Hogvartsas.LT
Magijos pasaulis => Kerėjimas => Pamokos => Pamokos => Temą pradėjo: Noel Nathan Takemi Birželio 04, 2016, 06:30:19 pm
-
Išaušo dar vienas rytas šaukiantis mokinius į rytines pamokas. Jaunasis bei naujasis profesorius plevėsuodamas juodutėle mantija artėjo prie ąžuolinių klasės durų. Jaunuolis nusišypsojęs apsidairė laukdamas naujųjų mokinių. Bei atrakinęs klasės duris, įėjo. Vidus buvo labai tvarkingas, nebuvo matyti net menkiausių dulkelių. Tyler tyliais žingsniais nuėjo prie savojo - profesoriaus stalo. Kiek pasiknaisojęs stalčiuose aptiko gabalėlį kreidos bei ėmė rašyti lentoje:
Pamokos tema: Burtažodis - ,,ochnium"
.
Baigęs rašyti, buvęs durmštrangietis dėl visa pikto permetė akimis klasę ar nieko neliko. Įsitikinęs jog viskas gerai, ėmė laukti mokinių.
Po kiek laiko jau daug kas susirinko. Vyras kiek krenkštelėjęs atsistojo ir ėmė kalbėti:
- Sveiki, malonu matyti susirinkusius mokinius. Beje įspėju, jog jei kas nors mano pamokose triukšmausite, trukdysite dirbti vieni kitiems, sau bei man ir visa kita. Už tai bus areštas arba taškų atėmimas ar išvarymas iš pamokos. Taigi, ką žinote apie šį burtažodį? - ėmė klausinėt Tyler.
-
Jau antrakursė Gvendolina pasiruošusi pamokoms. Šį kart Kerėjimas viena iš mėgstamiausių pamokų. Priėjusi kabinetą pro praviras ąžuolines duris žengė į vidų ir susirado vietą. Ant lentos buvo parašyta greičiausiai pamokos tema kaip manė mergaitė. Dervos juodumo Mantija apsirengęs jaunas profesorius prabilo tikru vyrišku balsu. Pasveikino mokinius ir rimtai išdėstė savo klasės taisykles. O tuomet paklausė ką reiškia ochnium kerai. Gvendolina nebuvo įsitikinusi, tačiau nedrąsiai pakėlė ranką ir ėmė aiškinti:
- Ochnium kerai tai skausmo mažinimo kerai. Šie kerai malšina vienintelį tik fizinį skausmą, tačiau nieko negydo.
Klasė susižvalgė, mergaitė suprato, kad greičiausiai šovė visiškai pro šalį... Tuomet skubiai pagalvojo na tiksliau nenorėjo, kad už tai būtų atimti taškai.
-
Kaip ir į kitas mokslo metų pirmąsias pamokas, taip ir į šią juodaplaukis atpėdino pakilios nuotaikos. Kiek čia naujų profesorių bus šiemet? savęs klausė antrakursis sėsdamas į suolą. Nors ir naujasis profesorius gan aiškiai ir tvirtai išdėstė savo reikalavimas, gal kiek labiau įspėjimus, tai nei kiek nekėlė Edgar'ui jokio nerimo, nes jam atrodė, jog profesorius Tyler yra vienas tų, kurie linkę tik labiau įbauginti žodžiais, bet giliai širdy būtų sunku ką nors nubausti. Išgirdęs klausimą berniukas tik susimąstė. Atsakymo jokio, bent į tą pusę, neturėjo, bet tylėti nesiruošė ir drėbė kas galėtų iš dalies būti ir taip aišku:
- Tai yra burtažodis skirtas užkerėti kitus gyvus padarus tikriausiai,- ir atsakęs liko įsmeigęs savo žalumos pritviskusias akis į profesorių tuo pat metu nutaisydamas ir kvailą šypsnį, norintį pasakyti, kad jis tik norėjo bent jau kažką pamėginti atsakyti šiuo klausimu, nors ir atsakymas buvo ganėtinai menkas ir nekonkretus.
-
Nauji mokslo metai, pirmosios pamokos, tai daug sunkiau nei Keitei atrodė. Ir kam gi taip nebūtų jei turėtum pačią geriausią vasarą savo gyvenime? Trokšdama antrus metus pradėti ir baigti dar geriau nei pirmus ji šiaip ne taip nužingsniavo link klasės durų, kur suolose sėdėjo dauguma mokinių. Kadangi Keitė buvo viena iš paskutiniųjų, visos vietos gale ir ties viduriu - užimtos, tad mergina įsitaisė pačiam pirmam suole, šalia strazdanoto berniuko. Neilgai trukus prasidėjo pamoka. Ir tik dabar Keitė pastebėjo pirmos pamokos temą, užrašytą ant lentos. Mergina buvo ant tiek neišsimiegojus, kad net nesivargino perskaityti to sunkaus pavadinimo, tačiau atidžiai stebėjo vaizdą pro langą. Už lango vis dar švietė saulė, kviesdama laiką praleisti ten, o ne čia. Keite, nuo kada pamokose tu spoksai pro langą?! Negi pamiršai ko čia atėjai?! suskambėjo balsas mintyse. Pasijutusi gan nesmagiai mergina pasimuistė ir nusprendė aktyviai dalyvauti pamokoje. Kadangi nuklydusi buvo tik minutei Keitė spėjo išgirsti mokytojo užduotą klausimą ir nors nežinodama atsakymo mergina pakėlė ranką aukštyn ir ištarė:
- Galbūt tai apsauginiai kerai?
-
Visas Hogvartsas kvepėjo naujumu. Naujai perdažytos durys, sienos, grindys. Naujo pergamento šlamesys. Tobulai pripildyti naujutėliai rašalo buteliukai. Dar nesutepti plunksnakočiai. Naujų pirmakursių jaudulys žingsniuojant senais, bet naujumu dvelkiančiais koridoriai. Nauji mokslo metai. Naujas kursas. Naujos pamokos, dėstomos naujų profesorių. Viskas kas pavasarį atrodė sena, įgrisę, nuvalkiota ir net bjauru, dabar rodėsi prisipildę naujovių, gal paslapčių.
Jau paragavusi geriausios pasaulyje burtų ir kerėjimo mokyklos mokinės gyvenimo, pasisėmusi šiokios tokios patirties, prikaupusi savo banguotoje galvelėje visko ko reikia ir ko nelabai, antrakursė raudonakė žingsniavo žvilgsnio raudoniui beveik prilygstančiu kilimu. Kerėjimas. Vienas iš paprasčiausiai skambančių dalykų, bet nevisai toks paprastas, kaip pasirodo iš žodžio tvarkaraštyje. Baisiai konkretus arba nerealiai abstraktus. Nežmoniškai įdomus arba įkyriai nuobodus. Žodžiu, kerėjime rinkosi visi kraštutinumai.
Kol, aš, tai yra visatos balsas pasakojo jums apie kerėjimą Margo (praleiskime keletą antrų vardų) Diuken pasiekė Kerėjimo kabinetą ir jau spėjo įsitaisyti viename iš suolų bei išgirsti pirmą šių metų Kerėjimo profesoriaus klausimą. Na, va čia ir pasirodo abstraktumas. - kiek pavartė akis, net nenutuokdama apie burtažodį.
-Gal būt... - lėtai pradėjo. -...šis burtažodis naudojamas sukuriant portalus. Juo užburtos durys veda ne į kambarį ar iš jo, o į kažkokią tolimesnę vietą. - gūžtelėjo tikėdamasi, kad nežmoniškai nenusišnekėjo vos pirmą dieną įkėlusi koją į Kerėjimo kabinetą.
-
Liaunai, nesveikai perbalusios odos merginai įžengus į kabinetą ir užsiėmus vieną gale esančių vietų, šioji savomis rudomis it tamsi kakava akimis peržvelgė kiek pasikeitusį kabinetą. Taipogi užtiko ir keletą jau pirmame kurse susirastų draugų, bet ant kiek juos vadinti galėjo draugais, nežinojo.
Kiek drebančia balta rankele pasidėjusi šalimais jos itin akį traukiančią raudoną užrašinę, paslėpdama kumštukuose tokios pačios piktos spalvos nagus, Junko negiliai atsiduso. Rodėsi, bus naujas profesorius - gal iš išvaizdos ir neatrodė ypatingai draugiškas, bet ką ten gali žinoti. Pastarajam, profesoriui Posey prisistačius, išdėsčius savo norimas pamokoje taisykles ir uždavus klausimą, antrakursė greitai kuprinėje susirastu tušinuku įrašė kelis sakinius į knygutę, kad būtų papildomos informacijos jos naujai ir kiek įkyriai asmenybei.
Dėl patogumo savo naujai blondiniškus plaukus (kurie ganėtinai derėjo prie jos perbalusios odos) laikydama susirišusi į dvi arklio uodegytes, kol jos lengvai trankėsi tai į Junko pečius ar skruostus merginai nedrąsiai keliant vis dar kiek drebančią ranką aukštyn, o tuomet tokiu pat ne itin sveikai skambančiu balseliu prabylant.
-Neesu tikra, b-bet, galbūt, burtažodis leidžia kontroliuoti kažką, kaip žmogų, ar gyvūną? Kur yra du skirtingi kontrolės b-būdai, kaip patapimas kontroliuoti norimu objektu, a-ar iš tolo, lazdelės pagalba?
Nusmukusi savame suole, tarytum šie du trumpi, kike klausimu tonu užsibaigę sakiniai būtų išvarę iš merginos visas jėgas, antrakursė dirstelėjo į savo vis dar drebančias rankas - kad ir buvo prie to jau įpratusi, dabar ramybės jai nedavė jos atsakymas, kuris tikriausiai nuklydo į lankas. Nors ką galėjo padaryti, net ir per vasarą nebuvo savimi, o jei Shima ko ir mokėsi, tai neperėjo originaliai kūno savininkei.
-
Pirmi metai, pirma diena, pirma pamoka naujoje mokykloje yra pati svarbiausia. Reikia padaryti gerą įspūdį naujiems mokytojams ir klasės draugams. Augustė šį rytą, kaip niekad nervinga, kolkas visur vaikšto viena, nes nieko nepažįsta. Pasižiūrėjus į laikrodį ji supranta kad VĖLUOJA ! Kiek gali greičiau, ji nubėga prie kabineto ir atidariusi duris pamato, kad mokytojas dar nepradėjęs kalbėti. Suolai viduryje ir gale buvo užimti, taigi ji prisėdo prie aukšto, lieso vaikinuko priekyje.
Ant lentos buvo už rašyta pamokos tema. Mokytojas pakilo nuo kėdės ir paaiškinęs savo klasės taisykles, paklausė ką reiškia burtažodis „ochnium”. Jos bendraklasiai bandė spėlioti, bet nors ir jų spėjimai buvo įdomūs, jie buvo neteisingi.
Ilgai negalvojus, pabandė ir ji:
- Šis burtažodis veikia kaip tiesos eleksyras, jį pasakius į tavo klausimus bus atsakyta be melo.
Nežinojau ar tai buvo teisingas atsakymas, taigi susirangiau suole, ir įbedžiau akis į lentą.
-
Švilpiukė jau kiek pavargo nuo savo pačios entuziazmo pamokose, tad vos prisivilko prie kabineto, kuriame turėjo vykti sekanti pamoka. Pastūmus sunkias ąžuolines duris, atsivėrė kiek skirtingas vaizdas, nei Hogvartso koridoriuose, tačiau Morgan greitai priprato ir klestelėjo į priekinį suolą prie lango.
Viena ausimi antrakursė lyg ir girdėjo, ką profesorius šneka, tačiau giliau įsiklausyti buvo beveik neįmanoma, kai akys vis dirsčiojo lango pusėn. Mergaitė išgirdo tik, rodos, klausimą apie kažkokį burtažodį.
Dvylikametė jau žadėjo tingiai kelti ranką aukštyn, tačiau nežinant atsakymo nedaug ką ir tepasakysi, tad rankos liko saugiai paguldytos ant suolo. Pasiruošk įdėmiai klausytis, nes, rodos, gvildensim itin sunkią temą, mintyse numykė šviesiaplaukė ir pasirėmė galvą ranka. Tada pažvelgė pro langą ir ištempė ausis, pasirengusi gaudyti kiekvieną mesteltą žodį.
-
Urtė klestelėjo į savo jau pamegtą antrą suolą dvidešimt minučių iki pamokos pradžios. Ji apsižvalgiusi suprato jog kambaryje dar labai nedaug žmoniu todėl išsitraukusi dar knigynu kvepiantį kerėjimo vadovėlį ji įsitraukė į jį. Pats geriausias skaitalas- kuris duoda naudos.
Naujam profesoriui paklausus apie burtažodį švilpės ranka tik truputi sudvejojusi pakilo aukštyn su atsakymu.
-Ar gali būti jog mokysimės dar vienų ginybos kerų?- išbandė savo smegenis mergaitė. -Atrodo esu skaičiusi jog šis ar panašus burtas leidžia išburti ginklą iš oro. Jai tai šis burtažodis, tai jis pravartus norint staigiai pulti ar patogiai keliauti neapsikrovus daiktais.
Na bent pabandžiau... Ji susitelkė į profesorių laukdama ką jis pridurs.
-
Ostinas yra pirmakursis ir visos šitos jam pamokos yra naujos.
Berniukas sėdi antrame suole. Jam patinka mokytis visus dalykus apie magiją, o ypač kerėjimą. Ostinas kabinete sėdėjo su šypsena. Taip pat berniukas apsidairė ir atidžiai apžiūrėjo šitą kabinetą. Jis negalėjo atsižiūrėti į kabineto gražius,judančius paveikslus, senovines lentynas ir įdomiai pakabintas liustras. Ostinas išsitraukė sutriušusi vadovėlį ir atsivertė vadovėlį. Diauriak apžiūrėjo šioje knygoje esančias iliustracijas
Ir savo noru pradėjo skaityti tekstą.Koks nuobodus tekstas, nesitikėjau, kad kerėjimo pamokoje bus taip neįdomu.
Ostinas pasiremė ranka galvą ir toliau skaitė. Pravertė vieną puslapį, tada perskaites pravertė kitą ir taip skaito kol neatsikosijo. Ostinas turi sveikatos sutrikimų ir jam kosyti, kaip šuniui yra visai normalu ir priimtina. Į berniuką susižvalgo visi mokiniai ir profesorius, o jis tik pasakė:
-Čia normalu.
-
Nauji mokslo metai. Berniukui atrodė, kad atostogos praėjo labai greitai ir norėjosi dar. Bet Demarcus greitai susiruošė, kad nepavėluotu į pirmą pamoką ir, kad nesupyktu naujasis mokytojas. Berniukas įėjęs į vidų pasisveikino su mokytoju ir atsisėdo į prieki. Išsiėmė vadovėli, pasižiūrėjo į lentą o ten buvo parašytas burtažodis ,,ochnium". Prasidėjus pamokai profesorius paklausė visų vaikų apie ši burtažodi. Demarcus galvojo, bet jis buvo neišsimiegojęs ir atrodė, kad profesorius gal nenuims taškų, kad berniukas neatsakys ką reiškia tas burtažodis. Jis pakėlė ranką ir pasakė abejodamas, kad šis burtažodis kažką pakeičia pvz daiktą. Berniukas šiek tiek susigėdo ir ėmė laukti profesoriaus atsakymo.
-
Preis visus klases draugus nedrasiai Kohenas tare
-Gal tai burtazodis atgaivinti koki nors gyvuna arba sutaisytis daikta?
Nors Kohenas zino jog tai visiskai nesamone, nes jis tik naujokas sioje pamokoje bei mokykloje
.Prisibijes klases draugu patyčiu nuleidzia galva...Mintys nedave ramybes apie pamokos tema.
(Aš naujokas....Aš nieko nesuprantu...)
Trenke pieštuku i stala ir šaukia.
-Gal kasnors paaiskinsit kas tai yra? Ir klases draugu žvilgsniai i ji...Paraudo žandai...
Ir vel nuleido galva iš gėdos.Klaseja girdi garsu juoka ir jaucia kaip ji bado pirštais.Mokytojas nuramina klases draugus ir išvaro ji i kalidoriu pasikalbeti.
-Kohenai, klausykis pamokos, o ne kalbėk nesamones.
-Bet...Gerai pone
-
Vos tik įžengusi į klasę, Melisa pasisveikino su naujuoju profesoriumi ir greitai užsiėmė vietą prie lango. Būtų tikrai puiku, jei pavyktų čia atsisėsti per kiekvieną pamoką. Nors tamsiaplaukei magija ir burtažodžiai buvo labai įdomu, ji vis tiek mėgdavo pamokų metu žiūrėti pro langą. O kas nemėgsta? Mergaitė šyptelėjo ir patogiau įsitaisė kėdėje. Tik tada pastebėjo, kad lentoje kažkas užrašyta. Ką apie tai žinau? Na, akivaizdu, kad tai kažkoks burtažodis. Iš kur mums žinoti, ką jis gali padaryti? Varnanagė tyliai atsivertė pirmuosius vadovėlio puslapius tikėdamasi, kad juose tikrai ras atsakymą. Deja, ten nieko nebuvo. Tamsiaplaukė patempė lūpą.
-Nagi, Melisa, - tarė ji be garso. - Sugalvok ką nors šaunaus ir įtikinamo. Būtų dar geriau, jei ir teisingo.
Mergaitė nedrąsiai kilstelėjo ranką.
-Galbūt šie kerai gali sutaisyti kokį nors įskilusį ar sugedusį daiktą?
-
Šiandien mergaitė į klasę įlėkė ne su tokia jau ir gera nuotaika - kerėjimo pamokos jai nelabai sekėsi. Net egzamino nelaikė.
Apsižvalgiusi po klasę, Adira klestelėjo šalia Margo ir slapta jai šyptelėjo. Žvilgtelėjusi į lentą pamatė savo brolį - dar viena staigmena.
-Ir kodėl jis man nieko nesakė?-sau sumurmėjo ir išsitraukė kerėjimo vadovėlį. Apie ant lentos užrašytą burtažodį ji nežinojo nieko, todėl liko sėdėti ir tylėti.
Vis dėlto matyti prie lentos stovintį patį brolį buvo šiek tiek keista. Niekada nežinojo, jog Tyler patinka kerėjimas ir burtažodžiai. Jei mergaitė galėtų jį priskirti prie kurios nors pamokos, iš kart pasirinktų magiškų gyvūnų priežiūrą. Gal todėl, jog pačiai patinka gyvūnai.
Po išsamių mokinių atsakymų antrakursė atsiduso ir pasirėmė galvą ranka.
-
Klastuolė vos tik atėjusi į pirmąją pamoką iškart atsisėdo į priešpaskutinį suolą prie lango .Į priešpaskutinį, todėl, kad paskutinis jau buvo užimtas , o prie lango - kad būtų į ką žiūrėti .Praeitais metais mergaitei ne itin sekėsi mokytis kerėjimo. Bet atsirado naujas mokytojas , taigi gal viskas pasikeis.
Ji atsisėdo ant kėdės ir iš kuprinės išsitraukė juodą gelinį tušinuką ( žiobariškos rašymo priemonės jai buvo labiau prie širdies ).Atsiraitojusi rankovę iki alkūnės pradėjau sau paišinėti ant rankos . Spėjo nupiešti tik mėnulį ir pradėjo piešti kažkokį keistą augalą , bet išgirdo mokytojo klausimą.
Net neįsivaizduoju
Ji norėjo dalyvauti pamokoje aktyviu , bet pati ne kažin ką suprato, o už atsakymus ne į temą visiškai nenorėjo atimti savo koledžui taškų.
-
Jaunasis profesoriai susikryžiavęs rankas žvelgė į mokinius kurie atsakinėjo. Kai kurie nusišnekėjo, o kai kurie pataikė. Bet ne viską pasakė gerai. Jaunuolis ėmė ir prakalbo:
- Ponaiti Jeffer, šiek tiek pataikei į temą, bet ne visiškai gerai. Panele, Becket ir tu šį kartą esi teisi, bet iš dalies, - nusišypsojo mokiniams Tyler, - Kadangi, matau, jog ne visi žino kas tas burtažodis, tai, jei leisite jums pasakysiu apie tai, - jo balsas vis aidėjo po klasę. - Burtažodis ,,Ochnium" sustiprina gynybinį lauką ir neleidžia įeiti antgamtiniams padarams. Pavyzdžiui kokiems vilkolakiems, vampyrams, wendigoms ir taip toliau, - dėstė informaciją jaunuolis. - Tačiau, kai kurie padarai yra tokie stiprūs, kad lengvai gali pereiti šį ypatingai sustiprintą gynybinį lauką, - aiškino profesorius. Po to vėl klausimą uždavė:
- Gal numanote kokie yra šio burtažodžio pliusas ir minusas? - vėl mokinių klausinėjo juodaplaukis. Tyler taip pat pastebėjo ir seserį dėrinčią pamokoje, tačiau apsimetė jog jos nemato ir toliau laukė mokinių atsakymų.
-
Rosė klausė atsakymų ir gailėjosi, kad pati nieko nežino.
Ir kodėl man niekada nešaudavo į galvą paskaityti kažko apie kerėjimą... gailėjosi Rosė. Kai profesorius pasakė teisingą atsakymą apie burtus ir uždavė dar vieną klausimą, Rosės širdelėje sukirbo viltis.
Jei šie burtai apsaugo nuo antgamtinių padarų, tai... Rosės mintis nutraukė bumtelėjimas. Ji pažiūrėjo žemėn ir išvydo rašalo buteliuką, gulintį šalia jos kojos. Nuraudusi ji pasilenkė ir pakėlė mėlyną buteliuką.
Gerai, kad bent jau neišsipylė... pamanė varnanagė. Rosei padėjus buteliuką ant stalo, jau pasigirdo kiti vaikų atsakymai, todėl ji pakėlė ranka, mintyse vis dar regzdama atsakymą.
- Šio burtažodžio pliusai, tokie kaip sakėte. Jis apsaugo nuo antgamtinių būtybių. O minusai... Galbūt jei netinkamai ištarsi burtažodį ar netinkamai mostelėsi lazdele, gali užsidaryti tame rate kartu su būtybe, o tada jau... - nutilo Rosė. Norėdama sukelti įspūdį.
-
Morgan ir čia nusprendė nutylėti, kadangi nenorėjo atsakyti neteisingai ir vėliau būti išjuokta viešai, tačiau kažin kokia jėga privertė ją pakelti savo ranką.
- Na, tikriausiai minusas yra tas, kad šis burtažodis neapsaugo nuo visų antgamtinių būtybių, - netvirtai prabilo Mo, - o pliusas, kad.. burtažodis nėra labai sunkus ir gana ilgai veikia?
Nuleidusi ranką mergaitė lengviau atsiduso ir pamanė, kad jos visą likusį pamokos laiką neklibins. Nusukusi akis į pergamentą mergaitė pamirkė plunksną rašale ir pradėjo kažką kraigalioti ar paišyti, viena ausimi vis dar klausydamasi pamokos ir atsakymo į jos atsakymą.
Mara dar pakėlė akis ir vėl paskubomis jas nuleido, kad profesorius nieko jai neprikištų.
-
Išgirdusi naują profesoriaus klausimą mergaitė liovėsi paišinėjusi visokias nesamones ir pakėlė ranką
-Manau , aišku čia tik mano nuomonė , kad jeigu jis apsaugo nuo antgamtinių būtybių , neapsaugo nuo neatgamtinių ? Tarkim , jeigu tave užpultų kitas burtininkas ar koks nors ne magiškas gyvūnas iš lauko nebūtų jokios naudos . Taigi , manau kad čia vienas iš burtažodžio minusų.
Mergaitė liovėsi kalbėti ir vėl susigūžė kėdėje .Vėl pasiėmė tušinuką ir nusprendė baigti savo ugninio drakono piešinį . Šiek tiek jį patobulinti.
Ji nupiešė senutėlį burtininką, kuris Ochnium kerais išsibūrė apsauginį lauką ir drakonas negalėjo jo užpulti
Bent jau piešiu į pamokos temą - kiek apsidžiaugė k;lastūnyno mokinė
-
Urtė įdėmiai visų klausiusi nusprendė, kad jiems atėjo metas paklausyti jos ir kilstelėjo ranką taip staigiai jog pajuto kaip plaukai lengvai pakyla.
-Aš tikrai gerai žinau jog pliusas šio burtažodžio yra toks, kad jis pati stipriausia apsisaugojimo priemonė nuo įvairaus lauko į kandimų. Kad ir kaip atrodytu juokinga lengviausia išmokti šios kerus saugantis nuo uodų, o tik paskui pereiti prie vilkolakių,- išbėrė kaip žirnius ši.- Minusas turbūt kaip sakė Lėja, kad jis paprastai neapsaugos nuo burtininko ir esu girdėjusi atvejus kai dar prie užleistų kerų sukelia šalutinį požymį.
Švilpė pabaigusi šyptelėjo gale sėdinčiai Lėjai, kad ji suprastu jog mergaitė tikrai nepasisavino jos atsakymo. Ji atsisuko ir surimtėjo.
-
Na, teoriškai beveik pataikiau. Melisa šyptelėjo ir žvilgtelėjo pro langą, tačiau kitas profesoriaus klausimas privertė ją suklusti.
-Na, pliusas yra tas, kad apsauginis laukas gali padėti apsisaugoti. Bet toks laukas laikosi neilgai, norint ilgesnės apsaugos, reikia dažnai išburti jį iš naujo,- kilstelėjusi ranką atsakė tamsiaplaukė.
Tėtis turėtų manimi didžiuotis, juk per pamokas stengiuosi būti aktyvi, net išdrįstu pakelti ranką ir kalbėti. Antrakursė pasukinėjo ant piršto savo naująjį žiedą, kurį gavo dvyliktojo gimtadienio proga. Tai buvo smulkus sidabrinis papuošalas su nedidele žvaigžde iš lazurito, maloniai tviskančio saulės spinduliuose. Įdomu, gal močiutė jį kaip nors užbūrė? Gal ir jis turi kokį nors apsauginį lauką, tik silpnesnį? Parašysiu jai laišką ir paklausiu.
-
Išgirdus atsakymą, antrakursei kilo noras vožtelėti sau kakton. Rimtai? Negalėjai nuklysti dar labiau į miškus ir pievas? Ai, bet koks skirtumas. Raudonakė nė nenutuokė apie kažkokį balta kreida pakraigaliotą žodį lentoje. Varna rėžė tai, kad buvo jai įdomu. Apsaugos ir taip pilna ši pilis, pilni visi kabinetai, pilnos visos pamokos, pilnos visų galvos. Bet reikia pareigingai atsėdėti suole ir nesuteršti garbino Varnių vardo.
-Pliusas, savaime aišku - didesnė apsauga. - prabilo su, gal kiek per akivaizdžiai matomu, tai yra girdimu nuoboduliu, taip pat nuobodžiai kilstelėjusi ranką, o kita, kad nekarotų be darbo, parėmusi galvą. -Minusas, manyčiau galėtų būti, kad galbūt jis visiškai neapsaugo nuo kažkurios vienos blogio rūšies. Arba neapsaugo nuo blogio užpuolimo iš vidaus. Niekas neapsaugo nuo išdavikų. - kilstelėjo pečius stebilydama į vieną, nevisai gerai pasirinktą tašką - ant klasės grindlenčių ropinėjančią musę.
-
Kerėjimo pamoka visada buvo viena iš Liusindos mėgstamiausių. Šį kartą varniukė nedaug žinojo apie šį burtažodį todėl nuo pat pamokos pradžios sėdėjo tyliai ir ramiai. Kai profesorius uždavė antrąjį klausimą antrakursė nelabai pasitikėdama savimi pakėlė ranką.
- Mhh... Šio burtažodžio pagalba įmanoma apsiginti nuo daugumos antgamtinių padarų. Bet kaip ir sakėte šis burtažodis turi ir minusą. Gal jis kažkokiu būdu pritraukia stiprius antgamtinius padarus?
Varniukė sėdėjo ir galvojo kokią nesamonę ji pasakė. Galėjo brolis man ir apie šiuos kerus papasakoti. Nors ir Liusinda manė, kad atsakė neteisingai ir atsakymas turėjo būti, net nepanašus į jos mergaitė su nekantrumu laukė teisingo atsakymo.
-
Edgar'as įšoko į kvailą, kupiną pasitenkinimo šypseną, kai išgirdo, kad bent kažką pataikė į temą atsakinėdamas, nors iš esmės ir nebuvo teisus. Visgi pasiteisina kartais tie šūviai į niekur kiek dar pasipuikavęs tyliai savimi, toliau sukluso, jog išgirstų paaiškinimą, kas iš ties gi yra tie Ochnium kerai.
Galiausiai profesoriui viską išdėsčius apie stiprinančius apsauginį lauką kerus iškart sekė ir kitas klausima, į kurį atsakymo savo makaulėje juodaplaukis ieškojo šiek tiek logiškesnio.
- Am.. Pliusas tas, jog galima apsisaugoti, ne veltui, kaip sakėte jie yra būtent kerai, kurie stiprina apsauginį lauką, o minusą irgi pati paminėjote, jog ypatingai stipriems padarams šis laukas nėra sunkiai pažeidžiamas, tiksliau sakant šie kerai nėra neįveikiami net ir dedant didžiausias pastangas kuriant papildomą gynybinę aurą,- dabar antrakursis išdėstė rimtai ir su daugiau pasitikėjimo savyje bei liko laukti dėstytojo Tyler nuomonės apie jo pamąstymus.
-
Mergaitė visą laiką stebeilijo tai į mokytoją, tai į šalia sėdinčią draugę. Retkarčiais dar ir pro langą (beje, iš ten atsivėrė nuostabus vaizdas į Uždraustąjį mišką). Pati vos spėjo išgirsti Tyler klausimą. Iš karto pagalvojusi pakėlė ranką ir gana garsiai prabilo:
-Ohcnium kerai saugo nuo antgamtinių padarų, bet gali juos ir sužeisti. Nežinau, ar tai galima pavadinti minusu. O gal tiesiog jie veikia ne tokį jau ir ilgą laiką, todėl burtažodį reikia kartoti dažniau. Nežinau.
Adira tikėjosi, kad bent vienas iš šių atsakymų bus teisingas, bet beveik visi ir atsakė taip pat - todėl paprasčiausiai mergaitė atrodė taip, lyg kopijuotų kitus mokinius.
Atsakiusi antrakursė pradėjo galvoti apie pamoką - ką jie šiandien iš tikrųjų darys. Nejaugi profesorius neduos kokios praktinės užduoties? Mergaitė iš anksto išsitraukė mažą užrašų knygelę ir atvertė ją į reikiamą vietą - žinojo, ką parašys pamokos pabaigoje.
-
Kodėl gi man tiesiog neužleidos jai vietos apskritai, ir pamokose, ir visur.. Kiek liūdnomis, o gal tiesiog jau pervargimo persipildžiusiomis akimis žiūrėdama į tamsesnį medienos ruoželį and suolo, mergina stengėsi klausytis tolimesnio pasakojimo. Nors, kad ir kaip buvo besistengta, norėta dėti pastangas ir vėl būti aktyvia mokine kaip pirmame kurse, gavosi tiesiog šnipštas.
Atsidususi mergina pakėlė galvą viršun, akimis sekdama vos judėti sugebančią laikrodžio rodyklę, mintyse ją optimistiškai ragindama ir skubindama, kol pastaroji nerodė jokios iniciatyvos skubėjime.
Ausims tarsi atsikimšus, leidus pagaliau įeiti žodeliui kitui vidun, Junko suprato praleidusi dalį teorinės dalies. Iš papildomo klausimo atsakymų bandydama sukurpti paaiškinimą sau, ką vis dėl to gali daryti tasai "Ochnium", klastuolė atsiduso ir kiek susmuko kėdėje, pasijausdama dar mažesne ir beviltiškesne nei manė iš pradžių. Stengdamasi bent jau nepraleisti likusios dalies, teorinės ar praktinės, mergina įsignybo sau į riešą, palikdama taip nekenčiamos ryškiai raudonos spalvos dėmę, bet gaudama bent minimalę dalį koncentracijos.
-
Berniukas sedėdamas antrame suole ir skaitydamas vadovėlį išgirdo profesoriaus klausimą ir atsakė į jį:
-Na, aš manau, kad šio burtažodžio pliusas yra toks, kad jeigu tu nori apsiginti nuo antgamtinių padarų puikiai gal panaudoti šį burtažodį, o minusas tai, kad jeigu turi draugą kuris yra vilkolakis arba vampyras gali netyčia panaudoti šį burtažodį ir pakenkti jam,- Ostinas atsakęs į klausimą užduotą visai klasei susižvalgė ir vėl nuleido akis į atverstą knygą. Tikiuosi nenusišnekėjoau, labai tikiuosi
Berniukas labai kantriai laukė profesoriaus atsakymo. Diauriak vėl pastebėjo Floris ir šyptelėjo jai, nors jinai net nepastebėjo manęs. Reikėtų ją užkalbinti, bet nenoriu pasirodyti didžiausias kvailys visoje Hogvartso gyvavimo istorijoje.
-
Profesorius kuris buvo suraukęs antakius tuo pačiu ir kaktą, šaltai nusišypsojo:
- Dauguma gerai pasakėte apie pliusus, tačiau vienintelė panelė Margo Diuken pridūrė ir kitą pliusą: šis burtažodis dvigubai sustiprina gynybinį lauką. Šaunuolė, panelė Diuken, taškas, - pagyrė profesorius. Ačiū, Dievui, kad ne visi yra durni kaip bato aulas. Mintyse pasiguodė jis ir toliau aiškino teoriją. - O minusas, regis panelė Gedvilaitė buvo užsiminusi apie šalutinį poveikį. Ji arti ir buvo. Tačiau ne visai į temą. Minusas - šis burtažodis reikalauja nemažai jėgų, kad išburtum jį. Užsirašėt ką kalbėjom apie tai? Jei ne, tada užsirašykite, - griežtu tonu sukomandavo profesorius Tyler. Jaunuolis vis vaikščiojo palei mokinius vis atsisukdamas į lentą. - Spėjot parašyt? Jei ne, dar palauksiu. Tada visi susidėkite savo daiktus ir kuprines numeskit į šoną bei stokitės prie lentos. Ir turėkite su savimi burtų lazdelę, - sukomandavo vėlei profesorius.
-
Už pliusus bei minusus profesoriui dalinant taškus, o Edgar'ui negavus nei vieno jis nepatingėjo mestelti replikos dėl viso to:
- Šiaip ir man galėjot duoti bent pusę taško, o suapvalinus tas pats vienas būtų išėjęs,- po lengvai išsišokusio bandymo, ką nors išpešti berniukas susirašė teorijos likučius ir pasiėmęs savo burtų lazdelę vienas iš pirmųjų pakilo iš suolo su mintimi, jog per tikriausiai praktinę dalį ar tą dalyką, kuris lauks prie lentos išeis išpešti kiek daugiau naudos nei su teoriniais klausimais. Atžingsniavęs juodaplaukis prie pat lentos atsistojo į ją atsiremdamas ir kiek nervingai ėmė tarp pirštų ritinėti savąją lazdelę laukdamas, kol kiti susirinks greta jo ir dėstytojas duos startą naujai užduočiai, susijusiai su apsauginio lauko stiprinimu, bent jau taip logiškai antrakursis bandė mąstyti.
-
Ostinas net kruptelėjo nuo šiurpaus profesoriaus balso tono. Jis visiškai sutiko su ponaičio replikomis, bet savo nuomonės tokios pačios nenorėjo reikšti garsiai. Diauriak atsitraukė savo medinę kėdę ir išsitraukias lazdelę iš krepšelio ramiai ir gan lėtai nutipeno prie gan senos lentos. Ant jos buvo galima įmatyti seniausius užrašus taip pat ir kažkokias datas. Ostiną tai labai sudomino ir jis pirštų galiukais pradėjo švelniai braukti per sieną ir įskaitynėti įvairiausius šio kabineto užrašus. Įdomu, kokio senumo yra šie užrasai? Reikėtų pasidomėti, bet kaip? Kur rasti žinių apie šias rašlevas? Berniukas nenorėjo pasirodyti kvailas tad tuoj pat nutraukė savo seklio morkos darbą ir atsisukęs į profesorių kantriai laukė jo nurodymų.
-
Neišgirdusi savo pavardės, Melisa kiek nusiminė, bet pažadėjo sau prieš kitą pamoką būtinai paskaityti vadovėlį. Žinoma, galėtum padaryti tai prieš kiekvieną pamoką, bet juk žiūrėjimas į dangų yra daug svarbesnis, ar ne? Tingiai šyptelėjusi, Melisa išsitraukė juodą sąsiuvinį su žvaigždučių lipdukais, kurį buvo paskyrusi kerėjimo pamokoms (tokių beveik vienodų sąsiuvinių ji turėjo nemažai), ir neskubėdama jame užsirašė tai, ką anksčiau kalbėjo profesorius.
Baigusi rašyti, pakėlė galvą ir lyg nepasitikėdama pažvelgė į lentos pusę. Greitai susimetusi vadovėlį ir užrašus į kuprinę ir ją tvarkingai pakabinusi ant kėdės, antrakursė lėtai nužingsniavo link lentos. Puiku, Mel, jei jau susimausi, tai prieš visą klasę. Tamsiaplaukė tyliai atsiduso ir nusiteikė visą likusį pamokos laiką nekaltai žiūrėti pro langą.
-
Urtė jau buvo įveikusi puse kelio iki lentos kai prisiminė jog nesusitvarkė darbo vietos ir nepasiėmė burtų lazdelės. Visa užraudonjusi ji grįžo atgal ir kuprinė pilna prikraita sunkių knygų dusliai dungstelėjo į kampą. Ji vėl patraukė prie lentos šį kartą rankoje stipriai spausdama lazdelę.
Negi profesorius mums rodys tikras pabaisas? Bet turbūt ne, tai greičiausiai bus kokie užburti pagaliai ar dar kas nors... Užtat garantuotai naudosime burtažodį nuo lentos. Kaip visad... Pakėlusi akis į lentą švilpė kažką pastebėjo ir pliaukštelėjo delnu sau per kaktą. Ji suprato kad suklydo žiūrėdama į burtažodį: vietoj "n" ji pamatė "m" ir gavo visai kitą žodį. Baigusi pykti ant savęs už neapdairumą šviesiaplaukė įsmeigė akis į profesorių.
-
Antrakursės griežtas profesoriaus balsas neįbaugino, atvirkščiai - truputį pralinksmino. Dar niekada negirdėjo taip kalbant.
Išgirdusi, jog nebuvo teisi per daug nenustebo. Ir nenustebo, kad Diuken atsakė teisingai. Ji iki šiol buvo protingiausia mokinė, kurią Adira pažįsta. Tikrai.
Profesoriui paliepus, varnanagė susidėjo visus vadovėlius ir popierėlius į savo žalsvą kuprinę, tada išsitraukė iš apsiausto vidaus gluosnio lazdelę. Ir atsistojus mestelėjo kuprinę suolo kojos link. Lėtai nuėjusi prie lentos (lėtai ėjo nes matė, kad kiti mokiniai vis dar krapštosi ties vadovėlių krovimu į kuprinę) ši atsistojo ir iš arčiau apžiūrėjo savo lazdelę. O kai kiti mokiniai priėjo, ji visiems šyptelėjo, tada klausiamai pažvelgė į profesorių-brolį lyg be garso išsakydama, kad jau jis gali pasakoti. Vis dėlto varniukė norėjo šį bei tą naujo išmokti.
-
Išgirdusi profesoriaus balsą Lėja pažvelgė į vadovėlį buku žvilgsniu
-Aha, kas dabar? Eisim prie lentos? Ir kas gi tada?
Vis dėl to mergaitė pagriebė vadovėlį ir susidėjo į kuprinę. Dar tušinuku brūkštelėjo kelis brūkšnelius piešinyje ( ji labai norėjo pabaigti drakono akis ) , bet išgirdusi gana griežtą kerėjimo profesoriaus balsą ji nusprendė paskubėti. Įdėjo tušinuką į penalą, o šis akimirksniu atsidūrė jos penale. Tuo pačiu ji sužvejojo ir kuprinės dugne gulinčią lezdelę.
Stengėsi labai ilgai nesikrapšyti, todėl persimetė kuprinę per vieną petį ir nuskubėjo prie lentos
Iš čia ji nužvelgė bendramokslius. Daugelis jų dar kažką užsirašinėjo sąsiuviniuose, keletas jau dėjosi daiktus....
-
Nors ir pirmakursė, Katerina visiškai nebijojo mokytojų, o ypač šio jaunojo. Pamačiusi laisvą vietą prieš paskutiniame suole, o juk jame sėdėjo Lėja, iš karto atsisėdo. Beje, net neapasisveikinusi, net nepažiūrėdama į mokytoją. Varno Nago mokinė pamatė radusi jai artimą sielą. Jos draugė iš Klastūnyno piešė ant pergamento, o juk Katerina negali ištverti ilgiau penkių minučių nepiešusi. Kadangi kerėjimo pamokose ji pasikliaudavo ne vadovėliais, bet savo vaizduote bei mąstysena, iš karto pradėjo piešti. Išgidusi kvietimą prie lentos, ji susidėjo kuprinę, net savo nepaigtą Hogvartso pilį ir išsitraukė burtų lazdelę. Kadangi Katerina pagaliau išmoko keisti lazdelės spalvas bei jau buvo įsigudrinusi su ja ir piešti, pasiliko tik riešutmedžio medienos gabalėlį. Galų gale mokinė nuėjo prie lentos.
-
Ah.. Gal reiktų visas pamokas tiesiog pervesti jai? Arba atiduoti visą šitą kūną. Tegul pati ir vargsta, o man jau nusispjaut. Pavartydama akis į šalis, tingiai apžvelgdama klasę, Junko paleido paskutinius vilties bent kiek būti aktyviai pamokoje trupinėlius laukan, kad šie pataptų kokių paukščių lesalu - bent jau kažkas tuomet turėtų noro būti geru mokiniu.
Galvoje išplaukus pirma balandžio, o tuomet - varno atvaizdams kaip mokiniams, su nedideliais kaklaraiščiais ir juodais apsiaustais, nublizgintais batais ir perlygintomis kelnėmis, klastuolė šyptelėjo. Vos savų iliuzijų pasaulėlyje skęstančiai merginai nepraleidus dar vienos svarbos informacijos dalies - nes kas gi norėtų pasilikti viena prie suolų, būti aprėktai ar juolab, išjuoktai? - Junko greitai į nuo pirmo kurso atlikusią kuprinę susimetė viską nebereikalingą, įskaitant ir atsijungusios jos pakeverzotus užrašus.
Rankoje smarkiai sugniaužusi lazdelę, taip, kad krumpliai patapo tokie pat balti, kaip jos plaukai, mergina tarsi robotiniu žingsniu atsidūrė prie lentos, sustodama šalia mokinių, kurių veidų rudos akys neužfiksavo. Bukai spoksodama į klasės priekį, antrakursė tiesiog tikėjosi, kad profesorius nesugalvos jų užkrauti su įkyriomis užduotimis, duodamas jų pasunkintą variantą.
-
Jaunasis magas akylai vis žvilgčiojo į mokinius kurie rašėsi pamokos temą ir tos temos teoriją. Po truputį vis daugiau mokinių ėjo prie lentos kurie jau buvo užsirašę visą reikiamą informaciją. Kol paskutinių mokinių grupelė baigė rašyti ir pasidėjo daiktus į šoną, profesorius mikliai išsitraukęs burtų lazdelę ir ja nukreipė į suolus. Netrukus suolų nebebuvo, o buvo erdvi salė praktikos apmokymams.
- Ką gi, teorija baigėsi. Atėjo metas praktikai. Nesibaiminkit, jūsų orie lentos nekviesiu, nebent patys norėtumėt, - paaiškino buvęs durmštrangietis. Profesorius įžengė į tas vietas, kuriose prieš kelias minutes stovėjo suolai su kėdėmis. - Dabar, pamokoje jūs bandysite išsiburti apsauginį lauką ir jį sustiprinti su ,,ochnium" kerais. O apsisaugoti ir turėsite nuo ko. Turėsite bandyti apsisaugoti nuo mėlynųjų pumų, - vyras ranka parodė link tarpduryje stovinčių pumų. Aišku, jas jam atvedė pagalbininkas. - Galite nebijoti jų, nes jums neįkąs. Bet jeigu suerzinsite, pasekmės nekokios, - perspėjo profesorius. - Ir jeigu kažkas nepavyks kelkite ranką, aš prieisiu prie jūsų ir bandysim analizuot kas nepavyko ir panašiai? Supratot? Tai dirbam! - kiek šūktelėjo vyras ir nuėjo link savojo rašomojo stalo ir įsitaisė jame bei apžvelginėjo mokinius.
((Dabar taip. Jau praktikos užduotis daviau, tai stenkitės po 3 - 4 RPG postus parašyti. Žiūrint į posto kokybę bus vertinami taškais. Ir vunderkindų neturi būt. Sėkmės!))
-
Edgar'as tik garsiai išpūtė orą pro savas sučiauptas lūpas, kaip išgirdo praktinę užduotį, nes vaikinukas nežinojo, kaip reikia susikurti apsauginį lauką, o be jo nebūtų ko ir stiprinti, todėl pavėpsojęs į mėlynąsias pumas, kurios jam nekėlė iš pažiūros ypatingos grėsmės, žengė link profesoriaus Tyler suolo.
- Ponia mokytojau,- juodaplaukis prisėlinęs iš dėstytojo šono kreipėsi, - Bet kaip Jūsų manymų turėtų sustiprinti savo apsauginį lauką tie, kas nežino burto, kaip sukurti jį patį?- pasiteiravo įsmeigęs savo žalsvas ir nesusipratimo kupiną žvilgsnį į pamokos vadovą, kuris berniuko manymu šiuo atveju pasistengė labiau dėl vyresnių kursų moksleivių, kuriems su šituo dalyku net neturėtų kilti papildomų klausimų.
-
Mergaitė išgirdusi užduotį vos ne aiktelėjo, o pamačiusi tas pumas tarpdury jai nutirpo rankos. Nematomai ji su didelėmis pertraukomis žengė žingsnius atgal link profesoriaus. Adira taip stovėdama prie pasimetusių mokinių būrelio išgirdo grifiuko klausimą mokytojui, todėl pati nuėjo prie berniuko ir linktelėjo:
-Aha, ir aš nesuprantu iš kur mums tai žinoti.
Jei šiuo metu stovėtų koks kitas profesorius, o ne jos pats brolis, ji tikrai nebūtų taip drąsiai priėjusi ir sutikusi su vieno antrakursio klausimu. Bet dabar viskas kitaip, jai nebuvo baisu nemokėti.
Tamsiaplaukė, lyg ieškodama atsakymo, pasuko galvą į vietą, kurioje buvo suolai ir stebėjo vyresnius mokinius, kurie kažką bandė daryti. Iš viso vaizdo atrodė, kad seniau pamokų apie tuos gynybos laukus nebuvo. Arba jie tiesiog kerėjimo pamokas praleidinėjo.
-
Robotiškai išklausiusi užduotį, buku žvilgsniu paspoksojusi į pumas, mergina tik pakraipė galvą. Viskas, absoliučiai viskas atrodė tarsi.. netikra? Kitu žodžiu tikriausiai nebūtų galima to apsakyti, bet ir netikrumo sąvoka ne itin atitiko dabartinės jos būseną.
O ir patsai profesorius neatrodė itin supratingas jaunesnių mokinių atžvilgiu - Junko kilo mintis, kad galbūt jis praleido savo kančių persipildžiusius mokinio metus kitur, o ne Hogvartsas - vien dėl to, nežinojo pačių paprasčiausių dalykų, kaip mokinių nežinia į beveik viską iš eilės.
Kiek suraukusi antakius - vadovėliai buvo likę kuprinėje, kuri labai smagiai mėtėsi ant grindų, rinkdama dulkes ir įgerdama kitų kuprinių kvapus, turėdama ilgus, nuobodžius ar išsamius pokalbius su kitais daiktų tampytojais. Ėjimas dabar prie jų, kad išsiaiškinti burtą, būtų tik nukreipęs dėmesį į ją, o klastuolė jau verčiau iššoktų pro langą, negu tą padarytų.
Atsidusdama ir atsisukdama į kitus mokinius, tikėdamasi spėti nužiūrėti kaip vienas kitas jos kurso mokinys atlieka užduotį, rudos akys nepraslydo pro Edgar'ą ir dar nepilnai pažįstamą, bet visur matytą merginą, rodos, vardu Adira - stovinčius prie nesupratingojo ir jau kiek įkyrėti spėjusio profesoriaus, o šviesiaplaukės kojos ją pačią patraukė link jų, įsliūkindama į tarp mokinių paliktą tarpą.
-Aš a-atsiprašau, bet nesu tikra, kad supratau uždavinį,- tyliam, gal net kiek ligotam balseliui prisidėjus prie bendrakursių, mergina nulenkė galvą žemyn, užleisdama plaukus žemyn,- Jau tikriausiai sakė ir kiti, bet būtų puiku sužinoti burtą, ypač dabar, kai vadovėliai jau numesti tolyn..
-
Urtė krūptelėjo pamačiusi tarpduryje stovinčias viešnias. Pakreipusi galvą ji pasitrynė ausi ir akis, tačiau jai nei vaidenosi nei pasigirdo. Pumos tikrai buvo mėlynos! Vieną jų su urzgė ir ji žengtelėjo žingsnį atgal. Tada mergaitė nugurgė seilės ir su baime akyse pasuko jas į šoną.
Kiek nustebusi ji pastebėjo jog dauguma mokinių viltingai žvilgčioja į profesorių lyg tikėdamiesi, kad šis ką paaiškins. Kvailiai... Nieko nepridursi. Ji jau spėjo perprasti šį profesorių. Jo mokymo metodika buvo panaši į profesoriaus Sneipo, o bendravimas grubokas. Užmetusi akį į pumas ir pamačiusi, kad jos irgi dar tik žvalgosi ir nesiruošia niekam nukasti galvos, švilpė pasinaudojo proga ir išsitraukė "Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti" vadovėlį papildomam paskaitymui apie šiuos padarus ir "Tipinių kerėjimų knygą, pirmą dalį" pasiskaityti apie šį burtą.
Perskaičiusi viską ką rado šviesiaplaukė atsistojo į kovinę padėtį.
-
Ostinas išgirdęs užduotį labai išsigando, o pamatės tuos mėlynuosius pumus net pašiurpais oda nubėgo. Jis nežinojo kaip reikia susikurti apsauginį lauką, o kaip jį sustiprinti tuo labiau. Pirmakursis išgirdo kaip grifukas ir klastuolė stovi prie profesoriaus rašomojo stalo ir klausinėja apie sukurimą apsauginio lauko. Berniukas nieko nedelsdamas taip pat pribėga prie profesoriaus darbinio stalo ir tarsteli:
-Na, aš irgi nelabai žinau kaip reikia atlikti šią praktinę užduotį.
Ostinas prikanda lūpą ir žvilgtelį į profesorių. Berniukas apsisuko ir pamatė, kad šiame kabinete pirmakursiu ne per daugiausiai. Bet kiti vienmečiai bent bando kažką daryti, ne taip kai aš.
Ostinas truputėli nuliūdo, kad nemoka atlikti šios užduoties. Galbūt aš praleidau kokią nors pamoką kerėjimo?
-
Stovėdama prie lentos, Elizabeth jautėsi tikrai nejaukiai. Negana to, juk tai - pirmoji jos pamoka Hogvartse. Profesoriaus užduotis ją visai išmušė iš vėžių. Gal pirmakursiams nieko nereikės daryti? Bet pamačiusi, kad ir vyresni moksleiviai pasimetę, baltaplaukė kiek lengviau atsiduso. Ji atsirėmė į lentą ir apsidairė po kabinetą. Staiga jame pasijuto maža. Jos lieknas kūnas ir išblykšusi oda, regis, visai nederėjo prie aplinkos. Staiga klasės gale Elizabeth pastebėjo blankų pavidalą. Norėjo prieti arčiau, pasisveikinti, bet nedrįso. Todėl tik nežymiai šyptelėjo ir pamojavo. Tą pačią akimirką šešėlis išnyko, ir baltaplaukė nusivylusi atsiduso. Ji buvo per daug įsikandusi į mintį, kad susiras naujų, tikrų draugų, tad kiekvienas iki galo neužmegztas pokalbis Elizabeth šiek tiek nuliūdindavo. Bet ji žinojo, kad vieną gerą darbą, kuriuo močiutė tikrai džiaugsis, jau padarė - pateko į klastūnyną.
-
Gana patogiai įsitaisęs savojoje, minkštoje kėdėje, jaunasis burtininkas aiškiai nuobodžiavo. Tačiau netrukus pastebėjo, jog dauguma mokinių nieko nedaro. Baisiaiusia jog, dauguma mokinių nemoka išburti to apsauginio lauko. Tad jis suraukęs kaktą atsistojo ir nuėjo link stypsojančių vietoje - mokinių.
- Ką gi, jei užmiršau pasakyti kaip reikia išburti šį apsauginį lauką, tai dabar pasakysiu. Kurie nemoka, įdėmiai klausotės. Nes čia labai svarbu. Tad, atsistojate kurioje nors vietoje ir pabandote įsivaizduoti šį lauką. O patikrinti ar yra padės, mokiniai kurie bandys pereiti šį lauką. Jei perėjo - tai nėra jo. Jei negali - tai jau išburtas laukas. Po to, sekantis darbas, - kiek krenkštelėjęs vyras, linktelėjo galvą link mėlynųjų pumų. - Bandysite apsisaugoti ir nuo pumų. Burtažodis jo - lentoje. Taip pat reiks įsivaizduoti. - nusišypsojo šaltai Tyler ir vėl grįžo į savo vietą. - Galit pradėti darbą.
((Stenkitės po 3 - 4 RPG postus parašyti. Žiūrint į posto kokybę bus vertinami taškais. Ir vunderkindų neturi būt. Sėkmės!))
-
Urtė nors jau buvo pradedanti atsigręžė į profesorių ir nepatenkinta prunkštelėjo. Na kam patiks du darbai vietoj vieno...
Tačiau išklausiusi mergaitė pripažino jog tikrai reiktu pasitreniruoti prieš pumas. Ji tyliai apsižiūrėjo klasėje ir pamačiusi jau atliekamas užduotis susikaupė.
Švilpė užsimerkė ir be jokios veido išraiškos ramiai fantazavo. Štai šaukiu burtažodį ir iš lazdelės tarsi paklodė išlenda. Aplinkui susidaro balta, tačiau tuo pačiu peršviečiama užtvara ir aplinkui niekas negali įeiti. Burtažodis, o paskui iš lazdelės išlenda tarsi paklodė...
-Ohcnium, ohcnium, OHCNIUM!!!!!
Pamačiusi kažką žibant gale lazdelės šviesiaplaukė vos nepašoko iš laimės, tačiau nusileido iš dangaus toms paklodėms net neišnirus, o sulindus atgal.
Na žinoma, kad nepasiseks iš pirmo karto. Nuramino ji save.
-
Išklausiusi mokytojo Ginta atsistojo nuo kedės, paėjo tolėliau, kad būtų vietos ir stengėsi pradėti apsauginį lauką. Mokytojas sakė jį įsivaizduoti. Bet kaip jį įsivaizduoti? Tauškalė pabandė įsivaizduoti aplink ją esantį sidabrinį šydą. Bet nuo to niekas nepasikeitė. Kaip Ginta stovėjo taip stovėjo. Na dar kartelį. Tauškalė vėlgi pradėjo galvoti apie sidabrinį, apsauginį šydą. Bet ir vėl nepavyko. Mergaitė niekada nedarydavo jokių kerų be lazdelės, tad jai buvo tikrai gan sunku. Ypač kai nežinai ką būtent tiksliai įsivaizduoti. Ji vėl pabandė įsivaizduoti šydą. Ir kaip nekeistą, vėl nepavyko. Ginta ir taip buvo pikta po nesėkmių magiškų gyvūnų priežiūros pamokoje, o dar šitai...
-
Ostinas išklausęs mokytojo aiškinimų truputėli atsidūso ir susirado sau atokesnę vietelę susikaupimui ir darbui. Berniukas susikaupė ir užsimerkė. Grifuko fantazija nebuvo gan laki ž, bet jis bandė, nes kantrybės pas jį buvo per akis. Ostinas pradėjo įsivaizduoti baltą baltą kaip sniegas didelį gaubtą kuris galėtų apgaubtį jį. Tada pirmakursis staigiai atsimerkė, bet nebuvo įsitikinęs ar jam pavyko atlikti darbą gerai. Berniukas paprašė vienos burtininkės ateiti pas jį, o kaip mergaitė atkulniavo pas Ostiną jis buvo gan šiek tiek nuliūdęs. Po kelių minučių atsigavimo Diauriak atėjo įkvėpimas vėl pabandyti. Jis užsimerkė ir pradėjo įsivaizduoti vėl tą patį gaubtą, bet truputėlį kitaip. Pirmakursis fantazavo, kad gaubtas plevesuoja lėtai ir ramiai kaip užuolaidos, bet tada staigiai sutvirtėja. Diauriak įsivaizdavo snieginį gaubtą ilgai, o tuomet pramerkė akis. Na, ar man pavyko? Pirmakursis pastebėjo, kad vaizdas aplink jį pasikeitė, viskas atrodė lyg per stiklą matoma. Ostinas apsidžiaugė jog jam pavyko išburti apsauginį lauką. Ostinas nieko nelaukęs tęsė darbą toliau. Berniukas žinojo jog dabar reikės sustiprinti apsauginį lauką. Apsurdas, ar tai yra būtina? Ostinas išsitraukė burtų lazdelę ir tarė:
-Ohcnium
Jis apsidairė, bet pastebėjo, kad nieko neįvyko, tad tarstelėjo dar kartelį:
-Ohcnium
Nagi, prašau išsiburk
-Ohcnium, Ohcnium, Ohcnium po velniais!
Kas mano lazdelei negerai? Gal jinai kažkokia bloga? Berniukui atsibodo tarti šį burtažodį, bet jis negalėjo nustoti, tad sušuko dar kartą:
-Ohcnium!, Ohcnium!
Berniukas ištaręs paskutinį kartą burtažodį pamatė iš lazdelės priekio skriejančias į apsauginį lauką auksines žiežirbas. Pirmakursis apsidžiaugė. Man pavyko, negali būti! Jeigu čia būtų tėvai, jie manim didžiuotusi. Pasiilgau jų labai. Berniukas nuleido galvą ir galvojo apie tėvus, kaip jų pasiilgo. Po minutėlės Ostinas atsikvošėjo ir supratęs jog reikia tęsti darbą toliau nuskuodė pas profesorių ir tarstelėjo:
-Na, manau, kad man pavyko, ar galėčiau pradėti praktiką su mėlynosiomis pumomis?
-
Adira išklausiusi profesoriaus reikalavimų nuėjo į patį viduriuką klasės (kuri šiuo metu labiau priminė salę) ir susiraukė, įsižiūrėjo į vieną tašką. Akivaizdu, kad bandė susikaupti ir giliai mintyse galvojo apie lauką.
Kažkodėl tuo metu jos vaizduotėje sužibo tuščias laukas, galbūt malūnas už šimto metrų, kalnai kažkur toliau. Gyvūnų neįsivaizdavo. Tik paprasta laukymė. O antrakursės nuomone laukas turėjo atrodyti kaip muilo burbulas. Permatomas, bet matomas. Staiga dešimt metrų spinduliu jos vaizduotės lauke atsirado tas permatomas apsauginis laukas. O tada pastebėjo vampyrą, kuris negalėjo įeiti į jo vidų.
Grįžusi atgal į klasę Adira atsiduso. Ar dabar ji turėjo matyti tą lauką klasėje? Nes ji nematė nei savo, nei kitų įsivaizduojamų apsauginių laukų. Varna sutrikusi pažvelgė į ant kėdės sėdintį brolį. Vylėsi, kad šis atsisuks, bet jis nelabai parodė noro stebėti seserį. Na žinoma. Ir kodėl jis turėtų stebėti. Piktai pagalvojo ir susinervinusi nusisuko. Užduotis buvo tokia blanki! Juk nedrįstų paprašyti kažkurio mokinio perlipti per nematomą lauką!
Mergaitė dar kartą dramatiškai atsiduso ir užsimerkė, galvodama apie tą nematytą lauką.
-
Urtė dar begalybę kartų bandė ištraukti tas paklodes iš lazdelė kol ji pasidavusi susmuko ant grindų. Beviltiška, kaip tu stosi prieš pumas jai et burtažodžio nemoki... Iš nevilties ji dar kartą pakartojo.
-Ohcnium.
Ir staiga ją, labai nustebusią, apgaubė tos paklodės ir išnyko. Ji jau norėjo vėl atsisėsti kai pamatė dvi mergaites atsitrenkiant lig į nematomą sieną. Ji pasislinko ir atrodė, kad kartu pasislinko siena ir šį kartą galvą kaukštelėjo penktakursis kuris tik žiauriai į ją dėbtelėjo.
Švilpė sumurmėjo atkeikimą ir atsisėdusi suole sukaupė visą turimą drąsą. Juk stoti prieš pumą, ir dar prieš mėlyną tikrai reikia drąsos.
Mergaitė nužingsniavo prie prižiūrėtojo ir truputi drebančiu balsu paprašė jai atrišti vieną patelę.
-
Jei man nesiseka iššaukti paprasčiausio apsauginio lauko, kas bus su jo sustiprinimu?- jau visai nusivylusi mąstė Ginta,- Paskutinis kartas kai bandau! Antrakursė susikaupė ir pradėjo galvoti apie apsauginį lauką apgaubiantį ją. Ir jai pavyko! Gintą aptvėrė apsauginis laukas. Ką gi...Dar liko jį sutvirtinti ir pasipraktikuoti su mėlynosiomis pumomis. Mergaitė išsitraukė iš kišenės lazdelę ir šūktelėjo:
- Ohcnium! Ohcnium!
Nieko. Bet Ginta jau nebesistebėjo, jai ši visa diena vien nesėkmės.
- Ohcnium!
Kažkas lyg ir pasirodė iš lazdelės galo, bet greit išblėso.
- Ohcnium!- jau ryžtingiau šuktelėjo ir jai pavyko.
Iš lazdelės "išskrido" auksinė žiežirba. Po kiek laiko išsklaidžiusi apsauginį lauką ji nuėjo link mokytojo.
- Mokytojau, man jau pavyko. Ar jau galiu pasipraktikuoti su pumomis?
-
Urtė stovėdama prieš "Menulio aušrą" drebino kinkas. "Mėnulio aušra" buvo pumos vardas kurį davė ne ji, o prižiūrėtojas ir dabar ši puma piktai ant jos urzgė. Keisčiausia buvo jog pumos taip nesielgia. Prižiūrėtojas paprašė Švilpės ją nuraminti, nes taip ji įgys valdžią prieš gyvūną.
-Nurimk, nenoriu nieko kas tavo- nei tavo vaikų, nei kailio. Nurimk sakau, gi nesuvalgysiu,- piktai metė ji.- Greičiau tu suvalgysi mane...
Mergaitė išsitraukė lazdelę, nusimetė apsiaustą ir paprašė paleisti pumą. Ši iškart puolė, bet ji buvo pasirengusi ir riktelėjo burtažodį.
-Ohcnium!Ohcnium!OHCNIUM!
Atrodė jog "Mėnulio aušra" trinktelėjo nosį į nematomą stiklą, tačiau jos letena vis dar makalavo pavojingai arti jos pilvo.
-Protego,- riktelėjo ji ir gavo laiko pasiruošti kitam puolimui.Dar pora šūksmų ir puma nebegalės prasiveržti nei viena kūno dalimi.
-
Kiek laiko prasėdėjęs mokytojo kėdėje, Tyler akimis nužvelginėjo mokinius, jų veiksmus. Kai kurie išvis nedirbo. Tada mažai vertinsiu arba nieko negaus. Po šios minties jaunuolis keistai vyptelėjo. Tyler sunėręs rankas, pažvelgė pro didžiulį langą. Reiks į lauką išlįst, taip pat užeit pas kolegę pasiteiraut dėl pamokų susijungimą. Taip savo popamokinę veiklą apgalvojo juodaplaukis ir netrukus atsistojo tebežvelgdamas pro langą. Tada prisivertė prieiti prie kerų plušančių mokinių. Netrukus jo ausis pasigavo nepatenkinti mokinių bambėjimai ir prunkštimai. Tad jis garsiai prakalbo:
- Jūs čia atėjote ne atostogauti ar kitaip sakoma - durnume voliotis, - profesoriaus akyse žybtelėjo ugnis. - O išmokti kerų kurie galbūt kada nors pravers jums ginantis, - apeidamas garsiai kalbėjo Tyler. - Manau, dauguma kyla klausimas ,,Nuo ko?''. Arba galvojate, jog aš nevykėlis, - šaltą šypseną išspaudė profesorius. Netrukus jis priėjo prie mokinės - švilpės.
- Nesijaudinkite, ne visiems pavyksta iš pirmo karto. Matau, kai kas neblogai išbūrėt laukus, - jo žodžius nutęsė skambučio čirškimas. - O taip, pamoka baigta galite išsilakstyt visi sau. Įvertinimus parašysiu. Na, o jūsų daiktai čia, - tai taręs jis mostelėjo link gulinčių kuprinių kalno. Dauguma mokinių džiaugėsi, kad jau baigėsi pamoka ir išlėkė sau. O profesorius Tyler atsidusęs susigrąžino suolus ir pumas atidavė atėjusiui ūkvedžiui, ir klasę susitvarkė tvarkingai. Tada jis nusišypsojęs išėjo iš kabineto, tyliai paskui save uždarė duris kurias netrukus užrakino. Ir nuėjo sau savo keliu.