai ir pirmakursiai. Gal tikslas ir galėtų būti, kaip sėkmingai surinkti daleles, tačiau, kai pati profesorė nežino nesėkmingų bandymų priežasties, greičiausiai tikslas buvo tiesiog sužinoti, kaip naudotis Corusfendu. Bet dabar jokio skirtumo nebuvo, bent jau šešiolikmečiui. Jis darė tai kas pavesta ir dėl to mažiausiai dabar suko galvą.
Dar keli nesėkmingi bandymai ir Jeffter'is nustatė prietaisą, kad šis fiksuotųsi ties melsva dalele, ties ta, kurią jau turėjo. Netrukus kolekciją papildė ir ji. Matomai melsvosios buvo lengviau paimamos nei rausvosios. Na, tokią išvadą jau pats sau daryti burtininkas. Galvojo ar verta bandyti imti raudoną atspindį turinčią dalelę, nes su jomis jau nemaža sugaišta laiko. Tarp populiariausius blizgesius turinčių dalių matėsi ir kitos, kitokių spalvų, kurios rečiau sutinkamos. Bet viena auksinė patraukė Edgar'o akį. Taip, jis tą girdėjo, kad su rečiau aptinkamomis dalelėmis yra daugiau vargo, tačiau vargo turėjo ir su tariamai lengvai surenkama dalimi, todėl be didelio galvos sukimo, surizikavo paimti auksinę. Neišeis, tai neišeis.
Užfiksavęs prietaisą ties auksu žvilgančiu blizgučiu, stebėjo jį. Regėjo, kaip blizgėjimas blėsta. Tik kažkodėl prietaisas nekaito, bet moksleivis į tai nereagavo. Jis tik žiūrėjo į nykstantį objektą. Šiam beveik pranykstant prietaisas per sekundę įkaito. Įkaito karščiau, nei kad paprastai. Į tai juodaplaukis irgi neatkreipė dėmesio. Darbo įrankis, nors ir tapo karštesnis, nei su kitos spalvos osferu, jis nebuvo ant tiek karštas, kad nudegintų.
Na, va.. pavartė prietaisą dar prieš akis ir pasidėjo šalimais. Darbas jau buvo atliktas. Todėl grifas dabar tik užvertė galvą aukštyn į žvaigždėtą dangų irbe jokių vidinių emocijų stebėjo ne Saturno žiedų skleidžiamą spindesį.
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Irish wolfhound Liepos 11, 2017, 09:46:39 am
Staiga prietaisas pradėjo šilti. Iš pradžių vos vos juntama šiluma palietė šaltas juodaplaukės rankas. Kira net nesusimąstė, jog šią šilumą skleidžia būtent prietaisas. Tačiau kuo labiau ji akimis varstė Saturno žiedus tuo labiau jis darėsi šiltesnis. Nors profesorė minėjo, kad corusfendas neįkais tiek, kad sužalotų, tačiau Mori jį vos galėjo nulaikyti rankose.
Ji laukė tos akinančios šviesos blyksnio ar velniai žino kokio ženklo, kuris parodytų, jog mergina surado osfero dalelę. Tačiau nieko panašaus neįvyko. Gal šis prietaisas sugedo? Atsargiai, vis dar laikydama jį toje pačioje vietoje, kad nepamestų Saturno žiedų, pradėjo vogčiomis žiūrėti į kitų hogiečių corusfendus ir juos lyginti su savo prietaisu. Jokių akivaizdžių skirtumų nepastebėjo. Na, ko ir tikėtis, jei šitas daiktas sugedo, tai tikrai ne iš išorės.
Prietaisas ne juokais įšilo. Staiga klastuolė jį išmetė iš rankų ir šis dusliai atsitrenkė į grindis. Velnias, jei jis buvo nesugedęs, tai dabar tikrai sulūžo. Apsidairiusi pakėlė tą velnio neštą ir pamestą daiktą. Stiklas pro kurį reikėjo žiūrėti atrodė sveikas, tačiau prietaisas jau nebebuvo karštas. Nei menkiausios šilumos pajusti negalėjai. Dar kartą pavarčiusi rankose pamatė tik menką įbrėžimą. Na, tikėkimės šis daiktas pakankamai patvarus...
Suirzusi trečiakursė jau ketino eiti pas profesorę ir pasakyti, jog subraižė corusfendą, bet persigalvojo. Visų pirma, dėl to, jog neturėjo daug laiko, mat daugelis buvo suradę bent dvi daleles, o tie, kurie nieko nesurado, jau buvo pastebėję Saturno žiedus. O antroji priežastis buvo laibai paprasta, merginai buvo šiek tiek gėda ir ši nenorėjo, jog visos klasės akivaizdoje profesorė ją apšauktų. Na, jei prietaisas neveiks tuomet viską papasakosiu profesorei...
Šį kart atrasti Saturno žiedus sekėsi daug lengviau. Gal dėl to, jog jau nutuokė kaip jie atrodė ir greitai išnaršiusi visą dangų ,kiek tik akys aprėpė, juos pastebėjo. Vos tik žiedų fragmentas palietė corusfendą šis pradėjo šilti. Iš pradžių, kaip ir pirmą kart, vos vos nežymiai kaito, tačiau artėjant Saturno link jis buvo karštut karštutėlis, kaip ką tik užplikytos arbatos puodelis. Dabar laukė sunkiausia dalis, surasti tas prakeiktas daleles ir neišmesti įkaitusio prietaiso.
Atvirkščiai negu praeitą kartą rasti pirmą osfero dalelę buvo visai lengva. Nepaisant karšto prietaiso, kurį dviem pirštais laikė Kira, stengėsi vis artėti link Saturno. Ir štai, jos žalias akis apakino trumpas staigus šviesos blyksnis. Mori vos vos atitraukė prietaisą ir tankiai sumirkčiojo. Tamsiaplaukės akis kurį laiką dengė juodos spalvos šydas, tartum naktį kas staigiai būtų išjungęs šviesą. Po kelių minučių akys apsiprato ir ši vėl naršė Saturno žiedus.
Antra ir trečia dalelės buvo šalia viena kitos. Tas pats šviesos blyksnis du kartus persismelkė pro corusfendą. Kaip ir profesorė minėjo, jausmas ne itin malonus. Gal šiek tiek priminė jausmą, kurį jautė kuomet staigiai pažiūrėdavo į saulę. Smilkinius švelniai mausdavo, tačiau vos nusukus žvilgsnį praeidavo.
Turbūt, derėjo profesorei pranešti apie užbaigtą užduotį. Kira vis dar gniauždama prietaisą įsistebeilijo į tamsų dangų. Giedrą naktį skrodė kelios ryškesnės žvaigždės ir mėnulis, kurio kraterius galėjai ir plika akimi pastebėti. Visus hogiečius apgaubė tyla. Ne ta, nejauki tyla, kuri užklysdavo tuomet, kai visi hogiečiai norėdavo ką nors pasakyti, bet neturėjo ką. O maloni, rami tyla, kurios niekas nenorėjo sudrumsti. Net jei koks mokinys ko nors paklausdavo ar sušnarėdavo, tyla niekur nedingdavo, gal trumpam atsitraukdavo užleisdama vietą, tam, kuris kalbėjo. Tačiau visą laiką skrajodavo kažkur netoliese.
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Kamique Lehmann Liepos 11, 2017, 12:17:10 pm
     Šiek tiek pagalvojusi ji pasakė.
     - Nėra laiko svajoti, susikaupk, Kamile, liko surasti tik 2,- pasakiusi ji nukreipė prietaisą į dangų ir pradėjo žiūrinėti. Saturno žiede buvo visokių spalvų osfero dalelių, bet ji labiausiai mėgo mėlyną spalvą tad nusprendė ieškoti mėlynos spalvos osfero dalelių. Mėlyną spalvą Kamilė miego nuo vaikystės kaip ir naktį, naktis ir mėlyna spalva Kamilė galvojo, kad yra laibai artimi du dalykai, nes naktsi yra mėlyną. Kamilei norėjosi visą naktį žiūrinėti dangų, bet laikas ieškoti osferos dalelių. Ilgai nežiūrinėjusi ji pamatė dar vieną mėlyną dalelę, ji buvo netokia ryški, bet labai graži. Antrakursė paspaudė mygtuką ir laikė corusfendą tiesiai nukreiptą į ją. Osfero dalelė pamažu blėso, blėso ir ji visai pradingo.
    - Na ką gi jau turiu dvi osfero daleles,- pasakiusi ji pajuto šilumą prietaise. Kamilei nesinorėjo miego. Ji nusprendė biški pailsėti ir pasigrožėti giedru dangumi kuris buvo pilnas ryškių ir nevienodo dydžio žvaigždžių kurios buvo tarp didelio ryškaus mėnulio. Trumpam pailsėjusi ji atsistojo ir pasiėmė šiltą corusfendą. Na ką, Kamile, liko tik vienas. Ji nukreipė corusfendą į Saturną ir jo žiedą ir pradėjo ieškoti. Po 15 minučių Kamilė rado dar vieną ir nukreipusi prietaisą jis pradingo. Prietaisas buvo gerokai įkaitęs. Kamilė nuėjo prie profesorės ir pasakė.
    -  Profesore, praktiką atlikau, surinkau tris mėlynas osferos daleles,- baigus kalbėti ji laukė profesorės atsakymo.
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Nana Kannazuki Liepos 15, 2017, 10:07:47 pm
Nanos dėmesį pasigavo neblėstančių žvaigždžių srautai ir žvaigždynų kontūrai, per kuriuos ėjo tarsi jos vos regimas raudonas siūlas, rodantis jų formą. Jai patiko nakties dangus, ir, žinoma, nieko keisto tame nebuvo - jai patiko, kaip jame galėjai jausti piktus kėslus ir neišsakytus verksmus, bergždžias viltis ir neįvykusius stebuklus. Patiko, kaip žmonės į žvaigždes kreipėsi kaip į kurį iš savų Dievų, net juo netikėdami - tarsi jos turėtų stebuklingos galios vykdyti norus ir nebūtų už šimtmečių nutolę negyvi šilumos kamuoliai. Jai patiko mokslas, kuris sukosi aplink astronomija, jai patiko sudėtinga teorija ir tyrinėjimai, net vieni ar kiti burtažodžiai, palengvinantys jos astronomišką kasdienybę.
Viena akimi prižiūrėjo mokinius - aišku, tai tebuvo meniškas išsireiškimas, vis profesorės tamsios rainelės ir dar tamsesni vyzdžiai laikėsi nukreipti į nesibaigiančios tamsos ir beribių šviesulių nusėtą dangų, tačiau nematė, kaip mokiniai negalėjo susidoroti su tokia užduotimi; parinko, galų gale, ne tik pačią lengviausią ir greičiausią, tačiau ir nereikalaujančią nė menkiausių sugebėjimų. Vis dėlto, pamoka buvo pirma, juolab ir nakties metu - būtų tikėjusi, kad šioji karta buvo naktinėtojai, tačiau jeigu pamokos nuobodumas susimaišo su nakties tinguliu, nenustebtų, jog jei ir ištvermingiausi imtų snūduriuoti.
-Turėčiau pasakyti, kad tai labai įdomūs spėjimai, judviejų abiejų. Panele Mėnesiena, jūsų atsakymas būtų teisingas, tačiau jis yra apie kitas dulkes, randamas prie Neptūno palydovų, ponaiti Jeffter - jūs kiek teisingiau pataikėte, tačiau irgi ne taikliai. Osferų daleles yra labai dažnai naudojamos ten, kas yra susiję su skoniu - tarkime, burtininkų vaisvandeniai, juose yra po gramą du osforo dalelės, kuri skonį pritaiko jį geriančiam žmogui, tačiau taip minimaliai, jog mano tai esą įprasta. Tarkime, geriant kokį tai vandenį su citrinos skoniu, pagal vartotojo skonį yra citrinos ekstraktas primažinimas ar padidinamas. Realiai, burtininkai osferų daleles naudoja savo įprastiniems suaugusių reikalams, kurie sukasi vien apie pinigus ir pripažinimą pasaulyje. Arba dedant didesnį kiekį, gali pakeisti skonį daug labiau - kaip Jeffter'is ir paminėjo, tai gerina organizmą, tačiau tai yra labiau dėl pačių dalelių maistingų ir vertingų medžiagų, o kad pagerėtų organizmas regimai reiktų kaip nors osfero daleles naudoti kasdienoje ir po didesnį kiekį nei gramas ar du.
-Jeigu norėsite, kitą kartą galėsiu pasakoti dar plačiau, tačiau dabar,- apsidairė aplink, greitomis permesdama kiekvieną mokinį,- pamoka baigta, kiek spėjote tiek, o jeigu viską - šaunuoliai. Dabar marš į klasę, jog neperšaltumėte, o pledus ir corusfendus sudėkite į tas pačias dėžes. Viso gero, ir susimatysime kitoje pamokoje.
Šyptelėjusi ji stebėjo, kaip vieni jaunėliai, kiti į paauglystę įpusėję mokiniai leidžiasi laiptais ir pranyksta nuo stogo, girdėjo, kaip prasiveria ir užsiveria žemiau esančios klasės durys. Vos kelių akimirkų laikotarpiu viską užgožė spengianti tyla, ir profesorė giliai įkvėpė. Vėjas toliau šaldė jos ir taip smulkų  kūną, tačiau tas nelabai rūpėjo - atsukusi veidą į žvaigždes, ilgai stebėjo vieną jų; tol, kol veide atsirado susitaikęs šypsnis, kuris netrukus pranyko. Ką gi.
-Viso gero, žvaigždžių mergele,- leidžiantis žemyn žodžiai patys išsprūdo iš Nanos lūpų - nesutvarkiusi darbo įrankių ir viską nusimetus į šalį, mergina patraukė tiesiai į savo darbo kabinetą, pakely užrakindama klasės duris. Jautėsi pavargusi nuo visko - vos įžengus vidun krito ant mažos sofutės, panirdama į gilų miegą.

[[Taškus surašysiu kelių dienų tarpe, ir ačiū visiems dalyvavusiems!]]