Hogvartsas.LT

Magijos pasaulis => Hogvartso pilis => Biblioteka => Temą pradėjo: Venera Moon Birželio 03, 2012, 01:46:35 pm

Antraštė: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Venera Moon Birželio 03, 2012, 01:46:35 pm
Jaukus kampelis skaitymui buvo Hogvartso bibliotekos kampe. Teturėjo jis tik kelis minkštus, bet jau smarkiai nunaudotus, nesuvokiamos spalvos krėslus. Šiuos gi maloniai akompanavo priešais esantis vis dar blizgantis stalas su gaubtuota lempa, kart nuo karto imančia mirksėti. Ši vieta - nuošali, o privatumu džiaugtis galėjo ne viena bibliotekos dvasia, po pažastimi pasikišusi ne dvi geras knygas. Kadangi jaukus kampelis skaitymui buvo tikrai gausiai lankoma vieta, kartais už krėslų būdavo galima atrasti nukritusią uolaus antrakursio plunksną, besižymėjusią vieną ir kitą faktą, o kartais ir iškritusį pergamento skirtuką.

Venera įžengė į biblioteką. Mergina ieškojo vietos kur galėtų ramiai pasėdėti ir pamąstyti. Venera apsidairė. Štai jaukus kampelis.. Ten nuėjus galėsiu pagalvoti. Mergina nuėjo ir prisėdo ant krėslo esančio kampe ir išsitraukė knygą. Ji žiūrėjo į raides, bet tą patį sakinį skaitė kelis kartus. Beviltiškai. Stefanas.. Stefanas.. Kažkas viduje neleido jai gyventi. Sunkus gumulas draskė jai gerklę. Ji uždėjo pirštus ant knygos ir ėmė jais vaidinti žmogelius. Ji šyptelėjo, o tada įsikniaubė į knygą ir ėmė verkti. Stefanas..
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Adam Monte Birželio 03, 2012, 02:16:49 pm
Po biblioteką vis neramus vaikščiojo Stefanas. Rankose jis laikė mažą užrašų knygutę su nedideliu tušinuku. Kiek sunerimęs vaikinas klaidžiojo tarp knygų, kurias jau tūkstantį kartų vartė. Deja, jokio atsakymo nebuvo, jokios naudingos informacijos. Berniukui buvo toptelėjusi mintis, jog būtų visai neblogai nusigauti į uždraustąjį skyrių ir ten paslampinėti. Tik problema ta, kad jis nemokėjo savęs pasiversti nematomu. Šis viralas jam dar buvo per sudėtingas.
Galiausiai jis nusitvėrė dar vieną viralų knygą. Bibliotekininkė pasižiūrėjo į berniuką su šypsena. Iš jos veido jautėsi, jog ji jautė lyg ir kažkokią mielą simpatiją berniukui ir nė kiek neprieštaravo, kad jis čia kartas nuo karto praslenka.
- Tai vis nerimsti, Stefanai? Kažko visą laiką taip įnirtingai ieškai tarp tų knygų. Gal galiu kuo padėti? – šyptelėjo bibliotekininkė.
- Ne, dėkui. Noriu viską pats susirasti. – mandagiai atsakė grifiukas vis akimis ieškodamas kokios vietos prisėsti.
Stefanas nuvinguriavo prie vienos vietos, kur kadaise mėgdavo skaityti. Deja, senokai ten nebesilankė, nes skaitydavo tik pasislėpęs nuo kitų žmonių visiškai apleistoje klasėje. Visgi ta vieta jau buvo užimta. Kažkoks mokinys net prikniaubęs skaitė knygą.
Ne, tas mokinys knygos neskaitė. Stefanas kiek primerkė savo žalias akis ir pastebėjo, kad mokinys kūkčioja iš sielvarto. Grifiukas priėjo kiek arčiau ir pamatė jau puikiai pažįstamus šviesius it rugiai plaukus. Venera... Pirma mintis jam toptelėjo į galvą.
Keista, bet Stefanas šį kartą jau nebeišmanė, kaip elgtis. Jeigu prieis prie jo, ji gali imti ir pabėgti. Jeigu nieko nedarys, ji liks pavojuje. Beliko viena kiek nehumaniška bendravimo forma...
Grifiukas patyliukais priėjo prie Veneros ir viena ranka sugriebė ją už liemens. Berniukas švelniai truktelėjo ranką tam, kad merginos veidas atsirauktų nuo knygas ir galiausiai kita ranka uždengė jos burną. Vaikinas ją prispaudė prie kėdės ir atsargiai padėjo savo galvą ant jos peties.
- Tikiuosi, kad nepradėsi rėkti. Mums reikia pasikalbėti. Suprask, aš nepakęsiu jokių bėgimų ar stumdymų. Suprask, pavojuje esame mes abu, todėl atskirai laikytis negalim. Planą reikia mąstyti abiems, o ne veikti atskirai. Aš vienas neapsiginsiu, juk tu žinai. Tu viena irgi neapsiginsi. Ypač verkdama. Aš jau sakiau, kad jis tave nori įbauginti. Nepasiduok baimei. Venera, aš irgi bijau, bet nesileidžiu apakinamas baimės.
Galiausiai vaikinas paleido merginą ir šaltu veidu žiūrėjo į merginą.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Venera Moon Birželio 03, 2012, 07:24:53 pm
Kai Stefanas paleido Venerą, mergina susiraukė ir perbraukė ranka per burną.Rėkt? Ko man rėkt? Ji prikando lūpą, sulaikė ašaras ir pažvelgė į knygų šūsnį kitame kampe. Ji žvalgėsi, mąstė ką daryti. Gerklė buvo išdžiuvusi. Ji nepratarė nė žodžio. Negaliu jo paleisti dar kartą.. Veneros ir Stefano amžiaus skirtumo nesijautė, o iš šono žiūrint to nesimatė. Kartais, kai Stefanas protingai ką nors pasakydavo, mergina pasijausdavo lyg daržovė. Tai jai buvo ne tik juokinga, bet ir graudu.
-Stefanai..,-ištarė mergina.
Ji jautė neapsakomą prisirišimą vaikinui. Jai patiko gulėti ant jo peties. Ji vangiai šyptelėjo ir tarė:
-Tu man labai esi brangus, supranti? Nenoriu, kad tau kas nutiktų.-sakydama Venera timptelėjo vaikinui žandą.-rimtaaaaaai.
Venera atsisuko į vaikino pusę.
-Aš vis dar gaunu raštelius. Tai ant lovos, tai ant palangės..-išsitraukdama raštelius nervingai kalbėjo Venera.-pažiūrėk.
Venera padavė kelis raštelius Stefanui ir pažiūrėjo nerimo pilnomis akimis.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Adam Monte Birželio 03, 2012, 07:54:04 pm
Visas žando tampymas berniukui pasirodė ganėtinai juokingas procesas. Kiek skaudėjo, nes Venera savo mažais pirštais palietė kažkokį ganėtinai svarbų nervą ir Stefanas nepatenkintas susiraukė.
Grifiukas atsistojo ir rankoje laikydamas raštelius vis tyliai skaitė. Hmmmm... Įdomu... Šitas irgi įdomus... Hmmm... Stefanas suraukė kaktą ir nelabai ramiai pasižiūrėjo į Venerą. Galiausiai jis kiek nurimo, giliai įkvėpė ir nužengė prie pat Veneros.
- Prisimeni tąkart, kada buvai užpulta. Tada tu buvai užpulta, kada buvai viena ir įbauginta, nes gavai raštelį. Tai yra vadinama tipiniu aukos elgesiu, kai yra siekiamas vienas iš užpuoliko tikslų – įbauginti auką ir leisti jai slapstytis. Žinoma, yra slapstomasi nuošaliose vietose, ten kur žmonės negali pasiekti. Tačiau tai yra viena iš pačių didžiausių klaidų, kurias gali padaryti auka. Tavo tikslas – nevaikščioti nuošaliais kampais. Kaip tik turi vietose, kur yra daug žmonių. Pavyzdžiui, kiemas. Ir pasistenk nevaikščioti viena. Tikiuosi, kad turi draugių, kurios tave lydi kur nors. – tvirtai kalbėjo berniukas.
Ech... Merginos... jos net iki tualeto eina kaip į mūšį... Visa banda... mintyse sukikeno Stefanas. Vaikinas pasitaisė savo juodus it anglis drabužius. Keista, bet Stefanas vėl klaidžiojo per mokyklą be Grifų gūžtos uniformos. Tai jau savotiškai tapo lyg ir kokia tradicija.
Berniukas priėjo prie merginos ir visu ūgiu išsitiesė. Jų ūgiai buvo beveik lygūs. Grifiukas uždėjo abi rankas merginai ant pečių.
- Tu man privalai pažadėti, kad niekur nevaikščiosi viena. – žiūrėdamas tiesiai į akis pasakė berniukas. – Antras dalykas, turi išmokti neparodyti, kad bijai. Kai tik pamatysi Styvą, elkis šaltai. Elkis taip, lyg jis tau nieko nereikštų. Jeigu ir viešai su tavimi bandys kalbėtis, jokiu būdu nesiklausyk, ką jis tau kalbės. Atkirsk ką nors šaltakraujiškai. Kaip tikra klastuolė.
Kuo toliau tuo labiau vaikinas spaudė merginos pečius. Jis labai įdėmiai žiūrėjo į Veneros akis. Stefanas lyg bandė užhipnotizuoti ją žvilgsniu.
- Jeigu jis bandys tave kviestis kažkur atokiau... Net nedrįsk eiti. NEDRĮSK! – garsiai ištarė berniukas paskutinį žodį. – O svarbiausia, turi lavinti savo kovos įgūdžius jeigu tau to prireiktų. Turi mokytis, o ne verkšlenti kampe.
Stefanas buvo nepratęs tiek daug kalbėti ir aiškinti. Tačiau šį kartą tai buvo būtina. Vaikinas vis dar tebelaikė tvirtai suspaustus merginos pečius ir žalios akys stebėjo Venerą.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Venera Moon Birželio 03, 2012, 09:47:55 pm
- Tu man privalai pažadėti, kad niekur nevaikščiosi viena. – žiūrėdamas tiesiai į akis pasakė berniukas. – Antras dalykas, turi išmokti neparodyti, kad bijai. Kai tik pamatysi Styvą, elkis šaltai. Elkis taip, lyg jis tau nieko nereikštų. Jeigu ir viešai su tavimi bandys kalbėtis, jokiu būdu nesiklausyk, ką jis tau kalbės. Atkirsk ką nors šaltakraujiškai. Kaip tikra klastuolė.
Kuo toliau tuo labiau vaikinas spaudė merginos pečius. Jis labai įdėmiai žiūrėjo į Veneros akis. Stefanas lyg bandė užhipnotizuoti ją žvilgsniu.
- Jeigu jis bandys tave kviestis kažkur atokiau... Net nedrįsk eiti. NEDRĮSK! – garsiai ištarė berniukas paskutinį žodį. – O svarbiausia, turi lavinti savo kovos įgūdžius jeigu tau to prireiktų. Turi mokytis, o ne verkšlenti kampe.
Venera žvelgė jam į akis. Iš pradžių ji nusprendė pasitempti. Ji išsitiesė, pakėlė smakrą, bet tada neištvėrė ir ėmė juoktis.
-Oho, kokie mes rimti!,-juokėsi Venera.
Bibliotekininkė piktokai nužvelgė Venerą ir Stefaną, bet nieko nepasakiusi nuleido akis. Mergina prisidėjo pirštą prie lūpų juokdamasi. Ant jos pečių buvo Stefano rankos, kurios kažkaip kaip įprastai nepasitraukė. Nepaleisk, nepaleisk..
Venera juokėsi, jos ašaros išdžiuvo, ji ėmė savim pasitikėti. Tada atsilošė ant Stefano rankų ir ėmė siūbuoti.. Kairėn, dėšinėn, kairėn, dešinėn..
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Adam Monte Birželio 03, 2012, 10:12:54 pm
 Stefanas išgirdęs jos juoką tik manevringai nuleido galvą. Po velnių, negi pasakiau kažką ne to, ką turėjau pasakyti. Ar ji iš manęs tyčiojasi? Grifiuko veidas dar labiau pabalo ir jis mintyse ėmėsi skenuoti visus žodžius, ką  buvo prieš tai pasakęs. Įtartino kažko lyg tais ir nebuvo. Vadinasi, ji iš manęs tyčiojasi... Arba tai yra viena iš jos galimų reakcijų į pavojingą situaciją. Hmmm... kaip tada turėčiau elgtis...
- Ei, ei, ei. Gana. Čia ne vaikų darželis. – rimtai pasakė Stefanas.
Vaikinas neramiai žiūrėjo kaip Venera siūbuoja. O ir paleisti nėra kaip. Vis mąstydamas kaip čia Venerą nuo savęs patraukus ir dar nesužalojus, berniukas žengė didelį žingsnį į priekį. Apkabinęs merginą per liemenį, Stefanas ją pakėlė ir gražiai nuleido ant kėdės.
- Dabar klausyk. – šaltai kalbėjo Stefanas, bet kažkodėl pasijautė kaip idiotas. – Man reikia, kad tu padėtum man pagaminti žaizdas sukeliantį eliksyrą.
Berniukas nuleido akis, nes kažkodėl giliai šidyje nujautė atkeliausiantį vieną klausimą, kurio tikrai nelaukė.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Venera Moon Birželio 03, 2012, 10:22:11 pm
Veneros juokas pradingo. Vaikinas ne tik ją atstūmė, bet ji jį jau pažinojo. Nuleista galva ir akys reiškė.. Jis mano, kad aš kvaila.. Ne, tiesiog jis save verčia būti su manim kartu. Venera nuleido akis. Jai pasidarė ne tik gėda, bet ir liūdna. Ji prikando lūpą. Tai reiškė jos vėl nepasitikėjimą  savimi. Aš nusižeminau taip.. Taip su juo flirtuodama. To jis net nesuprato.. Mergina išgirdo Stefano klausimą apie eleksyrą. Ką? Kam jam toks eliksyras? Ką jis žada daryti? Ką nors Styvui? Venera linktelėjo ir atsidususi nuėjo prie apdulkėjusios lentynos. Ji perbraukė pirštu per knygų šonus palikdama dryžius. Šviesos pakako.
-Ne, čia nieko nebus..-burbėjo ji.
Mergina nuėjo prie vienos, kitos lentynos, o tada, nenorėdama liesti vaikino galva parodė uždraustojo skyriaus link. Ten jie ir nuėjo. Bibliotekininkė net nepastebėjo.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Alexandra Kennedy Spalio 25, 2012, 10:13:47 am
Lexi nusprendė užsukti čionai. Ši vietelė buvo jauki. Tikrai labai miela širdžiai.
Vyy! Kaip cute! - šypsojosi sau burtininkė.
Ji pasiėmė pirmą pasitaikiusią knygą po ranka, susirado patogesnę kėdę ir pradėjo skaityti. Tyla buvo tokia maloni, kad nebesinorėjo iš čia išeiti. Likti ir skaityti dienų dienas.
'Burtininko kerai'.
Cool. Pradedam skaityti. - entuziastingai mintyse sau tarė jaunoji burtininkė.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Alexandra Kennedy Gruodžio 30, 2012, 01:02:30 pm
Lexi lankėsi čia kiekvieną dieną, kol pabaigė skaityti knygą. 'Burtininko kerai' buvo tikrai visai neblogas leidinys. Burtininkė išsitraukė savo užrašų knygutę ir užsirašė informaciją apie knygą:

Joanne Mitt

,,Burtininko kerai"

Leidimas: 2009 metai.

386 puslapiai.

Mh... Vėl iš naujo reikės skaityti, tik ką nors kito... - numykė sau po nosimi mergaitė ir pakilo nuo minkštos kėdės, kuri buvo aptraukta šilko pamušalu.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Armand Desrosiers Vasario 02, 2013, 12:29:08 am
Atėjo ir padėjo storą knygą ant stalo. Toji knyga buvo apie taro kortas. Atsisėdo šalia stalelio ir išsitraukė iš kišenės taro kortų kaladę. Išmaišė ją galvodamas apie dabartinę savo padėtį. Aišku žinojo, kad neturėjo anei jokio talento ateities būrimui. Atsiduso ir išmaišęs kortas,  pradėjo jas dėlioti. Na štai jau keletas kortų padėtos. Dabar reikia jas atversti. Taigi, pradėjo vieną po kitos jas atversti.
Pirmoji korta buvo ,,Pakaruoklis''
,,Ši korta gali byloti apie sielos jautrumą, nesuvokiamą intuiciją ar pasiaukojimą. Norėdamas būti teisingas ir realizuoti savo galimybes žmogus turėtų gerbti visuomenės santvarką.''
Ta korta turbūt apie Veliną ir koledžą, jis aukojasi dėl jo, uždirba tašku, bet... Jo siela visai nejautri, bent jau nenorėjo pats sau to pripažinti. Kitus žodžius praleido pro akis. Dabar atvers kitą kortą.
Antroji buvo ,,Kalavijų karalienė''
,,Ši korta reiškia į gilų liūdesį nugrimzdusią moterį. Ji simbolizuoja našlystę, netektį, tuštumą ir išsiskyrimą.''
Vaikiną tai suerzino, toks jausmas kad kortos kalba apie jo praeitį, o ne apie ateitį. Vis gi jautėsi čia savotiškai laimingas, bet turbūt jis ir vėl save apgaudinėja. Puikiai suvokė kad negali būti laimingas po tėvų mirties. Atvertė kitą kortą.
Trečioji korta buvo ,,šešios taurės''
,, Berniukas ir mergaitė simbolizuoja paprastus gyvenimiškus dalykus ir prisiminimus apie praėjusius gerus laikus. Korta susijusi su palengvėjimo jausmu, kuri gali jausti į prisiminimus nugrimzdęs žmogus''
Užvertė akis į lubas. Kodėl kortos kalba apie jo praeitį, o gal geriau sakyti apie dabartinę padėtį? Na, galbūt todėl kad jis apie tai galvojo maišydamas kortas ir jas vartydamas. Šios kortos jam atrodė tokios pat beprasmės kaip ir kiti ateities būrimai. Niekada gyvenime neis pas nieką, kad jam išburtų ateitį, skiedalai. Atsiduso. Nebebuvo nuotaikos atversti kitas dvi kortas, nes turbūt jos bus dar skaudesnės už šias tris. Įdėjo kortas į kaladę, o ją į kišenę. Knygą paliko ant stalo. Galbūt kam nors prireiks. Išėjo.

Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Severia Fry Gegužės 04, 2013, 12:49:37 am
Biblioteka, kaip ir visa mokykla, atrodė tuščia. Skaityklos salėje nesimatė nė gyvos, nė negyvos dvasios. Tobula, pagalvojo ir nužingsniavo tarpu tarp vienas prieš kitą sustatytų stalų. Jos žingsniai aidėjo skliautuotoje erdvėje, kurią iš abiejų šonų supo aukštos lentynos su šimtais knygų. Priėjusi galinį stalą Severia pasuko į dešinę, kur lentyna, skirta ankstyvųjų viduramžių burtininkų autobiografijoms, ir siena sudarė siaurą praėjimą tolyn, į jaukų kampelį skaitymui. Kad tilptų, mergina turėjo eiti pasisukusi šonu, tačiau tikslas buvo to vertas. Ši vieta buvo atskirta nuo pagrindinės skaityklos salės ir dažniausiai tuščia, nes mažai kas vargindavosi klaidžioti tarp lentynų ir būtent todėl jiems nenusišypsodavo laimė atsidurti šiame bibliotekos kampelyje. Viename šone stovėjo sena ir iš pažiūros retai varstoma spinta stiklinėmis durimis. Viduje gulėjo įspūdingo dydžio (greičiausiai - ir amžiaus) knygos bei senovinių plunksnų rinkinys kartu su jų savininkų portretais mediniuose rėmeliuose. Kitoje pusėje buvo dvi siauros, bet aukštos lentynos su knygomis, kurios, sprendžiant iš pavadinimų, buvo klaikiai neįdomios ir Severia net nesistebėjo, jog jos atsidūrė būtent čia. "93 juodųjų pupelių formos ir ką jos sako apie jūsų daržą", "Stebuklingieji pusryčiai su šiknašaudžių pliurzių gleivėmis", "Užmegzk ryšį su savo pagalve" ir "Antrasis gnomų išvarymas: asmeninė istorija" - tik kelios iš gausybės knygų, vienas už kitą kvailesniu pavadinimu. Į trečiąją sieną rėmėsi keli paveikslai, uždengti baltu audeklu. Viduryje šios nedidelės erdvės stovėjo apvalus raudonmedžio stalas su aplinkui sustatytomis keturiomis kėdėmis. Jei čia kas nors jau būdavo įsitaisęs, Severia vargiai prasisprausdavo į nišą kairiojoje sienoje, kur buvo ganėtinai platus į viršų smailėjantis langas ir sėdėjimui tinkama palangė. Šis kampelis Severiai atrodė tiesiog tobulas. Įsitaisiusi ant dviejų viena ant kitos sudėtų pagalvėlių ji mėgdavo stebėti Uždraustąjį mišką ir, savaime suprantama, skaityti. Dabar ji išsitraukė iš kišenės laišką ir atsargiai jį atplėšė. Viduje tebuvo vienas lapas, prirašytas iš abiejų pusių. Vienas šonas buvo sulietas, bet pasistengus buvo galima įskaityti tai, kas ten buvo parašyta. Severios žvilgsnis greitai slydo eilutėmis - atvertė kitą pusę - žvilgsnis sustojo. Minutėlę ji sėdėjo žiūrėdama į vieną tašką. Tada ėmėsi skaityti iš naujo, retkarčiais prisimerkdama, kad geriau įžiūrėtų susiliejusius žodžius. Baigusi giliai atsiduso, sulenkė lapą vieną kartą, antrą kartą, įdėjo jį atgal į voką, užlygino atplėštą kraštelį ir prispaudė laišką prie krūtinės. Tada svajingai pažvelgė laukan, kur medžiai nedrąsiai leido pirmuosius pumpurus žadėdami pavasarį. Akimirksnį atrodė, kad pasaulis gražus. Čia. Dabar. Viskas šiame akimirksnyje gražu, net pažliugę laukų keliai ir pilkas dangus. Gražus net pelėdų ūbavimas pastogėje! Pati to nejausdama, mergina nusišypsojo. Vienas laiškas - ir liūdesio lyg nebūta. Atsistojusi pasitaisė sijoną. Tik dabar pastebėjo ant stalo gulinčią knygą. Atsainiai žvilgtelėjusi ton pusėn, apsisuko ant kulno ir kone pasišokinėdama išskubėjo iš bibliotekos.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Kasiopėja Evers Rugsėjo 13, 2014, 09:21:43 pm
Leila atėjusi klestėlėjo ir pradėjo sklaidyti senus ,,Hogvartso istorijos" puslapius. Ji buvo tikra knygų graužikė, todėl paskaičiusi keletą legendų, pagaliau surado tai, kas ją labai domino. ,,Legenda apie Paslapčių kambarį" buvo įsikūrusi kažkur apie vidury knygos. Ji ėmė ją skaityti. Tikriausiai legenda įdomo, mat mergaitės akys vis didėjo sulyg kiekvienu perskaitytu sakiniu. Perskaičiusi legendą, vien tik lūpomis ištarusi ,,oho", ji ėmė sklaidyti toliau, vis kažką paskaitinėdama, kol galų gale, pasiekė knygos pabaigą. Leila dar kartą perskaitė tą legendą, ir paliko knygą atverstą, ties tuo puslapiu. Jos mintys nuo kambario pamažu peršoko iki įprastų lankų, ir Leila pradėjo tyliai niūniuoti savo mėgstamiausią dainą į taktą pirštu tapšnodama ant knygos puslapio. Ji sustojo ir atsistojo ieškodama tos mergaitės. Na, jai ta legenda buvo įdomi, tai Leila jai ir pasakys. Nusiteikusi ryžtingai ji ėmė dairytis. Pamačiusi ją ji nuėjo link jos.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Brielle Siri Devers Rugsėjo 15, 2014, 08:07:25 pm
Kai Luelė su Leila įsitaisė ant minkštučių fotelių, grifiukė pradėjo pasakoti legendą.
- Ar žinai, kas įkūrė Hogvartsą?- paklausė Leila.
- Tai žino visi,-Atsakė Luelė. Toks klausimas jai pasirodė kvailokas, tačiau ji atsakė- Rovena Varnanagė, Godrikas Grifas, Helga švilpynė, ir Salazaras Klastuolis.
Ji šiek tiek pasimuistė patogiau įsitaisydama, ir pasiruošė klausytis pasakojimo, kuris, kaip ji spėjo, turėjo būti visai įdomus. Luelė, nubraukusi už ausies nepaklusnią sruogą įsmeigė į Leilą akis ir  nutaisė grimasą. Staiga nusikvatojo iš savo poelgio ir nurimusi įsispoksojo į lubas.
- Na?- paragino ji Leilą.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Kasiopėja Evers Rugsėjo 15, 2014, 09:35:11 pm
-Visi taip pat žino, kad jie ir patys rinkosi sau mokinius. Bet Klastuolis paprieštaravo, sakė tik burtininkų vaikai gali mokytis Hogvartse. Aišku, kitiems tai nepatiko. Taigi, pasakojama, kad Klastuolis pastatė slaptą salę pilyje, ir joje įkalino monstrą, kurio pagalba Klastuolis galėjo išvalyti mokyklą nuo Žiobarų kilmės vaikų,- Leila stabtelėjo įkvėpti.-Čia kas buvo parašyta. Bet dar girdėjau,kad kambarys buvo atvertas du kartus. Pirmąjį kartą žuvo viena mergaitė. Antrą kartą, kai jį atvėrė, basiliskas buvo nužudytas,-pirmakursė pamaigė pasakoti ir pažiūrėjo į Luelę.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Brielle Siri Devers Rugsėjo 17, 2014, 08:18:41 pm
- Mat kaip čia mandrai. O antrąjį kartą kambarį atvėrė garsusis Voldemorto nugalėtojas Haris Poteris?-paklausė Luelė, nors atsakymą ir taip žinojo.- Iš tiesų visai įdomi legenda.
Luelė apsižvalgė. Nieko ypatingo nepastebėjo, viskas buvo kaip visada. Tiesą sakant, ji ir nesitikėjo nieko neįprasto pamatyti.
Staiga už akių užkliuvo stora aptriušusi knyga, kurią kažkas buvo palikęs ant stalo. Luelė atsistojo ir priėjusi paėmė tą knygą. ,,Tamsa,,. Taip buvo parašyta neryškiomis auksinėmis radėmis apsitrynusiame juodos odos viršelyje. Luelė susidomėjusi atsivertė tą knygą ir ėmė skaityti. Ji skaitė greitai, po kiekvieno puslapio jos akis vis labiau temdė siaubas, tačiau ji negalėjo sustoti skaityti. Šiaip ne taip atitraukusi kakis nuo puslapių Luelė tarė:
- Eime ten, kur mūsų niekas negirdės. Tu turi tai žinoti,-ji kalbėjo greitai, žvelgdama į Leilą. Jos akyse atsispindėjo siaubas.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Kasiopėja Evers Rugsėjo 17, 2014, 08:29:41 pm
Leila smalsiai žvilgtelėjo į skaitančią Luelę. Luelės akys rodėsi vis didėjo. Galų gale, ji pažvelgė į Leilą.
-Eime ten, kur mūsų niekas negirdės. Tu turi tai žinoti,- Luelė pasakė, o Leila jos akyse įžvelgė siaubą.
-Kas? Ką radai?-grifė bailiai, bet smalsiai paklausė varnanagės. Mergaitė pamažu atsistojo, ir priėjo prie Luelės. 
Leila labai norėjo sužinoti, kas gi vis dėl to ten parašyta. Gal apie Voldemortą? O gal apie psichus? Apie Vilkolakius ar mirties valgytojus?
Kad ir kas ten buvo parašyta, Leila neabejojo, kad tai buvo siaubinga.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sorenas von Sjuardas Rugsėjo 17, 2014, 09:12:09 pm
Į į Hogvartso mokyklos biblioteką įžengė aukštas, juodais, susišiaušusiais (tiksliau - specialiai sušiauštais) plaukais, akiniuotas penktakursis iš Grifų Gūžtos. Dauguma mokinių pažinojo šį jaunuolį - tai buvo Fasas Oldefortas, kurį labai dažnai visur lydėdavo jo draugas ir galima sakyti, augintinis, ligeris Ahadas. Ligeris - tai tigro ir liūto mišrūnas, turintis mažesnius už liūto karčius, bet daug už jį stambesnis. Todėl kai kas spoksodavo į plėšrūną nė nesuvokdamas, kas ten toks.
Fasas nuėjo prie vienos lentynos, esančios prie pat jaukaus, visų mėgstamo kampelio su keliais foteliais, skirto skaityti. Išsitraukė burtų lazdelę: su ja buvo labai ptogu ieškoti knygų. Tada pamatė, kaip kažkokia pirmakursėlė varniukė ima kažkieno ant stalo paliktą knygą: ,,Tamsa". Tą knygą Fasas buvo skaitęs, galbūt netgi pats ir paliko. Jis ramiai stebėjo, kaip varniukė knygą vartinėja ir šen ten paskaito ir paskui smalsiai pažiūrėjo į jos išsigandusį veidą. Nustebo, kad tai buvo Luelė Žalialapė, Sanguinary Black paliktoji po pamokų už snaudimą ir visų ,,išsigimėlių" bijotoja. Vaikinas žvilgtelėjo į apvalias Luelės akutes, paskiau į Leilą Evers, Faso koledžo moksleivę, kuri matyt, bendravo su Luele. Fasas ryžtingu žingsniu priėjo prie varniukės ir paėmė iš pašiupusių, susilpnėjusių rankučių.
- Mieloje Luele, nepatariu tokiai mažai skaityti tokių knygų. Geriau paskaityk kokias ,,Bardo Bidlio poringes",- nuoširdžiai patarė Fasas.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Klerė Hikari Rugsėjo 17, 2014, 09:26:57 pm
Keitė įčiuožė į biblioteką. Rubė skrido iš paskos, regis, nepatenkinta. Keitė nenaudojo legilimantinių sugebėjimų, tačiau Rubės akys sakyte sakė: "Aš ką tik per liūtį nuskridau kelią nuo Durmštrango iki Hogvartso, kad įteikčiau tau penkių žodžių laiškelį, o tu ne tik kad man skanėstų neduodi, bet dar ir leki per mokyklą liepdama man skristi iš paskos?"
Pasukusi už lentynos Keitė išvydo Luelę, Fasą ir kažkokią nepažįstamą grifų pirmakursę, berods kalbėjusią per Magiškųjų gyvūnų priežiūrą. Keitė stengdavosi įsiminti vardus, bet juk jų visų neišmoksi.
-Labas,-pasisveikino Keitė su visais.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Kasiopėja Evers Rugsėjo 17, 2014, 09:33:33 pm
Leila išplėtė akis. Jos apatinė lūpą sudrebėjo, pati jautėsi dvigubai žemesnė už atėjusį vaikiną. Pirmakursė nejaukiai kažką suvapėjo, kai šis atėmė iš Luelės knygą. Žinoma, atėmė ne iš Leilos,  bet ji vistiek jautėsi taip, lyg būtų tiesiog plėšte išplėšęs iš jos rankų.
Geriau įsižiūrėjusi ji pastebėjo, kad jis irgi grifas, vos iš matymo pažįstamas Fasas Oldefortas. Šalia jo buvo kažkoks žvėris. Mergaitė kiek prisibijojo to plėšrūno.
Atėjus dar vienai merginai, Leilai švietėsi, kad ją matė per magiškųjų gyvūnų priežiūros pamoką, Leila visai pasimetė.
Pirmakursė jau žiojosi paklausti, kas gi ten toje knygoje tokio, kad jos skaityt negalima, bet susičiaupė.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sorenas von Sjuardas Rugsėjo 17, 2014, 09:40:33 pm
Fasas, vis dar tvirtai laikydamas užantyje juodą, aptrintą knygą, išgirdo už nugaros žingsnius. O atėjo Keitė ir pasisveikino.
- Labas.- atsakė Fasas šypteldamas. Trumpam sustojo, galvodamas - pasakoti, ar nepasakoti apie pirmakursėlių skaitalus. Et, ne dabar. Bet paskui būtinai papasakos. Vaikinas pamatė Keitei už nugaros plasnojant nuvargusią jos pelėdą Rubę. Grifiukas nustebo ir paklausė:- Atėjo laiškas tau?
Tada penktakursis pastebėjo, kad Leila Evers, jo koledžo pirmakursė, kažko žioptelėjo. Pasisuko į ją ir šyptelėjo. Su draugais ir bendro koledžo mokiniais jis elgėsi gražiau, negu su šiaip kokiais kvankomis.
- Šitoj knygoj nėra nieko, ko jums dabar reiktų žinoti,- pasakė Fasas ir atlaidžiai šyptelėjo Leilai. Ahadas šalia vaikino prisėdo. Vaikinas nuėjo arčiau Keitės ir klausiamu žvilgsniu pažvelgė į varniukę.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Klerė Hikari Rugsėjo 17, 2014, 10:31:02 pm
Keitė papurtė galvą. "Vėliau" pasakė vien lūpomis. Nebuvo tikra, ar tas "vėliau" išvis bus. Jei kur nors būtų rengiama kokia realybės šou "Sunervinkite Fasą Oldefortą" ar panašiai, Keitė galėtų net nesistengdama tapti čempionų čempione. Kartais ji kiek per aršiai gindavo savo nuomonę, o kartais tiesiog paprasčiausiai slapta informacija, kuri sunervintų beveik bet ką, dėl nežinomų priežasčių patekdavo  tiesiai pas ją.
-Kokia knyga?-skubiai pasiteiravo Keitė. Mergina mėgo diskusijas apie knygas, be to, žūtbūt reikėjo nekreipti temą. Ir mintis.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sorenas von Sjuardas Rugsėjo 17, 2014, 10:50:39 pm
((Tu klysti. Tą minėtą realybės šou laimėtų kitas žmogus.))
Fasas truputį prisimerkė ir vos pastebimai linktelėjo. Ką gi. Vėliau pasikalbės. Bet jis tikrai nepamirš. Vaikinas šyptelėjo ir iškart pasistengdamas nutraukti tylą, atsakė į klausimą:
- Knyga apie Tamsą. Parašė Imanuelis Kantas Džonsas.- ramiu balsu pasakė vaikinas. Imanuelis Kantas Džonsas buvo Faso giminaitis: prosenelės brolis. Bet tuo dabar visai nebūtina girtis. - pamanė sau Fasas. Grifiukas nužvelgė pirmakursėles. Varniukę grieščiau, grifiukę ne taip griežtai. Tada vėl pasisuko į Keitę, laukdamas kito jos klausimo ar komentaro. Ligerio Ahado geltonųjų akių žvilgsnis liko stebėti mažųjų smalsučių. Faso ir Ahado tarsi jau seniai sutartas komandinis stebėjimo darbas.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Klerė Hikari Rugsėjo 17, 2014, 11:02:22 pm
((Čia tik mano personažo nuomonė...))
-Aaa...-nutęsė Keitė-Aišku. Supratau.
Dabar ji pradėjo viltis, kad diskusija neprasidės. Kai kada pasakęs: "taip, žinau tai" gali gauti informacijos, tačiau diskusijoje apie knygas gali gauti klausimą, kokia tavo nuomonė apie tam tikrą knygos vietą, o juk negali septynis kartus atsakyti "deja, neprisimenu tos vietos".
-O...skaitei šitą?-Keitė ištraukė iš lentynos pirmą pasitaikiusią knygą. Iš galinės viršelio pusės atpažino "Retuosius Magiškuosius gyvūnus". Gerai. Šitą ji skaičius
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sorenas von Sjuardas Rugsėjo 17, 2014, 11:14:24 pm
Fasas išpūtė akis, kai Keitė tiesiog pasakė ,,Aaa... aišku, supratau.". Knygą apie tamsą, šiek tiek filosofijos, su daugybe žinių. Ir dar - Kanto Džonso parašyta! Nors gali būti, kad ir varniukai kai kurių knygų neperskaito. Visiškai normalu. O gal ir gerai: nėra ko per daug gilintis į tamsos paslaptis. Nebent toje tamsoje slypi tavo prigimtis. Tada viskas yra pateisinama.
Fasas nužvelgė knygą, kurią atgalia ranka pačiupo iš lentynos Keitė. Raidės buvo kiek apsitrynusios, bet įskaitomos: ,,Retieji Magiški gyvūnai". Fasas kilstelėjo antakius.
- Šita knyga Du... toje mokykloje buvo privaloma perskaityti,- pasakė vaikinas įprastu balsu ir šyptelėjo. Taip, šią knygą jis skaitė antrame ar trečiame kurse. Fasas pavartė knygą apie tamsą, kurią dabar ir laikė rankoje atėmęs iš Luelės. Hmm, būtų neblogai pakartoti šią knygą. Atnaujinti žinias, apšluostyti dulkes nuo senų dalykų. 0- pamanė Fasas.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Džeinė Meko Rugsėjo 18, 2014, 09:12:44 am
Džeinė tyliai pravėrė bibliotekos duris ir įėjo vidun. jos juodoji pantera Naktis įėjo paskui, išgasdindama porą pirmakursėlių.
-bailiai,-prunkštelėjo mergina.
klastuolė viename bibliotekos kampe pamatė Fasą Oldefortą, Keitę Moris, Luelę Žalialapę ir dar kažkokią pirmakursę grifiukę. ji, atrodo, prisibijojo Faso ir Keitės. juodaplaukė jai šyptelėjo.
-labas, aš Džeinė,-pasakė žaliaakė. jos pantera nepatenkinta suurzgė, primindama apie save. penktakursė pristatė ir ją,- o čia- Naktis.
ji žvilgtelėjo į Fasą ir Keitę.
-Viską po to papasakosiu,-tarstelėjo.
ji pasiėmė knygą 'burtų trikovės turnyrai' ir ėmė ją vartyti, ieškodama naudingos informacijos.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Brielle Siri Devers Rugsėjo 18, 2014, 11:56:56 am
Atėjo Fasas. jis ištraukė knygą Luelei iš rankų ir tarė:
-Mieloje Luele, nepatariu tokiai mažai skaityti tokių knygų. Geriau paskaityk kokias ,,Bardo Bidlio poringes".
Luelė pažvelgė į jį ir vos girdimai sušnabždėjo:
-Ne tavo reiklalas, ką aš skaitau.
Nors penktakursis buvo už ją dvigubai didesnis, ji pažvelgė Fasui į akis ir ryžtingai ištraukė knygą iš jo rankų, lygiai kaip jis prieš akimirką.
-Eime, Leila, -pašaukė Luelė ir nelaukusi, kol ji išgirs, išėjo iš bibliotekos knygą prispaudusi prie savęs. Eidama dar atsisuko ir pagiežingai nužvelgė Fasą. Na ir kas, kad jis penktakursis. Jai nereikia, kad ja rūpintusi kaip kokia mažvaike.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Kasiopėja Evers Rugsėjo 18, 2014, 04:53:16 pm
 -Aš Leila,-ji tyliai prisistatė klastuolei ir šyptelėjo Nakčiai. Pirmakursei patiko panteros.  Dėl to jos katinas buvo juodas.  Leilą stebino Luelės elgesys. Mat ši pasiėmė iš Faso knygą. Iš penktakursio. Atėmė knygą pirmakursė . Ir dar įžūliai atrėžė, kad ji skaitanti tai ką norinti. Leilos galvai tai buvo nesuvokiamas dalykas. Pati ji taip gyvenime nepasielgtų. Bet, dabar knyga buvo varnanagės rankose.
Leila vėl pažiūrėjo į panterą ir Faso augintinį. Ji tikrai norėtų panteros.
Mergaitė atsiprašančiu žvilgsniu pažiūrėjo į trijulę ir nubėgo paskui Luelę.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sorenas von Sjuardas Rugsėjo 18, 2014, 08:42:44 pm
Fasas išplėtė akis, kai Luelė Žalialapė pasiėmė iš jo rankų knygą. Pirmakursėlė ir tokia kvailutė. Nors net nėra ko stebėtis. Luelę Paskirstymo Kepurė, matyt įtėškė ne į tą koledžą, nes varniukė nebūtų pasielgusi taip kvailai. Fasas žvilgtelėjo pirmakursėlei pavymui, tada į vieną pasakų knygų lentyną. Nepastebimai šyptelėjo.
- Res librums...- tyliai sušnabždėjo Vaikinas ir pajuto, kaip ant rankos nusileido nemažas svoris. Pažvelgęs į knygą vaikinas suprato, kad Sukeitimo kerai pavyko. Pas Luelę dabar buvo panašaus svorio knyga, kurią parašė Augustas Malacas ,,Tamsiukai". Ahadas suurzgė juokdamasis.
- Sėkmės, Leila,- šūktelėjo grifiukei Fasas pusiau juokais, pusiau rimtai. Tada penktakursis atsisuko į Keitę ir Džeinę. Džeinė skaitė kažkokią storą knygą, o Keitė tiesiog stebėjo jį, bent jau Fasui taip rodėsi.
- Tai ką gi. Kaip tau ėjosi, Džeine? Ir Keite, kas tau ten parašė taip?- paklausė vaikinas abiejų bendramokslių.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Džeinė Meko Rugsėjo 18, 2014, 08:52:08 pm
Džeinė gūžtelėjo pečiais, akimirka pakeldama akis nuo "burtu trikovės turnyru"- knygos, kuria dabar susidomėjusi skaitė. Mergina tarė:
-Atrodo, Kad klydau dėl Džeimso. Jis nepasikeitė. Atrodo, jis nėra jau toks šiknius, kaip maniau. Paaiškino man, Kad juodasis jį vertė žudyti žmonės. Jei jis nebūtu paklusęs, juodasisi butu užmušęs jo šeima ir mane. Džeimsas atsiprašė manęs. Ir mainais Kai ka pasakė. Aš juo pasitikiu.
Klastuolė vėl nuleido akis į knyga.
-Nekelia mums kokios grėsmės,-pasakė juodaplaukė.
Tada vėl ėmė skaityti.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sorenas von Sjuardas Rugsėjo 18, 2014, 09:24:29 pm
Fasas prisimerkęs klausėsi Džeinės. Jai baigus pasakoti, vaikinas linktelėjo ir šyptelėjo.
- Sakiau gi, kad jis nėra blogas žmogus,- tarstelėjo vaikinas. Tada įtariai dirstelėjo į merginą ir pakreipė galvą. - Luktelk, ką jis tau pasakė?- paklausė penktakursis. Žvilgtelėjo į Keitę, bet toji lyg ir nieko nežinojo. Tada susižvalgė su Ahadu. ,,Mainais kai ką pasakė. Aš juo pasitikiu.". O turdanogiška Faso nuojauta kuždėjo, kad kažką itin svarbaus. Džeinė nebūtų šiaip sau kokios naujienėlės paminėjusi kaip ,,kai ką pasakė". Bet išsidavė Džeinė... įdomu, kas tai buvo.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Džeinė Meko Rugsėjo 19, 2014, 03:54:18 pm
Džeinė suirzusi pakėlė akis nuo knygos.
-Šiaip, jei nepastebėjai, aš skaitau,-tarstėljo juodaplaukė.
Tada pavartė akis, tačiau pasakė:
-Džeimsas- vilkolakis,-tai buvo tiesa, tačiau penktakursė tą žinojo jau seniai.- bet pakaks apie mane ir apie Džeimsą. Labai laukiu burtų trikovės turnyro. Skaitau šią knygą, nes manau, kad joje gali būti naudingos informacijos apie tai.
Ji žvilgtelėti į Fasą.
-Dalyvausi už drumštrangą, tiesa?-paklausė.
Ji nepyko. Tai buvo grynas...smalsumas.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sorenas von Sjuardas Rugsėjo 19, 2014, 05:37:59 pm
((Ne Drumštrangas, o Durmštrangas))
Fasas kiek primerkė vieną akį, tuo metu jo akys persidažė į tamsiai geltoną - kiek įspėjančią ir akylą spalvą. Džeinės balsas nuskambėjo per daug paprastai ir nuobodžiai. Ir Džeinė visada buvo pleputė, tad keista, kad šį kartą yra tokia ,,pasinėrusi" į knygą. Na ir kas, kad ji yra apie Burtų Trikovės Turnyrus.
- Atleisk, Džeine, bet dabar būtų smagu šnektelti.- lyg vaidindamas, lyg iš tiesų apgailestaudamas, atsakė vaikinas, pamažu artėdamas prie nelabai aiškaus reikalo.- Džeimsas, manyčiau, neslėpė nuo tavęs tiek metų, kad yra vilkolakis, jeigu išties buvote geri draugai.
Fasas atidžiai stebėjo klastuolę. Būtent klastuolę - juk jie gerai mokėjo meluoti. Deja, tai susidūrė su Faso mokėjimu atskirti melą nuo tiesos - grifiškas ir turdanogų treniruočių požymis. Fasas nejučia nukreipė pagalbos prašantį žvilgsnį į Keitę Moris, tada vėl ėmė stebėti Džeinę.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Džeinė Meko Rugsėjo 19, 2014, 06:19:09 pm
Džeinė dėbtelėjo į Keitę žvilgsniu, reiškiančiu: nedrįsk.
-Visa kita jau mano reikalas,-ramiai pasakė juodaplaukė.- ir Džeimso. Visi mes turim paslapčių ir tai- viena iš manųjų. Atsiprašau, tačiau nieko negaliu pasakyti. Galbūt vėliau. Arba ne. Nežinau.
Mergina gūžtelėjo pečiais. Juk sakė dabar tiesą.
-O dabar rimtai- nekalbam vien apie mane,-pasakė penktakursė.-kas naujo pas jus? Kaip manot, kokios bus užduotys burtų trikovės turnyre?
Klastuolė trumpam nuleido akis į knygą, tada vėl pažiūrėjo į draugus.
-Manyčiau, bus labirintas. O jūs kaip manot?
Žaliaakė susidomėjimo laukė Faso ir Keitės atsakymų.
((Dabar tipo pakalbam apie BTT. išsisėmiau su pokalbių temom))
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sorenas von Sjuardas Rugsėjo 19, 2014, 06:31:06 pm
Fasas nebuvo patenkintas tokiu atsakymu, bet nusprendė kol kas nebeklausinėti. Jeigu nuo jo teisybę būtų slėpusi kokia nors niekšelė pirmakursė, kaip yra geriausias pavyzdys - Luelė Žalialapė, jis būtų sėdėjęs ir tardęs valandą, kol toji būtų nusileidusi. Bet štai Keitei ir Džeinei tokių griežtumų, kaip draugėms, netaikė.
- Ką gi,- tarstelėjo Fasas ir šyptelėjo. Paskyręs pusę sekundėlės laiko pamąstymui, vaikinas atsakė į klastuolės klausimą:- labirintas gali būti, jeigu Burtų Trikovės Turnyras bus tradiciškesnis. Bet aš galvoju, kad bus kas nors naujo. Bent jau tikiuosi, kad Burtų Trikovės Turnyro organizatoriai nebus labai senamadiški. O galų gale, kol kas neįdomu spėlioti. Reikia sulaukti, kol patys pamatysime.- šyptelėjo Fasas Oldefortas ir pritilo. Nuėjęs prie vienos lentynos, skirtos moksleiviams mokytis papildomai, Fasas išsitraukė vieną knygą: ,,Magiški augalai". Tada sugrįžo prie merginų.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Džeinė Meko Rugsėjo 19, 2014, 06:54:30 pm
Džeinė gūžtelėjo pečiais.
-Labirintas jau tris kartus buvo,-tarstelėjo juodaplaukė.-galbūt ir šiais metais bus. Spėju, Kad bus užduotis po vandeniu. Galbūt reikės prasmukti pro slibina, kaip du tūkstančiai trečiaisiais metais.
Ji net nusišypsojo.
-Labai tikiuosi, Kad būsiu išrinkta dalyvauti turnyre ir atstovauti hogvartsui,-pasakė penktakursė.-turėtu būti įdomu.
Klastuolė vėl įsigilino į knyga.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sorenas von Sjuardas Rugsėjo 19, 2014, 08:40:11 pm
Fasas atsivertė knygą apie Magiškus augalus, iškart perėjo prie turinio. Buvo dvi dalys: Nuodingieji ir Nenuodingieji augalai.
- Džeine, nejaugi tau patinka istorija?- pasibaisėjęs paklausė Fasas, atsiversdamas pasirinktą Nuodingųjų augalų skyrių, kurį sudarė trys pagrindiniai poskyriai: Nuodingavaisiai, Nuodingakvapiai ir Nuodingastiebiai. Vaikinas ieškojo informacijos apie bumbuločius, todėl pamąstęs atsivertė skyrių ,,nuodingavaisiai", tada ėmė vartyti puslapius ieškodamas reikiamo augalo.
- Aš irgi tikiuosi.- pasakė Fasas.- Bet tai reikštų, kad mums reikės susikauti tarpusavyje. Nenorėčiau to,- nesmagiai šyptelėjo penktakursis, vartydamas nuodingavaisių poskyrį. Varnauogės. Šikšnaspurgės. Vilgadilės. Serbuncikiai. Faso veido išraiška nejučia tapo sarkazmiška. Hyrblitės. Įdomu, kodėl daugumos nuodingųjų augalų pavadinimai yra moteriškos giminės? - mintyse pasišaipė grifiukas. Albentės. Bumbuločiai. Sirbr... O, bumbuločiai! - skubiai pavertė puslapį atgal vaikinas.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Džeinė Meko Rugsėjo 20, 2014, 11:53:45 am
Džeinė trumpam kilstelėjo akis nuo knygos.
-Aš tik domiuosi tuo, kas man įdomu. Šiuo atveju tai- burtų trikovės turnyras,-pasakė juodaplaukė.-ir nereikia taip jau numenkinti magijos istorijos! Kartais tai gali būti įdomu! Be to, magijos istorijos mokytoja Jane Abot nėra jau tokia užknisanti, kaip kai kurie kiti mokytojai.
Klastuolė pasilenkė Fasui per petį, kad pamatytų, ką jis skaito.
-Bumbuluočių galuose yra orandžiniai bumbulai... Jeigu bumbuluočio bumbulas žalias, jis neprinokęs... Rudi ir juodi bumbulai netinkami naudojimui...-sumurmėjo mergina, skaitydama.
Penktalursė nustebusi pažiūrėjo į Fasą.
-Ir tau tai įdomu?-paklausė.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sorenas von Sjuardas Rugsėjo 20, 2014, 06:24:52 pm
Fasas šyptelėjęs pakėlė galvą nuo knygos.
- Magijos istorijos nemėgstu, nes apskritai nemėgstu datų ir neįdomios praeities. Man įdomi tik galbūt šalies kai kurie įvykiai, karai, artimųjų praeitis...- Fasas nutęsė ir stabtelėjo. Šyptelėjęs vaikinas pratęsė, tyčia nesą`moningai filosofuodamas:- Mokytojas ir ne tas pats, kas jo dėstomas dalykas. Jane Abot įdomiai dėsto istoriją, bet žmogus turi būti nežinau koks, kad pavertsų visiškai neįdomius dalykus įdomiais. O kurie jau yra įdomus, tie įdomus man iš esmės, tada stengtis dėl jų net nereikia.
Fasas trumpai pasiklausė, kaip skaito Džeinė, atsakė į jos klausimą.
- Aš tiesiog domiuosi dėl namų darbų.- atsakė Fasas, gūžtelėdamas pečiais.
Citata
Bumbuločiai yra giminingi bumlafams ir gniūžtvaisiams. Bumbuločiai naudojami Tiesos, Paklusnumo, Miego eliksyrams. Bumbuločiai ypatingi, kad jiems užaugus, jų šaknys ima nunykinėti, atsiskiria nuo pagrindinių šaknų ir iš nunykusiųjų pradeda augti nauji augalai.
Fasas atsiduso ir išsitraukė pergamento.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Džeinė Meko Rugsėjo 20, 2014, 08:33:42 pm
Džeinė linktelėjo.
-Aš tai jaučiu nedarysiu herbologijos namų darbų,-pasakė juodaplaukė.- geriau pasidomėsiu burtų trikovės turnyrais ar tiesiog nusišnekėsiu kaip dabar.
Kiek šaipydamasi iš savęs mergina pavartė akis ir vėl ėmė skaityti "burtų trikovės turnyrus". Knyga buvo labai įdomi, kiekvienas turnyras smulkiai aprašytas. Deja, beveik visuose turnyruose kas nors mirdavo ar nepagydomai susižalodavo, kartais net išprotėdavo. O du tūkstančiai trečiaisiais metais dalyvius užpuolė juodasis magas Voldemortas. Trumpai tariant, daug turnyrų baigdavosi katastrofomis. Klastuolė tikėjosi, kad šiais metais burtų trikovės turnyras pavyks sklandžiai: tai yra, niekas nežus, neišprotės ir neįvyks jokių kitų nesąmonių. Penktakursė baigė skaityti apie burtų trikovės turnyrą, kuriame vieną Biobetonso atstovę surijo slibinas, atsiduso ir padėjo knygą į šalį.
-Gal einam kur nors?-pasiūlė žaliaakė.
Džeinė paglostė savo juodąją penterą Naktį. Juodaplaukė norėjo kur nors išeiti, prasiblaškyti. Jai buvo nuobodu, kaip ir Nakčiai.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sorenas von Sjuardas Rugsėjo 20, 2014, 08:51:22 pm
Fasas gūžtelėjo pečiais.
- Kaip nori.- pasakė jis.- Aš gal vėliau ir nueisiu į paežerę, bet dabar esu numatęs dar pasimokyti, o po to nueisiu į ligoninę. Taip, turbūt po visko nulėksiu ir į paežerę.- apsisprendė vaikinas. Ahadas prigulė prie Faso. Oldefortas Fasas užsirašė sąsiuvinyje:
Citata
Bumbuločiai yra giminingi bumlafams ir gniūžtvaisiams. Bumbuločiai naudojami Tiesos, Paklusnumo, Miego eliksyrams. Bumbuločiai ypatingi, kad jiems užaugus, jų šaknys ima nunykinėti, atsiskiria nuo pagrindinių šaknų ir iš nunykusiųjų pradeda augti nauji augalai. -Bumbuločių vaisiai yra orandžiniai bumbulai, nuo ko ir kilo bumbuločių pavadinimas. Jeigu bumbuločio bumbulas žalias, jis neprinokęs, o rudi ir juodi bumbulai netinkami naudojimui, nes jau yra peraugę ir papuvę.
Fasas atsiduso ir atsistojo. Ahadas kilstelėjo galvą, bet kol kas dar nesistojo.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Džeinė Meko Rugsėjo 20, 2014, 09:00:04 pm
Džeinė pasiražė.
-Gerai,-sumurmėjo juodaplaukė.
Ji atsistojo ir nuėjo prie durų.
-Susitiksim prie ežero,-pasakė mergina.
Klastuolė kiek padvejojo, tada vėl gryžo ir pasiėmė knygą "burtų trikovės turnyrai". Gal sužinos ką nors naudingo. Paskaitys prie ežero.
-Eime, Naktie,-pakvietė ji.
Penktakursė atsistojo ir nuėjo į paežerę.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sorenas von Sjuardas Rugsėjo 20, 2014, 09:23:28 pm
Fasas užbaigė rašyti, dar kartą peržvelgė visą rašinį. Šį tą pataisęs, dar kažką pridėjęs, Fasas perskaitė tai ir patrynė rankas, paskaudusia nuo rašymo. Tada atsistojo.
- Keite, aš išeinu, tu kaip nori.- pasakė vaikinas besižvalgančiai varniukei. Ahadas nerangiai atsisėdo, pasirąžė, tada atsistojo ir nuėjo prie Faso. Vaikinas įsidėjo storą knygą apie magiškus augalus į kuprinę, paskiau palaukė Ahado, o tada su ligeriu neskubėdami išėjo iš Hogvartso Bibliotekos. Nusprendė nueiti į ligoninę: juk madam Pomfri turėtų nemažai žinoti apie bumbuločius ir jų panaudojimą medicinoje. Užsimąstęs vaikinas pėdino koridoriumi ir laiptais lipo į ligoninės aukštą.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Klerė Hikari Rugsėjo 23, 2014, 06:36:28 pm
Keitė sumirksėjo. Kas, po velnių, nutiko? Nejaugi ji... užmigo?
Apsidairius paaiškėjo, jog taip. Tikriausiai taip. Aplinkui nieko nebuvo. Nei Faso, nei Leilos, nei Luelės, nei Džeinės.
Keitė atsistojo nuo žaliojo fotelio. Aplinkui vis dar nieko nesimatė.
-Ei!-tyliai sušuko ji. Jokio atsako. Jokios iškištos galvos, klausiančios "Na ką, Keite? Jau pabudai?"
Keitė dar kartą apsidairė. Nebuvo jokio raštelio. Reiškias, juos teks susirasti pačiai.  Atsidususi mergina patraukė iš bibliotekos ieškoti draugų.
Tikėkimės, daugiau priešų jie nesusirado,-dar pamanė Keitė.-Jų jau tikrai netrūksta...
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Brielle Siri Devers Rugsėjo 27, 2014, 09:02:53 pm
Luelė atėjusi sudribo į fotelį ir ėmė laukti Leilos. Jai pasidarė nuobodu, tad ji atsistojo ir pasiėmė iš lentynos pirmą pasitikiusią knygą. Atsivertusi bet kurį puslapį, ėmė skaityti. ... juos galima rasti pilnaties vidurnaktį, augančius ant drebulės šakos. Kad juos nuimtumėte, apsimaukite slibino odos prštines ir atsargiai, pamažu pjaudami sidabrine geležte, plėškite. jeigu jums pasiseks, turėsite...
- Klaiki nuobodybė,- sumurmėjo Luelė ir įgrūdo knygą atgal į lentyną. Vėl atsisėdusi ant fotelio įsistebeilijo į lubas. Kur ta Leila? Luelė nervinosi. Jai net pačiai buvo keista, ne šiaip juk ji gana rami mergaitė. Ji vėl pašoko nuo fotelio ir ėmė minti pirmyn atgal, tarsi įtemptai galvotų.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Kasiopėja Evers Rugsėjo 27, 2014, 09:46:46 pm
Leila svirduliuodama įėjo ir klestelėjo ant fotelio. Ją vis dar buvo apėmęs silpnumo jausmas. Ji atsisuko į Luelę.
Grifė buvo jiems pasakiusi, kad jai širdies ūžesiai. Bet nieko panašaus. Toli gražu. Tai buvo kažkas kito, bet labai keisto. Leila net pati nesuvokė kas tai.
-Buvo kažkas keisto. Man niekada taip nebuvo nutikę. Ta prasme, man tikrai būna širdies ūžesiai, bet jie būna retai ir labi silpni. O čia tiesiog toli nuo širdies ūžesio,-ji puolė pasakoti Luelei.-Aš krisdama, prieš pat prarandant sąmonę, girdėjau jo juoką, supranti? Tokį šaltą ir ploną, net kūnas pagaugais nuėjo. Del Dievo, niekam nelinkėčiau jo išgirsti,-ji užsimerkė sudrebėdama.-Kas dar buvo parašyta toje knygoje? Kaip manai, mes čia rasim ką nors - bet ką, kas paaiškintų, kas čia kątik buvo?-Ji baigė šnekėti ir atrėmė galvą į atlošą. O Maiklas ateis? mergaitė pagalvojo užsimerkdama.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Brielle Siri Devers Rugsėjo 28, 2014, 12:21:56 pm
Atėjusi Leila sudribo į fotelį ir ėmė iš karto berti viską apie savo išgyvenimus. Luelė nustojo vaikščioti pirmyn atgal ir pažvelgė į Leilą. Paskui tarė:
- Ei, ramiau. Nusiramink ir paklausyk,- Luelei atrodė, kad Leila per daug karščiuojasi.- Visų prima: kas tie širdies ūžesiai? Antra: aš nežinau, kur Fasas nukišo ,, Tamsą,,.- Luelė klausiamai pažvelgė į Leilą. Iš kur pas ją šitiek karštakošiškumo? Ak, juk ji grifiukė. Tai viską paaiškina.
Luelė atsisėdo į fotelį priešais Leilą ir įsistebeilijo į ją. Leila atrodė pavargusi ir sugniuždyta. Jos akys buvo užmerktos. Luelė pakėlė ranką ir pliaukštelėjo Leilai per skruostą.
- Ei? Ar girdi mane?- paklausė ji. Kadangi Leila nerodė jokių gyvybės ženklų, Luelė atsistojo ir ėmė eiti palei lentyną pirštais braukdama per knygų nugarėles. Jau greitai atvažiuos svečiai iš Durmštrango ir Biobetonso... Kažin, kaip jie atvyks? Hario Poterio laikų Burtų Trikovės Turnyre Biobentoso mokiniai atskrido milžiniška karieta, o Durmštrangiškiai- laivu...
- Leila, ar bandysi patekti į Burtų Trikovės Turnyrą?- paklausė Luelė neatsisukdama.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Kasiopėja Evers Rugsėjo 28, 2014, 12:52:50 pm
Ji buvo lyg transe. Netikėtai ji atsistojo, jos akys buvo visiškai juodos. Leila kraupiai nusišypsojo, nusijuokė keistu,  jai nebūdingu, šaltu plonu juoku. Po kiek laiko ji vėl sudribo į fotelį. Buvo labai išsekusi.  Tarsi per miglą atėjo klausimas.
-Leila, ar bandysi patekti į burtų trikovės turnyrą?
Leila linktelėjo ir susiėmė už galvos. Ją tarsi degino kažkas iš vidaus. Joje kirbėjo begalės neatsakytų klausimų, į kuriuos turbūt nėra atsakymų.
-Gal šiandien kokios žudynių metinės? Du kartus vos nemiriau...-mergaitė tyliai paklausė. Šiandienai jai buvo perdaug. Ji pakėlė galvą ir tyliai suaimanavo.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Džeimsas Korneris Rugsėjo 28, 2014, 03:03:26 pm
Maiklas Korneris atidarė bibliotekos duris ir įėjo vidun. Viename bibliotekos kampelyje jis pamatė dvi besikalbančias merginas: Leilą ir dar kažkokią varnę pirmakursę. Gūžtelėjęs pečiais jis nuėjo pas jas ir joms linktelėjo.
-Labas, Leila, labas... Luele,-jis perskaitė varnės vardą ant apsiausto.
Vaikinas atsirėmė į knygų lentyną.
-Ką čia veikiat?
Jis įsmeigė savo auksines akis į merginas, laukdamas atsakymo.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Kasiopėja Evers Rugsėjo 28, 2014, 03:10:45 pm
Leilai bemąstant atėjo Maiklas. Jis atsirėmė į knygų lentyną ir pasisveikinęs paklausė ką jos čia veikia. Ir vėl įdėmiai įsispoksojo auksiniu žvilgsniu.
-sėdim, kalbam,-ji trumpai atsakė ir įsispoksojo į klastuolį. Jis atrodė labai aukštas, palyginus su mažyte Leila. Ji buvo išties žema. Ją vaikystėje visada vadindavo coliuke. Ji šyptelėjo prisiminusi, kaip per darželio vaidinimą jai buvo suteiktas coliukės vaidmuo.
Ji stryktelėjo prisiminusi Burtų Trikovės Turnyrą.
-Svečiai tuoj bus čia,-ji priminė kitiems pirmakursiams atsistojusi.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Brielle Siri Devers Rugsėjo 28, 2014, 03:44:12 pm
-Gal šiandien kokios žudynių metinės? Du kartus vos nemiriau...- Staiga tarė Leila. Luelė staigiai atsisuko ir pažvelgė į ją.
- Tu turi omeny jį, na... tą... supranti. Juk žinai apie ką aš?- Mikčiojo Luelė. Ji pasitraukė nuo lentynų ir atsiėdo į fotelį priešais Leilą.- Jei tikrai manai, kad tai dėl jo, tai gal geriau sedėk visą likusią dieną pilyje ir nekelk kojos iš jos. Jeigu tikrai tie kartai kai tu... na... jei tai tikrai dėl to, - Luelė išsigando. O kas, jeigu Fernandeso dvasia Persekioja Leilą? Ne taip negali būti... Negali ir viskas. Dvasios neegzistuoja.
-Labas, Leila, labas... Luele,- Pasigirdo balsas.Luel staigiai atsisuko ir pamatė kažkokį klastuolį.- Ką čia veikiat?- pridūrė jis ir įsmeigė akis į Luelę ir Leilą. Jos buvo auksinės, ir tai privertė pasijusti Luelę nejaukiai.
- Mes... mes kalbamės. O tu ką čia darai? Kuo tu vardu?- Išbėrė Luelė ir lygiai taip pat įsmeigė savo ledines akis į klastuolį.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Kasiopėja Evers Rugsėjo 28, 2014, 04:05:42 pm
Ji vėl atsisėdo. Luelei paklausus kas jis toks, ji tarsi atitokėjo.
-Luele, čia Maiklas. O tu jau žinai jos vardą,-ji pasakė abiems. Jie abu žiūrėjo vienas į kitą, tik klastuolis spoksojo auksiniu žvilgsniu, o Luelė lediniu. Leila kilstelėjo antakį, ir pasirėmė galvą ranka.
Jos mintys pamažu nuslydo prie svetimšalių, kurie tikriausiai jau pakeliui. Grifei buvo įdomu, kokios jų uniformos,  jų kultūra ir kalbėjimo manieros. Ji girdėjo, kad didžiojoje salėje vaišins bulgarų ir prancūzų nacionaliniais patiekalais. Taip besvarstant jos mintys peršoko prie Fernandeso.
Ji staigiai atsisuko į Luelę. Kol kas Leila nežinojo, ar verta patikėti Maiklui tokią paslaptį.
- Sí. No me gusta eso. Tal vez la maldición de lo que dejó atrás?(Taip. Man tas nepatinka. Gal koks prakeiksmas, kurį jis paliko?)-tą akimirką Leila troško, kad Luelė irgi mokėtų ispanų kaip ir grifė. Ir, aišku, ji baisiai norėjo, kad ispaniškai nemokėtų klastuolis.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Brielle Siri Devers Rugsėjo 28, 2014, 04:45:48 pm
Luelė toliau spoksojo į Klastuolį savo ledinėmis akimis. Ji negirdėjo, ką Leila tauškia apie Burtų trikovės turnyrą, bet staiga tsitokėjo ir pasisuko į Leilą, kai ji ištarė:
-Luele, čia Maiklas. O tu jau žinai jos vardą,- Pastarajį sakinį Leila pasakė labiau Maiklui, negu jai, ar bent jau Luelei taip atrodė. Ji vėl nusisuko į Maiklą, dar vis tebespoksantį į ją. Staiga Leila kažką sumarmaliavo ispaniškai. Luelė nustebusi pasisuko į ją ir atsakė prancūzų kalba, kurią ji mokėjo tiesiog idealiai, mat jos mama buvo prancūzė:
-Leila, si vous voulez, quelque chose que je comprends, Veuillez parlent leur propre langue. Et si vous ne voulez pas que quelqu'un nous écoute, alors il ne faut pas appeler n'importe quoi. Maintenant, c'est l'occasion de parler normalement zéro.(Leila, jeigu nori, kad aš ką nors suprasčiau, malonėk kalbėti suprantama kalba. O jeigu nenori, kad kas nors mūsų klausytųsi, tai ir nereikia nieko kviesti. Dabar galimybė pasikalbėti normaliai yra lygi nuliui.)- Tai tarusi Luelė vėl nusisuko ir tesė pradėtą ,,žvilgsnių mūšį,, su Maiklu.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Kasiopėja Evers Rugsėjo 28, 2014, 05:19:11 pm
Jai kažką pasakius prancūziškai Leila išpūtė akis. Ji nesimokė prancūzų, bet ispaniškai galėjo kalbėti laisvai. Ji atsirėmė į atlošą ir ėmė žiūrėti į tą žvilgsnių karą, mastydama apie Fernandesą.
Vandenyje ji girdėjo jo juoką, krisdama irgi. Gal tas juokas girdimas kai tu vos nemiršti?  Kai vos nepakliūni mirčiai į nasrus? Šitas klausimas nedavė Leilai ramybės. O gal Fernandesas kaip Voldemortas? Gal jo mažytė dalelė gyvena Leiloje? Leila netikėjo šia teorija. Jai priimtinesnis buvo prakeiksmo variantas. Ji atsiduso ir atsistojo.
Ji perėjo per lentynas ieškodama bet ko, kas tik jai padėtų tai suprasti. Radusi keistą knygiūkštę ji ją ėmė skaityti.
 Kartais šmėklos lieka gyvųjų pasaulyje tol, kol atlieka savo užsibrėžtus darbus.... Prakeiksmai kartais būna skiriami kuriai nors kartai.... Ypač stiprūs būna prakeiksmai su kruvina praeitimi.... Leilos oda pašiurpo paskaičius keletą sakinių. Ji padėjo knygą į vietą.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Džeimsas Korneris Rugsėjo 29, 2014, 02:55:39 pm
Maiklas pavartė akis.
-de otra manera que puedo hacer en español...(šiaip jau aš moku ispaniškai...)-su lengva šypsenėle lūpose nepriekaištinga ispanų kalba atsakė rudaplaukis.
Vaikinas pastebėjo, kad Luelė vėl įsmeigė savo ledines akis į jį.
-Klausyk, jei jau taip nori į mane žiūrėti ir manimi grožėtis, tai prašom,-prunkštelėjęs tarstelėjo klastuolis ir gūžtelėjo pečiais.
Kiek patylėjęs tarė:
-Klauskykit, neniekinkit taip manęs dėl to, kad aš klastuolis.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Kasiopėja Evers Rugsėjo 29, 2014, 03:10:52 pm
Jam ispaniškai pasakius, kad jis moka ispanų, Leila skaisčiai nuraudo.
- Nada no despreciará. Por lo menos yo.(niekas tavęs neniekina.  Bent jau aš)-ji pasakė jam ispaniškai, tarsi testuodama.  Iš tiesų jai buvo gera sutikti žmogų, kuris irgi moka ispaniškai. Neveltui ji gaišo nuo antros klasės antrą kalbą pasiėmusi ispanų. Gal ši kalba jai pravers ateityje.
Leila krūptelėjo išgirdusi riaumojimą. Pro langą buvo matyti didžiuliai ugnies kamuoliai, o poto pasireiškė ir pats drakonas. Dar vienas ugnies pliūpsnis į orą. Leila suprato, svetimšaliai jau čia. Jos širdis spurdėjo kaip mažytis kamuoliukas, o ji šypsojosi plačiai kaip niekad.
-einam, svečiai jau atvyko,-ji paskubino visus.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Džeimsas Korneris Rugsėjo 29, 2014, 05:50:56 pm
Maiklas Korneris gūžtelėjo pečiais.
-Simplemente me parece que Luel le gusta ...(tiesiog atrodo, kad Luelė manęs nelabai mėgsta...)-sumurmėjo vaikinas.-pero pobre pérdida aquí ...(tačiau menkas čia praradimas...)
Jis žvilgtelėjo pro langą. Lauke siautė drakonai.
-Atrodo, kiti ten linksminasi,-tarstelėjo.
Klastuolis gūžtelėjo pečiais.
-Jei jūs norit, galim eiti.
Laukdamas atsakymo Maiklas vėl įsmeigė savo auksines akis į merginas.

Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Kasiopėja Evers Rugsėjo 29, 2014, 06:03:55 pm
-Simplemente me parece que Luel le gusta ...-Leila atsisuko į kalbantį Maiklą.-pero pobre pérdida aquí ...
Leila nusijuokė ir juokais kumštelėjo klastuoliui į petį. Gera buvo sutikti ką nors, kas irgi moka šnekėt ispaniškai taip pat gerai kaip. Ir gera buvo naudotis tai ką ji išmoko.
-Gal dar ir rusiškai moki?-ji sukikeno ir ištraukusi bet kokią knygą, atvertė pirmą pasitaikiusį puslapį. Knygą laikė aukštyn kojomis, bet vis tiek ji suprato, kas buvo pavaizduotas voras. Voras, matyt kažką ryjo, nes nuo jo žnyplių krito gabalai. Leila, net nepavarčiusi kitų puslapių,  pasišlykštėjusi padėjo knygą atgal. Leila nuo mažens bijojo vorų, kaip tie patys ugnies. Ji dar kartą krūptelėjo išgirdusi riaumojančius drakonus. Jai tai nelabai patiko.
-Jei jūs norit, galim eiti,-ji išgirdo klastuolį. Ji atsisuko, gūžtelėjo pečiais ir pasikasė savo pusmėnulio formos apgamą po kairiąja akimi.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Džeimsas Korneris Rugsėjo 29, 2014, 06:19:25 pm
Maiklas šyptelėjo Leilai.
-Gal tu ir rusiškai moki?-paklausė ji.
Vaikinas papurtė galvą.
-Ne. Tik angliškai, vokiškai, prancūziškai, ispaniškai, itališkai ir šiek tiek graikiškai,-pasakė vaikinas.-na, tiesa, metus lankiau rusų kalbą, tačiau, kaip sakoma, "neužkabino".
Klastuolis pamatė, kad Leila nenori eiti į kiemą, ir gūžtelėjo pečiais.
-Ir aš ten labai nesiveržiu. Gal vėliau nueisiu,-tarė rudaplaukis.
Staiga į biblioteką įskrido jo baltoji pelėda Snaigė ir nutūpė ant knygos, kurią ką tik numetė Leila.
-Turi laišką?-tyliai paklausė.
Pelėda jį padavė. Perskaitęs jį vaikinas padėjo į šalį ir išleido pelėdą pro langą.
-Laiškas nuo mamos. Kaip sekasi ir taip toliau...-tarstelėjo.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Brielle Siri Devers Rugsėjo 29, 2014, 06:25:46 pm
Luelė susiraukė, kai Maiklas ir Leila ėmė malti kažką ispaniškai. Ji kelis kartus išgirdo minint savo vardą. Jai atordė, kad ji čia nebereikalinga, nes anie du mala kažką ispaniškai ir nekreipia į ją jokio dėmesio. Kiek Luelė prisiminė, Leila norėjo su ja pasikalbėti. Akis į akį. Kam jai reikėjo čia pasikviesti tą Maiklą? O klastuoliui pasiūlius grožėtis juo kiek tik nori, Luelei visai sugedo nuotaika ir ji išbėrė krūvą prancūziškų keiksmažodžiu.
Staiga pasigirdo riaumojimas ir pro bibliotekos langus praskrido ugninis drakonas. Leila pasiūlė eiti visiems laukan pasitikti svečių. Luelė nužvelgė ją nuo galvos iki kojų kritišku žvilgsniu. Jeigu ji nori eiti su juo, tai tegul eina. Matyt, jai jau nebe galvoj jos širdies ūžesiai ir šaltas plonas juokas. Tada apsisuko ant kulno ir nužingsniavusi tarp lentynų išėjo iš bibliotekos.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Kasiopėja Evers Rugsėjo 29, 2014, 06:47:06 pm
Jam išbėrus visas tas kalbas, Leila galėjo prisiekti, kad pusės jų neprisiminė.
-Tik?-ji cyptelėjo nustebusi, kol jos dėmėsį atitraukė balta pelėda. Ši padavė Maiklui laišką ir nuskrido. Kol Maiklas skaitė laišką, Leila išsitraukė kažkokį kerėjimų tomą. Pasklaidžiusi ji nusprendė keletą pabandyti. Padėjusi knygą patogioje padėtyje ji išsitraukė lazdelę, ir nukreipė į nukritusią knygą.
-Winggardium Leviosa ,-ji mostelėjo lazdele, ir knyga tingiai, lėtai pakilo nuo žemės. Knyga kilo aukštyn, o Leila išsišiepusi stebėjo. Viena ranka pagaudama knygą, ji padėjo ją į vietą.
Leila išsitraukė iš kišenės savo neveikiantį, skilusį MP3, kuris šiuo metu jai buvo tik bandomasis triušis. Norėdama matyti jį gražų, prieš paversdama kuo nors kitu, ji nukreipė lazdelę į mažytį įrenginį, neveikiantį Hogvartso aplinkoje.
-Reparo ,-ji pasakė stebėdamas kaip įtrūkimas išnyksta. Susikaupusi, ji ištarė burtažodį,  paversdama MP3 mažyte dėžute. Dėžutė vis dar turėjo MP3 mygtukus, bet vis šis tas. Leila staigiai atsisuko, stebėdama išeinančią  Luelę.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Džeimsas Korneris Rugsėjo 29, 2014, 09:38:32 pm
Maiklas susidomėjęs, įsmeigęs savo auksines akis į Leilą stebėjo, kaip ji dirba. Tada nusišypsojo ir, paėmęs į ranką savo lazdelę, pasakė merginai:
-Neblogai. Bet...
Jis susikaupė ir galvojo apie geriausią, linksmiausią per jo gyvenimą nutikusį dalyką. Tai buvo jo vienuoliktas gimtadienis. Per tą gimtadienį jis gavo ir savo baltąją pelėdą Snaigę, ir savo greitąją šluotą "žaibas dešimt". O geriausia- gavo laišką į Hogvartsą.
-Expecto patronum!-sumurmėjo vaikinas.
Kaip jis ir tikėjosi, iš lazdelės iššoko sidabro spalvos vilkas ir ėmė šuoliuoti po kambarį. Po to gryžo į lazdelę. Maiklas vėl atsisuko į Leilą.
-Pamėgink. Tik galvok apie laimingiausią tau nutikusį įvykį ir sakyk Expecto patronum,-paragino jis merginą.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Kasiopėja Evers Rugsėjo 29, 2014, 11:25:35 pm
Ji išpūtė akis pamačiusi vilką. Sidabrinis žvėris grįžo atgal į klastuolio lazdelę ir Leila užsikepė norėdama iškviesti vienaragį. Arba katiną. Atsistojusi erdvesnėje vietoje, ji ėmė spragsėti  pirštais, bandydama prisiminti ką nors laimingo. Ir tada ji prisiminė.
Tai buvo prieš kelis mėnesius, jai dar negavus laiško. Lietingą vakarą ji ėjo iš savo močiutės namų. Kelias vedė pro upelį. Eidama pro jį Leila išgirdo silpną miauksėjimą. Smalsiai priėjusi prie garso šaltinio, ji rado mažą, blogai užrištą maišą. Atsargiai jį atidarius, pliūptelėjus vandeniui, galvutę iškišo mažytis juodas katinėlis.  Leila susupo jį į savo megztuką ir parsinešė į namus.
Šis juodas mažylis dabar sau ramiai gulėdamas murkė ant fotelio.
-Expecto patronum ,-ji iškėlė lazdelę stebėdama, kaip iš jos galo išplaukia sidabrinis, beformis debesis. Ji džiaugsmingai sukrykštė, vis dar laikydama jį kaip skėtsakalių virš galvos. Leila pavargusi nuleido lazdelę ir nusišypsojo. Tai nebuvo vienaragis ar išvis koks gyvūnas, bet vis šis tas. Grifė pakasė savo katinui paausius.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Džeimsas Korneris Rugsėjo 30, 2014, 05:22:28 pm
Maiklas Korneris stebėjo Leilą Evers, kuri ištarė burtažodį ir iš jos lazdelės išsiveržė sidabrinių garų debėsėlis. Klastuolis nusišypsojo merginai.
-Neblogai. Kaip pradžiai, tikrai neblogai,-pagyrė vaikinas grifiukę.
Pirmakursis nuėjo prie knygų lentynos ir susirado knygą- "Hogvartso istoriją". Tada dar pasiėmė knygą apie burtų trikovės turnyrus, jų dalyvius ir šokius. Prisiminęs šokius ir lagamine vis dar gulintį juodą šokių apsiaustą, Maiklas mintyse sudejavo. Tada paslapčiomis žvilgtelėjo į Leilą. Gūžtelėjo pečiais. Turbūt ji- vienintelė, kurią jis galėtų pakviesti. Vaikinas pasuko link durų, tik prieš tai priėjo prie Leilos ir mirktelėjo jai.
-Susitiksim vėliau,-tarstelėjo.
Ir išėjo pro duris.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Klerė Hikari Spalio 24, 2014, 11:35:04 pm
Pasiekusi fotelius Keitė pirmiausia sumetė knygas ant elektriškai žalia fotelio. Pakėlusi akis mergina apsidairė, ar nematyti bibliotekininkės. Nea. Gerai. Tiems, kurie knygas kone garbina, toks elgesys nepatinka, o užsotraukti kieno nors nemalonės Keitė nenorėjo. Varnė sustūmė knygas į šonis ir atsisėdo. Persisvėrusi žvilgtelėjo į Soreną, kuris, regis, tebestovyniavo ten pat. Atsivertė vieną knygą.
Citata
Margieji auksasparniai gali padegti viską dviejų- trijų metrų spindulių. Neretai gyvena prie vandens telkinių, pelkėse. Kartais susibičiuliauja su testraliais...
Keitė garsiai užvertė knygą, nors spėjo, kad čia būtų galima rasti neblogos informacijos. Pakiš ją Sorenui. Jai pačiai per daug prisiminimų. Nelabai smagių.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sorenas von Sjuardas Spalio 24, 2014, 11:49:42 pm
Sorenas von Sjuardas nustebęs nusišypsojo, kai Keitė paėmė krūvą knygų apie gyvūnus. Rodos, jo labui. Itin keista. Bet jam nespėjus nė žodžio ištarti ir paimti pusės tų sunkių knygų, Keitė nužingsniavo į jaukų kampelį, bibliotekoje, kuris matyt buvo mėgstamas visų Hogvartso skaitytojų ir bibliotekos lankytojų. Ir kaip žavingai Keitė jam nusišypsojo... Prisistūmęs kažkokį seną žydrą fotelį, Sorenas prisėdo prie stalo ir žvilgtelėjo į hogvartsietę. Tda padėjo ant stalo dar kelias, savo paties pasirinktas krūvas ir su švelnia šypsenėle pažvelgė į tris knygų stirtas ant staliuko. Kyštelėjęs ranką į kišenę, jis išsitraukė pergamento ir Automatinę plunksną, tada padėjo tai ant stalo.
- Bus greičiau viską pasidaryti,- sumurmėjo Durmštrango čempionas. Tada paėmė nuo pirmos knygų stirtos pirmą pasitaikiusią knygą ir atvertė patį pirmą puslapį. Kažkas čia bibliotekoje ne taip.- Nejaugi pas jus bibliotekoje visada taip tylu?- paklausė stebėdamasis vaikinas.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Klerė Hikari Spalio 25, 2014, 12:13:27 am
-Dažniausiai. Čia nėra kokių super duper akcijų bei nuotykiü, kokie visus domina,-sumurmėjo Keitė padėdama knygą.- Čia vientik sausi visiems žinomi faktai apie feniksus, net apie atskiras rūšis neparašyta. Pamėgink šitą,-ji pamakalavo prieš tai skaityta knyga.- Užmečiau akį, atrodė visai nieko.
Mergina pasiėmė sekančią knygą. Čia buvo pasakojama apie marguosius auksasparnius vorus. Mergina ir šią knygą padėjo į šalį. Dar vienoje knygoje išvis nebuvo nieko apie marguosius auksasparnius, tik šlykštus skyrius apie testralius.
-Siaubas,-sumurmėjo Keitė atsiversdama dar vieną knygą.- Nieko gero nerašo.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sorenas von Sjuardas Spalio 25, 2014, 12:33:10 am
Virš nutriušusio juodo staliuko, nukrauto už tą staliuką senesnių knygų stirtomis, labai keistai, tarsi ironiškas kontrastas derinosi palinkusio durmštrangiečio vaikino raudonas apsiaustas.
- Kad žynotum, kas dedasi Durmštrango biblaitekoje,- nusišypsojo Sorenas.- Pas jus, palyginus, labai ramu. Net vaiduoklių - ir tų nė kvapo.
Penktakursis atsivertė kitą knygos puslapį. Tyliai ir greitai persiskaitė.
- Scribunt.- pasakė Sorenas ir automatinė plunksna pašoko. Durmštrangietis pradėjo negreitai, ramiu balsu skaityti:- Margieji auksasparniai feniksai mirtinai bijo rytinio vėjo. Jiems skrendant virš vandens telkinio, šiek tiek gali sutrikti jų orientacija erdvėje. Ši feniksų rūšis niekada neskraido didesniais, negu trijų individų, būriais. Mėgsta būti atviruose laukuose, pavyzdžiui, javų. Festigio.
Sorenas atsiduso.
- Uf, net liežuvys pavargo,- nusišypsojo jis.- Na ir siaubynga ta jūsų kalba.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Klerė Hikari Spalio 25, 2014, 10:15:43 am
Keitė šyptelėjo.
-Ne tokia, kai rusų,- linksmai atšovė.- Ar vokiečių. Pasimokyk vokiečių, tada pašnekėsim apie anglų kalbos sunkumą. Va ten tai jau ne pyragai...
Dabar ji vartė kažkokią herbalogijos knygą apie augalus.
-Ei, paklausyk,- sumurmėjo Sorenui, kad nenugirstų netoliese vaikščiojančios biobetonsės,- čia rašoma apie augalus, irgi marguosius auksasparnius. Jie auga javų laukuose, žiedas prisitaiko prie aplinkos. Pats augalas nepavojingas, bet... devyniuose iš dešimties tokių augalų gyvena fėjos žudikės- Nypharum interfectorem. Žinai, jei organizatoriai nori, kad jūs, čempionai, pasikankintumėt ir finale vistiek būtumėt šokiruoti, jie gali naudoti šitas fėjas. Jos tiesiogiai nėra margieji auksasparniai, bet gyvena juose. Painu. Kai kuriem organizatoriam tikras aukso luitas.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sorenas von Sjuardas Spalio 25, 2014, 04:16:10 pm
Sorenas von Sjuardas šyptelėjo. Nebuvo didelis kalbų išmanovas, todėl nesiginčijo. Vis vien bet kokiu atveju jam asmeniškai anglų kalba sudėtingesnė už rusų. Rusų kalbos tarimas paprasičausias - kaip parašyta, taip ir tari. Anglų kalbos - tarimas yra grynas liežuvio laužymas. Keista, kad dar nėra tekę pamatyti anglo su sugipsuotu liežuviu: jų tuirėtų būti gausu. Sorenas ironiškai šyptelėjo.
- Gali būti,- sutiko Sorenas linktelėdamas. Tada paėmė į Keitės knygą su jau atverstu puslapiu.
- Hmm, bet čia rašhoma apė margosius auksaspardžius. Tie margi augalai, kurie mėgsta žaysmyngai trankyti praeiviams par kojas su savo auksiniais lapais ir kuriuose gyvena tavo paminėtos fėjos žudykės. Aš ir sakau, kad jokių augalų, vadinamų margaisiais auksasparniais, neprisimenu.
Durmštrango čempionas pritilo.
- Žinai, abejoju, ar po tokios gausybės Burtų Trikovės Turnyrų katastrofų organizatoriai vis dar nori kažko labai šokiruojančio ir pavojingo. - pasakė Sorenas ramiu balsu. Norėjosi kažko pavojingesnio ir įdomesnio, bet vaikinas buvo įsitikinęs, kad to nebus.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Klerė Hikari Spalio 25, 2014, 05:58:30 pm
Sorenui paėmus knygą ir pasakius, kad tokių augalų nėra, Keitė pavartė akis. Arba ji perdaug užsispyrusi, arba jis perdaug visažinis. Ir kur jai tai matyta...
Tačiau dėl šito Keitė nutarė patylėti. Ir vis dėlto išgirdusi sekantį teiginį Keitė nebenulaikė liežuvio.
-Žinoma, kad norės, čia juk Burtų Trikovės Turnyras,- pasakė.- Negi manai, kad uźteks nugalėti kauką? Užduotys buvo sugalvotos dar prieš taurei paskelbiant čempionus, kas reiškia, jog užduotys, kurias turėsite įvykdyti, būtų tikusios septintakursiams, kaip tik labiausia jiems, o ne penktakursiams! Ir organizatoriai saugoja tik paprastų žmogelių, įtrauktų į Turnyrą, o ne čempionų gyvybes! Ir jei manai, kad vien dėlto, kad čia Hogvartsas, nereiškia, kad čia viskas bus lengviau! Sutinku, gal čia ir ne taip pavojinga kaip Durmštrange, bet čia- ne vaikų žaidimų aikštelė!
Keitė pikta pasislėpė už knygos. Juos ten Durmštrange ką, suvienodina?-pamanė.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sorenas von Sjuardas Spalio 25, 2014, 06:09:15 pm
Sorenas von Sjuardas vos pastebimai atsiduso. ,,Mokykis, Sorenai, mokykis. Gyvenime bendrausi ne tik su storaodžiais raganosiais vokiečiais ir linksmuoliais rusais. Mokėk ir su džentelmenų tauta bendrauti." pasakė balsas mintyse. Sorenas ramiu balsu atsikirto: ,,Pagal savo suvokimą ir rusiškumą, bei angliško kraujo litrus esu pakankamai džentelmeniškas ir su anglais. Koją gal pakišti tik Durmštrango įskiepyti įpročiai..."
- Tu ne taip supratai mane,- švelnesniu balsu tarė durmštrangiškis. Dabar visiškai nesinorėjo susipykti su nauja pažįstama. Paskui dar neliks su kuo šokti...- Aš nemanau, kad Hogvartse Burtų Trikovės Turnyro užduotys bus lengvesnės. negu kad būtų Durmštrange ar kur kitur. Tiesiog dabar organizatoriai yra spaudžiami įstatymų. Jeigu kuris nors čempionas bus nužudytas per užduotį arba labai sunkiai sužeistas, turnyras gali būti nutrauktas, o organizatoriams paskirtos didžiulės baudos.
Sorenas žvilgtelėjo į knygą. Viena knygų stirta jau buvo šiek tiek apmažėjusi. O nereikalingų knygų krūvoje buvo padėta knyga apie magiškuosius voragyvius, magiškuosius augalus, Herbologijos vadovėlis ir kažkokia knyga apie testralius. Asmeniškai durmštrangiečiui šie gyvūnai buvo įdomūs. Dabar jis neprisiminė, kad būtų ją atidėjęs. Kitas knygas burtų lazdelės mostu grąžinęs į lentyną, vaikinas atsivertė knygą apie testralius.
- Tu atidėjai šitą knygą?- paklausė Sorenas.- Nepatinka testraliai?
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Klerė Hikari Spalio 25, 2014, 06:44:02 pm
Išgirdusi tą Soreno bandymą pasiaiškinti, Keitė vos vos nuleido knygą ir aukštai iškėlė antakius akimis tarsiklausdama "tikrai?"
Durmštrangiui paklausus apie knygą apie testralius, mergina atsiduso.
-Norėčiau, kad nors kartą žmogus, rašantis knygą apie testralius, panagrinėtų juos iš rimtųjų, o ne tiesiog sukaltų į savo knygą daugybės žmonių nuomonę ir informaciją, surinktą iš kitų knygų, kurias parašė tokie pat žmonės.
Mergina vėl pasislėpė už knygos. Tik pamėgink pabandyti man įteigti, jog tokios knygos ir žmonės teisūs, o testraliai yra blogi, ir prisiekiu, aš tau trenksiu,-pasakė mintyse.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sorenas von Sjuardas Spalio 25, 2014, 07:04:41 pm
Sorenas von Sjuardas kiek nustebęs žiūrėjo į Keitę Moris. Kas gi galėjo tą merginą taip užsiutinti? - pamanė jis sau. O pastebėjęs klausiantį jos žvilgsnį, vaikinas atsakė:
- Taip, tikrai. Aš nagrinėjau įstatoymus.
Tai buvo gryna tiesa. Bet Durmštrango čempionas nepaminėjo, kodėl tai darė. Durmštrangiečių mėgstama pramoga buvo skaityti įstatymus ir ieškoti spragų: to, kas nėra gerai, bet nėra draudžiama įstatymų. Užtat šios keistos mokyklos, pagarsėjusios dėl leidimo mokiniams naudoti Juodąją magiją, kai kurie mokiniai mintinai mokėjo įstatymų rinkinius. Kai kurie iš jų - net ne vienos šalies Konstituciją.
- Testraliai labai sūdėtyngo čarakterio,- kilstelėjo pečius Sorenas, perversdamas knygą.- Hmm, bet ča tikrai parašyta perdėtai.
Sorenas prisimerkė, skaitydamas kažkokį keistą poskyrį apie testralių žiaurumą. Tada pažvelgė į viršelį. Ak, žinoma. Aldas Veblelis.
- Niekada neskaityk šito autoriaus knygų. Jys būvo yšprotėjęs.- pasakė Sorenas ir kerais grąžino knygą į lentyną.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Klerė Hikari Spalio 25, 2014, 08:04:25 pm
Keitė šyptelėjo. Tik neaišku, Sorenas tikrai taip mano ar tiesiog padlaižiauja.
-Jie ne sudėtingo charakterio, jie tiesiog kitokie. O dauguma žmonių ir mano, kad jie arba šaltakraujai mirties pranašai, arba, o tai dar blogiau- mano, kad tai tiesiog kažkokie mėsėdžiai juodos spalvos pegasiukai.  Dėl tokių žmonių galima lengvai patekti į pavojų, net mirtiną. Patikėk, geriau jau jų nekęsti. Nors žudyti juos irgi nėra gerai. Tai irgi kainuoja... kartais.
Mergina vėl įbedė žvilgsnį į knygą. Ir vėl nieko naudingo.
-Pats, reik manyti, matai testralius?-paklausė Keitė. Girdėjo apie Durmštrangą tiek, kad atrodė, kad kiekvienas jo mokinys turėtų matyti testralius.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sorenas von Sjuardas Spalio 25, 2014, 09:21:35 pm
Sorenas von Sjuardas atsivertė kitą knygą. Pagal turinį susirado skyrelį apie drakonus, o tarp jų - Margąjį auksasparnį. Greitai susirado ir atsivertė puslapį apie juos. Išsitraukė savo skroblo burtų lazdelę, mostelėjo ja į automatinę plunksną.
- Scribunt.- ištarė burtažodį. Plunksna vėl pašoko. Durmštrango čempionas susikaupė ir pradėjo užsimiršęs berti rusiškai:- Piestryj zolotoi-krylia eto ob pitnadcat metry dlina. (Margieji auskasparniai yra apie penkiolikos metrų ilgio).
Durmštrangietis stabtelėjo, supratęs, kad kalba ne angliškai, bet trumpam šyptelėjęs Keitei pratęsė, išversdamas ir tęsdamas tolyn.
- Margieji auksasparniai būna maždaug penkiolikos metrų ilgio. Jie medžioja laukuose klaidžiojančius gyvūnus, paukščius. Kartais nuklysta į miškus, bet niekada nesirodo spygliuočių miškuose. Iš bėdos gali ėsti žuvį, bet nėra jos mėgėjai. Festigio.
Automatinė plunksna nurimo ir nukrito ant stalo prie pergamento. Sorenas visai patenkintas paėmė savo užrašus ir juos perskaitė. Rusiškas eilutes išbraukė, nes jos buvo užrašytas lotyniškomis raidėmis ir visai nereikalingos. Tada vėl padėjo tai ant stalo ir pažiūrėjo į Keitę.
- Testraliai nėra kuo nors ypatingi. Visus gyvūnus reikia gerbti.- kilstelėjo pečius durmštrangietis.- Aišku, kad matau. Durmštrange iš visų, kas jų nemato, tyčiojasi. Nes pačią pirmą mokslo metų dieną visi pirmakursiai turi įrodyti savo drąsą, įkišdami galvą į prisiminimą, kur žiauriai iškankintas žūsta žmogus.- Durmštrango čempionas susičiaupė. Bene ne per daug išplepėjo? Na, bet tiek tos.
- Po to prisiminimo visi ir pradeda matyti testralius.- užbaigė Sorenas. Tada nukreipdamas temą, paklausė Keitės:- O kas vyksta jūsiškėje mokslo metų pradžioje?
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Klerė Hikari Spalio 25, 2014, 10:05:58 pm
-Visi pirmakursiai dedasi Paskyrstymo kepurę ir sužino, kuriame koledže mokysis,- sumurmėjo Keitė, vėl pakeisdama knygą. Ir vėl nieko gero. Kodėl tam, kuris sėdi priešais, bepaisant to, kas toks jis būtų, visada kliūva geros knygos, o jai- tos kuriose nėra nieko naudingo?
Sorenui pasakius, kad testraliai nėra niekuo ypatingi, Keitė vos neišpyškino ar, jo nuomone, taip yra ir su burtininkais. Vis dėlto nutarė nerizikuoti susipykti ir paliko liežuvį už dantų.
Kai kuriuos klausimus, nuomones ir visa kita reikia nutylėti. Tada būna paprasčiau, niekas neįsižeidžia, niekas nepradeda tavęs nekęsti.
-Tai sakei, pas jus visi laikosi įstatymų,-sumurmėjo Keitė,-negi niekad jų taip ir nepažeidžiat?
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sorenas von Sjuardas Spalio 25, 2014, 10:41:59 pm
Sorenas von Sjuardas susidomėjęs klausėsi Keitės. Kai ji baigė, jis prabilo:
- Tai kepurė skaito, kas drąsus, kas protingas ir panašiai?- pasitikslino jis.- Įdomu. Pas mus daroma kitaip.
Sorenas trumpam stabtelėjo. Paėmė kažkokią knygą, kurią Keitė atidėjo. Tai buvo knyga apie susidorojimą su Magiškaisiais skraidūnais, viena iš tų, kurias išsirinko pats Durmštrangietis. Dėl visko užmetęs akį į autorių, Sorenas perskaitė:
- Timas Jakslis. Kažkoks nelabai girdėtas...- nutęsė vaikinas. Atsivertė knygą: kodėl gi ją Keitė atidėjo? Tada pasiskaitė burtažodžius. Pasiėmė burtų lazdelę. - Scribunt. Kerai, iššaukiami burtažodžiu ,,Antondolohovo" - sukelia didžiulį vidinį skausmą. Burtažodis - ,,Arresto mommentum" Sulėtina arba sustabdo žmogaus ar būtybės judėjimą. ,,Conjunctivitis" - pažeidžia regėjimą. ,,Depulso" ir ,,Flipendo" - nužudo būtybes arba pastumia daiktus. ,,Fumos '' sukuria daug tirštų dūmų, išsiskaidančių tik po daug laiko. Festigio.
Vaikinas pakėlė akis nuo knygos. Išgirdčęs Keitės klausimą, nusikvatojo.
- Aš tikrai nesakiau, kad mes laikomės įstatymų. Mes juos tik nagrinėjame ir ieškome spragelių. Pavyzdžiui, žinojai, kad Hogvartso taisyklės nedraudžia paleisti į mokinį Nusišnekėjimo užkeikimą?- Sorenas nusijuokė.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Klerė Hikari Spalio 25, 2014, 11:03:39 pm
-Hogvartso taisyklės nedraudžia rengti rimtų dvikovų, jei labiau panagrinėji,-šyptelėjo Keitė.-Pamėgink ant lapelio susirašyti visus žinomus puolimo burtažodžius ir skaitydamas Hogvartso taisykles, išsibraukinėk uždraustus burtažodžius. Būsi nustebintas, kiek daug liks neišbrauktų.
Mergina pažvelgė į laikrodį ir jai akys iššoko ant kaktos. Jau praėjo valanda nuo komendanto valandos pradžios. Juos (biobetonses irgi, bet jų, kaip ne šios mokyklos mokinių, tikriausiai nebaus) bet kada gali pagauti. Jie net nesislepia. Keitė pašoko.
-Susirink knygas,-paliepė Sorenui.-Kad ir kaip gaila, bet sėdėjimas bibliotekoje naktį būtų išbrauktas iš minėtojo sąrašo. Gal geriau neįkliūkim. Sek paskui mane, žinau vieną vietą.
Greitai pagriebusi knygas, Keitė iškūrė iš bibliotekos tikėdamasi, kad Sorenas seks paskui.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sorenas von Sjuardas Spalio 26, 2014, 08:52:05 am
Sorenas von Sjuardas šelmiškai štyptelėjo. Nejaugi ir hogvartsiečiai ,,nagrinėja taisykles"? Tai šaunuoliai! Atsivertęs dar vieną knygą, vaikinas atsakė:
- Taip ir padarysiu. Bet pirmiausiai visus užsirašysiu.
Pirmas puslapis. Kaop atpažinti slibiną. Sorenas susiraukė. Kas per nesąmonė? Pravertęs kelis senovinio vadovėlio pirmam kursui pudlapius, kerais grąžino nuobodžią knygelę atgal. Pažiūrėjo į pro bibliotekos langą matomą laikrodį, tada išgirdo Keitės pasiūlymą. Tai buvo netikėta.
- Gerai,- sutrikęs sutiko Sorenas. Jeigu Keitė išeis į kitas patalpas, greičiausiai bibliotekos knygų palengvinimo užkeikimas nebeveiks. Vaikinas pasirinko penkias gerų autorių knygas, tada pasiėmė jas į glėbį ir nulėkė paskui Hogvartso mokinę. Kas gi norėtų paklysti Hogvartse naktį?
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 12, 2015, 10:23:07 pm
Fasas Oldefortas, ramiu ir tvirtu kaip visada žingsniu, įžengė į biblioteką. Grifiukas visiškai neseniai buvo grįžęs iš Durmštrango mokyklos ir mėgavosi tyla, mat Hogvartso moksleiviai ne taip ir gausiai rinkdavosi bibliotekoje. Ant Faso dilbio ramiai tupėjo Turdanas, didysis raguotasis apuokas, Faso augintinis. Prieš maždaug metus vaikinas buvo radęs Uždraustajame miške didžiulį plėšrūną - ligerį, liūto ir tigro mišrūną, kuris buvo siaubingas išvėpėlis ir nuolat kaip koks per didelis, pasimetęs šešėlis, žingsniuodavo šalia grifiuko. Tai Fasą, be abejo, erzino ir jis buvo laimingas, kad jo mama ligerį Ahadą pasiėmė ir šis sotus ir laimingas sėdi namuose. O pelėda - geriausia - nei šerti, nei sekioja nuolat, duoda naudos nešdama laiškus ir taip toliau. Atsidusęs ir išniręs iš prisiminimų, vaikinas atsistojo priešais nuošalesnę knygų lentyną ir braukdamas pirštais per knygų nugarėles, skaitė jų pavadinimus. Viena skaityta, kita jau iš pavadinimo neįdomi, trečia dar kokia... Pagaliau jį sudomino vienos juodos, naujos (kas Hogvartso bibliotekoje itin reta) knygos egzempliorius: ,,Tamsieji padarai". Vaikinas suprato, kad jeigu ši knyga dar nėra Uždraustajame biblitoekos skyriuje, ji nebus kažkuo labai ypatinga, bet išsitraukė leidinį ir nuėjo link jau pamėgto kampelio su keliais foteliais ir sofomis, atsisėdo į vieną krėslą ir atsivertė pačią knygos pradžią.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Brielle Siri Devers Sausio 13, 2015, 05:23:24 pm
Firielė Lučiena su jai įprastu ,,išplaukimu" žingsniavo eilėmis tarp knygų lentynų. Ji, retkarčiais atsitrenkdama į kokio stalo kampą, ieškojo kokios įdomios ir paprastos knygos. Jai norėjosi, kad ji būtų kuo storesnė (kad ilgiau skaitytųsi) ir bent šiek tiek susijusi su fantastika (išeinant ir už žiobarų, ir už magijos pasaulio ribų). O tokių knygų Hogvartso bibliotekoje buvo ganėtinai mažai, nes dauguma senų ir naujų leidinių buvo skirti mokymuisi. Lučiena atsiduso. Priėjusi nedidelį skyrių su šiek tiek ,,kitokiomis" knygomis, negalvodama išsitraukė pačią storiausią. Žvilgtelėjus į pavadinimą, pilkos šeštakursės varnės akys nušvito. Tai ir buvo tokia knyga, kokios ji tikėjosi. Prispaudusi knygą prie krūtinės, Firielė Lučiena nužingsniavo link nedidelės bibliotekos ,,proskynos", kurioje stovėjo keletas fotelių. Tenai jau kažkas sėdėjo. Grifas, matytas per apsigynimo nuo juodosios magijos pamoką. Jis buvo įkišęs nosį į knygą juodais viršeliais. Firielė net pat nustebo, kad prisimena kažkokį konkretų žmogų, nes jai tiesiog tai buvo nebūdinga. Vangiai nutipenusi prie fotelio, esančio priešais, gal kiek dešiniau grifo, varnė klestelėjo į jį ir atsivertusi pirmąjį knygos puslapį apsimetė skaitanti. Kad būtų įtikinamiau, keli kartus pervertė puslapį, ir toliau retkarčiais žvilgtelėdama per knygos viršų ,,skaitė".
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 13, 2015, 07:50:42 pm
Fasas Oldefortas žvilgtelėjo į laikrodį. Laiko turėjo labai sočiai, o namų darbai buvo paruošti, tad buvo laisvas kaip koks Prževalskio arklys. Hmm, ką ten sočiai: nuo to laiko dabar ir persivalgyti gali, jeigu žiūrėtum kokios lepios burtininkaitės akimis. Kai kada Faso vidinę ramybę (taip taip, dar ir tokia yra) sudrumsdavo žingsniai ar keisti trinktelėjimai, bet greitai grifas taip įniko į knygą, kad nė velnio nebegirdėjo. Prieš akis plaukė įvairiausių Žemės planetos kampelių vaizdai ir bėgo gyvūnai.
Citata
Rokų gimtinė yra neabejotinai Azijos pietiniai krantai, esantys prie Indijos vandenyno ir Arabijos jūros: tai Saudo Arabijos, Irano, Pakistano bei Indijos krantai. Rokus stebėjo ir aprašė įžymus keliautojas Markas Polas su savo bendražygiais...
Įnikęs į knygą Fasas kilstelėjo žvilgsnį. Nerangiai į jaukųjį bibliotekos kampelį įpėdino varniukė. ,,Pokemonų dieve." atsiduso šeštakursis, pasisukdamas į knygą užversdamas akis aukštyn. ,,Ar gali suteikti man ramybę?". Kai vėl stengėsi pradėti skaityti, kažkas grąžtu gręžė pakaušį. Moksleivis atsirėmė į fotelio atkaltę ir pradėjo nagrinėti roko paveikslą.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Brielle Siri Devers Sausio 13, 2015, 08:23:35 pm
Lučiena trankiai užvertė knygą. Ji ne to tikėjosi. Ne beprasmiškų sapalionių apie dar neatrastas planetas ir panašius dalykus. O juk pavadinimas bylojo visai ką kitą... ,,Pamiršti ir nežinomi kampai". Keistas pavadinimas, be iš pirmo žvilgsnio daug žadantis. Lučiena atsiduso. Žvilgtelėjo į grifą. Kažkas jo povyzoje jai sukėlė juoką. Nepasitenkinimas. Nesusikaupimas. Firielė šyptelėjo. Paskui atsistojo ir išėjo su knyga rankose. Po minutėlės grįžo su keliomis knygomis ir dribtelėjusi į kitą fotelį (mat anas pasirodė nepatogus) pasiėmė pirmąją knygą. Atsivertusi pabandė skaityti, bet tuoj pat užvertė. Atsidususi pasižiūrėjo į knygas ant stalo netoliese. Paskui papurtė galvą ir nusukusi žvilgsnį į skliautuotas bibliotekos lubas, susikėlė kojas ant fotelio ir susirangė jame taip, lyg ruoštųsi užmigti. Bet nemiegojo. Mintys eilinį kartą nuklydo kažkur už realybės ribų, Lučiena mintyse ėmė kurti planus, kaip susirasti draugų. O visi varnės planai kai visada buvo beviltiški.
Atsidususi Firielė padėjo galvą ant fotelio atlošo ir pasiėmusi plaukų sruogą, ėmė pinti iš jos kasytę. Po keliu minučių pakėlė galvą ir ištiesusi ranką link stalo, siekė knygos, gulinčios knygų bokštelio viršuje, esančiame ant šalia fotelio esančio stalo. Pirštų galiukais ji pabandė knygą sugriebti, bet ši nuslydo nuo bokštelio ir atsivertusi nukrito puslapiais į žemę. Firielė Lučiena tyliai keiktelėjo. Nuleidusi kojas nuo fotelio, atsistojo ir pasilenkusi paėmė knygą. Pažvelgus į atsivertusius puslapius, jos žvilgsnį užkliudė neįprastas žodis: utúlie. Greitai peržvelgusi aplinkui esantį tekstą, varnė vėl dribtelėjo ant fotelio ir nė kiek neapsimesdama ėmė skaityti.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Elena Gilbert Sausio 13, 2015, 10:57:56 pm
Elena vos įžengusi į biblioteką netruko susirasti magiškųjų gyvūnų priežiūros knygų skyriaus. Paėmusi šūsnį knygų patogiai įsitaisė jaukioje skaitymo vietelėje, ir atsivertė pirmąją knygą, pavadintą "Vienaragiai ir magiškieji kraujiniai". Pirmakursė nesuprato, kas yra magiškieji kraujiniai, tačiau vienaragiai - būtent tai, ko jai reikia. Ypatingai juodieji. Tiesą sakant, jei ne MGP namų darbas, mergina būtų nė nesusižavėjusi tokia tema. Visi gyvūnai tiesiog... Ją domino ne pakankamai. Nors, tiesą sakant, naujasis mokytojas mokėjo sudominti, ir tai tikrai pliusas jo naudai.
Galiausiai Elena pradėjo skaityti. "Juodieji vienaragiai arba kitaip - hopsillum blacksinum. Šių gyvūnų kailis ir oda, kaip ir poodiniai sluoksniai juodi lyg anglis. Gyvūnų kraujas mėlynos spalvos, Šis skystis yra stipri rūgšties forma, kurios padauginus žiobaro ar burtininko organižmas užteršiamas ir sunaikinamas. Įvairios juodojo vienaragio kūno dalys naudojamos viraluose, tirpiniuose bei eleksyruose. Žinomi atvejai, kai juodieji vienaragiai duoda savo uodegos plauką burtų lazdelių gamybai. Tačiau taip būna itin retai, nes šie padarai yra agresyvūs ir juos prisijaukinti beprotiškai sunku." ir taip toliau ir bla bla bla... Nors tekstas Elenos labai nesudomino, ji vistiek kelis kartus jį pakartojo, ir išmoko mintinai. Šios informacijos jai gali bet kada prireikti. Galiausiai nusprendė pasilaikyti šia knygą, tad pasiėmė tik ją, o kitas padėjo į jų vietas. Tuomet atsargiai užvėrė bibliotekos duris ir išėjo.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 15, 2015, 08:54:57 pm
Fasas Oldefortas išsiblaškęs skaitinėjo apie rokus. Jau kertvirtą kartą skaitė sakinį, kuriame buvo užsiminta apie Marką Polą. ,,Kas, po šimts barzdočiausių Merlino Ordino pamaivų jis per vienas buvo?" - suirzęs paklausė Pokemonų dievo Fasas. Susigūžė, kai kažkas drambliškai įvirto į sofą ar fotelį - kas ir į kur iš tiesų dribo, grifiukas nė nepasižiūrėjo, mat buvo pernelyg užsispyręs įveikti ir iki galo suvokti tą sakinį. Krūptelėjęs, kai kažkas numetė garantuotai seną, geležimi kaustytą ir vertingą knygą. ,,Na žinai, iš kritimo garso gali įvertinti kone visą pagrindinę informaciją apie knygą, bet prisiminti, kas yra Markas Polas, negebi." - papriekaištavo šaižus balselis šeštakursio galvoje ir šis atsidusęs užvertė knygą. Jeigu nepaskaitys, bet patrukdys kažkam kitam skaityti, arba tieisog su kažkuo pašnekės. Po to, kai paskutinįkart kalbėjo su Džeine, nebendravo su niekuo. O Keitė Moris net nesiteikė ateiti pasakyti jam ,,Labas, malonu, kad grįžai" arba išlodyti už eilinį ilgą buvimą Durmštrange. Atsistojęs nerūpestingai švystelėjo sunkią knygą į dulkių prisotintą bibliotekos orą - ši pati nuskrido ir įkrito į jo kuprinę. Tada vaikinas nuėjo ir klestelėjo ant sofos prie varniukės.
- Labas,- nerūpestingai pasisveikino su mergina.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Brielle Siri Devers Sausio 15, 2015, 09:39:12 pm
Firielė skaitė. Knyga buvo apie kažkokią kalbą, kokią, Lčiena iš kelių perskaitytų puslapių taip ir nesuprato, bet jai magėjo skaityti toliau. Toji kalba buvo laba graži, švelni, net galima pasakyti, kad minkšta. Buvo keletas žodžių parašytų ta kalba ir pagal nurodymus, kaip tarti, Lučiena sau po nosimi sumurmėjo sakinį:
-Ai! Laurie lanter lassi surinen yeni unotimè ve ramen aldaron...
Šyptelėjusi Firielė Lučiena atitraukė žvilgsnį nuo knygos puslapio, išmarginto raidėmis ir palikusi pirštą, ten kur skaitė, užvertė knygą. Pavadinimas skelbė : ,,Sindarin kalbos pagrindai". Knyga buvo įrišta į žalios spalvos verstą odą, su sidabro spalvos apkaustais. Lučiena vėl atsivertė knygą ir ėmė toliau skaityti retkarčiais kažką sumurmėdama sau po nosimi.
Staiga ji pajuto, kaip sofutė šalia jos įdubo nuo kažkieno svorio. Šeštakursės akys nustojo ritminga lakstyt nuo vieno puslapio krašto iki kito, bet galvos ji nepakėlė. Po kelių sekundžių pasigirdo nerūpestingas ,,labas". Lučiena toliau spoksojo į vieną tašką. Po kelių sekundžių pakėlė galvą ir su nuostaba įsispitrijo į šalia atsisėdusį grifiuką, kuris prieš kelias akimirkas sėdėjo visai kitur. Staiga prisiminusi, kad spoksoti nemandagu, Firielė nuleido akis ir sumurmėjo:
- Labas.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 16, 2015, 03:15:32 pm
Fasas Oldefortas nesijudindamas palenkė galvą ir perskaitė knygos, kurią skaitė Varno Nago moksleivė, pavadinimą. ,,Sindarin kalba? Ar tik ne dar viena legendinė legendinių elfų kalba... kaip keista, kad hi Hogvartso bibliotekoje... - pagalvojo Fasas. Elfai jam atrodė pamaivos, dėl savo legendų besipučiančios magiškosios būtybės. Burtininkų nedaug, tiksliau labai mažai pažinojo tikruosius elfus, o kiti beviltiškai paiojo juos su fėjomis. Grifiukas tikrų elfų matęs nebuvo, bet legendomis apie juos tikėjo tik iš principo. ,,Kaip netikėsi legendomis, kai esi su jomis surištas..." - mintyse sakydavo vaikinas, kai atsidurdavo žioplių kompanijoje, karštai aptarinėjančioje įvairias mistiškas net ir burtininkų pasauliui temas.
- Domiesi senosiomis kalbomis?- išsprūdo klausimas Fasui. Žydros akys budriai stebėjo apsiblaususias nuo svajonių varniukės akis.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Brielle Siri Devers Sausio 16, 2015, 03:40:04 pm
Lučiena pasižiūrėjo į grifiuką. Minutelę paspoksojusi vėl nuleido žvilgsnį į knygą ir ėmė mąstyti, koks turėtų būti atsakymas. Jeigu paprasčiausiai atsakysiu ,,taip", jis arba paklaus, kodėl, arba nieko nesakys. jeigu pradėsiu žerti, kad knygą radau atsitiktinai ir ji mane sudomino, irgi nieko iš to nebus. Jei nesakysiu, kad knyga sudomino, o tik kad radau ją atsitiktinai, jis pradės (greičiausiai) žerti ką nors apie atsitiktinumus. Juk žmonės dažnai taip elgiasi... O jeigu imsiu pasakoti ilgą ir ne itin nuobodžią elfų atsiradimo istoriją ir kodėl ėmiau jais domėtis, palaikys mane kvaištelėjusia, kokia daugelis ir laiko. O aš apti apie tariamas senąsias kalbas šnekėti ne itin noriu, bet tylėti būtų nemandagu. Tyliai atsidususi varnė užlenkė puslapio kamputį, užvertė knygą ir pasisuko į grifą. Koks jo vardas? Ar aš apmiršau, ar jis neprisistatė? Tarė:
- Elfų kalbomis. Ar kažko reikėjo? - paklausė Firielė Lučiena žiūrėdama lyg ir grifui į akis, bet labiau per petį. Toks žvilgsnis niekieno netrikdydavo. Nejučiomis ėmė kairės rankos delne dešinės rankos smiliumi braižyti elfų runas. Tiesiog, iš įpročio, gerai nesuvokdama, ką rašo.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 16, 2015, 04:41:55 pm
Fasas Oldefortas kantriai tylėjo. ,,Koks pas šitą varniukę keistas mąstymas... ,,Protingieji koledžiečiai" turėtų galvoti kaip kokie žaibai... nors logiškai palyginus, visi mano pažįstami varnanagiai lėti svajokliai ir truputęlį melancholikai... tai bent ironija. - apsvarstė grifiukas mintyse. Pagaliau išgirdęs atsakymą, kažkodėl pasigailėjo nesąs legilimantas. ,,Elfais nesidomi nuobodylos. Elfai ne tai, ką turėtų mėgti visokie žiopliai..." - nusprendė vaikinas
- Ne, nieko,- atkuto vaikinas ir susigriebė:- Beje, aš Fasas.- nutilęs dar pridūrė:- Fasas Oldefortas. O tu?
 Šeštakursis akimis nulydėjo nuskrendantį popieriaus elfą. Šitokie padarai labai mėgsta gyventi bibliotekose ir knygynuose... Fasas įsiklausė ir mažyčių sparnų šniokštimą. Viens, du, trys, keturi... suvasnoja gal šimtą kartų per sekundę. Oldefortas vėl nuleido žvilgsnį ir grįžo prie Firielės. ,,Ar tik ne ji bijo moters su kruvina kakta?.." - pabandė prisiminti.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Brielle Siri Devers Sausio 16, 2015, 07:09:30 pm
Firielė Lučiena Pilkoji sėdėjo suglaudusi delnus ir susidėjus rankas ant kelių. Spoksojo kažkur tiesiai priešais save. Atrodė užsigalvojusi. Panašiai ir buvo. Na štai. Dar kažkas tuoj tuoj palaikys mane kvaištelėjusia. Pasigirdo atodūsis, kuris reiškė, kad kažkas susitaiko su likimu. Vis tik aš nepamiršau, kas jis toks. Jis tiesiog buvo neprisistatęs.
- Firielė Lučiena, - šeštakursė stabtelėjo, - Pilkoji, - pridūrė dar vieną žodį. Paskui vėl nutilo ir pažvelgė į savo rankas. Ant kairės rankos delno ji turėjo nedidelį baltą randą. Neprisiminė, kas jai įbrėžė, tik tiek, kad tai nutiko, kai buvo dešimties.
Lučiena nusekė grifo žvilgsnį ir pamatė popierinuką, skriejantį už kampo. Jos pilkos akys žvelgė į padarėlį su giliai slypinčia, išorėje vos matoma ir sidabriniais žiburėliais akyse pasirodančia panieka. Lučiena nuleido akis. Staiga lyg kažką prisiminusi Lučiena pasisuko į Fasą ir gyvu balsu paklaussė:
- Mačiau tave skaitantį. Ar trukdžiau mėtydama knygas?
Šyptelėjo. Pilkos akys įsmigo į žydras, bet varnė tuoj pat nuleido savąsias. Vėl pirštu palietė randą ant delno.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 20, 2015, 10:23:02 pm
Fasas Oldefortas linktelėjo ir šyptelėjo Firielei. Toje šypsenėlėje, kurią turėjo vienintelis pasaulyje žmogus, tik profesionalas galėjo įžvelgti mažytę pašaipėlę ar sarkazmą. Nors dažnai šis jausmas tik regėdavosi, ši šypsenėlė buvo įprotis. Ar vizitinė kortelė.
- Malonu susipažinti,- tyčia perdėtai oficialiu tonu pasakė Fasas. Popierinis elfas atsitrenkė į knygą, kreivai vėpsodamas į kitoje bibliotekos dalyje triukšmaujančius, turbūt, pirmakursius. Atšokęs nuo lentynos ėmė nuož\ulniai leistis žemyn ir atsitrenkė Fasui į koją. Šis vyptelėjęs paėmė elfą ant delno ir kilstelėjo aukščiau. Elfas papurtė mažytę galvą ir pabandė atsistoti.
- Mėtydama knygas? - Nejučia pakartojo Fasas, išgirdęs klausimą. Šypsenėlė dingo, o vaikinas iš Grifų Gūžtos pridūrė:- Ne, netrukdė. Juk visiem pakliūva.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Brielle Siri Devers Sausio 21, 2015, 04:06:44 pm
Varnė pasižiūrėjo į Fasą. Jo veide šmėkščiojo keista šypsenėlė, bet Firielė nekreipė į tai per daug dėmesio. Ji su gilia ir vos pastebima panieka stebėjo popierinuką. Kai grifukas paėmė padarėlį ant delno, Lučiena nežymiai susiraukė ir nusuko žvilgsnį į knygą, kuri gulėjo ant stalo priešais ją. O juk yra tokių, kurie tuos popierinius padarus vadina elfais. Arba fėjomis. Fėjai tai dar nieko, joms ir priklauso būti nagloms ir suptis gėlių žieduose. Sakyčiau, popierinukus ir reikėtų vadinti fėjomis, nes jie tokie patys nagli, tik žaidžia ne su gėlėmis, o su knygų puslapiais. Tačiau jei kažkas pavadintų šitą padarą elfu... Jie ne elfai. Tikrai ne. Jie net nepanašūs į šią didingą senąją tautą, kurios kalba jau seniai užmiršta. Apskritai abejoju, ar dar yra likę gyvų tų, kurie bent iš toli matė elfą ar elfę.
Firielė Lučiena mažumėlę nustebo. Pažvelgusi į grifiuką kritiškai šyptelėjo ir kilstelėjusi antakį paklausė:
- Netrukdė? Knyga neįdomi? Ar nesugebėjai susikaupti?- kažkodėl ji baisiai panoro sužinoti, kodėl grifas metė savo skaitalus. Firielė vis dar tebebuvo pakėlusi antakį ir kritišku žvilgsniu stebeilijo į Fasą. Retai jai užeidavo toks noras šnekėti. Net pati nusistebėjusi, Firielė Lučiena laukė atsakymo.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Yecatherine Delilah Lutterworth Sausio 21, 2015, 09:11:17 pm
Jekaterina ilgai naršė bibliotekoje, kol rado įdomią knygą. Perskaičius anotaciją, jai viskas paaiškėdavo. Ji ieškojo tokios knygos, kurios anotaciją perskaičius niekas nebūtų aišku. Bet ne tokios, kur vien formulės. Galiausiai atsikvėpė ir pagalvojo, kad dabar šiek tiek pasimokys, o vėliau paskaitys. Išsitraukus dulkėtą prancūzų kalbos vadovėlį atėjo įjaukų kampelį su foteliukais. Pamačiusi, kad ten jau yra du žmonės, atsisėdo toliau kamputyje. Ji jau kažką mokėjo prancūziškai, todėl pati nepajutusi paklausė judviejų:
 - Ou je peux me asseoir? - staiga suvokusi, ką pasakė, nuraudo ir atsiprašė. - Atsiprašau, tikriausiai galiu prisėsti?
Nelaukusi atsakymo kukliai prisėdo ant tolimo foteliuko ir atsivertė prancūzų kalbos vadovėlį ir ėmė skaitinėti bei mokytis.
 - Où il ya un café - kur yra kavinė, - tyliai pasakė ji. - Graži kalba. Apsižvalgiusi nutilo, nes pamanė, kad kažkaip keistai turėtų atrodyti. Vėl nutipeno tarp bibiotekos lentynų ir padėjo knygą į vietą. Pasiėmusi knygą "Nimfos tyrai" ir perskaičiusi anotaciją vos nesukrykštė - kaip tik tokios knygos ji ir ieškojo. O anotacija nebuvo tradiciška ir nuobodi, tačiau buvo tokia:
Citata
Nimfa Elegorė, nepritampanti tarp kitų supranta, kas yra tyrai. Jos gyvenimas pasikeičia atrodo, per vos vieną akimirką, kai auros apgaubtas profesorius išsivedė ją į pasaulio dalį, kurioje sunku būti. Elegorės grįžimas sukeltų paniką tarp visų nimfų. Ar jai verta sugrįžti? Ir ką ji nuspręs daryti su mažuoju Ofibijumi? Ar profesorius leis jai atverti uždraustas duris? Pagaliau šios nimfos gyvenimas kupinas tragiškų nuotykių ir pavojų, kurių metu ji praranda nemylimus artimuosius, kurių nepažinojo... Kas jie? Kas laukia Elegorės toliau?
Perskaičiusi anotaciją Jekaterina absoliučiai nieko nesuprato, o knyga turėjo 983 puslapius - kaip tik jai. Ta knyga buvo ypatingai dulkėta ir labai giliai užslėpta tarp kitų. Kažin, kiek metų jos niekas netikrino? Tikriausiai daug, nes toks dulkių sluoksnis tai ne šiaip sau atsirado. Gražiai nuvaliusi pamatė skraidžiojantį popierinuką. Pasigavusi jį apžiūrėjo ir nutipeno atgal į skaitymo kampelį. Pasidėjusi knygą ant kelių pradėjo skaityti ir paniro į fantastikos ir keistenybių pasaulį su nerišliomis mintimis, kurios užsibaigia keistai, o naujos dar keistesnės. Skaitė visiškai atsidėjusi, todėl veikiai ničnieko nebegirdėjo ir nematė išskyrus plaukiančius vaizdus.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 21, 2015, 09:54:16 pm
Fasas Oldefortas blausiai šyptelėjo. Reta šypsenėlė iš šio žmogaus buvo tikra (bet dievulėliau, kokia Faso Oldeforto šypsenų istorija!). ,,Ne ne, ką tu, netrukdei. Man netgi buvo malonu klausytis griūvančių knygų garso. Ką tu, net neįsivaizduoji, kaip malonu. Taip tik kyli, kyli, ant debesėlių į euforiją." - pagalvojo jis ir nutaisė nekaltą veido išraišką. ,,O ką, tau labai norisi sužinoti mano tikrą nuomonę?"
- Hmm, skaičiau įdomią knygą.- atsakė vaikinas surimtėjęs ir susimąstęs, žiūrėdamas į juodą savo kuprinę, kurioje ir buvo knyga.- Bet et, kartais ir pabendrauti reikia. Dabar kone pusę mėnesio su niekuo nekalbėjau.- skėstelėjo rankomis Fasas, o žydrose akyse vėl sublyksėjo šypsenėlė. Lenkiantis paimti po sofa gulinčios kažkokios knygos kampą, Faso ausis pasiekė paukščių kalba. Tokia kalba, kurią mėgo labaiii retas durmštrangietis. Grifiukas Ištraukė iš po sofos knygą ir nuvalė viršelį. Į galvą atėjo šelmiška mintis, visiškai nesusijusi su literatūra. ,,Kaži, o ar varniukai supranta jumoro jausmą?" - pasvarstė Oldefortas.
- Atsisėsti?- nustebęs paklausė grifas.- Ne.
Tada pažvelgė į Varno Nago moksleivę Firielę ir mirktelėjo akį klausdamas.

1. Š
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Brielle Siri Devers Sausio 21, 2015, 10:13:49 pm
Firielė Lučiena nejučia šyptelėjo. Kuriems galams prieš atsakant į klausimą nutaisyti angeliuko išraišką, o paskui kalbėti tokiu tonu, lyg būtų prieš kelias dienas mirusi jo senelė? paklausė savęs varnė. Ją pagavo linksmumas, koks seniai nebuvo užvaldęs. Nutaisiusi supratingą, kone užjaučiančią miną, palinksėjo, tačiau akyse šmėkščiojo žiburėliai. Staiga Frielės žvilgsnis užkliuvo už kažkokios mokinukės. Nepasirodė kažkuo ypatinga, be kai paklausė, ar gali atsisėsti, šeštakursė išpūtė akis. Kas per klausimas? Aišku kad ga... tačiau Lučienos mintis nutraukė neigiamas tariamai nustebusio Grifų Gūžtos moksleivio Faso atsakymas. Dabar Firielė Lučiena pasižiūrėjo į Fasą žvilgsniu, tars klausiančiu: ,,kas čia dabar?". Tačiau ka grifiukas jai viena akim mirktelėjo, Lučiena staiga suprato būsiant pramogą. Šiaip ji nskriausdavo pirmakursių, bet šioj buvo klastuolė, o proga nuskriausti klastuolę atrodė laba viliojančiai. Nusišiepusi Fasui Firielė nežymiai linktelėjo. Paskui pasisuko į klastuolę ir tarė:
- Tu negavai leidimo. Atsistok.
Varnė kalbėjo rimtu, šiek tiek piktu balsu, kad tas, kuriam buvo skirti žodžiai, pasijustų nejaukiai. Paskui puse lūpų tyliai šnipštelėjo Fasui:
- Tavo kursas?
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Džeinė Meko Sausio 21, 2015, 10:58:22 pm
Eva Howard įėjo į biblioteką. Ant jos nugaros, kaip visada, kabėjo jos juoda gitara. Klastuolė dievino muziką, ypač grojimą gitara ir dainavimą. Gaila, kad bibliotekoje reikia būti tyliems... Rudaplaukė ėmė vaikščioti po biblioteką, ieškodama ko nors įdomaus. Ech... Namų darbus padarysiu vėliau,-nusprendė Eva. Deja, ji turėjo bruožą, kuris jai ne ką tepadėdavo-namų darbus klastuolė atidėliodavo iki pat paskutinės minutės. Eva, beeiškodama įdomios knygos, nuklydo į bibliotekos gilumą. Eva atsiduso. Viešpatie, kaip sunku čia ką nors surasti-biblioteka milžiniška... Tačiau dar kažkiek paklaidžiojusi ir paieškojusi Eva rado, ko ieškojo-įdomią knygą. Johno Greano parašytą knygą "popieriniai miestai". Mėlynakė nuėjusi atsisėdo į fotelį. Čia buvo gan jaukus kampelis, tik jau sėdėjo trys žmonės. Berods, du iš jų mėgino išvaryti iš čia klastuolę. Eva gūžtelėjusi pečiais padėjo šalia fotelio, kuriame sėdėjo, savo gitarą ir atsivertusi knygą ėmė skaityti.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sorenas von Sjuardas Sausio 21, 2015, 11:05:05 pm
Fasas Oldefortas patylėjo. Kaip būna gera, kai pavyzdžiui, išsišiepęs pudrini kažkokiam neprotukui smegeninę, o kai smegeninė pradeda gaminti antikūnus pudrai, tau į pagalbą ateina koks bičiulis - ir vien tik iš žvilgsnių ,,dialogo" viską susitari. O jei tas draugas ar draugė pažįstamas porą minučių, tai gera pradžia. Kartu maustyti ir pakrikštyti klastuolį pirmakursį yra gal netgi trigubai geriau už dėžę tortų (dėžė būtų nuo šaldutuvo) ir šampano statinę.
- Iš viso,- iš visos širdies, ir visù plaučių pradėjo išsidirbinėti Fasas. Ko čia kuklintis,- Ar nežinojai, kad bibliotekoj draudžiama kalbėti prancūziškai? Tik angliškai ir rusiškai, jasna?
- Šeštas.- tyliai atsakė Grifų Gūžtos moksleivis. ,,Galėjai nuskiest, kad septintakursis. Dar geriau būtų.
Tik jau baik. Aš retai temeluoju. Nors gera idėja pirmakursės krikštynoms...
Meluoti tu, brolytėli nemoki, bet išsidirbinėji kaip profas. Na, žinai.

- Tu irgi septintakursė?- garsiai paklausė Fasas, išsitraukdamas burtų lazdelę ir stropiai, demonstratyviai apžiūrinėdamas savo nagus.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Brielle Siri Devers Sausio 21, 2015, 11:19:48 pm
Firielė tebestebeilijo į pirmakursėlę. Viduje ji juokėsi. Nors nieko ypatingo nevyko, vien mąstyti apie būsimą smagumą prilygo šimtaprocentinei euforijai. Vaje, jau buvau pamiršus, kaip smagu kažką kankinti... Firielė Lčiena vos susilaikė neišsišiepusi. Kažką kankinti varniukams tikrai nebuvo įprasta, bet Firielė retai kada panešėjo į varniukę. Tiek visko bvo jos galvoj, kad paskirstymo kepurė ilgai galvojo, kur ją nukišt. Galiausiai, matyt dėl didelio proto, nukiš į varno nagą. Firielė turėjo visas savybes,.reikalingas visiems koledžams, tad ir pati gerai nenutuokė, kur iš tiesų turėtų būti jos vieta.
Fasui pareiškus, kad bibliotekoje nekalbama prancūziškai, Lučiena mintyse sukikeno. O kai grifiukas garsiai paklausė a ji taip pat septintakursė, varnė jau žiojosi jam priminti, kad pats ką tik sakė, kad yra šeštakursis. Bet staiga susivokė ir lygiai taip pat garsiai kaip ir jis tarė:
- Taip, aš irgi.
Kyštelėjusi ranką kišenėn ji išsitraukė lazdelę ir ėmė ją apžiūrinėti su apsimestiniu susidomėjimu. Paskui piktai pažvelgė į pirmakursę klastuolę ir piktai tarė:
-Ar negirdėjai? Stokis ir gerai įsikalk į galvą, kad prancūzų kalba čia nepageidaujama. O gal tau padėti?- Lučiena demonstratyviai pamosavo lazdele.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Yecatherine Delilah Lutterworth Sausio 22, 2015, 02:41:29 pm
Jekaterina buvo taip įsigilinusi į knygą, kad iš pradžių nė neišgirdo paliepimo. Tačiau supratusi, ko iš jos reikalaujama ji susikaupė ir dėbtelėjo į juodu. Mėlynos akys greitai virto visiškai juodomis, o veidas įgavo baltą atspalvį dėl akių kontrasto. Piktai sušnypštusi atsiduso ir nusprendė atsilyginti:
 - Comment ne comprenez-vous ce que je lis? Maintenant, juste besoin de me énerver, ou non? Et le simple fait que je suis un junior? Et en passant, vous avez un tout vous n'êtes pas d'âge. Surtout vous, le gars dans les petits comme vous. Et dire ce Rovena Varnanagė sur le fait que son écolière jouent donc autour? Et même une baguette magique menacer les autres? Et en raison du fait que je suis d'un autre collège, ne me oppriment pas. Je voulais juste prouver à être poli, mais vous ne me avez pas permis. Je me en vais!
Demonstratyviai atsistojusi ir išėjusi iš bibliotekos atsirėmė į sieną šalia durų ir pastovėjusi nukurnėjo - jau žinojo, kurių reikės vengti.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Brielle Siri Devers Sausio 22, 2015, 03:12:28 pm
Firielė Lučiena Išpūtė akis ir įsispoksojo į klastuolę, kuri, matyt, buvo pernelyg savimi pasitikinti. Jos mėlynos akys pajuodavo, matyt, demonstruodama savo nepaprastą gebėjimą pirmakursėlė norėjo pasirodyti. Ką ji čia išdarinėja? Kai klastuolė ėmė makaluoti liežuviu šnekėdama atseit prancūziškai, Firielės veide pamažu nušvito šypsena, Ji nė žodelio nesuprato, bet jai tas nerūpėjo. Svarbiausia, išvedė iš kantrybės. Vis dar tebesišypsodama varnė pamosavo lazdele. Ką gi, šiandienai viskas... Kai klastuolė išpėdino iš bibliotekos, Firielė susimąstė. Galbūt jai tik pasigirdo, bet klastuolė ištarė du angliškus žodžius: Rovena Varnangė. Regis, tas sakinys, kuriame figūravo šie žodžiai, buvo skirti varno nago šeštakursei. Nenutuokė, ką pirmakursė norėjo pasakyti, bet gal tai ir nebuvo pernelyg svarbu. Jai, kaip tikrai klastuolei, reikėtų dar pasimokyti skriaudimo žodžiais meno... Pirma, jei nori įžeisti, kalbėk suprantamai, kad tas, kuriam žodžiai skirti, suprastų esmę, kitaip iš to nebus jokios naudos. Firielė Lučiena Pilkoji šyptelėjo. Paskui pasisuko į Fasą ir sumirksėjusi paklausė:
- Tu supratai bent žodelį?
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 22, 2015, 06:55:42 pm
Fasas Oldefortas abejingai linktelėjo. Pastebėjo, kad klastuolė jau pradeda nervintis. Visi žmonės nervindavosi ir pykdavo, o taip pat ir bijodavo vienodai: veido spalva pakeisdavo veidą. Arba parausdavo, arba pabaldavo.
- Mat kaip.- paprastai atitarė vaikinas. Suvaldyti emocijas jam buvo visiškai įprasta, todėl tikrai nereikėjo dėti pastangų, kad išliktum nenusižvengęs, kaip gerai pasityčiojai iš pirmo kurso mergelės. Firielė, kaip varnė, vaidino irgi puikiai, o išgirsti kad ir nelabai akivaizdų, bet net ir asilui suprantamą grasinimą iš šio koledžo moksleivės buvo labai retas reiškinys, panašiai, kaip kad ateivių lėkštė, įskridusi į skruzdėlyną.
O tada prasidėjo ,,bajierkos": klastuolytė pabalo, akių vyzdžiai išsiplėtė tarytum įsimylėjusios žirafos ir padarė optinę iliuziją, kad pajuodavo visos akys, o sušnypštė apskritai - kaip... koks koralinis aspidas. Kai pirmakursėlės lūpos prasivėrė ir pasigirdo gandro giesmės: ,,Komentuoti kompotiškai, vokalas pagerės, jei lis. Momentu Justės bizonai dėmę energina, o ne. Simpsoniškas jėzus ar junioras?" - perdirbinėjo į suprantamesnę kalbą grifiuko smegenys.
- Vaikeli, ar tu pati supranti, ką čia kalbi?- pasigirdo užjaučiantis balsas. O kai klastuolė išnešė plunksnas lauk, Fasas atsisuko į Firielę išsišiepęs ir bendrininkiškai mirktelėjo.
- Na, supratau, bet nemanau, kad teisingai,- atsakė šeštakursis ir patogiai atsirėmė į Sofos atramą.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Brielle Siri Devers Sausio 22, 2015, 08:42:08 pm
Firielė gūžtelėjo pečiais. Pakėlė akis į skliautuotas bibliotekos lubas. Pasilinksminimai baigėsi, vėl grįžo ramus, apsnūdęs varnės būdas. Nors nevisai. Akys vis dar žiburiavo, lūpose žaidė vos pastebima šypsenėlė. Staiga Firielė sukikeno. O paskui ėmė juoktis. Atrodė gana keistai, bet kokių tik nepasitaiko žmonių... Po kelių minučių, nustojusi juoktis, tačiau šypsodama, Firielė atsisuko į šalimais ant sofos sėdintį grifą:
- Sakei, kad nekalbėjai su niekuo pusę mėnesio? - prisiminė Lučiena, - Ir kaip čia taip dabar tau gavosi?
Pati Firielė nekalbėdavo ir ilgesnį laiko tarpą, išskyrus pamokas, bet argi atsakinėjimas į klausimus prilygsta pokalbiui? Todėl šešiolikmetei ir buvo įdomu, kaip, jos manymu, toks komunikabilus žmogus gali nekalbėti ištisą pusę mėnesio. Pasiėmusi nuo netoliese stovinčio stalo pirmą pasitaikiusią knygą, ji atsivertė ją ir ėmė be tikslo sklaidyti puslapius. Kažkur zvimbė musė, už keleto lentynų girdėjosi popierinių sparnelių plazdėjimas. Žodžiu, bibliotekos ,,proskyną", pilną fotelių ir sofų, apėmė nuobodi idilė, tyla, kuri ir priklauso pustuštei bibliotekai. Musė žiemą? dingtelėjo Firielei. Ji nejučia nusižiovavo ir pasimuisčiusi patogiau įsitaisė ant sofos.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 22, 2015, 09:00:19 pm
Fasas Oldefortas irgi šelmiškai šyptelėjo, kai Firielė pradėjo juoktis - apsimestinai nesusivaldęs. Daugeliui žmonių pasidaro nejauku, kai šalia jų sėdi ,,ledo skulptūra" - kai jie juokiasi, ši tyli. Išgirdęs merginos klausimą, Fasas truputėlaičiuką paniuro, nors veidas nė nekrustelėjo. Vaikinas tyliai atsiduso ir pažiūrėjo į artimiausią knygų prikrautą lentyną.
- Hogvartse mokiausi tik prieš du metus, tada čia turėjau draugų. - šeštakursis susiraukė, tarytum jam būtų įkandęs robelio gnomas.- Bet tuos du metus praleidau Durmštrange. O juk jau žinai, kad tos mokyklos mokinių reputacija nėra pati geriausia.
Vaikinas vėl pasisuko į Varno Nago moksleivę ir šyptelėjo, nerūpestingai numodamas ranka.
- Na, bet nesvarbu. O kaip gi tu? Juk varniukai dažniausiai taranuoja bibliotekas pulkais,- pastebėjo grifiukas, gana vėlai susivokęs, kad jeigu ši mergina jautri, tatai galėjo ir įžeisti.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Brielle Siri Devers Sausio 23, 2015, 10:55:09 am
Firielė Lučiena smalsiai pažvelgė į Fasą. Ja žiojosi klausti, ką jis veikė Durmštrange, kai pamatė,.kad jis susiraukęs taip, lyg būtų citrinos užvalgęs. Užsičiaupė. Nutarė, kad ši tema nėra tinkama. Įtarė, kad Durmštrange ne per maloniausia atmosfera ir nėra ko apie ją kalbėti. O gal grifiukas turėjo savų priežasčių nesipasakoti. Trumpiau tariant, Firielė nusprendė nebejudinti tos temos. Tačiau greitai atėjo eilė suraukti antakius Lučienai. Ji niekada nemėgo kalbėti apie save. Ji vadovavosi dar vaikystėje susikurta filosofija, kad kuo mažiau apie tave žinos, tuo saugesnis būsi. O jaustis saugi Hogvartse varnė tikra negalėjo. Bet, nusprendusi, kad būtų nemandagu atsakyti, tik kilstelėjo antatkį ir tarė:
- Taranuoja bibliotekas? Jeigu tokių esama, tai aš jiems nepriklausau. Skaityti man patinka, bet tikrai nėra taip, kad galėčiau čia apsigyventi.
Mergina šyptelėjo ir mažumėlę suraukusi antakius papurtė galvą. Tiek užteks. Nesiruošiu iškloti visos keisto savo gyvenimo istorijos.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 24, 2015, 04:49:11 pm
Fasas ironiškai šyptelėjo, kai Firielė susiraukė lygiai taip pat, kaip ir jis. Dėl tos pačios keistos priežasties: nė vienas nenorėjo daug pasakoti apie save ką tik sutiktam žmogum, net nepasiant to, kai ką tik puikiai pakrikštijo Klastūnyno koledžo pirmakursėlę.
- Juk pilna tokių bibliotekų mėgėjų iš Varno Nago.- murmtelėjo Fasas neryžtingai.- Aš irgi mėgstu skaityti. Anksčiau tik retkarčiais skaitydavau Grifų Gūžtos bendrajame kambaryje, bet dabar esu priverstas bibliotekoje lankytis daug dažniau, mat padaręs namų darbus tiesiog nebeturiu ko kita veikti,- šyptelėjo vaikinas. Susizgribęs, kad varniukė, sakytum, geidulingai nužiūrinėja knygas, grifas kilstelėjo antakius.
- Beje, netrukdau tau?
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Brielle Siri Devers Sausio 24, 2015, 05:04:51 pm
Firielė atsiduso. Sumirksėjusi be nuovokos pasižiūrėjo į grifiuką. Minutėlę spoksojo tuščiu žvilgsniu, mat vėl buvo nuklydus į neaprėpiamus savo minčių ir svajonių laukus. Ji lyg išgirdo lyg iš tolių atsklindantį balsą. Staiga atsitokėjo. Apsidairiusi suvokė klausimo prasmę, bet vis dar nesigaudydama tarė:
- Hm... Ką? A, ne, netrukdai...
Pasitrynė kumščiu kairiąją akį ir nusižiovavo. Nubraukė plaukų sruogą už ausies ir sumirksėjo. Staiga susivokusi vėl nubraukė šiek tiek garbanotus šviesius plaukus ant ausies. Sutrikusi pasižiūrėjo į savo rankas. Dar kartą nusižiovavo ir atsirėmė į sofos atkaltę. Užsimerkusi paklausė:
-Kokias knygas dažniausiai skaitai?
Atsimerkė ir apsimiegojusiu žvilgsniu pažvelgė į Fasą.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 25, 2015, 09:11:23 pm
Fasas Oldefortas nutaisęs sarkazmišką veido išraišką, žvilgtelėjo į Firielę. ,,Ar tu naktimis nemiegi, ar stresą patiri..." - pagalvojo jis, žiūrėdamas į apsimiegojusių varniukę. Atsidusęs vaikinas pasiėmė knygą ir staiga pastebėjo pro plaukus išsikišusį smailų ausies galą. Grifiukas sustingo. ,,Kas per velnias???" - sutriko vaikinas. Aišku, buvo nemaža tikimybė, jog paprasčiausiai pasivaideno, bet šeštakursis savo žydrosiomis akimis pasitikėjo, o be to - turėjo pakankamai laiko įsižiūrėti.
- Skaitau apie magiškuosius gyvūnus ir senuosius kerus,- pasakė Fasas Oldefortas ir nekaltu, įprastu balsu, suktai pridūrė:- Dar kartais pasidomiu sindarin kalba ir elfais. Apie juos gražios legendos, ar ne?
Šeštakursio vaikino žvilgsnis lyg strėlė įsmigo į varniukę. ,,Nagi nagi..."
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Brielle Siri Devers Sausio 25, 2015, 09:40:30 pm
Firielė tik tam kad būtų palaikomas pokalbis paklausė apie skaitomas knygas, todėl per daug nesiklausė, ką Fasas šneka, bet kai paminėjo sindarin ir elfų legendas, merginai išgaravo visas mieguistumas. Pajuto į save įsmeigtą žvilgsnį. Nejaugi pastebėjo? Na aišku, kad pastebėjo... Firielė atsiduso. Prieš atsakydama pamąstė, bet nieko gero neišmąsčiusi tiesiog prabilo atsargiai rinkdamasi žodžius:
- Legendos apie elfus? Na, jų tikrai yra gražių. Viena iš man labiausiai patinkančių yra apie žmogų Bereną ir elfę Lučiena, kuri pasirinko mirtingosios gyvenimą ir... - staiga Firielė susigriebė. Pala... ką? Tu ką tik paminėjai elfę Lučieną. Joks normalus burtininkas neduos dukrai elfiško vardo. O tavo antrasis vardas yra elfiškas! Kaip ir pirmas, beje... Ką gi, susimovei, mergyt. Dabar jis viską supras, kai jau ir taip kažką įtarė... Firielė pabalo. Pilkose akyse pasimatė išgąstis. Mergina pažvelgė į Fasą, nutaisiusį nekaltą veidelį. Paskui nusisukusi atsiduso atodūsiu, kuris reiškę, kad ji susitaiko su esama padėtimi. Varnė nuoširdžiai tikėjosi, kad grifiukas moka laikyti paslaptis, kitaip nusimato nekoks gyvenimas.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 25, 2015, 10:30:34 pm
Fasas Oldefortas atidžiai stebėjo Firielę. Vos išgirdus žodžius ,,sindarin ir elfai", pasimatė akivaizdus įkaltis: varniukei visi miegai kaip skruzdėlės iš susprogdinto skruzdėlyno išsilakstė į visas keturias puses (nors iš tikrųjų tai jų yra aštuonios...). Išgirdęs apibūdinimą vienos iš legendų, Fasas staiga suabejojo, bet lūpų kampučiai kilstelėjo, išvydus moksleivės sumišimą. ,,Bet kur gi jos protas?.. dar išsidavė, kad jos vardas elfiškas... bet iš tikrųjų: koks aš kvailys, kad ir anksčiau nesusigriebiau.". Po to - pabalo Firielės veidas. Atodūsis. Pakako įkalčių, kad juos visus, it mozaikos gabalėlius ar dėliones detales gražiai sudėliojęs į elfės iškarpytą paveikslėlį, gautum atsakymą į savo klausimą.
- Supratau,- pasakė Oldefortas, akys linksmai žybtelėjo, nevaldomai pasikeisdamos į geltoną spalvą. ,,O kaži, ar turdanogai pykdavosi su elfais?" - pagalvojo grifiukas.- Na, nebijok, visi turim kažkokių paslapčių, bet turim vieni kitus gerbti... Tylėsiu,- pasižadėjo, šypteldamas.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Džeinė Meko Sausio 25, 2015, 10:45:43 pm
Evos fotelis buvo už knygų lentynos, tad varnė ir grifas jos nematė. Ne, Nemanykit, kad ji juos šnipinėjo-visai ne. Klastuolė tiesiog skaitė. Perskaičiusi apie ketvirtadalį knygos, mergina įsidėjo knygą į kuprinę ir jau pasiruošė eiti, tik išgirdo varnę mikčiojant. Po kelių minučių viskas jau buvo aišku. Na bet kas gi taip išsiduoda?.. Rudaplaukė nustebusi ir sutrikusi susiraukė. Nemanė, kad šioje mokykloje yra bent vienas elfas. Juk tai didinga ir sena tauta... O ir buria jie be lazdelių. Šioje mokykloje ji pažinojo vieną vilkolakį, tačiau daugiau antgamtinių būtybių-ne. Eva nejaukiai jausdamasi pamindžikavo. Ji ką tik išgirdo didelę paslaptį. Gal reikėtų nueiti ir viską išsiaiškinti?.. Gūžtelėjusi pečiais šeštakursė tiesiog išėjo pro duris-žinoma, Firielės paslapties ji niekam neišduos, tačiau ir neprisipažins, kad ją girdėjo.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Brielle Siri Devers Sausio 25, 2015, 10:49:42 pm
Firielė stryktelėjo išgirdusi, kad Fasas kažką suprato. Ne kažką, Firiele, o kad tu elfė. Štai ką jis suprato. Išgąstį merginos akyse pakeitė nusiminimas. O juk ji taip stengėsi išsaugoti save. Ir pastaruosius penkerius metus jai puikiai tai sekėsi. O štai dabar pokšt - ir viskas išaiškėja. Atsidūsėjusi Firielė liūdnai šyptelėjo. Paskui pažvelgė į Fasą. Staiga vaikino akys iš žydrų patapo geltonomis. Firielė įsispoksojo į grifiuką. Nusminimą išstūmė susidomėjimas, bet ir tas tuoj dingo.
- Ačiū, - tarstelėjo. Paslapčių tikrai vis turime ir kai kurie per ilgą laiko tarpą lamiršta jas kaip reikiant saugoti. pamanė Firielė. Pasižiūrėjusi į kairįjį delną pirštu nubraižė jame kelias elfų runas. ,,Sakai, per ilgą laiką? Mergyt, tau du tūkstančiai metų..." prabilo seniai tylėjęs balselis. Firielė Lučiena šyptelėjo. Pavarg gyventi matydama besikeičiantį pasaulį, bet mirti taip pat nenorėjo. Būtų galėjusi paskutiniu laivu išplaukti į vakarus, į amžinai žaliuojantį valarų kraštą, bet Firielė nusprendė pasilikti.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sorenas von Sjuardas Sausio 25, 2015, 11:12:00 pm
Fasas Oldefortas iSgirdo kažkokį įtartiną grindų trakštelėjimą prie durų. Vaikinas sureagavo žaibiškai, mat tas buvo jau instinktuose.
- Sustink!- riktelėjo į judesio pusę, bet žaibas, praskridęs pro duris atsitrenkė į sieną, per plauką neužkliudęs dingusio Hogvartso moksleivio. Fasas sunerimęs susiraukė, bet atsisėdo.
- Kažkas klausėsi,- tyliai sumurmėjo iš dalies Firielei, iš dalies - sau. Vaikinas žvilgtelėjo į bendrakursę. Dabar, kai staiga sužinojo teisybę, į ,,seserį legendą" pradėjo žvelgti kitaip: juk jiedu su elfe išdūrė Klastūnyno pirmakursę. Jis matė elfės baimę - moterį išpjaustyta kakta. Kai geriau pagalvoji, net ir toks mistinis, magiškas padaras yra savotiškai silpnas ir turi kur tobulėti. Vaikinas iš Grifų Gūžtos prisimerkė.
- Firiele, o kiek tau metų?- išsprūdo klausimas požemių kariui.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Brielle Siri Devers Sausio 25, 2015, 11:31:47 pm
Firielė krūptelėjo, kai Fasas riktelėjo sustingdymo burtažodį. Pasisukusi į durų pusę pamatė švystelint rudus plaukus. Firielė stryktelėjo nuo sofos tačiau žmogus, klausęsis pokalbio, jau buvo dingęs. Varnė vėl atsisėdo. Pasijuto baisiai nesaugi. Labiau, nei kada nors prieš tai. Kažkur viduje sukirbėjo noras čiupti lanką ir bėgti vytis šnipinėtoją, tik kad lanko šalia nebuvo. Užgniaužusi tą norą Firielė pažvelgė į knygą apie sindarin kalbos pagrindus. Kad visiška neužmirštų senosios kalbos, karts nuo karto imdavo mokytis iš naujo.
Išgirdusi Faso klausimą, mergina nusišypsojo. Tarė:
- Tiksliai nebepamenu, bet turėtų būti apie du tūkstančius... - nutęsė Firielė. Staiga suvokė, koks keistas ką tik pasakytas sakinys ir sukikeno. Bet staiga nutilo. Atsistojusi apėjo visą kampelį, tikrindama, ar dar kur nors nesislepia koks nors nepageidaujamas klausytojas. Nieko neradusi grįžo prie sofos, bet nesisėdo. Pažvelgusi į arkinį bibliotekos langą, pamatė, kad trumpa žiemos diena jau baigiasi ir saulė artėja prie horizonto.
- Eisiu. Jei kas, turėčiau būti miške.
Apsisukusi Firielė nuėjo link durų. Priėjusi atsigręžė ir kelias sekundes paspoksojusi į grifiuką, išėjo.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Fasiras von Sjuardas Sausio 26, 2015, 02:09:04 pm
Fasas Oldefortas sėdėjo minkštoje raudonoje sofoje. Durmštrange retai gaudavo progą taip patogiai atsipalaiduoti ir apskritai - atsipalaiduoti. Atsidusęs vaikinas žvilgtelėjo į Firielės skaitomą knygą ir nustebęs kilstelėjo antakį - pasirodė keista, kad elfė skaito savo gimtosios kalbos žodyną. Bet tai, neabejotinai, visiškai nebekėlė nuostabos, kai Fasas išgirdo, kiek šiai varniukei metų.
- Eee...- sutrikęs miktelėjo jis.-  atrodai hmm, jaunesnė...- nebesuvaldomai išsprūdo sakinys, kurį paprasta moteris turėtų laikyti komplimentu. ,,Įsivaizduok, tu mirksėjai akį dviejų tūstančių metų senumo padarui. Gerai maskuojasi, rupūžėlė... - pagalvojo Fasas. Prieš daugelį metų jis irgi priklausė tik saviškiams. Ir tik du žmonės težino, kas jis toks. Vaikinui nebuvo nuostabu, kad elfė išsigando, bet gana keistas buvo jos žvilgsnis ir greitas pasišalinimas iš bibliotekos. Vaikinas šyptelėjo ir pasiėmė nuo stalo paliktą senosios kalbos knygą.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Brielle Siri Devers Sausio 26, 2015, 11:40:53 pm
Firielė įpėdino į biblioteką. Buvo mirtinai pavargusi, ir lipti iki varniukų bokšto tiesiog nebeturėjo jėgų. Mergina pasuko tiesiai į fotelių ir sofų pristatytą kampelį. Ten vis dar tebesėdėjo, lempų apšviestas ir sindarin kalbos pagrindus nagrinėjantis Fasas. Firielė šyptelėjo. Susmuko į pirmą pasitaikiusį fotelį ir šalia jo į knygų lentyną atrėmė lanką bei strėlinę. Apsiblaususios pilkos akys užsimerkė. Po kelių minučių Firielė pavargusiu balsu kreipėsi į Fasą:
- Ką šitiek laiko čia veikei?
Šyptelėjo. Matyt, ne tik varniukai ,,taragnuoja" biblioteką. Yra tokių, kurie iš jos neišlenda. Šiuo atveju Lučiena galėjo priskirti save prie jų, mat ketino bibliotekoje ir ilsėtis. Ryte nueis į Varno Nago bokštą, o dabar jai verkiant reikia poilsio. Tam puikiai tiko minkšti foteliai ir sofos bibliotekoje. Atsidususi šeštakursė įsmigo į minkštą fotelį ir pasimuistė patogiau įsitaisydama. Mintyse pažadėjo sau niekada gyvenime nebeiti į Uždraustąjį mišką su būriu neaiškių mokinių.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sorenas von Sjuardas Sausio 27, 2015, 03:02:42 pm
Fasas Oldefortas palibnkęs sėdėjo su stora knyga rankose. Išgirdęs žingsnius, vaikinas atsimerkė ir patogiai atsilošė, sąnariai trakštelėjo nuo sustingimo. Kiek nustebo, pastebėjęs, kiek išmoko ir perskaitė, o tada kilstelėjęs akis, išvydo Firielę Lučieną Pilkąją.
- Kvetka fricai,- užsimąstęs tarė nė nemirktelėjęs. Kartais visai įdomu prisiminti senelio mokymus, kuris sindarin kalba kalbėjo ksip elfas... Susipratęs, kad jau ir prabilo senąja kalba, šiek tiek sutriko. Pastebėjo, kokia pavargusi atrodo Firielė. ,,Kurgi šitas padaras bastėsi?- pagalvojo vaikinas ir išgirdęs klausimą, žvilgtelėjo į ant kelių gulinčią atverstą knygą. Fasas vėl kilstelėjo akis ir blausiai šyptelėjo.
- Studijavau naują kalbą. Pravartu...- sumurmėjo grifas. Giliai įkvėpė ir atsiduso, tada šaukiamaisiais kerais pasišaukė kuprinę ir įdėjęs į knygą pieštuką, ją uZverė.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Brielle Siri Devers Sausio 27, 2015, 06:38:49 pm
Firielė atsimerkė. Šyptelėjo, išgirdusi, kaip Fasas lyg ir bando šnekėti sindarin. Firielė nesuprato, ką jis pasakė, mat skambėjo labai angliškai, o ir apskritai nebuvo panašu į sindarin. Tačiau elfė nieko nesakė. Persibraukė delnais per akis ir atsiduso. Daugiau niekada, niekada neisiu į mišką su žmonėmis. Per daug pavojinga. Ypač, kaip pusė mokyklos tuoj žinos, kas esu, ir kas nutiko miške. Nebemoku saugoti savo paslapčių. Firielės akyse pasirodė nusivylimas. Ir ne šiaip kažkuo, o savimi. Varnė iek tiek pasilenkė į priekį ir pasidėjo alkūnes ant kelių delnais pasiremdama smakrą.
- Kam tau ta sindarin? - paklausė, - Vistiek nieks ja nešneka, o tie kurie šnekėjo, jau seniai kitame pasaulyje.
Firielė Lučiena įsispoksojo kažkur sau prieš nosį. Elleth ah edhel... Coth anglenna, ah cothed dag i elleth... Firielė šyptelėjo. Nedažnai mąstydavo sindarin, daugiausia angliškai. Ir kalbėdavo sindarin tik su savimi ar kai kuriais gyvūnais. Varnė atsiduso.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Fasiras von Sjuardas Vasario 01, 2015, 07:45:52 pm
Fasas Oldefortas susigėdęs šyptelėjo, išvydęs aiškią elfės išraišką, jau pasakančią: ,,Kalbi tragiškai. Kaip koks didžiules pastangas dedantis, miauksėti bandantis žiurkėnas."
- Tiesiog šiaip sau.- tarstelėjo vaikinas.- Įdomu susipažinti su sena kalba, ypač kai turim mokykloj tokią pažįstamą...
Fasas triukšmingai užvertė knygą ties puslapiu, kuriame buvo parašyta ,,Zor'roc - Du Ebrithil Wyrda", senovinis kažkokių karių posakis. ,,Čia šiek tiek nusišnekėjimas" - nuožmiai paprieštaravo Fasas Oldefortas. ,,Iš tikrųjų, pagal mane neturėtų gyvuoti toks posakis. Logiškiau skamba ,,Wyrda sitja Zar'roc... Bet irgi ne."
- Firiele, ar galiu paklausti - iš kurgi tu esi kilusi?- susidomėjęs paklausė Fasas.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Brielle Siri Devers Vasario 01, 2015, 08:04:59 pm
Firielė susiraukė. Kad jį kur Merlino barzdos utėlė... Nejaugi ketina su manim kalbėtis sindarin? Tai jau ne, aš ir angliškai puikiai kalbu. Nors jeigu ir bandys, vistiek nieko neišeis, nes aš iš jo tragiškų marmaliavimų nesuprasiu nieko. Tikiuosi. Firielė Lučiena šyptelėjo. Pasitrynė kumščiu akį ir nusižiovavo. Velnias, rimtai, iš kur aš kilusi? Sakysim, iš rytų. Taip, iš rytų. Bet ne tų, kur siauraakiai valgo dumblius ir kitokias šlykštynes, nors pagal juos man turėtų būt skanu, nes esu žaliavalgė. Ne iš tų rytų. Viduržemio jis nebus girdėjęs, Rivendeilą gal... pabandykim. Išgirdusi klausimą Firielė minutėlę pamąstė ir tarė:
- Iš rytų. Ne ten, kur siauraakiai ryja dumblius. Iš... - varnė patylėjo, - Rivendeilo, girdėjai tokį? - paklausė ir su vilties kibirkštėlėmis akyse įsistebeilijo į grifiuką.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Fasiras von Sjuardas Vasario 02, 2015, 09:36:02 pm
Fasas Oldefortas prisimerkė netikėdamas. ,,Taip taip, dar pasakyk, kad kokį Sauroną užmušei arba kišenėj turi hobito embrioną..." - nusišaipė grifiukas.
- Iš Rivendeilo? To pačio, kurį aprašė Džonas Ronaldas Ruelas Tolkinas?- netikėdamas paklausė Fasas iš Grifų Gūžtos. Vaikinas dirbtinai šyptelėjo. ,,Bet ir palyginimai, po perkūnais... Siauraakiai jokių dumblių, jeigu neklystu, neryja, jiems mat, per prasta smaistas. Bet faktas toks, kad jie tikrai siauraakiai ir tikrai trenkti. Darboholikai... ir dar ta kalba - tragiškiau net už prancūzų.". Išvydęs Firielės žvilgsnį, Fasas kilstelėjo antakį.
- Nežinau jokio kito šaltinio, iš kur būtų galima sužinoti apie kokį nors Rivendeilą, tad prašau nekaltinti,- bukai tarstelėjo šešiolikametis.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Brielle Siri Devers Vasario 04, 2015, 03:00:52 pm
Firielė spoksojo į Fasą. Išgirdus jo toną, dingo visos merginos viltys, kad ja kada nors patikės. Bet gal taip ir geriau... Jei jau netiki, tai ensiruošiu sekioti paskui stengadamasi įtikinti tą, kuris atsisako tikėti. Tuo labiau, kai tas dar vaiposi nuduodamas, kad jo šypsena nuoširdi ir tikra, kai akivaizdu, kad ne. Firielė atsilošė fotelyje ir atsidususi nepatenkintu žvilgsniu pažvelgė į grifą.
- O, mus kažkas aprašė? - burbtelėjo. Puikiai žinojo, kad taip ir yra, bet nutarė apsimestinai apsimesti netikinčia, kad galėjo nutikti taip, jog Rivendeilas atsidūrė kažkokio žiobaro su daugybe vaizduotės rašliavoje. Paskui šyptelėjo. Palinkusi į priekį negarsiai, bet girdimai sumurmėjo:
- Matau, kad netiki. Ir nevargsiu stengdamasi tave įtikinti, nes kai kurių protas tiesiog pernelyg mažas, kad tai suvoktų, - piktai šyptelėjusi ėmė stebėti Fasą, laukdama jo reakcijos. Reikia patikrinti, koks jis. Ar karštakošis, ar ramus, ar šaltas ar dar koks nors kitoks. Vien dėl įdomumo. Firielė suglaudė pirštų galiukus ir pakėlė sau prieš veidą per rankų viršų stebėdama šeštakursį. ,,Firiele, tu gi mirtinai pvargusi." - prabilo vidinis balselis. Varnė mintyse numojo į jį ranka ir toliau laukė.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Fasiras von Sjuardas Vasario 04, 2015, 03:31:50 pm
Fasas Oldefortas smalsiai stebėjo Firielę. Požemių kariai retai tenuvargdavo ir apskritai nemiegodavo (nors labai tikroviškai vaidindavo miegančius), bet vaikino akys apsiblausė ir tapo neįžvelgiamai pilkos, tarytum magnetas traukiančios dėmesį ir energiją. Grifo akys linksmai sužibėjo, kai šis išgirdo klausimą.
- Aprašė, Tolkinas. Ir kas be ko, jo Viduržemio istorija yra tikras šedevras, įvertintas ir žiobarų, ir burtininkų,- pasakė Oldefortas. ,,Negi vėl bandysi apsimetinėti, kad nieko neišmanai?- tingiai pamąstė šeštakursis. Pastatė ausis, išgirdęs Firielės Lučieos Pilkosios šnabždesį, bet atsipalaidavo, supratęs, ką ji taip tyliai ir grėsmingai sako. Dabar Turdanogo lūpas iškreipė neilga, bet nuoširdi šypsenėlė. ,,Kiek ten jai metų? Du tūkstančiai? Turbūt ant žemės bevaikštantį Jėzulį matė, bet dievaži, magiškųjų rasių neskiria... - apgailestaudamas pamanė vaikinas. Užjautęs kažką negero, Fasas visiškai užtvėrė savo mintis, o šio meno mokėsi ilgai. Kai kas jį vadino oklumantija, kai kas - tiesiog apsauga nuo minčių peržiūros.
- Labai gerai.- pasakė Fasas, stebėdamas tiriantį elfės žvilgsnį. ,,FTarsi labai domėčiausi elfais ir kas nors už patikėjimą sumokėtų pinigus...- šyptelėjo tik mintyse vaikinas. Matyt, ne be reikalo. Mat iškilę į paviršių, jo protėviai pagarsėjo kaip samdomi žudikai.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Brielle Siri Devers Vasario 10, 2015, 10:57:45 pm
((Ei, legilimantija neužsiimu. :D))
Firielė atsilošė. Nužvelgė Fasą žvilgsniu, reiškiančiu, kad jai, liaudiškai tariant, nusispjaut, kas ten ką aprašė ar parašė, kad ir kokie šedevrai ten bebūtų. Pastebėjo apsiblaususį grifo žvilgsnį, bet nekreipė į tai per daug dėmesio. Kažkodėl šiom minutėm jai niekas nerūpėjo. Susikėlusi koją ant kojos Firielė ėmė ritmingai judinti pėdą, rankos pirštais barbendama į fotelio ranktūrį. Pakėlusi akis į skliautuotas bibliotekos lubas nieko įdomaus neišvydo. Prisiminė, kad žadėjo miegoti bibliotekoje, bet tas noras kažkur dingo. Staiga nejučiomis ėmė ieškoti bibliotekos nepatogumų: daug dulkių, mažiausias garselis aidi per visą milžinišką patalpą, popierinukų sparnų plazdėjimas gali išvaryti iš proto. Firielė nusprendė, kad geriau žingsniuos į Varno Nago bokštą. Atsistojo, pasiėmė lanką.
-Nuostabu, vadinasi, susitarėm: nei vienas nesistengia kitam įkišt neįdomios ir nenaudingos informacijos.
Nors jie nieko nesitarė, ir taip buvo aišku. Mostelėjusi Fasui ranka, Firielė ramiu savimi pasitikinčios būtybės žingsniu išėjo iš bibliotekos.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Fasiras von Sjuardas Vasario 10, 2015, 11:11:29 pm
Fasas Oldefortas kiek nustebusiu žydrų akių žvilgsniu nulydėjo Firielę. Greitai veidas vėl tapo bejausmis, bet viduje Fasas pralinksmėjo. ,,Legendinė būtybė ir slaptų legendų padaras... įdomus ir netikėtas vaizdelis, kaip vienai nereikšmingai bibliotekai." - pasakė ironiškas balsas galvoje. Vaikinas tingiai nuvydamas popierinuką, atsistojo prie staliuko, į kurį buvo parėmęs savo kuprinę. Ant stalo gulėjo herbologijos vadovėlis, kurio puslapis buvo atverstas ties kažkokia raudonžiede gėle, kuri žiobarams matomai žydėjo tik vasaą, o šiaip žydėdavo dar ir žiemą. Fasas greitai peržvelgė tekstą ir trumpai keistai šyptelėjo. Tada nusirašė visą puslapio informaciją ant savo pergamento ir susidėjo į kuprinę. O tada išėjo.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Fasiras von Sjuardas Kovo 17, 2015, 08:52:55 pm
Liucijus Kampinis, pavargęs kaip darbinis mulas, visą dieną tampęs kvietinių miltų maišus (nors iš dalies panašiai ir buvo - dvi paršės varnės įkišo kelis kilogramus sveriančias stebuklingas adatėles į kuprinę, kiek Liucijus vargo, kol jas rado), atėjo į biblioteką dėl Ateities Būrimo, kurie vaikinui buvo pradėję visai patikti, užduočių. Švilpius nutėškė kuprinę prie stalo ir sudribo ant fotelio, tada iš kišenės išsitraukė burtų lazdelę. Tingiai kilstelėjęs ranką, vaikinas neatsargiai ištarė:
- Acio kygas apie magiškuosius graikiškus kristalus.
Ant apsnūdusio septintakursio sugriuvo šešios daugmaž dešimt kilogramų sveriančios knygos. Šiam nesuspėjus jų sugaudyti, buvo užverstas rašytiniais šaltiniais ir dar labiau paniuręs pradėjo skaityti. Dvi iškart atmetė, nes jose buvo rašoma apie mineralus, randamus Graikijoje, o to jam nereikėjo. Galų gale pasirinkęs vieną knygą pavadinimu ,,Magiškieji graikų dievų kristalai", Liucijus atsivertė ir ,,burtų keliu" išsirinko dievą - užsimerkęs pravartė knygą ir bakstelėjo pirštu į pirmą pasitaikiusį. Pataikė ant Dioniso kristalo.
,,Dionisas buvo pasipūtęs ir mėgstantis netvarką graikų dievas. Jis globoja vynuoges ir vyną, ekstazę. Jo kristalas dažniausiai esti violetinės, iššaukiančios spalvos, o raidės švyti nepastoviomis spalvomis... " - dar kiek paskaitęs, Liucijus atsiduso ir išėjo, dėl visa ko pikta įsimetęs knygą į kuprinę.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Yecatherine Delilah Lutterworth Kovo 17, 2015, 10:03:46 pm
Damon ramiu bei užtikrintu žingsniu atėjęs į biblioteką žaibo mirksnius susirado knygą "Kristalų žinynas ateočiai" ir nusinešė studijuoti į jaukų kampelį skaitymui. Prisėdęs ant jūros spalvos foteliuko ėmė vartyti puslapius, bet greitai rado pavadinimą, kuris jį užkabino: Artemidės kristalas. Tyliai sau murmėjo skaitydamas.
 - Artemidės kristalas vaiskiai baltos spalvos ir švelniai švyti. Tai simbolizuoja šios deivės skaistumą ir tyrumą. Ji yra medžioklės deivė, nemirtinga ir gali keisti savo amžių bei išvaizdą. Artemidės kristalą atrado Kvantojas Zbizburgas. Jis parašė knygą "Ateities kryžkelės", kurią turi kiekvienas save gerbiantis ateities būrėjas. Šią knygą rašyti jį paskatino būtent tos deivės kristalas, nes jis jam perdavė to nuostabaus švelnumo ir didingumo. Kristalu draudžiama naudotis vaikinams ir netyroms mergelėms, nes tokiu atveju jis pranašaus tik mirtį, - Klastuolis pakėlė galvą nuo knygos ir pasipurtė - turės užtekti. Susidomėjęs kristalų istorijomis vaikinas knugą įsimetė į kuprinę ir išėjo iš bibliotekos.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sorenas von Sjuardas Gegužės 25, 2015, 11:09:46 pm
Sorenas von Sjuardas su santūria šypsena veide, keistai žibančiomis akimis žingsniavo koridoriumi su į parankę įsikibusia Klastūnyno moksleive Gabriella. Priėjęs plačias ir svetingas didžiosios Hogvartso bibliotekos duris, vaikinas džentelmeniškai praleido merginą pirmą, o tada įžengė į biblioteką antras. Šioje vietoje, kaip ir daugelyje Anglijos burtų mokyklos vietų, Soreną užplūdo Burtų Trikovės Turnyro prisiminimai - būtent čia jis ieškojo informacijos apie kažkokius padarus kartu su keistuole Varno Nago moksleive Keite Moris. ,,Hmm, kokios panašios jų pavardės..." - net nusistebėjo von Sjuardas, žvilgtelėjęs į Gabriellą. ,,Kaži, kur toji Keitė prapuolė, niekur nebesimato. Nors iš esmės neturėčiau stebėtis... Hogvartsas juk didžiulė mokykla..." - pamintijo, bet greit šias mintis išvaikė Gabriellos šypsena.
- Na štai, atėjom.- šyptelėjo Sorenas.- Aš nelabai gaudausi šitoj bibliotekoj. Kaip manai, kur gautume informacijos apie... hmm, relikvijas, ar magiškus papuošalus?- netvirtai paklausė vampyras.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Gabriella von Sjuard Gegužės 25, 2015, 11:27:11 pm
Gabriella ėjo tvirtai įsikibusi tamsiaplaukiui į parankę. Priėjus dideles duris, mergina apsižvalgė ir netrukus įėjo į didžiulę bibliotekos salę. Mokinių buvo nei daug, nei mažai. Netoliese sukosi keli profesoriai ir mažiukų grifiukų saujelė.
Klastuolė apžvelgė milžinišką salę. Čia ji būdavo labai retai, knygos nebuvo jos mėgstamiausias laisvalaikio praleidimas. Mergina pažvelgė lentynas su įvairiomis knygomis.
- Na, galiu pasakyt, kad tikrai nežinau kur kas yra, knygomis nesidomiu, bibliotekoje taip pat būnu labai retai, tik jei atsiranda koks nors reikalas, - šyptelėjo septyniolikmetė. - Galim pabandyti eit ten, bet nežinau, - mergina ranka parodė į lentyną su knygomis, susijusiomis su jausmų magija.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sorenas von Sjuardas Gegužės 25, 2015, 11:40:32 pm
Sorenas von Sjuardas apžvalgė bibliotekos lentynas, skaitydamas angliškus užrašus. Kalbėti jam buvo jau lengva, kalbėjo visiškai be akcento (suabejodavo dėl reto žodžio tarimo). O štai skaityti lotyniškomis raidėmis vaikinui vis dar buvo mažų mažiausiai keista, nuolat skaičius ,,slaviškus hieroglifus", kaip pašaipiai vadina kai kurie europiečiai, negebantys rusiškų raidžių iššifruoti. Budrus ir akylas vampyro žvilgsnis nuslydo profesoriais ir moksleivių būreliais, apytiksliai ištyrinėdamas kiekvieną veidą. Bibliotekoje niekada nepasirodydavo naujų veidų - visada tie patys. ,,Akivaizdu, kad ne tik žiobarų pasaulyje knygos tampa atgyvena." - niūriai pamintijo vaikinas.
- Na, supratau...- tarė Sorenas linktelėdamas ir atsisėdo ant patogios sofos. Išsitraukęs lazdelę, ištarė burtažodį - kol kas nieko gudresnio nepamintijo.- Accio knygas apie magiškuosius medalionus.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Gabriella von Sjuard Gegužės 25, 2015, 11:49:44 pm
Gabriella šyptelėjo, bet netrukus sunerimo, pamačiusi lyg liūdesį, lyg dejones vaikino akyse. Mergina priėjo prie jo ir uždėjusi ranką ant krūtinės susirūpinusi paklausė:
- Kažkas negerai? Ko nerimauji?
Klatuolė prisėdo šalia vampyro ant minkštos ir patogios sofos ir palaukė, kol vaikinas ką nors išmąstys. Oi, kodėl man į galvą nešovė tokia mintis? Šviesiaplaukė akimis permetė visas knygas apie medalionus ir kitus magiškus papuošalus. Ji paėmė vieną - storais odiniais viršeliais, vietomis paauksuotą knygą ir atvertė. Pasklaidžiusi lapus, septyniolikmetė užtiko kažką įdomesnio.
- Žiūrėk, - bakstelėjo pirštu į puslapį. - Tai gali būti informacija, kurios mes ieškome.
Gabriella įniko skaityti knygą, kitoje rankoje vartydama medalioną.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sorenas von Sjuardas Gegužės 26, 2015, 10:40:09 am
- Ne, viskas gerai. Tik neseni geri prisiminimai,- vyptelėjo Sorenas kiek susimąstęs, bet rodos, nuramindamas merginą. Jaunuolis uždėjo delną ant Gabriellos rankos, tarytum mėgaudamasis šiluma, kurios gyvos savo kraujagyslėse niekada neturės. Į vaikiną atskrido gera krūva knygų, bet Sorenas jau žinojo, kad jos niekada nenusileidžia gražiai į glėbį - paprastai, ypač didelėje bibliotekoje rinktis knygas Šaukiamaisiais kerais būdavo rizikinga, nes geras šūsnis nebūtinai taikių ir nejudančių žinių šaltinių užgriūdavo tarytum ledo ar akmenų ir purvo nuošliauža, ar kaip ten tai įvardija žiobarai.
Septintakursis gana tingiai stebėjo, kaip mergina pervarto pirmą įdomiau atrodančią knygą. Pats Sorenas tokiais viršeliais nelabai pasitikėjo, kartais įmantrūs papuošimai išduodavo ir įmantrius kerus, gaubiančius leidinį.
- Sakai? palinko Sorenas prie knygos ir pats.
((Kas ten bus parašyta?))
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Gabriella von Sjuard Gegužės 26, 2015, 10:52:25 am
((Nežinau, tikėjausi, kad parašysi tu. :D))
Gabriella šyptelėjo ir atsitraukė nuo vaikino.
- Supratau, - švelniai pasakė ji, lyg kažką atsiminusi, o paskui į tai numojo ranka ir nusišypsojo.
Septyniolikmetė, atsivertusi knygą, ją greitai pervertė sustodama prie skyriaus "Medalionai ir kiti magiški papuošalai"
- Taigi... - atsikvėpė mergina, permesdama akimis per puslapį. - Magiški medalionai... Labai pavojingi, turi daug teigiamos, o kartais ir labai pavojingos neigiamos energijos. Medalionuose užkoduota labai slapta informacija. Atskleidžiama tik išrinktiesiems. Tai gali būti giminės daiktai, palikimas. Medaliono veikimą atpažinsite iš...
Gabriella atvertė kitą puslapį, bet jame nieko nebuvo parašyta. Kodėl šis tekstas ištrintas? Užslaptintas? Mergina netyčiom prie knygos prilietė medalioną ir knygoje pradėjo matytis ženklai ir raidės.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sorenas von Sjuardas Gegužės 26, 2015, 11:50:19 pm
Sorenas von Sjuardas abejingai gūžtelėjo pečiais, taip iki galo ir nesupratęs, ar Gabriella norėjo pasakyti kažką daugiau, ar tik šiaip paklausė. Palinkęs šalia merginos prie knygos, vaikinas su malonumu klausėsi skaitančios merginos balso.
- O, keista. - tuomet susiraukė septintakursis.- Tuščias lapas... - Ir nustebęs nutilo, išvydęs tikslų paveikslėlį, parodantį medaliono, esančio Gabriellos rankoje, išvaizdą. Šalia jo buvo ranka, dailia rašysena kažko prirašyta - garantuotai informacijos apie medalioną. Čia skaityti pradėjo Sorenas.
- Praeities Rodytojas. - padaręs nedidelę pauzę, vaikinas tęsė.- Šie medalionai nėra dažni, bet paprastai labai paslaptingi, o jų galimybių ribos dar nėra išaiškintos. Paprastai šie medalionai neatneša blogo, bet gali parodyti net tamsiausius mūsų praeities, tėvų senelių ir protėvių darbus ar prisiminimus. Paprastai žinias išreiškia paslaptingais ženklais, kurių reikšmę tenka išsiaiškinti patiems.- Sorenas neramiai žvilgtelėjo į svastiką, o tada į Gabriellos akis.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Gabriella von Sjuard Gegužės 27, 2015, 12:06:41 am
- Ne tuščias, čia kažkas yra, - nustebusi pratarė Gabriella, įdėmiai stebėdama knygos puslapį. Mergina šyptelėjo vaikinui pradėjus skaityti. Jo balsas tooooks gražuuuuus... Šviesiaplaukė skraidė padebesiais, kad net užmiršo, jog Sorenas skaito vertingą informaciją apie medalioną. Klastuolė greit persiskaitė puslapį ir nudūrė žvilgsnį į svastiką vaikino delne, o paskui į žaibą savajame.
- Tau irgi dilgčioja? - susirūpinusi paklausė Gabriella įsižiūrėdama į auksines tamsiaplaukio akis ir lyg ieškodama atsakymo jose. - Kur mums išsiaiškint? Kaip? Kokia praeitis? Kiek daug neatsakytų klausimų. Ir aš neįsivaizduoju ką daryt.
Septyniolikmetė beviltiškai atsiduso ir įsistebeilijo į ženklus.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sorenas von Sjuardas Gegužės 27, 2015, 04:20:26 pm
Ant senos, tačiau patogios sofos sėdintis ir prie Gabriellos laikomos knygos per merginos petį palinkęs Sorenas von Sjuardas linktelėjo tamsiaplaukę galvą ne ką mažiau, nei pati Gabriella, nustebintas šio gana neįprasto net keistajame burtininkų pasaulyje stebuklingo reiškinio, visu paslaptingu gražumu pasirodžiusį tiesiai ant pageltusio puslapio puošnios, kaustytos kažkokiu goblinų metalu knygos apie apsauginius amuletus ir magiškuosius medalionus, kuriuos turbūt Viduramžiais itin mėgo iš geležies ir kitokių metalų gaminti įvairūs, net istorijai nežinomi eksperimentatoriai magija. ((Bandymas pavyko: 507 simboliai vienam sakiny)). Vaikinas smalsiai žvilgtelėjo į dabartinę savo pašnekovę, ir ne tik pašnekovę; šis žmogus jam buvo kur kas daugiau.
- Taip, nors nesmarkiai,- patvirtino vampyras, gūžteldamas pečiais. - Galbūt reikia pasidomėti, kokia šių ženklų reikšmė, o tada spėlioti. Tik nesirūpink, būtinai išsiaiškinsime,- mirktelėjo vampyras ir nukreipė budrų žvilgsnį į knygą.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Gabriella von Sjuard Gegužės 27, 2015, 05:14:52 pm
((Tikiuosi, kad to daugiau nebedarysi, sakinį skaičiau kelis kartus ir vistiek nesupratau. ;D))
Gabriella beprasmiu žvilgsniu žiūrėjo į knygą. Kaip visame šite rasti prasmę, kai ničnieko nežinau? Gal reikia pasiklausinėti kokių profesorių? Bet ne, jie nieko gero neduos. Ir dar sužinos, kad turiu medalioną, kurio galbūt neturėtų turėti niekas. Mergina pagalvojo ir atsiduso.
- Kodėl viskas taip sunku? Vienintelis geras dalykas mano nerealiai beviltiškame pasaulyje esi tu, - švelniai, bet be vilties tarė šviesiaplaukė ir pažvelgė į auksines akis. - Nenutuokiu ką galim daryt? Kaip viską išsiaiškinsim?
Klastuolė užvertė knygą ir susimąstė. Kad ir kaip ji stengtųsi, į galvą neatėjo jokios geros minties. Gabriella įsitempė ir uždėjo ranką ant Soreno delno, pažymėto svastika. Ką šiuo atveju gali reikšti svastika? Ir prie ko tas žaibas? merginos žvilgsnis nukrypo į auksinį žaibą.
- Nežinau ką darom, bet bibliotekoj, manau, nieko nerasim daugiau. Knygos nepadės, teks aiškintis patiems.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sorenas von Sjuardas Gegužės 28, 2015, 12:03:38 am
Sorenas susirūpinęs žvelgė į Gabriellą Morris. ,,Kurgi visa viltis dingo? Bet visgi panašiai ir mano aukos elgias. Velnias, gal hipnozė ir man to nenorint veikia..." - mąstė Sorenas niūriai.
- Nagi, nesu vienintelis geras dalykas,- švelniai šyptelėjo vaikinas, paimdamas Gabriellos ranką.- Kodėl tu taip sakai? Tu klysti.- įsitikinęs dėl savo teisumo, kalbėjo vaikinas. Tuo metu jo įtarus žvilgsnis nukrypo ir į pusiauatvirą medalioną su dviem datomis. ,,O gal ir šitas daiktas čia straigtelius ar auksines detalytes prikišo?" - pamintijo vaikinas.
- Žiūrėsim, ką daro šitas daiktas, išsiaiškinsim ženklų reikšmes, ieškosim sąsajų su datomis,- gūzžtelėjo Sorenas pečiais, virs dar įdėmiai žvelgdamas merginai į akis.
- Gal tu ir teisi, tad kur keliaujam?- šypteldamas paklausė jis.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Gabriella von Sjuard Gegužės 28, 2015, 12:19:36 am
- Nežinau, tiesiog... Tu toks geras man, ir atviras, ir nuoširdus. Myliu tave, - tarė Gabriella ir priglaudė lūpas prie Soreno. - Aš neklystu. Oo.. Dėl medaliono, tikrai išsiaiškinsim, - atsitraukusi pasakė septyniolikmetė ir pajuto šaltas vaikino rankas ant savųjų. Mergina nusišypsojo ir, rodos, atgavo viltį.
- Hmm, galim išeit iš pilies, gal nori prie ežero? Kaip būtų smagu pasimaudyt... - užsisvajojo šviesiaplaukė žvelgdama kažkur į tolį ir laimingai šypsodamasi. - Arba... Nežinau, bet kur, svarbu, kad su tavimi.
Gabriella vėl į raudonų marškinių kišenę įmetė medalioną ir ranka perbraukė per Soreno plaukus, tuo pačiu metu įdėmiai žiūrėdama į jo geltonas akis. Kaip viskas nuostabu... pagalvojo mergina ir paniro į savo jausmus.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sorenas von Sjuardas Gegužės 28, 2015, 10:31:37 pm
Sorenas, turbūt gerai aptirpęs, žvelgė į Gabriellą Morris.
- Klysti, yra ir daug geresnių dalykų, negu... artimas bičiuliavimasis su,- Sorenas atsakė į bučinį ir sušnabždėjo.- Vampyrais. Aš irgi tave myliu.
Kažkodėl septintakursį liūdnos Gabriellos akys vertė gana smarkiai sunerimti. ,,Kodėl ji gali liūdėti?" - nejučia susimąstęs suko galvą vaikinas, tuo pačiu momentu šypsodamas ir atsakydamas į Gabriellos klausimą - mergina irgi garantuotai nebuvo knygų ir bibliotekos gerbėja.
- Galim eiti ir prie ežero,- linktelėjo, parodydamas visišką apsisprendimą ir sutiko Sorenas, kuriam irgi buvo daugmaž vienodai, kur eiti. Išties jis nemėgo tokio požiūrio, kai visi atsisako patys kažką spręsti, sakydami ,,nesvarbu, spręsk tu." o vėliau burba dėl blogo tavo sprendimo.
- Keliaujam prie ežero,- paragino vaikinas stodamasis, tada abu ir išėjo.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Zara Plunkett Birželio 08, 2015, 08:17:12 pm
 Zara labai mėgsta skaityti todėl ir įslinko čia. O gal dėl to, kad nuolatinis bruzdesys mokykloje su niekuo nebendraujančią Zarą po truputį veda iš proto?
 Zara lėtai braukė pirštu per senas knygų nugarėles ir uodė bibliotekos orą. Ji neįsivaizdavo ko nors labiau kvepiančio už senas knygas. Nors geriau pagalvojus, už karštą šokoladą tikrai nieko negalėtų būti.
 Zaros žvilgsnis užkliuvo už labai senos, ne kartą klijuotos ir labai apdriskusios knygos. Pasiėmusi ją į rankas ne iš karto pradėjo skaityti. Iš pradžių nužvelgė viršelį. Viršelyje matėsi labai nublukusi viršelio spalva, turbūt kažkada buvo raudona, dabar apdriskusi ruda. Viršelyje buvo pavaizduotas burtininkas, bet kas jis, Zara nežinojo. Apvertusi knygą ji nustebo, nugarėlė buvo švelni ir pūkuota. Gal pelėsis? Perbraukusi delnu per pūkus, pamatė, kad pūkai pradeda keisti spalvą ir štai pasirodė žodžiai. Zara apsižvalgė ir patenkinta savimi garsiai perskaitė:
- Mokytojų atsiminimai ir pasakojimai apie uždraustas Hogvartso vietas!
 Zara suprato, kad tai nėra paprastas vadovėlis ar enciklopedija, kurių čia daugiau nei du trečdaliai. Atsivertusi skyrių apie uždraustąjį mišką ji negalėjo nuleisti akių. Žiobarų pasaulyje jai labai patiko stebėti voverytes ir žiogelius, dažnai mėgdavo pasigirti, kad su tėveliu eidama į mišką ir pačią tikriausią lapę matė! Taip pat ne kartą teko lankytis zoologijos sode su klase, jai labiausiai patiko papūgos ir kengūros, taip pat visada dydžiu žavėjo žirafos ir drambliai. Bet vienaragiai, kentaurai ir milžiniški vorai?! Dėl vorų Runai pašiurpo oda, ne dėl to, kad ji jų bijotų, ne ne, ji jų nebijojo, bet dėl to, kad jų akys tokios gilios ir žvelgia tiesiai į tave. O vienaragiai... Dar būdama septynerių ji nusprendė, kad tai yra labai mergaitiškas padaras aplink kurį nuolat vaizduojamos vaivorykštės ir blizgučiai, tai ne Zaros skonio. Skaitė ji knygą ir apie kentaurą, bet nesitikėjo, kad sutiktų kada nors gyvai tokį įspūdingą padarą... bet tuojau prisiminė: miškas yra uždraustas. Po spausdintu tekstu ji pamatė pieštuku prirašytą prierašą ir pradėjo skaityti: ,,Aš niekada nesupratau, kodėl yra uždraustų vietų? Kam jos uždraustos? Turbūt tik pirmų ir antrų kursų mokiniams, mes su Pėdele įsmuktume kur reikia lyg niekur nieko, nesuprantu, kodėl taip yra..." toliau buvo neaiškiai parašyta, todėl Zara nusprendė nebeskaityti.
 Apsikabinusi knygą ji ilgai svajojo kaip trečiam kurse būdama didelė, graži ir labai protinga ji galės pasisveikinti su kentauru ar paglostyt vienaragį, bet jos svajones išsklaidė lapelis iškritęs iš knygos ant kurio buvo parašyta: ,,Kam naudojamas vienaragių kraujas". Zarą nukrėtė šiurpas, ji įkišo lapelį atgal ir net neketino jo skaityti....
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Yecatherine Delilah Lutterworth Birželio 08, 2015, 11:01:31 pm
   Jekaterina įsmuko pro duris. Buvo pasikeitusi per vasaros atostogas. Atrodė žymiai vyresnė ir rimtesnė, apgaubta paslapties šydo. Išmokusi priimti savo prigimtį ir ją geriau slėpti pajuto ramybę. Taigi apsilankė bibliotekoje. Turėjo ir gerų prisiminimų, ir nelabai. Bet nekreipusi dėmesio be garso priėjo prie knygų apie mistines būtybes. Akį patraukė ,,Mitai ir legendos apie demonus". Nusprendusi paskaityti, kokių nesąmonių apie tokius ten prirašyta, atsivertė ir atsisėdo ant fotelio. Jau pirmas sakinys prajuokino - ,,Demonai yra balti, beveidžiai padarai, nusitempiantys žmogaus sielą į kitą pasaulį ir siurbiantys energiją.". Nusprendusi padėti tai šalin juodaplaukė pastebėjo Grifų Gūžtos pirmakursę, vartančią knygą apie uždraustąjį mišką.
 - Norėtum ten apsilankyti ir sutikti akromantulus, vienaragius, kentaurus, fėjas ir kitus padarus? - ramiai paklausė trečiakursė, kaip žmogaus šešėlis prisiartinusi prie nepažįstamosios.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Zara Plunkett Birželio 08, 2015, 11:59:31 pm
 Zara Plunkett išgirdusi tokį netikėtą, gal net beprotišką pasiūlymą pakėlė akis nuo knygos. Pamačiusi vyresnę mokinę priešais save nustebo, niekas dar nebuvo jos užkalbinęs. Nesumodama kaip elgtis ji vėl nuleido akis, giliai įkvėpė oro ir atsakė:
- Bet miškas uždraustas! Kiek girdėjau dėl to, kad mokiniams ten pavojinga. Ar tu ten esi buvus?- greitai pradėjo verst knygos lapus ir suradusi ko ieškojo, bakstelėjo pirštu į didelio voro iliustraciją.- Šitie manau ir suvalgyt žmogų galėtų...
 Pašiurpusi žiūrėjo į kelias poras voro akių iliustracijose.
- Bet aš nebijau,- drąsiai pareiškė. - Bet kiek girdėjau už tokio tipo nusižengimus gali pašalinti iš mokyklos. Ką aš čia nusišneku. Taip, kentaurus ir vienaragius su mielu noru aplankyčiau.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Yecatherine Delilah Lutterworth Birželio 09, 2015, 12:09:48 am
   Jekaterina greitai tyrinėjo nepažįstamosios reakciją ir nusistatė vieną aiškų dalyką - ji tikriausiai viena tų, kurios gyvena faktais ir normaliais dalykais.
 - Tai kas, kad uždraustas. Viena eidama sutinku po tris mokinius, arba nė vieni. Niekam neįdomus faktas, kad uždraustas. Ir esu ten buvusi begalę kartų. Mokiniams pavojinga, bet visiškai saugu, kai žinai, su kuo eiti, - trečiakursė laukė reikiamo puslapio. - Akromantulai. Vienas grybštelėjimas ir tu lavonas.
Nesistengdama gąsdinti tiesiai šviesiai pasakė nuo galvos iki kojų juodai apsirengusi juodaakė.
 - Gali pašalinti, bet nepašalina. Manai, ko nors nėra ten pagavę? Atima taškus, paskiria bausmę ir eini laimingas. Kentaurai nėra draugiški, vienaragiai labai baukštūs. Reikia mokėti su jais elgtis, - linktelėjo Jekaterina. - Kuo tu vardu?
Staiga paklausė suprasdama, kad kalba su žmogumi, kurio vardo nežino.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Zara Plunkett Birželio 09, 2015, 12:41:53 am
 Zara klausėsi merginos labai susidomėjusi, ji tiek daug žino apie uždraustąjį mišką! Slapčia tikėjosi, kad su šia mergina jos susidraugaus ir ji galės usivesti Zarą į uždraustąjį mišką.
 Išgirdus merginos pasakojimą Zara susigėdo, anksčiau ji nebuvo girdėjusi apie Hogvartsą ir burtus, jai kentaurai, vienargiai, raganos ir burtininkai vis dar buvo graži pasaka, kurias ji skaitydavo prieš miegą. Slapčia sau įsignybo. Tikrai nesapnuoja!
 Zara džiaugėsi sutikus tokią drąsią merginą, mergina buvo savotiškai graži, išsiskyrė iš kitų čia besimokančių merginų, todėl Zara nežinojo ar laikytis atokiau, ar pasitikėti ir paprašyti aprodyti Hogvartsą, juk koridoriai tokie painūs.
 Kai mergina paklausė jos vardo, ji drąsiai, kad nemanytų, kad išsigando uždraustojo miško, atsakė:
- aš Zara. Zara Plunkett. Iš Grifų Gužtos. O tu?
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Yecatherine Delilah Lutterworth Birželio 09, 2015, 12:54:45 am
   Jekaterina juodomis akimis apžvelgė biblioteką. Nieko joje nebuvo, išskyrus ją ir tą purmakursę, su kuria ką tik susipažino. Klastuolė paėmė tą knygą ir pervertusi lapus šyptelėjo.
 - Šioje knygoje pastabas žymėjo Džeimsas Poteris, Remas Lubinas, Sirijus Belkas ir Piteris Trumpulis. Visi jie turėjo savo pravardes ir nuomonę, - trečiakursė nejučia ranka perbraukė į netvarkingą kuodą surištus juodus plaukus. Mergina nebuvo kalta, kad atrodė gana gražiai. Tik nebuvo labai greitai prisileidžianti žmones.
 - Jekaterina Houly. Iš Klastūnyno, - ramiai atsakė mergina ir padėjo į lentyną knygą, kurioje buvo surašyti pasibaisėtini melai apie demonus.
 - Kokias pamokas lankai? - nei iš šio, nei iš to paklausė juodaakė. Ji mėgo juodą spalvą. Toji pabrėždavo baltą trečiakursės odą ir kraujo raudonumo lūpas.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Zara Plunkett Birželio 09, 2015, 01:06:34 am
 Zara nusprendusi, kad nereikia Jekaterinos šalintis, pažvelgė jai tiesiai į akis. Tokio juodumo akių dar nebuvo mačiusi, mintyse Jekaterinos akis palygino su naktim ir smala. Išgirdusi Jekaterinos klausimą apie dalykus, kuriuos reikėjo pasirinkt, susimąstė, ar jai pavyks atlaikyti krūvį iš visų įmanomų dalykų? Ji neplanavo čia susirasti draugų, tikėjosi, kad bus paprasta, visų atstumta mergina, kuri neišlįs iš bibliotekos, o tik mokysis, dar norėjo papildomai apie ateities spėjimą ir taro kortas pasimokyti... Bet dabar tvirtai nusprendė- laisvu laiku mokinsis prisijaukinti vienaragį.
 Pagaliau susipratusi atsakė į klausimą:
- Aš pasirinkau viską. Aš turiu daug laisvo laiko ir noro, kad visą tai išmokčiau.- užtikrintai atsakė.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Yecatherine Delilah Lutterworth Birželio 09, 2015, 01:20:17 am
   Jekaterina buvo neperprantama asmenybė - vieną dieną gali atkaukšėti su platforminiais aukštakulniais, apsikarsčiusi grandinėmis ir pikta išraiška, kitą kartą dėvės juodą suknelę ir basutes. Bet dažniausiai būdavo įprastinė Jekaterina - bejausmė, šalta ir rimta, besišypsanti būdama su draugais.
 - Aš taip pat rinkausi visus dalykus. Kokios pamokos tau patinka? - paklausė trečiakursė, bet susizgribo, kad dar nedaugelyje Zara yra buvusi. - Kokios muzikos klausaisi? Groji kokiais instrumentais?
Prie itin jautrios, bet juodaakei tinkančios temos priėjo mergina. Jos blakstienos puikiai rėmino juodaplaukės akis, kurios ir taip vėrė kiaurai iki gelmių. Dėl šios priežasties apskritai žmonės nespoksodavo į akis. Ir tiesiog galbūt Jekaterina atrodė pernelyg niūri?..
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Zara Plunkett Birželio 09, 2015, 01:30:46 am
 Zara išgirdus klausimą apie muziką nudžiugo, muzika buvo dalykas, kuriuo ji galėjo pilnai atsiriboti nuo pasaulio, bet nepamirškim ir skaitymo.
- Man patinka žiobarų muzika. Stiliai- rokas, metalas, kartais klasika. Iš žiobarų dainininkų patinka Marilyn Manson, The Agonist, Cradle of Filth, The Atreyu, Dimmu Bodgir, Rob Zombie...- vardino daug įvairių grupių nepagalvodama, kad pašnekovė galbūt norėjo sužinoti tik klausomos muzikos stilių, bet ji vis tesė- The Agonist, Malice Mizer...- bevardindama pažiūrėjo į Jekaterinos akis.
- Atsiprašau, tai turbūt visai nesvarbu, kalbėdama apie muziką dažnai labai įsijaučiu... Žiobarų pasaulyje groju būgnais, mokinuosi bosu... Truputį dainuoju.- išsišiepė Zara- O tu?
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Yecatherine Delilah Lutterworth Birželio 09, 2015, 01:43:08 am
   Jekaterina pamatė, kad užkabino gerą temą. Muzika suartindavo žmones.
 - Tiesą sakant, klausausi visko. Bet mėgtsami stiliai tikriausiai yra heavy metal ir klasikinė. Pasiklausau ir Lordi, ir Yiruma. ZZ TOP ir Adam Hurst. Bet mano mėgstamiausia daina yra OneRepublic Apologize. Žinai Ariana Grande? Jos labai mielas balsas, bet ne visos dainos labai gražios, nors prastų ji nekuria. Žiūri kokius serialus? Tiesa, dar klausausi Loreen, Laurel, Gregorian, Bruno Mars. Ne išimtis ir Mocartas, ir kiti žymus kompozitoriai, - šyptelėjo trečiakursė. Pirma pasiklausai Yiruma - River Flows in You, tada pasileidi Lordi - Who's your daddy. Tuomet Adam Hurst - The secret ir galiausiai ZZ TOP - Sharp dressed man. Tai jau tikrai ,,panašu", šnekėjo mintyse juodaakė.
 - Groju violančele, fortepijonu, smuiku ir fleita. Taip pat dainuoju, nors tai girdi tik laimingieji, - prunkštelėjo Jekaterona. Juk jos pačios pavardė reiškė ,,šventas" pagal tarimą.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Zara Plunkett Birželio 09, 2015, 01:55:36 am
- O, kaip įdomu.- nusišypsojo Zara, nors jai ir nepatiko daugelis dainininkų, kuriuos paminėjo Jekaterina.
 Jekaterinos pasakojimas jai priminė draugus likusius žiobarų pasaulyje. Jie kartu  vidurnaktį praleidę paskutinį autobusą dainavo daina Apologize, galvodami, kad kai grįš, jiems mamos padainuos šios dainuos priedainį. Skambėjo klaikiai, bet buvo smagu. Zarai akyse susikaupė ašaros, ji greitai užsimerkė ir nuvijusi prisiminimus tolyn nusišypsojo.
- Taip, žiūriu, nors ir retai tam laiko turiu, žiūriu Breaking Bad, The 100, Game of Thrones ir House of Cards, tiesą pasakius pagal nuotaiką. Bet čia... Ar Hogvartse įmanoma pasižiūrėti? Man atrodo, kad ne...- vėl pasidarė liūdna ir Zara pradėjo ilgėtis namų.
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Yecatherine Delilah Lutterworth Birželio 09, 2015, 02:06:37 am
 - Tiesą pasakius, visame Hogvartse dar neradau žmogaus, kurio ir mano muzikiniai skoniai sutaptų. Visi klausosi metalo ir roko, o man tos dainoa greitai pabosta, taigi, - šyptelėjo mergina, nors toli gražu nesijautė itin linksmai. Visada buvo vienišė. Visada tokia ir likdavo, nesvarbu, kiek draugų susirastų. Visi būdavo labai skirtingi ir nė vieno į Jekateriną panašaus.
 - Ne per daug užsigriebei? Aš kol kas težiūriu tik The Vampire Diaries ir Game of Thrones. Dar galvoju vėliau pradėti žiūrėti ir Orange Is The New Black. Žinai jį? Ir ne. Hogvartse neveikia nemagiški žiobarų prietaisai, tokie kaip kompiuteris, televizorius, ausinukai, nors šitie gali būti magiški, - vyptelėjo trečiakursė. Jai irgi nepatiko tai, kad nėra elektronikos, bet žmonija gausybę metų be to gyveno. Negalima dar devynis mėnesius be to ištverti?
Antraštė: Re: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Zara Plunkett Birželio 09, 2015, 02:18:12 am
- serialų niekada nebus per daug.- tvirtai atsakė Zara. Jautėsi pavargusi. Tiek daug naujovių visada išvargina. Zara mąstė kas nutiktų jei pabustų savo lovoj namie. Net įsivaizduoti buvo liūdna. Zara nusižiovavo. Nors jai ir patiko nauja pašnekovė, bet ji jautė ribas, žinojo, kad jeigu nepailsės, ryt jausis labai blogai. Zara nužvelgė Jekateriną dar kartą. Jau nebeatrodė tokia atstumianti kaip iš pradžių, ji netgi sugebėjo išspausti mieguistą šypseną.
- Aš jau keliausiu miegoti.- pasakė Zara.- buvo labai malonu su tavim susipažinti, Jekaterina. Rytoj čia būsiu nuo 10 ryto. Noriu pasimokyti herbologiją. Ateik palaikyti kompaniją kai galėsi- šypsojosi Zara tikėdamasi, kad Jekaterina neatmes pasiųlymo.
 Ištiesė ranką atsisveikinti.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Tae Yeon Min Spalio 10, 2015, 09:27:22 pm
Tyliai sušnarėjo juodas apsiaustas, tylūs žingsniai nutolo tarp knygų lentynų eilių. Netrukus raudonplaukė galva kyštelėjo iš už kampo į atvirą erdvę. Žalios akys perbėgo nuo vieno kampo ligi kito. Sirėja patenkinta vyptelėjo. Grindimis nušvytravo raudonais sportbačiais apauros kojelės ir trylikametė mergaitė klestelėjo ant neaiškios spalvos fotelio. Pakilo dulkių debesėlis, aplinkui tvyrojo nedrumsčiama bibliotekos tyla. Bet koks šūktelėjimas ar kitas grasesnis garsas būtų sutrikdęs beribę tylos harmoniją, nutraukęs per amžius besitęsiančią muziką... Besotė tyla, dingtelėjo varniukei. Tikrai, bibliotekoje tvyranti ramybė tarsi rijo tokią pat ramybę iš savo klausytojų ir pripildydavo juos kantrybe bei pastabumu nereikšmingoms detalėms. Kaip gražu, šyptelėjo Sirėja, kuriai labai retai būdavo kas nors gražu.
Dar kelias minutes pasėdėjusi, ji atsivertė atsineštą knygą ir pasidėjusi ją ant krėslo ranktūrio, ėmė skaityti. O besote praminta Sirėjos tyla rijo mergaitės ramybę ir giliai giliai į širdį, prie nuo pačios Sirėjos užslėpto gerumo, dėjo kantrybę ir pastabumą.. ...ir dar keletą gerų savybių. Varniukė retai lankydavosi bibliotekoje.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Laira Rectus Spalio 10, 2015, 10:38:47 pm
Laira vėl pravėrė bibliotekos duris. Čia ji praleisdavo begales laiko,  kadangi skaitydama galėdavo užsimiršti, o knygos iš dalies patenkindavo bendravimo poreikį, nors Laira ir nejautė tokį turinti. Įėjusi į biblioteką trumpam sustojo prie didžiulės knygų lentynos. Po kurio laiko išsirinkusi storą knygą pavadinimu "Hogvartsas. Ką slepia pilies sienos" mergaitė patraukė link fotelių atsisėsti. Išsirinkusi jaukų kampelį plumptelėjo šalia vyresnės mergaitės kurios dar nebuvo pastebėjusi anksčiau. Atsivertusi knygos turinį mergaitė ėmė rinktis nuo kurio skyriaus pradėti. Ji niekada neturėjo įpročio knygą skaityti nuo pradžios. Antraštė "Uždraustasis skyrius. Knygos, kurių geriau neimti į rankas" skambėjo pakankamai įdomiai,  tad jį atsivertusi mergaitė ėmė skaityti.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Tae Yeon Min Spalio 10, 2015, 10:59:11 pm
Sušnarėjo verčiamas knygos puslapis, Sirėja išgirdo tylius žingsnius. Vos pakėlusi galvą išvydo į atvirąją skaitymo erdvę, maloniai pramintą jaukiu kampeliu, įžengiančią iš pažiūros pirmakursę klastuoliukę. Nulydėjusi ją akimis, varniukė vėl nukreipė žvilgsnį į skaitomą knygą. Tačiau kad ir kaip buvo įdomu, susitelkimas dingo ir Sirėjai parūpo, koks žmogus yra atėjusioji. Protarpiais žvilgčiodama į mergaitę, trylikametė vertė knygos lapus nebesigilindama į tekstą. Galiausiai tyliai užvertė skaitalą ir pasidėjo šalia savęs. Tada nubraukusi raudonų plaukų užuolaidą, įsispoksojo į klastuolę. Besotė tyla paliko Sirėją ramybėje ir nuslinko link priešais sėdinčios mergaitės. Šioji atrodė visa esybe pasinėrusi į skaitymą.
Galų gale Sirėja neištvėrė. Ištraukusi paviršiun giliai užslėpto gerumo dalelę, sušnibždėjo:
- Sveika.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Laira Rectus Spalio 10, 2015, 11:11:29 pm
Laira jau kurį laiką jautė į save įsteigtą žvilgsnį.  Mergaitė tylomis mąstė : kad tik ne užkalbintų, kad tik nieko nesakytų... Juk ir vėl kartosis milijoną kartų jau buvusi situacija - mane užkalbins, aš tylėsiu. Tuomet galbūt parašys ką nors ant lapuko. Aš neatrašysiu. Ir tada galiausiai mane palaikys ne viso proto arba šiaip keistuole ir nueis... Tokios ne itin malonios situacijos jai pasitaikydavo ypatingai dažnai. Deja, mergaitės baimė pasitvirtino. Vyresniokė ėmė ir užkalbino ją. Laira pažvelgė į mergaitę, nežymiai nusišypsojo ir toliau stengėsi įsigilinti į knygą, nors dabar tai jai ir sunkiai sekėsi. Mergaitė skaitė knygoje parašytus žodžius, tačiau jų reikšmė smegenų nepasiekdavo.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Tae Yeon Min Spalio 10, 2015, 11:27:52 pm
Sirėja sumirksėjo. Mergaitė pakėlė galvą ir šyptelėjo, vadinas, išgirdo. Tačiau kodėl neatsakė? Sirėja sutriko ir palietė rankomis veidą. Gal aš baisi pasirodžiau? O gal nusyšypsojau? Oij, tada visai suprantama, kodėl ji neatsakė.. Bet ne, juk nesišypsau. Neprisimenu, kada šypsojaus, šypsena juk reiškia laimę... Varniukė nuleido rankas ir žiūrėdama į klastuolę bandė sugalvoti, kodėl šioji neatsakė. O jeigu mokykloje pasklido kalbos apie mane kaip apie blogio įsikūnijimą? Ne, negali būti, aš niekam nieko kol kas nepadariau.. Sirėja ėmė kramtyti raudonus savo plaukus. Pasidarė mirtinai įdomu, kodėl mergaitė nešneka. Kodėl žmonės nekalba? Gal ji drovisi? Nemanau, kažkaip būtų tas matyt.. O gal... O gal... Gal ji negali? staiga nušvitimas aplankė Sirėją ir ji sausai krenkštelėjo norėdama atkreipti dėmesį.
- Tu... Tu... Nekalbi? - paklausė Sirėja žiūrėdama išplėstomis akimis. - Negali? Tik linktelėk arba papurtyk galvą, - paprašė varniukė. O heigu nekalba, tada.. Tada..
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Laira Rectus Spalio 10, 2015, 11:59:20 pm
Nedrąsiai mergaitė vis žvilgteldavo į vyresniokę, kuri gana ilgai sėdėjo tylėdama. Vėliau, jai paklausus ar pirmakursė nekalba mergaitė nustebo. Retas, labai retas, kuris suprasdavo kame yra problema. Pasisukusi į vyresnėlę Laira linktelėjo. Ši pradžia jau leido tikėtis kažko gero. Ar bent jau nesitikėti nieko blogo. Bet kuriuo atveju, tai buvo gerai. Mergaitė nusišypsojo. Po t,o kai susipažino su Emily, ji taip labai nebebijojo bendrauti. Bendravimas su vaiduokliuke ją vertė rašyti daugiau nei vieną žodį per savaitę, taigi, dabar mergaitė išsitraukė užrašų knygutę ir pasidėjo šalia savęs. Kol kas ji nieko nerašė, tačiau žinojo, kad net jeigu prireiks parašyti vieną kitą žodelį, tai jau nebebus tragedija.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Tae Yeon Min Spalio 11, 2015, 12:37:03 pm
Sirėja stebėjo, kaip pirmakursė linktelėjusi išsitraukė užrašų knygelę. Varniukė minutėlę spoksojo į ją, paskui tyliai burbtelėjo:
- Taip, aha... Nekalbi.. Hm... - raudonplaukė susimąstė. Žinoma, kalbėtis su nekalbančiuoju yra nemažai būdų, o lapeliai su raidėm, vienas iš jų. Tačiau šis Sirėją ne itin viliojo, varniukė pati nesuvokė, kodėl. Šiaip ar taip, nebuvo bendraujanti asmenybė, o akimirkai į paviršių išplaukęs gerumas galėjo kada užsimanęs nulįsti gylyn. O tada... Na, Sirė Valin nebuvo gera būtybė, kaip bepažiūrėsi. Vien iš matymo pažįstantys su ja nesikalbėdavo, apskritai nepalaikė jokių ryšių, o ji pati to nepasigesdavo. O kam? Nemėgstu žmonių, nes jie kalba. O atviras kaklas - vien nervai ir milžiniškas savęs tramdymas, mąstė trečiakursė. Pakėlė ranką prie veido ir pirštu persibraukė per lūpas. Sumirksėjo ir nutraukdama netrumpą tylą, per kurią nevaržoma liejosi pauzių muzika, pratarė:
- Esu tikra, kad turi vardą. Bet tai nelabai svarbu, nes jus nieko nereiškia. Arba tinka žmogui, arba ne. Aš irgi vardą, be abejo, turiu, tik tau jo nesakysiu, nes vistiek nesikreipsi, - it vandenį liejo žodžius Sirėja. - O pati vadink mane kaip nori, vistiek negirdėsiu. Klausti, kad nutiko, na, kodėl nekalbi, beprasmiška, nes niekas apie tai nepasakoja, net aš (patikėk, jeigu nejausčiau poreikio kartais prabilti, mielai būčiau tokia kaip tu), - staiga varniukė užsičiaupė. Gerklėj užstrigo pažįstamas kietas gumulas, akys sudrėko. Sirėja susigūžė ir užsidengė veidą delnais.
- Nekreipk į mane dėmesio, - sumurmėjo.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Laira Rectus Spalio 11, 2015, 01:06:21 pm
mokinukė klausėsi mergaitės sąmojo apie vardus ir šiaup apie nekalbėjimą. Ji žiaugėsi, kad mergaitė neketino jos kalbinti ir puikiai suprato jos nenorą kalbėti. Gal net per daug gerai. Galbūt nepažįstamoji numanė, kad laira nekalbėti pasirinko pati - tikriausiai numatė. Ir tau truputį gasdino, bet vis gi, mergaitė džiaugėsi, kad Hogvartse gali susirasti draugų ir būdama tokia, kokia yra. Mergaitei staiga ėmus verkti Laira stipriai apkabino ją per pečius ir su rūpesčiu žiūrėjo į naująją draugę (nors ją vadinti drauge turbūt dar buvo kiek anksti. Mergaitė prašė nekreipti į ją dėmesio, bet Laita tiesiog negalėjo to padaryti - per daug gerai pažinojo skausmą ir liūdesį. Ji švelniai perbraukė, per mergaitės plaukus janka, taip ją ramindama ir laukė, kol toji nurims ar ką nors pasakys.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Tae Yeon Min Spalio 11, 2015, 03:39:21 pm
Sirėja pajuto rankas ant savo pečių. Koks švelnumas. Kaip mama... dingtelėjo varniukei. Šalti delnai vėsino užmerktas akis, atšaldė ašaras ir... jausmus. Švelni ranka braukė per trumpas raudonas sruogas, o trylikametė lyg į akmenį virtusi sėdėjo nejudėdama. Riešu nusirito šilta sūri ašara, tarsi rėžantis peilis grauždama odą. Sirėja išsitiesė ir lengvai papurtė pečius, duodama suprasti, kad nepageidauja prisilietimo. Nuleidusi rankas šlapiais delnais perbraukė per apsiaustą, palikdama dvi drėgnas dėmes. Tamsios žalios akys buvo paraudusios, kaip ir šlapi skruostai.
- Ša, - murmtelėjo, puikiai suvokdama, kad šviesiaplaukė klastuolė nepratarė nė žodžio. - Neliesk manęs, - kietai tarė ir visa esybe pamėgino stebuklingai susitraukti, virsti kad ir maža dulkele. Negalima taip išskysti vien tik prisiminus, kad ji negyvena ir neegzistuoja. Galėjau nutilti, sukosi palaidos mintys Sirėjos galvoje. Sugrįžusi į žemę ir iš sentimentų jūros išlipusi šlapia, ji išsitraukė popierinę nosinaitę ir nusišluostė ašaras.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Laira Rectus Spalio 16, 2015, 11:47:42 am
Laira stebėjo mergaitę.  Ji norėjo kaip nors jai padėti, paguosti, tačiau nežinojo kaip. Po kurio laiko naujoji draugė ėmė rimti. Ji švelniai papurtė pečius ir klastuolė patraukė nuo jų savo rankas. Ji matė, kad mokinukė nėra linkusi priimti švelnumą iš kitų, kas galbūt reiškė, kad savo gyvenime jo patyrė labai maža. Tačiau Laira nelabai ką galėjo padaryti, kad tai pakeistų, taigi tik žvelgė į jau baigiančią nurimti mergaitę vis dar pilnomis rūpesčio akimis. Ji suprato, kad net jei galėtų kalbėti klausti mergaitės kas nutiko būtų beprasmiška - nebuvo panašu, kad ji būtų viena iš tų, kurie linkę išsipasakoti. Taigi vietoj to mergaitė stengėsi sugalvoti kokią nors veiklą,  kuri galėtų įtraukti ir išblaškyti liūdnas mintis. Mergaitė nukreipė akis į neseniai rankose laikytą knygą. Uždraustasis skyrius. Pavojingos knygos... Tik ar tai yra kažkas, kas sudomintų pakankamai, kad priverstų palikti liūdnas mintis? Vėl paėmusi knygą į rankas Laira parodė draugei į vieną knygos aprašymą. Toji atrodė išties pavojinga, bet pirmakursė buvo tikra, kad aprašymas kiek meluoja. Juk Hogvartse niekas nelaikytų tikrai pavojingų knygų. Net ir uždraustajame skyriuje...
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Tae Yeon Min Lapkričio 23, 2015, 07:35:12 pm
Sirėja paspoksojo minutėlę priešais save. Utėlės ir utėliukai, kaip suskydau, pagalvojo ji. Sumirksėjusi išvydo po nosimi pakištą atverstą knygą. Kas? mintyse sutrikusi paklausė. Akys ėmė bėgiodi gaudydamos raides. Taip, hm, aha... Būna. Oj, vaje. Raudonplaukės akyse blykstelėjo susidomėjimas, ji vėl burnon įsikišo lyg ir nukramtytų plaukų sruogelę.
- Oo, nejaugi..? - paklausė oro ji. Tada pašoko ,pamiršusi savąją knygą, žalios akys smigtelėjo į nekalbančiąją klastuolę. - Einam, - įsakmoku balsu tarstelėjo Sirėja ir siekė mergaitės rankos, tačiau apsigalvojo. - Į uždraustąjį skyrių, - dar pridūrė.
Balti kaulėti pirštai kiek nervingai gniaužiojo juodą apsiaustą, nes pagal Sirėjos apskaičiavimus (kokie ten skaičiavimai, svajonės) turėjo įvykti kažin kas įdomaus.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Laira Rectus Lapkričio 23, 2015, 08:29:41 pm
Mokinė tyliai stebėjo draugę, kol ši skaitė tekstą knygoje ir matė, kaip pakito jos veido išraiška, supratus klastuolės pasiūlymą. Vėliau, jos paraginta Laira pakilo ir nusekė paskui mergaitę. Tačiau joms priėjus arčiau uždraustojo skyriaus mokines itin atidžiai ėmė sekti akylos bibliotekininkės akys - mėginti praslysti pro jas būtų buvę beprasmiška. Aišku tapo viena - norėdamos patekti į uždraustąjį skyrių mokinės privalės ateiti čia naktį - kitaip nieko nebus. Kita vertus, jau dabar buvo vakaras, taigi laukti ilgai neteks - jeigu jos dabar išsiskirtų ir susitiktų prie bibliotekos už poros valandų nieko netrukdomos galėtų patekti vidun. Klastuolė pažvelgė į naujosios draugės akis, mėgindama suprasti, ar ji galvoja tą patį.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Aišan Deliria Sausio 31, 2016, 09:41:55 pm
Jaunoji klastuolė įžengė į biblioteką kaip visada šaltu veidu, bet perbėgus akimis lentynas prie kurių nebuvo nei vieno mokinio, o tik tūkstančiai knygų kurios tiesiog rėkte rėkė "PAIMK MANE IR PERSKAITYK!" klastuolės veide, pirmą kartą šiandien atsirado nuoširdi šypsena ir kuo toliau ji ėjo tuo šypsena platėjo. Nors šioje bibliotekoje Aiša lankėsi pirmą kartą ji jautėsi kaip namuose. Po kelių minučių vaikščiojimo jos akys sustojo ties didelių langu į Juodąjį ežerą ir Uždraustąjį mišką. Vaizdas buvo užburiantis. Ji atsisėdo į šalimais esantį krėslą ir tiesiog tyliai stebėjo ežerą. Po kelių minučių stebėjimo ji išsitraukė burtų lazdelę iš vidinės apsiausto kišenės ir tyliai sumurmėjo burtažodį Accio knyga Hogvarstas.Istorija Po akimirko stora knyga jau buvo mergaitės rankose, ji patogiai įsitaisė krėsle ir pasinėrė į nuostabią knygą...
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Trevon Caylen Vasario 03, 2016, 06:08:24 pm
Trevon jau dešimtis minučių bastėsi po Hogvartsą ieškodamas ramios vietos . Jis norėjo pailsėti nuo viso šurmulio , mokinių, jų juoko... Nuo tada , kai Trevon atvyko į Hogvartsą, dar neturėjo galimybės pabūti visiškai vienas. Žinoma, biblioteka jam neatrodė pats patraukliausias pasirinkimas, tačiau kitos išeities jis neturėjo. Vaikinas susirado nuošalų kampelį ir atsisėdo . Bibliotekoje buvo visiškai tylu ir ramu. Trevon pirmą kartą Hogvartse pajuto nuoširdžią palaimą. Ramybę. Vaikinas apsidairė aplink. Jis knygų ir skaitymo nemėgo , tačiau jo akį patraukė viena knyga lentynoje. Todėl nieko nelaukęs atsistojo ir ją pasiėmė. Vaikinas nustebo . Knyga buvo gan sunki ir atrodė labai sena. Tačiau tai nebuvo Trevon nustebimo priežastis. Keisčiausia buvo tai, kad juodas knygos viršelis neturėjo jokio pavadinimo. Nieko . Vaikinas nieko nelaukdamas atvertė knygą. Joje dailia moteriška rašysena buvo užrašyta begalė skaičių . Vien skaičiai. Trevon susiraukė. Knyga iš išorės pasirodė įdomi, tačiau joje tebuvo begalė neaiškių skaičių kombinačijų . Kam iš viso tokią reikia laikyti bibliotekoje ? Nieko nelaukęs vaikinas padėjo knygą atgal į vietą ir vėl atsisėdęs paskendo savose mintyse.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Adira Floris Vasario 03, 2016, 06:54:54 pm
Adira nekantriai nubėgo į kone mėgstamiausią vietą Hogvartse (arba bent jau taip pati manė). Išgirdusi aklą tylą ji iš kart sustojo, nenorėdama sukelti triukšmo. Atsainiai mestelėjo žvilgsnį į kažkokį moksleivį ir nuėjo prie knygų. Žinoma, ieškojo kažkokio nežymaus rašytojo, kurio nerado, todėl bandė surasti kokią knygą apie gyvūnus. Adiros laimei, jų buvo begalė. Vieną rado itin seną. Ta stora knyga ją sudomino dar labiau, kai pamatė gan storą dulkių sluoksnį. Mergaitė atsargiai nuvalė knygą ir nusivalė rankas į savo juodą sijoną. Atsisėdo visai netoli to berniuko ir įnyko į knygą. Joje rašė apie gyvūnus, kurie kažkada egzistavo, bet išnyko dėl įdomių priežasčių. Adirą domino tokie dalykai, todėl ji „valgė“ knygą greitai.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Trevon Caylen Vasario 03, 2016, 07:19:09 pm
Trevon gal penkias minutes sėdėjo paskendęs savo mintyse, galvojo apie ateities būrimo pamokoje sapnuotą sapną ir sapno pranašystes,  apie koledžus ir svarstė ar buvo paskirtas į tinkamą. Tačiau vaikino pamąstymus nutraukė į bibliotekos ramųjį kampelį atbėgusi Varno Nago koledžo uniformą vilkinti mergina. Vaikinas ramia veido išraiška žvilgtelėjo į ją . Panašu, jog ji - Trevon bendraamžė, nes jis buvo įsitikinęs, jog matė ją kažkurioje iš pamokų. Merginai atsisėdus visai netoli Trevon, šis suprato, jog atrodo gan juokingai sėdėdamas čia ir tuščiu žvilgsniu spoksodamas į apdulkėjusias knygų lentynas, todėl klastuolis nusprendė padaryti dar neatliktus namų darbus.Trevon pasiėmė pergamento lapą ir plunksną , atsistojo , susirinko visas reikiamas knygas ir grįžęs į vietą pradėjo rašyti rašinį apie Kalnų Niberiją.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Rokas Sviper Vasario 03, 2016, 07:23:33 pm
Rokas išsirinko knygą ir  ramiai atsisėdęs pradėjo skaityti Jiluenos Infiridit  knygą Vaiduoklių paslaptys. Knyga buvo apie vaiduoklius. Jam labai patiko ši knyga. Ir bendrai jam patiko visos knygos apie vaiduoklius ir kitas magiškas būtybes. Jis ramiausiai skaitė, bet staiga į biblioteką tekini įlėkė kažkokie Grifai. Ir pradėjo šūkauti.Rokui tai nepatiko tačiau ką gali padaryti pirmakursis. Triukšmas tesėsi apie dešimt. Tačiau bibliotekininkė juos greit nutildė.                                                                                                                                                                                                                       
Rokas vėl įniko į skaitymą ir pagalvojo pagaliau ramybė.                                                       
Rokas skaitė ilgai.  Jis ilgai  nesuprato, kad atėjo vakaras. Susipratęs nuskuodė į Varno nago bendrąjį kambarį. Gerai, kad joks perfektas ar mokytojas jo nepamatė ir nenubaudė.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Adira Floris Vasario 03, 2016, 07:51:10 pm
Adira dar skaitė ir apie mylimus augintinius, kuriuos daugiausia augina žiobarai. Bibliotekoje tvyrojo maloni tyla. Mergaitė rankoje laikė plunksną, bet buvo taip panirusi į knygą, kad netyčia paleido iš rankų. Išraudusi Adira pasilenkė ir greitai ją pakėlė tikėdamasi, kad tas mokinys kitam bibliotekos gale to nepamatė. Mat Adira buvo iš pradžių nedrąsi ir jai už viską buvo gėda. Ji buvo tikrai savotiškas žmogus...
Varniukė padėjo plunksną ant išklerusio medinio stalo ir toliau skaitė apie mylimus gyvūnus. Net nepajuto kaip per dešimt minučių perskaitė kokį dvidešimt smulkiu raštu parašytų puslapių. Ji nusprendė padėti knygą atgal ir ateiti paskaityti ją vėliau. Ji lėtai užvertė knygą ir pasikasė pakaušį.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Trevon Caylen Vasario 03, 2016, 08:15:56 pm
Trevon susikaupęs rašė rašinį apie Kalnų Niberiją.Nors ir nemėgo herbologijos, rašiniui vaikinas turėjo tiek daug minčių, jog nė nespėjo visų jų rašyti . Atrodė, kad žodžiai patys veržiasi ir pilasi ant pergamento . Trevon rašė tol , kol taip paskaudo ranką, jog jis buvo priverstas nustoti ir padėti plunksną į šalį.Kaip tik tuo metu, mergina , sėdinti netoli jo , paleido plunksną iš rankų .Kai plunksna nusileido ant žemės ir plunksnos galiukas susiletė su bibliotekos grindimis , nuaidėjo vos girdimas trinktelėjimas. Vaikinas atsisuko į merginą. Šis pastebėjo , kaip ryškiai nuraudusi mergina mikliai pakėlė plunksną nuo žemės. Travon matė, kaip nemalonu merginai dėl nukritusios plunksnos ( nors pats nesuprato kodėl ji taip jaučiasi ) , todėl nusuko savo žvilgsnį šalin .
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Adira Floris Vasario 03, 2016, 08:30:35 pm
Padėjusi sunkią knygą į lentyną, mergaitė nusprendė užkalbinti tą vaikiną, kuris susikaupęs kažką rašė. Adira net pajuto pavydą, jai niekada nesisekė rašyti. Ir minčių neturėjo. Sugebėjo tik nurašyti nuo knygos.
Pasitaisiusi apsiaustą ji įsidėjo plunksną ten kur laikė ir seną lazdelę. Lėtai nuėjo prie jo stalelio ir pakreipusi galvą perskaitė kelis žodžius, kurie tupėjo ant jo lapo.
-Graži rašysena,-nesugalvojus ką pasakyti, leptelėjo ji. Tikriausiai nuskambėjo per daug kvailai, nes Adira niekada pirma nekalbino žmonių, tuo labiau tų, kurie buvo panašaus amžiaus. Ji negalėjo patikėti, kad tai padarė!
Mergaitė nuvijo šypseną į šalį ir krenkštelėjo laukdama kažkokio dėmesio. Ji pastebėjo Klastūnyno emblemą, kuri atrodė gražiau nei Varno Nago. Bent jau ji pati taip manė.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Trevon Caylen Vasario 03, 2016, 09:42:13 pm
Trevon , žiūrėdamas ir tyrinėdamas savo ką tik parašytą rašinį, pamatė prie stalo sustojančius dailius batelius. Trevon atsisuko į prie jo priėjusią merginą. Nesitikėjo būti užkalbintas.Ir tiesa sakant jį nedažnai kas ir užkalbindavo, tikriausiai todėl , jog jis tiesiog spinduliavo žodžiu "vienišius". Tačiau Trevon dėl to nesiskundė. Jis keletą sekundžių žiūrėjo į merginą kiek nustebusiu žvilgsniu , tylėjo , tačiau merginai krenkštelėjus jis suprato, jog vis dar jai neatsakė ir tiesiog juokingai  spoksojo .
- Labas.-  Trevon pasikasė pakaušį. - Dėkoju turbūt. Kiek keistas komplimentas. - vaikino veidą nušvietė plati šypsena. Vaikinas pagalvojo, jog merginai kiek nejauku taip stovėti.
- Gal nori prisėsti? - Jis dar kartą šyptelėjo žiūrėdamas į ją ir parodė į foteliuką, stovintį šalia jo.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Adira Floris Vasario 03, 2016, 10:05:12 pm
Varniukė sutriko, bet greitai atsisėdo ant patogaus fotelio.
-Aš pati esu keista, todėl ir duodu keistus komplimentus,-kiek padrąsėjusi nusijuokė ji, nes klastuolis atrodė draugiškas, ko ji tikrai nesitikėjo.
Prisiminusi Adira žvilgtelėjo į popierių ir tarė:
-Atsiprašau, kad sutrukdžiau.
"Dabar tai tikrai nuskambėjo kvailai" pagalvojo.
Mergaitė nudūrė savo žvilgsnį į kojas ir jas pamosikavo. Jai nelabai patiko apranga, kurią privalėjo dėvėti. Tos tamsios spalvos nebuvo Adirai prie širdies, jai labiau patiko šviesesnės. Staiga ji suprato, kad giliai širdyje jau ilgisi namų ir šeimos. Čia Adira jautėsi truputį svetima...
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Trevon Caylen Vasario 04, 2016, 07:22:25 pm
Trevon nusijuokė .
- Man visai neatrodai keista. Nežinau kodėl taip manai . Esu įsitikinęs, jog su tavim - viskas gerai.
Vaikinas padėjo herbologijos rašinį ir plunksną ant bibliotekos stalo ir ramiai atsilošė kėdėje. Pažiūrėjo į merginą.
-Ir be to, nesutrugdei. Kaip tik prieš tau pasirodant parašiau paskutinį žodį.Man visada malonu su kuo nors pasikalbėti. - šyptelėjo, - Ką ten taip susikaupusi skaitei? Knyga atrodė , kaip labai rimtas skaitalas.
Klastuoliui buvo net baisu pagalvoti apie tokią knygą... Jis tiesiogine ta žodžio prasme nekentė skaitymo . Ir knygų. Tai skambėjo gan savanaudiškai, tačiau vaikino nedomino svetimo žmogaus išsakytos mintys.  Kitus darbus, susijusius su mokymųsi , vaikinas atlikdavo gan noriai. Jam patikdavo ant lapo išlieti galvoje susikaupusius žodžius.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Adira Floris Vasario 04, 2016, 07:33:35 pm
Adira žvilgtelėjusi į jo plunksną ant stalo palietė, nes pasirodė įdomi.
-Keista gerąja prasme,-mergaitė draugiškai pavartė akis ir mintyse nusijuokė.-Ir knyga yra apie gyvūnus. Tai - pagrindinis dalykas, kodėl visi apie mane mano blogai ir vadina keistuole blogąja prasme.
Mergaitė kultūringai padėjo rankas ant savo kelių ir tęsė:
-Gal nuskambės keistai, bet labai mėgstu vabzdžius. Todėl daug apie juos skaitau ir domiuosi. Išskyrus muses, jos man nepatinka,-pagalvojus apie jas, ji net nusipurtė. 
Adira žvilgtelėjo į vaikino rašinį ir iš kart suprato, kad tai herbologija.
-O tau, matau, labai gerai sekasi rašyti ilgus rašinius?-pasidomėjo ir prisiminė vieną dalyką.-Beje, aš Adira. Manau, kad dar normaliai nesusipažinome.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Trevon Caylen Vasario 04, 2016, 08:29:08 pm
- Mano manymu keistumas - labai didelė visuomenės vertybė. Argi būtų įdomu be keistų, unikalių žmonių? Visiškai ne.Jeigu nori , tai ir skaityk tas knygas, po velnių. Nesvarbu ar jos apie gyvūnus, vabzdžius ar Mobį Diką. - Trevon nusijuokė ir kiek ramiau pasakė: - Turėtum didžiuotis tuo, kad esi kitokia.
"Kvailai nuskambėjo..."  pagalvojo šis.
Vaikinas draugiškai šyptelėjo,  ranką atrėmė į fotelio ranktūrį ir ja pasirėmė smakrą .
- Na, su rašiniais problemų neturiu , svarbu , kad įkvėpimas būtų. Tada galiu ir poemas rašyti. - nusijuokė.
Merginai prisistačius, Trevon ramiai ištiesė ranką ir tik tada suprato, kaip juokingai tai atrodė. Pasistengdamas ignoruoti savo kvailą gestą, vaikinas atsakė :
- Trevon.- Ir jo veidą nušvietė plati šypsena.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Adira Floris Vasario 04, 2016, 09:17:14 pm
Adira šyptelėjo išgirdus mielą padrąsinimą. Tada pažiūrėjo į jo ištiestą ranką ir draugiškai nusikvatojo.
-Malonu susipažinti, Trevon. Pagaliau turiu pažįstamų šioje mokykloje. Man nelabai sekasi bendrauti, o tau?-pasidomėjo mergaitė ir pažiūrėjo į jo žalias akis.
Ji ir vėl prisiminė kelis draugus, kurių nebegali pamatyti iki mokslo metų pabaigos. O jie, regis, net nepasiilgo Adiros. Ji negavo jokio pašto, jokių žinių. Jautėsi nereikalinga. Net tėvai, patys didžiausi magijos gerbėjai jai neparašė per šias dienas! Galbūt jiems geriau be Adiros?
Varniukė tik dabar pastebėjo, kad iki šiol spokso į Trevon akis, todėl greitai nusuko žvilgsnį ir pasikasė riešą apsimesdama, kad labai niežti. Net oda paraudo...
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Trevon Caylen Vasario 04, 2016, 10:15:10 pm
Trevon stebėjo Adirą.
- Dėja, bet ir aš nesu puikus, kai kalba pakrypsta apie bendravimą. Tiesą sakant, esi pirmas žmogus Hogvartse su kuriuo normaliai kalbuosi . - klastuoliui ir pačiam ši mintis buvo keista. Vaikiną kiek nustebino, jog mergina, kuri jam atrodė puikiai bendraujanti ir neturinti jokių bendravimo kompleksų (Trevon buvo tuo įsitikinęs) taip pat mokykloje neturėjo pažįstamų. Ji vaikinui atrodė drąsi. Jis nė už ką nebūtų priėjęs prie nepažįstamo žmogaus ir jį užkalbinęs. Tačiau Trevon džiaugėsi, kad mergina vis dėlto tai padarė.
Kol Trevon tyloje buvo paskendęs savo mintyse ir keletą sekundžių tylėjo, vaikinas nė nepastebėjo, jog jie su Adira žaidė nebylų akių karą. Dėl tylios akimirkos klastuolis nesijuto nejaukiai. Buvo priešingai. Tyla buvo maloni, todėl vaikinas nuoširdžiai mėgavosi merginos akimis ir nebylia akimirka. Adirai staiga nusukus rudas akis šalin ir pasikąsius riešą, Trevon tarsi atsitokėjo. Nieko nelaukęs užklausė :
- Kaip Varno Nago koledžas? Tu patenkinta paskirstymo kepurės sprendimu?
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Adira Floris Vasario 05, 2016, 01:44:53 pm
Adira išgirdusi, kad yra pirmas žmogus su kuriuo jis kalba, nustebo.
-Hm, tikiuosi, kad būsime draugais,-draugiškai šyptelėjo.
Mergaitė pasitaisė rankovę ir išgirdusi klausimą apie koledžą, pagalvojo:
-Neturiu tinkamo atsakymo. Man visi koledžai būtų patikę. Vis dėl to tikėjausi patekti į Švilpynę, nes abu tėvai ten buvo. Paskirstymo kepurė mane keistai nustebino,-nemelavo Adira.-O kaip tau? Ar patinka Klastūnynas?
Trevon atrodė ramus ir tylus žmogus. Adira nelabai suprato, kodėl jis paskirtas į Klastūnyną, juk ten visi drąsuoliai. O galbūt Trevon buvo tas, kuris tik iš pradžių atrodo ramus. „Visai kaip aš...“ dingtelėjo mintis jai.
Juk Adira visai nebuvo ta iš ramiųjų, ji mėgo nuotykius, iššūkius ir pavojų.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Arianne Cervera Vasario 21, 2016, 07:09:35 pm
Pasivaikščiojimas biblioteka (kuri beje - miližiniška) baigėsi, jaukiame kampelyje tarp kelių plačiau pastatytų knygų lentynų. Ant lentynos stovėjo keletas žaliuojančių augalų, kurie skleidė saldų kvapa, panašų į rožių ir cinamono aromatą, o šalia jų ant pilkšvai nudažytos palangės stovėjo keletas įmantrių stiklinių. Arianne priėjo prie palangės, pro kurią skverbėsi besileidžiančios saulės spinduliai ir lengvai krito ant merginos tasmių plaukų, ir pasiėmė vieną iš keletos stiklinių. Šalia lango stovėjo nedidelė sofa, ant kurios pavargusi klastuolė klestelėjo. Iš savo apsiausto kišenės Arianne išsitraukė savo burtų lazdėlę ir švelniai priglaudė prie veido Nuostabu, kad pasiėmiau tave. Mergina nukreipė lazdelę į stiklinę ir ištarė burtažodį, kurį išmoko iš senos burtažod-ių knygos, Aquamenti. Stiklinė po mažu prisipildė vandens lig pusės, o to pilnai pakako palaistyti augalėlį. Arianne atsargiai supylė vandenį į vazonėlį, ir pastatė stiklinę ten, kur jai ir vieta. Vis dėl to, džiaugiuosi gavusi šią užduotį. Mergaitė paėmė vazonėlį su augalu ir rankas ir stebėjo besileidžiančią saulę pro bibliotekos langus.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Whitney Sparky Vasario 21, 2016, 08:18:09 pm
Whitney nešėsi augalą gautą Herbalogijos pamokoje. Ji norėjo sužinoti daugiau apie šį augalą. Tad ji pasiėmė knygų krūva iš Herbalogijos skyriaus apie augalus I kursui. Whitney ieškojo to augalo gal valandą.... gal dvi... Whitney pasimetė tarp laiko trukmės...
- Taip...- nebyliai ištarė Whitney... Ir pradėjo skaityti apie šį augalą.
Kai Whitney baiginėdavo skaityti strapsnį ji vis pažiūrėdavo į laikrodį. Straipsnius skaitė apie 3 valandas.  Jai jau buvo pasidarę kiek nuobodoka, nes jos manymu buvo gan daug nereikalingos informacijos I-ą kursiams. Taigi Whitney nusprendė eiti į didžiąją salę kur greičiausiai visi jau vakarienevo. Bet vos nuėjus prie bibliotekos durų ji atsigręžė atgal ir susiprato, kad išėjo be augalo. Tad grįžo ir pasiėmė jį kartu į didžiają salę.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Margo Diuken Vasario 22, 2016, 06:09:53 pm
 Margo nebuvo didelė vorų mėgėja. Nors atrodytų, kad turėtų būti atvirkščiai, bet tarantulai buvo kažkokia neįtikėtina išimtis. Na, jie nebuvo patys mieliausi gyvūnai, bet mergaitės negąsdino. Gal būt todėl, kad nešmirinėdavo tamsiomis pakampėmis, nemegzdavo kur tik papuola lipnių tinklų ir visą dieną laimingi išsėdoėdavo savo stikliniuose narveliuose.
 Pamokoje išsirinkusi patį mažiausią pūkuotą tarantuliuką iš pradžių galvojo palikti jį kur nors bendrąjame kambaryje... Nes Varno Nago bendrąjame kambaryje buvo daug gražių, vorams tinkamų vietų, bet argi galima jį palikti vieną visai dienai? Dar nusivers kur nors... Juk Varna nepės ir tik pavargs kiekvieną pertrauką lakstydama į Varno Nago bokštą aplankyti voriuko.
 Taigi pirmakursė tąsėsi vorą kartu su savimi. Galiausiai pripratus prie stiklinio narvelio kurio nieku gyvu negalima pamiršti ir praleidus dieną tarantuliuko, kurį praminė Ingusmu, draugijoje, mergaitė net nebenorėjo kur nors jo palikti.
 Ir štai, ji sėdi bibliotekoje pašonėje pasidėjusi stiklinę dėžutę su voru. Apsilabinusi knygą "Tūkstantis vietų iš kurių bent vienoje turėtų pabuvoti burtininkas. TVIKBVTPB" skaito ir vargo nemato.
 Galiausiai po pusvalandžio išsirovusi su visomis šaknimis nuo knygos padėjo ją ant kavos staliuko. Vėlei atsisėdusi fotelyje pasidėjo stiklinę dėžutę ant kelių. Pasiraususi kišenėje išsitraukė mažą dėžutę su vorų pašaru. Monikai atrodė nepriimtina pačiai galabyti vabzdžius, todėl paprasčiausiai nusipirko vorams pritaikyto maisto.
 Pakračius dėžutę į Varnanagės saują subyrėjo apie dešimtį žalsvų, rusvų ir oranžiniai geltonų tikampių traškučių, panašių į sumažintą kačių ėdalą.
 Didžiam savo nustebimui šerdama voriuką pirmakursė nemėtė kruopelių iš aukšto, o netgi leido Ingusmui valgyti iš rankos. Pamaitinuso ir visiškai pripratusi prie tarantuliuko mergina pasiiėmė jį į rankas. Ingusmis nesipriešino, nesimaskatavo, nesikandžiojo, nesiprašė pritrinamas, o tiesiog ramiai tupėjo delne.
 Artėjant vakarui Margo patraukė į Varno Nago mergaičių miegamąjį. Susiruošusi miegoti pastatė narvelį su voru ant šalia lovos visada ir per amžius stovinčio naktinio stalelio. O jis man patinka... - miglotai susimąstė. Labiausiai dėl to, kad nesiprašo pritrinamas... - mintimis nusišypsojo mergaitė prieš panirdama į sapną.
 Tą akimirką kai Varniukė užsnūdo, savo guolyke susisuko ir pūkuotasis tarantulas...
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Melisa Arin Vasario 23, 2016, 10:32:16 pm
Melisa į biblioteką įėjo nešdama vazoną su Omnibulus Efxacsius. Kodėl turiu tampyti augalą po visą mokyklą? Ji padėjo augalą ant stalelio, o pati priėjo prie lentynos ir atsiduso. Kokia tikimybė tokioje daugybėje knygų rasti reikiamą informaciją? Varniukė nusišypsojo ir ėmė atidžiau dairytis. Gal man reikėjo eiti į Kambarį Iki Pareikalavimo ir užsimanyti atsidurti dėžėje reikiamų  knygų? Tuomet visai netikėtai Melisos akys užkliuvo už lentynos su nedideliu užrašu "Nuodingi augalai". Varniukė pergalingai nusišypsojo ir vos susilaikė nepasakiusi ko nors garsiai, nes laiku prisiminė, kad yra bibliotekoje. Gana greitai ji rado reikiamą knygą ir nusinešė ją prie augalo. Na, gėle, dabar sužinosiu apie tave viską. Ir net negalvok, kad aš varginsiuosi ir laužysiu liežuvį mėgindama ištarti tavo pavadinimą. Melisa patogiai atsisėdo ir atsivertė knygą. Turėsiu gėlę ne daugiau kaip valandą laikyti vandenyje? Juk dabar jis toks šaltas. Varniukė padėjo knygą į vietą, pasiėmė vazoną ir išėjo iš bibliotekos.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Melody Vasario 27, 2016, 07:14:49 pm
  Nusprendusi laiką po pamokų išnaudoti naudingai, o ne kaip visada praleisti jį lakstant su Patonu kieme, Melody patraukė į biblioteką. Iš pradžių pasiėmė "Herbologijos papildymas I-III kursui", knygą reikalingą mokslui, tuomet "Turkiški nuodai ir eliksyrai" malonumui, bei "XVIII amžiaus architektūra burtininkų pasaulyje" patogią pasidėti kaip stalelį laiškams rašyti. Įsitaisiusi jaukiame kampelyje skaitymui, išsitraukė pergamentą skirtą laiškams ir plunksną, dabar XXI amžiuje buvo galima naudotis užrašinėmis, bei tušinukais, tačiau senai raganių šeimai sunku atsikratyti tokių žavingų įpročių.
  "Miela mama ir tėti, tikiuosi laikotės gerai. Kaip močiutė, girdėjau parduotuvėlėje tikras žmonių antplūdis. Gerardas laikosi gerai, suprantu, kad nerašo jums laiškų, bet jis jus myli ir labai pasiilgo, tik ta nelemta paauglystė neleidžia to pripažinti. Polas labai įtemptai dirba, retai rašo laiškus, bet visi žinom kaip su juo būna, vis tiek kada nors prašys. Ir man viskas gerai, daug dirbu ir stengiuosi dalyvauti pamokose, nieko dar blogo nepadariau, o tai didelis pasiekimas. Labai jūsų pasiilgau ir laukiu nesulaukiu kada galėsiu pas jus grįžti.
P.s pašerkit pelėdą, nes ne mano, o mokyklos, tai turiu skolintis.
Myliu, bučiuoju iki.
Melody"
Užbaigusi porai minučių pažvelgė į tai ką parašė, į visus melus, bet jie juk balti melai, saugantis tėvų jausmus. Tuomet suglamžė lapą ir įgrūdo į krepšį. Ne šiandien, dabar dar ne metas, bet pažadu, kada nors parašysiu. Ir išliesiu viską, nemeluodama ir neslėpdama faktų. Kada nors, bet ne šiandien. Dar ne metas.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Skarletė Siuzana Vein Vasario 27, 2016, 07:33:20 pm
Rochell pasišokinėdama keliavo bibliotekos link. Norėdama šiektiek pailsėti ir praleisti laiką naudingai, sidabraplaukė varniukė pasirinko biblioteką. Iškart įėjus į jaukią patalpą, varniukė užduodė gardų cinamono, vanilės ir juodojo gintaro kvapą, kuris ją privertė pasijausti lyg namuose. Pirmakursė tuoj pat "prisišvartavus" prie knygų lentynų, pradėjo ieškoti savo mėgstamiausios knygos. Štai kur tu! pamačiusi knygą "Vienaragių Miškas" ((IŠGALVOTA!!!)) pagriebė ją ir priglaudė prie krutinės. Apsidairiusi ir radusi jaukų kampelį skaitymui, klestelėjo šalia klastuolės, kuri kažką grūdo į krepšį ir apie kažką galvojo. Atsivertusi XV skyrių pradėjo skatyti. Vis žvilgčiodama į anksčiau matytą klastuolę, sidabraplaukė prabilo:
-Sveika! Aš Rochell, o tu? Ką skaitai?- varniukė peržvelgė per klastuolės rankose esančių knygų viršelius...
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Melody Vasario 27, 2016, 08:15:20 pm
  Atvertusi pirmąją knygą pradėjo vartyti vis permesdama akimis eliksyrų pavadinimus. Vieni buvo niekur negirdėti, tad stabtelėdavo pasiskaityti plačiau, kiti tiesiog nuobodūs, o tretieji naudingi, pastaruosius persirašydavo į sąsiuvinį su įvairiomis pastabomis. Nėra nieko nuostabesnio už eliksyrų gaminimą, tik gaila, kad dar neprasidėjo mokomasis dalykas Hogvartse.
  Įstriksėjusi pirmakursė sukėlė šiokią tokią sumaištį. Jos entuziazmas ir energija tiesiog liejosi per kraštus, tačiau juk ji dar jauna, patirtimi mokykloje, netrukus nuslėgs visas šis žavesys aplinka ir mokiniais. Nusiims rožinius akinius ir išvys narvą pilną žvėrių.
  - Sveika sveika,- kiek sutrikusi pasisveikino klastuolė,- Malonu susipažinti, aš Melody,- pažvelgusi į skaitomos knygos viršelį, nusuko žvilgsnį atgal į baltaplaukę mergaitę,- ai, sena knyga apie eliksyrus. O tu?- pasiteiravo antrakursė.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Skarletė Siuzana Vein Vasario 28, 2016, 09:17:39 am
j
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Skarletė Siuzana Vein Vasario 29, 2016, 03:36:29 pm
Rochell versdama knygos  puslapius ir įdėmiai skaitydama, sugebėjo ir tyliai niūniuoti Bethoveno sukurtas daineles, na tiksliau melodijas. []
[/size]-Gražus vardas, Melody! Tu nekalbi ar ne?- nusijuokė sidabraplaukė varniukė,- domiesi eleksyrais? Manęs tai jie netraukia, bet norėčiau kažką išbandyti o tu? Ai, tiksliai,- mergaitė parodė savo skaitomos knygos viršelį antrakursei klastuolei,- čia mano mėgstamiausia knyga - "Vienaragių Miškas". Labai faina knyga! Gal skatei?- žodis po žodžio, kaip žirniai bėrėsi iš sidabraplaukės Rochell lūpų.
[/size]Pabaigdama skaityti paskutinį XV puslapį, ji atsivertė kitą skyrių ir šyptelėjo knygai, nes laukė jos mėgstamiausia dalis... Jai visada patiko ši knygos dalis ir kiekvieną kartą vis laukia ir laukia, kada galės ją paskaityti. Varniukė apsidairė, bibliotekoje daug žmonių niekada nebūdavo, kaip ir dabar. Pamojavo kelioms pažįstamoms ir toliau įsikniaubė į knygą.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Melody Vasario 29, 2016, 08:40:01 pm
  Mergina nejučia šyptelėjo nuo tokio varniukės kalbumo:
  - Dėkui, man jis visuomet atrodė keistas. Nepažinojau nieko turinčio tokį vardą,- nusijuokė klastuolė,- Na, nežinau, gal ir netokia kalbi, tiesiog pirmieji susitikimai visada būna nejaukūs, nežinai ką sakyti, o nejauki tyla slegia,- užkišo delną už skaitomos knygos puslapio, lyg skirtuką,- Mane išties domina eliksyrai, nuodų ir vaistų pamoka - mano mėgiamiausia. O tu ar jau radai kažką kas tave domintų?- įdėmiau pažvelgusi į Rochell'ės skaitomos knygos viršelį susiraukė, bandė prisiminti ar kada nors yra skaičiusi šį veikalą, tačiau nieko neišknisusi papurtė galvą,- Lyg ir nesu skaičiusi, apie ką ji?- pasiteiravo Melody pasisukdama į pašnekovės pusę, kad būtų patogiau klausytis.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Skarletė Siuzana Vein Vasario 29, 2016, 09:01:31 pm
Rochell svaigino bibliotekos kvapas, o dar tie seni puslapiai! Tai kvepėjo senove, kas Rochell labai patiko... Sidabraplaukė atsiduso, jau buvo pakankamai vėlu, o jos dar sėdi bibliotekoje.
-Melody, skamba kaip švelni melodija, tikrai keistokas ir negirdėtas vardelis,- varnanagė nusišypsojo klastuolei, -taip, tyla ir nejaukumas tikrai baugina, na bet čia mano antrieji namai, taigi mam viskas gerai,- džiūgavo sidabraplaukė Rochell,- manau mane domina Žiobarotyra, magijos istorija ir apsigynimas nuo juodosios magijos. O ši knyga yra skirta labiau detektyvų mylėtojams, nekaip moku pasakoti, bet tai knyga apie du draugus - Emily ir Peter, kurie atrado "Vienaragių mišką", tai - paslaptinga vieta. Na ir jie susipažįsta su jais, sužino paslaptis ir taip toliau,- nusižiovavo Rochell,- siūlau paskaityti ir tau, jei nori... Ir beto, galiu vadinti tave Melodija?- nusišypsojo draugei sidabraplaukė varnė...
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Melody Vasario 29, 2016, 09:37:39 pm
  Pirštų galiukais pradėjusi žaisti su senos knygos lapais mergina atsiduso, kažkas vyko ne taip, kažkas sunkiai slėgė pečius, tačiau kas tiksliai - buvo sunku pasakyti. Galbūt klastuolei tiesiog trūko oro, patalpa juk retai vedinama su sandariais langais. Švelniai nusijuokusi Melody pažvelgė į Rochell:
  - Mano tėvai labai norėjo, kad jų vienintelė dukra būtų švelni ir miela, visai ne tokia, kokie dažniausiai škotai būna,- nukreipusi žvilgsnį į knygų lentyną, prikando lūpą,- tačiau, matyt, tik vardas genų negali pakeisti,- žūtbūt norėdama pakeisti temą pasiteiravo,- O tavo vardas. Iš kur tu esi kilus?
  Susimąsčius apie merginos išvardintas pamokas palinksėjo galvą:
  - Keista, bet žiobarotyra ir magijos istorija yra vienos iš mano nemėgiamiausių pamokų,- nusijuokė antrakursė,- Mokausi jas pro sukąstus dantis.
  Išklausiusi pirmakursės knygos pristatymo papurtė galvą:
  - Ne ne, nepasakok banalių detalių, papasakok kas tave sužavėjo, pakerėjo? Kas privertė pamanyti, kad šioji knyga yra tavo mėgiamiausia?
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Emilija Dumboldor Kovo 01, 2016, 02:12:23 pm
    Emilija norėjo pailsėti nuo visos triukšmingos dienos. Nes šią dieną ji buvo labai susinervinusi. Taigi ji sugalvojo nueiti į biblioteką. Draugės jai sakė, kad ten yra jaukus kampelis paskaityti.
    Emilija nuėjo į biblioteką. Susiieškojo įdomią knygą ir patraukė ieškoti jaukaus kampelio.
    Emilijai ilgai ieškoti neprireikė. Ji beveik iškarto jį surado. Taigi pasižiūrėjo ar nieko nėra.             
    Ji pasidėjo knygą ant stalelio, o pati atsisėdo. Buvo labai minkšta sėdėti, tai labai ramino. Čia buvo labai jauki atmosfera. Emilija užmiršo visus rūpesčius ir pasiėmė knygą. Tai buvo nuotykių knyga, o jai tokios knygos labai patinka.                                                               
    Ji puikiai praleido laiką.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Skarletė Siuzana Vein Kovo 01, 2016, 07:50:25 pm
Rochell, šiektiek pasidarė nubodu, todėl užvertė knygą ir atsisuko į pašnekovę:
-Tau tinka tas vardas, Melodija,- sidabraplaukė nusijuokė,- aš Prancūzė, mano vardas kilęs iš kito vardo Roshell. Nedidelis skirtumas... Na, o jei tau nepatinka, tos pamokos, kodėl tada jas lankai?- sukluso varniukė.
Pasidėjus knygą į šalį, Roch pasiražė.
-Ouj, tingiu pasakoti, Melody. Būtina? Kažkaip, net ir nežinau, ką pasakoti. Man tiesiog ji patinka ir nežinau kodėl. Tau taip nebūna? Palauk tuoj grįšiu,- sukrizeno sidabraplaukė varnanagė ir su knyga nulėkė link reikiamos knygų lentynos, susirado plyšį į kurį tilpo, Rochell skaityta knyga ir šiaip ne taip įkišo. Grįžo netrukus ir vėl užvedė kalbą:
-Na, o kaip tau su lazdele? Dar nenusipirkai? Kas buvo parašyta tame lapuke?- paklausė Kettler...
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Melody Kovo 03, 2016, 09:26:12 pm
  Mergina sukikeno gavusi komplimentą apie savo vardą, tuomet užkišusi už ausies išsidraikiusią sruogą nusišypsojo:
  - O tavo šeimas grynakraujai ar esi iš žiobarų pasaulio?- pasiteiravo klastuolė. Jai patiko toks paprastas pokalbis su nepažįstamu žmogumi, niekam nieko nereikėjo, niekas su niekuo nesipyksta. Tiesiog šnekučiuojasi. Miela,- Tai pamokos, u- jų nelankymą atsirūgtų,- pasvarstė antrakursė. Šalimais ant palangės padėjusi savo turimas knygas škotė nusišypsojo:
  - Suprantu, aš irgi turiu tokių knygų kurios man patinka be jokios aiškios priežasties. Galbūt reikės išmėginti ir šią.
Kuomet Rochell'ė buvo išėjusi Melody per tą laiką pasidėjo krepšį ant kelių ir pradėjo lyg ir kažko ieškoti.
  -Lapelyje buvo parašytas leidimas išeiti ir nusipirkti naują. Dar nespėjau, šiandien vakare nuvyksiu į Londoną, ryte, prieš pamokas jau turėčiau būti grįžusi su naujai kepta burtų lazdele,- kiek nutilo ir pažvelgė į merginą,- Tiesiog taip žvėriškai gaila senosios, man ji buvo kaip sesuo. Be jos nė žingsnio, o kas žino kas bus su nauja...
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Skarletė Siuzana Vein Kovo 04, 2016, 04:02:43 pm
Patogiai įsitaisiusi šalia klastuolės, klausėsi jos.
-Tėtis - žiobaras, mama- grynakraujė burtininkė. Aišku, tikiuosi ir naujoji lazdelėntau puikiai tiks ir tavęs klausys...,- sidabraplaukė įsivaizdavo save be lazdelės, turbūt būtų nekokios nuotaikos, ne taip kaip Melody.
Pirmakursė atsikosėjo ir tada nusijuokė.
-Turi čia geriausia draugę? Aš ne...,- nesugalvodama geresnio klausimo, ir nenutraukdama pokalbio, varniukė bandė vėl užvesti naują pokalbio temą... Jai nepatiko būti tyloje, dažniausiai ji gali čiauškėti nesustodama, bet tik ne šįkart. Šiektiek aptingus ir pavargus mergytė, suplojo rankomis, prisimimus, kad kišenėje turi dar kelis mažus keksiukus. Išsiėmusi maišelį su keksiukais, vieną išsitraukė ir nenorėdama pasirodyti nemandagi, atkišo maišelį ir  Melody...
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Melody Kovo 07, 2016, 04:24:17 pm
  Žvelgdama pro merginos petį į ant sienos kabantį paveikslą Melody prisiminė, kaip kažkada užsidegusi bandė visiems įrodyti kokia nuostabi menininkė ji gali būti. Kasdien valandų valandas sėdėdavo ir ant visko ką tik rasdavo tapydavo, mama nepyko, tik vaikščiodavo paskui ir viską vėl burtų lazdelės pagalba nuvalydavo. Atsukusi savo žvilgsnį atgal į Rochell'ę palinksėjo galvą:
  - Man tik šiaip įdomu, bet kaip tavo tėvai susipažino? Kuo tavo mama dirba?- pagalvojus, kad mažai ką nusimano apie žiobarų darbus pridūrė,- O tėtis?
  Sukikenusi iš tokio netikėto klausimo antrakursė atsakė:
  - Tiesa sakant net nežinau, viskas labai painu. Matyt tiesiog nesu pakankamai pakanti ir draugiška tokiems dalykams. O kas trukdo tau susirasti? Juk šiais metais tiek daug varniukų atsirado, manau, kad puikiai galėtum susirasti net ne vieną draugą,- nusišypsojo klastuolė. Tiesą sakant, ji net nenutuokė kodėl, tačiau, tiesiog, neturėjo geriausios draugės. Labai painu. Kai tiek žmonių norisi tik pabūti vienai, o gal Melody bijo kažkam atsiverti. Vienokiu ar kitokiu atveju draugų neturėjimas jai kojos nekišo.
  - Ne, dėkui,- atsisakė mergina,- kažkaip nesinori valgyti, organizmas prisnūdęs. O šiuos kepei pati?
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Skarletė Siuzana Vein Kovo 08, 2016, 05:28:41 pm
Rochell pažvelgė į paveikslą į kurį žiūrėjo ir Melody. Koks gražus
-Tau patinka piešti? Man tai nesiseka, nors ir kaip stengiuosi,- prisiminė kaip ji vis bandydavo nupiešti kuo gražiau, bet nesėkmingai.
-Mama, nors žiobarų pasaulyje gyvena jau ilgai, dar prie jo nepriprato. Šiandieną ji dirba madų dizainere ir stengiasi rūbus paversti žiobarų, bet jai vis pasimiršta ir kartais rūbai būna panašūs į kokius burtininkų apsiaustu. O kuom tavoji?- Rochell prisiminė kad nežino jokios burtininkų profesijos, nes gyvena įsimaišius tik tarp žiobarų,- na, o tėtis architektu. Jis braižo namo modelius. Gana sunkus darbas. Jam labai reikia idealios braižymo,  ir matematinės dovanos. Mano tėtis labai protingas, bet namuose būna retai,- sidabraplaukė prisiminė abu tėvus ir jų pradėjo per daug ir per stipriai ilgėtis. Ir būtent tą minutę. Laišką rašė senokai, tad į mintis įsirašė, kad teks vėl parašyti.
-O tavo tėtis kuo dirba?- nusišypsojo Rochell,- manau, kad visi man tik draugai. Kažkaip nejaukiai dar čia jaučiuos. Gal kitais metais ir pavyks, kokią susirasti,- varniukė gūžtelėjo pečiais.
Pasiimdama popieriaus skiautelę, varnanagė pradėjo paišynėti įvairias geometrines figuras. Jos buvo visai lygios ir vienodos. Visa į tėti... sukrizeno Kettler.
-Ne, juos kepė mama,- atsikąsdama gardaus keksiuko su mėlynėmis, blizgančioji Roch atsipalaidavusi, lengvai atsirėmė į sofos atlošą...
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Melody Kovo 08, 2016, 09:33:24 pm
  Nusišypsojusi iš keisto sutapimo Melody papurtė galvą:
  - Deja, matyt, ne man menas.
  Pagalvojusi, kad matyt sunku gyventi tarp žiobarų burtininkams, klastuolė atsakė:
  - Mano abu tėvai yra burtininkai. Tėtis yra gamtosaugininkas, Burtininkų Gamtos Fondo direktorius. Keliauja po pasaulį ir tyrinėja visus naujus augalus, grybus, paukščius, drakonus, gyvūnus. Namo grįžta vos porai mėnesių. Ir visiškai nesvarbu, kad jo visas gyvenimas yra Herbologija, bet aš šios pamokos, matyt, niekad nepamėgsiu,- stabtelėjus patrynė vieną į kitą sustirusias iš šalčio rankas,- Mama irgi yra architektė,- nusijuokė iš dar vieno sutapimo,- Tik būdama raganė susiduria su sunkumais, keblumais ir įmantrumais kurių reikalauja raganiai. Tenka pasitelkti magiją, spąstus ir kitus dalykus. Įtalpinti namą į mažą vietą ar suprojektuoti taip, kad galėtų gyventi po vandeniu. Ištisai dirba, tik bent tiek gerai, kad dirba namie.
  Antrakursei suspaudė širdį pagalvojus, kad jai mama niekuomet nekepdavo ir tuo labiau nesiųsdavo keksų, pyragų ar paprasčiausių laiškų.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Skarletė Siuzana Vein Kovo 11, 2016, 11:40:37 am
Rochell nusišypsojo Melody ir pabaigus valgyti keksiuką, papurtė savo blizgančius, galaxy spalvos plaukus.
-Šita. Hm.. Melody, gal aš jau eisiu. Labai norisi miego,- atsisveikinus su antrakurse klastuole, varnanagė patraukė prie knygų lentynos, nes dar norėjo pasiimti knygelę, paskaityt kada mergaičių kambaryje. Priėjus prie istorinių knygų lentynos, Roch perbraukė per apdulkėjusius knygų viršelius. Surasdama jai įdomią knygą, tai yra "Hogvartso istorija", susirado bibliotekininkę ir pateikė jai knygą.
-Labas vakaras. Norėčiau pasiimti šią knygą,- moteriškė pažiūrėjo į pirmakursę ir pasiėmusi lapelį su rašikliu paklausė vardo, pavardės, kurso ir koledžo,- Rochell Kettler, I kursas, Varno Nagas,- Varnanagė  nusišypsojo bibliotekininkei ir ji pakreivaliojo pargamente ir padavus knygą, Rochell patraukė durų link.
-Iki!- dar kartą praslinkus pro Melody ir jai pamojavus, išėjo iš bibliotekos...
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Celeste Victoria Lavenza Kovo 19, 2016, 09:39:51 pm
Eidama link bibliotekos, Junko labai tikėjosi, kad Margo jos vis dar nelaukia. Tylomis apėjusi biblioteką ir žvilgtelėjusi į visus kampus, kuriuose galėjo rastis jos varnanagė draugė, bet neradusi nė menkiausio požymio apie jos buvimą čia, mergina šiek tiek džiaugsmingai atsiduso ir dar kartelį apsidariusi nuėjo prie vieno iš kampelių, kuriame ją aiškiai turėjo pastebėti Margo. Apsidariusi, ar niekas iš čia jos nemato, pirmakursė rankomis susiėmė už į grindis nulenktos galvos, leisdama skausmingai išraiškai atsispindėti jos veide. Kas po velnių man su ta galva darosi.. Jausmas toks, lyg kažkas pjūklu bandytų man ją atverti, ir tas skausmas vis stiprėja ir stiprėja, lyg pats pjūklas su kiekvienu pjūviu prarastų savo aštrumą, o bandytų pjauti vis giliau su atšipusiais ašmenimis. Kada, dėl dievų meilės, tai pasibaigs, ir išvis, ar tai pasibaigs? Tyliai, vos vos girdimai išleidusi kelis kūkčiojimo garsus, Junko per vargus atsitiesė ir drabužio rankove nusivalė akių kampučiuose susiformavusias ašaras. Greit pasirodys Margo, ne laikas žliumbti. Susiimk, atlikit kuo greičiau transfigūracijos užduotį ir galėsi eik į kur nors išsiverkt ir išsirėkaut. Atsitiesusi ir kelis kartus giliai įkvėpusi, kad nusiramintų, klastuolė nusprendė pasiieškoti knygų, iš kurių vėliau merginos galės ieškoti informacijos, taip sutrumpindama laiką, kurį jos turės praleisti atliekant namų darbą.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Margo Diuken Kovo 20, 2016, 05:24:05 pm
 Margo vis dar neradusi progos nusnūsti, o juk reikia pradėti namų darbus kuo ankščiau, kad paskui nereikėtų per naktį karštligiškai rašyti, sliūkino bibliotekos link. Varna vietoj dažniausiai gan protingos galvos ant pečių tįsiodama puodą, kuris nenoriai, bet sugebėjo protauti tik vos prasčiau negu laiminga ir išsimiegojusi smegeninė, slinko tarp knygų lentynų.
 Niūriai pražingsniavusi pro dar vieną lentyną, lūžtančią nuo nereikšmingų knygų, viename iš bibliotekos kampų pastebėjo knygų besidairančią Junko. Kad ir kaip stengėsi, jaunajai Varanagei nepavyko nutaisyti džiaugsmu trykštančio veido, tad tiesiog numojusi į tai kaip atrodo nupėdino prie Klastuolės.
 -Sveikaa... - numykė. -Neteks nuobodžiauti, nes vos tik gavusi progą mano galva išsijungs, tad turiu pasistengti neduoti jai ramybės. - tingiai sukrizeno ir užvertė galvą aukštyn. -Tai ko ieškom?
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Celeste Victoria Lavenza Kovo 20, 2016, 05:52:13 pm
Vos išgirdusi artėjančius žingsnius, Junko net neatsisuko pažiūrėti į ir taip pažįstamą asmenį ir toliau skaitė knygų nugarėles ieškodama tos, kuri galėtų dviems merginoms padėsi suteikti reikiamos informacijos apie namų darbą. Vos išgirdusi kalbančios Margo balsą mergina suprato, kad ir ne šioji yra ypatingai geroje nuotaikoje.
-Labas,- pasisveikino Junko, vis dar kelias akimirkas paskaitydama knygų nugarėles, bet su kitais žodžiais atsisukdama į varnanagę,- Na, atrodo, kad abi esame panašioje situacijoje, tai ką manai, jeigu tiesiog susirastume kelis svarbiausius bruožus ir apskritai reikalingos informacijos, bet patį rašinį pasirašytume vėliau, atskirai?
Bandydama nutaisyti balsą, kuriame neatsispindėtų net ir dabar klastuolės juntamas didžiulis skausmas, Junko dešiniąją ranka, vis dar atsisukusi į Margo ištraukė jau pirmais jos dėmesį patraukusią knygą, parodydama netoliese esančiai merginos tamsiai rudos knygos viršelį, kuris išdidžiai skelbė " Pirmakursių transfigūracijos pagalbiniai objektai, jų paskirtis".
-Ką manai, jeigu pradėtume nuo šitos? Nes bent jau aš neįsivaizduoju, kokį pavadinimą gali turėti tas pamokoje gautas ritinėlis, todėl galime pradėti versdamos knygos puslapius ir tikėdamos jį atrasti.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Margo Diuken Kovo 20, 2016, 07:47:26 pm
 Mergaitė flegmatiškai pirštu perbraukė per dulkėtą lentyną.
 -Ahhaa... Šita bus pats tas pradžiai. - tarė žiovaudama ir žengė kiek toliau nuo lentynos.
 Varna apsidairė, apsisuko ir susmuko į po kojomis pasitaikiusį krėslą. Margo pasitrynė nuo žiovulio sukeltų ašarų sulipusias akis.
 -Gal padės ir tai ką skaičiau Transfigūracijos vadovėlyje... Kažkurį vakarą nebuvo jokių nuotykių ir kaip tik skaičiau apie tą gumulą.
 Varniukė pasilenkė ir pasitaisė už nugaros pūpsančią  milžinišką pagalvę.
 -Žinau, kad jis daromas iš uolų pavidalu kasamos rūdos. - pranešė vėl smigdama į purų krėslo atlošą. -Ir, kad pirmas ją panaudojo Rampulštiltskinas. Lyg ir. Man atrodo. - sumurmėjo ir delnais nubraukė iš kasos išsipešusius, ant veido apkritusius plaukus.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Celeste Victoria Lavenza Kovo 20, 2016, 08:13:18 pm
Pasirėmusi į knygų prikimštą lentyną, mergina lėtai vartė pasiimtos knygos puslapius, tuo pačiu besiklausydama ir Margo mieguisto balso kalbų apie pamokoje naudotą daiktą. Išgirdusi tai, kad jis daromas iš rūdos, klastuolė pradėjo greičiau negu pirmais vartyti rankose laikomą knygą, praleisdama visus iš pirmo žvilgsnio neatitinkančius objektus, tačiau netrukus įkišo rodomąjį pirštą tarp knygos puslapių ir buku žvilgsniu pažvelgė į krėsle sėdinčią varnų atstovę.
-Rampulš.. Kas? Kaip tau išvis pavyko tai pasakyti lyg patį paprasčiausią žodį, be jokių problemų ar sustojimų?
Dar kurį laiką nieko nesuprasdama paspoksojusi į priešais sėdinčią merginą, Junko ir vėl atsivertė knygą, šį kartą dar greičiau negu pirmais sklaidydama puslapius, kol surado pamokoje primenančio ritinėlio informaciją. Priėjusi prie krėslo, kuriame sėdėjo Margo, pirmakursė pirštu bakstelėjo į puslapį.
-Man atrodo, kad šitas ir yra tas, kuris mums bus reikalingas. Hm.. "Nors šitas daiktas yra daromas skirtingų magijos lygių atstovams, jo pavadinimas jiems visiems jiems apimti yra lygiai toks pat.." O pavadinimo tai net neparašė, kaip malonu,- piktomis sumurmėjusi Junko ir vėl įsmeigė žvilgsnį į knygą,- "Tačiau visų rūšių šito objekto panaudojimui yra kokia nors kaina, nors esant protingam burtininkui galima ją lengvai apeiti". Manau, kad rašo čia apie tai, kad pamokoje tas daiktas mus nudegino, nors nesu tikra, kad labai gerai suprantu, apie ką ta knyga išvis rašo,- Gal reikėjo pasilikti šią užduotį tai dienai, kai galvos nebūtų taip skaudėję.. Arba aš tiesiog per buka šiai knygai. Nustojusi skaityti ir atsisukusi į Margo pirmakursė nutaisė klausiamąją veido išraišką,-Kaip manai, gal reiktų pasižymėti svarbiausius dalykus, kad vėliau neužmirštume ir nereikėtų viso to susižinojimo proceso kartot iš per naujo?
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Margo Diuken Kovo 21, 2016, 12:41:45 pm
 -Treniruojuosi. - nusijuokė ir užsikišo dar vieną išsipešusią sruogą už ausies.
 Mergina pasimuistė, kad patogiau įsitaisytų ir užvertė galvą viršun. Savo kraujo raudonumo akimis stebėjo baltas bibliotekos lubas, tarsi mėgindama žvilgsniu jas ištirpdyti ir klausėsi ką skaito draugė iš Klastūnyno.
 -Aha... Tuoj prisiminsiu ką jis daro, kad sukelia žaizdas. - smiliumi pasitrynė smilkinį. -Jis... Jis... Jis šildamas išskiria rūgštį kuri sukelia žaizdas, pūsles ir nudegimus. - vis dar žvelgdama į išbalintas lubas šiaip taip prisiminė. -Aha. Mano galva kaip puodas. Ir man atrodo taviškės savijauta irgi ne ką geresnė.
 Margo atsitiesė. Vos už poros žingsnių numesta gulėjo, juoda mergaitės kurpinė. Baisiausiai tingėdama atsikelti, Varna persisvėrė per nedidelį staliuką bandydama pasiekti savo daiktus. Deja nieko neišėjo ir iš šios misijos išėjo menkas šnipštas. Išleidusi tylų inkštimą pirmakursė tingiai atsistojo, žengė prie kuprinės, pagriebė vieną iš jos petnešų ir vėl dribo į krėslą. Atsegė užtrauktuką, sugraibė užrašų knygutę ir ploną, juodą tušinuką.
 -Aš pasiruošusi. Pirma, taškas. Jis gaminamas iš Afrikoje kasamos, uolų pavidalo rūdos. - pati sau padiktavo ir kiek šleiviau negu įprastai papeckiojo ant gelsvo, linijuoto  užrašinės popieriaus.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Celeste Victoria Lavenza Kovo 21, 2016, 01:26:53 pm
Klausydamasi Margo, kuri bandė prisiminti kaip atsiranda žaizdos nuo objekto, tuo pačiu metu klastuolė bandė ir toliau skaityti knygą, tačiau neiškentusi smarkiai ją užvertė ir piktai įkišo į jos pradinę vietą lentynoje.
-Viskas, arba esu pernelyg buka šitai knygai, kuri turi būt pirmakursiams, arba man taip galva viską sukniso, kad nieko nesuprantu,- piktomis suniurnėjo Junko, ieškodamasi pas save kokio nors lapelio. Šiaip ne taip vieną atradusi, net nekreipdama dėmesio į tai, kad jis buvo be galo susiglamžęs, ir susiradusi dar ganėtinai gerai veikiantį tušinuką pradėjo rašyti varnanagės diktuojamąjį pirmąjį punktą. Šiai nutilus, klastuolė tęsė:
-Taigi, antras punktas.. Ram-pul-šti-lts-kinas, teisingai?- lėtomis ir darydama tarpus tarp žodžio ištarė Junko, pasitikslindama, ar gerai,- Taigi, jis buvo pirmasis ją panaudojęs. Trečias punktas, objektas turi tą patį pavadinimą, nepriklausomai nuo jo magiškojo lygio,- lėtai ir aiškiai kalbėjo mergina, tiesiogiai diktuodama knygą, tuo pačiu metu ir viską užsirašinėdama,- Ketvirtas punktas, kad juo pasinaudoti reikalinga kokia kaina, pvz. nusideginti. Prie to pačio manau, kad galim prirašyti, kad jis šildamas išskleidžia rūgštį, sukeliantį tos "kainos" pasekmes. Na, bent aš jį prirašysiu prie ketvirto punkto.
Padėjusi paskutinį tašką Junko lengvai atsiduso, patenkinta bent tuo, kad sugebėjo kažką susižinoti ir pasilengvinusi sau ateities darbą. Pramankštinusi pirštus ir įsimetusi prirašytą popierėlį ir tušinuką į kišenę, mergina atsisuko į vis dar krėsle sėdinčią Margo.
-Taigi, kaip manai, gal jau užteks? Gal tuomet jau einam iš čia?
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Margo Diuken Kovo 21, 2016, 01:39:47 pm
 -Aha. Rampulštiltskinas. - numykė raitydama žodžius į savo knygutę. -Kaaina... - sumurmėjo pati sau. -Nežinau. Nemanau, kad būtų galima rasti kažką labai įdomaus ar tai ko dar negirdėjome pamokoje labai greitai, o kartotis man nepatinka... Na nebent penktame punkte parašyti, kad vienas burtininkas sudarė sandorį su tuo Rampulštiltskinu ir pats išmoko verpti tuos gumulus. Pavardė prasideda Tou... Ar kažkaip panašiai, bet nesu tikra. Reiks pasitikslinti.
 Gracingai padėjo nemažą tašką ir įbruko užrašų knygutę, bei tušinuką atgal kuprinėn.
 -Kol kas galime eiti. - sunkiai pakilo ir užsimetė kuprinę ant vieno peties. -Nors ir kaip norisi numigti, dar teks grįžti į bokštą. Tada, kai išsimiegosiu patikslinsiu tau tą pavardę. - šyptelėjo Junko. -Einam? - dar tarstelėjo atsisukusi ir išėjusi iš bibliotekos nužingsniavo koridoriumi.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Rosemarie Mortimer Kovo 26, 2016, 11:28:14 am
Rosemarie, prispaudusi seną knygą prie krūtinės, tipeno per biblioteką, ieškodama vietos, kur galėtų ramiai paskaityti. Manė, tam reikalui, geriausia būsiant eiti į koledžo bendrąjį kambarį, tačiau, tenai visuomet tvyrantis šurmulys, mergaitę per daug blaškė.
Pamačiusi atokų kampelį prie pat lango, varniukė nuskubėjo ten, ir šlumštelėjusi ant minkšto krėslo, jaukiai susirangė. Pasidėjusi knygą ant kelių, perbraukė per senos odos viršelį, užčiuopdama nublukusias, įspaustas pavadinimo raides, ir užkabinusi dviem pirštais, atvertė. Nuo pageltusių puslapių pasklidęs nežymus kvapas iškart priminė jaukią namų bibliotekėlę, o užplūdę prisiminimai privertė išspausti ašarą. Rosemarie greitai nubraukė nuo skruosto tą išdavikę, jog nukritusi ant trapių lapų, jų nesugadintų - negalėtų sau atleisti, jei kas nors nutiktų šiai knygai.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Adira Floris Kovo 26, 2016, 02:58:31 pm
Adira įžengė į biblioteką rankose nešdamasi metalinio paviršiaus rutuliuką ir skystį mėgintuvėlyje. Ji nusprendė pabandyti vieną triuką - prie saulės šviesos reikia išpilti gautą skystį ant rutuliuko, tada jis turėtų pakeisti spalvą. Bet tai tik pati pradžia - dar su juo reiktų daryti daug kitų dalykų, kad pagaliau tas rutulys taptų minčių rodytuvu. Taip jis knygoje buvo pavadintas.
O Adira pasirinko biblioteką tik todėl, nes mėgo knygų kvapą ir jis ramino, o raminantys dalykai jai padėdavo susikaupti ir teikdavo sėkmės. Tai kodėl neatėjus į mėgstamiausią vietą pilyje?
„Langas, langas“ pagalvojo ir pradėjo eiti prie arčiausiai esančiojo. Prie to stiklinio lango sėdėjo kažkokia mokinė, Adira jos neatpažino. „Nenuostabu, juk beveik nieko nepažįstu čia“ šis faktas ją kiek liūdino.
Eidama pirmakursė mėgintuvėlį laikė delne už apačios, todėl beveik priėjusi prie lango, mergaitė neišlaikė indo ir jį numetė. Adiros baimei, eliksyras išbėgo būtent ant tos nepažįstamos mergaitės knygos. Skystis suveikė ant knygos - raidės ant lapo išgaravo ir puslapis nusidažė blankiai violetine spalva. „O, ne...“ išsigandusi mintyse pagalvojo ir susiėmė rankomis už burnos.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Benedict Greasley Kovo 26, 2016, 04:15:22 pm
Benedict kiek begalėdamas tyliau įsliūkino į biblioteką ir tuoj pat movė į kampą skaitymui. Jis buvo labai jaukus. Berniukas atsisėdo ant vieno iš krėslų ir užsimerkė. Čia galėjai kone miegoti - krėslai buvo tokie minkšti ir tokie patogūs, o dar ore tvyrantis knygų kvapas... Bet pernelyg ilgai varniukas užsisėdėti negalėjo - dar daug darbų reikėjo nuveikti ir per mažai laiko buvo iki Chinatsu atėjimo. Dabar trečiakursis siaubingai apgailestavo, kad nepasiūlė susitikti keliomis valandomis anksčiau - jau antras kartas, kai vienintelė išeitis lieka raštelio rašymas. Kaip tik tai berniukas dabar ir darė.
Citata
Mieloji, nuostabioji Džiuljeta,
Jei šiandien, už dviejų valandų galėčiau Jūsų nuostabaus grožio veidą pamatyti šiandien, devintą valandą po pietų (už dviejų valandų) saloje ežero viduryje, jausčiausi laimingiausias žmogus Hogvartse.

Visada jūsų,
Benedict.
-Gal galėsi šitą atiduoti tokiai mergaitei iš Klastūnyno, kuri ateis septintą valandą? Čia... Už kokių dešimties minučių. Jos vardas Chinatsu,-greitakalbe išbėrė varnanagis, dailiai suvyniodamas raštelį į ritinėlį. Net nebesulaukęs atsakymo, Benedict įgrūdo jį mergaitei į rankas ir skubiai pasišalino.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Ethan Flavius Kovo 26, 2016, 05:18:53 pm
Atėjus septintai valandai Chinatsu nei puošėsi, nei tvarkėsi kažkaip, tiesiog buvo su savo tipine apranga Sijonas-Marškinėliai-Bateliai ir susisuko plaukus į netvarkingai atrodantį, bet visgi labai dailų kuoduką. Ji labai prijautė tokiai alternatyvai, o ne palaidiems plaukams, nes jie pastoviai visur veldavosi ir nervindavo mergaitę su savo kišimusi.
Taigi be penkių septynios Klastuolė išsiruošė iš kambario ir nutipeno bibliotekos link. Aišku, išėjo per vėlai, bet kas gi nemėgsta šiais laikais madingai pavėluoti kažkur eidamas? Trečiakursė lengvu žingsniuku įžengė į biblioteką ir pralaviravusi pro lentynas sustojo jaukiame kampe. Jis buvo visiškai tuščias, tik štai prie jo priėjo kažkokia Švilpė ir įteikė raštelį. Atseit jai tai davė kažkoks mokinys ir liepė perduoti Klastūnyno mergaitei, kurios vardas Chinatsu. Tada ji raštelį atėmė ir perklaususi, ar ji tikrai Chinatsu atidavė raštelį galutinai ir pabėgo, o japonė sutrikusi perskaitė raštelį ir šyptelėjusi išėjo iš bibliotekos patraukdama VĖL į Klastūnyno kambarius. Ką gi, reikėjo apsirengti kažką šilčiau ir susiruošti. Ji nuoširdžiai tikėjosi, kad nereiks vėl grįžti ir eiti į kitą vietą. Mergaitė ramiai išėjo iš bibliotekos patraukdama požemių link.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Rosemarie Mortimer Kovo 26, 2016, 07:13:34 pm
Rosemarie braukė pirštais per pažįstamas raides, rydama jas akimis, ir niekaip negalėjo atsigrožėti subtiliai išraitytais žodžiais - tokiais savais. Sakinys po sakinio, lapas po lapo - knyga tirpo tiesiog akyse, o lūpos be garso judėjo, šnabždėdamos amžiams sustingusius žodžius. Bent jau neprarastus. Kol jie nebus užmiršti, tol jis niekad iš tikrųjų nemirs.
Staiga, varniukei verčiant puslapį, nežinia iš kur atskriejo mėgintuvėlis, ir jo turinys išsiliejo tiesiai ant knygos. Rašmenys nublanko, o jų vietą užėmė blyškiai alyviniai plėmai. Sukrėsta Rose pamanė, jog tai pati šlykščiausia, kada nors jos matyta spalva. Tiesą sakant, mergaitės nuomone, visos spalvos buvo bjaurios, jei tik sugadindavo tokį jai brangų daiktą.
- Ką-ą tu pa-a-darei?!- sušuko ir, tarsi tik dabar pamačiusi, atsisuko į mėgintuvėlį išmetusią mergaitę.- Kas tau išvis leido eiti į biblioteką su tuo neaiškiu bizalu?!
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Adira Floris Kovo 26, 2016, 09:45:26 pm
Adira galiausiai nuleido rankas ir stebėjo nepažįstamosios reakciją. „Kaip matau, ši knyga jai labai brangi...“ Tik dabar mergaitė pastebėjo, kad ta mergina iš Varno Nago. „Na taip, mums visos knygos brangios, apie ką aš čia kalbu“
Kai varnanagė jos eliksyrą pavadino "bizalu", Adira kiek įpyko:
-Šį skystį kūriau kelias dienas, nevadink taip jo. Beje, nėra jokios taisyklės kaip "Į biblioteką nesineškite jokių bizalų".
„Bizalas, kas iš vis tas bizalas?“ šis žodis Adirai jau pradėjo įkyrėti.
-Beje, aš nekalta, kad tu sėdi prie lango. Man reikia saulės šviesos. Dabar.
Rudaplaukė padėjo ant palangės mėgintuvėlį ir išlygino esančias raukšleles ant sijono. „Na taip, gal ir nemaloniai atsikirtau...“ pagalvojo.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Rosemarie Mortimer Kovo 26, 2016, 10:38:49 pm
Rosemarie tik dabar pastebėjo, jog jos rankos taip pat apipiltos tuo blyškiai violetiniu skysčiu. Mergaitė pasišlyštėjusi patraukė jas tolyn nuo savęs, kad dar labiau neišsiteptų, ir apsidairė į ką galėtų nusivalyti.
Išgirdusi (kaip paaiškėjo) varniukės žodžius, tik dar rūškaniau susiraukė.
 - Tik pamanykit! Kelias dienas! Tai gal tau dar ir premiją įteikti? Šita knyga tau ne „kelios dienos“! Gyvavo ji dar keli šimtmečiai prieš tau nubaudžiant mus savo gimimu! O dabar nieko nebeliko!- mergaitę apėmė lengva isterija ir jos skruostai, iš piktumo, nusidažė blyškiu raudoniu.- Be to, į biblioteką neleidžiama eiti net su maistu! Kiekvienas tai žino, o ypač turėtum žinoti tu!- vis dar rėkavo svaidydamasi kaltinimais ir mosuodama rankomis (jau buvo spėjusi pamiršti, kad ir jos aplietos).- Tai ką čia kalbėti apie neaiškius chemikalus!
Rose padėjo knygą ant staliuko ir pabandė nubraukti skystį, tačiau tik dar labiau viską ištepliojo. Suinkštusi iš nevilties vėl atsisuko į atpirkimo ožiu patapusią mergaitę, ir visiškai prarado savitvardą.
- Saulės šviesos, mat jai reikia! Ir iš visų šios nelemtos pilies langų, reikėjo išsirinkti būtent šį? Juolab, jog galėjai išeiti į kiemą!- vos neurgzdama iškošė.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Adira Floris Kovo 27, 2016, 04:32:41 pm
Adira suprato, kodėl ta mergaitė taip pyko. Ir pati būtų dariusi tą patį.
-Aš pirmakursė, nežinau visų pilies taisyklių,-kiek tyliau pasakė ir nuleido galvą į grindis. Dar niekada nebuvo taip aprėkta panašaus amžiaus mergaitės. Ji irgi atrodė kaip pirmakursė, bet Adira nebuvo tikra.
Pirmakursė stipriau suspaudė metalinį daiktą rankose (jis jau buvo visai įšilęs) ir vėl kalbėjo:
-Ir ką man padaryti, kad varnanagė mėgsta knygų kvapą? Išsirinkau šią vietą, nes ją mėgstu. Tikriausiai tiek pat kiek ir tu,-ji vėl pakėlė galvą ir žvilgtelėjo mergaitei į akis.
„Baisu ir nemalonu, tikrai. Nereikėjo man čia eiti, nereikėjo. Juk tikrai galėjau nulėkti į kiemą, ten būtų buvę geriau. Dabar ji tikriausiai apie knygą praneš Kasiopėjai, arba kitam suaugusiam žmogui pilyje“ pagalvojo.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Rosemarie Mortimer Kovo 27, 2016, 06:26:14 pm
- Žinoti net nebūtina,- galiausiai, kiek aprimusi, pritildė savo balsą, tačiau jame vis tiek buvo girdėti kiek isteriškos gaidelės,- tai savaime suprantama. Tereikia smegenis naudoti pagal paskirtį.
Rosemarie nusisuko nuo mergaitės ir, galiausia, išžvejojusi popierinių nosinaičių pakelį, pabandė nusivalyti rankas. Bet tą padaryti pasirodė kur kas sunkiau negu manė, mat nuo to skysčio, jos oda tarsi pakeitė spalvą. Pasilenkusi prie knygos pamatė, jog ir iš šios praktiškai nieko nebelikę - tik odinis viršelis ir šūsnis kvailai violetinių lapų.
Varniukė išsitraukė lazdelę ir pamėgino kelis valymo burtažodžius iš savo siauro žinių raciono, tačiau, jos nelaimei, nei vienas nepadėjo ir knyga liko gulėti tokia pat kokčiai violetinė, kokia ir buvo.
- Na ir ką man dabar daryt?- paklausė rodydama į knygą ir savo rankas. Gerklę spaudė ašarų gumulas, bet mergaitė prisivertė jį nuryti.- Kas išvis čia per pamazgos, jei net burtai jų nenuvalo?
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Adira Floris Kovo 27, 2016, 06:34:37 pm
-Tai - galingas eliksyras,-kiek nurimus atsakė Adira.-Jeigu nori nusivalyti rankas, mums reikia sukurti dar kitą eliksyrą, kuris nuvalys. Ant popieriaus to padaryti nepavyks.
Ji suspaudė lūpas taip stipriai, jog net suskaudo. Adira jautėsi prastai, bet to parodyti nenorėjo. Nors ir buvo kalta ji, ir vien tik ji. Kita mergaitė nebuvo kalta, juk ši tik sėdėjo ir skaitė tą jai brangią knygą.
-Beje, atsiprašau, jog nesu tokia protinga,-vėl kiek supykusi pratarė.-Atsiprašau, kad ėjau į biblioteką, atsiprašau kad čia mokausi ir gyvenu.
Mergaitė padėjo metalinį daiktą ir nuėjo prie knygų lentynos stengdamasi surasti eliksyrų knygą. „Ach, kad tik greičiau rasčiau kokią naudingą knygą, kad tik greičiau pagamintumėme tą eliksyrą ir kad tik greičiau ši nemaloni diena baigtųsi“
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Rosemarie Mortimer Kovo 27, 2016, 07:21:37 pm
- Eliksyras eliksyrui. Nuostabu,- tyliai suburbėjo ir paskutinį kartą perbraukusi ranka knygą, užvertė visiems laikams. Šiaip ar taip, iš jos liko tik pasityčiojimas, tad kiekvieną kartą į ją žvilgtelėjusi, mergaitė pajusdavo, kaip vėl kyla pyktis. Jei ketinu grįžti į senas vėžes, negaliu jos daugiau matyti. Ji tik primins, ką praradau visiems laikams.
Varniukė vėl suglebo fotelyje ir pasirėmė galvą ranka.
- Beje, o jis ne kenksmingas?- dingtelėjus šiai minčiai, kiek nusigando.- Nenorėčiau netekti rankų. Man jos pernelyg artimos, tiesiogine to žodžio prasme.
Klaidžiojantis Rosemarie žvilgsnis, jau nesuskaičiuojamą daugybę kartų užkliuvo už ant stalo gulinčios knygos ir ją vėl nukrėtė nevilties banga. Ji puikiai suprato, jog kad ir kaip stengtųsi, to pamiršti nepajėgs.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Adira Floris Kovo 27, 2016, 07:33:04 pm
-Nekenksmingas, tik neliesk rankų prie burnos,-nežvilgtelėdama pasakė Adira ir toliau kuistėsi lentynoje. Ji buvo tikra, kad kažkur čia yra būtent ta knyga, kurios jai reikia. „Tikiuosi, kad jos nepasiėmė kažkoks smalsus mokinys, kaip ir aš“ Bet po akimirkos mergaitė knygą rado. Tik dabar negalėjo prisiminti puslapio, todėl nuėjo prie staliuko ir atsisėdo ant kito fotelio, priešais mergaitę.
-Tai užtruks kelias valandas,-kiek išraudusi greitu mostu vartė knygą.-Ir, žinoma, turėsime eiti kažkur kitur. Tas eliksyras, na... nelabai leistinas. Bet juk ne mano kaltė, kodėl jie tada turi tokias knygas bibliotekoje? Juk jas gali skaityti kiekvienas.
Vartinėdama ir skaitydama temas, Adira vėl prakalbo:
-Beje, norėjau pasidaryti minčių rodytuvą.
Tuo metu ji susipratusi nutilo. „Juk aš tiek bėdos varniukei pridariau, o dar kalbu nesustodama...“
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Rosemarie Mortimer Kovo 27, 2016, 08:01:19 pm
Rosemarie staigiai atitraukė ranką nuo galvos. Ji nebuvo palietusi su ja burnos, bet nenorėjo rizikuoti.
Mergaitė atplėšė akis nuo knygos, ir tuščiu žvilgsiu spoksojo pro langą. Manė, kad jei labai stipriai norės bei apie nieką kitą negalvos, mintimis atsidurs toli, toli ir bent akimirkai pamirš šiandienos įvykį. Jau rodėsi, kad pavyko, tačiau tą pačią akimirką vėl pasigirdo tosios mergaitės balsas, ir Rose prieš akis vėl išvydo sulėtintai krentantį mėgintuvėlį.
Minčių rodytuvas, varniukė rausėsi galvoje, ieškodama kažkokių užuominų apie jį. Galbūt kitomis aplinkybėmis, kitu metu, ji būtų suinteresuota, bet dabar jautėsi per daug sutrikusi, jog sugebėtų kažkuo domėtis.
- Tuomet rodyk kelią,- garsiai ištarė, tačiau mintyse sukosi tik tai, kaip reiks iškęsti dar kelias valandas.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Adira Floris Kovo 27, 2016, 08:24:03 pm
Pagaliau radusi puslapį, ji atidžiai perskaitė ir kiek sunerimo:
-Mums reikės petražolių, ar čia tokios auga kieme?-ji tikėjosi gauti atsakymą iš kitos mergaitės.-Dar reiks vaistų nuo kosulio, iš kur mums tokių gauti? Kvepia ėjimu į vaistų ir nuodų sandėlį.
Adira žinojo jog ten eiti draudžiama, bet juk reikia kažkaip nuvalyti tas violetines rankas.
-Taigi, receptas atrodo ne toks ir sudėtingas: tereikės įpilti tuos vaistus į katilą, po kelių minučių įberti rudojo cukraus ir tada petražolių. Įdomu.
Pirmakursė jau norėjo išplėšti lapą, bet pagalvojo, jog to daryti prie nepažįstamosios nederėtų. Tai dar pablogintų Adiros reputaciją.
-Beje, aš Adira,-ji bijojo paklausti jos vardo, kadangi ši vis dar atrodė liūdna ir pikta vienu metu. „Įdomu, iš kelinto kurso ji?“
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Rosemarie Mortimer Kovo 27, 2016, 08:54:18 pm
Rosemarie, kai išgirdo ko reikės tam viralui pagaminti, iš nuostabos išpūtė akis.
- Hmm... Skamba kiek neįprastai,- vis dar neatsistebėdama nutęsė.- Iš tiesų, netgi labai keistai. Dar niekad nebuvau mačiusi tokios receptūros.
Varniukė atsistojo ir nuėjusi prie mergaitės, pažvelgė jai per petį į knygos puslapį. Taaaip, patiklumu ji nepasižymėjo.
- Na ką gi,- nors ir įsitikino, jog nėra apgaudinėjama, tačiau kruopelė įtarumo iš jos balso nedingo.- Petražolių tikrai rasim virtuvėje, kaip, beje, ir rudojo cukraus, o vaistų nuo kosulio... Net neįsivaizduoju. Neatrodo, jog jų galėtų būti kur nors pilyje,- mąstydama pakreipė galvą.- Na nebent ligoninės sparne, nors ir tai abejoju - visgi, čia žiobariškais vaistais niekas negydomas.
Apsisukusi nuėjo prie knygos ir atsargiai paėmė į vieną ranką. Dar nebuvo nusprendusi ką su ja darys, bet net neabejojo, kad čia palikti tikrai negali.
Išgirdusi tosios mergaitės vardą, Rose akimirkai sustingo. Neišmanė ką daryti, bet galiausiai atsipalaidavo ir taip pat prisistatė:
- Eee, Rosemarie,- ir net nežvilgtelėjusi į Adirą, apsisuko ant kulno ir išmovė lauk.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Luna Moonlight Gegužės 01, 2016, 06:27:16 pm
Luna įėjo į biblioteką. Ji buvo žvalesnė negu visada. Pasiėmusi savo mėgstamiausią knygą ("Viduramžių ir šių laikų juodųjų magų palyginimai"), atsisėdo jaukiame kamputyje ir pradėjo skaityti. Knygą ji tiesiog rijo, puslapis po puslapio, puslapis po puslapio... Ir taip toliau. Ne veltui mama ją vadino knygų žiurke... Bet tėtis veltui sakė, kad ji pateks į Varno Nagą... Tiesą sakant, Lunai nebūtų patikę, kad ją vadintų varna. Tačiau jai nepatinka, kai jos brolis (kuris mokėsi klastūnyne, o dabar dirba Gringotse), ją vadina maitėda... Tai tikrai labai nemalonu... Bet, nenukrypkim nuo temos. Taigi Luna pasiėmė savo mėgstamiausią knygą ir pradėjo skaityti. Joje rašė apie viduramžių ir šių laikų juoduosius magus ir juos lygino. pvz:
Viduramžiais juodieji magai savo priešus drąsiai išžudydavo Avada Kedavra kerais. O štai šiais laikais šie kerai nedovanotini, tad šiuolaikiniai juodieji magai šiuos kerus naudoja tik per akistatą su priešu. Jaukiame kamputyje buvo gera skaityti, tad skaitėsi daug greičiau. Ji labai greitai, maždaug per dvidešimt minučių, perskaitė apie tūkstantį puslapių. Staiga Lunos akys nukrypo prie jos rankinio laikrodžio. Jis rodė, kad skambutis jau netoli. Padėjusi knygą ji nubėgo į bendrajį kambarį, susižiūrėjo knygas ir nuskubėjo į pamoką.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Lėja Laputė Gegužės 25, 2016, 11:55:41 am
Biblioteka buvo viena mėgiamiausių Lėjos vietų visoje mokykloje .Čia galima buvo ir mokytis , ir skaityti apie tau įdomius dalykus.Šiandien ji nusprendė pasiskaityti apie galaktikas ( ji pradėjo kažkaip keistai domėtis astronomija , ir tai ketino panaudoti kitais metais ) .
Ji susirado knygą , kuri neatrpodė tai bauginančiai kaip ta apie planetas , kurią skaitė vakar.
''Galaktika (gr. γαλακτικός – pieniškas, pieninis) yra didžiulė, gravitacijos susieta žvaigždžių, dujų ir tamsiosios medžiagos sistema. Manoma, kad galaktikose būna nuo 10 milijonų iki trilijono žvaigždžių, besisukančių aplink galaktikos gravitacinį centrą. Galaktikos, savo ruožtu, telkiasi į galaktikų spiečius, o šie sudaro didelio mastelio struktūrą. Tolimiausia žinoma galaktika – Abell 1835 IR1916 už 13,2 milijardų šviesmečių.''
-Turbūt nieko nesuprasiu - atsidusoir skaitė toliau
''Astronomai klasifikuoja galaktikas keliais būdais, tačiau dažniausiai pagal formą. Daugiau kaip pusė žinomų galaktikų yra elipsinės, tai yra sferinės arba ovalios formos. Kiti dažni tipai – spiralinės (kaip ir mūsų gimtoji galaktika Paukščių Takas, Andromedos galaktika, M81, M101) ir skersėtosios spiralinės galaktikos, per kurių centrą eina medžiagos skersė. Ketvirtam tipui, vadinamam netaisyklingosiomis galaktikomis, priskiriamos tos, kurios netinka nė vienam iš minėtų tipų. Netaisyklingosios galaktikos neturi charakteringos formos, tačiau turi labai daug dujų ir dulkių (žymiausios netaisyklingosios galaktikos yra Didysis Magelano Debesis ir Mažasis Magelano Debesis). Spiralinės ir skersinės spiralinės galaktikos toliau skirstomos į keturias grupes pagal centrinės dalies dydį ir vijų susisukimo aplink centrą glaudumą.''
-Tikriausiai čia kokia nors sena žiobarų knyga - nusistebėjo
''Elipsinės galaktikos dalijamos į aštuonis potipius nuo E0 iki E7. E0 galaktikos beveik rutulio formos, o E7 galaktikos panašios į suplotą ovalą. Elipsinės galaktikos paprastai dėl savo struktūros turi palyginti mažai tarpžvaigždinės medžiagos. Todėl šiose galaktikose žvaigždės formuojasi lėčiau ir susiformavusių žvaigždžių spiečių yra nedaug. Tačiau elipsės formos galaktikos gali užaugti iki didžiulių milžinių (lyginant su spiralinėmis galaktikomis, tokiomis kaip mūsų galaktika) ir tokios milžinės dažniausiai randamos galaktikų spiečių centruose. Elipsės formos galaktikos dažnai yra galaktikų susidūrimų rezultatas.
-Nežinojau - nustebo klastuolė
''Spiralinės galaktikos susideda iš besisukančio žvaigždžių disko, centrinio žvaigždžių telkinio, senų žvaigždžių halo (sferinės komponentės), tarpžvaigždinės terpės ir tamsiosios medžiagos halo. Pagal Hablo klasifikacijos schemą (Hubble classification scheme) spiralinės galaktikos žymimos S ir raide (a, b arba c), kuri rodo spiralinės galaktikos vijų kompaktiškumą ir galaktikos viduryje esančio centrinio telkinio dydį. Vijos tai kaip rankos ištįsusios nuo galaktikos centro, jos daugiausia susideda iš tankesnės žvaigždžių masės. Pagal tai kiek kartų vijos apsisuko aplink galaktikos centrą skaičiuojami galaktiniai metai. Mes jau skaičiuojame 21 galaktinius metus.''
Galva įskaudo nuo skaitymo . Bet knyga Lėjai patiko , taigi ji nusprendė tęsti skaitymą bendrajame kambaryje , todėl pasiimė šią knygą.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Celeste Victoria Lavenza Birželio 06, 2016, 12:44:13 pm
Lėtai, pavargimu persisunkusi mergina atkeliavo į biblioteką, iškarto patraukdama į kamputį, kuris tiesiog būdavo jaukesnis ir širdžiai mielesnis negu likusi nuostabios bibliotekos dalis. Apsidairydama aplinkui, akimis paglostydama taip mylimų ir nevartytų knygų nugarėles, Junko giliai atsiduso - rodos, kad Margo dar neatėjo, todėl dabar buvo paskutinės akimirkos, kai ji galėjo pasiruošti tolimesniam bendravimui, kas išvargina ją ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai.
Akimis pastebėdama, kad tebedėvi tuos tokius įkyrius ir jai nepakenčiamus, bet kitos jos asmenybės tiesiog dievinamus netikrus nagu, greitu ir kiek skausmingu judesiu vieną po kito nusiplėšė, net negailėdama savo natūralaus nago, kuris ne tik naikinosi, bet ir buvo ne itin gražus po visos ceremonijos. Nors tai buvo daug geriau negu nesibaigiantis raudonumas, nepaliaujamai ją sekantis ir nepaliekantis, verčiantis veržtis bejėgiškumo ašaroms ir justi viršun kylančias skrandžio rūgštis.
Paskutinį kartą atsidusdama, perbalusios odos mergina, kuri kažkiek išvaizda priminė gyvą vaiduoklį suėmė savo ilgesnius nei buvo prieš tai išbalintus plaukus, greitai sukeldama juos viršun, į arklio uodegėlę, o tuomet veidu pasisuko į knygų lentyną, ištraukdama kelias burtažodžių knygas ir kelias storas biografines knygas, kur buvo sukišta kelių dešimčių žmonių trumpos biografijos.
Pasidėdama visą tą turinį ant staliuko, kuris tiesiog tobulai pasitaikė šalimais, lėtu judesiu atsivertė pirmąją burtažodžių knygą, bandydama susirasti "Ochnium" prie apsauginių kerų. Spėjusi perversti kelis puslapius, išgirdo tylius žingsnius, tad nieko nelaukdama pakėlė rudas, prie nesveikai baltos odos dar tamsesnes akis į pasirodžiusią personą.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Margo Diuken Birželio 07, 2016, 12:59:08 pm
 Gerai, pirmos dienos pakili nuotaika, naujovių kvapas ir visko troškimas dingo it kamparas. Uniforma liko užmarštyje. Nevisai tvarkingai susukta guli pačiame skrynios dugne laukdama dalykinių švenčių, kai bus ištraukta. Ir šiaip, jau po pirmųjų pamokų raudonakę apniko nuobodulys ir privertė spjauti į tobulos mokinės titulą. Kaip nors. Prie mokytojų tokia ir rodysis, bet niekur kitur. Išmoks ką reikės, knygas skaitys, kaip skaičiusi, bet antrųjų metų geriausioje pasaulio burtų ir kerėjimo mokykloje neįsimintinai nepraleis. Tuo labiau, kad vasarą pasimaišę keli prašalaičiai pagelbėjo su galiomis, tad Margo tikrai nuveiks ką nors įeisiančio į istoriją.
 Taip, ši mergytė buvo nepastovumo įsikūnijimas ir simbolis. Vos per keletą pirmųjų mokslo metų dienų antrakursė jau spėjo persigalvoti dėl begalės dalykų. Pavyzdžiui, kad visą dieną mokysis ir, kad nešios uniformą. Cha! Išgraužkit, atsiprašant, jeigu to tikėjotės, nes Ji JAU pakeitė nuomonę!
 Į biblioteką įžygiavo būtybė per dieną kiek susivėlusiais ir išsitaršiusiais, rudais banguotais plaukais, pasidabinusi laisvais marškinėliais ir džinsiniu kombinezonu. Ir tyliai praskriejusi biblioteką, taip pat susmuko į dailų, mažą, bet baisiai dulkantį bibliotekos foteliuką, kaip tik pasitaikiusį šalia nenormaliai ligotai atrodančios geros draugės.
 -Hmm... - numykė panosėje ir tikriausiai šis garsas nepasiekė jokios kitos ausies. -Labas? - nepatikliai pasisveikino. Kur dingo ta Klastuolė Jun kuri žadėjo mane uždaryti į spintą, jeigu tik pabandysiu įbrėžti knygos viršelį? Nes dabar ji atrodo kaip perbalęs bulvių maišas...
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Celeste Victoria Lavenza Birželio 07, 2016, 04:47:41 pm
-Ah, sveika,- šypsnys, normali kalbėsena - bet vis dėl to, net ir tuomet kažko trūko, kad būtų kaip senoji pirmakursiška Junko.
Mergina, kurį laiką žiūrėdama į Margo, staigiai nusisuko - bendrakursė atrodė daug labiau patrakusi, linksmesnė ir na, gal ne draugiškesnė, bet tiesiog.. laisvesnė. O pati klastuolė tarsi ritosi kalnu žemyn, žemyn ir tėškėsi į purvo balą, kuri surakino ją nepaleidžiamomis grandinėmis tik tam, kad sukurti bent minimalią iliuziją ar paslėpti, kad nėra tam tikros raudonų nagų savininkės marionetė.
Suprasdama, kad galbūt išvaizda aiškiai parodo tą kritimo žemyn procesą, mergina tiesiog nusprendė ignoruoti varnos žvilgsnį, aiškiai skelbiantį, kad ji nebėra tas pats žmogus. Nes realiai, ar taip buvo, ar ji vis dar bent maža kruopelyte buvo ta pati mergina? Velniai žinojo, o to velnio pilkomis akimis taip lengvai nepasiklausi. Vis dėl to, jie gi yra klastingi šunsnukiai.
-Tiesa..- grįždama atgal prie knygos, mergina nudelbė žvilgsnį į primargintus puslapius, akimis lakstydama tol, kol surado reikiamą vietą ir galėjo pratęsti,- Aš jau kiek pradėjau ieškoti informacijos, kad būtų greičiau, tai.. Va. "Ochnium" buvo atrasti visai neseniai, devynioliktame amžiuje Mongolijoje, pietinėse dykumų dalyse.. Enkhtuya Tsetseg, moteris. Čia dar rašo, kad jos vardas reiškia prošvaisčio taikos gėlė, todėl buvo nutarta, kad burtą atras ji, o ne kas kitas..
Atsidususi mergina atsilenkė, tamsią šokoladinę rudumą įsmeigdama į Margo, tarsi žvilgsniu sakydama, kad čia viskas, ką ji sugebėjo atrasti. Realiai, ji net nesuprato, ką perskaitė, smegenys pilnai neužfiksavo ir nesuvirškino žodžių ar reikšmės, bet.. Na, ką gi ji galėjo padaryti? Atsakymas ir taip buvo ganėtinai aiškus.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Margo Diuken Birželio 09, 2016, 08:51:08 pm
 Knygų dykumos tankumoje, šimtamylės girios tolumoje sušlamėjo vartomi, seni kaip žemė lapai. Neišsilaikiusios pabiro žilos išblukusios raidės ir be garso su liūdesiu nukrito ant kelių sluoksnių dažų, slepiančių ne pirmos jaunystės medines grindis. Kažkas ateis, ir surinks. Arba nepastebės ir jos žus laiko tuštumoje, kaip ir viskas. Netgi kaip neapčiuopiamas ir baisiai keistas dalykas kurį vadiname gyvenimu. Kiekvienas skiriasi laiku, bet vis vien visi turime vieną ir, galbūt, tą patį.
 Susivėlusi mergina bandė įsitaisyti dulkių nestokojančiame foteliukyje.
 -Aha... - murmėjo panosėje besisukinėdama tame mažame ir beprotiškai sename bibliotekos baldelyje.
 Galiausiai, kaip turbūt visos dulkės dailiai šoko dideliame pačių susikurtame debesyje, raudonakė būtybė, permetusi kojas per krėslo ranktūrį, ne taip kaip turėtų, bet vis dėl to įsitaisė. Kažkoks nevaldomas noras laužyti taisykles. Varna ne Varna, bet kartu ir Varna.
 -Kažkokia pranašystė pietinėse Mongolijos dykumose, kad moteris kurios vardas reiškia prošvaisčio taikos gėlę devynioliktame amžiuje atras burtažodį sustiprinantį gyvybinį lauką, kurį sunkoka ištarti, kaip ir pačios vardą. Teisingai supratau? - galima sakyti greitakalbe išpylė. Keletas papildymų ir šis reikalas žaibo greičiu skris šalin. Dabar galvai labiau rūpėjo porcelianinė draugė, kuri, rodos, tuoj suduš.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Celeste Victoria Lavenza Birželio 10, 2016, 04:23:45 pm
Tai klaidžiojanti savose mintyse, tai nesibaigiančiame labirinte viduje, tuo pat eidama labirinto sienomis išorėje, mergina kuriam laikui atbuko, palikdama ne tik Margo, bet ir save pačią tolimesnėse erdvėse, kur niekas nepasiekia, niekas nevyksta, niekas neegzistuoja - tiesiog bereikšmės dulkės, skraidančios aplink, nepaliaujamai sukančios ratus.
Atsibudusi iš miglotojo nieko, klastuolė kiek šyptelėjo - rodosi, bent jau kartą sugebėjo atsirasti realybėje laiku, prieš reikalingos informacijos trupiniams pratekant ir prabėgant, nukrentant ir nepasikeliant, neparodant savų žinių, įsitvirtinusių viduje.
-T-taaip.. Man regis,- perdžiuvusiais, sutrūkinėjusiais ir tiesiog itin pažeistais nagais pasikasiusi tarp vos ne baltų plaukų sluoksnių, mergina kiek dustelėjo - bent jau rodos, kad protingoji jos varnų draugė suprato kažką iš itin keisto ir nė velnio neaiškaus jos perskaitymo,- Tai, kaip aiškiai žinom, jai turėjo pavykti viską atrasti, tą burtą, ta prasme.. Nors vistiek nėra nė menkiausio supratimo apie daugumą dalykų.
Atsidususi garsiau, kad nedidelis garsas pasklistų tarp lentynų, pranykdamas su kiekvienu toliau žengtu žingsniu, antrakursė krestelėjo ant žemės, nugara atsiremdama į kietą sieną. Jeigu namų darbais bandė kompensuoti tą žalą, kurią sau pati pasidaro neklausydama ir išsprūsdama į kitas, juodas ir tuščias dimensijas, tai buvo itin nuobodu, ir jau po pirmųjų bandymų jai norėjosi viską mesti. Nes realiai, gi kokios velnio? Kodėl visko nemetus, piktai ir agresyviai, neleidus sudužti į nesurenkamas atgal šukes?
-Kaip manai, gal užteks tos informacijos? Blogiausiu atveju, kažką papildomo prikursim,- užvertusi galvą aukštyn, žiūrėdama į ne itin švarias pilkas lubas, kurios kadaise turėjo šviesti baltumu it dantys per dantų pastų reklamas, Junko kelias akimirkas į šias paspoksojo. Pajutusi, kaip akys ima kiek įsiskaudėti ir ašaroti, kelis kart intensyviai sumirksėjo, galiausiai pasikeldama aukštyn, prieidama prie lentynos pabaigos,- Einam? Ar tu dar nori čia pasibūti?
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Margo Diuken Birželio 12, 2016, 01:00:23 pm
 Pro keistoką bibliotekos langelį praskrido kažkoks dar keistesnis pilvotas paukštis. Tikriausiai kuris Švilpis bus padauginęs savo augintiniui skanėstų, mat tie žmogeliai, tikrai ne visi, bet tikri užkietėję savo koledžo atstovai būdavo be proto rūpestingi ir pastoviai palikdavo savo smaguriams gyvūnėliams pernelyg daug maisto atsargų. Lyg ruoštųsi pas juos negrįžti gerą pusmetį.
 Susiūbavo milžiniško gluosnio viršūnė. Turbūt koks žaibų gaudytojų laivas, klaidžiojantis po ramų dangų ir dairydamasis kokios audros, kad ir tolimiausiame horizonto kraštelyje, netyčiomis šį užkliudė. Sirenos galva buvo visiškai tuščia, kaip dangus nuo lietaus. O gal, kaip tik, pilna visko, tiesiog sprogo, kaip tas pats melsvas žemės gaubtas.
 Dvi antrakurses stebėjo iš kažin kur stebuklingoje vietoje vadinamoje biblioteka atsiradęs, amžių amžius sustingęs riteris. Sustingę jo šarvai tūkstantmečius saugojo ramybę. Stovėjo kilnus ir orus, kaip uola, nei minutėlei nenuleisdamas žvilgsnio.
 -Einam. Neįsivaizduoju ką daugiau galima sužinoti apie burtažodį, apart jo kilmės vietos, laiko, ir keleto aplinkybių. - patraukė pečiais nukeldama kojas nuo foteliuko ranktūrio. Ach, patogi vietelė buvo. Reiks čia sugrįžti, kai neberasiu vietos. -Kol eisim turėsi man kai ką papasakoti. - pridūrė stodamasi.
 Dvi merginos, išdrąsėjusi ir sustiprėjusi Varna, bei dėl nevisiškai aiškių priežasčių nusilpusi ir paliegusi, perbalusi ir atrodo nepatvari kaip popierius Klastuolė, kaip Vilburas iš Šarlotės Voratinklio, kol jo nepriglaudė mergaitė, išžingsniavo iš amžių paslaptis saugančio knygų rojaus.
 Jų žingsnius nulydėjo sustingusio didvyrio šarvų žvilgsnis.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Zara D'arco Liepos 15, 2016, 12:47:46 pm
Hmm nuodai,astronomija,kerėjimas ,atrodo viskas ,-atsidususi pasakė Zara savo draugei Eleonorai   
   -Ir kaip tu suspėjai ? aš dar tik įpusėjau nuodų rašinėlį,- suverkšlėno ji                             
   -Gal reikėjo ankščiau pradėti o ne fliurtuoti su tuo gražiuoliuku,-šyptelėjo Zara               
   -Na taip,bet aš vyliausi jog tu man padėsi,-plačiai nusišypsojo El                                 
   -Kaip ?,-nors Zara ir žinojo ko ji prašys...                                                             
   -Gal gali padaryti astronomija ?,juk tu ją dievini.O man visas tas žvaigždėlapių skaitymas,planetų struktūros ir panašios nesamonės neįkandamos,-greitai išbėrė ji                                               
   -Įkandamso tik tu tyngi mokytis kaip dabar                                                         
   - Prašau prašau Za juk tu mane myli ar ne ?,-pradėjo zysti ji                                               
   -Gerai gerai tik nezysk,šį kartą padėsiu,-atsiduso mergaitė ir vėl atsisėdo į patogų keistos spalvos krėslą.El nemelavo jei tikrai labai patiko okytis astronomiją,ji su tėčiu praleisdavo ištisas naktis žiūrėdami į žvaigždes,naktiniame danguje ieškdami planetų,galaktikų debesų ir įvairių ūkų...       
  Taip paskendusi savo mintyse apie šeimą Zara pradėjo rašyti Elos rašinėlį,apie nykštukines planetas...
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Gvendolina Linder Rugsėjo 04, 2016, 08:51:48 pm
Po pietų klastuolę dėl vis dar nepasitaisiusio miego režimo labai ima miegas. Tai gi mergaitė nusprendė nebekiurksoti kambaryje ir nueiti paskaityti knygų į biblioteką. Susirado pora įdomių knygų ir nuėjo į jaukų kampelį skaitymui. Atsisėdo į krėslą ir pradėjo skaityti. Praėjo porą valandų ir beveik sutemo, Gvendolinai taaaip merkėsi akys, kad šį ėmė ir paniro į miega bei pradėjo sapnuoti.
Buvo tamsu ir aplink vien gudus miškas. Mergaitė rankoje laikė lazdelė tai nieko nelaukus ištarė Lumos ir iš lazdelės pasklido šviesa. Prie medžio ji pamatė garbanotų plaukų moterį.
- Tu Klastuolė, bet skysta. - garsiai nusikvatodama tarė moteris.
Tai buvo Belatriks Lestreindž. Gvendolina tai supratusi neėmė drebėti kaip epušės lapelis, bet pradėjo rankoje stipriau spausti lazdelę.
- Kaip matau tu nesiruoši su manimi plepėti, tai aš kviečiu tave į kovą! - Tiesiai į akis pareiškė Belatriks.
Gvendolina taip ir tylėjo, nieko nesakė. Abi burtininkės nusilenkė ir Belatriks ištarė Bombarda kerus. Klastuolė išrėkė Protego burtažodį ir viskas staiga blykstelėjo balta spalva...

Lik ištikta stabo Gvendolina pašoko iš krėslo ir nusviedė knygas. Sapnavo sapną apie žmogų apie kurį skaitė. Lauke jau švietė žvaigždės ir ji supratusi ne esanti savo lovoje sudėjo knygas į lentyna ir greitai skubėjo ten atsidurti.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Villis Depo Rugsėjo 24, 2016, 04:45:34 pm
Willis įbėgdavo į biblioteka. Jis neturėjo draugų del to pertraukas praleisdavo ten. Skaitė visokias knygas. Nuo faktų iki fantastikos. Žodis biblioteka jam reiškė daug ką. Jis ją žinojo labai, labai gerai. Skaitydavo labai isitempes, negirdėdavo nieko apart skambučio kuris jam irgi reiškė labai daug blogaje prasme. Jam ten patikdvo labiau nei...na aišku tikriausei visiems vaikams labiausiai patigdavo sladainių parduotuves. Taip ir praeidavo visos pamokos, diena, mėnesis, metai.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Adira Floris Rugsėjo 27, 2016, 06:22:24 pm
Šiandien diena buvo apniukusi kaip niekad. Pro debesis dangaus negalėjai įžiūrėti, ką jau kalbėti apie saulę.
Koks oras, tokia ir nuotaika. Trečiakursė lėtai pėdino link bibliotekos, visa susivėlusi ir tokia aptingusi, jog galėtų iki vakaro pragulėti. Bet mokslas yra mokslas, o pastaruoju metu mergytė dar truputį nusivažiavo - praleido daugybę pamokų. Tarp jų ir Magijos istorija. Brunetė net nežinojo, ar džiaugtis, ar ne - na taip, istorija jai nepatinka, bet kuo mažiau apie ją nusimanai, tuo daugiau reikia stengtis ir lankyti pamokas. O šiuo atveju ji nelankė. Gėda.
Vos išvydusi tinkamą lentyną, ji ištraukė vieną iš pasitaikiusių knygų ir surado turinyje tinkamą puslapį. Pakankamai storoje knygoje buvo ir skyrius apie mūšius, gal ne tiek girdėtus kaip kiti.
-Vienas iš mažesnių mūšių įvyko netoli Londono ribų dėl magiškų gyvūnų laisvės. Viena grupė užprotestavo, kad gyvūnai turi gyventi miškuose, o ne būti laikomi mokyklos ribose ar net namuose. Taip pat pasisakė prieš Magiškų gyvūnų priežiūros pamoką,-kuo ilgiau skaitė, tuo balsas iš netikėtumo garsėjo, todėl Adira gavo pylos nuo kažkokios vyresnės senelės, tikriausiai bibliotekininkės.
„Karas įvyko 1874 metais, jame dalyvavo apie šešis šimtus burtininkų - penkiasdešimt norėjo gyvūnų laisvės, o kiti likę - ne. Mūšis prasidėjo ant vieno piliakalnio, buvo panaudota nemažai magijos, išdeginta žolė. Karas didelių pasekmių gyvūnams neturėjo, kadangi buvo nelygus žmonių skaičius. Laimėjo didesnė grupė. Praėjo daugiau nei šimtas metų, niekas nepasikeitė.“
-Na ir keistas mūšis,-suburbėjo sau panosėn norėdama daugiau apie jį išgirsti. Tikriausiai mūšis nebuvo labai gerai užfiksuotas, nors ir neseniai vykęs.
Padėdama knygą atgal Adira negalėjo nuspręsti, kurioje grupėje pati būtų buvusi. Gyvūnams reikia laisvės, tas ir taip aišku, bet Magiškų gyvūnų priežiūros pamokos neturėti - va čia nesąmonė! Juk mokytis apie gyvius daugumai patiko!
Palikdama klausimą kabėti ore, trečiakursė atsisveikino su bibliotekininke ir patraukė į mergaičių miegamąjį, ten, kur yra jos taip laukta lova.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Emilija Dumboldor Spalio 31, 2016, 04:23:44 pm
     Emilija Dumbuldor pavargusi nuo pamokų sumąstė nueiti į biblioteką paskaityti. Atėjusi į biblioteką Emilija nuėjo pasirinkti įdomios knygos. Kadangi Emilijai labai patinka fantastika ji pasiėmė fantastinę knygą.                                                                                                           
     Apsižvalgiusi Emilija pamatė jaukų kampelį skaitimui. Pamačiusi, kad jis laisvas Emilija nuėjo prie jo ir atsisėdo. Įsitaisiusi Emilija atsivertė knygą ir pradėjo skaityti.
     Emilija knygą skaitė ilgai ir net suspėjo perskaityti visą knygą. Kol Emilija skaitė į biblioteką buvo atėję keli žmonės. Perskaičiusi knygą Emilija ją padėjo į vietą ir gerai pailsėjusi išėjo iš bibliotekos.                                                                     
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Liucija Kleopatra Vizija Lapkričio 02, 2016, 09:16:58 pm
Nebeturėdama, ką veikti, Liucija užklydo į biblioteką. Šioje Hogvartso vietoje ji dar nebuvo buvusi, todėl smalsiai stebėjo kiekvieną kampelį. Lėtai žingsniuodama tarp lentynų, mergaitė pirštu braukė knygų nugarėles, kol galiausiai sustojo. Viduramžių kronikos, mintyse perskaitė pavadinimą. Viduramžiais Liu pernelyg nesidomėjo, tačiau nusprendė, kad paskaityti šį tą iš raganų pozicijos būtų visai įdomu.
Išsitraukusi neploną knygą (atsivertusi pasitikslino, kad ją sudaro 751 puslapis), mergaitė lėtai nužingsniavo, ieškodama vietos prisėsti. Tokia pasitaikė visai netoliese - čia buvo laisvas minkštas krėslelis ir žemas staliukas. Bibliotekoje, nors aplink ir buvo keletas mokinių, buvo tylu, todėl Liucija čia atsipalaidavo.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sara Nikolė Keyes Lapkričio 12, 2016, 09:59:29 pm
Neturėdama ką veikti Sara nutarė užsukti į biblioteką paskaityti ko nors įdomaus.Įėjus pro duris varniukė apsižvalgė,surado puikią vieta ne tik skaitymui,bet ir mąstymui.Nuėjusi iki ramiosios vietos,atsisėdo ant kėdės prie mažo suoliuko.Kodėl būtent populiarios turi būti gražios?Kodėl negali būti ir protingos?Kodėl?Kodėl jis man negali pajausti simpatijos?Nuleidusi galvą mergaitė ant rankos užrašė:Pirmoji meilė niekada nėra laiminga.Nusivylusi savo išvaizda ir savo meile,prisiekė sau:Aš jį pamiršiu.Aš jį pamiršiu.Prisiekiu.Prisiekusi sau neįmanomą dalyką Sara atsistojo ir greitai išbėgo iš bibliotekos,ir nulėkė tiesiu taikymu į bendrąjį kambarį.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Rafaela Ginoble Lapkričio 21, 2016, 11:17:19 pm
 Atėjo egzaminų savaitė, taigi uolaus darbo metas, periodas, kai nėra laiko+ beprasmiam gulėjimui bendrajam kambary ir verkimui dėl nelaimingos meilės. Arba dar dėl kokių nors dalykų, kurių negali pakeist. O vat savo mokslo rezultatus keist ne tik galima, tačiau dar ir reikia, ką puikiai suprato nelaimingoji Dallifrea. Būtent todėl gana saulėtą popietę nutipeno į biblioteką, kur niekada nebūna daug žmonių, taigi galima susikaupti ir gerai padirbėti. Be to, čia tikrai nesutiktų savosios širdies daužytojos, tad nebelieka rizikos mažiausiai tinkamu momentu prapliupti ašaromis ir gauti dar vieną strėlę į širdį.
 Į biblioteką varnanagė atėjo su pilnu krepšiu įvairiausių daiktų - mažų metalo gabalėlių, stiklo, strėlyčių iš senų nebeveikiančių laikrodžių ir visa aibe kitokių menkniekių. Susiradusi jaukią vietelę bibliotekos kampe, prie gerai apšviesto stalo, įsitaisė prie jo. Pasidėjo ant kėdės mokyklinę kuprinę ir nuėjo link knygų lentynų. Gerą pusvalandį užtruko, kol rado tai, ko ieškojo - storą, gana aptriušusią knygą, pavadintą "Horologiumai. Mechanizmas ir veikimas." Pasidėjusi knygą prieš save ant stalo, ėmė ją sklaidyti, ieškodama galinčių praversti iliustracijų ir paaiškinimų, instrukcijų. Radusi reikiama skyrių, ėmėsi darbo.
 Iš pradžių išardė nebenaudojamą, tačiau vis dar veikiantį sieninį laikrodį. Tai ilgai neužtruko - visgi ardyti nėra sunku, kitaip nei surinkti iš naujo. Išardžiusi prietaisą, išėmė iš jo detalę, kurios dėka laikrodis atlieka savo funkciją - mechanizmą, kuris priverčia rodykles judėti. Nors užduočiai atlikti reikėjo pagaminti tik modelį, tačiau net ir modeliui reikalingas mechanizmas. Iš storo rudo plastiko atsargiai išpjovė maždaug delno dydžio apskritimą - tai bus ciferblatas. Dabar reikėjo ant jo užrašyti skaitmenis. Tam keturiolikmetė (kuri buvo taip užsiėmusi nelaiminga meile, kad net pamiršo savo gimtadienį) nusprendė panaudotį įprastą plunksną ir tušą - romėniškais skaitmenimis užrašė valandas. Apskritimo viduje burtų lazdele padarė nedidelę skylutę, į kurią sukišo virš dešimties skirtingų strėlyčių. Jas mergaitė išardė iš kelių nebeveikiančių laikrodžių, kelias išpjovė iš medienos, dar kelias suklijavo iš kažkur rastų metalinių elementų. Jos visos buvo skirtingos, tad varnė jas visas nudažė juodai, kad strėlių įvairovė negadintų bendro įvaizdžio. Pritvirtinusi strėles prie ciferblato, liesu pirštu rankiniu būdu kelias iš jų paslinko prie skirtingų valandų, kad matytųsi, jog jų čia nemažai. Dabar atėjo mechanizmo eilė - jį mergaitė pritvirtino iš kitos ciferblato pusės, pasinaudojusi kerų pagalba. Neklijuos gi klijais ar kaip kitaip, kaip tą daro žiobarai.
 Ant storo organinio stiklo žaliaakė nusibraižė pusės centimentro didesnio už ciferblatą skersmens apskritimą ir jį išpjovė. Iš lanksčios medienos pasigamino dviejų pirštų pločio lanką, jungiantį organinį stiklą su plastikiniu ciferblatu. Medinį lanką irgi nudažė juodai, panaudodama mokyklinį rašalą, jau turėjo patirties "puošti" medieną su rašalu. Dabar reikėjo uždaryti laikrodį, kad jo mechanizmas būtų paslėptas. Išpjovė medinį apkritimą, lygiai tokį patį, koks buvo iš priekio, tik, žinoma, iš kitos medžiagos. Jį pritvirtino prie dar vieno lanko, kuriuos tarpusavyje sujungė. Prieš ją gulėjo suagusio žmogaus delno dydžio apskritas daiktas; iš vienos pusės pro stiklą, nors ir netikrą, matėsi ciferblatas su skaičiukais ir strėlytėm, iš kitos pusės tai atrodė kaip juoda medinė apvali dėžutė. Iš esmės užduotis buvo atlikta, nors toli gražu neatrodė ypatingai gražiai. Kadangi dar buvo likę daug įvairių metalinių daikčiukų, raudonplaukė nusprendė juos panaudodama papuošti horologiumo modelį. Iš truputį riestų bronzinių elementų, panašių į senovinių stalčių rankenas, padarė laikrodžio kojas, kad šis tvirtai stovėtų. Keletą bronzos spalvos detalių pritvirtino iš viršaus. Darbui baigus modelis atrodė kaip nedidelis senovinis laikrodis su bronzine "ausimi", kokius kadaise džentelmenai nešiodavo kišenėse, tik kiek didesnis.
 Sudėjusi likusias nepanaudotas detales į krepšį, nunešusi knygą į lentyną, atsargiai paėmė horologiumo modelį. Teliko nunešti jį profesorei ir laukti įvertinimo.

(http://czasnawnetrze.pl/i/dz04MDAmaD04MDA=/0b73e8a6/40447-l_stary_budzik_fotolia_stillkost.jpg)
(panašus į šį)
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Victoria Meschino Gruodžio 10, 2016, 03:21:39 pm
Mary-Kate pagaliau atrado laiko sau. Ji norėjo tobulintis, plėsti savo žinias, sužinoti kažko naujo. Sugalvojo nueiti į Hogvartso mokyklos biblioteką, ten jaukiai atsisėsti ir paskaityti,- bent jau tokios jos buvo mintys, tik dar niekada nėra buvusi mokyklos bibliotekoje, tai nežinojo ko tikėtis. O gal reiks pasiimti knygą, ir eiti į bendrąjį kambarį skaityti... Pirmakursė nuėjo į biblioteką, išsirinko sau patinkančią knygą ir ėjo apsidaryti kur galima būtų prisėsti. Rado jaukų kampelį bibliotekos gale, kur tylu ir ramu. Atsisėdo ant pufo, ant nedidelio staliuko pasidėjo savo knygą. Tame kampelyje buvo didelis langas, pro kurį Mary užsižiūrėjo į mokyklos aplinką. Mergaitei išsiblaškius, atsisukus į stalo pusę, buvo padėta viena raudona rožė. Mergaitė susigėdo ir liko nustebusi. Pauosčiusi rožę, ji nusišypsojo ir atsivertusi knygos pirmą puslapį, galvojo vien apie tai, kas galėjo ją čia palikti, ar kas norėjo ją nustebinti bei nusdžiuginti...
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Njutas Miglapūtis Gruodžio 11, 2016, 07:22:12 pm
Varnonagas ateina į biblioteką. Pamatęs tiek daug knygų, labai nustemba. Neskubėdamas prieina prie knygų lentynos ir bando susirasti įdomią knygą. Kerėjimai - ne, gyvūnai - ne, žiobaratyra - ne....Pagaliau pamato gražią, nesuplėšytą knygą. Jau nori pasiimti knygą ir eiti prie stalo skaityti, bet jo akys susitinka su kitomis, žaliomis, kurios, atrodo, taip pat tyrinėja tos pačios knygos viršelį. Tai mergina, prie kurios jis prisėdo, kai ėjo valgyti į didžiąją salę. Berniukas prisiartina prie lentynos ir jau liečia  pirštais laimikį, tačiau mergina esti greitesnė. Ji pasiima knygą pirma ir nueina prie staliuko. Mintyse Neilas nemenkai supyksta, todėl seka paskui nepažįstamąją.
- Atsiprašau, aš pirmas pamačiau šitą, eee... knygą.
- Bet aš ją pirma pasiėmiau,- mergaitė lyg niekur nieko pasišalina  iš bibliotekos. Neilas jau nori vytis mergaitę, bet pamano, jog neverta, ne pasaulio pabaiga.
Kurį laiką jis ieško naujo kūrinio, bet nieko neranda. Išnaršęs visą biblioteką, pasiima "Drakonų paslaptys". Ji neatrodo labai gražiai, bet... Berniukas atsisėda prie stalo ir atsiverčia knygą. Perskaitęs dešimt puslapių, užverčia ir padeda ją atgal į lentyną. Vis dėlto neįdomi. Šiek tiek nusiminęs naujokas išliūkina iš bibliotekos.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Lady Gaga Gruodžio 19, 2016, 04:40:47 pm
Lady niekada nepasižymėjo aktyvaus noro skaitymui ,  bet retkarčiais tikrai paskaito. Nuėjusi į biblioteką , išsirinko knygą : '' Hogvartso slapčiausieji kampeliai ''. Mergaitė ėjo ieškoti jaukaus kampelio paskaitymui . Nuėjusi, matė vieną ilgą bei didelį stalą su šalia padėtom kedėm, ir keliais mokiniais.  Lady pagalvojo, kad nelabai jauku čia, Ėjusi tolyn , buvo užsleptas kampelis , kuriame buvo pufas ir nedidelis staliukas , o sienoje didelis langas su purpurinėm užuolaidom . Mergaitė nieko negalvojusi nuėjo atsisėsti ant to pufo . Kadangi už lango žiema , o Lady megėja paskrajoti savo fantazijose , tai užsižiūrėjo pro langą : sniegas , apsnigtos eglės , matosi užšalęs ežeras . Ji pradėjo išsivaizduoti ko jos širdelė gilioje gilumoje trokšta . Užmatė ir žmogiažmogį , kuris tempė didžiulę eglę į mokyklos kiemą - juk tuoj Kalėdos .
- Sveika , gal galiu kitoje stalo pusėje prisėsti ? - tarė nepažįstamasis , pertraukdamas Lady įsižiūrint į aplinką už lango .
- Labas , na gali . - pasakė Lady ,nors norėjo pabūti viena .
- Koks tavo vardas ,iš kokio koledžo esi ?
- Aš Lady , iš švilpynės . O tu ? - pirmai pasakius, pagalvojo ,,Tu čia paskaityt atėjai , ar pasikalbėt?! bet pagalvojo , kad visai smagu būtų turėti mokykloje draugą , o dar visai ir dailutis. :p
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Klarisa Horasija Gruodžio 26, 2016, 10:17:14 pm
Benuobodžiaudama Klarisa užtiko puikią,jauką vietą skaitymui,o Klarisa galės tiesiog pasėdėti,pailsėti ir pagalvoti apie viską.
Kai Klarisai pasidarė nuobodu sėdėti,nuėjo iki artimiausios knygų lentynos ir pasiėmė įdomiai atrodančią knygą:"Įvairiausi kerai".
Atsivertusi knygos turinį Klarisa permetė jį akimis,Klarisos akiai užkliuvo tekstas/kerai:
Citata
67-74.Meilės kerai.
Varniukė atsivertė šešiasdešimt septintą puslapį,pradėjo pusgarsiai skaityti tekstą:
Citata
Meilės kerai.Tai vieni iš sunkiausių kerų,juos sunku sutaisyti.Kartais net patys vaistų ir nuodų profesoriai
Bibliotekos durys sugirgždėjo,Klarisa pasisukė durų pusėn,bet nieko nebematė. Antrakursė toliau įniko skaityti:
Citata
Kartais net patys vaistų ir nuodų profesoriai negali sutaisyti meilės eliksyro,o tuolabiau mokiniai.
Klarisai šį kartą nelabai norėjosi skaityti,ji norėjo tiesiog pabūti ramiai bibliotekai niekieno netrukdoma.
Antrakursė nunešė kerų knygą į jos lentyną ir tiesiog nuėjo atsisėsti į savo ramybės vietą.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Njutas Miglapūtis Gruodžio 27, 2016, 03:11:41 pm
Išėjęs iš instrumentų salės jis pasuko link bibliotekos. Ten žadėjo perskaityti Elnos atiduotą knygą. Varnonagas tyliai atidarė bibliotekos duris ir užėjo akimis jau ieškodamas laisvos vietos. Visi suolai, išskyrus vieną, kur sėdėjo mergaitė, buvo užimti. Neilas pagalvojo, jog mergaitė nesupyks, jei prisės šalimais, todėl taip ir padarė. Nekantraudamas atsivertė patį pirmą knygos puslapį, kuriame buvo išdėstytas turinys. Knyga, pasirodo esti kerų vadovėlis. O turinys toksai:

Citata
          1 kursas 5-20 p.                5 kursas 55-70 p.
          2 kursas 21-32 p.              6 kursas 70-90 p.
          3 kursas 33-45 p.              7 kursas 90-115 p.
          4 kursas 45-55 p.              Visi kursai 115-160 p.
   

Penktakursis atsivetė penkiasdešimt penktą puslapį ir pradėjo skaityti. Pagaliau susivokęs, kad derėtų bent pasisveikinti, tarė:
- Sveika, - deja, to jam neužteko,- mano vardas Neilas. O koks tavasis?
Laukdamas atsakymo, jis ir vėl sugrįžo prie negirdėtų burtų tyrinėjimo.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Klarisa Horasija Gruodžio 27, 2016, 09:09:41 pm
Kai šalia Klarisos atsisėdo penktakursis,kuris kai mergaitė skaitė kerų knygą įėjo į biblioteką,o toji jo nepamatė.
Kai berniukas atsisėdo prie antrakursės,ji kiek nustebo.O kai dar berniukas ištarė savo vardą-Neilas,Klarisa iš vis iš nuostabos net išsižiojo.
Po kelių akimirkų,atsiminė kad Neilas klausė jos vardo.Ji pasisveikino ir ištarė savąjį vardą:
-Sveikas,Neilai.Mano vardas Klarisa.Malonu,-varniukės šypsena kiek pakilo ir varniukė Neilą apdovanojo savąja šypsena.
Po mergaitės prabilimo,ji stebėjo naujojo draugo lakstančias akis.
-Įdomi knyga?Kelintakursis esi?Koks tavo koledžas?-susidomėjus Klarisa susipažinimui paklausė keletos klausimų.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Njutas Miglapūtis Gruodžio 28, 2016, 12:20:47 pm
Berniukas beskaitydamas laukė atsakymo ir matė jos nustebusias akis. Neilas išgirdo, kad jos vardas Klarisa. Visai gražus vardas. Varnonagas jau norėjo paklausti kelintakursė ji, bet Klarisa jį apipylė klausimais pirma.
- Man irgi malonu su tavim susipažinti, Klarisa. Na, aš ja jau buvau senokai susidomėjęs ir tik šiandien Elna ją man atidavė. Knyga visai įdomi, jau vien iš viršelio ir pavadinimo galima susižavėti. Mano koledžas yra Varno Nagas kaip ir pavardė Varnonagas, o šiaip einu į penktą kursą. O tu? Į kokį kursą eini ir į kokį koledžą? - į viską atsakęs Neiles taipogi uždavė nemažai klausimų.
Na ką per dvi dienas susipažįstu su dviem merginom... Visai neblogai. Viliuosi, kad ir dar su kuo nors susipažinsiu. Vėliau. /i] Berniukas vėl įkniubo į įdomią knygą ir laukė Klarisos atsakymų.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Klarisa Horasija Gruodžio 29, 2016, 11:38:36 am
Klarisa išgirdusi atsakymus į savo klausimų laviną nustebo.
Jo toks koledžas kaip mano.
Bet tuo pačiu išgirdo ir kelis klausimus sau varniukė.
-Labai nustebau,kad tu pažįsti Elną,-mokinukė nusijuokia,-Aš Klarisa,Klarisa Horasija,aš taip pat esu iš Varno Nago,aš dar tik antrakursė,-Klarisa atsikosėjo ir toliau prakalbo,-Keista,kad mes nebuvome susitikę Varno Nago bendrajame kambaryje,-antrakursė sukikeno.
-Prisipažinsiu,nemoku pradėti susipažinimo pokalbių,-prisipažinusi varniukė nuleido akis į naujojo draugo knygą.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Njutas Miglapūtis Gruodžio 30, 2016, 12:01:28 am
Neilas nuoširdžiai džiaugdamasis, bet iš dalies ir stengdamasis džiaugsmą nuslėpti, klausėsi.
 - Pažįsti Elną Klumpar? Nuostabu. Ar seniai Jūs draugės?- pastebėjęs, jog Klarisos akys nukreiptos į knygą, nesusilaikė ir pakomentuoja:
- Jei ir tu susidomėjai šia knyga, kai perskaitysiu, galiu tau ją duoti. Aš greitai skaitau. Per dvi ar tris dienas tikrai perskaityčiau šitą...-greitai atsivertė galą, - šimto aštuoniasdešimties puslapių knygą. Jei nebus daug namų darbų, ir šiandien galiu užbaigti. Išties įdomus vadovėlis, nors nesu kerėjimo pamokų megėjas.- Kartais net pats nenorėdamas varniukas pradėdavo šnekėti neužsičiaupdamas ir dar ne į temą. Štai dabar buvo vienas iš tų atvejų.
- Ko gero, aš irgi nemoku susipažinti su kitais.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Klarisa Horasija Gruodžio 30, 2016, 12:20:56 am
Klarisa džiaugdamasi,kad susipažino bent su vienu vaikinu iš savo koledžo.
-Aš susipažinau su Elna,kai mergaičių miegamaje susibarėme,nuo tada esam šiokios tokios draugės.O kaip tu su Elna susipažinai?-varniukė papasakojo savo ir Elnos susipažinimo istoriją,-Mielai paskaitysiu šitą knygą,-pažiūrėjo į Neilo rankose laikomą knygą ir atsikvėpė.
-Kokios tavo pamokos mėgstamiausios?Mėgsti skaityti knygas?Sunku mokintis penktame kurse?-mergaitė vėl pabėrė draugui klausimų lavina,tikėdamasi,kad šis papasakos kaškiek,-O gal,Neilai,-vardą pabrėžė,-papasakok apie save?Bus puiki susipažinimo pradžia.O vėliau aš galėsiu papasakoti,-Klarisa naująjį draugą apdovanojo savo nuoširdžia šypsena.
Na va...pagaliau susiradau draugų.
Mergaitė šypsojosi pati sau,iš šalies turbūt atrodė kaip kokia maniakė.Kuri retkarčiais pažiūrinti į draugo knygą.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Njutas Miglapūtis Gruodžio 30, 2016, 08:18:53 pm
Berniukas išgirdo istoriją apie Klarisos ir Elnos susipažinimą.
- Tai ateik vakare į Varno Nago bendrajį kambarį ir aš šitą knygą tau duosiu. Nori, kad aš papasakočiau apie save? Gerai papasakosiu, bet pirma atsakysiu į tavo klausimus. Mano mėgstamiausios pamokos yra apsiginimas nuo juodosiso magijos ir magiškų gyvūnų priežiura. Aišku, kad mėgstu skaityti knygas, skaitau vos ne kiekvieną dieną. Na, penktam kurse yra sunkiau negu antram, trečiam ar dar kokiam nors, bet nėra taip sunku kaip šeštame ar septintame. Penktame kurse kol kas viską suprant,  todėl pasakyčiau, kad jis tikrai nesunkus. Mano nemėgstamiausia pamoka - magijos istorija. Ji labai nuobodi, pati nuobodžiausiai pamoka iš visų, nemanai taip? Neturiu labai daug burtininkų draugų, bet tikiuosi jų susirasiąs ateityje. O tu ar daug draugų turi?- vaikinas trumpam sustoja, tada vėl tęsia pasakojimą:
- Mano motina yra burtininkė, o tėvas žiobaras. Esu negrynakraujis, bet ir nevisai žiobaras. Deja, jokių nuotykių dar nepatyriau ir apie save daugiau nieko negaliu pasakyti. Tavo eilė kalbėti,- pabaigęs kalbą, kaip visada nusišypso.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Klarisa Horasija Gruodžio 30, 2016, 10:43:53 pm
Lyg užhipnuotizuota Klarisa klausėsi Neilo gyvenimo pasakojimo.
Na ką gi,mano eilė kalbėt.
-Su malonumu paskaitysiu šitą įdomiai atrodančią knygą,-mergaitė nusišypso,-Esu iš žiobarų šeimos,mano tėvai abu žiobarai,gal dėl to čia neturiu labai daug draugų,-garsiai svarsto,-Man ištikrųjų patinka magijos istorija,apsigiginimas nuo juodosios magijos,žiobarotyra ir šiais mokslo metais pradėjo patikti transfigūraciją,-varniukė tyliai sukikena,-Man magijos istorija neatrodo nuobodi,man nepatiko žiobarų mokykloje istorija,ji atrodė tokia nuobodi,kad gali per pamoką užsnūsti,-varnanagė pavaidina snaudžiančią.
-Deja,prieš įlipant man į traukinį,aš susipykau su savo tėčiu,-mergaitė kiek nusimena.
-O kaip tu,-pabrėžia žodį-tu,-O kaip tu susipažinai su Elna?Papasakok,-pakartoja neseniai sakytą sakinį ir sukikena,bet ne tuo linksmuoju juoku.
Ir tuoliau laukė prakalbančio Neilo.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Njutas Miglapūtis Gruodžio 31, 2016, 01:22:51 pm
Išgirdęs jos pasakojimą Neilas jau norėjo žiotis, bet jį sutrukdė klausimas. Neilas nenorėjo jai to pasakoti, bet prisivertė ir prabilo:
-Na, mes susitikome instrumentų salėje ir ten susipažinome. Buvo labai smagu groti, šokti ir burti snaiges, tačiau jai reikėjo eiti daryti namų darbų, todėl mes susitarėme susitikti kitą karta uždraustajame miške. Daugiau apie ją neturiu ką papasakoti, nes nelabai dar gerai ją pažįstu. Berniukas perskaitė dar kelis puslapius ir įsidėjo knygą į kuprinę. Vakare perskaitysiu ir atiduosiu jai knygą.
- Atlleisk, man reikia skubėti, nes turiu daug namų darbų, taiaš jau eisiu. Susitiksim devintą valandą vakare Varno Nago bendrajame kambryje.
Varnonagas greitai užsidėjo kuprinę ant vieno peties, nusišypsojo atsisveikindamas ir išlėkė pro bibliotekos duris.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Grantacija Gerietė Gruodžio 31, 2016, 02:49:32 pm
Į biblioteką įėjo Gratacija Gerietė,naujoji Hogvartso mokinė.Ji nieko nepažinojo...Ji nuėjo prie knygų lentynos braukė pirštus per knygų nugarėles.Taip bebraukant jai ant kojos nukrito knyga.Gratacija pradėjo ją skaityti nepamatė kaip visiškai sutemo...Padėjo perskaitytą knygą į vietą ir toliau vaikščiojo biblioteka.
,,kaip norėčiau,kad kažkas ateitų...''
(http://static.tumblr.com/82527938c6c71592639861f2d514548b/thbaemr/tvvoaf0is/tumblr_static_5wfxvkxllb40sskcss080s48o.gif)
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Emilija Dumboldor Vasario 21, 2017, 10:57:33 pm
     Kai buvo pertrauka Emilija prisiminė tas dienas, kai ėjo į žiobarų mokyklą. Prisiminė, kai darė maketą. Ir pagalvojo: įdomu būtų padaryti Hogvartso maketą.                                       
     Ji nuėjo pas savo drauges:                     
  - Gal norėtumėt padaryti Hogvartso maketą?- paklausė Emilija.                                         
  - Ne, neįdomu,- atsisakė draugės.             
     Taigi išsimatavusi visas sienas po pamokų Emilija nuėjo į biblioteką. Sugalvojo mastelį ir iš ko darys.                                             
     Emilija iškirpo visas detales. Nuo didžiausios iki mažiausios, nuo sienos iki šiūkšlelės. Ir pradėjo klijuoti.                           
     Klijavimo darbas labai ilgas, varginantis ir reikalaujantis daug kruopštumo. Ji tai darė ištisas keturias valandas, bet nepavargo.                 
     Hogvartsas atrodė nuostabiai! Tačiau Emilija prisiminė, kad dar nepadarė namų darbų.
  - Gerai, kad pasiėmiau knygas!- pagalvojo Emilija.
     Ji labai greitai padarė namų darbus. Iš  bibliotekos Emilija išėjo patenkinta - padarė visus darbus!           
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: HPgirl1991 Balandžio 11, 2017, 04:51:08 pm
Kaylen nebuvo knygų graužikė, bet radusi tinkamą ir įdomią knygą visada mielai ją atsiversdavo. Štai todėl švilpiukė ranka braukė per knygų nugarėles ieškodama įdomaus pavadinimo. "Lengviausi ir praktiškiausi burtažodžiai", gal ne. "Transfigūracija. Kuo ji ypatinga?", manau profesorė man atsakys. "Vaistų receptai kurie pravers kiekvienam", na nuodų ir vaistų pamoka nėra mano stiprioji sritis, todėl galiu patobulėti, ar ne? Ištraukusi iš lentynos gan storą knygą Kaylen atidžiai apžiūrėjo  viršelį. Knyga buvo įsupta į violetinį aksominį viršelį. Sidabrinės raidės skelbė pavadinimą, o po jomis puikavosi katilo su kryželiu paveikslėlis. Truktelėjusi pečiais mergina patraukė išėjimo link, bet slystelėjusi ant glotnaus parketo skaudžiai išsitiesė ant grindų.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Kyla Carrington Balandžio 11, 2017, 05:03:02 pm
Bandydama pasidairyti po uždraustųjų knygų skyrių Kyla smuktelėjo už vienos lentynų. Čia ant grindų išsitiesusi gulėjo mergina. Klastuolė pasilenkė prie jos ir apžiūrėjusi jos uniformą ir rankose laikomą knygą prunkštelėjo:
-Vaistai? Nuobodu.
Mėlynplaukė atsainiai mestelėjo ranką ant grindų gulinčiai merginai. Ši dvejojo.
-Stokis tik,- Kyla pavartė akis.- Nors bendrai man nerūpi.
Klastuolė atsisuko į knygų lentyną. Ilgai nelaukusi iš ten išsitraukė knygą "Užkeikimai. Parodyk priešams kur jų vieta" ir įsidėjo sau į kuprinę. Atsisukusi į merginą ant grindų ji paskutinį kartą tarė:
-Kelkis. Nagi.
Kažkam važiuoja stogas. Kyla apsisuko ant kulno ir nuskubėjo išėjimo link.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: HPgirl1991 Balandžio 11, 2017, 05:11:57 pm
-Palauk!- susiprotėjusi, kad tai galimybė susirasti naujų draugų sušuko švilpiukė. Prie durų stovėjusi mergina atsisuko.- Aš Kaylen. Kaylen Catchlove iš Švilpynės. Ir vaistai nėra nuobodu. Na gal šiek tiek. Bet jų gali prireikti. Juk viena iš pamokų ir yra Nuodai ir Vaistai,- žodį vaistai ji pabrėžė.- Jeigu tai nuobodu, kodėl to mokoma čia?-rudaplaukė patenkinta išpūtė krūtinę ir nubraukė dulkes nuo savo apsiausto.
Ji atidžiai apžiūrėjo knygą ar jai nieko nenutiko jai nukritus ir atsisuko į mėlynplaukę kuri dar vis nustebusi styrojo prie durų. Įdomu, dėl ko ji tokia nustebusi? Ar dėl to, kad ją pašaukiau? O gal dėl tokio mano protingo sąmojo? Kaylen padrąsinamai šyptelėjo jai norėdama parodyti, kad ji gali laisvai kalbėti.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Kyla Carrington Balandžio 11, 2017, 05:23:27 pm
Kyla stovėjo nustėrusi. Ar ji ką tik norėjo su manimi bandė susidraugauti? Ji prapliupo juoktis.
-Mhm. Didesnės nesąmonės nesu girdėjusi. Vaistų gali nusipirkti vaistinėje,- nusijuokė ji.- Aš Kyla. Kyla Carrington iš Klastūnyno. O tu, dar kartą pagalvok ar tikrai nori turėti tokią draugę kaip aš. Aš sarkastiška, kandi, šlykšti. O tu. Atrodai draugiška, turinti tvirtą nuomonę gerutė mergaitė.
Klastuolė priėjo prie lentynos ištraukė apdulkėjusią knygą "Nuodai. Nunuodyk tuos kurie maišosi po tavo kojom" ir įbruko į švilpiukės rankas.
-Perskaityk ir palygink. Tada galėsim pasikalbėti,-mirktelėjo mėlynplaukė ir neatsigręždama išėjo iš bibliotekos nuversdama kelis knygų vėžimėlius ir arbatos puodėlį.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Coraline Birželio 13, 2017, 11:18:01 pm
Pirmakursė švilpiukė atėjo į biblioteką ir susirado jaukų kampelį skaitymui. Mergaitė susitarė šioje vietoje susitikti su savo naująja drauge - ketvirto kurso varnanage Elna Klumpar. 14-metė draugė žadėjo kad ateis lygiai 15 valandą. Karolaina išsitraukė iš kišenės savo laikrodį ir jį pasitikrino. Ak, ji per anksti atėjo. Kaip visada atėjau per anksti tarė mintyse sau Laina. Šiuo metu buvo 14:45. Ką veikti net 15 minučių? Kerė uždavė sau retorišką klausimą. Laiko buvo "į valias", tačiau Karo nenorėjo išeiti iš bibliotekos ir vėliau vėl čia grįžti. Davies atsisėdo ant kampe buvusio krėslo, tačiau tuoj pat atsistojo ir grįžo su didelę ir gan sunkia burtažodžių knyga. Manau man jos prireiks. Turėsiu ką veikt vakarais tarė sau tyliai švilpiukė ir nusišypsojo. Mergaitė pavartė knyga ir radusi kelis burtažodžius nusprendė juos išbandyti. Karo išsitraukė savo burtų lazdelę ir tarė Lumos. Lazdėles gale užsižiebė švieselė. Mergaitė nustebo ir apsidžiaugė. Mano pirmas bandymas visai pavykęs pagalvojo ji. Tada 11-metė tarė Nox švieselė užgeso. Karolaina dar pavarčiusi knygą rado burtažodį ir iškart jį išbandė Orchideous, jos rankose atsirado gėlių puokštė. Winggardium leviosa pabandė mergaitė, bet deja nieko neįvyko. Turbūt neteisingai ką nors padariau atsiduso Karolaina. Winggardium leviosa pakartojo mergaitė ir šį kartą gėlių puokštė pakilo. Šaunumėlis! Descendio gėlių puokštė gražiai nusileido ant žemės. Deletrius vos ne šūktelėjo sužavėta savo sugebėjimais švilpė. Gėlių puokštė gulėjusi ant žemės pradingo. Mergaitė padėjusi savo burtų lazdelę į vietą, patenkinta užvertė knygą ir laikinai padėjo ant žemės. Ji prisiminė apie susitikimą su Elna ir vėl išsitraukė iš kišenės laikroduką. Beveik 15 minučių čia jau praleidau nustebo Karolaina. Atrodo ką tik ji atėjo į biblioteką ir buvo 14:45. O jau 14:58. Po dviejų minučių čia turėtų pasirodyti varnanagė. Kerė atsipalaidavo kresle ir lėtai, tingiai apžvelgė bibliotekos patalpa. Netoli vietos kur sedėjo Laina buvo bibliotekininkės kabinetas ant kurio durų puikavosi sidabrinė lentelė su išgraviruotu užrašu - "Bibliotekininkės kabinetas". Šalia buvo skyrius atskirtas ne bet kokia, o auksine grandine. Matyt tai ir yra uždraustasis skyrius toptelėjo švilpei. Jai besižvalgant praėjo ir paskutinės 2 minutės iki Elnos pasirodymo.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Elna Klumpar Birželio 15, 2017, 12:19:23 am
Elna jau buvo beužmieganti pietų miegelio, kai ją pabudino retai apsilankantis dalykas - atmintis, o atmintis sakė, jog už trijų minučių laukia susitikimas su šviežiai iškepta (nesijaudinkit, niekas iš tikrųjų jos nekepė) pirmakurse Hogvartso švilpiuke.  Greit pašokusi iš lovos varnė užsimetė kažkokį storą ir labai per didelį megztinį, kažkokias juodas kelnes, įsispyrė kuo greičiau į kerzus ir susisuko savo kasdieninį kuoduką.  Mergina norėjo lėkti pro duris, bet visi vadovėliai buvo išmėtyti ant lovos. Argi taip gražu? Tada prasidėjo dydsis knygų grūdimas kuprinėn.
  Po penkių minučių pilnai susitvarkiusi Elninho greitu žingsniu išskubėjo bibliotekon. Įėjusi El užsikišo išsidraikiusias sruogas už ausies ir apsidairiusi pastebėjo šviesius plaukus.
-Labas, - tarstelėjo, - labai atsiprašau, kad šiek tiek pavėlavau, tik buvau nuvargus nuo... ne visų, bet kelių aplankytų pamokų. Tai kaip sekas? Kada atėjai čia?
  Nepaisant tokio mažaus chaoso varnanagė vis tiek buvo viskuo patenkinta ir išlaikiusi gerą nuotaiką.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: bernataviciute Birželio 15, 2017, 12:35:49 am
Karo pamatė atskubančią varnanagę. Ši pasisveikino ir uždavė gan daug klausimų. - Wow, Elninho, ne tiek daug klausimų iškart. - Nusijuokė Karolaina. - Sekasi puikiai, nepavėlavai, aš pati per anksti atėjus buvau, bet nebuvo nuobodu. Šiek tiek pabandžiau burti. - Šyptelėjo švilpė parodžiusi į burtų knygą. - Atrodo buvai pietų miego ar panašiai. - pirmakursė nužvelgė vyresnią draugę. Spėju buvo pamiršusi apie mūsų susitikimą. Ne duok dieve dar Alzheimeriu susirgs. mintyse pradėjo juoktis Davies - Galėjai ir neskubėt taip, būčiau palaukusi. Esu kantri. - tarė Laina. - Na, tai dėl kokių priežasčių mane pasikvietei į biblioteką, Elnosiuk Rudnosiuk? - Kerė paklausė priešais stovinčios merginos ir šyptelėjo.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Bela Black Rugsėjo 01, 2017, 02:28:03 pm
Bela norėjo perskaityti knygą. Klastūnyno bendrabutyje skaityti negalėjo, nes ten pykosi dvi antrakursės dėl to, kad viena gavo geresnį pažymį iš egzamino... Didžiojoje salėje per daug vaikų - ten Bela negalėtų susikaupti. Gal bibliotekoje yra koks jaukus kampelis...? Nuėjusi į biblioteką mergaitė apsidairė. Ten buvo tuščia, net bibliotekininkė išėjusi pietauti. Bela lėtai ėjo tarp lentynų. Staiga jos dėmesį patraukė menkas žybtelėjimas. Ji pasuko švieselės link ir priėjo tarsi kambariuką su suoliuku, staleliu ir lempa. Tai bus puiki vieta skaitymui. prisėdusi Bela pasidėjo kngą ir įniko skaityti. Po kelių dešimčių min. už nugaros išgirdo krebžtelėjimą. Atsisuko, ten stovėjo bibliotekininkė.
- A, tai tu, Bela. Ką čia veiki?
- Skaitau... negalėjau rasti vietos...
- Taip taip, suprantu tave... na ką, čia puiki vieta. Netrugdau.
Belai nespėjus atsakyti bibliotekininkė išėjo. Mergaitė šyptelėjo ir vėl palinko prie knygos...
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Daniela Kravitz Spalio 03, 2017, 02:27:00 pm
Daniela sėdėjo bibliotekoje laukdama Niko. Vėluoja... Kažkur vaikščiojo bibliotekininkė, mokiniai, girdėjosi verčiamų puslapių šlamėjimas. Atsibodus laukti, ji atsistojo ir ėmė žvalgytis po lentynas. Namų darbams reikia... Magijos istorijos, astronomijos, herbologijos... Ne tokios ir sunkios pamokos. Mergina, peržvelgusi lentynas, išsitraukė Stichijų augalų žinyną ir Astronomijos prietaisai: 2 knyga. Magijos istorija visiškai lengva.
Kai tik atsisėdo su knygomis ir dar viena, šiaip sau pasiimta Džonio Tedroso istorija, pasirodė ir Nikas.
- Pagaliau, - tarstelėjo Daniela, nukeldama kuprinę nuo gretimos kėdės. - Man patinka ši vieta. Jokių besitaškančių kalmarų ir panašiai... Daug namų darbų?
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Nico Maquet Spalio 05, 2017, 07:23:18 pm
 Skubiu žingsniu eidamas į biblioteką, Nikas vis žvilgčiojo į laikrodį. Susitarė su klastuole susitikt šeštadienį, 16 valandą, tačiau jis taip įsiskaitė į knygą, kad prararo laiko nuovoką. Dabar skubėjo, puikiai žinąs, kad neapsieis be kandaus jos komentaro. Mintyse šyptelėjo pats sau.
 Greitai linktelėjo bibliotekininkei ir nuėjo palei lentynas, ieškodamas draugės. Ji sėdėjo prie stalo, jau apkrauto vadovėliais ir ne tik - tarp kalnų mokyklinės literatūros matė ir pramogines knygas.
 Prieš įžengdamas į biblioteką pastovėjo kelias minutes prieš duris - nenorėjo vėl įpulti uždusęs. Tad dabar ramiai klestelėjo į kėdę šalia tamsiaplaukės.
 - Ir tave malonu matyti, - burbtelėjo, prieš tai dar pavartęs akimis, - Tiesą pasakius, dalį jau spėjau pasidaryti praėjusiom dienom, - nekaltai šyptelėjo, - tai liko tik kerėjimas, herbologija ir magijos istorija. Ak, dar ir ateities būrimas, bet jo net nesiruošiu ruošt.
 Kritišku žvilgsniu nužvelgė krūvą knygų ir pergamento ritinių.
 - O tu, kaip matau, viską pasilikai paskutinei akimirkai, hmm?
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Daniela Kravitz Spalio 15, 2017, 12:16:37 pm
Daniela nusišypsojo, išgirdusi, kad Nikas net neketina daryti ateities būrimo.
- Kas čia tokio pasilikti viską paskutinei minutei? - apsimetė įsižeidusi Daniela ir nusimetė nuo pečių plaukus. - Tai visai nieko, nes tu juk man dabar viską padėsi padaryti. Taip daug greičiau.
Kravitz atsivertė Stichijų augalų žinyną.
- Gal pradėkim nuo herbologijos? Ši tema man tikrai patiko ir net nėra sunku. Nors tau... Net nežinau, kaip tu susitvarkysi, - užjaučiamai pasakė mergina ir patapšnojo jam per ranką. - Nebijok, aš su tavimi ir tau padėsiu.
Tramdydama juoką, Klastuolė atsivertė reikiamą skyrių ir ėmė balsu skaityti.
- Ne, atleisk, bet, pasirodo, tau nepadėsiu, teks tvarkytis pačiam. Man per sunku garsiai skaityti.
Antrakursė peržvelgė tekstą, bet kažkodėl vaizdas liejosi akyse ir niekaip nesiskaitė. Na gerai, ne tokia tema, - niūriai pagalvojo ji ir pasiruošė rašyti.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Nico Maquet Spalio 15, 2017, 04:44:50 pm
 - Ne, nieko, man netrukdo, kad nemoki planuot laiko, - apsimestinai mandagiai nusišypsojo, tačiau kandūs žodžiai ir šaltos akys kėlė piktumo įspūdį. Po akimirkos pašaipiai nusijuokė, - Norėtum. Aš tik žiūrėsiu, kol tu vargsi ir mėgausiuos laisvu laiku, kurio tuoj turėsiu į valias.
 Jam taip norėjosi įžnybti į jos delną, dabar tapšnojantį jį, vos susilaikė to nepadaręs. Šiandien buvo gana irzlus, gal dėl to, kad šeštadienis, jis turėtų leisti dieną kiek kitaip nei prie knygų. Jei tik jo tėvas sužinotų, kad jis šventadienį tūno virš vadovėlių... Nuvijęs įkyrią mintį šalin, dėbtelėjo į klastuolę.
 - Čia dar reikėtų išsiaiškinti, kas kam padės, - sukikeno, - nė kiek neabejoju, jog išmanau šią temą geriau nei tu, - pašaipiai iškėlė antakius. - Ak, tiesa. Viską išmanau geriau, - pasipūtėliškai iškėlė nosį ir tuojau pat draugiškai nusijuokė.
 Klausėsi jos skaitymo tyliai, kažin kaip staigiai pamiršęs šaipymąsi. Aišku, ilgai tas nesitęsė - vos tamsiaplaukė nutilo, jam iš karto atgimė noras vėl erzinti draugę.
 - Vargšiukė, skaityt nemoka, - pažvelgė į bendrakursę užjaučiančiu žvilgsniu, - gal tave pamokyt?
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Daniela Kravitz Spalio 25, 2017, 05:13:24 pm
- Ne, nereikia, nuo tavo balso man skauda galvą, - atkirto mergina ir prisitraukė arčiau pergamentą. Pasiruošusi rašyti, vis dar delsė, nes susikaupti buvo tikrai sunku. Gerai... Stichiniai augalai. Tema nesunki, man ji puikiai sekėsi... Sekėsi.
- Na, gerai, - tyliai sumurmėjo Daniela ir ėmė rašyti tekstą. Namų darbai, kada reikėdavo sukurti straipsnio stiliaus tekstą, Klastuolei ėjosi tikrai lengvai. Pagauta smalsumo antrakursė žvilgtelėjo į Niko pergamentą. Jis atrodo ganėtinai žvalus... Kitaip nei aš. Stipriau praplėšusi akis Daniela ėmė skrebenti tekstą, dabar kylantį galvoje, kol neištvėrus paklausė:
- Kaip sekasi? - mat nenorėjo būti viena, kurios raštas be galo klaipėsi ir kuri kas tris sekundes tingiai vartė akis.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Nico Maquet Spalio 28, 2017, 03:13:20 pm
 - Keista, - iš nuostabos išpūtė akis, - maniau, kad nėra kam skaudėti.
 Pastebėjęs, jog ji prisitraukia arčiau savęs pergamentą ir ruošiasi jau atlikti užduotį, nutarė ir pats nesnausti. Nieko nelaukdamas iš kuprinės išsitraukė įprastą, žiobarišką parkerį ir pasiruošė rašytis. Greitai permetė akimis pamokų konspektus ir užduotį - ją apgalvojęs buvo jau anksčiau, dabar teliko gražiai suformuluoti savo mintis bei jas užsirašyti.
 Tuo dabar ir užsiėmė. Rašė net suraukęs kaktą, nė sukundei nepakildamas nuo pergamento ritinėlio, jau iki pusės užpildyti dailiu braižu, iš kurio net nepasakytum, jog jo savininkas yra vaikinas, dargi ir paauglys.
 Buvo taip susikaupęs, kad iš pradžių nė neišgirdo klastuolės balso. Tik vėliau suprato kažką girdėjęs, tad pakėlė galvą nuo stalo.
 - Gerai, net labai, sakyčiau, - rimtai atkirto. - O tau? - nė nelaukęs atsakymo dirstelėjo į jos ritinėlį, kuriame vietomis raštas buvo toks klaikus, kad nė negalėjai įskaityti.
 Išpūtė akis.
 - Tik iš smalsumo: ar tu įsitikinusi, kad profesorius supras, ką rašai? - erzinamai iškėlė antakius, - nes, žinai, višta gražiau už tave rašo...
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Emilija Sofija Skridlaitė Lapkričio 01, 2017, 03:29:05 pm
Emilija Sofija, išgirdusi lietaus beldimąsi į langus, pakėlė savo mažas baikščias akis į juos ir išvydo didžiulius lietaus lašus lenktyniaujančius per stiklą žemyn. Šis vaizdas Emilijai Sofijai taip priminė namus, kad mergaitė prisiminė visišką jų ilgesį. Tramdydama ašaras dėl namų ilgesio ji patraukė artimiausia kryptimi į biblioteką. Vos įžengusi Emilija Sofija tegirdėjo lietaus lašų simfonija. Nieko nelaukusi patraukė į bibliotekos gilumą, išsirinko knygą apie Hogvartso istoriją ir, radusi jaukų kampelį prie pat lango, pasinėrė į ją.
Mergaitės mintis vis persmelkdavo prisiminimai apie mamos tokiomis dienomis kepamus pyragus, skaitymą prie židinio, tėčio sekamas pasakas ir močiutės šiltus pasakojimus iš senų laikų, kuomet ji dar buvo jauna ir gyvybinga... Mergaitė iki šio laiko nė karto nesiilgėjo namų, nepasigedo tėvų ar senelės. Tačiau vos išgirdusi lietų visa tai prisiminė. Emilija Sofija jau seniai nebepaminė ties kur skaitė ir ar aplamai skaitė, nes jau kuris laikas jos jausmų sukeltas lietus tyliai ir lėtai sruveno jos veidu. Atsitokėjusi, kad yra bibliotekoje, mergaitė rankove greitai nusišluostė ašaras ir paslėpė veidelį iš šonų su savo plaukais. Įsikniaubusi į knygą ji stengėsi skaityti toliau ir pamiršti ilgesį, bet mintys niekaip nėjo iš galvos. Tad daugiau nelaukusi ir dar kartą nusišluosčiusi ašaras Emilija Sofija pakilo iš jaukaus kampelio, nunešė taip ir nežinia, pradėta ar ne skaityti knygą į vietą ir niekeno nepastebima išėjo.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Daniela Kravitz Lapkričio 05, 2017, 12:09:00 pm
- Atstok... - sumurmėjo mergina ir pajuto, kad jai skauda galvą. - Nekaip jaučiuosi, matyt, dėl to, kad tu čia pat. Žinai, visos tos auros, neigiamos energijos, - pridūrė, nors nė trupučio tuo netikėjo.
Baigusi pirmą užduotį, perėjo prie kerėjimo. Kadangi ir čia pagrindinis darbas buvo teksto rašymas, Daniela greitai, per daug nemastydama pradėjo dirbti. Tiesa, šįkart pasistengė rašyti kuo dailiau, tačiau nelabai sekėsi.
- Jau baigei herbologiją? - pasidomėjo, mintyse darsyk persiskaitydama užduotį. Tikrai lengva. Pasirinksiu Alohomora kerus.
Daniela pastebėjo netoliese vaikštant bibliotekininkę, ir užsinorėjo savo norui paskaityti storą knygą apie istoriją, bet namų darbų kalnas buvo didžiulis net ir Kravitz. Tad kibo į darbą ir kartu žvilgtelėjo pažiūrėti, kiek jau parašęs draugas.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Nico Maquet Lapkričio 06, 2017, 08:48:10 pm
 Tamsiaplaukė, matyt, buvo be nuotaikos - gal užduotis nesisekė, o gal šiaip sėdėjo pikta it vapsva - be priežasties, mergiotės gi taip moka. Užpyksta velnias težino dėl ko, o tu bandyk spėliok, kas čia jai mat užėjo. Visi žmonės kaip žmonės, tik mergiūkštės vis kokių nesąmonių prigalvoja.
 Nors Daniela tokia nebuvo - anskčiau nebuvo pastebėjęs, kad pūstųsi dėl kokio ne laiku ir ne vietoje ištarto žodžio. Dėl to jos subjurusi nuotaika tik dar labiau nustebino klastuolį.
 Nuleidęs jos atsaką negirdomis, pasilenkė vėl prie ritinio, norėdamas pagaliau baigti užduotį. Dar nespėjo baigti pastraipos, kai ji vėl atsiliepė.
 - Dar ne. Supranti, man svarbu padaryti gerai, o ne greitai - pasalūniškai šyptelėjo.
 Dirstelėjo į jos darbą - klastuolė jai paruošė herbologiją, dabar kibo į kitą dalyką. Jis tik gūžtelėjo pečiais - tegul sau kad ir viską pasidaro, jam tai kas. Ramiai, niekur neskubėdamas, baigė užduotį. Atsiduso.
 - Ochhh, gal ir pertrauką pasidarysiu, - atsilošė kėdėje, - gal užkąsti ko nors norėtum? Rekomenduočiau šokoladą: jis pageriną smegenų veiklą. Manau, tau kaip tik reikėtų.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Daniela Kravitz Lapkričio 07, 2017, 04:13:54 pm
Saldžiai nusišypsojus, Daniela tarė:
- Būtų puiku, tikrai užkąsiu. Tik jeigu bibliotekininkė pamatys, mane išgrūs per tris sekundes. Be to, jokio šokolado neturiu.
Kadangi Klastuolis atstūmė vadovėlius į šoną, mergina taip pat nusprendė pailsėti. Dabar rimtai užsinorėjau šokolado. Daniela peržvelgė tekstą. Jis buvo tikrai neblogas, ir nors rašysena nelygiai šokinėjo po pergamento lapą, ji dar nebuvo girdėjus, kad už tai nuimtų taškus. Gal kelis darbus atidėti? - paklausė savęs antrakursė, mat rašyti tikrai nebuvo nei noro, nei jėgų.
- Gal tu turi ko nors užkąsti? - meilikaujamai paklausė ir pasislinko arčiau tarsi koks kačiukas. Atrodau kaip idiotė. Bet bet kas suprastų, kad tai sarkazmas.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Nico Maquet Lapkričio 22, 2017, 07:18:57 pm
 Jis linktelėjo - savo paties nuostabai, visai patenkinta veido išraiška.
 - Tave gal ir išspirs, bet manęs ne. Svarbu, nečepsėk per garsiai. Tu jau didelė mergaitė, turbūt moki valgyt tyliai? - lengvai kumštelėjo Danielai į šoną.
 Ji pasislinko arčiau. Nikutis jau norėjo prieštarauti - niekada nebuvo didelis fizinio artumo mėgėjas. Tačiau suprato nepajutęs jokio šaltumo ar abejingumo, net atvirkščiai: galėtų pasakyti, kad jam tas visai patiko. Galėtų, bet, žinoma, tikrai to nedarys. Laimei, keturiolika metų slėpė emocijas - šį kartą neturėtų kilti sunkumų. Ironiškai sukikeno.
 - Dar miauksėti ar murkti pradėk, - burbtelėjo.
 Pasitraukė arčiau savęs kuprinę. Akimirką ar dvi joje pasirausė, o tada išsitraukė didelę plytelę juodojo šokolado bei duonos traškučių.
 - Kaip puiku, kad aš turiu, - vyptelėjo.
 Atidaręs pakuotę šokolado, atsilaužė sau gabalėlį, likusią plytelę ištiesė klastuolės pusėn.
 - Vaišinkis, tau nepakenks.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Emilija Dumboldor Sausio 12, 2018, 07:52:45 pm
     Emilija buvo labai pavargusi po šios dienos.Tą dieną buvo daug pamokų ir šiaip pavargusi nuo rutinos. Tad nusprendė pailsėti bibliotekoje. Juk knygos taip atpalaiduoja.
     Dumboldor nuėjo į biblioteką. Lietė knygų nugarėles ir ieškojo įdomaus pavadinimo. O jei tiksliau tai nuotykių knygos. O štai ir ji! Knyga pavadinimu "Kelionė nežinioje". Atrodė tikrai įdomiai.             
     Emilija susirado jaukų kampelį skaitymui ir atsisėdusi  atsivertė knygą. Vos tik pradėjusi skaityti, suprato, kad knyga bus pilna nuotykių ir išgyvenimų! O kokie herojai ir siaubingi piktadariai.
     Knyga taip greitai skaitėsi, kad Emilija ją perskaitė per 1,5 valandos.
     Išėjusi iš bibliotekos Dumboldor buvo rami, pailsėjusi ir jautėsi nuostabiai. O kokia knyga! Neįmanoma pamiršti tų nepaprastų žygdarbių ir siaubingų išgyvenimų. Tikrai, biblioteka puikus dalykas poilsiui ir naujiems nuotykiams!
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Matilda Edison Vasario 15, 2018, 04:36:40 pm
Šiandien Viki buvo nusiteikusi skaitymui, todėl nenuostabu, jog šiandien visą laisvą laiką nusprendė leisti bibliotekoje, viename mielame kampelyje skaitymui. Pasiėmusi labiausiai į akį kritusią knygą, klestėjo į minkštą ir patogų foteliuką. Ilgai ji ten sėdėjo. Nemažai paskaičiusi atsistodavo iš krėslo ir padarydavo penkių minutėlių pertraukėlę, prasimankštindavo, apeidavo foteliuką keletą kartų, pamąstydavo perskaitytos knygos dalį. Tai labai praversdavo, nes kitaip Vikiai susisuktu galvą nuo daugybės žodžių ir raidžių knygoje. Taip prabėgo dvi valandos ir Viki jau baigė skaityti knygą. Pažvelgus į laikrodį Viki susimąstė: Hmm na šiandien tikrai pakaks. Einu padėt knygą, ir eisiu pasiimti kokią knygutę, kad dar prieš miegą galėčiau pasiskaityt Viki kėlėsi nuo krėslo, greičiausiai buvo per daug užsisvajojosi, nes staiga į kažką atsitrenkė, laimiai spėjo atsiremti į foteliuką ir išlaikyti pusiausvyrą, kitaip būtu greičiausiai parkritusi ant žemės.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Ilya Vasiliev Vasario 21, 2018, 01:04:27 pm
-Atsargei, -sumurmėjo Ilya po susitrenkimo, akcentas vėlei persunkė iš jo lūpų sklindančius žodžius. Berniuko rankose tūnojo kelios storos knygos odiniais, nušiurusiais viršeliais, prispaustos prie siauros krūtinės. Melsvai žalsvos akys nužvelgė į žmogų, kuris susidūrė su juo, veide šmėkštelėjo tam tikras nepasitenkinimas, galbūt net pyktis, tačiau švilpis tiesiog pasikišo tas kelias knygas po pažastimi ir paėmė iš merginos tą knygą, kuri ji skaitė. Ir matyt dabar norėjo grąžinti, todėl be sąžinės graužaties pats pasiskolino šią ir nukiūtino prie vieno iš krėslų, sėsdamas į jį.
Ilya nelabai rūpėjo kiti žmonės, jis tiesiog norėjo ramiai praleisti laiką, tylint, su nieko nebendraujant. Na, toks elgesys buvo gana antisocialus, tačiau nenorėjo veltui aušinti burną. Švilpis į glėbį pasigriebė vieną iš knygų ir pradėjo ją skaityti.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Matilda Edison Vasario 22, 2018, 07:31:34 pm
Viki tvirtai besistojant ant žemė išgirdo nepažįstamojo Atsargiai, bet į tai tik linktelėjo. Vaikinui nuėjus savais keliais Viki tik nulydėjo jį akimis, rimtu ir galima sakyti ne patikliu žvilgsniu. Tada apsidairiusi suvokė, jog niekur šalia nėra knygos kurią skaitė pastarąsias kelias valandėles. Nužvelgė vaikiną, žinoma šis pasiėmė knygą. Mergina pasivyjo nepažįžtamąjį:
-Atsiprašau, ruošiausi knygą grąžinti...
Vikiai atrodė keista, kad nepažįstamasis neatsiklausias pasiėmė jos knygą ir nupėdino. Tad ji buvo keik sutrikusi ir nežinojo kas čia ką tik įvyko, nesigaudė. Žvelgė nepažįstamąjam tiesiai į melsvas akis ir bandė suprasti kas čia dabar. Ji buvo suirzusi, pavargusi ir prastai nusiteikusi ypač po susidurimo su juo.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Ilya Vasiliev Vasario 24, 2018, 09:01:18 pm
Kartais nesuprato šio krašto nesąmonių, išvedžiojimų ir išgalvojimų. Juk pasaulis galėjo būti lengvesnis, jeigu bent kiek supaprastėtų žmonės.
-Ką?- atžagariai pažvelgė į mergaitę prieš jį, piktai suraukęs antakius. Jo rankose ilsėjosi knyga, praverta ir laukianti, kol jis toliau ją skaitys. -Pasyėmeu dabar aš ją, - pridūrė, nepasakytas 'nelįsk' kabojo ore. Ilya sukryžiavo kojas ir toliau įbedė nosį į knygą; dievai, ką turėjo padaryti, kad galėtų ramiai paskaityti veikalų? Pasikarti? Nusišauti? Dieve mano, koks sunkus gyvenimas. Taip norėjo imti ir pasinerti į žodžių lobyną, tačiau tos taisyklės-- arba šiaip kažkokie marazmai trukdė tam.
Ilya sunkiai atsiduso ir užvertė knygą, ištiesdamas ją mergaitei.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Matilda Edison Kovo 01, 2018, 04:33:00 pm
Ką? - nuskambėjus tokiai fraziai Vikiai visai nuotaika subjuro. Ji nesuprato ka tas berniūkštis čia daro eina jis po galais-mąstė Viki.
O po valandėlės tas pats pasipūtėlis su keista veidelio išraiškėle ištiesė tą knygą.
-Gal tu turėk- gana sarkastiškai drėbė mergaitė- keistuolis...-tyliai vos girdimai sušnabždėjo sau po nosimi ir nukulniavo toliau, link lentynų kaip ir planavo norėjo pasiimti dar viena knyga pasiskaityt prieš miegą.
Ar jis koks keistuolis? Pasipūtėlis!-vis mąstė Viki ir niekaip negalėjo keistuolio užmiršt. Tik išėjus ir palikus biblioteka toli sau už nugaros Viki mintys prasiblaškė ir apie keistuolį bibliotekoje liko tik prisiminimas lygus dūmui, kuris išsisklaido vos papūtus vėjui.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sara Nikolė Keyes Balandžio 01, 2018, 10:52:48 pm
Profesorės kulniukų kaukšėjimas į grindinį merginai priminė ėjimą į pirmąją jos vedamą pamoką, tik dabar ji be baimės ėjo. Šį kartą į biblioteką Sara ėjo ne informacijos pamokai, ne tiesiog laiko praleisti bibliotekan prieš pamoką, o tiesiog ramiai pabūti, pasėdėti ir maloniai praleisti laiko tarp knygų.
Nikolei buvo keista įžengti į biblioteką ne kaip mokinei, bet kaip vaikų mokytojai. Keistumo jausmas mėlynplaukės ilgai neapleido, tačiau po keliolikos minučių mergina vėl ėmė jaustis kaip ir anksčiau. Smagiai tarp knygų. Jaukiai tarp knygų. Sava. Vėl.
Vos pravėrus bibliotekos duris mergina akimis surado jaukų kampelį. Ten buvo keletas krėslų, kurie buvo beveik vienoje vietoje.
Atsisėdusi ant vieno krėslo Sara pastebėjo ant netoliese stovėjusio stalo knygą, mergina ją atsargiai paėmė. Dvejomis pirštų pagalvėlėmis nuvalė dulkes ir pažvelgė knygos pavadinimą. Asmenybės, kurios nusipelnė žiobarotyros mokslui. Net ir čia, mane persekioja.
Mergina greitai pervertė puslapius ir užvertė knygą, kuri tikrai buvo bent 300 puslapių. Sara pamažu atsipalaidavo ir besėdint krėsle užvertė galvą, stebėjo baltos spalvos atspalvio lubas. Gražu.
Girgžt. Bibliotekos durys prasivėrė. Įėjo žmogus. Įdomu, kas? Durų pravėrimas sužadino profesorės smalsumą. Tada pažvelgė durų pusėn. Mokinys.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Melisa Keyes Balandžio 01, 2018, 11:09:44 pm
Garbanė tylomis pėdino bibliotekos link, tai tapo jau įpročiu kiekvieną vakarą praleisti bibliotekoje. Pravėrusi duris ir lėtai įžengusi į patalpą pastebėjo mėlynplaukę, profesorę.
-Labas vakaras,- nejaukiai šyptelėjo Melisa.
Ši nukulniavo iki krėslo ir išsidrėbė , sulenkė kojas ir basas pėdas paslėpė po tamsiai geltona suknia, kuri buvo tikrai ilga, net iki blauzdų. Mergina lėtai susirišo garbanas į žemą, netvarkingą kuodą, nors jo net nebuvo galima vadinti kuodu, nes tai tebuvo garbanų sūkurys. Pastebėjusi kelias knygas ant stalelio jas paėmė ir pradėjo tarp jų ieškoti tos, kurią skaitinėjo praeitą vakarą. Neradusi atsiduso ir paėmė pačią banaliausi kokią galėjo pasirinkti. Haris Poteris ir paslapčių kambarys. Raudonplaukė nuobodžiai skaitinėjo knygą vis praleisdama kelis skyrius, nes knygą jau buvo ištyrinėjusi ir žinojo kone kiekvieną eilutės žodį. Pakėlusi pavargusias akis į profesorę, kuri buvo priešais, suraukė antakius. Profesorės rankose buvo knyga, kurią Melisa skaitė aną vakarą.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sara Nikolė Keyes Balandžio 01, 2018, 11:37:57 pm
Išsidrėbusi ant krėslo Sara pakankamai garsiai pasisveikino su neseniai pro duris įėjusią mokinę.
-Sveika,-pasisveikino su varno nago mokinuke, kurią matė savo pamokoje, berods jos vardas Melisa.
Keistumo jausmas vėl atsirado. Nikolei buvo nepatogu sėdėti tyloje vietoj to, kad galėtų kalbėtis.
Ramiai suskaičiavusi iki dešimties profesorė prakalbo:
-Tu Melisa, taip? Atrodo, mačiau tave savo pamokoje. Ar ji patiko?
Mėlynplaukei pradėjus pokalbį, jis Saros pagalba pasuko link pamokų, kurias šiek tiek bijojo vesti, bijojo mokinių nuomonės, ko neseniai paklausė varniukės.
Dvidešimtmetė prisiminė savo koledžą, kuriam uždirbdavo taškus. Varno nagas bėgant mokslo metais  tapo saugiu prieglobsčiu jaunajai Keyes. Tapo namais po motinos engimo. Tik dabar Nikolė suprato, kaip ilgisi mamos ir varno nago bendrojo kambario, tos mėlynos spalvos, kurią dabar mato rečiau nei anksčiau.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Melisa Keyes Balandžio 02, 2018, 12:12:31 am
Raudonplaukė pasimuistė krėsle ir dėbtelėjo akimis į profesorę Sarą. Pirmą jos žiobarotyros pamoką Melisa jautė keistą jausmą širdyje, vis kirbėjo kažkokia dalelė, kuri norėjo kažką pasakyt, šįkart - tas pats. Išgirdusi Saros klausimą, susimąstė, praėjus keletai akimirkų, prabilo:
-Taip, Melisa,-išsišiepė keturiolikmetė.-O taaip! Patiko, buvo labai įdomu, bet kiek baisoka, nes pabandžiusi burtą su pirmąją nuotrauka ji užsidegė,-nusipurtė mergina.
Garbanė užvertė knygą ir padėjo ją ant stalelio. Pasitrynė akis pirštais ir užsimerkusi padėjo savo mažą galvelę ant krėslo atlošo. Iš šono ši atrodė kaip susirangiusi katė, kuri tiesiog ištisom dienom miega.
Staiga lyg pabudusi iš transo būsenos, pašoko.
-Aš čia taip pagalvojau, khem,-pasimuistė Melisa.-Mėgstat raugintus agurkėlius?-mergina nusijuokė, kai suvokė, kad paklausė visiškos nesąmonės.
Vėl užsimerkusi ir padėjusi savo galvą ant krėslo atlošo, laukė profesorės atsakymo. Jėzau, jeigu jai patiks agurkėliai taip, kad negali be jų gyventi, tai mes tikriausiai sielos sesės. Melisos mintyse klaidžiojo pačios kvailiausios mintys, o dėl to buvo kaltas tik nuovargis.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sara Nikolė Keyes Balandžio 02, 2018, 12:41:16 am
-Džiaugiuosi, kad patiko. O ta užsidegusi nuotrauka nesužeidė tavęs?-Pasiteiravo, bet ne iš to, kad privalėjo rūpintis mokiniais, o dėl to, kad jai tikrai rūpėjo jie. Sara tikrai nenorėjo, kad per pamoką kažkas susižeistų, o ypač per pirmąją.
Iš pirmo Nikolės žvilgsnio Melisa atrodė pavargusi, gal neišsimiegojusi, o gal tiesiog negavusi tinkamo miego kiekio. Keista. Profesorė irgi pasijuto išsekusi.
Tarp varniukės ir buvusios varnanagės įsivyravo trumputė tyla. Tyla niekada nepatiko Sarai, ji jautėsi nejaukiai, kai niekas nekalbėdavo. O dabar po tylos varnanagė pašoko ir uždavė tikrai gana keistą klausimą į kurį nei atsakysi nenusijuokusi, nei neatsakysi.
-Rauginti agurkėliai skanūs, ypač prie kokio nors mėsos patiekalo. Bet agurkėliai nėra mano pagrindinė mėgstama daržovė,-taip pat nusijuokė lyg tai būtų neįprasta ar keista tema, nors tai buvo paprasta tema apie agurkus, o ko ne?
Mintys zujo po mėlynplaukės galvą, Sara vis galvojo kaip toliau tęsti pokalbį, bet nepadarytų jo nuobodaus.
-O ką dar mėgsti be agurkėlių?-Dvidešimtmetė padarė prielaidą, kad Melisa mėgsta raugintus agurkėlius.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Melisa Keyes Balandžio 02, 2018, 07:54:26 am
-Ajj, tik pirštus kiek apdegino, bet šiaip viskas gerai buvo,-nusišypsojo Melisa.
Jai ši profesorė itin patiko, buvo miela, atrodė kiek susikausčiusi matėsi, jog jai tikrai rūpi jos mokiniai.
-Dar mėgstu tokias mažytes morkytes ir juodą šokoladą du paprikomis, o ir dar Hagrido tuos neįkandamus sausainius,- iš Melisos burnos pradėjo nevaldomai byrėti žodžiai.- Dar taip pat patinka rūgštieji ledinukai, kuriuos galima nusipirkti skersiniame skersgatvyje, aišku, jeigu jų persivalgysi, tai galima atsisveikinti ir su liežuviu ir su skrandžiu.
Tuomet raudonplaukė užtilo, jai pasirodė, jog jau tiesiog laikas. Ši pasiėmė nuo krėslo esantį pledą ir apsigaubė savo nuogas rankas, mat jai pasidarė kiek šaltoka vien su vasarine suknele. Garbanė įsižiūrėjo į mėlynplaukės veidą, bet nieko nepasakė, žvilgtelėjo į spindindčias akis ir nusišypsojo.
-Galiu į jus krieptis ‘tu’?-paklausė.- Tavo žalios akys panašios į manąsias, o spindi visai kaip mano tėčio, jos visada spindi.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sara Nikolė Keyes Balandžio 03, 2018, 01:36:55 am
-Man iš čiulpiamų saldainių labiausiai patinka tokie rūgštiniai saldainiai. Kuo rūgštesni, tuo geresni, - Sara šyptelėjo.
Profesorei buvo vis maloniau ir jaukiau kalbėtis su Melisa, ypač tokiomis temomis, kurių net nenaudodavo įprastame susipažinimo pokalbyje.
-Reikės kada nors tų rūgščiųjų ledinukų paragauti, - dvidešimtmetė dar kartą maloniai šyptelėjo.
Nikolė pažiūrėjo į varniukę, kuri netrukus apsigaubė rankas pledu. Sara pastebėjo pledą ir pajautė menką šilumą.
-Žinoma, gali, - kvailai šyptelėjo, o po minutės jau gailėjosi šypsnio. - Dėkoju.
Profesorė nežinojo, ar tai buvo komplimentas, bet vis tiek padėkojo.
- Gal mes panašios ne tik atsitiktinai. Gal mes giminaitės? - Garsiai išdėstė mintis, o klausimas buvo skirtas labiau Sarai nei Melisai.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Melisa Keyes Balandžio 03, 2018, 06:12:55 pm
-Būtinai reikės, turiu jų po savo lova, gali bet kada paprašyti,- nusijuokė raudonplaukė.
Melisa sutriko išgirdusi garsias Saros mintis. Jai visuomet atrodė, jog turi slaptą giminaitę, kažkur pamestą, o čia taip staiga sukyla tokios pačios mintys priešais sėdinčiai profesorei, kaip ir Melisai per pirmąją žiobarotyros pamoką. Mergina atsistojo, lėtai priėjo prie Nikolės ir paėmė jos ranką.
-Tėtis man pasakodavo, jog kiekvienas iš mūsų giminės turi neįprastą randą delno viduryje, tai lyg mus išskiriantis ženklas,-tarė garbanė ir net nežvilgtelėjusi į delną, paliko mėlynplaukės ranką ramybėje ir žvilgtelėjo į savąją.
Šios nedideliame delne puikavosi menkai matomas randas, kryželio formos. Melisa atkišo delną Sarai prieš akis.
-Štai, kažkas panašaus,- sumurmėjo.- Mano tėtis turi tokį patį, senelis kiek pamenu snaigės formos. Šie randai atsiranda nuo gilių pjūvių vos gimus, tai kaip įšventinimas,-paaiškino garbanė.
Melisa nebedrįso paimti Nikolės rankos, pagalvojo, kad geriau pati mėlynplaukė pasako ar turi randą ant kairės rankos delno.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sara Nikolė Keyes Balandžio 03, 2018, 09:12:35 pm
Melisai paėmus profesorės delną jis dvidešimtmetei pasirodė šiltas.  Bičiulei parodžius savąjį delną, Sara pamatė kryželio formos randą. Įdomu. Pagalvojo ir pažiūrėjo į kairės rankos delną. Nieko.
- Deja, - nuliūdusiu balsu ištarė, o vėliau atsitiktinai, su viltimi pasižiūrėjo į dešinės rankos delną. Yra. - Kažkoks randas yra ant dešinės rankos delno, - tarstelėjo ir parodė dešinį delną.
Ant delno puikavosi simetriškas, nors ir neryškus kvadratukas. Netrukus delnas buvo patrauktas.
- Gal šventindami mane suklydo? - Uždavė klausimą labiau sau nei Melisai, bet vis tiek troško atsakymų. - Gal padaviau netyčia ne tą delną? Kas žino, - garsiai pagalvojo ir po sekundės nutilo.
- Kaip manai, gal einame paieškoti Keyes genealoginio medžio? - Pasiūlė ir jau buvo pasirengusi stotis ir eiti prie lentynų.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Melisa Keyes Balandžio 03, 2018, 09:34:42 pm
Melisa vėl paėmė naujosios draugės ranką ir apžiūrėjo, pirštais švelniai perbraukė per delną ir nusišypsojo. Neryškus kvadratukas tik liudijo, kad ji gali būti Melisos Keyes giminaitė, visos Keyes giminės randai turėdavo simetriškas linijas, niekada nebūdavo jokių kitokių įlenkimų.
- O šiaip tavo mama ar tėtis turi randus? O gal yra apie tai kažkada kalbėję?- raudonplaukė paklausė vildamasi, jog Sara žinos kažką apie tai.- Paprastai nuo rankos, kairės ar dešinės, niekas nepriklauso, svarbu tik randas, bet manojoje šeimoje visi turi randus tik ant kairės.
Garbanė pasitvarkė savo suknelę, iš naujo persirišo plaukus, bet šįkart ne į kuoduką, o į aukštą arklio uodegą.
-Taip, žinoma. Kodėl gi ne?- Melisa pasitrynė savąsias smaragdines akis ir nutipeno prie lentynų, kuriose buvo sudėta daugiausia knygų su šeimų genealoginiais medžiais.
Atsidususi apžiūrėjo didžiules, siekiančias lubas, lentynas.
-Nuo ko pradėsime?

Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sara Nikolė Keyes Balandžio 03, 2018, 10:07:00 pm
Sara greitu judesiu atsistojo ir kartu su Melisa nuėjo link lentynų, kurioje turėjo būti daugumos giminių genealoginiai medžiai.
- Gal pradėkime nuo... - Profesorė apžvelgė lentynas, - Manau, kad turėtų būti kažkur pažymėta kokios nors raidės, padėsiančios rasti Keyes pavardę.
Išsakiusi nuomonę pradėjo ieškoti K raidės.
-Na štai! - Sušuko ir pakvietė Melisą. Nurodyta lentyna buvo dešinėje patalpos pusėje, o raidė lūkuriavo beveik lentynos viduryje, nors buvo labiau apačioje. - Taigi pradėkime, - su entuziazmu pasakė.
Dvidešimtmetė akimis ieškojo Keyes pavardės, kol prisiminė neatsakytą klausimą.
- Esu šimtu procentu įsitikinusi, kad žmonės su kuriais gyvenau neturi rando. Mat esu įvaikinta, tad tėvų ar nepažinojau, ar tiesiog neprisimenu, - Sara liūdnai šyptelėjo. - Na, o tu ką papasakotum apie tėvus?
Keyes uždavė klausimą, kad darbas ieškant genealoginio medžio neprailgtų ir nenusibostų.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Melisa Keyes Balandžio 03, 2018, 10:41:05 pm
Raudonplaukė kartu su Sara pradėjo ieškoti Keyes pavardės. Jos akis užkabino kelios panašios pavardės, bet tai nebuvo ko jos ieškojo.
- Mano šeima keista,- tarstelėjo Melisa.- Išties keista. Mama - žiobarų kilmės burtininkė, būdama dvylikos pabėgo iš namų ir pasikeitė vardą, jau aštuoniolika metų ji vadinasi Vinkse. Tėtis - pasipūtėlis, grynakraujis, tikrai erzinantis, bet labai jį myliu. Esu vienturtė, bet tuo pačiu ir trečias vaikas šeimoje,- Melisa nutilo, jai ne visuomet patikdavo kalbėti apie savo šeimą.- Turėjau brolį, šis mirė nuo vėžio, smegenų auglio, o antrasis vaikas, nežinau ar tai buvo brolis ar sesuo,- mergina užtilo.
Giliai įkvėpė ir vėl prabilo:
- Mama patyrė persileidimą,- raudonplaukės skruostais pradėjo ristis ašaros.
Ši tyliai sukūkčiojo, vis valėsi ašaras, bet nebeištvėrusi puolė Sarai į glėbį ir raudojo taip, kad tikriausiai visa biblioteka girdėjo.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sara Nikolė Keyes Balandžio 03, 2018, 11:01:36 pm
Sara prie lentynų atidžiai ieškojo savo pavardės, bet tuo pačiu smalsiai klausėsi Melisos pasakojimo apie šeimą. Netrukus, kaip dažniausiai ir nutinka, atėjo liūdnoji šeimos pasakojimo dalis. Bičiulei pasakojant apie šeimą ir brolį Sarai suspaudė širdį ir ši prisiminė, kaip jos globėja engdavo jos. Vos po minutės pasakojimas apie negimusį brolį ar seserį visiškai sugraudino dvidešimtmetę, kad kelios ašaros nuriedėjo jos skruostais.
- Ak, man labai gaila, - sušnibždėjo Melisai į ausį, kol varniukė glaudėsi prie profesorės. - Nurimk. Viskas bus gerai.
Mėlynplaukė kurį laiką ramino netikėtai apsikabinusią mokinę visokiais žodeliais. Nors žinojo, kad viskas nebūna gerai, bet viltis miršta paskutinė, ar ne?
- Na va, Melisa. Kvėpuok ramiai. - Ramino Melisą, pati stengdamasi sutramdyti į paviršių kylančias ašaras.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Melisa Keyes Balandžio 04, 2018, 09:34:28 pm
Melisa jautėsi saugiai Saros glėbyje, atrodė, jog ji su mama, kuri niekada nepaliks. Pati keturiolikmetė nuvalė savo draugės ašaras nuo skruostų, o savąsias paliko riedėti toliau ir džiūti ant jos strazdanoto veido. Tai neturėjo įvykti, mama neturėjo prarasti vaikelio... Melisa jautėsi labai blogai, labai. Tai senelis kaltas dėl visko. Jis nenorėjo būti antrą kartą seneliu... Mergina jautė viduje verdantį pyktį, bet greit nusiraminusi menkai šyptelėjo Nikolei.
- Viskas gerai,- išspaudė didelę, plačią, bet netikrą šypseną.- Visada būna gerai. Tik reikia laiko,- nutilo.- Erdvės,- sušnabždėjo.- Tuomet viskas būna gerai.
Melisa sunkiai nusibraukė ašaras nuo veido, braukė taip, kad net skaudėjo, atrodė, kad nusiplėšė odą. Giliai įkvėpė. Prabilo:
- Tęskime paiešką,- kibo toliau į darbą.- O vėliau aš norėsiu juodos arbatos su pienu ir lovos,- atsisuko į Sarą.- Arba geriau, tik lovos. Daugiau nieko.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sara Nikolė Keyes Balandžio 04, 2018, 11:35:12 pm
Glaudžiantis dviems Keyes pavardės savininkėms atmosfera tapo jaukesnė. Sarai buvo malonu po pakankamai ilgo laiko prisiglausti prie kažko ir išsiverkti, nors jautėsi labiau kaip mokinukė, o ne kaip dvidešimtmetė profesorė. Po kelių minučių apsikabinimas buvo nutrauktas, o Nikolė vėl kibo į darbą su varniuke, tačiau mėlynplaukei vis dar jautėsi keista, gal šiek tiek raminanti atmosfera.
Saros akys sustojo prie Keger pavardės. Beveik abėcėlės vidurys. Bandė galvoti optimistiškai, kas Sarai beveik nesisekė.
- Nebloga idėja. O už vis labiausiai dabar norėčiau šiltos kakavos, šilto pledo ir kokios nors geros knygos, - nusišypsojo Melisai. - Ir žinoma, lovos.
Merginai paminėjus lovą dvidešimtmetė užsimanė tuoj pat į ją atsigulti ir ramiai pailsėti, nors jai buvo smagu ir su naująja bičiule.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Melisa Keyes Balandžio 09, 2018, 10:22:27 pm
Raudonplaukė giliai atsidususi atsisėdo ant grindų ir atsirėmė į lentyną, kuri buvo jai už nugaros. Ši užmerkė akis ir norėjo snūstelėti, bent sekundėlei. Taip ir padarė, bet greitai vėl atsimerkė ir prišliaužusi prie lentynos tyrinėjo ją. Galbūt mes ne čia ieškom? Kodėl niekur nėra Keyes pavardės?
Melisa nusišypsojo Sarai, kuri uoliai ieškojo ir knisos tarp lentynų, bet nieko nepasakė. Kaip garbanė ir minėjo, reikia tik laiko ir erdvės. Šiuo metu jai reikėjo bent minutėlės laiko ir šiek tiek erdvės nuo žmonių, todėl vėl atsirėmė į lentyną ir užmerkė akis. Bibliotekoje buvo mirtina tyla, girdėjosi tik laikrodžio tiksėjimas. Vienas, du, trys. Melisa atsimerkė, jautėsi žymiai geriau. Tuomet lėtai pažvelgė į K raidės lentyną ir šūktelėjo:
-Žiūrėk tau po kaire!- greitai susiėmė už burnos supratusi, kad per garsiai sušuko, o dar ir dėl to, kad rado tai ko ieškojo.
Keyes giminės medis buvo rastas.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sara Nikolė Keyes Balandžio 10, 2018, 07:05:42 pm
Profesorė entuziastingai ieškojo Keyes pavardės. Panorėjusi nors trumpam atsipūsti nuo paieškų pažvelgė Melisos pusėn, šioji ramiai nusišypsojo. Dvidešimtmetė atsakė tuo pačiu. Po kelių minučių po biblioteką pasklido naujosios bičiulės šauksmas. Sara su viltimi pažvelgė į kairę pusę. Ten puikavosi Keyes pavardė.
- Pagaliau, - iš palengvėjimo atsiduso ir priėjo arčiau pavardės. -Eikš arčiau, - negarsiai pakvietė Melisą ir jai atėjus paėmė lentynoje buvusį giminės medį.
Na štai. Dar kartą mintyse atsiduso. Tik dabar Nikolės veide buvo ne viltis, o baimė. Ji bijojo sužinosianti ne tik, kad Melisa yra jos giminaitė, bet pamatysianti savo tikrųjų tėvų vardus. Netrukus baimė pavirto į nežymų norą.
- Pradėsim? - Nedrąsiai paklausė ir laukė mokinės atsako.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Melisa Keyes Balandžio 15, 2018, 07:53:52 am
Raudonplaukė stryktelėjo, kai Nikolė jau paėmė jos giminės medį. Ši nervingai timptelėjo savo drėgnomis nuo prakaito rankomis suknelę ir kostelėjo. Jai buvo didžiulis noras sužinoti ar ši mergina, o gal tiksliau moteris, yra jos giminaitė. Giliai širdyje Melisa jautė ir šiokį baimės jausmą, bet nuvijusi jį šalin priėjo prie Saros ir paėmusi iš jos rankų knygą padėjo ant grindų. Tuomet atsisuko į baimės persmelktą mėlynplaukės veidą ir paėmė ją už rankų.
-Nebijok, viskas bus gerai, - įkvėpė šiek tiek oro mergina. - Nagi, pradėkime, verskime šį suknistą medį, - spustelėjo draugės rankas.
Atsisėdo ant grindų ir ranka nuvalė Keyes giminės medžio knygą.
-Jeigu neprieštarausi atversiu aš,- mirktelėjo garbanė ir greitai atvertė.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sara Nikolė Keyes Balandžio 15, 2018, 06:57:36 pm
Melisa neparodydama jokios baimės drąsiai atvertė Keyes giminės medį. Dvidešimtmetė nustojo bijoti ir pažvelgė į atverstą knygą.
- Dabar geriau susiraskime savo vardus. - Tarstelėjo ir akimis pradėjo ieškoti Saros vardo.
Profesorės akys lakstė nuo vardo prie vardo, kol užtiko savąjį vardą. Sara Nikolė Keyes.
- Na štai, manasis rastas, - ištarė ir pirštu parodė į vardą. - Suraskime tavąjį.
Šį kartą Saros akys ieškojo ne savo vardo, o Melisos, tačiau Melisos vardo ji nematė. Gal nėra? Pagalvojo ir ieškojo toliau, kol užtiko ne Melisos vardą, o turbūt tikrųjų tėvų vardus. Šie puikavosi po Saros vardu, tačiau tėvų vardai buvo nutrinti laiko. Moteris susigraudino. Turėjo puikią galimybę surasti savo motiną ir tėvą, bet štai velnias pakišo koją, o gal tiksliau laikas pakišo savo koją. Kelios ašaros nuriedėjo Nikolės skruostais, ji nemėgo pasirodyti silpna prieš žmonių, tad tik greitai nuvalė sūrius vandens lašus ir nusišypsojo. Dvidešimtmetė vėl prisiminė Aleną, kurį buvo pamiršusi, baigusi Hogvartsą Sara nebesusitiko su juo. Tačiau Sara tikrai jo nepamirš. Niekada. Prižadėjo sau ir pažvelgė į Keyes giminės medį, po to į Melisą.
- Gal jau radai savo vardą? - Pasiteiravo.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Melisa Keyes Balandžio 15, 2018, 07:45:33 pm
Mergina užleido Sarai vietą prie knygos ir pati šiek tiek atsitraukė. Melisa norėjo leisti Sarai surasti savo vardą pirmai, o vėliau ir save atrasti. Nikolei radus save, ši žvilgtelėjo į knygą ir pamatė, kad jos tėvų vardai nutrinti. Ant knygos lapų nukrito kelios mėlynplaukės ašaros, Melisa prisiartino prie profesorės ir priliete delnu šios švelnų veidą.
-Ei,- tarstelėjo. - Viskas gerai,- nuvalė ašaras.- Prisimink, erdvė ir laikas,- menkai šyptelėjo raudonplaukė.
Garbanė vėl sugrįžo prie knygos ir pradėjo ieškoti savojo vardo. Melisa Keyes.
-Am, ar nematai mano vardo?- nejaukiai nusijuokė Keyes pavardės savininkė.
Dar kartą atidžiai peržvelgė knygą ir pagaliau rado. O vardas buvo visai šalia Saros Nikolės Keyes.
-Atrodo tu mano teta,- nusijuokė.- Pala, ar pusseserė?
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sara Nikolė Keyes Balandžio 15, 2018, 08:48:44 pm
- Ačiū, - jau kiek nurimusi padėkojo Melisai ir dar kartą pažvelgė į knygą.
Sara pažvelgė į savo vardą, o šalia jo buvo Melisos vardas. Mėlynplaukė ištyrinėjo knygoje pavaizduotą ryšį tarp Keyes pavardės savininkių.
- Manau, kad mes pusseserės, nes matai mano mama, - parodė į nusitrynusį vardą, - yra tavo motinos sesuo. Tai reiškia, kad mes iš tiesų giminaitės. - Nudžiugo ir nusijuokė.
Iš džiaugsmo profesorė netikėtai apsikabino netoliese sėdėjusią merginą.
- Be to, ar nebūčiau aš per sena būti teta, ką...,pussesere? - Prabilo ir dar kartą nusijuokė.
Nikolei buvo smagu sužinoti, kad surado savo giminaitę, o dar tokią malonią.
- Taigi, ko dabar ieškosime? - Dvidešimtmetė surimtėjo, nors džiaugsmas vis dar išliko.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Melisa Keyes Balandžio 21, 2018, 08:04:48 am
-Am, tai reiškia, kad aš pažįstu tavo tikrąją mamą. Jos vardas Katerina, o tavo tėtis, tai yra, mano dėdė... Nieko apie jį nežinau. Iš mamos ir tetos pasakojimų, jis paliko tavo mamą ir pasiėmė tave. Na, nežinau ar čia tiesa, bet bent jau aš tai tikiu savo mama ir teta, tavo mama,- prakalbo Melisa ir atsisuko į Sarą.- O jis buvo Keyes pavardės savininkas, mano tėčio pusbrolis, ar kažkas panašaus. Katerina iki šiol mano, kad jis puikus tėvas ir tavimi pasirūpino. Tiesa, taip, ji tavęs ieškojo, iškniso kiekvieną žemės lopinėlį, bet nerado. Aš labai tave užjaučiu, kad užaugai be mamos, bet mes galėtume per atostogas abi nuvykti namo, pas mano ir tavo mamas,- šyptelėjo mergina ir papureno savo raudonus plaukus.
Atsistojo ir pasitvarkė savo suknelę, kuri buvo be galo susilamdžiusi. Suurzgė, kai pamatė, kad dalis apačios praplyšę.
-Nebūtų, turiu tetą, kuriai tik septyneri metai,- nusijuokė Melisa.- Galbūt turi siūlų ir adatą? Norėčiau susiūti šį apdarą.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sara Nikolė Keyes Balandžio 22, 2018, 07:38:47 pm
Sarai klausantis apie jos, turbūt, tikrąją motiną užplūdo keistų jausmų banga. Mintys susijaukė. Katerina. Vardas kažką profesorei priminė, bet ką priminė? Motiną? Daug įvairiausių minčių kilo dvidešimtmetės galvoje. Mama. Tėtis. Giminystės ryšiai su Melisa.
Merginos ištartas pasakojimas skambėjo tikroviškai, tačiau kiek per painiai suprasti Sarai.
- Taip! Kada galėtume nuvykti jų aplankyti? - Moteris nekantravo.
Nikolė pabandė įsivaizduoti septynmetę mergaitę ir Melisa sėdinčias kartu. Profesorei įsivaizduoti nebuvo sunku, ji nuo tada, kai pradėjo skaityti knygas pradėjo įsivaizduoti daugybę dalykų. Augant ir bręstant tokie atvejai apmažėjo, tačiau nepasitraukė. O dabar tai pasikartojo.
- Siūlus bei adatą bet kada galima išburti, - nusišypsojo ir netrukus į Saros rankas įkrito siūlų kamuoliukas, o jame įdėta adata. Išbūrusi pusseserei reikalingus daiktus Sara padavė juos Melisai ir darkart šyptelėjo.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Melisa Keyes Balandžio 22, 2018, 09:34:52 pm
-Vyktume iškart prasidėjus atostogoms,- nusišypsojo Melisa savo giminaitei.
Merginos rankose atsiradus siūlams, kuriuos išbūrė Sara, garbanė iškart ėmėsi darbo ties savo suknele. Pervėrė siūlą per adatą ir pradėjo siūti geltonąjį apdarą.
-Žinai, man patinka bendrauti su tavimi,- nusišypsojo.- Esi labai miela ir protinga, labai protinga,- nusijuokė.- Taip pat mane žavi tavo mėlyni plaukai, ar kada girdėjai, kad atrodai kaip žibutė?- Melisa trumpam padėjo siūlus ir adatą į šalį ir pakedeno pusseserės plaukus.
Baigusi siūti užtvirtino mazgu ir atidavė siūlus Nikolei. Atsistojo, apsisuko aplink savo ašį ir plačiai nusišypsojo. Rankomis pakedeno garbanas ir delnais paplekšnojo per strazdanų išpiltą veidą.
-Manau, kad jau eisiu, esu labai pavargusi,- nusižiovavo.- Susitiksime pamokoje,- sumurmėjo.- Tikriausiai!- negarsiai šūktelėjo pridurdama.
Stipriai apsikabinusi mėlynplaukę ir paglosčius jos galvą, išpėdino iš bibliotekos, prieš tai dar pagriebdama kelias knygas su savimi.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Europa Ziegler Liepos 08, 2018, 02:40:00 pm
     Žvarbi žiema kandžiojo Europos skruostus, vos išlindusius iš klastuoliško, žaliomis ir sidabrinėmis juostomis padabinto šaliko. Mergaičiukė šį vakarą liuoksėjo į biblioteką. Tiesa, pirmą kartą per visą savo egzistenciją Hogvartse. Po gyvenimo vaikų namuose turi nekokių prisiminimų su knygomis. O ir dabar ne šiaip paskaityti atkeliavo, mat prireikė papildomos informacijos magiškų gyvūnų priežiūros namų darbams.
     Keletą akimirkų pilkšvomis akimis perbėgusi lentynas ir susiradusi porą, atrodė, tinkamų knygų, dvylikametė prisėdo ant vieno iš krėslų kampelyje, kurį girdėjo esant „jaukiu”. Ar pati Klastūnyno globotinė galėtų ji taip pavadinti, nežinojo. Tiesą sakant, mieliau grįžtų į lovą ir skaitytų ten, tačiau mylimi klastuoliai nelabai mėgo ramybę, todėl vis ką nors išdarinėjo, šiek tiek trukdydami mokytis. Labai skųstis irgi negalėjo, juk taip vakarus leisti tūkstantį kartų įdomiau nei prie knygos, tačiau pirmame kurse vos sugebėjo išlaikyti egzaminus, švelniai tariant, nenorėjo, kad istorija pasikartotų dar kartą, todėl ramiai sau skaitinėjo knygą apie magiškus gyvūnus.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Klara Severova Liepos 08, 2018, 02:55:15 pm
Klara ilgai užtruko ieškodama bibliotekos. Ji buvo taip užsiėmusi namų darbais ir pamokomis, kad užmiršo apie savo knygas. O dabar jai buvo toks didelis įkvėpimas kažką rašyti. Su savimi turėjo plunksną ir violetinės spalvos, nedidelę užrašinę, kurioje slėpdavo visas savo mintis, citatas ar trumpas istorijas. Įėjusi į biblioteką mergaitė tyliai aiktelėjo. Kiek čia daug knygų! Biblioteka atrodė slėpė amžius sukauptas mintis ir paslaptis. Ji giliai įkvėpė senų knygų kvapo ir pasijuto tarsi pasakoje. Ši vieta iš karto tapo jos pati mėgstamiausia.
Mergaitė susižavėjusi ieškojo kokios nors jaukios vietelės, kur galės išpilti savo mintis į popieriaus lapus. Atradusi viename kampelyje keletą krėslų mergaitė jau žadėjo šokinėti iš laimės. Tik čia jau kažkas buvo. Krėsle, šiek tiek surauktais antakiais sėdėjo maždaug metais vyresnė Klastūnyno globotinė ir kažką susikaupusi skaitė. Mergaitė prisiminė ją mačiusi keliose pamokose. Labiau tai jos neįprasti plaukai ją išskyrė iš kitų.
Klara jau žadėjo eiti ieškoti kito kampelio, bet per daug bijojo pasirodyti nemandagi, taigi ji tiesiog pasisveikino:
-Ehh... labas. Galiu čia prisėsti? Jei ne tai viskas gerai... netrukdysiu,-droviai pasakė ji ir jausdamasi nejaukiai patrypčiojo vietoje.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Lisette la Claire Liepos 08, 2018, 03:14:04 pm
     Viskas, ką mergaitė skaitė, rodos, pro vieną akį (ji juk skaitė, ne klausėsi) įėjo, o pro kitą išėjo. Baltapūkei atrodė, kad visa ši informacija įvarys mergužėlę į neviltį. Juk nieko labai baisaus nenutiktų, jei praleisčiau vienus namų darbus. Gal išvis neiti į pamoką? Neva susirgau.- mintyse mąstė vartydama knygos puslapius ir žvelgdama į įvairiausių magiškų (nors kai kurie atrodė visai įprasti) gyvūnų nuotraukas ir piešinius. Kai kurie padarai turėjo pripieštus ragus, kai kurie piktus, surauktus antakius, o kai kuriems pripieštas liežuvis. Europa nesusilaikė ir prisivertė nusišypsoti, kai pamatė hipogrifą su kvailu kostiumu.
     Netrukus knygos vartymą nutraukė dar, rodos, visai jaunutis balselis. Kilstelėjusi pilkšvas akis, Klastūnyno globotinė pažvelgė į ramybės drumstėją, tačiau, kad ir kaip bebūtų keista, nesupyko. Juk vis tiek neskaitė, o štai ir dar viena priežastis nutraukti skaitymą.
-Labas,- vos girdimai pasakė, mat dvylikametės burną dengė Klastūnyno šalikas,- oi, atsiprašau,- nuleido šaliką nuo burnos,- labas. Žinoma, prisėsk,- mandagiai nusišypsojo,- vis tiek aš jau kaip ir baigiau,- užvertė knygą ir padėjo ją ant šalia buvusio nedidelio staliuko. Europa dar kartą pakėlė akis ir nesukenavo mergaitę. Panašu, kad ši pirmakursė, mat matė ją gal tik keletą kartų. Nors kur čia matysi, kai iš Klastūnyno kambario išlendi tik į kai kurias pamokas ar pavalgyti.
-Aš Europa,- nusišypsojo ir ištiesė vėsią ranką,- sakyk, jei aš tau trukdau, vis tiek jau baigiau, tai kaip ir galėčiau eiti.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Klara Severova Liepos 08, 2018, 03:31:33 pm
Mergaitė nejučia šyptelėjo ir klestelėjo į krėslą, kuriame ji laisvai galėtų susitalpinti ir pamiegoti. Juk ji buvo tokia smulkutė, dažnai tai būna naudinga.  Mergaitė pakišo savo kojas po savimi, o užrašinę ji pasidėjo ant kelių. Net jai nepastebėjus jos noras rašyti kaip ir dingo.
-Klara,-prisistatė ji ir paspaudė mergaitės ranką,-Viskas gerai, netrukdai man. Aš nežadėjau čia daryti kažką labai rimto. Labiau norėjau tiesiog praleisti laiką bibliotekoje. Čia taip gražu,-tai sakydama mergaitė giliai ir svajingai atsiduso. Kaip norėtų, kad ir jos namuose būtų tokia biblioteka.
Ji kurį laiką patylėjo galvodama ką dar pasakyti. Retai kada bendraudavo su kitais mokiniais. Dažniausiai ji tiesiog darydavo namų darbus. O jeigu kas ją ir užkalbindavo atsakydavo kiek įmanoma trumpiau, kad per daug nevargti su angliškais žodžiais.
-Tavo plaukai labai...-mergaitė bandė prakirsti ledus, bet susivokė, kad nežino angliško žodžio, kuris galėtų juos apibūdinti. Ji truputį susigėdusi prikando lūpą ir bandė rasti išeitį,-Jie labai įdomūs.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Europa Ziegler Liepos 08, 2018, 03:58:20 pm
-Labai malonu,- šyptelėjo Klastūnyno globotinė ir įsmelkė akis į varniukės bloknotą ant kelių.
-Namų darbai, ar šiaip kažką rašinėji?- mandagiai paklausė ir nužvelgė nutrupėjusį sidabrinį nagų laką ant savo pirštų. Reikės susitvarkyti,- trumpai pamąstė ir pažvelgė į Klarą, rodos, besigėrinčia mokyklos biblioteka. Tikrai nebloga vieta tiems, kurie mėgsta ir nori skaityti. Deja, mažoji Europėlė nebuvo priskiriama šių žmonių tipui. Nesupraskite klaidingai. Dvylikametė nieko blogo prieš knygas neturėjo, tiesiog ankstesnė skaitymo prievarta vis dar yra palikusi įspaudą mergaitės viduje. Kaip galima džiaugtis knygomis, jei per prievartą skaitai tai, kas nepatinka. Niekaip.
-Ačiū. Turbūt,- kiek suraukė antakius, po keletos tylos akimirkų išgirdusi pirmakursės žodžius apie Europos plaukus. Ne visai suprato, ar jos pasisakymą turėtų priimti kaip komplimentą.
-Taigi, kaip tau Hogvartsas?- paklausė mergaitės
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Klara Severova Liepos 08, 2018, 04:21:19 pm
Mergaitė išgirdusi klausimą sutrikusi sumirkčiojo. Dar niekas nesidomėjo jos užrašine. Ji pasijutusi nejaukiai pasimuistė vietoje.
-Ak... tai nieko ypatingo. Šiaip citatos, mintys... Ir kiti dalykai,-ji niekada nebūtų išdrįsusi pasakyti, kad tai kur kas daugiau nei citatos ar mintys. Tai buvo tarsi jos dienoraštis. Pilnas jos paslapčių, kurios ir nors nebuvo tokios ypatingos, mergaitė neturėjo kuo pasitikėti, kad jas išduoti. Jos laimei - viskas ten buvo parašyta rusiškai.
Mergaitė nuraudo kai Europa nesupratusi jos komplimento suraukė antakius. Ji mintyse padarė sau pastabą, kad nepamirštų paieškoti to jai rūpimo žodžio.
Klara akimirkai susimąstė kaip atrodytų jos mamos veidas jeigu ji ateitų į namus nusidažiusi savo plaukus. Ji tikriausiai pasiustų. Jos motina niekada neleisdavo jai net minčių turėti apie plaukų dažymą.
Iš jos minčių ištraukė Europos klausimas ir ji vėl susimąstė. Iš tiesų, kaip jai Hogvartsas?
-Na... nelabai čia gaudausi. Bet pamokos čia įdomios, sunkios, bet labai įdomios, o kiti mokiniai labai malonūs,-bent jau kiek jai teko pažinti. O iš tų mokinių buvo labai nedaug.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Europa Ziegler Liepos 08, 2018, 07:14:52 pm
-Džiaugiuosi, kad tau čia patinka,- maloniai šyptelėjo Europėlė užkišdama baltą plaukų sruogą už ausies.- Tikriausiai sunkiai patikėtum, kad praėjusiais mokslo metais aš visai nesišypsojau,- sukikeno Klastūnyno globotinė,- tiesiog atrodė, jog esu kažkokia bejausmė. Bet įsivaizduoji, vasarą, kai reikėjo su visais išsiskirti trims,- pabrėžė skaičių,- mėnesiams, aš verkiau!- Drąsiai galiu teigti, kad ši aplinka mane absoliučiai pakeitė,- linktelėjo tarsi pati sau pritartų. Ir iš tiesų, Europa pirmasiais savo mokslo metais buvo užsidariusi ir tyli, niekada nesišypsojo - nematė prasmės, o ir šiaip, niekas jai gyvenime neteikė džiaugsmo. Pati buvo įsikalusi į savo baltapūkę galvą, jog visas jos gyvenimas yra beprasmis. Nors gal toks ir buvo, kol nesužinojo apie tikrąją savo kilmę ir kol neatvyko mokytis čia, į Hogvartsą.
-Ar visada žinojai, kad esi kitokia? Na, turiu omeny burtininkė, ne žiobarė,- pažvelgė į šviesiai mėlynas Klaros akis.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Klara Severova Liepos 08, 2018, 08:10:26 pm
Klara vartydama užrašinę giliai apmąstė Europos žodžius. Jai jau buvo tekę palikti savo draugus Rusijoje, o dabar jos laukia trys mėnesiai vasaros, kurią leis viena pati. Gal jos mama ir nusives kažkur linksmai praleisti laiką, bet, žinoma, kartu vyks ir jos patėvis, o jo tasai ignoravimas viską sugadins. Ji tik dabar suprato, kaip jai bus sunku palikti šią mokyklą ir grįžti į nuobodų gyvenimą. Ką ji veiks visą tą vasarą? Ar galėtų išsinešti kai kurias knygas iš čia?
-Man rodos ir aš verksiu kai reikės grįžti...-pritarė ji Europai,-Man čia per daug patinka. Čia tarsi būtų antra didelė šeima.
-Ne, visiškai nežinojau. Bet jeigu dabar pagalvoju, gal ir jaučiausi kaip ne savo vietoje, bet tada tai priimdavau kaip persikraustymo ir kitų pokyčių pasekmes.
Bet tada ji prisiminė, kad tas pojūtis sustiprėjo jai atsikrausčius į angliją, bet ji taip pat jautėsi gyvendama Rusijoje.
-O tu? Tu gyvenai tarp žmonių tiesa?

Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Europa Ziegler Liepos 15, 2018, 10:44:19 pm
-O tu įsivaizduok, jog aš verkiau net tada, kai neturėjau grįžti... namo!- perdėtai išpūtė pilkas akis. Žinoma, kad namo mergaičiukė nevažiavo, juk tokių nė neturėjo! Į vaikų namus grįžti visai nenorėjo, net jei tik trims mėnesiams, o ir nelabai malonu būtų po tokio audringo išvykimo sugrįžti atgal. Juk taip garsiai džiaugėsi galinti iš ten išvykti! Laimei, galėjo pasilikti Hogvartse, kur visai smagiai ir, drąsiai galėjo teigti, jog prasmingai (kaip kitaip būtų išmokusi megzti? Juk šiuo metu vilkėjo tokį šaunų milžinišką megztinį ir avėjo savo pačios megztas kojines, šaltomis žiemos dienomis, visai kaip ši, šildančias kojas!) leido savo vasarą.
-Jei tik būtų galima juos pavadinti žmonėmis,- sukikeno Europėlė,- jei klausi, ar gyvenau tarp žiobarų, tada taip,- linktelėjo baltapūkė ir nusivylusiu žvilgsniu pažvelgė į knygą apie magiškuosius gyvūnus, guliničią ant mergaitės kelių. Panašu, jog ryt nusimato lengvesnė diena, ir magiškų gyvūnų priežiūros pamoką klastuolė galės leisti lovoje.
-Tiesą sakant, niekada nemaniau, jog esu kažkokia kitokia, ir sužinojau tik tada, kai pašto dėžę pasiekė laiškas. Ak, kaip gerai, kad tą dieną aš ėjau jo paimti, juk kitaip man niekas nebūtų jo davęs!- dvylikametė šiek tiek pristojo - pavargo kalbėti, tačiau greit ir vėl tęsė,- tiesa, pradėjau įtarinėti po to, kai mano draugė išvyko į Hogvartsą. Tada be galo norėjau vykti su ja, todėl pradėjau stebėti save - ar tik nėra nieko neįprasto,- Europa pažvelgė į Klarą. Nė neabejoja, kad tai vienintelė ne klastuolė, su kuria antrakursei tenka kalbėti ne pamokų metu.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Klara Severova Liepos 20, 2018, 01:16:05 am
Mergaitė šyptelėjo klausydamasi Europos, nors ji ir nelabai suprato apie ką ji kalba. Sutrikusi, o gal netgi šiek tiek susidomėjusi, ji palenkė galvą. Jos kaktoje, tarp antakių įsirėžė keletas raukšlių kai ji bandė suprasti šią antrakursę. O gal ji juokavo? Nors mažoji filosofė buvo įsitikinusi, kad po šitais žodžiais slepiasi istorija. Visi turi savo istorijas. Liūdnas arba linksmas. O gal baisiai nuobodžias. Ji taip norėjo išgirsti kažkieno istoriją. O gal ir pasidalinti savo. Tik nežinojo kaip tai pasakyti.
-Ką turi omenyje? Sakydama, kad verkei net tada kai nereikėjo grįžti namo,-tik tada ji suprato, kad kaži ar labai gerai šitai klausti. Kas jeigu ji net nenori pasidalinti savo istorija.-Viskas gerai jei nenori pasakoti...
Ji nuleido galvą, gailėdamasi, kad išvis šito paklausė, ir pradėjo vėl vartyti rankose savo užrašinę.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Europa Ziegler Liepos 30, 2018, 07:59:55 pm
     Panašu, kad greta sėdėjusi mergaičiukė nebuvo itin didelė kalbėtoja, o gal tiesiog nebuvo nusiteikusi pokalbiams, juk niekas į biblioteką neina kalbėtis? Na, nebent būna susitarę. Žinoma, Europa irgi nebuvo kažkokia tai kalbininkė, tačiau paplepėti kartais mėgo, ne per daug, tik šiek tiek.
-Vasaras, tai yra - vasarą,- sukikeno baltaplaukė,- praleidau čia, Hogvartse,- tiesą sakant, Klastūnyno globotinė nebuvo tikra, kaip labai reikėtų plėstis. O gal išvis nereikėtų, juk mergaitės nepažinojo,- labai džiaugiuosi, kad direktorė buvo nieko prieš,- pridūrė ir šyptelėjo.- O verkiau todėl, kad visai vasarai reikėjo išsiskirti su draugais. Ne mokslo metų metu vaikų čia mažai, o jei ir yra, su jais nebendrauju,- vyptelėjo Europėlė ir pažvelgė į Klarą.
-Atsiprašau, jei įžeisiu, bet man atrodo, jo tu turi akcentą, iš kur jis?-paklausė, pažvelgdama tiesiai į akis.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Klara Severova Liepos 31, 2018, 08:13:41 pm
Klara įtemptai galvojo ką pasakyti, bet, kad ir ką bandė sugalvoti viskas arba atrodė pernelyg keistai ar ji nežinojo pakankamai žodžių, kad išreikšti savo mintis. Bet, rodos, pilkų plaukų mergaitės tai netrukdė. Dėl to Klara jautėsi šiek tiek geriau.
Išgirdusi Europos atsakymą ji pasijuto šiek tiek kvailokai. Juk turėjo suprasti! O dabar tikriausiai tik dar keisčiau atrodo. Nenuostabu, juk ją ir taip daugelis laiko keista.
-Ar nebuvo nuobodu? Vienai pačiai leisti laiką?-paklausė ji. Žinoma, knygų mylėtojai nebūtų taip nuobodu čia leisti vasarą. Kiek ji knygų tada galėtų perskaityti, arba laisvai slampinėti ir tyrinėti Hogvartso koridorius. Be abejo ji turėtų ką veikti, bet kita vertus, ji juk turi savo šeimą, nors ir nelabai tvirtą ar pilną, bet jos palikti visai nenorėtų.
-Neįžeidei. Tiesą sakant, tu pirma manęs paklausei šito. Tikriausiai tai galima būtų vadinti pažanga,-nusijuokė mergaitė nubraukdama nuo akių užkritusią plaukų sruogą. Tikriausiai dėl to ji ir nesidrovėjo savo akcento,-Aš esu rusė. Dešimt metų su mama gyvenau Rusijoje, o tada ji susipažino su tokiu anglu ir mes persikraustėme.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Europa Ziegler Rugpjūčio 21, 2018, 10:16:04 pm
-Hmm,- numykė Europa,- nežinau, nebuvo taip ir blogai,- nusijuokė baltaplaukė,- pilyje daug darbuotojų, o ir šiaip, turėjau visą vasarą kiekvienam Hogvartso kampeliui ištyrinėti. Dar išmokau megzti,- pirštais bakstelėjo į šiltą tamsiai žalią megztinį, kurį pati sau nusimezgė aną vasarą.
    Klastūnyno globotinė įbedė pilkas akis į knygą apie magiškuosius gyvūnus tamsiai mėlynu viršeliu. Jokio noro nei skaityti, nei daryti namų darbus. Panašu, kad tikrai rytoj turės laisvesnę dieną. Puiku,- pati sau mintyse šyptelėjo.
-Nervina, kad dėl galbūt nevisada gerų tėvų sprendimų kenčia vaikai,- kiek tyliau sumurmėjo,- na,- vėl pagarsino balso toną,- jei ne tas anglas, gal nė nebūtum atvykusi čia, todėl yra ir gerų pusių, taip?- šyptelėjo Klarai ir atsistojusi padėjo knygą atgal į lentyną.
-Manau, kad jau turėčiau eiti. Dabar nebetrukdysiu tau daryti to, ko čia ir atėjai,- nusijuokė dvylikametė ir atsisveikinusi išėjo.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Davina von Sjuard Lapkričio 17, 2018, 06:49:33 pm
Dienai einant į pabaigą, mergina lėtai žingsniavo koridoriumi rankose laikydama tamsiai mėlyną gitarą. Kaip ir visuomet rudaplaukės veide švietė šypsena. Kryptelėjusi galvą Davina kelias akimirkas stebėjo vaizdą, kuris pamažu ėmė nykti, leisdamas tamsai jį pasiglemžti. Nors laikrodžio rodyklė dar nerodė vėlaus vakaro, tačiau artėjanti žiema neleido ilgai džiaugtis diena. Nusisukusi nuo vaizdo į lauką mergina pasuko koridoriumi vedančiu į biblioteką. Norėdama pagroti vienu iš mėgstamiausių instrumentų mėlynakė turėjo susirasti vietą, kurioje netrukdytų kitiems ir regis, biblioteka tam puikiai tiko. Priėjusi medines duris mergina atsargiai jas pravėrė ir įžengė į vidų. Rudaplaukę pasitiko daugybę lentynų su dar daugiau knygų. Žvilgsniu perbėgusi per pirmąsias lentynas mėlynakė žengė dar keletą žingsnių. Žvilgsniui užkliuvus už kampe stovinčio krėslo nieko nelaukdama Davina pasuko link jo. Patogiai įsitaisiusi mergina dar kartą nužvelgė biblioteką ir nuleidusi galvą švelniai perbraukė per gitaros stygas. Netrukus biblioteką užliejo rami "Genie In A Bottle" dainos melodija susipynusi su švelniu rudaplaukės balsu. Kaip ir kiekvieną kartą Davina užmiršo viską aplinkui leisdama sau pasinerti į dainą.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Anika Alanis Lapkričio 19, 2018, 08:41:37 am
Įdomu, koks iš tiesų turėjo būti atsakymas? Nee... Tikrai gerai būsiu parašiusi. Bet dėl visa ko reikia surasti, kur apie tai buvo parašyta... Mergaitės mintys skriejo greičiau nei gaudytojas prie šmaukšto. Ją kankino abejonės dėl egzaminų atsakymų ir ji privalėjo žinoti ar atsakė teisingai. Kitaip būtų sunku užmigti naktimis, o šito nesinorėjo. Visgi atostogos jau ant nosies.
Šviesiaplaukės mintis išblaškė gražus, nepažįstamos merginos balsas. Melodija Anikai nebuvo girdėta, tačiau buvo malonu klausytis. Ji tyliai prisliūkino prie gretimos lentynos, kur turėjo gulėti jos ieškomos knygos. Mergaitė nenorėjo trikdyti tokio gražaus dainavimo. Kuo lėčiausiai ištraukė knygą kietu, odiniu viršeliu ir ėmė vartyti puslapius vieną po kito, kad tik jos neišgirstų.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Davina von Sjuard Lapkričio 20, 2018, 10:14:34 pm
Švelniai braukdama per gitaros stygas mergina nuklydo į prisiminimus. Atmintyje iškilo ryški laužo liepsna, nuo kurios regis, net dabar sklido šiluma, šalia sėdintys draugai ir vešli pieva, apsupta linksmo juoko. Mintyse nuskambėjo susipynę keli balsai ir gitaros skambesys. Prisiminusi paskutinį vakarą praleistą kartu su draugais Davinos veide atsirado liūdna šypsena. Nenorėdama ilgiau apie tai galvoti mergina nustūmė šias mintis į šalį ir visai netrukus jas pakeitė kitos. Mėlynakė prisiminė dieną, kai jai grojant Unikaliame kambaryje pro duris įvirto Keitas. Šis įvykis, net ir po ilgo laiko privertė nusijuokti merginą. Atitraukusi žvilgsnį nuo gitaros rudaplaukė kilstelėjo galvą ir žvilgsniui užkliuvus už artimiausios lentynos sustingo. Kitoje pusėje kažkas stovėjo. Varnei nustojus dainuoti biblioteka paskendo visiškoje tyloje. Pakilusi nuo patogaus krėslo Davina tyliai, kaip katė sėlindama prie savo grobio, apėjo lentyną ir sustojo išvydusi kur kas jaunesnę už save mergaitę.
-Sveika,-draugiškai nusišypsojo mėlynakė.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Anika Alanis Lapkričio 23, 2018, 09:26:01 am
- Atsiprašau, - užraudo mergaitė, - nenorėjau tau sutrukdyti.
Ji traukė knygą po knygos iš lentynų, kiekvienoj ką nors pažiūrėdavo ir padėdavo ją atgal. Jautėsi nepatogiai, kad išblaškė merginą, galbūt norinčią vienumos, tad vengė akių kontakto. Jau nė pati nežinojo ar tikrai knygose ieško atsakymų, ar tik akimis bėgioja per eilutes nesuvokdama nė žodžio.
Anika jautėsi pavargusi. Rankos atrodė sunkios, akys lipo, buvo sunku prisiversti pilnai atsimerkti, kad kažką perskaitytų. Kojos linko per kelius, bet ji negalėjo eiti miegoti. Turėjo surasti atsakymus dėl kurių abejojo. Panaršiusi po daugybę knygų ji pagaliau padėjo paskutinę ir atsisėdo į krėslą esantį netoliese. Atrodė, kad tuoj užmigs, tačiau laikėsi kiek galėjo. Miegoti būtų buvę dabar nemandagu.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Davina von Sjuard Lapkričio 25, 2018, 07:12:42 pm
Užuot sulaukus atsako į pasisveikinimą merginą pasiekė šviesiaplaukės atsiprašymas.
-Neatsiprašinėk, viskas gerai,-Davinos veide suspindo miela šypsena. Rankoje tebelaikydama savo gitarą rudaplaukė atsirėmė į šalia esančią knygų lentyną ir ėmė stebėti mažąją mergaitę.
-Ar ko nors ieškai?-mergaitei bevartant vieną po kitos knygas draugiškai paklausė mėlynakė. Žinojo, jog padėti surasti reikiamą knygą būtų buvę sunku, juk šioje bibliotekoje lankėsi pirmą kartą per šešerius metus nuo atvykimo, tačiau jos juk buvo Hogvartse, kur didžiąją problemų dalį galima būdavo išspręsti burtais. Šviesiaplaukei nuleidus rankas po daugybės netinkamų knygų mergina stebėjo, kaip ši pavargusi susmunka šalia esančiame krėsle. Abejojo, kad knygos paieška ją taip išvargino.
-Atrodai pavargusi, nenorėtum grįžti į Varno Nago bendrąjį kambarį pailsėti?-švelniu balsu paklausė mėlynakė.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Anika Alanis Lapkričio 26, 2018, 07:44:08 pm
- Ne, - nusišypsojo mergaitė, - man viskas gerai. Ieškojau atsakymo į vieną egzamino klausimą. Nežinojau ar parašiau teisingai. Bet viskas gerai. Beje aš vardu Anika.
Mergaitė su palengvėjimu atsiduso. Egzaminas tikrai bus išlaikytas ir ji galėjo nusiraminti, bei pasinerti į naują pažintį.
- O kuo tu vardu? Ar aš nenugirdau, ar dar nesakei? - Anika smalsiai pažiūrėjo į merginą, rankoje laikančią gitarą.
Katik taip gražiai skambėjęs istrumentas babar atrodė tylus ir bedvasis. Tokia metamorfozė kėlė jai nuostabą, arba mergaitė tiesiog buvo persidirbusi ir per daug išsigalvojo.
- Kur išmokai taip skambinti? Londone, mano kaimynė žiobarė tokį isntrumentą turėjo, daug mokėsi, bet toli gražu jos rankose jis taip neskambėjo. Nesu mačiusi, kad ragana tokiu grotų. - Vėl nusišypsojo mergaitė.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Davina von Sjuard Lapkričio 26, 2018, 07:54:47 pm
-Pirmieji mokslo metai ir egzaminai per daug išvargino?-užjaučiamai šyptelėjo mergina. Puikiai suprato priešais sėdinčią mergaitę. Pirmame kurse ji ir pati taip jautėsi, tačiau laikui bėgant ėmė atsipalaiduoti, kol galiausiai išvis nustojo lankyti pamokas, žinoma, šią nedidelę problemą jau buvo spėjusi ištaisyti.
-Davina,-draugiškai nusišypsojo mergina ir pasekė šviesiaplaukės žvilgsnį, kuris nukrypo į tamsiai mėlyną gitarą.-Groti gitara išmokau iš savo tėčio, vaikystėje jis dažnai grodavo mamai arba man, tad paaugus paprašiau išmokyti ir mane, žinoma, prireikė nemažai laiko, kol išmokau visus akordus, tačiau netrukus šis instrumentas tapo vienu mano mėgstamiausių,-kilstelėjo savo lūpų kampučius mėlynakė.
-Gal norėtum pabandyti pagroti?-kryptelėjo galvą rudaplaukė stebėdama Aniką.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Anika Alanis Lapkričio 27, 2018, 08:58:01 am
- Oj ne, - karštai papurtė galvą mergaitė, - man nesiseka tokie dalykai todėl net netraukia. Tačiau tu jau kitas reikalas. Be to, kažką nauja mokytis jau praėjus egzaminams? Na pati supranti...
Šviesiaplaukė įkišusi ranką į kišenę išsitraukė burtų lazdelę. Nė pati nežinojo kam ji jai dabar. Gan mikliai ją pavarčiusi tarp pirštų, Anika suspaudė lazdelės rankeną.
Staiga mergaitei pasidarė šalta. Tarsi kas būtų langą atidaręs į žvarbią vakaro tamsą. Tačiau apsidairiusi, ji nepastebėjo nė gyvos dvasios aplink. Regis jos čia buvo vienos.
- Čia man vienai šalta? - tarstelėjo, - Gal sergu? Nesistebėčiau, jei taip.
Tačiau Anika nesijautė, kad sirgtų, nors darėsi vis šalčiau. Ji susigūžė savo krėsle paslėpdama lazdelę ir rankas mantijos klostėse.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Davina von Sjuard Lapkričio 27, 2018, 10:43:28 pm
Stebėdama galvą purtančią mergaitę Davina linksmai nusijuokė.
-O ar bandei kada nors groti gitara?-kilstelėjo savo lūpų kampučius mėlynakė.-juk pabandžiusi nieko neprarasi,-drąsindama šyptelėjo rudaplaukė žvelgdama į šviesiaplaukę. Netrukus ši išsitraukė savo burtų lazdelę, tačiau vos po kelių akimirkų ją paslėpė. Prakalbus apie šaltį mergina papurtė galvą. Nors lauke jau karaliavo žiema, tačiau pilyje buvo šilta ir jauku ir vis dėl to ant merginos klubų kabojo šiltas, juodas džemperis skirtas tam atvejui, jei mėlynakė nuspręstu trumpam išeiti į lauką.
-Užsidėk, turėtum sušilti,-atrišo kabojusio džemperio rankoves ir ištiesė jį mergaitei pati likdama su plonu, baltu megztuku.
-Beje, ar nusprendei ką veiksi per atostogas?-šyptelėjo rudaplaukė.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Anika Alanis Lapkričio 28, 2018, 11:19:13 am
- Ačiū, - padėkojo, - visad stebėjausi kodėl raganos nešioja žiobariškus drabužius, kai to nereikalauja aplinkybės.
Ji susisupo į džemperį, tačiau visvien jautė šaltį.
- Per atostogas? Nieko įpatingo. Tikriausiai keliausiu pas mamą į londoną trumpam. Nors kaži ar verta. Ji visvien visą laiką dirbs ir nebus namie tad aš būčiau ten viena. Per visus šiuos metus negavau nuo jos nė vieno laiško tai net abejoju ar ji nori, kad išvis grįžčiau. Mes ne kaži kaip sutariam.
Mergaitė kalbėjo nerūpestingai, tarsi tai, ką ji čia pasakojo, būtų buvę ne ką svarbiau nei vaistinės mandragoros priežiūra ar mėsaėdžių medžių dietiniai įpatumai.
- O ką tu planuoji atostogoms? - užklausė Anika, vis labiau gūždamasi ir jau pradėdama drebėti nuo žvarbumo.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Davina von Sjuard Lapkričio 28, 2018, 05:42:42 pm
-Nėra už ką, tikiuosi bent šiek tiek sušilsi,-šyptelėjo rudaplaukė,-turbūt net magija neapsaugo nuo šalčio,-kilstelėjo savo lūpų kampučius mergina ir ėmė klausytis priešais sėdinčios šviesiaplaukės.
-Jei nevyksi į namus, vadinasi liksi per visas atostogas Hogvartse?-liūdnai žvilgtelėjo į mergaitę. Galbūt likti Hogvartse ir nebuvo blogai, tačiau juk tuo metu pilis skendėdavo visiškoje tyloje. Be mokinių visi koridoriai atrodydavo tušti ir tylūs. Davinos mintis nutraukė varnės klausimas.
-Turbūt didžiąją dalį praleisiu Ispanijoje, o atostogoms einant į pabaigą grįšiu į Londoną. Pažadėjau sau per šias atostogas daug ką nuveikti,-linksmai šyptelėjo mergina, tačiau netrukus šypsena dingo.
-Anika, tu drebi, ar tau viskas gerai?-priėjusi prie mergaitės Davina atsitūpė šalia jos ir susirūpinusi žvilgtelėjo į mergaitę. 
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Anika Alanis Lapkričio 29, 2018, 09:55:25 am
- Ne. Kažkas tikrai negerai. Tik nežinau kas. Pala... - mergaitei tarsi apreiškimas nušvito, kas čia dedasi.
Ji numetė juodajį džemperį ant fotelio atlošo ir įnirtingai ėmė kuistis po mantijos kišenes.
- Nagi kur gi jis, - burbėjo sau po nosimi, - tikrai kažkur įkišau...
Dar po kelių akimirkų iš kišenės ji išsitraukė amuletą. Jis atrodė kaip sidabrinė moneta, tačiau visas baltas tarsi apšerkšnijęs. Šviesiaplaukė numetė pakabutį ant staliuko ir sulyg ta pačia akimirka dingo šaltis. Vėl tapo šilta ir jauku.
- Užkerėtas, - konstatavo Anika. - Prieš kelias dienas... Radau... Jis toks pat, kaip tas kurį pati nešioju nuo mažumės. Man buvo įdomu išsiaiškinti kam jie skirti. Man ir į galvą nešovė, kad jis bus užkeiktas.
Anika atrodė suglumusi. Jai buvo labai svarbu išsiaiškinti tiesą, tačiau ko griebtis ji nežinojo. Nė menkiausios užuominos neturėjo, o išsiaiškinti paslaptį, su kuria ji vaikščiojo nuo mažumės, jai buvo gyvybiškai svarbu.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Davina von Sjuard Lapkričio 29, 2018, 07:42:23 pm
Žengusi kelis žingsnius atgal Davina stebėjo šviesiaplaukę, kuri įnirtingai kažko ieškojo savo kišenėse. Netrukus ištraukusi baltą amuletą numetė jį ant stalo. Susidomėjusi mergina paėmė papuošalą ir vos tik šis atsidūrė rudaplaukės rankose, ant dešinės rankos esanti vilko apyrankė ėmė kibirkščiuoti šviesiai mėlyna ugnele. Nedelsdama Davina paleido amuletą ir šis garsiai trinktelėjo į stalą.
-Turėtum būti atsargesnė, niekada nenešiok rastų daiktų prie savęs,-liūdnai šyptelėjo mergina žvilgtelėdama į Aniką,-burtas, kuriuo šis amuletas yra užkerėtas nėra vienas iš prasčiausių, tad verčiau šalia savęs jo nelaikyk, o jei jis tau toks svarbus galiu pabandyti jį atkerėti, neturėtų būti sunku, tuomet galbūt galėsi išsiaiškinti kam jie skirti,-draugiškai nusišypsojo mergina.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Anika Alanis Lapkričio 30, 2018, 12:47:36 pm
-Juk supranti, kad... - tačiau mergaitė nutilo nebaigusi sakinio. Nutarė, kad geriau nepradėti aiškinti to, ko ji pati nenori, kad kas žinotų ar suprastų.
Anika tik spoksojo į pakabutį. Taip ir laukė, kol jis pradės rėkti, kratytis, ar dar ką, tačiau nenutiko nieko panašaus. Jis gulėjo ramiai, lyg niekur nieko, ten, kur Davina jį numetė.
- Kas po galais čia buvo? - išpūtė akis mergina, - tavo apyrankė. Kodėl šialia šito daikto ji taip sureagavo? O dabar vėl lyg niekur nieko. Jei nesunku atkerėk prašau. Labai reikia.
Mergaitė nekantravo. Gal tikrai ji padėtų išsiaiškinti kam naudojami šie amuletai. Visgi šeštakursė daug daugiau išmanė nei ji. Nors žinodama, kad ne viską merginai galės atskleisti, nutarė daug vilčių į tai nedėti.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Davina von Sjuard Lapkričio 30, 2018, 10:59:07 pm
Stebėdama nustebusią mergaitę Davina tik kilstelėjo savo lūpų kampučius.
-Mano apyrankė užkerėta, kaip ir tavo pakabukas, tik kitokiais kerais. Šie kerai padeda atskirti burtus, kurie gali būti pavojingi burtininkams, deja, ji nuo jų neapsaugo,-liūdnai šyptelėjo mergina ir išgirdusi šviesiaplaukės prašymą linktelėjo. Nors kerai, kuriais buvo užkerėtas amuletas ir nebuvo vieni iš paprasčiausių, tačiau rudaplaukė žinojo, jog sunku nebus. Atrėmusi gitarą į knygų lentyną mėlynakė atsistojo priešais stalą ir dar kartą nužvelgė papuošalą, kuris atrodo visiškai nekaltas. Užmerkusi akis Davina ėmė kalbėti žinomus atkerėjimo burtažodžius, o ant riešo esanti apyrankė ir vėl ėmė kibirkščiuoti šviesiai mėlyna liepsnele. Vos po kelių ištartų burtažodžių mėlyna švieselė dingo palikdama apyrankę ramiai gulėti ant merginos riešo, o ant stalo gulintis amuletas atgavo savo spalvą ir magija spinduliavusi nuo jo dingo. Atmerkusi akis Davina išvydo ant stalo gulintį paprastą, nekaltą papuošalą.
-Jis atkerėtas,-šyptelėjo Anikai.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Anika Alanis Gruodžio 17, 2018, 12:59:17 pm
Mergina paėmė pakabutį ir apžiūrėjo. Jis niekuo nesiskyrė nuo jos jau turimo. Ir šalčio visai nebejautė.
- Ačiū, - tarstelėjo, - malonu, kai kas nors pagelbėja.
Ji liūdnai nusišypsojo ir užsidėjo naująjį pakabuką ant kaklo, šalia senojo.
- Turbūt būtų ne pro šalį ir man tokia apyrankė, ar nors kažkas panašaus. Būtų ir gražu ir naudinga, - bandė nukreipti temą mergaitė, kad tik nereiktų aiškinti, iš kur tokį daiktą gavo.
Ji nežinojo, kiek galima pasitikėti nepažįstamąja ir nenorėjo rizikuoti gauti arešto, ar netekti taškų, už mokyklos taisyklių nepaisymą, jei ši visgi ją paskųstų.
- O ir kerėti moki puikiai, - pagyrė, - manau ne kiekvienas mokinys tokius kerus įveiktų. Gal ir mane kokių gudrybių pamokytum?
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Davina von Sjuard Gruodžio 17, 2018, 05:48:52 pm
Atsitraukusi kelis žingsnius Davina stebėjo, kaip šviesiaplaukė paėmusi amuletą apžiūri šį.
-Nėra už ką,-draugiškai nusišypsojo,-buvo smagu padėti, beje, bet kada gali kreiptis, jei ko nors prireiktų,-žvilgtelėjusi į Aniką kilstelėjo savo lūpų kampučius mėlynakė. Išgirdusi liūdną mergaitės balsą rudaplaukė kilstelėjo vieną antakį.
-Ar viskas gerai? Atrodai nusiminusi,-sunerimusi nužvelgė nuliūdusią šviesiaplaukę. Šypsena iš merginos veido dingo lyg šios nė nebūtų buvę. Mergaitei nukreipus temą Davina vos šyptelėjo.
-Jei nori galiu pabandyti užkerėti tavo amuletą, tik ne tą, kuris jau buvo užkerėtas,-žaviai nusišypsojusi lankininkė žvilgtelėjo į Aniką. Išgirdus šios pagyrimą bibliotekoje nuskambėjo linksmas merginos juokas.
-Dėl kerėjimo galėčiau ginčytis, nesu puiki kerėtoja,-šyptelėjo rudaplaukė,-tačiau galiu pamokyti kelių paprastesnių kerų,-draugiškai nusišypsojusi žvilgtelėjo į mergaitę.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Anika Alanis Gruodžio 28, 2018, 09:33:35 am
Mergina žaidė su savo ilgais pirštais. Pati nežinojo ar gerai jaučiasi, tačiau negi prisipažins.
- Man viskas gerai, - lakoniškai tarstelėjo ir giliai įkvėpė, tarsi norėtų sakyti ilgą kalbą, tačiau nepratarė nė žodžio daugiau.
Dar pasimuistė akimirką ir apsidžiaugusi, kad nebereikia kalbėti apie tai, kaip ji jaučiasi, atsistojo nuo krėslo.
- Bet ką tik ne amuletą. Nors be jo daugiau nieko nesinešioju, tačiau nenoriu jo niekaip keisti. Tai man brangi dovana. O kerėjimo tikrai gali pamokyti? Na pada pamokyk prašau. Man tikrai tai praverstų.
  Ji nusišypsojo merginai, vis dar ta pačia liūdna šypsena ir atsistojo priešais, tarsi tuoj pat, čia ir dabar, norėdama pradėti kerėjimo pamoką.
- Nuo ko pradėsim? - smalsiai užklausė, nekantraudama paburti ir išbandyti savo jėgas su vyresne mokine.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Davina von Sjuard Gruodžio 28, 2018, 11:32:24 pm
Mergaitei atsakius į klausimą Davina kelias akimirkas dvejojo. Anika atrodė išties nuliūdusi, tačiau nenusiteikusi apie tai kalbėti. Nusprendusi nebeklausinėti jaunoji lankinikė tik šyptelėjo atsakydama į varniukės žodžius. Perbraukusi ranka per ilgus plaukus mergina klausėsi Anikos balso.
-Žinoma,-linktelėjo ir draugiškai kilstelėjo savo lūpų kampučius. Nors su burtais mėlynakei nesisekė taip gerai, kaip šaudyti iš lanko ar kito šaunamojo ginklo, tačiau ir su kerais susitvarkyti pavykdavo. Pastebėjusi, kaip Anika nekantrauja išmokti naujų kerų, šešiolikmetė linksmai nusijuokė.
-Turbūt pirmiausia turėtum išmokti patikrinti ar daiktas neužkerėtas, tam tau prireiks Specialis reveliop burtažodžio. Pabandyk jį panaudoti su mano apyranke,-žaviai šyptelėjo ir ištiesė riešą su apyranke ant šio. Sidabrinis vilko pakabukas sužibo bibliotekos šviesai atsimuūs į šį.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Anika Alanis Sausio 06, 2019, 04:25:23 pm
- Gerai, - linktelėjo mergaitė ir susikaupė, - Specialis revelio.
  Burtą ištarė aiškiai, nukreipusi lazdelę į apyrankę ir ši ėmė šnypšti.
- Tikriausiai tai reiškia, kad apkerėtas tiesa? - Anika šiek tiek susverdėjo, turėjo net atsisėsti. - Žinai, manau man šiek tiek silpna. Regis tas apkerėtas pakabukas atėmė iš manęs ne tik šilumą, bet ir šiek tiek jėgų. Tu nieko prieš jei aš eisiu prigulti, o mūsų pamoką nukelsime kitam kartui?
  Ji lėtai atsistojo nuo krėslo ir pajudėjo išėjimo link. Kelis kart pasirėmė į lentynas pasitaikiusias pakeliui. Baiminosi, kad nuo staigių judesių jai apsvaigs galva ir parvirs, ar dar blogiau, nualps. Visgi sukaupusi jėgas, kurios jai dar liko, ji suėmė save į rankas ir kuo ramiau išsliūkino iš bibliotekos.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Davina von Sjuard Sausio 06, 2019, 04:42:38 pm
Bibliotekoje nuskambėjus Anikos balsui tariančiam burtažodį mergina kilstelėjo galvą. Ant rankos esanti apyrankė ėmė šnypšti, tačiau vos po kelių akimirkų nurimo. Atrodė, jog nieko nė nebūtų įvykę. Ši ir vėl ramiai gulėjo ant šešiolikmetės riešo. Šviesiai mėlynos akys perbėgo per riešą puošiančią apyrankę. Ant šios šokčiojo bibliotekos šviesų atspindžiai.
-Taip,-linktelėjo kilstelėdama savo lūpų kampučius, tik šie netrukus nusileido išvydus, kaip Anika susverdėja.
-Ne, viskas gerai,-papurtė galvą stebėdama, kaip ką tik sėdėjusi mergaitė atsistoja ir pasuka prie išėjimo. Nieko nelaukdama Davina pagriebė į lentyną atremtą gitarą ir nusekė paskui varnę. Neketino šiai leisti vienai grįžti į kambarį. Bijojo, jog paveikta užkerėto amuleto Anika gali prarasti sąmonę ir stipriai susižeisti.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Maja Patvel Sausio 11, 2019, 05:25:41 pm
Maja įėjo į biblioteką. Ji norėjo paskaityti ir pabūti su savimi. Mergaitė pradėjo ieškoti tinkamos knygos. Niekaip negalėjo surasti. Galėtų paieškoti kitų moksleivių ir paklausti jų patarimo, bet Maja norėjo pabūti viena. Grifukė toliau naršė lentynoje.
Pagaliau jinai rado tinkamą knygą. Mergaitė prisėdo skaityti. Patogiai įsitaisė ir atvertė knygą.
 Iš karto pasidarė įdomu. Ji įsitraukė į knygos veiksmą ir tiesiog siurbė tekstą akimis. Kaip puiku, niekas jai netrugdo. Reikės bibliotekoje lankytis dažniau. Maja skaitė ir skitė. Visai nepastebėjo, kaip prabėgo laikas. Bet staiga mergaitės ramybę sudrumstė kitų mokinių balsai. Grifukė pašoko padėjo knygą ir išbėgo iš bibliotekos. Jai jau tikrai buvo laikas eiti. Maja pažadėjo sau greitai vėl ateiti.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Yura Natayaki Sausio 14, 2019, 06:58:20 pm
Yura įėjo į biblioteką. Buvo sekmadienio vakaras, o rydienos kerėjimo pamokai buvo užduota išmokti teorijos. Yura absoliučiai nieko nesimokė ir mergaitę buvo apėmusi visiška neviltis.
 Iš galvos niekaip neišėjo draugai iš pradinės žiobarų mokyklos, galvoje nenustojo skambėjusi jos mėgstama daina. Be šių priežaščių buvo milijonai kitų, kurios jai trukdė susikaupti.
 bibliotekoje buvo labai tylu ir... Jai tai patiko? Šeip mergaitė labai nemėgo tylos, bet ten viskas buvo kitaip.
 Ji tyliai atsisėdo ant fotelio kamputyje prie lango, išsitraukė savo kerėjimo vadovėlį ir pradėjo skaityti. bet Yura vis tiek negalėjo susikaupti. Kol kas čia turėjo tik pora draugų, visi jos draugai liko gimtajame Tokijuje. Ji stengėsi nuvyti šias mintis ir tiesiog mokytis.
 pagaliau jai pavyko susikaupti ( nežinia ar dėl magiškos bibliotekos ar dėl kokių kitų priežaščių ji nusiramino ir įniko į knygą ). Taip prasėdėjo iki pat bibliotekos uždarymo.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Victoria Meschino Vasario 02, 2019, 05:46:54 pm
Po pamokų Victoria nusprendė nueiti į biblioteką, paskaityti kokią vieną knygą. Iš tiesų, jos nelabai traukia skaitymas, tačiau oras lauke toks niūrūs ir šlapias, kad jos galvoje kitos veiklos ir nesimatė. Nuėjus, apsidžiaugė bent tiek, kad rado jaukią, ramią vietą. Knyga, žinoma, čiupo pirma pasitaikiusią, kadangi pati savim abejoja, ar daugiau skaitys, ar apsimes... Vos pradėjus skaityti, suprato , kad labiau ja domina vaizdas pro langą : atskrendančios pelėdos su žinutėmis ir naujienomis, purvakraujų stengimasis užburti gyvūnus, ar pirmokų peštynės. Taip ir dingo jos noras prisipratinti prie bibliotekos bei knygų, ir palikusi jaukią, sušildyta nuo sedėjimo vietą, išbėgo nuveikti ką nors rizikingo.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Fiadh o Ceallachain Balandžio 25, 2019, 09:43:22 pm
Mokslo metams neskubant, tačiau artėjant prie pabaigos, Fiadh suprato viena: artinasi egzaminai, kuriuos būtinai reikia išlaikyti. Prieš porą dienų mergaitė gavo laiškelį iš mamos. Deja, jis nebuvo itin smagus - motina parašė netikinti, kad duktė išlaikys visus egzaminus. Grifiukė, atrodytų, turėtų būti pripratusi prie tokio motinos nepasitikėjimo. Tačiau, ko gero, prie to iki galo priprasti neįmanoma - skaityti tuos žodžius buvo be galo skaudu.
Kita vertus, laiškas paskatino Fiadh susiprasti, kad jau reikia pradėti rimtai mokytis. Nereikia laukti, kol egzaminai bus visiškai ant nosies. Tad šviesiaplaukė pasičiupo rašalo, plunksną bei pergamento ritinėlį ir patraukė į biblioteką. Pakeliui ji vis svarstė, ką pirmiausia reikėtų pradėti mokytis. Atsakymas į galvą kaipmat atėjo pats - apsigynimą nuo juodosios magijos. Naujasis profesorius gerokai trikdė antrakursę grifiukę. Nors pamokas stengėsi lankyti, jas suprasti buvo sunku. Pastaruoju metu šiaurės airė jautėsi visiškai pasimetusi. Tad nutarė, kad būtent šiam dalykui reikės daugiausiai dėmesio.
Atėjusi į biblioteką Fiadh nužvelgė lentynas ir, radusi tinkamą skyrių, pasiėmė porą knygų ir patraukė ieškoti laisvesnio kampelio. Už lanko krintanti dulksna ne vieną atvarė į biblioteką, tad grifiukė gerokai pavargo, kol rado laisvą vietą. Tuo labiau, kad dėl nepasitikėjimo savimi ir nedrąsumo ji bijojo sėstis prie stalo, kur sėdėjo bent vienas mokinys.
Laimei, vienas kampelis buvo laisvas. Tiesa, neatrodė, kad ten būtų itin patogu mokytis - vien jau dėl to, kad ten stovėjo du foteliai ir nebuvo nė vieno stalo. Tačiau ten buvo tuščia, tad šviesiaplaukė mergaitė patraukė tiesiai į vieną iš fotelių. Atsisėdusi iš karto pasigailėjo - jis buvo toks minkštas ir patogus, kad tikrai ne apie apsigynimą nuo juodosios magijos norisi galvoti... Kurį laiką Fiadh pasėdėjo fotelyje ir negalvojo iš viso apie nieką. Tačiau tada prisivertė save atsiversti knygą. Juk to čia ir atėjai priminė sau mergaitė. Ji išsirinko vieną iš pasiimtųjų knygų ir atsivertė turinį. Nežinojo, nuo ko geriausia pradėti. Tačiau pagalvojusi nutarė, kad, ko gero, verta daugiau sužinoti apie skydinius kerus - tai, ką jie mokėsi per pamokas. Nors paskutinėje pamokoje sekėsi ne taip ir blogai, Fiadh buvo tikra, kad sektis gali ir geriau, tad susiradusi skydinių kerų temą ją atsivertė ir įniko skaityti.
Nebuvo labai įdomu. Grifiukė netrukus pradėjo mąstyti, kad apsigynimas nuo juodosios magijos yra grynai praktinis dalykas. Ir iš knygos ji neką teišmoks. Reikėtų susirasti draugę, su kuria galėtų pasipraktikuoti. Pirmiausia į galvą atėjo Miranda - koledžo draugė, taip pat antrakursė. Fiadh jau beveik šoko iš krėslo, kad ją surastų ir pasiūlytų kartu pasimokyti. Tačiau kažkodėl sudvejojo. Ir pati nesuprato, kodėl gi ji negali nueiti pas draugę ir tai pasiūlyti - naudinga būtų abiems. Tačiau kažkokia baimė to neleido padaryti. Tad Fiadh sustingo fotelyje. Ir galiausiai be galo nusiminė: jai buvo pikta ant savęs, kad nesugeba net to padaryti. Juk gali ją vadinti drauge pasakė sau šiaurės airė. Jeigu ji nenorės, tai atsisakys ir tiek. Ji visai nesupyks.
Grifiukė ilgai ramino save, tačiau vis tiek nepajudėjo iš vietos. Galiausiai Fiadh susigraudino, tačiau ir tai neprivertė jos atsikelti iš fotelio ir keliauti pas Mirandą. Po labai ilgo laiko antrakursė nustojo mąstyti. Tiesiog paprasčiausiai paėmė ir nustojo mąstyti. Vėl atsivertė knygą ir pratęsė skaitymą. Nors beskaitydama suprato, kad naudos iš to daug nebus, vis tiek atkakliai skaitė. Nes tai buvo geriau negu eiti pas kažką ir su tuo kažkuo kalbėtis. Net jeigu tai yra draugė.
Po kurio laiko mergaitei be galo nusibodo skydinių kerų tema. Nors ji lyg ir perskaitė kažką, ką galbūt atsimins, nesijautė patenkinta. Tad Fiadh nutarė išbandyti kitą knygą. Tik ją atsivertusi suprato, kad čia bus daug įdomiau: knygoje buvo aprašomi įvairūs tamsiojo magijos pasaulio padarai ir kaip nuo jų apsiginti. Nors šviesiaplaukė neprisiminė profesoriaus Jeffter apie tai kalbant, nutarė paskaitinėti. Bent bus įdomu pateisino save Fiadh.
Mergaitė taip įsitraukė į antrąją knygą, kad nė nepastebėjo, kaip pralėkė laikas. Ji pakėlė galvą ir pastebėjo, kad biblioteka yra praktiškai ištuštėjusi, o už lango jau temsta. Fiadh krūptelėjo. Skubiai atsistojo iš krėslo, kuriame kažkokiu būdu taip ir neužmigo, padėjo knygas į vietą ir išskubėjo iš bibliotekos. Tik uždariusi duris prisiminė, kad paliko rašalą, plunksną ir pergamentą. Teko grįžti atgal. Laimei, visi jos daiktai tebebuvo sudėti prie fotelio. Tad mergaitė viską susirinko ir dar kartą išeidama uždarė bibliotekos duris.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Martin Grant Rugpjūčio 28, 2019, 01:07:50 pm
Martin'as skaitė knyga apie burtus ir jų paskirtį, bet kambaryje skaityti ją pasidarė neįdomu ir gan niūru. Ilgai galvojęs, jis sumastė nueiti į biblioteką ir surasti jaukią vietelę ramiai paskaityti knygą. Ilgai vaikščiojęs po Hogvartsą ir nevieną syki pasiklydęs, jis pagaliau rado biblioteką. Bet ramią ir jaukią vietelė rasti buvo dar didesnė misija. Prie bibliotekos stalo sedėjo pilna mokinių, o prie atskirų taip pat. Gal eiti kitur? Dar pavaikščiosiu ir gal rasiu.Pagalvojo švilpukas ir pradėjo vaikščioti tarp knygų lentynų, ieškodamas jaukios vietelės. Praradęs viltį jis užmatė, jaukia sofutę ant kurios niekas nesedėjo. Atsisėdęs ir įsitaisęs jis pradėjo skaityti savo knygą. Aplinka daug ką darė, suprato Martin'as skaitydamas knygą. Skaitymad buvo žymiai įdomesnis ir atrodė greitesnis.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Angelina Presley Rugpjūčio 28, 2019, 01:31:08 pm
  Žingsnis po žingsnelio ir Julian'as jau stovėjo bibliotekoje. Be reikalo čia klastuolis nebūtų atėjes. Jam reikėjo vienos iš burtų knygų. Joje šis turėjo ir norėjo surasti jam reikiamą burtažodį bei jį išmokti pats. Niekas to daryti nevertė, bet vienuolikmečiui pačiam to prireikė. Galiausiai Gilbertas  nuėjo prie knygų lentynos kur jo manymu turėjo būti tinkama knyga. Priėjas ją jis nieko nelaukęs pradėjo ieškoti šios knygos. Tiesa. Prie kiekvienos lentynos netoli stovėjo stalai, bet jaunasis klastuolis neatkreipė dėmesio ir nežinojo ar ten kažkas sėdi. Berniūkštis pirštų pagalvėlėmis keliavo truputį apdulkėjusiais knygų virśeliais su pavadinimais.
- Fantastiniai gývūnai, fantastiniai gývunai 2. - Šnabždėjo knygų pavadinimus Julian'as ieškodamas reikiamos knygos, bet jos kolkas nerasdamas...
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Martin Grant Rugpjūčio 28, 2019, 02:06:13 pm
Bibliotekos atmosfera ir knygos skaitymas buvo šimtą kartų malonesnis, negu Martin'o kambaryje.Tai tikriausiai todėl, kad čia pilną knygų ir nėra jokio trukdymo ar šnekėjimo garso. Skaitant knyga švilpukas net nepastebėjo, kaip ji greitai baigėsi. Iš bibliotekos išeiti jis nenorėjo, o visos kambaryje knygos jau nuvo perskaitytos. Tad jis pradėjo ieškoti jo perskaitytos knygos  antrą dalį, nes apie ją yra daug ką girdėjęs, o ji labai brangi, todėl jis dar jos neturėjo. Nuėjęs į skyrių, kuriame sudėtos knygos apie burtus ir jų savybęs. Niekaip nerado to ko ieškojo. Žiūrinėdamas knygu pavadinimus jis net nepastebėjo knygos, kuri gulėjo ant žemės, už jos užkliuvęs jis pargriuvo. Sukėlė didelį garsą ir aidą bibliotekoje, Martin'as labai išsigando, kad jį išvys, nes nusižengė bibliotekos taisyklėmis.Tikiuosi, kad niekas neakreipė dėmesio į šį garsą ir manes neišvys iš bibliotekos.Sumurmujęs švilpukas sau po nosimi ir tikėdamasis geriauso toliau ieškojo knygos.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Angelina Presley Rugpjūčio 28, 2019, 09:28:52 pm
  Berniūkśtis toliau pirśtų pagalvėlėmis keliavo knygų viršeliais. Dauguma jų buvo apdulkėjen. Galėtų bent dulkes nuvalyti. Pagalvojo Julian'as toliau ieśkodamas jam reikiamų knygų. Bet dėja. Šioje lentynoje net nebuvo panašių knygų į tas, kurios vaikinukui reikėjo. Atsidusęs šis nuėjo prie kitos lentynos.
- Nuodai ir vaistai... - Toliau tyliai sau po nosimi skaitė vaikinukas bandydamas rasti tą vienintelę knygą, kurios jam şiuo metu reikėjo. Na bent knygos buvo panaśesnės į tai ko Gilbertui reikia negu praitoje lentynoje. Galiausiai šis nudžiugo radęs tinkamą knygą ir iśtraukęs ją nupūtė dulkes nuo šios. Nieko nelaukěs berniukas prisėdo prie stalo ir atsivertė knygą bei pradėjo ieškoti jam reikalingo puslapio ir burtažodžio. Pažvelgęs ir pamatęs kaip berniūkštis, kurio vardas Martin nuvirto, Julian'as tyliai suprunkštė ir apsimetė labai susitelkęs ties knygos analizavimu ir, kad to nepastebėjo.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Martin Grant Rugpjūčio 28, 2019, 10:13:19 pm
Martin'as niekaip nerado knygos, bet nepasidavė. Visos knygos buvo apdulkėjusios ir sudėtot netvarkingai, tai apsunkino švilpuko ieškojimą. Jau atsibodo knaisytis po tas dulkes, galėtų bent jau surūšiuoti knygas, nes prie burtų skyriaus pilna knygų apie vaistus. Susinervinęs Martin'as toliau ieško tos knygos, kuri velnias žino kur buvo. Jis jautėsi nejaukiai, nes atrodė, kad kažkas jį stebi. Apsižvagė ir pamatė, kad į jį vis pasižiuri Julian. Reikia jam atsidekoti, kad buvau našta ir nueiti, nes gal aš jį nervinu kaip aną klastunę.Jo nuomonė apie klastūnus buvo nekokia, nes jau su viena klastūnę ją pagrįso.
-Sveikas, aną sykį už tavo vargą neradau progos padėkoti, nes kai atsibudau tavęs jau nebebuvo, bet ponia Madam pasakė, kad tu mane nunešei pas ją. Ačiū labai-padėkojo švilpukas.
-Aš tau tikriausiai įkyrėjau, einu ieškoti knygos, kurios niekaip nerandu. Netrukdysiu tau, nes matau, kad užsiėmės,-pasakė Martin'as. Jis toliau žvalgėsi ir žiūrinėjo apdulkėjusias lentynas nors viltį buvo beveik praradęs.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Angelina Presley Rugpjūčio 28, 2019, 10:21:13 pm
Berniūkštis ieškojo jam reikiamo knygos puslapio su burtažodžiu jame bei retkarčiais vis pažvelgdavo į Martin'ą. Koks nevykelis. Pargriūti lygioje vietoje. Niekad nesuprasiu kaip reikia būti tokiam neatsargiam ir tokiam nevykeliui. Pagalvojo jaunuolis ir tyliai prunkštelėjo, ko tikrai niekas negalėjo girdėti. Štai ir pasirodė Julian'o klastuoliškoji pusė...
 - Aha. Labas. Nėra už ką. Ir viskas gerai. - Greit atsakė berniūkštis nepakeldamas galvos nuo knygos ir apsimesdamas labai užsiėmusiu bei susidomėjusiu knyga, koks jis tikrai nebuvo tiesiog rudaplaukis nenorėjo vèl turėti reikalų su berniūkščiu. Jam jis pasirodė perdaug įkyrus ir perdaug nepasitikintis savimi, o tokių Gilbertas dažniausiai nemėgdavo.
  Jaunasis klastuolis atsiduso ir papurtęs galvą vėl įsijautėį reikiamo puslapio bei burtažodžio paieškas...
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Martin Grant Rugpjūčio 28, 2019, 11:12:37 pm
Ilgai ieškojęs ir nevieną prakaitą nubraukęs, Martin'as pagaliau rado antrąją knygos dalį.Perdaug vargau, kad rasčiau šią knygą, geriau tebūnie įdomi kaip pirmoji.Ant sofutės sedėjo Julian, o švilpukas nenorėjo jam trūgdyti, tad pradėjo ieškoti naujos vietelės. Visą biblioteką išmaišęs Martin'as niekur nerado laisvos vietelės, tad sumastė grįšti prie sofutės ir pašnekinti Julian'ą.Velniai nematė, koks skirtumas ar sunervinsiu jį, bet bent paskaitysiu knyga, gi tai buvo mano vieta. Martin'as žinoji, kad jis klastūnas, kaip visi žino jie melagiai, irzlūs, pikti ir nedraugiški, tad sumanė patikrintį jį, koks jis yra ir ar su juo verta bendrauti.
-Nepyk, kad trugdau skaityti knygą ar galiu atsisėsti, nes niekur nėra laisvų vietų,-paklausė Martin'as ir laukė jo atsakymo bei reakcijos. Su draugais jam nesisekė, bet galvojo geriau vieną tikrą, negu šimtą netikrų.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Angelina Presley Rugpjūčio 28, 2019, 11:25:16 pm
  Martin'ui išėjus ir prieśtai berniukas perdaug nesureagavo ir toliau analizavo knugą ieškodamas to ko jam reikėjo. Tai yra burtažodis, kuris buvo pasislėpęs kažkuriame puslapyje. Jis jam buvo labai reikalingas, kadangi jo brolis labai dažnai susižeizdavo, o ir pats retkarčiais netyčiomis pasidarydavo vieną, kitą žaizdelę. Bet jam svarbiau buvo brolis. Jeigu išmoks šį burtažodį, Julian'ui nereiks vesti brolio pas seselę, kad sutvarstytų jo žaizdas. Jis galės tai padaryti greitai ir betkurioje vietoje pats. Puslapis po puslapio, o jaunasis klastuolis vis dar nerado to ko jau ilgai ieškojo. Jis jau buvo kiek susierzinęs, nes pravertė jau daugiau negu pusę knygos...
  Vėlgi išgirstas Martin'o balsas privertė pakelti berniuką galvą.
- Kam klausi? Biblioteka gi ne mano. Ji visų. Sėskis tik. - Greit tarė Gilbertas ir vėl nuleido galvą į knygą bei pabaigė ją praversti. Galiausiai nieko nepešęs nuėjo ir padėjo ją į vietą bei greit susirado kitą tos pačios knygos dalį ir padėjo ją ant stalo atsisęsdamas ant šalia esančios kėdes, praitoje savo vietoje. Nieko nelaukęs rudų plaukų savininkas vėl pradėjo vartyti knygą bandydamas surasti tą vienä burtažodį, kurio šiam tikrai reikėjo.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Martin Grant Rugpjūčio 29, 2019, 10:03:44 am
Ši syk jis jau pakalė galvą, kaip jausdamas, kad aš jį tikrinu, o gal jis mane tikrina?Martin'ą klastuolis jau nervino, nes kai švilpukas jo paklausia, jis tik atsako, bet nieko neatsako.Gal jis mane tikrina ir koksaš esu įkyrus bei nevykelis.Atroji dalis būvo žymiai įdomesnė negu pirmoji, joje buvo įvairesnių burtų atprašymų bei burtininkų išbandymų aprašymai. Bet skaitymą blaškė Julian'as ir jo elegys.Gal jis nenori būti draugais, aš nieko nebesuprantu, pagalvojo Martin'as. Julian nieko neklausė, o Martin'as norėjo pasirodyti neįkyrus ir kantrus, tad laukė kol klastūnas kažka pramurmės. Švilpukas nebuvo kvailas, todėl be patirkrinimo, draugais netaps, nes jau pavyzdį turėjo.Geriau būsiu vienas, negu su melagiu. Visai pamiršęs apie Julian'ą, kuris ilgą laiką jam neleido skaityti, nes Martin'as apie jį galvojo, švilpukas toliau skaitė knygą.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Angelina Presley Rugpjūčio 29, 2019, 11:31:05 am
  Vaikinukas atsivertė antrąją knygos burtų dalį ir nusikosėjo nuo dulkių bei truputį išblaskė jas ranka.
- Net nuo knygų nenuvalo dulkių. Tai ką jie veikia? - Nepatenkintas po nosimi sumurmėjo šis bei dulkėmis kiek išsivėdinus pradėjo vartyti knygą ieškodamas būtent burtažodžio, kurio pavadinimo nežinojo, bet žinojo apibūdinimą, kas kiek pasunkino situaciją.
- Finite incantatem. - Perskaitė tyliai burtažodį jaunasis klastuolis ir papurtė galvą. Tai nebuvo burtažodis, kurio jam reikia, bet jau jautė, kad jis yra tikrai netoli ir berniūkštis jį šioje knygoje TIKRAI ras. Puslapis po puslapio ir vaikinukas sustojo prie jam reikiamo burtažodžio.
- Ferula - sutvarsto žaizdas. - Tyliai, vos girdimai perskaitė Julian'as ir pradėjo skaityti aprašymą kaip iššaukti kerus, kadangi jaunąjam klastuoliui tikrai labai reikėjo juos işmokti...
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Martin Grant Rugpjūčio 29, 2019, 01:00:36 pm
Martin'ą Julian vis labiau ir labiau nervino. Jis nieko nesakė, su Martin'u bendrauti noro nerodė,aš nuo pat pradžių norėjau su juo bendrauti, bet tikriausiai jis to nenori, nes noro visiškai nerodo. Martin'as išgirdo, kad Julian pagaliau pramurmėjo ir tarė:
-Mane taip pat nervina tos dulkės. Aš turiu tau klausimą tu nori būti draugas ar apsimetinėsi kvaileliu ir į mane dėmesio nekreipsi?-neištvėręs paklausė Julian'o. Martin'as paklasuė vien dėl to, nes suprato, kad  jis gaištą laiką.
-Aš tave nervinu, nes esu švilpukas, o kiek žinau klastūnai jų nelabai mėgsta?-dar sykį paklausė Martin'as. Švilpukas gailėjosi, kad su juo prasidėjo ir atsisėdo šalia jo prie medžio.O gal jis man nesako nieko, nes suprato  kad aš našta ir dar naujokas.Verisjų buvo daug, bet Martin'as nebedorėjo apie tai galvoti, tad laukė ką atsakys Julian'as skaitydamas knyga.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Angelina Presley Rugpjūčio 29, 2019, 01:11:59 pm
Vaikinukas liūdnai atsiduso kai Martin'as jam sutrugdė analizuoti burtažodį.
- Klausyk, Martin'ai. Aš tiesiog esu labai susitelkęs su knyga ir burtažodžio analizavimu, kadangi man tikrai labai reikia jį išmokti, tad neturiu nei menkiausio noro kalbėtis ar daryti ką nors panašaus. Aš užsiėmęs. - Tiesiai šviesiai pasakė rimtu balso tonu Julian'as pakeldamas galvą ir pažvelgdamas į Švilpuką.
- Ką tu čia nusišneki? Mes klastuoliai labiausiai nekenčiam Grifų. Pasikėlen šikniai ir grynos vištos. O dėl tavo koledžo neturiu nieko prieš. Tiesiog kaip ir sakiau aš dabar esu užsiėmęs. - Vėl nepatenkintas aiškino Gilbertukas.
- Aiškiau pasidarė? - Paklausė şis pamosikuodamas rankomis. Po minutėlės jaunasis klastuolis vėl įsijautė į burtažodžio analizavimą ir mokymasi...
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Martin Grant Rugpjūčio 29, 2019, 01:40:30 pm
Martin'as taip įsitrautė į knygos skaitymą, kad jau buvo perskaitęs daugiai nei pusę, bet burtažodžių mokintis dar nedrįso, nes pamokų jam dar nebuvo.
-Aš suprantu tave, bet tu nei seniau noro nerodei, o jai jau prašnekai tai bent į klausimą galėjai atsakyti!-rimtu tonu pakėlęs galvą nuo knygos, pasakė Martin'as.
-Grifų tai žinoma, kad jūs jų nekenčiat, bet mes į juos labai panašūs, tu šimtą kartų jaustumiais maloniau jei šalia sedėtų klastūnas ar varnianagis.-atsidusęs išsipasakojo ką jis tuo momentu galvojo.
-Man jau seniausiai viskas aišku,-skaitydamas knyga atsakė į Julian'o klausimą. Mes su juo draugai, kaip matau nekokie, geriau patylėsiu ir palaikysiu mintis savyje. Žaliaakis vaikinukas toliau skaitė knygą ir stengėsi apie nieka negalvoti...
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Angelina Presley Rugpjūčio 29, 2019, 04:26:59 pm
  Vaikinukas susiraukė ir vėl pakėlė galvą į berniuką.
- Nebandai kelti balso prieš mane! - Kiek piktoku balso tonu negarsiai suşuko Julian'as, - Paaiškinti mat užsimanei. Tavo žiniai biblioteka yra skirta skaitymui bei informacijos ieškojumui, o ne pasišnekučiavimui. Radai prie ko prikibti. - Menkas pyktis aiškiai girdėjosi jaunojo klastuolio balse.
  Gilbertukas vėlgi išklausė Martin'o ir verstelėjo savo akis.
- Man tiktų, kad ir Grifukas ar Švilpukas. Išvis man nesvarbu kas. Kad ir profesorius ar direktorė. Svarbu, kad nesikabinėtų prie kiekvieno šūdo kaip darai tu. Aš gal noriu įsidėmėti informaciją, o tu prilipai kaip šūdas prie bato pado ir kimbi. - Jau visiškai susierzinęs tarė rudaplaukis piktai nužvelgdamas Martin'ą.
  Galiausiai vaikinukas tik piktai papurtė galvą ir grąžino žvilgsnį į knygą, bet neskaitė, nes žinojo, kad Martin nutrauks jo skaitymą su savo kalbomis...
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Martin Grant Rugpjūčio 29, 2019, 09:35:13 pm
Klastūno žodžiai Martin'ą sunervino, o jo mintys koks jis kvailys, laikėsi ant adatos siūlo. Kas jis toks ir kaip jis man drįsta aiškinti, aš tik pasakiau ką manau, o aiškinimo nebuvo.
-O kas tu man toks?-paklausė švilpukas ir vėl tarė:
- O Tu esi paskutinis kvailys,  bent klausiai ką aš tau sakiau? Tai tau panašu į aiškinimą buvo, pasigydyk ir gali net negąsdinti, nes tu man visiškai neįdomu, tokių kaip tu pilna.-piktu tonu, susinervinęs pasakė Martin'as. Išsiliejo švilpukas, bet jis ir vėl jam pamelavo.
-Gali nemeluoti, kad nesvarbu kas, jūs nuo prigimdies save laikote aukštesniais nei kiti, nors esate niekas, o tik prastesni už bet kurį koledžą. Martin'ui buvo gan liūdna, nes švilpiai buvo draugiški, bet jis neištvėrė ir visaip jį išvadino. Priešų jis nenorėjo, bet kaip matė be jų neapseis. Jis niekur neišėjo, o laukė kaip Julian'as jam grąsins, ir aiškins piktu tonu, apsimesdamas, kad skaito.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Angelina Presley Rugpjūčio 30, 2019, 07:09:55 am
- Vaikeli, geriau žiūrėk savo reikalų ir leisk man mokintis bei bent kažką naudingo padaryk. Jau tikrai užerzinai. Lendi ir lendi prie manęs. Žiūrėk savo reikalų, berneli. Įsivaizduok save mano vietoje. - Pilnu nepasitenkinimo balsu tonu tarė jaunasis klastuolis.
  Švilpukui visaip išvadinus Julian'ą jo veidas prisipildė įniršiu, bet Gilbertukas dar vis stengėsi valdytis. Dėja. Tas menkas likęs nervų siūlelis galėjo betkada greitai nutrūkti...
- Vadink mane ir galvok apie mane ką nori. Nekeisiu savęs dėl to, kad tu manimi esi nepatenkintas. Myliu save tokį koks esu ir man nerůpi tokio eilinio vaikėžo kaip tu nuomonė. Pasigyditi? Neturiu nuo ko. - Piktu balso tonu tarsi išspjovė žodžius rudaplaukis.
- Bernuželi, galvok prieš sakydamas. Klastuoliai nelįs prie kitų kol jie nelįs prie jų. Tu pirmas prikibai prie manęs kaip šūdas prie bato pado ir jesugebi atlipti. O tu taip išvadindamas mano koledžą tik parodai savo žemą lygį. Suauk, o tada kalbėk apie tokius dalykus. - Piktai prunkštelėjo Julian'as ir atsistojo bei pasiėme knygą su savimi. Su ja nuėjo prie kitų lentynų bei atsisėdęs prie stalo bandė nuraminti pykti. Galiausiai nusiraminęs vėlgi pradėjo analizuoti burtažodį.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Martin Grant Rugsėjo 01, 2019, 04:00:02 pm
-Aš vaikelis? Dėja mes abudu dar vaikai, o tu matau jau dabar rodai savo pasikėlimą,-pakėklęs galvą nuo knygos pasakė Martin'as.
Martin'as stebėjo kaip Julian'as rausta ir pyksta dėl jo žodžių kaip jį išvadino. Švilpukas iš Julian'o pradėjo tyliai juoktis ir mintyse galvoti, kad jo tikrąjį veidą pavyko parodyti.
-Taip, dėl to tu esi teisus mes esame kokie esame ir turime savo nuomonę,kurios nereikia slėpti, bet ar būtina pyktis?-nusiraminęs švilpukas tarė jam švaria galvą apie tai, kad nevalia pyktis su žmonėm.Pyktis ir liūdesys kekvieno žmogaus gyvenima slopina, bet reikia šypsotis ir džiaugtis kekviena akimirka.
-Gal jūs ir nelendad, bet esate pasikelė kaip ir grifai, tai tik mano nuomonė. Nes dar abu esame vaikai, tad gal baikim žaisti šį nesamoningą žaidimą, tiesiog nesakykime nieko blogo vienas apie kitą, tu gal ir pyksi, bet tai tavo pasirinkimas, o žemas lygis visada buvo mano draugas,- pats nesuprastdamas ką šneka, pasakė švilpukas. Martin'ui atrodė, kad kažkas jį būtų užburęs, nes jis ką tik pyko, o staiga pradėjo kaip ir atsiprašinėti ir nerodyti pykčio, bet tai jam labai patiko.
-Beto atsiprašau, kad taip tave vadinau ir stengsiuosi nebūti ,,šūdas prie bato"- linksmas su šypsena veide Martin'as atsiprašė klastuolio.
Bet jis nuėjo, o Martin'as net nežinojo ką bepadaryti...
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Angelina Presley Rugsėjo 04, 2019, 06:02:43 pm
Julian'as papurtė galvą ir stengėsi susikaupti ties burtažodžio skaitymu ir nagrinėjimu. Po 5 minučių galiausiai jam tai pavyko ir berniūkštis toliau tesė jo nagrinėjimą. Šis susikaupęs, įdėmiai skaitė kiekvieną žodį ir jį dėjo į galvą. Galiausiai kai viską perskaitė po kelis kartus ir įsiminė visą knygoje esančią medžiagą. Galiausiai šį burtažodį jaunasis burtininkas pabandė ant savo piršto ir patenkintas nusišypsojo kai jis apsibintavo ir padėjo lazdelę į jos vietą. Gilbertukas atsistojo ir pasiėmė storą knygą kartu su savimi. Šis pristūmė kėdę prie stalo bei nuėjo prie lentynos kur prieş tai buvo knyga. Jaunuolis tvarkingai padėjo knygą į vietą ir apsisuko. Julian'o piktas žvilgsnis, kuris daug ką išgăsdintų, nužvelgė Martin'ą ir nieko daugiau nelaukęs berniūkštis išėjo iš bibliotekod bei nuėjo į savo kambarį...
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Martin Grant Rugsėjo 04, 2019, 06:22:35 pm
Julian'as nieko jam neatsakė, nes tikriausiai apsimetė, kad negirdi arba tiesiog nenorėjo nieko girdėti. Martin'o tai nenervino, o tik spyrė į priekį ir skatino daugiau taip niekam neįkyrėti, nes ir ištvermingiausias žmogus palužtų nuo švilpuko šnekėsiu. Žaliaakis švilpukas apie nieką negalvodamas toliau skaitė savo knygą vis pasižiūrėdavo į Julian'ą, bet jis nieko neatsakė. Kai Martin'as pamatė, kad Julian'as išeina iš bibliotekos ir pasižiūrėjo piktu žvilgsiu į jį. Kodėl jis į mane taip žiūri kaip mažas vaikas rodo savo pyktį.Geriau aš nieko nesakysiu.Pabaigęs švilpukas skaityti knygą padėjo ją į vietą. Padėjęs apžiūrinėjo kitas knygas ,bet niekas jo nesudomino, tad nusprendė eiti į savo kambarį. Į jį ėjo lėtai ir stengdamasis negalvoti kas buvo. Buvo labai pavargęs tad atsigulė į lovą ir bandė užmigti, nes diena buvo nekokia.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Nihal Eris Lapkričio 03, 2019, 05:14:47 pm
Nihal su smalsumu laukė, kada prisės prie stalo ir sau ramiai perskaitys laišką, kurį jai atsiuntė kažkas, kieno adresatas nebuvo nurodytas. Mergina degė smalsumu, noras greičiau atplėšti tą pageltusį popiergalių buvo toks didelis, kad net ši nepastebėjo, kaip atsirado bibliotekoje.
Susiradusi jaukią vietelę skaitymui, mėlynplaukė dar kelias sekundes vartaliojo vokelį savo delnuose. Nežinojo kaip tinkamai jį praplėšti, nepažeidžiant pačio laiško. Nes šis rodosi parašytas buvo prieš gerus dešimt metų, o nuo stovėjimo kokioje spintelėje labai sudulkėjęs ir pasenęs, jog pats laiškas esantis voko viduje prilipo prie voko, todėl plėšti reikėjo labai atsargiai. Tad ši atsargiai nuplėšusi viršų, pagaliau ištraukė baltą popiergalių, kuriame buvo daug prirašyta.
Kas man galėtų tiek daug rašyti, - pamąstė violetinių akių savininkė ir nukreipė savo akis į juodai prirašyta baltą popieriaus lapą.
Beskaitant grifė nekartą buvo priversta nustebti, o paskutinė frazė, ją privertė šoktelėti.
- Pusseserė? Iš kur aš ją galėčiau turėti? Ir išvis kas rašo? - Sau tyliai burbėjo po nosimi. Mergina neatrodė labai patenkinta, nes kažkas, kas neprisistato parašo laišką, kuriame teigia, kad šioji turi giminaitę, kuri taip pat mokosi Hogvartse? Dabar jai tik vienas žodis sukosi galvoje ir tai buvo - nesąmonė.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Gerda Marqeen Lapkričio 08, 2019, 06:47:48 pm
 Gerda buvo visiškai pavargusi. Ji mokslams atidavė visą save, todėl tam, kad ji atsigautų reikėjo paprasčiausio knygos paskaitymo kokioje nors jaukioje vietoje. Kaštonplaukė čiupo pirmą pasitaikiusią knygą.
- Dabar teliko susirasti jaukią vietą skaitymui, - tyliai sumurmėjo pirmakursė.
Ilgai ieškoti nereikėjo – vienuolikmetė greitai surado patogų, jaukų laisvą krėslą, puikiai tinkantų skaitymui. Idealiai jauki vieta skaitymui! nudžiugo žalsvai pilkų akių savininkė ir klestelėjo į krėslą. Visai netoli jos sedėjo mėlynplaukė, jei Gerda neklydo, turėjo violetinės spalvos akis. Kiek neįprasta, bet gražu šyptelėjo vienuolikmetė.
- Sveika, - vienuolikmetė pasisveikino su šalia esančia mergina, kuri skaitė laišką, ir, kaip spėjo varniukė, buvo giliai susimąsčiusi.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Adelė Ginger Vasario 19, 2020, 11:43:10 pm
  Dar vis įpykusi varnė sėdėjo ant šaltų grindų, pakėlė patamsėjusias akis į bernioką, atsivilkusį dar kokią niekam tikusią zbitką iškrėst.
- Nesiartink,- suniurzgėjo.
  Ir nesuprasi, kokia ten širšė jai įgėlė, jog užsipuolė Marcus’ą. Ai, tiksliai, MARCUSAS NORĖJO UŽMUŠTI JUOS ABU SAVO IDIOTIŠKAI PAVOJINGU VAIRAVIMU. Akys akimirksniu sprogte išsprogo, išgirdus atsiprašymą.
- Pala, pala. TU KĄ TIK MANĘS ATSIPRAŠEI?!- klyktelėjo iš nuostabos.- Nagi, nagi. Kur čia šunėkas pakastas, a?
  Vis dėlto nusprendė priimti nelabai noriai išsakytą atsiprašymą, paprastai linktelėjo, draugiškai kumštelėjo į petį. Akimis apibėgo išgriautą biblioteką, dar buvo likę keletas lentynų, tačiau žalia-juodaplaukė jau buvo nusivariusi nuo kojų, tad paprasčiausiai žingsniuoti beveik iš vietos išėjusių durų link. Stabtelėjo sekundėlei. Atsigręžė į savo šio vakaro draugelį, pamojo ranka.
- Aš miegot,- ir jau buvo bežengianti pro duris, kai vėl sustojo.- Ir galbūt varom kartu į Kiauliasodį savaitgalį? Labanakt.
  Net nesulaukusi atsakymo uždarė už savęs duris ir pranyko koridoriuose.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Bastiano Zuccarelli Kovo 12, 2020, 10:59:39 pm
   Marcus'as sunkiai atsiduso ir nežymiai pakraipė galvą. Dramos karalienė. Jausmų Černobylis. Ašarų krikštamotė. Vaikis sustojo pagarbiu atstumu nuo Adelės, tarytum ji (arba pats) sirgtų koronavirusu, apie kurį pastarosiomis dienomis tiek gausiai skamba visi kampai, nors tada, kada buvo pradėta griauti biblioteka, šito dar nebuvo.
   - Nu atsiprašiau, nu, - mažumėlę sutrikęs sumurmėjo Green'as. Gal mažumėlę ir negreeniškas poelgis tat buvo, ne onarus, nevertas jo... Bet galgi vertas jos?
   Ji atleido stebėtinai greitai ir lengvai. Grifiukas priėmė kumštelėjimą į petį kaip patikinimą, kad jau viskas gerai, nors čia anaiptol ne jis buvo kaltas. Bet tai pernelyg daug džiaugsmo nesuteikė - kaip greit supyko, kaip greit atsileido, taip greit ir vėl gali supykti. Varnėčkos regimai nesiskundė proto trūkumu, tačiau savitvardos - dar ir kaip.
   - Eee... - sutrikęs sumurmėjo raudonojo koledžo atstovas, bet durys trinktelėjo it mergina būtų bijojusi išgirsti atsakymą. Ar neigiamą, ar teigiamą, vaikis nedrįso spėlioti. Galgi labiau neigiamą, kitaip tokių dalykų nesiūlytų. Nusišypsojęs bibliotekos griuvėsiams staiga suprato, jog rizikinga čia dar likti, o išgirdęs moterišką spiegimą nėrė pro duris ir pats.
   Šįkart sėkmingai, uf.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Cristal Daunt Kovo 28, 2020, 12:40:15 pm
Cristal buvo pavargusi, tačiau miegoti eiti nenorėjo. Buvo vėlyvas vakaras, kai ji nusprendė nueiti į biblioteką ir paskaityti iš namų atsivežtą romaną. Kambaryje buvo tamsu, bet pirmakursė tingėjo jungti šviesą. Pačiupusi knygą nuo lovos nuskuodė bibliotekos link. Bibliotekoje daug mokinių nebuvo ir tai grifei labai patiko. Jai patiko tyla, patiko skaityti ramybėje. Tačiau atsivertus knygą ji suprato, kad tai ne jos pradėtas romanas. Tai buvo mokyklinis vadovėlis, "Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti". Visiškai apstulbusi mergaitė nematė kitos išeities, tik pradėti skaityti vadovėlį, nes mintis grįžti į bendrąjį kambarį Cristal nežavėjo. Susiradusi jaukų kampelį ji klestelėjo į patogią sofą, atsivertė vidurį knygos ir įniko skaityti. Kažkada šitos informacijos vis tiek prireiks. Kurį laiką Cristal skaitė ir knyga atrodė visai įdomi, bet tada pradėjo vis dažniau žiovauti, akys pačios merkėsi, miegas ėmė viršų. Mergaitė matė, kad tuoj užmigs, tat staigiai išsibudinusi pašoko nuo sofos ir išėjo iš bibliotekos.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sho Ishi Gegužės 02, 2020, 05:17:51 pm
Sho nebuvo viena iš tų žmonių, kurie turėdami laisvo laiko eitų į biblioteką skaityti knygų. Bet šiandien ji jautėsi kitaip. Jos natūraliai hyperaktyvus charakteris buvo kažikur dingęs ir pirmakursė tenorėjo atsipalaiduot. Mergaitė pasitikinčiu žingsniu nuėjo į biblioteką, o įėjusi sustojo tik prie sporto knygų. Kurį laiką atidžiau stebėjus lentyną tai, tarsi tai būtų priešininkų komandos pakėlėjas, ji pagriebė kelias knygas apie kvidičą ir nuėjo atsisėsti į artimiausią laisvą fotelį. Ir skaitė. Taip, Sho Ishi ištikrųjų susidomėjusi skaitė knygą.
Po poros valandų skaitymo ji, su įkvėpimu akyse užvertė knygą ir įsistebeilijo tiesiai prieš save. Taip. Kitais metais aš būtinai žaisiu kvidičą. Pagalvojo mergina. Vėl taikysu į libe... Mergina vos susilaikė garsiai nenusijuokusi. Sho, susiimk! Čia juk kvidičas... Gynėja, taip, taikysiu į ginėjos pozicija. Libero instinktai padės. Neleisiu kamuoliui įkristi pro lankus, taip, kaip neleidau kamuoliui paliesti žemės pradinėje. Sho atsistojo vis dar šypsodamasi kupina pasitikėjimo šypsena. Taip. Jūs manimi didžitės teta ir Haruyama.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: domutis Birželio 03, 2020, 03:26:36 pm
Jaukus kampelis skaitymui buvo Hogvartso mokyklos bibliotekoje kampe.Kampelyje stovėjo du minkštučiai krėslai labai nudėvėti.Domantas pasiėmes keletą knygų atsisėdo ir pradėjo skaityti.Mintyse galvojo Keista labai didelis privatumas.Bibliotekoje sukiojosi daug mokinių,mokytojų ir kitų darbuotojų ,bet Grifas į tai nekreipė nė menkiausio dėmesio.Knygą Domantas tai įnirtingai skaitė ,kad nepamatė kaip ant kito fotelio prisėdo dar vienas Grifas.Keista ,bet Domantas Grifo nepažinojo ir dėl to labiausiai liūdėjo ,nes per tuos mokslus jau nebežino kas dedasi mokykloje.Domantas knygą baigė skaityti vėlai beveik visi buvo išėje liko tik Domantas.Jaunuolis nunešė knygą į vietą ir pasuko link Grifų Gūžtos bendrojo kambario.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Magdelė Spalio 24, 2020, 06:09:37 pm
 Vilė įėjo į biblioteką. Čia buvo tylu, tik kažkur lauke zirzė musė. Ji nupėdino tar lentynių, žiūrinėdama apdulkėjusius tomus. Visur tvyrojo prieblanda, tik mažame kampelyje netoli lango, ant paminkštintų krėslų ir pufų krito saulės spinduliai.
  Čianusprendė mergaitė čia galėsiu ramiai, niekieno netrukdoma paskaityti
 Vilė grižo prie lentynų ir ėmė tyrynėti įvairiausias knygiūkštes susispaudusias viena prie kitos. Atrado porą gan įdomių "Magijos Žinių" iškarpų, keistų vadovėlių ir dar kažin ko. Pagaliau išsirinko skaitinį:storą knygą apie įvairiausias kraupias magijos pasaulio būtybes. Ji vadinosi :Aštrios iltys ir gaurai:magijos pasaulio pabaisos, kurių nenorėtum sutikti". Toks stilius Vilei visada patiko.
  Ji grįžo prie išsirinktos vietos skaitymui ir jau ketino įsitasyti, bet ten jau kažkas sėdėjo. Rudaplaukė, kokių keturiolikos metų mergina, šelmiškai žybsinti akimis. Ji vilkėjo tokią pat Grifų Gūžtos uniformą, kaip ir Vilė.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith Spalio 25, 2020, 03:05:57 pm
Deoiridh sėdėjo bibliotekoje. Pati nelabai suprato, ką čia veikia, tačiau sėdėjo jau ilgokai. Bandė kažką skaityti, tačiau ramybės nedavė įvairiausios mintys. Mergaitė atkakliai bandė įsigilinti į kažkokį senovinį transfigūracijos vadovėlį, bet niekaip negalėjo nustoti galvoti. Daugiausia galvojo apie Matthew ir besikeičiantį savo gyvenimą. Vis dėlto galvos neapleido ir mintys apie Sigurdą, su kuriuo santykis buvo toks, kad rudaplaukė jautėsi visai pasimetusi. Žinoma, iš galvos neišėjo ir Klarės žodžiai, kad su tokiu bjauriu žmogumi kaip ji niekas nenorės bendrauti. Liūdniausia buvo tai, kad ji, ko gero, buvo teisi.
Netrukus bet kokias mintis pertraukė artėjantys žingsniai. Teliko tikėtis, kad tai nebuvo nė vienas iš žmonių, apie kuriuos rudaplaukė dabar galvojo. Nepatenkinta pakėlusi galvą pamatė kažkokią mažą mergaitę. Apdovanojo ją ne pačiu maloniausiu žvilgsniu. Labai tikėjosi, kad to užteks jai susiprasti, jog čia yra nepageidaujama. Deja, panašu, kad taip nebuvo: Deoiridh ilgokai spoksojo į ją, tačiau vis tiek neliko viena.
- Jeigu nepastebėjai, biblioteka yra pakankamai didelė, kad galėtum įsitaisyti kur nors kitur, - neapsikentusi ištarė grifiukė. Atsivertė bet kurį knygos puslapį ir apsimetė, kad įsigilino į jį. Vylėsi, kad mažylė bent dabar susipras iš čia išsinešdinti.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Magdelė Spalio 25, 2020, 06:42:38 pm
 Su kiekvienu rudaplaukės gestu ar žodžiu lygūs Vilės antakiai kilo vis aukščiau ir aukščiau.
Ką ji sau mano?Tuoj parodysiu jai kur pipirai dygsta! piktokai pamanė ji ir jau rengėsi nužvelgti ją iš aukšto, bet suprato, jog taip nedera. Reik pamėginti su ja susibendrauti, o ne vaidinti valdovę. Juolab, kad naujoji pažįstama daug už ją vyresnė.
   - Manau vietos užteks mums abiems,- linksmai tarė mergaitė ir klestelėjo kitoje stalelio pusėje.
  Atsivertė knygą. Ši buvo pilna smulkiu šriftu prikraigliotų raidelių ir Vilė atsiduso.
  Turėsiu ką skaitytipamanė.
  Ilgai vedžiojo akimis eilutes ir tuščiai bandė skaityti. Galų gale užvertė knygą. Nusprendė užkalbinti grifiukę.
  -Koks tavo vardas? Tu taip pat grifė tiesa? Kiek tau metų? - apipylė ją klausimais.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith Spalio 26, 2020, 08:49:08 pm
Mergytės kylantys antakiai nepraslydo Deoiridh pro akis, tačiau ji to nepaisė. Visai nenorėjo bendrauti su kažkokia mažyle. Tikėjosi, kad ji, kaip ir daugelis vaikų, pasijus kiek nejaukiai ir pasišalins. Bet kur ten! Šita, pasirodo, turėjo tiek drąsos ir įžūlumo erzinti Deoiridh.
- Biblioteka pakankamai didelė, kad atsisėstum kur nors kitur, - nepatenkinta ištarė rudaplaukė. Dar kartą atidžiai nužvelgė jaunesnę grifiukę. Labai demonstratyviai atsiduso ir įsmeigė akis į knygą.
Kurį laiką vyravo tyla. Deoiridh netgi pamiršo, kad šalia kažkas sėdi. Pagaliau pavyko susikaupti ir perskaityti kelis sakinius. Dalį gal netgi ir prisiminė. Spėjo apsidžiaugti, kai šalimais sėdinti mergaitė priminė apie save.
- Kodėl, tavo nuomone, aš turėčiau tau viską pasakoti? - suirzusi paklausė rudaplaukė nė nepakeldama akių nuo knygos. - Visiškai neketinu atlikinėti čia išpažinties.
Kurį laiką sėdėjo įsmeigusi akis į puslapį, tačiau susikaupti nebepavyko. Deoiridh jautė vis didesnį nepasitenkinimą ta mergaite, kuri čia apsimetinėjo, kad skaito.
- Jeigu nori pabendrauti, čiuožk į bendrąjį kambarį. Čia, jeigu nepastebėjai, yra biblioteka, ir žmonės čia mokosi.
Garsiai užvertusi knygą Deoiridh susimąstė, ar nebūtų verta pasiversti varle ir paprasčiausiai dingti šitai įkyriai mažei iš akių. Vis dėlto kol kas nutarė to nedaryti: nelabai mėgo visiems demonstruoti savo gebėjimo.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Magdelė Lapkričio 05, 2020, 09:09:17 pm
 Vilė pasvarstė:
Gal užkerėti šią grifę mintyse paklausė savęs.
 Tačiau tuoj pat apsigalvojo:
Neverta. Juk ji taip pat grifė, turėtų kada nors pasiduoti ir parodyti nors kiek draugiškumo.
Mergaitė atkakliai  įbedė žvilgsnį į knygos puslapį.
 Aš taip lengvai nepasiduosiusvarstė Vilė, beviltiškai vedžiodama eilutes akimis.
 Staiga Vilei atėjo į galvą išties nuostabi mintis
 Reikia šią nurzgą pavaišinti saldainiais!Juk kaip tik tėvai neseniai atsiuntė  maišelį saldumynų:Saldžiujų zvibikų, šokoladinių varlių, visokio skonio pupelių ir didelių irisų.
  Ji išsitraukė maišelį iš apsiausto kišenės ir kyštelėjo nosį vidun.  Pasvarščiusi mergaitė pastūmė gifiukei dvi šokoladines varles, keturius saldžiuosius zvimbikus, visokio skonio pupelių pakuotę ir tris irisus.
 -Norėtum?-paklausė,-Jie šviežutėliai man atsiuntė prieš maždaug pusvalandį.
 [iSaldainiai turėtų padėti[/i]pamanė Vilė.



Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith Lapkričio 07, 2020, 03:49:01 pm
Deoiridh sėdėjo su knyga rankose, tačiau jos daugiau neatsivertė. Nebematė reikalo apsimetinėti čia prieš šitą mažę. Gali jai ir atvirai parodyti, kad visiškai nenori kompanijos. Ypač jos kompanijos. Taigi rudaplaukė sėdėjo ir labai demonstratyviai dūsavo ir žvalgėsi po biblioteką. Žinoma, niekur neketino iš čia eiti, tačiau tikėjosi, kad jaunesnioji mergaitė nėra tiek kvaila, kad nesusivoktų esanti nepageidaujama.
Deja, atrodė, kad yra būtent taip: mažylė atkakliai tebesėdėjo čia ir, tarsi to būtų maža, pradėjo raustis po kišenes ir akivaizdžiai ketino įsitaisyti čia ilgam! Deoiridh dar demonstratyviau atsiduso, tačiau panašu, kad šita mergaitė yra visiškai kvaila - arba, reikėjo neatmesti ir tokios tikimybės, atkakli.
Pamačiusi, kad koledžo draugė jai kažką siūlė Deoiridh kilstelėjo antakius: ji tikrai ne iš tų, kurie taip paprastai gali kažką priimti iš kito žmogaus. Atsargiai pažvelgė į maistą, kuris atrodė kaip saldumynai. Dideliam Deoiridh nepasitenkinimui, tarp tų saldumynų buvo ir dvi varlės. Nepaisant to, kad ši mažylė negalėjo to žinoti, rudaplaukė tikrai neketino valgyti varlių, net ir šokoladinių.
- Kaip tu gali valgyti varles?! - gerokai garsiau nei ketino sušuko Deoiridh. - Ar tu visai išprotėjai! Susirink tą savo šlamštą!
Griebusi spalvingą visokio skonio pupelių pakuotę Deoiridh švystelėjo ją tiesiai į jaunesnę mergaitę. Jau svarstė galimybę atsistoti ir išeiti, tačiau kol kas dar pasiliko - jeigu šita mažylė valgys varles, geruoju tikrai nesibaigs.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Magdelė Lapkričio 07, 2020, 06:38:06 pm
 Vilė kaip reikiant įpyko.
 Nors ji ir vyresnė, kokia teisę turi šitaip elgtis!?pagalvojo ji, bet akimirksniu susitvardė. Mergaitė žaibiškai išsitraukė lasdelę ir sumurmėjo burtažodį, priverstinai išmoktą, kad galėtų apsiginti nuo padūkusios sesers mėtomų daiktų.
 Ebubliosukuždėjo ji ir nukreipė lasdelę į link jos skriejančius daiktus. Šie akimirksniu apsigaubė burbulu ir ėmė skraidžioti ore. Vilė juos sugavo. Tada labai reikšmingai dėbtelėjusi į Grifę vėl sumurmėjo:Tarantallegra.
 Vilė nežiūrėjo, ar kerai pavyko, tik susirinko daiktus ir jau drožė prie išėjimo, kai pajuto stiprų kerų smūgį ir susverdėjo nuo burtų jėgos.
 Nieko sau jėgos turi!pamanė VilėNegi čia ta ketvirtakursė!? Negaliu ir nenoriu tikėti,kad tai ji!Grifas niekada nepultų kito grifiuko!
 Tai buvo paskutinė jos mintis prieš nukritus ant grindų, o tada viskas aptemo.

 
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith Lapkričio 12, 2020, 07:09:09 pm
Na, šita mažylė pasižymėjo greita reakcija, to nepaneigsi. Deja, ir garsiai to prisipažinti nesinorėjo, tad Deoiridh kuo sarkastiškiau paplojo, taip atsakydama į koledžo draugės panaudotus kerus. Nespėjus sureaguoti mergytė paleido kerus. Jie pataikė tiesiai Deoiridh į kojas, ir jos pradėjo keistai judėti, kas buvo labai nepatogu, mat ji sėdėjo. Vis dėlto ar jaunesnei mergaitei nepakako jėgos, ar kas atsitiko, tačiau kerų veikimas buvo ganėtinai trumpas. Taigi škotė spėjo pastebėti, kaip mažylė nešdinasi lauk. Tai, žinoma, rudaplaukei visiškai tiko.
- Iki pasimatymo, - rimtu tonu ištarė ji stengdamasi nepradėti juoktis. Tai buvo labai sunku, mat buvo akivaizdu, kad mažylė suirzo. Ir, žinoma, dar juokingiau pasidarė tada, kai ji nugriuvo. Deoiridh neketino rūpintis, ko ji ten vartosi, nes įtarė, kad ji paprasčiausiai apsimetinėja. Nori, kad pradėčiau su ja bendrauti? Dar to betrūko! Mergaitė vėl atsivertė knygą ir kurį laiką ramiausiai ją skaitė. Vis dėlto nesusilaukė kartais nežvilgtelėjusi į ant grindų tebegulinčią mergaitę. Vis dar netikėjo, kad jai rimtai galėjo kažkas atsitikti, tad prie jos nėjo, tačiau smalsumo jau atsirado.
- Negi jai patogu taip gulėti? - sumurmėjo Deoiridh ir galiausiai atsistojo. Prisiartinusi prie bendrakoledžės pažiūrėjo į ją. Švelniai spirtelėjo koja ir garsiau pratarė: - Ei, baik jau apsimetinėti.
Pasilenkusi įsidrąsino suimti už pečių ir švelniai papurtyti.
- Niekam tavo nesąmonės neįdomios, tad jau gali stotis.
Į galvą pradėjo smelktis mintis, kad mažylė neapsimetinėja, tačiau Deoiridh atkakliai stūmė šią mintį šalin. Kas galėjo atsitikti bibliotekoje?..
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Magdelė Lapkričio 14, 2020, 07:10:26 pm
 Vilės akis kurį laiką gaubė siaubinga tamsa. Neatsitraukė keistas jausmas, kad krenti žemyn. Staiga ji išvydo pievą, apsipylusią vasariškais gėlių žiedais. Joje lakstė dvi mergaitės. Nustebusi Viė atpažino kiek jaunesnę save ir mažiukę seserį Haną. Keiščiausia tai, kad ji prisiminė ir šitą pievą. Tai buvo laukas Jorkšyre, netoli senelių namo. Mergaitė ėmė stebėti save ir seserį. Juodvi lakstė, tokios nerūpestingos ir laisvos...Galiausiai nutolo iki pamiškės. Supratusi, kad reikia save pasivyti, Vilė nuskuodė paskui. Kojos, rodos nelietė, žemės. Pasiekė bukmedį, kur dabar ir stovėjo jos antrininkė ir sesuo.Staiga iš kažkur pasigirdo tylus spragtelėjimas ir Vilės antrininkė pakibo orem, šleptelėjo aukšai ant bukmedžio šakos, beveik pačioje viršūnėje.
Kurį laiką, senoji Vilė džiugavo, tada tarė:
 -Na, tai jau nukelk mane.
 Pagaliau dabartinė Vilė prisiminė, kur tai vyko. Šis momentas iš jos gyvenimo atsitiko prieš du metus, Jorkšyre, prie senelių namo. Tada ji žavėjosi sesers sugebėjimu kilnoti daiktus ir kartą apsigavusi liko nakvoti medyje visą šaltą naktį.
 Ta bjaurybė Hana tada manęs net neukabino-piktokai pamanė Vilė.
 Staiga Vilė vėl grįžo į tą tamsą, o vėliau lyg ir prasibudo. Mergaitė pliaukštelėjo sau per kaktą delnu.
Preori Obliviate pamanė.
Tai buvo neseniai sukurti, bet labai išpopuliarėję kerai, kurie grąžindavo trumpą vaisdelį iš atminties. Tiesa, jei ne itin pavykdavo, galėjo būti pavojingi ir skausmingi.
Akivaizdu, kad dabar toks atvejis- su kartėliu pamanė Grifė.
 Galva apsvaigo, kai tik bandė atsisėsti. Tada sudejavo ir vis už ko nors laikydamasi nukytino prie lango.
Turbūt kerai pataikė čia Vilė apžiūrėjo sutrūkinėjusį lango stiklą. Viduryje buvo maža skylutė. Pažvelgė į  kiemą, nes taikyta iš ten. Lauke nieko nebuvo. Vilė visai nemergaitiškai nusikeikė. Paprastai keiksmažodžiais ji nesišvaistydavo, bet dabar norėjosi išsilieti. Ji pamanė:
 Gal pasinaudoti keliomis kvailesnėmis knygomis?. Bet pagalvojusi apie bibliotekininkės veidą, ji apsigalvojo. Tada atsisuko į Grifiukę:
 - Tikiuosi supranti, kad paprastai aš nesikeikiu,- pasakė, tiesiog šį kartą mirtinai reikėjo, nedrąsiai šyptelėjo.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith Lapkričio 22, 2020, 09:54:00 pm
Deoiridh nežinojo, kaip reaguoti. Šita mažylė, atrodo, buvo nenusiteikusi į ką nors reaguoti. Iš pradžių rudaplaukė paprasčiausiai susierzino, mat buvo įsitikinusi, kad yra paprasčiausiai kvailinama. Galiausiai šiek tiek išsigando, nors nenorėjo to pripažinti net ir sau.
- Ei, ar tau su galvele viskas gerai?! - nepatenkinta suriko ji beveik tiesiai koledžo draugei į ausį, tačiau reakcijos vis tiek nebuvo. Animagė nutarė atsitraukti per kelis žingsnius: jeigu ji apsimes, kad nė nepastebėjo šitos nesąmonės, galbūt mažylė nustos taip elgtis?
Beveik tą pačią akimirką Deoiridh patikėjo, kad ši prielaida buvo teisinga: mažoji mergaitė išties atsistojo. Tiesa, ji visiškai nereagavo į rudaplaukę, tarsi jos čia nė nebūtų. Ir tikrai neatrodė, kad būtų ką nors jutusi. Škotė visai sutriko: kuo toliau, tuo mažiau suprato, kas čia darosi. Stovėjo susidėjusi rankas ir įtariai spoksojo į mergaitę, kuri nutarė keliauti prie lango. Atrodo kaip girta nustebo Deoiridh. Ji nė nepagalvojo, kad jaunesnę mergaitę išties galėjo kažkas užkerėti. O štai išgirdusi keiksmą rudaplaukė pašaipiai nusijuokė.
- Aha, žinoma, suprantu, - sarkastiškai tarstelėjo ji ir žengė kelis žingsnius bendramokslės link. Tiesą sakant, buvo smalsu, kas čia įvyko: ar ji moka taip puikiai apsimesti, ar jai išties buvo kažkas nutikę, ar ji apsimetinėja ir toliau?
- Gražus spektaklis, - stengdamasi išlaikyti rimtą toną ištarė Deoiridh, tačiau nesusilaikiusi pradėjo garsiai kvatoti.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Ariella Annė Brown Sausio 01, 2021, 09:51:59 pm
 Žanos aukštakulniai girdėjosi, per visą koridorių. Tiesą sakant merginai tai visiškai nerūpėjo, su savimi ji tempėsi neprastą nuotaiką, puodelį arbatos ir savo sunkų portfelį. Ji ryžtingai su savo juodu apsiaustu vijo visus mokinius, pati sau tą dieną priminė profesorių Sneipą, net nežinojo kuo, tačiau moteriai taip atrodė. Gal čia dėl to juodo apsiausto? O gal dėl nuotaikos nerodymo aplinkiniams? Moteris, kaip visada atsakymo nežinojo, tačiau šį kartą ji bent žinojo, kur keliauja. Kampelis knygų skaitymui, puiki vieta man - kerėjimo profesorei skaitinėti knygas apie kerėjimą, burtažodžius ir visokius kitus su dėstomu dalyku aprašomus dalykus.
 - Prašau čia nebėgioti! -per visą koridorių nuaidėjo atšiaurus profesorės balselis. Aš nežadu leisti mažiems psichams sugadinti man arbatos gėrimo, skaitant knygą bibliotekoje. -prisiekė sau Mokslinčės pavardę nešiojanti profesorė. Aišku, Žana dar net nebuvo atsikabarojusi į tą vietą, nes bibliotekos dar nepasiekė. Ji grakščiai nusileido laiptais žemyn, apibarė dar kelis nesitrankančius pirmakursius ir išvydo praviras bibliotekos duris, pro, kurias matėsi bent dešimt tūkstančių knygų ir bent tūkstantis lentynų, laikyti nuostabioms knygoms. Ji žengė kelis žingsnius ir pastebėjo švytinčius mokinių veidus, kas buvo kiek keista. Negi mokiniai jau knygas mėgti pradėjo, mano laikais taip ir buvo, tačiau galvojau, kad dabar viskas pasikeitė... Žana žengė dar kelis žingsnius ir išvydo tik kelis minkštus, bet jau smarkiai nunaudotus, nesuvokiamos spalvos krėslus.
Buvo gera, nes aplinkui nesimatė nė gyvos dvasios, todėl Žana išsitraukė savo knygą ir atsigėrė gurkšnį arbatos.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Vegard Saeterhaug Sausio 01, 2021, 10:32:38 pm
Pertrauka. Tikriausiai mėgstamiausias Vegard laiko metas ,neįskaitant nakties ir vakaro. Krepšyje gulėjo kelios knygos, termosas su juoda arbata ir porceliano puodelis. Atrodo keista ,kad šis berniukas nešiojasi tokius dalykus, taip juodaplaukis turėjo planą ir nepaprastą. Kai sutiksiu kerėjimo profesorę duosiu jai arbatos, jai ji patinka ir ji nelįs su savo moralais. Pertrauka dviejų valandų ilgio, tad veikti tikrai buvo ką. Magijos istorijos pamoka baigta, keistas mūšis kuris vyko per pamoką patraukė berniuko dėmesį. Biblioteka, vieta kur prikišta pilna knygų su informacija. Penktas aukštas ,bet biblioteka pirmame. Berniuką erzino ,kad reikės lipti spiraliniais laiptais. Juodaplaukiui patiko sportas ,bet spiraliniai laiptai labai greitai apsuką galvą , bet ką darysi ,kad Hogvartsas taip prastai suprojektuotas. Pirmas aukštas jau pasiektas ,bet galva apsisuko labai stipriai. Truputį pasiūbavęs vaikinukas tvirtu žingsniu žengė link bibliotekos. Teko paeiti kol visgi biblioteka buvo rasta. Nors čia jau pusmetį esu vis dar sugebu pasiklysti? Durys kaip įprastai buvo plačiai atlapotos ir kvietė užeiti. Tvirtu žingsniu žengęs į vidų berniukas čiupo pačią pirmą knygą apie mūšius ir akimis ieškojo kur atsisėsti. Ant nusitrynusio fotelio sėdėjo moteris ir ramiai skaitė knygą, berniukas priėjo šalia ir prisėdo. Vėl Mokslinčė?
-Laba diena, profesore.,-Tarė Vegard ,kad ši nesiteiktų skaityti moralų.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Ariella Annė Brown Sausio 04, 2021, 01:33:27 pm
Profesorė sedėjo šiek tiek susinervinusi. Negi niekada negaliu pabūti viena? Jokio privatumo Hogvartse nėra. Jokio. Ji pažvelgė į Saeterhaug ir tarė:
  - Sveikas, Vegard'ai, ir aš jau nebe profesorė, sakiau tai, tiesa?
Moteris šiek tiek nuliūdusi tęsė knygos skaitymą tikėdamasi, kad berniukas iš jaukaus kampelio knygų skaitymui pasišalins pats. Profesorė tikėjosi pasimegauti paskutinėmis akimirkomis būnant šioje mokykloje. Aišku, jai buvo labai liūdna, akyse jau žibėjo ašaros, viena lėtai nukrito ant žemės. Nenu, tvardykis. Gi čia tik darbas, susirasi kitą... Ji uždengė savo veidą jau pravėsusia juoda arbata, per tą laiką nusišluostė ašaras. Moteris ne už ką nenorėjo, kad dėl jos rūpintųsi. Vaikai turi savų reikalų, o ne guosti tokias moteris, kaip aš - priminė sau Žana. Ji patraukė puodelį nuo šiek tiek išbalusio veido ir toliau skaitinėjo knygą, kol ant jos nepastebimai krito graudžios ašaros. Ji stengėsi to visiškai neparodyti, gi buvo (ar yra) pavizdys mokiniams, o ji tikrai nenorėjo, kad koks jautrus pirmakursis lietų ašaras dėl jos.
Po kelių minučių Mokslinčės pavardę nešiojanti mergina ramiai atsidarė portfelį ir pasiėmė mėtinį saldainį. Šio tipo saldainiai Mokslinčei nuimdavo galvos skausmą, kuris nuo ašarų jūros buvo milžiniškas ir buvo labai skanus. Jai patiko viskas susiję su mėtomis, kartais stebėjosi, kad jos kambario sienos nebuvo mėtinės spalvos ar visas buvęs kabinetas nekvepėjo šiuo kvapu. Tačiau ji žinojo, kad greitai mėtos bus visur, aišku niekam neatskleidė kokį planą turėjo omenyje, tačiau viską buvo suplanavusi iki mažiausių detalių. Ten mėlinės spalvų, mėtų kvapo ir visokių kitokių niekučių tikrai bus. Ji ryžtingai nusišypsojo, tikėdamasi, kad šios mintys jai bent kiek praskaidrins nuotaiką, tačiau nužvelgusi visą biblioteką prisiminė, pirmakursę mergaitę - Žaną, kuri čia pradėjo savo kelionę. Ją paskyrė į Varno Nago koledžą, ten ji susirado puikių draugų ir vis svajojo apie darbą čia - Burtų ir Magijos mokykloje, tačiau viskas turi pradžią ir viskas turi pabaigą. Ji ir vėl pasinėrė į savo mintis, svajonių ir prisiminimų pasaulį ir visai pamiršo, kad prieš ją stovėjo pirmakursis vardu Vegard. Mergina pamiršo ir tai, kad jis jos ašarų pamatyti tiesiog negali, todėl greitai jas nusišluostė ir su netikra šypsena palenkė galvą į knygą ir apsimetė, kad ir vėl ją skaitė, kol galiausiai sugalvojo, ko gi paklausti berniuko, todėl tarė:
 - Na, tai kodėl čia atsibeldei? Tik nesakyk, kad aš tave seku, vis gi aš čia sedėjau jau gerokai anksčiau negu tu.
Moteris nutilo ir nusijuokė, tačiau nenuleido akių nuo berniuko akių ir mėgino žvilgsniu perduoti, kad turi pasakyti kai ką svarbaus.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Vegard Saeterhaug Sausio 05, 2021, 11:15:22 am
Žvilgsniai mėtėsi tarp knygos ir tarp profesorės. Saeterhaug stebėjo profesorę įdėmiai, taip kaip tik įmanoma. Mokslinčė atrodė paniurusi, liūdna ir pikta. Viskam yra pradžia ir pabaiga profesore... Pamastė berniukas ,bet to neišreiškė garsiai. Klastuolis piktdžiugavo ,kad ši „Moralų profesorė“ dings iš Hogvartso, bet ir liūdėjo ,nes neteks puikios profesorės. Nuotaikų kaita buvo neišvengiama. Psichologinis stiprumas slūgo ,bet Vegard tvardėsi. Pasidėjęs knygą ant staliuko pradėjo kuistis krepšyje. Radęs, raudoną simboliais išsiuvinėtą nosinaitę padavė ją profesorei ir tarė:
-Tegul ši nosinaitė jums primins mane ir mano moralus.,-Nusišypsojo pats nesuprasdamas ar kątik pasityčiojo ir trisdešimtmetės moters ar ją pamalonino. Klastuolis nesiteikė guosti profesorės, visgi jis ne kokia nors nušiurusi emocinga mergiotė kurių Hogvartse nors vežimu vežk. Stiprus mėtų kvapas pasklido visoje patalpoje. Juodaplaukis nemėgo mėtų, tik dėl to ir nenaudojo mėtinio dezodoranto. Norvegas džiaugėsi ,kad yra tik nušiuręs pirmakursis kurio iš darbo niekas neišmes, nebent iš Hogvartso sudeginus kokio nupiepusio profesoriūkščio kabinetą arba padegus kvailą pirmakursį. Profesorė atrodė tikrai liūdna, bet juodaplaukiui tas nerūpėjo. Bus tų profesorių. Spontaniškai pagalvojo Saeterhaug. Griebęs knygą užsidėjo ją ant galvos, tai padėjo nejausti mėtų kvapo. Mano būdai visai naudingi. Pagalvojo berniukas. Pirmakursis apsižvalgė, aplink „spektaklį“ stebėjo maždaug penki mokiniai. Vegard tiesą sąkant suglumo, jam nepatiko ,kad kažkokie išverstaakiai kvailiai stebėtų kaip greitai keičiasi berniuko nuotaiką.
-Jūs neturit ką veikt? Dinkit nes morkom apmėtysiu!
Po šio sakinio dauguma tik nusijuokė, keli išėjo. Berniukui trūko kantrybė ir šis išsitraukė lazdelę:
-Aš nejuokauju.,-Egoistiškai tarė.
Lazdelė išvaikė visus mokinius. Dieve, kvaili pirmakursiai. Prisiminęs ,kad pats pirmakursis vėl suglumo ,bet to neparodė niekam. Bibliotekoje pasklido stiprus naujų knygų kvapas, pergamento kvapas. Nusišypsojęs pasisuko į profesorę.
-Ką gi, atleido? Na ir puiku...,-Mestelėjo.
Pro šalį praėjo bibliotekininkė su dėže rankoje. Knygos, paveikslai ir kitos nesąmoningos relikvijos suteikė diskomforto, o jeigu esi toks paikas ir morkagalvis kaip Vegard gali iškart griūti negyvas. Arbatos gurkšnojimas sukėlė pavydą. Termosas stovėjo ant stalo ir kvietė išgerti arbatos. Kaip gaila ,kad neturiu puodelio...Teks gerti iš dangtelio. Termosas buvo senas, dangtelis šiek tiek aprūdijęs. Tai tikrai neteikė malonumo. Lazdelė taip pat ant stalo gulėjo. Griebęs ją išsibūrė porceliano puoduką su nuostabiais turkio spalvos raštais. Juoda, karšta arbata bėgo į puoduką. Dabar arbatą jau gurkšnojo ne tik buvusi profesorė ,bet ir pirmakursis Vegard. Mėgstantis tvarką jaunuolis greitai susidėjo daiktus į krepšį ir baiginėjo gerti arbata. Pasidarė karštą ir Klastuolis nusimetė apsiaustą. Įsidėjęs knygą apie mūšius į savo mylimą krepšį vaikinas užsimerkė ir pagalvojo, protingai, į galvą šovė puiki citata. Greitai atsimerkęs apsižvalgė ir vėl išvydo Žaną. Klastūnyno mokinys pažvelgė į laikrodį. Nejaugi aš čia sėdėjau visą pamoką? Beaumont mane užmuš jei pavėluosiu į jo pamoką! Ta profesorė gyva bėda, kaip ir jos sesuo Adelė... Piktai pagalvojęs atsitojo nukreipė galvą į profesorę ir tarė:
-Viso, tikiuosi jūs nugyvensite prasmingą gyvenimą ir dar, tikiuosi daugiau nesusitiksime, ir jai galite pasakykite savo seseriai ,kad linkiu ,kad pas ją galvoje apsigyventų tarakonai!,-Atsisveikinęs išbėgo iš bibliotekos į platūjį Hogvartsą.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Ariella Annė Brown Sausio 05, 2021, 01:56:28 pm
 - Ačiū, Saeterhaug? - Žana sutrikusi padėkojo ir akimis nusėkė berniuką.
Mergina nutaikė ryžtingą šypsenėlę, bet balsas jos galvoje šnabždėjo mįsles, kurias reikėjo išspręsti: negi ištikro buvau tokia bloga, kad manęs turi visi nekęsti? Ką aš jiems padariau? Ji atsiduso, nusišluostė ašaras ir lyg niekur nieko išėjo iš bibliotekos, peržvelgdama visų vaikų veidus, kurių galėjo nebepamatyti niekada. Tokio klausimo ar jai buvo skauda net negalėjo būti, vis gi ji ergyveno taip, lyg mirė koks nors žmogus. Ji jautėsi žiauriai, tačiau stengėsi to neparodyti, vis gi nenorėjo, kad dėl jos jaudintųsi. Visi tikrai turėjo daug svarbesnių reikalų negu matyti visas ašaras išbaigiančią profesorę.
Moteris išeidama stipriai užtrenkė bibliotekos duris, kad atrodė, kad sudrebėjo visa Hogvartso pilis. Ji keliavo koridoriais ir tuo pat metu buvo paskendusi mintyse. Na, ir kodėl man taip?
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Magdė Vasario 22, 2021, 10:28:12 pm
 Alisa atėjo į biblioteką. Tai šilta, knygų prigrūsta, kiek ankšta ir dulkėta, tačiau jauki patalpa. Joje stovėjo milijardai lentynų su laikraščiais, knygomis, enciklopedijomis, žodynais ir mažučiais komiksų žurnalais, o tarp jų vingiavo koridorių labirintai. Ore skraidžiojo dulkės, o pro langus matėsi dalis kiemo.
 Mergina slinko tarp lentynų, kaip visada, primerktomis akimis žiūrinėdama knygų viršelius ir stengdamasi nepakliūti rūsčiajai bibliotekininkei madam Pensnė. Staiga jos žydros akys išsiplėtė išvydus knygą ,,Šiurpios, keistos ir paslaptingos Hogvartso tunelių ir požemių paslaptys". Dar žengus žingsnį penkiolikmetė išvydo knygelę ,,Šiltųjų kraštų augalai", o visai šalia jos - ,,Juodosios magijos paslaptys" ir ,,Goblinų mūšiai, karai ir sąjungos". Susirinkusi šias knygas, padėjo jas ant stalelio, jaukiame bibliotekos kampelyje prie lango. Ten stovėjo keli minkštasuoliai, staliukas ir gaublys.
 Puiki vietelė mokytis...Kaip tik prisiminiau, kad atostogoms turiu paruošti daugybę namų darbų, tad geriau jų imtis dabar...
 Taigi, penktakursė susikrovė rastas knygas ant staliuko, grįžo tarp lentynų, nusičiupo dar keletą rankraščių ir pasidėjo juos greta jau susirinktų daiktų. Tada švystelėjo savo kuprinę ant krėsliuko ir klestelėjo už tos odiniais viršeliais apkaustytų, žodžiais šaudančių katapultų barikados ir atsivertė pirmą pasitaikiusą Magijos istorijos knygšę. Radusi kelis įdomius faktus, pasižymėjo juos perfgamente, kad turėtų informacijos rašiniui. Taip ji atvertė visas turimas knygas, surašė dvi plunksnas, išnaudojo du buteliukus rašalo ir prikraigliojo galybę pergamento lapų.
 Dabar Alisa tyrinėjo knygutę apie herbalogiją. Išgirdusi kažką ateinant, pakėlė akis.
 Kas gi čia galėtų būti?
 Mergina susidomėjusi atsistojo, ir ėmė eiti garsų link. Staiga kone atsitrenkė į rudaplaukę grifę.
 - O, atleisk, - paskubomis, bet mandagiai ir maloniai atsiprašė ji.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Aurora Gler Vasario 25, 2021, 03:37:18 pm
Aurora svajojo klaidžiodama po mokyklos koridorius ir netyčia užsuko į Hogvartso didžiąją biblioteką. Mergina visada be galo žavėjosi knygomis todėl užėjusi į kambarį, prikimštą pilnų knygų lentynų, su tuzinais įvairiausių knygų, ji nė kiek nenuliūdo, priešingai, ji nusijuokė ir tekina pasileido pro knygų lentynas.
Grifiukė ėjo pro aukščio iki lubų lentynas, greitai akimis perbėgdama kiekvienos knygos pavadinimą. Jos akys užkliuvo už knygos pavadinimu "Stebuklingi augalai, žolės ir kaip juos naudoti". Aurora nusišypsojusi čiupo knyga ir dabar ėmė ieškoti jaukios vietelės prisėsti.
Grifė niekur negalėjo rasti ramios ir jaukios vietos, bet kaip tik tuo metu ji išvydo porą staliukų knygoms ir kelis krėslus prisėsti. Prie vieno stalelio sėdėjo mergina, už jos sukrautų knygų krūvos, merginos beveik nesimatė. Aurora priėjo prie laisvo stalelio.
- Sveika,- tarstelėjo grifė, bet mergina jai neatsakė.
Tikriausiai ji labai užsiėmusi ir tiesiog neišgirdo...
Grifiukė nusiėmė kuprinę ir sviedė ją ant laisvo krėslo. Staiga ji išgirdo bildesį ir regis aimaną. Aurora pašokusi atsisuko. Merginos, kuri sėdėjo prie staliuko šalia, knygų krūva gulėjo ant medinių grindų. O ne, tikriausiai kai mečiau kuprinę, ji užkabino jos knygas ir visos jos nuvirto. Tikiuosi ji nesužeista... pagalvojo ji.
Aurora pripuolė prie merginos ir ėmė atsiprašinėti:
- Ak, atleisk man... Kokia aš kerėpla,- nusiminė grifė ir atsitūpusi ėmė rinkti merginos knygas. Jai buvo taip gėda ir ji jautėsi visiškai nevėkšla.
- Atsiprašau,- dar kartą ištarė grifiukė.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Magdė Vasario 26, 2021, 09:02:37 pm
 Alisa pamatė rudaplaukę grifę maloniu veidu.
 Matyt, jos kuprinė ir nukrito ant mano knygų  pamanė ji, bet nesupyko. Paprasčiausiai neturėjo nei jėgų, nei noro tai daryti. Tik pasilenkė, paėmė kelias knygas ir padėjo ant staliuko. Tada nusišypsojo naujajai pažįstamai.
 - Labas. Tu turbūt naujokė, ar ne? Smagu susipažinti. Aš esu Alisa iš Švilpynės koledžo. O tu, kaip matau grifė? Tikrai nieko tokio, kad knygos nukrito, visiems pasitaiko. Na, prisėsk, susipažinkim, - šypsena užbaigė savo tiradą vela.
 Žvilgantys sidabriniai plaukai, krentantys jai ant nugaros, rodos, dar labiau blizgėjo, o skaisčiai žydros akys degė smalsumu. Alisa ne itin mėgo tą savo grožį, nes mama ir tėtis kartais aiškiai parodydavo, kad tai padaro ją bukaprote plastikine lėle.
 Kaip norėčiau, kad bent tėčio nuomonė nebūtų tokia bloga...Prieš mirtį nemalonu palikti pasaulį, manant, kad tavo dukra nieko verta. Mama man nerūpi, iš visos širdies jos nekenčiu, bet tėtis... Už jį gyvybę atiduočiau  pagalvojo mergina, ir užsikniaubusi ant stalo apsipylė karčiomis ašaromis. Tą akimirką ji tenorėjo žmogiškos meilės ir šilumos. Toks šaltas ir niūrus liūdesys ją kamavo vis dažniau ir užvaldė maištingą, bet jautrią penktakursės širdį.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Aurora Gler Kovo 02, 2021, 08:37:54 pm
- Labas, aš esu Aurora Gler, taip esu Grifų Gūžtos pirmakursė,- prisistatė Gler. Tik dabar Aurora pamatė kokia graži yra prieš ją sėdinti mergina. Vela... Iš niekur nieko nauja pažįstamoji apsipylė ašaromis ir tai nutraukė grifės mintis. Ji nesuprato kas atsitiko. Ar aš ką padariau? Aurora prisislinko arčiau raudojančios merginos, nors jos ji nė kiek nepažinojo, bet palinko į priekį ir meiliai ją apkabino. Grifė glostė merginos nugarą, taip bandydama ją nuraminti. Tokiu būdu Gler norėjo išreikšti užuojautą, kad ir kas vyko švilpės galvoje.
- Ar... ar viskas gerai? Kas atsitiko?- atsitraukusi nuo merginos ir nuoširdžiai susirūpinusi paklausė grifiukė. Jai neatrodė, kad mergina jautėsi gerai. Regis, jaunos Švilpynės mokinės širdį tikrai kamavo kažkoks neišsakytas skaudulys. Aurora matė žėrinčias ašaras ant Alisos skruostų, bet kol kas niekuo negalėjo jai pagelbėti.
Gler sėdėjo, šiltai žiūrėdama į merginą prieš ją ir laukė kol iš jos lūpų išeis ją pačią, taip kankinančios mintys.
Nesulaukusi jokių merginos žodžių, grifiukė nuoširdžiu ir susirūpinusiu žvilgsniu pažvelgė į Alisos akis ir tikėjosi sulaukti bent paaiškinančio žvilgsnio.
Aurorai buvo skaudu žiūrėti į sriūbaujančią naująją draugę, ji paėmė merginos ranką ir pasidėjusi ją ant kelių, dar kartą pažvelgė į jos melsvas spindinčias akis.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Magdė Kovo 02, 2021, 09:48:30 pm
 Maloni šiluma užliejo Alisos širdį, pajututs užuojautą, sklindančią iš Auroros veiksmų. Ji liovėsi verkusi, ir, pakėlusi akis, atsakė į draugės klausimą.
 - Taip, man viskas gerai, nieko. Tai tik dėl mano tėvų. Jie mirė ir kartais labai jų ilgiuosi. Augo vaikų prieglaudoje, o ten, švelniai tariant yra kraupu, - mergina šyptelėjo ir atsiduso vienu metu.
 Ji iš tiesų nekentė ,,Gyvybės Upelio". Ta prieglauda, švilpės nuomone, buvo tikras kalėjimas. O piktoji ponia Roden be abejo ją maitins vien tik vandeniu ir duonos paplotėliais. Staiga penktakursė prisiminė Milą ir kažkodėl, pati nežinojo kodėl, užsinorėjo papasakoti apie ją šiai priešais sėdinčiai grifiukei.
 - Na, nusprendžiau tau kai ką papasakoti. Žinau, atrodys keistai. Na, aš tik labai vieniša, tad bendrauju su žmonėmis, kuriuos galbūt prisišaukiau iš dvasių pasaulio.
 Pirmoji draugė yra Mila. Ji turi švelnias, rudas, šelmiškas akis, rudus plaukus ir blyškų veidą. Visad mane užjaučia, palaiko ir pakelia nuotaiką. Dažnai sėdžiu medyje, laikydama jos ranką arba vaikštinėju naktį lauke su ja. Milą sutikau pakrantėje. Ji atplaukė žvejo valtele, netoli ,,Gyvybės Upelio".
 Alisa stabtelėjo atsikvėpti ir šyptelėjo Aurorai.
 Na, tebūnie, papasakosiu tau apie visus  pamanė mergina.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Aurora Gler Kovo 04, 2021, 10:05:34 am
Švilpei ėmus Aurorai pasakoti apie savo draugus, kurie kaip suprato grifė- dvasios. Aurorai tai pasirodė visai smagi veikla, nes ji pati neturėjo daug draugų ir dažniausiai kalbėdavosi su savo augintiniais, nesulaukdama iš jų atsakymo. Merginai buvo gera, jog Alisa, nors ir ką tik ją sutikusi, nusprendė grifei patikėti savo "paslaptis". Daugelis galėtų švilpę dėl to išjuokti ir išvadinti nesveika, bet tik ne Aurora. Ji žino koks jausmas ilgėtis tėvų ir neturėti su kuo pasikalbėti...
Gler sėdėjo ir ištempusi ausis klausėsi įdomių Alisos pasakojimų. Merginai buvo linksma turėti su kuo paplepėti ir kieno atsiminimų paklausyti.
Pirma Alisos draugė, apie kurią Aurora išgirdo ir švilpės lūpų, buvo Mila. Nuostabu...,- pagalvojo Gler. Ir staiga ji prisiminė savo vaikystę, senuosius namus, tėvus ir pirmąjį draugą. Alisai pabaigus savo pasakojimą Aurora tarė:
- Vaikystėje aš taip pat turėjau draugą- Artemį,- stabtelėjo grifė ir pažvelgusi į Alisą, tęsė toliau:
- Jis buvo dvasia, bet aš to nežinojau. Mano tėvai dėl manęs labai jaudindavosi, jog aš galiu bendrauti su žmonėmis iš "kitos pusės". Aš su Artemiu visada leisdavom laiką kartu. Žaisdavom, miegodavom, netgi valgydavom kartu. Jis buvo mano geriausias draugas. Augant aš vis rečiau jį matydavau, vėliau nepastebimai jis dingo iš mano gyvenimo, o dabar liko tik šeimos pasakojimai ir blankūs atsiminimai apie jį,- nusiminusi, pabaigė kalbėti grifiukė. Buvo smagu turėti kažką, kažką kam galėtum papasakoti tokius dalykus...
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Magdė Kovo 05, 2021, 09:17:25 pm
 Aurora išklausė nuoširdžiai ir tuo labai pradžiugino Alisą. Mergina bijojo, kad ši miela pirmakursė, sėdinti šalia, išjuoks ją dėl Milos. Kai Aurora papasakojo apie savo draugą, švilpė šiltai ir džiugiai nusišypsojo.
 - Taip, suprantu, kaip jautiesi. Na, jei nieko prieš, aš papasakosiu tau ir apie kitus savo draugus. Na, manau reikia paminėti Dorą. Ji gyvena kalnuose, mėgsta sniegą, ir, kaip ir Mila bei aš, yra labai drovi. Jos veidas blyškus, plaukai šviesūs, susukti į daugybę garbanėlių. Veidas stasdanotas, o akys žydros. Dora labai pavyzdingo elgesio. Bet kartais man atrodo, jog ji tartum ką tik iškrakmolyta ir išlyginta. Tarsi dirbtinė, bespalvė, bejausmė lėlė. Dėl to man kiek liūdna...
 Dar yra Tedas. Jis turi tamsiai rudus plaukus ir tokios pat spalvos akis. Mane jis padrąsina, bet retai jį matau. Taigi...-neaiškiai užbaigė penktakursė.
 Vela slapčiomis žvilgtelėjo į Aurorą ir šyptelėjusi atsiduso. Ji jautėsi keistai, bet maloniai. Penkiolikmetė nenorėjo, kad Aurora išeitų ir jos neklausytų, bet vis dar buvo sunku dėstyti savo mintis. Daugybę metų Alisą slėpė jausmus, emocijas ir idėjas ir buvo tarsi bespalvė lėlė. Tačiau ji, kaip ir daugelis, pasikeitė. Merginą pakeitė Hogvartsas, linksmi draugai ir šiltas mamos rūpestis. Sabrina, Aurora, Benita, Kristina ir Veronica, visos jos keitė penktakursės gyvenimą.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Aurora Gler Kovo 14, 2021, 09:02:01 pm
Grifiukei buvo begalo smagu ir miela klausyti Alisos pasakojimų ir ji sėdėdama ir žvelgdama į švilpę, ramiai kvėpavo ir labai atidžiai jos klausė.
Alisai pabaigus savo pasakojimą apie likusius draugus, Aurora švelniai nusišypsojo ir pasiėmusi rastą knygą, ėmė akimis varstyti jos puslapius. Tai buvo nepaprasta knyga, ji taip traukė skaityti, kad grifė jau vertė knygos vidurį, net nepraėjus pusei valandos. Netrukus Gler jau rijo paskutinį puslapį ir užvertusi knyga atsistojo ir nužingsniavo link lentynų, pakeliui šyptelėdama draugei. Ji atsargiai ir kruopščiai, pasistiebusi įkišo knygą į vietą ir pradėjo naujos knygos paiešką. Dabar grifiukė būtų mielai paskaičiusi apie gydomuosius kristalus, bet jos nusivylimui, tokios knygos niekur rasti negalėjo.
Aurora apie dvidešimt minučių lakstė aplink lentynas, klajodama ir ieškodama įdomios knygos, kol pagaliau rado. Kaip Gler, iš trumpo knygos aprašymo ant galinio viršelio, suprato, ši knygą pasakojo apie praeities ir ateities dangaus reiškinius -  apie saulės ir mėnulio užtemimus, krentančius meteoritus ir visa kita...
Skubėdama pradėti naują knygą Gler žnektelėjo ant seno foteliuko ir ėmė versti knygos lapus. Ji atrodė seniai neskaityta, nes buvo tikrai labai dulkėta. Nuo dulkių gausos grifė net nusičiaudėjo.
Aurora labai sudominta rijo antrąją knygą, net nepastebėdama kas vyksta aplink... Na ir įdomybė... kaip taip... kaip taip nutiko...
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Magdė Balandžio 12, 2021, 09:16:53 am
 Baigusi pasakojimą, Alisa nusišypsojo. Magijos istorijos namų darbas jau buvo baigtas, tad ji, su palengvėjimu įkišo dailiai sulankstytą pergamentą ir į kuprinę.
 Knygos ten jau niekaip netilps...  apžvelgdama ją gaubiantį tomų ir rankraščių kalnyną, pagalvojo vela. Laimei, laiku prisiminė, turinti žavingą knygų krepšį, tad visą turtą sudėjo į jo vidų.
 Apsitvarkiusi kampelį, kuriame sėdėjo, penktakursė įsistebeilijo į Aurorą, godžiai rijančią knygą. Kai jos draugė baigė skaityti, ir nuėjo pasieškoti kito tomo tarp lentynų, švilpė jau ketino taip pat pradėti skaityti vieną iš knygų. Bet, deja, kažkas, bėgdamas pro šalį, užkliudė neapdariai ant pačio stalo krašto sudėtas penkiolikmetė knygas. Ju buvo tikrai nemažai, nes visos kartu, sudribusios ant Alisos, atrodė kaip koks Everestas. Ji negalėjo iš tos kaugės išsikapstyti. Mėgino pakviesti Aurorą, bet net negalėjo prasižioti.
 Kažkas akivaizdžiai mano, kad per daug skaitau. Nes blogesnės idėjos, nei palaidoti mane bibliotekoje, neįmanoma net įsivaizduoti. Ir kaip man iš čia išsikapstyti!?   paklaikusi karčiai pagalvojo mergina.
 Velos nosį buvo prislėgęs kažkoks labai storas tomas.
 Neįsivaizduoju ką daryti. sutrikusi pamanė gulinti penktakursė. Matyt, teks laukti Auroros...
 
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Abigailė Nestrof Balandžio 13, 2021, 05:28:59 pm
Abigailė nuėjo į patį tolimiausią ir tykiausią bibliotekos kampelį. Kad ir kaip nekentė skaitymo, Nestrof prisivertė paskaityti kelis skyrius ,,Magijos Istorijos. 1 dalis''. Varnanagė nusprendė, kad būtų visai neprošal sužinoti daugiau apie burtininkų praeitį.
Po gero pusvalandžio skaitymo pirmakursė suprato, jog vadovėlių skaitymas laisvalaikiu yra bergždžias reikalas.
-Ar man jau tikrai taip čiuožia stogas? Jeezzzz, Abigaile, ką tu bandai apgauti....- sau mintyse pasakė varnanagė.
-Kaip norėčiau kakavos ir sausainiukų,- nei iš šio, nei iš to pagalvojo Abigailė.
Deja, bet Madam Pensė bibliotekoje neleidžia nei valgyti, nei gerti, tad Nestrof teko keliauti iš bibliotekos.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Aurora Gler Balandžio 21, 2021, 10:49:11 am
Nuėjus tarp lentynų ieškoti trečios knygos, Aurora išgirdo garsų bumtelėjimą, atrodė, kad kažkas sunkiai nukrito ant grindų. Grifė iškišo galvą iš už lentynų ir pažvelgusi pamatė didžiulę knygų krūvą, sukritusią ant minkšto kilimo. Pribėgusi arčiau Gler ėmė dairytis ir ieškoti Alisos. Kur ji pasidėjo...
- Alisa...?- tyliai pašaukė mergaitė - niekas neatsiliepė. - Alisa?!- garsiau pabandė Aurora, bet vistiek niekas neatsiliepė. Galiausiai Gler pamatė iš po krūvos kyšančią draugės koją ir visas kūnas nutirpo. Ji persigandus griebė lazdelę ir sukaupusi visas jėgas sušuko:
- Wingardium Leviosa!- knygų krūva šiaip ne taip, traškėdama pakilo. Gler negalėjo ilgai jų išlaikyti. Ji numetė knygas prie lentynų ir pribėgusi, puolė klupščia prie Alisos.
- Alisa?! ALISA? Ar tu sveika?- persigandusi kalbėjo mergina. - Alisa, prašau pasakyk, kad tu sveika...,- Gler iš akių pasipylė ašaros ir ji ėmė šaukti pagalbos.
- Pakentėk, aš nubėgsiu pakviesti madam Pomfri... Viskas bus gerai,- tarė Aurora ir iškūrė iš bibliotekos.
Po poros minučių ji atbėgo su madam Pomfri ir dabar jau žinodama, kad Alisai viskas bus gerai, šiek tiek nusiramino.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Magdė Gegužės 18, 2021, 01:42:33 pm
 Alisa gulėjo ant bibliotekos grindų, nei gyva, nei mirusi. Kai prie jos atlėkė Aurora ir madam Pomfri, mergina iš lėto atsikėlė, čiupinėdama to sunkaus tomo prispaustą nosį.
-Man viskas gerai, tikrai, aš sveika, Aurora, - tarstelėjo vela ir nusišypsojo, - Tai tik nelemtas nuotykis, ir tiek. Visos knygos nukrito ant manęs, bet aš nesužeista.
 Dar sykį patikinusi grifiukę, penktakursė ėmėsi krauti knygas atgal į krepšį. Jos buvo storos, sunkios, krepšys vos neplyšo.
Ne, šitaip nieko nebus...Turiu sugalvoti kitą idėją, kaip parsigabenti knygas. Pala! Taigi aš esu magijos pasaulyje!
 -Reducio! – ištarė švilpė, nukreipusi savo uosinę, netvirtą burtų lazdelę su velos plauku į knygas.
 Visos jos akimirksniu susitraukė iki žaisliukų dydžio ir patenkinta kerų poveikiu, penkiolikmetė sudėjo jas į krepšį ir užsimetė ant peties.
-Ačiū tau, Aurora. Ačiū už viską. Man jau metas eiti. Tikiuosi, pasimatysime pamokose ar koridoriuose, - nusišypsojo Alisa ir dar sykį mandagiai linktelėjo, atsisveikindama su drauge ir madam Pomfri, - Aš tikrai sveika, galite nesirūpinti, - šūktelėjo ir veržliu žingsniu išėjo iš bibliotekos.
 Matyt, suerzinau madam Pensnė šitaip „garsiai“ išbildėdama iš jos „kūdikėlių lopšio“, – ne itin kilmingai prunkštelėjo mergina ir linksmai pasileido bėgte, jaukaus Švilpynės bendrojo kambario link.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Aurora Gler Gegužės 22, 2021, 08:43:04 pm
- Atleisk, kad neatlėkiau anksčiau,- dar tarstelėjo Aurora ir padėjo draugei atsistoti.- Madam Pomfri, gal dėl viso pikto ją apžiūrėtumėte?- vis dar šiek tiek susirūpinusi, kreipėsi į seselę Gler ir rūpestingu žvilgsniu pažvelgusi į draugę, jai šyptelėjo. Ji stebėjo kaip švilpė po truputį atsigauna ir stojasi ant kojų.
Grifė stovėjo Alisai už nugaros ir stebėjo beviltiškas jos pastangas sugrūsti knygas į dailų krepšelį. Kai Aurora jau žiojosi pasiūlyti kitą būdą, Alisa išsitraukė burtų lazdelę ir sušnibždėjo burtažodį. Knygos susitraukė ir draugė jas klusniai suguldė į mažą krepšelį.
- Sudie, Alisa,- šypsodamasi atsisveikino mergaitė.- Buvo malonu susipažinti!- pavymui Alisai šūktelėjo grifiukė.
Likusi viena bibliotekos kampelyje, ji pačiupo iš lentynos kelias jau apžiūrėtas knygas ir tvarkingai jas sudėjo į kuprinę. Aurora apsisuko ant kulno ir nudrožė didžiųjų bibliotekos durų link.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Nike Maskvel Birželio 03, 2021, 09:07:47 am
Nikė įėjo į biblioteką. Ji buvo visą niūriai pilka, bet jeigu ne tas akį traukiantis jaukus kampelis, esantis bibliotekoje, Nikė būtų išėjus. Nuėjusi Nikė prie to jaukaus kampelio skaitymui, išrinko knygą skaitymui ir pradėjo skaityti... ,,Įdomu... Kodėl knygoje parašyta...". Bet Nikė nebaigė savo minties, mat jai tai padaryti sutrikdė keistas ūžimas. ,,Kas tai?!" Trumpai pagalvojo Nikė ,,Gal geriau nereikėjo eiti į biblioteką penktą valandą dienos...". Staiga prie jos priėjo viena iš klastūnyno mergaičių ir prakalbo:
-Ei, Nike, ko tu čia baistaisi?!
-Aš... Aš... Tiesiog skaitau... - Atsakė Nikė.
-Penktą valanda beveik vakaro? Kodėl? Negalėjai dieną? Negalėjai ryte? -Atsakė klastūnė.
-Taip negalėjau - Ryžtingai pasakė Nikė. -Tik dabar galiu.
-Kvailelė melagė! - Pasakė nemandagioji ir išėjo. Nikė nustojo skaityti, padėjo knygą atgal ir liūdnai nušlepsėjo į klastūnyno mergaičių miegamąjį.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Aqua Watefall Birželio 08, 2021, 08:26:30 pm
Įėjusi į biblioteką Aqua apsidairė. Čia buvo didžiulės lentynos prikrautos knygų. Įkvėpus jautėsi lapų kvapas, kurį Aqua taip mėgo. Praėjusi tiesiai ji čiupo pačią pirmą knygą kuri pasitaikė po ranka ir atsivertė kelis puslapius. Regis knyga buvo apie žiobarus, tad Aqua nieko nelaukdama užvertė knygą ir patraukė ieškoti kitos. Ji tikėjo, kad čia jai laikas neprailgs, be to pirmakursei labai patiko pati bibliotekos atmosfera. Mergina pamatė sena nugarėle knygutę ir ją ištraukė. Perskaičius pavadinimą labai susidomėjo. "Žemės gėrybių panaudojimas prieš Mirties valgytojus". Ha turėtų linksmai pasijuokti iš šitos knygutės. Apsidairiusi ir pastebėjusi šalia lango pufiką ir pradėjo eiti link jo. Staiga akį patraukė neįprasta nugarėlė. Knygutė buvo raudona ir autorius nustebino labiau negu pavadinimas. Tai buvo jos tėčio pavardė, nors jis gyvenime niekada nėra prasitaręs apie savo rašytą knygą. Mergina pirštu perbraukė pavadinimą "Testraliai, ar gamtos grožybė, ar mistinis pramanas?" Pavadinimas dar labiau sukėlė mistiką ir sujaukė mintis. Aqua padėjusi prieš tai paimtą knygutę į lentyną patraukė bibliotekininkės link. Ji negalėjo sulaukti kada galės paklausti tėčio apie šį kūrinį. Su bibliotekininkės leidimu mergina išskubėjo iš patalpos link bendrojo Grių gūžtos kambario. Šį kartą kaip reikalas iškvos tėvą.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Luna Evanns Liepos 25, 2021, 06:20:16 pm
Na ką gi Luna ir vėl Bibliotekoje kelinta Karta ji jau Čia lankėsi net pati švilpiukė nežinojo. Nors ir Evanns paskutiniu metu baisiai nesisekė, tačiau Luna visada žinojo, kad knygos kaip sakant geriausi vaistai nuo visko. Nors aišku kaip kam, kam gamta, knygos ir panašiai. Smagiai apsvarstė Luna ieškodama ką gi būtų galima paskaityti šiandien. Herbalogija, Kvidičas ar gyvūnai? Apie ką būtų geriausia aišku nesu kaip mano brangi pusseserytė Jessica Moony ir romanų neskaitau. Evanns nusijuokė galų gale išsirinkusi tai ką nori skaityti atsisėdo ant kėdės. Šypsodamasi švilpiukė atsivertė knyga ir tai nebuvo nei apie Kvidičą nei Herbalogija nei apie gyvūnus. O šį kartą tai buvo apie kerus, juk kartais Lunai reikėjo ir pasimokyti..
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Meghan Natali Pritz Liepos 25, 2021, 09:08:15 pm
Meg nedrąsiai pravėrė bibliotekos duris. Švilpiukė čia lankėsi pirmą kartą. Nėra ko bijoti, juk tai tik biblioteka. padrąsino save mergaitė ir įėjo vidun. Biblioteka buvo erdvi, tačiau apstatyta nesuskaičiuojama daugybe knygų lentynų, pilnai užkrautų knygomis, knygelėmis, storais tomais ir vadovėliais. Meg patraukė vienu iš knygų tunelių ieškodama kokios nors knygos. Ji tiksliai nežinojo, ką nori paskaityti, todėl tik braukė pirštais per knygų nugarėles skaitydama pavadinimus. Švilpiukės žvilgsnis užkliuvo už niekada nematytos rudos nedidelės knygutės. Ši iš išvaizdos buvo sena, turėjusi daug savininkų. Meg susidomėjusi ištraukė knygą ir perskaitė pavadinimą. "Viskas apie knisius" perskaitė mergaitė mintyse. Ji prisiminė, kad Magiškų gyvūnų priežiūros pamokoje dabar nagrinėjama tema yra knisiai. Tikrai nepakenks sužinoti ką nors daugiau apie juos ir pasiruošti pamokai. nusprendė Meg ir, pasiėmusi knygą, patraukė per biblioteką ieškodama kur atsisėsti. Jos akį patraukė bibliotekos kampelis, kuriame ant kėdės sėdėjo kažkokia šviesiaplaukė. Irgi švilpiukė, tačiau ne jos kurso. Iš pažiūros atrodė draugiška, be to, Švilpynės koledžo mokinė. Gal tai bus mano pirmoji draugė? svarstė mergaitė. Net jei ir ne, tas kampelis atrodo labai jaukus, o ir į bendrąjį kambarį dar nenoriu grįžti. Paskaitysiu ten. nusprendė Meg, ryžtingai patraukė prie bendramokslės, įsitaisė šalimais ir atsivertė knygą.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Luna Evanns Liepos 28, 2021, 11:08:14 am
Pora minučių Luna niekino ne trukdoma skaitė knygą. Skaitymas skaitymu, bet, kad aš galiu ir nieko ne atsiminti todėl manau reikėtu ką nors užsirašyti. Taip pasvarsčiusi Evanns greitai išsitraukė iš savo kuprinės užrašinę ir kuo rašyti. Po kiek laiko prie švilpiukės priėjo rudaplaukė mergaitę kuri taip pat buvo iš Švilpynės koledžo. Luna jau norėjo pakviesti mergaitę sėstis, bet mergaitė atsisėdo pirmoji. Bet Evanns vis vien turėjo ką pasakyti todėl ištarė:
- Sveika aš Luna Evanns kaip tikriausiai jau supratai iš Švilpynės koledžo. - Kiek patylejusi švilpė suprato, kad tik pati kalbėjo, bet nieko ne paklausė taigi vėl ištarė:
- Na, o tu? Kuo tu vardu ir ką čia skaitai? - Evanns šyptelėjo mergaitei taip norėdamas padrąsinti mergaitę. Luna turėjo be galo daug klausimų kitai švilpynės koledžo mokinukei, tačiau net neįsivaizdavo nuo ko pradėti. Na bent jau vieno tikiuosi, kad gerai sutarsim. - Ir Luna šyptelėjo rudaplaukėi laukdama atsakymo.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Katerina Petrova Rugsėjo 05, 2021, 08:20:40 pm
    Gražų šeštadienio rytą pro kambario langūs skverbėsi saulės šviesa. Saulės spinduliai apšvietė merginos veidą. Mergina pajutusi saulės spindulių šilumą ant veido pramerkė savo gražias rudas akis. Jos akys blizgėte blizgėjo saulės šviesoje. Katerina lovoje tarp šiltų patalų pasivartė, pasiražė ir atsisėdo ant lovos krašto. Užsidėjo šiltas, švelnias tapkutes ir tyliai nepažadinant kitų miegančių kambariokių nužingsniavo link spintos. Atėjusi prie spintos ji atidarė girgždančias nuo senumo duris ir pasiemė rankšluosti, prausimosi daiktus ir rūbus kuriais šiandien apsirengs. Viską pasiemusi ir uždariusi spintos duris mergina nuėjo į vonia.
    Išsipraususi ir apsirengusi Katerina grįžo į kambarį. Ji susiklojo lovą ir pasiemė kuprine. Į kuprinę isidėjo rašalo buteliuką, pergamento lapą ir dar pasiemė knygą kurią skaito kiekvieną vakarą. Viską susidėjusi į kuprinę mergina išėjo iš kambario. Tuomet tyliai ir lėtai nužingsniavo į didžiąją sale pusryčiauti.
    Katerina papusryčiavusi išėjo į mokyklos kiemą pabūti griname ore ir pasigrožėti nuostabiu vaizdu kurį matė pro kambario langą. Mergina mintyse kalbėjo. Kokia šiandien graži diena. Dabar eisiu į biblioteka ir parašysiu laišką šeimai, o tuo met paskaitysiu knygą. Mergina kaip mąstė taip ir padarė. Eidama į biblioteka ji prasilenkė su jai patinkančiu berniuku. Katerinos skruostai paraudo, o mintys virte vyrė. Praėjus kelioms minutėms nuo tos akimirkos mergina pagaliau atgavo sveiką protą ir toliau ėjo į biblioteka. Atėjusi į biblioteka mergina pamatė jaukų bibliotekos kampą. Ten stovėjo dvi didelės, minkštos sofos. Prie jų buvo mažas pastatytas staliukas, o ant staliuko buvo pastatyta vaza su labai gražiomis pamerktomis gėlėmis. Tai buvo raudonos raudonos rožės. Mergina jas pamačiusi prisiminė kaip vienakarts rašė istorija ir toje istprijoje buvo šiek tiek kalbama apie rožes. Mergina tai prisiminė. Ar gali nupiešti man rože ? Rože kurios žiedlapiai butu raudoni kaip kraujas, lapai žali kaip katik pražydusi žolė, o spygliai durtu kaip adata. Ar gali nupiešti man viena tokią rože ? Tik tiek aš tavęs prašau. Mergina atgaivinus senus prisiminimus atsisėdo ant sofos krašto. Išsitraukė rašalo buteliuką, plunksna su kuria rašydavo tik laiškus skirtus šeimai. Ir taip pat išsitraukė pergamento lapa. Isitaisė sofoje tarp pagalvėliu, pamerkė plunksną į rašalą ir pradėjo rašyti. Ji net negalvojo ką rašyti, nes turėjo daug ką papasakoti. Nuo kiekvieno ryto ir iki kiekvieno vakaro praleisto mokykoje. Rašydama laišką mergina nepajuto kaip šalia jos atsisėdo vaikinas. Ji suprato tada kai jis su ja pasisveikino.
  - Labas Katerina, - vaikinas meiliu balsu pasisveikino.
  - Labas. 
  - Ką čia veiki ?
  - Rašau laišką šeimai. Prižadėjau, kad rašysiu tai va ir rašau, - ramiai kalba mergina.
  - Jau seniai šeimai nerašiau laiško. Na nesvarbu. Čia atėjau kai ko kito. Norėjau paklausti. Ar sutiktum su manim eiti į šiandien vykstančius šokius, - vaikinas nedrąsiai paklausė merginos.
  - Lukai aš...aš sutinku. Žinoma, kad sutinku su tavim eiti į šokius.
  - Tuomet puiku. Susitiksim varnonago bendrąjam kambarį septintą vakaro.
Mergina buvo tokia laiminga. Ji nužvelgė nueinanti vaikina ir toliau rašė laišką šeimai. Laiške paminėjo ir tai kas įvyko prieš kelias minutes. Mintys pynėsi galvoje. Todėl jai buvo šiek tiek sunku rašyti laišką. Aiškiai dėlioti mintis ir jas užrašyti. Baigus rašyti laišką mergina idėjo jį į voką ir užaspaudavo. Tuomet pažiūrėjo į laikrodį. Buvo trečia valanda. Katerina tyliai po nosimi tarė:
  - Gerai dar valanda paskaitysiu. Tuomet nunešiu laišką į pelėdyna ir po to eisiu ruoštis šokiams.
    Mergina pasiemė knygą ir pradėjo skaityti. Ji vertė knygos lapus su veide matomu susidomėjimu. Ji net nepastebėjo kaip greitai prabėgo ta valandžiukė. Tuomet susidėjo visus savo daiktus į kuprine, atsistojo, apsidairė ir tarė:
  - Šį vieta tiesiog nuostabi. Čia man šiandien tiek daug gero atsitiko. Labai jauki atmosfera mokintis ar šiaip pailsėti ir paskaityti knygą. O gal net pasinerti į savo apmąstymus. Būtinai čia ateisiu ir kita dieną. Na, o dabar einu į pėledyna.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sigurd Eddi Hallgrimsson Lapkričio 06, 2021, 03:55:29 pm
Juodas rašalas buvo įsigėręs ne tik į apčiupinėtą pergamentą, bet ir į jį spoksančias akis. Jei tuo metu Deoiridh būtų atsisėdusi šalia, greičiausiai būtų nustebusi - ne šviesios, bet baugiai tamsios akys žvelgtų jos veidan. Škotė bibliotekoje tikriausiai itin dažnai nesilankė (bent taip jau manė Sigurdas), tad jam nereikėjo jaudintis, kaip atrodo ir elgiasi. O ir kitų žmonių čia buvo vos keli. Jam pačiam taip pat labiau patiko leisti laiką bendrajame kambaryje, tačiau ten ramybės negalėjai rasti nė lašo. Po kojomis painiojosi pirmakursiai, skambėjo tariami burtažodžiai... Visi ruošėsi po kelių dienų prasidėsiantiems egzaminams, tik niekas nekreipė dėmesio į vargšus septintakursius, kurie mokėsi daugiau nei kiti sudėjus. Islandas irgi priklausė šiai kategorijai - jis turėjo tikslą, tiksliau tariant, svajonę. Tik neaišku, ar pavyks ją įgyvendinti.
Vaikinas sunkiai atsiduso ir pasitrynęs veidą pakilo nuo krėslo. Ar verta? Ar tai tikrai mano kelias? Ne kartą klausė to savęs, bet paėmus į rankas fotoaparatą, magišką ar ne, visos abejonės išsyk pranykdavo. Malonus jausmas užplūsdavo kūną, kaip ir pamačius Deoiridh - šito Sigurdas negalėjo paneigti. Dar vienas gilus atodūsis paliko lūpas, kai pasiražęs dirstelėjo į laikrodį. Rodyklės rodė dešimtą valandą ryto: savaitgalio pusryčiai nejučia buvo praleisti. Jau nuo šešių dirbančios smegenys ir skrandis įkyriai reikalavo duoklės. O jų nebuvo galima ignoruoti. Vis dėlto jis tingėjo žingsniuoti iki virtuvės bei prašyti namų elfų ko nors užkąsti, ypač dėl to, kad praeitą savaitę Kiauliasodyje nusipirko vieną gėrimą. Jį dauguma vyresnių mokinių vadino ,,Raudonąja kaukole'' dėl lengvai atpažįstamos logotipo. Skystis suteikdavo energijos bei numalšindavo alkį - galima teigti, tai buvo burtininkų energinis gėrimas. Tik sveikesnis variantas, nes į sudėtį įėjo ne žiobariški chemikalai, o ypatingas žolelių mišinys. Kadangi islandas vis dar jautėsi apsimiegojęs arba jau pavargęs, ,,Raudonoji kaukolė'' puikiai tiko. Tačiau egzistavo vienas ,,bet'': tokio tipo gėrimai Hogvartse buvo draudžiami. Vis dėlto šiaurietis dėl to pernelyg nesijaudino - tik persipylė jį į gertuvę, kad iš šalies neatrodytų įtartinas.
Net šyptelėjo nuo minties, jog daro kažką neleistino ir susidomėjęs paragavo persikų spalvos skysčio. Saldus kartumas nutekėjo gerkle, palikdamas malonų poskonį. Pirštų galiukuose švelniai sudilgčiojo, kai mintys atsigavo, tuščioje erdvėje pradėjo lakstyti kur kas greičiau. Šįkart lūpas iškreipė platesnis šypsnys, tačiau vaikinas susitvardęs pabandė vėl grįžti prie darbo. Deja. Smegenys nenorėjo susikaupti, tad jis pradėjo vaikščioti ratais aplink krėslą su stalu, leisdamas sau galvoti apie visokias nesąmones. Vylėsi po kelių minučių prisėsiantis mokytis.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Matthew Turner Lapkričio 13, 2021, 02:59:41 am
Savaitgalio proga Matthew norėjo šnektelėti su Deoiridh. Galbūt pasivaikščioti ežero pakrante ir pasidžiaugti geru oru. Žinoma, nerašyta taisyklė, kad jie apie ryšį nepasakos, niekur nedingo, tačiau dabar tai profesoriui nerūpėjo. Egzaminai buvo ant nosies, grifiukė nori nenori turės mokytis, tad norėjosi ramiai paplepėti, kol ji to nedaro (tarsi ji kada nors tą daro...). Svarbiausia buvo nesusipykti. Tiesą sakant, dar svarbiau buvo mergaitę surasti.
Tik atėjęs prie Storulės portreto Matthew prisiminė vadovaujantis jau ne Grifų Gūžtos, o Klastūnyno koledžui. Ši mintis kiek nustebino, tad profesorius ilgokai spoksojo į portretą tarsi bandydamas prisiminti slaptažodį. Galų gale atsitokėjo ir susiprato, kad reikia arba palaukti čia, arba eiti ieškoti mergaitės kažkur kitur. Tik klausimas, kur.
Kad ir kaip retai Deoiridh mokėsi, Matthew patraukė bibliotekos link. Jeigu jos ten neras, gal bent jau pasiims kokią knygą. Galės paskaityti ir pamiršti problemas, dažniausiai pasireiškiančias Hogvartso mokinių pavidalu.
Tik įėjęs į biblioteką Turner pamatė, kad čia yra keistai ramu. Turint omenyje, kad egzaminai ant nosies, netgi pernelyg ramu. Mokinių buvo visai mažai. Tai profesoriui visiškai tiko: tokia situacija didino tikimybę čia sutikti Deoiridh. Matthew neskubėdamas slinko tarp lentynų, kol pamatė kažkokį mokinį. Jeigu gerai suprato, jis vaikščiojo aplink stalą. Tai ir sudomino, ir sukėlė įtarimą. Negi tos "protą stimuliuojančios" medžiagos vis dar yra populiarios? suirzo profesorius, bet prisiartino prie to mokinio. Jo nuostabai, tai buvo ne kas kitas, o Sigurdas, aiškiai Deoiridh į akį kritęs vaikinas. Kiek herbologas apie jį žinojo, toks elgesys nebuvo tai, ko tikėtumeisi. Tad kurį laiką Matthew tiesiog stebėjo islandą tikėdamasis suprasti, ar jis ko nors išgėrė, ar šiaip kvailioja.
- Labas rytas, - išlįsdamas iš už lentynos pasisveikino Turner. Apsižvalgė, bet Deoiridh nepastebėjo. Suprantama. Jiedu susitikę tikrai nesimokytų... - Kaip matau, puikiai sekasi mokytis.
Matthew nežinojo, ką sakyti toliau. Ar iš viso reikia kažką sakyti. Gal reikėtų tiesiog išeiti ir palikti mokinį ramybėje? Kita vertus... Jeigu atsirado proga patrukdyti, kodėl to nepadaryti? Herbologas nusišypsojo.
- Ar jau nusprendei, ką veiksi po Hogvartso? - paklausė jis.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sigurd Eddi Hallgrimsson Lapkričio 24, 2021, 06:57:48 pm
Mintys sukosi ratu. Rodės, kad jos niekad nepaliaus judėti. Nors taip mąstyti buvo gana klaidinga: vos tik Sigurdas išgirdo kažkieno balsą, jos tuoj pat sustojo, aprimo. Akimirką galvoje buvo tuščia tuščia. Akys nuslinko garso link ir šiek tiek išsiplėtė iš nuostabos. Vis dėlto tyla tetruko sekundę:
-Sveiki. - islandas neįsivaizdavo, kokį toną turėtų palaikyti, todėl kiek pasvarstęs prabilo taip. Vyras negalės kaltinti nemandagumu, nors tikrai ne dėl šios priežasties jis netikėtai pasirodė čia tarsi pilypas iš kanapių. Visus spėliojimus pasiliko sau, nors žvilgsnis šiek tiek atšiaurokai stebėjo herbologą. Negi nemato, kad esu užsiėmęs?
-Dabar tiesą sakant, nelabai. Atrodo, kad persimokiau. - atsakė vaikinas. Čia pat pasigailėjo taip prabilęs - Matthew suteikė galimybę pasilikti. O juk troško verčiau būti vienas.
Jis jautėsi gana kvailai stovėdamas šalia fotelio, bet nedrįsdamas atsisėsti. Jei tai būtų buvęs kitas profesorius, Sigurdas būtų elgęsis kiek kitaip. Vis dėlto žinodamas ryšį tarp jo ir Deoiridh, stengėsi atsargiai laviruoti tarp žodžių bei veiksmų. Kūnas laukė įsitempęs it styga, o gėrimo poveikis nė nemanė išsivadėti - mintys vėl dūzgė lyg niekur nieko. Apėmę dvejopi jausmai nedavė ramybės: galimybė kažką sužinoti iš herbologo ir erzinantis akylus stebėjimas, verčiantis jaustis kaip per padidinamąjį stiklą. Tačiau pro lūpas neišsprūdo atodūsis - jį sulaikė netikėtai veide pasirodžiusi ne pati gražiausia šypsena. Ne, septintakursio neišgąsdino išsikraipę dantys (o tokie jie tikrai nebuvo), o tai, kaip ji visiškai nederėjo prie pokalbio atmosferos ir ištarto klausimo. Kas jam negerai? Kas per... Laimei, islandas neužbaigė sakinio. Kas žino, kokiu žodžiu būtų pavadinęs škotės globėją.
-Taip. Gilinsiuosi į fotografiją, tiek magišką, tiek paprastą. Jei žinote, mano tėvas žiobaras. - pridūrė, nors greičiau kirste nukirto jis, taip nutraukdamas temą. Sulig tuo grįžo trupinėlis ryžtingumo, leidęs palaimingai sukristi atgal į minkštą odinį krėslą. Nors ne, Sigurdas neatsipalaidavo - šalimais stovėjo kiti foteliai, kurių savaime suprantama paskirtimi galėjo pasinaudoti herbologas.
-O jūs ką veikėt, kai baigėt Hogvartsą? - Man įdomu, kaip jis sugebėjo tai padaryti, jei nemoka kerėti. Mintyse pasmalsavo jis, šiek tiek sutvarkydamas ant stalo paskleistas knygas ir pergamentus.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Delfė Digori Gruodžio 06, 2022, 07:25:42 pm
Už lango pradėjus kristi snaigėms ir Hogvartso pilyje išsiplėtusiai Kalėdinei nuotaikai, Delfė susirado jaukų kampelį skaitymui bibliotekoje, kuriame leido laiką per pertraukas. Patogiai atsisėdusi pamatė, kad netoli kampelio, stovi nedidelė žaliaskarė eglutė. Tvyrant tokiai stipriai kalėdinei nuotaikai, Delfė negalėjo atsisakyti galimybės jos papuošti. Švilpinukė greitai išsitraukė iš kuprinės keletą savaržėlių ir pabandė juos paversti kalėdiniais eglutės žaisliukais, tačiau tai nepavyko. Tačiau septintakursė nenuliūdo, nes net jei nepasižymėjo per daug geromis transifugaracijos žiniomis, pasižymėjo kūribyškumu. Ant eglutės vietoj įprastų kalėdinių žaisliukų užkabino tas pačias spalvotas sąvaržėlės, nusiėmė savo auskarus (vis tiek prašė naujų per Kalėdas), išsitraukė iš kuprinės lapą pergamento ir sulankstė gražią žvaigždę. Nors Delfė eglutę puošė vien dėl juoko (koks sveiko proto žmogus puošia eglutę savaržėlėmis?) , eglutė atrodė iš ties gražiai. Galiausiai švilpinukė prisiminė, kad Švilpynės mergaičių miegamajame ji turi ilgą girliandą lempučių, tad šaukiamųjų kerų pagalba ji galėjo papuošti eglutę ir su girlianda. Septyniolikmetė norėjo pabūti bibliotekoje ir pasigrožėti savo eglute, tačiau ji turėjo skubėti į transifugaracijos pamoką, tad palikusi eglutę, nuskubėjo.
Antraštė: Ats: Jaukus kampelis skaitymui
Parašė: Sidney Rabby Lapkričio 09, 2023, 06:54:10 pm
Buvo vakaras. Sidney vaikščiojo po biblioteka. Ji tiesiog norėjo surasti, kokią nors jaukią vietą, kad galėtų atlikti namų darbus. Biblioteka tikrai nebuvo maža... Didžiausia pirmakursės baimė buvo pasiklysti, juk kaip tada ji grįš atgal į bendrajį kambarį arba kaip eis į pamokas. Praėjusi kelias lentynas su knygomis apie juodąją magiją ir dar kelias su knygomis apie žiobarus ji atrado jaukų kampelį. Čia buvo gražu ir patogu. Sidney greitai atsisėdo ir jau ruošėsi traukti savo namų darbus, bet nusprendė pradžiui apžiurėti čia šalia jos padėtą knygą apie magijos istoriją. Švilpynukė buvo žiobarų kilmės, tad nebuvo šių dalykų ekspertė. Knyga buvo sena, bet įdomi. Tik po kelių skaitymo valandų Sidney prisiminė, jog atėjo daryti namų darbų. Mergaitė greitai išsitraukė namų darbus ir atliko. Kai darbai buvo baigti ji vėl paėmė knygą ir visą likusį vakarą skaitė. Tai buvo įdomiausia mergaitės skaityta knyga. Ji dažnai skaitydavo ir žiobarų pasaulyje, bet dažniausiai priverstinai. Švilpynukei nepavyko per vakarą perskaityti visos knygos, nes ji prisiminė, kad rytoj jai bus sunki diena ir jau turėtų eiti išsimiegoti. Sidney padėjo knygą atgal ir pažadėjo, kad dar kažkada grįš ir ją pabaigs. Mergaitė susidėjo daiktus ir nuskubėjo į bendrąjį kambarį.