Hogvartsas.LT
Magijos pasaulis => Herbologija => Pamokos => Pamokos => Temą pradėjo: Chinatsu Ayiama Birželio 05, 2016, 11:42:21 pm
-
Yawen žingsniavo per lauką link šiltnamių. Darbui jau buvo nusižiūrėjusi septintąjį - šis buvo neaukštas, platus, jame buvo daug vietos ir profesorė įžengusi vidun labai kruopščiai dar apsidairė prieš imdamasi darbo. Pirmiausia ji išgabeno visus ten buvusius augalus į sandėlį ir viską išvalė. O tuomet sekė smagioji dalis - Yawen visą šiltnamį uždengė juoda, šviesai visiškai nepralaidžia medžiaga ir ten kurį laiką vyravo aklina tamsa, kol ji neėmė dėlioti ant stalų gėlių. Jos atrodė gana įprastai, buvo įvairiausių spalvų, bet... švietė aklinoje tamsoje ir dar gana smarkiai. Vaizdas atrodė gražiai, bet tos gėlės nebuvo skirtos būtent dėl grožio.
Profesorė plušdama vargiai girdėjo varpą, tačiau spėjo susitvarkyti iki jo ir mokiniams ėmus rinktis jau stovėjo prie savo stalo (ant jo taipogi buvo padėta didelė gėlė, kad apšviestų patalpą). Prasidėjus pamokai Yawen atsistojo prieš klasę ir besistebinčius mokinius bei prabilo:
- Sveiki. Galbūt mane jau matėte Magiškų Gyvūnu Priežūros pamokose, gal ne, tačiau aš esu profesorė Yawen Wang. Kas man gali pasakyti, kas čia per gėlės, kam jos naudojamos ir galbūt kas nors sugebės įspėti, ką šiandien su jomis darysime?
Mokytoja ramiai apžvelgė šešėliuose skendinčius mokinių veidus ir laukė. Galbūt atsiras kokie nors būsimieji Herbologai.
-
Antrakursė šią gražią dieną pėdino su kitais mokiniais į šiltnamį. Oras nebuvo per daug šiltas, bet tai patiko Adirai - juk kas ne kas, bet šiltnamis pavadintas taip ne šiaip sau - jame iš tikrųjų visada šilta.
Įžengusi į vidų mergaitė truputį išsigando. Viduje buvo aklinai tamsu, galėjai pamatyti tik spalvotas šviečiančias gėles ir mokytojos veidą atsispindintį nuo gėlių šviesos. Adira greitai apsižvalgė ir atsistojo prie mėlynos gėlės - ne todėl, jog jai patiko mėlyna. Todėl, nes Varno Nago spalva yra mėlyna.
Klausydama mokytojos žodžių, ji žaidė žaidimą su savimi. Turėjo atspėti kiekvieną priešais ją stovintį mokinį. Jai nekaip sekėsi, kadangi daugumos mokinių iki šiol nepažįsta.
Išgirdusi klausimą, antrakursė leptelėjo:
-Galbūt jos naudojamos vietoje žibinto?
„Nesąmonė“ pati išraudonavo ir liko stovėti tylėdama.
-
Berniukas atėjo į herbalogijos pamoką. Šią pamoką ves magiškųjų gyvūnų priežiūros mokytoja? Na bent jau per šią pamoką mokytoja nenauja. Rokas išgirdo mokytojos užduotą klausimą ir pagalvojo. Čia kažkokios šviečiančios gėlės. Laba įdomu kaip jos vadinasi. Hmm. Pagalvokim. Rokas pakėlė ranką ir pabandė antrasis atsakyti į mokytojos užduotą klausimą:
– Manau tai šviečiančioji mandragorinė siporostoma. Jos apai gamina tokias dulkes, (tai ne žiedadulkės tai specifinės dulkės kurias gamina labai nedaug augalų) kurios šviečia. Dėl mums ir atrodo, kad ta gėlė šviečia. Tos dulkės naudojamos įvairių vaistų, bei viralų gamybai.
Varnanagis nutilo ir laukė kitų atsakymų. Arba kol mokytoją įvertis jo atsakymą.
-
Rosė besimėgaudama gaiviu oru, pėdino link šiltnamių. Praeitais metais, ji nelankė herbologijos pamokų, todėl šiais metais prisižadėjo lankyti visas šio dalyko pamokas. Varnanagė nusekė paskuo kitus mokinius link šiltnamio. Jo stiklas buvo juodas, bet geriau įsižiūrėjusi Rosė pamatė, kad sienos kažkuo apdengtos.
Galbūt mokysimės apie augalus, kurie bijo šviesos? pamanė antrakursė. Kartu su kitais įžengusi į šiltamį išvydo gėles tvarkingai sudėliotas ant stalų. Jų žiedai švietė ir dėl to šiltnamyje buvo nors ir blausiai, bet šviesu. Su mokiniais pasisveikino ta pati profesorė, kaip ir per magiškųjų gyvūnų priežiūrą. Ji uždavė klausimą ir viltingai nužvelgė susirinkusius mokinius. Kaikurie kėlė rankas, kiti žvelgė į augalus bandydami kažką prisiminti.
- Manau tai Naktinšviesė Floredijola. Gal iš jų gaminami vaistai ar eliksyrai, arba gal naktį jos atstoja žibintus? Ar šiandien mokysimės kaip jas auginti ir prižiūrėti? O gal išgausime tinkamą augalo dalį vaistams?
-
Ginta Tauškalė įžygiavo į herbologijos pamoką. Pamokai prasidėjus pradėjo šnekėti mokytoja. Ji mokiniams parodė gėlę ir prašė pasakyti kas ji ir kam naudojama. Ginta lyg ir buvo mačiusi šią gėlę, bet gal tik panaši? Na, ji nusprendė bandyti laimę ir pakėlė ranką.
- Galbūt tai Šviečiančioji Sakita?- pradėjo mergaitė,- jei taip ji skirta gaminti priešnuodžius. Jos priešnuodžius reikia išgerti ir jie suveikia per pusvalandį. O šiandien pamokoje mes galbūt mokysimės išspausti jos priešnuodžius?
Ginta baigusi kalbėti nusuko akis į kitus bendraklasius. Tikėjosi išgirsti kitų atsakymus. O tuo pačiu ir mokytojos balsą sakantį kokia gi čia gėlė ir ar Ginta Tauškalė pasakė ką nors bent į tą pusę.
-
Kai tik įžengė į tamsų šiltnamį, Melisa giliai atsiduso ir nukiūtino prie tolimiausio stalo su gėle. Kodėl ji šviečia? Antrakursė susiraukė ir atsargiai pabaksnojo augalą pirštu. Klausyk, Mel, jis sako, kad švyti tik tam, kad pamaniusi, jog tai žvaigždė, ateitum arčiau, ir jis galėtų tave suėsti. Mergaitė šyptelėjo ir pavartė akis.
-O tu visai panaši į žvaigždę,- tyliai sušnibždėjo šviesiai geltonos spalvos gėlei. -O žvaigždės žmonių nevalgo, supranti?
Profesorės klausimais tamsiaplaukę pralinksmino dar labiau. Šias gėles valgo Kalėdų senelio elniai. Štai, kam jos reikalingos. O per pamoką mes šersime gyvūnus ir stebėsime, kaip keistai ima švytėti jų akys. Tyliai nusijuokusi ir prisimerkusi nuo šviesos, varnanagė pasilenkė prie augalo ir pauostė jo žiedą. Nieko. Gal taip ir geriau. Antrakursė dar kartą atsiduso ir nusprendė, kad būtų šaunu uždirbti savo koledžui taškų. Na, ar bent jau pabandyti. Melisa aukštai pakėlė ranką, juk stovėjo šiltnamio gale.
-Galbūt tai fotolės? Jos gali būti naudojamos vietoj lempų. Gal mokysimės, kaip teisingai jas persodinti, kad neprarastų švytėjimo.
-
Urtė su ašaromis akyse patraukė į šiltnamį. Šiandieną taip nesiseka... Bet dabar nėra laiko verkti reikia susiimti. Baik, kvaiša, baik. Niekam nereikia tavo ašarų. Jos nepadeda. Baik...
Pagaliau susitvardžiusi ji įžingsniavo ir nedrąsiai šyptelėjo mokytojai, kad nepamanytų ar ko blogo neatsitiko. Tada atsistojusi prie gėlės liepė sau sukti smegeninę.
- Tai turbūt Šviesos Amnizenė, kitaip vadinama Saulės dukra, Proto užtemimu. Ši gėlė susijusi ir su žmogaus protu ir su saulele. Be saulės jos žiedai ir nuodai taps beverčiais. Šios gėlės nuodai plačiau naudojami amnezijos eliksyrui ir proto netekimo viralui gaminti.
Švilpė net pati nustebo kaip sugebėjo viską pasakyti keturiais sakiniais. Paprastai kai pradės aiškinti tai ir neužčiaupsi. Šiandieną kitaip- turbūt nuotaika kalta...
-
Yawen itin susidomėjusi klausėsi mokinių atsakymų. Keletas tą išties pralinksmino, kiti privertė šyptelti ir pasirašyti pliusą savo mintyse, o kai kurie tiesiog buvo bandymai atspėti. Žinoma, Yawen pasidžiaugė, kad visiškai vienodų atsakymų nebuvo - originalumas šiais žiauriais laikais atrodė labai pagirtina savybė, kaip ir savo nuomonės turėjimas.
- Turiu jus nuliūdinti, panele Floris, tačiau šios gėlės ne itin tinkamos vietoje žibintų. Ir visi kiti. Tinkamo atsakymo dar negirdėjau, tačiau visi čia esantys gaunate po du taškus - ne visi galime būti herbologais, - šyptelėjo profesorė ir paėmė vieną vazoną į ranką. - Tai - Lumine Ignis. Verčiant iš lotynų kalbos būtų šiesus gaisras. Patarčiau neliesti jų, mat šių gėlių gynybinė pozicija labai įdomi - sudirgintos jos galingai sprogsta, - Yawen griežčiau nužvelgė visus. - Šios mūsų pamokos užduotis yra maišant įvairias žoleles, kuriant jų miltelius ir maišant su vandeniu išgauti tokį tirpalą, kurio užpylus ant augalo šis nustotų šviesti, nes būtent šviečiančios gėlės dalelės verčia ją sproginėti. Dabar kiekvienas ant stalo prieš save matote po šešis nedidelius maišelius, keletą indelių, grūstuvę, vandens buteliuką ir nedidelį laistytuvą. Jūsų užduotis indeliuose maišyti žoleles ir uogas, jas derinti su vandeniu ir išbandyti ant gėlių. Jeigu kils neaiškumų - klauskite.
Profesorė buvo tikrai atsidavusi augalams ir viskam kitam, kas buvo susiję su Herbologija. Šviesos pilnai pakako nuo augalų ir moteris susidomėjusi vaikštinėjo tarp mokinių patarinėdama ir stebėdama jų darbą.
[[Yawen: jokių vunderkindų, darbas turi apimti mažiausiai tris postus. Vadovaukitės forumo taisyklėmis, kad nereiktų rašyti pastabų ar atiminėti taškų.]]
-
Ostinas buvo berniukas kuris domėjosi šiomis pamokomis ir turėjo daugybė klausimų šiai profesorei. Pirmakursis nukulniavo prie ryškiai šviečiančios gėlės ir pradėjo darbą. įdomu, ar tai pravers grįžus namo? Ar pravers gyvenime? Diauriak norėjo klaustelėti, bet patylėjo. Jis žvilgtelėjo į Floris, nes jų nuomonės apie šią gėlę buvo panašios. Ostinas buvo drąsus ir dabar paklausti jis tikrai labai norėjo.
-Atsiprašau, profesore, bet ar šios gėlės yra naudingos mums ar tik žalingos?- berniukas garsiai paklausė ir žvilgtelėjo į mokytoją. Tikiuosi profesore atsakys į mano užduotą klausimą ir nepalaikys manęs didžiausiu kvaileliu pasaulyje. Berniukas kantriai laukė profesorės atsakymo.
-
Mergaitė, bežaisdama žaidimą su savimi, pamatė Melisą. Tai buvo pirmoji mokinė, kurią atpažino tamsiame šiltnamyje.
Išgirdusi naujosios mokytojos nurodymus, antrakursė tyliai suplojo rankomis ir dar kartą žvilgtelėjo į savo mėlyną Lumine Ignis. Adirai gėlelė priminė mėlynes, o gal ir dangų tamsią ir giedrą naktį. Tada žvilgtelėjo į šešis maišelius pilnus lapelių. Iš karto galėjo atpažinti vienus - tai buvo raudonosios fleksijos lapeliai (kuriuos, beje, naudojo per nuodų ir vaistų pamoką). Deja, ji negalėjo nieko apie tas gėles prisiminti.
Ištraukusi kelis fleksijos lapelius, mergaitė juos atidžiai apžiūrėjo. Smulkus, įdomus raštas, patys lapai lipnūs lyg koks nektaras. Tada ištraukė kažkokius violetinius (arba kitokios spalvos, Adira tamsoje negalėjo įžiūrėti) žiedelius ir pabėrė tiesiai ant fleksijos lapų. Paėmusi grūstuvę, varnanagė stipriai paspaudė bukesniu galu ir stebėjo situaciją - visas mišinys tikrai nepanašėjo į miltelius. „Gėda, nemoku naudotis grūstuve“ juokais pagalvojo ir padėjo ją ant stalelio. O tada atidžiai stebėjo kitų mokinių darbo eigą.
-
Urtė jau visai nurimusi stačia galva pasinėrė į mokslą. Herbologija buvo viena iš pamokų kurios verčia atsipalaiduoti ir blaiviai mastyti. mergaitė nusprendė išbandyti tris skirtingus tepalus ir atsivertė vadovėlį kuriame tikrai turėjo būti kažkas naudingo.
Taip... Lumine Ignis šviečianti gėlė, sprogsta ir taip toliau ir bla, bla, bla. Viskas ką mokytoja jau aiškino... O! Pala, kažkas naujo: Ši gėlė reaguoja su kukmedžio uogomis. Taigi galima pabandyti juos sutrinti. Apsidžiaugusi kad rado kažką naudingo mergaitė ėmė įnirtingai pliekti uogas taip dar labiau išliedama savo skausmą. Ji mušė uogas tol kol iš jų liko tik dulkės kurios sumaišytos su vandeniu įgavo tamsiai raudoną spalvą. Labai atsargiai su ranka neprisiliesdama prie gėlės švilpė su mentele užtepė košės ant jos. Didžiam jos nusivylimui Lumine Ignis sušvito dar skiaisčiau,
-
Tarsi "atsibusdama" jau herbologijos šiltnamio viduje, visiškai praleidusi pro ausis teorinę dalį, mergina apstulbo - kas nors priminkit jai, kur pradingo šviesa ir kodėl viskas skendėjo tamsumoje? Nors, kokia ten tamsuma - reikalingą šviesą suteikiančios gėlės, pateiktos ant visų įmanomų stalų, sukūrė ir kiek gražesnį vaizdinį.
Junko, kuri rodos, pamoką sumaišė su 'neprisimink kaip čia patekai, bet pabūk tarsi nualpusi per svarbiausias dalis" renginį, giliai atsiduso. Gal čia apsireiškė jos silpnumas? Sugraibydama vadovėlį, iš šalimais esančio mokinio likusiu draugiškumu išpešusi bent gėlės pavadinimą, klastuolė pavargusiomis ir kiek paraudusiomis akimis atsivertė reikiamą puslapį, pasiskaitydama informaciją - ir iškarto atšokdama atgal, kadangi nuo gėlės ir jos tebuvo kelių milimetrų tarpas - mergina naudojosi ja kaip šviesos šaltiniu skaitymui.
Apsidairydama aplink, į jau kelis dirbančius žmonės, antrakursė ir vėl pasitelkė į pagalbą šalia esančią nepažįstamą personą, paprašydama paaiškinti jai uždavinį. Tik dabar užmačiusi kelis maišelius, smagiai besiilsinčius ant suolo ir darbo įrankius, mergina susiraukė. Jau verčiau nereikėjo eiti čia išvis.
Pirmąjį veiksmą paskyrusi visų indelių - o jų buvo vos penki, kas kiek neramino merginą - išsidėliojimui aplinkui taip, kad būtų lengvai pasiekiami, bet neužimtų daug vietos, Junko nusprendė bandyti sukurti kelis mišinius vienu metu, tikėdamasi, kad bent vienas iš jų pasiseks ir gėlė užges tarsi mirusio žmogaus sielos liepsna.
-
Kai gėlė sušvito dar skaisčiau Urtė pagaliau supratusi kur suklydo pliaukštelėjo delnu sau per kaktą. Taigi "reaguoja" gali reikšti ne vien "užgesina". Staiga ji prisiminė jog yra girdėjusi, kad yra milteliai užgesinantys saulę, gal čia praverstu ir jie...
Mergaitė puolė skubiai naršyti po maišelis ieškodama miltelių kurie patobulins mišinį. Pagaliau radusi ji kimiai krykštelėjo. Jai labai pasisekė gauti šių miltelių, nes kiek žinojo jie reti ir uždrausti.
Labai atsargiai, kad nė kruopelė nenukristu švilpė šliūkštelėjo miltelių į savo košę. Mišinys ryškiai sušvito ir iš pakraščių link dubenėlio vidurio ėmė lysti juoda spalva. Keist, tačiau tik pusė dubens nusidažė juodai- kita pusė liko auksinė, o išbandžius mišinį ant Lumine Ignis pasirodė tas pats rezultatas. Lapai liko juodi, o kamienas vis dar žaižaravo.
-
O galbūt.. Įtakos turi ir vandens kiekis? Kiek užsimiegojusiai merginai kilus tokiai minčiai, ji greitai mintyse susikūrė planą, kaip viską darys - vieną iš penkių indelių naudos likusių praplovimui, o su likusiais keturiais galės bandyti laimę.
Išėmusi iš maišelio tris šilkvarmio uogas - tamsias, bet viduje šviesios ir medaus konsistencijos, išorinius sluoksnis padengtas lengvais pūkeliais, klastuolė sumetė jas į grūstuvėlę, pasiknaisiodama tarp likusių maišelių ir ištraukdama geltonosios cistros lapus. Kelis kart pasukiodamą galvą, klausdama, ar užteks to dviems porcijoms - galiausiai nusprendusi tiesiog surizikuoti ir išbandyti laimę, mergina pabandė iš dviejų ingredientų išgauti kažką, kas bent kiek primintų miltelius.
Nors, gal laimei, gal nelaimei, visa tai tepriminė šviesią košelę, bet antrakursei neliko jokios galimybės, kaip tik bandyti tuo pasinaudoti. Padalinus galutinį mišinį į dvi dalis, apgyvendino dviejuose skirtinguose indukuose, į abudu įpildama visiškai skirtingą kiekį vandens - pirmame, vos su keliais lašais skysčio tai ir toliau priminė košelę, kol antroje, su didesniu vandens kiekiu visa konsistencija priminė kiek padžiūvusio aliejaus.
Ech, bandom laimę. Įkišusi medinį pagaliuką, kuris labai, labai draugiškai pasitaikė šalimais, į pirmąją košę, Junko lėtu judesiu kelis kartus ši pamaišė, tuomet uždėjo ganėtinai gerą kiekį ant pačio pagaliuko, perkeldama tokį patį tirštą svorį ir ant gėlės žiedų.
-
Išgirdusi pamokos užduotį, Melisa vos nepradėjo garsiai kvatoti. Maišyti atsitiktines žoleles ir dėti jas ant augalų? Šaunu. Kažkas juk turi susprogdinti šiltnamį, pasinaudok proga, Mel. Tamsiaplaukė apžiūrėjo visus prieš ją esančius maišelius bei priemones, ir užsimerkusi čiupo saują kažkurių žolelių. Vėl atmerkusi akis ji pastebėjo Adirą, tad draugiškai šypsodamasi laisvąja ranka jai pamojavo. Esu tikra, kad jai sekasi puikiai. Tamsiaplaukė atsiduso ir įsisteibeilijo į rankoje esančius žiedlapius, tuomet atsargiai subėrė juos į grūstuvę ir sukamaisiais judesiais ėmė juos traiškyti. Pasilenkusi pauostė, bet kvapas ne pradžiugino, o tik privertė susiraukti.
-Gėlės turėtų kvepėti, o ne grasinti susprogdinimu ar šitaip smirdėti,- atsiduso varnanagė.
O gal geriau turėčiau pavartyti vadovėlį ir paieškoti, kas tai per augalai? Ah, jie tikriausiai pažįstami net penkiamečiams, koks tikslas būtų apie juos rašyti. Pavarčiusi akis, tamsiaplaukė čiupo porą keistai atrodančių uogų, ir jas taip pat susmulkino. Tuomet viską subėrė į atskirą indelį ir, iš lėto maišydama, užpylė vandeniu. Kol kas nesprogo. Puiku.
Melisa paėmė indelį su mišiniu ir labai atsargiai, primerkdama vieną akį ir lyg laukdama sprogimo, užpylė porą lašų ant švytinčio augalo lapo.
-
Dar ilgiau pažaidus su grūstuve Adira nužvelgė darbą. Tiesą sakant, visas mišinys atrodė kiek geriau nei seniau. Todėl varniukė atsuko vandens buteliuką, įpylė mažą dalį į laistytuvą ir subėrė "miltelius" į vieną iš indelių. Tik dabar suprato, kad tų indų gali neužtekti, jų buvo tik keturi. Vadinasi, Adira gali bandyti laimę tik keturis kartus.
Trumpai atsipūsdama brunetė nužvelgė klasę, dirbančius mokinius ir net pačią profesorę, kuri kiek nuobodokai stebėjo jų darbo eigą. O tada ir vėl ėmėsi darbo, dabar jos laukė rizikingoji vieta. Mergaitė tvirtai paėmė margą laistytuvą į ranką ir išpylė visą jame esantį vandenį į indelį kartu su žolelėmis. Visa masė pakilo į viršų ir dabar gražiai plūduriavo ant vandens. Tada ši atsargiai pakėlė plastikinį indą (nors jame ir nebuvo tiek daug vandens) ir kita ranka dar švelniau pakėlė vieną iš šviečiančios gėlės lapelių, kad galėtų užpilti tik ant vienos dalelės. Lėtai palenkė indelį ir užpylė mišinį ant mėlynai švytinčio lapelio (beje, lapai švietė ne taip ryškiai kaip patys žiedai). Nieko. Švytėjo kaip ir seniau.
Adira susinervino. Kažkodėl juto, kad jai pavyks iš pirmo karto, bet nepavyko. Situaciją sušvelnino draugė Melisa, kuri žaismingai pamosavo varniukei. Adira taip pat nusišypsojo ir linktelėjo galva. O po to ir vėl ėmėsi darbo. Antras indelis.
Varnanagė pasiraitojo ir taip per trumpas rankoves. Galbūt tiesiog norėjo trumpam nutrūkti nuo darbo, todėl tai ir padarė. Staiga ištraukė žiupsnį kažkokio šieno iš penkto maišelio, įdėjo į kitą plastikinį indą ir logiškai pagalvojo. Šienas, lapai ir žiedai turi geriausią poveikį. Kažkur tai skaičiau. Arba sapnavau. Nesuprantu. Mergaitė begalvodama nestipriai susiraukė ir prikando lūpą. Dar niekada taip nemėgo tamsos. Joje negalėjo aiškiai įžvelgti visų ingredientų.
-
Kai tik lašai pasiekė augalo lapą, iš tos vietos ėmė silpnai rūkti, ir Melisa vos ne klykdama užpylė gryno vandens iš laistytuvo. Juk žinojau, kad taip ir bus. Kai gėlė nebeatrodė pavojinga ir pasiruošusi sprogti, tamsiaplaukė atsiduso, tačiau laistytuvo iš rankos nepaleido. Kad ir kaip jai nesinorėjo toliau terliotis ir žaisti su likimu, dar vadinamu Lumine Ignis, mergaitė nusprendė vis dėlto užbaigti darbą. Antrakursė paėmė porą baltos spalvos lapų ir grūstuvėje juos susmulkino. Tą patį padarė ir su rugius primenančiais grūdais. Viską išmaišiusi ir užpylusi didesniu kiekiu vandens nei anksčiau, ji atidžiai apžiūrėjo gautą mišinį. Tikiuosi, kad tam kvailam augalui patiks.
- Na, gėlele, ar šitas skystis tau patinka? Ar nesusprogdinsi manęs kartu su visu šiltnamiu?- veidmainiškai šypsodamasi tyliai kalbėjo Melisa.- Paragauk ir nepyk, jei netiks.
Varnanagė lėtai ir vėl prisimerkusi užlašino mišinio jau ant kito lapo(aname buvo nedidelė skylutė, o ir tamsiaplaukė bijojo ko nors pilti toje pačioje vietoje). Šįkart nenutiko nieko.
- Ei, daryk ką nors. Reaguok,- sušnypštė Melisa, bakstelėjusi užlašintą skystį pirštu.
Gal gėlė manęs paklausė.
-
Ah.. Um.. Kas dabar? Žiūrėdama į gėlę, kurios pavadinimo, nors ir palyginti lengvo, merginai net nesinorėjo tarti ir į tai, kaip šioji draugiškai nereagavo, klastuolė susiraukė. Pasiėmusi tą patį pagaliuką, kelis kart bakstelėjo į gėlę, dar labiau suraukė antakius - šita maža bestija ją pradėjo nervinti.
Po "Lumine Ignis" pavadinimu besislepiančiai gėliūkštei pagaliau kažką padarius - tai yra, išleidus ganėtinai piktą šnypštimą, panašų į tą, kuris būna kamuolyje atsiradus kokiai skylutei - antrakursė išleido tylų "gah" murmtelėjimą, iškarto griebdamasi vandens pripildytą buteliuką ir šliūkštelėdama jo ant gėlės. Na, ar bent jau tai, kas jai, pusiau apsimiegojusiai ir neypatingai besigaudančiai pasirodė kaip vandens buteliukas - nes realiai tai tebuvo antrasis toks pat mišinys, praturtintas papildomais vandens lašais, kad nebūtų košė.
Pakeldama rankas prieš save, tarsi gindamasi prieš dar labiau šnypščiančią gėlę, mergina dar kartą apsidairė, šį kartą būdama tikra, kad ima butelį vandens, o ne kažkokią kitą, dar labiau viską pabloginančią masę. Prisiartindama ir užversdama šį virš gėlė, visa jėga suspaudė butelį, sukurdama agresyvios, krioklio šniopštimą primenančią vandens srovę, kuria apsitaškė ir pati.
Išleisdama gilų atodūsį, ir rodos, sėkmingai užtildžiusi per ausis einantį šnypštimą, mergina dirstelėjo į likusį vandens kiekį - užteks daugiausiai dviems, ir tai itin mažomis porcijomis. Prašyti dar daugiau vandens (ar juolab, klaidžioti į tamsiąsias šiltnamio vietas tam, kad šį atrasti) klastuolei nė velnio nesinorėjo, tad išleidusi dar vieną atodūsį, ji tiesiog akimis apibėgo aplink savo darbo vietą, pripildytą mažų vandens lašelių, smagiai nugulusių ir ant prakeiktosios gėlės žiedų ir lapų.
-
Kad ir kiek Melisa baksnojo pirštu, kad ir kiek akimis lyg lazeriais stebėjo, augalas nerodė jokių reakcijos požymių. Na ir gerai. Atsidususi tamsiaplaukė praskalavo grūstuvę ir joje susmulkino porą dar nenaudotų rausvų uogų. Į jas įtrynė ir anksčiau paruoštus baltos spalvos miltelius. Antrakursė nepažino nė vienų iš naudotų žolelių ir uogų, tačiau jai tai visai nerūpėjo. Tuo metu ji tiesiog ėmė jas beveik atsitiktine tvarka tikėdamasi, kad šviečiančioji gėlė užges, ar bent ant jos nesupyks ir nesprogs. Nors mergaitei geriau sekėsi tik antroji plano dalis, ji vis dar tikėjosi, jog dar šiame gyvenime jai pavyks. Niūniuodama staiga galvoje šovusią melodiją, varnanagė lėtai maišydama įpylė kiek didesnį kiekį vandens nei anksčiau, mat gautas mišinys jai buvo panašus į kažkokią pliurzę. Susiraukusi tamsiaplaukė ganėtinai drąsiai užpylė mišinio ant kito lapo. Šįkart jis ne tik rūko, bet ir tiesiai Melisai į akis ėmė šviesti ryškia šviesa. Prisidengusi veidą ranka, mergaitė ant rūkstančios vietos užpylė nemažą kiekį vandens, taip stipriai sumaždindama skysčio atsargas.
-
Yawen susidomėjusi stebėjo mokinių kūrybiškumą ir bandymą miksuoti augalus. Tai šiek tiek priminė Nuodų ir Vaistų pamokas, tačiau moteris buvo patenkinta mokinių darbu ir atsargumu.
- Jos neretai laikomos nuostabiu vaistu skaudantiems sąnariams, madam Pomfri jas labai vertina, ponaiti Diauriak, - atsakė šiltai profesorė.
Ji vaikščiojo tarp moksleivių vis įkišdama savo nosį kažkur ir stebėdama, kaip su augalais ir kitokiais dalykais elgiasi jai patikėti vaikai, kuriems reikėjo įkrėsti šio to į galvą. Aišku, iš pradžių jie buvo tokie gaa nedrąsūs, visgi naujas išbandomas dalykas ir pradžioje ne itin jauku tokia veikla užsiimti. Ką gali žinoti, gal sprogs kas nors.
- Gerai, galite tvarkytis, pamoka greit baigsis, - pranešė profesorė ir suplojo rankomis džiugiai. Daugelio gėlės jau nebešvytėjo. Visiems susitvarkius ji nusišypsojo. - Puikiai padirbėjote! Kiekvienas dirbęs gauna po penkis taškus. Sekanti pamoka bus integruota lauke kartu su Magiškų Gyvūnų Priežiūra, tikiuosi jus visus ten pamatyti. Geros dienos!
Tik tuomet moteris paleido visus mokinius ir ėmė tvarkytis šiltnamyje.