Hogvartsas.LT
Magijos pasaulis => Astronomija => Pamokos => Pamokos => Temą pradėjo: Kasiopėja Evers Sausio 04, 2017, 08:15:44 am
-
Vėlyvą vakarą, kai danguje jau žibėjo pirmosios žvaigždutės, o mėnulio ryški pilnatis atsispindėjo ramiai tyvuliuojančiame ežere, Kasiopėja Evers, astronomijos profesorė, jau sėdėjo klasėje. Ji čia buvo gerokai per anksti - ir pati tai žinojo, tačiau ką jau bepadarysi. Ilgai jai teko laukt mokinių, ne vienas arbatos puodelis buvo išgertas belaukiant, tačiau pagaliau, praėjus kelioms valandoms, tarpduryje pasirodė pirmasis mokinys.
- Laba naktis, - prabilo ji, kai naktyje nugaudė skambus varpas, reiškiantis pamokos pradžią. Kasiopėja jau buvo spėjusi jo pasiilgti. - Kaip pailsėjot? - nusišypsojo profesorė ir išgirdo kelis mokinius murmtelint atsakymą. - Taigi, šiandien kalbėsim apie dalyką, apimantį tris magijos sritis, astronomiją, magiškųjų gyvūnų priežiūrą ir ateities būrimą. Kentaurai. Anokia čia paslaptis, jog jie žvaigždžių pagalba spėja ateitį. Ką dar turi bendro žvaigždės ir kentaurai?
-
Claudie atėjo neišsimiegojusi. Astronomijos pamokos labiausiai atsiliko nuo jos dienos ritmo. Juk jos vyko naktį! Bet mokytojai, regis patiko. Nors... Mokinių dar buvo gana nedaug. Pirmakursė suprato, kad jei nori tapti geriausia mokine, teks pasistengti. Išgirdusios užduotį mergaitės ranka nedrąsiai pakilo aukštyn:
- Kentaurai yra labai geri atstronomai. Jiems labai svarbios žvaigždės. Tai yra, žvaigždės jiems svarbiau už viską. Bet, dėja jiems nelabai patinka žmonės, dėl to, kai kurios paslaptys dar neišaiškintos.
Mergaitė vis galvojo, ar atsakė teisingai. Manė, kad bent jau kažką panašiai. Bet kas jau padaryta, tai nepakeisi... Juk negali visko visiškai nuostabiai atsakinėti vidury nakties!
-
Nora šios pamokos laukė labiausiai iš visų. Juk ji, lankiusi žiobarų mokyklą nė nepagalvojo, jog pamoka gali vykti vėlų vakarą, ar net naktį! Iš to jaudulio, Nora net nesugebėjo pailsėti prieš pamoką, bet į ją atėjo gana žvali ir gerai nusiteikusi. Kai ji atėjo į klasę, čia jau sėdėjo viena mergaitė. Vėliau, vienas po kito, susirinko ir kiti mokiniai. Nuskambėjo varpas, profesorė pradėjo pamoką.
Išgirdusi profesorės klausimą, Nora ėmė karštligiškai galvoti. Ką aš žinau apie kentaurus ir žvaigždes? Taip! Kentauro žvaigždynas! Tačiau jai net nespėjus pakelti rankos ėmė atsakinėti kita mergaitė. Toji, pirma sėdėjusi klasėje. Išgirdusi nedrąsų jos atsakymą Nora prisiminė save. Juk ji visada irgi buvo nedrąsi. Gal mes kada nors būsim draugės? Tačiau nesiryžo užkalbinti varniukės. Gal per kitą pamoką?
Užtat Nora ryžosi pasakyti savo atsakymą:
- Manau, - pradėjo ji, vienas iš bendrumų gali būti tai, kad yra žvaigždynas, pavadintas Kentauro vardu? Jame yra artimiausia Saulei žvaigždė, Kentauro Proksima.
Ir baigusi kalbėti, suspaudė kumščius: kad tik būtų teisingai, kad tik būtų teisingai!
-
Įėjusi į kabinetą Bethany apžvelgė profesorę ir su ja pasisveikino. Nuėjusi prie pirmojo suolo mergaitė į jį atsisėdo ir pasirėmė rankomis galvą. Kasiopėja netrukus pradėjo kalbėti, o po kelių žodelių pasigirdo ir pirmasis pamokos klausimas. Grifiukė jau norėjo išsakyti viską, ką žino, tačiau žodžiai tarsi užstrigo gerklėje. Kad ir kaip antrakursė stengėsi, nieko negalėjo ištarti.
Taigi, beliko sėdėti ir klausyti kitų protingųjų mokinių. Tai turbūt ne vieną erzina, tad Betė ne išimtis. Suraukusi antakius ji išsitraukė šiek tiek pergamento ir ėmė paišyti save, leidžiančią įvairius kerus į priešus. Tai tarsi padėjo nebijoti ateinančio karo, labiau pasitikėti savimi. Juk ten kiekvienas kovoja už save, stengiasi nesusižeisti ar bent nenumrti. Niekad negali pasitikėti kitų užnugariu, nes bet kada tas užnugaris gali pabėgti ir palikti tave nelaimėje. Todėl reikia išmokti apsiginti pačiam ir tikėti, jog tau tai pavyks.
-
Kiyomi žinojo, kad šią pamoką veda profesorė Evers, kaip ir ateities būrimą, bet manė, kad tai dar vienas dalykas kas jai nesiseks, nors mokytoja gera ir viską paaiškina. Vidury nakties attrepsėjus į kabinetą, varniukė skaniai pasirąžė ir atsisėdo net pati nežino kurioje vietoje. Visa užsimiegojusi, Kiyomi neįdėmiai, kad ir kaip stengėsi klausėsi mokytojos kol ši neuždavė klausimo į kurį antrakursė atsakymo neturėjo. Ech, štai tau ir varnanagė... Bet norėdama kažką pridurti, kilstelėjo ranką aukštyn ir kostelėjo.
-Claudie pasakė beveik tą patį ką ir jūs, bet su tuo aš tikrai sutinku. O Nora,- nuo apsiausto pasižiūrėjusi į prisiūtą vardą, mergaitė kalbėjo toliau,- ji paminėjo, kad yra Kentauro žvaigždynas bei žvaigždė Kentauro Proksima. Norėčiau pridurti, kad dar yra ir Kentauro Beta, Kentauro alfa ir dar daug kitų. Kentauro žvaigždynas, jei neklystu yra Paukščių take. Taip pat, Kentaurai yra puikūs ateities spėjikai, įvaldę jų meną. Galbūt šie du skirtingi pavidalai noka susikalbėti. Dar vienas dalykas ką aš žinau, bet vistiek abejoju yra: kentaurai - naktiniai padrai, kaip ir žvaigždes, pasirodančios naktį. Tai viskas ką aš žinau,- baigusi dėstyti savo žinias, sudribo savo vietoje ir laukė to, kuris pasakys patį teisingiausią atsakymą ir pamoka nestovės vietoje.
-
Dawn labai patiko astronomija.Vien mintis apie dangaus kūnų nagrinėjimą jai sukeldavo džiugesį ir norą sužinoti daugiau.Kai astronomijos profesorė Kasiopėja Evers paminėjo kentaurus,Dawn suprato,kad apie kentaurus ji nieko neprisimena,nors žinojo,kad būdama 10-ies kartais su tėčiu paskaitydavo knygas apie mitines būtybes.Mergina paslapčiomis atsivertė astronomijos knygą ir atrado sąvoką apie kentaurus.
Kentaurai (graikiškai: Κένταυροι) yra pusiau žmonių,pusiau arklių rasė,turinti žirgo kūną ir žmogaus galvą bei liemenį.
Ak taip.. Dawn norėjo save įtikinti,jog viską apie juos prisimena,bet supratusi,kad nieko nebus,mergina sugalvojo jos manymu galimą logiškiausią dalyką apie kentaurus ir nedrąsiai pakėlė ranką:
-Na..Gal kentaurai,kaip ir žvaigždės, išlenda tik naktį?
-
Vėlų vakarą, kai mėnulis jau buvo apšvietęs Hogvartso langus, Lisette gan tyliai tipeno astronomijos kabineto link, stengdamasi nepažadinti jau miegančių žmonių. Įėjusi į klasę rausvaplaukė atsisėdo į jau pamėgtą suola šalia lango, ir stebėdama pro duris įeinančius mokinius laukė suskambančio varpo. Antrakursė buvo ką tik pabudusi, tačiau, rodės, kad dar pusiau mieganti. Laimei, suskambęs varpas ir prabilusi profesorė prikėlė mergaitę iš miegų. Lisette gerokai pagalvojusi pakėlė ranką:
-Na, apie Kentaurų žvaigždes ir žvaigždynus jau buvo paminėta, tačiau esu skaičiusi mitą, kad gimęs kentauras išgyvens tik tada, jei jo gimimo naktį danguje bus ryškiai matomas Kentauro žvaigždynas,- nedrąsiai dėstė savo mintis,- taip pat esu girdėjusi, kad jeigu debesys pavogia (uždengia) žvaigždes, kentaurai gali tapti nevaldomi,- Lis nuleido ranką ir įdėmiai klausėsi kitų mokinių atsakymų.
-
Ramen begalo laukė astronomijos. Žvaigždės, planetos, sistemos... Mergaitę tai labiausiai žavėjo. Net tai, jog pamoka vyksta naktį - švilpei kėlė nenumaldomą smalsumą.
Mergaitė tyliai bežingsniuojanti koridoriais bei besidairanti pro liukus, išties jautėsi nesaugiai. Artėjo mūšis ir, rodosi, net mokyklos sienos tai jautė. Šios buvo prisipildžiusios paslaptingos baimės ir didybės. Įdomu, tačiau ir baisu, kiek mirčių ir skausmo visa tai atneš. Mergaitė iš paskutiniųjų tikėjosi, jog niekam neužklius vieniša, naktiniais koridoriais beslampinėjanti švilpė.
Pagaliaus suradusi astronomijos kabinetą, mergaitė tarsi išpurtė visas mintis apie mūšį iš galvos ir žengė į kabinetą. Ramen apsidairė ir akimis surado laisvą ir esantį arčiausiai klasės priekio, suolą. Tyliai nudžiugusi, jog pagaliau ir ji galės prisėsti pačiame priekyje ir geriausiai girdėti profesorę, švilpė prisėdo ir, apsupta tamsaus jaukumo, ėmė laukti pamokos pradžios.
Ramen, išgirdusi du raktinius žodžius - kentaurai ir žvaigždės, kaip įmanydama stengėsi prisiminti pokalbio ištrauką su tėčiu. Mat šis yra minėjęs... Mergaitė staigiai prisiminė būtent tai, ko ir ieškojo tarp savo atminties kerčių ir net pašoko. Pakėlusi ranką, nieko nelaukdama, ėmė pyškinti:
-Kentaurai yra asteroidų grupė, kurių orbitų periheliai yra ties Jupiterio, Saturno ar Urano orbitomis, o afeliai – ties Neptūno orbita. Šiuo metu žinoma apie devyniasdešimt tokių asteroidų pavyzdžių. Tokie žymiausi asteroidai yra pavadinti mitologiniais kentaurų vardais - Chironu, Folu, Nesu, Asbolu, Charikliu ir Hilonome. Daugelis asteroidų-kentaurų kol kas neturi vardų. Taip pat, egzistuoja ir Kentauro alfa. Tai trečioji pagal ryškį žvaigždžių sistema, šviesiausia Kentauro žvaigždyne.
Ramen nuleido ranką ir besidairydama į kitus mokinius, beklausydama jų atsakymų, su viltimi laukė profesorės atsako.
-
Pro langą stebėdama žvaigždėmis nusėtą nakties dangų, Sadie tyliai klausėsi apsimiegojusių mokinių atsakymų ir lėtai dėliojo sakinius savo galvoje, norėdama padaryti įspūdį savuoju. Astronomija nebuvo mėgstamiausias dėstomas dalykas Sadie. Dažnai ji nesuprasdavo apie ką eidavo kalba, būdavo pavargusi ir neišsimiegojusi, kol kiti mokiniai energingai kalbėdavosi apie planetas, žvaigždes ir juodąsias skyles, Sadie mieliau susirangydavo kamputyje ir paslapčiomis skaitydavo knygą. Galbūt tą patį būtų padarius ir šiandien, bet knyga palikta ant lovos, mergaičių kambaryje, ir Sadie neturi kitos išeities, tik klausytis. Grifiukė labai apsidžiaugė išgirdusi apie kentaurus. Jie visada ją žavėjo ir domino. Tikriausiai dėlto, kad tėtis negalėdavo nustoti apie juos kalbėjęs.
- Kentaurai ir žvaigždės yra labai susiję. Viena iš sąsajų yra tai, kad Kentauro žvaigždynas yra devintas pagal dydį pietų pusrutulio žvaigždynas, kuris žinomas jau nuo seniausių laikų. Žvaigždynas pavadintas kentauro Chirono garbei. Taip pat yra Kentauro Alfa. Tai trečia pagal ryškį žvaigždžių sistema, šviesiausia Kentauro žvaigždyne. Ji taip pat artimiausia Saulei. Žiūrint į dangų iš Kentauro Alfos sistemos, vaizdas turėtų būti panašus kaip ir žiūrint iš Žemės. Labiausiai nepakitę žvaigždynai būtų Didieji Grįžulo Ratai ir Orionas. Kentauro Beta, dar vadinama Agena – dešimta pagal ryškį dangaus žvaigždė.Tai baltai melsvos spalvos milžinė, nuo Saulės sistemos nutolusi per... Maždaug penkis šimtus šviesmečių... Ak, visai pamiršau paminėti Kentauro Proksimą... Tai artimiausia žvaigždė Saulei. Raudonoji Nykštukė, kuri vieną su puse karto didesnė už Jupiterį. Taip pat nelabai žinau ką tai reiškia, bet skaičiau knygoje, kad ši žvaigždė priklauso žybsinčiųjų žvaigždžių klasei...
Sadie buvo visai patenkinta savo atsakymu ir nuleidusi ranką pradėjo paišyti mažas žvaigždutes ant pergamento lopinėlio krašto.
-
Jaunoji mergaitė šiek tiek blausiomis akimis žingsniavo iš savo kambario ploto užversto knygomis į astronomijos pamoką. Pamoka Mirtai nėra mėgstamiausia. Aš negaliu praleisti jokios pamokos! - išdidžiai mintijo ji jau sėdėdama kabinete. Profesorė šį kart paskelbė, kad pamoka bus susijusi net su trimis dėstomais dalykais! Kas čia, svajonių išsipildymas? Po teisybėje Mirta taip nebegalvojo kai išgirdo tikrai sudėtingą šios pamokos klausimą. Primerkusi akis ir pasiklausiusi kitų bendraklasių atsakymų mergaitė vis dar įtemptai galvojo. Aš tikrai kažką skaičiau... Žvaigždynai ir kentaurai... Taip! Ji skaitė, ji prisiminė seną informatyvią sudėtingą knygą, ta knyga guli po kalnu kitų, tačiau mergaitei kažkas nedavė ramybės dėl jos netvirto ir net gi dabar jai pačiai žinomo lėkšto atsakymo.
- Nežinau kiek tiesos bus iš to ką pasakysiu, bet žinau, kad yra Kentauro žvaigždynas, taip pat yra labai panašaus pavadinimo trijų žvaigždžių sistema kuri randasi netoli Saulės planetos...
-
Atėjus šaltai nakčiai, jau buvo kiek įprasta eiti į Astronomijos kabinetą, kur vos įžengus tave šiltai pasitikdavo profesorė. Gal Adirai Astronomija tuo ir patiko - kad viskas kiek kitaip, įdomiau. Nebent naktį jau nori miegoti, tada nei žinios į galvą nelenda, nei žvaigždynų nenori stebėti.
Vos atėjusi ji apsižvalgė pažįstamųjų ir atsisėdo viena. O kaip norėtų, kad ant kaktos, o gal kitur būtų parašyta „Tu gali sėstis šalia manęs, neįkąsiu“, nes kaip visada drovesni mokiniai prie jos neatsisės. O gal jai pirmą žingsnį reikėtų žengti pačiai? Gal atsisėstų prie nepažįstamojo, o kiti pasektų jos pavyzdžiu? Galvoti apie tai nebuvo laiko, reikėjo atidžiai klausytis nuskambėjusių profesorės žodžių.
Ir kaip dažniausiai, mergina neturėjo atsakymo. Šį kartą buvo kiek pavargusi galvoti nežinomus atsakymus, nusprendė kalbėti tik tada, kai žino. Turėjo kažkada baigtis tie spėliojimai.
Svajingai klausydama kitų mokinių atsakymų ji tik sugebėjo atsiversti sąsiuvinį ir piešti jame bangeles, kurios priminė jūrą.
-
Jau buvo vėlyvas vakaras. Vyresnieji po vakarienės ruošė namų darbus, o kai kurie jaunesni snūduriavo lovoje. Jasmin buvo pavargusi nuo pamokų vykusių dieną ir namų darbų, bet dar nėjo miegot, nes vis dar laukė viena pamoka - astronomija. Buvo neįprasta eit į pamoką vakare, kadangi ir pas žiobarus mokykloj, ir Hogvartse pamokos vyksta šviesiuoju paros metu.
Mergaitė nesiskubino eiti į pamokas, ėjo užsisvajojusi. Jos neapėmė jokia nostalgija apie astronomiją ir kaip kokia mirusi giminė apie tai pasakodavo, ne. Jasmin nedidelėj šeimoj nieks nesidomėjo astronomija, nieks apie ją nepasakojo mažąjai varniukei.
Mergaitei pagaliau nuėjus į astronomijos klasę, mergaitė drėbėsi į pirmą pasitaikiusi tuščią suolą ir padėjo rankas ir galvą ant suolo ir pradėjo laukt varpo skelbiančio pamokos pradžią. Pagaliau jo sulaukus mokytoja pradėjo kalbėti, bet mergaitė nelabai ją girdėjo, Jasmin į savo glėbį pasiglemžė miegas.
-
Sofija kaip ir į visas ankstesnes pamokas nuėjo viena. Į klasę mergaitė įėjo beveik paskutinė ir atsisėdo į tuščią suolą pačiame klasės gale. Kol kas Hogvartsas jai visai nepatiko- ji neturėjo nė vieno draugo, todėl pamokose sedėdavo viena, o pertraukas praleisdavo bibliotekoje skaitydama. Jos liūdnus pamastymus, kaip ji niekada čia neturės draugų nutraukė skambutis. nors buvo vėlyva naktis Sofija buvo žvali kaip niekad ir kupina vilčių, kad bent astronomijoje jai seksis gerai ir ji žinos atsakymus į mokytojos klausimus. Tačiau ir šios viltys nepasiteisino, ji nieko nežinojo apie kentaurus, ji net nežinojo kaip jie atrodo. Iš tikrųjų nebuvo ko stebėtis, kad Sofija Hogvartse nėra pirmūnė, juk ji užaugo su močiute žiobare. Taigi Sofija šiek tiek nuliūdo, bet susikaupė ir įdėmiai klausėsi daugybės mokynių kurie stebėtinai daug žinojo šia tema.
-
Praėjusiais metais problemos dėl mokymosi neegzistavo. Pamokas reguliariai lankė, domėjosi įvairiais papildomais šaltiniais, skaitė, stengėsi atlikti užduotus darbus praktiškai, kitaip tariant, troško viską išbandyti. Grįžus į mokyklą po užsitęsusių vasaros atostogų, požiūris pasikeitė. Engel mažiau laiko skyrė magiškam ugdymui, daugiau praleisdavo gryname ore, slampinėdamas. Neprarado atsakomybės jausmo, tad visi projektai laiku būdavo grąžinami profesoriams, skirtumas tik tas, jog jie buvo rašomi nesiremiant per pamoką išgirstais aiškinimais. Kaipgi pasiremsi, jei nė sykio nebuvai jokioje pamokoje? Skambės kaip beviltiškumo stadijoje atsidūrusio mokinio blevyzgojimas, tačiau per maždaug aštuoniasdešimt darbo dienų, neatmetant šventinių, Angelas pilnai neišsėdėjo nė vienoje pamokoje. Nepilnai išsėdėti reiškia, kad vaikinas visgi apsilankydavo kai kuriuose kabinetuose – dešimčiai minučių, neilgiau. Tai, be abejonės, nesuteikė jokių naujų žinių, praversiančių ateityje. Užtat vaikinas sausio pirmąjį ketvirtadienį perplanavo įtraukdamas į dienotvarkę astronomiją. Užsirašė į pamoką mokslo metų pradžioje, laikas pasižiūrėti, į ką įsiklampino.
Po kuklios vėlyvos vakarienės klastuolis patraukė į astronomijos bokštą, kuris nakties tamsos globojamas atrodė dvigubai aukštesnis. Pakeliui sutiko kelis naktinėjančius pažįstamus, teko atsainiai linktelėti pasisveikinant. Vadovėlio nesinešimas, matyt, bus suklaidinęs bendramokslius, nes šie taip pat atsakė paprastu linktelėjimu, be jokių pašaipių komentarų, ir nuėjo savo keliais Tuo geriau, ramesnė naktis.
- Puikiai, - Engel buvo vienas iš mažos saujelės murmėjimu besistengiančių užmegzti kontaktą su mokytoja, šiai uždavus kasdienišką klausimą.
Nedidelėje patalpoje su į apačią platėjančiais langais, atveriančiais gražų vaizdą į žvaigždėtą dangų, tvyrojo melancholiška atmosfera. Reikia manyti, kaltas aiškiai juntamas moksleivių nuovargio ir mažos dalelės smalsumo mišinys. Perbėgus akimis per kabinetą galima pastebėti ir labai aktyvių, noriai į dėstomą pamoką reaguojančių, ir tylesnių, mintyse užsisklendusių jaunųjų burtininkų. Tamsusis paros metas atneša peno apmąstymams, visai logiška, kad atsiranda norinčių apsvarstyti dienos įvykius. Arba nebūtinai. Pavyzdžiui, gale, toliau nuo smalsių akių, įsitaisęs vokietukas mintijo apie sapnus, kadaise sapnuotus, vienus labiau užsimiršusius už kitus. Neįprasta tema, visai nesiderinanti prie švelniai besišypsančios mokytojos, skirtingo tembro atsakinėjančių mokinių balsų. Tačiau tobulai tinkanti tos valandos Angelui.
-
Atėjo vėlyvas žiemos vakaras. Dangus buvo giedras ir danguje mirgėjo milijonai žvaigždžių. Betty'ė kilo Astronomijos bokštu į pamoką. Pirmakursei buvo neįprasta, kad pamoka vyksta tokiu vėlyvu metu, tad nerimas jai šiek tiek draskė krūtinę. Įžengusi į klasę mergina pasisveikino su profesore, atsisėdo į paskutinį suolą ir spėliojo apie ką kalbės per šią pamoką.
Nuskambėjus profesorės balsui ji sukluso. Įdomu... Kas tokio gali apimti net tris magijos sritis? – galvojo klastuolė, o išgirdus pirmąjį šios pamokos klausimą ji susimąstė. Hm... Kuo gali būti kentaurai susiję su astronomija, be to, kad jie spėja ateiti iš žvaigždžių? Tikrai kažką apie tai skaičiau! Ji sėdėjo labai susikaupus ir bandydama kažką prisiminti apie tai. Taip! Žinau! Ji nedrąsiai pakėlė ranką, o gavus mokytojos leidimą kalbėti, prabilo:
– Kiek žinau, "Kentauru" yra vadinamas vienas iš pietinio pusrutulio žvaigždynu. Jame yra žvaigždė vadinama "Kentauro proksima", atrasta 1915 metais. Ji yra garsi tuo, kad yra arčiausiai Saulės. Taip pat girdėjau, kad astronomai net atrado naują, "Žemės" tipo planetą, kuri sukasi aplink šią žvaigždę. Dar pridėsiu, kad "Kentauro Proksimos" negalima pastebėti be pagalbinių įrenginių.
-
Queenee labai laukė šio vakaro. Pirmoji astronomijos pamoka. Pirmakursė vasaros naktimis labai mėgdavo stebėti žvaigždes, žinojo daugelį Londone matomų žvaigždynų, todėl labai nekantravo. Šiąnakt dangus toks giedras... Visos žvaigždės matosi...,- panelė Reins lipdama į astronomijos bokštą galvojo apie dangų. Į klasę atėjo ji viena iš pirmųjų. Pasisveikinusi su mokytoja atsisėdo į suolą ir stebėjo kaip po truputį renkasi mokiniai. Kai mokytoja uždavė klausimą švilpiukė šiek tiek nuliūdo. Pirmą kartą gyvenime jai kažkas nesisekė. Aš maniau, kad mokytis čia bus smagu, susirasiu daug draugų... Bet gal geriau būčiau pasilikus Londone.... Pirmakursė šias mintis nuvijo į šalį. Gal geriau pasiklausysiu kitų mokinių atsakymų.
-
Nors Claudie ir atsakinėjo, jai ši pamoka atronė nuobodi. Ir dar taip norėjosi miego... Ji atsakė paprastai, ką žinojo. Kiti vaikai kalbėjo apie žvaigždynus... Bet mergaitė viso to nesuprato.
-Ką jie ten kalba? Apie žvaigždynus? Na, šito aš jau nebesuprantu. Lyg jie tą patį kartoja... Ach, prie šios pamokos dar reiks padirbėti... Bet taip norisi miego...
Mergaitė nuobodžiavo, nes apie žvaigždynus neišmanė nieko. Be to, mokytoja dar nedavė naujos užduoties, tad nėra apie ką daug mąstyti.O pagalvoti jau norėjosi, nes atrodė, kad mergaitė tuoj užmigs. Visi kalbėjo ramiai. Mergaitės ausyse šie žodžiai skambėjo kaip lopšinė. Bet mergaitė susitvardė. Ji atsitiesė, pakėlė galvą ir ėmė klausytis toliau, tų nesuprantamų žodžių, nors tai darė per prievartą.
-
Alisa norėjo išlaukti neužmigusi iki Astronomijos pamokos, bet iš jos išvaizdos aiškiai matėsi, kad nepavyko. Dieną buvo gana užimta ir Alisa dar dabar po 2-3 valandų miego nesijautė pailsėjusi.
Jos plaukai buvo šiek tiek susivėlę, akys atrodo tuoj užsimerks, o pats veidas buvo išbalęs. Švilpiukė įbėgo į klasę tik su varpu ir klestelėjo į pirmą pasitaikiusią vietą klasės dešinėje pusėje. Ji išsitraukė iš nedidelės kuprinėlės papuoštos visokiais raštais savo astronomijos vadovėlį. Mergaitė netrukus išgirdo mokytojos klausimą, bet rankos kelti neskubėjo. Klausėsi ką šneka kiti ir pati galvojo. Taip, kentaurai..., bet atrodė jog jai visai nesigalvoja. Staiga prisiminė kaip jai mama pasakojo, kad kentaurai labai mėgsta burti iš žvaigždžių ir nemėgsta burtininkų.
Švilpiukė įsidrasinusi pagaliau pakėlė ranką:
-Kentaurai mėgsta burti iš žvaigždžių- staiga jos balsas po truputėlį nutilo, nes nesugalvojo ką daugiau pasakyti. - jie tiesiog nesu tikra kaip, bet yra susieti su žvaigždėmis.
Mergaitė nuleido galvą ir suprato, kad pasakė ir taip labai aiškią tiesą. Na, bent pabandžiau.
-
Anabetė lėtai ir nuobodžiai pėdino į Astronomijos pamoką. Klastuolei patiko astrologija ir žvaigdžių bei planetų tirinėjimai, tačiau nemėgo būti labai aktyvi.
Tad mergaitė įžengusi į bokštą net nesivargino ieškotis vietos, mat ši patalpa buvo nykesnė už įprastą kabinetą ir kaip visada kupina idealių išdaigų, Betė norėjo paįvairinti šią nuobodulio pilną kambarį.
Apžvelgusi suolus, pastebėjo, jog vaikai visi susiraukę žiūri į viena šviesiaplaukį vaikinuką.
"Matyt naujokas"- pagalvojo Ana, ir ėmė tirinėti jaunuolį:
Šviesios ir pasitikėjimo pilnos akys, pašaipi šypsenėlė- tipiškas grifas.
Nublizginta ir švari uniforma, ideali šukuosena. "Dieve, jiems labiau rūpi išvaizda negu mokslai"- šyptelėjo klastuolė ir galiausiai krestelėjo šalimais naujokėlio. Nusiėmė sunkią mantiją ir atsisuko į grifą.
Pamačiusi sumišimą nusišypsojo savo klastuoliška, nieko gero nežadančia, šypsenėle.
-
Freya visada dievino žvaigždes. Nuo mažens negalėdavo atitraukti akių nuo giedro dangaus. Būdama tikra pelėda, su nekantrumu laukė vėlyvosios astronomijos pamokos. Negalėdama susitelkti klasėje Freya matė daugybę veidų - sumišusių, pavargusių, besišypsančių, net nusiminusių. Pastarieji žūtbūt norėjo susirasti draugų - tokius Nyxa visada atpažindavo. "Na, bent aš ne viena čia be draugų..." - pagalvojo Freya ir pradėjo barbenti plunksna į stalą (nors ir nesuprasdama, kaip tokie galingi ir išmintingi raganos ir raganiai dar nerašo tušinukais... bet tradicijos yra tradicijos?..). Dėstytojai pradėjus pamoką, Freya bandė susikaupti. Kentauraaiii.. Beveik nieko apie juos nežinodama, ji klausė kitų varnanagių ir grifiukų atsakymų. Žvaigždynaaii, žvaigždės.. Štai tuos ji pažinojo. Tačiau ji neskubėjo reikštis. Ji nekentė stereotipų - klastuoliai pikti, grifiukai pasipūtę, švilpyniukai kvailoki, na, o varnanagiai būtinai turi būti protingi.. Norėdama geriau pažinti bendraklasius, Freya tik klausė ir stebėjo. Puikiai žinodama visą sakomą informaciją, Nyxia pradėjo paišyti. Žvaigždynus, žinoma, - tai jai buvo savita terapija..
-
Visą pamoką Ema negirdėjo nė žodžio ką sakė mokytoja, mat jai, mergaitei kuri lankė žiobarų mokyklą ir manė, jog esa paprasta mergaitė iš Anglijos buvo kiek neįprasta pamokos vidury nakties, tačiau astronomijos mokytojos klausimą ji išgirdo. Ema neskubėjo kelti rankos, nors atsakymą ji lyg ir žinojo, tačiau kaip visada jaudulys pakiša koją (turėtume nepamiršti, jog tai buvo pirmoji Emos pamoka). Vis dėlto po kelių sekundžių apmąstymų ji nedrąsiai kilstelėjo ranką, mintyse kartodama ką atsakys : ,,Kiek žinau Kentauro žvaigždyne yra žvaigždė Kentauro proksima''.
Tačiau jau buvo per vėlu, nes viena mokinė pradėjo atsakinėti, o Ema sėdėjo su nusivylimu ir pykčiu ant savęs, jog negalėjo pasakyti anksčiau vieno sakinio, bei pasirodyti akyse. Šių jausmų ji niekam nerodė ir tik guodė save, kad ko galima tikėtis, jei čia jos pirma pamoka ir dar naktį!
-
Lydija labai nekantriai laukė astronomijos. Ją visada domino tai kas susiję su dangumi, kosmosu. Mama vaikystėj pasakodavo apie dangaus kūnus, Venerą ,Marsą ir gražuolį Jupiterį. Tad įžengus į klasę Lydija pasisveikino su profesore ir nuskubėjo ieškot sau laisvo suolo. Galop rado vietą gale, iš ten geriausiai buvo matyt profesorę ir niekam nepastebint svajoti. Atsisėdus į suolą susikaupė ir sutelkė dėmesį į profesorę. Kasiopėjai Evers - astronomijos dėstytojai paklausus kaip visi mokiniai pailsėjo Lydija pakėlė ranką. Profesorei ją pakvietus ji atsakė :
-Dar niekada taip puikiai nebuvau pailsėjus .
Mokytoja nusišypsojo ir pakvietė kitą mokinį.
-
Lėtais žingsniais, linguodama iš vienos pusės į kitą, Elissa pėdino į pirmąją astronomijos pamoką, lipdama į bokštą, ji pažvelgė pro langelį: Lauke buvo glūdi tamsa, pilnas mėnulis skleidė ryškią geltoną šviesą, dangus buvo giedras, puikiai matėsi visi žvaigždynai. Kas Elissai buvo neįprasta, tai, kad pamoka vyko naktį, bet jai tai dar įdomiau, žymiai geriau ištyrinėti žvaigždynus gyvai, o ne kaip žiobarai, skaityti apie astronomiją vadovėliuose. Įsliukinusi į klasę, Elissa palinksėjo profesorei, ir įsitaisė trečiame suole. Jai tai atrodė puiki vieta, nei pačiame gale, nei pačiame priekyje. Mokytoja paklausė klausimo apie kentaurus. Iš ryškiai geltonos kuprinės Elissa išsitraukė astronomijos vadovėlį, atsivertė bet kokį puslapį ir įbedė akis į jį, kad tik profesorė neištartų jos vardo. Ir ką, Elissa išsisuko, kiti, protingi mokiniai atsakė į klausimą.
-
Hilda į pamoką nuėjo apsimiegojusi. Jai daug labiau būtų patikę likti lovoje. Ji Pasisveikino su profesore ir nuėjo atsisėsti prie lango, kad matytų mėnulį ir žvaigždes. Lauke buvo giedra naktis, tad Hilda gerai įžiūrėjo žvaigždes.
Profesorė pradėjo vesti pamoką. Hilda išgirdusi pirmą klausimą pakėlė ranką.
- Nes Kentaurai yra labai geri astronomai.- apsimiegojusiu balsu kalbėjo Hilda. - Jie pagal žvaigždes gali labai daug ką pasakyti apie tai kas laukia ateityje. Bet kentaurai nėra itin draugiški todėl tai ką jiems parodo žvaigždės, jie laiko paslaptyje.
Baigusi atsakinėti Hilda atsisuko į langą ir svajingai žiūrėjo į žvaigždynus. Mergina labai laukė kol išauš rytojus ir prasidės naujos pamokos.
-
Charlottė niekuomet nesuprato, kodėl kiti dejuoja dėl to, jog Astronomijos pamokos vyksta naktimis. Na, iš tiesų, tai kaip ir suprato, bet jos tokia bėda nekamavo. Atvirkščiai, ji džiaugėsi, kad yra pamoka, kuri vyksta naktį. Mat nuo pat mažens ji daugiausiai mokydavosi naktimis, nes tik tuomet jos protas įsijungdavo visu pajėgumu.
Jaukiau susisupusi į dekį, Charlottė ėmė klausytis to, ką kalbėjo mokytoja. Hm... Kas bendro galėtų būti tarp kentautų ir žvaigždžių? - galvojo varniukė. Tikrai žinojo, jog kažkada skaitė knygą apie kentaurus, nes jos sesė pirmaisiais savo mokslo buvo tokią knygą nusipirkusi Skersiniame skersgatvyje, ir pasibaigus mokslo metams, atidavė ją paskaityti Charlottei. Tik... Gaila, dabar ji neprisiminė nieko apie juos. Gerai, ramiai. Ramiai Charlotte, ramiai.., - pati save ramino varniukė. Kentaurai ir žvaigždės. Žvaigždės ir kentaurai.. Ne, kažkaip neatsiranda savaiminių sąsajų. Gal... Reikia apeiti aplink, žiūrėti į aplinkinius dalykus. Žvaigždės - žvaigždynai. Taip!
Tik ši mintis pasiekė jos galvą, ji staigiai pakėlė ranką ir prabilo:
- Visų pirma, tai yra tokia žvaigždžių sistema, pavadinimu Kentauro Alfa. Tai trečia pagal ryškumą žvaigždžių sistema, ji yra ryškiausia Kentauro Žvaigždyne, - varniukė trumpam nutilo. O kas toliau? Kuo dar kentaurai susiją su žvaigždėmis? Netrukus ji prisiminė ir kalbėjo toliau, - Taipogi, Kentauro Alfoje esanti žvaigždė Kentauro Proksima yra artimiausia žvaigždė mūsų Saulei. Ir dar, Kentaurais vadinama viena asteroidų grupė, ir kai kuriems iš šių asteroidų yra suteikiami kentaurų vardai iš senovės graikų mitologijos. Tai yra Asbolas, Chariklis, Chironas, Folas, Hilonmė ir... - Charlottė jau manė, kad nebeprisimins šeštojo asteroido vardo, bet klydo. Akimirką pamąsčiusi baigė vardinti, - ir Nesas. Štai kas bendro yra tarp žvaigždžių ir kentaurų, neskaitant to, kad kentaurai buria ateitį pasitelkdami žvaigždžių pagalbą.
Varniukė labai džiaugėsi, kad prisiminė tai, ką kažkada skaitė knygoje apie kentaurus. Tik viena maža problemėlė - šioji tik viską pasakiusi ir apgalvojusi tai, ką pasakė, ėmė abejoti, ar tai, ką ji pasakė, tikrai yra tiesa. O jeigu ji suklydo?
-
Vos nepramigusi Klarė trindama akis bėgte atbėgo į astronomijos pamoką, juk nenorėjo atrodyti nemandagi ir susigadinti savo švarią reputaciją jau per pirmąją pamoką...
Skubiai sumurmėjusi pasisveikinimą ji kibo galvoti apie gautą užduotį... Hmmmm.... draugė žiobarė namuose domėjosi astronomija...."
- Berods yra toks Kentauro žvaigždynas, tačiau niekada nesu jo mačiusi, matyt nuo senovės pavadintas kentaurų garbei, nes jie labai gerai nuspėja ateitį, tai pagrindinis jų užsiėmimas
Bent kažką atsakiau, tikiuosi neprašoviau pro šalį... Mergina toliau nuoširdžiai susidomėjusi klausėsi kitų mokinių atsakymų, viską kruopščiai krovėsi į galvą, miegai išsilakstė kaip nebūta. įdomu kaip man seksis astronomija, visai įdomu!
-
Iveta su visais mokyniais kartu įjėjo į klasę. Visi susėdo tik Iveta truputėli užtruko kol surado savo vietą. Profesorė jau laukė visų. Iveta buvo susitelkusi į pamoką ir į mokytojos žodžius, bet kaikurie jos klasės draugai jai trukdė. Mokytoja uždavė klausymą. Visi klasėje tylėjo. Iveta taip nervino jos klasės draugai, kad ji privalėjo pakelti ranka ir atsakyti:
- Kentaurai yra susije su žvaigždėm tuo, kad yra toks dalykas kaip Kentaurų alfa. Kentaurų alfa tai- trečia pagal ryškį žvaigždžių sistema.
Kai Iveta baigė ir atsisėdo jos klasės draugai jos nebeerzino. Iveta nurimo ir susikaupusi toliau klausėsi pamokos. Kai suskambėjo mokyklos varpas Iveta ėjo pro tarbduri kai kažkokie berniukai jai už kasų patempė ir nusijuoke nuėjo....Bet Iveta nusijokė ir nusprendė, kad jiems irgi kažką panašaus padarys.
-
O kas buvo ta mokinė? Atrodo niekas jos nėra matęs... profesorė užduoda klausimą. Ta nepažįstama mokinė lėtai pakelia ranką ir atsako į klausimą virpančiu balsu. Taigi paslaptinga mokinė pakėlusi ranką sako:
- Kentaurai su žvaigždėm buvo giminiški... kentaurai... jie nešdavo jų Dievui Žvagždžiui dovanas, nes jie manė, jog jis sukūrė šį pasaulį kur kentaurai gali gyventi nesislėpdami! Bet tai buvo didelis melas kurį sužinojęs Dievas Jozinkus Jazauskas bandė patvirtinti, po kelių bandymų kentauras nusprendė juo tikėti nors ir žinojo, kad jis išduos... bet užtat gyvens tiesos pasaulyje, o ne pasaulyje kupiname melo... kentaurai pasiuto sužinoję tai... jie įtūžo ir sunerimo. Kas gi dabar norės dar palikti? Gal nievienas mąstė keli... o kiti mąstė atvirkščiai. Po visų įvykių kentaurai slinko tiesos pusėn.. kaip vienas žmogus galėjo sukurti visatą ir atmosferą? Tai tik Dievo darbas, bet tas kuris yra jaunas ir stiprus, drąsus ir išdidus! Bet tuomet kentaurai nusprendė palikti į Dievo pozicijoje, bet netokioje didelioje. Taigi jį paskelbė žvaigždžių Dievu!
Baigus paslaptingai mokinei kalbėti ji prasitarė ir vėl:
- Mano vardas Eva... Eva Gargasaitė!- nervingai atsakė paslaptingoji mokinė
Atsakymas skambėjo labai rimtas ir sudėtingas... atrodė, kad ji bus labai gera mokinė, bet ar tokia ji tėra gera tik astronomijoje?
-
Į pamoką Lorene atėjo labai pavargus. Vos spėjo užsnūsti, o jau reikėjo keltis. Dėl to ji verčiau tempė save, nei lengvai ėjo.
Atėjusi į pamoką klestelėjo ant pirmos pasitaikiusios kėdės. Kadangi nieko doro nesugalvojo, o labai norėjo miego, tai sunkiai pagalvojo:
-Nieko, nepretenduoju būti geriausia mokine. Tad, galiu šiek tiek nusnūsti. Gal mokytoja nepastebės, kad užmigau ir nenuims taškų...
Mergaitę su Varno Nago uniforma miegas pamažu įveikė. Pirma ji girdėjo sakinių nuotrupas, o paskui užsnūdo ir nugrimzdo į sapnų karalystę. Ten ji bėgiojo po laukus, žaidė sniego karą ir veikė daugybę nepaminėtų dalykų. Gal, kad buvo įdomu, o gal, kad jau buvo metas, Lorene atsibudo tik tada, kai mokiniai baigė atsakinėti. Ir ji su nekantrumu laukė naujos užduoties. Tikėjosi, kad ji bus praktinė.
-
Į astronomijos bokštą Dallifrea įplaukė kartu su būriu kitų mokinių vėlyvą vakarą. Užėmė nuošaliausią vietą, kokią tik pavyko rasti - pačiame klasės kamputyje, paskutiniame suole, kuo tuoliau nuo langų. Beveik visą dieną mergina praleido savo koledžo miegamajame, voliodamasi ant lovos ir tiesios stebėdama lubas. Tikrai ne dangų, ne žvaigždes. Negalėtų jų stebėti. Jos jai priminė... staiga nusipurtė, nuvydama šalin skaudžias mintis.
Kol vaikai vienas po kito bėrė atsakymus, varnė tylėjo. Nematė prasmės sakyti tą patį, kas jau buvo pasakyta. Deja, kitiems turbūt trūko nuovokumo ir vos ne kas antras mokinys kartojo jau spėtą pasakyti frazę. Tačiau jai buvo tas pats. Iš tikrųjų nė nebūtų ėjusi į pamoką, žvaigždžių stebėti dabar tikrai netroško. Turėjo tylutėlę viltį (taip, ji vis dar geba kažką jausti, kad ir kaip keista), kad gal neteks, gal užduotis bus tik susijusi su dangumi. Be to, pamoką vedė koledžo vadovė, taigi... reikėtų eiti. Be abejo, vargu, ar šioji siųs pėlėdą jos tėvams dėl nesilankymo pamokose, tačiau dėl viso pikto varnanagė atslinko.
Pavartė pavargusiomis nuo gyvenimo, bejėgėmis, tuščiomis akimis ir įsistebeilijo į profesorę. Nesiruošė atsakyti, jos veidas tikrai neatspindėjo jokio dirbtinio ar ne noro mokytis. Atrodytų, kažkas uždėjo jai baltą kaukę, niekuo nepagražintą, kuriai nesuteikta jokių emocijų.
-
Kasiopėja nusišypsojo, kad vaikai šitaip atsakymų negailėjo, o pati prabilo kai nusileido paskutinė pakelta ranka.
- Taigi, ne paslaptis, kentaurai - nuostabūs astronomai. Dažnai jų spėjimai buvo tikslūs, o jeigu jie kada sumąstytų padaryt vieną kitą žvaigždėlapį, šis būtų geresnis už bet kurį sukurtą burtininko. Kad ir kaip ten bebūtų, laimei, turime šiek tiek žinių, kaip gi mums orientuotis danguje, naudojantis kentaurų išmąstytais būdais. Tą mes šiandien ir bandysime padaryti. Dabar kiekvienas pasirinkit po planetą. Žemės neimkit griežtai, o Plutono nepatarčiau, pernelyg mažas, tad darbas gali būti netikslus ir ne itin vykęs. Išsitraukit plunksnas, pergamentą, teks šįkart žymėtis, - tarė ji ir mostelėjusi į stalčių, stebėjo kaip šis atsidaro, o iš jo, plūduriuodami, išlekia stikliniai Saulės sistemos modeliai ir išsidalina klasėje. - Pasirinkę planetą, išsirinkit ir zodiako ženklą. Pasirinkę ir planetą, ir ženklą, suraskite saulę ir pažymėkit pergamente. Suraskit kurioje maždaug vietoje yra Žemė, modeliai gana tikslūs, o Žemę taip pat pažymėkite. Galiausiai pažymėkit suradę savo pasirinktą planetą. Modelių dugnas yra zodiako ženklų ratas, tad suradę savo pasirinktą ženklą, pažymėkit jo pradžią. Taškus sujunkit linija ir turėtumėte nubraižyti vienokį ar kitokį žvaigždyną. Galit bandyt imti kelias planetas ar kelis zodiako ženklus, tuomet jūsų nubraižytas žvaigždynas neapsiribos keturiomis žvaigždėmis. Galit Žemės neimti - jūsų žvaigždynas bus viena žvaigžde mažesnis. Sėkmės.
-
Išgirdusi profesorės užduotį Klarė pagalvojo kokią planetą rinktis. tikriausiai pirmiausia imsiuos Marso ir avino, tai mano pačios zodiako ženklas ir lydinti planeta...
Grifė išsivyniojusi švarų pergamento lapą nekantravo imtis darbo. Atsargiai uždėjusi modelį ant pergamento, mat Klarė iš tiesų buvo gana nerangi, ji, kaip profesorė liepė susirado saulę, esančią modelio viduryje ir ją tuoj pat pasižymėjo. Atsiskaičiavusi trečią ir ketvirtą planetas - Marsą ir Žemę ir jas taip pat pasižymėjusi, mergina ėmė skaityti zodiako ženklus esančius ant dugno. Netrukusi surasti avino ženklą jį taip pat pažymėjo. Supratusi, jog užduotį gana sėkmingai įveikė, ir dar turi šiek tiek laiko sumąstė, jog gali pažymėti ir pirmą bei antrą planetas. Tai Merkurijus ir Venera. Pasižymėjusi ir jas nusprendė, jog vienam iš jos laimingų skaičių - septynetui reikia dar vieno taško, nusprendė pasirinkti savo zodiako ženklą esantį Mėnulio padėtyje - skorpioną. Jį radusi ir pažymėjusi mergina atsargiai patraukė modelį nuo pergamento ir atidžiai pagalvojo, kokį žvaigždyną jai galėtų priminti netvarkingai išsidėstę taškai. vienaragio žvaigždynas... pagalvojo Klarė, ir sujungė taškus pagal paveikslą savo atmintyje tikiuosi nesuklydau...
Užrašiusi visus duomenis ant pergamento Klarė suprato, jog vistiek užduotį įvykdė viena iš pirmųjų, ramiai atsipūtusi žiūrėjo į kitus ir laukė, ką dar atneš ši pamoka.
-
Ką gi jau žinau ką pasirinksiu - Saturną ir žuvį Queenee pasiėmė pargamentą, plunksną ir pradėjo. Iš pradžių maždaug lapo viduryje mergaitė pažymėjo saulę. Tai nebuvo sunku. O su žeme buvo šiek tiek sunkiau, bet netrukus žemė taip pat buvo pažymėta pirmakursės lape. Na ką gi dabar reikia pažymėti Saturną. Queenee neskubėdama, žiūrėdama į modelį padajo dar vieną tašką. Na gerai o dabar žuvytė... Zodiako ženklą pažinėti buvo šiek tiek sunkiau. Bet ko kelių minučių švilpiukė jau brėžė tiesias linijas tarp taškų. Po kelių akimirkų pirmakursės pergamento lape puikavosi kažkoks šiek tiek primenantis katę žvaigždynas. Queenee apsidairė. Kaikurie jau buvo atlikę užduotį, kai kurie dar ne, taigi mergaitė nusprendė pažymėti dar ir Jupiterį. Netgi kai ji tai padarė žvaigždynas vistiek priminė katę, taigi pirmakursė šypsodamasi sėdėjo ir laukė kol visi pabaigs.
-
Alisa su įdomumu klausėsi užduoties. Mergaitė užsirašė svarbiausius dalykus į nedidelę užrašų knygutę. Taip... Pirmiausia reikia susigalvoti zodiako ženklą ir planetą. Ji nė negalvojusi išsirinko Liūto zodiako ženklą. Na, o po kelių minučių svarstymo išsirinko Venerą ir greitai pagriebė jos modelį. Paėmusi pergamentą Švilpiukė pažymėjo lapo viduryje Saulę gana dideliu tašku. Atskaičiavusi du taškus nuo Saulės mergaitė pažymėjo kaip trečią tašką Žemę. Hm... dabar taip...- tyliai ieškojo kur Venera Švilpiukė ir kiek ji prisiminė Venera yra šalia Žemės. Taip pažymėjo Venerą. Antrakursė atsikvėpė ir apvertė Veneros modelį. Jai nelebai sekėsi dirbti su zodiako ženklais ir žvaigždynais. Mergaitė surado Liūto zodiako ženklą ir jį pažymėjo atrodo už visus didesniu tašku.
Alisa apžvelgė lapą ir suvedė visus taškus. Kaip keista... man tai nieko neprimena.- bandė atpažinti kas tai galėtų būti ji. Galiausiai gerai įsižiūrėjus ji mintyse liniją sutapatino su akinių formą. Keistoka...- pamanė Alisa.
-
Atrodytų, Dallifrėja turėtų džiūgauti, kad neteks žiūrėti į naktinį dangų ir stebėti žvaigždžių. Tačiau ji nesidžiaugė. Tiesą pasakius, jai buvo visiškai vienodai. Net mintis, kad teks piešti (piešti, brėžti... koks skirtumas?) nekėlė jai jokių pozityvių jausmų. Apskritai jokių emocijų.
Neturėjo noro dirbti, tačiau ką bedarysi - kad jau atsivilko į pamoką, tai teks.
Išsitraukė iš krepšio reikmenis. Planetos ar Zodiako ženklo mėgstamiausio neturėjo, vėlgi jai buvo tas pats. Pergamento viduryje pažymėjo storą tašką - tai bus Saulė. Modelyje susirado Uraną (nes kodėl gi ne?) ir atmatavusi reikiamą atstumą nuo Saulės pasižymėjo ir jį. Darbo paįvarinimui pridėjo dar vieną tašką, žymintį planetą - Merkurijų.
Ketvirtakursei toptelėjo, jog dar nebus pasižymėjusi Žemės pergamento lape. Prisimerkusi pasistengė tiksliai rasti jos vietą kuriamame žvaigždėlapyje. Po akimirkos padėjo dar vieną tašką. Pastarasis žymėjo Šaulio ženklą. Ilgai nelaukusi sujungė penkis turimus taškus.
Atsitraukusi pasižiūrėjo į pergamentą. Sujungti taškai jai nieko nepriminė, bet gal dėl to, kad nebuvo didelė astronomijos žinovė. Nusprendė pasitikrinti vadovėlyje - atsivertusi puslapį su visais žvaigždynais pabandė rasti jame nors iš tolo primenantį jos brėžinį. Rado. Jos nubraižytas žvaigždynas buvo labai panašus į Persėją, kad ir kas jis bebūtų. Na, Persėjas tai Persėjas. Neturėjo supratimo, ką reiškė šis žvaigždynas nei kam jie daro tokias užduotis, tačiau bent jau atliko ją. Be abejo, tai geriau, nei sėdėti užsidarius ir be perstojo žliumbti.
-
Išgirdusi užduotį varniukė kažko nesuprato. Bet galiausiai pamačiusi kaip dirba kiti mokiniai, pagaliau susiprotėjo. Ji brėžinyje per vidurį pasižymėjo saulę. O tada jau prasidėjo visi svarstymai...
-Gal Žemę palikti? Ne, nemanau. Verčiau pasirinksiu Venerą. O koks zodiako ženklas? Jau žinau. Svarstyklės, nes jis yra mano.
Pasižymėjusi minėtąją Venerą ir Svarstykles (stiklinių modelių pagalba), mokinė mintyse nubrėžė brūkšniukus.
-Atrodo, kad kažko trūktų... Dar pora nepakenktų... Tiktai kas? Gal... Taip, bus priešingybės. Sakoma, kad Venera yra moterų planeta. O vyrų... Marsas! Kas priešinga Svarstyklėms? Hm... Avinas! Tai va, pridėsiu dar Marsą ir Aviną...
Šįkart mokinė iš tikro rašalu nubraižė brūkšnelius, kurie jungė saulę, Venerą, Marsą, Svarstykles ir Aviną. Nesugalvojusi, į kurį žvaigždyną panašu, ji atsivertė vadovėlį.
Žvaigždynai:
Kentauras, Grįžulo ratai, Kasiopėja, Kiškis, Heraklis, Medžiotojas, Pegasas, Erelis, Vienaragis, Persėjas, Gulbė, Driežas, Delfinas, Strėlė, Laputė...
Versdama puslapius mergaitė niekaip nesuprato, į kokį žvaigždyną panašu. Bet... Pamačiusi Delfiną, mergaitė nusišypsojo. Jis buvo identiškas jos nubraižytajam! Todėl virš jos brėžinių, dailiomis raidėmis užrašė: Delfino žvaigždynas.
-
Na, va. Praktika. Kaip ir galvojau. Kokia ten užduotis? Ai, pažymėti planetas, saulę ir zodiako ženklus, kad išeitų žvaigždynas...Ką gi. Pasiimsiu stiklinį modelį.
Apžiūrėjusi modelį, Lorene nusibraižė pergamento viduryje saulę. Ilgai nesvarsčius pažymėjo Žemę ir Jupiterį, nes didžiausio neįsiminti buvo neįmanoma. Kadangi trūko zodiako ženklų, ji pažymėjo tuos, kurių savininkės buvo geriausios draugės- Liūtą ir Mergelę. Tada įvairiai pakraipė pergamentą, nes nesuprato, kai čia gali išeiti žvaigždynas.
Gi nenubraižiau linijų,- toptelėjo mergaitei.
Pažymėjusi ir tas pamirštąsias linijas, Lorene pasukiojus pergamentą nieko negavo. Tad atsivertė vadovėlį. Žvaigždyną atpažinti nebuvo sunku, nes jis buvo panašus į raidę W.
Radau! Teliko įsiminti pavadinimą... Koks jis ten? Cassiopeia. Kasiopėja. ar mokytojos vardas kilo nuo žvaigždyno? Paskaitysiu toliau.
Cassiopeia (Kasiopėja) žvaigždynas.
Graikų mitologijoje – Etiopijos karaliaus Cefėjo žmona gražuolė Kasiopėja gyrėsi, esanti gražesnė už nereides, vandens nimfas. Tai sužinojęs Poseidonas keršydamas pasiuntė potvynį ir vandens pabaisą Baqnginį naikinti žemių....
Įdomu, įdomu. Tuoj užrašysiu žvaigyno pavadinimą ir paklausiu mokytojos.
Kaip tarė, taip padarė.
-Mokytoja, ar tiesa, kad jūsų vardas kilo nuo Kasiopėjos žvaigždyno? Man rodos, kad aš jį nubraižiau. Na... Radau vadovėlyje taip parašyta.
-
Hm, skamba įdomiai, - išgirdusi užduotį, pagalvojo varniukė. Kokią planetą turėčiau pasirinkti? - Charlottė niekaip neapsisprendė, ar rinktis Saturną, ar Merkurijų, tad pasirinko abu. Gerai, pirmiausia reikia pažymėti Saulę, - pergamente ji pažymėjo pirmąjį taškelį. O dabar... Pala, kuri planeta pirmesnė? Merkurijus ar Saturnas? Negerai, Charlotte, negerai. Reikia mokytis, o ne skaityti nereikalingą literatūrą. - barė save mergaitė. Tada prisiminusi abiejų planetų vietas, pažymėjo antrąjį taškelį - Merkurijų - ir septintąjį - Saturną. Kas dar liko? Ak, taip, Žemė, - varniukė pažymėjo ir ją. Pažymėti taškeliai kol kas nieko nepriminė, ir Charlottė ėmė galvoti, ką padariusi ne taip. Tada suprato - juk ji nepasirinko zodiako ženklų!
Dieve, Charlotte, kas su tavimi darosi? Visada būdavai atidi ir kruopšti, o dabar visai išsiblaškei... Atrodė, kad varniukė tuoj tuoj pravirks. Tėvai ja tikrai nesididžiuotų, sužinoję, kokia ji neatidi. Ką aš čia iš vis veikiu? - mintijo ji.
Po kelių akimirkų mergaitė perbraukė ranka per savo akis, kuriose jau buvo pradėjusios kauptis ašaros, ir tęsė darbą. Pasistengusi ilgai negalvoti, Charlottė pasirinko Skorpiono žvaigždyną ir Žuvų žvaigždyną. Pažymėjusi jų pradžią, varniukė sujungė visus savo pažymėtus taškus. Iš pradžių ji nieko nesuprato, nes pamatė tik kažkokias paprastai išsidėliojusias linijas. Iš pradžių jos jai nieko nepriminė, bet netrukus ji ėmė kažką įžiūrėti. Tai buvo... kažkas panašaus į bangas. Ar toks žvaigždynas iš vis egzistuoja?, - pagalvojo. Netrukus mergaitė įžiūrėjo ir kažką panašaus į Chameleoną. Na, gerai. Tai arba bangos, arba chameleonas. Netgi jeigu ką nors padariau neteisingai, bent jau pabandžiau.
-
Praleidusi pro ausis teoriją, grifė pradėjo galvoti apie praktiką.
-Nežinau, nežinau kaip čia bus. Stengsiuos naudotis vadovėliu, nes astronomija man nelabai patinka... Tiksliau aš jos nelabai moku. Pirma išsirinksiu tai, ką mokytoja liepė... Saulė, Žemės neatmesiu, tada gal Dvyniai... Taip, tebūnie Dvyniai. O kokia planeta? Ai, pirmiau pasižymėsiu tuos, kuriuos išsirinkau.
Pažymėjusi grifė pasukiojo, pasukiojo pergamentą ir atsivertė vadovėlį. Jos žvaigždynas panašėjo į liniją. Pamačiusi, kad Andromedos žvaigždynas labai panašus, ieškojo planetos, kuri jį pabaigtų.
-Hm, Uranas šiek tiek sugadintų. O kas jeigu... Taip! Neptūnas. Tuoj jį pažymėsiu ir sujungsiu linijomis...
Gudruolė grifė taip padarė. O padariusi sušnabždėjo pati sau:
-Na, Rozallin, puikiai pažymėjai. Dabar tikrai panašu į Andromedos žvaigždyną...
-
Išgirdusi užduotį, mergina atsiduso. Negi turėsiu...braižyti??. Mergina negalėtų pasigirti savo kruopštumu ir entuziazmo šiai užduočiai ji neturėjo. Melskimės, jog gaučiau gerą įvertinimą,-pagalvojo mergina ir ėmėsi darbo. Pamačiusi Saulės sistemos modelius, ji negalėjo apsispręsti kurią planetą imti. Pamąsčiusi, Dawn griebė Venerą, bet poto merginai buvo sunku sugalvoti, kokį zodiako ženklą pasirinkti. Na, galėčiau pasirinkti savo zodiako ženklą,bet tai būtų per daug nuobodu,-pagalvojo ji ir pasirinko savo mamos zodiaką - mergelę. Saulę nusipiešė pačiame pargamento viduryje. Žemę pažymėjo netoli saulės, o venerą - šalia žemės. Atradusi zodiako ženklą, kurį pasirinko, nuo ten pradėjo piešti linijas. Dawn buvo labai susikaupusi, ji negirdėjo, kas vyksta aplink ją. Pabaigusi braižyti, ji atsitiesė ir pažvelgė į savo darbą. Kreivos linijos merginai rėžė į akis. Mergina atsiduso ir pradėjo daryti viską iš naujo.
-
Išgirdusi profesorės Evers užduotą praktikos užduotį, Freya šyptelėjo - žvaigždynai buvo jos specialybė.. Ilgai nemąsčiusi tamsiaplaukė pasirinko Saturną - savaime suprantama, geriausią planetą Saulės sistemoje. Tai buvo pirmoji planeta, kurią varniukę išvydo pro teleskopą kieme.. Išsitraukusi savo plunksną, Freya surado ir pergamente pasižymėjo Saulę - svarbiausią žvaigždę žmogaus gyvenime. Vėliau, atidžiau išsinagrinėjusi profesorės Evers duotus šaltinius, pasižymėjo ir Žemę bei Saturną. Šiame pradedančiojo žvaigždėlapyje trūko tik zodiako ženklų - pagalvojusi Freya pažymėjo Jaučio ženklą. Pergamente dar kažko trūko.. Gūžtelėjusi pečiais, Nyxa dar vieną, jai svarbaus zodiako ženklo - Liūto - taškelį. Iškišusi liežuvio kraštelį (visai nejuokinga - jau nuo mažens, kai tik susikaupdavo, Freya net nepajausdavo, kaip pro lūpų kraštelį išsprūsdavo liežuvis..) Nyxa plunksna sujungė pažymėtus taškus. Gavosi labai keistos, tačiau tikrai pažįstamos formos žvaigždynas.. Atsitraukusi nuo suolo mergaitė atsidususi nusibraukė užkritusius plaukus nuo violetinių akių. Apemė keistas, tačiau visiems pažįstamas jausmas - kai atrodo, jog kažkur, tolimame minčių krašte, slepiasi atsakymas, tačiau nepakankamai aiškus, kad jį atsimintum.. Neiškentusi Freya atsivertė Astronomijos knygą.
- Nagiii, sukrutink mano atmintį... - nekantriai vartydama puslapius, sumurmėjo Nyxa.
Žvaigždynų sąrašas:
Andromeda
...
Aukuras
...
Berenikės Garbanos
...
Cefėjas
...
Oktantas
...
Orionas
...
Varniukė pergalingai užvertė knygą - žinoma, Orionas! Kaip ji galėjo pamiršti gražiausią žvaigždyną danguje.. Pervertusi kelis puslapius į priekį, Freya pasiieškojo ir daugiau informacijos apie Orioną. Dvidešimt šeštas pagal ryškumą, žinomas graikų, egiptiečių, šumerų, vikingų mitologijose.. Freya jau atsipūtusi atsisėdo kėdėje ir vėl tęsė žvaigždynų paišymą užrašinės kraštuose..
-
Garbanė skubiu žingsniu keliavo link astronomijos bokšto. Astronomija - dalykas žavintis ją nuo mažens. Priėjusi duris jas atvėrė ir įžengė kabinetan, pasisveikinus su profesore mergaitė nuėjo prisėsti. Šiek tiek užsisvajojo ir jos mintis prablaškė klausimas " Ką bendro turi kentaurai su žvaigždynais?" Adelė nejučiomis pakėlė ranką ir tik po kelių minučių pastebėjo, kad į ją akis susmeigus visa klasė.
- Na bent kiek aš girdėjus tai kentaurai sugeba atspėti ateitį pagal žvaigždes? - nedrąsiai pasakė ji.
-
Mirtai profesorės užduotas darbas atrodė visai įdomus, o dalinami Saulės sistemos modeliai gražiai blizgėjo ir kaustė jos dėmesį. Mergaitė laukė kada toks modelis atsidurs ant josios stalo, kad galėtų apžiūrėti iš arčiau ir pradėti darbą. Po poros minučių visa, milijardus kartų sumažinta, Saulės sistema puikavosi ant Mirtos stalo. Pirmakursė varnanagė buvo taip sužavėta stiklinėmis planetomis, kad mintyse garsiai sušuko Dievinu astronomiją! ir plačiai nusišypsojo visam šiame kabinte esančiam pasauliui. Dabar reikia iširinkti planetą. - pamanė ji. Mirtos akys užkliuvo už melsvai pilkos, sodrios spalvos planetos. Tai Uranas. Graži planeta... - svajingai mintijo Mirta ir pirštu bedė į zodiako ženglų sąrašą lapelyje. Tai štaip ji atsitiktinai išsirinko ožiaragio zodiako ženklą ir pradėjo traukti pergamentą bei plunksną iš savo kuprinės.
-
Majai yra sunku mokytis vėlai vakare kai galvoja tik apie poilsi. Turėjo kaip nors pakentėti nors viena pamoka ir bus laisva. Apie astronomija ji nelabai ka žinojo, bet mėgins kaip nors sužinoti apie tai domėtis visur. Taigi ji išgirdo klausimą apie žvaigždės ir kentaurus. Mintyse galvojo: mmm reikia kaip nors pagalvoti, turiu žinoti apie tai.. Kentauras žinau kad tai yra žvaigždynas. o žvaigždės?? Maja pakėlė ranka, pradėjo atsakyti i klausimą.
- Na aš pamėginsiu atsakyti taip kaip manau, nelabai žinau tiklsiai atsakymo. Kiek žinau kad Kentauras yra yra žvaigždynas, o Žvaigždės yra matomos kaip taškeliai nakties danguje. Dar manau kad žvaigzdės yra kūnas tai yra dangaus kūnas. - Maja baigė kalbėti.
-
Po šimts trolių!- keiktelėjo Laura. Vidurnaktis. Mergaitė suprato,kad ir vėl pavėlavo. Ir kaip tyčia,pavėlavo pačią pirmąją dieną į pamoką,kurios labiausiai laukė.
Į astronomijos bokštą Laura užkopė jau visai suplukusi. Uždususi pribėgo prie pirmojo suolo ir klestelėjo ant kedės taip skubiai,kad ta net girgžtelėjo. Skubiai kumštelėjo šalia sėdinčią raudonplaukę. Kokia tema?- pasitikslino. Kentaurai astronomijoje. Rinkis planetą ir zodiako ženklą,kursi žvaigždyną.- sušnibždėjo mergaitė.
Laura išsišiepė nuo ausies iki ausies. Nuo mažumės mėgo žiūrėti į žvaigždes,galėjo įvardinti dešimtis žvaigždynų. Čia juk jos arkliukas! Rinksiuos Venerą- pagalvojo ji. Ji tooookia graži ir romantiška,tikra meilės planeta! O zodiako ženklą imsiu Liūtą. Juk aš irgi Liūtas. Kas gali nepasisekti?
Varniukė išsiemė pergamentą ir plunksną,tvarkingai išdeliojo daiktus ant stalo- taip,tvarką ji mėgo- ir,paėmusi plunksną į rankas,neskubėdama pradėjo braižyti. Pirmiausia pažymėjo Saulę. Vėliau susirado Venerą ir ją pavaizdavo dailiu apvaliu rutuliuku. Galiausiai pažymėjo Liūtą,dar pagalvojo,kad gal kažko trūksta, uždėjo nedidelį taškelį ties Vandeniu ir ėmėsi jungti taškus. Galiausiai patenkinta caktelėjo liežuviu ir atsitraukė nuo stalo. Ant pergamento buvo kažkas labai primenančio Kasiopėjos žvaigždyną.
Labai gerai,Laura!- išgirdo ji profesorės balsą. Mergaitė patenkinta nusišypsojo. O taip. Man patinka astronomija!
-
Išsitraukusi aplamdytą rusvą pergamentą Mirta šiek tiek jį palygino dėl estetinio vaizdo ir ištiesė ant stalo. Taip pat nepamiršo savosios automatinės plunksnos. Nuolat ja rašydavo, kadangi geriausiu atveju naudojant paprastas plunksnas Mirta savo nerangumu papildavo rašalą.
Varniukė pasilenkė virš pergamento ir pačiu gražiausiu kokiu tik galėjo nupiešti burbuliuku pažymėjo Saulės sistemos valdovę pačiają Saulę. Po to, dvi minutes kramtydama rausvą apatinę lūpą galvojo kaip čia tiksliau pažymėti Žemę - planetą kurioje vis dėl to vandens žymiai daugiau nei pačios žemės. Galvojo ir sugalvojo, lygiai tokiu pačiu tik šiek tiek mažesniu kaip Saulės burbuliuku pažymėjo ir Žemę. Pagal darbo seką Mirta dabar turėtų pergamente atrasti Uraną. Čia jau sunkiau... - pamanė pirmakursė vėl spoksodama į stiklinį planetų modelį.
-
Pasakojimas apie kentaurus, geriausius pasaulyje astronomus, rodėsi jau šimtus kartų girdėtas, todėl Angelo praleidžiamas pro ausis. Ant kiek apglamžyto pergamento lapelio, laikyto kelnių kišenėje, vaikinas juoda kreidele nubrėžė dar vieną penkiolikos centimetrų (vadinasi, per visą pergamento ilgį) netiesią liniją. Mokytojai paskelbus individualią užduotį, mintyse Engel sarkastiškai pamanė: pusė darbo jau padaryta - tuo pačiu metu išsitraukė daugiau spalvotų kreidelių, dažniausiai pasitarnaujančių piešiant kraštovaizdžius bloknote. Šiandien, po ilgos pertraukos, vėl pasitaikė proga mėgstamiausią darbo įrankį panaudoti mėgstamame užsiėmime. Piešime.
Ne paslaptis, kad tai, kas mistiška bei nesuprantama, visus traukia it magnetas. Dėl šios priežasties daugumą žavi ir iki galo neištyrinėta astronomija. Išlikę begalė klausimų apie Mėnulį, Saulę, NSO, skraidančias lėkštes, į kuriuos nei žiobarų mokslininkai, nei burtininkai neturi atsakymų. Galbūt taip netgi geriau. Kad nėra atsakymų. Jei viskas būtų aišku, astronomija kaip mokslas nebežavėtų, jokiais būdais nebebūtų įmanoma sudominti kietaširdžių, apsimetančių, jog jiems ničniekas nerūpi. Kai išvysti tokius kaip Angelą, susikūprinusius sėdint, iškišus liežuvio galiuką piešiant Merkurijų, Venerą, Saulę ir Žemę, sukirba krūtinėj, pats užsimanai prisėsti ir pasinerti į svajas. Ir visai nesvarbu, kas atgaivina tąsias svajas; menas ar astronomija.
Po poros minučių piešinys su pora pagražintų detalių jau perkeltas iš vaizduotės ant rusvo popiergalio. Patį darbo autorių nustebino, kaip meistriškai parinkta ruda spalva Merkurijui derėjo prie kitų. Parinkti tinkamą atspalvį kartais užtrunka ištisas valandas, o štai Angelui pavyko iš pirmo karto. Visgi užduočiai užbaigti dar reikėjo išsirinkti bei pažymėti Zodiako ženklą. Angelas apvertė stiklinį Saulės Sistemos modelį. Jeigu gerai prisimena, anksčiau tokie modeliai būdavo plastikiniai, pritvirtinti metaliniais varžteliais. Matyt, mokykla tobulėja. Ilgi dešinės rankos pirštai perbėgo per permatomą pagrindą, įvairiai išraizgytus dvylika ženklų. Apsispręsti, ar piešti aviną, ar liūtą sunku. Vienas simbolizuoja užsispyrimą, ryžtingumą, o kitas drąsa ir bebaimiškumą. Pasirinkęs aviną, tampi bailiu, o pasirinkęs liūtą, privalai užmiršti žmogišką prigimtį, skelbiančią, kad visi privalo mokytis iš praeities klaidų. Ką reiškia šitokios mintys? Suprasti gali tik tie, kurie mėgsta dramatizuoti ir kurti naujas savotiškas pasaulio teorijas.
Galiausiai klastuolis išsirinko liūtą, greitosiomis jį pažymėjo lape vietoje kryželio. Didžiam nusivylimui, liūto pasirinkimas buvo nesėkmingas. Išaiškėjo, kad žvaigždėlapyje Žemė pažymėta dešinėje pusėje, nors turėjo būti kairėje. Velnias. Lapas suglamžytas, ištrauktas naujas. Engel vėl palinko prie darbo ir pradėjo iš naujo, trokšdamas ištaisyti klaidą.
-
Amika nepastebimai atsistojo iš klasės galo ir lėtai priėjo pilną stalą planetų modelių. Purpurinių plaukų savininkė dailiai perbraukė ranka per savo garbanas, bei perkėlė nenaudėlę sruogą už ausies.
Stypriai sulipino savo blaktienas ir ištiesė ranką.
Užčiuopusi tris plastmasinius rutuliukus, vieną padėjo atgal ant stalo, o likusius pakėlė bei atsimerkusi ėmė apžiūrinėti.
Ehh Marsas ir Skorpionas...- atsiduso varniukė ir grįžo į savo suolą. Išsitraukė nedidelį grafito gabaliuką ir ėmė paišalioti ant seno, apjuodavusio pargamento lapo. Gelsvaakė šiek tiek nervingai prikando lūpą ir įnirtingai judino ranką.
Taip čia bus saulė, čia žemė... kalbėjosi su savimi Lordess. Kažką pašešėliavo, ištrynė ir vėl brėžė. Aghghg! Tas Skorpionas. Kad jį kur Merlino barzda ir barzdaskučiai! Pūtojosi Bela, o mergaičiukės akys žibėjo užsidegimu.
-Taip!- šūktelėjo Mikusia, pagaliau padariusi užduotį.
Tada raustelėjo nuo savo nemandagu ir išsišokimo.
-Atsiprašau,- tyliai tarstelėjo ji, bet turbūt nieks net nekreipė dėmėsio, ir įsijautę tęsė savuosius darbus.
Bela nuleido akis į savo piešinį. Tai nebuvo kažkas fantastiško, tačiau keleri metai praleisti žiobarų meno ir dailės mokykloje pravertė. Pakraipiusi galvą, varnanagė dar keletą sykių pajudino grafito gabaliuką.
Na dabar tikrai viskas, šyptelėjo gelsvaakė ir sunėrė rankas.