Hogvartsas.LT

Magijos pasaulis => Kerėjimas => Pamokos => Pamokos => Temą pradėjo: Zelig Reiher Sausio 18, 2017, 05:17:33 pm

Antraštė: Antroji pamoka visiems kursams
Parašė: Zelig Reiher Sausio 18, 2017, 05:17:33 pm

Tylu, tik retkarčiais vienas kitas cyptelėjimas iš narvelio, esančio profesoriui šalia dešinės, ant stalo, arba vienas kitas kurktelėjimas iš gana drėgnai atrodančio akvariumo jam iš kairės. Vyriškis sėdėjo ramiai sukryžiavęs rankas narstydamas gana ploną knygutę, kurios čežantys lapai atrodė, kad suplyš vos juos palietus; ne dėlto, kad toji knyga būtų buvusi labai sena, bet tik todėl, kad, matyt, buvo išspaudinta ant nekokybiško popieriaus. Pasigirdus kažin kokiam skambtelėjimui koridoriuje, už kabineto durų, profesorius kilstelėjo galvą. Tik dabar buvo galima pastebėti, kad šiaip sveikai atrodantis vyras vis dar turėjo vieną sužeidimą; jo kairės akies baltymas buvo išvagotas ryškių, raudonų gyslučių, kurios pynėsi aplink rainelę it kokie grotestiški, piktybiniai vijokliai aplink gėlę.
Mokiniams pradėjus rinktis į klasę profesorius nerimastingai kilstelėjo pirštus prie tosios akies, tarsi norėdamas ją kiek pridengti, bet paskui tobulai susivaldė ir vietoje to vienu judesiu užkišo už ausies išsikišusią plonutę plaukų sruogą. Giliai atduso ir, vaikams plūstant vidun, atsistojo prieš stalą.
-Laba diena, mokiniai, - tuo tykiu balsu pradėjo, sunėręs rankas už nugaros, taip kaip ir kiekvieną pamoką. -Prieš įsipatogindami vietose, nuo ant stalo esančių narvų pasiimkite arba vieną pelę arba vieną varlę, - pasuko galvą į paminėtus dalykus. -Jokio skirtumo, ką pasirinksite, nėra, taigi tiesiog vadovaukitės savo interesais.

Antraštė: Ats: Antroji pamoka visiems kursams
Parašė: Claudie Amneta Sausio 18, 2017, 05:38:15 pm

Claudie neturėjo vienos mėgstamiausios pamokos. O iš kokios vienos pamokos nenuspręsi, ką apie ją manai. Todėl mergaitė buvo susidomėjusi. Ji greitai nubėgo į pamoką.
Klasėje buvo gan ramu. Nebuvo labai daug mokinių, bet tai jai nė kiek netrugdė. Varniukė pasisveikino su profesoriumi ir išgirdusi užduotį pažiūrėjo į stalą. Ant jo buvo narvai, kuriuose tupėjo ir judėjo mažos baltos pelytės ir gan didelės varlės.
-Ar mums reikės šiuos padarėlius skriausti?-mergaitės galvoje kirbėjo tik ši mintis.-Juk pelytės tokios mielos... O varlių tiesiog gaila. Tikiuosi tai jiems bus neskausminga procedūra.
Claudie atsidarė narvą ir išsitraukė mažiausią pelytę. Paglosčiusi jos snukutį nuėjo link suolo, švelniai laikydama graužikę.

Antraštė: Ats: Antroji pamoka visiems kursams
Parašė: Klarė Konė Karter Sausio 18, 2017, 05:47:32 pm

Skubėdama klaidžiais Hogvartso koridoriais bei stengdamasi nepasimesti ir nepaklįsti Klarė atskubėjo į savo pirmąją gyvenime kerėjimo pamoką, taip pat tai buvo ir jos pirmoji magijos pamoka gyvenime, todėl ji nuošidžiai jos laukė ir jaudinosi. Pasisveikinusi su profesoriumi bei susidomėjusi ką išmoks mergina priėjo prie stalo ir išsirinko pačią balčiausią pelytę, pelytė jai patiko -kaip gaila, jog čia nėra tetos, ji išsigastų abejų gyvūnų vienu metu... tyliai nusišypsojusi mergina apsižvalgė ir pasirinko viduryje esantį suolą, jai jis atrodė saugiausias, nereikės atsakinėti taip dažnai kaip priekyje, tačiau taipogi ji viską girdės. Susikaupusi mergina žaisdama su pelyte laukė tolesnių mokytojo nurodymų...

Antraštė: Ats: Antroji pamoka visiems kursams
Parašė: Arija Ravens Sausio 18, 2017, 05:57:55 pm

Arija Ravens vangiai vilko kojas Hogvartso koridoriumi kol pasiekė kerėjimo kabinetą. Jau vien būnant kitapus durų, girdėjosi kažkoks keistas garsas. Cypimas? Pravėrusi kabineto duris, antrakursė kyštelėjo galvą pro durų plyšį. Klasė buvo tuščia, o mokinių aplink nei vieno nesimatė.
Keista - ar čia tikrai vyks p.... - nespėjus Arijai užbaigti poptelėjusios į galvą minties, mergaitė pamatė prie stalo sėdintį profesorių, tiesa kažkokį sudirgusį, bet kaip visados savotiškai paniurusį.
Pasitaisiusi užkritusią ant akių raudoną plaukų sruogą, Ravens pasisveikino su profesoriumi ir klestelėjo į suolą.
Netrukus į klasę ėmė rinktis ir kiti mokiniai, o, profesoriui paskelbus užduotį, Arija šikart neskubėjo jos vykdyti. "Šiandien aš kaip nesava." Arija papurtė galvą, lyg norėdama susigražinti kažkur dingusią energiją ir bent neatrodyti kaip suspardytas ir aptrintas bulvių maišas.
Visgi, prisivertusi pajudinti savo kūną, mergina nužingsniavo prie stalo su gyvūnais. Pelė ar varlė? Labiau norėjusi imti spurdančią pelę, bet dėl neaiškių priežasčių visgi pačiupusi kiek ramiau atrodančią varlę, mergina patraukė į savo suolą ir ėmė laukti tolesnių nurodymų.

Antraštė: Ats: Antroji pamoka visiems kursams
Parašė: Dawn Strain Sausio 18, 2017, 06:50:25 pm

Dawn su surūgusia mina įžengė į klasę. Jai ši diena nebuvo pati geriausia. Visą naktį akių nesudėjusi ji ieškojo savo nelemtos lazdelės, o pirmosiose pamokose turėjo įrodinėti mokytojams, kad ji tuom nebando išsisukti iš praktinės veiklos. Galiausiai, darant namų darbus bendrajame kambaryje, ji pamatė savo lazdelę gulinčią po sofa. Atrodo atradusi lazdelę merginai turėtų būti didžiulis palengvėjimas, tačiau dabar ji stovi prieš klasę su skaudančia galva ir galvoja, kaip po pamokų greičiau grįžus į miegamąjį įlįsti į savo šiltą lovą.
Apsižvalgiusi po klasę ji pamatė daugybę narvų su pelėmis ir varlėmis.Varlių pastovus kvaksėjimas ir pelių cypčiojimas merginai buvo tikra kankynė.Na, kaip ir kaip jų šiuo metu nekęsčiau, regis reikia vieną pasirinkti,-savo mintyse tai pasakiusi, ji net negalvodama čiupo pelę.Pelės...Jie mieli gyvūnai, jos ypač patiktų mano katinui,-nusišypsojo Dawn ir pasidėjo narvelį ant suolo. Atsisėdusi į suolą, ji žiūrėjo, kaip pelytė bandė pasprukti iš narvelio.Na,nebijok,aš tavęs neskriausčiau...,-tai pasakiusi ji pasidėjo savo galvą ant suolo ir stengėsi apie nieką daugiau negalvoti.

Antraštė: Ats: Antroji pamoka visiems kursams
Parašė: Vita Padarėlis Sausio 18, 2017, 09:23:01 pm

Vita visą kelią į pamoką svajojo apie hipogrifus ir net neatkreipė dėmesio nei į kokią klasė įeina, nei kokie mokiniai ten ar profesorius sėdi, mat mergaitė ką tik baigė skaityti knygą būtent apie oriuosius skraiduolius. Tiesa, šią knygelę skaitė net ne pirmą kartą, tačiau ryte gautas tėčio laiškas, kuriame jis papasakojo apie "eilinę dieną darbe" ir apie vieno jauno hipogrifiuko gaudynes juodojo mago nelegaliame mini magiškame zoologijos sode, eilinį kartą sužadino norą turėti savo hipogrifą. Žiobarų vaikai svajoja apie ponius, o Vita apie hipogrifus.
Profesorių ji pastebėjo tik jam prašnekus ir užduotėlė išsirinkti gyvūną pasirodė sunkoka, ypač kai aplinkui visi mokiniai capt ir jau pasirinko savo gyvūną, o Vitai šovė daugybė klausimų į galvą, kurie tik apsunkino absurdiškai lengvą užduotį o kam jų reikės? O reikalingas jų protas? Net nežinau nieko apie šias varles, matyt vėl teks keliauti į biblioteką...
Tačiau bandos jausmas varnanagiukę paveikė labai stipriai ir ji tiesiog čiupo pelę. Tikiuosi, kad šiai pelytei nieko nepridarysiu.

Antraštė: Ats: Antroji pamoka visiems kursams
Parašė: anomė Sausio 19, 2017, 04:10:15 pm

Įėjusi į klasę Queenee pasisveikino su profesoriumi ir priėjo prie laisvo suolo. Atsisėjo ir nekantriai laukė pamokos. Prasidėjus pamokai mokytojas pranešė, kad reikia pasirinkti vieną iš panelės Reins nemėgstamiausių gyvūnų. Eidama prie stalo mergaitė įtemptai galvojo kurį gyvūną pasiimti. Palės aš tikrai neimsiu, juk gali įkasti... Bet varlių aš tai pat nemėgstu... Na bent jau ne vorai arba gyvatės. Šiaip švilpiukė visai nebijojo gyvačių. Jos jai netgi patikdavo, bet jų liesti ir laikyti ji tikrai nenorėjo. Kai Queenee priėjo prie profesoriaus stalo, ji vis dar nebuvo nusprendusi kurį padarėlį pasiimti. Vis dėlto pirmakursė atsargiai paėmė mažą pelytę ir nusinešė prie to pačio laisvo suolo.

Antraštė: Ats: Antroji pamoka visiems kursams
Parašė: Charlotte Faun Sausio 19, 2017, 04:28:43 pm

Pirmoji varniukės mintis, išgirdus tai, ką pasakė profesorius, tikrai nebuvo labai optimistiška. Ji pamanė, kad teks išmėsinėti kažkurį iš pasirinktų gyvūnų, nors ir neįsivaizdavo, kaip tai galėjo būti susiję su Kerėjimo pamoka. Kad tik nereikėtų, kad tik nereikėtų, - galvojo Charlottė.
Negana to, kad ji net neįsivaizdavo, kokias baisybes reikės daryti su šiais gyvūnais, ji dar ir bijojo jų abiejų. Abudu padarai jai atrodė šlykštūs, ir viskas, ko ji visą gyvenimą norėjo, tai tik laikytis kuo atokiau nuo tokių gyvių. O dabar... dabar jai teks pasirinkti vieną iš jų ir nusinešti iki savo stalo. Vien jau nuo minties, kad teks vieną iš tų gyvių laikyti savo rankoje, ją pykino.
Mergaitė drebančiomis kojomis pakilo nuo kėdės ir ėmė lėtai eiti link stalo, ant kurio buvo narveliai. Atrodė, kad su kiekvienu žingsniu jai darosi vis baisiau. Charlottė ėmė galvoti, ar kas nors pastebėjo baimę jos akyse. Gal... gal jeigu mokytojas pamatytų, kad ji bijo, leistų jei pasirinkti kokį nors kitą gyvūną, tarkime, musę? Deja, nei mokytojas, nei kiti vaikai nieko nesakė. Netrukus ji atsidūrė prie stalo su narveliais. Čia atėjo nežinodama, kurį gyvūną pasirinks, o dabar jos protas taipogi nesugebėjo deramai veikti, mat jei buvo per daug baisu. Bet ji vis tiek sugebėjo kažką galvoti. Gerai. Varlės daug šlykštesnės už peles, bet pelės kandžiojasi., - pagalvojo varniukė. Na, varlę liesti būtų daug šlykščiau, bet... bet ji bent jau nieko jai nepadarytų. O pelė... Pelė atrodo mielesnė, bet ji gali Charlottei įkąsti. Mergaitė iš karto prieš akis pamatė tą vaizdą, kaip pelė jai skaudžiai įkanda į pirštą, ir iš jo pasipila kraujo srovelė, aptaškydama jos mokyklinį apsiaustą. Nusipurčiusi nuo tokios minties, varniukė jau tiesė ranką link varlių narvelio, bet tuo metu viena varlė pravėrė savo burną ir iš jos išlindo ilgas liežuvis. Na jau ne, šito gleivėto padaro tikrai neimsiu į rankas. Charlottė greitai savo ranką patraukė nuo varlių narvelio ir ištiesė ją iki pelių narvelio. Viena iš pelių savo raudonomis akimis itin įdėmiai žiūrėjo į Charlottę, tad šioji pasirinko būtent ją. Atsargiai iškėlė ją iš narvelio, ir lėtais, atsargiais judesiais nukulniavo iki savo suolo. Pelę mergaitė padėjo ant stalo, o pati įsitaisė patogiau ir, savimi labai didžiuodamasi, nusišypsojo. Baimė jau buvo spėjusi išgaruoti, nes kol kas pelė jai nieko nepadarė. Varniukė žvilgtelėjo į profesorių, tuomet į pelę, ir ėmė ramiai laukti to, ką toliau pasakys profesorius.

Antraštė: Ats: Antroji pamoka visiems kursams
Parašė: Hilda Chevalier Sausio 19, 2017, 04:45:29 pm

Hilda labai nekantriai laukė šios pamokos. Grifiukei apie šią pamoką buvo pasakojusi mama. Jos mama buvo viena geriausių, kerėjimo pamokos, mokinių. Todėl Hilda taip pat mėgo šią pamoką. Pagaliau ta diena išaušo.
Grifiukė klaidžiojo kolidorium ieškodama klasės ir pagaliau ją rado. Mergina atėjo kaip tik laiku.
Ji pasisveikino su profesorium ir jos akį patraukė ant stalo stovintys du narveliai. Juose buvo pelytės ir varlės.
Merginai nepatiko nei vienas iš šių gyvūnų. Varlių ji bijojo, bet pelių taip pat nemėgo.
Šiek tiek pastovėjusi prie stalo ir pamasčiusi, grifiukė pasiiėmė baltą su juodomis dėmelėmis pelytę ir nuėjo atsisėsti į likusį laisvą suolą prie lango ir laukė tolimesnių profesoriaus nurodymų.

Antraštė: Ats: Antroji pamoka visiems kursams
Parašė: Alisa Faun Sausio 19, 2017, 05:02:30 pm

Švilpiukė lėtai žingsniavo koridoriumu dar nė neįpusėjus ketvirčiui valandos likusios iki varpo dūžių skelbiančių visai mokyklai, kad pamoka jau turi prasidėti. Ji jau buvo kaip keista pilnai atsibudusi, nes buvo labai linksma dėl jos mėgstamiausios pamokos kuri turėjo įvyktį būtent šiandien. Prieš nužygiuodama į kabinetą ji smalsiai pažiūrėjo pro langą į kitus pilies bokštus ir į Hogvartso apylinkes. Puiki diena kerėjimo pamokai- pagalvojo Alisa ir nuėjo link Kerėjimo kabineto. Beeidama dar pasisveikino su keliais bendramoksliais ir galiausiai pasiekusi kabinetą lėtai, niekur neskubėdama nuspaudė kabineto rankeną. Staiga kaip tik pasigirdo varpas ir jos mintyse nuskambo šie žodžiai: Aš kaip tik laiku. Ka žin ką darysime šią pamoką?, bet iš karto ji pastebėjo ant stalo stovinčius narvus. Ji šiek tiek sunerimo... Ji jau traukė link savo vietos, bet išgirdo mokytojo balsą. Pasirinkti vieną iš šitų?- jos mintyse vėl pasigirdo klausimas sau kurio atsakymas buvo ir taip aiškus. Na, ji nelabai mėgo gyvūnų. Nebent pelėdas ar kates. Ji nurijusi seiles vos ne burtų tvarka išsirinko, kad šiandien dirbs su varle. Na, bet nesitikėkite iš manęs nieko gero...

Antraštė: Ats: Antroji pamoka visiems kursams
Parašė: Lisette la Claire Sausio 19, 2017, 06:46:24 pm

Žingsniuodama gan vėsiu Hogvartso pilies koridoriumi, Lisette traukė kerėjimo kabineto link. Nežinia kodėl, bet šiandien rausvaplaukė jautėsi itin laiminga, tad vos tik įžengusi pro sunkias medines duris, Lis garsiai šūktelėdama pasisveikino su prie stalo sėdinčiu profesoriumi, bei jau klasėje buvusiais mokiniais ir plačiai nusišypsojo. Kai mergaitė jau ruošėsi atsisėsti į pamėgtą vietą prie lango, pasigirdo garsūs varpo dūžiai, po kurių sekė ir vyriškas profesoriaus balsas. Tikriausiai dėl ypatingai didelio džiaugsmo, antrakursė nesugebėjo iš kart pamatyti tiesiai prieš ją stovinčių narvelių su pelėmis ir varlėmis. Į pastarąsiais Lisette nė žvilgtelt nenorėjo, mat be galo bijojo, tačiau pelytės... pelytės rausvaplaukei patiko.  Priėjusi arčiau narvelių, kuriuose nedidelės pelytės baugščiai apžiūrinėjo viską, kas dedasi aplink. Klastuolės mėlynų akių žvilgsnį pritraukė sniego baltumo pelytė, žvelgianti į kitus mokinius kraujo raudonio akimis. Paėmusi graužikę į ranką ir švelniai, tačiau tvirtai prisipaudusi ją prie savęs, Lis atsisėdo į suolą prie lango, ir glostydama pelytę laukė sekančios užduoties.

Antraštė: Ats: Antroji pamoka visiems kursams
Parašė: Džeinė Warington Sausio 19, 2017, 11:01:13 pm

  Džeinė nekantravo apsilankyti savo koledžo vadovo pamokoje. Ypač pradėjo nekantrauti, kai sužinojo, kad jis stojo su ta baisia motera į kovą dėl mergytės mirties. Nieko nelaukusi ji įskriejo į kabinetą.
-Laba diena, profesoriau, - aiškiai pasisveikino Warington. Ji nematė reikalo klausti ar gali būdama vaiduokle eiti į pamoką. Na galbūt nereikėjo eiti į tokias pamokas kaip kerėjimas, o geriau lankytis magijos istorijoje ar kokioje kitoje pamokoje, kurioje nereikia daug mosuoti lazdele. Bet švilpė savo apsilankymu norėjo išreikšti pagarbą.
  Mergytė kažkaip keistai jautėsi sėsdama ant kėdės  būdama vaiduoklio pavidale. Pagaliau įsitaisiusi  šviesaplaukė nukreipė žvilgsnį į vadovą, kurio viena akis atrodė kažkaip keistai. Džeinei knietėjo paklausti kas atsitiko, bet šį kartą ji nusprendė patylėti. Bet mokytojas liepė pasiimti kokį nors gyvūną. Kadangi mergaitės nei pelės, nei varlės netraukė ji nusprendė pasirinkti jai mažiau šlykštų gyvūną.
  Grįžusi su delne tupinčia pelyte Džeinė klestelėjo atgal ir vėl pažiūrėjo į profesorių lyg bandydama atkreipti jo dėmesį.

Antraštė: Ats: Antroji pamoka visiems kursams
Parašė: Izaac Reinher Sausio 21, 2017, 12:33:04 am

Buvo kiek miela ir humoriška stebėti, kaip keičiasi mokinių veidai, jų išraiškos, emocijos, kai išvysdavo tas varles ir pėlytes; profesorius ne itin suprato, kaip galima bijoti tokių dalykų, nes juk vis dėlto, pamokoms parinkdavo tik tuos gyvūnus, kurie nesukeldavo daug pavojaus ir šiaip būdavo ramaus būdo. Nors juk vienas kitas krimstelėjimas į pirštą dar niekam nėra daug pakenkęs.
Sveikąja akimi-- sužeistaja negalėjo gerai matyti, taigi viena jo regos lauko pusė buvo tarytum užgožta raudono rūko-- pastebėjo savo koledžo atstovę, tąją mergaičiukę, kuri nusprendė pasilikti šiam pasaulyje vaiduoklio pavidalu. Profesorius blankiai šyptelėjo jos pusėn, nors kažkur giliai jo paširdžiuose nudiegė kažin koks bukas skausmas. Vyras pasuko savo žvilgsnį atgal į klasę.
-Taigi, negaišdami laiko pradėkime, - Izaac suplojo kelis kart rankomis ir pats iš narvelio sau išsitraukė mažą sniego baltumo pelytę. -Šios pamokos tema yra gana paprasta. Juoko kerai, -be jokių įžangų jis išsitraukė lazdelę ir ja bakstelėjo į graužiką, kuris išsyk ėmė leisti keistus cypimo garsus, kurie labai priminė kokio nors mažo žmogučio kikenimą. Tačiau netrukus nė kelioms minutėms, pelė staiga ėmė konvulsuoti ir bandyti kaip nors pabėgti iš profesoriaus pirštų, tačiau šis tik dar kart bakstelėjo lazdele ir gyvis nurimo; tarsi kažkas būtų visą juoką tiesiog nutrynęs.
-Risum kerai iš pradžių neatrodo pavojingi, tačiau išties yra galingas ginklas, mat sukelia juoką, kuris tiesiogiai kyla iš pačių žmogaus gelmių, visiškai be jokios priežasties, todėl jūs pradžioje ir turite juos panaudoti ant gyvūnų,- vyriškis patūpdė graužiką atgal į narvelį ir po to vėl atsuko į klasę, mostelėdama ranka, tarsi sakydamas jiems pradėti.
-Tiesa, ar kas nors man gali pasakyti, kokius šalutinius poveikius gali turėti šie kerai, - pridūrė prieš pradėdamas vaikščioti tarp mokinių.

Antraštė: Ats: Antroji pamoka visiems kursams
Parašė: Arija Ravens Sausio 21, 2017, 01:26:00 am

Arija sėdėdama suole vis tyrinėjo akimis tai vaikštančius kitus mokinius, tai užmesdavo akį ir į išsirinktąjį svečią. Grifei buvo keista, kodėl tiek daug vaikų taip šlykštisi šiais gyvūnėliais – jai jie visi atrodė mieli. „Ir kodėl visi ima tik peles?“ Dar kiek pasidairiusi po klasę pastebėjo vaiduoklį. Taip – tikrų tikriausią vaiduoklį – šviesių plaukų mergaitę švilpynės uniforma. Arija buvo girdėjusi, kad karas nusinešė daugybę kvėpuojančių kūnų, tačiau nežinojo, kad buvo ir tokių, kas norėjo žūtbūt grįžti į pasaulį.
Dar kiek panardžiusi po plaukiančias mintis, raudonplaukę iš jų ištraukė tylus, tačiau sodrus „kvarkt“. Nukreipusi akis į ant stalo tupintį padarą, Arija ėmė atidžiau jį apžiūrinėti. Žalias. Tamsiai žalias su juodais ir it medžio kamieno rudumo taškeliais, kurie buvo nusėdę daugiau nei pusę varlės kūno. „Kvarkt“ Arija šyptelėjo ir, ištiesusi plaštaką, švelniai prisilietė prie naujosios draugės. Varlė buvo itin rami ir beveik nejudėjo ir, atrodo, mergaitės visai nebijojo. Vieninteliai judesiai buvo lėti akių vokų mirktelėjimai ir nuolatinis kvėpavimas. Varlė netgi, kaip pasirodė Arijai, draugiškai ir savotiškai meiliai reagavo į grifės prisilietimus.
Pasigirdus profesoriaus ramiam balso tonui ir pranešus tolesnę užduotį, antrakursė ramiai atsikvėpė - „kaip gerai, kad nereikės su gyvūnėliais daryti nieko šiurkštaus“. Arija kilstelėjo ranką:
- Mano manymu, juoko kerai nors ir atrodo iš pirmo žvilgsnio visai nepavojingi ir linksmi, tačiau nuolatinis stiprus nevaldomas juokas gali sukelti stiprius pilvo raumenų spazmus ir skausmą – dėl to, tai gali tapti net kaip savotiškas kankinimo būdas.
Tarusi atsakyma, Arija išsitraukė iš kišenės savąją guobos su fenikso plunksnos šerdimi lazdelę ir susikaupusi ištarė:
- Risum.
Varlė ėmė keistai kvarksėti, o ir jos kūnas kiek trukčioti. Antrakursė pamaniusi, jog kažką galbūt daro netaip pasistengė burtą nutraukti. Varlė nurimo – lyg niekur nieko. Kiek palaukusi ir vėl paglosčiusi varlę, mergaitė nusprendė pamėginti dar kartą.
- Risum!
Iš varlės burnos vėl pasigirdo greitesnis tolygus kvarksėjimas, tačiau kūnas jau nebetrukčiojo.

Antraštė: Ats: Antroji pamoka visiems kursams
Parašė: Claudie Amneta Sausio 21, 2017, 09:43:00 am

Hm,-pagalvojo Claudie.-Įdomu įdomu. Gal pirma pabandysiu atsakyti į teoriją.
-Visų pirma, žmogusar gyvūnas atrodo kaip išprotėjęs. Šie kerai paveikia psichiką. Aš manau, kad galima išprotėti, jei dažnai jauti jų poveikį.
Kad tik būčiau atsakius teisingai...
Mergaitė dar kartą prisiminė, kaip profesorius kerėjo pelę. Susikaupusi mokinė ištiesė lazdelę į pelę ir pasakė :
-Risum.
Pelytė staiga ėmė leisti įvairų cypimą. Claudie labai išsigando ir atšaukė burtą. Bet ji nebuvo iš tų, kurie lengvai pasiduoda. Todėl dar kartą pakartojo burtažodį:
-Risum.
Tada pelytės cypimas šiek tiek pasikeitė. Jis labiau panašėjo į juoką. Šiek tiek palaukusi mergaitė nutraukė burtą. Reikėjo leisti pelei nors šiek tiek pailsėti.
Trečią kart pakartojus burtą graužikė ne tik cypė, bet ir atsigulusi ant nugaros mosavo kojytėm. Lyg raitytųsi iš juoko. Tada pati mergaitė neištvėrė ir nusijuokė.

Antraštė: Ats: Antroji pamoka visiems kursams
Parašė: Charlotte Faun Sausio 21, 2017, 01:43:00 pm

Charlottė atsiduso iš palengvėjimo. Dėkui Dievui, kad neteks šių gyvūnėlių skriausti, - pagalvojo ji, išigirdusi tai, ką pasakė profesorius. Jis taipogi uždavė ir klausimą - trumpai pagalvojusi, varniukė pakėlė ranką ir ėmė kalbėti:
-Šie kerai tikrai atrodo nepavojingi, tačiau žmogui, ar, šiuo atveju, gyvūnui, gali sukelti nevaldomą skausmą. Dažnai kai labai juokiamės, mums paskausta pilvą, taigi, galima įsivaizduoti, kad skauda ir tam padarui, kuris yra užburtas šiais kerais. Jeigu nusprendžiama ką nors pakankinti šiais kerais, kankinamasis gali netekti proto nuo ilgo juokimosi, gali prarasti realybės jausmą, o kartais.. kartais per ilgai taip iškankintas, gali mirti iš juoko - taip, šis posakis yra tikra tiesa. Taipogi, gali nebemokėti juoktis. Žodžiu, dažniausiai taip labai pažeidžiama kankinamojo psichika.
Nežinau, ar gerai atsakiau, bet bent jau pabandžiau, - pagalvojo Charlottė. Pažvelgusi į gulinčią, ir, atrodo, miego norinčią pelytę, mergaitė bandė nuraminti tą baimės jausmą, kilusį iš pat pradžių, vėliau pradingusį, o dabar ir vėl atsiradusi. Giliai įkvėpė, patogiai pasiėmė sąvąją burtų lazdelę ir mostelėjo ja:
-Risum,- ištarė mosteldama lazdele.
Nieko neįvyko. Nič nieko. Pelytė nei nekrustelėjo. Gulėjo kaip gulėjusi. Bet varniukė nepasidavė, ir pabandė dar kartą:
-Risum,- šį kartą lazdele mostelėjo stipriau, o burtažodį ištarė drąsiau.
Gaila, tačiau pelytė tik keistai cyptelėjo, nieko daugiau. Gal aš tikrai nesu gabi, ir čia patekau tik per klaidą? - mąstė mergaitė. Nepaisant slogių minčių, ji pabandė dar kartą:
-Risum! - dar drąsiau negu prieš tai ištarė, tačiau lazdelės mostas nebuvo toks grakštus kaip prieš tai buvęs.
Pelytė prasibudino ir atsistojo, o tada kelis kartus cyptelėjo, ir Charlottė jau pamanė, kad jai pavyko, tačiau, deja, pelytė jau po kelių akimirkų gulėjo kaip ir anksčiau. Ką aš darau negerai? - klausė savęs varniukė. - Jeigu nepavyks dabar, turbūt pasiduosiu, - pamanė.
Sukaupusi visą drąsą ir energiją, mergaitė tarė:
-Risum! - ir stipriai mostelėjo lazdele.
Pelytė ėmė skleisti garsus, panašius į subtilų juoką. Charlottė tikrai nuoširdžiai pamanė, kad jai pavyko, tačiau, kaip bebūtų gaila, pelytė nustojo juoktis.
Ne, negaliu pasiduoti. N-E-G-A-L-I-U.
Vieną akirką mergaitė nustojo bandyti užkerėti pelę. Ji tik žvilgtelėjo į ją ir vien akimis jos paprašė: Prašau, juokis. Kelias akimirkas nieko nedariusi, varniukė stengėsi sutramdyti viską, ką jautė - pyktį, liūdesį, baimę, tačiau bandė palikti troškimą ir ryžtą. Gerai, pabandysiu dar kartelį.
-Risum!- drąsiai ištarusi burtažodį ir stipriai mostelėjusi lazdele, mergaitė pažvelgė į pelę. Šioji pagaliau ėmė skleisti garsus, panašius į juoką.
Po kelių akimirkų pelė taip kvatojosi, kad šiuo juoku užkrėtė ir Charlottę. Pastaroji buvo tokia laiminga, kad jai pagaliau pavyko, jog pamiršo tai, kad dar pamokos pradžioje paniškai bijojo pelių ir varlių. Charlottė nusišypsojo, pažvelgė į pelytę, o tada ištarė Finite incantatem, burtažodį, atšaukiantį kerus, nes nenorėjo, kad vargšė pelytė per daug prisikentėtų.

Antraštė: Ats: Antroji pamoka visiems kursams
Parašė: Vita Padarėlis Sausio 21, 2017, 02:02:52 pm

Hmm, reikėjo visgi apmąstyti gyvūno pasirinkimą, kaip aš dabar sugaudysiu tą mažą peliukėlį?
Vita buvo pati tikriausia varnanagė ir pirma plano dalis buvo itin tinkama šio koledžo atstovei - ji pabandė prisiminti kiekvieną žodį perskaitytą apie peles, pelinius žvėrelius, kaip jie mąsto, už kurios jų kūno vietelės galima griebti, ko tie padarėliai galėtų bijoti ir kas juos galėtų traukti. Prieš pradėdama niekaip neišvengiamą katės ir pelės žaidimą, raganaitė norėjo turėti žinių persvarą, iki šiol jos gyvenime būtent žinios ją ir ištraukdavo iš visų nesklandumų.
Vita susikaupė ir pradėjo - abiem rankom atsargiai ir ne per lėtai bandė pagauti peliuką. Žinojo, kad čiupti saugiausia už uodegos, tačiau geriausia būtų viena ranka užstoti kelią, o kita bandyti pagriebti uodegėlę. Sekundę mergaitė jau pagalvojo, kad planas be trūkumų, tačiau toks jausmas, kad ir pelytė jau buvo apmąsčiusi žmogaus judesius ir vietoj to, kad bėgtų šalin nuo artėjančios rankos šoko tiesiai į ją ir iš karto įlindo į apsiausto rankovę kaip savo namų tuneliuką.
- Po paraliais, tu sumanus padariūkšti, vis tiek pričiupsiu vis tiek... - šnibždėjo mergaitė gyvūnėliui, kai staiga - AAA! Tu dar ir kąsti moki?! - suspigo ne kiek iš skausmo, o kiek iš nuostabos ir to nemalonaus jausmo, kai po drabužiais šmirinėja keturios mažos kojytės ir aštrūs dantukai.
Gerai, nepavyko gražiuoju, reikia piktuoju. Ir Vita atsargiai, bet ne per silpnai delnu prispaudė peliuką su pačiu apsiaustu prie savo kūno.
- Nepyk, juk mes galim susitarti, tu man leidi tave paimti, aš tave prajuokinsiu ir visi liks patenkinti - lyg burtažodį šnabždėjo žodžius peliukui.
Atsargiai pakišusi kitą ranką po apsiaustu lėtai, bet užtikrintai surado uodegėlę ir už jos greitąjį draugužį ištraukė sau priešais akis. Cha, tu toks fainas, visada mėgstu gebančius apgudrauti padarėlius, visgi nesigailiu, kad pasirinkau būtent tave. Mergaitė atsargiai sučiupo kairės rankos nykščiu ir smiliumi peliuko keterą ir pakėlė jį už tos raukšlės ir peliukas sustingo į patį ramiausią padarėlį. Na ką, kosmonaute, pasiruošęs juoktis? ir dešine ranka išsitraukusi savo lazdelę ji pabandė burtą ant naujojo draugo:
- Risum! - ir peliukas prabilo trumpais, tačiau kiek žemesniais nei įprastai cypčiojimais.

Antraštė: Ats: Antroji pamoka visiems kursams
Parašė: Reina Devynbalsė Sausio 21, 2017, 02:53:15 pm

Olivia nužvelgė klasės mokinius, kurie jau buvo pradėję burti savo gyvūnėlius. Daugeliui pavyko iš pirmo karto, kerai neatrodė sunkūs, todėl klastuolė turėjo gerą nuojautą. Ji pažvelgė į priešais ją ant stalo judančią pelę. Na, drauguži, pasijuok...
- Risum, - ištarė mergaitė įr lengvai mostelėjo savo lazdele. Tačiau kaip tik tą akimirką pelytė šoktelėjo į šoną ir Olivia pamatė, kad paleido savo kerus į priešais esančią merginą. Ji pradėjo krizenti, o vėliau tas lengvas krizenimas virto juoku, kuris kas sekundę garsėjo. Persigandusi, Olivia pabandė atšaukti burtažodį. Mergina nutilo, ir atsipeikėjusi pažvelgė į klastuolę su nuostaba ir nedidele baime.
- Atleisk, - atsiprašė Olivia, melsdamasi, kad viso to fiasko nebūtų pastebėjęs profesorius. Laimei, jos dirbo pačiame klasės gale, todėl nedaug kas atkreipė ten dėmesį. Pakerėtoji mergina kažką sušnabždėjo po nosimi ir grįžo prie savo varlės, o Olivia atsidususo. Blogiau jau nebus, todėl pabandysiu dar kartą.
Susikaupusi Olivia susigrąžino peliuką ir dar kartą ištarė Juoko kerų burtažodį.
- Risum!
Šįkart mergaitė pataikė, ir pelė pradėjo cypauti ir skleisti neaiškius garsus. Tačiau jie juoko nepriminė, o neilgai trukus baltasis padarėlis pradėjo grėsmingai trūkčioti. Olivia puolė į paniką ir kuo greičiau sustabdė kerus. Kodėl man taip nesiseka?
Nusivylusi, Olivia atsisuko pažiūrėti, kaip sekasi kitiems. Jai iš kairės sėdėjo jos amžiaus mergaitė, iš uniformos Olivia atpažino, kad klastuolė. Ji turėjo tamsius plaukus ir nešiojo akinius, o po jais esančios žalios akys įdėmiai stebėjo savo gyvūną.
- Klausyk, nelabai girdėjau profesoriaus nurodymus, gal aš kažką netaip darau? - tarė ji merginai.

Antraštė: Ats: Antroji pamoka visiems kursams
Parašė: Irish wolfhound Sausio 21, 2017, 03:42:28 pm

Vos nepavėlavusi į pamoką Kira pasirinko paskutinę likusią neišvaizdžią pelę ir nuslinko į klasės galą. Klestelėjo ant kėdės susikaupė ir greitu ryžtingu lazdelės mostu bandė prajuokinti savo gyvūną.
 - Risum! - pusbalsiu ištarė ji. Ir pelė pradėjo juoktis. Iš pradžių jos juokas net nepriminė juoko. Bet kuo toliau tuo garsiau ir dažniau pelytė cypsėjo. Kira suvokė, jog jai pavyko. Iš pirmo karto prajuokino padarą. Nutraukusi burtą mergina norėjo dar kartą pamėginti prajuokinti neišvaizdžią pelytę. Ji susikaupė ir įsistebeilijo į gyvūną.
Staiga Kira pajuto, jog kažkas ją stebi. Atsigręžusi pamatė klastuolę tamsiais plaukais, kuri nieko nelaukus paprašė pagalbos, mat tamsiaplaukei neišėjo prajuokinti pelės.
- Tu nesusikaupus, - šaltu, atšiauriu balsu tarstelėjo Kira, - susikaupk ir būk ryžtinga. Burtai nesuveiks jei nepasitikėsi savimi.
- Beje, aš Kira Mori, - vos girdimai prisistatė Kira.

Antraštė: Ats: Antroji pamoka visiems kursams
Parašė: Reina Devynbalsė Sausio 21, 2017, 04:20:19 pm

- Olivia Howell, - Olivia linktelėjo, šiek tiek nustebusi Kiros atšiaurumu. Tačiau reikėjo kažko panašaus tikėtis, juk ji irgi buvo klastuolė. Tik priešingai nei Olivia, atrodė, kad Kira tinka šiame koledže.
Olivia nusisuko nuo Kiros ir tvirčiau suspaudė rankoje lazdelę. Ryžtingai pažvelgusi į savo peliuką, Olivia užsimojo ir trečią kartą mostelėjo burtų lazdele. Dabar, priešingai nei kitus du nesėkmingus kartus, pelė pradėjo iš tikrųjų juoktis. Olivia su pasididžiavimu ir šiokia tokia baime stebėjo ant stalo iš juoko besiraitančią pelę. Vis tikėjosi kažko blogo, sutrikimų, komplikacijų, bet ko, tačiau kerai suveikė tobulai. Mergina nejučia šyptelėjo, pagaliau jai pavyko. Viltis ko nors pramokti, kurią turėjo čia atvažiuodama, sugrįžo. Olivia atsisuko į šalimais stovinčią Kirą.
- Ačiū, - tarė jai, ir dar kartą šyptelėjo. Galbūt ir turi šansų susirasti šokių tokių draugų...
Olivia nuramino savo pelę, ir sutelkusi dėmesį į klasės priekį, laukė tolesnių profesoriaus nurodymų.

Antraštė: Ats: Antroji pamoka visiems kursams
Parašė: Jasmin Berlin Sausio 21, 2017, 10:02:58 pm

Jasmin pasirinktas pamokos gyvūnas - varlė. Pelė buvo keistas padaras pirmakursei. Be to, ji niekada nemate varliaus iš taip arti, o pelių galėjo prisižiūrėti nuvažiavusi į Corby miesto kvartalą, kuriame įvyko daug blogų dalykų. Varlė buvo gleivėta ir tikrai nesukėlė noro su ja žaisti ar ją glostyti, tačiau varniukė į tai nekreipė dėmesio.
Mokytojui paskelbus naująją temą, mergaitė pasiėmė lazdelę, mintyse palinkėjusi sau sėkmės ir nukreipusi savąją lazdelę į žaliąjį padarą tarė:
-Risumm?!-kiek neužtikrintai tarė mergaitė.
Jasmin blizgančiom akim gal minutę akyliai stebėjo varlę su viltim, kad burtas jai pavyko. Praėjo viena minutė, kita, bet kaip nieko, taip nieko. Gerai, čia nieko tokio. Visi klysta, pabandyk iš naujo. Giliai įkvėpusi oro mergaitė pabandė iš naujo:
-Risum!
Kai mergaitė išvydo, kad varliuko kūnas pradeda kilt, judėt, mergaitės veide iškart atsirado didelė plati šypsena, bet tada iš varliaus išgirdo kvarktelėjimą, vietoj varliško juoko. Varniukės veidas staiga iš šypsenos virto ,,nusivylusiu savimi" veidu.
-Risum!
-Risum!
-Risum...
Ir vis tiek nieko. Mergaitė atsisėdo ir apsidairė po klasę: lyg ir nemažai kam išeina atlikti burtą. Paskutinį kartą mergaitė pabandė:
-Risum.
Kaip nieko, taip nieko. Kodėl man neišeina? Aš nesuprantu... Lyg viską ir gerai darau. Pirmakursė pakėlė į akis nuo žemės ir žviktelėjo į mokytoją. Negi reiks eit pas... profesorių?.. Ach... Kitos išeities nesugalvoju.
Mergaitė prikaupusi drąsos atsistojo ir paėmusi narvelį norėjo traukt link mokytojo. Ne, negaliu eit pas jį. Jis atrodo lyg nenorėtų, kad kažkoks mažas pirmakursis trukdytų jam. Gal kas aplinkui sėdintys prie manęs gali padėti? Tačiau apsižvalgiusi neišvydo žmogaus galinčio padėti. Taigi... turiu eit. Nagi, aš išdrįsiu, profesorius lyg ir nesikandžioja...
Taigi, Jasmin antrą kartą sukaupė visą drąsą ir pasiėmusi narvelį lėtu žingsniu patraukė link mokytojo. Prisiartinusi prie jo stalo mergaitė nedrąsiai tarė:
-Aš labai atsiprašau, bet... gal galite padėti? Aš nesuprantu kodėl man neišeina atlikti šių kerų...-pasakiusi mergaitė padėjo ant profesoriaus suolo kampo savo narvelį.-Aš nukreipiu lazdelę į varlių ir pasakau burtažodį, tačiau nieko nenutinka.
Belaukdama profesoriaus patarimo mergaitė greit pridūrė:
-Štai, galiu parodyti kaip darau. Risum!
Mergaitei pasakius burtažodį varlė sujudėjo, bet taip jau buvo kai ji buvo prie suolo.
-Štai, aš nesup...
ir jei besakant šiuos žodžius varlė pradėjo kvarksėdama juoktis lyg pašėlusi, o Jasmin tik stovėjo su nustebusia veido išraiška.
-Aš... aš nesuprantu... Kodėl man dabar išėjo...
Kaip nejauku... Kai tik mergaitė norėjo eit link suolo su savo vos ne iš juoko mirsiančia varle mergaitė prisiminė - o kaip tai sustabdyt?
-Am... Profesoriau, turiu dar klausimą. O kaip tai sustabdyt? Nes man rodos, mano varlė mirs iš juoko.

Antraštė: Ats: Antroji pamoka visiems kursams
Parašė: Klarė Konė Karter Sausio 21, 2017, 11:38:06 pm

Klarė nusprendė atsakyti į profesoriaus klausimą
- Manau šie kerai pavojingi tuo, jog žmogui ar gyvūnui ilgai nevalingai juokiantis, nuo nuolatinio raumenų susitraukimo visų pirma paskaustų pilvą, visų antra gali atsirasti raumenų spazmai, nuo jų, netaisyklingas kvėpavimas, o netaisyklingas kvėpavimas, iki galo neiškvėpiant oro yra pavojingas tuo, kad geriausiu atveju paskaus šonai, o blogiausiu, jei žmogus turi dar neišoperuotą apendicitą, gręsia apendicito trūkiu..
Gal aš čia per daug žiobariškai... - pagalvojo Klarė ... metas imtis praktinės dalies... tikiuosi peliukui juokas nepakenks...
Klarė suimė peliuką viena ranka, į kitą ranką paėmusi lazdelę susikaupė ir ryžtingai ištarė:
- Risum! ir Klarės pelytė ėmė šiek tiek vos pastebimai kikenti.
Mergina bakstelėjo lazdele į pelytę ir nusprendė pamėginti darsyk.
- Risum! ir štai išgirdo pelės keistą gomurinį balsą, nusprendusi, kad jai pavyko, mergina susižavėjusi žvelgė į pelytę, tai buvo pirmieji kerai, kurie jai pavyko, juos prisimins visą gyvenimą..

Antraštė: Ats: Antroji pamoka visiems kursams
Parašė: Džeinė Warington Sausio 22, 2017, 12:58:21 pm

Džeinė gaudė kiekvieną profesoriaus žodį tuo pačiu jausdama kelis žvilgsnius įsmeigtus į ją. Warington nepyko, nes žinojo, kad pati būdama žmogumi spoksotų į pamokoje sėdintį vaiduoklį. Supratusi mokytojo užduotį švilpė pasiėmė savo lazdelę su kuria buvo bandžiusi tik vieną labai lengvą burtažodį, kuris aišku jai nepavyko. Pasitikėdama savo vaiduokliškomis jėgomis šviesaplaukė mostelėjo grakščiai lazdele ir ištarė:
-Risum.
Visiškai nieko. Pelytė kaip bailiai spoksojo į mergytę, taip ir spokso. Tikrai neturėjo pavykti iš pirmo karto.
-Risum. Risum, - dar porą kartu murmtelėjo pirmakursė nukreipusi lazdelę į padarėlį. -Risum. Risum. Risum. Risum! - jau neištvėrusi garsiau pasakė Džeinė.
-Risummm! Risum! Risum!
Nieko. Visiškai nieko. Tik pelytė pasitraukė į šoną lyg kažko persigandusi. Mėlynakė nusprendė kreiptis į profesorių, nes jos bendraamžiams pavyko tik jai ne. Pastebėjusi dar vieną varniukę, kuri irgi stovėjo prie mokytojo stalo mergytė truputį nusiramino. Viską palikusi ant suolo pirmakursė nuskriejo link profesoraius Reinher.
-Labai atsiprašau, kad trukdau...vėl, profesoriau, bet man niekaip neišeina priversti pelytės bent sukrizenti.
Ji šiek tiek bijojo prikelti koledžo vadovui kokias nors baisias nuoskaudas, bet pamokoje nieko neveikti irgi negalėjo.

Antraštė: Ats: Antroji pamoka visiems kursams
Parašė: Keitlina Paterson Sausio 22, 2017, 02:18:51 pm

Klasėje jau sėdėjusi Keitlina priėjusi paėmė vieną pelę nuo stalo ir nuėjo atgal prie suolo. Kadangi jau pasigirdo jos nuomone, teisingas atsakymas į mokytojo užduotą klausimą, mergaitė nė nebebandė atsakyti, nes šiaip nemėgo daug kalbėti.
-Risum!-ištarė išraiškingai, lazdelę nukreipusi pelės pusėn. Pelė staiga nėrė į šoną ir kerai atsimušė į stalą, niekam nepadarę jokios žalos. Nervingai nužvelgusi kitus mokinius, kuriems viskas pavyko, Keitlina pelę sugavo ir patupdė ant rankos, kad nemėgintų pasprukti.-Risum!-pakartojo dar kartą ir pelė pradėjo kažkaip keistai cypčioti rankoje truputį krutėdama. Mergaitė nustebusi kerus pabandė dar kartą ir pelė, atrodo, dabar tiesiog juokėsi. Nustebinta mergaitė palaukė, kol pelė aprims, ir vėl ją užkerėjo. Patenkinta Keitlina ramiai sėdėjo suole, prižiūrėdama norinčią pabėgti pelę.

Antraštė: Ats: Antroji pamoka visiems kursams
Parašė: Alisa Faun Sausio 22, 2017, 04:15:57 pm

Alisai labai patiko ši užduotis. Na, neskaitant tos dalies kurioje reikia išsirinkti gyvūną- galvojo ji.
Išgirdusi klausimą mergaitė staigiai pakėlė ranką:
-Šie kerai... hm.... jie gali kaip jau daug kas sakė sukelti pilvo skausmus ir dar manau, kad jie gali sukelti galvos svaigimą ar skausmą. Taip pat galbūt gali netgi suparalyžiuoti. - ji sugalvojo dalį atsakymo kalbėdama. Ji suprato, kad tikriausiai pasakė kuo tikriausią nesąmonė taigi ji negaišo ir nukreipė lazdelę į gyvūną ir ištarė gana ramiai:
-Risum.- visiškai nieko neįvyko. Na ir nevėkšla aš...- pagalvojo Švilpiukė. Ji dar kartą atkišo lazdelę ir žymiai garsiau pažvelgusi į žaliai žalią gleivėtą varlės veidą sušuko: -Risum!
Staiga jos galvoje atsirado mintis O kas jeigu rimtai tai gali suparalyžiuoti? Alisos galvoje kilo labai didelė abejonė dėl to ką ji daro. Atrodė lyg jos veidas vis su kiekviena sekunde niūrėja. Ką aš čia paistau per nesąmones? Nors ji mintyse tikėte tikėjo, kad tai gali būti tiesa vistiek viena ranka nukreipė lazdelę link žalio padaro ant stalo, o kita užsidengė akis. Staiga pajuto keistą garselį lyg varlė stryktelėjo ir atsimerkė. Varlė buvo kitame stalo gale ir Švilpiukė sušuko ištiesusi lazdelę:
-Risum!- ir ji išgirdo kaip varlė pradėjo skleisti neaiškius garsus.

Antraštė: Ats: Antroji pamoka visiems kursams
Parašė: Haris Poteris Sausio 22, 2017, 05:12:54 pm

Nedas bėgo į klasę klaidžiais hogvartso koridoriais. Jam bėgant į klasę kirbėjo tik viena mintis: kas bus jeigu aš išvis nerasiu tos klasės? Ar tada profesorius mane pašalins iš mokyklos už tai, kad antrakartą vėluoju?
     Pagaliau jis iėjo į klasę. Nedas atsiprašė profesoriaus.  Nedas nedrįso paklausti ką reikia daryti, todėl jis apsidairė ir kaip visi kiti išsitraukė pelę ir rupūžę

Antraštė: Ats: Antroji pamoka visiems kursams
Parašė: Dawn Strain Sausio 23, 2017, 04:35:01 pm

Mergina išgirdo profesoriaus balsą ir tai ją pabudino iš miegų. Ji tuoj pat atsitiesė ir gaudė kiekvieną žodį. Išgirdusi užduotį jai palengvėjo, nes ji jokiu būdu nebūtų kankinusi mažo pūkuoto gyvūnėlio, o juoko kerai - tai niekis palyginus su nukryžiavimo ir visais kitais skausmą sukeliančiais kerais. Pažvalėjusi, Dawn pakėlė ranką, kad atsakytų į profesoriaus klausimą:
-Per daug juokiantis pradeda skaudėti pilvo raumenis, žinau tai iš patirties,-paskutinius žodžius pasakė tyliai,kad juos girdėtų tik ji,-Taip pat gresia mirtis, ypač tiems žmonėms, kurie turi...eh... širdies arterijų ligą ir visi veiksmai, kurie pagreitina pulsą gali sukelti mirtį.
Kai nuleido ranką, Dawn ėmėsi darbo. Pasiėmusi savo lazdelę, kuri sukėlė jai negerų prisiminimų, bandė mostelėti lazdele į narvelyje esančią pelę, tačiau jai sutrukdė narvelio grotelės.Na,tikriausiai man reikia ją išsiimti iš narvelio. Pasidėjusi pelę ant stalo, mergina savo mintyse tiesiog maldavo pelės, jog ji nepabėgtų. Aš visai neturiu jėgų tavęs gaudyti po visą klasę,-pagalvojo ji. Nukreipusi lazdelę į tirtančią pelę, Dawn pusbalsiu pasakė burtažodį:
-Lumos
Pamačiusi šviesą mergina išmetė lazdelę iš rankos. Nežinodama, kodėl merginai šovė būtent šitoks burtažodis, ji greitai pakėlė lazdelę ir paraudonavusi greitai sumurmėjo burtažodį, kuris panaikino šviesą, einančią iš lazdelės. Dawn susikaupė ir vėl mostelėjo lazdele į pelę:
-RisUUUm
Dawn iš pelės neišgirdo nieko, kas būtų panašu į juoką. Giliai įkvėpusi ji pabandė dar kartą:
-Risum
Mergina išgirdo kvatojimą. Juoką. Krizenimą. Dawn nepatikėjo, kad visuos šituos garsus leidžia pelė.

Antraštė: Ats: Antroji pamoka visiems kursams
Parašė: Rafaela Ginoble Sausio 23, 2017, 09:06:58 pm

 Reikėjo išmokti gyventi iš naujo. Gyventi pamiršus trumpus raudonus plaukus, žalias akis ir liesą kūną. Gyventi užmiršus Sirėją.
 Kaip turbūt kiekvieno mokinio gyvenime mūšis paliko randą ir Dallifrėjoje. Tik kad ne fizinį, nors skaudėjo ne ką mažiau. Mergina beveik nenukentėjo, visgi treniruotės padėjo net jai, tačiau žaizda, kurią gavo raudonplaukė, buvo nepalyginamai žiauresnė, skaudesnė. Ji neteko mylimosios. Jau ir anksčiau buvo jos netekus, tačiau šioji netektis buvo kitokia. Realesnė.
 Varnanagė vis sapnuodavo košmarus. O juose matydavo vieną ir tą patį vaizdą - perbalusį veidą bei šaltą kūną, netekusį gyvybės. Ir kasnakt pabusdavo rėkdama, išpilta šalto prakaito, su širdimi, norinčia išlėkti iš krūtinės.
 Tačiau reikėjo išmokti gyventi. Kad ir kaip kvailai tai skambėtų. Išmokti gyventi. Argi to išmokstama?
 Slampinėjo po pilį it šmėkla. Jų irgi padaugėjo mokykloje - tai karas palieka savo pėdsakus, viską žymi skausmu ir mirtimi. Tačiau net tikrosios šmėklos atrodė laimingesnės už Dallifrėją. Jos bent jau pasitarnavo mokyklos visuomenei, nors kiek. Iš varnės naudos buvo maža. Visada tokia buvo. Niekam nereikalinga. Nenaudinga. O dabar dar ir visų apleista. Tačiau kam rūpi visi? Apleista Sirėjos.
 Nežinojo, kas tai padarė. Bet jei ir žinotų, vargu, ar ką su ta informacija darytų. Kerštas neprikels žmogaus, nors gal ir gaila.
 Velnias žino, kodėl Dalli vis dar gyva. Nes apie maistą buvo pamiršusį. Negyveno, tai faktas. Vien tik kvėpavo ir egzistavo. Banaliai skamba, ar ne? Ką gi...
 Į pamoką atsliūkino kartu su būriu kitų mokinių, tačiau buvo dar labiau nepastebima nei įprastai. Rodės, net plaukai papilkėjo, pasidarė ne tokie ryškūs. Gyvenimas mokykloje ir toliau ritosi sava eiga, ketvirtakursei buvo pikta, jog niekas nesikeičia, nors jos gyvenimas sudužo į šipulius. Niekas to nepastebi, o ir niekam tai nerūpėtų - kiekvienas turėjo savo bėdų. Tačiau merginą tai nervino - tas pastovumas. Nusprendė pakeisti save. Nors išorėje, vidaus vis viena niekas nematė. Tad prieš pamoką nusikirpo sau plaukus senomis žirklėmis. Nelygiai ir nelabai gražiai, tačiau jai tas nerūpėjo. Negalėjo žvelgti į savo ilgas garbanas, kuriomis slėpė savo nuogą kūną daugiau nei prieš metus. Todėl juos nusirėžė vos ne iki smakro.
 Išgirdus užduotį pasiėmė iš narvo varlę. Net negalvojo ką imti ir kodėl. Tiesiog paėmė ir tyliai nusliūkino į klasės kampą, kur galės niekieno nepastebima sėdėti ir daryti įspūdį, kad kažką daro, mokosi. Užduotis ją nervino, dar labiau nei likęs pasaulis. Juoko kerai. Tarsi dabar būtų tinkamas metas juoktis, kai visur aplinkui tamsa ir skausmas. Tarsi ji dabar norėtų ir galėtų juoktis. Būtų galėjus prisiekti, kad dabar net stipriausi juoko kerai jos neveiktų. O kaipgi veiks, kai vienintelė priežastis juoktis dingo visam laikui?
 Be emocijų pašnairavo į profesorių. Normaliomis sąlygomis jos žvilgsnis būtų buvęs mažų mažiausiai piktas ar suirzęs, tačiau dabar buvo... tuščias. Jokio skausmo, jokio pykčio, nieko. Tik žalia bedvasė tuštuma. Nukreipusi lazdelę į prakeiktą varlę sumurmėjo po nosim:
 -Risum - nepažino savo balso. Paskutinį sykį kažką sakė būtent per mūšį. Rėkė. Tai buvo skausmo perpildytas klyksmas. Dabar net balsas pasikeitė, tapo tiesiog... joks.
 Kaip ir reikėjo tikėtis, varlė neėmė juoktis ar dar ką. Nors tai Dallifrėją džiugino - jei šioji pradėtų juoktis, neiškentusi raudonplaukė turbūt ją šaltakraujiškai užmuštų. Kam ji juokiasi. Taigi net nebandė pakartoti kerų dar sykį, neduok Merline, pavyktų iššaukti nelemtą juoką.

Antraštė: Ats: Antroji pamoka visiems kursams
Parašė: Jasmine Diana Amneta Sausio 25, 2017, 05:19:18 pm

Lorene į pamoką atėjo viena iš paskutiniųjų. Kadangi dauguma mokinių ėmė pelytes, ji pasielgė atvirkščiai. Pasirinko varlę. Jinai bent jau neįkąs. O varniukę visad labiau traukė varliagyviai, nei graužikai.
Išgirdusi teorijos užduotį mergaitė nespėjo sureguoti. Visi taip greitai atsakė... Bet, kadangi teoriją sekė praktika, mergaitei nuobodžiauti neteko.
-Rizum.- Nieko nenutiko. Gal ne taip tariu?
-Risūm.-Hm, gal kažkas blogai? Gal reiktų paklausti mokytojo? Arba...- Mergaitei į galvą šovė mintis.
-Labas,- tarė mergaitei, pasirinkusiai pelę.- Matau, kad tau puikiai pavyksta. Man niekaip. Gal galėtum partarti ir padėti? Matai, aš labai stengiuosi, bet... Patirties daug neturiu.

Antraštė: Ats: Antroji pamoka visiems kursams
Parašė: Lusy Koper Sausio 25, 2017, 07:53:47 pm

Mergaitė išgirdusi pamokos užduotį nudžiugo nes jos pelytei nereikės nieko blogo daryti ,bet vis tiek jai buvo nejauku vis gi užkalbėti gyvą padarėlį šiek tiek gaila.Mergaitė lėtai ėmė savo lazdelę
ir vis matė kaip kiti vaikai sako tą patį burtažodį.Kai kurie jautėsi puikiai nes jiems pavyko ,o kiti jautėsi prislėgti kaip ir ji.Gabriel tyliai mintyse ištarė:
-Risum,-ir atsikvėpė-tai juk labai paprasta...
Staiga ji suvaldė savo nuolat lakstančias mintis ir bantė ištarti:
-Ris...
Ji labai bijojo ,bet juk ji nenori būti baile todėl pabandė ištarti tai dar kartą.
-Riss...
Staiga nukrito jos lazdelė ir nusirideno iki kito suolo.Ištarti burtažodį jai per daug sunku tik staiga ja kaip žaibas nukrėtė.Ji pašoko ir paėmė jos nusiridenusią lazdelę ir smarkiai ištarė:
-Risum!-garsiai sušuko.
ja girdėjo visi vaikai.
-Ups!-tyliai pasakė.
Jos pelytė pradėjo tyliai cypti ,bet jai tai buvo nesvarbu juk ji ištarė burtažodį.

Antraštė: Ats: Antroji pamoka visiems kursams
Parašė: Iveta Stončiūtė Sausio 25, 2017, 08:24:26 pm

   Iveta įjėjo į klasę su lig varpo dūžiais. Visi mokiniai susėdo...Atėjo mokytojas ir liepė pasiimti nuo stalo varlę arba pelę. Ivetai šis mokytojas nelabai patiko, nes jis jai pasirodė keistas, įtartinas ir piktas. Iveta priėjo prie stalo ir nežinojo ką išsirinkti, nes nežinojo ką su jais reikės daryti. Nusprendė pasiimti pelę. Pasijėmusi ją ji priėjo prie savo suolo ir lyg piktai lyg susirūpinusi paklausė:
  - Ką mes darysime su šiais gyvunėliais? Ar mes juos skriausime ar juos užkerėsime, ką darysime?
    Tada Iveta piktai vėl sako:
   - Ar galite atsakyti...?!!!
   ...Jai pasidarė nejauku, todėl norom nenorom sugalvojo priežastį įšeiti iš šios pamokos. Ji apsimetė, kad užsimetė kėdę sau ant rankos ir pasitempė ją, mat ji žinojo kerus kurie padaro išnarinta ranką. Ją nuėjo pas seselę ir jai teko nedalyvauti toje paslaptingoje pamokoje...

Antraštė: Ats: Antroji pamoka visiems kursams
Parašė: Eva Gargasaitė Sausio 25, 2017, 08:31:07 pm

Nuskamba skambutis. Visi mokiniai įsigrūda pro siauras duris. Profesorius užduoda užduotį. Visi mokiniai susiranda sau partnerius su kuriuo pjaustys varlę arba kerės pelę. Eva atsisėda viena. Ji pasiima pelę, nes nenori pjaustyti varlės. Ji išsiema savo burtų lazdelę ir kelis buteliukus. Ant stalo buvo padėti keli eleksyrai su užrašais. Violetinis skystis buvo su užrašu: „Nuo pabaisos iki gražuolės“, mėlynas skystis buvo su užrašu: „Protas kaip genijaus, bet ar siela tokia?“, geltonas skystis buvo su užrašu: „Auksinis liežuvis“, o žalias skystis buvo su užrašu: „???“. Eva norėjo išbandyti viską, bet jai labiausiai griaužė smalsumas išsiaiškinti ką padaro žalias skystis. Taigi ji jo paėmė ir įpylė pelei tiesiai į burną. Pelė išpirmo elgėsi normaliai, bet paskui pradėjo sukinėti galva, raityti uodegą ir apsisuko kelis kartus. Tuomet Eva susirūpino... ką ji padarė pelei??? Tuomet pelė atsigulė ant nugaros ir pravėrė burną. Ji pasižiūrėjo ar pelė gyva ar ne... pasirodo, jog ji buvo nebegyva... Ji pamanė:
- Viskas padedu šį mirties eleksyrą ir jamu kitką!
Bet ką tu bepadarysi su mirusia pele, o daugiau gyvūnų nebebuvo... taigi ji sedėjo visą pamoką ir nieko neveikė...

Antraštė: Ats: Antroji pamoka visiems kursams
Parašė: Lisette la Claire Sausio 30, 2017, 07:53:23 pm

Išgirdusi užduotį Lisette apsidžiaugė (nors, vargu, ar kas galėjo jos nuotaiką dar labiau pakelti). Klastuolė išsitraukė savo burtų lazdelė iš vidinės apsiausto kišenės ir nutaikė ją į sniego baltumo pelytę. Rausvaplaukė švelniai mostelėjo lazdele ir jau ruošėsi ištarti burtažodį, bet prapliūpo juoku. Nežinia, kas jai pasirodė šitaip juokinga, tačiau, rodės, kad šis mergaitės kvatojimas niekada nesibaigs. Laimei, šiaip ne taip susitvardžiusi, Lis išsitraukė buteliuką vandens iš kuprinės ir gurkštelėjo lyg nurydama tą, nei iš šio nei iš to atėjusį juoką. Antrakursė dar stipriau prispaudė spurdančią pelytę ir nusitaikiusi lazdele į ją mostelėjo tardama:
-Risum!- pelytė tik žakletėjo, tačiau daugiau nieko, tad rausvaplaukė, stipriau suspausdama lazdelę tarp pirštų, mostelėjo ir garsiau bei drąsiau ištarė,- Risum!- raudonakę pelytę užpuolė žaksulys, greit tapęs kažkuo panašiu į juoką.

Antraštė: Ats: Antroji pamoka visiems kursams
Parašė: Maja Vijana Sausio 31, 2017, 12:06:26 am

Maja skubėjo į klasę bet spėjo laiku ateiti. Prasidėjo pamoka ir profesorė liepė išsirinkti gyvūnėlius. Majai kilo mintyse  klausimas , ką darysim su gyvūnais. Ji greit priėjo prie stalo kur buvo varlės ir pelės. Negalvodama pasiėmė pelę juoda. Ir grįžo atgal prie savo vietos. Kol visi rinkosi, Maja žiūrėjo į pelę kaip spoksojo į ją. Ji tikėjosi kad bus įdomi pamoka su pele ir naudingo ką nors išmoks šiandien. Tiesa ji džiaugėsi kad reikės mokytis su pele o ne prie knygų. Maja galvoja kad reikėtų paklausti profesorės dėl gyvūnų.
 - Profesorė ? Norim sužinoti ką šiandien darysim su pasirinktais gyvūnais? Ar jiems nieko blogo nedarysim? - Maja žiūrėjo į profesorė ir lauke atsakymo.

Antraštė: Ats: Antroji pamoka visiems kursams
Parašė: Amy Miles Sausio 31, 2017, 01:41:20 am

Amy vos ne plyštančia galva lėtai kiūtino į kerėjimo pamoką. Vos pravėrusi duris varniukė pamatė daugybę narvų su pelėmis ir varlėmis. Nuskambėjus varpui, skelbiančiam apie pamokos pradžią, šviesiaplaukė mergaitė sukrito į savo mėgstamiausią suolą - priešpaskutinį prie lango. Netrukus prakalbo profesorius ir liepė išsirinkti vieną pelę arba varlę. Kadangi varlių varniukė nemėgo labiau nei pelių, todėl ji išsirinko rudą pelytę su baltu pilvuku. Mokiniams susėdus, mokytojas paskelbė pamokos darbą ir visi išsitraukė savo burtų lazdeles. Burtas atrodė gana lengvas ir paprastas. Bet tik atrodė. Amy tvirtai laikant mažą padarėlį už uodegos, ši išbandė burtus.
 - Risum! - vos nesuriko mergaitė. Nieko neįvyko... Pagaliau po kokių septinių bandymų, mergaitei pavyko prajuokinti tą pelę ir ši vos nesuriko per visą klasę iš džiaugsmo.

Antraštė: Ats: Antroji pamoka visiems kursams
Parašė: anomė Vasario 02, 2017, 08:38:21 pm

Išgirdusi užduotį Queenee priešais save pasidėjo mažąją pelytę. Na, reikia tik susikaupti ir pavyks. Juk burtažodis neatrodo labai sudėtingas, gal netgi pavyks iš pirmo ar antro karto. Pirmakursė patogiai atsisėdo, iš juodojo apsiausto išsitraukė savo burtų lazdelę.
-Risum.- gan garsiai ištarė mergaitė
Deja nieko neįvyko. Turbūt neteisingai ištariau burtažodį, pabandysiu dar kartą.
-Risum.- šiek tiek tyliau nei praeitą kartą pasakė Queenee.
Švilpiukė jau nuliūdo ir norėjo dar kartą sakyti burtažodį kai pelytė pradėjo gan keistai elgtis. Po kelių minučių ji pradėjo ir keistai cypsėti. Dar po kelių akimirkų tai ištikrųjų priminė tylų juokelį. Na va, štai ir viskas... Baigiau.

Antraštė: Ats: Antroji pamoka visiems kursams
Parašė: Gabriella Wales Vasario 07, 2017, 07:28:54 pm

Veronica įtariai nužiūrėjo mokytoją. Jai visada patiko žmonės, turintys savo istoriją. Bet, kaip ir žmogus, jis buvo geras, bet Veronicai nepatiko mintis, kad pamokoj bus naudojamasi gyvūnais. Ypač pelėmis, kurios ir taip žiobarų pasaulyje yra nuskriaustos, o varlių populiaciją numažėjusi dėl klimato kaitos. Veronicai iškilo klausimas- ar yra tokie kerai, kurie didintų populiaciją? Ji suprato, kad kaip pirmakursiai, to padaryti nepavyktų, bet ateityje, kodėl gi ne? :)  (GG2) juk Grifiukai drąsus ir pakvaišę! (GG3)
(http://www.learning-mind.com/wp-content/uploads/2014/06/deep-brain-stimulation.jpg)\ 

"Laimės nėra, išskyrus suvokimas, kad kažką nuveikėme"- H Ford

Antraštė: Ats: Antroji pamoka visiems kursams
Parašė: Melisa Keyes Vasario 11, 2017, 05:46:15 pm

Melisa būdama kerėjimo pamokos auditorijoje išėjo iš trečio suolo ir nuėjo pasiimti vieną iš mokytojo paminėtų gyvūnų. Mergaitė mąstė, kurį gyvūnėlį jai pasirinkti ir nusprendė pasiimti pelę, nes labai norėjo nutraukti jai uodegą. Pasiėmusi pelę ji grįžo prie savo suolo ir staigiai nutraukė baltai pelei uodegą. Pelės uodegą įsidėjo į uniformos kišenėlę ir iš velvetinio maišelio išsiėmė burtų lazdelę. Mergaitė susikaupusi žvelgė į pelę ir nutaikiusi į ją lazdelę šūktelėjo:

-Risum!

Bet pelė vietoj to, kad pradėtų kikenti pradėjo tarsi žagsėti.

-Rupuže žalioji, nagi susiimk, Melisa. Tau pavyks nors ir nelabai ką žinai apie kerėjimą,-pasakė sau mergaitė.

Vėl nutaikiusi į pelę burtų lazdelę Melisa sušuko:

-Risum!

Pelė lyg ir pradėjo kikenti, bet staiga ji pradėjo loti.

Viešpatie, kas su Tavimi negerai?-galvojo Melisa

-Risum,-tarė mergaitė ir pelė nurimo.-Klausyk, jeigu man dabar nepavyks, aš Tau galvą nurausiu,-piktai pasakė Melisa pelei.

-Risum!-sušuko vėl mergaitė ir pelė pradėjo kikenti lyg žmogutis.-Šaunumėlis,-nusišypsojo Melisa didžiuodamasi savimi.-O dabar užsičiaupk,-tarė.-Risum,-nuramino pelę mergaitė.

Antraštė: Ats: Antroji pamoka visiems kursams
Parašė: Kasija Dembderlurd Vasario 12, 2017, 08:47:38 pm

Kasija ilgai nedelsdama priėjo prie narvelių ir pasiėmė tamsiai žalios spalvos rupužę. Su ja nuėjusi iki savo stalo, mergaitė padėjo ją ant jo ir pasiėmė savo burtų lazdelę.
Geraiii... Vienas... Du... TRYS! - sulig šiais žodžiais galvoje, mergaitė ištarė:
-Risum, - bet rupužė tik tingiai į ją sužvairavo.
Na, nieko, buvau beveik tikra, kad iš pirmo karto nepavyks, - ramino save mergaitė.
Susikaupusi pamėgino dar kartelį:
-Risum!  - rupužė juokingai cyptelėjo, bet po akimirkos ir vėl tingiai gulėjo ant stalo.
Ak, na ir ką man su tavimi daryti? - jau kiek sunerimo mergaitė.
Stipriau į rankas suėmusi burtų lazdelę, ji ja mostelėjo ir suriko:
-Risum! - bet vietoj to, kad rupužė juoktųsi, ji pradėjo verkti. Ką aš darau ne taip?
Atsisėdusi į savo vietą ėmė apžiūrinėti rupužę. Ne, negaliu taip lengvai pasiduoti, - pagalvojo.
Atsistojusi mostelėjo lazdele ir drąsiai sušuko:
-Risum! - rupužė ėmė kikenti. Varniukė nusišypsojo, ir pati sukrizeno. Kaip gerai, kad nepasidaviau po kelių bandymų, - ji pagalvojo.

Antraštė: Ats: Antroji pamoka visiems kursams
Parašė: Rafaela Ginoble Vasario 12, 2017, 09:20:26 pm

 Turbūt visi kiti mokiniai mojavo savo lazdelėm, bandydami priversti savo gyvius juoktis. Dallifrėja girdėjo ploną pelių juoką, varlių kikenimą. Tai ją nervino. Iš pradžių nutarė nekreipti dėmesio ir jai tas visai neblogai pavyko. Tačiau aplinkui aidintis juokas veikė kaip vandens lašai - vienas lašas nieko negali, tačiau jei ilgą laiką lašai kris į vieną vietą, ten susiformuos maža duobutė, kuri ilgainiui gali peraugti net į prarają. Pelių ir varlių juokas turėjo panašų efektą varnanagės smegenims, pagaliau jai trūko kantrybė.
 Norėjosi pradėti rėkti, nutildyti visus klasėje esančius gyvūnus. Ir vaikus neprošal nutildyti būtų. Norėjosi tylos, tokios gilios, kuri prasibrautų į smegenis ir imtų juos ėsti iš vidaus. Verčiau būtų leidusi suėdama kraupios tylos nei juoko. Juoko. JUOKO. Kas gali juoktis? Kam? Kodėl? Klausimai nedavė trumpaplaukei ramybės.
 Ilgą laiką gulėjo ant stalo, nieko neveikdama. Varlė jau tikriausiai bus kažkur nušokusi, nušuoliavusi į priešingą kabineto pusę. Pakėlė nuo stalviršio plyštančią galvą, papuoštą trumpomis, velniškai susivėlusiomis garbanomis. Kaip bebūtų keista, jos varlė niekur nedingo - vis dar buvo ant stalo, tingiai ropodama aplinkui. Nusprendė pabandyti kar sykį. Gal nors savo koledžui bus naudinga, nes pati sau naudos atnešti negali, nesugeba.
 - Risum - pravepleno, nesitikėdama jokio rezultato.
 Visgi kerėtoja iš jos buvo nekokia. Matyt, giminėje būta Nevertėlių ir štai joje jų genas išlenda į paviršių. Ir iš tiesų, nieko neįvyko. Bent jau kurį laiką. Tačiau po kelių akimirkų varlė ėmė kvarkti. Sekundės slinko, o su kiekviena sekunde varlės kvarkimas vis labiau panašėjo į irzlų krizenimą, kol pagaliau ji ėmė juoktis. Juoktis. JUOKTIS.
 Kas jai leido juoktis?
 Dallifrėja neiškentė, trūko kantrybė.
 Greitai atsikėlusi grėsmingai nusitaikė lazdele į niekuo nekaltą gyvį.
 - Bombarda, - tyliai sušnypštė.
 Nespėjo nė mirktelėti, kai varlė sprogo, tarytum būtų surijusi dinamitą ar kokią kitą stiprią sprogstamąją medžiagą. Netrukus visas stalas buvo nudengtas varlės likučiais, vidurį puošė raudona balutė.
 Varnanagė šyptelėjo, tačiau akys nesišypsojo. Na va, bent jau burtų lazdele išmoks naudotis; tai kas, kad tik ketvirtam kurse? Ir profesoriaus užduotą užduotį atliko, taigi net nebuvo prie ko prisikabinti. Sunėrusi rankas ant plokščios krūtinės ėmė laukti varpo, žiūrėdama iš padilbų į tai, kas liko iš varliagyvio.