Hogvartsas.LT

Magijos pasaulis => Astronomija => Pamokos => Pamokos => Temą pradėjo: Nana Kannazuki Kovo 04, 2017, 12:11:59 am

Antraštė: I pamoka visiems kursams
Parašė: Nana Kannazuki Kovo 04, 2017, 12:11:59 am
Pačios pirmos mokslo dienos rytą, dar palyginus anksti, naujoji profesorė įžengė į savo naująjį kabinetą - keista atrodė tai, kad dabar šis buvo profesorės Kannazuki, o nebe Evers. Ir pati mergina tarytumei tikėjo, kad daugumai dar strigs Kasiopėjos pavardė, ar ir toliau priskirs šią prie abiejų - ir astronomijos, ir ateities būrimo. Atvirai, jai pačiai buvo itin keista, kad sugebėjo pasigriebti iš ilgaamžės profesorės šią vietą - tačiau, žinoma, didžiavosi savimi, ir dar kaip.
Grįžtant prie įprastinės visko tvarkos, vos pravėrusi duris Nana atsiduso. Dulkės - žinoma, dulkės. Kas gi daugiau užsigrobtų kabinetą per tas vasaros atostogas, kurios rodos, prasidėjo tik vakar? Lazdelės mostu viską išvalė, sutvarkė kelis įbrėžimus mediniuose staluose - atsidususi atsirėmė į savo stalą, galvodama, ką derėtų pakeisti interjero prasme. Greitomis viską sugalvojusi, Nana skubiais lazdelės mostais viską pakeitė - sienas perdarė į geltoną -- ne tą šlykščią ryškią ir ne tą kitą šlykščią, šlapimą primenančią geltoną, verčiau akiai malonų derinį tarp šių abiejų spalvų -- spalvą, ant lubų įvairiose vietovėse prikabino po nedidelę šviesiai mėlyną žvaigždutę ar planetą, kurios keista, bet ne taip smarkiai ir kontrastavo su geltonomis sienomis. Vietoje to, kad keistų jau mokinių kartas atlaikiusias ir pradėjusias senti kėdes, šias papuošė minkštomis mėlynomis pagalvėlėmis, taipogi išpuoštomis vos regimu žvaigždžių dizainu.
Neatrodydama kaip pareigas atliekanti profesorė - juodi džinsai, juodas bliuzonas ir tamsiai raudonos padažytos lūpos, ir visą papuošianti - kaip jau patapo įprasta - visiškai susivėlusi ir nesutvarkoma plaukuosena. Atrodė keista čia būti, ypač palyginus anksti - jinai pati asmeniškai paprašė, kad pati pirmoji pamoka būtų pravesta dienos metu, o ne vakare ar naktį, kaip buvo įprasta. Nežinia, kaip kiti, bet būdama mokinės kailyje būtų tuo pasidžiaugusi, vis vien mokslo metams prasidėjus reikėjo pratintis prie daug mažesnio miego kiekio, ypač kai dauguma, įskaitant ir ją, vasarą ypač piktnaudžiavo miegojimu ligi pietų.
Net nepajuto, kaip pradėjo rinktis mokiniai - juolab kada šaižiai nuskambėjo varpas, tarsi liepiantis pradėti pamoką.
-Taigi, sveiki visi, esu jūsų naujoji astronomijos profesorė. Neprieštarauju, jeigu norite į mane kreiptis draugiškai vardu, o galbūt esat formalaus kreipimosi mėgėjai, taip pat galit ir užlipinti ir atitinkančią pravardę, tarkim, toji pikta astronomijos ragana. Vardas mano, jeigu dar nematėte ant durų arba tvarkaraščiuose, yra Nana Kannazuki,- apžvelgusi kiekvieną susirinkusį veidą ir plaukų sruogą užsikišusi už ausies moteris - mergina - tęsė,- Iškarto pasakau kelis svarbius dalykus - į astronomiją ateikit apsirengę kaip norit, bet taip, kad jums patiems būtų patogu, ne vien įsispraudę į suvaržančią uniformą. Jeigu gėdos jausmo jumyse nėra, ateikit kad ir su apatiniais. Kita pamoka tikriausiai irgi vyks įprastiniu dieniniu metu, tačiau jeigu norit atsinešti kažko karšto - ar šalto, ir vėl, kaip norit -  atsigerti, kakavos, arbatos ar dar ko į pamoką - prašom.
Akimirkai nutilo, nuo stalo pasiėmė burtų lazdelę - rankos mostelėjimu pravėrė klasės duris, dar kartą pažvelgdama kiekvienam į akis, šį kartą kiek griežčiau, tą patį skelbė i jos balso tonas.
-Trečia, jeigu neturite jokio domėjimosi astronomija, tuomet prašau tuojau pat nešdintis iš mano pamokos. Nenoriu matyti jokių atmestinų darbų, jokių "aš nesugebu, man nepatinka, aš nenoriu", ar juo labiau miegojimų pamokose. Jeigu kas planuoja taip daryti ir nė nesiruošia dabar išeiti, pagavusi taip besielgiant atimsiu taškų tiek, kad net jūsų tėvai už koledžui užtrauktą gėdą jūsų nieko nelaukiant atsisakys,- giliai atsidususi, kiek aprimusi ir nusišypsojusi jinai pridūrė,- Tačiau visad esu pasiruošusi padėti, jeigu jūs norite išmokti šio nuostabaus astronomijos mokslo. Taigi, jei kas norit išeiti, eikit dabar pat, o likę, jeigu turite klausimų klauskite dabar, arba pradėsiu pamoką.

((Taigi, ko neišgąsdina ilgi postai - sveiki atvykę į astronomijos pamoką! Prašau nerašyti, kad vėluojate ateiti, laikykitės visų forumo taisyklių (http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?topic=12.msg20#msg20), ir leiskite savo veikėjui atsiskleisti. Arba ateikite, o tada išeikite - jūsų pasirinkimas))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Klarė Konė Karter Kovo 04, 2017, 12:39:41 am
Klarė atskubėjo į pirmąją Astronomijos pamoką naujais mokslo metais. Pamačiusi naująją profesorę ji maloniai pasilabino ir susiradusi vietą ne per toliausiai nuo priekio, įsitaisė.
Atsisėdusi apžiūrinėjo naujajį kabineto interjerą. Geltonos sienos priminė jai Birmingeime lankytas žiobarų mokyklas. Gelsvos spalvos grifė nemėgo ... saulės spalva padeda mokytis... pašaipiai ištarė mintyse, pamindama senai girdėtus žiobarės dailės mokytojos žodžius. Tačiau bent mėlynos detalės pataisė nuotaiką, tai mėgstamiausia žaliaakės spalva.
Išgirdusi profesorės Nanos žodžius apie aprangą, Klarė nusimetė apsiaustą, rudens pradžioje klasėje atvirais langais buvo tikrai ne taip vėsu, kitąkart ji tikrai ateis su patogesniais rūbais, ši mintis antrakursei labai patiko. Iš visada su savimi turimos kuprinukės žaliaakė išsitraukė gertuvę, be jos nėjo iš miegamojo, šiltą rudenį atsigaivinti buvo ne ką mažiau svarbu negu kątik pro akis prabėgusią vasarą.
Girdėdama naujosios profesorės žodžius Klarė suprato, jog vietos tinginiams jos pamokoje nebus...
Na ir gerai, aš nekantrauju kibti į mokslus..
Klarė patogiau įsitaisė ir laukė pirmosios užduoties, tikėdamasi, jog pavyks atsakyti ir nepasirodyti kvailai.
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Sara Nikolė Keyes Kovo 04, 2017, 12:48:08 am
Tretieji Saros mokslo metai prasidėjo ganėtinai greitai, palyginus su pirmaisiais. Per tuos tris metus daug kas Hogvartse pasikeitė, pasikeitė profesoriai, atsirado dar daugiau naujokų.Astronomijos kabinetas neišimtis, šiais mokslo metais astronomijos kabinetą puošė Nana Kannazuki pavardė, nauja nepažįstamoji.
Trylikametė išvydo naują žmogų, naują astronomijos profesorę, pakeitusią Kasiopėja Evers, pražengusi pro kabineto medinį, rudais dažais nulakuotą slenkstį trečiakursė pasisveikino:
-Labas rytas, profesore,-mergaitė šyptelėjo parodydama savo akinančiai baltus dantis.
Sara nedrąsiai nuėjo į kabineto kampą ir maldavo, jog bus nepastebėta, susirietusi kamputyje mergaitė vos akies krašteliu matė naująją profesorę ir po kokios minutėlės tamsiaplaukę pasiekė pradedančiosios profesorės nuostabią kalbą.
Varnanagė netyčia paplojo katučiu, po minutės plojimo mergaitės skruostai paraudo iš gėdos ir dar labiau susigūžė kabineto kamputyje ir laukė, kol profesorė užduos kokią nors nesunkią užduotį trečiakursei.
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Elke Arlette Nieuwhof Kovo 04, 2017, 12:56:12 am
Pažvelgęs į astronomijos kabineto koridorių, galėjai išvysti pamažėle slenkančią būtybę, savo eisena primenančia sunkiais šarvais apkarstytą gležną karį. Tai buvo Dionė, tačiau jos pečius slėgė visai ne šarvai, o toji nepatogi Hogvartso mokyklinė uniforma. Kad ir kaip dailiai šis drabužis atrodė suaugusiesiems, mergaitei jis nei grožiu, nei patogumu neprilygo įprastai aprangai.
  Pagaliau! Praėjusiais metais Dionė beveik nelankė astronomijos (ir ne tik astronomijos) pamokų, tad teko netrumpai pasivaikščioti po pilį, kol galiausiai rado reikiamą kabinetą. Strazdanė suėmė durų rankeną ir skubiai ją pasuko. Sunkiai girgždėdamos atsidarė durys.
  Mergaitė įslinko į klasę ir neaiškiai sumurmėjo pasisveikinimą:
  - Laba diena.
  Apžvelgusi patalpą, kilstelėjo antakius, mat ši atrodė labai paprastai ir jaukiai. Kai kurie profesoriai nukabinėdavo sienas paveikslais, užklijuodavo ryškiaspalvius neskoningus tapetus ar persistengdavo su dekoracijomis, tačiau ši klasė neturėjo nei vieno iš šių požymių, o tai buvo tiesiog nuostabu. Ilgai nesirinkusi, tamsiaplaukė nukulniavo prie maždaug erdvės viduryje esančio laisvo suolo ir klestelėjo ant minkštos pagalvėlės. 
  Dionė nekantravo įvertinti naujosios astronomijos profesorės išvaizdą, tad, vos tik šiai nusigręžus, nužvelgė ją nuo galvos iki kojų. Trečiakursė turėjo pripažinti, jog dėstytoja atrodė tikrai žavingai ir jaunatviškai, o tai įprastai daug žada.
  Profesorei prakalbus ir prisistačius, mokinė sukluso. Ši klasės vadovė įvedė daugiau vietos laisvei. Jai patiko naujoji tvarka, nesuvaržanti mokinių interesų.
  Gaila, kad jos nežinojo prieš atšlepsėdama į pamoką su uniforma.

((0.5 taško už įdomų post'ą))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Rafaela Ginoble Kovo 04, 2017, 02:16:21 am
 Dallifrėja buvo itin pripratus prie astronomijos pamokų naktį ar vėlyvą vakarą. Tai atrodė logiška, tad naujiena tvarkaraštyje privertė ją kelisskart pasitikrinti - gal blogai suprato arba persirašė netinkamai. Kaip tai, astronomija dieną? Kita vertus - galės išnaudoti vakarinį laiką su nauda, taigi ilgiau pamiegoti. Apsipratusi su šia keistoka ir iš pradžių kiek pribloškiančia žinia, vis dėlto atsliūkino į pamoką.
 Tačiau naujas pamokų metas tai nebuvo vienintelė naujiena, laukianti jų šiandieną. Mat įprastoj Varno Nago vadovės vietoj stovėjo jaunutė mokytoja. Dallifrėjos smalsumas išaugo. Niekada nebuvo itin didelė astronomijos mėgėja - lankydavo pamokas, jose dirbdavo su noru ir tikrai negailėdama pastangų, tačiau negalėtų pasakyti, kad mylėjo patį dalyką. Nors, be abejo, ši pamoka toli gražu nebuvo jos nemėgstamiausių pamokų sąraše.
 Pasikeitė ir klasė. Nagi nagi, matyt, laukia kažkas įdomaus. Klasė atrodė kiek linksmesnė, kas derėjo su truputį pasikeitusia Dalli. Gal dar tuoj leis ateiti į pamokas apsirengus bet kaip.
 Išgirdusi profesorės pastabą apie aprangą, varnanagė prunkštelėjo garsu. Ech, nors koks jai skirtumas, vis viena nepasinaudos galimybe nesirengti uniformos. Šioji jai patiko ir kažkaip derėjo su mokyklos atmosfera, vilkint uniformą net mokytis, rodės, buvo lengviau bei maloniau.
 Pamokos įžanga sudomino raudonplaukę. Patiko mokytojos požiūris į dėstomą dalyką.
 Pasidėjusi ant kelių kuprinytę ėmė laukti tikros pamokos pradžios.
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Lilith Toujou Kovo 04, 2017, 09:28:40 am
Ak, kaip nustebo, kuomet įžengus į astronomijos klasę vietoje senosios mokytojos Evers pamatė žavią, jauną fėją. Žinoma, savo nustebimo pernelyg neparodė-- kaip ir šypsojosi vos atėjusi, tai ir tęsė tai gracingai pagerbusi kėdę ir ant jos esančią minkštutę pagalvėlę savo sėdyne. Pasirėmusi alkūnėmis į suolą, o veidą delnais, Lilith, kelis kart tingiai mirktelėjusi, nepasukdama galvos apsidairė aplink. Kabinetas buvo gana mielas, nors, žinoma, trūko tos prieblandos ir tam tikro šarmo, kurį suteikia nakties dangus ir jo skliaute išsibarsčiusios žvaigždės. Prie tamsos daugiau drąsos, ar ne?
Sukryžiavusi kojas mergina, nusuko akis nuo patalpos interjero detalių ir vietoje to sutelkė žvilgsnį į smulkutę, palyginus su ja, profesorę. Kelias trumpas sekundes panoro imti ir vienu ilgu pirštu nubraukti tamsius, karališko velveto spalvos dažus nuo šiosios lūpų ir vietoje to palikti jas tokias, kokios yra natūraliai, taip kaip jas sutvėrė gamta, be jokių priedų, be jokių padailinimų, be jokių dirbtinių dažiklių. Ak, įdomu, ar lūpų dažai turi tam tikrą originalų skonį? Ar tiesiog šis atsiranda tuo metu, kai tu jį skanauji nuo kito žmogaus dviejų dailių rožės žiedlapių? Ak, bet tokios mintys netinka pamokai, ir tikrai juk nedera taip galvoti apie tave mokantį žmogų. Neetiška, amoralu, kažkas tikrai už tai pagrūmos pirštu.
Gana tyliai išklausiusi profesorės Kannazuki prakalbą, per kurią kelis kart dar plačiau šyptelėjo-- juk Lilith išties galėjo kurią tai pamoką atplaukti dėvėdama tik peršviečiamą peniurą, per kurį matytųsi visos Dievo duotos grožybės, pridengtos tik plonu audinio sluoksniu. Gėdos jausmo neturėjo, nes tiesiog jo nereikėjo. Na, gal tik kartais leisdavo švelniam raudoniui papuošti jos skruostukus, tačiau šiaip dažnai iki to neprieidavo. Tačiau, ak, kokia gi griežta ir valdinga gali tapti mažoji fėja, net miela akiai. Rodos, teks rimtai imti ir padirbėti pamokose, niekur nedings. Lengvai kilstelėjo ranką.
-Mm, profesore?- su dirbtinai išspaustu nedrąsumu pratarė, nors, žinoma, dirbtinumo nepasijautė. Droviai šyptelėjo, nors akys mažą akimirksnį žybtelėjo it krentanti žvaigždė vasaros pabaigoje. -Ar už blogą elgesį skiriate labai griežtus areštus?- užbaigė su tylia, melodinga nata ir toliau stebėjo merginą. Ar moterį, nežinia dar, kaip jai labiau patinka.

((1 taškas už ilgą ir įdomų post'ą)
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Skarletė Siuzana Vein Kovo 04, 2017, 10:36:48 am
Kiyomi mieguista kėblino astronomijos kabineto link. Dar tik ankstyvas rytas, anksčiau pamokos vykdavo net ir naktį, bet jaučiasi lyg kelias naktis nemiegojusi. Greičiausiai tai tik dėl  neseniai prasidėjusių mokslo metų, kurie liepia keltis anksčiau nei per vasaros atostogas. Skaniai nusižiovavus, trečiakursė įėjo į klasę. Jauki atmosfera apglėbė mergytę ir geltonos sienos bei melsvos žvaigždutės visiškai prabudino varniukę. Dabar jau linksmos ir žvalios nuotaikos būdama, atsisėdo šalia kažkokios švilpiukės. Kiy nebuvo keista sužinoti ir pamatyti, kad profesorę Evers pakeitė nauja profesorė Kanazuki. Permainos tikrai reikalingos, o ypač astronomijos pamokose. Naujai mokytojai paaiškinus ir pristačius informaciją ir griežtokas taisykles, rusvaplaukė  nusišypsojo profesorei padrąsindama ją, nes žinojo kaip ji jaučiasi. Netrukus prasidės pamoka, kurios Harlė labai laukė...
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Claudie Amneta Kovo 04, 2017, 10:54:00 am
Antrakursė su džiugesiu atėjo į astronomijos klasę. Taip, ji buvo šiek tiek pasikeitusi. Nebeliko ankstesnės profesorės Kasiopėjos Evers daiktų. Juos pakeitė nauji. Profesorių pasikeitimas tamsiaplaukei nepatiko, nes mokiniai spėjo priprasti prie Kasiopėjos. Ach, tikiuosi, kad ši profesorė, lygtais Nana bus puiki mokytoja. Noriu pradėti mokytis, nes per atostogas bimbinėjau per dienas. Atsibodo tas rėžimas. Teks keltis anksti, bet man tai patinka. Norėdama palikti profesorei gerą ispūdį, Claudie pasisveikinusi atsisėdo. Profesori Nanai kalbant ieškojo kitų klasės pasikeitimų. Taip, jų buvo net keletas, bet dar atrodė, jog tuoj į kabinetą įžengs ankstesnė mokytoja ir pradės aiškinti apie žvaigždynus, kentaurus ir kitus su astronomija susijusius dalykus.
Na, bet mokiniai žvelgia į ateitį, kai mokins nauja profesorė. Prie jų prisidėjo ir šiek tiek išsigandusi antrakursė grifė.
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Dawn Strain Kovo 04, 2017, 11:25:41 am
Dawn nekantravo ir laukė pirmosios šiais metais astronomijos pamokos. Jai labai patikdavo visų dangaus kūnų nagrinėjimai. Šiais metais mergina tikėjosi, jog pamokos bus dar įdomesnės, nes būdama jau antrame kurse, mergina jautėsi pakankamai subrendusi, jog galėtų atlaikyti daug išbandymų. Na, tačiau ji nežinojo, jog jai dar daug reikia pasiekti, jog galėtų būti tikra "subrendėlė". Atėjusi į astronomijos kabinetą, jos akys pamatė geltonas sienas bei įvairių žvaigždučių, planetų ant jų. Iš pirmo žvilgsnio jai atrodė tai kaip vaikų darželis, tačiau nurijusi savo kritišką požiūrį į tai, stengėsi pažiūrėti ir į gerąją pusę. Na, gal šis kabinetas yra visai jaukus,- pagalvojo ji ir apžiūrėjusi visas pagalvėles, niekaip negalėjo apsispręsti, kur įsitaisyti.
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Nana Kannazuki Kovo 04, 2017, 01:51:24 pm
Net keista pasidarė - nemanė, kad rytiniai mokinių pasisveikinimai gali sukelti kažkokias į paširdžius vožiančias emocijas, sakykim, kad ir paprastą nuostabą. Visą tai sekė suvokimas, kad šie buvo skirti jai, o ne kokiai nors šalia rymančiai profesorei.
Prieš tai nejautusi jokios baimės ar nervingumo, Nana pajuto, kaip nedidelės baimės skruzdėlytės bėgioja po visą kūną, savotiškai suvaržydamos devyniolikmetę profesorę. Nesvarbu, nesvarbu - koks skirtumas, kad apie atsakomybes ir pareigas suvokimas pasibeldė į jos duris tik dabar, pamokai jau prasidėjusi, o jokio susierzinimo ar susimaišymo rodyti tikrai nerodys, ypač ne prieš magiškąją fėjų karalienę.
-Taigi, kaip matau, visi esat pasiruošę dirbti,- pratarė, tokiu pačiu mostu ir užverdama duris. Atvirai, netgi nusivylė, kad niekas nenusprendė išeiti - tai būtų palengvinę ir jos pačios darbą,- ir panele Toujuo, kaip ir sakiau,- veide atsirado patenkinta šypsena, o akimis dar kartą nužvelgė besikuklinančią mokinę,- Už įžeidimus astronomijai, kaip pačiam mokslui, reaguosiu labai agresyviai, tačiau kad visi pasiliekate, tikiuosi, kad siaubingai išvarginančių areštų skirti nereikės. Atvirai, priklausys nuo elgesio, nors taipogi tikiuosi, kad visi turite sveiką protą ir žinote įprastines etiketo taisykles. Nors, žinoma, fėjoms areštus piktus skirti būtų negarbinga.
Vos susilaikė nemirktelėjusi - ak, koks gi laisvas elgesys kaip mokytojos! Reiks tikėtis, kad vyriausybė nieko nesužinos, vistiek norėtųsi elgtis kaip galima laisviau, ypač savose pamokose - negalėjo pakęsti vien minties, kad kokių viršesnių būtų uždaryta į per mažą narvelį. O gal pati juos uždarys, vistiek į astronomiją lindo jau su planu, kaip pačiai sužinoti ne tik daugiau, bet ir gyvenimą kardinaliai pasilengvinti.
-Panele Strain, tiesa? Prašyčiau susirasti vietą kaip galima greičiau, jau norėčiau pradėti teorinę dalį,- tamsiomis akimis aptikusi dar stovinčią varnę prabilo, pati rankoje smarkiau suspausdama lazdelę - atvirai, net ir profesore būnant vistiek jai nesisekė su burtais, ar verčiau, jinai vis vien nebuvo pačios magijos naudojimo mylėtoja. Giliau įkvėpusi, mostelėjo lazdele - ore, mažu rateliu besisukantys atsirado visi dvylika zodiako ženklų,- Turiu tikslą išmokyti jus astronomijos, kuri būtų savotiškai susijusi su jumis - duotų informacijos, kuri pagelbėtų gyvenime ieškant savęs, arba net padėtų save atrasti. Statau penkis galeonus, jog visi žinote savo zodiako ženklą - čia įprastinė, lengvai visiems žinoma ir įsimenama informacijos dalis, apie kurią smagu paskaitinėti kokiame žurnale arba knygiūkštėje. Tačiau kiek iš jūsų žino kuriai planetai priklausote? Su kokiu žvaigždynu esate tiesiogiai susiję? Koks jūsų ženklas pagal skirtingas planetas? Ir kaip visa tai įtakoja jus?
Zodiakus pakeitė į planetas, taipogi einančias rateliu - akimirką ir pati patylėjusi, galbūt norėdama duoti mokiniams pagalvoti, greičiausiai norėdama pailsinti savo pačios gerklę, Nana dar kartą apsidairė aplinkui. Kaži, buvo gera idėja pradėt nuo to? Jai pačiai astronomija buvo tiesiogiai susijusi su ja pačia, pažino save ir išgelbėjo save per šią - tačiau ne visiems mokiniams tas tiktų, ne visi, ypač dar paauglystėje, nori išsiaiškinti tiesas apie save, kurios dažnai nebūna gražios.
-Taigi,- tokiu pačiu mostu išsklaidžiusi ir planetų iliuziją, atsikrenkštusi ir pasidėjusi lazdelę į šoną, Nana tęsė,- Jūsų eilė reikštis. Kaip manote, kaip esate susiję su astronomija? Kaip planetos, žvaigždynai susiję su jumis? Kaip galite daugiau apie save sužinoti šių pagalba? Būdai, burtažodžiai, visi variantai priimtini, ir priminsiu, kad neteisingų atsakymų nėra, tik dar neįgyvendinti, arba suformuluoti ne taip.

((Taigi, kaip rašiau - neteisingų atsakymų nėra. Taipogi, kaip rašyt mano vertinimo sistemoje  (http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?topic=2327.msg104212#msg104212), daugiau taškų galite gauti už originalų, o ne teisingą atsakymą, tad pasistenkite. Nemanau, kad verta priminti dar kartą, bet laikomės  forumo taisyklių  (http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?topic=12.msg20#msg20), ypač vertinu ilgesnės apimties postus, bet kol jie viršija 600 simbolių, jų ilgis yra jūsų pasirinkimas))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Claudie Amneta Kovo 04, 2017, 01:58:38 pm
Išgirdusi užduotį mokinė nudžiugo. Greitai pakėlus ranką tarė:
-Sako, kad žmones veikia planetų išsidėstymas. Aš su tuo pilnai sutinku. Tai pat, dangaus kūnai gali paveikti mūsų elgesį. Pavyzdžiui, per Mėnulio pilnatį sekasi sunkiau užmigti ar jaučiamės kitaip nei įprastą dieną. Mums tai yra svarbu. Be to, Mėnulis Žemei yra svarbus. Jis gali parodyti potvynius ar kitas katastrofas. Vykstant Saulės ar Mėnulio užtemimui, žmonėms gali pasidaryti silpna, nes keičiasi magnetiniai poliai, ypač tai svarbu tiems, kurie turi problemų su širdimi.
It žirnius viską išbėrusi antrakursė nusišypsojo. Ak, kaip man patinka ši pamoka. Visada domėjausi astronomija, horoskopais, numerologija ir kitais būdais... Ji linksmai perkėlė vieną koją ant kitos. Šypsena jos veide dar bus ilgai... Klausydama kitų Hogvartso mokinių atsakymų ji galvojo apie įvairius dangaus kūnus
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Lisette la Claire Kovo 04, 2017, 02:23:53 pm
Lisette vis dar stebėjosi nauja mokytoja. Nors ir pastaroji klastolei pasirodė kiek griežtoka, tai tik buvo tarsi spyris labiau stengtis. Visą šį rausvaplaukės susidomėjima naująja profesore nutraukė virš mokinių galvų atsiradę žodiako ženklai. Lisette atpažino savąjį ženklą, tai lyg romėniškai parašytas dvejetas, reiškiantis dvynius. Deja, teorinis klausimas kiek suglumino mergaitę. Apie savo ženklą ji žinojo ganėtinai daug, tačiau visi tie dalykai nė nebuvo susiję su Klastūnyno atstove. Lisette tikėjosi, kad naujoji profesorė jai paaiškins kiek daugiau, tad pakėlė ranką:
-Tiesą sakant, tai aš nelabai tikiu jog šie zodiako ženklai kažką reiškia,- pradėjo kalbėti Lis, stengdamasi stebėti profesorės veidą ir jame atsispindinčią reakciją į klastuolės atsakymus,- štai mano zodiakas - dvynys, tačiau nei brolio, nei sesers dvynės aš neturiu. Seniau labai mėgdavau skaityti horoskopus. Juose rašė, kad mano planeta - Merkurijus, tačiau aš gyvenu Žemėje, ten taip pat rašoma, kad mano talismanas turėtų būti žaltys, tačiau visų gyvačių bijau labiau nei mirties,- kiek pasipiktinusi kalbėjo Lisette, kartas nuo karto nuo akių patraukdama krentančius rausvus plaukus,- dar rašoma, kad viena iš dvynių spalvų yra oranžinė, tačiau žinote ką? Aš nekenčiu oranžinės,- vis dar su šiokiu tokiu pasipiktinimu baigė kalbėti ir ranka pasirėmusi galvą klausėsi, ką kiti mokiniai atsako į šį klausimą.

((1 taškas už įdomų 'išsireiškimą" ((jei dar galima pavadint taip :") )) teorinėje dalyje))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Adira Floris Kovo 04, 2017, 04:46:37 pm
Mergina pati nežinojo, ar keista eiti į astronomijos pamoką dieną, kai saulė lauke šviečia ir džiugina mokinius. Visus keturis mokslo metus ji buvo pripratusi lipti ant stogo, tam net šiltesnę pižamą antrame kurse nusipirko. Negalima pamiršti kiek kietų čiužinių ir dailių pagalvėlių, sudėtų prie pat įėjimo. Penktakursė net turėjo savo mylimiausią pagalvę - tokią blankiai raudoną su kringeliu kairiame šone. Su mokytojos pakeitimu pasikeitė ir viskas, o ar į gerą pusę - dar tik sužinos.
Floris per vasaros atostogas Škotijoje susirado naujų draugų, buvo savotiškai malonu apsimetinėti žiobare, dar spėjo nuskristi su šeima į Prancūziją. Būtų vaikiška meluoti, kad mergina per vieną metų laiką nepasikeitė. Ne tik suaugo ir virto į jauną panelę, bet ir nusikirpo plaukus, pradėjo kitaip rengtis, o kartu pasikeitė ir charakteris. Su šypsena veide brunetė ėjo link kabineto, kiekvienu žingsniu jos kreminiai aukštakulniai smailia nosimi kaukšėjo į grindis. Palietus durų rankeną pasigirdo varpas kviečiantis į pamoką.
Maloniai pasisveikinus su naująja mokytoja Adira apsidairė ir atsisėdo vidurinėje eilėje - niekada ten nesisėsdavo, buvo pats laikas pokyčiams. Išklaususi kiek keisto pasisveikinimo (juk kiek nejauku, kai mokytoja iš malonios pasikeičia į griežtą per pusė sekundės) ši iš kart susidarė nuomonę - tai tokia profesorė, į kurią gali kreiptis vardu ir ateiti po pamokų pabendrauti.
Kai prieš mokinius pakibo dvylika zodiakų ženklų, ji pagaliau suprato, kad vesti astronomijos pamoką dienos metu yra įmanoma ir naudinga, gal net visai įdomu. Nanos užsivedimas ir puiki iškalba dar labiau sudomino mokytis ir domėtis.
-Kiekvienas yra susijęs su astronomija,-baigus kalbėti jaunesniam mokiniui prakalbo Floris ir nežiūrėdama pasitaisė megztinio rankovę - ši šiurkščiai graužė odą.-Juk zodiako ženklai ir yra astronomijos dalis, tiesa? Sakėte, kad planetos susijusios su zodiaku. Tai jei zodiakas pasako apie mūsų ateitį ar būdą, planetos veikia panašiai.
Užsičiaupusi ji nedrįso žvilgtelėti į mokytojos veidą, todėl žvilgtelėjo į naujai nudažytas sienas ir susidėjo rankas ant krūtinės - tikriausiai visi pokyčiai į gera.

((1 taškas už ilgą ir įdomų post'ą; taipogi 1 taškas už teorinę dalį))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Urte Gedvilaite Kovo 04, 2017, 05:19:04 pm
Na ir kieta mokytoja, su ja nenuobodžiausi. Pamanė Nivėja išgirdusi pirmus mokytojos žodžius. Ji išklausė ir neturėdama klausimų užsirašė temą. Kiek pagalvojusi smulkiu raštu, kurį įskaito ji ir tai ne visada, užsirašė nepamiršti atsinešti karštos kavos ar bent arbatos į kitą pamoką...
Pakėlusi ranką ji užtikrintu balsu ėmė berti savo litaniją.
-Žvaigždės pagrindinės kaltininkės dėl mūsų likimo. Jos nenumato grandiozinių dalykų kaip vestuvės ar panašiai. Jos nulemia smulkius kasdieninius nutikimus tokius kaip skanesnė arbata nei paprastai ar susivėlę plaukai. Žvaigždės kartais atsako į rūpimus klausimus, atiduoda energiją, keršija. Drąsiai galiu pasakyti jog žvaigždės smarkiai įtakoja mūsų gyvenimus.
Visai patenkinta savimi Nivė atsiduso. Taip, laukia įdomi pamoka.

((0.5 taško už nuomonės išsireiškimą teorinėje dalyje))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Rafaela Ginoble Kovo 04, 2017, 06:03:16 pm
 Dallifrėjos dėmesį patraukė iš niekur atsiradęs sritulys su įvairiais ženkliukais. Buvo girdėjusi šį bei tą apie zodiako ženklus, tačiau nei domėjosi jais, nei ką. Tiesą pasakius, net savo zodiako ženklo nežinojo.
 - Mokytoja, - nedrąsiai kreipėsi į jaunutėlę mokytoją, - tada jūs man skolinga penkis galeonus, - pakėlė antakius. - Nes taip jau išeina, kad nežinau, koks yra mano zodiako ženklas. - nutaisė smalsią veido išraišką.
 Žinoma, šį bei tą žinojo iš ankstesnių astronomijos pamokų. Nedaug, bet visgi šis tas.
 - Na, sakoma, kad žvaigždės ir ne tik valdo mūsų gyvenimus. Gal dalis tiesos tame yra, bet tikrai nevisada. Nes aš juk pati sprendžiu, kur man eit mokytis, kuo būt ateityje, ar ne? - nurijo seiles ir tęsė. - Ta visa teorija, kad planetos ir kiti dangaus kūnai lemia mūsų gyvenimus yra kiek neįtikima, nes... na, būkim sąžiningi - ką gali lemti iš žemių, uolų ar dujų sudarytas kamuolys? - paklausė profesorės vaizdingai iškėlusi antakius.
 Truputį patylėjusi, įdėmiai stebėdama mokytojos reakciją, nutarė kalbėt toliau.
 - Sutinku tik su tuo, kad zodiako ženklai kartais gali apibūdinti žmogaus charakterį. Na, turiu pažįstamą, kuri berods... am, mergelė? Jei neklystu. Paskaičiau mergelių apibūdinimus ir vos ne išlieta ji, - gūžtelėjo pečiais, paaiškinusi savo nuomonę.

((0.5 taško už teorinę dalį; 0.5 taško už įdomų post'ą))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Klarė Konė Karter Kovo 04, 2017, 10:03:29 pm
Klarė pamastė ką vertėtų pasakyti ir galiausiai pakėlė ranką.
- Esu gimusi per mėnulio pilnatį, todėl esu ypač jautri mėnulio fazėms. Per pilnatį esu irzli ir negaliu užmigti, per jaunatį taip pat jaučiuosi keistai. - Klarė pagalvojusi susidėjo rankas ant krūtinės, nebuvo labai jauku atskeisti faktus apie save. - Kalbant apie zodiaką: mano Saulė avine, todėl esu daugiausia valdoma Marso, kuris šiaip jau laikomas vyriška planeta. Keli svarbiausi aspektai, kad mano Mėnulis buvo Skorpione, o Ascendentas - dvyniuose, tad esu pakankamai sunkaus charakterio. - Klarė nuraudo, ji žinojo, jog labai mažai su kuo sutarė, kad ir kaip stengtųsi, jos užsispyręs būdas vis išlįsdavo. - Taip pat savo horoskope turiu net šešias konjunkcijas, vadovėlyje skaičiau, kad net trys yra daug, toks žmogus laikomas ypatingu, tad net nežinau kaip traktuoti savo atvejį, ir kada nors galbūt norėčiau tai panagrinėti... - grifė raudo dar skaisčiau.
Nusprendusi, kad šneka per daug užtilo ir tyliai susisupusi nematomame burbule klausėsi pamokos.

((1 taškas už teorinę dalį))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Edgar Jeffter Kovo 04, 2017, 10:29:41 pm
Eidamas į Astronomijos pamoką Jeffter'is nė nenumanė, kad bus pasikeitusi šio dalyko dėstytoją. Nors jį stebino, tai kad pamoka prasideda dienos metu, tai vylėsi, kad pirmoji pamoka ilgai neužtruks arba bent jau nereikės nieko daryti. Kažkodėl, kaip pirmąją dieną penktakursis jautėsi kiek nuvargęs. Bet tik spėjo įžengti į kabinetą penkiolimetis, jam iškart akys šoko ant kaktos, kai pamatė kažką naują sėdintį už profesoriaus stalo. Net sekundėlei sudvejojo ar netyčia čia kažkas nekrėčia kokios išdaigos, tačiau veidas buvo nematytas, o jog ji būtų pirmakursė - toli gražu. Atsisėdęs į vieną iš pirmųjų suolų laukė pamokos pradžios. Šiai netrukus prasidėjus žaliaakis klausėsi pritariamai linksėdamas galvą, tačiau jam viskas atrodė paistalai iki to "trečia". Pagriežtėjus profesorės tonui, grifas truputėlį stingo vietoje, ir po keletos sekundžių tik susijuokė per nosį o kas, jei nenoriu, bet reikia? Aišku, pamoka jam patiko, tiesiog šiandieną jau nebebuvo ant tiek jėgų, kad kažką galėtų rimtai priimti. Vaikinas išgirdęs, jog bus pradėta pamoka nenoriai papurtė galvą į šonus. Norėjo jis jau drėbti klausimų laviną profesorei, bet nespėjo, nes šioji lyg nelaukusi klausimų išsyk ėmė toliau dėstyti. Na, užduotis neatrodė sunkoka, bet penktakursis buvo įsitikinęs, jog nupjaus ir į lankas, bet kaip ir seniau, taip ir dabar suvokė, jog geriau kažkas negu niekas.
- Mano zodiako ženklas yra skorpionas. Taigi, žinote, jog planeta priklausanti marsas,- kiek pirštinuota ranka patrynęs smakrą ir prisimerkęs pamąstė ėmė pilti toliau, kas tik šovė į galvą, - Taigi.. Mano ženklas taip pat yra vandens ženklas, todėl kaip sako turėčiau geriau valdyti kerus susijusius būtent su vandeniu, tačiau ugninius valdau lygiai taip pat gerai. Tikriausiai viską valdau vienodai gerai,- dabar net pats nusikvatojo iš savo perdėtumo ir pasikrapštęs žalsvas akis nebepradangino šypsnio iš veido,- kas liečia kerus, tai juos stiprina ir skorpiono žvaigždynas, jei būni toje vietoje, iš kurios gali jį regėti..- dar lyg ir norėjo kažką pridurti, tačiau viskas taip ir pasiliko ant liežuvio galo.

((0.5 taško už teorinę dalį; 1 taškas už įdomų ir ilgą post'ą))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Dawn Strain Kovo 05, 2017, 12:09:25 pm
Dawn, išgirdusi mokytojos pastabą, greitai susirado vietą ir atsisėdo šalia kitos mokinės.Šaunu. Zodiakai. Jai žandai paraudonavo, kai profesorė užsiminė apie horoskopų skaitymą žurnaluose. Taip, mergina mėgdavo skaityti žurnaliukuose jos zodiaką ir vis tikėdavosi, kad jame bus parašyta, kaip "po kelių dienų jus aplankys svajonių vaikinas ant balto žirgo". Tačiau varniukei augant, ji vis mažiau tikėdavo horoskopais, kol galiausiai tai atrodė jai visiška nesąmonė, kai perskaitė, jog merginai grės mirtinas pavojus. Antrakursė, išgirdusi profesorės klausimą, tučtuojau pakėlė ranką ir laukė, kol jai leis atsakinėti.
-Skaičiau, jog žmogaus kraujyje yra medžiagos, kuri yra ir žvaigždėse, neprisimenu, kaip tiksliai vadinasi. Aaa, planetos taip pat dar didžiulę įtaką žmonėms, jų charakteriui. Pavyzdžiui, Saulės įtakoje žmonės yra išdidūs, dvasingi, o Saturno įtakoje - užsidarę, nelinkę bendrauti. Aš pati esu Veneros įtakoje, o tai reiškia, jog esu impulsyvi. Ir apskritai, mėnulis turi didžiulę įtaką, nes per pilnatį žmonės pasiverčia į vilkolakius, arba paprastam žmogui gali atrodyti, jog tą naktį blogiau miegasi ir panašiai.
Patenkinta savo atsakymu, Dawn nuleido ranką.

((1 taškas už teorinę dalį))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Lilith Toujou Kovo 07, 2017, 12:01:04 am
Pirštais švelniai paslėpė savo šypseną, kuri nesusilaikiusi pražydo merginos lūpose. Negalvodama palinko kiek į priekį, arčiau profesorės, kurios veide žaidė kelios emocijos; jos visos siaubingai masino Lilith, taip ir dabar norėjosi, kad vietoje saulės danguje spindėtų mėnulio skliautas, kuris tuos jausmus tik dar labiau pagyvintų; nuspalvintų visas spalvas aplink nuostabiai paslaptinga, rafinuota palete. Atsiduso. Tačiau dabar juk pamoka, todėl reikia piktai suraukti antakius ir kibti į pamoką.
-Mūsų manymu, horoskopai, esantys, pavyzdžiui, žurnaluose, tėra vaikų žaidimas, - prabilo švilpė, vis dar naudodama tam tikrą specifinę kalbėjimo manierą. - Kiekvienas žmogus yra individualus, todėl tie dalykai, kurie apibendrina kiekvieną zodiako ženklą, yra pernelyg pragmatiški ir abstraktūs, - nuleido vieną ranką žemyn ant suolo paviršiaus ir melsvai nulakuotu trumpu nagu kelis kartus kaukštelėjo, tarsi patvirtindama savo požiūrį.
-Žmogus asmeniškai savęs negali analizuoti, mat dažnai apie save galvoja iš visiškai kitos pusės, tarsi matydamas save iškreiptų veidrodžių kambaryje. Tačiau, aš pernelyg krypstu nuo temos, atleiskite mums, profesore, - staiga prajuko Lilith ir skubiai pasitaisė savo sidabrinės žuvytės formos auskarą, tarsi norėdama padaryti pauzę.
-Mes esame Dvyniai, gimėme veikiamos Saulės, - sučirpsėjo, gyvai ir mielai. - Tačiau šiaip Dvyniai yra oro ženklas, saugomas Merkurijaus, o kaip žinoma, ši planeta yra kitaip vadinama, na, proto planeta. Žinoma, -kilstelėjo galvą, ir šyptelėjo, - Egzistuoja daugybė kitų faktorių, kurie nulemia žmogaus elgseną, charakterį ir kitką, jeigu mes žvelgsime į viską iš astrologinės pusės. Tačiau, aš tikiu, kad mums profesorė labai gerai paaiškins viską, hm?- kiek nesklandžiai baigė, skubotai, tarsi vaikas, turintis saldainį užantyje, bet jausdamas progą gauti dar vieną saldėsį.

((1 taškas už ilgą ir įdomų post'ą, 1 - už teoriją))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Sara Nikolė Keyes Kovo 07, 2017, 08:57:59 pm
Naujoji astronomijos profesorė ėmė patikti Sarai, dėl to jog ši atvira ir nuoširdi ir dar netradicinė, juk nekiekviena profesorė gali per pamoką pasiūlyti arbatos, kakavos ar kažko atsigerti. Norėjusi sutikti profesorės akis, mergaitė nedrąsiai pakėlė ranką ir prabilo kimiu mergaitės balseliu:
-Gal galėčiau gauti arbatos, profesore?
Išgirdusi pirmąjį pamokos klausimą šiek tiek pagalvojusi, netrukus išreiškė savo nuomonę:
-Aš deja žinau, tik savo zodiako ženklą. Bet manau, kad kai pasikeičia planetų išsidėstymas, gali pakisti mūsų nuotaika, elgesys, mityba ir svarbiausi mūsų gyvenimo dalykai gali labai stipriai pasikeisti, jei pasikeistų planetų išsidėstymas,-Sarai nutilus, šioji atsikosėjo ir kvėpavo giliai, bet po truputį kvėpavimas išsilygino.

((0.5 taško už teoriją))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Bethany Landworth Kovo 07, 2017, 10:55:01 pm
   Bethany sėdėjo tyliai kaip pelytė ir laukė nuobodžiosios ir sunkiosios teorinės dalies. Tiek ilgai laukė, kad net pražiopsojo. Daugelis mokinių jau buvo pasisakę, tačiau trečiakursė vis tiek pabandė kažką išmislyti.
   - Amm... Na, mano zodiakas yra liūtas, o planeta, lygtais, Saulė, stichija - ugnis, o su kokiu žvaigždynu esu susijusi, tai nežinau. Šiaip esu girdėjusi, kad mėnulis labai mus įtakoja. Dienomis ir naktimis, kada šviečia pilnatis, dažniausiai esame neramūs, negalime užmigti, susikaupti. Žmogus yra gamtos dalis, tad, jei Mėnulis savo gravitaciniu lauku judina jūras ir vandenynus, teoriškai pilnatis gali veikti ir žmones, juk 70 procentų žmogaus kūno sudaro vanduo... Ehm, taip pat girdėjau, kad nuo zodiako ženklo, planetos, stichijos ir žvaigždyno priklauso žmogaus charakteris bei ateitis, o visą kitą jau pasakė kiti mokiniai...
   Dar kart apgalvojusi, ką pasakė, grifė pasidėjo galvą ant stalo ir stengėsi (nors labiau vaidino, kas stengėsi) sugalvoti kažką, ko dar niekas nėra pasakęs, bet, atrodo, viskas buvo paminėta.

((0.5 taško už teorinę dalį))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Mila Rozan Kovo 08, 2017, 07:39:51 pm
Pirmakursė Mila Rozan įžengusi į astronomijos kabinetą pradėjo žvalgytis po kabinetą. Mhm...Astronomijos kabinetas toks nykus... Mila mėgo girdėti kuomet slapta nuo tėčio mama jai pasakodavo apie astronomiją ir jos paskirtį. Nuo to laiko Mila buvo įsitikinusi, kad astronomija bus jos mėgstamiausia pamoka. Mila vis dar stebėjo patalpą kuomet jos žvilgsnis užkliuvo už jos pirmosios astronomijos mokytojos Nanos Kannazuki. Jai ta moteris iš karto pasirodė tokia savita, bet tuo pačiu labai sąžininga ir miela. Mila buvo maloni todėl tik pamačius savo naująją profesorę pasisveikino:
-Laba diena, profesore, malonu su jumis susipažinti.-Mila nusišypsojo profesoriai ir pradėjo ją ,,nagrinėti''. Ji apžvelgė profesorės drabužius ir jos veido bruožus kurie jai pasirodė gan išraiškingi. Mila stengėsi išsivaizduoti profesorę su plačia, plačia šypsena, nes kol kas profesorė buvo rimta ir susimasčius. Mila patraukė savo žvilgsnį nuo profesorės ir pradėjo apžiūrinėti kitus vaikus kurie sėdėjo šalimais.
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Nana Kannazuki Kovo 10, 2017, 09:08:06 pm
Tik jai pačiai išgirdus savų lūpų beriamus klausimus Nana sudvejojo pamokos tema - žinoma, dar sykį kartojant, gi retas profesorius, kad ir pareigomis ne itin besidomintis norėtų užkrauti kažką nesuprantamo, per lengvo arba varančio žiovulį saviems mokiniams, ir, žinoma, buvusi varnė nebuvo išimtis šiuo atveju. Galbūt todėl teorija ir buvo jos mylimiausia dalis - jeigu žmogus, ar net ir informacinės knygos autorius, turi užsivedimo ta tema, tuomet kas be ko, tai bus savotiškai įdomu. Neprivalėjo egzistuoti kažkokie tarpai tarp mokėjimo aiškinti ir nesupratimo ką aiškini - teorija yra teorija, ir tai dažniausiai buvo paprasti tam tikros srities faktai, kuriuos pats moki taip, kad naktį prabudintas atsimintum. Tad galbūt todėl, vos teorijos klausimui išsprūdus iš jos lūpų, o mokiniams ėmus reikšti visokeriausius atsakus, Nana pasijuto savotiškoje aklagatvėje.
Ir kaip, velniai gailestingi ir Dievai atlaidūs, jinai ims ir išaiškins praktiką? Kai pati mokėsi to, žinoma, buvo aišku - mokytojas jos buvo knygos, o turėdama užsidegimo, viskas jai veikdavo "arba pavyksta taip, arba bandai kitu būdu" principu - o dabar? Žinoma, kažkaip išaiškins - to nepadaryti nebuvo kaip galimas variantas. Giliai įkvėpė, atsiduso. Vargeli, nuostabi pirmos pamokos pradžia - nors ir vėl, jinai nebuvo tobula. Ypač kitų mokyme.
-Kiek girdėjau, panelė Amneta plačiausiai pasakė tema, kuo kiti dangaus kūnai, specifiškai Mėnulis, veikia mus kasdieniškai - manau, kad nors ir ne visi, bet tikrai dauguma gali pritarti su jos pasakyta informacija, kad per pilnatį bus kitokia savijauta, nei tarkim, per kokią delčią. Ir, kaip panelė la Claire išsireiškė geriausia ta tema, zodiakai ne visuomet bus pilni tiesos. Nors, kad būtumėm dvynys zodiake, tikrai nereik turėt dvynio šeimoje,- net tylomis sukrizeno į tokį mokinės pareiškimą. Emocingas išsireiškimas, tai tikrai - nors tokia susikurta atmosfera jai ir savotiškai patiko, kad bent jau mokiniai - kad ir vienas, net ir to būtų užtektinai - jautėsi užtektinai atsipalaidavę, kad galėtų save reikšti pamokoje be jokių kaprizingų ir bergždžių agresijų,- Tuojau pat ir pavyzdžių duosiu, tačiau,- net antakį pakėlė - kas jau kas, bet tikrai to nesitikėjo. Keista, keista, kažkaip net netikėjo, kad taip gali būti - pasirodo, kad buvo klaidinga tuoju atžvilgiu,- Panele Portendorf, na ką gi, pasirodo, kad dar tik pirmoji pamoka, o jau į skolas veliuosi aš. Žodžio švento nelaužanti esu aš, tad jei kada realiai norėtumėt šiuos atsiimti, arbatos ir pyrago pavidalu ar piniginiu, prašom mane susirasti kabinete.
Nusišypsojo - nerimas dėl praktikos vis dar kybojo širdyje, tačiau buvo smagu klausytis kitų nuomonių, iškalbų ar savų ne tik zodiako ženklų, bet ir planetų globėjų. Rodos, pagaliau ir suprato, kodėl Kasiopėja taip karingai užsiėmė šią pamoką, bent jau tuo atveju, jei ir pati jautėsi taip pat.
-Taigi, teorijai pavyzdys - pati asmeniškai esu svarstyklės, kas dar dažniau yra asocijuojama su meile. Meilės ženklas, taikos ženklas, nepakenčia barnių, vienatvės.. Realiai, dar savotiškai nepykčiau, jeigu svarstyklės nebūtų patapusios stereotipiniu meilės, dažnai net aistros ar vien tik seksualinės meilės simboliu. Štai, dar vienas pavyzdys, kodėl zodiakai neapibūdina visko - tačiau, kaip panelė Gren pusėtinai sakė, dažniau tai būna smulkios dalelės. Bruožai, dažnai aptinkami daugybėje žmonių, poelgiai, kurie išsiskiria kiek labiau nei kituose žmonėse - visa tai dažnai tėra ženklai, leidžiantys "suskirstyti" - kabutėse, didžiulėse kabutėse - žmones į tuosius bruožus, kurie tinka specifinei zodiakų grupei.
Akies krašteliu pažvelgė į kalbančią Lilith, akimirkai užsinorėdama perbraukti per šios švelnius tamsius plaukus, vėl nakties tamsoje persimesti žodžiais, kurių struktūra net ir didžiausiam romantikui būtų neįkertama. Užsinorėjo fėjų. Kaži, ar gyvos ir mažytės fėjos siaubingai kabinetą sujauktų?
-Panele Karter, šešios, mh.. Žinoma, tai daug, ir negaliu sakyti pilnai užtikrintai, tačiau magiškus padarus ar gyvūnus tai gali veikti savotiškai kitaip, ar net ir turinčius kokio aiškiai atgamtiškesnio kraujo savyje. Nors ir vėl, tuo atveju nesu domėjusis siaubingai daug - pati turiu tris, kas, kaip minėjot, yra savotiškai išskirtinesnio, ir jei norit, galit bet kada užsukti į kabinetą, durys praviros, mielai pasišnekėčiau daugiau šia tema.
Išklausiusi dar kelis mokinius - Dievai ir Motina Gamta telaimina ją, bet jautė, kaip gerklė ir šios jutimas eina prie galutinės ribos. Kalbėti, žinoma, buvo smagu - ypač tema, kurią veik dievini - tačiau taipogi smagu buvo gebėti prakalbėti, tad išgirdusi mokinės norą arbatai, profesorė tik džiaugsmingiau atsikvėpė - gaus ir trumpam pailsėti, ir pati išdžiuvusią gerklę sudrėkins šiltu gėralu.
Linktelėjusi į paprašiusios mokinės pusę ir trumpam atsiprašiusi Nana išlėkė iš kabinėto - kelių akimirkų tarpe atsidūrė savame kabinete, užkaitė vandens, supylė šį į juodą arbatinuką, paruošė apie septynis - ironiška, argi ne? - puodelius, į kurių du įmetė kelis susuktus ulongo arbatmedžio lapus. Būtų visai mielai atsigėrusi mačios, kad ir arbatinukas, ir puodeliai buvo įprastiniai japoniški, tai kodėl gi nėjus ir su arbata iš šalies, iš kurios esi kilusi? Tačiau, žinoma, tai buvo tiesiog bereikalingas vargas, kartu ir būtų supratusi sutrikusių mokinių žvilgsnius, kol pati gers keistai ryškiai žalią arbatą. Lazdelės mostu pakėlė likusius puodelius ir arbatinuką su karštu vandeniu į orą, skraidindama šiuos priešais save, kol du pilnus arbatos puodelius - vieną savo, kitą mokinės - nešė rankoje. Šios toks poilsis geriau nei jokio, tiesa?
-Gerai, tęsiame toliau,- pastatė arbatos puodelį ant mokinės stalo, greitomis šią užkalbindama,- Nežinau, ar ulongo arbata tavo mėgstama ar girdėta, tačiau kitos, atleisk, neturėjau.
Greitomis ir pati pasivogusi kelis gurkšnius iš savo puodelio, profesorė pastatė šį ant stalo, kartu prie kitų puodelių, vėl atsisukdama į jaunesnių už ją pačią mokinių veidus.
-Visi, galima sakyti, buvot viena, kita ar trečia prasme teisūs, ypač džiugina, kad žinot ir papildomos informacijos astrologijos tema. Ir dabar praktika - realiai, tai bus tik dar daugiau pasakojimo iš mano pusės, ir nesu tikra, ar sugebėsiu viską tiksliai ir aiškiai išaiškinti, kad nesidrovėkit klausti - ar net ir pavyzdžio paprašyti, mielai tą parodysiu. Ir tiesa, jei dar kas norit arbatos, nesidrovėkit ir pasiimkit.
(((Jei kas siaubingai tingit skaityti, nuo čia prasideda praktikos aiškinimas))
Automatiškai suplojo rankomis, galbūt taip stengdamasi sudėlioti savas mintis - pasičiupusi kreidos gabaliuką perbraukė per šią vertikaliai, ir padėjo kelis trumpus horizontalius pagaliukus.
-Taigi. Kaip yra planetos globėjos, kurios, kaip aišku, savotiškai globoja jūsų ženklą, dažnai ir yra tiesiogiai susietos su jumis. Jeigu zodiakas yra toks jūsų atitikmuo,- bakstelėjo į žemiausiai esantį pagaliuką,- o jūsų savęs pažinimas per gyvenimo eigą - šitas,- bakstelėjo į kitą, kiek aukščiau esantį,- tuomet pažinimas savęs pagal planetas ir žvaigždes būtų čia,- vidury tarp abiejų kitų, kur ilsėjosi trečias pagaliukas, Nana šį kelis kart apibraukė, tarsi pritraukdama dėmesį,- Tarkim, savy jūs turite gabaliuką kitų - draugų, šeimos narių. Tas pats ir su žvaigždėmis ar planetomis, ir dažnai, bet tikrai ne visada, pastarosios būna zodiako planeta globėja. Su žvaigždėmis kiek sudėtingiau, nes dažnai šios būna priskirtos jums remiantis kitais aspektais. Kadangi burtininkai daugumoje dalykų yra pažengę daug labiau nei žiobarai,- net pajuto kartumą burnoje vien tą tardama, skambėjo kažkaip savotiškai keistai,- todėl galima net užmegzti pokalbį su tąją planetos - arba žvaigždės - dalimi, kuri slypi jumyse. Bet vien todėl kad pokalbis yra užmegztas, tai nereiškia, kad kalbatės su savimi - ar kad kadangi kalbatės su savo dalimi, jums negresia jokie pavojai iš to darymo.
-Gerai, daug nedaugžodžiaujant - žvaigždėms yra skirtas burtažodis stiderques, planetoms - steripse. Šį kartą leisiu pasirinkti, kurį norite daryti - planetos yra lengviau, todėl jas labiau patarčiau daryti jaunesnio kurso mokiniams, pasirinkimo teisė labiau tiktų vyresnėliams. Nors galite daryti ir abu, kaip norite. Ištarus burtą sėkmingai jūsų vizijos laukas turėtų iškarto arba aptemti, arba pasidaryti siaubingai ryšku - bet tai tik kelių sekundžių efektas, tuomet atsidursite arba planetoje, kuriai priklausote, arba žvaigždėje. Prieš jus tikriausiai - negaliu sakyt užtikrintai, bet spėju - būsit jūs pats, kas bus jumyse esantis dangaus kūnas. Jūsų tikslas - padaryti jį savu draugu, susipažinti, užmegzti ryšį. Pasikartoju, vien todėl, kad kažkas yra jūsų dalis nereiškia, kad yra nusiteikęs draugiškai, prisiminkit ką. Užduotis skaitysis užbaigta tuomet, kai planetai arba žvaigždei jus priėmus gausit iš jos mažą dalį, dažniausiai uolienos, mineralo ar kristalo gabaliuką iš tos planetos ar žvaigždės, arba jeigu ji jūsų nepriims ir jums iškils pavojus, tačiau kadangi jus stebėsiu, pasistengsiu iš šio ištraukti kaip galima greičiau.
Atsiduso. Tas arbatos gurkšnis, regis, nė velnio nepadėjo - dar vienas gražumas, pirma pamoka, o ji prisičiulbės tiek, kad kitądien neprakalbės.
-Praktikiniai aiškinimai ne man, tad jeigu yra kokių neaiškumų, nesidrovėkit klausti ar paprašyti pavyzdžio, su mielu noru tokį pateiksiu.


((Rimtai, jeigu kam reikia kokio paaiškinimo - arba apsireikškite per AŽ, arba savame poste paprašykit pavyzdžio ar kažko panašaus. Dialogas, kuris bus planetoje\žvaigždėje gali būti vieni klausimai, tarkim "kodėl tu esi mano planeta\žvaigždė?", gali būti grynas monologas iš jūsų pusės, galit sugalvoti ką kito - nebijokit būti kūrybingi, aprašyti ir vietovės, kurioje atsidursite arba to, kaip jūsų veikėjo planeta globėja nėra planeta, su kuria susidurs.. Užduotį prašyčiau atlikti per 3-4 post'us.))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Klarė Konė Karter Kovo 11, 2017, 03:22:28 am
Išklausiusi profesorės kalbą Klarė iškart užsirašė abu burtažodžius. Kaip esančiai jaunesniąjame kurse ji turėjo naudotis tik susietu su planetomis. Tačiau, kadangi astronomija jaunąjai grifiukei patiko, ji tikėjosi galbūt kada nors išbandyti ir antrąjį burtažodį.
Kelias minutes antrakursė kaupėsi. Užduotis atrodė įdomi, tačiau labai paslaptinga, todėl rusvaplaukė ją pasitiko gana nedrąsiai. Juolab, kad profesorė perspėjo, kad gali sutikti beveik bet ką.
... na ankščiau ar vėliau teks pradėti, tik gadinu laiką, kurio po to galiu pritrūkti.. Tokius žodžius sau ištarusi žaliaakė nutarė pradėti. Pasižiūrėjusi į užsirašytą burtažodį Klarė ištarė jį ir garsiai:
- Steripse. - Ištarė jaunoji Karter. Žodžiams aiškiai suveikus merginos skrandis pasileido šuorais toliau jos, tarsi kristų iš didelio aukščio. Tačiau daugiau nieko neįvyko. Grifė nutarė taip lengvai nepasiduoti:
- Steripse. - Šįkart ištarė šiek tiek griežčiau, tarsi tonas padėtų priversti kerus suveikti geriau. Vėl pajutusi keistą jausmą antrakursė galvojo, kad vėl bus taip pat ir nieko neįvyks, tačiau akimirkos bėgyje Klarės akyse aptemo, tarsi alpstant. Kūną tarsi kas sunkaus užspaudė, vaizdui po truputėlį ryškėjant mergaitė ėmė džiaugtis, tačiau išgirdo balsą, tarsi kalbantį jos pačios mintimis. Tau čia ne vieta! ir Klarė tarsi krisdama sumirksėjusi atsidūrė savo suole.
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Lisette la Claire Kovo 11, 2017, 06:39:41 pm
Lisette įdėmiai klausėsi profesorės, tačiau, rodos, nesuprato beveik nei vieno jos žodžio. Nors rausvaplaukė ir mėgo astronomiją, tačiau dabar jai visa ši pamoka atrodė it koks kosmosas (ironiška, mat astronomija susijusi su kosmosu, tačiau toks išsireiškimas reiškė, jog klastuolė visai nieko nesuprato). Laimei, Lisette sugebėjo išgirsti burtažodžius, kurie, kaip tikėtasi, ir padės suprasti rausvaplaukei, kas čia per painiava. Kadangi klastuolė taip ir nesuprato, kas įvyks, kai ši ištars burtažodį, nenuostabu, kad šiek tiek jaudinosi. Lisette užsikišo rausvą plaukų sruogą už ausies ir gan nedrąsiai išsitraukė burtų lazdelę iš vidinės apsiausto kišenės. Giliai įkvėpusi bei dar kartą akimis perėjusi per klasę, klastuolė švelniai mostelėjo lazdele tardama:
-Steripse,- ištarė ganėtinai nedrąsiai ir neužtikrintai, tad nenuostabu, jog nieko ir neįvyko. Lisettei atrodė, kad visiems jau seniausiai pavyko teisingai ištarti burtažodį ir beveik baigti užduotį, tad mergaitė susiėmė ir švelniai mostelėjusi lazdelę drąsiai ištarė:
-Steripse!- klastuolei ėmė suktis galva, o ryški šviesa, rodos, ją apakino. Laimei, viskas vyko itin trumpai ir dabar rausvaplaukė buvo jai visai nepažįstamoje vietoje.
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Claudie Amneta Kovo 12, 2017, 06:34:46 pm
Klausydamasi mokytojos Claudie vis labiau niaukėsi. Kažkaip užduotis jai atrodė įtartina. Visi tiek keliavimai į planetas, žvaigždes... Jai viskas paprasčiausiai atrodė nelogiška, nusižengia biologiniams dėsniams. Išklausiusi iki galo užduotį pastebėjo, kad kiti jau bando burtažodžius. Reik greičiau klaust, kad kiti išgirstų... O kas, jei keli mokiniai iškeps?
-Profesore, aš šia užduotimi abejoju. Juk žvaigždės yra didžiuliai įkaitusių dujų kamuoliai. Jeigu kas prisiartins prie jų, tai turėtų būti labai karšta. Tiksliau net nespėtų prisiartinti, o iškeptų. Ar jūs neabejojate, kad viskas baigsis gerai? Be to, kitose planetose yra kitoks oras. Mokiniai gali prisikvėpuoti azoto ir uždusti. Bet turbūt nespės. Žemės trauka yra stipriausia, ka daugybė mokinių turbūt išlėks į kosmosą ir žus,- šiek tiek drebėdama iš pykčio ir baimės grifė kalbėjo toliau.- Rodos jūs nepasakėte kaip grįžti atgal. Ar jūs pati visus mokinius sugrąžinsite?
Lyg ką prisiminusi mokinė tarė dar šį tą:
-Na, čia mano smalsumas. Aš taip esu girdėjusi. Atleiskite, jeigu ką nors pasakiau ne taip... Tiesiog norėjau įsitikinti.
Claudie užsikėlė koją ant kojos. Kai nervindavosi, jai visada tai šiek tiek padėdavo. Šį sykį nervinosi stipriai. Jos kalba galėjo įžeisti mokytoją, bet tikėjosi, kad taip nenutiko. Viską galės sužinoti tik iš profesorės atsakymo...

((0.5 taško už įdomų post'ą))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Margo Diuken Kovo 12, 2017, 07:52:53 pm
((Apsimeskime, kad dar praktika? :'-)) Atsiprašau, labai norėjau pasireikšt, nors ir pavėlavus, tikiuosi, per galvą negausiu? Be to, manykim, kad čia jau praktikuojuosi. Nes pabaigoje bandau tai daryti :'-)) ))

Visi klegėjo, visi norėjo pasisakyti, juk šitoks įvykis - astronomija! Pasakojo, dėstė savo mintis vienas paskui kitą, vieno žodžiams dar nespėjus išsisklaidyti klasėje, jau tarškėjo kitas ir taip ilgai ilgai. O gal taip tik pasirodė, nes prie dar niekam nežinomų Margo savybių galime paminėti, kad ji baisiai nemėgsta laukti ir yra per išdidi, kad šoktų iš suolo, verstųsi per galvą, liptų ant jų kitiems (na šitai galėtų, bet tik tiesiogine prasme, o čia pamoka, taigi, geriau nerizikuoti) ir žūtbūt išrėktų savo mintyse kruopščiai pasirašytą kalbą garsiausiai. Šitą, žinoma, nesunku pastebėti, bet kiti gali pamanyti, kad ji tiesiog nieko nesugalvoja, arba, kad yra nedrąsi ar labai jau kukli, bet taip nėra. Ne. Ji tiesiog išdidi. Kiti šnabždasi, kad puikybės įsikūnijimas ir visi bla-bla apie gryną kraują, tai, aišku, tiesa, bet net pamiršusi mėlyną kūno skystį ji gali puikuotis savimi. Kam trukdo lai pasitraukia, o Margo tuo momentu gudriai nusišypsos, patenkinta žvilgtelės pro lėtai nusileidžiančias blakstienas ir nužingsniuos aukštai iškėlusi galvą. Tai užprogramuota jos kraujyje. Tame mėlyname skystyje, kuris tik prideda puikybės. Kaip bebūtų, juk jis mėlynas.
Taigi, tyrinėdama dėl patrauktų rankovių apnuogintas venas varna klausėsi. Kaip visada nešoko, nesivertė, nieko nedarė, tik atrodė puikiai. Ir išdidžiai. Jautė vieną kitą piktą žvilgsnį, bet čia tik pavydas, vien apie tai pagalvojus kvatotis norisi, bet penktakursė tik vedžiojo pirštu savo venas ir paslaptingai šypsojosi.
 -Nuostabu. - sumurmėjo visai klasės gyvasčiai išsisunkus ir pagaliau nutilus. Negali būti nieko nemalonesnio negu pradėti savo kalbą ir būti nutrauktai garsiau rėkiančiojo. -Žvaigždės ir kiti kosminiai kūnai glaudžiai susiję su Žeme bei jos gyventojais. Juk dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos, ką? Taigi, dauguma tą likimą ir bando nuspėti su žvaigždžių pagalba. Daug kas tai minėjo, todėl nesikartosiu, juk visiems aišku, kad yra daug būdų ir daug subtilybių. Seniau, o ypač Graikijoje buvo labai madinga užtvirtinti pranašystes planetų išsidėstymu. Tokios pranašystės neišsipildo, kol planetos kaip nors neišsirikiuoja, o ir išsirikiuoja ne visada būtent taip, kaip pasakyta pranašystėje, nes pranašystę sukūręs blogai apskaičiavo arba planetas paveikia išorinės jėgos. Planetų ir žvaigždžių išsidėstymu remiasi ir nemažai burtų, ypač stiprinančių galias arba neleidžiančių sulaužyti susitarimų. Gal neišsiplėsiu, nes matau, - nepatenkintai kilstelėjo antakį. -Kad daugumai tai neįdomu. Trumpai drūtai, be likimo žvaigždės ir planetos turi ir daugiau galios: gali paveikti pranašystes, sustiprinti galias, burtažodžius, pažadus, išlaisvinti ar uždaryti juodąją magiją bei jos kūrinius...
Astronomija, kaip ir Magijos istorija buvo Margo silpnybė, tad mergina būtų kalbėjusi visą naktį ir neišsisėmusi žinių ar kvapo. Dėl šios silpnybės su ja niekas nebenori eiti į biblioteką, nes kas antra bendražygio pakelta ir pasiūlyta knyga būna dedama atgal ir palydima varnanagės žodžiais "šitą jau skaičiau".
 -Ak, taip, praktika. - suniurnėjo panosėje, sugrįžusi iš apmąstymų, planų ir svajonių, apie ką, deja, ne kiekvienas mirtingasis gali sužinoti. -Pažiūrėkimi, "stiderques"? Kur mano lazdelė? - ar jau minėjau, kad Margo dar ir išsiblaškiusi? Labai dera su potraukiu žvaigždėms, ką?
Klasėje vienas po kito pasigirdo pokštelėjimai - pradinukai bando burtažodžius - o jau patyrusiems save priskyrusi Margo kuprinėje kuičiasi lazdelės.

((1.5 taško už ilgą ir įdomų post'ą))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Klarė Konė Karter Kovo 12, 2017, 09:40:02 pm
Kelias minutes Klarė mastė kas įvyko. Matyt nuo pat pradžių grifei pavyko susisiekti su savąja planeta, tačiau toji nebuvo labai draugiška antrakursės atžvilgiu.
Klarė susikaupė ir pasitikėdama profesorės žodžiais nusprendė pabandyti dar kartą, juk ji minėjo, jei ką ištrauksianti mokinius ankščiau, nei kas blogo spės nutikti.
- Steripse. - Aiškiai ištarė žaliaakė. Šįkart viskas vyko greičiau nei pirmą kartą, akyse aptemo, skrandis prisiplojo, vaizdas išryškėjo jau po kelių akimirkų. ... ir vėl tu... Klarė išgirdo savo galvoje, ir pajuto, tarsi kas ją norėtų išstumti lauk, tačiau šįkart ji buvo geriau pasiruošusi.
- Nepavyks. - Antrakursė ištarė šešėliui, matomam priešais esame raudonai rudame fone.
Tai ištarus fonas dar labiau paraudonavo ir šešėlis prislink dar arčiau. Jis tarsi degė karščiu. ... aš tau pasakiau, kad dingtum iš čia...
- Kodėl!? - Supykusi kiek per garsiai kalbėjo dvylikametė. Šešėlis buvo bent perpus aukštesnis už mergaitę. ... nes tau nevalia...
Šešėlis išsisukinėjo, ir Klarė jautė kaip jos kūnas kaista nuo aplinkoje ir ypač nuo šešėlio, tarsi pirtyje. Buvo labai karšta, ir uniforma ant jaunosios grifukės kūno lipo kaip bitė prie medaus.
- Nes tau nevalia? - Balsiai pakartojo rusvaplaukė šešėliui. - Penkiamečio žodžiai.
Grifė, matyt šešėlį kaip reikalas įsiutino, mat šis prilekė prie pat jos ir juoda beveide galva prisikišo prie dvylikametės. ...pati prisiprašei...
Klarės veidas tarytum lydėsi, ji bandė pabusti, tačiau nepavyko...
- Kodėl tu taip darai? - Skausmo perkreiptu veidu žaliaakė kreipėsi į esybę. ... todėl, kad tokie kaip tu, tokiais metodais mane erzina...
- Bet šiuos kerus išmėginti man pasiūlė profesorė... - teisinosi mergaitė.

((1 taškas už ilgą ir įdomų postą))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Nana Kannazuki Kovo 12, 2017, 10:03:18 pm
Pagaliau jokio kalbėjimo - tegul Vėjų Dievai šią pasmerkia į kitus kraštus griausmingai krist, bet mintyse jau kalėsi lenteles su didžiuliais raudonais šauktukais, kad daugiau nebekalbės tiek daug. Ačiū labai, bet ne.
Atsirėmusi į savą medinį stalą Nana lėtai apžvelgė mokinius, bandančius suvirškinti dar didesnį informacijos kiekį ir pagauti tą akimirką, kai smegenėlės suvirškins žodį "burtas" ir "praktikos metas" - kaip tuomet jauni veideliai ima akimis kuistis po aplinką ieškantis lazdelės.. Atvirai, tai buvo savotiškai įtraukiantis pojūtis, tiesiog turėti absoliučią valdžią prieš kažką kitą, ypač regint, kaip jie seka tavas komandas.
Keistas, keistas jausmas.
Viena ranka apsikabino jau lėtai atšalti pradedančios arbatos puodelį, skvarbių mokytojauti pradėjusių akių žvilgsnį perkeldama ant juodo puodelio, prie kurio viršaus matėsi raudono lūpdažio žymė. Net užmiršo, ant kiek netvarkingai ar "savaitgališkai" galėjo atrodyti - na, ką gi. Toks gyvenimas ir taip toliau tąja eiga, o savo patogumo į kitų įprastą reginį jinai tikrai nekeis. Velniop.
Paskendusi svajose išgirdo klausimą - tylų, tarsi nedrąsų. Balsą susiejo su mokine, nuo kurios pradėjo teorinį pasakojimą iš savos pusės - lengvai šoktelėjus nuo "aukštesnės pareigų einančios aka mokytojo" pakylos klasėje priėjo prieš šios, pasilenkdama prie jos suolo. Nesinorėjo trukdyti kitiems, nors visai tobulai ir būtų, jeigu šie net nebūtų išgirdę Amnetos nuogąstavimų - o gal ir gerai, tuomet galėtų visiems garsiai paaiškinti. Bet ir vėl, gerklė.. Ak, sunkus tas mokytojo gyvenimas.
-Kalbi teisingai,- veidą papuošė maža šypsenėlė, gal tik tam, kad padrąsintų grifiukę,- ir tavo baimės būtų paremtos, tačiau į kosmosą, į kitas planetas ar žvaigždynus keliauti nekeliausime. Man atrodo, net ir burtininkų keliavimas tiesiogiai į kitas kosmoso vietas yra paremtas labiau minčių nei kūniškuoju keliavimu, o mintims, kaip bekūnei daliai, todėl nesklandumų ir neiškyla.
Ligi tol į mokinę žiūrėtos akys nukrypo į viršų, naujoji profesorė užsigalvojo - žinoma, tiesiog nuraminus Amnetą viskas išsispręstų taip ar anaip, tačiau norėjosi, kad jaunesnioji mokinė tikrai viską suprastų pati, kad būtų užtikrinta, o ne vien pasikliautų nepažįstamos žodžiu. Pirštais automatiškai tyliai ėmė barškenti į šios stalą - prasto įpročio pasekmė.
-Kai gimei, buvai automatiškai susieta ir su žvaigžde, ir su planeta, ir net su kitu aibių dalykų, kurie dabar nėra itin svarbūs - panašiai, kaip esi susieta su savo motina ar savo tėvu genetikos pagalba. Pats burtas, kartu ir užduoties tikslas yra susisiekti su planetos, tikriausiai šią imsi, tiesa? dalimi, esančia tavimi - tad pati kelionė bus verčiau į tavo pasąmonės užkampius, kur šioji ir slypi, nei į tikrą kosmosą.
Buvusi varnė atsitiesė iš savos vietos, dar kartą apsižvalgė aplink - tikėjosi, kad grifė suprato jos paaiškinus, vis vien stresas ir baimės ne itin pridėtų pliusų ne tik prie pamokos mėgimo, bet kartu ir užduoties pasisekimo, o tokie faktoriai gi ypatingai kenkia ir kasdieniškame gyvenime..
Akims užkliuvus už į burtą - ir save, žinoma - pasinėrusią mokinę, Nana kurią laiką šią stebėjo. Neatrodė kaip pati gražiausia ar maloniausia viso pradžia - žinoma, taip galėjo būti, ypač dažnai, kai pats žmogus su savimi nėra tobuliausias derinys. Gi ironiška, kad kitus, rodos, net geriau už save suprantame.
Laukdama arba dar klausimų iš grifės, arba patvirtinimo, kad viskas gerai, greitomis mergina apsisuko aplink, švelniai paglostydama per pradėjusios praktiką mokinės plaukus - galbūt niekuo ir nepagelbės, vis tiek fizinis kūnas ne taip ir persimeta į erdvę, kurioje vyksta susitikimas, tačiau kažkas širdy tiesiog vertė bent kaip merginą nuraminti jai nesutrukdant dirbti. 
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Edgar Jeffter Kovo 13, 2017, 01:29:45 pm
Tikriausiai ilgai, kaip niekada, grifui teko klausytis atsakinėjančių mokinių kartu su profesorės komentarais į jų atsakymus. Jau net pavargo vaikinas ramstytis nuo vienos rankos ant kitos. Tačiau galiausiai ištvėręs ganėtinai ilgoką, bet ne tokią ir nuobodžią, teorijos dalį, Edgar'as sulaukė ir to momento, kai Kannazuki priėjo prie praktinės dalies. Pastaroji skambėjo itin įdomiai. Savita planeta ir žvaigždė, su kuria teks pabendrauti. Tai keistai skambėjo, bet traukė nemenkai. Vyresnėliams buvo suteikta teisė pasirinkti, su kuo bandyti susisiekti. Tai gal kiek kišo koją juodaplaukiui. Jis mėgo imtis tą, kas yra sunkiau, tačiau šis atvejis buvo kitoks. Moksleivį laubiau traukė planetos nei žvaigždės, todėl jis dabar turėjo rinktis tarp užduoties sudėtingo ir objekto patikimo. Vis gi per daug ties svarstymais penktakursis neužsisėdėjo. Nusprendė, kad dabar bus geriausiai imti mėgstamą dalyką ir su juo atlikti viską ką gali geriausiai negu imti sunkesnį ir nebūti užtikrintam dėl nepriekaištingo užduoties atlikimo.
- Steripse- pasiruošęs ištarė grifas.
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Margo Diuken Kovo 13, 2017, 08:27:35 pm
 -Galų gale. - vėl sumurmėjo nupūsdama neklusnią sruogą nuo veido. Nelabai sėkmingai ves vos pajudėjus ji vėl ten atsidūrė. -Dabar galima bandraaauti. - ištarė tokia intonacija lyg ką tik būtų sužinojusi, kad Dartas Veideris yra Luko tėvas ir ji tuo baisiai nusistebėtų. Visi baisiai stebėjosi.
 Užmetusi akį į vadovėlį ir pasitikslinusi mostą (ko jau ko (khem Nuodai khem ir Vaistai khem, gaila ten mosuoti lazdelėmis nereikia), bet astronomijos kabineto varnė nė kiek nenorėjo susprogdinti) Margo ramiai iškvėpė ir pakartojo, ką ką tik įsidėjo galvon, išplėtusi akis klaidžiodama tarp puslapių, rankraščių ir žvaigždučių:
 -Stiderques. - viskas aplinkui baisingai nušvito, o tada užtemo. Temo netolygiai ir bjauriai, dėmėmis akyse, kaip vasarą pažiūrėjus į skaisčią saulę ir po to smarkiai mirksint. Abu iš karto. Įdomu.
 Merginos akims atsigavus, o visoms šviesoms, tamsoms ir spalvoms nurimus ir nusėdus į savas vietas, priešais penktakursę išryškėjo lygiai toks pat pavidalas. Lyg žiūrėtum į veidrodį. Atvaizdas buvo tik blankesnis, balsvas, žėrintis. Tačiau sėdėjo taip pat patogiai sukryžiavęs kojas ir atrodė taip pat nepriekaištingai, galėjai net prisiekti, kad šio kraujas bus iš tikro sidabro, ne tik prabangios mėlynos spalvos. Supinti plaukai tokie pat susivėlę, bet kartu nepriekaištingi, kaip ir patinka tikrajai Margo ir kaip ji visada vaikšto, sėdi, egzistuoja, atrodo, nesišukavusi, bet tiesiog per pirmas penkias minutes išsitaršiusi. Taip jai labiausiai tiko ir patiko (nors čia labiau plaukų, ne merginos pasirinkimas - jų kitaip nesuvaldysi. Bet ir nesinori). Tokia pat nepaklusni sruoga krito ant blizgaus veido. Apie akis blykčiojo smulkios holografinės, tartum grojama CD plokštelės pusė, žvaigždutės. Ir atrodė stulbinamai.
 -O, šitą reiks nusižiūrėti. - spragtelėjo pirštu parodydama į savo atvaizdą, tik patobulintą tų smulkių detalių.
 Žvaigždiškas atspindys, lyg būtų priešais įkalintas veidrodyje atkartojo judesį. Sumirgėjo kaip holograma su trikdžiais. Ranka virto dulkėmis, tos nuskriejo truputį į šalį ir nespėjusios sukurti tikslaus trumpo judesio atvaizdo nugulė nematomą korpusą vėl sudarydamos ranką, jau ramiai karančią prie šono.
 -Įdomu. - teištarė vėl pakeldama ranką, žvelgdama pasukusi galvą tiesiai į ją, po to žvelgdama pro akių kampučius patikrino ar atsispindinti ranka sveika. Galūnė vėl buvo virtusi žėrinčiomis dulkėmis, tačiau netrukus jos sugrįžo prie neregimos masės laikančios žvilgančios Margo kūno formą ir aplipo apie ją sudarydamos idealiai taip pat laikomą ranką.

((1.5 taško už ilgą ir įdomų post'ą))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Bethany Landworth Kovo 13, 2017, 08:44:18 pm
   Trečiakursė apžvelgė klasę ir vėl pasislėpė už savo rankų, slapčia šypsodamasi. ,,Dar vienas taškelis mano ir Grifų Gūžtos naudai''. Vis dar besipuošdama pergalinga šypsena Bethany išsitraukė lazdelę ir pasikartojo profesorės pasakytus burtažodžius. Dar tiksliai nežinojo, kurį rinksis, tačiau jai patiko iššūkiai, tad galbūt reikia pabandyti sunkesnįjį?
   Betė nežinojo, ar reikia atsistoti, ar ne, taigi liko savo suole. Atsiraitojusi rankoves ji atsikrenkštė ir ištarė (ar veikiau sucypė):
   - Stiderques!
   Kaip ir reikėjo tikėtis, kerai nesuveikė. Vis gi jie buvo skirti labiau patyrusiems, stipriesniems mokiniams, o trečiakursiai... kažin, ar jiems priklauso. Tačiau mergina užsibrėžė sau tikslą, vadinasi jį ir įvykdys. Dar stipriau atsikrenkštusi Bethany santūriau, tvirčiau pasakė:
   - Stiderques.
   Rudaplaukė bandė ir bandė, bandė ir bandė, tačiau net ir po vienuolikos kartų nepavyko. Praradusi viltį mėlynakė norėjo pasirinkti tą lengvesnį burtažodį. Tačiau paskutinę akimirką persigalvojo ir dar kartelį pabandė sunkųjį.
   Staiga tvykstelėjo akinanti šviesa ir Betė buvo priversta užsimerkti ir rankomis užsidengti akis (nebent norėjo apakti, aišku).
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Klarė Konė Karter Kovo 13, 2017, 10:23:46 pm
- Palauk... Buvo daugiau tokių kaip aš? - Per vėlai į šešėlio pastabas sureagavo Klarė. ... šimtai tokių kaip tu, įkyrių nykštukų besibraunančių į mano vienatvę...
- Mums davė užduotį susisiekti su savąja planeta. Tai mes darome burtais.. - Tarsi nukreipdama dėmesį antrakursė pasakojo apie užduotį šešėliui.
... aš ir esu planeta, žmonių dar vadinama raudonąja... iš šešėlio išlindo tarsi paauglio vaikino siluetas, paauglio, esančio daugiau nei trijų metrų ūgio. Juodaplaukis ryškiai raudonomis akimis, tokie bruožai iškart privertė Klarę šiek tiek atsitraukti. Vaikino bruožai buvo kaulėti, oda paraudusi tarytum visą laiką praleistų saulėje be jokio atokvėpio dirbdamas žemę. ...jūsų padermė mane vadina Marsu...
- Marsas... - kalbėjosi daugiau su savimi, nei su vaikino pavidalu jai pasirodžiusia planeta. - Pagal charakterį man visada sakydavo, jog turėčiau priklausyti Marsui.... 
... kodėl manai, jog man priklausai?...
Susidomėjęs balsas kalbėjo dvylikametės galvoje.
Klarė, dabar jau bandydama išpešti daugiau laiko pabendrauti su savo planeta, stengėsi sudominti planetos fantomą.
- Mums, žemės vaikams, pagal gimimo dieną priskiriami tam tikri bruožai, tarp jų ir planetos.  - Mergaitė pajutusi, kad jaučiasi silpnai prisėdo ant vizijoje matomos juodos žemės. - Aš gimiau pavasarį, tai toks laikas, kai visa gamta atbunda, ir kadangi anksti pavasarį gimę žmonės yra labai drąsūs ir nekenčia neteisybės, juos priskiria Marso globai.
... drąsūs?... suskambėjo atsakymas Klarės galvoje. ... jei esi tokia drąsi, atlik dvi užduotis, ir aš tave saugiai paleisiu iš čia...
- Užduotis?.. - Garsiai mastydama tarė žaliaakė. Stengdamasi neparodyti, kad baimė jau spaudė grifei pirštus ji drįso derėtis su pamėkle. - Su viena sąlyga... - Planetos valdytojo veide nušvito nuostaba dėl mergaitės akiplėšiškumo. - Man sakė, kad užduočiai laikyti sėkmingai atlikta, man reikia gabalėlio mineralo iš planetos su kuria susisiekiau. - Rėžė dvylikametė slėpdama vidinį siaubą.
...na sąlygos sąlygom... bet už tavo drąsą, tebūnie... paleisiu tave ir gausi mineralą, tačiau žinok, kad parsinešti jį į savąją planetą, tau daug kainuos...
Pamėklišką vaikino veidą perkreipė kreiva šypsena. Mergaitė suprato, jog lengva nebus, ir pamėklė stengsis ją suklaidinti bet kokia kaina...
- Tai kokios tos užduotys? - Klarė prisivertė ištarti kol kvapo galutinai neužspaudė baimė.

((1 taškas už įdomų ir ilgą post'ą))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Edgar Jeffter Kovo 14, 2017, 12:35:47 am
Po ištartojo burtažodžio, kaip ir minėjo profesorė, grifas grifui prieš akis stojo tamsa, vienas iš galimų dviejų veiksnių. Jis tarsi buvo skraidinamas ta tamsa nežinia kur. Aišku, tas nežinia kur buvo, jam skirtoji planeta. Visa kelionė truko vos keletą sekundžių, tačiau pojūtis buvo ilgesnis, tarytum pusė valandos, jei ne daugiau. Dabar juodaplaukis stovėjo menkai apšviestame plote. Po kojomis uvo matyti tik rausvas molis. Žinoma, keliautojas tik pasąmonėje buvo persikėlęs kitur, o jo realus kūnas liko sėdėti klasėje, transo būsenoje.
- Alio! Ar čia kas nors yra!?- garsiai šūktelėjęs ėmė dairytis Edgar'as. Aplink tik tyla ir švelniai pučiančio vėjo jausmas. Žengtelėjus keletą žingsnių, ta blausi šviesa tarytum ėjo kartu su juo. Vėl stojus vietoje ėmė mąstyti ką daryti. Nors be bandymo susibendrauti su tau skirta planeta nebuvo nieko daugiau įmanoma ir padaryti. O kaip grįžti, jei net nesusibendrausi su planeta, tai buvo dar vienas iš klausimų, kurio tikriausiai vertėjo pasiteirauti mokytojos. Aišku, dabar jau tam buvo per vėlu. Pritūpęs žaliaakis, savo jauna ir sveika ranka, paėmė žiupsnelį molio, kurį kyštelėjo arčiau veido.
- Labas, ar kalbėsi su manimi ar ne?- mėgino, gal kiek keistą, tačiau logišką būdą užmegzti bendravimui. Tyla nesitraukė. Vaikinas švystelėjo saujelę rausvo molio šalin ir atsistojo. Tai kas dabar? ėmė krapštytis pakaušį. Iš niekur jį persmelkė stiprus vėjo gūsis. Kas čia dabar? kiek nepatenkintas sureagavo į oro stumtelėjimą ir pažvelgęs priešais save nustebo. Prieš penktakursį šviesos lopinėlyje buvo kažkokios būtybės kontūrai. Pačios būtybės nė nebuvo matyti, jos arba greičiausiai nebuvo, arba ji buvo kažkur toliau tamsoje.

(1 taškas už ilgą ir įdomų post'ą))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Klarė Konė Karter Kovo 15, 2017, 02:53:35 am
Planetos pamėklė perkėlė veiksmą į kitą vietą. Prieš savo akis Klarė dabar matė didžiulius juodus uolinius kalnus. Jų kampai buvo aštrūs, tokius galėtum matyti tik baisiausiuose košmaruose. Negana to aplink trankėsi žaibai. Nuo kiekvieno juos lydinčio griausmo garso antrakursė tai pašokdavo, tai gūždavosi. Ji nebijojo audrų, tačiau raudonos atmosferos ir juodų smailių kalnų apsuptyje net drąsiausiai personai būtų kilusios mintys suabejoti savo drąsa.
... Duosiu tau žemišką valandą laiko... išdygusi tiesiai priešais kaštonaplaukės veidą deginančiai alsuodama tarė Marso figūra. ... turi nusigauti į kitą šių kalnų pusę... svarbu pasiek išėjimą gyva. Savo žemietiškais triukais naudotis negali... tik tu, kojytės ir kalnai... dusliu, tarsi seno rūkoriaus balsu, kvatodamasi Klarės mintimis šaipėsi pamėklė. ... gali pradėti, laikas prasideda dabar...
Mergaitė galvoje dvejodama, tačiau pamėklei išore to neparodydama žengė kalnų link. Valanda buvo labai mažas laiko tarpas, tad kol dar nesijautė visiškai išsekusi ėmė bėgti. Pajutusi pirmą statesnę įkalnę Klarė prilėtino tempą, kalno pradžioje buvo išgriaužta tarsi užuovėja, tad mergaitė po ja jautėsi bent jau apsaugota nuo žaibo. Buvo keista matyti uolieną, kuri nebuvo laidi žaibui. Pastarasis nuolat trankė tarsi iš anglies sudarytą kalno paviršių. Ilgaplaukė ranka atsirėmė į paviršių. Paviršius buvo labai kietas ir tik iš žvilgsnio tegalėjo priminti anglį. Jis buvo toks grublėtas, kad vos prilietus jau draskė odą. Nedelsdama mergaitė ėjo tolyn, palikdama už nugaros saugią užuoveją. Hogvartso antrakursė stengėsi laikytis kiek įmanoma arčiau žemės ir kalnų briaunų, tačiau jų aštrių kampų neliesdama. Audros gasdinama Klarė nedrįso sustoti ir ilsėtis, nors dvylikametės jėgos gana greitai išseko. Greitai skuosdama mergaitė nepajuto kaip užkliuvo ir nusirito į urvą. Apsidraskiusi drabužių šonus ir išsipešusi kelias sruogas jaunoji Karter atsidūrė išplauto urvo dugne.
Kadangi urvas buvo gana aukštas, Klarė atsistojo ir apsidairė. Mielai būtų likusi urve, nes pereiti per kalnus per valandą buvo tiesiog neįmanoma. Ir pamėklė tikrai tą žinojo. Tačiau atrodo pati visata gynė grifiukę tolyn, nes tolimąjame raudonos šviesos beveik neapšviestame kampe Klarė aptiko siaurą plyšį. Priėjusi mergaitė suprato, jog čia esama vienokio ar kitokio tunelio ir nedelsdama nė sekundės nuspredė rizikuoti.
Vistiek kitaip iš čia gyva neišeisiu
Grifė leidosi tuneliu, kuris prasidėjęs gana plačiai, kuo toliau buvo žemesnis ir siauresnis, ilgakasė norėjo sukti atgal, kūną jau draskė siauros urvo sienos. Ne visos jos buvo lygios, kai kurios tapatinosi su kalnų išore ir tarsi taikėsi mergaitei įkasti. Tunelis vis siaurėjo, jo lubos žemėjo ir netrukus mažoji Klarisa jau šliaužė. Nelygus tunelio dugnas netrukus pradreskė Klarės uniformą ir žaliaakės keliai nusidažė raudonai tarsi planetos dangus. Tačiau neturėdama kelio atgal Klarė šliaužė ir  jos nuostabai greitai pastebėjo nedidelį raudoną taškelį, po kelių sekundžių Klarė atsitrenkė į tunelio galą, kuris, deja, buvo per siauras net ir mergaitei kaip ji. ... nepasiduosiu! Mintimis šaukė Klarė ir vos prasisprausdama apsisuko kojomis į priekį. Įsirėmusi rankomis į braižančias uolienas dvylikametė spardė kietą užkardą, užstojančią mergaitei kelią į laisvę. Po kelių minučių uolienai imus trupėti žaliaakė atsikvėpė ir ėmė spardyti didėjėnčios ertmės kraštus dar smarkiau, toks didelis buvo grifės noras ištrūkti. Šiaip ne taip, po dar tuzino minučių, ar bent jau taip mergaitei atrodė, ji išsprūdo pro išspirtą sieną kalne.
Tiesiai priešais ją ji matė Marso pamėklę. Šioji nustebo, stebėdama takelį esantį bent per keliasdešimt metrų nuo Klarės.
.... nustebinai mane, mergiūkšte... tačiau antrosios tikrai neįveiksi..
Ir tarp milžiniško vaikino šešėlio ir mažosios grifės atsirado labirintas. Vaikinas iš viršaus stebėjo mergaitės išsprogusias akis ...manau žinai ką turi daryti...

((2 taškai už itin ilgą ir įdomų post'ą))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Claudie Amneta Kovo 15, 2017, 07:43:28 pm
Kelios laukimo sekundės mergaitei pasirodė daug ilgesnės nei įprasta. Hm, turbūt ji bandys kaip nors aiškinti. Ir nesuprantamus dalykus. Ir jos mintys išsipildė. Mokytojos aiškinimas buvo gan ilgas ir nuobodus. Turbūt visi žino, kaip sunku yra laukti eilės pas gydytoją. Šį kartą buvo panašiai. Galiausiai mokytojai baigus aiškinti, Claudie tarė:
-Ačiū už paaiškinimą. Supratau visą esmę,- iš dalies melavo antrakursė.
Na įdomai aiškino, bet sudėtingai. Buvo panašu į išsisukinėjimą, bet teks tikėti... Stengdamasi nerodyti nepasitenkinimo pradėjo burti:
-Steripse,- burbtelėjo nieko nesitikėdama. Jai pamoka ėmė nepatikti ir dėl naujosios mokytojos ir dėl užduoties.-Steripse!
Po truputį ėmė stengtis mergaitė. Kiek pastangų tiek ir naudos - pasiodė, kad kažkur žybtelėjo ir viskas. Susikaupusi stengėsi dar labiau, bet viskas buvo veltui. Rodės žemė nebenori jos paleisti tol, kol nenorės sužinoti savo planetą ištiesų. O gal užduotis jau nėra tokia bloga? Būtų įdomu sužinoti savo planetą. Man patiktų atsidurti kur nors kitur.
Kai kurie sako, kad žmogus akis šiek tiek labiau pramerkia tada, kai pamato jam patinkantį žmogų. O jei žmogus nepatinka, šiek tiek prisimerkia. Šį sykį antrakursės akys šiek tiek prasiplėtė, nes galų gale susidomėjo. Susidomėjimas tiesiog privertė ištarti burtažodį:
-Steripse!- nuskambėjo. Mokinę buvo aptraukęs šviesos kokonas, bet neužteko jėgų. Na, dabar man jau tikrai pavyks. įkvėpus save pabandė dar sykį su dideliu noru.- Steripse.
Šviesos kokonas visiškai apglėbė ją ir labai staigiai (beveik nepastebimai) norėjo perkelti į jos planetą. Po truputį šviesa sklaidėsi ir tapo permatoma, matėsi kosmosas. Tada netikėtai sustojo. Kas nutiko? Negi padariau kažką blogai? Lyg tolumoje girdėjos balsas:
-Venera. Jupiteris. Venera. Jupiteris. Venera. Jupiteris...- žodžiai Venera ir Jupiteris kartojosi dar ilgai. Po truputį pradėjo skmbėti mergaitės galvoje, lyg hipnotizuojant. Venera. Jupiteris. Venera. Jupiteris.
Atrodė, jog ji čia pasiliks per amžius. Beveik nekontroliuodama savo minčių suprato, kad kosmosas nežino į kurią planetą ją paskirti. Negi jie taip pystasi? Kas čia išvis dedasi? Netrukus Claudie neteko sąmonės.
Nors ir charakteris gal labiau atitiko Venerą, bet kažkodėl atsibudusi išvydo didelį Jupiterio paviršių ir visą, anksčiau tik įsivaizduotą žiedų sistemą. Atsistojusi šiek tiek pagalvojo. Na, turbūt čia Jupiteris. Gal Venerą vėliau jis nustelbs? Turbūt tai mano likimas. Apsidairiusi ištarė pirmuosius žodžius:
-Labas. Aš Claudie. Esu taikiai nustirikusi. O kas tu?- kreipėsi į planetą.

((1.5 taško už ilgą ir įdomų post'ą))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Margo Diuken Kovo 15, 2017, 09:28:47 pm
 Margo, puikiai išmanydama veidrodžių logiką, ėmė lėtai artinti delną link nuo menkiausio suvirpėjimo ribuliuojančio atvaizdo. Juk reikia ryšio. O ko jau ko, bet ryšio užmezgimo išmokė Disnėjus. Atsimenat Tarzaną? Taigi, jis susilietė delnais su Džeine ir bum! Didysis sprogimas, ryšys on ir viskas labai gražiai tęsėsi (netyčia neprisiminkime to medžiotojo). Taigi, lėtai judindama ranką, užsibaigiančią ištemptu delnu, lyg bandydama paliesti tą nerimastį varna dar grožėtųsi manikiūru, ji prislinko galūnę labai arti tą patį judesį tęsiančios kopijos. Dėl staigių judesių nebuvimo žvaigždės kūnas liko savos formos, dulkės neišsiblaškė, o Margo džiaugėsi, kad šioje erdvėje nėra jokio vėjo, mat surinkinėti savo pačios trupinius nebūtų labai smagu. Tuo labiau, kad čia astronomija. Čia turi būti smagu.
 Margo kaip Margo, tad ji truputėlį per anksti pasidžiaugė. Vos odai pajutus kažką labai pompastiško kone pusė atvaizdo subyrėjo. Pirštai iš karto virto pilkšvu smėliu, o tolesnis kūnas suskilinėjo ir nukrito nemenkais gabalais, kurie, pasiekę nesamas grindis, taip pat išsisklaidė į smulkiausias smilteles. Varna iš netikėtumo atšoko, atvaizdas taip pat. Laimei, jo likučiais nesubyrėjo tik suskilinėjo ir truputį nutolo vieni nuo kitų. Būtent tada penktakursė ir pastebėjo tai, ko buvo čia atsibeldusi - akmenuką. Blizgios uolienos gabalėlį prasta virvele parištą degančių dujų kūnui ant kaklo, lygiai taip pat kaip tikrajai merginai kabo jos sidabrinis papuošalas. Tik kaip jį paimti, kai vos priartėjęs atspindys subyra? O jei subyrės ir nebesusilipdys?

((1 taškas už ilgą ir įdomų post'ą))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Lisette la Claire Kovo 15, 2017, 09:43:13 pm
Lisettę supo uolienos, mergaitė nesuprato, kur randasi, jai šiek tiek svaigo galva. Rausvaplaukė itin nedrąsiai žengė žingsnį, pasigirdo aidas, nuo kurio, rodos, klastuolės ausų bugneliai suplyš į mažyčius gabalėlius. Lisettei trūko oro. Na, tai nebuvo geriausias sprendimas tokiu atveju, tačiau ji ėmė bėgti. Rausvaplaukės žingsnių aidas vedė mergaitę iš proto, ji norėjo grįžti atgal, į šiltą klasę, tačiau kaip tai padaryti, deja, nežinojo. Visa tai klastuolei atrodė it koks košmaras, iš kurio ji negalėjo pabusti...
Kiek tolėliau mergaitė pamatė nediduką medinį namelį. Lisette, nė sekundės nesudvejojusi, nubėgo jo link. Pribėgusi namą, rausvaplaukė sustojo ir itin nedrąsiai palenkė durų rankeną ir pastūmė duris toliau nuo savęs. Jos sugirgždėjo, tačiau daugiau nieko. Lisette peržengė durų slenkstį, kuris skyrė visišką tuštumą nuo jaukaus, tačiau gan tamsaus ir, rodos, tuščio namo. Tik įžengusi į namą, klastuolė galėjo įkvėpti.
-Lumos Maxima,- iš vidinės apsiausto kišenės Lis išsitraukė savo burtų lazdelę ir mostelėjo ja. Pastarosios gale atsirado ryški švieselė, leidžianti mergaitei atidžiau apžvelgti namo vidų. Priešais mergaitę stovėjo dar vienos durys, tačiau jų atverti trečiakursė bent jau kol kas nedrįso. Ant sienų kabojo visiškai juodi paveikslai, juose nebuvo nieko, tiesiog tuštuma. Lisettei apžiūrint šiuos keistus ir identiškus paveikslus, durys, pro kurias įėjo mergaitė, garsiai užsitrenkė. Nuo garso rausvaplaukė krūptelėjo, deja, tai buvo visiškas niekis palyginus su tuo garsu, kurį dabar girdėjo klastuolė - tai buvo lyg kokios jaunos mergaitės rėkimas. Lisette suklupo ant žemės ir užsidengė ausis, stengdamasi nuvyti šį garsą šalin.

((1 taškas už įdomų ir ilgą post'ą))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Margo Diuken Kovo 15, 2017, 09:57:29 pm
 Dulkės lėtai slinko į savo vietas, tačiau iki reikiamos figūros susidarymo dar toli šaukė ir praktiškoji varna per tą laiką, kol jos susirinks, nusprendė pamąstyti kaip nekliudant degančių dujų gniutulo pasiekti tai, ko čia atėjo. Ji toliau sėdėjo ant nesamo paviršiaus, kaire ranka į jį pasirėmusi, patogiai sukryžiavusi kojas, truputėlį atsilošusi, tarytum šildytųsi prieš pavasario saulutę ir nukreipusi žvilgsnį į tuščią tolį sustingusi mąstė. Mąstė, galvojo, judino smegenis, bet niekaip nesisekė sugalvoti būdo paliesti neliečiamąją, tuo labiau neturint jokios bibliotekos ar bent jau knygos susijusios su tokiais reikalais. Nei prie savęs, nei galvoje. Ir labai abejojo, kad gali nieko nepažeisdama tokią gauti. Gal verčiau nerizikuoti, ką?
 Dešinė, ant kelio smagiai besiilsėjusi sustingusios merginos ranka nevalingai pakilo prie kaklo ir ėmė tampyti pakabuką. Taip praėjo geros kelios akimirkos, šioje terpėje slinkusios kažkokiu keistu ir nenusakomu tempu. Toliau nevaisingai judindama smegenis Margo pažvelgė į ramybėje nepaliekamą įmantrų ornamentą nė minutėlei nepaliekantį penktakursės kaklo.
 -Nušvitimas! - balsu apsidžiaugė pašokdama varnanagė ir vėl sutrūkindama blizgantį siluetą.
 Juk atvaizdas pakartoja kiekvieną jos judesį, todėl kas gi sutrukdytų jam savo noru nusisegti tą akmens luitą?
 Žvaigždė ir vėl kantriai lipdėsi savo dalis į vietas, o Margo vos tvėrė staigiau nekrustelėdama.
 -Greičiau, greičiau. - nerimo, nes, atrodo, pagaliau įminė paslaptį. Netvėrė savame kailyje, jei tik galėtų imtų šokinėti kaip beprotė apie laužą, bet reikia tvardytis - sudužęs dangaus porcelianas negali kopijuoti nieko, kol nėra visiškai sveikas.

((1 taškas už ilgą ir įdomų post'ą))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Klarė Konė Karter Kovo 16, 2017, 12:52:20 am
Klarė nedelsdama puolė į labirintą. Žinodama, kad laiko nedaug, o užduotis tikrai nebus lengvesnė už katik įveiktąją Klarė bėgte pasileido link labirinto vidurio. Deja po kelių akimirkų jau spėdama įsivelti į netinkamą koridorių skubėdama atsitrenkė į aklinai koridorių uždarančią sieną. Atsargiai pasileido bėgte, bet šįkart mažiau skubėdama. Stebėjo kur praleido reikiamą posūkį. Radusi posūkį į kairę žaliaakė pamatė, jog naujai atsivėręs koridorius visas užaugęs į vijoklius panašiais augalais. Atsargiai priėjusi mergaitė pirštu bedė į aktimiausią iš jų, tikėdamasi, kad lianos neužsmaugs antrakursės. Tačiau dvylikametės pirštą permelkė skausmas. Lianos gal ir nejudėjo, tačiau priliestos kėlė didžiulį skausmą. Kelias minutes pagalvojusi ilgakasė sugalvojo kaip išvengti skausmo. Kiek galima apsisupo apsiaustu, ir po juo susikišusi tiek plaukus, tiek apsigobdama galvą nutarė pro kliūtį šliaužti.
Kaip dabar pravertė žiobariška sporto mokykla. Mintimis Klarė dabar dėkojo treneriui, nesuskaičiuojamą daugybę kartų vertusiam tuo metu dar visai mažutę Klarisą šliaužti kaip kariuomenėje. Jaunoji Karter atsigulė ant pilvo, ir stumdamasi alkūnėmis ir keliais yrėsi pro nežemiškus juodus žabangus. Mergaitė jautėsi labai nejaukiai, nežinodama kur pateks ir ar šis koridorius netyčia nebus dar vienas akligatvis, tik gaišinantis ir taip apgailėtiną jaunosios grifės laiką.
Pagaliau Klarė išlindo iš po juodūjų lianų. Tačiau toliau sekė į dvi puses išsišakoję laiptai. Užlipusi ant dešiniųjų mergaitė prisiartino prie krašto. Ir išsyk pasigailėjo: žemyn sekė bedugnė dėl kurios, žemyn pažiūrėjusios kaštonplaukės galva apsvaigo ir ji vos prisivertė atsimesti atgal nukrisdama ant užpakalio ir nuvirsdama siaurais laiptais atgal vos išsaugodama galvą ant pečių. Kad tave kur Merlinas.. nesusilaikiusi nusikeikė žaliaakė stodamasi ant kojų. Nedelsdama pasuko kita laiptų puse ir taip pat atsidūrė prie prarajos. Tačiau už pusantro metro ilgio duobės toliau sekė tiesi labirinto žemė. Kitos išeities nėra... Klarė nulipo atgal žemyn ir įsibegėjusi šoko.
Tačiau to nepakako. Mergaitė vos spėjo rankomis įsikabinti už krašto ir dabar kybojo kojomis virš ją praryti besitaikančios bedugnės. Grifė žinojo, kad kuo ilgiau kybos ant krašto, tuo mažiau jėgų turės prisitraukti, tad iš paskutiniųjų Klarė kovojo dėl išlikimo. Kojomis kabindamasi į slystantį paviršių, rankomis traukdama savo paauglišką kūnelį aukštyn. Vos ne vos mergaitė sugebėjo užtraukti save ant toliau vedančio koridoriaus. Žemietė krito ant Marso labirinto grindų bandydama atgauti kvapą.
Tačiau poilsis truko neilgai. Pažeme iš tik peršoktos prarajos ėmė slinkti klampi masė, panaši į lydytą vašką. Masė buvo karšta, net garuojanti. Tai pamačiusi Klarė pamiršo apie poilsį ir metėsi tolyn. Dvylikametė iš paskutinių gyvybės syvų stūmėsi tolyn, plaučiai degė, širdis daužėsi taip, kaip niekada neatrodė, jog galėtų. Lėkdama pro posūkius kaštonplaukė meldėsi, kad kuo greičiau pavyktų rasti išėjimą. Ir štai jis priekyje. Tik šįkart jį užstojo dar vienos velniškos žabagos - lianos. Šįkart mergaitė nesuabejojo. Metėsi jų link ir apsiaustu gaubdama rankas kabinosi už virves primenančių žolių, kartakartėmis neišvengdama ir nudegimų. Tačiau, tai Klarei nerūpėjo. Viską nuplaunanti karšta srovė buvo kur kas grėsmingesnis priešas, o ji jau tekėjo po mergaitės kojomis, ten apačioje. Žaliaakė kabinosi už lianų kaip už savo gyvybę palaikančio kraujagyslių siūlo ir galų gale pasiekė jų pabaigą. Iš paskutiniųjų Klarė šoko žemyn, prašokdama išsiliejusią masę po kojomis ir skaudžiai krito ant kelių. Tačiau įveikė, už labirinto jos laukė Marsas.
... esi žymiai stipresnė, aš tave paleisiu. Esu žiaurus, karingas, bet teisingas... Kalbėjo žaliaakės mintimis pamėklė. Mergaitės akys nuo raudono apšvietimo švietė lyg žvyturys. Ji šiam pasauliui nepriklausė. ... duodu tau šią uolieną. Klarė ištiesė rankas paimti į neatpažįstamą medžiagą suvynioto ryšulio. .. darsyk perspėju, ji tau daug kainuos. Buvai drąsi, žemiete, manau ir tai iškęsi. Ir perspėju, dar kartą čia grįžusi, nebegalvok apie tai kaip grįši, nes kitą kartą nebepaleisiu...
Antrakursė pajuto, kaip yra ištrenkiama iš planetos ir grįžta į savo kūną.
Klarė atsidūrė savo suole, Hogvartse. Iš laimės mergaitei iš akių riedėjo ašaros. Iš pradžių net nepajutusi, kad uolienos nebedengia raudonoji skraistė, atsitokėjusi žaliaakė ėmė klykti. Paleidusi iki raudonumo įkaitųsi uolos gabalėlį antrakursė žiūrėjo į savo rankas. Ant jų jau ėmė rastis nudegimų pūslės. Tik dabar mergaitė suprato, kokį pokštą jai iškretė jos planeta. Nenorėdama nieko pasakoti ar skųstis ilgaplaukė dengė rankas. Suprato daranti negerai, tačiau baimė būti išvadintai žliumba Klarei buvo didesnė, nei smarkaus nudegimo sukeltas skausmas.

((2 taškai už itin ilgą ir įdomų postą))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Margo Diuken Kovo 16, 2017, 04:02:53 pm
Atvaizdas sugijo.
 -Pagaliau! - sušuko iškeldama rankas virš galvos ir eilinį kartą sutrikdydama atvaizdo sveikatą. -Velniava! - supyko pati ant savęs dėl neapdairumo ir pasimokiusi iš klaidos iš karto pakreipė ranką prie kaklo - juk milteliai užtruks tiek pat, nesvarbu, ar bandys sudaryti nuleistą, ar prie kaklo laikomą ranką.
 Šiaip taip ramiai išbuvusi tą keistai tekančio laiko tarpą mergina iš lėto (kad taip arti tikslo vėl nesugadintų aikštingojo atspindžio) nutraukė sau nuo kaklo papuošalą - žvaigždė atkartojo judesį. Dabar Margo priešais save ištiestoje rankoje laikė savo sidabrinį pakabutį, o magiška dangaus kūno holograma - savąjį akmeninį su prasta virvele.
 Varna taip pat atsargiai ir lėtai ištiesė ir kairiąją ranką tikėdamasi pasiimti ir triumfo neapleista pabaigti klasės darbą, bet akmeninė merginos versija taip pat judino galūnę ir vėl aplankė nušvitimas - jeigu ji paims žvaigždės papuošalą, toji savo ruožtu - jos. Taip negerai, jai reikia ir dūdelės, ir ąsotėlio. Atleiskite, abejų.
 -Kaip paimti man, kad nepaimtum tu? - garsiai paklausė, nors žinojo, kad niekas tikrai neatsakys.
 Daug laiko nespėjo praeiti, nors tikrai gali būti, kad tik taip pasirodė (vis ta keista tėkmė čia, nežinia kur), bet šiandien turbūt mušami visi nušvitimų rekordai, arba niekam jų nebereikia (arba penktakursė jiems labai patinka), nes dar vienas toks apsilankė pas Margo. Ir su savimi atsinešė išganingą mintį - negali paimti, jei neturi su kuo!
 -Negali paimti, jei neturi su kuo! - džiaugsmingai sušuko imdama purtyti kairiąją, nieko nepešusią ranką. Holograminė priešais buvusi galūnė pažiro pikseliais, o štai tikroji liko visiškai sveika ir hogietė lengvai kairėje saujoje sutalpinusi abu pakabučius savąjį iš dešiniosios paleido atitraukdama ranką ir kartu priversdama tai padaryti ir kosminę dvynę.
 -Ačiū. - neužmiršo padėkoti ir įsibruko abu papuošalus į kišenę - vėliau užsisegs. Kosminė bičiulė nepyko ir neatrodė suglumusi, tik susitvarkė ranką ir toliau spoksojo tiesiai it įkalinta veidrodžių karalystėje.
 Margo juk negali būti priešė pačiai Margo, tad ir nesipriešino, tik privertė prisiminti koledžo vertybes (lyg kada nors jos paliktų merginą) (pamirškime, kad prieš keletą metų ji ėmė ir pasinaudojo magija už mokyklos ribų. Naktį. Iš jos pabėgusi. Ir bandydama įsilaužti į saldainių krautuvę.). Visai kitas reikalas būtų, jeigu kartu su tikrąja varnanage būtų atvykęs arba be jos įsibrovęs kas kitas. Tada jau jam pačiam tikrai ne kas. Įsivaizduokite Margo įtūžį. O dabar įsivaizduokite jį kvadratu. Taigi. Įsibrovėlis turbūt jau sutryptas ir užkastas po velėna bijotų išleisti bet kokį mažiausią garselį. Negana to būtų vėl atkastas, sukapotas, apipiltas benzinu, padegtas, o tiek Margo tiek jos žvaigždė šoktų pagal seną muziką tiesiai ant tos šlapios dėmės, likusios iš asmens sumąsčiusio (kaip kvaila, tragiška ir nereikalinga) apvogti penktakursę.
 Užduotis įvykdyta. Galima grįžti į įprastą erdvę, laiką ir jo greitį.
 -Gerai, o kaip grįžti atgal? Suskleisti šitą lauką, ar, kad ir kas per technikos stebuklas tai bebūtų? Pakartoti burtažodį dar kartą?

((1.5 taško už ilgą ir įdomų post'ą))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Lisette la Claire Kovo 16, 2017, 08:55:18 pm
Laimei, cypimas ganėtinai greitai dingo ir klastuolė galėjo atitraukti rankas nuo ausų. Tačiau, kaip sakoma: "nelaimės po vieną nevaikšto"... Priešais Lisettę esančioje sienoje buvusios durys atsivėrė. Mergaitės širdis šitaip smarkiai plakė, kad net reikėjo laikyti sukandus dantis, jog ši neišlėktų ir nenusileistų ant vėsaus medinio grindinio. Pro tas duris klastuolė matė šviesą, o iš ten sklido ką tik iškepto obuolių pyrago, kuris buvo rausvaplaukės mėgstamiausias, kvapas. Lisette, žinoma, kiek dvejojo, tačiau sukaupė visą drąsą ir atsistojusi peržengė durų slenkstį. Viskas - mano vaizduotė... Viskas - mano vaizduotė...- pati save bandė įtikinti ši baili klastuolė. Ji, stipriai laikydama lazdelę tarp savo ilgų, kiek sušalusių ir kaulėtų pirštų, ėjo kvapo link. Lisette nebuvo įsitikinusi, kad ras obuolių pyragą, tačiau visai nesitikėjo to, ką pamatė prieš save. Rodėsi, kad klastuolės akys išlips iš jų įprastos buveinės, o ta, palyginus dar nedidelė širdelė, nustos plakti. Lisette prieš save matė save, kad ir kaip keistai tai skambėtų. Rausvaplaukė trumpam pagalvojo, kad gal tai tiesiog veidrodis, tačiau mergaites skyrė skirtingi rūbai (Lisette dėvėjo uniformą, o priešais esanti būtybė buvo apsirengusi kaip eilinė trylikametė) bei veido mimikos - priešais stovinti mergaitė plačiai šypsojosi, kai tuo tarpu Lisette, rodos, tuoj nualps dėl visų šių įvykių.
-Sveika, Lis,- pasisveikino ta keista būtybė, stovinti priešais rausvaplaukę. Deja, tačiau pastaroji neatsakė tuo pačiu. Ji tiesiog negalėjo praverti burnos. Jai buvo šokas.

((1 taškas už ilgą ir įdomų post'ą))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Margo Diuken Kovo 16, 2017, 08:56:54 pm
 -Na, pabandykim. Oi, vėl kalbu su savim. Bet labai smagu kalbėt su savim. - murmėjo varnė, nusistebėdama, bet ir visai patenkinta, kad čia jos balsas neaidi. Iš erdvės įspūdžio šis garso reiškinys turėjo būti neapsakomai stiprus ir veikiausiai labai jau erzintų. Įsivaizduokit, kokį triukšmą keltų vien kvėpavimas. -Taip, tikrai, aš gi bandau. Stiderques!? - mažą mažutę mažumėlę abejodama užsimojo lazdele. -O, atrodo pavyko.
 Nuo pakartoto burtažodžio atvaizdas ėmė vis ryškėti. Pamažu iš jo išsiveržė balti spinduliai ir toliau ryškėdami privertė blizgučiais nusėtą kūną nejudinamą sutrūkinėti.
 Šviesai, sklindančiai iš atvaizdo, vis ryškėjant, kad net akis skaudėjo, erdvė ir vaizdas aplinkui ėmė drebėti, lyg tuoj išsiverš galingas ugnikalnis. Mergina ramiai laukdama sugrįžimo tarė:
 -Nuostabus bruožų pabrėžimas. Ir tos žvaigždutės tiesiog pasakiškos. Būtinai pasinaudosiu idėja ir visiems aikčiojant sakysiu, kad čia mano kosmose degančio dujų kamuolio nuopelnas - ir mirktelėjo neapsispręsdama veidrodinio atspindžio pavidalo žvaigždei ar pati sau. Degančių dujų gniutulas atgavo savo tikrąją formą - iš merginos liko tik ryškiai degantis rutulys. Ilgainiui akis badanti šviesa užliejo viską aplinkui.
 Margo stipriai markstėsi, šviesus kupolas aptemė, tačiau tai nė kiek negelbėjo, tik dar labiau erzino akis, matančias tik neaiškių spalvų dėmes. Viršuje, kai pro dėmes nors šis tas matėsi, ryškėjo žalios kompiuterinės lygiagretės ir dienovidiniai. Ties vienu iš pastarųjų, kiek ryškesniu, turbūt kaip ir gaublyje žyminčiu nulinį dienovidinį pasirodė dienos šviesa - toje vietoje erdvė prasiskyrė ir pamažu toldama visiškai susiskleidė, išnyko, tartum vaizdas išjungiamo kompiuterio ekrane.
 Penktakursė dar kiek laiko markstėsi, kol akys galiausiai vėl praregėjo - šį kartą išvydo jaukią ir gerai pažįstamą klasę.
 Iš džinsų kišenės išsitraukusi du pakabučius, mergina savąjį sugrąžino ant kaklo, o pasiimtąjį pasikabino ant kairės plaštakos smiliaus, tuo pačiu dešinę pakeldama.
 -Ir kas toliau? - kilstelėjo antakius kilstelėdama ant piršto tabaluojantį papuošalą ir jausdamasi kaip po didžiulio žygdarbio.

((1 taškas už įdomų ir ilgą post'ą)
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Skarletė Siuzana Vein Kovo 17, 2017, 03:36:30 pm
Kiyomi ir vėl pramiegojo pamokos pradžią. Nežinojo nei kokia pamokos tema, nei koks buvo klausimas, kokią informaciją pateikė ir kokia užduotis vykdoma dabar. Eh...gal paklausti mokytojos? Nors...ne...ji supyks ir man teks pasiaiškinti...paklausiu kieno nors kito kas čia vyksta.... Varniukė priėjo prie kažkokios bendrakoledžės ir timptelėjo jos rankovę. Ši tik sujudėjo, bet į ją nekreipė dėmesio. Atrodė, kad visi tarsi užburti žiūri į vieną tašką. O gal jie kažkur išvykę mintimis? klausinėjo savęs Harlė.
-Ką gi,- atsiduso ji,- teks klausti mokytojos,- garsiai sumurmėjo ir nukėblino pas profesorę.
-Atsiprašau, profesore, aš kažkaip užmigau ir nieko negirdėjau. Gal galite padėti prisitaikyti, tiksliau paaiškinti užduotį?Aš labai atsiprašau...- mergaitei buvo labai gėda, bet ką padarysi. Bith raustelėjo ir meldė, kad mokytoja ant jos nepyks ir nieko jai nepadarys. Bet ką gi galėtų? Juk ji profesorė, o mokinių skriausti jai nevalia...

((0.5 taško už įdomų post'ą))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Nana Kannazuki Kovo 17, 2017, 06:26:40 pm
Atgalios prie savo stalo pargrįžusi, išgėrusi paskutinius lašus arbatos ir apžvelgus mokinius (praleiskim tą faktelį, kad prie vienos žvilgsnis sustojo kiek ilgiau. Net ir profesore patapusi, Nana vis vien mylėjo estetišką ir dievybę primenančią grožį labiau už viską), kurių diduma jau buvo užduoties įpusėjime buvusi varnė kelis kartus neakivaizdžiai pasirąžė. Smagu, smagu, bet velniai ant Dievo valdų nusileistų, mokytojavimas išsunkia kaip permirkusį skudurą. Nors gal tai tebuvo jos pačios neapdairumo kaltė? O ji dar ir kitame pasaulyje turi juos prižiūrėti - vien veide atsispindinčios išraiškos nieko nereiškė, galėjo veide it įmūryta spindėti šypsena, o siela jau pragariškai kovoja dėl paskutinių savo gabalų. Na, netikėjo, kad tokio dalyko tiesiog nepajaustų - ne veltui astronomiją mylėjo taip smarkiai, ne be reikalo žinojo ne vien"burtininkų" astronomiją geriausiai.
Užsimerkė, atsikvėpė - gerai, gerai, nenorėjo kištis į kitų mintis, jausmus, ar net kitus dalykus, tačiau ji buvo profesorė, o nori nenori, tas priveda prie ne tokių ir švarių triukų. Ji buvo profesorė; ji ir buvo atsakinga už jų saugumą. Pro akis, žinoma, praleiskime tą faktą faktelį, kad pati Nana galėjo būti kaltinama dėl užduoties sunkumo. Jinai tik trumpam įlįs į kitų pasąmonę - nieko gi tokio, tiesa? Net padarė taip, kad būtų tik vaizdas, jokio garso, dar privatumo jausmo turi. Kruopelytė.
Užsimerkė. Stebėjo. Ir turėjo pripažinti, kad nebuvo vien "saugumas" pagrindinė priežastis - Nana buvo astronomijos entuziastė, o gi retai pamatysi kitų pasąmonė astronomijos lygmenyje. Skaitymas, žinoma, prisiskaitysi visko - tačiau vieną yra akimis permesti knygos lape, ir kita yra pamatyti realiai savomis akimis. Leiskit merginai - moteriai - pasidžiaugti, ką. Taipogi ir retas žmogus tave įsileistų į savo pasąmonę to stebėti savavališkai.
Stebėdama vienos merginos užduotį - pavardė pasišalino iš jos minčių, tačiau mergina tikrai buvo varnė, dar lyg iš iš daug seniau sutikta bendrajame kambary - ir jos išsisukimo būdus, ne, net ir patį planetos atvaizdą Nana gal kiek per daug į šią įsitraukė, kad tik kelioms ilgoms sekundėms praėjus susivokė girdinti balsą, kažko klausiantį realybėje.
Atsiduso. Trečiakursė, regis, ir dar viena varnė. Irzulys savotiškas sukilo viduje, ji dar pamokos pradžioje liepė tokiems mokiniams išeiti - kelis kartus giliau įkvėpė, nusiramino. Ką gi, ką gi, tikriausiai ne taip ir įdomiai aiškino.
-Yra du burtai, žvaigždėms skirtas stiderques, planetoms - steripse. Pastarasis yra lengvesnis, tad pasirink vieną pagal savus įgūdžius,- nedaugžodžiauk, nedaugžodžiauk,- Pats burtas leis susitikti su planetos ar žvaigždės dalimi, kuri slypi tavyje, praktinė užduotis bus baigta iš planetos ar žvaigždės gavus uolienos ar kristalo gabaliuką, palyginus mažą. Jei jau užmigai, tai dabar patarčiau paskubėti, nes vieni jau užduotį atliko,- žvilgsnį permėtė į tą pačią varnę, kurią neseniai stebėjo, dabar jau mirksinčią ir grįžtančią į realybę,- Ir kitam kartui, jeigu ruošiesi miegoti, verčiau jau išviso neik į astronomijos pamokas, kaip minėjau pradžioje, tokių dalykų nė kruopelytę netoleruoju.
Gal kiek ir per griežtai iš jos pusės - ypač paskutinius žodžius sumurmėjus iškart paliko mokinę likimo valiai ir nukulniavo prie varnės, klausiančios, ką daryt toliau. Ką ji galėjo padaryti, kad vistiek buvo savotiška karštakošė, kuri buvo siaubingai nepatenkinta, kad kažkas vistiek nepriėmė pamokos kaip rimto dalyko.
-Jei nori, gali bandyti tą patį su planetomis. Arba kaip nors pasimodifikuoti savą akmenėlį, nors jis ir taip itin aksesuarinis kaip ir yra. Nors gali išeiti ir ankščiau, nes daugiau svarbios informacijos, kaip atrodo, ir nebeturiu,- akimis apžiūrinėdama grandinėlę pratarė. O jei kas svarbaus ir atsiras - na, ką padarysi, vistiek manė, kad vyresni mokiniai buvo daug labiau linkę prisitaikyti prie bet kokių iš niekur nieko išlindusių naujovių.


((Tiesa, kaip grįžti į kūną specialiai neminėjau - patys susigalvokit tokį, anokį ar trečią būdą tam. Pamoką užbaigti planuoju 24 dieną, tačiau jei kam reiks, palaikyti ilgiausiai galėsiu iki 26 dienos))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Edgar Jeffter Kovo 17, 2017, 08:28:27 pm
Edgar'as prisimerkė. Nieko vis tiek nematė, kad ir kaip stengėsi įžiūrėti. Tuomet iš lengvo jis ėmė žingsniuoti šešėlio link, tačiau šešėlis keliavo kartu, nors ir nejudėjo jame esantys kontūrai.
- Gali nesivarginti.. Apart to ką matai, daugiau nieko nematysi,- vaikino ausis užliejo tvirtas, kartu ir jaunas balsas. Juodaplaukis iškart sustojo ir įsižiūrėjo į šešėlį.
- Ar tu..
- Tai aš esu tau priskirtoji planeta,- tas pats balsas net neleido užbaigti penkiolikmečiui klausimo, kai ėmė pateikinėti atsakymą.
- Iš kur tu žinojai, ko aš klausiu,- rimtai ir su nuostaba, šį kartą jau pavyko paklausti Edgar'ui.
- Juk aš tau skirtoji planeta, todėl aš žinau kone viską apie tave. Lygiai taip pat, kaip ir apie kitus, kuriems aš esu skirta,- visiškai nesikeičiančiu tonu išaiškino moksleiviui.
- Aš at..
- Žinau ko atvykai,- nutraukė juodaplaukį vėl, - Bet dabar, šiandieną, tu nesulauksi jokios uolienos ar kažko panašaus.
- Kaip tais negausiu? Man reikia,- išsprogdinęs akis ėmė aiškintis grifas. Jam reikėjo kažką gauti norint įrodyti profesorei, kad pavyko susidraugauti su planeta ir ji jį prisileido prie savęs.
- Va būtent dėl to, nes tau reikia. Tu nenori kažko gauti iš manęs. Tau tiesiog reikia to, jog įgyvendintum kažkieno nubrėžtą tikslą. Aš visada būsiu čia pasiruošusi susidraugauti su tavimi, bet taip nutiks, kai pats to norėsi ir nebūsi kažkieno priverstas.
Baigus planetai šnekėti, jaunuolis norėjo vėl žiotis, bet jį užgožė tamsa. Ta pati tamsa, kuri buvo užgožusi, kai keliavo į savąją planetą.

((1 taškas už ilgą ir įdomų post'ą))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Skarletė Siuzana Vein Kovo 18, 2017, 06:51:10 pm
Kiyomi rausvais skruostais žvelgė į profesorę, kuri iš pirmo atrodė labai miela ir maloni mokytoja. Vėliau trečiakursė nusisuko nuo jos ir eidama prie savo suolo, pradėjo raudoti. Už ką ją profesorė taip nubaudė? Juk ji net nežinojo ar užmigs ar ne, kad išeitų iš klasės... Varnę kiek supykino, bet ji atsirėmusi į stalo kraštą, neleido jėgoms jos apleisti. Koks ten burtažodis planetoms? bandė atkapstyti viską ką minėjo profesorė, bet tai sekėsi gana prastai.
- Steripse,- tarstelėjo Harlė, bet nepajautė nieko keisto,- Steripse,- pakartojo ji, užsimerkdama. Ji jautė kaip kūnas pradėjo temptis, pasaulis suktis ir po kelių akimirkų ji vėl pasiekė kietą paviršių. Pramerkė vieną akį, tada kitą ir pažvelgė į uolienų nusėtą planetą.
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Edgar Jeffter Kovo 18, 2017, 08:56:26 pm
Keistos tamsos, pasąmonėje, vėl nešamas į realybę, vaikinas truko tik kelias sekundes kol atsitokėjo klasėje. Aišku, kaip ir pirmyn, taip ir atgal, juodaplaukiui ta kelionė tamsuma truko, kur kas ilgiau. Tarsi pabudęs iš sapno vaikinas bandė susivokti ar išties jis keliavo pakalbėti su savąja planeta, ar iš tikrųjų tik sapnavo, nes jautėsi tarsi būtų staigiai kilęs iš miegų. Žaliaakis tik apžvelgė klasę. Vieni jau, rodos, jau buvo sugrįžę, kiti dar buvo pasinėrę į hipnozės būsena. Vis labiau susiorientuodamas aplinkoje, Edgar'as suvokė, kad sapnas tai tikrai negalėjo būti, nes po burtažodžio ištarimo nebūtų buvę įmanoma užmigti tą pačią sekundę. Apžiūrėjęs savo kišenes apart burtų lazdelės nieko nerado ir suprato, jog jo planeta jam nieko nepaliko, kaip ir žadėjo.
- Profesore..,- pakėlęs ranką ir kiek nusivylęs pradėjo vaikinas, - Atleiskite, bet nei uolienos, nei ko kitos iš man skirtos planetos gauti nepavyko,- giliau atsidusęs aiškino kodėl taip nutiko, - Nes ji pasakė, kad neketina leistis į draugystes tol, kol savo noru nemėginsiu susisiekti su ja,- pasakęs tą, ką jam kalbėjo planeta, grifas nudelbė žvilgsnį į suolą.
- Tikrai atleiskite..,- dar kart pašnibždomis atsiprašęs nusiteikė laukti pamokos galo. Jis nusivylė ne dėl to, kad nepalenkė savo pusėn planetos, bet dėl to, kad jo nesėkmė gali turėti neigiamos įtakos jo vertinimui, o tuo pačiu ir jo koledžui.
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Nana Kannazuki Kovo 18, 2017, 10:30:55 pm
Jau norėjo imti ir svajoti apie dar vieną karštos arbatos puodelį ir šiltą, šiltą antklodę.. Galbūt net mišku nueis pasivaikščioti, pasisemti energijos, ir melskimės Motinai Gamtai, savų balsų stygas atgauti. Ir pasirodo - ne vien mokiniai, bet ir mokytojai tiesiog skaičiuoja minutes ligi tų varpo dūžių, kuomet mokiniai bėgte pasileis laukan, o profesoriai gaus minutę atsipūtimo. Ir tingumo. Ir poilsio. Ir visiško tingumo, kurį sudarys atsipūtimas IR Bet, tarkim, poilsis.
Dar vienas pašaukimas - šį kartą iš grifo ir regis, vienintelio vaikino visame kabinete. Keliais sparčiais žingsniais nuskubėjusi prie šio, vien iš balso tono suprato, kame pakąstas šuo.
-Na, ką padarysi, taip kartais nutinka,- trūktelėjo pečiais - ir tikrai, gi klaidos visur įsivelia, pasitaiko, kad taip nebūna ir nenutinka taip, kaip nori tu. Ypač jeigu į visą reikalą įsimaišo kito mintys ar kitos sielos,- Ir savotiškai teisi tavoji buvo, kad bendravimas, užmegztas dėl pareigybės bus tvirtas, tad nėra reikalo savęs mušti, kad neišėjo. Nesėkmės yra neišvengiamos.
Susikryžiavo rankas už nugaros, galvodama, ką dar galėjo pridėti grifui - o gal daugžodžiauti nevertėjo? Bet ir jos, kaip profesorės pareiga buvo užtikrinti, kad mokiniai nei nusiviltų, nei krimstųsi dėl savų nesėkmių.
-Bet, tarkim, jei šių metų eigoje dar kada užsinorėsi susisiekti su planeta dar kartą - arba gal šįsyk ir su žvaigžde - vien savu noru, tuomet būtų smagu sužinoti, kaip tau sekėsi, kad ir itin glaustai. Bet, žinoma, jeigu nenorėsi, tai bus tavo pasirinkimas,- pusę lūpų šyptelėjo, akis įsmeigdama į vieną kabančių ant lubų žvaigždučių tarsi į kokį užhipnotizavimo įrankį,- Nelabai patarčiau pradėti kitą burtą, nebent žinoma, manaisi galįs spėti į laiką, tačiau jeigu nori, gali išeiti ankščiau. Ir, ah, tiesa, jeigu baiminaisi dėl taškų,- prisiminė paskutinę minutę, kai jau norėjo traukti atgal prie savo stalo - gi grifai jau keli metai taip išsiveržia priekin, dar pati it vakar prisiminė visus varnų ir grifų kivirčus ir taškų svarbumą,- tai užduotį vykdyti vistiek įvykdei, ar na, bent stengeisi tą padaryt, tad nerimo ta tema jaust nėra dėl ko.
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Sara Nikolė Keyes Kovo 18, 2017, 10:45:46 pm
Stebėdama kaip kiti jau įpusėjo Sara, galvojo apie ką reikės kalbėtis su planeta, kuri susieta su mergaitės zodiaku.
-Na, terekia prisiminti burtažodį ir kvėpuoti giliai, nesijaudinti,-kalbėjosi su savimi ir kvėpavo tolygiai.
Starips?Sterip?Steripse! Na va dabar žinau burtažodį.
-Steripse,-sušnibždėjo varnanagė ir aplink ją visur pasidarė tamsu, nors durk į akį.
Priešais trylikametės akis atsirado raudonas kamuoliukas, nors mergaitė nutuokė, kad čia viena iš Saulės sistemos planetų.
Po kiek laiko rutulys išsirutuliavo į liekną, pailgo veido moterį.
-Kas tu?-nedrąsiai tyliu balsu pradėjo pokalbį Sara.
Planeta tylėjo, kol neatsakė į klausimą, o tik atsakė klausimu į klausimą:
-Dėl ko mane iškvietei?-planetos balsas buvo tylus, kimus, balse girdėjos susierzinimas.
-Iš pradžių pasakyk, kas tu, tada ir aš atsakinėsiu į tavo klausimus,-nepasidavė juodaplaukė.
Po nejaukios tylos nuskambėjo planetos vardas, šis dar ilgai skambėjo mergaitės galvoje.
Venera...šis pavadinimas kažkur man girdėtas.-mąstė Sara.
-Tai tu graikų mitologijoje minima kaip Meilės deivė, tiesa?
Venera ilgą laiką tylėjo, kol nežymiai linktelėjo ir vėl prašneko:
-Tiesa, tai atsakysi į mano klausimą?-deivės nepasitenkinimas ir susierzinimas didėjo kiekviename išgirstame žodyje.
-Mano astronomijos profesorė davė visiems užduotį, aš pasirinkau išsikviesti savo planetą ir sakė, kad užduotis bus baigta, kai planeta duos uolienos ar kažko panašaus,-pateikė atsakymą į praeitą Veneros klausimą.

((0.5 taško už ilgą post'ą))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Edgar Jeffter Kovo 19, 2017, 11:47:45 am
Kažkas priėjo prie Edgar'o. Jis išlėto kilstelėjo galvą, o priešais stovėjo profesorė Kannazuki. Na viskas aišku dėl ko. Ji nepyko ant vaikino nesėkmės ir aiškino, kad kartais taip nutinka ir nėra ko pergyventi. Na, tą suprato ir pats vaikinas, bet vis tiek nesijautė labai patenkintas tuo, kaip viskas gavosi.
- Gerai,- linktelėjo galva sutikdamas, jog tikrai, kada nors pamėgins susisiekti su planeta, kai tik turės pats ūpo tam. Dar jį kiek labiau nuramino mokytojos patvirtinimas dėl užduoties atlikimo nepaisant to, jog ir nesusidraugavo su sau skirta planeta. Suprasdamas, kad iš ties nelabai spės įgyventi užduoties pasirinkdamas žvaigždę, nors gal spėtų, bet jei užsibus per ilgai, tai tikrai parsirasti laiku nespės arba bus sugrąžintas profesorės anksčiau laiko.
Knygų ar kitų daiktų juodaplaukis neturėjo. Jam buvo įprasta, bent jau, kai dirbo Evers, jog šioji pasirūpindavo reikiamais daiktas pamokai. Todėl jis tik ramiai pakilo iš suolo ir lengvu žingsniu išpėdino iš klasės, kur galės kiek atsipūsti po gana įtemptos darbo dienos.
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Žaneta Froz Kovo 19, 2017, 11:51:52 am
Žaneta sėdėdama ir laukdama kol profesore Nana pradės šnekėti žvalgėsi aplink kabinetą. Labiausiai akį kabino profesorės  žioboriška apranga jokio apsiausto tiktais džinsai ir palaidinė jai ne lazdelė už diržo būtum pagalvojąs jog čia žiobaras. Dar akį traukė šiek tiek keistai, bet visai gražiai atrodanti geltona siena. Taip pat keista buvo, kad pamoka vyko dienos metu ir net ne bokšte va čia tai palaima, nes tos vėlyvos pamokos ir lipimas į bokštą tiesiog iš proto varė. O čia dienos metu buvo visai fainai buvo patogu sėdėti nes ant kėdės buvo padėtos gan juokingos pagalvėles su pavaizduotais žvaigždynais. Ir štai po kurio laiko kai dauguma mokinių nebeplepėjo profesorė pradėjo kalba. Kalba nors nebuvo labai ilga ir didinga vis tiek suteikė daugiau žavesio mokytojai. va čia tai pavarė. Ir šita pamoka Žanetai po kalkas labai patiko nes tai buvo vienintelė pamoka kurioje Žaneta nesusimovė ir nepasidarė gėdos.

((Jau yra prasidėjusi praktika, o tu vis dar kalbi taip, tarsi būtų pati pamokos pradžia. Ir yra toks dalykas kaip kableliai, kurių veik visus praleidai tu))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Skarletė Siuzana Vein Kovo 19, 2017, 12:44:09 pm
Kiyomi atsiduso. Ant kieto paviršiaus bėgančios ašaros vis sutingdavo ore jo nepasiekdamos ir it ledukai atsimušdavo bei pakildavo į viršų. Trečiakursė atgalia ranka nusivalė šlapias ir sūrias ašaras, ir  žengė pirmuosius žingsnius. Viskas kas esti po kojomis lengvai susvyravo. Varniukė paklupo ir palengva pabandė atsistoti, bet planeta pradėjo sukinėtis, o šalti oro debesys suktis aplink Harlę. Staiga suprato, kad jei ji nejudės - nenukris ir išgyvens. Tada Kiy sustingo it sušąlusi į leduką ir net nesumirksėjo. Kažkur toli aidėjo švilpesys, kuris pernelyg gąsdino mokinukę.
-Eiii, ar kažkas ten yra?- šyktelėjo, bet ją apglėbė tamsa ir tyla. Mažoji Bith dukrelė susigūžė ir dar stipriau sudrebėjo iš baimės. Kartoti klausimo nedrįso, judėti irgi. Kiyomi buvo įkalinta šios planetos ir galbūt amžiams.
-Profesore!-sušuko mergytė.
-Tau jokia profesorė nepadės,- ataidėjo kažkieno rūstus balsas.

((0.5 taško už įdomų post'ą))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Bethany Landworth Kovo 19, 2017, 04:39:49 pm
   Šviesa šiek tiek nublanko ir trečiakursė atsargiai prasimerkė. Priešais ją stovėjo žvaigždės dalelė, kuri buvo... be veido? Oda galaxy spalvos, plaukai mėlyni. Mergina vis dar negalėjo atsistebėti priešais stovinčiu padaru. Ji dar kart įdėmiai apžvelgė jį (ar ją) nuo galvos iki kojų  ir pradėjo kalbėti, nors net nesuprato ką. Iš visų jėgų stengėsi sugalvoti, ko paklausti.
   - Eee... Labas. Tu žvaigždės dalelė, esanti manyje?
   Mokinė jokio atsako nesulaukė. Žvaigždės dalelė tik pašaipiai stebėjo ją, nieko daugiau.
   - Tai... Amm... Kokia tu žvaigždė?
   Staiga, labai grėsmingu ir pašaipiu tonu, prakalbo ir žvaigždė:
   - Jei nežinojai, kokia yra tavo žvaigždė, nereikėjo čia atkeliauti.
   Bethany žioptelėjo ir žvaigždę pavaišino piktu žvilgsniu. Nežinojau, kad aš tokia įžūli ir pasipūtus...
   - Na, gerai... Kitą kartą žinosiu... Bet ar dabar gali pasakyti?
   - O kodėl turėčiau?
   Kvaila višta pasipūtėlė.
   - Na... Man reikia. Pamokai.
   - Vadinsi to žinoti nenori, tau tik reikia.
   Betė visai neteko amo ir piktai užrėkė:
   - Nu ir gerai, nesakyk! Ir apsišik! Nesvarbu man!
   Trečiakursė išsitraukė savo lazdelę ir ištarė tą patį burtažodį, kuriuo čia atkeliavo, tikėdamasi grįžti:
   - Stiderques!
   Ir štai vėl ta akinanti šviesa, priverčianti užsimerkti.

((0.5 taško už įdomų post'ą))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Claudie Amneta Kovo 19, 2017, 06:22:04 pm
Einant planeta jautėsi nelygus jos paviršius. Sukosi ji greičiau nei žemė ir... Viskas tiesiog buvo neįprasta. Na, turbūt visi supranta tą keistą jausmą, kai atsiduri dar nematytoje erdvėje. Jei būna kita patalpa, tai keista, bet atsirasti kitoje planetoje... Tas jausmas tikrai ypatingas ir keistas. Tai suprato ir mažoji grifiukė, kuri atsidūrė turbūt Jupiteryje. Taip manė dėl to nesusipratimo su dviem planetomis. Venera pagal ją atrodė kitaip. Yra skaičiusi daugybę knygų apie planetas. Tai va. Rodos viskas atitiko Jupiterį- paviršius, žiedai, šioks toks temperatūrų pasikeitimas. Kur jau čia šioks toks... Jupiteris tokia šalta planeta, kad vos atsidūręs tenei per kelias sekundes taptum ledo gabalu. Panašiai kaip žiobariško ,,Titaniko" filme, kurį Claudie žiūrėjo su mama. Tik tada visas veiksmas vyko lėtai, Jupiteryje viskas pasibaigę būtų daug greičiau. Čia vidutinė temperatūra -120 laipsnių. Gerai, kad kerai apsaugojo ją šiek tiek. Na, jautė gal 15 laipsnių temperatūrą. Pripratus prie šiek tiek aukštesnės, buvo sunku nedrebėti.
-Sveiki!- garsiau tarė tamsiaplaukė.
Dėja, kurį laiką dar nieko nepamatė ir neišgirdo. Rodos planetoje ji būtų viena. Žiobariškame pasaulyje ji būtų pavadinta kvaile, nes pagal juos čia nėra jokios gyvybės. Bet Claudie ragana. Todėl kalbėjimasis su planeta yra visai suprantamas dalykas. Tik gan stiprūs šalto vėjo gūsiai gadino tylą. Tas šaltas vėjas lyg bandė kur nors nupūsti gan smulkaus sudėjimo raganiukę. Juk čia turi kas nors būti. Negi profesorė mus apgavo? Bet ne. Staiga kažkas krebžtelėjo ir pasigirdo stiprus balsas:
-Kas tu ir ko nori?- skambėjo ne ypač švelniai ir mielai.- Visi čia be reikalo nesirodo. Visiems ko nors reik.
Pagaliau! Nereikia tikėtis labai malonaus, nes mitologijoje jie gan griežtas. Bet viskas taip puiku!
-Aš Claudie... Claudie Amneta. Na... Norėčiau su Jumis pabendrauti,- kol kas nutylėjo prašymą grifė.- Manau, kad Jūs esate geras ir teisingas. Ir... Supratau, kad Jūs esate mano planeta pagal charakterį. Gal paskui galėčiau gauti kokį akmenuką, smėlio, mineralą ar kažką panašaus? Profesorė paprašė parnešti.
Belaukdama atsakymo, mokinukė nudelbė akis į žemę ir savo batus. Aplink juos buvo keli akmenukai, ir sušalęs lyg gruntas, lyg purvas, lyg smėlis. Na, tikėkimės, kad pasakiau viską ką turėjau ir nieko blogo. Keldama akis į viršų išgirdo žingsnius. Atsisukusi į ta pusę pamatė žmogų. ne, tai nebuvo žmogus. Jis siekė du metrus ir buvo dieviškos išvaizdos. Na, taip kaip daugelis įsivaizduoja dievus. Su barzda, keistu drabužiu.
-Tikrai taip manai? Geras ir teisingas... Dažniausiai girdžiu žodžius žiaurus, garbėtroška ir panašiai...- šiek tiek patylėjusį dievą sudrumstė vėjo gūsis.- Turbūt tu meiliniesi. Gavot tokią užduotį. Jau ne vienas čia buvo taip atklydęs.
Mokinės veidą perkreipė nuostaba. Na, ji atvyko ir mineralo, bet ne tik to... Pati norėjo sužinoti apie savo planetą ir panašiai. Nereikėjo užsiminti apie mineralą... Nežinau ar pavyks pataisyti šią sunkią padėtį.
-Ne. Man svarbus ne tik mineralas. Aš noriu pabendrauti su Jumis. Norėčiau sužinoti daugiau apie savo planetą ir visa kita... Mineralas man ne toks svarbus. Dėl manęs jo galėtų net ir nebūti,- pakalbėdama nurijo seilę.- Tik dėl profesorės jo reik.
Ir tada stojo tyla. Claudie nenorėjo daugiau kalbėti, taip pat neturėjo ką pasakyti. O Jupiteris bandė suprasti, koks jos pagrindinis atvykimo tikslas.

((2 taškai už itin ilgą ir įdomų post'ą))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Lisette la Claire Kovo 19, 2017, 06:56:19 pm
-Alio?- pamosikavo delnu prieš klastuolės veidą ir pavartė akis ta keista, tačiau itin panaši į Lisettę būtybė. Deja, rausvaplaukė tarsi užburta stovėjo nejudėdama ir vis dar nieko neatsakė. Mergaitė jautėsi lyg ją būtų užpuolęs miego paralyžius: ji matė, jautė, mąstė, tačiau negalėjo nei judėti, nei kalbėti, na, ir, žinoma, trečiakursė šiuo metu, kad ir kaip norėtų, deja, nemiegojo. Klastuolei rodėsi, kad tas keistas padaras nebuvo itin patenkintas tokiu Lisetės elgesiu, tačiau mergaitė nieko padaryti negalėjo.
-Aš Lisette,- vos pravėrusi burną pro dantis išlemeno mergaitė. Rausvaplaukė prisistatė iš įpročio ir nesvarbu, kad priešais ją stovėjusi mergaitė jau žinojo klastuolės varda.
-Nejaugi?- dar kartą pavartė savo mėlynas, visai tokias pačias kaip ir klastuolės akis ta įžūli, tačiau labai panaši į trečiakursę, būtybė ir atsisėdo prie šalia sienos esančio stalo. Trečiakursė, laimei, pamažu ėmė nurimti ir itin nedrąsiai prisėdo prie to paties stalo. Rausvaplaukei dabar neitin rūpėjo pabendrauti su savimi, mergaitei tiesiog rūpėjo gauti tą kažkokią dalį ir grįžti į klasę. Klastuolė nujautė, kad bus viena iš paskutiniųjų atlikusi darbą ir tai tikrai nepadėjo visiškai nusiraminti.
-Tu Merkurijus, tiesa?- kiek drebančiu balsu paklausė Lisette bei nusišypsojo, stengdamasi, kuo greičiau išpešti iš to padaro dalį savęs.
-Tai ne! Neptūnas!- skėsčiodama rankomis ir itin įžūliai atsakė klastuolės kopija. Lisette ėmė nerimauti, kad jei taip ir toliau, ji tikrai nesugebės laiku baigti užduoties.

((1 taškas už įdomų ir ilgą post'ą))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Žaneta Froz Kovo 19, 2017, 08:13:15 pm
Žiūrėdama kaip buria kiti pamatė, jog visi pasineria lyg į „transą“. Taigi mergaitė bandė pabandyti pati. Tik koks gi ten tas burtažodis? Ai!
 - Steripse – ištarė mergaitė, bet nieko neįvyko greičiausiai per silpnai. – Steripse – suriko mergaitė. Ir štai kažkas vyksta. Staiga viskas taip užtemo, jog atrodė, kad net nematai savų minčių. Tačiau taip pat staiga kaip ir užtemo, atsirado šviesa, ir mergaitė pamatė esanti kažkokioje erdvėje su grublėta žeme. Tikriausiai mano planeta. Viskas taip kaip sakė mokytoja. Mergaitė pavaikščiojus aplinkui sugalvojo gana keistą dalyką surikti tamsai:
-   Sveiki! Ar kas nors čia yra!
-   Kas tu? Ką čia veiki? – pasigirdo stiprus ir grėsmingas balsas iš kažkur toli toli.
-   Aš Žaneta. Kas jūs? – bandė mandagiai tęsti pokalbį nors iš balso neatrodė jog išeis gražiuoju.
-   Neatsakei į visus klausimus. – piktai atrėžė balsas.
-   Ei! Gal galima šiek tiek mandagiau. – pyktelėjus suriko raganaitė.
-   Nešauk ant manęs tu neturi tokios teisės! – užstaugė balsas. Bet mergaitė net nesiruošė daugiau su balsu šnekėti. Jinai įsižeidus pavaikščiojo aplink ir ieškojo ko nors dėmesiui nukreipti nes ją labai sunervavo piktas balso elgesys. Nieko neradusi jinai pasiėmė akmenuką nuo grublėtos žemės paviršiaus ir nutarė sprukti iš čia... Tik tada suprato, kad nežino kaip profesorė neminėjo kaip arba mergaitė tiesiog praklausė. Kodėl aš taip neatidžiai klausiausi! Profesore padėkite!
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Bethany Landworth Kovo 21, 2017, 08:28:17 pm
   Mergina prasimerkė ir nutaisė piktą miną. Tačiau tuoj pat išpūtė akis: ji buvo ne klasėje, o vėl toje pačioje vietoje. Tik, kad ten nieko nebuvo. Tik tuštuma ir juoduma, jokios žvaigždės. Bethany pajuto prisilietimą už nugaros ir net pašoko iš išgąsčio. Ji lėtai ėmė suktis tikėdamasi, kad pamatys tą pačią nedraugišką žvaigždės dalį, pasiruošusią ją negyvai uždaužyti už tai, ką ji pasakė ir, kad vėl čia grįžo. Bet priešais ją stovėjo ne beveidė persona, o ji pati. Tarsi žiūrėtum į vandenį ar į veidrodį, tik, kad ne paprastą, o šiek tiek iškreipiantį realybę. Priešais Betę stovėjo Betė, tačiau jos oda buvo baltut baltutėlė ir žėrėjo tarsi deimantas, plaukai ne rudos, o mėlynai pilkos spalvos, ant kaktos puikavosi juoda, maža žvaigždutė. Bet figūra, veido bruožai ir visa kita buvo nepasikeitę. Mokinė nutaisė bejausmę miną ir įsistebeilijo į save, manydama, kad ši žvagždės dalelė bus tokia pati pikta ir nedraugiška. Tačiau, jos nuostabai, ji prabilo labai maloniu balsu:
   - Sveika, Bethany. Malonu pagaliau su tavimi susipažinti. Na, pažinojau tave anksčiau, tik mes nebuvom susitikusios. - žvaigždė šyptelėjo ir šiek tiek rimčiau prabilo. - Na, ar žinai, kas aš?
   Betė nustebusi ir pamaloninta ištarė šiek tiek virpančiu balsu:
   - Na, tu mano žvaigždė...
   - O ar žinai kokia?
   Blyyn, ar visos žvaigždės klausia, ar mes žinom kas jos tokios?
   - Eee... Ne. - grifė nuleido galvą.
   - Nieko baisaus, jei nežinai. Grįžusi pasidomėsi, o kai susitiksim kitą kartą, man pasakysi.
   - Amm, gerai...
   Mergina paraudonavo ir apsižvalgė, bandydama nukreipti dėmesį.
   - O... Kur aš buvau atsidūrusi anksčiau?
   - O, žinoma, jau beveik buvau pamiršusi tau pasakyti. - žvaigždės dalelė dar kartelį maloniai šyptelėjo, mostelėjo ranka ir toje vietoje atsirado staliukas ir... arbata bei sausainiai?

((1 taškas už įdomų ir ilgą post'ą))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Lisette la Claire Kovo 22, 2017, 07:13:04 pm
Lisette, žinoma, bijojo, tačiau net pati negalėtų pasakyti, kas jai sukelia baimę: priešais stovinti identiška būtybė ar galimybė iš čia nesugrįžti. Na, kad ir kaip ten bebūtų, rausvaplaukė jautėsi itin nesaugi.
-Kas negerai su tavo antakiais?- ta būtybė (pavadinkime ją Merkurijumi) žvelgė į ne itin dailiai išpešiotus klastuolės antakius. Žinoma, Lisette pasijautė nejaukiai, kai šiuo metu dėmesys buvo sutelktas į tuos rudų plaukų plotelius virš mėlynų jos akių, tad ši savo rausvais plaukais pasistengė juos uždengti.
-Žinai, tu nepatinki man, o aš tau,- kiek įsidrąsino klastuolė,- tad kodėl tau tiesiog nedavus man dalelės savęs ir aš tiesiog išnyksiu,- uždėjo savo vieną koją ant kitos. Deja, visas trečiakursės drąsumas išnyko per vieną akimirką. Merkurijus tiesiog garsiai nusijuokė.
-Tai sakai, jog aš tau nepatinku?- vis dar besijuokdamas Merkurijus barbeno savo ilgus pirštus į stalo paviršių,- Kaip sureaguotum į tai, jei pasakyčiau, jog aš - tai ateities tu?- dar smarkiau nusikvatojo tas keistas padaras. Šitai sukėlė rausvaplaukei tokį pyktį, kad ji net akių baltymais pajuto, kaip į skruostus plūsta tūžmingas raudonis.
-Aš tokia nesu!- itin garsiai paprieštaravo Lisetė. Juk mergaitė visada buvo itin draugiška, besišypsanti ir visiems padedanti. O čia, kažkoks keistas ir itin įžūlus padaras sako, jog būtent tokia mergaitė bus ateityje. Akivaizdu, kad Merkurijus pastebėjo šitokį mergaitės įtūžį, tad tik dar gasiau nusikvatojo ir subyrėjo į dulkes, palikdamas keistos formos ir visai nenugludintą akmenį ant žemės.


((1 taškas už įdomų ir ilgą post'ą))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Bethany Landworth Kovo 24, 2017, 10:40:20 pm
   Grifė išsižiojo ir šyptelėjo. Vis gi, jos žvaigždė yra maloni ir draugiška, ne tokia, kaip praeitoji. Bethany lėtai priėjo prie stalo, pačiupinėjo, o tada klestelėjo ant kėdutės. Ji nedrąsiai pasiėmė keksiuką ir apžiūrėjo.
   - Ar man galima jį...
   - Žinoma. - žvaigždė nutraukė Betę ir nusišypsojo plačiausia šypsena. - Juk tau tai ir išbūriau.
   Dar šiek tiek padvejojusi ilgaplaukė krimstelėjo keksiuko ir vos nepaspringo iš gardumo. Tokio skanaus ji dar nebuvo valgius. Sukrimtusi keksą trečiakursė atsigėrė arbatos.
   - Taigi, - prakalbo mėlypilkaplaukė (žvaigždės dalelė). - klausei, kur buvai anksčiau. Buvai susidūrusi su ne savo žvaigžde, turbūt dėl to, kad tas burtažodis buvo šiek tiek per sunkus, taigi susimaišei. O ta piktuolė... Ji...
   Žvaigždė atsiduso ir liūdnai pratarė:
   - Ji mano draugė. Labai nemandagi ir nedraugiška, išskyrus su manim. Nežinau, kodėl ji tokia, bet nepavydžiu tiems, kurie turi ją kęsti.
   - Aišku... O kodėl būtent tu esi mano žvaigždė?
   - Atsakymą tu jau žinai. Tereikia prisiminti, nes aš tau nieko nesakysiu. - šelmiškai šyptelėjo.
   - Oh, na gerai... Tu matai, ką aš veikiu tikrame pasaulyje? Gali skaityti mano mintis, jausti tą, ką jaučiu aš?
   - Taip, aš tave matau tikrame pasaulyje. Tavo minčių skaityti man nereikia, nes jas ir taip žinau. Mano mintys tokios pačios kaip ir tavo, bet tavo mintys nėra tokios pačios kaip mano. Deja, negaliu justi to, ką junti tu. Aš gyvenu lyg ir tavo pasamonėje, tad tai nėra įmanoma. Ir žinau, kad būni čia dėl kristalo.
   Betė užraudonavo ir nuleido akis.
   - Viskas gerai, aš ne mano draugė, kad tave už tai smerkčiau. Dėl kristalo ar ne, bet tu atėjai, ir jaučiu, kad tau su manimi bendrauti patinka, kaip ir man su tavimi. Bet tuojau baigsis pamoka, turi skubėti. Iki susitikimo, tikiuosi dar grįši.
   Žvaigždė pamojavo ir vaizdas ėmė ryškėti. Grifė dar norėjo pasakyti, jog pamiršo duoti kristalą, bet vaizdas galiausiai tapo tik balta tuštuma. O tada ėmė ryškėti klasės kontūrai ir pati klasė. Bethany pasitrynė akis ir jau norėjo eiti pas profesorę pranešti, kad kristalo negavo. Vis gi, to nereikėjo, nes kristalas gulėjo ant jos stalo. Visas spindinti ir kerintis, akių negali atplėšti nuo tokio sidabrinio daikčiuko. Mergina nusišypsojo, priėjo prie profesorės ir prieš jos nosį prikišo kristalą:
   - Ar skaitosi, jog užduotis baigta?

((0.5 taško už ilgą post'ą))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Skarletė Siuzana Vein Kovo 25, 2017, 10:57:22 am
-Kaip tai nepadės?- sušniurkščiojo mergytė,- ar jai kas nutiko? Tu ją įkalinai?
-Ne, jos neįkalinau, bet ji tavęs nepasieks. Dabar esame tik mudu,- tas pats piktas balsas skendėjo visur.
-Kur tu?- nedrąsiai paklausė Kiyomi.
-Aš visur! Čia. Čia. Čia. Čia. Ir va ten. Ir šian. Visur,- iš visų atkeliavo po kokį žodį, o nuo to varnė susigūžė dar labiau.
-Kas tu?
-Aš - esu Tu. Vidaus Tu,- iš kairės pusės atsiliepė Neptūnas.
-Ne! Tai ne aš! Aš švelni ir miela, bet jokiu būdu ne pikta!- klykavo trečiakursė,- aš visai nepanaši į tave! Nebandyk manęs apgauti. Aš ne tu...- nutilo mergaičiukė ir apsiverkė.
-Aš esu tu...- tyliai atkeliavo aidas,- aš esu tu...
Kiyomi susmuko ant šalto, melsvo paviršiaus ir leido ašaroms tekėti žemyn.
-Bet...bet...taip! Jeigu aš esu Tu, tai kodėl gi man nepakeitus savo vidaus? Jei pasikeisiu- pasikeisi ir tu. Aš išlaisvinsiu tave iš kažkokios okupantės planetos, ne atrasiu tikrąją save!- suriko garsiai, kad planeta girdėtų.
-Ne...ne...tu to nepadarysi!- persigando Neptūnas.
-Ot ir padarysiu!- nusivaliusi gailias ašaras, pasiryžo kovoti už savo pergalę, Kiy.

((0.5 taško už įdomų post'ą))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Nana Kannazuki Kovo 25, 2017, 11:12:26 am
Akys slinko nuo laikrodžio prie vis dar užduotį atliekančių mokinių - vienų veidai buvo tarytumei rūškani, matantys ir pripažinantys to, ko nenori. Matėsi ir keli nuobodžiaujantys, jau atlikę užduotį, tačiau nesugrįžę taip anksti, kad išgirstų ją išleidžiančią vyresnėlius ankščiau - nors, žinoma, tai buvo jiems vieniems skirtas papildomumas, gi patys šie susipras apie akmenėlių paskirtį ar pagalbą, o jaunesniems kilo koks noras ir paaiškinti - o jei jie ir nesusipras, tuomet jaunesni turės tokią anokią persvarą pamokose, kas visuomet buvo smagu.
-Taip, baigta,- keliskart tankiau sumirksėjo, regėdama kristalo gabaliuką, pakištą tiesiai prieš jos veidą - regis, net įkvėpti galėjo nuo žvaigždės palikto salsvo kvapo, kurį pastebi tik reti ir šio ieškantys. Pažiūrėjo į grifę, kuriai šis priklausė - visą laimingą, nežinia, ar atlikta užduotimi ar tuo, kad įrodė galinti šią padaryti.
Pasisukusi į kitą pusę ir dar kartą akį užmetusi į laikrodį, mergina pradėjo eiti po mokinių suolus, tyliu burtažodžio ištarimu ir lazdelės bakstelėjimu sukeldama jausmą, kad reikia skubėti tiems, kurie užduoties dar neatliko - perėjus per visus vėl sugrįžo į savo vietą, stebėdama tai mokinius, tai vis į priekį tiksintį laikrodį.
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Skarletė Siuzana Vein Kovo 25, 2017, 12:11:43 pm
Kiyomi plačiu žingsniu žengtelėjo tolyn, tik šįkart labiau pasitikinti savimi, tad planeta nė trupučio nesusvyravo. Smalsios akys lakstė po melsvą planetos pievą. Taip!
-Planeta mėlyna, nes aš esu varnanagė, o kadangi varnė - esu protinga,- samprotavo pirmąją gerą savybę Kiyomi,- esu drąsi ir pasitikinti savimi, nes mano vidus manęs nebegąsdina,- plėtojo savo antrąją mintį toliau,- ir visų visų trečia: tu vardu Neptūnas, nes aš begalo mėgstu plaukioti, vandenį ir lietų. Šaunu, tiesa?
-Ahamm...-kažką murmtelėjo planeta.
-O ketvirtas dalykas - esu užjaučianti, padedanti ir draugiška, juk išvarau okupantą pyktį iš tavęs. Penktąjį galiu įvardinti kiek neigiamai, bet tiesiai šviesiai. Kartais esu irzli, pikta, niūri ir tikra verksnė. Aš supratau kas tu ir aš, kuo mes susiję ir kodėl Tu esi manoji planeta, įsitaisiusi širdyje ir pasąmonėje.
-Ačiū už pagalbą,- prabilo kiek švelnesnis vyriškas balsas, o Harlė dešiniajame šone pajuto dilgtelėjimą, turbūt profesorės liepiamą užbaigti užduotį,- už pagalbą atsidėkosiu savo ir tuo pačiu tavo dalimi, tamsiai mėlynu kristalu. Jis primins tau, kad tavo planeta yra Neptūnas ir kokia tu esi ištikrųjų. Sėkmės!- į Kiy rankas atskrido nedidukas kristalas, o vos jį palietus bei trečiakursei nespėjus atsisveikinti, ji buvo perkelta atgal į kalsę, kuri buvo pilna sustingusių mokinių.
-Profesore, užduotį jau baigiau,- nežiūrėdama piktajai mokytojai į akis, pasakė ir atsisėdo į savo tuščią suolą.

((1 taškas už įdomų ir ilgą post'ą))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Lilith Toujou Kovo 25, 2017, 08:37:33 pm
Giliai įkvėpė, tarsi bandydama susikaupti, nors, išties, jai to nereikėjo. Netgi pamoka jai nebuvo tokia itin įdomi- čia buvo tik dėl to, kad jos akys troško pasigėrėti dailiomis, trapiomis kūno linijomis, subtiliu lūpų linkiu, tamsiomis, šviesą sugeriančiomis akimis; tikra dievų ambrozija, ir tai skirta tik jai, vien tik jai. Nors galbūt toks teiginys būtų pernelyg savanaudiškas ir per daug obsesyvus, taigi kol kas negalėjo priimti tokių minčių už gryną pinigą. Ak, kartais viduje gyvenantys monstriukai būdavo tokie išdykę, tokie nepaklusnūs, norintys tik sukelti kuo daugiau chaoso ir riksmų, skausmo ir keiksmų. Tačiau juk tam žmonės ir suveržia grandinėmis savo sielas ir kūnus, tiesa? Kaip nehumaniška; ak, tai taip kertasi su tyro pradmens filosofija-- asmuo it koks blankus, tuščias lapas ir panašiai. Ne, žmogus nuo pat gimimo yra suterštas nuodėmės, tamsus it juodžiausia naktis; gyvenimas kaip tik arba jį išblukina, arba dar labiau sugadina.
-Mmm, atrodo visai neblogai, - sumurkė Lilith stebėdama mokinius pasinėrusius į tam tikrą transą; tarsi kažko prisigėrusius ar prisirūkusius, apsvaigusius nuo narkotikų. Gana linksma, kai gerai-- arba ne-- pagalvoji. Taigi, nieko nelaukusi mergina sumurmėjo Steripse ir pajuto, kaip grimzta kažkur gilyn, kur tamsu ir kur niekas neliečia, netrukdo tavęs.
Ar kada nors kažkas pagalvojo, kad kartais šviesa yra baugesnė už tamsą? Kuomet Lilith sklendė visiškoje ramybėje, pasijuto it būtų grįžusi į savo motinos įsčias, kur egzistavo tik niekieno nesudrumsta tyla, tik lėtas, ritmingas širdies plakimas, kuris liūliavo žmogų į miegą, iš kurio niekad ir nereikia pabusti. O mergina pabusti ir nenorėjo-- buvo daug maloniau justi, kaip pro tave teka laikas, pajusti, kaip kasdieniški dalykai tampa niekam nereikalingi, niekam neįdomūs, niekam neparankūs. Tekšt. Tekšt. Tekšt. Kodėl toks, rodos, tylus garsas taip smarkiai rezonavo joje?
-Man patinka tavo oda. Ji tokia švelni ir blyški, ar paskolinsi ją man?- kažkas lyg ir ištarė, o gal tiesiog iškvėpė kažkur prie jos kaklo, priverdamas mažučius šiurpuliukus apgaubti ją; drėgnos rankos staiga apsivijo josios liemenį-- kaip tik šiuo momentu suvokė esanti nuogut nuogutėlė-- ir privertė pasisukti to balso link; tai padarė švelniai, it gazelė, kuri prieš paskutinį atodūsį imdavo ir gracingai ištiesdavo kaklą kaulėtų, skutais padengtų rankų link. Dabar Lilith akis į akį buvo susitikusi su tuo, kuris ją taip netikėtai apglėbė; kuris dar iki šiol laikė savas rankas ant josios klubų.
-Ah, man patinka ir tavo akys, jos kaip du neįkainojami smaragdai audrina mane,- tas gyvis pasirodė esantis tikrai stulbinamo grožio vyras, toje nesibaigiančioje tamsoje melsva, akinančia šviesa pulsuojantis vyras-- nors mergina nebuvo tikra, dėl jo lyties. Sudėjimas, rodos, buvo gana stiprus, puikiai sudėti ir išreikšti raumenys ir jų grupės dailiai švytėjo, tačiau toje vietoje, kur turėjo būti genitalijos, tebuvo tik oda. Ak, o jo oda buvo ne tik nuostabiai spindinti, bet kartu ir šlykšti akiai-- geriau įsižiūrėjus matėsi gyvatiškų žvynų šešėliai, kurie tarytum kas sekundę ašarojo keistu skaidriu skysčiu, kuris palaikė to gyvio drėgme; kelis kartus giliai įkvėpusi, Lilith pajuto, kad oras buvo siaubingai šlapias ir netgi koktus, tačiau nebuvo to šalčio, kuris ateina su per dideliu kiekiu vandens ir oro ant kūno. Būtybė staiga prisitraukė save arčiau; ji pajuto, kaip jos krūtys ir greitai kitos iškilesnės kūno dalys prisispaudžia prie jojo; krūtine pajuto tą ritmingą dunksėjimą, kuris ir sklido iš jo, it širdies plakimas.
-Tačiau labiausiai man patinka tavo siela. Prašau, suteik man ją,-dar kartą prasivėrė mėlynos it numirėlio lūpos, kurios slėpė aštrius it ritualinius peilius dantis, kurie tik ir norėjo įsikibti į minkštą, šiltą mėsytę. Mergina mirktelėjo ir įsižvelgė į jo akis, kurios visiškai neturėjo baltymo, tebuvo tik viena ištisa mėlynės jūra, kuri kai kur buvo nutaškyta tamsesniais ploteliais, ir kuri atspindėjo viduje degančią esybę-- ak, koks paradoksas, net juokas ima. Priglaudė savo pirštus prie jo plaukų. Šie buvo nepaprastai švelnūs ir akinančiai balti, tačiau keistai pernelyg glitūs; tarsi glostytum ir ramintum kažin kokias grotestiškas gyvates. Lūpos-- abiejų, tartum koks veidrodinis atspindys-- išlinko į tyrą, bet kartu ir erotišką šypseną.
-Mm, o mes esame drąsūs ir pernelyg gudrūs savo labui, mm, pone Merkurijau?- Lilith balsas buvo saldus it subrandintas bičių medus, kuris tik ir lašėjo ir lipo ant bet ko, kuris tik jį išgirsdavo.
-Ar tai reiškia taip? - planeta prabilo tokiu pat tonu, tik šis tarsi buvo dar vulgaresnis, dar labiau lendantis į vidų. -Aš pasiilgsiu tavo balso šioje amžinybėje, o aš žinau, kad amžinybė tau ne naujiena,- sumurkė jis ir žaltys kūnu dar labiau apsivijo ją; tačiau Lilith šį kartą atsispyrė tiems kerams ir priglaudė pirštą prie jo lūpų.
-Atleisk, tačiau mes jau radome žmogų, kuris pripildo mūsų amžinybę šviesos, - it varpelis prajuko mergina ir švelniai , it plunksnelė tylią, visiškai be jokio vėjo dieną, atsistūmė nuo kito ir užmerkė akis; jos tinklainėje bolavo ne dieviška Merkurijaus ir jo apžavų šviesa, bet ramūs merginos- moters?- kontūrai.

-Ak, na visai smagu, - gana patenkinta sučiulbėjo Lilith ir patogiau atsitiesė suole, žalsvos akys išsyk surado profesorę, o šypsena-- daug žemiškesnė, daug paprastenė-- pražydo jos veide.

((2 taškai už itin ilgą ir įdomų post'ą))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Lisette la Claire Kovo 26, 2017, 02:29:02 pm
Lisette itin nedrąsiai pakilo nuo medinės kėdės ir apsidairiusi priėjo prie to keisto akmens, kuris buvo apsuptas dulkėmis. Mergaitė iš lėto atsitūpė ir savo ilgais kaulėtais pirštais paėmė tą daiktą, kuris, ko gero, ir reiškė, jog užduotis baigta. Na, ne visai. Klastuolei reikia kažkaip sugrįžti atgal į tą jaukią klasę, pripildytą mokinių. Trečiakursė pasukiojo akmenį tarp savo delnų. Pastarieji buvo suprakaitavę iš baimės, tad nuo grublėto akmens ant mergaitės delnų paliko rudos žymės. Lisette gan nerangiai atsistojo, ir apsižvalgiusi aplink, įsikišo akmenį į vidinę mokyklinio apsiausto kišenę bei iš ten pat išsitraukė savo burtų lazdelę. Klastuolei buvo toptelėjusi mintis, kad gal burtažodis, kuris ją čia atvedė, parves trečiakursę atgal. Deja, klastuolė per savo kvailą ir rausvais uždengtą galvą pamiršo, kokį burtažodį naudojo, kad patektų čia. Šūdas!- mintimis nusikeikė mergaitė.
-Ristepe!- garsiai ištarė Lisette, tačiau nieko neįvyko.
-Strepsils!- dar kartą mostelėjo lazdele, tačiau taip pat nieko neįvyko. Juk šis žodis buvo viso labo kažkada išgertų vaistų, kurie mažina gerklės skausmą, pavadinimas. Strepi... steri...- bandė prisiminti burtažodį.
-Steripse!- net šoktelėjo, kai prisiminė tinkamą burtažodį ir vėl mostelėjo lazdele:
-Steripse!- Lisettę apgaubė akinanti šviesa, o jos galva ėmė suktis. Laimei, visas šis siaubas truko neilgai ir klastuolei atsimerkus, prieš akis atsivėrė Astronomijos kabineto vaizdas. Trečiakursės lūpų kampučiai pasikėlė ir jos veidą nutvieskė šypsena.

((1 taškas už įdomų ir ilgą post'ą))
Antraštė: Ats: I pamoka visiems kursams
Parašė: Nana Kannazuki Kovo 26, 2017, 02:46:50 pm
Atrodė, kad dauguma mokinių jau pabaigė užduotį - palaukusi dar tų kelių, mergina atsistojo ant pakylos, garsiai suplodama rankomis.
-Planetų ar žvaigždžių dalis, šį kartą esanti kokio tiesioginio akmenuko formos, nebus vien tik dėl paprasto papuošimo - į šį neateina vien tas faktas, kad turite ir stipresnį ryšį su savimi, kas visuomet, be jokio išimties, yra teigiamybė,- nutilo, apžiūrėjo kiekvieną mokinį ir šių akis - vienos žvelgė tiesiai į ją, kitos buvo susikoncentravusios ties klasės kampais ar savais nagais, retesnės buvo nukreiptos į langą, pro kurį visia smagiai švietė saulutė.
-Tikriausiai žinote, kad planetos turi po dieną, pavyzdžiui, trečiadienis priklauso Merkurijui, o sekmadienis - Saulei. Taipogi žvaigždynų grupės priklauso mėnulio fazėms, tarkim, Úrsa Májor, Didieji Grįžulo ratai, yra ryškesni pilnaties metu. Tomis dienomis turėtumėt save jausti - suprasti, suvokti troškimus, kaip kas ir kur vyksta daug geriau. Kartu, žinoma, tai bus neišvengiamai geras pagalbininkas kitose pamokose, atsižvelgiant, kad veik viską astronomijoje, ypač mokymosi kurse,  sudaro arba planetos, arba žvaigždynai.
Pusę lūpų gracingai nusišypsojusi, akimis dar sykį dirstelėjus į laikrodžio rodykles ir mokinių veidus, ilgesniam pasigėrėjimui sustodama prie vieno, moteris dar kartą prabilo.
-Panele Karter, paprašysiu jūsų trumpam pasilikti - visiems kitiems sakau sudie, galite išeiti kiek ankščiau.
Palaukė, kol didžioji mokinių dalis prasispraus laukan pro duris - tik tuomet pasigriebė grifės rankas, atversdama nudegintus delnus - caktelėjo liežuviu, manydama, kaip geriausia būtų suktis iš padėties. Girdėjo pamokos vidury nuaidėjusį klyksmą - tačiau tuo metu tikrino kitų mokinių keliones, tad nepamanė nieko per daug, kas buvo didžiausia jos klaida. Kvaiša.
-Šiek tiek paskaudės, gerai?- lazdele mostelėjus kiek pagydė pūsles, kad nebūtų ilgalaikių žaizdų,- Atsiprašau, tikrai, kad taip neapsižiūrėjau.
Žiūrėdama į akmenį, visą įkaitusį ir regis, net nenorintį, kad būtų kažko dalis Nana susimąstė - greitomis išbūrė mažą karščiui atsparią dėžutę, lazdelės mostu patupdė akmenį į šią. Dėžutę paėmė į ranką, pati patikrindama, kad karštis pro niekur nesiveržia.
-Patarčiau nueiti pas seselę, kad sutvarkytų viską gražiau ir tvarkingiau,- patempė lūpą, apgailestaujančiai žiūrėdama į mokinę,- akmenį tau gražinu, šis deginti nieko nebedegins, tačiau labai nenustebsiu, jei pakasi šį kur nors Uždraustajame miške.
O jeigu kažkas greitu metu vaikščios su trečio laipsnio nudegimo žymėmis, tai bent žinosim kaltininką.
Palaukusi, kol mokinė pasišalins, Nana atsiduso - garbingoji Miškų Motina, regis, įavė save ne į tuos batus. Netiko jai mokytojos įvaizdis, kaip ir tos, kuri geba mokyti - viskas, ką buvusi varnė sugebėjo buvo tiesiog turėti didesnį kiekį aistros negu kiti.
Sutvarkė aplinką - kėdes pristūmė prie suolų, nurinko puodelius, kuriuos paėmė prieš tai. Nuvalė lentą, pati pasitvarkė varnos lizdą primenančius trumpai kirptus plaukus - lėtu žingsniu pradėjo traukti iš klasės, akimirkai stabtelėdama prie jos stalo. Brangioji fėjų karalienė, didingesnė ir dorybingesnė už kitas - nuneški mane į svajonių šalį, kur vienos būsim mes..
Tylomis nusijuokė - grožis ir bus tai, kas išgelbės šį vargų pilną pasaulį. Su žaisminga šypsenėlė išėjo laukan, paskui save užrakindama kabineto duris.