Oresta kreivai pasižiūrėjusi į mergaitę, greičiausiai suprato, ką galvoja. Ne... Jeigu ji galvoja, tai ką aš manau, jai geruoju tikrai nesibaiks... Mergaitė nuėjo paskui Jane.
Kaip paruošti tikrai skanius patiekalus nanaudojant magijos? Pono Knight'o patarimai:Hmm... gal ir įdomu susimastė mergaitė... užmiršusi ko čia atėjo pasiėmė knygą ir nuėjo prie stalo paskaityti...ir kiti patarimai tik šioje žiobariško maisto gaminimo knygoje...
- Naudojimasis virykle
- Gaisro gesinimas
- Tikrinimas ar maistas neužnuodytas
Vandenių išpuoliai būdavo pavojingi žmonių,o ypač mokinių,gyvybėms.Vieni vandeniai būdavo silpnesni,kiti-stipresni ir greičiau susidorodavo su burtininkų kūnais,nes dažnai jie naudodavo Kartografus.
Vandeniai šešioliktame amžiuje buvo sukėlę maištą prieš žiobarus.Deja,žmonės išmirė,prieš tai papasakodami savo vaikams ir anūkams.Šie papasakodavo savo vaikams,o jų vaikai-savo.Taip ilgus amžius sklandė ne gandai,o tikros kalbos apie tokias būtybes tarp žiobarų.Burtininkystė dar nebuvo taip pažengusi,kad sugebėtų išplauti žiobarams atmintis.Bet to ir neprireikė.
Paprasti žmonės pasakydavo prieš mirtį savo palikuoniams visa tai.Bet kadangi tokios kalbos sklandė daugiau nei ketruirs šimtus metų,devynioliktajame amžiuje žiobarai vandenius įsiminė kaip pasakų būtybes.Kai žmonių vaikai paklausdavo kėblaus klausimo,į kurį burtininkas nežinodavo atsakymo,pridėdavo truputį meninės tiesos,kad kalbos skambėtų gražiau.
Šiaip ar taip,burtininkai žino,jog vandenių reikia saugotis kaip jokių kitų gyvių.
Xa. burtininkai K.Liccuim ir M. Narow nusprendė sukurti magišką daiktą, kuris padėtų burtininkams lengviau kovoti prieš žemesniųjų formų būtybes. Kadangi tuo metu vyravo tamsieji amžiai apie jų sukurtą daiktą žinojo vos vienas kitas burtininkas, bet ir tie niekam neprasitarė, nes bijojo būti išvadinti bepročiais. Magiškas daiktas buvo pavadintas kartografu ir buvo naudojamas sunaikinti piktiems namų elfams, nykštukams ir pan. būtybėms. Deja XVI a. kartografas pradingo. Daugiau duomenų apie tai nėra.Soport padavė paskaityt draugei. Informacija buvo įdomi, bet pakol kas nenaudinga.
Sveika Ende,
Yra kelios geros ir kelios blogos naujienos... Pradėsiu nuo gerosios: aš jau supirkau vadovėlius kitiems mokslo metams ir
gavau naują darbą. Kita gera naujiena: aš patvirtinau tavo prašymą į kiauliasodį. Blogos naujienos: atostogas (visas)
tu praleisi Hogvartse, o kita bloga naujiena... Tavo tėvą nužudė.
Viso geriausio,
Tavo motina.
Elena,Elena pagalvojo: taip, kurgi ne, atvažiuosim su draugėmis! Bus nerealiai linksma įsivaizduoti ką nors!
Aš persigalvojau. Norėjau pasakyti, nesu tavo mama. Turėjau anksčiau pasakyti. Po kiek laiko suprasi. Aš iškeliauju. Palieku tave vieną. Per atostogas galėsi likti Hogvartse, pasirink tu. Kaip Merė, Rūta, tu? Tikiuosi jūs visos sutariate? Atsakymo, būk gera, nerašyk. Dryžę palieku tau. Saugok ją. Beje, ji vegetarė. Nemaitink jos mėsa, tik riešutais. Raktas yra padėtas laiške, namus nugrioviau, pastačiau geresnius ir prabangesnius. Jei jūs su draugėmis važiuosit ten, bus gera ir labai linksma!
Neatrašyk, iki.
Vis dar nieko nesuprantu galvojo Clotilde maišydama puodelį kakavos. Džesika ją ramiai stebėjo.Elena vos paskaičiusi vieną puslapį įsidėjo knygą į kuprinę ir nubėgo į uždraustąjį skyrių.
-Neskanu, - pareiškė Clotilde vis dar ją maišydama. - Per mažai cukraus.Teta, atnešk man ir Džesei daugiau pieno. Jo taip pat
nėra. Gerokai mažai. Neskanu. - mergina iš pykčio tvojo kumščiu per stalą, puodelis suskambo ir nukrito ant žemės. Stiklo šukės su-
smigo Maritei į kulkšnį, o karšta kakava nudegino jai ranką.Ji ėmė verkti. Džesė atsitraukė. Ji to ir tikėjosi. Jos geriausia draugė
nemėgo savo sesers nuo pat gimimo.
-Aš turiu eiti, - tarė ji ir susirinkusi daiktus nubėgo. Clotilde piktždiugiškai šyptelėjo ir nubėgo paskui Džesę.
Brangute,Evans kelis kartus perskaitė laišką su neblėstančiu nuostabos žvilgsniu iš akių.
Visų pirma noriu pasveikinti, jog turi tokią nuostabią ir ištikimą pelėdą. Ne kiekviena galėtų mane surasti šioje girioje, kur dabar gyvenu, ir ne kiekviena galėtų įveikti ją supančią magiją, tačiau išties, Krona juk nėra paprasta pelėda. Šiuo metu gyvenu puikiai. Atleisk, kad man taip retai pavyksta ištrūkti, tačiau negaliu pernelyg naudotis tuo, jog esu paprastas žmogus, gyvendama tarp elfų. Taip, teisingai, gyvenu dabar Oukvudo girioje su elfais. Kodėl? Na.. čia ilga istorija, tačiau aš pamėginsiu ją tau perpasakoti taip išsamiai, kaip tik įmanoma. Kai aš buvau jauna, neseniai pabaigusi Hogvartsą, išsirengiau į žygį. Nemėgau namų, nekenčiau rutinos, todėl ir pasirinkau keliautojos dalį. Visus savo žygius aprašinėdavau ir nusiųsdavau namo į saugyklą (kurią tu, spėju, netyčia atradai). Vieną kartą man bekeliaujant, sutojau prie ežero pailsėti. Įkūrusi stovyklavietę, nuėjau pasisemti vandens, kai pamačiau jį - nuostabų elfą, kuris tuo metu pylėsi vandenį į savo gertuvę. Savo magija jis valdė vandenį taip, kaip niekada joks kitas paprastas žmogus negalėtų to daryti. Jo juokas kaip krištoliai varpeliai aidėjo visa paežere. kai bandžiau prie jo prisiartinti, jis staiga nutilo ir įsmeigė savo nuostabias mėlynas akis į mane. Tas žvilgnis mane sukaustė - tai kartu buvo ir baimės, ir nuostabos, ir smalsumo mišinys. Iškart supratau, kad jis buvo kitoks. Žiūrėjome vienas į kitą amžinybę, kol jsi atsistojo ir priėjo prie manęs. Pradėjome kalbėtis. Tai buvo mano pirmas sutiktas elfas, aš buvau pirmas jo sutiktas žmogus. Neužilgo tarp mūsų užsimezgė ryšys. Tas ryšys mane paskatino keliauti su juo į elfų gyvenvietes ir ten gyventi keleris metus. Mes buvome du įsimylėjeliai, kuriems gyvenimas buvo nuostabus. Tai buvo iki tol, kol pradėjau lauktis tavo mamos. Nežinojau, kieno savybes ji paveldės, tad nuo jos priklausė mano tolesnis gyvenimas. Ji buvo žmogus. Po ilgų diskusijų su Langrieliu nusprendėm, kad bus geriau, jei ji augs tarp savų. Aš pažadėjau grįžti, kai Džinė sukurs šeimą, o jis pažadėjo laukti. Tačiau paprašė nepasakoti savo dukrai, kad jis egzistuoja. Nieko. Todėl džinė užaugo nežinodama, kad jos tėvas yra elfas. Vienintelė to paguoda buvo ta, kad ji savo tėvo galių nepaveldėjo. Jau buvau visai apsidžiaugusi, kad nereiks nieko aiškinti, tačiau tėvo trūkumas ją padarė tokią, kokia ji yra dabar - uždarą, tylią, atsidavusią darbui, o ne šeimai. Kai ji ištekėjo už Viktoro, aš pasakiau, kad vėl iškeliauju ieškoti ko nors naujo. Po kiek laiko grįžau pas Langrielį. Šiuo metu su juo ir gyvenu. Po savo grįžimo tik du kartus buvau sugrįžusi aplankyti Džinės. Pirmą kartą tu buvai dar kūdikis, tačiau panaudojusi iš elfų išmoktą magiją, sužinojau, kad paveldėjai elfų genų. Mane tai labai šokiravo, tačiau nieko nesakiau Džinei. Tikėjausi, kad jei nežinosi apie tai, tos galios niekada ir nepasireikš. Tik dabar supratau, kaip klydau. Vengiau šeimos, prisirišau prie elfų, tačiau pasiryžau prieš šešis metus vėl atvykti. Kai Džinė negirdėjo, padainavau tau porą elfiškų dainelių, matyt vieną iš jų ir prisiminei per pamoką. Tačiau negalėjau ilgiau pasilikti, labai daug laiko praradau gyvendama be Langrielio, todėl veržiausi atgal. Džinė manė, jog aš jos nebemyliu, todėl visiškai užsisklendė nuo manęs, nebeturėjau progos vėl tavęs pamatyti. Todėl niekas labiau nenustebino kaip laiškas nuo Kronos. Manau, kad jau supratai, kodėl tau pavaldi senoji kalba, senoji elfų magija. Siūlyčiau iškart atvykti ir pradėti apmokymus, tačiau nenoriu, jog praleistum mokslą Hogvartse. Tad manau per vasaros atostogas sulauksi svečių. Net neįsivaizduoji, kokia aš laiminga jaučiuosi, kad vis dėlto susisiekei su manimi. Jei dar kils kokių nors klausimų, rašyk. Jei šiaip bus liūdna, rašyk. Juk žinai, kaip tave myliu. Atra du evarínya ono varda, Ema.
Deidara
TurinysElena nudžiugo. Draugystės eliksyras. Galės pabandyti su Mere. Bet jos šypsena dingo perskaičius:
Miego eliksyras ....................3
Multisulčių eliksyras..............22
Draugystės eliksyras ...........33
Padeda tik susidraugauti. Jei koks nors burtininkas buvo tavo draugas, tai eliksyras nepadės.Tačiau grifė vis tiek paėmė knygą. Toliau paieškojo MGP, ANJM ir žiobarotyros knygų.
Žmonių pamokos-Mat, galvojau, kad jie ne tokie sumanūs. - tarė perskaičius žiobarotyros vadovėlio pirmą puslapį.
Žmonės taip pat turi savo mokyklas. Tik jų pamokos kitokios.
"Pelėdos protingas, tad supranta, kada su jomis elgiamasi netinkamai. Kas naktį leiskite savo pelėdai paskraidyti lauke , pamedžioti, nes kitaip ji liks baili lepūnėlė ir turėsit ją maitinti iš delno..."
Amileptiko eleksyras (B kategorijos nuodas)
Ponaiti Sorenai,- Na, Spaikai, kelkis. Metas padirbėti,- rusiškai sušnabždėjo Sorenas ir bakštelėjo į kišenę. Iš jos išropojo apsnūdęs voras.- Margasis auksasparnis.
Auksinė spalva jus nuneš į beribius laukus kuriuose išauga maistas, kitaip vadinamas auksas. Turėsite susikauti su oro plėšrūnu - marguoju auksasparniu.
,,Mėlynieji žaibuokliai yra perkūnijos paukščiai, pasirodantys tik susidarant tam tikromis audros sąlygoms: mėlynam dangui ir rudai geltonam vėjui. Žaibuokliai yra labai greiti ir"Neblogai. Nebloga informacija.
Kerai Bombardo yra susprogdinimo kerai, neretai naudojami, kai nepadeda kerai Alohomora. Gana lengvi kerai, iškstami pirmuose kursuose. Pavojingi naudojant prieš žmogų.- Vaje, viską jau žinojau, bet vistiek ačiū šiai knygai, - padėjusi ją ėmė ieškoti kitos. Radusi gana apdulkėjusią knygą išsitraukė ir perskaitė pavadinimą: "Burtažodžiai, skirti įsilaužimui". Nekoks pavadinimas, man nepatinka, tačiau reikės pažiūrėti - juk Bombardo kerai gali būti naudojami įsilaužimams. Taigi, kur čia tie burtai... Ak, taip, buvau teisi, čia. Ji atsivertė knygą ir atsidususi ėmė skaityti:
Bombardo kerai žinomi kaip sprogdinimo kerai, todėl gali padėti įsiveržti į kokį nors pastatą, jei nesitikima nepalikti jokių pėdskų. Šie kerai susprogdina norimą daiktą. Vagysčių atveju dažnai pastebimas šis burtažodžiais. Jis buvo naudojamas tokiuose garsiuose apiplėšimuose, kaip pirmasis įsiveržimas į Gringotso banką. Burtininkai, brovęsi į Fenryro Pilkanugario namą jam sulaikyti taip pat naudojo kerus Bombardo.Na, gerai, informacija naudinga, tačiau visiškai nuklydusi į lankas nuo to, ko man reikia. O, štai! Sprogdinimo kerų vadovas. Reikia paskaityti...
Kerai Bombardo yra žymiausi sprogdinimo kerų. Juos išrado burtininkas ir profesorius bei žiobarų mokslo daktaras Liujilius Cinkva. Suderinęs žiobarišką mokslą ir magiją norėjo sukurti tokius kerus, kurie padėtų kažką atidaryti nepadarant žalos, tačiau kerai Alohomora jau buvo sukurti, todėl atsirado eilė efektyvesniems, tačiau paliekantiems pėdsakus kerams. Vargęs kelis metus jis sukūrė kerus Bombardo, kuriuos pažįstame kaip sprogdinimo kerus. Jų kūrimo konsistencija buvo gana paprasta, todėl jų išmokstama dar pirmuose kursuose. Būtent tokius juos ir norėjo sukurti Cinkva. Jie buvo naudojami ilgą laiką, bet neužpatentuoti, tačiau kai tai įvyko, tarp burtininkų prasisuko didžiulis perversmas. O dabar apie kerus. Kaip jau minėjome, jie naudojami kam nors išsprogdinti/susprogdinti. Jie kerai yra tariami su ryžto gaidele balse ir energingai mostelint lazdele, kas yra gana lengva. Elegantiškumas šiems kerams nebūdingas. Juos reikia priversti paklusti, todėl jauniems ti yra lengva, nes dažnai kai kurie būna arogantiški, o šis bruožas padeda jiems sukaupti reikiamą tašką, į kurį bus paleisti kerai. To nepadarius, kerai neveiks. Viskas skamba sudėtingai, tačiau taip nėra. Gerai kerus įvaldęs burtininkas/ragana gali nebenaudoti anksčiau minėtų patarimų. Kuo burtininko/raganos lygis stipresnis, tuo burtai smarkiau veikia.Viskas, užteks, pasiimsiu šią knygą paskaitinėti ir einu iš bibliotekos - reikia dar ir kitus namų darbus padaryti... Linktelėjusi bibliotekininkei Jekaterina ramiu žingsniu patraukė link durų ir ištipeno iš bibliotekos - gavo tai, ko norėjo.
Šiandien tu mirsi...-Aš su tuo jau susitaikiau, man tik reikia, kad tu padarytum tą patį...
Hefaisto kristalas yra vienas stipriausių ir galingiausių kristalų, skirtas tik įnoringiems žmonėms, kurie nebijo darbo. Tik tokiems žmonėms kristalas atskleidžia visiškai tikslią ateitį, bet dažnai užslėptą, nes šie žmonės nebijo darbo, kurį reikės įdėti aiškinantis įvairias savo ateities reikšmes. Šis kristalas dažnai būna metalo spalvos, keistai pilkai sidabrinis, nors pasitaiko ir vario spalvos. Yra aptiktas vienas stebuklingiausių žaibo spalvos (t.y. švytintis nesuprantama spalva) kristalas, kuris lig šiol pripažintas geriausiu Hefaisto kristalu. Šis Olimpo dievas taip pat yra ugnies dievas, todėl šis kristalas tinka ir karštakošiams bei mėgstantiems smarkiai leisti laiką. Šis kristalas tokiems žmonėms būna labai abstraktus, gali tikti net ir tokiems, kurie charakteriu netinka prie šio dievo. Hefaisto kristalą, kaip ir daugelį kitų, atrado Nanas Hofšnogeris, kuris visą gyvenimą užsiimė ateities būrimu bei ieškojo naujų ir lengvų būdų jai nustatyti. Nano tikrasis vardas yra Kjelifnisas, bet jam šis vardas atrodė labai negražus, tad jis jį pasikeitė. Hefaistas yra amatininkų dievas, tad jis palankus ir žmonėms, kurie daug dirba, yra geri ir nesukčiauja dėl to. Ypatingai jis mėgsta kalvius, tad kaip tik šie žmonės, kurie turi visas šiam dievui tinkančias savybes, turintys Hefaisto kristalą gali tapti tikrai galingais žmonėmis, bet kol kas nė vienas toks žmogus nėra užfiksuotas, nes daugelis gerų kalvių netiki, kad ateities būrimas yra vertas dėmesio dalykas, o kiti pernelyg bjaurūs žmonės, kad Hefaisto kristalas jiems labai padėtų ir paverstų galingais bei visiškai padėtų spėti ateitį.Jekaterinai užteko. Jai patiko toji knyga, tad įsidėjusi ją į kuprinę mergaitė išbėgo iš bibliotekos tokiu greičiu, tarsi jai akys degtų. Bibliotekininkė Klastuolei skuodžiant lauk piktai sušnarpštė.
Persefonės kristalas būna oranžinės spalvos, nes dažnai simbolizuoja nuodingus vaisius jos sode. Ji kartu yra ir atbundančios gamtos deivė, tad jos kristalai gali būti pastelinės žalios spalvos. Taip pat Persefonė yra mirusiųjų pasaulio deivė, tad jos kristalai, manoma, gali būti juodi, nors juodi akmenys yra atrasti tik trys ir niekas nežino, ar jų yra daugiau. Persefonės kristalu buriantis žmogus gali jausti atlaidumą, bet silpną pyktį, nes neretai požemių pasaulio valdovo Hado karalystėje minima Persefonė, mat ji yra jo žmona, tačiau per prievartą. Šį kristalą atrado Mahima Šakaladai. Ji buvo žiobarė ir laipiodama po kalnus atrado tą kristalą. Atidavusi vietiniam šarlatanui ji pati nežinodama atrado dar vieną kristalų rūšį, tai yra Persefonės kristalų.Na, man užteks jau visiškai. Eisiu geriau dabar pas profesorių. Padėjusi knygą į lentyną mergaitė išbėgo iš bibliotekos.
Persėjo kristalasVenera užvertusi knygą įgrūdo ją į kuprinę. Mergaitė lėtai išėjo iš bibliotekos.
Persėjo kristalas paprastai būna tamsiai raudonos arba žalios spalvos, kurios simbolizuoja kraują ir medūzą, kuriai Persėjas nukirto galvą. Šiuo kristalu gali burti kiekvienas, bet geriausiai sekasi ypač ryžtingiems, siekiantiems savo tikslo žmonėms. Kristalas tinka pradedantiesiems. Jei ruošiatės kokiam nors žygiui arba dideliam nuotykiui šis kristalas jums tikrai pasakys ar verta leistis į žygį ar nuotykį. Su šiuo kristalu lengva burti jauniems žmonėms.
Akeso kristalas
Akeso buvo gydymo, gijimo deivė. Jos kristalas yra šviesiai gelsvos spalvos. Šiuo kristalu lengviau burti pagyvenusiems burtininkams, nes jie turi daugiau ligų nei jauni žmonės. Akeso kristalui kartais sunku tiksliai ką nors nusakyti jaunam žmogui, nes jo sveikata paprastai geresnė nei seno žmogaus, o jeigu žmogus dar neturi talento matyti ateitį...
Jeigu žmogus turėtų susirūpinti dėl savo sveikatos, kristalas ima tamsėti. Rodant silpnas ligas jis patamsėja nedaug. Kuo liga didesnė, tuo kristalas pasidaro tamsesnis, kai yra laikomas delne. Gali patamsėti iki oranžinės spalvos. Tada jau reikėtų tikrai sunerimti.
Jei kristalas spalvos nepakeitė, tuomet jis nieko daugiau neparodys. Vadinasi, su jūsų sveikata yra viskas gerai. Tačiau jeigu kristalas nors kiek patamsėjo, vertėtų palaukti. Netrukus jis turėtų imti rodyti graikiškus žodžius, kurie apibūdina jūsų ligą.
Gavus ligos apibūdinimą kristalo nevertėtų padėti. Žodžiai turėtų išnykti, o kristalas atgauti natūralią spalvą. Tada kristale pasirodo graikiški žodžiai su patarimais, kaip būtų geriausia jūsų ligą gydyti.
Tarp burtininkų šis kristalas yra labai retas, bet tie, kurie jį turi, labai džiaugiasi, nes daugeliui burtininkų jis išgelbėjo nuo sunkių ligų.
Pagrindinės Saulės sistemos planetos žiobarų pasaulyje yra aštuonios, o burtininkų pasaulyje - aštuonios tos pačios ir dar dvi, kurios nėra žinomos žiobarams. Tai: Merkurijus, žiobarams nežinoma Auksė. Taip pat Venera, Žemė, Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas ir žiobarams nežinomas Magijosanas.
Planeta, kuri yra arčiausiai Saulės, yra Merkurijus, kur dieną būna apie keturis šimtus laipsnių šilumos, o naktį - apie šimtą šešiasdešimt laipsnių šalčio. Para trunka apie šimtą septyniasdešimt penkias Žemės dienas. Žiobarai mano, kad palydovų Merkurijus neturi, tačiau iš tiesų turi vieną palydovą - žvaigždinę planetą Auksę.
Auksė yra Merkurijaus palydovė, tačiau pati priskiriama visiškai atskirai planetai. Ji yra žvaigždės formos, o pačią ją sudaro auksinės dulkės. Ji turi begalę palydovų - aplink ją išsidėsčiusių mažų auksinių žvaigždelių.
Venera ir Marsas yra priskiriamas tai pačiai planetai, nors dabar tarp jų yra Žemė. Venera ir Marsas anksčiau buvo viena planeta, tačiau tai atskira istorija. Dabar Veneroje temperatūra yra be proto karšta, karštesnė nei Marse. Veneros danga labai kieta, o viršuje yra debesys, trukdantys tyrinėti Venerą. Iš tiesų Venera palydovų neturi. O Marsas yra šalta planeta, kurioje temperatūra dieną siekia apie septyniolika laipsnių šilumos, o naktį net apie šimtą keturis laipsnius šalčio. Marse, kaip ir Žemėje, keičiasi metų laikai. Marso paviršius yra raudonas. Čia kažkada buvo vandens, bet dabar jo nebėra. Marse, kaip ir Veneroje, buvo, o gal ir yra gyvybė, sakoma, kad yra malami raudoni akmenys, kurie virsta raudonu vandeniu. Marsas turi nemažai palydovų. Deimą ir Fobą, kurie žinomi žiobarams, ir Jopą, Laumą, Detrį bei Vaniolaną.
Žemė yra pagrindinė gyvenamoji planeta, kurioje, kitaip nei visose planetose, yra ir žemės, ir vandens, tad ji yra palanki gyvybei megztis. Čia gyvena ir žiobarai, ir burtininkai.
Jupiteris yra pati lengviausia planeta, sudaryta iš debesų, kurie keičia spalvą, ten būtų galima linksmai šokinėti. Ji yra šalta ir turi labai daug palydovų.
Uranas. Labai šalta planeta, neturinti palydovų. Tikriausiai sudaryta iš ledo, tad būtų galima joje slidinėti.
Neptūnas - planeta, sudaryta tik iš vandens, joje para trunka apie penkiolika valandų. Turi labai daug mažyčių palydovų, kurie irgi sudaryti iš vandens.
Magijosanas - tai Flailo Kamenso sukurta planeta, kuri nėra matoma žiobarams. Į šią planetą gali teleportuotis labai patyrę magijos pasaulio atstovai. Kol kas Magijosane temperatūra yra natūrali žmogui iš Žemės, apie dvidešimt laipsnių šilumos. Palydovų neturi.
- Aš irgi jau baigiau. Nori dar sužinoti, ką perskaičiau ar tavęs tai nelabai domina?- Žinoma pasakok kuo daugiau žinosime tuo geriau..Taigi ką sužinojai dar? Nors palauk! Kol tu skaitei aš vėl greit perverčiau knygą ir pamačiau ką buvau praleidusi: seniau Aurorai galėjo gyvūnus kryžminti, kad ir be leidimo tai buvo visiškai legalu. Kad ir sukryžminsi didelį, stiprų gyvūną- tu negausi jokios bausmės. Bet tai vyko nuo 1689-1822m. Na dabar gali pasakoti tu,- pagaliau baigusi tarškėti pasakė Ginta.
Lerus kerai pirmą kartą buvo panaudoti ir paviešinti XVI amžiuje, kai Federikas Teisusis užsigeidė įrodyti savo naują teoriją, kad bet kokį daiktą galima paversti paprasta medžio šaka. Šis iššūkis kilo po ginčo su broliu. F. Teisusis pirmą kartą Lerus kerus išbandė su duonos rieke. Vėliau sekė ir kiti daiktai bei maisto produktai, kol galiausiai dėl savo keisto hobio vyras išprotėjo.Svarbiausius faktus Elizabeth pasižymėjo baltame sąsiuvinyje, paskirtame transfigūracijos pamokoms. Baltaplaukės raidės buvo kiek pasvirusios į kairę pusę, o atitinkamas raides bei mintis užbaigdavo nedideli, bet aiškūs taškeliai.
Mano paslapčių kambarį galės atverti tik mano įpėdinis. Jis pabaigs mano pradėtą šlovingą darbą. Visi purvakraujai turės gulėti po mano kojomis - ten, kur jiems ir vieta...Daugiau Andromeda nebeskaitė, išmetė knygą drebančiomis rankomis. Pajuto baimės, nešvarumo jausmą. Mano abu tėvai - žiobarai! Aš ir esu purvakraujė... Pirmakursė mergaitė, dar nepažįstanti Hogvartso, bet suprantanti, kad tai - Salazaro Klastuolio - klastūnyno koledžo įkūrėjo dienoraštis, nutarė knygą padėti į lentyną. Tiesė ranką paimti kitos knygos, bet koridoriaus gale išvydo žalsvą šviesą. Smalsumas nugalėjo atsargumą ir Andromeda nutykino prie tos šviesos lyg peteliškė prie žvakės. Pamatė dar vienas duris apšviestas žaliai degančių žvakių. Užrašas skelbė - ,"Uždraustasis skyrius".
2 - 59 Didžiaiusi bailiai Hogvartso istorijojeHm, bailius praleisiu, geradariai ir niekadariai nedomina, apie diretorius ir taip viską žinau, o profesoriai... Gal geriau kitam kartui. Taigi, kas liko? Ak, taip! Juokdariai. Nagi nagi, įdomu, kas čia bus parašyta.
60 - 90 didžiausi juokdariai Hogvartso istorijoje
91 - 150 - garsiausi geradariai Hogvartso istorijoje
151 - 210 didžiausi niekadariai Hogvartso istorijoje
121 - 130 direktoriai
131 - 150 profesoriai
1967m. Kovo 18d.Mergaitė atsisuko į vietą,kur yra lentynos.Pasižiūrėjusi į vietą,kur tusi būti penkta lentyna ji nieko nepamatė.Jokios lentynos...Tik takas praėjimui į kitą lentyną...Mergaitė nusiminė,kad jos jau nebėra...Tad toliau skaitė.Bet jos dėmesį kažkas patraukė.Kažkas buvęs bibliotekoj.
Tai,tu grįžai pas mane?Ar ne?Šiandiena,mes su draugais iš Grifų Gūžtos susirinkome bibliotekoje prie penktos lentynos.Ji vadinama šnibždesių lentyna,žinai kodėl?Nes toje lentynoje sudėtos knygos pasakoja savo istorija,išreiškia jausmus,kūriuos išreiškė ir skaitytojai.
Kas įmins mano mįslęAdė atsiduso ir atsilošė kėdėje.
Apie mirtį ir gyvastį
Tas gyvenimo galo
Nebijosiąs išvysti.
Istorijos epochos yra skirstomos pagal svarbius nutikusius dalykus, mokslo pasikeitimus ir taip toliau.Kay buvo sunku mokytis, kai ji vis norėjo užkalbinti šalią sėdinčią mergaitę, bet jai vis pritrūkdavo drąsos, bet šį syk grifiukė sau mintyse pasakė grifai yra drąsus ir turiu būti drąsi, nes kitaip ką galėčiau veikti Grifų gūžtoje po šių minčių grifei net akyse prašviesėjo, ji pajautė savo drąsa ir sutelkusi savo jėgas Kay tarė:
Mielas (-a) burtininke,Kaip suprasti "ne tokia forma, kaip mes visada tikimės"? Ką visa tai reiškia? Mergina buvo netekusi žado. Ji tikrai neketino visko taip palikti ir nueiti lyg niekur nieko. Ashley ne tokios mados. Prisėdusi ant suolelio ji atvertė dar kartą pirmąji puslapį.
Rašau šį laišką norėdamas perduoti tau savo žinias apie Mirties salą. Ši sala nebereikalo taip pavadinta. Sakoma, kad prieš tūkstančius metų grupelė burtininkų atrado nepaprasto grožio salą, su galybe aukso, tačiau juos užpuolė nežmoniška pabaisa. Liko gyva tik viena ragana. Amanda. Bet ji taip ir neatsigavo po tokio reginio. Pasak moters, jos kolegas nukankino milžiniška pabaisa, su trisdešimt akių, bei trylika rankų. Pati salos vieta yra nežinoma, tačiau jei nori ją rasti, teturi pažvelgti vidun ir suprasi - atsakymas prieš nosį, tačiau ne tokia forma kaip mes visada tikimės.
Nuoširdžiai,
Bardas Amelijus Stounas
Mirties salaAntrasis puslapis.
Bardas Amelijus Stounas
TurinysKeista.. Knyga tokia stora, o tik tiek puslapių.. Tada Ashley pravertė visą knygą. Likusieji puslapiai buvo tušti.
Mirties sala.................................3
Legenda................................ ......12
Amandos pasakojimas..............18
Tai ką turėtai žinoti.....................26
Raktas................................. ........32
Radai. Reiškiasi nenuleidai rankų ir ieškai tiesos. Tikriausiai būsi grifas, antraip ko gi tau čia reikėtų? Prieš tave laiko atsuktuvas. Tereikia pasukti du kartus prieš laikrodžio rodyklę ir nusikelsi į... Pats pamatysi. Ieškok atsakymo, jis arti.Akimirkai sustingusi ilgaplaukė atsigavo ir į rankas paėmė laiko atsuktuvą. Pasuko du kartus prieš laikrodžio rodyklę. Visos spalvos ėmė lietis ir ilgakasė atsidūrė kažkokiame kambaryje. Prie rašomojo stalo sėdėjo vyriškis ir paskubomis kažką rašė. Tikriausiai Amelijus Stounas.
Vis dar viltingai,
Bardas Amelijus Stounas
Smūgis iš dešinės, smūgis iš apačios, spyris į pilvą - tokia serija smūgių pasipylė iš gležnos merginos kūno. Vaikinas net nespėjo apsiginti, nes to tikrai nesitikėjo iš tokios pilkos pelytės kaip Kaliopės.Leonas buvo taip įsitraukęs į šią istoriją, kad net neišgirdo, kaip klastuolis priėjo prie jo. Jį iš knygos ištraukė tik tas balsas. Pakėlęs akis, varnius vėl tikėjosi išgirsti kokį pašiepimą ar panašiai, tačiau vietoje to vaikinas prisistatė.
Kitame arenos kampe stovėjo Miša, vyriausiosios šventikės numylėtinis. Rankose jis laikė porą kirvių, kuriuos jam nukalė pats Herstas - pusdievis kalvis. Miša pasukiojo kirvius ir pasileido link kitų dviejų kovotųjų.
Kaliopė šoktelėjo į šoną, bandydama išvengti aštraus Chano kalavijo, kuris kėsinosi perkirsti ją pusiau. Akys lakstė po areną lyg pašėlusios. Mergina bandė surasti išeitį, kuri padėtų nugalėti du iki galvų ginkluotus vyrus.
- Reikėjo pasirinkti geresnį ginklą nei helišą.
Helišas tai bambukinė lazda, kurios galai yra papuošti aštriomis geležtėmis. Mergina jį buvo įvaldžiusi kuo puikiausiai, tačiau Chanas jos ginklą perpjovė pusiau.
- Aaaaaaa... - sukriokė Miša, iškeldamas kirvius virš Chano.
...
Ji bėgo mišku ir stengėsi neatsisukti atgalios. Pilnas mėnuo nušvietė naktyje pasislėpusias medžių šakas ir viršūnes, žiogai čirškė palyginus toli, o ir garsas tolo. Širdis daužėsi kaip pašėlus, panika valdė merginos kūną, rusvos akys klaidžiojo po krūmus. Net nepastebėjusi Cicilija įšoko tiesiai į voratinklių sūkurį, o besimuistydama atklydo ir nukrito spygliuoto krūmo viduryje.Daugiau perskaityti mergaitė nespėjo - buvo užkalbinta. Pakėlusi akis nuo teksto, užvertė knygą ir nusišypsojo.34