Hogvartsas.LT

Magijos pasaulis => Hogvartso pilis => Koridoriai => Temą pradėjo: Elizabeth Riddle Lapkričio 12, 2016, 11:57:33 pm

Antraštė: Prefektų vonia
Parašė: Elizabeth Riddle Lapkričio 12, 2016, 11:57:33 pm
Praėjo pora dienų ir Efę išleido iš ligoninės. Ji nusprendė atsigaivinti puikioje ketvirtojo aukšto prefektų vonioje, nors nebuvo viena iš jų. Prie durų ji pakuždėjo nugirstą slaptažodį ir  įėjo erdvų vonios kambarį su baseino tipo vonia, virš kurios buvo dešimtys kranų, iš kurių bėgo įvairiausių rūšių ir spalvų vanduo, burbulai bei vonios kvapai. Gerą valandą Efė mėgavosi karšta vonia ir kvapniomis violetinės palvos putomis. Kai ji išlipo iš vonios nusisausinti ir apsirengti, į vonią įėjo bendrakursis ir pamatė Efę visiškai nuogą.

- O Merlinai! Aš labai atsiprašau! - suriko jis ir, delnais greitai uždengęs savo akis, nusisuko.
- Jau gali atsisukti, - pakuždėjo Efė po to, kai pačiupo rankšluostį ir juo apsupo savo kūną. Jis atsisuko, tačiau dar vis užsidengęs savo akis. - Aš jau ne nuoga. - nusijuokė Efė.
- Tuomet labas, - pasimetęs ir išraudęs ištiesė jai ranką vaikinas.
Efė besijuokdama pakratė jo ranką ir išėjo iš vonios palikdama vaikinuką raudonuoti ir juoktis. 
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Lisette la Claire Gruodžio 27, 2016, 09:09:59 pm
Anksti ryte (nors labiau vėlai naktį) Lisette ant pirštų galų sliūkino prefektų vonios link. Nors ir ji nebuvo viena iš prefektų, mergaitei be galo knietėjo sužinoti kaip atrodo ta paslaptinga vonia. Ji vis dairėsi atgal, kad tik niekas nesektų antrakursės. Tyliai pravėrusi dideles tamsaus medžio duris, rausvaplaukė prieš save pamatė lyg svajonių vonios kambarį: didžiulė vonia.Virš jos buvo dešimtys kranų, iš kurių bėgo įvairiausių rūšių ir spalvų vanduo, putos, o pats vonios kambarys kvepėjo be galo gaiviai. Lis atsisėdo ant vonios krašto ir pirštais žaisdama su spalvotu vandeniu laukė draugės, kuri netrukus turėjo pasirodyti. Kai klastuolei pabodo laukti, ši tiesiog nusirengusi visus rūbus (liko vien su apatiniais) įmerkė savo kojas į pilną putų vandenį, nusidažiusį įvairiomis spalvomis. Vanduo buvo be galo šiltas ir malonus. Kiek pripratinusi kojas, Lis iki pečių panardino savo laibą, kiek išblyškusį kūną po vandeniu ir atsipalaidavo (nors žinojimas, kad bet kas gali ateiti ir ją pamatyti ten, kur Lisette neturėtų būti, kėlė šiokį tokį jaudulį).
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Bethany Landworth Gruodžio 28, 2016, 08:12:40 pm
   Bethany, atsikėlusi pusę penkių nakties, apsirengė ir pasiėmė rankšluostį bei maudymosi kostiumėlį. Ji, atsargiai ir tyliai nutipenusi per tamsius ir ilgus koridorius, atsidūrė prie prefektų vonios durų. Apsidairiusi mergaitė su jauduliu stumtelėjo jas ir įsmuko vidun.
   Betė iškart išsižiojo. Juk nevisiems pavyksta pamatyti tokio dydžio vonią su dešimt, o gal dvidešimt, o gal trisdešimt kranų, iš kurių veržiasi vanduo ir įvairiaspalvės putos. Atsistebėjusi keletą minučių rudaplaukė pastebėjo ir savo draugę, jau besimaudančią šioje milžiniškoje prefektų vonioje. Grifė pamojavo:
   - Ei, labas!
   Ir tuoj pat užsikimšo burną rankomis. Juk dabar toks ankstyvas rytas ( arba vėlyva naktis ), o ji čia šūkauja. Bethany besišypsodama ant pirštų galiukų nuėjo į kitą kambario galą ir, besislėpdama už skrajojančio rankšluosčio, kurį ką tik užbūrė, persirengė į maudymuką. Susidėjusi daiktus į krūvelę, dvylikametė pribėgo prie vonios krašto ir atsargiai, tarsi bijodama nusideginti, palietė vandenį. Jis buvo maloniai šiltas, tad nieko nelaukusi grifė įlipo į putas ( kadangi vandens beveik nesimatė, tik putos ) iki pusės, o paskui prisipratinusi, įlindo visa. Šiek tiek pamakalavusi rankomis ji atsisuko į Lisette ir besišypsodama prabilo:
   - Kokia milžiniška vonia čia... Ir kiek putų daug... Tikrai linksma. Moki plaukioti, nardyti? Aš moku. Išmokau tik... aštuonerių, lygtais, su tetos pagalba. Visada mėgau būti vandenyje. O tu?
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Lisette la Claire Gruodžio 28, 2016, 11:37:46 pm
Šitaip atsipalaidavusi Lisette pasėdėjo tikrai neilgai, mat visai netrukus tos tamsaus medžio durys atsivėrė, o pro jas įsmuko šitiek lauka Betė, kuri, rodos, taip pat buvo nustebusi.
-Sveika!- Lis pamojavo atgal, ką tik atėjusiai draugei. Suvokusi, kad dabar ne pats tinkamiausias metas šūkauti, rausvaplaukė susiėmė už burnos, o pamačiusi, kad tai padarė ir draugė, tyliai sukrizeno. Po keletos minučių, Bethany taip pat įlindo į vonią. Velnias! Kaip aš nepagalvojau pasiimti maudymosi kostiumėlį,- pagalvojo Lisette, pamačiusi, kad draugė iš grifų gūžtos tokį turėjo. Rausvaplaukė paėmusi putas į delnus, nupūtė jas į Betę.
-Ahaaa...- nutesė Lis, dar kartą apžiūrėdama visą vonios kambarį,- Na taip, aš tikėjaus kažko įdomaus, bet tikrai nesitikėjau, kad čia bus taip nuostabu,- nusijuokė pažiūrėjusi į Bethany,- na taip, moku ir plaukioti, ir nardyti, o t..?- nė nespėjus Lisettei užbaigti klausimo, grifiukė jau atsakė į jį,- aš taip pat išmokau plaukti būdama maždaug tokio amžiaus, iš kart tada, kai atsikrausčiau į Londoną, o vandenį... vandenį mėgau visada, ypač jūras, ežerus, ar baiseinus, tačiau vonia nebuvo vienas mėgstamiausių mano dalykų,- šyptelėjo Lis,- tačiau ši vonia labiau primeną baseiną,- nusijuokė antrakursė ir sviedė vandens purslus į orą.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Džeimsas Greywindas Gruodžio 29, 2016, 08:52:29 pm
Bala kas žino, kodėl jis nusprendė pamaklinėti kažkur apie penktą valandą ryto ar vakaro (kaip kam patogiau) pilies koridoriais. Galbūt miegas greičiau suims,- pamanė keturiolikmetis pasitaisydamas kuprinės petnešą, spėjusią kažkaip stebuklingai nuspausti petį. Pasarojoje gulėjo blonknotas, kelios knygos ir piešimo įrankiai. Kodėl pasiiėmė, nežinia, gal iš įpročio, o gal dėl to, kad manė rasiąs nelaimėlių objektų, kuriuos galėtų įamžinti popieriuje? Bet kaip bebūtų, tų minėtųjų objektų nerado, prašančių, kad jų atvaizdai atgultų tarp bloknoto puslapių. Kaip gaila, o buvo įkvėpimas. Ir vis dar yra,- paprieštaravo vidinio balselio nuomonei grifas įžengdamas kažkokiam koridoriui ir vos neįsimūrydamas pirmon pasitaikiusion sienon kai anapus sienos, (o gal ir durų tamsoj gi nekažkaip įžiūrėsi) išgirdo pliuškenimąsi ir šūksnius. Suraukęs kaktą stovėjo lyg įbestas, ištempęs ausis klausydamas ar nepasigirdo. Kai vėl išgirdo tuos garsus suprato, kad deja ne, nepasigirdo. Lyg grobuonis sėlindamas prie aukos nutipeno link tamsaus medžio durų ir jas pravėręs tyliai įsmuko vidun. Vos įžengęs patalpon atėjūno jautrią uoslę pasiekė chloro ir putų kvapai.
Tai čia vadinamoji prefektų vonia,- sumojo Džeimsas apžvelgdamas įspūdingą vonią-baseiną su dešimtimis o gal ir daugiau kranų. Tačiau skaisčiai meslvos akys nukrypo nuo vonelės didybės, kai tarp putų pastebėjo dvi kyšančias rodos dvylikamečių ilgaplaukes galvas. O šūdas na ir atėjau tinkamu laiku,- sarkastiškai pagalvojo, kai suvokimas perliejo kaip elektros srovė. Puiku dingstu...- sumojo, bei jau ruošėsi palikti šią vietą, kai mintys nutrūko Greywindo galvoje, kada atpažino rausvaplaukę galvą. Panašią matė ir per savo pirmąją Kerėjimo pamoką Hogvartse. Klastuolė,- spėjo,- Ir grifė. Huh, dar tokių šposų būna?- spėjo, pečiu atsiremdamas į duris,- Ar dar jum neperanksti pliuškentis čia?- netikėtai žodžiai paliko juodaplaukio lūpas, omenyje turėdamas tiek kursą, tiek ir pasirinktą laiką. Na ką dings iš čia, bet prieš tai gal geriau pagąsdins antrakurses profesoriais. Vis kokia veikla ryte ar vakare, nesuprasi.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Bethany Landworth Sausio 01, 2017, 08:03:52 pm
   Besiklausydama savo draugės Bethany karts nuo karto šypteldavo, palinksėdavo galva.
   - Na taip, man vonios irgi nelabai patinka, bet ši vonia tikrai lyg baseinas.
   Apsidairiusi mergaitė prisitraukė prie savęs kuo daugiau putų ir pradėjo jas spausti delnuose, lyg mažas vaikas. Na, iš tiesų nuo jo grifė skyrėsi vos keliais metais, tačiau jai patiko vaidinti vyresnę. Aišku, vaikiško elgesio nuslėpti vis gi nepavykdavo. Ilgaplaukė pažaidusi su putomis vėl žvilgtelėjo į Lis, ir jau norėjo kai ko paklausti, kai išgirdo berniukišką balsą. Betė sustingo ir iš baimės net mirktelėti nesugebėjo. Tačiau noras pamatyti tą vaikinuką, kuris sutrukdė joms maudytis vonioje, nugalėjo, ir įsidrąsinusi mergaitė atsisuko į išėjimo pusę. Jos nuostabai, ten stovėjo pažįstamas grifas. ,,Kas per?.. Ir ko aš čia bijojau?''.
   - O ką, pasimaudyt mums negalima?
   Pašaipiai šyptelėjus antrakursė atsisuko į Lisettę tikėdamasi, kad šioji irgi ką nors pasakys.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Lisette la Claire Sausio 01, 2017, 11:16:55 pm
Vis žaisdama su putomis, Lisette kartas nuo karto žvilgtelėdavo į draugę, kuri, regis, taip pat linksminosi kvapniais putų debesėliais. Antrakursė sumanė pajuokauti, tad pirštais suėmusi nosį panardino savo rausvą galvą po vandeniu, ir jau ruošėsi gąsdint grifiukę. Nelaimei, Lis išgirdo kažkokio vaikino balsą, tad greit išnėrė ir įkvėpė oro, nusukdama žvilgnsį į duris, kur stovėjo tas nenaudėlis, sudrumstęs grifiukės ir klastuolės maudynes. Dar vienas grifas - teisybės ieškotojas,- tyliai pamąstė Lis, nenorėdama įžeisti draugės (o juk ji nė nemanė taip apie Betę).
-O tu ir pats ko čia slampinėji?- piktai suraukė antakius Lis, mėlynomis akimis žiūrėdama tiesiai į tamsiaplaukį grifą,- nors žinai, neatsakyk. Geriau tiesiog prisijunk prie mūsų ir pasimėgauk, nevaidinęs tokio teisuolio,- pavartė melsvas akis, kiek per vėlai suvokusi, kad tas ramybės drumstėjas - tai vaikinas, o antrakursės vonioje sėdi pusnuogės.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Gabby Queen Sausio 02, 2017, 01:00:39 pm
Mergaitė sliūkino koridoriumi, o po rūbais buvo apsivilkusi maudymosi kostiumėlį. Gabby buvo apimta smalsumo, nes iš kai kurių mokinių atsitiktinai sužinojo apie prefektų vonią ir tuoj pat nusprendė ten nueiti.
Gab priėjo dideles, tamsias duris ir jas atsargiai atidarė. Ups... Tarpduryje stovėjo kažkoks vaikinas ir kalbėjo su 2 mergaitėm.
- Mhm... Nenorėjau sutrukdyti, atėjau tik pasimaudyti. - ištarusi šiuos žodžius Gab tyliai pro juos prasliūkino ir nutipeno į kitą kambario galą. Tada vienuolikmetė smalsiai apžiūrėjo visą prefektų vonią. O gal baseiną? Pamanė ji. Vonia buvo labai didelė, o virš jos dešimtys kranų. Vonia-baseinas buvo pilnas įvairiausių spalvų putų. Gab buvo apimta nuostabos, jai dar nebuvo tekę matyti tokio reginio.
Mergaitė pasižiūrėjo į toliau esančius vaikus ir ėmė tyliai rengtis, kad tik jos nepamatytų. Ko man bijoti? Juk aš vistiek su maudymosi kostiumėliu. Gabby pasidėjo rūbus ant netoli esančio suoliuko ir įlipo į didžiąją vonią. Mmmm... Vanduo toks šiltas. Iš tiesų, vanduo buvo labai šiltas, o putos kuteno kūną. Truputį paplaukiojusi, ji atsisėdo ant vonios krašto ir įmerkė kojas. Mergaitė paslapčia klausėsi vaikino ir 2 mergaičių pokalbio.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Džeimsas Greywindas Sausio 27, 2017, 10:12:43 pm
Keliais žingsniais įėjo į prefektų vonią, kai dar viena naujai atėjusi mergaitė prasliūkino pro jį, ištardama kažin kokius žodžis, tačiau jų deja juodaplaukio klausa praleido pro ausis. Nulydėjęs pirmakursę mergytę žvilgsniu (dar viena naktibalda,- prie to pačio pamanė) kitan vonios galan, nežymiai pakėlęs antakius dėl tokio (rodos) klastuolės pasiūlymo, atsisuko į abi besipliuškenančias moksleives. Huh? Prisijungti?
- Galiu, jei po to nesigailėsite- tarstelėjo šyptelėdams, pro ausis vėl, tik šįsyk tyčia, praganydamas sekusias merginų frazes,- beje, kokie jūsų vardai?- paklausė neketindamas mirkti baseine su bendramokslėmis, kurių net vardų nežino. Po trumpo laiko, numetęs kampan krepšį, mikliai nusispyręs batus ir kojines, nusirengęs drabužius ir juodalksnio lazdelės mostelėjimu pavertęs savo trumpikes, skirtas maudymuisi, nutipeno link vonios krašto. Vienas pirštas, visa pėda, viena koja ir žėk (na gerai, lituanistai jūs laimojot, bus žiūrėk) ketvirtakursis grifas iki pečių jau mirko kvapniam vandeny. Vėl veidą papuošė mažytis šypsnis. Dabar jau nesistebėjo kodėl šios nusprendė iš ryto pasimėgauti prefektų vonia. Tai tikrai atgaivino.
Kojomis atsispyręs nuo vonios sienelės, persivertė ant nugaros ir kiek netoli paplaukęs liko plūduriuoti vandenyje ant nugaros.
- Tai...- kažkodėl nutraukė tylą, nors nebuvo tas padaras, kuris pats pirmas pradeda kalbą iš ryto,- jei norėsite man išmesti iš čia, turėsit gerokai paplušėti, nes viskas nesiruošiu iš čia dingti,- ir pašaipiai nusišypsojo, žvilgsnį nukrapštydamas nuo lubų, bei jį nukreipdamas į plaukikes.

((Srr, kad ilgai neatrašiau))
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Aurora Frydenlund Spalio 29, 2017, 08:27:39 pm
Nerūpėjo jai nė trupučio, kodėl durys, kurioms paprastai reikia slaptažodžio, atidarytos. Ji paprasčiausiai pro jas įėjo per daug nesukdama sau galvos kodėl ar kaip. Akimirką nužvelgė plyteles ir vitražinę undinę sienoje, savo purvinais batais išterliodama grindis nužingsniavo link didelio baseino, iš tos pusės, kur rikiavosi vandens maišytuvai.
Galėtumėt pamanyti, kad nežinojo, ką daro, tačiau patikėkit, mažai buvo dalykų, kuriuos ši klastuolė knygų skaitymo sužalotu veidu darė nežinodama jų tikslų ar priežasčių. Nesvarbu, kad niekas kitais jų nežinojo ir jais nesirūpino.
Baltaplaukė vieną po kito atsuko čiaupus ir didelę patalpą savo aidu pripildė tekančio vandens garsas, o garų tumulai kilo link lubų ir sruogomis sklaidėsi palubėje lipnia drėgme nuklodami plyteles. Aurora kurį laiką žiūrėjo, kaip baseinas pildosi karštu vandeniu ir spalvotais burbulais, tai vyko stebėtinai greitai. Kai žiobarišku plaukų tiesintuvu ištiesintų baltų plaukų galai ėmė riestis nuo drėgmės, o baseinas prisipildė pakankamai, kad jai keltų pasitenkinimą, klastuolė vieną po kito užsuko vandens maišytuvus.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Philemon Le Blanc Spalio 29, 2017, 09:51:35 pm
Kartais viduryje nakties vyrukai sugalvodavo daryti įvairiausių zbitkų ir visos moterys turėjo tai žinoti. Žinoma, Philemon tą vėlų vakarą tiesiog norėjo imti ir išsimaudyti normalioje, didžiulėje vonioje-- kaip kad pas save namuose, kuriuose prie tos vonios dar laukdavo ir didžiulė porcija konditerijos gaminių. Taigi nereikėjo stebėtis, kad tokį vėlų vakarą švilpis ėmė ir įsliūkino į prefektų vonią, kuri, jo manymu, buvo verta savo vardo. Slaptažodį į šį dangišką malonumą žinojo-- ko tik šiais laikais negalėjo padaryti pinigai ir paprasto žmogelio noras nusipirkti kažką itin gražaus.
Nieko nelaukęs vaikinukas vos tik įžengęs į patalpą nusimetė drabužius ir prišoko prie daugybės čiaupų, kuriuos tiesiog niežtiejo nagai pasukioti ir atsukti ir tada pripildyti visą patalpą vonios putų--- o viešpatie dieve, jis išgirdo batų kaukšėjimą koridoriuje. O jis čia tupinėja kaip gaidžiukas nuogu gaidžiuku. Bet juk uždarė duris, ne? Tikrai-- nu šaunu, plyšelis matosi tarpduryje, nu jis tikras genijus, einšteinas tiesiog.
Philemon, supanikavęs kaip reta, nudūmė užu vienos plačios kolonos, žinoma, prieš tai prigriebęs savo drabužius. Ir tuomet atsisėdo ant grindų. Ir nutilo. Žinoma, užpakalis šalo kaip velnias, nes iki čia grindys nebuvo šildomos, tačiau nė necyptelėjo--tikėjosi išlaukt iki kol kitas žmogus dings.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Aurora Frydenlund Spalio 29, 2017, 10:10:00 pm
Pasigirdo tylus niūniavimas – tai ji iš gerklės gilumos gaudė žemus kažkokios norvegiškos dainelės tonus ir leido garsui nuvibruoti per kietai sučiauptas lūpas. Atsirišo batų raištelius, šiuos purvinus ir aplipusius mirusia rudens žole bei rudais šlapiais lapais nutraukė nuo kojų, teliko su šlapiomis dryžuotomis kojinėmis. Iš kairiosios kyšojo kojos pirštas.
Plytelės nuo garų buvo slidžios. Pasieny ant grindų pastebėjo besivoliojantį tamsių plaukų kuokštą, vidinis pasvarstymas, iš kurios kūno vietos šie, akimirksniu privedė prie žiaukčiojimo, tokio tylaus, tai jau buvo vien keistas gerklės gilumos judesys ar kaip čia pavadinti ir joks garsas iš ten neišėjo. Tačiau niūniavimas nutrūko kaip kažin kas, o ši nusisuko nuo to pasienio ir skubėdama nusimovė kojines. Gana tvarkingai sugrūdusi jas į batus sugniaužė apsiausto kraštą ir pastoviniavo žvelgdama tai į jį, tai į vandenį, svarstė. Galiausiai nusivilko drabužį per galvą ir palikusi vien su apatiniais marškiniais iki kelių (vaje, kokia seniena, išėjusi iš mados jau. Na bet o ką daryti, jeigu tai – labai patogu?) sumerkė kojas į karštą putotą vandenį. Plaukai susiraitė į mažulytes garbanėles.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Philemon Le Blanc Lapkričio 01, 2017, 02:07:50 pm
Iš staigaus niūniavimo suprato--tai mergina. Šaunu, tiesiog puiku-- jeigu į patalpą būtų įžengęs vaikinas, būtų buvę daug geriau; būtų tiesiog ėmęs ir uždominavęs kitą savo nuostabiu, nepakartojamu dvylikamečio grožiu. Žodžiu, tikras alfa iš didžiosios raidės. Bet, kaip gaila, čia va pasitaikė mergina ir tikrai nenorėjo jai sukelt vaikystės traumos. Philemon prikando lūpą-- geriausia išeitis teliko tiesiog tūpėjimas čia, bet jautė, kad kuo ilgiau tūnos pasislėpęs, tuo blogiau bus paskui, jeigu kažkas atras jį. Taigi.
Tyliai atsistojo ir it Pilypas iš kanapių išlindo užu kolonos, prieš savo turtus laikydamas drabužius, kad negeros akys neužmatytų tik keliems skirtų turtų. Melsvos akys pamatė būtybę prieš save, tačiau berniukas buvo tvirtos valios-- jo sėdynė buvo nušalusi ir troško įlisti į karštą vandenį. Jokios panelės nesustabdys tokių norų.
-Siūlyčiau sustoti ir pasišalinti, mergaite,- išdidžiai kilstelėjo smakrą, ir šiek tiek šlepsint priartėjo prie vonios krašto. -Čia yra mano prausimosi vieta.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Aurora Frydenlund Lapkričio 01, 2017, 02:40:18 pm
Ir kaip jai turėjo atrodyti, kai iš už kolonos išlindo jos amžiaus, šviesiaplaukis dar tarytum neapsiplunksnavęs vaikinukas? Negana to, jis buvo visiškai nuogas, vien prisidengęs savo šventas vietas drabužių krūvele. Akimirką Aurorai net sukilo pavydas, iš kur pas jį tiek pasitikėjimo savimi stovint plikam kito žmogaus akivaizdoje. Bet, kaip sakiau, pavydas truko tik akimirką, visą kitą laiką užėmė nuostaba, ji išpūtus akis spoksojo kelias sekundes. O paskui ėmė kvatotis iš visos širdies, susiėmė už pilvo, iš primerktų akių ištryško dvi ašaros ir nuriedėjo skruostais. Išties, šaunų vaizdą matė prieš save, o tam tikros pagarbos vertas jo blėstantis pasitikėjimas savimi ir dar tas mandagiai įsakmus tonas rimtumo nepridėjo.
Baigusi juoktis, ji giliai atsikvėpė ir vis tiek kvėpavimui trūkčiojant atkirto:
- Atsiprašau,  bet neketinu, - nusišypsojo. – Primygtinai siūlau pačiam išsinešdinti ir pasiieškoti kitos prausimosi vietos.
Mestelėjusi kreivą šypseną įslydo į vandenį ir nuplūduriavo link milžiniškos vonios vidurio.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Torė Finitsis Sausio 11, 2018, 06:15:50 pm
Galbūt Torei tik buvo nuobodu ir ji vėl klaidžiojo po pilį, o galbūt šį kartą ji vis dėlto turėjo tikslą. Buvo galima įtarti, kad varnė vis dėlto žino kur eina. Ir ji tikrai patraukė į tą vietą. Prefektų vonia. Nors varnė visai nebuvo prefektė. Tai net nebuvo įmanomą, nes šioji panelytė buvo vos vienuolikos. Bet net ir vienuolikmečiai nori pasimaudyti didžiulėje vonioje su daug putų. Gal geriau sakyti - ypač. Juk putos ne tik švelnios ir nuplaunančios visus rūpesčius, bet dar ir įdomios. Taigi, galiausiai Torė dar pasimeldė, kad tik nieko ten nebūtų ir įžengė į patalpą. Tuščia. Ir visa laimė, tikrai nebūtų labai gerai jei ją čia užtiktų tikri prefektai. Mergaitė priėjo prie vonios krašto ir nusirengė. Ir dabar tikrai paaiškėjo, kad ji žinojo kur eina, nes maudymosi kostiumėlio ji tikrai nenešioja visada. Rankšluosti permestas per petį irgi rodė jos nutuokimą ir planus. Torė suėmė plaukus ir surišo juos kuoduką, kad netrukdytų besimaudant. Tada atsargiai įlipo į jau pilną karšto vandens vonią ir atsisėdo, nugara atsiremdama į vonios kraštą. Iš daugybės kranų bėgo įvairių spalvų ir kvapų skysčiai, o viso vandens kvapas priminė švelnų gėlių aromatą. Toks Torei labai patiko, tad apsidžiaugusi ji atsispyrė nuo krašto ir pradėjo plaukti, bet kai ką išgirdo. Žingsnius. Pirmakursė turėjo gerokai susitvardyti, kad laiku atsistotų ant kojų ir napaskęstų. Žodis „išsigandusi“ čia netiko, geriau tiktų pasakyti, kad ji buvo pakraupusi iš baimės.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Sofija Demerian Sausio 18, 2018, 07:41:56 pm
Sofija žingsniavo link prefektų vonios. Puikiai žinojo kur eina, nes jau buvo išsiklausinėjusi kitų mokinių apie vonios vietą. Na, tai kas, kad ji nebuvo prefektė. Na, tai kas, kad iš viso buvo tik pirmakursė. Užtat sumanumu aplenkdavo ir vyresnius. Sofija pagaliau jautėsi čia kaip namie. Nereikėjo atsigulus į lovą galvoti apie namus, o viduryje nuobodžios pamokos užsigalvoti apie šeimą. Pagaliau, net kartai sugebėdavo atskleisti savo tikrąją aš. Baigta su tuo tobulumu. NIEKAS nėra tobulas. Taigi, Sofija tikrai sugebėdavo būti įžūlia ir sarkastiška. Kartais tai pagelbėdavo, o kartais visiškai sugriaudavo santykius ar dieną. Bet vertėtų prisiminti, kad būtent įžūlumas padėjo išsiaiškinti vonios vietą. Po viršutiniais mergaitės rūbais, slėpėsi rausvas, pieštais kačiukais papuoštas, vientisas maudymosi kostiumėlis. Krepšyje gulėjo didžiulis rankšluostis, o rankoje buvo nešama lazdelė. Vos įžengus į patalpą suprato, kad yra ne viena. Visa laimė, kad tai buvo mokinė. Varnė. Atrodė, pačią pirmą akimirką net širdis buvo sustojusi.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Torė Finitsis Sausio 20, 2018, 08:04:15 pm
Kaip akmuo nuo širdies nukrito, kai pamatė jog ten tik mergaitė. Dar geriau - pažįstama. Sofija. Iš Varno nago ir taip pat pirmakursė. Ta mergaitė Torei visada atrodė miela. Šiaip tikra varnė, nes Torė dažnai matydavo šviesiaplaukę sėdinčią prie knygų. Torė, nors ir buvo protinga, dažniau skaitydavo žiobarišką jaunimo literatūrą, o ne storas, naujų žinių pilnas knygas.
- Labas,- galiausiai ištarė nusišypsodama,- nepatikėsi kaip išsigandusi aš buvau, kai išgirdau žingsnius. Gerai, kad čia tu,- vis dar šypsodamasi pridūrė. Ir panėrė po vandeniu. Visada mylėjo vandenį, o nardyti atrodė tiesiog stebuklinga. Juk visas pasaulis lieka... kažkur. Nieko nebesigirdi, tik vandens murmesys ausyse. Torė taip plaukiojo kurį laiką, o po išnėrė:
- Na, šok į vandenį. Ko gi dar lauki?- šyptelėjo.                       
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Sofija Demerian Sausio 20, 2018, 08:28:13 pm
Sofija plačiai nusišypsojo Torei, kurią pažinojo. Jos dar nebuvo kažkokios tai baisiai geros draugės, bet ir nebuvo tiek bendravusios, kad tokiomis taptų.
- Labai ir tau,- mostelėjusi ranka pasakė,- Nepatikėsi kaip išsigandusi aš buvau, kai pamačiau kažką vandenyje. Gerai, kad čia tu,- beveik pakartojo Torės žodžius ir nusijuokė. Numetė ant žemės daiktus ir nusirengė. Kiek laiko stebėjo kitą varniukę. Toji galėjo puikiai plaukti ir net nardyti. Tuo tarpu Sofijai geriau sekėsi tiesiog nepaskęsti ir pliuškentis vietoje. Sulaukusi kvietimo į vandenį, mėlynakė lėtai priėjo prie vonios ir dar lėčiau į ją įlipo. Iš lėto, iš lėto. Kad tik napaslystų ir neparsidrėbtų ant grindų. Tikrai nebūtų labai malonu.
- Kada taip gerai išmokai plaukti?- paklausė plaukiojančios mergaitės,- Man turbūt taip niekada neišeis,- šyptelėjo ir pilnai įšoko į vonią. Vanduo buvo šiltas ir maloniai kvepiantis. Atrodo... gėlėmis?
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Torė Finitsis Sausio 22, 2018, 07:56:54 pm
Mergaitė nusijuokė kai mokinukė pakartojo jos žodžius. Tada vėl panėrė. Šio savo užsiėmimo nebūtų keitusi į nieką. Vos Sofija nusirengė, Torė vėl nusišypsojo:
- Gražus maudymukas,- pasakė ir pažvelgė į savąjį. Visiškai juodas ir kiek nuobodokas, bet kam rūpi. Svarbiausia, kad galėtų plaukti.
- Na, išmokau plaukti kaip visi. Treniravausi, o ir tėvai stengėsi, kad išmokčiau,- šyptelėjo, prisiminusi tas visas maudynes. Kiek laiko ji bandė, kiek kartų ji vis gurkštelėdavo baseino ar tvenkinio vandens. Bet anksčiau tai nerūpėjo. Mažosios didžiausias tikslas buvo išmokti gerai plaukti, juk kaip liūdna būdavo stebėti maudalius iš šono ir nemokėti plaukti. Negalėti prie jų prisijungti. Mergaitė pastebėjo, kad Sofijos stipriausia pusė tikrai nebuvo plaukimas.
- Jei norėtum, galėsim ateityje susitikti ir aš padėčiau tau išmokti geriau plaukti,- šyptelėjo. Mergaitės dar kurį laiką praleido vandenyje ir dar vėliau abi išlipo, apsirengė ir nukiūtino bendrojo kambario link.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Frankas Stigleris Sausio 24, 2018, 09:01:26 pm
Įėjęs į prefektų vonią, ją iškart nužvelgė savo smalsiomis juodomis akimis. Vonia buvo dydžiu su lyg baseinu. Buvo daugybė kranų ir žinoma putų. Įsitikinęs, kad čia jis vienas, droviai nesimovė per galvą vilnonį megztinį. Jį gražiai susilankstė ir pasidėjo ant grindų, tikėdamasis, kad jis nesušlaps. Perbraukė ranka per savo krūtinę, pilvo presą ir nusileido ant diržo. Grakščiu judesiu atsegė sagtį ir nusimovė juodus, aptemptus džinsus. Juos pasidėjo šalia megztinio. Atsirišo batus, nusitraukė kojines ir liko stovėti tik su tamsiai mėlynais apatiniais. Giliai įkvėpė ir įmerkė kojas į šiltą vonią. Vanduo buvo malonus, šildantis. Perbraukęs per savo garbanas, iki kaklo paniro vonioje ir pradėjo irtis per putas link gan prastai matomos vietelės. Putos buvo visur, jis pats vos įstengė ką nors matyti. Patogiai įsitaisęs, pradėjo mastyti apie gyvenimą. Kaip jo amžiaus vaikinai jau giriasi vienas kitam, kad jau turėjo pirmąjį nuotykį, kai tuo tarpu Frankas buvo vis dar nekaltas. Nuo tokių minčių pajuto, kaip pradėjo švelniai raudonuoti.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Clementine Martes Sausio 24, 2018, 09:35:07 pm
 Klastuolė kiek apsvaigusi, vaikščiojo po Hogvartso koridoriais, ieškodama vietos kur galėtu pabūti viena ir nesirodyti kitiems. Šiandien, klastuolės mergaičių kambaryje pradėjo bandyti tai, kas kiek draudžiama paaugliams, na ir aišku kaip Emi neprisidės.. Taip mergina ir sugebėjo apsvaigti ir, kad dar labiau nepridaryti kvailysčių, Emillia išėjo iš kambario ir pradėjo vaikščiot, ieškodama tinkamą vietą..
 Na ir tada mergina aptiko prefektų vonią. Vonia buvo didelė, ir lyg nieko nesimatė. Emillia kiek atsipalaidavus suprato, kad surado tą vietą, kur galėtu pabūti viena, tad kiek tik spėjus nusirengti megztinį, Emillia pastebėjo, kad kažkas yra vonioje. Turbūt pasirodė. Vėliau dar nurengus savas kelnes, mergina jau norėjo lipti į vonią, bet tada įsitikino, kad ji tikrai ne viena.. Tai pastebėjus, klastuolė pradėjo šiek tiek raudonuoti, bet pati nieko nedarė, nes buvo kiek nustebus, kad čia dar kažkas yra..
- N-než-in-ojau, k-kad č-čia d-dar kaž-kas yra... - Nedrąsiai pasakė ir greitai nusisuko.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Frankas Stigleris Sausio 25, 2018, 05:16:41 pm
Franko ranka švelniai pradėjo masažuoti jo pačio kaklą. Švilpis stengėsi nuskandinti nuovargį. Chimeriškais nagais kelis kartus perbraukė per sprando odą, įsitikindamas, kad nepažeidė odos ir vanduo tuoj nenusidažys rausvai. Pasiūlymas maudytis savo pačio kraujyje negundė.
Ranka pradėjo lėtai leistis jo kūnu. Slydo įtemptu kaklu, krūtine, pilvo presu ir sustingo, nespėjusi pasiekti jo... Tarpukojo. Frankas užrietė galvą ir giliai atsiduso. Užsimerkė ir paniro į vandeninį iki akių lygio. Netikėtai ausis pasiekė atsidariusių durų garsas ir švilpis iškėlė savo galvą iš putomis pasidabinusio vandens. Akis įsmeigė į atėjūną, tiksliau, atėjūnę. Mergina pradėjo nusirenginėti, o švilpis nesugebėjo patraukti akių ir smalsiai ją stebėjo. Viešnia liko tik ant apatinių ir tai jaudino Franką. Viduje savo kūno jis pradėjo jausti nežmonišką aistrą, geismą, troškimą. Nurijo seiles ir netyčia pasimuistė iš savo vietos. Mergina iškart jį pastebėjo ir paskelbė, kad nežinojo čia esant ir švilpį, bei greitai nusigręžė. Jis stryktelėjo iš vandens, atidengdamas rausvaplaukei viso savo kūno vaizdą. Švilpis nebuvo raumenų kalnas, kaip koks Halkas iš komiksų, bet savo fizine forma nesiskundė. Stovėjo tik su sudrėkusiais apatiniais, kurie tikriausiai išryškino, kaip jį paveikė merginos kūnas.
-Nieko tokio. Vonioje pilna vietos, - išgirdęs savo žodžius, išpūtė akis.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Clementine Martes Sausio 25, 2018, 08:28:37 pm
 Emillia vis galvojo, kad vonioje nieko nėra, tad drąsiai nusirenginėjo. Bet pamačius, kad joje yra kažkas, jinai tikrai pasigailėjo savu poelgiu, nes kada gi dar pažiūrėti į vos ne pilnai nusirengusią klastuolę, o dar labiau stebėti, kaip ji nusirengia...
 Tik išlipus nepažįstamam vaikinui iš vonios, Emillia tik išpūtė akis bei stengėsi neparodyti tai, kad jinai stebį tą nepažįstamąjį, kuris jai tada pasirodė netgi ir patrauklus.
 Vonia buvo didelė, apie baseino dydžio, tad tai klastuolei tada nebuvo kažkokių problemų, kad į ją neįlipti irgi.
- Na, gerai.. - Kiek aprimusiu balsu įlipo į vonią kurioje Emillios apatiniai drabužiai irgi spėjo sušlapti. Bet tada klastuolė labiau žiūrėjo su tokiu lyg įdomumu į tą nepažįstamąjį, į jo kūną, į jo elgesį, į jo stovėjimą ir aišku ką jis ruošiasi toliau daryti, lyg tuo metu klastuolei atsirado toks "susidomėjimas" ant jo, ar gal čia tik taip paveikė jos apsvaigimas?
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Frankas Stigleris Vasario 02, 2018, 07:24:12 pm
Mergina išpūtė akis ir nužiūrinėjo apnuogintą švilpio kūną, nors ir stengėsi to neparodyti. Žinoma, tai neprasmuko pro Franko akis ir jis šelmiškai šyptelėjo.
Po akimirkos mergina sutiko, kad vonioje užtektinai vietos jiems abiem, ir vaikinas nustebo, bet to neparodė. Mielai mirktelėjo panelei ir įsmeigė akis į jos kūną, kurį iš lėto pradėjo semti vanduo. Rausvaplaukė ėjo vis gilyn ir gilyn į vonią-baseiną. Jos apatiniai drabužiai jau seniai buvo sudrėkę. Jaunuolis prikando lūpą ir nurijo seiles. Gerklėje buvo atsiradęs kažkoks guzas.
Kas man darosi? Kodėl ji taip mane veikia? Nesuprantu. Manęs niekada jokia moteris taip neveikė, na, beveik niekada. Pamirškime visus kartus su Ana ir Elna. Joms jis jautė šiltus jausmus, tad nieko tokio, bet dabar... Dabar viduje buvo tik aistra, laukinis geismas, daugiau nieko.
-Šaunu.
Jis taip pat įbrido į šiltą, putomis pasidabinusį vandenį ir pradėjo plaukioti aplink merginą ratas. Pradėjo žaisti žaidimą, kuriame jis buvo grobuonis, o mergina nerūpestinga gazelė - auka.
-Ką tokia žavinga mergina, kaip tu, daro čia tokį vėlyvą vakarą, a? Ar tik nereiks nubausti?
Išgirdęs, ką pats ką tik pasakė, taip ir norėjo užsiimti pilvą ir pradėti kvatotis, bet padoriai laikėsi rimtumo. Gal šiąnakt kažką sumedžios chimera. Frankai, kas per mintys po paraliais?
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Clementine Martes Vasario 04, 2018, 05:42:49 pm
 Emillia pradėjo žiūrėti į nepažįstamą vaikiną iškarto taip, kad tik tas nepastebėtu. Bet vėliau tam reikšmės neturėjo. Vaikinas pradėjo žaisti su klastuolę lyg kažkokį žaidimą. Ema susidomėjo tuo, o jam dar ir prakalbus, klastuolė šyptelėjo ir mintyse pradėjo rinkti žodelius, kuriuos turės atsakyti tam vaikinui.
- Ak, turiu tokį patį ir jums klausimą. - Nusišypsojo, aplaižė savo išdžiuvusias lūpas ir po truputi pradėjo artintis prie vaikino.
 Jau prisiartinus prie jo, klastuolė dar kartą šyptelėjo ir švelniai su ranką perbraukė jam per veidą.
- Nubausti? Ar sugebėtum? - Tyliai pasakė. - Tai pabandyk. - Lyg davė tokį 'iššūkį' vaikinui ir dar labiau prie jo prisiartino. Pradėjo žiūrėti jam į akis, greitai pakėlė antakius ir juos nuleido ir jau su įdomumu laukė, ką jis norės padaryti. Įdomu, įdomu..
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Frankas Stigleris Vasario 20, 2018, 08:02:36 pm
Mergina pradėjo grėsmingai ir tuo pačiu metu gundančiai artėti prie jaunuolio. Frankas pradėjo lėtai trauktis, kai netikėtai buvo priremtas prie vonios krašto. Giliai įkvėpė ir iškvėpė šiltus garus. Pajuto, kaip gerklėje atsirado gumulas, kurį jis bandė pašalinti visomis jėgomis. Ir štai, tada mergina švelniai perbraukė per jo veidą. Kaip bebūtų keista, tai neišprovokavo Franko, neiššaukė jo raudonio.
-Ar sugebėčiau? Provokuoji mane, panele? - pasiteiravo vaikinas ir švelniai prisitraukė ją prie savęs.
Švilpio lūpos pradėjo švelniai liesti nuogą klastuolės kaklą, lėtai leidosi link pečio. Jis kuo geriausiai užuodė jos gaivų kvapą, jautė jos reakciją į jo prisilietimus ir staiga jis atšlijo nuo jos taip malonumų trokštančio kūno.
-Matant, kaip trokšti tos bausmės, būtų per daug paprasta, lengva tau ją iškart suteikti, nemanai?
Jis maloniai perbraukė per klastuolės nugarą, kai tuo tarpu kita ranka glostė jos pilvo odą. Nagi, pasiduok. Matau, kad tu to nori taip pat, kaip ir aš.
-Šiek tiek bausmės reiks palaukti, klastuole, - tai pasakęs, vėl įsisiurbė į jos gardų kaklą.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Eleizija Stigler Gegužės 01, 2018, 08:34:59 pm
Susitvarkė plaukus ir, apsidairiusi per petį bei įsitikinusi, kad nėra stebima ar sekama, tyliai pravėrė TAS duris ir įsliūkino vidun. Iškart į veidą plūstelėjo karšti garai ir varniukė suraukė savo nosį. Čia iš tiesų buvo gan tvanku. Puikios sąlygos nusirengti. Dešinė ranka pradėjo kilti link kairio pečio, švelniai nutraukė juodos suknelės petnešėlę. Tą patį padarė ir su kita petnešėlės drauge. Tada atėjo eilė pačiai suknelei. Varniukė nedrąsiai išsirangė iš drabužiu ir, gražiai sulanksčiusi, pasidėjo ten, kur suknelė turėtų išlikti sausa. Nusispyrė batus, pasitaisė liemenėlę ir lėtai pradėjo tipenti link vonios krašto.
Akimis apžvelgė vonią ir tik tetarė:
-Kiek čia daug putų.
Galiausiai įlipo į gaivinantį vandenį ir pradėjo jaukesnės vietelės paieškas, tikėdamasi, kad ji čia bus viena. Žinoma, Niko kompanija netrukdytų, bet jai būtų per daug nejauku pažvelgti jam į akis po to jų nuotykio. Be abejo Eleizijai įvykis labai patiko, ji to nesigailėjo, bet tiesiog dabar būtų per daug nejauku bendrauti.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Nico Maquet Gegužės 01, 2018, 09:28:01 pm
 Nebuvo ypatingas SPA procedūrų mėgėjas, tačiau kartais ir jam norėjosi pasipliūškenti burbuliukuose. Jų koledžo patalpose tokių privilegijų nebuvo, tačiau prefektų vonia su jos mini baseinu puikiai tiko. O ir prefekto ženkliuko neturėjimas nebuvo didelė bėda.
 Patyliukais įsmuko į patalpą, į jo veidą iškart pūstelėjo karšti garai. Teko nusiimti akinius, mat šie jau po sekundės aprasojo. Jau ruošėsi autis batus, kai jo ausis pasiekė įtarkinas teliūskavimas. Prasivalęs akinius apsiausto skvernu ir vėl juos užsimaukšlinęs ant nosies apsižvalgė. Juodos akys kaip mat pastebėjo gulinčią pažįstamą suknelę. Nusispyrė batus ir pasikabino sunkią mantiją. Basomis kojomis tyliai nutipeno kitos vonios pusėn link, besislėpdamas už kolonų.
 Nikas neklydo – vonioje buvo Eleizija. Nuoširdžiai nudžiugo ją čia užtikęs, tad greitai nusimetė marškinius bei džinsus ir taip tyliai, kaip tik sugebėjo, priėjo prie jos iš nugaros.
 – Labas, – nutaisęs kimų balsą pasisveikino, delnais uždengęs jai akis.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Eleizija Stigler Gegužės 02, 2018, 07:26:07 pm
Vanduo raminančiai ir maloniai glamonėjo apnuogintą Eleizijos kūną. Lengvai suvirpėdavo, jai pajudėjus. Varniukei tai patiko. Ji jau net nebenorėjo išlipti iš vandens. Ji šlapiais pirštais persibraukė per kaklą ir sustojo ties krūtine. Giliai įkvėpė ir žengė žingsnį tolėliau. Vnaduo godžiai apsivijo aplink jos krūtinę ir būtų mielu noru kilęs aukštyn jos kūnu, bet Elė testovėjo vienoje vietoje - ji valdė situaciją.
Užsimerkusi ji nurijo seiles ir tyliai pradėjo dainuoti, greičiau murmėti, jos mėgstamos dainos žodžius.
-It must be something that we call love
Wherever I go I'm coming back
And time cannot knock me off my track
This resolution is final
It must be something that we call love
It's when you're craving to say her name
And my reality seems to break apart with her arrival...

Ir tada Elė pajuto, kad kažkas už jos kvėpuoja. Kažkieno rankos uždengė jai akis ir varnė jau ruošėsi spirti užpuolikui į tarpkojį, kai išgirdo iki kraujo pažįstamą balsą. Koja sustingo ir po akimirkos ramiai grįžo į savo vietą. Mergina šlapiomis rankomis suėmė JO delnus ir nutraukė nuo savo veido, atsigręžė į jį ir, nudelbusi akis, tarė:
-Labas, Nikai, -žengė arčiau jo ir sunėrė savo pirštus su jo. -Ką tu čia veiki? - išdrįso pakelti akis ir pažvelgti į jo nuostabų veidą.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Nico Maquet Gegužės 02, 2018, 07:44:56 pm
 Tik prisėlinęs prie pat varniukės, išgirdo ją po nosimi niūniuojant jam nepažįstamą melodiją. Lūpos nejučia išsikreipė į šypsnį, prisiminus, kaip ji dainavo Varno Nago kaukių baliuje, įsmeigusi savo šokoladines akis tik į jį. Nuo šio prisiminimo kažkoks keistas jausmas sukirbėjo krūtinėje, lyg kokia plunksna (greičiausiai, varnos) būtų švelniai paglosčiusi jojo širdį.
 Tiesa, vos atsisukusi varnytė nudelbė savo gražias akis, lyg jo bijotų. Čia dabar? Dažniausiai tai jis būdavo tas nedrąsusis ir visada išsigandęs. Kurgi nebūsi toks, kai šalia Eleizija – visada ryžtinga ir bebaimė? Tad dar labiau nustebo pamatęs ją tokią sutrikusią. Tik stipriau suspaudė jos delną ir nieko nesakė, kol jųdviejų akys nesusitiko.
 – Norėjau pasimėgauti vandens procedūromis, – šyptelėjo, tačiau akys išliko rimtos, – O pati? Kiek girdėjau, prefekto titulo dar negavai, – sukrizeno, pabandęs pajuokauti, – Kažkokia ne tokia atrodai, – suraukė kaktą, – Kas atsitiko mano mažutei? – tyliai sušnabždėjo, priartėdamas prie tamsiaplaukės.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Eleizija Stigler Gegužės 02, 2018, 08:21:19 pm
Jos visas dėmesys buvo sutelktas tik į Niką: į jo akis, į jo smakrą, į jo skruostus, lūpas. Ji išvadavo savo pirštus iš klastuolio ir kilstelėjo juos iki vaikinuko veido lygio. Švelniai perbraukė per jo skruostą. Jis buvo toks švelnus.
Nikas pastebėjo, kad varniukė šiandien kažkokia kitokia, nei jai būdinga. Ji tik sumykė kažką sau po nosimi ir mirktelėjo. Giliai įkvėpė ir tęsė pirštų kelionę jo kaklu. Netikėtai ranka sustojo ant jo krūtinės ir varnė tarė:
-Gal juoksiesi, o gal ir ne, bet man labai nejauku dar kalbėti po to mūsų nuotykio. Nesakau, kad gailiuosi ar panašiai, bet reikia laiko apsiprasti su tuo, kad mūsų santykiai pakilo į kitą lygį - stipresnį lygį. Ir tu ką tik mane pavadinai mažute? Aš už tave žemesnė gal tik penkiais ar šešiais centimetrais, ponaiti, - ir galiausiai ji nusišypsojo. Nors viduje ir buvo nejauku, ji nusprendė jį nuslopinti šypsenomis ir kažkuo panašiu.
Ji priėjo dar arčiau Niko, bet rankos netraukė nuo krūtinės. Atrėmė savo kaktą į jo barzdą, netyčiai kliudydama jo skruostą. Tada ji sau šyptelėjo ir pabandė pakeisti atmosferą.
-Gali nuskambėti keistai, bet noriu paklausti, - atitraukė galvą ir pažvelgė į tamsiaplaukį. - Ar mano mylimasis jau skutasi?
Uždavusi klausimą, tyliai sukikeno ir patraukė ranką nuo jo kūno.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Nico Maquet Gegužės 02, 2018, 08:40:38 pm
 Nenuleido nuo Eleizijos akių. Tai štai kas nedavė jai ramybės, štai kodėl ji jam pasirodė it nesavam kaily. Jis nieko panašaus nejuto, be to, ir apie santykius sunku būtų ką nors pasakyti – nuo to karto jiedu nesimatė.
 – Ei ei, – minkštai pratarė, suimdamas jos veidą į delnus, – manęs neturi gėdytis, – nykščiu švelniai perbraukė per jos skruostą, – Šiaip ar taip, tikiuosi, kad tas nejaukumas praies. Ir, ei, aš aukštesnis bent dešimčia centimetrų, – nusijuokė, pakštelėdamas ją į kaktą. Teko truputį pasilenkti.
 Jai prigludus, tyliai sumurkė. O tada išpūtė akis, išgirdęs tokį neįprastą klausimą.
 – Am, na, t-taip, –išlemeno, išmuštas iš vėžių, – O-o kas?
 Suėmė ją už delno ir įbrido giliau į vandenį, dabar jis siekė jam iki krūtinės. Pasisėmė truputį putų ir pirštu bakstelėjo Elės nosin, papuošdamas jį baltu burbuliuku.
 – Ei, beje, kad jau apie santykius, – burbtelėjo, – kaip manai, ar kas nors iš to viso išeis? A-aš turiu omeny, – sutrikęs sumikčiojo, – a-ar mūsų laukia kažkokia ateitis, a-ar... – nudelbė akis, pats susipainiojęs savo žodžiuose.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Eleizija Stigler Gegužės 02, 2018, 09:01:08 pm
Išgirdęs klausimą, jos tamsiaplaukis tik išlemeno, kad jau tai daro ir pasiteiravo, kodėl ji to klausė. Varnė tik šyptelėjo ir mirktelėjo jam.
-Tegul tai išlieka paslaptimi, gerai?
Ji jau ruošėsi pasiirti šiek tiek tolėliau, kai klastuolis suėmė ją už delno ir pradėjo bristi vis giliau. Vanduo jau buvo jai iki pečių lygio, kai tuo tarpu Nikui apgaubė tik krūtinę. Eleizija priartėjo prie jo, kojomis apsivijo Niko liemenį, o rankomis - kaklą.
-Dabar tyčia erzini, eidamas kuo giliau. Nori parodyti tuos kelis centimetrus, kuriais esi aukštesnis? Ech, tie vaikinai, - pridūrė ir jau ruošėsi priglausti savo kaktą, kai tas niekšelis jai ant nosies uždėjo putų burbulą. Vargšelė prisimerkė ir nusivalė jį į vaikino kaklą. Jau ruošėsi kirsti, kad pasielgė, kaip blogas berniukas, kai jis temą pakeitė šimtu aštuoniasdešimt laipsnių kampu.
-Pala, ką? - šiek tiek užtruko, kol ji suvirškino klastuolio klausimą. - Na, aš tikiuosi, kad kas nors iš to išeis ir tai nebus tik paprasta draugystė. Aš net sau leidžiu pasvajoti, kas bus mūsų studijų metais. Kaip mes kartu gyvensime mažame butuke ir būsime laimingi, nes turėsime vienas kitą. Žinoma, viskas priklauso ne nuo to, kiek aš to noriu. O nuo mūsų abiejų. Jei tu to nori, tai mes nesustabdomi. Man net nebus svarbu, ką manys aplinkiniai. Man svarbiausi, kad... - balsas akimirkai užsikirto. Užvertė galvą, giliai įkvėpė. -Svarbiausia būti su tavimi, Nikai Maquet. O pačiam? Ką pats manai? Ar mūsų laukia bendra ateitis?
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Nico Maquet Gegužės 02, 2018, 09:11:29 pm
 Švelniai ją apsikabino, kai ji prilipo prie jo kaip koks krabas, tačiau iškart priėjo prie suoliuko ir pasodino Eleiziją, tuojau pat įsitaisė ir pats šalia. Šyptelėjo.
 – Visai ne kelis, – šyptelėjo puse lūpų.
 Kol mergina kalbėjo, jo akys buvo įsmeigtos į kažkokį tik jam vienam matomą tašką. Kurį laiką tylėjo, bandydamas rasti reikiamus žodžius – tik, deja, jam to nepavyko.
 – Kad ne viskas taip paprasta, – sumurmėjo.
 Vėl suėmė jos delną ir toliau kalbėjo įsmeigęs žvilgsnį į jųdviejų susipynusius pirštus.
 – Be abejo, ir aš to norėčiau. Tik, suprask, greičiausiai aš vėl grįšiu į žiobarų pasaulį... – sumurmėjo septyniolikmetis, – jau dabar esu prasimokęs tiek, kad galiu suvaldyti savo jėgas ir teoriškai galėčiau mesti mokyklą. Na, gerai, kad nieks iš maniškių nežino, kad burtininkai pilnametystę pasiekia jau septyniolikos. Tada, aaa, jau turėčiau mesti. Greičiausiai teturiu metus i-ir tada... – jo balsas užlūžo.
 Žinojo, kad tėvas jam niekada neatleistų santykių su kitataute, be to, kur visi norai įstoti į Oksfordą. Nikas nebebuvo tikras, kad vis dar to nori – ne tada, kai varniukė jam atvėrė kitas ateities perspektyvas, – tačiau nenorėjo nė pagalvoti apie tai, kas jo lauktų namie.
 – Noriu būti su tavimi atviras, – vos girdimai sumurmėjo sau po nosimi, – tačiau turi suprasti, kad viskas jau yra nulemta už mane i-ir mano ateitis nuo manęs nepriklauso, – gūžtelėjo pečiais, vis dar tebežiūrėdamas į jos delną.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Eleizija Stigler Gegužės 03, 2018, 07:32:44 pm
Ji romiai stovėjo ir klausėsi, ką Nikas aiškino. Pasak jo, klastuolis greičiausiai grįš į žiobarų pasaulį ir jau tada bus, kaip tėvelis lieps. Jo likimas jau seniai nulemtas.
Varniukė, baigus kalbėti jaunuoliui, sugniaužė rankas į kumščius ir metė įtūžio pilną žvilgsnį į Niką, nors jis buvo skirtas jo tėvui. Na, iš dalies ir pačiam vaikinui.
-Kad mane devyni velniai apgraužtų, - savotiškai nusikeikė Elė. -Niekas nėra nulemta už tave, jei pats to nepripažįsti. Gyvenimas yra tavo. Jei klystu, pataisyk mane, - tepridūrė ji, nors jautė, kad iš jos lūpų teka gryniausia tiesa. -Mes visi turime laisvę išsakyti savo nuomonę, laisvę rinktis... Bet kaip matau tu jos atsisakai, net nepabandęs jos paliesti. Nikai, kodėl tu taip darai? Prašau pasistenk pasipriešinti. Jei ne dėl manęs, tai dėl pačio savęs.
Bekalbėdama pajuto, kaip jos skruostus papuošė sūrios ašaros. Ji jau nebejautė nepatogumo žiūrėti į jį. Nuo šiol Eleizijos akys tik ir rijo vaikinuką.
-Kaip norėčiau susitikt su tavo tėvu ir išsakyt viską, ką apie jį galvoju. Uchhh... - suurzgė varnė ir pliaukštelėjo per vandens paviršių.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Nico Maquet Gegužės 03, 2018, 09:37:24 pm
 Net išsigando sutikęs jos įtūžio pilną žvilgsnį, taip ir grasinantį sudeginti ne tik patį Niką, bet ir visą baseiną. Aišku, žinojo, kad ramios reakcijos gali net nesitikėti, tik ne iš Elytės, tačiau vis dėlto toks pyktis jį nustebino. Kodėl ji pyksta? Negi jis kaltas, kad viskas jau suplanuota?
 – Ne, viskas ne taip paprasta, – vėl pakartojo savo žodžius, tik šįsyk tvirčiau, – Negaliu pasipriešinti tėvui. Ne tik dėl savęs... Polas, jis labai jautrus ir negaliu jo palikti vieno su tėvu, o jam jau reiškiasi magiški sugebėjimai, – papurtė galvą, – o ir šiaip, ką veikčiau likęs magijos pasaulyje? Nei aš normaliai pritampu čia, nei žinau, ką galėčiau veikti baigęs mokyklą, – gūžtelėjo pečiais, – Ir tu klysti, sakydama, kad visi turi laisvę rinktis. Aš jos neturiu. Tėvas greičiausiai sužadėjo mane dar kūdikystėje, – liūdnai ir karčiai nusijuokė, – ir aš.. aš nieko nebepakeisiu. Ne dėl savęs. Dėl Polo.
 Nebuvo visiškai atviras. Tiesiog... jei nepaklūstų, tėvas pasistengtų, kad jo gyvenimas virstų pragaru. O jis to negalėjo leisti. Dėl daugelio priežasčių, tačiau pagrindinė jų buvo Eleizija: nenorėjo jai gadinti gyvenimo, visą laiką save graužtų, kad ji galėtų turėti pilnavertį gyvenimą su visais patogumais. Negalėjo atimti iš jos tokios galimybės – galimybės būti laiminga.
 –  Nesuprask manęs neteisingai, bet nenoriu iš tavęs atimti viso to, ką gali turėti. O su manimi viskas būtų... sudėtinga, sudėtingiau nei atrodo. Kad ir tikėjimas. Jei kažkokio stebuklo dėka tėvas pripažintų burtininkę, to vis tiek nepakaktų.
 Jis visą tai kalbėjo įbedęs juodas akis į jųdviejų delnus ir tik dabar pakėlė žvilgsnį. Iškart užtiko drėgnus nuo ašarų skruostus ir dar didesnis liūdesys persmelkė jo krūtinę. Nykščiu švelniai nubraukė drėgmę nuo Eleizijos veido ir švelniai pakštelėjo ją į viršugalvį, tylutėliai sumurmėdamas „atleisk“.
 – Patikėk, nenorėtum, – galiausiai burbtelėjo, prisiminęs ūmų tėvo būdą bei sunkią ranką, akimirksniu pajuto suskaudant skruostus bei nugarą, – Ir niekada neleisčiau tau su juo susitikti, – vien nuo tokios minties šaltis sustingdė vaikinuko kraują.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Eleizija Stigler Gegužės 06, 2018, 08:11:56 pm
-Kalbi taip, lyg tik tavo gyvenimas būtų sudėtingas, - išpūtė anglies dioksidą laukan. - Nikai, tu net nežinai ką aš patyriau ir sakai, kad viskas ne taip paprasta. Mano pačios senelis bandė mane... - akimirkai ji sustingo. Pajuto, kaip gumulas gerklėje pradėjo jai trukdyti. Susivokusi, kad vos neišdavė savo didžiausios paslapties, apie ką žinojo tik ji ir seniai nudvėsęs senelis, suvirpėjo.
Sukryžiavo rankas ant krūtinės ir pabandė kalbą nusukti nuo jos, bet ar tai jau buvo įmanoma?
-Polas? Tavo jaunesnysis broliukas? Tada tai kur kas apsunkina aplinkybes. Bet gerai pasukus galvą, išeitį įmanoma rasti. Tik nereikia nuleisti rankų.
Ji priėjo arčiau klastuolio ir švelniai perbraukė per jo nepriekaištingą skruosto odą. Ji būtų viską paaukojus, kad tik Niko tėvas nebūtų toks aršus, toks... Toks nepakenčiamas.
-Nenori iš manęs atimti viso to? Tu tą ir noriu padaryti. Kad mane devyni velniai apgraužtų, tu nori iš manęs atimti meilę, aistrą ir net geismą. Tu nori iš mano širdies išplėšti save, nes savo galvoje esi įsikalęs, kad tu man per prastas ar kas? Jei taip, tai tu toks nesi. Tuuu... Tu esi... Ai, velniop tuos žodžius.
Ji staigiai ir skaudžiai pastvėrė vaikiną už pečių, prisitraukė prie jo ir aistringai įsisiurbė į jo lūpas. Elė nežinojo, ko tikėtis. Galvoje sukosi dvejonė - jis atsakys į bučinį ar ne?
Greitai atsitraukusi, varnė dar kartą pažvelgė į jį ir žengė kelis žingsnius atgal.
-Ir net nebandyk spręsti už mane mano likimo. Aš esu pakankamai išsilavinus, kad galėčiau daryti tai pati. Man atrodo, kad jis nenorėtų su manimi susitikti. Tikriausiai, net daktarai jo tam nepatartų, - piktai suraukė savo nosį, nors akys ir išliko vis dar tokios tyros, nekaltos.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Nico Maquet Gegužės 07, 2018, 05:37:58 pm
 Suglumęs dirstelėjo į ją. Berods kadaise Elė jau minėjo tą senelį, tik Nikas niekaip negalėjo prisiminti, ką ji sakė.
 – Eleizija? Ką jis bandė tau padaryti? – pasiteiravo taip švelniai, kaip tik mokėjo.
 Visgi klastuolio balsas išdavė rūpestį, tą liudijo ir gili raukšlė jo kaktoje, o akys net pastėr iš siaubo, mat smegenys piršo jam skirtingus, vienas už kitą siaubingesnius ir kraupesnius. Pasistengė nuvyti tas mintis šalin, tačiau jau įsijungusi vaikino vaizduotė niekaip nenorėjo išsijungti.
 – Ir ką tu siūlai daryti? Pagrobti Polą iš namų ir pabėgti su tavimi? Kad mane persekiotų ne tik tėvo neapykanta, tačiau ir Jungtinės Karalystės teisėsauga? – piktai burbtelėjo.
 Nenorėjo su ja pyktis, žodžiai patys išsprūdo iš jo lūpų. Bet tą akimirką jos buvo užčiauptos Elės bučinio. Apstulbęs tamsiaplaukis sekundę ar dvi stovėjo sustingęs, tačiau vos atsitokėjęs prisiglaudė varniukę ir dar karščiau atsakė į jos bučinį.
 Bučinys nutrūko dar staigiau nei prasidėjęs. Nusivylęs pabandė ją darsyk prisiglausti, tačiau trumpaplaukė ryžtingai žengė atgal, nutaisydama piktą miną.
 – Na, tavęs tikrai kartais reikia bijoti, sutinku, – šyptelėjo, atpalaiduodamas pečius ir vydamas visas niūrias mintis šalin, joms bus dar pilna laiko, – Kartais tokia baisi būni, kad net bijau prisiliesti ar kažką ne taip pasakyti, – nusijuokė, prisitraukdamas ją artyn.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Eleizija Stigler Gegužės 07, 2018, 07:54:29 pm
Nors varniukė ir stengėsi temą pakeisti kuo greičiau, bet senis Stigleris pro klastuolio ausis nepraslydo. Jis viską kuo geriausiai įsidėmėjo ir prirėmė Elę prie nematomos sienos. Mielai, švelniai pabandė išsiaiškinti, ką senelis norėjo jai padaryti. Ji tik nerimastingai pasimuistė ir tetarė:
-Nenorėčiau, kad tai kas nors sužinotų, Nikai. Atleisk, kad nesakau. Tiesiog pamiršk, - pabandė paraginti jį, kai pati sukryžiavo rankas, bandydama pasijusti saugesnė.
Stipriai prispaudė savo pirštus prie odos ir tik pakėlė akis į vaikiną. Nenorėjo nieko sakyti, tik klausytis. Galiausiai, kai ji jį užčiaupė pabučiuodama, jis atsakė į jos bučinį, bet mergina tiesiog atšlijo.
-Na va. O tu dar bijai man leisti susitikti su tavo tėčiu, - burbtelėjo ji ir jau buvo pasiruošusi išlipti iš vandens.
Staiga pajuto, kaip klastuolis ją sučiupo ir savo valia prisitraukė arčiau savęs. Elės krūtinė atsirėmė į nuogą Niko. Ji kuo puikiausiai užuodė jo malonų kvapą, jautė jo odą ant savosios. Toks artumas Eleizijai buvo kenksmingas. Ji kartais nesusivaldydavo ir peržengdavo žingsnį, nors klastuoliui tikriausiai tai patikdavo.
-Ni... Nikai, - atsiduso ji. -Gal galėtai palei... paleisti mane? Mane tai veikia.
Nespėjo pabaigti sakinio, kai jos pirštai pradėjo išdykauti ant vaikinuko pilvo, o lūpos artėti prie jo kaklo. Iki tikslo likus keliems milimetrams, ji akimirkai sustingo ir atitraukė rankas bei lūpas.
-Nesuprantu, kas man darosi. Kai priartėju per arti tavęs - pašėlstu. O paskui pasijuntu, kaip kokia kalė, kuri tik ir siekia užsikabaroti ant vaikinų.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Nico Maquet Birželio 02, 2018, 12:50:22 am
 Jis, be abejo, suprato, kad kai kuriuos gyvenimo aspektus norisi pasilikti tiktai sau: idėti į užrakinamą skrynutę, raktą išmesti į gilų vandenyną, o dėžutę, susuptą į devynis apsiaustus, paslėpti kalno širdyje. Tačiau supratimas, kad ji kažką nuo jo slepia, dargi kažką tikrai reikšmingo ir svarbaus, nedavė jam ramybės.
 – Ar tu manimi pasitiki? – švelniai sumurmėjo, – Tai kodėl negali pasakyti? Pati gi neseniai kalbėjai apie mūsų ateitis. O argi bendra ateitis įmanoma, turint paslapčių iš praeities? – iškėlė klausimą.
 Nenorėjo taip sakyti. Ne visai. Tačiau žodžiai patys išsprūdo iš jo burnos ir septyniolikmetis nieko negalėjo padaryti, tiktai suspausti Eleizijos delną, bandydamas šitaip suminkštinti savo žodžius. Ir savotiškai už juos atsiprašyti.
 Vaikinuko skruostai ir ausys kaip mat užsidegė raudoniu, vos varnei jį palietus. Atsidėkojo bučiniu į kaklą, o jai atsitraukus, rankomis apsivijo merginos liemenį bei klubus.
 – Gal ir gerai, kad taip tave veikiu, – mirktelėjo, pakštelėdamas į jos nosytę, – Be to, sakyčiau, man patinka, kad kabarojies. Aišku, jei tik ant vieno, – erzindamas atsitraukė per kelis centrimetrus ir pakėlė antakius, tarsi klausdamas, ar tikrai ji kabarojasi tik ant vieno vaikino kaklo.
 Patyliukais džiūgavo, kad pavyko nusukti pokalbį nuo itin nemalonių temų – jo tėvo ir (ne)įmanomos jųdviejų ateities. Dabar galėjo atidėti tas mintis kitam laikui, gal geresniems laikams ir tiesiog mėgautis savo mergytės artumu.
 Nieko nelaukdamas stipriai ją pabučiavo, tikėdamasis, kad bučinys ją paveiks ne ką mažiau negu jo prisilietimai. Bučiavo ją stipriai ir ilgai, rankomis tyrinėdamas mergaitišką kūną. Atsitraukė, kai jau abu buvo uždusę.
 – Tai kokie planai atostogoms? – šyptelėjo, atsisėsdamas ant vonios krašto.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Eleizija Stigler Birželio 02, 2018, 11:19:42 am
Nikui aiškiai rūpėjo Elės paslaptis, kurios ji dar nedrįso išduoti. Jis bandė, ragino ją išsipasakoti, tačiau varniukė dar nedrįso. Ji tik giliai įkvėpė ir tarė:
-Žinoma, kad tavimi pasitikiu. Nebūčiau su tavimi permiegojusi, jei nebūčiau visiškai tau atsidavusi, - akys pradėjo drėgti. -Nes tai... Nes...
Balsas pradėjo lūžinėti, akys dar labiau drėgti. Varnė nusivalė vos pastebimas ašarėles ir atsiduso.
-Gerai, papasakosiu. Mano senelis buvo garsus genetikos mokslininkas. Daugelis žmonių jį gerbė už tai, kad senelis išsiaiškino, kaip tam tikros rūšies individui įdiegti kitos rūšies genus. Tiksliau sukurti chimerą. Žinoma, po tokiu laimėjimu yra ir tamsioji pusė, kuriai priklausau aš...
Ji rankomis apglėbė savo gležnus pečius ir nudelbė akis į vandenį.
-Pavykus pirmajam eksperimentui su žmogumi, jį ištiko euforijos ekstazė. Jis dar kartą sumanė sukurti žmogų - chimerą. Tam pasirinko mane, jo paties anūkę. Senelis nuosekliai mane stebėjo, užsirašinėjo įvairiausias detales apie mano sveikatą ir elgesį. Vieną kartą, kai aš likau nakvoti jų namuose, jis nusprendė veikti. Nusitempė mane į savo šiurpią laboratoriją ir pradėjo.
Gerklėje atsirado gumulas, kuris trukdė kalbėti, tačiau ji vis tiek tęsė, nors veidu tekėjo skausmo ašaros.
-Jo tikslas buvo sukurti vilkolakę su medūzos genais, tačiau jam nepasisekė. Bandymas vos manęs nepražudė. Mano kūnas nebuvo toks stiprus, kad ištvertų organizmą slopinančius nuodus. Tačiau šiam šiurpiam įvykiui jis paliko amžiną prisiminimą.
Nusigręžė nuo Niko ir nedrąsiai pakėlė savo šlapius plaukus. Visu grožiu ant kaklo pasirodė vertikalus randelis. Ji pirštu perbraukė per jį ir iškart pašiurpo. Nors vis dar buvo nusigręžusi nuo jo, jautė jo akis. Ji patraukė rankas nuo plaukų, kurie paslėpė randelį. Nusivalė sūrias ašaras ir vėl apglėbė save.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Nico Maquet Birželio 03, 2018, 01:32:20 pm
 Eleizijos pastaba apie permiegojimą privertė jį susikūprinti ir pasijausti mažam bei labai kaltam. Bet jis gi nemanipuliavo ja, ji irgi to norėjo... Tai kodėl dabar jis pasijuto taip bjauriai? Neišduodamas savo jausmų bei galvoje kirbančių minčių, stipriai suspaudė kumštį ir tik nudelbė žvilgsnį.
 Kol jis bandė susidėlioti mintis ir kažkaip jas įspausti į žodžius, varnanagė jau pradėjo savo pasakojimą. Susirūpinęs pakėlė galvą į ją. Nuo jos žodžių Nikas pakraupo – ir ne tik jis: staiga dingo visa puta, nors dar prieš akimirką jos čia buvo pilna, vanduo kaip mat atvėso ir štai klastuoliui jau buvo šalta. Net nežinojo, ką pasakyti – o ką ir bepridursi tokioje situacijoje? Kad jam gaila? Be abejo, gaila, tačiau gailestis čia nepadės.
 Pats irgi jautėsi bjauriai – tiek kartų į ją žiūrėjo, su drabužiais ir be, o rando, einančio išilgai jos kaklo, taip ir nepastebėjo. Bijodamas savo prisilietimu iššaukti nemalonius prisiminimus, pabijojo prie jo prisiliesti, tad tik švelniai perbraukė per jos ranką, kuri ką tik lietė Elės senelio veiksmų įrodymą.
 Nerasdamas žodžių, nutarė veikti. Apkabino pusnuogę merginą ir stipriai priglaudė ją prie savo krūtinės, veidu įsikniaubdamas į jos plaukus.
 – Atsiprašau, kad turėjai visa tai papasakoti, – sumykė, vis dar neatsitraukdamas nuo jos, – Aš tikrai vertinu tavo atvirumą. Ir... tu esi labai stipri, jei po viso to vis dar sugebi pasitikėti žmonėmis ir gyventi toliau, man reikėtų iš tavęs pasimokyti.
 Kurį laiką jiedu stovėjo jau atvėsusiame vandenyje, kol šaltis prisiminė apie save. Tamsiaplaukis greit išbrido iš vandens ir pasiėmė didelį rankšluostį.
 – Eikš, leisk man tave apkamšyti, – nedrąsiai šyptelėjo, išskėsdamas rankas su rankšluosčiu.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Eleizija Stigler Birželio 03, 2018, 07:02:54 pm
Jos kūnui pradėjus virpėti, varniukė pastebėjo, kad vanduo visiškai atšalo. Ji atsigręžė į Niką, bet akių nepakėlė. Klastuolis nedrąsiai perbraukė per jos ranką. Nustebusi ji pakėlė akis ir tada Nikas žengė kitą žingsnį. Jis apglėbė varniukę ir, priglaudęs prie savo krūtinės, savo galvą padėjo ant josios.
Mergina rankas priglaudė prie savo krūtinės ir užmerkė akis. Ausis pasiekė tylus bei mielas vaikinuko balsas. Išklausiusi viską, ji tik giliai įkvėpė ir atsiduso.
-Stipri, - pakartoji tyliai ji. - Be šeimos nebūčiau atsitiesusi. Žinoma, su šeimos pagalba randai neišgijo tobulai. Tai tu privertei juos užsitraukti amžiams, tačiau pats ir atvėrei juos šiandien, - pakėlė akis aukštyn. - Tikiuosi, kad užversi juos vėl, ponaiti, - šyptelėjo ji.
Jie dar valandėlę taip stovėjo apsikabinę šaltame vandenyje, kai Nikas pirmas atšlijo. Išbrido iš vandens ir pasigriebė didelį rankšluostį. Jam pakvietus, Elė nedelsė ir grakščiai išlipo iš vonios. Pabandė iš plaukų išsigręžti vandenį ir priėjo prie Niko, tačiau vietoj to, kad leistų būti apkamšoma, ji nugvelbė iš jo rankšluostį ir mirktelėjo akį. Pribėgo arčiau, apglėbė jį per krūtinę ir rankšluostį įdavė jam.
-Dabar gali apkamšyti mane kartu su savimi, ponaiti, - tyliai tetarė ji.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Nico Maquet Birželio 03, 2018, 07:16:58 pm
 Įdomu, kiek laiko praeis, kol Eleizija jam atleis už senų žaizdų atvėrimą? Arba kol jis atleis sau – nesvarbu, ką ji dabar besakytų, Nikas pyko ant savęs ir jautėsi labai nusivylęs: ne dėl to, ką jautė, o dėl Elės. Niekada nenorėjo sukelti jai skausmo, tačiau nuojauta jam kuždėjo, kad per tuos kelerius metus, kiek jiedu pažįstami, jis skaudino ją dažniau nei darė laimingą. Tas pats ir dabar – kam jam reikėjo ją kamantinėti, matant, kad varnė vengia šio pokalbio? Kvailys kvailys kvailys.
 Su nuostaba pažvelgė į jos besišypsantį, tokį nežmoniškai gražų veidą – nors ant jo vis dar matėsi ašarų pėdsakai, tačiau ji dabar atrodė dar nuostabiau nei įprastai – jei tai išvis įmanoma.
 – Kaip pasakysite, mano ponia, – šyptelėjo, įsupdamas juodu į rankšluosčio kokoną.
 Stipriai ją apkabino per liemenį ir laikė tvirtai apglėbęs, lyg nenorėtų jos niekada paleisti. Pamažu bjaurus jausmas krūtinėje atslūgo – beliko tikėtis, kad ir Eleizija jaučiasi geriau.
 – Atsiprašau, – vėl sumurmėjo jai į plaukus, – Bet, žinai, turėdamas tokią tvirtą ir stiprią damą šalia savęs, gal ir galėčiau gyventi burtininkų pasaulyje... – šyptelėjo.
 Nieko nelaukęs lūpomis surado jos kaklą ir švelniai pakštelėjo į randą, ranka perbraukdamas išilgai jos nugaros. Rankšluostis spėjo nukristi, tačiau jis – jau susitelkęs ties Eleizijos lūpomis – to net nepastebėjo. Bučiavo ją stipriai ir aistringai, tarsi tai tebūtų pirmasis jų bučinys. Arba paskutinis.
 Atsitraukęs pastebėjo, kad rankšluostis jau guli ant grindų. Keliais žingsniais prišoko prie varniukės suknelės, pasiėmė ją ir savo rūbus.
 – Duokš, padėsiu tau apsirengti, kad nesušaltum, – rūpestingai šyptelėjo, rengdamas jai suknelę per viršų.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Eleizija Stigler Birželio 03, 2018, 07:41:53 pm
Šyptelėjęs įsupo abiejų kūnus į šiltą rankšluosčio kokoną. Vaikinas stipriai apkabino ją per liemenį. Jis ją laikė taip stipriai, lyg tai būtų paskutinis jų susitikimas, lyg jis nenorėtų su ja skirtis. Elė taip pat stipriai apglėbė jį per krūtinę ir prikišo savo nosį prie jo kaklo. Giliai įkvėpė jo aromato, kurio putos ir vanduo nesugebėjo pašalinti.
Netikėtai Nikas tyliai vėl jos atsiprašė. Varnė jau žiojosi sakyti, kad jis nustotų tai daryti, kai klastuolis vėl prakalbo. Išklausiusi viską, jos skruostai pradėjo raudonuoti, akys žėrėti.
-Ar tai reiškia, kad mūsų santykiams gal būt atsirado ateitis? - tikėdamasi pasiteiravo mergina.
Ir tada Nikas, nieko nelaukęs, susirado Stigler kaklą ir maloniai pabučiavo į... Į randą. Mergina sekundei suvirpėjo, tačiau giliai įkvėpė, leisdama tęsti. Kai jo lūpos susirado josios, niekam jau nerūpėjo nuslydęs rankšluostis. Visas dėmesys buvo sutelktas į tą aistringą, meilės ir geismo pripildytą bučinį. Varnė tik spėjo įvelti savo pirštus į jo tankius plaukus, kai jis iškart atšlijo. Stryktelėjo ir paėmė Elės suknelę. Priėjęs šyptelėjo ir pasakė, kad ją aprengs, nes nenori, kad ji sušaltų. Mergina tik susijuokė, bet leidosi būti Niko aprengta.
Vos suknelė buvo užmauta, vanduo iš liemenėlės ir kelnaičių pradėjo skverbtis į suknelės medžiagą. Ji tik pažvelgė į Niką.
-Spėju, kad dabar mano eilė tau atsidėkoti.
Nespėjo pabaigti sakinio, kai iš Niko drabužių kalnelio ištraukė plonus marškinius. Jais apvilko klastuolio kūną ir sustojo. Prieš juos užsegdama, Eleizija padarė trumpą kelionę lūpomis nuo jo kaklo iki pilvo. Tada išsitiesė, užsegė marškinius ir žavingai nusišypsojo.
-Kelnes užsidėsi pats. Juk nenorim nekviestų svečių, taip? - juokaudama tarė ji.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Roana Amneta Spalio 09, 2018, 09:16:29 pm
 Keista buvo pirmą sykį per puse metų maudytis ne paprastoje vonioje - prefektukė žingsniavo penktu aukštu vonios link. Slaptažodį jau žinojo visa mokykla, tačiau rausvaplaukė tikėjosi nebūsianti užtikta maudymosi metu. Baimė? Ne, Amneta nebijojo nieko.
 Įžengusi vonion, atsuko vieną eilę čiaupų ir nusirengusi pažvelgė į undinės paveikslą. Kai vonia buvo pilna, čiaupus mergina užsuko ir įšoko į karštą, atpalaiduojantį vandenį. Seniai taip gera nebuvo - ypač po tokių įtemptų žaidynių prieš Varnanagius. Išnėrusi įkvėpė ir nusišypsojo. Atrodė jog kiekvienas raumenukas atsipalaidavo. Žaliaakė galėtų čia išbūti turbūt ir visą parą. Tačiau pašalinis garsas vonios kambaryje vertė ilgaplaukę nerimauti. Susisupusi į rankšluostį, paslėpė savus rūbus ir laikydama lazdelę, pasislėpė pati. Tačiau viską mokanti sugadinti švilpė ėmė ir paslydo.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Keitas Kolinsas Spalio 10, 2018, 02:29:04 pm
Nors Keitas ir nebuvo prefektas, bet visų mokinių taip mėgstama ir giriama vonia tik ir traukė ten apsilankyti. Slaptažodį buvo nusigaudęs iš kažkokios vyresnės švilpės ir jį pasakius vis dėl to durys atsidarė.
 Tiesą sakant įvairių meilės/simpatijų ir apskritai merginų reikalai jam buvo iškankinę juodomis garbanomis papuoštą galvą.
Vaikinas, net nepastebėdamas, kad čia esama kito žmogaus, niūniuodamas “Kisses Back” melodiją, nusivalė juodu pieštuku apvestas akis,išsivėrė iš veido ir ausų daugybę auskarų, kurie šią savaitę buvo sidabro spalvos. Nusirengęs džemperį ir nusimetęs marškinėlius jau ruošėsi atsikratyti ir kelnėmis, tik išgirdo. TEKŠT. Garsas buvo tarsi paslydęs ir išsitėškęs žmogus. Vis dar be marškinėlių, smarkiai išblyškęs vaikinas, atstatė lazdelę į tą pusę iš kur buvo atsklidęs garsas.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Roana Amneta Spalio 11, 2018, 02:59:22 pm
 - Auč. - Suraukė antakius ir atsistojo. Žinojo, kad atėjęs žmogus jau bus ją išgirdęs. Kur gi ne? Kaip visad sugebu ką nors sugadinti pamintijo ilgaplaukė ir išlindo iš savos slėptuvės. Pamačiusi Keitą sutriko. Tikrai nesitikėjo, kad į prefektų vonią kas nors ateis. Išsigandusi vaikino reakcijos pagriebė už švaraus rankšluosčio ir metė jį į Keitą. Ta pati padarė su likusiais aštuoniais rankšluoščiais ir tada sutrikusi pažvelgė į vaikinuką.
 - Atsiprašau. - Suprato pasielgusi ne itin gražiai. Nežinojo ką daryti. Burtų lazdelė buvo paslėpta už kažkurios kolonos, o ir burtus abejotina ar paleistų į bendrakoledžį. Šlapi plaukai vis varveno vandenį ant plytelių ir atrodė visame pasaulyje liko tik tas - vandens atsitrenkimo į keramikos dirbinį garsas.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Keitas Kolinsas Spalio 11, 2018, 08:28:52 pm
Keitas, pamatęs, kas gi sukėlė tą garsą, net pašoko. Blyškus veidas iškart užraudo, o akys šaudė tai žemyn, tai aukštyn, parodydamos, kad vaikinukui aiškiai nejauku.
Šventos Helgos Švilpynės trumpikės, aš vis dar be suknistų marškinėlių
Staiga, kaip kokia mergina, jis pajuto smarkų norą prisidengti, nes nori nenori, bet prieš mergaitę, kurią pažinojo tik iš kvidičo, pusnuogiam stovėti buvo nejauku. Dėja marškinėliai liko ant palangės, o į jį jau skrido rankšluosčių lietus.
-Roana! Gal pablūdai?-vos valdė juoką vaikinukas ir galų gale liko panašus į rankšluosčių kabyklą.
-Ką išvis čia darai?-kilstelėjo antakį Keitas, uždavęs visai kvailą klausimą. Vis dar buvo beveik prisiplojęs prie sienos, nes tas nejaukumas darė savo.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Roana Amneta Spalio 11, 2018, 09:03:56 pm
 Nurijusi seilių gumulą, nužvelgė rankšluosčių kabykla patapusį vaikiną. Jo figūra buvo išties graži. Subarusi save mintyse, žaliaakė nuleido akis. Šventoji Kakava, prisiekiu Helgos puodeliu - pasielgiau spontaniškai Amneta pradėjo eit atgal, kol pati neprisiplojo prie kitos sienos. Po kelių sekundžių išdrįsusi kilstelėti akis, negalėjo nespoksoti į Kolinsą. Ir jūs dar man sakot, kad jis neturi poros? rėktė rėkė pasąmonė paauglės galvoje. Prieš tai buvęs šiltas oras atšalo ir Ana juto kaip jos kūnas pradeda drebėti.
 - Atsiprašau. - Pusiau atsakė ir neatsakė į pirmąjį juodaplaukio klausimą.
 - To paties ir tavęs norėčiau paklausti. - Atsakė ir sudrebėjo. Vienas rankšluostis mažai kuo galėjo padėti, o persirenginėti penktakursio akivaizdoje būtų perdaug vulgaru.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Keitas Kolinsas Spalio 12, 2018, 10:52:16 am
Dieve, turbūt abu švilpiai dabar atrodė švelniai pasakius keistai-abu prisiploję prie priešingų sienų ir dar ne pilnai apsirengę. Skambėjo, kaip prasto žiobarų filmo siužetas.
Pajutęs merginos žvilgsnį, dar labiau išraudo. Dėkui Merlinui visi randai ir randeliai likę ant rankų nuo antro kurso jau buvo nebelabai matomi.
-Žinau, kad aš žavus, bet nebūtina spoksoti,-kaip visada nusišypsojo pasakęs savimeiliškus žodžius Kolinsas. Vis dėl to nors ir nebuvo savimyla, bet taip veikė jo gynybos mechanizmas, ypač, kai jam būdavo nejauku prieš mergaites, o tai nutikdavo gan dažnai. Kas iš tos geros išvaizdos, jei jis visiškai bendrauti nemoka?
-Aš atėjau nusimaudyti. Tu panašu irgi,-lyg faktą konstatavo švilpis, nužvelgdamas jos vis dar šlapius plaukus. Nors natūraliai akys tik ir krypo žvilgtelėti kiek žemiau (juk vis dėl to šis vaikinukas buvo jau penkiolikmetis), bet kažkaip suveikė mandagumas ir etiketo laikymasis.
Pamatęs, kad mergina sudreba, staiga prisiminė savo odinę striukę, išpaišytą visokiais užrašais ir angliškais keiksmažodžiais, kuri vis dar buvo ant palangės.
-Persirenginėti prie manęs nesiūlysiu, bet galiu bent striukę paskolinti,-gūžtelėjo pečiais vaikinukas, ištiesdamas Roanai striukę, kuri jį šildydavo net ir žiemą, kai jis griežtai atsisakydavo vilktis storas žiemines striukes.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Roana Amneta Spalio 12, 2018, 09:09:44 pm
  Roana pažvelgė Keitui į veidą. Visi tie auskarai atrodė vienu metu ir keistai ir net labai tiko vaikinui. Sujudusios jaunuolio lūpos pažadino Amnetą iš svajonių šalies.
  - Atsiprašau. - Sutriko, supratusi jog šis pastebėjo. Atrodo visa prieš tai buvusi drąsa ir pasitikėjimas savimi dingo. Išgaravo lygiai taip pat, kaip vos pradėjus leisti vandenį, šis garavo. Vos metais vyresnio žodžiai šiek tiek prajuokino Ro, tačiau ši stengėsi to neparodyti.
  - Uh, taip. Bet kodėl? Čia juk prefektų vonia, o tu toks net nesi. - Paklausė, nors puikiai žinojo atsakymą - čia lankosi visi kas tik nori. Stovėti prie sienos pasidarė šaltoka, tad rausvaplaukei teko "atlipti" ir ji jau ėjo savo rūbų link, kai vaikinas pasiūlė jai savo striukę. - Um, ačiū. - Kaip mat ją užsidėjo ir įkvėpė Keito kvapo. Šis svaigino paaulę.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Keitas Kolinsas Spalio 13, 2018, 06:25:45 pm
Keitas vis dar valdėsi nuleidęs smaragdo žalumo akis į vandeniu aptaškytas įvairiaspalves plyteles.
Net nustebo, kai mergina atsiprašė. Tikėjosi iš jos kokio neigimo, išsisukinėjimų ir panašiai, tad netiketas atsakymas iššaukė veide šypsenėlę, išryškinančią duobeles skruostuose ir kiekvieną mažytę strazdanėlę ant veido, kurie sukurdavo šiam švilpiui neblogą “geručio berniuko įvaizdį”. Jei ne auskarai, stilius ir juodi plaukai galėtum palaikyti jį kokiu pavyzdingu mokinuku nuo brošiuros viršelio.
-Nes norėjau nusimaudyti,-gūžtelėjo pečiais Keitukas, tarsi tai būtų geras pasiteisinimas, kodėl jis stovi patalpoje, kur leidžiama įeiti tik prefektams,-Be to čia yra braškėmis ir grietinėle kvepiančių putų. Aš negaliu tam atsispirti, atsiprašau,-kaltai nusijuokė garbanius, dar labiau pagerindamas savo pasiteisinimą.
-Tik nesugalvok pasisavinti,-perspėjo berniukas, nes striukę ant, kurios nugaros puikavosi keiksmažodis dievino. Čia tik va jo gerumas ir mandagumas apsireišk, nes kitaip niekas striukės nebūtų gavęs.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Roana Amneta Spalio 13, 2018, 07:57:26 pm
 Atrodo tas Kolinso kvapas paveikė kaip koks narkotikas. Pakėlus akis, merginą užvaldė ir jo duobutės skruostuose. Vaikinui net labai tiko šypsena. O išryškėjusios strazdanėlės atrodo tik ir kvietė švelniai prisiliesti prie išblyškusios Keito odos taip, lyg šioji būtų porcelianas. Lyg pats Keitas būtų kaip kokia porcelianinė lėlė, nors dar kvidičo metu šis įrodė jog tikrai toks nėra. Vėl pažvelgus į jo akis, atrodė lyg viskas dingo - dingo auskarai, strazdanėlės, juodi plaukai ir pusnuogis kūnas. Liko tik tos - smaragdinės, blizgančios akys į kurias atrodo sutilptų visa visata, perkeltine prasme žinoma jei neskaityt, to jog dabar būtent tos akys ir buvo visa rausvaplaukės visata. Ar tai nuojauta, ar pasamonė ar dar balažin kas, tačiau žaliaakė prisivertė atitraukti savo žvilgsnį. Jis tikrai turi merginą, tik gal tai slepia. Esu įsitikinus jog tai kokia nors žiobarė, kuri ištisus mokslo metus laukia savo burtininkėlio. Pala ką aš išvis čia malu? pasijuto sutrikdyta savo pačios minčių.
 - Um, vanduo vis vien putose, o aš kaip tik tavo mėgstamiausių putų prileidau. Tai gal susitarkim? Nemanau, kad kas supyks jeigu sušlapinsim du rankšluosčius. - Šyptelėjo, pasiūlydama išsimaudyt kartu, slepiant savo figūras po rankšluosčiais. Žinoma, mintis buvo kvailoka, tačiau ką daugiau daryt?
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Keitas Kolinsas Spalio 14, 2018, 12:35:36 am
Vaikino kūnu lakstė malonūs šiurpuliukai. Tarsi būtų nukračiusi elektra, tik tuo pačiu ir ne elektra. Keistas jausmas. Keito šilti jausmai visada pasireikšdavo keisčiausiais būdais-būnant su Davina jo pilve trypė raganosiai, leidžiant laiką su Adele galva sukosi, lyg išgėrus ugninės, o štai pamatęs Roaną jautėsi, lyg švelniu rėžimu spirginamas ant elektros laidų.
Ir nors ir keista, ir daugelis merginų laikė jį šimtu procentų užimtu, bet santykių ir įsipareigojimų šis vaikinukas kažkaip visada sugebėdavo išvengti. Nors kelios panelės jam ir buvo kritusios į akį, kelios vertė širdį vartaliotis krūtinėje, bet tos tikros merginos jis taip ir nebuvo radęs ir ieškoti neskubėjo. Vis dėl to viskas turi ateiti savo laiku.
-O šaunu, gal čia netyčia nujautei, kad ateisiu,-mirktelėjo švilpis, žaviai šypsodamasis.
Išgirdęs mergaitės pasiūlymą, akimirką pagalvojo. Gėda jam tikrai nebuvo.
-Nebloga idėja,-galiausiia sutiko juodaplaukis.  Tad netrukus jo kelnės taip pat nuskrido ant palangės, o ant apatinių nukeliavo rankšluostis ir Kolinsas tiesiog įlipo į vonią, pilną putų, kurioje atrodo galėjai būti net ir toks kokį dievas sukūrė ir vis tiek niekas nebūtų matęs.
Vaikinukas įkvėpė oro ir paniro po putų sluoksniu, sušlapindamas plaukus, kurie užkrito juodaplaukiui ant akių.
-Merline, dievinu šitą vonią.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Roana Amneta Lapkričio 11, 2018, 02:19:01 pm
 - Nežinau. - Atsakė rausvaplaukė, žvilgtelėjusi jam į akis. Kai iš šio lūpų išgirdo sutikimą, sutriko. Nemanė, kad šis sutiks. Mintyse spėjusi save išvadinti visais įmanomais keiksmais, pamatė vaikiną greit pasiruošiantį maudynėms. Stengdamasi neišraust kaip koks burokėlis, jaunuolė paliko Keito striukę prie vienos iš kolonų ir atsargiai įlipo į vandenį bei paniro. Keista buvo jausti, kad Kolinsas padarė tą patį - vanduo netoliese subangavo. Greit išnirusi patraukė plaukus nuo veido ir pastebėjo jog neklydo. Vis dar būdama sutrikimo būsenoje žiūrėjo į juodaplaukį. Šlapi plaukai jam tiko labiau nei sausi ir tai atrodo darė jį dar patrauklesniu. Tu durne, Ro sudraudė save ketvirtakursė ir kaip mat nusisuko nuo jo. Jautė, kad iš dalies elgiasi nesąžiningai leisdama tokiai situacijai vykti čia. Tačiau ką daugiau daryt - nežinojo.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Keitas Kolinsas Lapkričio 12, 2018, 05:53:47 pm
O Keitas nematė jokios priežasties nesutikti. Tokį dalyką, kaip kažkokie susivaržymai ar gėdos jausmas jau gan seniai vaikinukas buvo pametęs arba paprasčiausiai niekados net neturėjo. Pamatęs, kad ir rausvaplaukė švilpė įlipo į vandenį, vos vos šyptelėjo, nusivalydamas nuo veido skaniai kvepiančias putas.
Tiesa, vos susilaikė nenužvelgęs merginos (kalbame ne tik apie veidą žinoma), nes vis dėl to tas apvalus penkioliktukas reiškaintis garbaniaus amžių savo darė. Pamatęs, kad Roana jaučiasi kiek nejaukiai, Keitas nusijuokė. Šioje vonioje aidas skambėjo garsiau, nei bet kur, kas buvo kiek keista.
-Pati pasikvietei maudytis, o tada manęs gėdijiesi? Įdomu,-kilstelėjo antakius Kolinsas, atsiremdamas į vonios kraštą ir atsilošdamas. Vanduo buvo tobulos temperatūros.