Hogvartsas.LT
Magijos pasaulis => Herbologija => Pamokos => Pamokos => Temą pradėjo: Chinatsu Ayiama Lapkričio 10, 2016, 08:40:32 pm
-
Yawen susitaršiusi įlėkė į paskutinį šiltnamį ir ėmė suktis kaip vijurkas. Buvo išvykusi į Braziliją keletui mėnesių tobulinti savo Herbologės įgūdžius, tad grįžo kupina entuziazmo ir pasiilgusi savo mokinių aktyvumo pamokose.
Atsidūrusi šiltnamyje Yawen ėmėsi tvarkymo. Vietoje įprastinių stalų viduryje buvo baseinas su įvairiais augalais. Moteris sukosi kuo greičiau - reikėjo sutvarkyti visas tas dulkes ir nešvarumus baseine (kokio velnio elfai nusprendė apleisti šiltnamius išvykus Herbologijos profesorei?!). Po keletos energingų lazdelės mostelėjimų šiltnamis jau tviskėjo ir kieme suskambo varpas.
Susirinkus mokiniams azijietė nelaukė ir iškart pradėjo:
- Taigi, kas dar manęs nepažįstate - esu Yawen Wang, Herbologijos profesorė. Daug kam kilo klausimų, kodėl nevedžiau pamokų pirmąjį pusmetį, tačiau tuo metu buvau išvykusi į Braziliją ir tobulinau savo Herbologės įgūdžius. Šią pamoką treniruosim ypatingai svarbias Herbologo savybes - greitą mąstymą, pastabumą, reakciją. Matote baseino dugne žalius pumpurėlius. Kas man gali pasakyti, kas tai? Rėžkite viską, ką prisimenate ar bandykite spėti, nuo jūsų reakcijos ir mąstymo priklausys taškų skaičius.
Moteris sukluso ir laukė vienas per kitą besiritančių atsakymų lavinų.
[[Taisyklė paprasta - atėję į pamoką atsinešėte dešimt taškų. Pagal tam tikrą vertinimą taškai bus nuimami arba pridedami, tačiau pamokos gale daugiau kaip dešimt neišsinešite. Dirbam!]]
-
Edgar'as net pamiršo apie tokią pamoką, kaip Herbologija ir visai nedžiūgavo, kai sužinojo, jog šioji kitoms pamokoms vėl antrins, slėgdama mokinių pečius. Oba! Kur visi stalai? nustebo jaunasis grifas įžengęs į šiltnamį, kuris įprastai atrodydavo kiek kitaip. Susirinkus visiems mokiniams ir mokytojai pradėjus pamoką tamsiaplaukis jau buvo užsiėmęs patogią vietelę šalia baseino. Ai, žinoma, dar pasigirkime priekaištavo mintyse juodaplaukis profesorei, kuri nepraleido progos pasigirti apie savo apsilankymus Brazilijoje, kai visi mokiniai visus metus arė besimokydami. Bet greitai pamokos vadovei išdėsčius, ko ji nori dabar, trečiakursis vienas pirmųjų pakėlė ranką ir šovė savo atsakymą:
- Tai vandens augalas, kuris užaugęs išskleidžia saulėgrąžos dydžio žiedą ir skleidžia labai malonų kvapą, tačiau kiekvienas jį jaučia skirtingai. O šiuo atveju jie dar tik pačios augimo pradžios stadijoje, kai pradeda augti stiebas.
-
Pasitikslinusi tvarkaraštį Anabettė skubėjo į herbologijos pamoką.
Kaip keista, tačiau ji vyko šiltnamy. Na, bet herbologija ir yra keistokas mokslas,- pamanė mergaitė.
Atskubėjusi į šiltnamį klastuolė galėjo aiškiai girdėti varpo skambesį.
Galiausiai profesoriui pradėjus pamoka prisistatymu. Bettė suvokė, jog Profesorė Yawen, begalo miela ir maloni azijietė, o ir pamokos nebus tokios nuobodžios. Beto prieverstinis mokymasis ilgakasei nepatiko, tad labai nudžiugo, jog bent šio dalyko nereikės "kalti", nes mergaitės manymu pamokos nebus nuobodžios.
Padiktavus profesoriai užduotį Anabettė nužvelgė baseiniuką. Trumpam pamasčiusi pakėlė ranką.
- Manau, jog tai kokio nors vandens augalo pirminė stadija, kada jis tik pradeda adaptuotis aplinkoje ir augti. Pumpuriukas išsiskleideės turėtų būti rausvos spalvos žiedlapiais, nes kai kurių galiukai raudoni.
Išdėstė mintis mokinė ir lengviau atsikvėpė.
-
Ginta įlėkė į šiltnamius. Čia mergaitei turėjo vykti Herbologijos pamoka. Prasidėjus pamokai profesorė pradėjo kalbėti. Jai uždavus klausimą grifiukė bandė spėti ir aukštai pakėlė ranką.
- Profesore, manau čia yra vandens augalai kuriems nereikia žemių,-Ginta dar žvilgtelėjo į pumpurėlius,- jei neklystu pumpurams išsiskleidus turėtų pasirodyti ryškiai raudoni žiedai, jie gali išgydyti ir nuo ligų. Tik reikia mokėti sutaisyti viralą, nemokant gėlė gali tapti nuodais.
Tauškalė baigusi kalbėti dar klausėsi ką kalbą kiti mokinukai ir laukė profesorei prabylant koks tai iš tikro augalas. Mergaitė tikėjosi, jog nesumaišė augalų. Būtų labai gėda,- pamanė ji. Visiems išsakius savo nuomonę grifė atsisuko į profesorę laukdama atsakymo.
-
Elena labai nudžiugo sužinojusi, kad grįžo herbalogijos profesorė. ,,Ak, pagaliau! Kaip aš šito laukiau! Na, aišku tai nėra viena iš mano mėgstamiausiu pamokų, bet man labai patinka profesorė Wang. Ji tokia miela...''. Užsisvajojusi ji įžengė į šiltnamį ir nuėjo link baseino, aplink kurį rikiavosi mokiniai. Įdėmiai išklausiusi Yawen, Elena pradėjo mąstyti, kas tai galėtų būti, nes jai dar neteko regėti tokių pumpurų tikrovėje, nebent knygose. Tačiau kažką prisiminusi mergaitė pakėlė ranką.
- Aš pritariu ir Edgar'ui ir Anabettei, tačiau noriu juos papildyti. Man atrodo, kad išgėrus šio augalo galima kuriam laikui apsvaigti ir pradėti regėti svajonių pasaulį, kuriame nėra blogio, tik gėris ir meilė. Žmonės, kuriems taip atsitinka, gali pradėti šokti,juoktis ar net apkabinėti nepažįstamus žmones.
Elena išsakiusi savo mintis nuleido galvą ir stengėsi nežiūrėti profesorei į akis, nes nebuvo tikra, kuriam augalui šis aprašymas iš tikro turėtų būti priskirtas.
-
Andromeda suskambus varpui atsidūrė prie vieno iš šiltnamių pasiruošusi herbologijos pamokai. Ši pamoka sulaukia ne itin daug mergaitės simpatijų, be kadangi neturėjo ką veikti, nusprendė apsilankyti.
Įžengusi į šiltnamį apsidairė. Jame buvo baseinas su keletu pumpurėlių jo viduje. Dėl aukštos temperatūros grifiukei ėmė svaigti galva. Na ir kodėl aš čia esu... Pradėjus kalbėti dėstytojai, kūnas apsiprato su temperatūra ir galvą tik nemaloniai dilgčiojo. Per nosį varvėjo prakaito lašelis. Profesorė uždavė klausimą. Andromeda ne daug ką nusimanė apie augalus, bet pakėlusi ir ranką ir gavusi leidimą kalbėti bandė spėti:
- Aš manau, kad tai vandeninis augalas, tiksliau, ką tik išleidęs šaknis vandeninis augalas kuriam išdygti yra būtina šviesa ir šiluma. Dar be abejo vanduo. Šis augalas išskleisti žiedą ir visiškai užaugti turėtų maždaug po 3 mėnesių, - ne visai sklandžiai užbaigė pirmakursė.
-
Yawen, rodos, buvo kelis kartus energingesnė už mokinius, tačiau dėl to nesigraužė. Prasidėjus teorijai dauguma jų apsunkdavo, tad ir ši pamoka nebuvo jokia išimtis.
- Kiekvienas atsakęs gaunate po du taškus. Na, o dabar netempkime į naktį ir eikite tiesiai prie smagiosios dalies - praktikos. Pirmoji jūsų užduotis bus ne itin lengva - man užgesinus šviesas turėsite ištraukti iš vandens po pumpurą. Skamba lengvai? Deja, taip nėra. Tamsoje šie augalai pradeda sparčiai bėgioti dugnu. Kai pagausite, užduotis bus baigta ir paaiškinsiu, ką daryti toliau. Visi sustokite prie baseino taip, kad galėtume įkišti rankas! Nepamirškite atsiraitoti rankovių. Jei norite, apyrankes ar dar kažką galite palikti pas mane ant stalo. Ir stenkitė neįkristi.
Mokytoja kalbėjo itin energingai ir užkrečiamai linksmai. Visiems susitvarkius ir sustojus prie baseino ji suplojo rankomis.
- Dar nieko nedarykite... pradėsite, kai šviesa užges. Nagi, vienas, du... trys! - ji mostelėjo lazdele ir šviesa užgeso.
Kiekvienas turėjo prieigą prie baseino ir turėjo sugauti augalą. Kada tai nutiks, profesorė žinos.
-
Šaunumėlis! savyje džiaugėsi grifas, galėjęs uždirbti taškų savo koledžui. Džiaugsmo net veide nebepajėgė nuslėpti tuomet, kai sužinojo, kad ir kitiems jo atstovaujamo koledžo atstovams buvo atsilyginta už bandymus atsakinėti. Tik neminėkit to, tik neminėkit to..Profesorei paaiškinus praktinę užduotį, tamsiaplaukis labai tikėjosi, jog šioji nepaminėtų vieno dalyko, kurio taip ir ne teko išgirsti. Tuomet nieko nelaukdamas ir netempdamas naktin, atsiraitojo Edgar'as rankoves ir priėjo prie baseino įkišęs ranką į kišenę, kurioje buvo jo burtų lazdelė. Mokytojai davus komandą šviesos dingo ir šiltnamyje tapo aklinai tamsu, kelias akimirkas dvejojo keturiolikmetis ar taip nepagelbės kitiems, bet nusprendė į tai numoti ranka ir dar minutėlę pasiklausęs, kaip kiti pliuškenasi vandenyje ištarė:
- Lumos!-, kadangi nebuvo minėta, jog negalima naudotis magijos pagalba, vaikinukas apšvietė dalį baseino ir pumpurėliai, kuriuos aprėpė šviesa, kaip mat sustingo. Grifas greitai panardino ranką į vandenį ir išsitraukė arčiausiai buvusį pumpurėlį. Tai padaręs nedelsdamas užgesino švieselę savo lazdelės gale.
-
Elena vos sugebėjo iki galo išklausyti profesorės, nes buvo per daug linksma ir norėjo tuoj pat pradėti darbą. Staigiai įkišusi ranką į vandenį ji vos ne aiktelėjo.Į jos delną atsitrenkė labai labai mažas pumpurėlis. Elena vos nesusigraudino, nes įsivaizdavo mielą, bejėgį padarėlį, kuris nelabai atitiko tą po baseiną lekiojantį pumpurėlį. Mergaitė vis bandė sugauti vieną iš jų, o kartais net ir sugaudavo, tačiau jie vis tiek pasprukdavo. Elena susierzino, ištraukė ranką iš vandens, susirado lėčiausiai plaukiojantį pumpurėlį, iš visų jėgų tėškė savo plaštaką i baseiną ir sugavo jį. Vargšelis net išblyško nuo tokio smūgio, jei tik tai įmanoma. Elena pasididžiuodama savo laimikį parodė profesorei Wang.
-
Psicho Patė, kaip įprastai, pilna entuzijazmo žygiavo seno šiltamio link, tikėdamasi, kad pirma Herbologijos pamoka bus tiesiog neužmirštama. Užsisvajojusi mergina visai pamiršo žiūrėti kir deda kojas. Sniego pusnis išdygo iš niekur, o jaunoji burtininkė suklupo. Nuostabu... Atsistojusi ji nusivalė prie ašsiausto ir kelnių prilipusį purų sniegą ir, atidžiai stebėdama taką, puškavo į pamoką. Apsižvalgiusi mergina pamatė Hogvartsą. Jis apsnigtas ir paskendęs dangaus mėly, atrodė tik dar didingesnis. Pp keletos minučiu Psicho pasiekė nedidelį šiltnamiuką. Ir kokiu būdų jie tikisi mus visus ten sutalpint? O dar sako, kad viduje yra baseinas... Tačiau atidariusi duris, mergina netego amo. Šiltnamis buvo milžiniškas ir čia jau buvo sugūžėję daug burtininkų. Kažkur šios raizgalynės viduje stovėjo profesorė. Vos tik Psicho spėjo nusivilkti ir į vietą pakabinti savo žieminį apsiaustą (mat šiltnamyje buvo nepalyginamai šilčiau nei lauke), profesorė pradėjo aiškinti temą.
Išgirdusi profesorės užduotą klausimą, mergina nieko nelaukdama pakėlė ranką.
- Tai Lilium candidum aqua, geriau žinoma kaip povandeninė baltoji lelija. Ši lelijų rūšis pasižymi ne tik nepakartojamu grožiu ir žydėjimu tik po vandeniu, bet ir medicininėm sąvybėm. Nedidelį įpjovimą galima lengvai pagydyti geriant šios lelijos žiedų nuovirą, o jeigu žaizda gili ir nuoviro nepakanka, galima žiedus pamirkyti karštame vandenyje ir tuomet dėti juos prie sužeistos ar kraujuojančios vietos. Po kelių valandų žaizda pilani užsitrauks.
Taip pasakiusi, mergina stovėjo ir laukė prifesorės reakcijos. Tikėkimės pataikiau..
-
Anabettė išklausiusi mokytojos ir gavusi praktinę užduotį apsidžiaugė. Mergaitė nemėgo teorijos, tačiau praktika, praktika ji tiesiog dievino.
Atsargiai atsiraitojusi savo klastuolišką uniformą, ilgakasė įmerkė ranka iki alkūnės, į nedidelį baseiniuką.
Profesorei užgesinus šviesas, prasidėjo tikros maudynės! Vaikai stumdėsi, blaškėsi ir pliuškenosi norėdami kuo greičiau surasti pumpuriuką.
Kai kurie bandė net sukčiauti, nors profesorė nieko apie tai neįspėjo, tačiau Anabettės manymu tai buvo neteisėta. Kaip antai, stovėjęs netoli vaikinukas išsitraukė lazdelę ir pasišvietęs pirmas sugavo pumpurą. Klastuolė nusimynė ir nusprendė grifo uniformą dėvintį antrakursį- trečiakursį truputėlį " nuleisti žemėn". Kai berniukas nešė profesorei Yawen sugautą laimikį, mergaitė tyliai jam pakišo koją. Per visą šiltnamį nuskambėjo trenksmas ir pasigirdo skardus Bettės juokas.
Nors tamsoje nelabai kas matėsi, bet supykęs raudonveidis švyte švytėjo, o tai mergaitei pasidarė dar juokingiau.
-
Grifiukė apsidžiaugė už atsakymą gavusi savo koledžui taškų. Tačiau netrukus gavo praktinę užduotį: sugauti vieną iš tų baseino viduryje esančių pumpurėlių. Andromeda nusisegė laikrodį ir paliko ant mokytojos stalo. Paskui atsiraitė uniformos rankovės ir atsitūpė prie baseinėlio taip, kad galėtų įkišti ranką į vandenį. Užgeso šviesos. Akis užgulė tamsa. Išgirdo pliurpsėjimą - mokinių rankos šaudė į vandenį. Andromeda neatsiliko ir taip pat su ranka pasiekė šiltą vandenį. Krūptelėjo. Kažkas lipšnus prilietė jos ranką. Atitraukusi ranką mergaitė pasigailėjo. Juk būčiau sugavusi tą slidų pumpurėlį! Pirmakursė toliau bandė laimę. Įmerkė ranką ir braukė ja per vandenį. Vėl kažką pajuto ir iškart suspaudė delną. Kažkas jame spurdėjo. Laiminga mergaitė dar tvirčiau suspaudė kumštį. Išsitiesusi nuėjo nuo baseino ir besididžiuodama savimi atgniaužė radinį. Jos rankoje šokčiojo žalias pumpurėlis.
- Pagaliau, - sušnabždėjo mergaitė.
-
Yawen luktelėjo klausydama ypatingai specifinių garsų. Kažkokiam mokiniui užsižiebus lazdelę profesorė pasižymėjo keletą pastabėlių lazdelės pagalba ir pakraipė galvą - gudru, išties, tačiau ar atitinka mokytojos reikalavimus - neaišku.
Po keleto minučių šviesa užsižiebė ir pumpurėliai vėl nurimę sustojo. Rodos, nieko net nebuvo nutikę. Profesorė apžiūrėjo mokinių pažangą ir suplojo rankomis. Kol kas nebuvo visiškai patenkinta darbu ir ne tokio tikėjosi, tačiau neturėjo su kuo palyginti ir pastebėjusi mokinių amžių pamanė, kad čia pats tas.
- Sekanti užduotis - nepažeidžiant pumpuro sugalvoti logišką ir greitą būdą atidaryti žiedą taip, kad jis paskui neužsivertų. Prisiminkit, kad jie atgyja tamsoje, nenaudokite burtų, nes galite pažeisti, pumpurėliai jautrūs. Turite kelias minutes!
Nusišypsojusi Yawen stebėjo, ką dabar darys mokiniai.
[[Šios užduoties balų skaičius priklausys nuo to, kaip išradingai ir originaliai padarysite užduotį, turite rasti įvairių kliūčių ir postas turi būti ilgesnis (nebent spėsite padaryti du). Sėkmės!]]
-
Išgirdusi naują užduotį Elena nusiminė, nes niekaip nesugalvojo, kaip atverti pumpurėlį be burtų pagalbos. Tačiau šiek tiek pamąsčiusi, nusprendė išbandyti vieną būdą, tik nebuvo visiškai tikra ar pavyks. Ji tvirtai suspaudė pumpurėlį ir uždengė jį abiem delnais. Tačiau šis būdas nepavyko, nes pumpurėlis pradėjo draskytis tarsi žudomas. ,,Na ką, nepavyko...Ehh, ir ką dabar daryti?''. Vis dėl to Elena pabandė dar kartą, tačiau dabar kiek palaukusi ji žvilgtelėjo vidun. Jai pasirodė, kad jis tikrai atsivėrė, bet ar jai nepasivaideno? Juk jo beveik neįmanoma sužiūrėti. Elena atitraukė akis nuo pumpurėlio ir dar šiek tiek jį palaikė. Staiga pumpurėlis nurimo. Mergaitė sunerimusi žvilgtelėjo į vidų ir labai nustebo : pumpurėlis ne tik kad nejudėjo, bet ir buvo atsidaręs! ,,O dieve, negaliu patikėti, jog tai iš tikro vyksta! ''. Tačiau buvo ir kita problema: pumpurėlis turėjo nebeužsiverti, o kad tai įsitikintų, Elena turėjo atverti delną. Kažkodėl ji labai bijojo tai padaryti, net pati negalėjo to paaiškinti. Ir tuomet, sukaupusi visą drąsą, kurią tik turėjo, ji labai lėtai atvėrė delną. Bet pumpurėlis neužsivėrė. Gal reikia palaukti? Tačiau kad ir kiek Elena laukė, jis neužsivėrė. ,,Nejaugi man pavyko? Nejaugi man iš tiesų pavyko?!''. Su džiaugsmu ji atvertą pumpurėlį nunešė profesorei.
-
Tik kelios minutės?! išsprogino Edgar'as savo žalias akis tai pažvelgdamas į profesorę, tai į pumpurėlį, po to kai išgirdo sekančia užduotį. Pirma ko vaikinukas griebėsi buvo spontaniškas pabandymas atverti jį kartu su savo pirštų pagalba, žinoma, labai atsargiai. Atvėpinęs vieną pumpurėlio žiedelį jį paleido, o šis kaip mat užsivėrė. Knygoms skaityti nėra laiko.. Burtažodžiai gali juos pažeisti.. Ką daryti? klausinėdamas savęs ėmė žvilgčioti į kitus mokinius, bet šie neatrodė, jog jaustųsi, kur kas užtikrintesni nei jis pats. Jie atgyja tamsoje tamsiaplaukis prisiminė paminėtus šiuos profesorės žodžius, kurie dabar jo galvoje skambėjo lyg patarimas, todėl sugalvojęs ką darys toliau, paėjėjo atokiau nuo kitų mokinių, jog netyčia, jei jam iškristų iš rankų pumpurėlis, šis nebūtų pamintas po kieno nors padu. Atsidūręs tinkamu atstumu nuo kitų sudėjo delnus vieną ant kito, palikdamas laisvą erdvę tarp jų ir žinoma nedičkiuką rutuliuką, kuris ėmė blaškytis, kartu maloniai kutendamas keturiolikmečio delnus. O kas dabar? Kaip sustabdyti jį ir praverti tamsoje, jo žiedlapius? iškart kita problema pasiekė grifą, kuri skatino vėl jį mąstyti logiškai. Galvojant žaliaakiui, jis truputėli praskyrė savo delnus norėdamas žvilgtelti į tą pumpurą tikėdamasis, kad gal tai duos vaisių. Jam praskėtus rankas pumpurėlis ir toliau blaškėsi trečiakursio delnuose, tik nebe taip aktyviai na žinoma! Jie juda tamsoje, šviesoje stovi, o kuo daugiau tamsos, tuo jie judresni. Pagaliau suvokęs jų veikimo principą Edgar'as susirado ryškiai apšviestą vietą, kad nuo jo paties kristų tik blausus šešėlis, būtent ant jo ir ištiesė delną su mažyčiu burbuliuku, kuris ėmė labai nerangiai ridinėtis. Tuomet tamsiaplaukis mikliai ėmė lapelius atlenkinėti savo pirštais. Visus atlenkus dalis jų jau buvo pradėję riestis atgal, bet netruko greitai dar kartelį su pirštu prabėgti pro visus žiedlapius ir šie visi buvo išskleisti. Tuomet visą žiedelį patraukus ant šviesos jis sustingo vėlei ir net neketino užsiverti, kas buvo tikrai džiugi naujiena grifų atstovui ir ja jis nuskubėjo pasidalinti su savo Herbologijos mokytoja.
-
Mokytojai vėl įjungus šviesas, šiltnamis buvo vos nepaskendęs balose.
Pamirkčiojus porą kartų, mergaitė priprato prie blausios šviesos.
Kai vadovė prabilo ir paaiškino naująją užduotį, Anabettės akys išsiplėtė.
-Be magijos?!- vos nešūktelėjo ji. Klastuolė nesuvokė kaip tą padarėlį, kutį laiko savo delnuose, atidaryti. Ir jo nepažeidžiant?
Mergaitė dar įdėmiai ir prisimerkus pažiūrėjo į pumpuriuką.
-Kaip tave praskleist? Na?- šnabždėjo jam ilgakasė. Ir tai atrodė tikrai keistokai.
Tamsoje jie atgyja- prisiminė profesorės žodžius Bettė.
-Reikia tamsos...tamsos..'- burbėjo klastuolė ir apžvelgus mokinius nusišypsojo.
Nusiviniojusi nuo kaklo savo šalikėlį ir iš jo padarius "krepšelį" , Liz atsargiai į jį idėjo ramų raudongalį pumpurėlį.
Kaip ir anksčiau minėjo profesorė, "raudoniukas"atgijo. Jis pradėjo muistytis ir "pabėgti" iš mergaitės šalikėlio gniaužtų.
Tačiau Anabettė lėtai pridėjus pirštą prie augalo sienelės paglostė jį. Tačiau pumpurėlis neprasiskleidė. Rudaplaukė pabandė jį "prajuokinti" lėtai pirštais glostinėdama ir kutendama augalėlio sieneles.
Atrodė, jog jis jau pradėjo skleistis ir klastuoliukės akys išsiplėtė, o skruostuose jau darėsi nuo šypsenos duobutės. Bet...
Net ir šį kartą jis neprasivėrė, o tik išleido mažytį garselį, lig čiaudėdamas.
- Na jei jis kartą prasivėrė, galėtų ir antrą kartą prasiverti.- manė garsiai sau mergaitė.
Ir atsargiai vėl ėmė jį kutenti. Pumpuriukas galiausiai prasiskleidė ir pasirodė, jo raudoni it kraujas žiedlapiukai. Tačiau raudonžiedis vėl pradėjo užsiskleisdinėti.
Anabettė greitai apsižvalgė ir nerasdama nieko ko jai reikėjo, į žiedo viduriuką ji įkišo savo pirštą. Pumpurėlis nebegalėjo užsiskleisti daugiau negu dabar. Mergaitė vis galvojo kaip tą žiedelį palikti reikiamoje pazicijoje ir prisiminė, jog jie dienos šviesoje sustingsta.
Mergaitė pasukinėjo pirštuką viduryje pumpurėlio ir jis atsiskleidė dar plačiau, tada nieko nelaukus greitai ištraukė jį iš tamsiojo šalikėlio. Ir kaip tikėjosi Ana, jis tikrai sustingo.
Apžvelgusi savo augalą, Bettė nusišypsojo ir nunešė parodyti mokytojai.
-
Melisa nežinojo, kas ją atvilko į šią pamoką. Galbūt veiklos neturėjimas, galbūt norėjimas išvysti seniai matytą profesorę. Bet tikrai ne noras mokytis, ir tamsiaplaukė nepatenkinta spoksojo į tą keistą pumpurėlį. Jai visai nesinorėjo jo atverti, priešingai - mergaitė jaustųsi daug saugesnė, jei tie kvaili magiški augalai visai nesipainiotų jai po kojomis. Trylikametės galvoje vienas kitą keitė būdai, kaip atverti pumpurą, bet, deja, nė vienas iš jų nebūtų augalo nepažeidęs. Perpjauti peiliu pusiau, numesti nuo stogo, pasmeigti burtų lazdele, įsprausti dantų krapštuką į plyšį, Melisa būtų galėjusi vardyti ir vardyti! Mintis apie negyvą augalą skambėjo šauniai, ir varnanagė pati sau tyliai sukikeno, bet kažkas viduje tarsi stukseno ją pirštu sakydamas, kad taip elgtis nevalia ir pats laikas susiimti. Melisa atsiduso.
Atsargiai pavarčiusi pumpurą delnuose, mergaitė pamėgino atsargiai jį spaudinėti.
- Atsidaryk, kvailas daikte, - tyliai sušnypštė įsivaizduodama, kad žiūri augalui tiesiai į akis (mintis, kad tas daiktas galėtų matyti, kiek baugino).
Pumpurėlis, žinoma, nesureagavo, ir varniukė apsidairė po šiltnamį. Kitiems, regis, sekėsi geriau. Nusprendusi, kad tamsa gali padėti, augalą atsargiai suspaudė tarp delnų. Tas ėmė šiek tiek spurdėti, ir tamsiaplaukė nedrąsiai žvilgtelėjo pro pirštus. Pasiketimų nebuvo ar bent jų nepastebėjo. Mergaitė pavartė akis ir atpalaidavo delnus, taip suteikdama pumpurui galimybę gauti šviesos. "Įdomu, ar padegtas atsivertum?", - susimąstė Melisa kiek kilstelėdama augalą ir apžiūrėdama jį atidžiau, tarsi ieškotų žiobariško mygtuko, galinčio išspręsti visas problemas (kurių šiuo metu buvo viena).
- Atsidaryk! - ganėtinai garsiai suriko stebeilydama į žiedą ir tuoj pat prikando lūpą supratusi, kad gal kiek per daug išsireiškė.
Jos nuostabai, pumpuras suvirpėjo kiek labiau nei anksčiau, ėmė lėtai skleistis, ir gelsvi žiedlapiai vienas po kito laisvinosi iš žalių lapų. Tai išvydusi, varnanagė ėmė juoktis, ir nežinojo, ar labiau iš ryškiai raudonų skruostų, ar išgąsdinto augalo.
-
Profesorė žvilgčiojo į laikrodį kas keliolika sekundžių ir žiūrėjo į mokinius šiek tiek šypsodamasi. Dauguma jų bandė augalėlį uždaryti į delnus, kiti per visas penkias minutes nesugebėjo atlikti užduoties. Vos keletui pavyko viską tinkamai įgyvendinti. Profesorę pradžiugino tai, kad kai kurie pamokos pradžioje tinginiavę pagaliau įsijungė į darbą. Ji tik pasižymėjo keletą pastabėlių pas save su mokinių vardais ir vėl suplojo delnais.
- Ką gi, dar viena užduotis baigta. Kam nepavyko - nenusiminkit, vis dar galite tęsti užduotis, tačiau jūsų darbas atrodys šiek tiek kitaip. Dabar turėsite dar kelias minutes išsiaiškinti būdui, kaip ištraukti žiedlapius ne per prievartą - taip, kad jie patys iškristų. Tačiau negalite jų pamesti tokiu atveju. Šiam darbui taip pat turite apie penkias minutes. Veikite logiškai ir greitai, miegančių nelauksime. Prisiminkite - tamsa, vanduo, augalas.
Mokytoja vėl suplojo delnais ir pritemdė šviesą, tad augalėliai pradėjo spurdėti. Ne taip, kaip baseino dugne, bet taip, kad pridarytų problemų.
-
Gavus naują užduotį pas Grifą galvoje dabar nebuvo nė menkiausios idėjos ką daryti toliau. Profesorei prigesinus šviesas, pumpuras nebesuskleidė savo žiedų, kas buvo keista pačiam vaikinukui, jis tiesiog pradėjo vėl blaškytis delne. Nors ir buvo Yawen davusi vėl keletą užuominų, jos grifui neatrodė galinčios padėti išrauti žiedlapius. Kitą vertus gal vanduo ir reiškė, jog vėl pumpurą reiktų dėti atgal į jį, todėl nebešvaistydamas ir taip mažai turimo laiko, juodaplaukis nejučia atsirado prie baseino. Atsargiai tarp rankų laikydamas prasiskleidusį pumpuro žiedą įmerkė jį į vandenį.
Po šimts!- suriko Edgar'as nepajutęs, kaip paspruko mažasis nenaudėlis. Prieblandoje augalėlis braižėsi šalia borto, kur ir buvo keturiolikmetis, kuris bandė su pora grypšnių jį išgrėbti, tačiau kad ir nelabai judriai šis judėjo, to padaryti nepavyko. Toliau akimis akylai stebėdamas lakstūną vandenyje, laukė kol šis atsiras vėl šalia jo, o tuomet bandys rankomis prispausdamas baseino dugną apglėbti jį. Sulaukus atrodo ganėtinai tinkamos progos tamsiaplaukis persilenkė per baseino bortą tiesdamas rankas link žiedo, kuris kiek pasimėtė toliau baseino, į baseino vidury čia taip žaisdamas gali nieko ir nespėti. Tą akimirką kojomis pasispyrė Edgar'as nuo žemės taip pats nerdamas į baseiną. Laikydamas rankas prispaustas prie dugno, iškišo galvą iš vandens ir papurtęs ją, kaip koks šunytis, žvalgėsi po baseino ar nelaksto po jį ta priežastis, dėl kurios teko šlapintis. Lyg ir nebuvo nieko matyti, kas reiškė, kad žiedelis yra po jo rankomis. Bet šis vandenyje, būdamas šiuo metu visiškai aklinoje tamsoje ir su atlapotais žiedais ėmė stumti grifo rankas. Oho.. nustebęs, bet ramiai sureagavo trečiakursis atsisėsdamas baseine ir žvelgdamas į ant stiebo iš vandens kylantį ir didėjantį žiedą. Augalui tartum pasiekus augimo paką, jis ėmė mesti žemėn savo žiedlapius, o maudynių dalyvis puolė jų gaudyti.
-
Elena karštligiškai mąstė, ką čia padarius, kad žiedlapiai iškristų. Ji nekentė to, kad tam buvo skirta vos 5 minutės. Mergaitė slapčia žvilgtelėjo į kitus mokinius, tačiau nieko nepešė. Tamsa, vanduo, augalas - prisiminė mokytojos žodžius Elena. ,,Tamsa, vanduo, augalas...Tamsa, vanduo, augalas...Vanduo...Gal būt...Tik gal būt...Reikia bent jau pabandyti.''. Ji sumąstė, kad žiedelį reikia įkišti į vandenį. Pribėgusi baseiną, Elena įkišo savo rankas kartu su ,,augintiniu'' į vandenį. Nieko. ,,Gal jam reikia tamsos?''. Tuomet ji uždengė žiedelį delnais. Šiek tiek palaikiusi ištraukė. Atsargiai atidariusi delną išvydo džiaugsmingą, bet kartu ir liūdną vaizdą : nukrito trys žiedlapiai. ,,Na, man pavyko...Bet mano gyvūnėlis...Pasiilgsiu tavęs mažiuk. Elena nusišypsojo. Jau norėjo nešti rezultatą profesorei, bet jai susipynė kojos ir mergaitė jau buvo bekrentanti į baseiną, tačiau paskutinę minutę griebėsi jo šonų ir išsigelbėjo. Bet ne žiedas. Jis lėtai grimzdo į baseino dugną. Mergaitė puolė jo ir jo žiedlapių traukti lauk. Elenai vos pasisekė juos sugaudyti. Ji greit apsižvalgė ar nieks to nepastebėjo. Įsitikinusi, kad ne, atsargiai dėdama koją prie kojos Elena nužingsniavo prie mokytojos.
-
Klastuolės šypsena dingo, kai ji išgirdo naująją užduotį.
Ištraukti žiedlapius- tas pats kas nuskųsti žmogų plikai.- Manė mergaitė.
Jos nuomonę tai buvo truputį sadistišką, įdomu ką mano augalas?
Mergaitė nužvelgė išsiskleidusį žiedelį, jei net pagailo to gražaus padarėlio.
Na, bet užduotis yra užduotis.
Profesorei užgesinus šviesą, augaliukas vėl sujudėjo. Mergaitė jį atsargiai pakuteno. Ir jis išskleidęs keistą cypimą pametė lapelį.
-Tu peršalai?- paklausė ji pumpurėlio ir tada susiprato kaip tai kvailai nuskambėjo. Dar kartą pakutenus tą keistąją būtybę, šis vėl pametė kelis žiedlapėlius.
Suvokus,jog kutenamas jis "čiaudi" ir "plinka". Rudaplaukė pradėjo jį dar stipriau glostyti.
Galiausiai iš augaliuko liko tik kotelis ir mažas gelsvas viduriukas. Nusiminusi Ana savo 'draugužio' lemtimi, surinko jo lapelius ir nunešė jį parodyti profesorei.
-
kai nuskambėjo varpas Beatričė Sandra Riddle buvo prie ežero ir stengėsi įkvėpti kuo daugiau gryno oro - šiandien jai baisiai skaudėjo galvą. pamažėle vilkdama kojas link šiltnamio mergaitė mąstė ar yra tokių kerų ar eliksyrų, kurie gražintų rankoms švelnumą ir tviskėjimą? "tavo rankos ir taip purvinos, kaip ir tu visa." galvoje nusišaipė jau gerai pažįstamas balsas. "Kodėl dabar, juk tylėjo geras keliatą dienų" mąstė Beatričė įžengdama į šiltnamį. "na nutilk tu bent dabar, man ir taip skauda galvą." pamintijo ji žvelgdama į baseino dugne esančius žalius pumpurėlius. iškart galvon ėmė lįsti baisiausi dalykai, jog šie tuoj iššoks ir puls visaip drąskyti bei darkyti jos švelnutėles rankas. Beatričė Sandra Riddle nebijojo nieko, tačiau Herbologijos bijojo paniškai, mat net būdama prieglaudoje negalėdavo liestis prie daržų, kuriuose kiti vaikai dirbdavo, fortepijono mokytoja griežtai buvo uždraudusi. taiga galvodama apie tai, jog rankos jai yra daugiau negu visas pasaulis, o fortepijonas svarbesnis už gyvybę Beatričė pakėlė ranką ir pamėgino atsakyti bent tam, jog nuramintų save.
-šie žali pumpurėliai tai augalo pradžia, iš kurio prasiskleis žiedas ir suskambės trapūs muzikos garsai migdantys kiekvieną, kuris juos išgirsta. - nors nežinojo, ar atsakymas teisingas, tačiau atsakė tvirtai, lyg būtų skaičiusi. ir apriminusi baimingai besidaužančią širdį užmerkė akis, mėgindama numalšinti skausmą skeliantį galvą pusiau.
-
Kaip ir likusius kelis kartus profesorė įdėmiai stebėjo mokinius ir kiekvieno individualią pažangą susirašė į bloknotą, kad vėliau galėtų darkart pergalvoti viską ir paskirstyti taškus taip, kaip kiekvienas nusipelnė. Žinoma, ji turėjo atsižvelgti ir į mokinių kursą. Vertinimas nebuvo toks jau ir paprastas, kaip kad galėjo pasirodyti.
Mokiniams pradėjus rodyti mokytojai savo darbus ji kiekvieną pagyrė už jų pastangas ir paklausė Grifiuko Jeffter, ar jo kartais nereiktų išdžiovinti, tačiau tuomet neklaususi tai ir padarė. Betrūktų, kad eidamas per kiemą jis susirgtų.
- Puikiai pasidarbavote, tačiau laikas jau baigėsi. Dabar bus paskutinė ir bene įdomiausia užduotis - pasikalbėti su augalu, galbūt padainuoti jam, kažką pasakoti... na, padaryti kažką, kad jis greitai užsiaugintų naujus žiedlapius. Turite nepilnas dešimt minučių. Žiedeliams išaugus sumerkiate į vandenį.
Profesorė vėl grąžino pirminį apšvietimą (tai yra, normalią šviesą) ir suplojo pradėdama užduotį.
-
Andromeda kelias minutes galynėjosi su tuo pumpuru visaip mėgindama jį išskleisti, bet jai atrodė, jog visą valandą. Praradusi viltį mergaitė pradėjo jį kratyti, bet nuo to buvo dar blogiau. Žali lapiukai tvirtai tvirtai susispaudė. Mergaitė sumanė tiesiog įkišti jį į vandenį, palaikytį jį, o kai žiedas išsiskleis, staigiai ištraukti, nes juk šviesoje pumpurai sustingsta. Andromeda visa tai padarė ir be galo savimi patenkinta laikė laimikį - labai gražų sustingusį žiedelį.Profesorė kitiems jau uždavė kitą užduotį.O ne... Dabar bus dar blogiau... Jei vos pavyko pumpurą atverti, tai kaip, po galais, nukratyti visus žiedlapius ir tai padaryti be jokios prievartos?! Pirmakursė piktai nupūtė nuo veido karamelinę sruogą. Pagalvojo ką profesorė pasakė - tamsa, vanduo, augalas... Tamsa, vanduo, augalas... Hmm, ką visa tai turėtų reikšti? Ji dar kelias sekundes galvojo, bet staiga galvon šovė išganinga mintis... Šviesiaplaukė paknopstom puolė prie baseino, skubėdama apgobė savo baltais delnais slidų žiedelį, kad nepatektų šviesos ir visą tai atsargiai įmerkė į vandenį. Jautė, kaip jis juda, tik nesuprato, ar jau krenta žiedlapiai. Ištraukė rankas kartu su žieduku ir atlenkusi pirštus pamatė, kad jau buvo benukrintąs pirmas žiedlapis.Graudus vaizdas... Grifiukė vėl panardino žiedelį į vandenį ir laikė tol, kol galutinai užtirpo rankos. Ištraukusi visa tai, gražaus augalo nebepamatė. Jos delne gulėjo gal dešimt mažų žiedlapių ir trys sujungti žali lapai, kurie niekaip neleido pasirodyti rausviesiems.
Buvo truputį gaila žiedelio, bet nepaprastai didžiavosi savimi. Juk per vienai užduočiai skirtą laiką sugebėjo atlikti dvi.
-
Ši užduotis Elenai, priešingai nei profesorei, pasirodė pati nuobodžiausia. ,,Dainuoti? Rimtai?! Ir ką aš turėčiau dainuoti?!''. Nieko nesugalvojusi mergaitė piktai pradėjo kažką sapalioti:
- Lia lia, užsiaugink žiedus, lialia lialia, užsiaugink žiedelius... Nagi, paskubėk, laiko nedaug, lialia lia, užsiaugink žiedus...
Tačiau, kaip ji ir tikėjosi, nieko neįvyko. Aplinkui jos bendraklasiai pradėjo GRAŽIAI ir MEILIAI danuoti ar pasakoti pasakas. ,,Pasistenk, mergyt, pasistenk.''.
- Mažasis augaliuk...Užsiauginki tu žiedus...Lauksiu aš labai...Bet paskubėk tiktai...
Tarus paskutinį žodį, augaliukas sukrutėjo ir jam iš visų pusių pradėjo augti žiedeliai. Vaizdas buvo tikrai kerintis, su tuo nepasiginčysi. Praėjus kelioms minutėms, žiedeliai jau buvo galutinai išdygę. Paskutinį kartą žvilgtelėjus į augaliuką, tupintį jos rankose, Elena jį nunešė mokytojai.
-
Nusiskynęs ir vėl sumenkusį žiedelį, jaunasis grifas išsiropštė iš baseino. Džiaugėsi pasisekusia užduotimi, bet draugia ir nemaloniai jautėsi, nors kitaip ir būti negalėjo, nes tikriausiai vienetai yra tokių, kuriems patinka būti visiškai permirkusiems. Tačiau permirkimo veiksnys neilgai trukdė, kadangi profesorė išdžiovino jį magijos pagalba, šiam net nespėjus palinksėti, taip parodant, kad sutinka su dalyko vadovės pasiūlymu. Kai jau grifiukas visiškai buvo sausas, išklausė paskutinę pamokos dalį, kuriai, kaip suprato, nebus reikalingi žiedlapiai nukritę nuo augalo, tad tiesiog juos numetė ant žemės, o su pačiu žiedu nuėjo ir atsisėdo ant atokiau stovėjusios kėdės.
- Na ir dienelė.. Ir streso buvo.. Ir maudynių, bet jas tu gi mėgsti, ar ne?- ėmė Edgar'as kalbėtis palengva su augalu, - Nebūtum vandens augalas. Galiausiai atidavei savo žiedlapius man, vien tik tam, kad vėl priversčiau tave sužydėti. Ir kiek girdėjau dainos ar pasakojimai tau padeda, tiesa?- kažko paieškojęs sekundę, kitą savo galvoje, tęsė su meilia veido išraišką žvelgdamas į augalą tamsiaplaukis.
- Žinai daug visokių giminaičių teko sutikti, bet pastarieji gyvena ilgiau arba tik dieną, o tu pranoksti juos visus, nes gyventi atrodo galėtum amžinai, miršti, po to vėl prisikeli. Be to su tavimi galima pažaisti gaudynių tamsoje, o kiti it stagarai vienoje vietoje stovi ir nieko įdomaus nenuveiksi, o ir šiai esi draugiškas nei švaistaisi nuodais nei kandžiojiesi ar badaisi,- prieš baigdamas sugniaužė delnuose tai, kas buvo likę iš augalo ir priglaudė šalia savo rausvo žando tardamas, - Tikriausiai esi vienas iš šauniausių augalėlių, kuriuos man teko sutikti,- tai pasakius vaikinuko delnus vėl ėmė kutenti švelnus spurdėjimas jo delnuose. Pumpurėlis, kaip ir pamokos pradžioje nusišypsojo grifas atgniaužęs delnus, juose išvydęs lygiai tokį pat pumpuriuką, koks jis ir buvo tą akimirką, kai buvo sugautas. Tada Jeffter'is nugabeno jį atgal į baseiną, iš kur jis ir buvo ištrauktas, o pats nužingsniavo prie savo mokytojos.
-
Mergaitė tikriausiai per visą savo gyvenimą dar nebuvo taip susierzinusi. Pavėlavo atlikti užduotį... Kol ji susikaupusi dirbo, neišgirdo, kad profesorė uždavė jau ir trečią užduotį.Nusiramink, gal bent trečią užduotį laiku padirbsi... Nepasiduok... Ji ištiesė priešais save žiedą ir galvojo. Dainuoti juk nemoku, pasakoti irgi nelabai... Bet, gal vis dėlto tyliai paniūniuosiu. Pirmakursė ėmė niūniuoti kažkada girdėtą melodiją. Niūniavo, niūniavo... Ir staiga, gal jai tik taip pasirodė, bet sukdamiesi iš žalių lapelių ima lįsti rausvi žiedlapiukai. Andromeda jau nebeabejojo, jog jai ima pavykti. Nors kartą šioje pamokoje. Kuo daugiau niūniavo, tuo didesni žiedlapiukai darėsi. Ilgaplaukė nebesutvardė šypsenos. Nuo to lapeliai dar greičiau augo. Galiausiai žiedlapiai pasiekė buvusį dydį ir mergaitė tikriausiai kaip niekad nuoširdžiai troško, kad nieko nebūtų pražiopsojusi.
-
Mergaitė begalo džiaugėsi.
- Tu vėl atgysi!!- šūkaliojo ji. Ir net tą akimirką jei buvo nesvarbu ką pamanys apie jos elgesį koks nors grifiukas. Ji tiesiog spindėte spindėjo!
Nieko nelaukusi klastuoliukė pradėjo vykdyti užduotį.
Greitai sugniaužus pumpuriuką, Ana suteikė jam tamsos, tačiau didžiulio poveikio nebuvo. Kiek nusivylusi mergaitė stebėjo augalėlį. Netikėtai jis ėmė judėti.
- Nagiii, tu neįsivaizduoji kaip bus gera vėl tapti gražiausiu augalėliu pasaulyje. O tie tavo raudoni it kraujas žiedlapiai tokie nuostabūs!- liaupsino ir gyrė mažąjį padarėlį Bettė.
Ir tai veikė! Potruputį pumpurėlis vėl įgavo rausvą gelės pavidalą.
- Koks stebuklas!- džiaugėsi klastuolė, ir užbaigdama užduotį panėrė jį atgal po vandeniu. Raudonžiedis augaliukas net spindėjo. O tai kėlė didžiulę šypseną Liz'ai.
-
Yawen pavaikščiojo tarp mokinių stebėdama jų elgesį su augalais ir visa kita. Rodos, niekas nesiruošė elgtis taip, kaip reikėjo. Na ir nekantrūs mokiniai šiais laikais... bet nejaugi aš buvau kitokia, kai buvau jauna? moteris stebėjo kiekvieno individualią pažangą ir pritariamai linkčiojo dirbantiems. Susirašiusi paskutines pastabas į savo bloknotą ji nusišypsojo ir suplojo rankomis.
- Užduotis baigta! Džiugu, kad kai kurie ją įvykdėte nepriekaištingai, dėl kitų džiaugiuosi dėl pažangos. Paleidžiu iš pamokos anksčiau, nes nemanau, kad norite aprašinėti darbą, tik nešūkaukite. Geros dienos!
Visiems išėjus profesorė uždarė šiltnamio duris ir ėmėsi tvarkytis. Išvaliusi vandenį ir ideliai iškuopusi baseiną moteris išėjo į pilį.