Hogvartsas.LT

Magijos pasaulis => Hogvartso pilis => Koridoriai => Temą pradėjo: Elizabeth Riddle Lapkričio 12, 2016, 11:57:33 pm

Antraštė: Prefektų vonia
Parašė: Elizabeth Riddle Lapkričio 12, 2016, 11:57:33 pm
Prefektų vonia buvo nemaža patalpa ligoninės sparno bokšto penktame aukšte. Šioje turėjo teisę lankytis prefektai, seniūnai ir kvidičo kapitonai. Durys į vonios kambarį atsidarydavo tik pasakius teisingą slaptažodį. Vienoje patalpos pusėje buvo kabinos su tualetais viduje, priešais jas buvo didelė, į baseiną panaši vonia su daugybe auksinių čiaupų. Virš kabinų su tualetais buvo langas, kurio forma priminė keturlapį dobilą.
Visi, besilankę šioje patalpoje patvirtintų, kad iš kiekvieno čiaupo bėga skirtingos spalvos vanduo ir putos. Prie pat baseino buvo trys langai - du paprasti ir vienas su undinės mozaika. Taip pat prie vonios visad gulėjo didelis kiekis rankšluosčių ir stovėjo buteliukų su vonios putomis. Kartais čia mėgsta apsilankyti Hogvartso vaiduoklis - vaitoklė Mirta, tačiau tai išskirtinis atvejis.

Praėjo pora dienų ir Efę išleido iš ligoninės. Ji nusprendė atsigaivinti puikioje ketvirtojo aukšto prefektų vonioje, nors nebuvo viena iš jų. Prie durų ji pakuždėjo nugirstą slaptažodį ir  įėjo erdvų vonios kambarį su baseino tipo vonia, virš kurios buvo dešimtys kranų, iš kurių bėgo įvairiausių rūšių ir spalvų vanduo, burbulai bei vonios kvapai. Gerą valandą Efė mėgavosi karšta vonia ir kvapniomis violetinės palvos putomis. Kai ji išlipo iš vonios nusisausinti ir apsirengti, į vonią įėjo bendrakursis ir pamatė Efę visiškai nuogą.

- O Merlinai! Aš labai atsiprašau! - suriko jis ir, delnais greitai uždengęs savo akis, nusisuko.
- Jau gali atsisukti, - pakuždėjo Efė po to, kai pačiupo rankšluostį ir juo apsupo savo kūną. Jis atsisuko, tačiau dar vis užsidengęs savo akis. - Aš jau ne nuoga. - nusijuokė Efė.
- Tuomet labas, - pasimetęs ir išraudęs ištiesė jai ranką vaikinas.
Efė besijuokdama pakratė jo ranką ir išėjo iš vonios palikdama vaikinuką raudonuoti ir juoktis. 
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Lisette la Claire Gruodžio 27, 2016, 09:09:59 pm
Anksti ryte (nors labiau vėlai naktį) Lisette ant pirštų galų sliūkino prefektų vonios link. Nors ir ji nebuvo viena iš prefektų, mergaitei be galo knietėjo sužinoti kaip atrodo ta paslaptinga vonia. Ji vis dairėsi atgal, kad tik niekas nesektų antrakursės. Tyliai pravėrusi dideles tamsaus medžio duris, rausvaplaukė prieš save pamatė lyg svajonių vonios kambarį: didžiulė vonia.Virš jos buvo dešimtys kranų, iš kurių bėgo įvairiausių rūšių ir spalvų vanduo, putos, o pats vonios kambarys kvepėjo be galo gaiviai. Lis atsisėdo ant vonios krašto ir pirštais žaisdama su spalvotu vandeniu laukė draugės, kuri netrukus turėjo pasirodyti. Kai klastuolei pabodo laukti, ši tiesiog nusirengusi visus rūbus (liko vien su apatiniais) įmerkė savo kojas į pilną putų vandenį, nusidažiusį įvairiomis spalvomis. Vanduo buvo be galo šiltas ir malonus. Kiek pripratinusi kojas, Lis iki pečių panardino savo laibą, kiek išblyškusį kūną po vandeniu ir atsipalaidavo (nors žinojimas, kad bet kas gali ateiti ir ją pamatyti ten, kur Lisette neturėtų būti, kėlė šiokį tokį jaudulį).
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Bethany Landworth Gruodžio 28, 2016, 08:12:40 pm
   Bethany, atsikėlusi pusę penkių nakties, apsirengė ir pasiėmė rankšluostį bei maudymosi kostiumėlį. Ji, atsargiai ir tyliai nutipenusi per tamsius ir ilgus koridorius, atsidūrė prie prefektų vonios durų. Apsidairiusi mergaitė su jauduliu stumtelėjo jas ir įsmuko vidun.
   Betė iškart išsižiojo. Juk nevisiems pavyksta pamatyti tokio dydžio vonią su dešimt, o gal dvidešimt, o gal trisdešimt kranų, iš kurių veržiasi vanduo ir įvairiaspalvės putos. Atsistebėjusi keletą minučių rudaplaukė pastebėjo ir savo draugę, jau besimaudančią šioje milžiniškoje prefektų vonioje. Grifė pamojavo:
   - Ei, labas!
   Ir tuoj pat užsikimšo burną rankomis. Juk dabar toks ankstyvas rytas ( arba vėlyva naktis ), o ji čia šūkauja. Bethany besišypsodama ant pirštų galiukų nuėjo į kitą kambario galą ir, besislėpdama už skrajojančio rankšluosčio, kurį ką tik užbūrė, persirengė į maudymuką. Susidėjusi daiktus į krūvelę, dvylikametė pribėgo prie vonios krašto ir atsargiai, tarsi bijodama nusideginti, palietė vandenį. Jis buvo maloniai šiltas, tad nieko nelaukusi grifė įlipo į putas ( kadangi vandens beveik nesimatė, tik putos ) iki pusės, o paskui prisipratinusi, įlindo visa. Šiek tiek pamakalavusi rankomis ji atsisuko į Lisette ir besišypsodama prabilo:
   - Kokia milžiniška vonia čia... Ir kiek putų daug... Tikrai linksma. Moki plaukioti, nardyti? Aš moku. Išmokau tik... aštuonerių, lygtais, su tetos pagalba. Visada mėgau būti vandenyje. O tu?
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Lisette la Claire Gruodžio 28, 2016, 11:37:46 pm
Šitaip atsipalaidavusi Lisette pasėdėjo tikrai neilgai, mat visai netrukus tos tamsaus medžio durys atsivėrė, o pro jas įsmuko šitiek lauka Betė, kuri, rodos, taip pat buvo nustebusi.
-Sveika!- Lis pamojavo atgal, ką tik atėjusiai draugei. Suvokusi, kad dabar ne pats tinkamiausias metas šūkauti, rausvaplaukė susiėmė už burnos, o pamačiusi, kad tai padarė ir draugė, tyliai sukrizeno. Po keletos minučių, Bethany taip pat įlindo į vonią. Velnias! Kaip aš nepagalvojau pasiimti maudymosi kostiumėlį,- pagalvojo Lisette, pamačiusi, kad draugė iš grifų gūžtos tokį turėjo. Rausvaplaukė paėmusi putas į delnus, nupūtė jas į Betę.
-Ahaaa...- nutesė Lis, dar kartą apžiūrėdama visą vonios kambarį,- Na taip, aš tikėjaus kažko įdomaus, bet tikrai nesitikėjau, kad čia bus taip nuostabu,- nusijuokė pažiūrėjusi į Bethany,- na taip, moku ir plaukioti, ir nardyti, o t..?- nė nespėjus Lisettei užbaigti klausimo, grifiukė jau atsakė į jį,- aš taip pat išmokau plaukti būdama maždaug tokio amžiaus, iš kart tada, kai atsikrausčiau į Londoną, o vandenį... vandenį mėgau visada, ypač jūras, ežerus, ar baiseinus, tačiau vonia nebuvo vienas mėgstamiausių mano dalykų,- šyptelėjo Lis,- tačiau ši vonia labiau primeną baseiną,- nusijuokė antrakursė ir sviedė vandens purslus į orą.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Džeimsas Greywindas Gruodžio 29, 2016, 08:52:29 pm
Bala kas žino, kodėl jis nusprendė pamaklinėti kažkur apie penktą valandą ryto ar vakaro (kaip kam patogiau) pilies koridoriais. Galbūt miegas greičiau suims,- pamanė keturiolikmetis pasitaisydamas kuprinės petnešą, spėjusią kažkaip stebuklingai nuspausti petį. Pasarojoje gulėjo blonknotas, kelios knygos ir piešimo įrankiai. Kodėl pasiiėmė, nežinia, gal iš įpročio, o gal dėl to, kad manė rasiąs nelaimėlių objektų, kuriuos galėtų įamžinti popieriuje? Bet kaip bebūtų, tų minėtųjų objektų nerado, prašančių, kad jų atvaizdai atgultų tarp bloknoto puslapių. Kaip gaila, o buvo įkvėpimas. Ir vis dar yra,- paprieštaravo vidinio balselio nuomonei grifas įžengdamas kažkokiam koridoriui ir vos neįsimūrydamas pirmon pasitaikiusion sienon kai anapus sienos, (o gal ir durų tamsoj gi nekažkaip įžiūrėsi) išgirdo pliuškenimąsi ir šūksnius. Suraukęs kaktą stovėjo lyg įbestas, ištempęs ausis klausydamas ar nepasigirdo. Kai vėl išgirdo tuos garsus suprato, kad deja ne, nepasigirdo. Lyg grobuonis sėlindamas prie aukos nutipeno link tamsaus medžio durų ir jas pravėręs tyliai įsmuko vidun. Vos įžengęs patalpon atėjūno jautrią uoslę pasiekė chloro ir putų kvapai.
Tai čia vadinamoji prefektų vonia,- sumojo Džeimsas apžvelgdamas įspūdingą vonią-baseiną su dešimtimis o gal ir daugiau kranų. Tačiau skaisčiai meslvos akys nukrypo nuo vonelės didybės, kai tarp putų pastebėjo dvi kyšančias rodos dvylikamečių ilgaplaukes galvas. O šūdas na ir atėjau tinkamu laiku,- sarkastiškai pagalvojo, kai suvokimas perliejo kaip elektros srovė. Puiku dingstu...- sumojo, bei jau ruošėsi palikti šią vietą, kai mintys nutrūko Greywindo galvoje, kada atpažino rausvaplaukę galvą. Panašią matė ir per savo pirmąją Kerėjimo pamoką Hogvartse. Klastuolė,- spėjo,- Ir grifė. Huh, dar tokių šposų būna?- spėjo, pečiu atsiremdamas į duris,- Ar dar jum neperanksti pliuškentis čia?- netikėtai žodžiai paliko juodaplaukio lūpas, omenyje turėdamas tiek kursą, tiek ir pasirinktą laiką. Na ką dings iš čia, bet prieš tai gal geriau pagąsdins antrakurses profesoriais. Vis kokia veikla ryte ar vakare, nesuprasi.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Bethany Landworth Sausio 01, 2017, 08:03:52 pm
   Besiklausydama savo draugės Bethany karts nuo karto šypteldavo, palinksėdavo galva.
   - Na taip, man vonios irgi nelabai patinka, bet ši vonia tikrai lyg baseinas.
   Apsidairiusi mergaitė prisitraukė prie savęs kuo daugiau putų ir pradėjo jas spausti delnuose, lyg mažas vaikas. Na, iš tiesų nuo jo grifė skyrėsi vos keliais metais, tačiau jai patiko vaidinti vyresnę. Aišku, vaikiško elgesio nuslėpti vis gi nepavykdavo. Ilgaplaukė pažaidusi su putomis vėl žvilgtelėjo į Lis, ir jau norėjo kai ko paklausti, kai išgirdo berniukišką balsą. Betė sustingo ir iš baimės net mirktelėti nesugebėjo. Tačiau noras pamatyti tą vaikinuką, kuris sutrukdė joms maudytis vonioje, nugalėjo, ir įsidrąsinusi mergaitė atsisuko į išėjimo pusę. Jos nuostabai, ten stovėjo pažįstamas grifas. ,,Kas per?.. Ir ko aš čia bijojau?''.
   - O ką, pasimaudyt mums negalima?
   Pašaipiai šyptelėjus antrakursė atsisuko į Lisettę tikėdamasi, kad šioji irgi ką nors pasakys.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Lisette la Claire Sausio 01, 2017, 11:16:55 pm
Vis žaisdama su putomis, Lisette kartas nuo karto žvilgtelėdavo į draugę, kuri, regis, taip pat linksminosi kvapniais putų debesėliais. Antrakursė sumanė pajuokauti, tad pirštais suėmusi nosį panardino savo rausvą galvą po vandeniu, ir jau ruošėsi gąsdint grifiukę. Nelaimei, Lis išgirdo kažkokio vaikino balsą, tad greit išnėrė ir įkvėpė oro, nusukdama žvilgnsį į duris, kur stovėjo tas nenaudėlis, sudrumstęs grifiukės ir klastuolės maudynes. Dar vienas grifas - teisybės ieškotojas,- tyliai pamąstė Lis, nenorėdama įžeisti draugės (o juk ji nė nemanė taip apie Betę).
-O tu ir pats ko čia slampinėji?- piktai suraukė antakius Lis, mėlynomis akimis žiūrėdama tiesiai į tamsiaplaukį grifą,- nors žinai, neatsakyk. Geriau tiesiog prisijunk prie mūsų ir pasimėgauk, nevaidinęs tokio teisuolio,- pavartė melsvas akis, kiek per vėlai suvokusi, kad tas ramybės drumstėjas - tai vaikinas, o antrakursės vonioje sėdi pusnuogės.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Gabby Queen Sausio 02, 2017, 01:00:39 pm
Mergaitė sliūkino koridoriumi, o po rūbais buvo apsivilkusi maudymosi kostiumėlį. Gabby buvo apimta smalsumo, nes iš kai kurių mokinių atsitiktinai sužinojo apie prefektų vonią ir tuoj pat nusprendė ten nueiti.
Gab priėjo dideles, tamsias duris ir jas atsargiai atidarė. Ups... Tarpduryje stovėjo kažkoks vaikinas ir kalbėjo su 2 mergaitėm.
- Mhm... Nenorėjau sutrukdyti, atėjau tik pasimaudyti. - ištarusi šiuos žodžius Gab tyliai pro juos prasliūkino ir nutipeno į kitą kambario galą. Tada vienuolikmetė smalsiai apžiūrėjo visą prefektų vonią. O gal baseiną? Pamanė ji. Vonia buvo labai didelė, o virš jos dešimtys kranų. Vonia-baseinas buvo pilnas įvairiausių spalvų putų. Gab buvo apimta nuostabos, jai dar nebuvo tekę matyti tokio reginio.
Mergaitė pasižiūrėjo į toliau esančius vaikus ir ėmė tyliai rengtis, kad tik jos nepamatytų. Ko man bijoti? Juk aš vistiek su maudymosi kostiumėliu. Gabby pasidėjo rūbus ant netoli esančio suoliuko ir įlipo į didžiąją vonią. Mmmm... Vanduo toks šiltas. Iš tiesų, vanduo buvo labai šiltas, o putos kuteno kūną. Truputį paplaukiojusi, ji atsisėdo ant vonios krašto ir įmerkė kojas. Mergaitė paslapčia klausėsi vaikino ir 2 mergaičių pokalbio.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Džeimsas Greywindas Sausio 27, 2017, 10:12:43 pm
Keliais žingsniais įėjo į prefektų vonią, kai dar viena naujai atėjusi mergaitė prasliūkino pro jį, ištardama kažin kokius žodžis, tačiau jų deja juodaplaukio klausa praleido pro ausis. Nulydėjęs pirmakursę mergytę žvilgsniu (dar viena naktibalda,- prie to pačio pamanė) kitan vonios galan, nežymiai pakėlęs antakius dėl tokio (rodos) klastuolės pasiūlymo, atsisuko į abi besipliuškenančias moksleives. Huh? Prisijungti?
- Galiu, jei po to nesigailėsite- tarstelėjo šyptelėdams, pro ausis vėl, tik šįsyk tyčia, praganydamas sekusias merginų frazes,- beje, kokie jūsų vardai?- paklausė neketindamas mirkti baseine su bendramokslėmis, kurių net vardų nežino. Po trumpo laiko, numetęs kampan krepšį, mikliai nusispyręs batus ir kojines, nusirengęs drabužius ir juodalksnio lazdelės mostelėjimu pavertęs savo trumpikes, skirtas maudymuisi, nutipeno link vonios krašto. Vienas pirštas, visa pėda, viena koja ir žėk (na gerai, lituanistai jūs laimojot, bus žiūrėk) ketvirtakursis grifas iki pečių jau mirko kvapniam vandeny. Vėl veidą papuošė mažytis šypsnis. Dabar jau nesistebėjo kodėl šios nusprendė iš ryto pasimėgauti prefektų vonia. Tai tikrai atgaivino.
Kojomis atsispyręs nuo vonios sienelės, persivertė ant nugaros ir kiek netoli paplaukęs liko plūduriuoti vandenyje ant nugaros.
- Tai...- kažkodėl nutraukė tylą, nors nebuvo tas padaras, kuris pats pirmas pradeda kalbą iš ryto,- jei norėsite man išmesti iš čia, turėsit gerokai paplušėti, nes viskas nesiruošiu iš čia dingti,- ir pašaipiai nusišypsojo, žvilgsnį nukrapštydamas nuo lubų, bei jį nukreipdamas į plaukikes.

((Srr, kad ilgai neatrašiau))
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Aurora Frydenlund Spalio 29, 2017, 08:27:39 pm
Nerūpėjo jai nė trupučio, kodėl durys, kurioms paprastai reikia slaptažodžio, atidarytos. Ji paprasčiausiai pro jas įėjo per daug nesukdama sau galvos kodėl ar kaip. Akimirką nužvelgė plyteles ir vitražinę undinę sienoje, savo purvinais batais išterliodama grindis nužingsniavo link didelio baseino, iš tos pusės, kur rikiavosi vandens maišytuvai.
Galėtumėt pamanyti, kad nežinojo, ką daro, tačiau patikėkit, mažai buvo dalykų, kuriuos ši klastuolė knygų skaitymo sužalotu veidu darė nežinodama jų tikslų ar priežasčių. Nesvarbu, kad niekas kitais jų nežinojo ir jais nesirūpino.
Baltaplaukė vieną po kito atsuko čiaupus ir didelę patalpą savo aidu pripildė tekančio vandens garsas, o garų tumulai kilo link lubų ir sruogomis sklaidėsi palubėje lipnia drėgme nuklodami plyteles. Aurora kurį laiką žiūrėjo, kaip baseinas pildosi karštu vandeniu ir spalvotais burbulais, tai vyko stebėtinai greitai. Kai žiobarišku plaukų tiesintuvu ištiesintų baltų plaukų galai ėmė riestis nuo drėgmės, o baseinas prisipildė pakankamai, kad jai keltų pasitenkinimą, klastuolė vieną po kito užsuko vandens maišytuvus.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Philemon Le Blanc Spalio 29, 2017, 09:51:35 pm
Kartais viduryje nakties vyrukai sugalvodavo daryti įvairiausių zbitkų ir visos moterys turėjo tai žinoti. Žinoma, Philemon tą vėlų vakarą tiesiog norėjo imti ir išsimaudyti normalioje, didžiulėje vonioje-- kaip kad pas save namuose, kuriuose prie tos vonios dar laukdavo ir didžiulė porcija konditerijos gaminių. Taigi nereikėjo stebėtis, kad tokį vėlų vakarą švilpis ėmė ir įsliūkino į prefektų vonią, kuri, jo manymu, buvo verta savo vardo. Slaptažodį į šį dangišką malonumą žinojo-- ko tik šiais laikais negalėjo padaryti pinigai ir paprasto žmogelio noras nusipirkti kažką itin gražaus.
Nieko nelaukęs vaikinukas vos tik įžengęs į patalpą nusimetė drabužius ir prišoko prie daugybės čiaupų, kuriuos tiesiog niežtiejo nagai pasukioti ir atsukti ir tada pripildyti visą patalpą vonios putų--- o viešpatie dieve, jis išgirdo batų kaukšėjimą koridoriuje. O jis čia tupinėja kaip gaidžiukas nuogu gaidžiuku. Bet juk uždarė duris, ne? Tikrai-- nu šaunu, plyšelis matosi tarpduryje, nu jis tikras genijus, einšteinas tiesiog.
Philemon, supanikavęs kaip reta, nudūmė užu vienos plačios kolonos, žinoma, prieš tai prigriebęs savo drabužius. Ir tuomet atsisėdo ant grindų. Ir nutilo. Žinoma, užpakalis šalo kaip velnias, nes iki čia grindys nebuvo šildomos, tačiau nė necyptelėjo--tikėjosi išlaukt iki kol kitas žmogus dings.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Aurora Frydenlund Spalio 29, 2017, 10:10:00 pm
Pasigirdo tylus niūniavimas – tai ji iš gerklės gilumos gaudė žemus kažkokios norvegiškos dainelės tonus ir leido garsui nuvibruoti per kietai sučiauptas lūpas. Atsirišo batų raištelius, šiuos purvinus ir aplipusius mirusia rudens žole bei rudais šlapiais lapais nutraukė nuo kojų, teliko su šlapiomis dryžuotomis kojinėmis. Iš kairiosios kyšojo kojos pirštas.
Plytelės nuo garų buvo slidžios. Pasieny ant grindų pastebėjo besivoliojantį tamsių plaukų kuokštą, vidinis pasvarstymas, iš kurios kūno vietos šie, akimirksniu privedė prie žiaukčiojimo, tokio tylaus, tai jau buvo vien keistas gerklės gilumos judesys ar kaip čia pavadinti ir joks garsas iš ten neišėjo. Tačiau niūniavimas nutrūko kaip kažin kas, o ši nusisuko nuo to pasienio ir skubėdama nusimovė kojines. Gana tvarkingai sugrūdusi jas į batus sugniaužė apsiausto kraštą ir pastoviniavo žvelgdama tai į jį, tai į vandenį, svarstė. Galiausiai nusivilko drabužį per galvą ir palikusi vien su apatiniais marškiniais iki kelių (vaje, kokia seniena, išėjusi iš mados jau. Na bet o ką daryti, jeigu tai – labai patogu?) sumerkė kojas į karštą putotą vandenį. Plaukai susiraitė į mažulytes garbanėles.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Philemon Le Blanc Lapkričio 01, 2017, 02:07:50 pm
Iš staigaus niūniavimo suprato--tai mergina. Šaunu, tiesiog puiku-- jeigu į patalpą būtų įžengęs vaikinas, būtų buvę daug geriau; būtų tiesiog ėmęs ir uždominavęs kitą savo nuostabiu, nepakartojamu dvylikamečio grožiu. Žodžiu, tikras alfa iš didžiosios raidės. Bet, kaip gaila, čia va pasitaikė mergina ir tikrai nenorėjo jai sukelt vaikystės traumos. Philemon prikando lūpą-- geriausia išeitis teliko tiesiog tūpėjimas čia, bet jautė, kad kuo ilgiau tūnos pasislėpęs, tuo blogiau bus paskui, jeigu kažkas atras jį. Taigi.
Tyliai atsistojo ir it Pilypas iš kanapių išlindo užu kolonos, prieš savo turtus laikydamas drabužius, kad negeros akys neužmatytų tik keliems skirtų turtų. Melsvos akys pamatė būtybę prieš save, tačiau berniukas buvo tvirtos valios-- jo sėdynė buvo nušalusi ir troško įlisti į karštą vandenį. Jokios panelės nesustabdys tokių norų.
-Siūlyčiau sustoti ir pasišalinti, mergaite,- išdidžiai kilstelėjo smakrą, ir šiek tiek šlepsint priartėjo prie vonios krašto. -Čia yra mano prausimosi vieta.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Aurora Frydenlund Lapkričio 01, 2017, 02:40:18 pm
Ir kaip jai turėjo atrodyti, kai iš už kolonos išlindo jos amžiaus, šviesiaplaukis dar tarytum neapsiplunksnavęs vaikinukas? Negana to, jis buvo visiškai nuogas, vien prisidengęs savo šventas vietas drabužių krūvele. Akimirką Aurorai net sukilo pavydas, iš kur pas jį tiek pasitikėjimo savimi stovint plikam kito žmogaus akivaizdoje. Bet, kaip sakiau, pavydas truko tik akimirką, visą kitą laiką užėmė nuostaba, ji išpūtus akis spoksojo kelias sekundes. O paskui ėmė kvatotis iš visos širdies, susiėmė už pilvo, iš primerktų akių ištryško dvi ašaros ir nuriedėjo skruostais. Išties, šaunų vaizdą matė prieš save, o tam tikros pagarbos vertas jo blėstantis pasitikėjimas savimi ir dar tas mandagiai įsakmus tonas rimtumo nepridėjo.
Baigusi juoktis, ji giliai atsikvėpė ir vis tiek kvėpavimui trūkčiojant atkirto:
- Atsiprašau,  bet neketinu, - nusišypsojo. – Primygtinai siūlau pačiam išsinešdinti ir pasiieškoti kitos prausimosi vietos.
Mestelėjusi kreivą šypseną įslydo į vandenį ir nuplūduriavo link milžiniškos vonios vidurio.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Torė Finitsis Sausio 11, 2018, 06:15:50 pm
Galbūt Torei tik buvo nuobodu ir ji vėl klaidžiojo po pilį, o galbūt šį kartą ji vis dėlto turėjo tikslą. Buvo galima įtarti, kad varnė vis dėlto žino kur eina. Ir ji tikrai patraukė į tą vietą. Prefektų vonia. Nors varnė visai nebuvo prefektė. Tai net nebuvo įmanomą, nes šioji panelytė buvo vos vienuolikos. Bet net ir vienuolikmečiai nori pasimaudyti didžiulėje vonioje su daug putų. Gal geriau sakyti - ypač. Juk putos ne tik švelnios ir nuplaunančios visus rūpesčius, bet dar ir įdomios. Taigi, galiausiai Torė dar pasimeldė, kad tik nieko ten nebūtų ir įžengė į patalpą. Tuščia. Ir visa laimė, tikrai nebūtų labai gerai jei ją čia užtiktų tikri prefektai. Mergaitė priėjo prie vonios krašto ir nusirengė. Ir dabar tikrai paaiškėjo, kad ji žinojo kur eina, nes maudymosi kostiumėlio ji tikrai nenešioja visada. Rankšluosti permestas per petį irgi rodė jos nutuokimą ir planus. Torė suėmė plaukus ir surišo juos kuoduką, kad netrukdytų besimaudant. Tada atsargiai įlipo į jau pilną karšto vandens vonią ir atsisėdo, nugara atsiremdama į vonios kraštą. Iš daugybės kranų bėgo įvairių spalvų ir kvapų skysčiai, o viso vandens kvapas priminė švelnų gėlių aromatą. Toks Torei labai patiko, tad apsidžiaugusi ji atsispyrė nuo krašto ir pradėjo plaukti, bet kai ką išgirdo. Žingsnius. Pirmakursė turėjo gerokai susitvardyti, kad laiku atsistotų ant kojų ir napaskęstų. Žodis „išsigandusi“ čia netiko, geriau tiktų pasakyti, kad ji buvo pakraupusi iš baimės.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Elliott Duncan Sinclair Sausio 18, 2018, 07:41:56 pm
Sofija žingsniavo link prefektų vonios. Puikiai žinojo kur eina, nes jau buvo išsiklausinėjusi kitų mokinių apie vonios vietą. Na, tai kas, kad ji nebuvo prefektė. Na, tai kas, kad iš viso buvo tik pirmakursė. Užtat sumanumu aplenkdavo ir vyresnius. Sofija pagaliau jautėsi čia kaip namie. Nereikėjo atsigulus į lovą galvoti apie namus, o viduryje nuobodžios pamokos užsigalvoti apie šeimą. Pagaliau, net kartai sugebėdavo atskleisti savo tikrąją aš. Baigta su tuo tobulumu. NIEKAS nėra tobulas. Taigi, Sofija tikrai sugebėdavo būti įžūlia ir sarkastiška. Kartais tai pagelbėdavo, o kartais visiškai sugriaudavo santykius ar dieną. Bet vertėtų prisiminti, kad būtent įžūlumas padėjo išsiaiškinti vonios vietą. Po viršutiniais mergaitės rūbais, slėpėsi rausvas, pieštais kačiukais papuoštas, vientisas maudymosi kostiumėlis. Krepšyje gulėjo didžiulis rankšluostis, o rankoje buvo nešama lazdelė. Vos įžengus į patalpą suprato, kad yra ne viena. Visa laimė, kad tai buvo mokinė. Varnė. Atrodė, pačią pirmą akimirką net širdis buvo sustojusi.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Torė Finitsis Sausio 20, 2018, 08:04:15 pm
Kaip akmuo nuo širdies nukrito, kai pamatė jog ten tik mergaitė. Dar geriau - pažįstama. Sofija. Iš Varno nago ir taip pat pirmakursė. Ta mergaitė Torei visada atrodė miela. Šiaip tikra varnė, nes Torė dažnai matydavo šviesiaplaukę sėdinčią prie knygų. Torė, nors ir buvo protinga, dažniau skaitydavo žiobarišką jaunimo literatūrą, o ne storas, naujų žinių pilnas knygas.
- Labas,- galiausiai ištarė nusišypsodama,- nepatikėsi kaip išsigandusi aš buvau, kai išgirdau žingsnius. Gerai, kad čia tu,- vis dar šypsodamasi pridūrė. Ir panėrė po vandeniu. Visada mylėjo vandenį, o nardyti atrodė tiesiog stebuklinga. Juk visas pasaulis lieka... kažkur. Nieko nebesigirdi, tik vandens murmesys ausyse. Torė taip plaukiojo kurį laiką, o po išnėrė:
- Na, šok į vandenį. Ko gi dar lauki?- šyptelėjo.                       
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Elliott Duncan Sinclair Sausio 20, 2018, 08:28:13 pm
Sofija plačiai nusišypsojo Torei, kurią pažinojo. Jos dar nebuvo kažkokios tai baisiai geros draugės, bet ir nebuvo tiek bendravusios, kad tokiomis taptų.
- Labai ir tau,- mostelėjusi ranka pasakė,- Nepatikėsi kaip išsigandusi aš buvau, kai pamačiau kažką vandenyje. Gerai, kad čia tu,- beveik pakartojo Torės žodžius ir nusijuokė. Numetė ant žemės daiktus ir nusirengė. Kiek laiko stebėjo kitą varniukę. Toji galėjo puikiai plaukti ir net nardyti. Tuo tarpu Sofijai geriau sekėsi tiesiog nepaskęsti ir pliuškentis vietoje. Sulaukusi kvietimo į vandenį, mėlynakė lėtai priėjo prie vonios ir dar lėčiau į ją įlipo. Iš lėto, iš lėto. Kad tik napaslystų ir neparsidrėbtų ant grindų. Tikrai nebūtų labai malonu.
- Kada taip gerai išmokai plaukti?- paklausė plaukiojančios mergaitės,- Man turbūt taip niekada neišeis,- šyptelėjo ir pilnai įšoko į vonią. Vanduo buvo šiltas ir maloniai kvepiantis. Atrodo... gėlėmis?
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Torė Finitsis Sausio 22, 2018, 07:56:54 pm
Mergaitė nusijuokė kai mokinukė pakartojo jos žodžius. Tada vėl panėrė. Šio savo užsiėmimo nebūtų keitusi į nieką. Vos Sofija nusirengė, Torė vėl nusišypsojo:
- Gražus maudymukas,- pasakė ir pažvelgė į savąjį. Visiškai juodas ir kiek nuobodokas, bet kam rūpi. Svarbiausia, kad galėtų plaukti.
- Na, išmokau plaukti kaip visi. Treniravausi, o ir tėvai stengėsi, kad išmokčiau,- šyptelėjo, prisiminusi tas visas maudynes. Kiek laiko ji bandė, kiek kartų ji vis gurkštelėdavo baseino ar tvenkinio vandens. Bet anksčiau tai nerūpėjo. Mažosios didžiausias tikslas buvo išmokti gerai plaukti, juk kaip liūdna būdavo stebėti maudalius iš šono ir nemokėti plaukti. Negalėti prie jų prisijungti. Mergaitė pastebėjo, kad Sofijos stipriausia pusė tikrai nebuvo plaukimas.
- Jei norėtum, galėsim ateityje susitikti ir aš padėčiau tau išmokti geriau plaukti,- šyptelėjo. Mergaitės dar kurį laiką praleido vandenyje ir dar vėliau abi išlipo, apsirengė ir nukiūtino bendrojo kambario link.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Frankas Stigleris Sausio 24, 2018, 09:01:26 pm
Įėjęs į prefektų vonią, ją iškart nužvelgė savo smalsiomis juodomis akimis. Vonia buvo dydžiu su lyg baseinu. Buvo daugybė kranų ir žinoma putų. Įsitikinęs, kad čia jis vienas, droviai nesimovė per galvą vilnonį megztinį. Jį gražiai susilankstė ir pasidėjo ant grindų, tikėdamasis, kad jis nesušlaps. Perbraukė ranka per savo krūtinę, pilvo presą ir nusileido ant diržo. Grakščiu judesiu atsegė sagtį ir nusimovė juodus, aptemptus džinsus. Juos pasidėjo šalia megztinio. Atsirišo batus, nusitraukė kojines ir liko stovėti tik su tamsiai mėlynais apatiniais. Giliai įkvėpė ir įmerkė kojas į šiltą vonią. Vanduo buvo malonus, šildantis. Perbraukęs per savo garbanas, iki kaklo paniro vonioje ir pradėjo irtis per putas link gan prastai matomos vietelės. Putos buvo visur, jis pats vos įstengė ką nors matyti. Patogiai įsitaisęs, pradėjo mastyti apie gyvenimą. Kaip jo amžiaus vaikinai jau giriasi vienas kitam, kad jau turėjo pirmąjį nuotykį, kai tuo tarpu Frankas buvo vis dar nekaltas. Nuo tokių minčių pajuto, kaip pradėjo švelniai raudonuoti.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Clementine Martes Sausio 24, 2018, 09:35:07 pm
 Klastuolė kiek apsvaigusi, vaikščiojo po Hogvartso koridoriais, ieškodama vietos kur galėtu pabūti viena ir nesirodyti kitiems. Šiandien, klastuolės mergaičių kambaryje pradėjo bandyti tai, kas kiek draudžiama paaugliams, na ir aišku kaip Emi neprisidės.. Taip mergina ir sugebėjo apsvaigti ir, kad dar labiau nepridaryti kvailysčių, Emillia išėjo iš kambario ir pradėjo vaikščiot, ieškodama tinkamą vietą..
 Na ir tada mergina aptiko prefektų vonią. Vonia buvo didelė, ir lyg nieko nesimatė. Emillia kiek atsipalaidavus suprato, kad surado tą vietą, kur galėtu pabūti viena, tad kiek tik spėjus nusirengti megztinį, Emillia pastebėjo, kad kažkas yra vonioje. Turbūt pasirodė. Vėliau dar nurengus savas kelnes, mergina jau norėjo lipti į vonią, bet tada įsitikino, kad ji tikrai ne viena.. Tai pastebėjus, klastuolė pradėjo šiek tiek raudonuoti, bet pati nieko nedarė, nes buvo kiek nustebus, kad čia dar kažkas yra..
- N-než-in-ojau, k-kad č-čia d-dar kaž-kas yra... - Nedrąsiai pasakė ir greitai nusisuko.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Frankas Stigleris Sausio 25, 2018, 05:16:41 pm
Franko ranka švelniai pradėjo masažuoti jo pačio kaklą. Švilpis stengėsi nuskandinti nuovargį. Chimeriškais nagais kelis kartus perbraukė per sprando odą, įsitikindamas, kad nepažeidė odos ir vanduo tuoj nenusidažys rausvai. Pasiūlymas maudytis savo pačio kraujyje negundė.
Ranka pradėjo lėtai leistis jo kūnu. Slydo įtemptu kaklu, krūtine, pilvo presu ir sustingo, nespėjusi pasiekti jo... Tarpukojo. Frankas užrietė galvą ir giliai atsiduso. Užsimerkė ir paniro į vandeninį iki akių lygio. Netikėtai ausis pasiekė atsidariusių durų garsas ir švilpis iškėlė savo galvą iš putomis pasidabinusio vandens. Akis įsmeigė į atėjūną, tiksliau, atėjūnę. Mergina pradėjo nusirenginėti, o švilpis nesugebėjo patraukti akių ir smalsiai ją stebėjo. Viešnia liko tik ant apatinių ir tai jaudino Franką. Viduje savo kūno jis pradėjo jausti nežmonišką aistrą, geismą, troškimą. Nurijo seiles ir netyčia pasimuistė iš savo vietos. Mergina iškart jį pastebėjo ir paskelbė, kad nežinojo čia esant ir švilpį, bei greitai nusigręžė. Jis stryktelėjo iš vandens, atidengdamas rausvaplaukei viso savo kūno vaizdą. Švilpis nebuvo raumenų kalnas, kaip koks Halkas iš komiksų, bet savo fizine forma nesiskundė. Stovėjo tik su sudrėkusiais apatiniais, kurie tikriausiai išryškino, kaip jį paveikė merginos kūnas.
-Nieko tokio. Vonioje pilna vietos, - išgirdęs savo žodžius, išpūtė akis.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Clementine Martes Sausio 25, 2018, 08:28:37 pm
 Emillia vis galvojo, kad vonioje nieko nėra, tad drąsiai nusirenginėjo. Bet pamačius, kad joje yra kažkas, jinai tikrai pasigailėjo savu poelgiu, nes kada gi dar pažiūrėti į vos ne pilnai nusirengusią klastuolę, o dar labiau stebėti, kaip ji nusirengia...
 Tik išlipus nepažįstamam vaikinui iš vonios, Emillia tik išpūtė akis bei stengėsi neparodyti tai, kad jinai stebį tą nepažįstamąjį, kuris jai tada pasirodė netgi ir patrauklus.
 Vonia buvo didelė, apie baseino dydžio, tad tai klastuolei tada nebuvo kažkokių problemų, kad į ją neįlipti irgi.
- Na, gerai.. - Kiek aprimusiu balsu įlipo į vonią kurioje Emillios apatiniai drabužiai irgi spėjo sušlapti. Bet tada klastuolė labiau žiūrėjo su tokiu lyg įdomumu į tą nepažįstamąjį, į jo kūną, į jo elgesį, į jo stovėjimą ir aišku ką jis ruošiasi toliau daryti, lyg tuo metu klastuolei atsirado toks "susidomėjimas" ant jo, ar gal čia tik taip paveikė jos apsvaigimas?
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Frankas Stigleris Vasario 02, 2018, 07:24:12 pm
Mergina išpūtė akis ir nužiūrinėjo apnuogintą švilpio kūną, nors ir stengėsi to neparodyti. Žinoma, tai neprasmuko pro Franko akis ir jis šelmiškai šyptelėjo.
Po akimirkos mergina sutiko, kad vonioje užtektinai vietos jiems abiem, ir vaikinas nustebo, bet to neparodė. Mielai mirktelėjo panelei ir įsmeigė akis į jos kūną, kurį iš lėto pradėjo semti vanduo. Rausvaplaukė ėjo vis gilyn ir gilyn į vonią-baseiną. Jos apatiniai drabužiai jau seniai buvo sudrėkę. Jaunuolis prikando lūpą ir nurijo seiles. Gerklėje buvo atsiradęs kažkoks guzas.
Kas man darosi? Kodėl ji taip mane veikia? Nesuprantu. Manęs niekada jokia moteris taip neveikė, na, beveik niekada. Pamirškime visus kartus su Ana ir Elna. Joms jis jautė šiltus jausmus, tad nieko tokio, bet dabar... Dabar viduje buvo tik aistra, laukinis geismas, daugiau nieko.
-Šaunu.
Jis taip pat įbrido į šiltą, putomis pasidabinusį vandenį ir pradėjo plaukioti aplink merginą ratas. Pradėjo žaisti žaidimą, kuriame jis buvo grobuonis, o mergina nerūpestinga gazelė - auka.
-Ką tokia žavinga mergina, kaip tu, daro čia tokį vėlyvą vakarą, a? Ar tik nereiks nubausti?
Išgirdęs, ką pats ką tik pasakė, taip ir norėjo užsiimti pilvą ir pradėti kvatotis, bet padoriai laikėsi rimtumo. Gal šiąnakt kažką sumedžios chimera. Frankai, kas per mintys po paraliais?
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Clementine Martes Vasario 04, 2018, 05:42:49 pm
 Emillia pradėjo žiūrėti į nepažįstamą vaikiną iškarto taip, kad tik tas nepastebėtu. Bet vėliau tam reikšmės neturėjo. Vaikinas pradėjo žaisti su klastuolę lyg kažkokį žaidimą. Ema susidomėjo tuo, o jam dar ir prakalbus, klastuolė šyptelėjo ir mintyse pradėjo rinkti žodelius, kuriuos turės atsakyti tam vaikinui.
- Ak, turiu tokį patį ir jums klausimą. - Nusišypsojo, aplaižė savo išdžiuvusias lūpas ir po truputi pradėjo artintis prie vaikino.
 Jau prisiartinus prie jo, klastuolė dar kartą šyptelėjo ir švelniai su ranką perbraukė jam per veidą.
- Nubausti? Ar sugebėtum? - Tyliai pasakė. - Tai pabandyk. - Lyg davė tokį 'iššūkį' vaikinui ir dar labiau prie jo prisiartino. Pradėjo žiūrėti jam į akis, greitai pakėlė antakius ir juos nuleido ir jau su įdomumu laukė, ką jis norės padaryti. Įdomu, įdomu..
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Frankas Stigleris Vasario 20, 2018, 08:02:36 pm
Mergina pradėjo grėsmingai ir tuo pačiu metu gundančiai artėti prie jaunuolio. Frankas pradėjo lėtai trauktis, kai netikėtai buvo priremtas prie vonios krašto. Giliai įkvėpė ir iškvėpė šiltus garus. Pajuto, kaip gerklėje atsirado gumulas, kurį jis bandė pašalinti visomis jėgomis. Ir štai, tada mergina švelniai perbraukė per jo veidą. Kaip bebūtų keista, tai neišprovokavo Franko, neiššaukė jo raudonio.
-Ar sugebėčiau? Provokuoji mane, panele? - pasiteiravo vaikinas ir švelniai prisitraukė ją prie savęs.
Švilpio lūpos pradėjo švelniai liesti nuogą klastuolės kaklą, lėtai leidosi link pečio. Jis kuo geriausiai užuodė jos gaivų kvapą, jautė jos reakciją į jo prisilietimus ir staiga jis atšlijo nuo jos taip malonumų trokštančio kūno.
-Matant, kaip trokšti tos bausmės, būtų per daug paprasta, lengva tau ją iškart suteikti, nemanai?
Jis maloniai perbraukė per klastuolės nugarą, kai tuo tarpu kita ranka glostė jos pilvo odą. Nagi, pasiduok. Matau, kad tu to nori taip pat, kaip ir aš.
-Šiek tiek bausmės reiks palaukti, klastuole, - tai pasakęs, vėl įsisiurbė į jos gardų kaklą.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Eleizija Stigler Gegužės 01, 2018, 08:34:59 pm
Susitvarkė plaukus ir, apsidairiusi per petį bei įsitikinusi, kad nėra stebima ar sekama, tyliai pravėrė TAS duris ir įsliūkino vidun. Iškart į veidą plūstelėjo karšti garai ir varniukė suraukė savo nosį. Čia iš tiesų buvo gan tvanku. Puikios sąlygos nusirengti. Dešinė ranka pradėjo kilti link kairio pečio, švelniai nutraukė juodos suknelės petnešėlę. Tą patį padarė ir su kita petnešėlės drauge. Tada atėjo eilė pačiai suknelei. Varniukė nedrąsiai išsirangė iš drabužiu ir, gražiai sulanksčiusi, pasidėjo ten, kur suknelė turėtų išlikti sausa. Nusispyrė batus, pasitaisė liemenėlę ir lėtai pradėjo tipenti link vonios krašto.
Akimis apžvelgė vonią ir tik tetarė:
-Kiek čia daug putų.
Galiausiai įlipo į gaivinantį vandenį ir pradėjo jaukesnės vietelės paieškas, tikėdamasi, kad ji čia bus viena. Žinoma, Niko kompanija netrukdytų, bet jai būtų per daug nejauku pažvelgti jam į akis po to jų nuotykio. Be abejo Eleizijai įvykis labai patiko, ji to nesigailėjo, bet tiesiog dabar būtų per daug nejauku bendrauti.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Nico Maquet Gegužės 01, 2018, 09:28:01 pm
 Nebuvo ypatingas SPA procedūrų mėgėjas, tačiau kartais ir jam norėjosi pasipliūškenti burbuliukuose. Jų koledžo patalpose tokių privilegijų nebuvo, tačiau prefektų vonia su jos mini baseinu puikiai tiko. O ir prefekto ženkliuko neturėjimas nebuvo didelė bėda.
 Patyliukais įsmuko į patalpą, į jo veidą iškart pūstelėjo karšti garai. Teko nusiimti akinius, mat šie jau po sekundės aprasojo. Jau ruošėsi autis batus, kai jo ausis pasiekė įtarkinas teliūskavimas. Prasivalęs akinius apsiausto skvernu ir vėl juos užsimaukšlinęs ant nosies apsižvalgė. Juodos akys kaip mat pastebėjo gulinčią pažįstamą suknelę. Nusispyrė batus ir pasikabino sunkią mantiją. Basomis kojomis tyliai nutipeno kitos vonios pusėn link, besislėpdamas už kolonų.
 Nikas neklydo – vonioje buvo Eleizija. Nuoširdžiai nudžiugo ją čia užtikęs, tad greitai nusimetė marškinius bei džinsus ir taip tyliai, kaip tik sugebėjo, priėjo prie jos iš nugaros.
 – Labas, – nutaisęs kimų balsą pasisveikino, delnais uždengęs jai akis.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Eleizija Stigler Gegužės 02, 2018, 07:26:07 pm
Vanduo raminančiai ir maloniai glamonėjo apnuogintą Eleizijos kūną. Lengvai suvirpėdavo, jai pajudėjus. Varniukei tai patiko. Ji jau net nebenorėjo išlipti iš vandens. Ji šlapiais pirštais persibraukė per kaklą ir sustojo ties krūtine. Giliai įkvėpė ir žengė žingsnį tolėliau. Vnaduo godžiai apsivijo aplink jos krūtinę ir būtų mielu noru kilęs aukštyn jos kūnu, bet Elė testovėjo vienoje vietoje - ji valdė situaciją.
Užsimerkusi ji nurijo seiles ir tyliai pradėjo dainuoti, greičiau murmėti, jos mėgstamos dainos žodžius.
-It must be something that we call love
Wherever I go I'm coming back
And time cannot knock me off my track
This resolution is final
It must be something that we call love
It's when you're craving to say her name
And my reality seems to break apart with her arrival...

Ir tada Elė pajuto, kad kažkas už jos kvėpuoja. Kažkieno rankos uždengė jai akis ir varnė jau ruošėsi spirti užpuolikui į tarpkojį, kai išgirdo iki kraujo pažįstamą balsą. Koja sustingo ir po akimirkos ramiai grįžo į savo vietą. Mergina šlapiomis rankomis suėmė JO delnus ir nutraukė nuo savo veido, atsigręžė į jį ir, nudelbusi akis, tarė:
-Labas, Nikai, -žengė arčiau jo ir sunėrė savo pirštus su jo. -Ką tu čia veiki? - išdrįso pakelti akis ir pažvelgti į jo nuostabų veidą.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Nico Maquet Gegužės 02, 2018, 07:44:56 pm
 Tik prisėlinęs prie pat varniukės, išgirdo ją po nosimi niūniuojant jam nepažįstamą melodiją. Lūpos nejučia išsikreipė į šypsnį, prisiminus, kaip ji dainavo Varno Nago kaukių baliuje, įsmeigusi savo šokoladines akis tik į jį. Nuo šio prisiminimo kažkoks keistas jausmas sukirbėjo krūtinėje, lyg kokia plunksna (greičiausiai, varnos) būtų švelniai paglosčiusi jojo širdį.
 Tiesa, vos atsisukusi varnytė nudelbė savo gražias akis, lyg jo bijotų. Čia dabar? Dažniausiai tai jis būdavo tas nedrąsusis ir visada išsigandęs. Kurgi nebūsi toks, kai šalia Eleizija – visada ryžtinga ir bebaimė? Tad dar labiau nustebo pamatęs ją tokią sutrikusią. Tik stipriau suspaudė jos delną ir nieko nesakė, kol jųdviejų akys nesusitiko.
 – Norėjau pasimėgauti vandens procedūromis, – šyptelėjo, tačiau akys išliko rimtos, – O pati? Kiek girdėjau, prefekto titulo dar negavai, – sukrizeno, pabandęs pajuokauti, – Kažkokia ne tokia atrodai, – suraukė kaktą, – Kas atsitiko mano mažutei? – tyliai sušnabždėjo, priartėdamas prie tamsiaplaukės.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Eleizija Stigler Gegužės 02, 2018, 08:21:19 pm
Jos visas dėmesys buvo sutelktas tik į Niką: į jo akis, į jo smakrą, į jo skruostus, lūpas. Ji išvadavo savo pirštus iš klastuolio ir kilstelėjo juos iki vaikinuko veido lygio. Švelniai perbraukė per jo skruostą. Jis buvo toks švelnus.
Nikas pastebėjo, kad varniukė šiandien kažkokia kitokia, nei jai būdinga. Ji tik sumykė kažką sau po nosimi ir mirktelėjo. Giliai įkvėpė ir tęsė pirštų kelionę jo kaklu. Netikėtai ranka sustojo ant jo krūtinės ir varnė tarė:
-Gal juoksiesi, o gal ir ne, bet man labai nejauku dar kalbėti po to mūsų nuotykio. Nesakau, kad gailiuosi ar panašiai, bet reikia laiko apsiprasti su tuo, kad mūsų santykiai pakilo į kitą lygį - stipresnį lygį. Ir tu ką tik mane pavadinai mažute? Aš už tave žemesnė gal tik penkiais ar šešiais centimetrais, ponaiti, - ir galiausiai ji nusišypsojo. Nors viduje ir buvo nejauku, ji nusprendė jį nuslopinti šypsenomis ir kažkuo panašiu.
Ji priėjo dar arčiau Niko, bet rankos netraukė nuo krūtinės. Atrėmė savo kaktą į jo barzdą, netyčiai kliudydama jo skruostą. Tada ji sau šyptelėjo ir pabandė pakeisti atmosferą.
-Gali nuskambėti keistai, bet noriu paklausti, - atitraukė galvą ir pažvelgė į tamsiaplaukį. - Ar mano mylimasis jau skutasi?
Uždavusi klausimą, tyliai sukikeno ir patraukė ranką nuo jo kūno.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Nico Maquet Gegužės 02, 2018, 08:40:38 pm
 Nenuleido nuo Eleizijos akių. Tai štai kas nedavė jai ramybės, štai kodėl ji jam pasirodė it nesavam kaily. Jis nieko panašaus nejuto, be to, ir apie santykius sunku būtų ką nors pasakyti – nuo to karto jiedu nesimatė.
 – Ei ei, – minkštai pratarė, suimdamas jos veidą į delnus, – manęs neturi gėdytis, – nykščiu švelniai perbraukė per jos skruostą, – Šiaip ar taip, tikiuosi, kad tas nejaukumas praies. Ir, ei, aš aukštesnis bent dešimčia centimetrų, – nusijuokė, pakštelėdamas ją į kaktą. Teko truputį pasilenkti.
 Jai prigludus, tyliai sumurkė. O tada išpūtė akis, išgirdęs tokį neįprastą klausimą.
 – Am, na, t-taip, –išlemeno, išmuštas iš vėžių, – O-o kas?
 Suėmė ją už delno ir įbrido giliau į vandenį, dabar jis siekė jam iki krūtinės. Pasisėmė truputį putų ir pirštu bakstelėjo Elės nosin, papuošdamas jį baltu burbuliuku.
 – Ei, beje, kad jau apie santykius, – burbtelėjo, – kaip manai, ar kas nors iš to viso išeis? A-aš turiu omeny, – sutrikęs sumikčiojo, – a-ar mūsų laukia kažkokia ateitis, a-ar... – nudelbė akis, pats susipainiojęs savo žodžiuose.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Eleizija Stigler Gegužės 02, 2018, 09:01:08 pm
Išgirdęs klausimą, jos tamsiaplaukis tik išlemeno, kad jau tai daro ir pasiteiravo, kodėl ji to klausė. Varnė tik šyptelėjo ir mirktelėjo jam.
-Tegul tai išlieka paslaptimi, gerai?
Ji jau ruošėsi pasiirti šiek tiek tolėliau, kai klastuolis suėmė ją už delno ir pradėjo bristi vis giliau. Vanduo jau buvo jai iki pečių lygio, kai tuo tarpu Nikui apgaubė tik krūtinę. Eleizija priartėjo prie jo, kojomis apsivijo Niko liemenį, o rankomis - kaklą.
-Dabar tyčia erzini, eidamas kuo giliau. Nori parodyti tuos kelis centimetrus, kuriais esi aukštesnis? Ech, tie vaikinai, - pridūrė ir jau ruošėsi priglausti savo kaktą, kai tas niekšelis jai ant nosies uždėjo putų burbulą. Vargšelė prisimerkė ir nusivalė jį į vaikino kaklą. Jau ruošėsi kirsti, kad pasielgė, kaip blogas berniukas, kai jis temą pakeitė šimtu aštuoniasdešimt laipsnių kampu.
-Pala, ką? - šiek tiek užtruko, kol ji suvirškino klastuolio klausimą. - Na, aš tikiuosi, kad kas nors iš to išeis ir tai nebus tik paprasta draugystė. Aš net sau leidžiu pasvajoti, kas bus mūsų studijų metais. Kaip mes kartu gyvensime mažame butuke ir būsime laimingi, nes turėsime vienas kitą. Žinoma, viskas priklauso ne nuo to, kiek aš to noriu. O nuo mūsų abiejų. Jei tu to nori, tai mes nesustabdomi. Man net nebus svarbu, ką manys aplinkiniai. Man svarbiausi, kad... - balsas akimirkai užsikirto. Užvertė galvą, giliai įkvėpė. -Svarbiausia būti su tavimi, Nikai Maquet. O pačiam? Ką pats manai? Ar mūsų laukia bendra ateitis?
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Nico Maquet Gegužės 02, 2018, 09:11:29 pm
 Švelniai ją apsikabino, kai ji prilipo prie jo kaip koks krabas, tačiau iškart priėjo prie suoliuko ir pasodino Eleiziją, tuojau pat įsitaisė ir pats šalia. Šyptelėjo.
 – Visai ne kelis, – šyptelėjo puse lūpų.
 Kol mergina kalbėjo, jo akys buvo įsmeigtos į kažkokį tik jam vienam matomą tašką. Kurį laiką tylėjo, bandydamas rasti reikiamus žodžius – tik, deja, jam to nepavyko.
 – Kad ne viskas taip paprasta, – sumurmėjo.
 Vėl suėmė jos delną ir toliau kalbėjo įsmeigęs žvilgsnį į jųdviejų susipynusius pirštus.
 – Be abejo, ir aš to norėčiau. Tik, suprask, greičiausiai aš vėl grįšiu į žiobarų pasaulį... – sumurmėjo septyniolikmetis, – jau dabar esu prasimokęs tiek, kad galiu suvaldyti savo jėgas ir teoriškai galėčiau mesti mokyklą. Na, gerai, kad nieks iš maniškių nežino, kad burtininkai pilnametystę pasiekia jau septyniolikos. Tada, aaa, jau turėčiau mesti. Greičiausiai teturiu metus i-ir tada... – jo balsas užlūžo.
 Žinojo, kad tėvas jam niekada neatleistų santykių su kitataute, be to, kur visi norai įstoti į Oksfordą. Nikas nebebuvo tikras, kad vis dar to nori – ne tada, kai varniukė jam atvėrė kitas ateities perspektyvas, – tačiau nenorėjo nė pagalvoti apie tai, kas jo lauktų namie.
 – Noriu būti su tavimi atviras, – vos girdimai sumurmėjo sau po nosimi, – tačiau turi suprasti, kad viskas jau yra nulemta už mane i-ir mano ateitis nuo manęs nepriklauso, – gūžtelėjo pečiais, vis dar tebežiūrėdamas į jos delną.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Eleizija Stigler Gegužės 03, 2018, 07:32:44 pm
Ji romiai stovėjo ir klausėsi, ką Nikas aiškino. Pasak jo, klastuolis greičiausiai grįš į žiobarų pasaulį ir jau tada bus, kaip tėvelis lieps. Jo likimas jau seniai nulemtas.
Varniukė, baigus kalbėti jaunuoliui, sugniaužė rankas į kumščius ir metė įtūžio pilną žvilgsnį į Niką, nors jis buvo skirtas jo tėvui. Na, iš dalies ir pačiam vaikinui.
-Kad mane devyni velniai apgraužtų, - savotiškai nusikeikė Elė. -Niekas nėra nulemta už tave, jei pats to nepripažįsti. Gyvenimas yra tavo. Jei klystu, pataisyk mane, - tepridūrė ji, nors jautė, kad iš jos lūpų teka gryniausia tiesa. -Mes visi turime laisvę išsakyti savo nuomonę, laisvę rinktis... Bet kaip matau tu jos atsisakai, net nepabandęs jos paliesti. Nikai, kodėl tu taip darai? Prašau pasistenk pasipriešinti. Jei ne dėl manęs, tai dėl pačio savęs.
Bekalbėdama pajuto, kaip jos skruostus papuošė sūrios ašaros. Ji jau nebejautė nepatogumo žiūrėti į jį. Nuo šiol Eleizijos akys tik ir rijo vaikinuką.
-Kaip norėčiau susitikt su tavo tėvu ir išsakyt viską, ką apie jį galvoju. Uchhh... - suurzgė varnė ir pliaukštelėjo per vandens paviršių.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Nico Maquet Gegužės 03, 2018, 09:37:24 pm
 Net išsigando sutikęs jos įtūžio pilną žvilgsnį, taip ir grasinantį sudeginti ne tik patį Niką, bet ir visą baseiną. Aišku, žinojo, kad ramios reakcijos gali net nesitikėti, tik ne iš Elytės, tačiau vis dėlto toks pyktis jį nustebino. Kodėl ji pyksta? Negi jis kaltas, kad viskas jau suplanuota?
 – Ne, viskas ne taip paprasta, – vėl pakartojo savo žodžius, tik šįsyk tvirčiau, – Negaliu pasipriešinti tėvui. Ne tik dėl savęs... Polas, jis labai jautrus ir negaliu jo palikti vieno su tėvu, o jam jau reiškiasi magiški sugebėjimai, – papurtė galvą, – o ir šiaip, ką veikčiau likęs magijos pasaulyje? Nei aš normaliai pritampu čia, nei žinau, ką galėčiau veikti baigęs mokyklą, – gūžtelėjo pečiais, – Ir tu klysti, sakydama, kad visi turi laisvę rinktis. Aš jos neturiu. Tėvas greičiausiai sužadėjo mane dar kūdikystėje, – liūdnai ir karčiai nusijuokė, – ir aš.. aš nieko nebepakeisiu. Ne dėl savęs. Dėl Polo.
 Nebuvo visiškai atviras. Tiesiog... jei nepaklūstų, tėvas pasistengtų, kad jo gyvenimas virstų pragaru. O jis to negalėjo leisti. Dėl daugelio priežasčių, tačiau pagrindinė jų buvo Eleizija: nenorėjo jai gadinti gyvenimo, visą laiką save graužtų, kad ji galėtų turėti pilnavertį gyvenimą su visais patogumais. Negalėjo atimti iš jos tokios galimybės – galimybės būti laiminga.
 –  Nesuprask manęs neteisingai, bet nenoriu iš tavęs atimti viso to, ką gali turėti. O su manimi viskas būtų... sudėtinga, sudėtingiau nei atrodo. Kad ir tikėjimas. Jei kažkokio stebuklo dėka tėvas pripažintų burtininkę, to vis tiek nepakaktų.
 Jis visą tai kalbėjo įbedęs juodas akis į jųdviejų delnus ir tik dabar pakėlė žvilgsnį. Iškart užtiko drėgnus nuo ašarų skruostus ir dar didesnis liūdesys persmelkė jo krūtinę. Nykščiu švelniai nubraukė drėgmę nuo Eleizijos veido ir švelniai pakštelėjo ją į viršugalvį, tylutėliai sumurmėdamas „atleisk“.
 – Patikėk, nenorėtum, – galiausiai burbtelėjo, prisiminęs ūmų tėvo būdą bei sunkią ranką, akimirksniu pajuto suskaudant skruostus bei nugarą, – Ir niekada neleisčiau tau su juo susitikti, – vien nuo tokios minties šaltis sustingdė vaikinuko kraują.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Eleizija Stigler Gegužės 06, 2018, 08:11:56 pm
-Kalbi taip, lyg tik tavo gyvenimas būtų sudėtingas, - išpūtė anglies dioksidą laukan. - Nikai, tu net nežinai ką aš patyriau ir sakai, kad viskas ne taip paprasta. Mano pačios senelis bandė mane... - akimirkai ji sustingo. Pajuto, kaip gumulas gerklėje pradėjo jai trukdyti. Susivokusi, kad vos neišdavė savo didžiausios paslapties, apie ką žinojo tik ji ir seniai nudvėsęs senelis, suvirpėjo.
Sukryžiavo rankas ant krūtinės ir pabandė kalbą nusukti nuo jos, bet ar tai jau buvo įmanoma?
-Polas? Tavo jaunesnysis broliukas? Tada tai kur kas apsunkina aplinkybes. Bet gerai pasukus galvą, išeitį įmanoma rasti. Tik nereikia nuleisti rankų.
Ji priėjo arčiau klastuolio ir švelniai perbraukė per jo nepriekaištingą skruosto odą. Ji būtų viską paaukojus, kad tik Niko tėvas nebūtų toks aršus, toks... Toks nepakenčiamas.
-Nenori iš manęs atimti viso to? Tu tą ir noriu padaryti. Kad mane devyni velniai apgraužtų, tu nori iš manęs atimti meilę, aistrą ir net geismą. Tu nori iš mano širdies išplėšti save, nes savo galvoje esi įsikalęs, kad tu man per prastas ar kas? Jei taip, tai tu toks nesi. Tuuu... Tu esi... Ai, velniop tuos žodžius.
Ji staigiai ir skaudžiai pastvėrė vaikiną už pečių, prisitraukė prie jo ir aistringai įsisiurbė į jo lūpas. Elė nežinojo, ko tikėtis. Galvoje sukosi dvejonė - jis atsakys į bučinį ar ne?
Greitai atsitraukusi, varnė dar kartą pažvelgė į jį ir žengė kelis žingsnius atgal.
-Ir net nebandyk spręsti už mane mano likimo. Aš esu pakankamai išsilavinus, kad galėčiau daryti tai pati. Man atrodo, kad jis nenorėtų su manimi susitikti. Tikriausiai, net daktarai jo tam nepatartų, - piktai suraukė savo nosį, nors akys ir išliko vis dar tokios tyros, nekaltos.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Nico Maquet Gegužės 07, 2018, 05:37:58 pm
 Suglumęs dirstelėjo į ją. Berods kadaise Elė jau minėjo tą senelį, tik Nikas niekaip negalėjo prisiminti, ką ji sakė.
 – Eleizija? Ką jis bandė tau padaryti? – pasiteiravo taip švelniai, kaip tik mokėjo.
 Visgi klastuolio balsas išdavė rūpestį, tą liudijo ir gili raukšlė jo kaktoje, o akys net pastėr iš siaubo, mat smegenys piršo jam skirtingus, vienas už kitą siaubingesnius ir kraupesnius. Pasistengė nuvyti tas mintis šalin, tačiau jau įsijungusi vaikino vaizduotė niekaip nenorėjo išsijungti.
 – Ir ką tu siūlai daryti? Pagrobti Polą iš namų ir pabėgti su tavimi? Kad mane persekiotų ne tik tėvo neapykanta, tačiau ir Jungtinės Karalystės teisėsauga? – piktai burbtelėjo.
 Nenorėjo su ja pyktis, žodžiai patys išsprūdo iš jo lūpų. Bet tą akimirką jos buvo užčiauptos Elės bučinio. Apstulbęs tamsiaplaukis sekundę ar dvi stovėjo sustingęs, tačiau vos atsitokėjęs prisiglaudė varniukę ir dar karščiau atsakė į jos bučinį.
 Bučinys nutrūko dar staigiau nei prasidėjęs. Nusivylęs pabandė ją darsyk prisiglausti, tačiau trumpaplaukė ryžtingai žengė atgal, nutaisydama piktą miną.
 – Na, tavęs tikrai kartais reikia bijoti, sutinku, – šyptelėjo, atpalaiduodamas pečius ir vydamas visas niūrias mintis šalin, joms bus dar pilna laiko, – Kartais tokia baisi būni, kad net bijau prisiliesti ar kažką ne taip pasakyti, – nusijuokė, prisitraukdamas ją artyn.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Eleizija Stigler Gegužės 07, 2018, 07:54:29 pm
Nors varniukė ir stengėsi temą pakeisti kuo greičiau, bet senis Stigleris pro klastuolio ausis nepraslydo. Jis viską kuo geriausiai įsidėmėjo ir prirėmė Elę prie nematomos sienos. Mielai, švelniai pabandė išsiaiškinti, ką senelis norėjo jai padaryti. Ji tik nerimastingai pasimuistė ir tetarė:
-Nenorėčiau, kad tai kas nors sužinotų, Nikai. Atleisk, kad nesakau. Tiesiog pamiršk, - pabandė paraginti jį, kai pati sukryžiavo rankas, bandydama pasijusti saugesnė.
Stipriai prispaudė savo pirštus prie odos ir tik pakėlė akis į vaikiną. Nenorėjo nieko sakyti, tik klausytis. Galiausiai, kai ji jį užčiaupė pabučiuodama, jis atsakė į jos bučinį, bet mergina tiesiog atšlijo.
-Na va. O tu dar bijai man leisti susitikti su tavo tėčiu, - burbtelėjo ji ir jau buvo pasiruošusi išlipti iš vandens.
Staiga pajuto, kaip klastuolis ją sučiupo ir savo valia prisitraukė arčiau savęs. Elės krūtinė atsirėmė į nuogą Niko. Ji kuo puikiausiai užuodė jo malonų kvapą, jautė jo odą ant savosios. Toks artumas Eleizijai buvo kenksmingas. Ji kartais nesusivaldydavo ir peržengdavo žingsnį, nors klastuoliui tikriausiai tai patikdavo.
-Ni... Nikai, - atsiduso ji. -Gal galėtai palei... paleisti mane? Mane tai veikia.
Nespėjo pabaigti sakinio, kai jos pirštai pradėjo išdykauti ant vaikinuko pilvo, o lūpos artėti prie jo kaklo. Iki tikslo likus keliems milimetrams, ji akimirkai sustingo ir atitraukė rankas bei lūpas.
-Nesuprantu, kas man darosi. Kai priartėju per arti tavęs - pašėlstu. O paskui pasijuntu, kaip kokia kalė, kuri tik ir siekia užsikabaroti ant vaikinų.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Nico Maquet Birželio 02, 2018, 12:50:22 am
 Jis, be abejo, suprato, kad kai kuriuos gyvenimo aspektus norisi pasilikti tiktai sau: idėti į užrakinamą skrynutę, raktą išmesti į gilų vandenyną, o dėžutę, susuptą į devynis apsiaustus, paslėpti kalno širdyje. Tačiau supratimas, kad ji kažką nuo jo slepia, dargi kažką tikrai reikšmingo ir svarbaus, nedavė jam ramybės.
 – Ar tu manimi pasitiki? – švelniai sumurmėjo, – Tai kodėl negali pasakyti? Pati gi neseniai kalbėjai apie mūsų ateitis. O argi bendra ateitis įmanoma, turint paslapčių iš praeities? – iškėlė klausimą.
 Nenorėjo taip sakyti. Ne visai. Tačiau žodžiai patys išsprūdo iš jo burnos ir septyniolikmetis nieko negalėjo padaryti, tiktai suspausti Eleizijos delną, bandydamas šitaip suminkštinti savo žodžius. Ir savotiškai už juos atsiprašyti.
 Vaikinuko skruostai ir ausys kaip mat užsidegė raudoniu, vos varnei jį palietus. Atsidėkojo bučiniu į kaklą, o jai atsitraukus, rankomis apsivijo merginos liemenį bei klubus.
 – Gal ir gerai, kad taip tave veikiu, – mirktelėjo, pakštelėdamas į jos nosytę, – Be to, sakyčiau, man patinka, kad kabarojies. Aišku, jei tik ant vieno, – erzindamas atsitraukė per kelis centrimetrus ir pakėlė antakius, tarsi klausdamas, ar tikrai ji kabarojasi tik ant vieno vaikino kaklo.
 Patyliukais džiūgavo, kad pavyko nusukti pokalbį nuo itin nemalonių temų – jo tėvo ir (ne)įmanomos jųdviejų ateities. Dabar galėjo atidėti tas mintis kitam laikui, gal geresniems laikams ir tiesiog mėgautis savo mergytės artumu.
 Nieko nelaukdamas stipriai ją pabučiavo, tikėdamasis, kad bučinys ją paveiks ne ką mažiau negu jo prisilietimai. Bučiavo ją stipriai ir ilgai, rankomis tyrinėdamas mergaitišką kūną. Atsitraukė, kai jau abu buvo uždusę.
 – Tai kokie planai atostogoms? – šyptelėjo, atsisėsdamas ant vonios krašto.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Eleizija Stigler Birželio 02, 2018, 11:19:42 am
Nikui aiškiai rūpėjo Elės paslaptis, kurios ji dar nedrįso išduoti. Jis bandė, ragino ją išsipasakoti, tačiau varniukė dar nedrįso. Ji tik giliai įkvėpė ir tarė:
-Žinoma, kad tavimi pasitikiu. Nebūčiau su tavimi permiegojusi, jei nebūčiau visiškai tau atsidavusi, - akys pradėjo drėgti. -Nes tai... Nes...
Balsas pradėjo lūžinėti, akys dar labiau drėgti. Varnė nusivalė vos pastebimas ašarėles ir atsiduso.
-Gerai, papasakosiu. Mano senelis buvo garsus genetikos mokslininkas. Daugelis žmonių jį gerbė už tai, kad senelis išsiaiškino, kaip tam tikros rūšies individui įdiegti kitos rūšies genus. Tiksliau sukurti chimerą. Žinoma, po tokiu laimėjimu yra ir tamsioji pusė, kuriai priklausau aš...
Ji rankomis apglėbė savo gležnus pečius ir nudelbė akis į vandenį.
-Pavykus pirmajam eksperimentui su žmogumi, jį ištiko euforijos ekstazė. Jis dar kartą sumanė sukurti žmogų - chimerą. Tam pasirinko mane, jo paties anūkę. Senelis nuosekliai mane stebėjo, užsirašinėjo įvairiausias detales apie mano sveikatą ir elgesį. Vieną kartą, kai aš likau nakvoti jų namuose, jis nusprendė veikti. Nusitempė mane į savo šiurpią laboratoriją ir pradėjo.
Gerklėje atsirado gumulas, kuris trukdė kalbėti, tačiau ji vis tiek tęsė, nors veidu tekėjo skausmo ašaros.
-Jo tikslas buvo sukurti vilkolakę su medūzos genais, tačiau jam nepasisekė. Bandymas vos manęs nepražudė. Mano kūnas nebuvo toks stiprus, kad ištvertų organizmą slopinančius nuodus. Tačiau šiam šiurpiam įvykiui jis paliko amžiną prisiminimą.
Nusigręžė nuo Niko ir nedrąsiai pakėlė savo šlapius plaukus. Visu grožiu ant kaklo pasirodė vertikalus randelis. Ji pirštu perbraukė per jį ir iškart pašiurpo. Nors vis dar buvo nusigręžusi nuo jo, jautė jo akis. Ji patraukė rankas nuo plaukų, kurie paslėpė randelį. Nusivalė sūrias ašaras ir vėl apglėbė save.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Nico Maquet Birželio 03, 2018, 01:32:20 pm
 Eleizijos pastaba apie permiegojimą privertė jį susikūprinti ir pasijausti mažam bei labai kaltam. Bet jis gi nemanipuliavo ja, ji irgi to norėjo... Tai kodėl dabar jis pasijuto taip bjauriai? Neišduodamas savo jausmų bei galvoje kirbančių minčių, stipriai suspaudė kumštį ir tik nudelbė žvilgsnį.
 Kol jis bandė susidėlioti mintis ir kažkaip jas įspausti į žodžius, varnanagė jau pradėjo savo pasakojimą. Susirūpinęs pakėlė galvą į ją. Nuo jos žodžių Nikas pakraupo – ir ne tik jis: staiga dingo visa puta, nors dar prieš akimirką jos čia buvo pilna, vanduo kaip mat atvėso ir štai klastuoliui jau buvo šalta. Net nežinojo, ką pasakyti – o ką ir bepridursi tokioje situacijoje? Kad jam gaila? Be abejo, gaila, tačiau gailestis čia nepadės.
 Pats irgi jautėsi bjauriai – tiek kartų į ją žiūrėjo, su drabužiais ir be, o rando, einančio išilgai jos kaklo, taip ir nepastebėjo. Bijodamas savo prisilietimu iššaukti nemalonius prisiminimus, pabijojo prie jo prisiliesti, tad tik švelniai perbraukė per jos ranką, kuri ką tik lietė Elės senelio veiksmų įrodymą.
 Nerasdamas žodžių, nutarė veikti. Apkabino pusnuogę merginą ir stipriai priglaudė ją prie savo krūtinės, veidu įsikniaubdamas į jos plaukus.
 – Atsiprašau, kad turėjai visa tai papasakoti, – sumykė, vis dar neatsitraukdamas nuo jos, – Aš tikrai vertinu tavo atvirumą. Ir... tu esi labai stipri, jei po viso to vis dar sugebi pasitikėti žmonėmis ir gyventi toliau, man reikėtų iš tavęs pasimokyti.
 Kurį laiką jiedu stovėjo jau atvėsusiame vandenyje, kol šaltis prisiminė apie save. Tamsiaplaukis greit išbrido iš vandens ir pasiėmė didelį rankšluostį.
 – Eikš, leisk man tave apkamšyti, – nedrąsiai šyptelėjo, išskėsdamas rankas su rankšluosčiu.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Eleizija Stigler Birželio 03, 2018, 07:02:54 pm
Jos kūnui pradėjus virpėti, varniukė pastebėjo, kad vanduo visiškai atšalo. Ji atsigręžė į Niką, bet akių nepakėlė. Klastuolis nedrąsiai perbraukė per jos ranką. Nustebusi ji pakėlė akis ir tada Nikas žengė kitą žingsnį. Jis apglėbė varniukę ir, priglaudęs prie savo krūtinės, savo galvą padėjo ant josios.
Mergina rankas priglaudė prie savo krūtinės ir užmerkė akis. Ausis pasiekė tylus bei mielas vaikinuko balsas. Išklausiusi viską, ji tik giliai įkvėpė ir atsiduso.
-Stipri, - pakartoji tyliai ji. - Be šeimos nebūčiau atsitiesusi. Žinoma, su šeimos pagalba randai neišgijo tobulai. Tai tu privertei juos užsitraukti amžiams, tačiau pats ir atvėrei juos šiandien, - pakėlė akis aukštyn. - Tikiuosi, kad užversi juos vėl, ponaiti, - šyptelėjo ji.
Jie dar valandėlę taip stovėjo apsikabinę šaltame vandenyje, kai Nikas pirmas atšlijo. Išbrido iš vandens ir pasigriebė didelį rankšluostį. Jam pakvietus, Elė nedelsė ir grakščiai išlipo iš vonios. Pabandė iš plaukų išsigręžti vandenį ir priėjo prie Niko, tačiau vietoj to, kad leistų būti apkamšoma, ji nugvelbė iš jo rankšluostį ir mirktelėjo akį. Pribėgo arčiau, apglėbė jį per krūtinę ir rankšluostį įdavė jam.
-Dabar gali apkamšyti mane kartu su savimi, ponaiti, - tyliai tetarė ji.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Nico Maquet Birželio 03, 2018, 07:16:58 pm
 Įdomu, kiek laiko praeis, kol Eleizija jam atleis už senų žaizdų atvėrimą? Arba kol jis atleis sau – nesvarbu, ką ji dabar besakytų, Nikas pyko ant savęs ir jautėsi labai nusivylęs: ne dėl to, ką jautė, o dėl Elės. Niekada nenorėjo sukelti jai skausmo, tačiau nuojauta jam kuždėjo, kad per tuos kelerius metus, kiek jiedu pažįstami, jis skaudino ją dažniau nei darė laimingą. Tas pats ir dabar – kam jam reikėjo ją kamantinėti, matant, kad varnė vengia šio pokalbio? Kvailys kvailys kvailys.
 Su nuostaba pažvelgė į jos besišypsantį, tokį nežmoniškai gražų veidą – nors ant jo vis dar matėsi ašarų pėdsakai, tačiau ji dabar atrodė dar nuostabiau nei įprastai – jei tai išvis įmanoma.
 – Kaip pasakysite, mano ponia, – šyptelėjo, įsupdamas juodu į rankšluosčio kokoną.
 Stipriai ją apkabino per liemenį ir laikė tvirtai apglėbęs, lyg nenorėtų jos niekada paleisti. Pamažu bjaurus jausmas krūtinėje atslūgo – beliko tikėtis, kad ir Eleizija jaučiasi geriau.
 – Atsiprašau, – vėl sumurmėjo jai į plaukus, – Bet, žinai, turėdamas tokią tvirtą ir stiprią damą šalia savęs, gal ir galėčiau gyventi burtininkų pasaulyje... – šyptelėjo.
 Nieko nelaukęs lūpomis surado jos kaklą ir švelniai pakštelėjo į randą, ranka perbraukdamas išilgai jos nugaros. Rankšluostis spėjo nukristi, tačiau jis – jau susitelkęs ties Eleizijos lūpomis – to net nepastebėjo. Bučiavo ją stipriai ir aistringai, tarsi tai tebūtų pirmasis jų bučinys. Arba paskutinis.
 Atsitraukęs pastebėjo, kad rankšluostis jau guli ant grindų. Keliais žingsniais prišoko prie varniukės suknelės, pasiėmė ją ir savo rūbus.
 – Duokš, padėsiu tau apsirengti, kad nesušaltum, – rūpestingai šyptelėjo, rengdamas jai suknelę per viršų.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Eleizija Stigler Birželio 03, 2018, 07:41:53 pm
Šyptelėjęs įsupo abiejų kūnus į šiltą rankšluosčio kokoną. Vaikinas stipriai apkabino ją per liemenį. Jis ją laikė taip stipriai, lyg tai būtų paskutinis jų susitikimas, lyg jis nenorėtų su ja skirtis. Elė taip pat stipriai apglėbė jį per krūtinę ir prikišo savo nosį prie jo kaklo. Giliai įkvėpė jo aromato, kurio putos ir vanduo nesugebėjo pašalinti.
Netikėtai Nikas tyliai vėl jos atsiprašė. Varnė jau žiojosi sakyti, kad jis nustotų tai daryti, kai klastuolis vėl prakalbo. Išklausiusi viską, jos skruostai pradėjo raudonuoti, akys žėrėti.
-Ar tai reiškia, kad mūsų santykiams gal būt atsirado ateitis? - tikėdamasi pasiteiravo mergina.
Ir tada Nikas, nieko nelaukęs, susirado Stigler kaklą ir maloniai pabučiavo į... Į randą. Mergina sekundei suvirpėjo, tačiau giliai įkvėpė, leisdama tęsti. Kai jo lūpos susirado josios, niekam jau nerūpėjo nuslydęs rankšluostis. Visas dėmesys buvo sutelktas į tą aistringą, meilės ir geismo pripildytą bučinį. Varnė tik spėjo įvelti savo pirštus į jo tankius plaukus, kai jis iškart atšlijo. Stryktelėjo ir paėmė Elės suknelę. Priėjęs šyptelėjo ir pasakė, kad ją aprengs, nes nenori, kad ji sušaltų. Mergina tik susijuokė, bet leidosi būti Niko aprengta.
Vos suknelė buvo užmauta, vanduo iš liemenėlės ir kelnaičių pradėjo skverbtis į suknelės medžiagą. Ji tik pažvelgė į Niką.
-Spėju, kad dabar mano eilė tau atsidėkoti.
Nespėjo pabaigti sakinio, kai iš Niko drabužių kalnelio ištraukė plonus marškinius. Jais apvilko klastuolio kūną ir sustojo. Prieš juos užsegdama, Eleizija padarė trumpą kelionę lūpomis nuo jo kaklo iki pilvo. Tada išsitiesė, užsegė marškinius ir žavingai nusišypsojo.
-Kelnes užsidėsi pats. Juk nenorim nekviestų svečių, taip? - juokaudama tarė ji.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Roana Amneta Spalio 09, 2018, 09:16:29 pm
 Keista buvo pirmą sykį per puse metų maudytis ne paprastoje vonioje - prefektukė žingsniavo penktu aukštu vonios link. Slaptažodį jau žinojo visa mokykla, tačiau rausvaplaukė tikėjosi nebūsianti užtikta maudymosi metu. Baimė? Ne, Amneta nebijojo nieko.
 Įžengusi vonion, atsuko vieną eilę čiaupų ir nusirengusi pažvelgė į undinės paveikslą. Kai vonia buvo pilna, čiaupus mergina užsuko ir įšoko į karštą, atpalaiduojantį vandenį. Seniai taip gera nebuvo - ypač po tokių įtemptų žaidynių prieš Varnanagius. Išnėrusi įkvėpė ir nusišypsojo. Atrodė jog kiekvienas raumenukas atsipalaidavo. Žaliaakė galėtų čia išbūti turbūt ir visą parą. Tačiau pašalinis garsas vonios kambaryje vertė ilgaplaukę nerimauti. Susisupusi į rankšluostį, paslėpė savus rūbus ir laikydama lazdelę, pasislėpė pati. Tačiau viską mokanti sugadinti švilpė ėmė ir paslydo.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Keitas Kolinsas Spalio 10, 2018, 02:29:04 pm
Nors Keitas ir nebuvo prefektas, bet visų mokinių taip mėgstama ir giriama vonia tik ir traukė ten apsilankyti. Slaptažodį buvo nusigaudęs iš kažkokios vyresnės švilpės ir jį pasakius vis dėl to durys atsidarė.
 Tiesą sakant įvairių meilės/simpatijų ir apskritai merginų reikalai jam buvo iškankinę juodomis garbanomis papuoštą galvą.
Vaikinas, net nepastebėdamas, kad čia esama kito žmogaus, niūniuodamas “Kisses Back” melodiją, nusivalė juodu pieštuku apvestas akis,išsivėrė iš veido ir ausų daugybę auskarų, kurie šią savaitę buvo sidabro spalvos. Nusirengęs džemperį ir nusimetęs marškinėlius jau ruošėsi atsikratyti ir kelnėmis, tik išgirdo. TEKŠT. Garsas buvo tarsi paslydęs ir išsitėškęs žmogus. Vis dar be marškinėlių, smarkiai išblyškęs vaikinas, atstatė lazdelę į tą pusę iš kur buvo atsklidęs garsas.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Roana Amneta Spalio 11, 2018, 02:59:22 pm
 - Auč. - Suraukė antakius ir atsistojo. Žinojo, kad atėjęs žmogus jau bus ją išgirdęs. Kur gi ne? Kaip visad sugebu ką nors sugadinti pamintijo ilgaplaukė ir išlindo iš savos slėptuvės. Pamačiusi Keitą sutriko. Tikrai nesitikėjo, kad į prefektų vonią kas nors ateis. Išsigandusi vaikino reakcijos pagriebė už švaraus rankšluosčio ir metė jį į Keitą. Ta pati padarė su likusiais aštuoniais rankšluoščiais ir tada sutrikusi pažvelgė į vaikinuką.
 - Atsiprašau. - Suprato pasielgusi ne itin gražiai. Nežinojo ką daryti. Burtų lazdelė buvo paslėpta už kažkurios kolonos, o ir burtus abejotina ar paleistų į bendrakoledžį. Šlapi plaukai vis varveno vandenį ant plytelių ir atrodė visame pasaulyje liko tik tas - vandens atsitrenkimo į keramikos dirbinį garsas.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Keitas Kolinsas Spalio 11, 2018, 08:28:52 pm
Keitas, pamatęs, kas gi sukėlė tą garsą, net pašoko. Blyškus veidas iškart užraudo, o akys šaudė tai žemyn, tai aukštyn, parodydamos, kad vaikinukui aiškiai nejauku.
Šventos Helgos Švilpynės trumpikės, aš vis dar be suknistų marškinėlių
Staiga, kaip kokia mergina, jis pajuto smarkų norą prisidengti, nes nori nenori, bet prieš mergaitę, kurią pažinojo tik iš kvidičo, pusnuogiam stovėti buvo nejauku. Dėja marškinėliai liko ant palangės, o į jį jau skrido rankšluosčių lietus.
-Roana! Gal pablūdai?-vos valdė juoką vaikinukas ir galų gale liko panašus į rankšluosčių kabyklą.
-Ką išvis čia darai?-kilstelėjo antakį Keitas, uždavęs visai kvailą klausimą. Vis dar buvo beveik prisiplojęs prie sienos, nes tas nejaukumas darė savo.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Roana Amneta Spalio 11, 2018, 09:03:56 pm
 Nurijusi seilių gumulą, nužvelgė rankšluosčių kabykla patapusį vaikiną. Jo figūra buvo išties graži. Subarusi save mintyse, žaliaakė nuleido akis. Šventoji Kakava, prisiekiu Helgos puodeliu - pasielgiau spontaniškai Amneta pradėjo eit atgal, kol pati neprisiplojo prie kitos sienos. Po kelių sekundžių išdrįsusi kilstelėti akis, negalėjo nespoksoti į Kolinsą. Ir jūs dar man sakot, kad jis neturi poros? rėktė rėkė pasąmonė paauglės galvoje. Prieš tai buvęs šiltas oras atšalo ir Ana juto kaip jos kūnas pradeda drebėti.
 - Atsiprašau. - Pusiau atsakė ir neatsakė į pirmąjį juodaplaukio klausimą.
 - To paties ir tavęs norėčiau paklausti. - Atsakė ir sudrebėjo. Vienas rankšluostis mažai kuo galėjo padėti, o persirenginėti penktakursio akivaizdoje būtų perdaug vulgaru.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Keitas Kolinsas Spalio 12, 2018, 10:52:16 am
Dieve, turbūt abu švilpiai dabar atrodė švelniai pasakius keistai-abu prisiploję prie priešingų sienų ir dar ne pilnai apsirengę. Skambėjo, kaip prasto žiobarų filmo siužetas.
Pajutęs merginos žvilgsnį, dar labiau išraudo. Dėkui Merlinui visi randai ir randeliai likę ant rankų nuo antro kurso jau buvo nebelabai matomi.
-Žinau, kad aš žavus, bet nebūtina spoksoti,-kaip visada nusišypsojo pasakęs savimeiliškus žodžius Kolinsas. Vis dėl to nors ir nebuvo savimyla, bet taip veikė jo gynybos mechanizmas, ypač, kai jam būdavo nejauku prieš mergaites, o tai nutikdavo gan dažnai. Kas iš tos geros išvaizdos, jei jis visiškai bendrauti nemoka?
-Aš atėjau nusimaudyti. Tu panašu irgi,-lyg faktą konstatavo švilpis, nužvelgdamas jos vis dar šlapius plaukus. Nors natūraliai akys tik ir krypo žvilgtelėti kiek žemiau (juk vis dėl to šis vaikinukas buvo jau penkiolikmetis), bet kažkaip suveikė mandagumas ir etiketo laikymasis.
Pamatęs, kad mergina sudreba, staiga prisiminė savo odinę striukę, išpaišytą visokiais užrašais ir angliškais keiksmažodžiais, kuri vis dar buvo ant palangės.
-Persirenginėti prie manęs nesiūlysiu, bet galiu bent striukę paskolinti,-gūžtelėjo pečiais vaikinukas, ištiesdamas Roanai striukę, kuri jį šildydavo net ir žiemą, kai jis griežtai atsisakydavo vilktis storas žiemines striukes.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Roana Amneta Spalio 12, 2018, 09:09:44 pm
  Roana pažvelgė Keitui į veidą. Visi tie auskarai atrodė vienu metu ir keistai ir net labai tiko vaikinui. Sujudusios jaunuolio lūpos pažadino Amnetą iš svajonių šalies.
  - Atsiprašau. - Sutriko, supratusi jog šis pastebėjo. Atrodo visa prieš tai buvusi drąsa ir pasitikėjimas savimi dingo. Išgaravo lygiai taip pat, kaip vos pradėjus leisti vandenį, šis garavo. Vos metais vyresnio žodžiai šiek tiek prajuokino Ro, tačiau ši stengėsi to neparodyti.
  - Uh, taip. Bet kodėl? Čia juk prefektų vonia, o tu toks net nesi. - Paklausė, nors puikiai žinojo atsakymą - čia lankosi visi kas tik nori. Stovėti prie sienos pasidarė šaltoka, tad rausvaplaukei teko "atlipti" ir ji jau ėjo savo rūbų link, kai vaikinas pasiūlė jai savo striukę. - Um, ačiū. - Kaip mat ją užsidėjo ir įkvėpė Keito kvapo. Šis svaigino paaulę.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Keitas Kolinsas Spalio 13, 2018, 06:25:45 pm
Keitas vis dar valdėsi nuleidęs smaragdo žalumo akis į vandeniu aptaškytas įvairiaspalves plyteles.
Net nustebo, kai mergina atsiprašė. Tikėjosi iš jos kokio neigimo, išsisukinėjimų ir panašiai, tad netiketas atsakymas iššaukė veide šypsenėlę, išryškinančią duobeles skruostuose ir kiekvieną mažytę strazdanėlę ant veido, kurie sukurdavo šiam švilpiui neblogą “geručio berniuko įvaizdį”. Jei ne auskarai, stilius ir juodi plaukai galėtum palaikyti jį kokiu pavyzdingu mokinuku nuo brošiuros viršelio.
-Nes norėjau nusimaudyti,-gūžtelėjo pečiais Keitukas, tarsi tai būtų geras pasiteisinimas, kodėl jis stovi patalpoje, kur leidžiama įeiti tik prefektams,-Be to čia yra braškėmis ir grietinėle kvepiančių putų. Aš negaliu tam atsispirti, atsiprašau,-kaltai nusijuokė garbanius, dar labiau pagerindamas savo pasiteisinimą.
-Tik nesugalvok pasisavinti,-perspėjo berniukas, nes striukę ant, kurios nugaros puikavosi keiksmažodis dievino. Čia tik va jo gerumas ir mandagumas apsireišk, nes kitaip niekas striukės nebūtų gavęs.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Roana Amneta Spalio 13, 2018, 07:57:26 pm
 Atrodo tas Kolinso kvapas paveikė kaip koks narkotikas. Pakėlus akis, merginą užvaldė ir jo duobutės skruostuose. Vaikinui net labai tiko šypsena. O išryškėjusios strazdanėlės atrodo tik ir kvietė švelniai prisiliesti prie išblyškusios Keito odos taip, lyg šioji būtų porcelianas. Lyg pats Keitas būtų kaip kokia porcelianinė lėlė, nors dar kvidičo metu šis įrodė jog tikrai toks nėra. Vėl pažvelgus į jo akis, atrodė lyg viskas dingo - dingo auskarai, strazdanėlės, juodi plaukai ir pusnuogis kūnas. Liko tik tos - smaragdinės, blizgančios akys į kurias atrodo sutilptų visa visata, perkeltine prasme žinoma jei neskaityt, to jog dabar būtent tos akys ir buvo visa rausvaplaukės visata. Ar tai nuojauta, ar pasamonė ar dar balažin kas, tačiau žaliaakė prisivertė atitraukti savo žvilgsnį. Jis tikrai turi merginą, tik gal tai slepia. Esu įsitikinus jog tai kokia nors žiobarė, kuri ištisus mokslo metus laukia savo burtininkėlio. Pala ką aš išvis čia malu? pasijuto sutrikdyta savo pačios minčių.
 - Um, vanduo vis vien putose, o aš kaip tik tavo mėgstamiausių putų prileidau. Tai gal susitarkim? Nemanau, kad kas supyks jeigu sušlapinsim du rankšluosčius. - Šyptelėjo, pasiūlydama išsimaudyt kartu, slepiant savo figūras po rankšluosčiais. Žinoma, mintis buvo kvailoka, tačiau ką daugiau daryt?
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Keitas Kolinsas Spalio 14, 2018, 12:35:36 am
Vaikino kūnu lakstė malonūs šiurpuliukai. Tarsi būtų nukračiusi elektra, tik tuo pačiu ir ne elektra. Keistas jausmas. Keito šilti jausmai visada pasireikšdavo keisčiausiais būdais-būnant su Davina jo pilve trypė raganosiai, leidžiant laiką su Adele galva sukosi, lyg išgėrus ugninės, o štai pamatęs Roaną jautėsi, lyg švelniu rėžimu spirginamas ant elektros laidų.
Ir nors ir keista, ir daugelis merginų laikė jį šimtu procentų užimtu, bet santykių ir įsipareigojimų šis vaikinukas kažkaip visada sugebėdavo išvengti. Nors kelios panelės jam ir buvo kritusios į akį, kelios vertė širdį vartaliotis krūtinėje, bet tos tikros merginos jis taip ir nebuvo radęs ir ieškoti neskubėjo. Vis dėl to viskas turi ateiti savo laiku.
-O šaunu, gal čia netyčia nujautei, kad ateisiu,-mirktelėjo švilpis, žaviai šypsodamasis.
Išgirdęs mergaitės pasiūlymą, akimirką pagalvojo. Gėda jam tikrai nebuvo.
-Nebloga idėja,-galiausiia sutiko juodaplaukis.  Tad netrukus jo kelnės taip pat nuskrido ant palangės, o ant apatinių nukeliavo rankšluostis ir Kolinsas tiesiog įlipo į vonią, pilną putų, kurioje atrodo galėjai būti net ir toks kokį dievas sukūrė ir vis tiek niekas nebūtų matęs.
Vaikinukas įkvėpė oro ir paniro po putų sluoksniu, sušlapindamas plaukus, kurie užkrito juodaplaukiui ant akių.
-Merline, dievinu šitą vonią.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Roana Amneta Lapkričio 11, 2018, 02:19:01 pm
 - Nežinau. - Atsakė rausvaplaukė, žvilgtelėjusi jam į akis. Kai iš šio lūpų išgirdo sutikimą, sutriko. Nemanė, kad šis sutiks. Mintyse spėjusi save išvadinti visais įmanomais keiksmais, pamatė vaikiną greit pasiruošiantį maudynėms. Stengdamasi neišraust kaip koks burokėlis, jaunuolė paliko Keito striukę prie vienos iš kolonų ir atsargiai įlipo į vandenį bei paniro. Keista buvo jausti, kad Kolinsas padarė tą patį - vanduo netoliese subangavo. Greit išnirusi patraukė plaukus nuo veido ir pastebėjo jog neklydo. Vis dar būdama sutrikimo būsenoje žiūrėjo į juodaplaukį. Šlapi plaukai jam tiko labiau nei sausi ir tai atrodo darė jį dar patrauklesniu. Tu durne, Ro sudraudė save ketvirtakursė ir kaip mat nusisuko nuo jo. Jautė, kad iš dalies elgiasi nesąžiningai leisdama tokiai situacijai vykti čia. Tačiau ką daugiau daryt - nežinojo.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Keitas Kolinsas Lapkričio 12, 2018, 05:53:47 pm
O Keitas nematė jokios priežasties nesutikti. Tokį dalyką, kaip kažkokie susivaržymai ar gėdos jausmas jau gan seniai vaikinukas buvo pametęs arba paprasčiausiai niekados net neturėjo. Pamatęs, kad ir rausvaplaukė švilpė įlipo į vandenį, vos vos šyptelėjo, nusivalydamas nuo veido skaniai kvepiančias putas.
Tiesa, vos susilaikė nenužvelgęs merginos (kalbame ne tik apie veidą žinoma), nes vis dėl to tas apvalus penkioliktukas reiškaintis garbaniaus amžių savo darė. Pamatęs, kad Roana jaučiasi kiek nejaukiai, Keitas nusijuokė. Šioje vonioje aidas skambėjo garsiau, nei bet kur, kas buvo kiek keista.
-Pati pasikvietei maudytis, o tada manęs gėdijiesi? Įdomu,-kilstelėjo antakius Kolinsas, atsiremdamas į vonios kraštą ir atsilošdamas. Vanduo buvo tobulos temperatūros.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Dorianas Darvinas Raveras Gruodžio 22, 2018, 11:06:11 pm
Aišku, Dorianui įprasta maža ir nepatogi vonia netiko. Todėl nenuostabu, kad šį vėlų vakarą, kai, rodos, visi jau ruošėsi sugulti į lovas, vaikiną galėjai rasti prefektų vonioje. Įėjęs jis tik dar labiau išsišiepė kai suvokė, jog yra visiškai vienas. Vadinasi visa vonia dabar jo. Geriau ir būti negali. Jau buvo pamiršęs kada paskutinį kartą teko mirkti tokio dydžio baseine.
Skubiai nusirengęs ir pasidėjo drabužius kampe kartu su rankšluosčiu, nė nesivargino jų lankstyti. Vaikinas įbrido į šiltą vandenį ir nuplaukė į kitą pusę. Suradęs gan patogią vietą jis padėjo galvą ant vonios krašto ir su švilpesiu iškvėpė. Vanduo nė nesiekė pečių ir nors vonioje buvo gan šilta, vis tiek oda pašiurpo. Darvinas rankomis patrynė savo pečius. Ir net pats nejučia šyptelėjo kai jo mintis aplankė tam tikra klastuolė. Jis tik ir įsivaizdavo, kaip šioji ant pirštų galiukų eina, o vanduo siekia jos smakrą. Na gal ne visai smakrą, čia nėra taip gilu.
Nusijuokęs pats iš savęs vaikinas paniro po vandeniu. O išniro, vos tik išgirdo duris atsidarant. Ranka nubraukė šlapius plaukus nuo akių ir pažvelgė garso link. Tik per tuos garus, net savo ištiestą ranką sunkiai matė.
O gal jam pasigirdo? Dorianas įsiklausė tikėdamasis, kad dar kažką išgirs. Ne... čia tikrai kažkas atėjo. Suirzęs, kad kas nors sugalvojo sugadinti visą ramybę jis išsitiesė, bet dar nesistojo.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Morgana Buterfield Gruodžio 23, 2018, 05:09:54 pm
  Po sunkios treniruotės visko, ko labiausiai Morgana norėjo tai išmirkti karštoje vonioje, tad nieko nelaukusi, vos tik grįžo į mergaičių kambarį garbanė pasičiupo pižamą ir sausą, minkštą rankšluostį. Tyliai sėlindama, kad niekas jos nepastebėtų, nes vis dėlto ji nebuvo prefektė, mergiotė įžengė į kambarį. Vonioje buvo šilta, net gi karšta, ši buvo paskendusi garuose tarsi kokioje pirtyje, vos galėjo matyti vonios pradžią. Per daug nekreipdama dėmesio, kad kas nors čia galėtų būti mergiotė greitai pajudėjo link suolelių. Už vieno iš jų užkliuvusi ji skausmingai ir tyliai nusikeikė, tačiau greitai nusirengusi ir likusi tik su apatiniais ji gražiai susilankstė ir padėjo rūbus. Vos už poros metrų, ant kito suolelio buvo kita krūva rūbų į kurią Morgana neatkreipė dėmesio. Garbanotus plaukus susirišusi į laisvą kuodą ji dar kiek pagalvojo ar nereiktų išsirengti visai nuogai, tačiau kiek mintis, kad kažkas kitas gali ateiti ir pamatyti ją tokią atbaidė. Ugniaplaukė įmerkė savo kojas į pilną putų vandenį, kuris buvo nusidažęs vaivorykštės spalvomis. Vanduo buvo be galo šiltas ir gaivinantis. Kiek pripratinusi kojas, klastuolė iki pečių panardino savo laibą, kiek išblyškusį ir strazdanomis nusėtą kūną po vandeniu ir atsipalaidavo.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Dorianas Darvinas Raveras Gruodžio 23, 2018, 07:23:46 pm
Taip... čia tikrai kažkas buvo. Atsidusęs jis užvertė galvą į lubas, kurias per tuos garus sunkiai matė. Nesinorėjo palikti rojaus kampelį. Jis čia pabuvo vos dešimt minučių. Bet ilgiau kartu su nepažįstamu žmogumi, būti tikrai nenorėjo. Vaikinas tikėdamasis, kad pavyks iš čia išsliūkinti tyliai, atsistojo. Jau žadėjo lipti iš vandens, tik tada pro garus pastebėjo neryškų merginos siluetą. Rodos, ramybės trukdytoja, dar nepastebėjo, kad yra ne viena. O jei ir žinojo, greičiausiai per daug tuo nesirūpino. Ir, Darvinas, rodos žinojo kas toji trukdytoja. Visas susierzinimas dingo lyg mostelėjus burtų lazdele. Galvoje jau pradėjo suktis mintys kaip galėtų ją išgąsdinti. Nors galbūt tai grėstų dar vienu antausiu, bet pabandyti verta.
Nesugebėdamas sulaikyti šypsenos tyliai kiek buvo įmanoma patraukė prie merginos. Jis nesistengė būti pernelyg tylus. Nenorėjo, kad išsigandusi garbanė paslystų ar dar kažkas jai nutiktų. Blogiau, paskęstų. Nenorėjo daryti tos pačios klaidos antrą kartą. Todėl ir nesirūpino, kad trukdytoja galėjo girdėti jį.
Kai buvo pakankamai arti Dorianas staigiai rankomis apglėbė jos liemenį ir truktelėjo į save. Laikė pakankamai stipriai, kad ji neprarastų pusiausvyrą arba nesugalvotų apsisukti ir trenkti. Tada jis prarastų pusiausvyrą. O nuo į akis patekusios putos Dorianui tikrai nebuvo į naudą.
-Jei nežinočiau, pasakyčiau, kad tu persekioji mane,-sumurmėjo jai į plaukus.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Morgana Buterfield Gruodžio 23, 2018, 09:25:27 pm
  Išvargusi ir visiškai nusivariusi nuo kojų karšta vonia garbanei buvo kaip tik atpalaiduot visus sustingusius raumenis po kvidičo treniruotės. Ta prakeikta ragana per daug norėjo iš jos, ypač kai Morgana buvo užmiršusi visus triukus, tai ta rodos tik ir plakė su malonumu liežuvį kaip Morgana suprastėjo. Garbanei tik ir norėjosi mesti tą prakeiktą šluotą šalin ir paversti ją kokiu kirminu, tačiau ji privalėjo susilaikyti. Taigi aišku, kad ji nė velnio neišgirdo artėjančio vaikino. Ji jau beveik buvo miego karalystėje, kai tas nenaudėlis pačiupo ją nepasiruošusią. Nustebusi, dar visiškai neišsibudinusi iš miego,  ji kiek šoktelėjo ir aiktelėjo, tačiau jis laikė ją pakankamai stipriai, jog garbanė jaustųsi įkalinta. Morgana negalėjo apsisukti ir pažiūrėti kas per žmogus ją laikė, tačiau iš to balso klastuolė puikiai atpažino Dorianą.
- Jeigu nežinočiau, pasakyčiau, kad tu bandai mane išprievartauti.- kiek užkimusiu balsu atkirto ir stipriai įsikibo į vaikino rankas, kurios buvo įkalinusios garbanę. Toks artumas vertė Morganus žandus kaisti, tačiau ji stengėsi to neparodyti.- Prašau paleisk mane, Dorianai Darvinai Raverai, nes prisiekiu jei to nepadarysi tau nesibaigs geruoju.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Dorianas Darvinas Raveras Gruodžio 23, 2018, 10:02:00 pm
Doriano šypsena tik dar labiau praplatėjo iš merginos grasinimų. Jis nusijuokė ir padėjo smakrą ant garbanės galvos. Akimirkai jo rankos tik stipriau apsivijo merginos liemenį, lyg nenorėtų jos paleisti.
-Nežinau ar aš noriu to,-šypsodamasis tyliai atsakė jis. Ne visai žinojo kodėl tiksliai taip nenorėjo ją paleisti. Gal dėl to, kad netroško vėl nukentėti nuo Morganos pykčio. O gal dėl to, kad visai buvo malonu ją laikyti savo rankose. Stovėti taip apsuptiems garų ir putų. Visiškai vieniems...
Dorianas skubiai paleido merginą ir atsitraukė keliais žingsniais. Šiek tiek pasigailėjo savo sprendimo ją šitaip išgąsdinti. Ir išvis kodėl sugalvojo ateiti čia. Nuleidęs akis į putas, lyg stengtųsi susilaikyti ir nenužiūrinėti jos kūno, vaikinas nubraukė plaukus nuo kaktos ir atsiduso. Gal jau tikrai laikas iš čia išeiti... Kažkaip viskas atrodė ne taip kaip tikėjosi.
-Rodos, pats likimas bando mus suporuoti,-kreivai šyptelėjo. Tiksliai nežinojo ar tai gerai ar blogai. Gal tai kažkiek erzino Dorianą. Juk į prefektų vonią galėjo ateiti bet kas. Kodėl būtinai turėjo būti ji? Ar ji neturi jokios kitos vietos išsimaudyti? Ji gal specialiai taip? Pamačiusi jį koridoriuose gal sugalvojo čia taip pat ateiti... Apsimesti, kad nė nežinojo, kad jis čia. Kad galėtų iš jo pasišaipyti. Suirzęs vaikinas sugriežė dantis ir kreivai žvilgtelėjo į įtūžusią klastuolę. Bet stengėsi neišsiduoti, kad ji taip pat trikdė Dorianą.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Morgana Buterfield Gruodžio 23, 2018, 11:07:13 pm
  Pajutusi kaip vaikinas tik dar stipriau ją suspaudė Morgana įkvėpė oro ir lėtai jį iškvėpė. Keisti šiurpuliukai perėjo kūnu. Akimirką ji pagalvojo, kad geriau jis jos tegul nepaleidžia. Tačiau jis ją paleido, kas buvo į naudą. Morgana greitai nuo jo atsitraukė, pirštų galiukais siekdama vonios dugną ji palypėjo šiek tiek aukščiau. Plaukai jos jau buvo pasileidę, todėl šie šiek tiek gelbėjo ją nuo vaikino žvilgsnio, vis dėlto, ji buvo tik su apatiniu trikotažu. Jos plaukai, kai buvo šlapi šiek tiek išsitempdavo ir atrodydavo dar ilgesni nei įprastai, todėl šią akimirką Morgana didžiavosi, kad turi tokius plaukus.
- Geriau jau nusuktum akis šalin,- pasakė ugniaplaukė žiūrėdama tiesiai į Dorianą, kuris, rodos, jautėsi ne ką nejaukiau.- Kurgi ne, pats likimas.- pavartė akis garbanė, kai tamsiaplaukis kreivai šyptelėjęs pasakė didžiausią nesąmonę kokią ji tik buvo girdėjusi.
  Morgana susiraukusi žvelgė į vaikiną, pykdama pati ant savęs, kodėl ji neapsižiūrėjo jog kažkas čia yra ir iš karto puolė į tą prakeiktą vonią. Jeigu ji tik būtų pažiūrėjusi kiek kairiau, būtų iš karto pamačiusi ženklus, tačiau ne... Garbanė pakėlė žalias akis į vaikiną.
- Kodėl tu vis dar čia? Nenorėtum palikti šios vietos ir leisti ramiai man, merginai, pabūti?- ji staiga paklausė pakėlusi antakius, tačiau tada kiek susimąstė.- Nors žinai ką, nesvarbu, tu čia atėjai pirmas, tai čia ir pasilik. Šiandien man per daug staigmenų.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Dorianas Darvinas Raveras Gruodžio 23, 2018, 11:33:59 pm
Kurią akimirką jis pro blakstienas stebėjo kiekvieną Morganos judesį. Laukė kol ši pirmą jį puls. Bet, rodos, dabar mergina pasimokė iš ankstesnių klaidų, kad smurtas ne daug ką gali pakeisti. Ypač kai Dorianas tik ir stengdavosi vis labiau supykdyti ją.
-Aš čia ką tik spėjau pabūti vos dešimt minučių,-mostelėjo rankomis jis ir šyptelėjo. Bet mergina nė kiek nereagavusi į jo žodžius nusprendė pirma pasitraukti, kas vaikinui nelabai patiko. Tiksliau jis iškarto prarado norą čia būti vienas. Vėlgi nežinojo kodėl. Paskutiniu metu jis visai nesupranta ką daro. Kas gal tikriausiai šios raudonplaukės kaltė. Juk ji pati apvertė visą jo gyvenimą aukštyn kojom.
Dar prieš Morganai išlipant iš vandens Darvinas staigiai suėmė už plonos rankos.
-Nagi... tu juk ką tik atėjai,-pasakė ir pažvelgė į jos žalias akis.-Nesijaudink daugiau staigmenų nebus,-šyptelėjo, bet jos riešo nepaleido.-Nebent tu to norėtum,-vėl nesugebėjęs susilaikyti pridūrė ir iš įpročio šiek tiek atsitraukė, kad garbanė nesugalvotų jam trenkti. Nors, rodos, šįkart peštynėms ji nebuvo nusiteikusi.
-Nuobodu čia,-sumurmėjo nužvelgdamas vonią.-Galėtum palaikyti kompaniją. Papasakotum apie savo dieną. Juk taip seniai matėmės,-prikando liežuvį kol dar daugiau neišplepėjo. Akimirkai jo antakiai susiraukė, kai Dorianas pasigailėjo išsprūdusių žodžių.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Morgana Buterfield Gruodžio 24, 2018, 02:15:58 pm
  Morgana iš vonios stengėsi išlipti kuo greičiau, kad vaikinas nepamatytų jos pusnuogio kūno, tačiau Dorianas tarsi nenorėdamas jos paleisti sučiupo už rankos. Ir vėl. Ugniaplaukė lėtai pasisuko pažiūrėti į vaikiną. Jos akys buvo pavargusios ir abejingos. Klausydamasi ką Dorianas kalba ji tik linktelėjo ir išsisukdama nuo dar vienų jo gniaužtų paėjo kiek į šalį.
- Gerai. Man nėra skirtumo,- kiek per daug atsainiai pasakė. Garbanė nė nepastebėjo šiek tiek keisto tamsiaplaukio elgesio.- Iki tol kol tu vėl nesugalvosi kokių nors nesąmonių iškrėsti aš pasiliksiu čia.- gūžtelėjo pečiais ir paėjo šiek tiek giliau. Vanduo siekė jos smakrą.
- Kvidičo trenerė mane iškankino, turbūt ir pats tai matai.- pasakė garbanė,- Diena nebuvo prasta, bent jau jos pradžia. Į pamokas nėjau, vis tiek žinojau kas bus, kadangi prieš porą mėnesiu skaičiau apie tai iš knygų, nežadu mokytis to, ką jau seniai žinau.- šiek tiek pasigyrė savo proto sugebėjimais ji ir ranka perbraukė per kelias užkritusias garbanas ant veido, tada pro tankias blakstienas pažvelgdama į Dorianą, Morgana nusuko akis į spalvotas putas.- O kaip praėjo tavo diena? Papasakok kas tau nutiko, gal ji bus įdomesnė nei manoji.- dusliu balsu pratarė.
  Klastuolė stipriai suspaudė akis ir šiek tiek prisidengė veidą. Nuovargis ėmė viršų, tačiau ji nenorėjo užmigti vonioje ypač kai šalia buvo Dorianas. Morgana nežinojo ką tas vaikinas galėjo padaryti. Ji juo visiškai nepasitikėjo, nors ir buvo Kristoferio pažįstamas. Apskritai Morgana retai ką prisileido. Vieninteliai draugai, kuriuos ji turėjo tai buvo ta įprastas trijulė, ir daugiau niekas. Per daugelį metų ji užsiaugino ganėtinai storą apsauginę sieną nuo tokių kaip Dorianas.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Dorianas Darvinas Raveras Gruodžio 24, 2018, 03:01:51 pm
Rodos, Morganai tikrai pabodo vaikino nesąmonės. Dorianas nenoriai paleido merginos ranką ir stebėjo kaip ši pasitraukė į šoną, kur giliau. Merginai pasiskundus kvidičo trenerė vaikinas tik dabar pastebėjo, kad ji tikrai atrodė gana pavargusi. Norėjo dar kažką kandaus pridurti, bet tik prikando liežuvį ir nusuko akis į sienas. Juk nenorėjo, kad ji vėl sugalvotų išlėkti iš čia.
-Kodėl tiesiog nemeti kvidičo?-gana rimtai paklausė pažvelgdamas į nedidelę raudoną galvą tarp spalvingų putų. Pats kvidičo nežaidė. Tiksliau, kvidičas išvis jo nedomino. Nematė prasmės tarp viso to kamuolių vaikymosi ir šmaukšto gaudymo.
Darvinas taip pat paėjo šiek tiek giliai ir ištiesęs rankas kurią akimirką užsimerkęs plūduriavo vandenyje. Neįsiterpdamas klausėsi merginos žodžių.
-Prieš porą mėnesių?-klausiamai pakėlė antakį nesulaikydamas šypsenos. Vėl atsistojęs pažvelgė į raudonplaukę.-Ir kas tave taip privertė mokytis?
Tiesa, jis nemenkino žmonių, kurie mokėsi daugiau už jį. Dorianui tik atrodė keista, kad kiti mokosi tiek daug, kad po to vėliau daugiau nei pusę dalykų pamiršti. Jis pats ėjo tik į tas pamokas, kurios atrodė įdomios.
-Toli gražu...-sumurmėjo vėl nusukdamas akis kur nors kitur, nepatenkintas, kad mergina pasidomėjo apie jį. Nelabai mėgo pasakoti apie save. Nors greičiausiai ir pačiai garbanei buvo sunku atsiverti. Tad vien dėl to jis stengėsi laikytis atokiai nuo jos ir nekrėsti daugiau nesąmonių. Juolab, kad jį labiau domino jos pasakojimai. Pastebėjo, kad beveik nieko normaliai apie ją nežino.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Morgana Buterfield Gruodžio 24, 2018, 03:50:04 pm
  Nustebusi staiga iškelto Doriano klausimo Morgana šiek tiek pasimetė. Ji pati nežinojo kodėl nemeta kvidičo.
- Iš tiesų aš nežinau.- suspaudusi lūpas ji gūžtelėjo.- Niekada apie tai per daug stipriai nesusimąsčiau. Kvidičas man patinka kaip sportas. Patinka justi vėją, jaustis labiau pranašesnei už kitus, ir patinka žinojimas, kad visada galiu geriau. Tai lyg palaiko mano gyvastį.- tai ištarusi įsmeigė žalias akis į Dorianą.
  Vaikinas atrodė neįtikėtinai ramus. Jis tiesiog gulėjo vandenyje, jo tamsūs plaukai buvo drėgni ir netvarkingai krito ant kaktos, o skirtingų spalvų akys užmerktos. Akimirką Morgana užsinorėjo jį nupiešti arba kaip nors kitaip įamžinti. Pastebėjusi kaip klastuolis atsimerkė mergina nenusuko akių, atvirkščiai spoksojo į jį, tarsi norėdama pamatyti ką jis slepia.
- Kas mane privertė?- kiek nusijuokė bei pakėlė akis į viršų, lubų nesimatė.- Jau turėjai suprasti. Man patinka būti geresnei už kitus. Patinka žinoti daugiau už kitus. Man patinka konkuruoti ir siekti geriausio.- ji vėl sučiaupė lūpas ir įsmeigė žalių akių žvilgsnį į tamsiaplaukį vaikiną priešais.
  Morgana pastebėjo kaip Dorianas nusuko nepatenkintą akių žvilgsnį kažkur į šalį. Tai ją šiek tiek prabudino. Vaikinas rodos buvo panašus į Morganą ir nelabai mėgo kai apie jį užsimina. Tai sukėlė smalsumo gyslelę kurią ugniaplaukė buvo seniai užgniaužusi.
- Nagi, aš čia viena pati tik kalbu ir tu ką nors papasakok apie save. Pavyzdžiui, kas tavo šeima? Turi brolių seserų? Kodėl pakeitei mokyklas? - užpuolė jį iškart klausimais. 
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Dorianas Darvinas Raveras Gruodžio 24, 2018, 08:14:52 pm
Palenkęs galvą Dorianas įdėmiai stebėjo merginą ir klausėsi jos žodžių. Atrodė norėtų pamatyti paslėptą prasmę, perskaityti jos mintis. Jai baigus kalbėti jis susimąstęs nuleido akis įputas. Iš dalies ir galėjo suprasti merginos troškimą būti geresne. Bet taip pat nelabai suvokė kas iš to. Juk pabaigoje viskas lieka nesvarbu...
-Sakyčiau tau visai gerai sekasi,-šyptelėjo ir visai rimtai pasakė, nemelavo. Dorianui toji garbanė tikrai atrodė kur kas geresnė už visus kitus. Tiksliai nežinojo kas tokio ypatingo joje buvo. Gal tie garbanoti lyg kaitri liepsnojanti ugnis plaukais, per kuriuos jis vis norėjo perbraukti pirštais. O gal tos nuostabios ryškiai žalios akys. Darvinas suvokęs, kad kiek per ilgai ir per daug įdėmiai žiūri į Morganą staigiai nuleido akis apsimesdamas, kad susidomėjo spalvotomis putomis. Tikėjosi, kad šioji nepastebėjo šito. Nors greičiausiai merginai dabar ne tas galvoje buvo, kad pradėjo tardyti Dorianą klausimais. Kas tikrai gadino gerą nuotaiką. Stipriai sukandęs dantis jis giliai atsiduso ir ranka pasitrynė kaklą.
-Tau Kristoferis nepasakojo?-bandė išlošti laiko atsakymui. Aišku, kad jo senas draugas neišpasakojo viso Doriano gyvenimo. Nors laisvai galėjo tai padaryti.
-Šeimą turiu. Sesers ar brolio neturiu. Mokyklą pakeičiau nes profesoriai užkniso,-kiek buvo įmanoma glaustai atsakė į merginos klausimus.
-O tu? Aš taip pat nieko nežinau apie tave. Pavyzdžiui iš kur tu esi? Kas tavo šeima?-bandė išvengti dar vienos klausimų lavinos. Nejučia vėl šyptelėjo. Žinojo, kad Morgana lygiai taip pat nenorėjo pasakoti apie save.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Morgana Buterfield Gruodžio 24, 2018, 11:03:05 pm
  Kiek per daug atsipalaidavusi Morgana atlošė galvą ir šiek tiek pasirėmė į vonios kraštą. Įkvėpusi giliai oro kuriame buvo susimaišę įvairūs kvapai, kad net galva svaigo. Išgirdusi lyg Doriano pagyrimą mergina tik šyptelėjo vos ne pati sau, o gal ir tamsiaplaukiui vaikinui. Tada kiek nustebusi pakėlė antakius ir vėl pažvelgė į Dorianą. Šis per daug slapukavo ir bandė nusukti temą. Morganai tai nepatiko. Ji jautėsi nejaukiai, kad vaikis bando tiek daug apie ją sužinoti, o pats atsakyti vengia.
- Ne,- apsimetė nustebusia.- Beveik nieko nepasakojo, nes su juo tą vienintelį kartą ir tebuvau susitikusi.- vėlgi gūžtelėjo pečiais.- Papasakok plačiau, kokie buvo tavo tėvai?- mergina akimirkai užsimerkė. Morganai visada buvo įdomu kokie yra kitų žmonių tėvai, kadangi pati savų neturėjo, ji stengėsi juos kaip nors įsivaizduoti pasitelkdama kitų pasakojimais ir vaizduote.- O šią mokyklą aš irgi galėčiau laisvai pakeisti, nes yra daug profesorių kurie užknisa, tačiau tai ne priežastis, tiesa?- ji palinko šiek tiek arčiau Doriano.- Turėjo įvykti kažkas žymiai rimtesnio, tai gal pasidalinsi ko prikrėtei?
- Haha!- kiek nusijuokė kai tamsiaplaukis užpuolė Morganą klausimais.- Palauk, dabar aš klausinėju, o tu atsakinėji, po to bus tavo eilė klausinėti.- atrėžė į jo klausimų laviną šiuo paprastu sakiniu. Tikrai, ji turbūt ir pati bandė šiek tiek išlošti laiko, sužinoti daugiau apie patį Dorianą ir tuo labiau išvengti nemalonios temos apie savo kilmę.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Dorianas Darvinas Raveras Gruodžio 24, 2018, 11:35:59 pm
-Aš tai pat tada paskutinį kartą jį mačiau,-sumurmėjo vaikinas stebėdamas pro garus sunkiai matomas lubas. Gal kiek ir galėjai išgirsti ilgesy jo balse, gal ir nedidelį pyktį. Dorianą gal kiek nervino, kad jų keliai taip greitai išsiskyrė.
-Tu jį gerai pažinojai?-paklausė pažvelgdamas į merginą. Ši atrodė gana rami, gal net pernelyg rami. Galima sakyti netgi neatrodė savimi. Ji net atrodė draugiška... Ir galbūt pati to nepastebėjo kaip beklausinėdama palinko prie vaikino. Nustebęs Dorianas šiek tiek suraukė antakius bandydamas nuspėti, ką ji čia sugalvojo. Mintyse pagalvojo ar teko ją tokią matyti. Rodos, čia išvis pirmas kartas kai jie normaliai bendravo, nesipjaudami kaip šuo su kate. Ir teko pripažinti, kad jam šitai visai patiko.
-Nepasiduosi, tiesa?-šyptelėjo jis pro blakstienas pažvelgdamas į garbanę. Žinojo, kad išsisukti nepavyks. Taigi tenka pasidalinti kai kuriomis ilgai saugojamomis gyvenimo detalėmis. Tamsiaplaukis rankomis atsirėmė į vonios kraštą ir sučiaupęs lūpas galvojo atsakymus.
-Tėvai buvo šikniai,-sumurmėjo žvelgdamas tiesiai priešais save.-Na... tiksliau tėvas buvo toks, motina visai nieko,-patraukė pečiais.-O mokyklą pakeičiau nes... aš užknisau profesorius. Gana rimtai užknisau. Rimtai, jie greičiausiai šventė kai išėjau iš Durmštrango.
-Dabar tavo eilė,-neleidęs Morganai įsiterpti atsisuko į ją. Nors, aišku, jis beveik nieko naujo nepasakė.-Kokie tavo tėvai?-paklausė to paties klausimo. Jis vėl nugara atsirėmė į vonios kraštą ir su nežymia šypsena žvelgė į raudonplaukę.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Morgana Buterfield Gruodžio 25, 2018, 12:07:45 am
- Taaaaip,- kiek nutęsė žodį Morgana ir leido prasprūsti kelioms akimirkoms praleistoms su Kristoferiu. Viena, kai ji per pilnatį kažkodėl pabučiavo vaikiną užsiliko šiek tiek ilgiau, tačiau garbanė papurtė galvą ir pažvelgė į Dorianą.- Jis mano geriausias draugas, su juo bendravom, manau, kad nuo pat pirmos dienos kai tik atsiradau Hogvartse, taigi taip, gerai jį pažinojau.
  Išgirdusi sekantį vaikio klausimą Morgana tik šyptelėjo ir linktelėjo galva. Šis kokią minutę patylėjo, tarsi buvo kažkur nutolęs, į visai kitą vietą. Garbanė taip pat tylėjo, nenorėjo trukdyti, bet taip pat nenorėjo, kad jis ir per ilgai užsibūtų susimąstęs. Šiam ištarus pirmuosius žodžius mergina iš kart sukluso ir įsmeigė žalias, žybsinčias akis į Dorianą, vaikinas žvelgė kažkur priešais save. Akimirką ugniaplaukė užsinorėjo kažkaip paguosti vaikiną, tačiau atsisakė šios minties. Paskui ji šyptelėjo išgirdusi šio atsakymą dėl mokyklos. Klastuolė ir vėl žadėjo žiotis bei daugiau klausti apie Dorianą, tačiau vaikis užbėgo už akių. Morgana nuleido akis į putas. Ji visiškai nenorėjo atsiverti jam. Visiškai. Kas gerai pažinojo aistringąją ugniaplaukę žinojo, kad ji ir gali atrodyti kaip atverta knyga dėl akivaizdžiai rodomų jausmų, tačiau iš ties ji buvo pasislėpusi po tūkstančių spynų. Garbanė šiek tiek prikando lūpą. Ji žinojo puikų būdą kaip nusukti visas nejaukias temas ir turbūt tai buvo tinkamiausias metas.
   Morgana užkišo kelias sruogas už ausies ir pradėjo eiti Doriano link. Šiek tiek pasiirdama rankomis, kadangi pirštų galais nelabai siekė vonios plytelių. Vos tik ji priartėjo prie vaikino greitai rankas padėjo jam ant pečių, taip išsilaikydamas nepanirusi. Pro tankias blakstienas ji pažvelgė į vaikino lūpas, o tada akis. Jos kvėpavimas šiek tiek sutankėjo. Vieną ranką ji uždėjo jam ant kaklo ir visai priglaudė prie Doriano. Jų veidai buvo pernelyg arti, o Morgana žiūrėjo klastuoliui tiesiai į akis. Visi miegai jau buvo seniausiai išsilakstę.
- Nagi, pabučiuok mane, po galais,- sumurmėjo ši.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Dorianas Darvinas Raveras Gruodžio 25, 2018, 08:28:11 pm
Nepraslydo pro vaikino akis merginos kiek keistoka veido išraiška. Jis susimąstė ar šią garbanę ir jo draugą siejo kažkas daugiau nei šiaip draugystė. Atrodo, tai buvo visai įmanoma. Bet Dorianas neklausė. Nujautė, kad raudonplaukė greičiausiai į šį klausimą neatsakys.
Stebėjo kaip prieš tai žadėjusi jį atakuoti naujais klausimai, klastuolė užsičiaupė ir nuleido akis. Ir nepraėjus nė kelioms sekundėms, Morganai vis dar tylint, Darvinas suprato, jog reikės labiau pasistengti pralaužti šias storas sienas, kuriomis ji save saugojo.
-Na... Aš laukiu,-bandė ją prakalbinti. Jau žiojosi vėl ją erzinti, kai šioji šiek tiek irdamasi šiek tiek eidama pradėjo artintis. Ant tamsiaplaukio liežuvio sukosi kandi pastaba apie merginos ūgį. Bet vietoj to, kad savo žodžius paleisti į laisvę jis tik klausiamai pakėlė antakius. Bandė atspėti ką ji suplanavo. Tikėjosi dar vieno Morganiško elgesio. Įžūlaus atsikirtimo ar dar vieno antausio... Tikrai nemanė, kad šioji sugalvos apsikabinti jo kaklą ir prisiglausti. Sekundei jis pagalvojo, kad merginai protas pasimaišė.
Dorianas staigiai įkvėpė. Galėjo prisiekti, kad mergina puikiai girdėjo ar bent jau juto kaip greitai plakė jo širdis. Vaikinas lyg būtų suparalyžiuotas vis dar stovėjo rankomis atsirėmęs į vonios kraštą. Ji buvo labai arti jo. Netgi per daug arti. Galėjo jausti jos iškvepiamą orą, kai liepė ją pabučiuoti. Dabar Darvinas jau tikrai buvo įsitikinęs, kad vargšei atsisuko varžteliai. Gal čia kalti garai? Dėl jų kvėpuoti buvo sunku. Keista, prieš tai vaikinas kvėpuoti galėjo kuo puikiausiai. O dabar jam net galva pradėjo suktis. Lyg viskas tebūtų tik keistas slogus sapnas.
Tarsi norėtų patikrinti ar jį apsikabinusi mergina tikra Dorianas viena ranka paleido vonios kraštą ir dvejodamas švelniai apglėbė jos liemenį. Tik šiek tiek prisilietė prie merginos odos. Sekundę palaukė, kol Morgana pavirs garais ir šis sapnas išsisklaidys, bet kai nieko nenutiko Darvinas palinko bučiniui.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Morgana Buterfield Gruodžio 25, 2018, 09:10:57 pm
   Laisva ranka, kurią buvo padėjusi ant nuogos vaikino krūtinės, mergina pajuto kaip padažnėjo jo širdies plakimas. Ugniaplaukė šiek tiek šyptelėjo, jai patiko kokią įtaką darė jos veiksmai. Pajutusi švelnų jo apglėbimą mergina įsitempė. Ji šiek tiek tikėjosi, jog Dorianas kažką darys, atstums ją, bet ne priglaus. Morgana aišku, kad pasimetė, tačiau stengėsi to neparodyti, vis dar žvelgdama jam į akis. „Bent jau nebeklausinės nemalonių klausimų“- patenkinta pagalvojo. Tamsiaplaukiui palinkus ir tik vos vos susilietus jų lūpoms klastuolė nustojo kvėpuoti, o jau kitą akimirką ji greitai atsitraukė nuo vaikino. Pasukusi galvą ir kiek primerkusi žalsvas akis, kurios keistai žybčiojo tarsi juoktųsi, pažvelgė į vaikiną.
- Dėkui už puikią vonią ir malonų vakarą sužinant daugiau apie tave.- su šypsena ištarė ir išlipo iš vonios.- Juokauju. Tai buvo apgailėtina.
  Su tais žodžiais mergina apsivyniojo kūną ilgu rankšluosčiu ir pačiupusi rūbus išėjo iš vonios tyliai uždarydama duris. Visgi jai nesinorėjo, kad užtrenktų durų aidas pasklistų po visą Hogvartso pilį. Patenkinta šypsena ji atleido rankeną ir pajudėjo iš vietos. Dorianas jai nelabai ką reiškė. Jis buvo tik paprastas vaikinas greitai pasiduodantis jausmams ir su įdomia praeitimi.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Miona Hera Kovo 03, 2019, 08:06:44 pm
Miona buvo tokia pavargusi, kad jai net rodėsi, jog vos padės galvą ant pagalvės, tuoj užmigs. Treniruotė buvo varginanti. Nė pati nesuprato, kas jai šovė galvon nubėgti tuos kelis kilometrus ir padaryti tiek pratimų. O kur dar prefektų pareiga prižiūrėti koridorius...
Už lango dar nebuvo tamsu, tačiau rudaplaukė apsivilko pižamą ir griuvo lovon. Kad ir kaip tikėjosi tuojau užmigti, viltis nepasiteisino ir ji lovoje prasivartė tol, kol visi sumigo, o lauke tapo tamsu tamsu. Viltį užmigti praradusi būsima keturiolikmetė ėmė svarstyti, ką jai teks nuveikti rytdieną. Mintims nuklydus iki prefektų ir kai kurių jų privilegijų, Mionai galvoje užsižiebė lemputė. Prefektų vonia! Kaip galėjau pamiršti? - prisiminė ji ir nuovargis išsisklaidė. Tyliai išslydo iš po patalų ir apgraibomis, nedegdama šviesos, kad niekas nepabustų, lagamine susirado du rankšluosčius - vieną plaukams, o kitą tam, kad apsigobtų - ir neamiršdama lazdelės ištykino iš mergaičių bendrabučio. Bendrajame kambaryje jau blėso židinio žarijos. Nebuvo nė gyvos dvasios.
Koridoriuose žaidė pilnaties atšvaitai, aidėjo mergaitės šlepsenimas į akmenines grindis.
Pagaliau priėjusi prefektų vonios duris sušnibždėjo slaptažodį ir jas atidarė. Kambarys buvo tuščias, oras kvepėjo muilu. Vėlgi nė gyvos dvasios. Pirmąsyk būdama šiame kambaryje šviesiaplaukė prefektė nusistebėjo kranų gausa ir vonios sulig baseinu dydžiu. Vylėsi nenuskęsianti i galėsianti ramiai pasimėgauti šia privilegija.
Atsukus kraną iš kitų kelių dešimčių pasipylė įvairių spalvų ir kvapo vanduo. Ilgai neturėjo trukti, kol prisipildys, todėl mergaitė išsipynė tvirtai supintą kasą, prieš tai ant vonios krašo padėjusi rankšluosčius, o ant jų lazdelę. Vandens garai ėmė gaubti ją ir ji nekantravo pasimėgauti šiluma.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Kovo 04, 2019, 02:30:50 pm
Visą vakarą Dafydd praslampinėjo koridoriais. Neturėjo nė menkiausio noro eiti į bendrąjį kambarį, kur klykauja pirmakursiai. Lauke trintis nusibodo, o bibliotekoje nebuvo ką veikti. Tad klastuolis be tikslo šmirinėjo koridoriais.
Kažkuriuo metu, Dafydd buvo tikras, kad jam jau seniai nebegalima būti koridoriuje, velsietis priėjo kažkokias nepažįstamas duris. Prefektų vonia! suprato jis. Ir užsimanė užeiti. Žinoma, nebūdamas prefektas Dafydd nežinojo slaptažodžio. Kurį laiką jis svarstė, ką daryti. Tačiau netrukus išgirdo žingsnius. Klastuolis skubiai pasislėpė už kažkokios neaiškios statulos ir stebėjo, kas gi ateis. Nepaisant to, kad buvo įžūlus, Dafydd vis tik tikėjosi, kas tai nebus profesorius. Atlikinėti arešto velsietis visai nenorėjo.
Ne, laimei, tai buvo mokinys. Tiksliau sakant, mokinė. Klastuolis nustebo, nes tai buvo mergaitė, su kuria jam kartą teko atlikti praktiką. Toks geras vaikas, o naktimis šmirinėja po koridorius? susidomėjo Dafydd, tačiau nesirodė. Jo džiaugsmui mergaitė priėjo duris, kurias jau klastuolis senokai tyrinėjo. Pasirodo, ji prefektė... Nors mergaitė slaptažodį sumurmėjo tyliai, Dafydd pavyko jį išgirsti. Tad vos tik užsidarė durys klastuolis prisiartino prie jų ir pakartojo, ką girdėjęs.
Durys tyliai prasivėrė. Panašu, kad mergaitė neišgirdo. Ji mėgavosi aplinkui tvyrančiais garais. Dafydd piktai išsišiepė.
- Ei, tu, ką čia darai? - garsiai paklausė jis.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Miona Hera Kovo 04, 2019, 08:48:40 pm
Kaip tik tuo metu, kai baigė išpinti plaukus ir jau juos kedeno bei mėgavosi ant rankų ir veido besikondensuojančiais vandens lašeliais, mergaitė išgirdo erzinantį balsą. Netruko nė poros sekundžių prisiminti, kas jo savininkas.
- Norėčiau to paties paklausti ir tavęs, - piktai prisimerkė ir stebėjo berniūkštį. Jis nebuvo prefektas, todėl būti čia jam buvo draudžiama. - Juk supranti, kad būti čia tau draudžiama, a?
Supratusi, kad geruoju šitai gali nesibaigti, pamėgino eiti kitu keliu.
- O gal tiesiog patingėjai prisileisti šillto vandens savo bendrabutyje ir tavo uoslė atvedė į šį kambarėlį? Štai, prašau, mėgaukis. Abejoju, ar rūsyje smagu praustis, kai aplink ir taip daug drėgmės, - ėmusi kedenti plaukus dėstė savo mintis grifiukė. Jai pačiai buvo keista išlikti tokiai ramiai prie brendraamžio ir dar klastuolio, kurio lazdelė, be abejo, tuoj atsidurs jo rankoje. Kita vertus, Mionos lazdelė taip pat buvo visai čia pat. Žinojo, kad tada, kai vaikinukas nukreips lazdelę į ketvirtakursę grifiukę, Miona saviške taip pat pasinaudos.
- Čia, va, kranas. Jį reikia pasukti ir tada iš visų šiltų pradės bėgti įvairiaspalvis ir įvairiakvapis bei šiltas vanduo. Supranti? - sustojusi ir rodydama į kraną tęsė ji. Vos baigusi kalbėti atsisuko ir kilstelėjo antakį. - Aš būsiu ana ten. Jei ko prireiks, šūktelk, - nesiklausydama klastuolio parodė ranka į kitą kambario galą, kuriame stovėjo kriauklės, ir pasiėmusi rankšluosčius bei lazdelę tyliai nutipeno jų linkui. Neturėjo jokių idėjų, kokią nesąmonę gali iškrėsti tas berniūkštis.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Kovo 05, 2019, 04:09:48 pm
- Kodėl man čia būti draudžiama? - apsimetė esąs nustebintas Dafydd. - Čia tikrai nėra tik mergų vonia.
Žinoma, klastuolis suprato, kodėl jam čia negalima, tačiau kodėl nepasinaudoti proga paerzinti keistą mergiūkštę.
- Žinai... - nutęsė Dafydd. - Aš tikrai nieko nepatingėjau. Tik norėjau šį kartą ateiti čia. Ir štai - aš čia.
Velsietis nelabai suprato, apie ką kalbėjo grifiukė, tačiau negalėjo to prisipažinti. Taip, Klastūnyno bendrasis kambarys buvo rūsyje. Tačiau tai nereiškia, kad ten drėgna ar nešvaru...
- Jeigu nežinojai, tai apie dalykus, kurių neišmanai, geriau yra patylėti, - piktokai pasakė Dafydd. Ir tada grifiukė pradėjo kaip mažam vaikui rodyti, kur yra kranas ir ką jis turėtų daryti. Velsietis supyko:
- Ką tu čia man aiškini? Aš nesu toks kvailas, kad nesuprasčiau. O jeigu manai, kad esu, tai, matyt, pati tokia esi.
Panašu, kad mergaitė nebuvo itin nusiteikusi kapotis. Ji jau ėjo tolyn nuo vonios, lyg ir užleisdama ją klastuoliui. Tai jį šiek tiek nustebino, nes paprastai jo sutikti žmonės nebuvo tokie nuolankūs. Tad kelias akimirkas Dafydd tik stovėjo ir nežinojo, ką daryti. Tačiau netrukus į galvą atėjo mintis.
- Tai tu eik, maudykis, - apsimestinai draugiškai pasakė Dafydd. - Aš čia prisėsiu ir pažiūrėsiu.
Klastuolis pasileido paskui mergaitę ir ne itin švelniai išplėšė jai iš rankų vieną rankšluostį.
- Reikia? - klaustelėjo. - Tai pasiimk.
Dafydd norėjo numesti rankšluostį tolyn į kampą, tačiau šis nelaiku išsprūdo iš rankos ir rankšluostis įkrito į vonioje esantį vandenį.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Miona Hera Kovo 06, 2019, 08:46:16 pm
Mionai klastuolio pyktis, erzelis ir mėginimas uždegti degtuką jos viduje visiškai nerūpėjo. Neturėjo noro pykti, o ir pavargus buvo, todėl pro ausis praleido net ir tą kvailą repliką apie josios kvailumą.
Šviesiaplaukė, eidama prie kriauklės, juto ore didžiulę įtampą ir beviltišką Dafydd bandymą išprovokuoti. Nusiprausiu veidą ir gana, - mintyjo mergaitė, tik staiga jai iš rankų buvo išplėštas rankšluostis. Atsisukusi pamatė, kaip berniūkštis laiko jos rankšluostį ir po kelių akimirkų numeta jį vandenin. Keletą sekundžių šviesiaplaukė stebėjo, kaip rankšluostis mirko ir ėmė palngva skęsti. Supratusi, kad teks jį ištraukti, mergaitė sviedė piktą žvilgsnį į berniūkštį.
- Nevykėli, - iškošė ir drėgnomis nuo garų ir nuo nuo lubų lašančių susikondensavusių vandes lašelių grindimis rudaplaukė grifiukė nušlepsėjo iki baseino ir pamėgino pasiekti rankšluostį. Nepavykus jo sugriebti pasistiebė ir darsyk siektelėjo jau visiškai sušlapusio rankšluosčio. Tačiau, nelaimė, slidus šlepetės padas slystelėjo ir ji griuvo vandenin. Skaudžiai susimušė ir nusibrozdino kelį ir iš išgąsčio įtraukė pro nosį vandens. Vonia, tiksliau, baseinas pasirodė kur kas gilesnis, o dar dėl jo slidaus paviršiaus mergaitė nuslydo paviršiumi į dar gilesnę vietą. Lazdelę kažkur pametė, o plaučius tiesiog degino įkvėptas vanduo. Bergždžiai mėgindama išsikapanoti nusidaužė alkūnę. Akimirką pasirodė, kad kaži kas laiko ją už kitos rankos ir neleidžia iškilti oran. Tačiau sąmonė temo ir darsyk pamėgino griebti už vandens ir iškilti. Visa laimė, ji užčiuopė kažką kieto. Galimai tai buvo lazdelė, todėl instinktyviai sumosavusi ranka ir suburbuliavusi burtažodį skriste išskrido iš vandens ir tėškėsi ant vonios grindų. Sąmonė galutinai užtemo ir ji nugrimzdo į tamsą.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Kovo 07, 2019, 02:46:42 pm
Pati tu nevykėlė tokia mintis šmėstelėjo Dafydd galvoje. Ir netrukus klastuolis galėjo įsitikinti savo teisumu. Grifei įgriuvus į vonią Dafydd pradėjo prunkšti. Jis nė nemanė to slėpti - buvo pernelyg juokinga į tai žiūrėti. Velsietis matė, kad mergaitė, ko gero, užsigavo. Ir galimai stipriai. Tačiau jis nė nepagalvojo jai padėti.
- Kaip sekasi? - dar pašaipiai paklausė.
Matydamas, kaip mergaitė lėtai grimzta, Dafydd kiek nusigando. Vis dėlto jis nenorėjo, kad ji čia jo akivaizdoje nuskęstų. Laimei, ji netrukus buvo tarsi išsviesta iš vandens ir plojosi ant žemės. Dafydd gerokai nustebo pamatęs tokį vaizdą. Ko gero, moka kokius nors burtus... pagalvojo klastuolis. Jis pastebėjo, kad mergaitė visai nejuda. Kurį laiką Dafydd nekreipė į tai dėmesio, tik kartais vis žvilgtelėdavo į mergaitę. Tačiau galiausiai jis šiek tiek sunerimo. Priėjo prie grifės ir pasakė:
- Jau baik apsimetinėti, gerai?
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Miona Hera Kovo 07, 2019, 09:08:54 pm
Miona plaukiojo kažkur toli toli. Buvo lyg nesvarumo būsenoj, dėl ko sklendė oru virš žemės. Tiksliai negalėjo pasakyti, kur ta žemė, bet kojos tikrai į nieką nesirėmė. Aplink buvo aklina tamsa, nematė net savo rankos, todėl tiesiog laukė, kol prašvis. Minutėlę kitą taip pabuvojus ėmė rodytis, kad kažkas ne taip. Niekas nevyko, o ir galūnių pajudinti niekaip nepavyko.
Netrukus ir kažkoks irzlus balsas pasigirdo. Mintys ėmė tekėti greičiau ir po kelių akimirkų mergaitė staigiai atmerkė akis ir iškart iš skrandžio sukilo visas vanduo, kurį springdama šiaip ne taip išspjovė. Galva sukosi, rankas ir kojas gėlė sumušimų vietose, jas maudė. Ant pižaminių kelnių matėsi kraujo plotai. Pakaušis taip pat ne ką mažiau skaudėjo, o dar kai pamėgino atsisėsti, galva apsisuko ir teko palaukti, kol aplink šokinėjančios baltos muselės dings. Niekada nebuvo skendusi, todėl gerai nežinojo, kaip reiktų tokiu atveju elgtis. Plaučius vis dar gėlė, burnoje juto muilo skonį, todėl netrukus ėmė beprotiškai troškinti. Šiaip ne taip atsistojusi ir palaukusi, kol praeis sukilęs šleikštulys ir svaigulys, vilkdama kojas nuėjo iki kriauklės. Nenorėdama žiūrėti į veidrodį greitai pasilenkė ir į rieškutes prisileido vandens. Kai vėl pakėlė galvą, pamatė, kad atrodo siaubingai. Šviesiai rudi plaukai buvo sulipę nuo muilino vandens, veidas pebalęs ir šiek tiek pamėlęs, rankos taip pat atrodė nesveikai. Netrukus akys užkliuvo už raudonų plaukų kupetos ir staiga prisiminė, kad čia buvo ne viena.
- Dėkui už pagalbą, - sarkastiškai mestelėjo. - Tavo balsas prikeltų net mirusįjį.
Rankose nelaikė lazdelės. Tai suprato, kai pamatė ją besimėtančią palei klastuolio kojas, tačiau tai ne itin ir rūpėjo. Ramiai nuėjo iki vonios, prie kurios stovėjo Dafydd. Neėmė lazdelės. Nematė prasmės. Tegul ima. Didesniu bjauruoliu vis tiek jau nepasrodys, - pagalvojo.
Miona nė nenumanė, ką daryti su plaukais ir dėl nenuplauto muilo niežtinčiomis rankomis ir kojomis. Lipti vandenin tikrai nesinorėjo, ypač tada, kai vos nepaskendo. Tačiau nusiprausti tikrai reikėjo.
- Gal malonėtum išeiti? Manau, kad man reiktų nusiprausti, nemanai? Tavo dėka, žinoma, - veide pasistengė neparodyti jokių jausmų, tačiau nuovargis aiškiai matėsi. Šįsyk visiškai neturėjo noro ginčytis su juo ir žiūrėti į jį. Buvo truputį gėda, kad vos nenuskendo vonioje. Tačiau tikėjosi, kad jis kada nors pajaus kartėlį, jog nepadėjo skęstančiam.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Kovo 08, 2019, 02:45:45 pm
Dafydd žiūrėjo, kaip mergaitė pamažu atsigauna. Klastuolis vis bandė save įtikinti, kad ji tik apsimetinėja, tačiau iš visko, ką matė, jis galiausiai suprato, kad grifė nevaidina. Dafydd pagalvojo, ar nereikėtų pasiūlyti pagalbos - mergaitė atrodė taip prastai, kad net šiam vaikiui kilo tokia mintis. Tačiau tuo metu ji atsistojo ir nuėjo link kriauklės. Tad velsietis pasinaudojo proga nieko nedaryti.
Grifei pažvelgus į jį Dafydd kiek sutriko. Jis nežinojo, ko mergaitė tikėjosi. Tačiau netrukus velsietis pamatė prie jo kojų gulinčią lazdelę. Kiek pasvarstęs klastuolis pasilenkęs ją paėmė.
- Imk. Nebijok, nieko aš tau nedarysiu.
Dafydd žvelgė į mergaitę ir galvojo, ką gi jam daryti. Jis neketino padėti: ji gyva, vadinasi, galima ramiai nieko nedaryti. Tuo labiau, kad klastuolis nebūtų nė žinojęs, ką turėtų nuveikti. Tačiau ir trauktis iš prefektų vonios jis neketino.
- Ne, nemalonėčiau išeiti, - kandžiai pasakė. Nors ir suprato, kad grifei reikia nusiprausti ir būtų normalu pasišalinti, velsietis nebuvo toks malonus. - Ačiū, kad prileidai vandens. Nemanau, kad dabar norėsi maudytis. Aš su mielu noru pasinaudosiu.
Klastuolis kvailokai pavėpsojo į mergaitę ir po kurio laiko pratarė:
- Beje, nebijok. Aš niekam nepasakosiu, kas čia atsitiko.
Tik dėl to, kad neturiu, kam pasakoti pagalvojo Dafydd. Jis priėjo prie pat vonios ir įkišo pirštus į vandenį. Tas buvo maloniai šiltas.
- O gal nori paplaukioti kartu? - šiek tiek pašaipiai paklausė.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Miona Hera Kovo 09, 2019, 01:19:09 pm
Miona svarstė, imti siūlomą lazdelę, ar ne, tačiau apsisprendė atsiimti, kai jis pasipūtėliškai atsisakė išeiti. Berniokas buvo kažkoks keistas: akimirką jo veide kaip šešėlis pasirodo mažytis rūpestis, kitą akimirką jis neleidžia jai atsiprausti. Tačiau galiausiai pribloškia tai, kad sako, jog niekam nieko nesakys. Šviesiaplaukė norėjo atkirsti, kad tegu sakosi kam nori, bet kažkodėl susilaikė. Neabejojo, kad būtų prikūręs visokių nesąmonių, o rūpesčių nenorėjo. Dabar svarbiausi buvo du tikslai: išgrūsti klastuolį lauk ir nusiprausti. Deja, mergaitė buvo per daug pavargusi, kad sugalvotų kokį nors planą.
Netrukus prisiminė, kad jos rankšluostis vis dar buvo ten, todėl tarstelėjo ,,Accio rankšluostis" ir iš po vandens jai į rankas atskriejo tai, ko ieškojo. Kaip anksčiau nepagavojau, - susierzino mergaitė.
Šviesiaplaukė, kad ir kaip skaudėjo alkūnes, pamėgino išgręžti rankšluostį. Persvėrė jį ant kažkokio kabliuko prie sienos, kurį pamatė tik dabar, kad išdžiūtų.
- Kas su tavimi negerai, Dafydd? - tiesmukiškai paklausė mergaitė, kai šis pasiūlė pasiplaukioti kartu. - Tu tiesiog nepakenčiamas.
Lėtai nupėdino iki prefektų vonios ir, mostelėjusi lazdele, išleido visą vandenį.
- Maudynės baigės. Eik lauk. 
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Kovo 09, 2019, 01:42:44 pm
Dafydd pasirodė, kad mergaitė labai jau pasipūtėliškai paėmė lazdelę. Ir, žinoma, nepadėkojo. Klastuolis kilstelėjo antakius, tačiau nutylėjo. Tiesiog tingėjo dar dėl kažko su ja aiškintis.
Velsietis žiūrėjo, kaip ji vargsta gręždama rankšluostį. Kokią akimirką pasvarstė, ar nereikėtų pasisiūlyti padėti. Kad vėl išsityčiotų? paklausė savęs Dafydd ir patylėjo. Po kelių akimirkų nutarė, kad geriau nė nereikia apsimesti, kad jis yra draugiškas. Juk tuo niekas nepatikės pridūrė sau Dafydd. Staiga jį apėmė kažkoks liūdesys. Visą gyvenimą vyrukas nesulaukė malonesnio žodžio. Ir tai buvo normalu. Tačiau kai jis pats taip elgiasi, kiti jam prieštarauja... Tad mergaitės klausimas, kas su juo negerai, sutrikdė klastuolį. Jis nuoširdžiai nežinojo, ką atsakyti.
- Nemanau, kad tai su manim kažkas negerai, - galiausiai pratarė, nors ir pats girdėjo, kad balsas neskamba ryžtingai. - Kaip su manim, taip ir aš, - kiek drąsiau pridūrė.
Kai grifė išleido vandenį, Dafydd pasipiktino. Jis ne tam čia atsigrūdo vidury nakties, kad dabar nieko nepešęs keliautų į savo kambarį. Tikrai ne. Tad velsietis priėjo prie vonios ir atsuko kelis čiaupus iš karto. Burtais nė nebandė to padaryti, nes žinojo, kad nieko nebus.
- Ne, mergužėle. Maudynės dar nė neprasidėjo, - pratarė Dafydd. - Bet... Jeigu nenori paplaukioti kartu, siūlau čiuožti iš čia, nes aš būtent tai ir darysiu.
Klastuolis nuėjo iki sienos ir ten nusivilko apsiaustą. Nelabai norėjo nusirenginėti prie merginos, tad prie vonios grįžo su likusiais rūbais.
- Geros nakties, - kandžiai pasakė ir įlipo į pilnėjančią vonią.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Miona Hera Kovo 09, 2019, 02:03:15 pm
Kai išleido vonios vandenį, iškar pasigailėjo, kad neišklausė, ką sakė Dafydd. Po kelių sekundžių mergaitė suprato, ką šnekėjo Dafydd. Balsas skambėjo netvirtai, tiksliau, apsimestinai drąsiai. Buvo girdėti aiški liūdesio gaidelė, todėl, kai jis vėl atsuko kranus, tik stebėjo, kaip baseinas pilnėja. Į atmintį lindo prisiminimai apie tai, koks didžiulis patyčių objektas buvo ji. Čia buvo spėjusi tai pamiršti, spėjo susirasti draugų, pažinti kitą, grifišką, savo dalį.
Nežiūrėdama, ar Dafydd atėjo su rūbais ar ne, tik išgirdusi jo liūdną pykčio apraišką, pati nuėjo iki kito baseino galo ir įlipo į vandenį.
- Jei tu nieko prieš, žinoma, - sėsdamasi ant suolelio po vandeniu tyliai tarstelėjo ši. Rūbai buvo ir taip šlapi, tad nebuvo jokios baimės sušlapti. - Rankšluostį bent turi?
Mergaitė sunkiai atsiduso ir įsispoksojo į lazdelę, kuri jaukiai gulėjo josios rankoje. 
- Ei, pamiršau šį tą. Ačiū už lazdelę, - draugiškai šyptelėjo ir padėjo ją ant vonios krašto.
Aplink putomis sugulę plūduriavo muilo burbulai, todėl ėmė su jais žaisti, stebėdama, kaip jie aplimpa rankas. Vanduo siekė kiek žemiau pečių, todėl šalta nebuvo. Jis švelniai glostė sumuštas vietas, todėl skausmas slopo visur, išskyrus galvą ir nubrozdintą kelį.
- Žinai, Hogvartse smarkiai pasikeičiau. Grifiškumas, jei savo būdą galiu taip apibūdinti, apsireiškė tik anais mokslo metais.
Mergaitė stebėjo Dafydd. Svarstė, ką pasakyti, bet niekas geresnio neatėjo į galvą.
- O iš kur pas tave toks pyktis?
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Kovo 10, 2019, 03:19:48 pm
Dafydd taip nustebo, kai mergaitė sutiko kartu paplaukioti, kad net nežinojo, ką sakyti. Jis buvo įsitikinęs, kad grifė ir toliau bambės. Ir tikėjosi, kad pagaliau išsinešdins. Tačiau klastuolis pats pasiūlė, tad dabar nėra ko raukytis. Tad Dafydd tik tylėjo ir žiūrėjo, kaip mergina lipo į vonią.
- Rankšluosčio neturiu. Beje, nėra už ką, - neaiškiai burbtelėjo, kai grifė padėkojo už lazdelę. Jos šypseną Dafydd palaikė pašaipos ženklu, tačiau nebenorėjo vėl pyktis. Panašu, kad abiems pavyko šiek tiek nusiraminti. Velsietis ilgokai tylėjo, kol galiausiai sumurmėjo:
- Atsiprašau, kad per mane taip išėjo...
Dafydd buvo įsitikinęs, kad grifė neišgirdo. Buvo labai keista tarti tokius žodžius, tačiau klastuolis pasiryžo ir ištarė garsiau:
- Atsiprašau. Nenorėjau, kad per mane nukentėtum.
Jeigu pamanys, kad tik šaipausi, tegul šmėstelėjo Dafydd galvoje.
- Tau gerai, - be jokių emocijų pasakė klastuolis. - Aš neturiu dėl ko keistis. Niekam neįdomu nei kaip man sekasi, nei kodėl aš ką nors darau ar nedarau. Kita vertus... Man atrodo, mano būdas yra pakankamai klastuoliškas.
Dafydd šiek tiek paplaukiojo, kai jį pasiekė merginos klausimas. Kurį laiką klastuolis plaukė toliau, tarsi neišgirdęs klausimo. Tačiau jis tiesiog įtemptai galvojo, ką atsakyti. Jis žinojo, koks atsakymas atspindėtų tiesą, bet nežinojo, ar nori šitai merginai tai pasakyti. Galiausiai jis pratarė:
- Tiesiog...
Dafydd nutarė, kad tai tikrai ne šitos grifės reikalas. Berniukas jautėsi, kad galbūt išsikalbėjus palengvėtų. Tačiau jis tikrai neturėjo noro kalbėti būtent su šituo žmogumi. Kita vertus, ji yra pirma, kuriai tai įdomu. Arba bent apsimeta, kad jai įdomu.
- Aš nenoriu apie tai kalbėti, - nejaukiai pridūrė.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Miona Hera Kovo 10, 2019, 04:46:01 pm
Iš pradžių Miona manė, kad jai tik pasigirdo, tačiau antrąsyk Daffyd tai pakatojus, ji įsitikino, kad išgirdo gerai. Matėsi, kad klastuolis nepratęs sakyti atsiprašymų. Kita vertus, jie skambėjo nuoširdžiai. Ką atsakyti į tai, mergaitė gerai nežinojo. Akimirką ji stebėjo berniuką ir galiausiai pratarė:
- Nieko tokio, aš gyva ir pakankamai sveika. Esu ir baisiau susižeidus. Be to, visai neskauda, - gūžtelėjo pečiais ir drąsinamai šyptelėjo. Koją perštėjo tik šiek tiek. 
Šviesiaplaukės veidą užliejo liūdesys, o kai išgirdo, kaip jis apibūdino savo būdą, ji niūriai šyptelėjo. Jam skaudu, kad neturi draugų, - mintijo mergaičiukė. Niekada nebūtų pamaniusi, kad gailės Dafydd ir kad aplamai bandys bent akimirką nejausti erzelio būnant šalia jo.
- Supratau, - stipriai suspaudė lūpas grifiukė, kai išgirdo, jog jis nenori kalbėti apie tai. Bet ko tikėtis, kai šitiek laiko vienas kito šitaip neapkentė?
Po kurio laiko mergaitė pajuto, kaip dreba. Suprato, kad jei ilgiau sėdės šlapia galva ir nieko nedarys galimai peršals. Todėl tiesiog, bandydama pamiršti faktą, kad vos nepaskendo šiame baseine, ji užspaudė nosį ir paniro vandenin, kad išplautų visą muilą sau iš plaukų. Po kelių sekundžių išniro ir išgręžė plaukus. Rankų bemaž nebeskaudėjo ir ji tai padarė beveik be jokio vargo.
- Žinai, nebegaliu ilgiau čia būti. Peršalsiu dar, - lipdama iš vonios tarstelėjo mergaičiukė.
Varvėdama nuėjo pasiimti sausą rankšluostį, kad apsivyniotų galvą. Patalpa buvo tikrai šalta, todėl nuo šalčio ėmė stingti rankos. Vėliau apsigobė drėgnu rankšluosčiu, kad nejaustų šaldančio oro, ir patraukė durų link.
- Na va, - stabtelėjusi tarstelėjo, - dėkui už šį ee... įdomų vakarą. Išeidamas išleisk vandenį ir užgesink žvakes. Pasistenk nieko nepalikti. Nenoriu nemalonumų. Be to, nesitikėk čia dar ateiti. Teks pakeisti slaptažodį, todėl senasis nebetiks. Labanakt. - Ir išėjo iš prefektų vonios.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Kovo 10, 2019, 05:30:53 pm
- Džiaugiuosi, kad neskauda, - pratarė Dafydd, nors nebuvo tikras, kad mergina nepagražino situacijos. Negi jai manęs gaila? nustebęs pagalvojo jis, kai pamatė liūdesį grifės veide. Velsiečiui susidarė įspūdis, kad jai liūdna dėl jo. Tačiau tuo patikėti buvo be galo sunku. Tad jis ir nebandė.
Kai grifė nekamantinėjo to, apie ką Dafydd nenorėjo kalbėti, jis pajuto dėkingumą. Nenorėdamas to pripažinti, Dafydd suprato, kad galbūt šita mergina nėra tokia bjauri kaip jam iš pradžių pasirodė. Praskydai, vaikine subarė save klastuolis. Panašu, kad jis vis dar nebuvo nusiteikęs sušvelnėti.
Dafydd žiūrėjo, kaip mergina skalaujasi plaukus. Galvojo apie tai, kad, ko gero, jai skauda. Tačiau juk ji pati pasakė, kad yra buvę ir blogiau, tad ko čia klastuoliui persistengti norint padėti? Tuo labiau, kad jis to rankšluosčio neketino mesti į vandenį. Viskas taip išėjo netyčia...
- Aha, šaltoka čia, - tyliai sumurmėjo Dafydd, kai mergina išlipo iš vandens. Kadangi pats neturėjo rankšluosčio, nenorėjo lipti iš vandens, nes neturėjo kuo nusišluostyti. Tad jis apiplaukė dar porą ratų, tikėdamasis, kad mergina išeis ir jis tada galės nematomas išlipti. Ir kažkaip nesušalti.
- Gerai, nepaliksiu, - kiek nepatenkintas pasakė Dafydd. Jis nemėgo, kai su juo kalbėjo kaip su mažu vaiku. Net ir prefektai. Tačiau jis buvo nenusiteikęs erzintis, tad tik pratarė. - Labos nakties. Ne, nebeisiu čia.
Merginai išėjus Dafydd neskubėdamas išlipo iš vandens. Jis pasiėmė apsiaustą ir išleido vandenį. Ir, kaip liepė mergina, užgesino žvakes. Velsietis priėjo prie durų ir nužvelgė vonios kambarį. Tai buvo keistas vakaras. Klastuolis be galo susimąstęs atidarė duris ir lėtai nužingsniavo Klastūnyno bendrojo kambario link.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Kajus Arno Wintersas Gegužės 19, 2019, 12:40:13 pm
Vandens lašeliai slydo nuoga prefekto ištaturiuota runomis nugara.
Kajus pasirėmęs rankomis į milžiniškos vonios kraštą, ir sumerkęs kojas iki kelių į vandenį, žvelgė į vandeniu ir vandens putomis sklidiną prefektų vonią.
Nuo susidūrimo su chimera ir globėjo giminaičiu praėjo dvi savaitės. Per tą laiko tarpą Švilpynės prefektas sužinojo savo magiško augintinio rūšį, susirado mandragoros lapų dar vienam animagus eliksyrui, ir kol kas parašė tik keturis VML egzmaninus. Ateinančią savaitę jams reiks parašyti kitus likusius egzaminus, kurių dalykus buvo pasirinkęs.
Kajus tyliai atsiduso ir, ištraukęs kojas iš vandens, pakilo.
Mokslai jį išsunkė kaip apelsiną ir paliko jį kaip minkštimą, todėl nenuostabu, jog pasirinko apsilankyti čionais ir pailsėti karštame vandenyje.
Gan greitai spėjęs užsimauti kelnias, užsigalvojęs apie niekus, Kajus palietė kaklo randus.

Gyvūnas kurtinančiai suriaumojo ir vėl puolė jį. Ožkos kanopos skardų dunkstelėjimą į grotos uolas nusinešė aidas.

Kajus greitai sumirksėjo. Jo ranka atsitraukė nuo kaklo.
Nurimk. Chimeros jau nebėra.
Švilpis žaibiškai pasičiupo nuo žemės trumparankovius marškinėlius, lyg nenorėdamas, jog mintis vėl atakuotų nemalonūs prisiminimai.
Už akių užkliuvo dvi runų taturiuotės ant dimblio.
-Negi pamiršai, kam išsitaturiavai visas tas dešimt runų?- prisiminė Sniego žodžius penkiolikmetis.
Kad galėčiau tobulėti, kad galėčiau amžiams prisiminti, kokių vertybių siekiu ir laikausi. Ant dešinės dimblio - runa, simbolizuojanti taiką, ramybę ir vienybę, ant kairio dimblio - malonė.
Ant sprando - drąsos runa. Tarp menčių trys runos: energijos sėkmės, sveikatos, žemiau menčių iki juosmens: apsaugos, jėgos ir...

Kajus tyliai atsiduso ir galutiniai apsirengė.
Būsimas šeštakursis nė nenorėjo pagalvoti apie paskutines dvi runų taturiuotes. Vieną sykį manė, jog teisingai pasielgė šias pasirinkdamas, kitą kartą - iš nevilties graužės nagus už tokį savo idiotišką ir kvailą poelgį, bet visgi, Kajus nė nebandė su kerų pagalba šių raštų pašalinti. Nujautė, kad visgi, jam tų runų reikšmių prireiks. Kai suaugs.
Pirštais persibraukęs per beveik išdžiuvusius rudus plaukus, Kajus permetė akimis per patalpą. Vienoje rankoje laikydamas tamsiai pilką rankšluostį, kitoje - burtų lazdelę, mintijo ką toliau daryti. Kol kas mintis grįžti į bendrąjį Švilpynės kambarį netraukė, o kur nors kitur kulniuoti - irgi netraukė.
Visgi, jei grįš į berniukų miegamąjį, teks vėl mokintis - praėjus šiam savaitgaliui jo, kaip ir kitų lauks bjaurioji paskytiniųjų egzaminų dozė, o nusivažiuoti su mokslais neketino ir nedrįso apie tai net pagalvoti.
Mane visi užmuštų,- vyptelėjo prefektas.
O gal jam reiktų grįžti į Švilpynės kambarius, pasidėti daiktus ir gal pabandyti pradėti įgyvendinti savo tikslą, siekiamą jau nuo ketvirtojo kurso? Pabandyti tapti animagu?
Ne, aš dar tam nepasiruošęs,- pats save "nusodino ant žemės" Kajus.
Sunkiai atsiduso.
Tai ką man daryti? Susitikti su Sniegu? Ar su Wrena kur nors išlėkti? Vien prisiminus įseserės egzistensiją, dvivardžiui širdis sparčiau suspurdėjo krūtinėje it tas paukščiukas, kurio pavadinimu buvo pavadinta Alder.
Kažin, kur Gaja su Roana pasidėjo? O Adelė?
Adelę jis matė tik prieš dvi savaites, net koridoriuose nesusitiko, o ką jau bekalbėti apie pamokas, kurių pats kažkaip nelankė, bet kažkaip rinko taškus.
Galiausiai Kajus apsisprendė. Nujausdamas, kad nei vienas iš kitų koledžų prefektų neužsuks pasipliuškenti šioje vionoje ar nepabandys čionais pasiskandinti su putomis, Wintersas nusimetęs rankšluostį ant kažkur atsiradusio staliuko, išsitraukė burtų lazdelę.
Iškvėpė orą per burną.
-Winggardium leviosa.
Rankšluostis pakilo, Kajus šyptelėjo. Lazdelės galiukas virptelėjo ir tamsiai pilka medžiaga nusileido ant prefekto rankų.
Na, bent nepamiršau kaip naudotis šiuo burtažodžiu.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Adelė Ginger Gegužės 19, 2019, 01:27:46 pm
  Kišeninis peiliukas dar kartą brūkštelėjo per  velvetinę medžiagą. Nurėžta skiautė buvo numesta ant grindų. Blondinė apsirengė naujas - dėvėtas - kiek patobulintas kelnes. Užlenkė dešinės klešnės apačią, čiurnos liko apnuogintos. Pirštais perbėgus per švelnią odą, ši atsilenkė ir papureno savo plaukus. Šie buvo šviežiai nurėžti, tačiau jau matėsi natūralios blondiniškos šaknys, kurios nebuvo išmirkytos perokside. Balti, V iškirptės vyriški marškinėliai buvo sukišti į kelnes. Vėl rankose atsiradęs peiliukas pradėjo darbuotis, ties raktikauliu atsirado skylutės.
  Baigusi darbą Adelė išėjo iš bendro mergaičių miegamojo ir nukulniavo koridoriumi. Ranka išdekoruoti sportbačiai susiliesdavo su grindiniu neišskleisdami nė garselio. Kairę pėdą puošė mėlynų atspalvių sportbatis, o dešinę - raudonų. Iš šalies gal tai ir atrodė keistai: viena kelnių klešnė ilgesnė už kitą, gražiai paprastai užlenkta, o kita tiesiog nurėžta kišeninio peiliuko, batai skirtingų spalvų, marškinėliai taip pat praplėšti. Adelė mėgo tokius dalykus. Per pastarąsias dvi savaitės ši nė karto nebuvo nuėjusi į pamokas. Ši tik išlaikė astronomijos egzaminą ir viskas. Naktimis kamuojantys košmarai jai neleido tinkamai susikaupti ir mokytis. Knygos prie jos lovos gulėjo dar nė karto nepaliestos nuo tos dienos, kai šias pasiėmė iš bibliotekos. Varnė kuo puikiausiai žinojo, jog liks kartoti penktąjį kursą. Ir pati kuo puikiausiai suprantu, kad tai tik mano pačios kaltė.
  Randuotų kojų savininkė eidama koridoriumi sustojo. Suktelėjo galvą dešinėn ir kilstelėjo galvą. Ketvirtas aukštas. Užlipusi į jai reikiamą aukštą nusuko prefektų vonios link, nors pati tikrai nebuvo tokia. Priėjusi prie durų ši susimąstė. Koks gi tas slaptažodis ar kas ten tokio? Nepraėjo nei sekundė, o blondinė jau kažką sumurmėjusi pateko vidun. Ji čia apsilankė pirmą kartą. Pakedenusi savo plaukus ši apsižvalgė aplink.
- Ko jau ko, bet tikrai ne jį čia tikėjausi sutikt,- tyliai sau po nosim suburbėjo blondine.- Kajau?- dangaus mėlynės akys sustojo ties garbaniumi.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Kajus Arno Wintersas Gegužės 19, 2019, 02:07:26 pm
Minkšta rankšluosčio medžiaga buvo maloni pirštų odai. Kajus jau norėjęs su kerai pakeisti rankšluosčio spalvą, išgirdo prasiveriant prefektų vonios duris.
- Taip, aš,- atsakė neatsisukdamas į atėjusiąją, kiek iš balso suprato, kad tai ji, o ne jis. Staiga susiraukė,- Adele? - Kajus atsisuko, išvydęs kiek keistokai apsirengusią Ginger,- Labas, senai matyta,- šyptelėjo puse lūpų ir paslėpė burtų lazdelę kišenėje, o rankšluostį padėjo tenais, kur prieš tai ir gulėjo.
Adelė atrodė pasikeitusi, nei buvo matyta prieš dvi savaites: trumpi plaukai, skylės marškinėliuose, keistoko ilgumo kelnės, skietingų spalvų apipaišalioti sportbačiai...
Lyg tikra menininkė. Pala, jai gi patinka Bethovenas, tiesa? Aš neklystu?
-Kaip tu?- iš lūpų išsprūdo žodžiai, pilni smalsumo ir rūpesčio,- Po viso to, kas įvyko grotoje prie ežero? - patikslino Švilpynės prefektas,  prieidamas artyn prie bendraamžės.
Tai buvo keistas jausmas. Kajus niekada nebuvo susidūręs su tokiu rūpesčiu, nė neįsivaizdavo, kad jam galėtų rūpėti kito žmogaus tiek fizinė, tiek emocinė būklė, o ypač to, kuris nepriklausė jo koledžui.
Jergutėliau, man tikrai reikia stoti po Hogvartso baigimo į psichologijos studijas. O pala... Gal man rūpi tik Adelė, tik ji, bet nekiti? Vargutėliau, Kajau, kur tavo mintys krypsta...!- sudraudė save švilpis.
-Kaip tavo reikalai su šeima? Niekas nepasikeitė?- pasmalsavo.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Adelė Ginger Gegužės 19, 2019, 02:41:44 pm
  Blondinukė pirmą kartą po nutikimo grotoje nusišypsojo. Po dviejų savaičių pavargusiame veide galima buvo matyti nuoširdžią šypseną.
- Ta pati,- akimis nužvelgė vaikiną.- Tikrai, kad senai,- gūžtelėjo pečiais ir stebėjo, kaip Kajus pradanginą savo burtų lazdelę kelnių kišenėje.
  Švilpis buvo pirmasis, kuris pamatė ją, apsirengusią naujuoju jos šedevru. Nemigos arba košmarų kamuojama mergina naktimis ieško kitų būdų viską pamiršti. Ir įmantrių rūbų dizainas jai prikibo.
- Sunkiai,- tiesiai tarė Adelė.- Naktimis arba nemiegu, arba jeigu ir miegu tai košmarus sapnuoju,- paaiškino.- O kaip tu, Kajau?- pasistiebė gnomo ūgio mergina.
  Adelės oda pašiurpo nuo vaikino balso, kuris buvo pilnas rūpesčio. Nusipurčiusi ir patrynusi rankas, kad šiurpas nueitų, blondinė pilnai nusileido ant grindų. Pažvelgė garbaniui į jo tamsias akis ir nusisuko. Apėjo jį, atsisuko.
  - Niekas nepasikeitė,- suburbėjo varnė.- Grotoje man nuo pirštų nuslydo žiedai, kuriuos man dovanojo tėvai, pamečiau juos. Bet gal taip ir geriau,- spalvotųjų batų mergina atsiduso.- Kaip tau egzaminai?
  Trumpaplaukės kojos žengtelėjo į priekį ir slystelėjo ant šlapio grindinio. Susimėčiusi Adelė sugebėjo išlikti nenukritusi, tačiau galvą vėl persmelkė skausmas, kuris nuolatos kartojasi nuo tada, kai chimera tėškė ją į grotos sieną.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Kajus Arno Wintersas Gegužės 19, 2019, 03:37:34 pm
Kajus plačiau įsišiepė, tačiau greitai šypsena subliuško, kaip pradurtas oro balionas.
-Nebandei Ligoninės sparne paprašyti kokio nors eliksyro dėl košmarų ir nemigos? - nedrąsiai paklausė, žvilgsniu nusekdamas Ginger veiksmus.
Trumpam sutriko, jog ši pasistiebė ant pirštų galiukų. Kvailos mintys sulindo į galvą tą akimirką, bet tik trumpam, vos tik Adelė "nusileido ant žemės" ir apėjo jį kaip kliūtį.
Kajus, atrodo, galėjo paslapčia lengviau atsikvėpti.
Švilpis pavartė akis.
-Na...kaip pati matai...gyvas,- pasikasė pakaušį,- Šiek tiek prisiminimai užgriūva, bet kol las gerai laikausi,- tarė, prisimindamas visai neseniai prieš akis iškilusį grotos įvykį, kai netyčiomis palietė randus ant kaklo.
-Aiškumėlis...
Kajus žvilgtelėjęs į Adelę, nužingsniavo prie vonios. Veido atspindis sublizgo putotame vandens paviršiuje.
-Tuoj numirsiu nuo tų egzaminų,- tyliai tarė, paliesdamas pirštų galiukais šiltai malonų vandenį,- Atrodo, nei vieno kol kas nereikės perašinėti,- nutilo,- Atrodo, pereisiu į kitą kursą,- vyptelėjo ir pasikėlė, mat buvo prisiklaupęs prie vonios krašto.
Dešinės rankos šlapi pirštų galiukai palietė gebenės medžio burtų lazdelę.  Netikėtai, staigiu ir įgudusiu judesiu ištraukė lazdelę iš kišenės.
-Aguamenti! - nei stipri, nei silpna vandens čiurkšlė ištrūko iš lazdelės galiuko ir nuskriejo link Adelės.
Kajus taip pasielgė tyčia: nujausdamas, kad merginą gali tuoj apimti tamsa, pasinaudojo lyg transfigūraciniais kerais, jog "auka" užpyktų ant jo ar kaip, bet tik, kad nepanirtų į tą tamsą, kad jos negatyvias mintis užgoštų kitokios mintys.
Arba, tiesiog, tai galima vadinti kaip išdaigą Adelei.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Adelė Ginger Gegužės 19, 2019, 06:37:08 pm
- Paskutinius kelis kartus, kai gėriau eliksyrus kažkaip geriau nebūdavo,- nudelbė savo akis į batus. Jie gražūs.
  Sutrikęs švilpis privertė varnę tyliai sukikenti. Pro šios akis ir ausis lengvai jokios smulkmenos nepraslysdavo ir šis kartas nebuvo išimtis, vaikinas lengviau atsikvėpė šiai nusileidus. Kajui pavarčius akis Adelė jį dramatiškai atkartojo.
- Džiugu girdėti,- nusišypsojo. Akis užkabino vaikino veiksmas, kuomet šis prilietė savo kaklą.- Ar šie randai tau liko po chimeros užpuolimo?- klaustelėjo susirūpinus.- Nes man šie,- ištiesė tik kairę koją ir parodė randelius nuo sudraskymų.- Nuo jos.
Adelės veidas persikreipė šiam tarus, kad tuoj numirs. Jos mėlynosios akys keistai žvilgtelėjo į jį lyg sakydamos ‘nejuokauk taip, parazite’. Bent kažkas pereis. Sarkazmas suskambo jos galvoje.
- Aš nepanašu, kad pereisiu,- nusuko akis. Šiai buvo kiek gėda.- Nieko nesuvokiu apie apsigynimą nuo juodosios magijos. Ničnieko,- atsiduso.
  Susisukus protui, blondinės akyse sekundėlei pradėjo lietis vaizdas, tačiau Winterso paleista vandens čiurkšlė įžiebė šios tyrose akyse pykčio ugnelę ir viskas lyg ir stojo į vietas. Tik galvą dar vis kankino nenumaldomas skausmas.
- Tu tyčiojies iš manęs?- suburbėjo blondinė ir jau rimtai paslydus nudribo ant savo minkštosios.- Auč,- sudejavo ši nuo skausmo.- Mano galva, mano užpakalis, šūdas, Wintersai, man skauda.
  Varnė palengva atsistojusi atsilenkė atgalios sutraškindama savo nugarą. Dabar daug geriau. Suraukus savo mažą nosytę pažvelgė į garbanių ir vaikiškai sukryžiavus rankas ant krūtinės nusisuko.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Kajus Arno Wintersas Gegužės 19, 2019, 07:18:06 pm
-Taip, nuo chimeros,- tarstelėjo Kajus, kurio žvilgsnis nuslydo per Adelės  apdraskytą koją,-Hmm...gerai, kad bent tau kojos nenuplėšė.
Kajus susiraukė, nė neatkreipdamas dėmesio į Ginger mimiką.
-O bandei pasistengti ir pabandyti pereiti? -gan kiek rimtai paklausė. Į šius dalykus jis žiūrėdavo rimtai - padėtis neleido pro akis praleisti koledžiečių, kurie dar turėjo galimybę pereiti į kitą kursą,- Na, jei tau apsigynime nuo juodosios magijos nesiseka, tai man žiobarotyroje ir kažkiek transfigūracijoje,- gūžtelėjo pečiais, lyg juokais sakydamas: "nesu genijus, padėk!",- Apsigynime nuo juodosios magijos šiek tiek gaudausi, tai jei reiks pagalbos gali kreiptis į mane,- linksmai šyptelėjo Wintersas.
Tačiau net ir toji šypsena, kuri laikėsi iki pat vandens čiurkšlės paleidimo į merginą, greitai pradingo, vos tik prefektas išvydo pykčio liepsneles Adelės akyse.
Ups. Netyčia.
Uh! Pavyko! Bet dabar saugok savo sėdimąją-
tačiau minties nepabaigė negalėdamas patikėti savo akimis.
Adelė nepuolė jo draskyti nagais ar šaukti, ne, ji padarė geriau - vaikiškai sukryžiavo rankas ant krūtinės ir nuo juo nusisuko.
Kaip geras antausis jam.
Auč.
Tačiau Kajus yra Kajus, tik gūžtelėjo pečiais ir lengviau atsiduso, sarkastiškai įsišiepdamas.
Man pavyko ir aš dar neužmuštas!
-Ne, nesityčioju. Tiesiog....sunku paaiškinti. Geriau priežasties ir nesužinok,- prabilo,- Hm...žinau. juk pats nevieną kartą dribęs ant sėdimosios,- , bet tai nutikę labai senai,- pabaigė mintyse.
Žengtelėjo artyn prie Adelės.
O ko galvą skauda?- tačiau kilusį klausimą nurijo,- Turbūt nuo košmarų, nemigos ar ko nors dar pridirbo toji chimera.
-Nagi, pyktis tave sugrauš,- sustojo prie Adelės nugaros, tačiau jau nebesišypsodamas,- Kvailai pasielgiau, bet...nepyk,- tyliau pridūrė.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Adelė Ginger Gegužės 19, 2019, 08:04:24 pm
- Bandžiau, bet jeigu ir išlaikysiu likusius egzaminus, nepereisiu, tai net nemanau, kad verta stengtis,- savim nusivylus blondinė atsiduso.- Bet aš pati kalta, per dažnai galvojau apie tėvus ir įklimpau į liūdesėlio upeliuką, o kai išbridau, jau per vėlu.
  Sužinojus, jog vaikinui nesiseka transfigūracijoje ir žiobarotyroje nusijuokė, šie dalykai jai visad sekėsi labiausiai.
- Man kaip tik šie patys lengviausi. Ir žinoma kreipsiuos jeigu prireiks, labai ačiū,- nusišypsojo.
  Adelės rankos dar vis buvo sukryžiuotos, tačiau galva pasisuko į vaikiną, kuris priartėjo prie jos nugaros. Per šią perbėgo nemalonus jausmas, vėl tie patys šiurpuliukai, todėl varnė sudrebėjo. Sugrauš? Gerai, šitas patinka. Atlaisvinusi rankas iš kišenės išsitraukė savąją lazdelę ir jau ruošėsi nusitaikyti į Kajų ir paleisti kokius nors kerus, tačiau sekundėlei sustingo. Lėtai nuleido ranką kartu su lazdele. Akyse šmėstelėjo prisiminimas, kai kažkada vienam švilpiui vos neištrynė atminties. Adelė nuo to laiko bijojo į kažką atstatyti lazdelę.
- Taip, kvailai. Bet nieko tokio,- atsisuko, mirktelėjo ir nusijuokė, o lazdelę grąžino į šios vietą.- Smagu žinoti,- nesusilaikius grasiai nusijuokė mergina išgirdus, jog vaikinas pats nekartą dribęs.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Kajus Arno Wintersas Gegužės 25, 2019, 12:56:11 pm
Kajus linktelėjo, leisdamas suprasti, jog bet lauks jos "pasivaidenimų su klausimais ir vadovėliais".
Tamsios akys atidžiai stebėjo Adelę, neprasbrūdo ir jos šiurpuliukai, tačiau Kajaus antakiai tik iš nuostabos išsirietė, bet nieko nesakė, kaip ir dėl pakeltos ir greitai nuleistos burtų lazdelės.
-Tai gerai,- lakoniškai tarė, gūžteldamas pečiais.
Mostelėjęs burtų lazdele ir sumurmėjęs burtažodį, karštoko oro srovė nuskriejo link Adelės drabužių, šiuos tobulai išdžiovindama.
Kajus paslėpė burtų lazdelę į kelnių kišenę.
Jau buvo bežengęs prie staliuko pasiimti rankšluostį, kuris vargiai priminė (jau buvo išdžiuvęs), jog jo savininkas maudėsi šioje milžiniškoje prefektų vonioje, Kajus atsisuko į Ginger.
-Draugai? - netikėtai paklausė šis,- Ne pora, bet tik paprasti draugai?- patikslino Švilpynės prefektas.
Kajus buvo girdėjęs apie garsiojo Švilpynės širdžių ėdiko merginas, buvo tikrai nustebęs, jog susitiko su viena iš Keito buvusiųjų merginų. Neilgai trukus, Kajus suvokė apie kokį asmenį kaip antrąją šeimą kalbėjo Adelė grotoje, ežero pakrantėje.
Na, aš tikrai neketinu pasekti Keito keliu,- pagalvojo prefektas, prisimindamas "nutikimą" Ūdrų Žabanguose, prie Bovey upės.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Adelė Ginger Gegužės 25, 2019, 05:49:38 pm
  Mėlynos akys pažvelgė į garbanių, kuris išdžiovino jos rūbus, ji paprastai linktelėjo. Prisėdo ant suolo. Sėdimąją dar vis skaudėjo, tačiau ne taip kaip galvą. Iš kelnių kišenės išsitraukė degtukų dėžutę ir ją atidarė, tačiau šioje buvo siūlas ir adata. Pasiėmė raudonos spalvos siūlą, o savo lazdele greitai, rodos, net nepastebėtai mostelėjo ir ištarė Engorgio,  adatai padidėjus, pravėrė pro ją siūlą ir kilstelėjo koją ant suolo. Pasilenkusi prie dešiniosios kojos, paraitojo kelnes į viršų ir raudona spalva kryžiukais užliejo klešnės apačią. Pati blondinė nežinojo kodėl taip padarė, tačiau atsipalaidavus galvos skausmas visad išnykdavo. Šis kartas nebuvo išimtis. Nusiraminusi, skausmo nebekankinama mergina padėjo galvą ant kelių. Tikrai norėjo miego. Šitiek naktų nemiegojus. Siaubas.
  Rodos, jau akys buvo užmerktos, tačiau Kajaus klausimas visus miegus išblaškė. Draugai? Adelė sudvejojo. Tačiau burna lyg pati, nieko nevaldoma prasivėrė:
-Ką? Taip, žinoma,- sumirksėjo žemaūgė.-Draugai,- šyptelėjo.
  Sąvoka ‘draugai’ ne visada jai buvo suprantama. Vieni yra ‘draugai draugai’, kiti ‘draugai’, dar kiti ‘paprasti draugai’. Suprask kaip nori. Tačiau šįkart blondinė nepaslydo, nenukrito į tą pačią duobę kaip su ankstesniu švilpiu. Šios širdis buvo palikta ramybėje. Nejučiomis Adelė nusišypsojo pati sau. Širdis nespurdėjo, o pilve nebuvo nemalonaus jausmo.
-Taigi, drauge,- pašokusi nuo suolo prabilo Adelė. Nuo rankos nuėmė plaukų gumutę ir susirišo ‘moliūgėlį’, kad plaukai nekristų į akis.- Avifors,- pamosavo savo juodmedžio lazdele į rankšluostį, kuris greitai pavirto paukščiu.
  Paukštukas paskraidė, o varnei ištiesus ranką nusileido ant jos. Paslėpusi lazdelę kišenėje, kaire ranka paglostė baltai pilkų plunksnų savininką.
- Susipažink, jis bus Rankšluostinis,- meiliai pažiūrėjo į karvelį.- Taip, mažyli?- nusišypsojo Adelė ir paleido jį iš rankų.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Kajus Arno Wintersas Birželio 09, 2019, 04:40:52 pm
Kajus nusišypsojo išgirdęs teigiamą atsakymą, tačiau šypsena subliuško, vos Adelės rankose atsidūrė burtų lazdelė. Neilgai trukus, ore skaidrė paukštukas, jo rankšluosčio kilmės.
Švilpis suraukė antakius. Tačiau nepyko.
Akimirką dėbsojo į baltą plunksnų kamuoliuką ir mintijo, ką pasakius.
Tu ką tik mane palikai be žodžių,- pamanė šis ir sunkiai atsiduso.
-Rodos, man teks įsigyti naują rankšluostį,- apmestinai liūdnu balsu tarė, tačiau tamsios akys žibėjo linksmumu.
Čia kaip stalo tenisas: jei atmuši kamuoliuką staigiau, tai ir priešininkas atmušt taip pat.
Kajus žaibiškai atsidūrė prie Ginger.
-Vera Verto,- paukštukas pavirto į sidabrinę taurę.
Taurė, įgavusi potencinės energijos, krito ant grindų, bet, deja, visa tai jau buvo apgalvojęs Kajus- jis staigiai čiupo taurę kaire ranka ir rankšluostis-paukštukas-taurė neklestelėjo-nepakilo-nesudužo.
Švilpis pavartė sidabrinę taurę, o tada pažvelgė į Adelę.
Atsitraukė keliais žingsniais, tačiau šypsojosi.
-O koks tavo dabar žingsnis? - paklausė, leisdamas suvokti, jog dabar jie kaip ir žaidžia transfigūracijos žaidimą. Paversk į kažką ir neleisk, kad priešininkas tą paverstąjį daiktą turėtų pas save.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Adelė Ginger Birželio 09, 2019, 06:06:39 pm
- Na, ką padarysi,- nusijuokė blondinukė.
  Sidabrinė taurė vaikino rankose privertė susiraukti žemaūgę.
- Ar tu įsitikinęs, jog tau nesiseka transfigūracija?- nuostabos neslėpdama Adelė pažvelgė į tamsiaakį lyg ieškodama kokios klastos.- Pamenu, kai prieš metus dar vargau su šiuo burtažodžiu,- nusijuokė.
  Tai dabar mes žaisim? Tiesiog puiku. Nekokia aš žaidėja būnu. Atsidususi mergina dar mąstė į ką paversti tą taurę, tačiau taip akimirksniu visi žinomi burtažodžiai ir išgaravo. Apstulbusi nuo savo ‘nuostabios’ atminties mėlynakė trinktelėjo sau per kaktą. Dar taip blogai nebuvo.
- Tikiuosi nebijai pelių,- lėtai ištarė Ginger prisiminusi seniai naudotą burtą.- Snufflifors,- juodmedžio lazdele pamosavus jau matė Kajaus rankoje pelę, kuriai tik ir knietėjo išsilaisvinti.- Jeetau, mažyli, ateik čia,- ne paslaptis, kad varnė baisiai mėgo įvairius graužikus.
  Vos tik pelė jau bus prisiglaudusi prie meniškos sielos merginos, pastaroji išsišiepė kaip niekad ir pažvelgė į Kajų žvilgsniu ‘prašaaau, nepaversk jos į nieką kitą, kokia ji miela, aaa’. Žinoma, Adelė dar norėjo kažką ‘pažaisti’ su transfigūraciniais burtažodžiais.
- Gali kažkuom paversti mano siuvimo reikmenis, bet tik ne šitą padarėlį,- sumurmėjo šviesiaplaukė ir priglaudė lūpas prie pelės.- Tik pabandyk ją paversti kuo nors kitu ir virsi ančiuku,- rimtai pagrasino mergina.- Ne ne, aš juokauju,- nusijuokė ši ir paleido pelę per savo rankas.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Kajus Arno Wintersas Birželio 09, 2019, 07:12:11 pm
Kajus pavartė akis.
-Vera Verto mokinamasi jau pirmame kurse, tai lengviausia išmokti,- pasiteisino,- Apie kitus transfigūracijos burtažodžius galiu jau patylėti,- šyptelėjo.
Švilpis nužvelgė taurę.
-Kad nebijau,- pakėlė akis į Adelę,- Versk, jei tik pavyks.
Ir jai pavyko.
Pilko kailiuko graužikas su mažomis juodomis akimis tupėjo jo delne ir stengėsi ištrūkti. Akimirką būsimasis kvidičininkas pagalvojo, jog transfigūracija - tikrai keistas dalykas.
Vargu ar žiobarai paaiškintų, kodėl vieni daiktai virsta kitais. Pala, nebūtų galima paaiškinti taip, kad tuose daiktuose kažkas pasikeičia? Molekulių padėtys ar kaip?
Dvivardis nesipriešindamas perdavė Adelei pilkąjį graužiką.
Mintyse skambėjo vienas burtažodis, bet ar jam pavyks jį įvykdyti? Neapsikvailins prieš Adelę? Pala, pala, juk nėra transfigūracijos genijus. Pats sakė Adelei, jog nesiseka jam šis mokslas. Tai kaip dar gali galvoti apie apsikvailinimą?
-Tada užkvarksėsiu, kol mane atversi,- tarė su šypsena,- Atrodo neturėčiau problemų - ančiukai yra irgi geltoni.
Kajus sunėrė rankas ant krūtinės.
-Taip, žinoma, Adele, jau supratau. Vis vien mane paversi ančiuku, gali  taip skubiai sakyt, jog juokauji,-rimtai išpyškino Švilpynės prefektas, nors pats juokavo.
-Lapifors,- staiga mostelėjo lazdele ir kitą akimirką rankšluostis-paukštukas-taurė-pelė užuot tapusi normaliu kiškiu, tapo labai plaukuota pele su kiškio ausimis.
Kajus vos susitvardė, smagiai nusikeikęs.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Adelė Ginger Birželio 09, 2019, 07:32:25 pm
- Visada pavyksta,- mirktelėjo trumpaplaukė.
  Ir tai buvo tiesa, kažkodėl atvirkščiai nei kitiems, blondinei puikiai sekėsi daiktus paversti gyvūnais, tačiau į kitus daiktus dar reikėdavo pasistengti.
- O Vera Verto tikriausiai pirmajame kurse ‘pramazinau’ kaip ir penktajame daugelį kitų burtažodžių,- gūžtelėjo pečiais.
  Iš tiesų Adelė nesiskundė dėl pirmajame kurse praleistų pamokų, šiai sekėsi ir taip. Tačiau penktasis kursas. Jai tai buvo svarbu ir vis dar keikė save už pamokų praleidimą ir namų darbų stumimą šalin.
- O ne, kaip išsigandau!- dramatiškai iškėlė rankas, kuriose vis dar laikė lazdelę ir pelė, į viršų.- Patikėk, vaidensiuos tavo sapnuose,- primerkė akis Adelė keistai nusišypsodama.
  Ji vertino šią draugiją su Kajumi labiau nei kada kažką buvo vertinusi. Nieko net nedarydamas vaikinas, tik ją išklausydamas ir paprasčiausiai gražiai elgdamasis, buvo įtrauktas į merginos draugų ratą. Ir ši kol kas to visiškai nesigailėjo. Manė, kad blogiau už pametimą jau negali būti.
- O ne,- pradėjo nuoširdžiai juoktis varnė. Šiandien ji nesitikėjo pamatyti pelės ir kiškio hibrido.- Nagi, pamėgink dar kartą, nesinori turėti vargšo išsigimusio peliuko,- šypsena nedingo nuo Bethoveno gerbėjos veido.
  Mėlynos akys pažvelgė į Kajaus tamsiąsias ir lyg su menku, nematomu stumtelėjimu paragino pabandyti dar kartą.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Kajus Arno Wintersas Birželio 10, 2019, 10:49:41 am
Kajus sukrizeno.
-Vis dar nepatikiu savo ausimis, kad sutikau varnę, kuri praleidžia pamokas,- nusišypsojo,- hm...stereotipai...-ir nutilo, -Kaip manai, turėtų egzistuoti stereotipai? - staigiau paklausė.
Stereotipai buvo neatsiejami nuo Švilpynės - tą suvokę Kajus, vos buvo sutikęs Kupidoną. Jaunesnysis švilpis buvo gyvas
dar tais stereotipais, kaip ir kažkiek klastuolis Daffyd. Tačiau Švilpynės prefektas norėjo tikėti, kad besiremiančiųjų tais kvailais koledžo stereotipais yra mažiau nei prieš kokius kelis ar keliolika metų.
-Lauksiu tavęs pasirodant mano sapnuose,- nusišypsojo,- Bet nepažadu, kad juose bus logikos,- linksmai pridūrė.
Pastaraisiais kartais Kajus sapnuodavo tik du dalykus: maistą ir miškus. Ir niekur nebuvo logikos. O sapnuose turi būti bent kiek nors logikos? Kajaus taip nemanė.
Švilpis linktelėjo.
-Jei taip sakai, tada gerai. Bandysiu dar kartą. Lapifors,- mostelėjo burtų lazdele.
Pelės ir kiškio hibridas pradėjo keistis: kūno formos, masė padidėjo, ir tada kuo tikriausias kiškis atsidarė ant Adelės rankų.
Kajus apsidžiaugė: iškėlė suspaudęs kumščius į viršų.
-Pagaliau!
Kajus šypsojo plačiai. Niekada jam nebuvo pavykę iš antro karto panaudoti transfigūracijos kerus.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Adelė Ginger Birželio 10, 2019, 12:58:04 pm
- Matai, kokių dar stebuklų būna,- pakraipė galvą varnė.- Šiaip mano gyvenimas tikrai nėra paremtas stereotipais. Galbūt tiems, kurie neturi savo nuomonės, tai yra jų ramstis, tačiau man,- susimąstė.- Nope,- nusišypsojo.- O tu kaip? Egzistuoja jie tau?
  Tiesa, būdama jaunesnė Adelė bandydavo būti kaip kiti, prisitaikyti ir gyventi stereotipais, tačiau bėgant laikui toks jos mąstymas buvo nustumtas šalin. Šiuo metu blondinė darė tai, kas jai patiko, nebandė būti kaip kiti ir negyveno dėl kitų. Dažnai jautėsi išskirtinė dėl savo savimylos savybės, tačiau tuo labai ir nesiskundė.
- O išvis kada nors būna sapnuose logika? Man vienas sapnas pasikartoja maždaug kas pusmetį ir aš jį praminiau ‘kubu’, nors ten tiesiog baltos linijos juodame fone,- gūžtelėjo pečiais, niekada nesuprato šio sapno, o tuo labiau priežasties, kodėl jis kartojasi.
  Merginos rankose atsiradęs kiškis įžiebė dar didesnę šypseną. Retas, kuris sugebėdavo iš antro ar trečio karto ‘patransfigūruoti’.
- Vau,- nustebusi šviesiaplaukė neslėpė nuostabos.- Tikrai tavimi didžiuojuosi,- šyptelėjo dar kartą.
  Kajaus džiaugsmas prajuokino Adelę, kad ši pati iškėlusi triušį į viršų apsisuko iš laimės. Spindinčios, tyros akis pažvelgė į švilpį. Taip nuoširdžiai apsidžiaugusi, tad atrodo, ši diena buvo ypatinga. Pozityvu trykštanti mergina vos susivaldė neapkabinusi tamsiaakio.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Kajus Arno Wintersas Birželio 19, 2019, 01:32:31 pm
-Neegzistuoja,- šyptelėjo Kajus. Susiraukė.
-Neesu sapnininkas, tai nieko tau nepasakysiu. Jei būtų pamoka apie sapnus tokio pačio nuobodumo kaip ateities būrimas, vargu ar joje iš viso pasirodyčiau.-gūžtelėjo pečiais,- Ateities būrimo niekados nesuprasiu.
Nors nereikia sakyti "niekados",- pamintijo.
Nekaltai nusišypsojo.
-Ačiū.
Krūtinėje pasklido šiluma, supratus, jog Adelė apsidžiaugė ir privertė ją pozivytumu trykštančiu geizeriu.
Visgi, nors jam pavyko transfigūruoti iš pelės į kiškį, Kajus nenutuokė ką su tuo kiškiu daryti. Atversti į rankšluostį? Bet kaip? Neprisiminė jokių kerų, kurie gebėtų atversti paverstą daiktą į savo pradinę formą. Kita vertus, jam nerūpėjo, jog visam laikui praranda savo rankšluostį - niekis, nusipirks naują.
-Pasilik sau tą kiškį,- tarė, paslėpdamas kišenėje savo burtų lazdelę,- Nusipirksiu naują rankšluostį. Man tai ne problema,- paaiškino, nepastebėdamas, kaip Adelė vos jo neapkabino.
Gal ir gerai, kad nepastebėjo, tuo metu nenutuoktų kaip elgtis. Jei ji jį būtų apkabinusi, jam reiktų susitingti kaip kokiam ledo luitui?
Atsakyti į apkabinimą?
Per daug klausimų ir galvos laužymų.
Nepatogi tyla.
-Tai...iki kito karto...?- nedrąsiai nusišypsojo Kajus, pažvelgdamas į varnės akis.
Ir po to išėjo iš prefektų vonios, aišku, be rankšluosčio, kuris pavirto į kiškį.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Adelė Ginger Birželio 23, 2019, 08:01:14 pm
  Nusišypsojusi Adelė pasiėmė kiškį į rankas ir akimis išlydėjusi Kajų prisėdo ant suolo.
- Ir ką man dabar su tavimi daryti?- paglostė švelnų kailiuką.- Aišku, tas ir palaukt galėjo kol atversiu tave į rankšluostį, na, bet tebūnie, turėsiu augintinį.
  Supratusi, jog liko viena prefektų vonioje, blondinė nusprendė pasimėgauti šia akimirka. Jau buvo besiruošianti nusimesti drabužius, tačiau ją sustabdė jos mintys, kurios trumpam buvo nuklydusios į kitą pasaulėlį. Velnias! Greitai pašokusi blondinė pagriebė kiškį ir išskuodė iš vonios kaip tik galėdama greičiau, tikriausiai netgi prabėgo pro švilpį, kuris ne taip jau ir senai apleido prefektų vonią. Greitai nubildėjusi laiptais žemyn Ginger tiesiog išnyko už kampo, lyg jos net nebūtų buvę, nei vonioje, nei Hogvartse, nei pačiame burtininkų pasaulyje.
Antraštė: Ats: Prefektų vonia
Parašė: Kajus Arno Wintersas Spalio 26, 2019, 07:00:48 pm
Prefektų vonia jam tik asociavosi tik su transfigūracija. O kas gi tai gali pamiršti, tai, kai buvai su Adele ir savo rankšluostį keitinėjai iš vienos gyvos formos į kitą formą?
Kaip tik gera vieta praktikuotis
Reparifarge
.- pagalvojo septyniolikmetis, pasakęs slaptažodį ir įėjęs vidun.
Gūdūs žiemos vakarai jau buvo senai įgrįsę, Sniegas tik labiau užkniso vien taukšėdamas apie literatūrą (katinuks nebūtų katinas, vaikščiojantis kur nori, todėl kažkaip prisiartino prie žiobarų mokyklų). "Ooo, tas chebrantas skaitė "Hamletą"!", "Joja, joja lietuvaičiai! Neša, neša vainiką rūtų!" - ir visa tai atėjo būtent Sniegui išgirdus apie Radvano "Radviliadą". O, varge, tikiuosi, paliktas Švilpynės kambariuose neužkniso kitų.
Ištraukęs lazdelę, Kajus apsidairę aplink patalpą. Vos tramdydamas šypseną, pats sau tarstelėjo:
-Ką gi. Pradėkime.
Rasti objektą ant kurio praktikuosis buvo gan sunkoka. Prefektų vonia buvo nuošali vietelė, į kurią galėjo įžengti tik prefektai (aišku, pagal taisykles), tačiau objektų, tikančių transfigūracijai, gausa nepasižymėjo. Tada šovė nuostabi idėja. Kajus nudūmė prie vietos, kur sukrauti buvo vonios atributika, susirado muilo, jį su kerais padaugino. O tada...
- Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors,Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors...- Kajus mosikavo lazdele dar kokius dvidešimt ar šimtą dvidešimt kartų, kolei prieš jį nepūpsojo penkių šimtų ir vieno muilo gabaliukų, turinčių geltonų ančiukų formą. O tada, visas linksmumas ir prasidėjo: koks šimtas ančiukų kabojo ore, dar vienas šimtas apverti plūduriavo vonioje, kai viena ančiukų porelė: viena tupėjo ant muilinės dangtelėjo, kitas buvo prilipintas prie krašto, o visi likę buvo sustatyti aplinkui vonią, atkartojant kai kurias scenas: vieną iš "Hobito", kai buvo keliaujama kalno link, antra - "Paskutinė vakarienė" ir taip toliau ir taip toliau. Žodžiu, čia Kajus pasitelkė savo fantaziją, o kai ši visiškai išseko - tiesiog random ančiukus išdėliojo taip, jog būtų sunku nueiti link vonios neužmynus ant mažuliukų ančiukų. Kai viskas buvo baigta - Kajus klestelėjo prie durų, pastatė prieš save vieną nepavykusį ištransfigūriuoti muilinį ančiuką ir iškėlė lazdelę.
-Reparifarge!
Nope, nepavyko. Bandom iš naujo!
-Reparifarge!
Defekruoto ančiuko kojos tik pradingo. Kajus stipriai suspaudė lūpas, bet nepasidavė:
-Reparifarge! Reparifarge! Reparifarge!
Mosikavo, mosikavo ir mosikavo, o ančiukas tai prarasdavo kojas, tai jas vėl kažkokiu būdu susigrąžindavo, tai prarasdavo sparnus, snapą ir vėl tai atsirasdavo. Kajus jau buvo bepradėjęs nejuokais nervintis ir širsti ant savęs. Galvoje kirbėjo noras tiesiog pasiduoti ir tiesiog išeiti, tačiau James Veitch idėja, kurią ir pasiėmė su ančiukais vonioje, jį sulaikė. Ne, palauk. Pabandyk dar kartą. Atmintyje iškilo ta scena, kai prieš Adelę bandęs paverstą kažkuom rankšluostį (tiksliai jau nebeprisiminė) paversti į kiškiu, tačiau nepasisekė. Tą kartą Adelė paragino jį nenuleisti rankų...
Ir Kajus pabandė.
Deja. Kajus sunkiai atsiduso ir pakilo. Muilinis ančiukas taip ir stovėjo, kuom ir buvo paverstas - ančiuku. Prefektas liūdnai šyptelėjo.
-Bent jau pasidžiaugiau vis tuom,- pakėlė akis į patalpą, geltonuojančią ir baltuojančią nuo muilinių ančiukų.
Netrukus Kajus paliko vonią, tokią kokią ir sukūrė, nieko neatversdamas atgal. O kam? Jei jam nepavyko bent vieno nepavykusio ančiuku atversti, tai kodėl neprajuokinus kitų?