Hogvartsas.LT
Magiški pokalbiai => Apie viską => Kita => Temą pradėjo: George Smith Balandžio 13, 2013, 09:22:14 pm
-
Dalinkitės viskuo, kuo tik bijote. ;)
Aš pats bijau aukščių. Taip. Būtent aukščių.
-
Bijau skausmo ir nevykusiai nugyvento gyvenimo.
-
kokio skausmo?
-
Fizinio. Pradedant dantų skausmu, baigiant kaulų lūžiais ir (o, siaube) gimdymo skausmais.
Beje, kalbant apie aukščio baimę... Man atrodo tiksliau vadint ją kritimo baime, nes pats aukštis juk neturėtų būt kažkas tokio. Aš irgi bijau kristi - skaudėtų :D
-
Ne. Gal mano atveju tai labiau derėtų sakyti ,,lipimo baime"(spėju, kad daugeliui, turintiems ,,aukščio" baimę, ji irgi tokia). Na, pavyzdžiui, reikia lipti į apžvalgos bokštą(tie aukšti, metaliniai, kur laiptai grotuoti(uhh). Nors jeigu laiptai nėra tarpusavyje sujungti kuo nors daugiau, negu tais iš šonų einančiomis įstrižomis lentomis, ir matosi apačia, kaip čia: http://www.stepmaster.lt/media/image/laiptai/pusantriniai%20laiptai/laiptai_6408.JPG , tai man tada ir į mažytį, medinį priešgaisrinį bokštelį sunku užsikabarot). Galiu laisvai užlipti, jei po kojomis nesimato žemė. Bet jeigu matosi... Kojos nelaiko, sustingsta. Nors tiesa, gal čia tokia ir kritimo baimė.
Beje, ar žinojote, kad yra tik dvi baimės, su kuriomis gimstame? Tai aukščio ir didelių garsų baimė. Taip, toks mano pasiteisinimas, bet ką padarysi.
Ir kodėl žmonės bijo vorų? O ypač mergaitės? Ar čia nėra kokio nors stereotipo padarinys?
-
Bijau to, ko negaliu logiškai paaiškint. Bijau tarkim, paranormalių reiškinių. Bet jeigu pvz sujuda kokia lempa, aš žiūriu į langą ir matau, kad jis praviras. Ir baimės išnyksta. Ir kirmėlių bijau. Ne žemėje gyvenančių, o žmogaus viduriuose (dėkui mano biologijos mokytojai už nuostabų dokumentinį filmą apie jas).
-
Turiu fobiją jau ko gero vabalams, vabzdžiams ir panašiems šlykštiems padarams :D dėl to vasara pats nemėgstamiausias metų laikas, atsipalaiduot visai nein :ss Naa.. Draugus bent prajuokinu :DD
-
Bijau vabzdžių ir roplių, taip pat gyvačių (ha, kokia ironija, o dar patekau į Klastūnyną!)
-
Aš žiauriai bijau vorų. Ir aukščio ;D
-
Man kaip tik patinka aukštis :D Mėgdavau lipt aukštai į medžiu :D Dar labai, labai, labai bijau uždarų, ankštų patalpų. Manau, jog ši baimė atsirado kai įstrigau kambary pas kaimynus. Bandžiau langą atidaryt neatsidarė, o durys užsikirtusios. Kaimynas atėjo lengvai atidarė duris. Aš galvoju : Jūs, ką Hogvarstą lankėt? :D Šiek tiek ugnies bijau. Ar gal labiau pačio gaisro tikimybės. Dar viena baimė viešas pažeminimas :D
-
Um... Didžiausia mano baimė turbūt-varlės ir rupūžės :D
Ir viešas pažeminimas. Bet ach, tam kurs mane pažemintų, gerokai atsirūgtų ;D
-
Bijau vienatvės ir mirties. Ypač blogai būna tada, kai negali užmigt ir į galvą lenda įvairios mintys apie egzistavimą. :D
-
Aš tikrai keistų dalykų bijau :D na, skausmo baimė dar gana normali, realiai vorų irgi... bet turiu adatų baimę :D ne tų, su kuriomis siūna, bet skiepų, vaistų leidimo ir taip toliau. Kateterių dar paniškai bijau (dėkui gydytojams, kurie manęs su juo vos neužmušė). Ir neseniai įsigijau rankų išsipurvinimo baimę :/ patikėkit, nesaldus dalykas... aš netgi bijau traukti vynuoges iš vandens indo, tad naudoju tam reikalui šakutes. Bet ne tai, kad bijočiau liesti ką nors, ar dulkėmis išsipurvinti, ar tuo, ko nematau. Bet jeigu pamatau, kad per mano ranką bėga koks rašalas, tai panika būtų begalinė. Yra jau taip buvę per pamoką. Tada išbėgau ranką plautis ir gavau mokytojai aiškintis. Bet vis dėlto negalėjau paaiškinti, kodėl surikau tada. Tiesiog skysčių ir košių, užsidrėbusių ant rankos bijau, arba to jausmo. Bet tiesiog taip yra. Dabar bandau atsikratyti šios baimės. Vanduo kaip ir ne taip stresą kelia, nes ir indus reikia plauti ir taip toliau... bet vis dėlto. Jeigu nėra būinybės - su vandeniu rankų nešlapinu.
-
Kažkaip pastaruoju metu, pradėjau žiauriai bijoti klounų. Vorų nebebijau kaip anščiau, bet dabar tiesiog nesveikai bijau klounų. Ar tik nebus kokia fobija iš to išsivysčiusi?
Ir labai bijau skausmo. Ir aukščio.
-
Aš stengiuosi atsikratyti tų skysčių ir kitų dalykų ant rankų buvimo ir jų tepimo baimės, bet kol kas neišeina :/ vien pagalvojus, kad kokios sultys išsipila ant rankos, baisu pasidaro :/ čia irgi gal rimtai fobija?..
O su klounais gali būti Kaulrofobija.
Man tai greičiausiai yra Aichmofobija, Molizmofobija, Ataksofobija, Kserofobija ir Arachnefobija. Čia adatos, nešvara, išsipurvinimas, skausmas, vorai. Jeigu aukštis, tai Akrofobija. Iš interneto :)
-
Bet dar skirtumas yra, ar tai tiesiog baimė, ar jau fobija.
-
Taip, yra, čia tik fobijas tas išrinkau, o labai tikiuosi, kad mano su tomis rankomis neperaugs į tikrą fobiją :(
-
Skausmo aš tiesiog bijau, ne fobija. Tai vienintelė fobija kurią turiu - Kalrofobija. Ir ji tikrai baisi. Pamatau klouną iš karto peršikus pabėgu. Dar vienas mokytojas persirengęs klounu per vieną renginį mane gąsdino sekiodamas iš paskos, tai nuo to laiko vopšėm ta fobija, jeigu taip įmanoma, peraugo į antros stadijos fobiją.
-
Man garantuota Arachnefobija. Aš pamačiusi kad ir miniatiūrinį voriuką ne tai, kad bėgu šalin, bet klykiu ir skuodžiu į šalį, lipu ant aukštų daiktų ir liepiu, kad jį užmuštų. Net pamačiusi tą mini raudoną voriuką, kurie po akmenimis gyvena. Pamenu pamačiusi paukštėdą zoo sode taip peršikau, o jis taip puolė iš prieglobsčio tiesiai prieš nosį, tai vietoje vos neapalpau tenai... gavo raminamus lašiukus choro mokytoja duoti, kurių ji visada turi. Daugiau nebenoriu prie roplių terariumų.
-
Ronis:DD
-
OMG YESSS, George :D
-
Aš labai bijau skausmo ir už ko nors užkliūti (tai neišvengiama, aš visą laiką už ko nors užkliūnu ar kažką išmetu. Močiutė juokiasi, kad ir lygioje vietoje krentu ;D), o jeigu dėl kažko įsigąsdinu (tai irgi neišvengiama), tai paskui bijau tamsos ir veidrodžių (dėkui miela klasioke už patartą "nuostabų" filmą). Ir sakykit ką norit aš alpstu pamačius ar pagalvojusi apie kraują, bet kažkaip netiek, kad nebijau, bet ir dievinu visokius roplius vabzdžius ir panašiai. Ai, ir dar mane žiauriai lengva išgąsdinti. Na, to niekam nepatariu daryti, nes tada galit apkursti...
Ai ir dar bijau visokių dantistų, gyditojų, ligoninų ir panašiai (dėkui jums genai (vizitai pas medicinos darbuotojus irgi neišvengiami (dar kartą dėkui genams)))
Ge: Dėkui Vivian, tavo dėka aš vis dar turiu darbo vietą.
-
Man gėda sakyti, kad bijau varlių :D. Bijau skausmo, ampulių.
-
Viešpatie Aukštielninkas! Aš varles tiesiog dievinu!
-
Pamatau varlę aš spiegte spiegiu :)
Dar bijau kraujo
-
Nedoublepostink! Aš alpstu nuo visko kas susije su krauju
Ge: Joukiasi poudas kat kadilas joudas
-
Dauguma mano senų baimių išnyko. Nes siaubiakų prisižiūrėjau turbūt :D
Liko tik šios baimės:
1) būti viešai pažemintai 2) tamsaus, gilaus vandens ar didelio vandens kiekio
-
Per tą filmą kai tas tavo Rex'as kažką suėsdavo, aš užsimerkadavau ir įsikbdavau tėčiui į parankę
-
Mane kankina athazagoraphobia (nežinojau, kad ta baimė turi pavadinima, bet štai :D) na ir dar mirties baimė, lyg ir viskas :)
-
Aš nemėgstu miegoti atidarytom durim. Bijau likti viena, ne tai, kad namie viena, o be artimų žmonių. Bijau drugelių skraindančių sodyboje nakti aplink mano galvą. Labai šiurpu. Jie visi sutupia ant stogo. Tik netyčia karta viena pajudinau, nes maniau, kad miręs, o pasirodo ne. Tada kokie dvidešimt jų kurie buvo gyvi pradėjo skraidyti aplink mane, aš dar išsigandus nugrioviau lempą ir atsidūriau tamsoje. O jie vis skraide liesdami mane savo šiurpiais sparnais. kaip tyčia dar kabliukas užstrigo ir durų negalėjau atidaryti. Vos ištrūkau laukan. Nuo šiol jei yra bent vienas drugelis ten aš nekeliu ten kojos.
-
Dabar pagalvojau ir supratau, kad aš iš tikrųjų labai daug visko bijau..Tačiau,mano nuomone, didžiausia mano baimė yra būti vienišam bei numirti vienišam,nepažinus tikrosios meilės bei žodžių "tikri draugai".Taip pat bijau sudegti gyvas bei būti palaidotas gyvas..Pačios mirties taip nebijau, kaip šių mirties būdų ar kaip čia pavadint...Nežinau kodėl, bet tik kartais bijau tamsos:D Tiksliau gal būtų pasakyt, kad bijau tamsos, kai būnu savo namuose:D Todėl kartais verčiau žengus ilgu tamsiu koridoriumi iki tualeto durų renkuosi pakentėti :DD (mano labai laki vaizduotė tokiuose dalykuose, tai aš visko galiu prisigalvoti). Taip kartu ir bijau bet kartu ir įdomu koks būtų jausmas rasti lavoną:D Tiesiog žiūrėdavau ir žiūriu tokius kriminalinius serialus, kaip: Mentalistas,Kaulai ir pnš., tai irgi visko prisigalvoju:DD Lyg ir viskas būtų.Ai nors dar tikrai bijau būti išduotas artimo žmogus, nes išdavystė man yra vienas blogiausių dalykų kokį gali žmogus tau padaryti.
-
Aš labai daug ko bijau ir turiu daug fobijų :( Labiausiai bijau aukščio, viena pereiti per perėją (na žodžiu, prie perėjos, nesvarbu kurioje pusėje, turi būti dar koks žmogus, tada man nebebaisu), kraujo (vien kalbant apie kraują man bloga pasidaro), seilių, vorų, gyvačių, būti išgąsdintai, netekti brangaus žmogaus, meilės (kažkaip baisu rimtai įsimylėti), rasti lavoną... žodžiu daug, tikrai daug.
-
Dabar pagalvojau ir supratau, kad aš iš tikrųjų labai daug visko bijau..Tačiau,mano nuomone, didžiausia mano baimė yra būti vienišam bei numirti vienišam,nepažinus tikrosios meilės bei žodžių "tikri draugai".Taip pat bijau sudegti gyvas bei būti palaidotas gyvas..Pačios mirties taip nebijau, kaip šių mirties būdų ar kaip čia pavadint...Nežinau kodėl, bet tik kartais bijau tamsos:D Tiksliau gal būtų pasakyt, kad bijau tamsos, kai būnu savo namuose:D Todėl kartais verčiau žengus ilgu tamsiu koridoriumi iki tualeto durų renkuosi pakentėti :DD (mano labai laki vaizduotė tokiuose dalykuose, tai aš visko galiu prisigalvoti). Taip kartu ir bijau bet kartu ir įdomu koks būtų jausmas rasti lavoną:D Tiesiog žiūrėdavau ir žiūriu tokius kriminalinius serialus, kaip: Mentalistas,Kaulai ir pnš., tai irgi visko prisigalvoju:DD Lyg ir viskas būtų.Ai nors dar tikrai bijau būti išduotas artimo žmogus, nes išdavystė man yra vienas blogiausių dalykų kokį gali žmogus tau padaryti.
-
Adira, Hi5, aš irgi bijau vorų ir apskritai visų vabalų. Vorus nuveju, o vat vabalus, nesuodančius man ramiai gyvent, trinu, kapoju, jei nepaeina karpau, kartą buvau pasmeigus su šakute... :DD
-
tamsa ir aukšis.. brr.. kaip bijau miegoti, o dar kai su kalse į Anykščių lajų taką važiavom... :( siaubzz :'( :'( :'(
-
Vorai...
-
Aukštis ir vorai ;D
-
Bijau likti ir mirti vienišas.
Nors pačios mirties nebijau. Aš kas antrą dieną grįžtu namo ir sakau:
– dieve, nužudyk mane, tau gi nesunku.
-
Well, turiu 100% arachnefobiją (vorų baimė) ir, manau, kažkiek motefobijos (drugelių baimė). Daugiau kaip ir nebent medicininės adatos. Varo infarktą, net jei ir ne man skirtos.
-
Aš turiu baimę varlėms. Vorams nelabai, tik tada man reikia rankoj turėt šluotą, kad galėčiau pritvatint. Dar mirties labai bijau. Taip pat galimų sprando lūžių ir likčiau dar neįgalesnė :'). Ir bijau klaikiai erkių. Kraują jau pakenčiu
-
Vorai, tamsa, Aukštis kartais (Eifelio bošte nebijojau, bet Lajų take Anykščiuos vos pajudėjau @))
-
Aš tai žiauriai bijau adatų. Kai reikia eiti kraujo tyrimus priduot, aš verkiu. Tikraja to žodžio prasme verkiu. :D
Tuomet labai bijau vandens ir gylio. Man vanduo apskritai toks mistiškas ir gąsdinantis dalykas atrodo. O ir ištirtas tėra tik 4%, tad niekada nežinai kas tame vandenį gali būt. Vasaromis vengiu maudynių. Nebent jau labai žinoma vieta, bet ir tai nejauku. Ilgai vandenį išstovėt nejudant vienoj vietoj negaliu.
Dar labai bijau kirmėlių. Net nupurtė pagalvojus. Kirmelės tikriausiai mano didžiausia fobija. Man jos šlykščios, baisios ir... net nepatinka apie jas kalbėt.
Iš tikro dar bijau mirt skausminga mirtim, netekt brangių žmonių, eit vienai naktį per miestą ar mišką ar laukus, nesvarbu kur, svarbu vienai ir dar tokią keistą baimę turiu - tai būt nušautai. Nežinau pastaruoju metu išvis paranoja man dėl šito dalyko :D
-
Aš turiu daug baimių:
Gaisro tikimybės,vabalų,vikšrų,skruzdėlių,vapsvų,bičių,pelių,neteisingai atsakyti į klausimus,nukristi iš aukštai,bijau pasirodyti menkesne,bijau,kai iš manęs tyčiojasi man brangūs žmonės,bijau būti viešai pažeminta ir dar bijau,kad mane įskaudins mano mylimasis.Nepatinka kai reikia kažką mokykloje skaityti garsiai.Tiesiog bijau suklysti. @) :) Biau,kai miegiu ir kažkas prie mano lovos sukrebžda.Tai va,aš turiu labai daug baimių. :-[
-
Aš bijau aukščio, bet vistiek vasarą laipioju po medžius ir pan, šiek tiek bijau tamsos, bet tik tada kai esu viena namie :D. Čia turbūt pagrindinės. Šiaip kartais negaliu būt viena ypač naktį, bet viena naktį beveik niekada nebūnu :D
-
Na ką galiu džugiai pasakyti, jog kraujo nebebijau (yay galėsiu galbūt chirurgu patapt)
Su varlėms neaišku, bet vis tiek nemalonu laikyti jas rankose ir panašiai...
Kalbant apie vorus... Ką galiu pasakyti. Va, esu laikiusi rankose paukštėdos išnarą (kooooks fainas jausmas)
Taip pat skiepų nebe taip ir bijau. Tik va kai reikia imti kraują aš negaliu imti ir laisvai žiūrėt kaip bado ar duria mane -_-
Tebe išliko ir sustiprėjo baimė - mirties. Mat guldamasi į lovą pagalvojų apie tolimą ateitį ir pasaulio pabaigas... Jau spėjau susitaikyti su mintimi, jog vienaip ar kitaip galų gale visi mirsim. Tik nesinori tikėti, jog kažkada visa mūsų padermė su gyvybe ir Žeme ir Saule ir Paukščių Galaktika galiausiai ir Visata išnyks...
-
Aš žiauriai bijau vorų, bičių, vapsvų, tamsos, tarakonų, kai kurių vabalų, erkių, dėlių ir t.t :")
-
Fobiją panišką turiu veidrodžiam ir šiaip atspindintiem paviršiam tamsoj. Šokių studijoj išjungus šviesą būtų mano didžiausias košmaras ir pabėgčiau klykdama.
Bijau suklysti, bijau klausti pardavėjų parduotuvėse ir scenos baimė ofc :D
-
Bijau vorų, erkių ir tamsos
-
Ahh, tokių labai jau fobijų neturiu, tačiau bijau visokių skraidančių dryžuotų padarų (bičių, širšių, vapsvų, kamanių ir ect.). Net jei man nieko nedaro, tik skraido ir aš juos matau, vis tiek bėgu :D. Dar bijau suklysti, bijau būti viešai pažeminta ar kažkas panašaus.
-
paniškai bijau tamsos ir turiu klaustrofobiją
-
Aš tai paniškai bijau vorų, erkių, kraujo, klounų ir veidrodžių. Su aukščiu dar galima susitvarkyt... Turiu tokią vieną keistą baimę... Bijau iš namų darbų, savarankiškų ir kontrolinių darbų gauti 9 :D Parašykit man 2 - būsiu laiminga (beveik), bet jei parašysit 9 - pradėsiu klykti... :D
-
Mirties. Filmo ''Skambutis 3''.
-
Tripofobija- mažų skylučių baimė.
-
Aš bijau šunų, tik svetimų (tuos kuriuos "pažystu", tarkim giminaičių šuo, tų nebijau). Ši baimė sustiprėjo, kai per vienas orientacijos varžybas, miške, pamačiau šunį, jis buvo man virš kelių, o kai bandžiau nuo jo pabėgti jis mane vijosi, gal kokius 50 metrų, o galiausiai dar smarkiai įkando ir į finišą grįžau smarkiai kruvina.
-
Turiu panišką tamsos ir klaunų baimę.
-
Aš bijau šunų, tik svetimų (tuos kuriuos "pažystu", tarkim giminaičių šuo, tų nebijau). Ši baimė sustiprėjo, kai per vienas orientacijos varžybas, miške, pamačiau šunį, jis buvo man virš kelių, o kai bandžiau nuo jo pabėgti jis mane vijosi, gal kokius 50 metrų, o galiausiai dar smarkiai įkando ir į finišą grįžau smarkiai kruvina.
Nu va, šiandien (o tiksliau katik) mane vėl baisiai užpuolė šuo, tai nutariau papasakoti. O buvo taip:
Išėjau aš sau pasivaikščioti po kaimą ir... Ir viskas buvo gerai, iki kol nepriėjau tos vietos, kur būna net 2 baisūs šunys. (kad visą pasakojimą būtų paprasčiau susigaudyti, padariau du žemėlapius:)
1 žemėlapis (iš Google Maps (gali būti senas)):
(https://i.ibb.co/tqnpbmc/zemelapis.png)
2 žemėlapis (mano nupieštas):
(https://i.ibb.co/qRY6sTm/zemelapis2.png)
Taigi, priėjau aš grynai tą kampą sodybos, kur būna 2 pikti šunys ir man kaip paprastai reika pereiti tuo labai siauru takeliu iki tiltelio per upelį ir viskas. Kažkaip šiandien aš kaip tik dvejojau ar eiti per ten, ar per aplinkui (kai einu per tą trupesnį variantą, visalaik prie pat tvoros pripuola šunys ir mane nežmoniškai gąsdina, gali įkasti. Bet jei pasislinkčiau toliau, įkirščiau į upelį). Tai žodžiu, pasakiau sau "Nu nieko man tie šunys per tvorą nepadarys" (paprastai taip nesakau, tiesiog einu). Ir grynai, kai tik perbėgau tą atstumą ir jau būnu kitoje tiltelio pusėje atsisuku pažiūrėti, kodėl šį kartą ant manęs joks šuo nelojo ir nepuolė ant manęs? Ir tada... Ir tada "numirštu" iš baimės - grynai, už kokio metro nuo manęs jau stovi tas didysis šuo. Aš pabandžiau eiti, bet jis tik bėgo ir lojo, bandė man įkąsti. Tada kažkodėl pradėjau bėgti. Nu galiausiai jis išsuko iš kelio, o aš nubėgau toliau. Supratusi, kad jo nebėra užlindau už kalvos ir pradėjau verkti, nes buvo labai baisu. Po kokių penkių minučių išgirstu kaip kažkas artinasi prie manęs ir netrukus vėl išlindo tas pats šuo (o aš jau buvau nusiraminusi). Tada vėl supanikavau ir pradėjau lėkti visu greičiu namo. Lėkiau net nežiūrėjau kada jis nustojo mane vytis. Lėkiau kol padusau, o kai jau padusau jo jau nebebuvo.
Žinau, kad šiuo post'u neišsakiau visko ką jaučiau, bet buvo tikrai LABAI baisu.
Ir kodėl mane šunys vejasi?
-
Klaustrofobija. Ankštų patalpų baimė. Žymima kaip psichinė liga. Kambaryje ar name būti nebijau, bet į dėžę ar po lova manęs neįkiš niekas. Tai tik tiek, daugiau nieko nebijau, nei aukščio, nei tamsos, o jei kalbant apie šunis, tai net ranką duočiau nukąsti.
-
Paniškai bijau vorų. Pamačius kokį tai arba mini šokas, arba klykiu. :( O toliau tai pradinėse klasėse turėjau aukščio baimę, bet išaugau, dabar net patinka. Šiaip dar aplamai bijau vabzdžių, nes nenusimanau kurie kanda kurie ne, neatskiriu bičių nuo širšių tai labai bijau abiejų. Iš vabzdžių nebijau turbūt tik drugelių ir kamanių. :D
-
Turiu labai didelę fobiją viešajam kalbėjimui ir prieš didelę auditoriją nepakalbėčiau, taip pat turiu tripofobiją (mažų skylučių baimę).
-
Turiu, kaip jau minėjau, šunų baimę, ypač piktų, nedraugiškų, lojančių šunų. Taip pat turiu labai smarkią sugedusio, neišvirto ar dar kaip nors kitaip negero maisto baimę. Bet taip labai smarkiai bijau į burną įsikišti kiek kitokį nei įprastai kvapą turintį maistą, ant žemės nukritusį maistą ar net jei ant to maisto yra juodas ar kitokios spalvos taškelis. Tėvai dėl to ant manęs baisiai pyksta, bet nieko negaliu padaryti :( Ai, dar turiu nemažą baimę visokiems fejerverkams, petardoms, ugniai ir taip toliau. Ypač baisu būna per užgavėnes, kai degina morę ir per naujuosius, kai visur aplinkui visi šaudo ir šaudo...
-
Turiu ankštų patalpų/vietų baime bijau visokių uolų ir panašiai tada dar bijau aukščio paniškai tesiog bei bijau mirties gal labiau uždusti
-
Bijau nukristi nuo bet kokio aukščio, kai nesu tikra, kad tai saugu (bijau nukrist nuo lovos, tačiau nebijau laipioti Vilniaus Uno parke).