Hogvartsas.LT

Magijos pasaulis => Apylinkės => Kvidičo aikštė => Temą pradėjo: Loras Lanisteris Birželio 15, 2011, 05:02:36 pm

Antraštė: Klastūnyno persirengimo kambarys
Parašė: Loras Lanisteris Birželio 15, 2011, 05:02:36 pm
Žiūrint į kvidičo stadioną iš rytų pusės, tikrai pastebėsi mažas, bet ryškiai sidabrines duris, nusilupusiais, vietomis pablukusiais dažais, ant kurių yra amžinaisiais kerais priklijuotas, klastūnyno herbas (gyvatė žaliame fone). Pasukęs žalią rankeną pateksi į kambarį, kuriame prieš kvidičo mačus ar treniruotes persirengia klastunyno komanda. Kambaryje tvyrauja keistas senų kojinių kvapas, sumišęs su šluotų lako bei drėgmės ir pelėsinio sūrio kvapu. Rūbinę sudaro keturi kambariai. Pirmąjame, pačiame didžiausiame, į kurį patenkama pro lauko duris, yra sustatyti keli suolai, tai yra bendra rūbinė. Kambaryje taip pat stovi lenta, skirta schemoms ir grafikams, nešvarių skalbinių dėžė (iš jos ir sklido senų kojinių kvapas ), šluotų laikiklis bei vienas nepilnas komplektas kvidičo kamuolių,kuriam trūko aukso šmaukšto ir vieno muštuko, su kuriuo kažkoks klastuolis norėjo numušti, į stadioną einantį, švilpynės mokinį, bet nepataikė ir kamuolys, dabar tikriausiai klaidžioja kažkur uždraustajame miške gąsdindamas miško žvėris. Pro duris dešinėje gali patekti į koridorių, kuris šakojasi į merginų ir vaikinų dušus .  Atvėręs duris kambario kairėje, rasi rūbų spintą, joje laikomos įvairiausių dydžių klastunyno kvidičo komandos aprangos. Kai kurios aprangos buvo senos, kai kurie vaikai pasakoja, kad jos užsilikusios nuo viduramžiū, jos ir smirdėjo pelėsiu, tuo tarpu aprangos spintos dešinėje buvo visai naujutėlaitės, kuriomis naudojosi dabartiniai žaidėjai. Durys kambario priekyje veda į ilgą koridorių, kuris baigiasi didelėmis durimis. Koridorius yra išpuoštas žaliai bei sidabriniai. Jis atrodo taip lyg kažkas stengėsi sukišti, kuo daugiau klastunyno atributikos. Pravėręs jo gale esančias duris patenki į kvidičo aikštę, tik tada pamatai, kad klastunyno persirengimo kambarys yra žemai po mokytojų lože, bet užtat priešais klastuolių.
Antraštė: Re: Klastūnyno persirengimo kambarys
Parašė: Gilbert Rosmarriell Rugpjūčio 15, 2011, 05:24:07 pm
Išklausius ilgą dėstytojo moralą Gilbertas vos neapsiverkė, kad gavo dvokianti persirengimo kambarį. Jis jau verčiau būtų šveitęs Mirtos tualetą.

Iš profesoriaus kabineto išėjus jie pirmiausia palydėjo Heleną iki virtuvės, po to Bellus iki tualeto, kol galiausiai liko tik Filčas ir Gilbertas. Jie tyliai žygiavo koridoriais. Po to nuėjo tiesiai iki kvidičo stadiono. Prie pat durų Filčas sustojo ir atsuko jam tiesiai į veidą lempą kuria nešiojosi su savimi.
-O tau dabar viską iškuopti be jokios magijos pagalbos. O dabar marš dirbti,- labai savimi patenkintas pasakė Filčas atsisukdamas dar priminti, kad "JOKIŲ BURTU" dingo nakties horizonte.
Gilbertas atsisuko į duris. Pasukęs žalią rankeną jis įėjo vidun. Jis net nuščiuvo nuo tos neapsakomai klaikios smarvės  Fuii. Čia labiau panašu į šiukšlyną, o ne persirengimo kambarį.  Pasibaisėjo vaikinas. Jis įdėmiai apsidarė nuo ko galėtu pradėti.
-Teks pradėti nuo to kas čia taip klaikiai dvokia.- sumurmėjo jis sau. Nusiėmęs apsiaustą, pasidėjo kartu su savo kuprine ten kur atrodė švariausia. Tada užsiraitojo rankoves ir nuėjo paimti iš spintelės, kur gulėjo šluotos, kibiro. Prisipylęs vandens duše jis įmetė į vandenį miltelių kurie turėtu padėti nugramdyti purvą, bent jau jis to tikėjosi. Tai Gilbertui labai priminė jo vaikystę, kai ką nors pridarydavo namie jam irgi tekdavo šveisti tetulės porcelianines lėles, o neduok tu dieve jei joms kas nors nutikdavo. Būdavo katastrofa.
Jis šluota pradėjo iš po spintelių krapštyti visokį šlamštą. Ten buvo visko. VISKO. Pradedant nuo gumų, play-boy žurnalų, pavogtu ir užmestu maisto likučių, moterišku apatiniu ir bala žino kokių kitų dalykų kuriu vienuolikmetis net akyse neregėjo. Susimedžiojęs kažkokį maišą jis pradėjo krauti viską kas ten buvo. Kartu sumetė į maišą purvinas kojines ir viską kas užsiliko spintelėse ir atrodė tikrai nereikalinga.
Valandų valandas jis plovė, šveitė, plovė, šveitė, gramdė, draskė, pjovė, rovė, spjaudė, kur prispjaudė ten ir vėl plovė. Kol pagaliau spintelės atrodė kažkaip jau panašesnės į spinteles, o ne juodą purvo kamuolį. Lentos su schemomis jau Net blizgėjo. Po dar gerų kelių valandų plovimo ir gramdymo naujos gyvybės liekanas nuo sienos. Pirmasis persirengimo kambario kambarys jau atrodė sąlyginai švarus. Gilbertas jau atrodė nuvargęs ir visas mėlynėse po dvidešimties kartu atsitrenkimo kur nors ar susibrozdinimu į metalines spinteles. Jeigu nežinotum pagalvotum, kad jis buvo ką tik po  dvikovos prieš drakoną.
-Pagaliau vieną pribaigiau. Liko dar trys... Puiku. Gal iki kitos savaitės baigsiu.
Lauke jau buvo neapsakomai tamsu. Įsipylęs naujo vandens iš dušo jis nusprendė eiti šveisti visus tuos drabužius rūbų spintoje. Atvėręs duris jis net žagtelėjo iš nuostabos
-Rupus miltai!- suriko jis kai jo nosį pasiekė neapsakomas dvokas.
Taip baisiai nedvokė net pirmasis kambarys kurį jis šveitė. Atsargiai, nenorėdamas nieko užkliudyti ar sugadinti Gilbertas apžiūrėjo viską. Ten buvo devynios galybės visokiausiu skuduru, įvairių dydžių ir įvairaus sudėjimo žmonėms skirtu klastūnyno uniformų.
-Nenuostabu, kad jų niekur mokykloje nepamatysi. Jos tiesiog UŽGRŪSTOS kažkokiam SANDĖLIUKE!
Vaikinas pasipiktino nuo tokios relikvijų gadinimo.
-Ir kaip jie gali... Eikit sau.. Reikia kaž..- nespėjus jam pabaigti ji nutraukė šaižus balsas
-Užtilk tu pagaliau. Atėjo čia kažkoks ir pradėjo drumst mano ramybę. Kiek gį galimą?? Daryk darbą greičiau ir nešdinkis iš mano guolio
Vaikinas net nustebo kai išgirdo balsą, o dar labiau išsikando kai tas vaiduoklis pradėjo jam grūmoti ilgu kalaviju. Klastuolis net suriko pamatęs prieš jį visą kruviną vaiduokli ir dar su kalaviju mosikuojanti jam prieš akis
-Atsiprašau, BET man skyrė čia viską sutvarkyti, TAD jeigu neprieštarausi tai NORĖČIAU grįžti prie man paskirtos bausmės.- atgavęs nuovoka drąsiai pasakė klastuolis.
Vaiduoklis suprato, kad nieko nepeš, ginčydamasis su juo ilgiau, kad suprunkštė ir dingo. Raudonplaukis vaikinas lengviau atsiduso kai vaiduoklis dingo.
-Reikės nepamiršti paklausti, kas jis toks. Klaikiai nemandagus vyrukas,- pagalvojo jis sau
Pagaliau jis vėl griebėsi darbo. Vėl šveitė ir šveitė ir šveitė. Atrodė, kad pabaiga net neartėja.
Laukę jau švito. Pro durų plyšius jau matėsi šviesos lopinėliai. Gilbertui buvo likę iššveisti tik koridorių. Palyginus su kitomis šiąnakt šveistomis vietomis jis atrodė kaip rojus žemėje.
Sutvarkęs paskutines smulkmenas jis lengviau atsiduso, atsiraitojo rankoves, užsidėjo apsiaustą, pasiėmė kurpinę ir atidarė duris. Šviesa tiesiog degino akis po ilgos nakties.
-Reikia prisiminti niekada daugiau nesistengt padėt kai man tai išeis ne į nauda. NIEKADA,-pagalvojo garsiai Gilbertas.
Pas profesoriu akyse jis jau nebenorėjo rodytis, todėl patraukė pilies link. Į pamokas.
Antraštė: Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
Parašė: Grantacija Gerietė Kovo 12, 2017, 03:03:45 pm
Grantacija kol kas dar niekad nebuvo kvidičo persirengimo kambaryje.Ir išvis ji nemėgo kvidičo dėl dviejų priežasčių.Pirmoji-traumos, kritimai.Antroji-skraidymas šluotomis dideliu greičiu jai ne prie širdies.
Diena.Gran žvalgydamasi aplinkui sėlino iki aikštės.Ji įėjo į aikštės vidurį.Atsisėdusi ant žemės ir susikryžiavusi kojas kaip džinas ji mėgavoji pavasarine saulele.Staiga jai į galvą šovė keista rizikinga mintis.O kas jeigu nueisiu į Klastūnyno persirengimo kambarį?Ji greit atsistojo perbėgo aikštę prie Klastūnyno kambario ji atidarė dureles ir įsmuko į kambarį.Kambaryje karaliavo žalia spalva.Ant durų kambario vidinėje besėje buvo išsirangiusi gyvatė.Tokia, kaip ir jų herbe.Ji apžiūrinėjo visą kambarį, bet nieko gero nerado kaip manė.Pasiklaususi ar nieko čia nėra vėl išbėgo iš kambario ir nuėjo sau.
Antraštė: Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
Parašė: Neptunica Ameshville Lapkričio 21, 2017, 09:41:02 pm
Bevaikščiojančią po mokyklos apylinkes klastuolę kojos "atvedė" į Kvidičo aikštę ir galiausiai į Klastūnyno persirengimo kambarį. Lauke oras buvo tikrai nuostabus, saulė šviečia, debesų beveik nėra, o kaip šilta! Ne veltui gegužės pabaiga. Net nesitiki, kad šie mokslo metai taip greit praėjo,
 atrodo dar vakar buvo rugsėjo pirmoji, visi sėdėjo prie savo koledžo stalų, šventė mokslo metų pradžią, o vidury salės stovėjo eilė naujokų, nekantraujančių sužinoti į kokį koledžą jie pateks
atsiduso garbanė. Mokykla jai buvo kaip tikri namai - čia buvo, jos nuomone, jaukiau ir saugiau nei vaikų namuose ar Blackwood'ų namelyje - juk būtent savuose namuose ir žuvo Frėja bei Samas. Juodaplaukė kiek nuliūdo, jog neturi senelių, bet deja, net jei ir gyventų su Blackwood nuo pat gimimo, senelių nepažinotų. Jie žuvo prieš 16 ar 17 metų, o merginai tik 15. Roro išėjo iš kambarėlio, nenorėdama jog ją užkluptų nostalgija. Prisiminusi, jog greit turėtų būti pietūs, nuskubėjo atgal į mokyklą.           
Antraštė: Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Balandžio 17, 2019, 11:02:56 pm
Vieną gražų sekmadienio rytą Dafydd išslinko iš pilies pasivaikščioti. Nebuvo nusiteikęs ką nors veikti ar su kažkuo bendrauti. Na, ši velsiečio nuotaika nieko nestebino. Klastuolis patraukė per kiemą, kai pamatė tolumoje kvidičo lankus. Vaikystėje jis šia sporto šaka neužsiiminėjo. Nors užaugo burtininkų šeimoje, paprasčiausiai neturėjo su kuo žaisti. Mokykloje taip pat nežaidė - vėlgi nebuvo su kuo. Tad dabar Dafydd tikėjosi, kad turės progą pamatyti, kaip atrodo reali kvidičo aikštė. Berniukas maždaug žinojo taisykles, tačiau nebuvo matęs kvidičo aikštės gyvai.
Ją pasiekęs raudonplaukis nustebo. Ji buvo gerokai didesnė, o ir lankai aukštesni negu Dafydd tikėjosi. Klastuolis perėjo aikštę, kai pamatė duris su užrašu "Klastūnynas". Susidomėjęs velsietis patraukė į tą pusę. Durys buvo atrakintos, tad ketvirtakursis nieko nelaukdamas įsmuko vidun. Panašu, kad tai buvo persirengimo kambarys. Ir, panašu, senokai nenaudotas. Pasienyje kabėjo keli kvidičo apsiaustai, mėtėsi kelios poros gynėjo pirštinių. Netrukus Dafydd rado dėžę, kurioje, kaip spėjo, buvo kamuoliai. Klastuolis suprato, kad tai gali būti jo proga pirmą kartą pažaisti kvidičą. Tačiau ta reikėjo, kad jo niekas nematytų. Velsietis dėl visa ko apsižvalgė, ar kambarys tikrai tuščias. Tada patraukė atgal prie durų. Iškišo galvą pro jas - aplinkui nesimatė nė vieno mokinio. Dafydd uždarė duris ir grįžo prie apsiaustų. Paėmęs pirmą pasitaikiusį apsivilko. Jis buvo netikėtai ilgas, tačiau buvo ganėtinai patogu. Tada klastuolis atsisuko į kamuolių dėžę. Deja, ji buvo užrakinta.
- Velnias, - sumurmėjo Dafydd. Gerokai pasirausęs atmintyje jis prisiminė tinkamą burtažodį. Tad išsitraukė iš kišenės lazdelę ir tarstelėjo: - Alohomora!
Pavyko ne iš pirmo karto - ir vėl atsiliepė praktikos stoka. Tačiau galiausiai kerai suveikė ir dėžė atsidarė. Dafydd ne be susižavėjimo nužvelgė keturis kamuolius. Matėsi, kad du iš jų bando ištrūkti, tad jų nelietė. Tačiau klastuolį gerokai sudomino mažas auksinės spalvos kamuoliukas. Dafydd atlaisvino jį laikiusį dirželį. Netrukus kamuoliukas iššoko iš dėžės ir pradėjo skraidyti aplink Dafydd galvą. Deja, netrukus velsietis pametė kamuoliuką iš akių.
- Nuostabu... - nutęsė klastuolis.
Antraštė: Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
Parašė: Adelė Ginger Balandžio 20, 2019, 02:26:17 pm
Varnė, kuri buvo anksti atsikėlusi, jau seniai buvo išpuškavus iš pilies ir judėjo link Kvidičo aikštės. Aikštė jai kėlė daug prisiminimų: kaip pasenusiose tribūnose ji sukūrė pirmąjį savo kūrinį, kaip varnių tribūnose sirgo už švilpį ir dar daugiau.
Adelės kojoms beveik pasiekus aikštę, ši sustojo. O ką ji čia veiks? Nei burtų lazdelę ji turi, nei kažkokių lapų ir rašiklių, kad papieštų ar kažką parašynėtų, netgi knygos, ir to neturi. Atsidususi blondinė vėl pajudėjo iš vietos. Sunkiai užlipo į trečiąją eilę ir atsisėdo. Pagalvojo, kad galima ir taip pailsėti. Staiga kažkas prazvimbė pro varnės akis ir ši prasimekė. Suraukė antakius ir apsižvalgė. Kiek toliau buvo  matyti kažkoks kamuoliukas, kuris nenustygo vietoje. Oh, nejaugi kažkas sugalvojo pažaisti? Atsistojusi Adelė apsižvalgė aplink visą aikštę ir sustojo ties Klastūnyno persirengimo kambario, kurio durys buvo praviros. Ar jūs juokaujat? Koks ten jau parazitas man ramybę drumsčia?.. Varnę pastaruoju metu buvo lengva sunervinti, o ypač tais atvejais, kai ji norėdavo pabūti viena, su savimi. Varno nago koledžo atstovė niekada nedalyvaudavo kvidičo varžybose, tačiau tai nereiškė, jog niekada nebuvo bandžius, atvirkščiai, ji dažnai dalyvaudavo treniruotėse, mat ji tikrai buvo varžybose 'reikalinga' kaip atsarginė žaidėja. Adelė atsiduso ir vos Aukso šmaukštas atsidūrė prieš jos akis, ši jį be vargo pagavo. Atrodo, jog tai visai neįmanoma, bet tik ne Adelei, ji per daug vikri ir pastabi, kad praleistų kažkokį kamuoliuką prieš akis, bet vis tiek ją palieką kaip atsarginę, na, išties gaila.
Blondinė pradėjo judėti link Klastūnyno persirengimo kambario ir vos tik įžengė į vidų pamatė kažkokį raudonplaukį.
- Gal galėtum savo draugų neišleisti sekmadienio rytą? - išrietusi antakį paklausė mėlynakė klastuolio ir parodė rankoje laikomą Aukso šmaukšą.
Antraštė: Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Balandžio 20, 2019, 07:25:17 pm
Bent išmok duris uždaryti - tokia buvo pirmoji mintis, kai kažkas kreipėsi. Dafydd gerai neišgirdo, ką atėjūnas pasakė, tačiau viena buvo aišku: kažkas čia atslinko ir galimybė pabūti vienam nuplaukė. Klastuolis susiraukęs atsisuko. Tai buvo kažkokia mergaitė. Jam visiškai nematyta. Velsietis spėjo, kad ji net ne iš Klastūnyno.
- O ką tu čia veiki? - rėžė Dafydd. - Nematei užrašo? Čia Klastūnyno persirengimo kambarys. Jau gali nešdintis.
Klastuolis nusisuko nuo šviesiaplaukės merginos ir pažvelgė į kamuolius. Jis paėmė kritlį į rankas. Tačiau šis iš viso nejudėjo. Gulėjo rankose it paprastas kamuolys. Velsietis nebuvo tikras, ar ko nepagadino. Tad jis nutarė geriau išleisti vieną iš dviejų vienodų. Tų, kur atkakliai bandė ištrūkti. Jeigu ta mergiotė vis dar čia, tai būtinai ją išgąsdins patenkintas nutarė Davydd ir atlaisvino diržą. Pirmiausia vos negavo į galvą. Tokį kamuolio veiksmą palydėjo riebus keiksmažodis, išsprūdęs iš klastuolio lūpų. Tada kamuolys nuskrido tolyn. Velsietis sekė jį akimis ir tada pamatė, kad nepažįstamoji tebėra čia. Tikėjosi, kad juodas ir sunkus kamuolys visu greičiu pasileis jos link. Tada bėgsi iš čia kaip gera piktai pagalvojo Dafydd.
Antraštė: Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
Parašė: Adelė Ginger Balandžio 28, 2019, 08:25:03 pm
  Suraukusi antakius blondinė stebėjo raudonplaukį, kuris neatrodė geros nuotaikos. O kas labiausiai nepatiko Adelei tai jo balso tonas, jis buvo be galo šiurkštus. Ir vaikino veiksmai rodė, kad šiam nelabai svarbu ar ji mergina, ar ne.
- Klausyk tu, parazite nelemtingasis, užsičiaupk ir sudėk savo draugus į vietą,- piktai išpyškino varnė.
Koks jo reikalas, kad aš ne iš Klastūnyno. Rodės, blondinei nepatiko berniūkštis, išlipęs tikrai ne ta koja iš lovos. Vos pamačius, kad raudonplaukis pradeda atlaisvinti diržus nuo kamuolių, šios akys išsiplėtė. Bet dar labiau išsprogo, kai išlaisvintasis kamuolys vos nevožė varnei per makaulę.
- Ar tu visai nupušai?!- Adelė priėjusi prie vaikino lengvai trinktelėjo jam per pakaušį.- Vos neužmušei manęs, idiote,- sumurmėjo.
Sunkiai atsidususi mergina pažvelgė į plačiai atidarytas duris, kurios laisvai išleido kamuolį lauk. Meldžiu, pasakykit man, kad jis juokauja. Mėlynakė rankomis perbraukė sau per veidą giliai atsidusdama.
- Aš jo negaudysiu, čia jau tavo problemos, bernužėli.
Antraštė: Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Balandžio 29, 2019, 05:43:01 pm
Dafydd nepaisė merginos žodžių. Jis būtų jos iš viso nepaisęs, jeigu nebūtų norėjęs pabūti vienas. O dabar paleido kamuolį, kurį, ko gero, teks pačiam ir gaudyti. Viskas per ją piktai pagalvojo klastuolis ir pajuto trinktelėjimą į pakaušį. Iš pradžių pamanė, kad ten kamuolys. Tačiau blondinės žodžiai išdavė, kad tai padarė ji.
- Ko čia trankaisi?! - užriko velsietis, nepaisant to, kad trinktelėjimas tikrai nebuvo stiprus. Galėjo ir užmušti tokiomis ne pačiomis šviesiausiomis mintimis Dafydd pasidalinti ne itin norėjo. Tačiau klastuolis tikrai neketino kaltinti savęs už tai, kad kamuolys išskrido laukan. Tad jis piktai rėžė: - Višta tu, ko tu pridirbai! Atsivelki ten, kur tau nepriklauso, ir dar durų negebi uždaryti?!
Velsietis priėjo prie durų ir apžvelgė lauką. Žinoma, kamuolio nebuvo matyti. Ir, panašu, kad šita mergiūkštė kaltina jį, Dafydd.
- Bent tą padėk į vietą, - piktai rėžė Dafydd, parodydamas į aukso šmaukštą, kurį mergina tebelaikė rankoje. - Nes teks tau gaudyti abu!
Dafydd atsisėdo prie kamuolių dėžės. Jis suprato, kad kažkas tą pabėgusi kamuolį sugauti turės. Kažkaip. Ir šita blondinė to nedarys. Tačiau velsietis žinojo ir tai, kad jis taip pat to nedarys. Tad jis tik sėdėjo prie dėžės ir tylėjo.
Antraštė: Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
Parašė: Adelė Ginger Balandžio 29, 2019, 09:50:23 pm
  Adelė visaip raukydamasi stebėjo raudonplaukį. Kokia jam širšė įgėlė, kad toks pasišiaušęs? Blondinė pavartė akis ir vėl prabilo:
- Ko tu stūgauji čia kaip skerdžiama kiaulė?- varnė neįskaitė vaikino veido, atrodė, kad šio galvoje siaučia nelabai smagių minčių uraganai.- Ak, tai dabar jau aš kalta?!- dramatiškai sušuko Adelė.- Pats ko tuos nelemtingus kamuolius išleidi pro duris?
  Mergina specialiai kliudydama raudonplaukį padėjo aukso šmaukštą į vietą, šįkart nesiginčijo. Blondinė sudribo ant suolo ir atsiduso. Jau nebebuvo jai nuotaikos pjautis su šiuo pykčio įsikūnijimu, tačiau ir bėgti ieškoti to kamuolio nežadėjo.
- Nagi, jis juk pats gali kažkada grįžti,- suburbėjo blondinė.
  Varnė pažvelgė į raudonplaukį, bet jau nieko nebesakė, šiai nebuvo jėgų pykčiams, o ir turėjo daug rimtesnių problemų negu kažkokie suknisti kamuoliai.
- Nežinau ar tau įdomu, tačiau aš Adelė,- be nuotaikos vėl prabilo blondinė norėdama užmegzti bent vieną normalų pokalbį su raudonplaukiu.
Antraštė: Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Balandžio 30, 2019, 06:58:36 pm
- O tai kas daugiau kaltas?! - neketino nusiraminti Dafydd. - Aš, tavo žiniai, duris uždariau. O tu ateini, palieki jas atidarytas, tai aišku, kad kamuoliai išlekia!
Klastuolis prisiminė, kad ši mergiotė parnešė kamuoliuką iš lauko. Vadinasi, jis tų durų tinkamai neuždarė. Tačiau velsietis nė neketino to pripažinti. Beliko tikėtis, kad ji pati tai pamirš, nes tada jau Dafydd tikrai atsidurtų kvailio vietoje...
Mergina praeidama užkliudė klastuolį. Jam pasirodė, kad specialiai. Jis jau norėjo atsisukti ir padaryti ką nors tikrai pikto, tačiau paskutiniu momentu apsigalvojo. Nutarė, kad neverta rizikuoti: o tai nubėgs pas koledžo vadovę, kuri dar yra ir mokyklos direktorė...
Kai blondinė atsisėdo ant suolo, Dafydd pradėjo galvoti, ką gi jam daryti. Ieškoti kamuolio jis tikrai neketino. Tuo labiau, kad net neįsivaizdavo, kaip jį reikėtų pagauti. Be to, ne jo kaltė, kad tas pabėgo... Likti čia irgi nesinorėjo, nes velsietis tiesiog troško pabūti vienas. Tad kurį laiką tik stovėjo ir žiūrėjo į nieką.
- Aha, gal ir grįš, - piktokai pasakė berniukas. Jis nelabai tuo tikėjo. Be to, įsivaizdavo, kad jeigu kamuolys ir grįš, jis čia įlėks visu greičiu ir būtinai į ką nors trenksis. Tačiau dabar šitą blondinė bent nereikalauja, kad jis eitų ieškoti to kamuolio.
- Ne, neįdomu, - tėškė Dafydd merginai prisistačius. Jis vis dar tebestovėjo tame pačiame taške. Galiausiai nuėjo ir prisėdo ant suolo, kuo toliau nuo merginos. Klastuolis visiškai nenorėjo pyktis - jis tiesiog norėjo pabūti vienas. Tačiau panašu, kad šį kartą neišdegs. Tiesą sakant, kaip visada... Tačiau po kurio laiko velsietis ne itin draugiškai mestelėjo. - Aš Dafydd.
Antraštė: Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
Parašė: Adelė Ginger Balandžio 30, 2019, 08:14:00 pm
- Tavo žiniai,- pamėgdžiojo raudonplaukį.- Pats nesugebi uždaryti tų nelemtų durų!
  Adelė nemėgo pykdama rėkti, bet atrodo, šis kartas buvo išimtis. Nuo kiekvieno jai skirto pykčio šūktelėjimo ji sekundei sustingdavo, nemėgo nei ji rėkt, nei būti ta, ant kurios rėkia. Blondinė taip suraukė antakius, kad ten tikrai po kurio laiko atsiras raukšlė, puikiai matoma raukšlė, kurią ji vadins 'rūpesčio' raukšle, kad išsisuktų iš nemalonių situacijų.
  Varnė kyštelėjo ranką į kelnių kišenę ir iš jos išsitraukė trumpą, raudoną batų raištelį. Iš neturėjimo ką veikti tiesiog sukiojo jį tarp pirštų. Jos galvoje sukosi daugybė minčių, o viena iš jų buvo: kaip sugrąžinti tą kamuolį į vietą, tačiau tikrai nesiruošė jo gaudyti.
- Na, ką padarysi,- sumurmėjo jūros mėlynumo akių savininkė, kai jaunuolis pasakė, jog jam neįdomus jos vardas. Mintyse ši ironiškai nusijuokė, kai praėjus keletai akimirkų iš raudonplaukio lūpų išėjo jo vardas. Matyt, persigalvojo. Dafydd. Gražu.- Aš atsiprašau jeigu sudrumsčiau tau ramybę ar panašiai... Galiu išeiti jeigu nori,- blondinė bukai spoksojo į sieną.
  Tuomet atsistojo, įsidėjo batų raištelius į kišenę ir apsisukusi pradėjo judėti link durų.
- Be to, tavo vardas gražus, Dafydd,- pridūrė sustojusi prie atvirų durų ir apžvelgusi aikštę.
Antraštė: Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Balandžio 30, 2019, 08:56:26 pm
Velnias keiktelėjo Dafydd, kai Adelė prisiminė, kad tai būtent jis neuždarė durų. Tačiau nebesiginčijo - suprato, kad tai būtų paprasčiausiai kvaila. Tylėjo ir nieko nesakė.
Kai mergina įkišo ranką į kišenę, Dafydd įsitempė. Jis buvo įsitikinęs, kad ji išsitrauks burtų lazdelę. Kai varnė išsitraukė kažką raudono, berniukas sutriko. Ir pasišaipė iš savęs už bailumą. Tačiau ir toliau nieko nesakė.
Kai Dafydd leptelėjo, kad jam neįdomus blondinės vardas, panašu, kad sutriko abu. Klastuoliui tai ne itin rūpėjo, tačiau ta tyla nebuvo maloni. Nepaisant netgi to, kad jis norėjo būti vienas.
- Na, nenorėjau aš taip, - pratarė jis. Žinojo, kad priderėtų ir atsiprašyti, tačiau to daryti nejuto jokio noro.
Merginai pasisiūlius išeiti, Dafydd nustebo. Jis buvo tikras, kad ji čia sėdės ir jį erzins tol, kol jis pagaliau neteks kantrybės ir išeis pats. Dėl to klastuolis net nežinojo ką sakyti. Galiausiai jis paklausė:
- Klausyk... Ar tu žinai, kaip sugauti tą kamuolį? Gal tiesiog... Padarome tai kartu?
Velsietis visiškai nejuto noro terliotis su kamuoliu. Tačiau suprato: jeigu kas nors sužinos, kad tai jis išleido muštuką, jam gali liūdnai baigtis. O problemų raudonplaukis visai nenorėjo prisidaryti. Jis nusekė merginai iš paskos ir taip pat apžvelgė aikštę. Kamuolio, aišku, nebuvo matyti. Ir tada klastuolis gavo dar kartą nustebti, nes Adelė pareiškė, kad jo gražus vardas!
- Aaa... - nutęsė jis. - Am... Ačiū. Aš iš Velso, - pridūrė jis.
Dar kartą pažvelgęs į aikštę klastuolis pamatė juodąjį kamuolį, skriejantį mokinių grupelės link. Tai atrodė pavojingai, tačiau buvo per toli, kad jis galėtų ką nors padaryti. Atsisukęs į persirengimo kambarį akimis užkliudė kelias palaikes mokyklines šluotas. Priėjęs išsitraukė dvi ir vieną ištiesė merginai:
- Padėsi?
Antraštė: Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
Parašė: Adelė Ginger Gegužės 01, 2019, 09:21:21 pm
  Įsitempęs klastūnyno globotinis merginos veide įžiebė keistą miną, tai buvo tas keistas, paslaptingas Adelės šypsnis, kurį suprasdavo tik išskirtiniai žmonės. Tačiau ji nemanė, kad Dafydd atkreips į tai dėmesį, todėl tiesiog pakraipė galvą ir greit pakeitė savo veido išraišką į visai kitokią, mielą.
- Viskas gerai,- lengvai nusijuokė blondinė. Atsiprašymo ši nelaukė, jos nuomone, jo net nereikėjo, tai būtų beprasmiška.
  Varnei atsistojus, ši dar pažvelgė į raudonplaukio nustebusį veidą ir vėl lengvai nusijuokė. Jai patiko ir šiek tiek ją tai juokino, kad sugebėjo šį piktuolį nustebinti. Stebint aikštę ši klausė ką sakė jai velsietis. Tiesą sakant, ji nežinojo ar jis bando užmegzti pokalbį sakydamas, kad jis iš Velso ar tiesiog nori tuo pasipuikuoti, bet pati, jog kilusi iš Airijos, Dublino, neatsakė, mama jai visad sakydavo, jog jeigu neklausia - atsakyti nereikia. Mergina tik maloniai linktelėjo ir vėl nusuko žvilgsnį į aikštę. Ji stebėjo akimis mokinių grupelę link kurios skriejo kamuolys ir įsitempė bijodama, kad šis gali atsitrenkti į vieną iš jų.
  -O, žinoma,- lyg pabudusi tarė nustebusi varnė, kai klastuolis ištiesė jai šluotą.- Tiesą pasakius, labai seniai skraidžiau,- plačiai nusišypsojo ir pasitaisiusi plačias kelnes ir jai per didelę odinę striukę išėjo iš persirengimo kambario.
Antraštė: Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Gegužės 03, 2019, 02:28:38 pm
Viskas gerai mintyse pašaipiai pakartojo Dafydd Adelės žodžius.
Klastuoliui pasirodė, kad jie be galo ilgai spokso į aikštę. Kaip tas prakeiktas kamuolys lekia link mokinių. Laimei, niekas nebuvo sužeistas. Galbūt pavyks išsisukti iš šitos kvailos situacijos. Merginai sutikus padėti, Dafydd piktdžiugiškai išsišiepė. Jis jau norėjo palikti ją vieną terliotis su kamuoliu, o pats tiesiog grįžti į bendrąjį kambarį. Mergina išėjo iš kambario, velsietis iš paskos nenusekė. Tačiau tada jis prisiminė, kad pasisakė vardą. Be to, prakeikta jo plaukų spalva buvo pakankamai išskirtinė, kad visi suprastų, apie ką ji kalba, jeigu paskųs. Klastuolis, vienaip ar kitaip, nemalonumų nenorėjo. Tad labai garsiai atsisuko iš ir išėjo į lauką. Priėjęs prie varnės pratarė:
- Mano mamai kvidičas yra visiškai neįdomu. Į koledžo rinktinę aš nenoriu. Kitaip sakant, nesu žaidęs. Net ir skridęs esu tik porą kartų. Nemanau, kad būsiu labai naudingas, tačiau kažkaip turime tai padaryti.
Dafydd apžvelgė aikštę. Kamuolys iš viso buvo dingęs iš akių. Raudonplaukis susiraukė. Jis visiškai neįsivaizdavo, kaip reikia atlikti šitą kiek netikėtą užduotį. Galiausiai nelabai ryžtingai pratarė:
- Klausyk... Gal tiesiog paliekam jį ir nešdinamės?
Dafydd mintyse meldėsi, kad mergina sutiktų su šituo pasiūlymų - nepaisant to, kad jis, ko gero, nebuvo pats protingiausias.
Antraštė: Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
Parašė: Luna Evanns Liepos 16, 2021, 11:48:25 am
Luna  skuodė po kvidičo aikštę tikėdamasi surasti Elizabet Vanesa Von Chang. Mergaitei Elizabetos reikėjo tam ,kad galėtų jai atkeršyti už Vegard. Evanns buvo pasiruošusi net gi panaudoti prieš Elizabet kerus nesvarbu kaip ,bet Luna norėjo atkeršyti. Tik dėl tos kvailės Elizabet aš praradau viską ką galėjau nors dar klausimas ar Vanesa iš viso myli Vegard ,bet vis vien duosiu jai žinoti , kad jai ji mano ,kad Vegard bus jos tai ji gerokai klysta. evanns neprisiminė kada ji buvo tokia pikta ant kažkieno. Luna žinojo ,kad jai teks viską pasakyti klastuolei ,o tai pagal švilpę nebuvo pats maloniausias koledžas. Evanns pribėgo klastunyno persirengimo kambary jai buvo visai nesvarbu ką apie ją pamanys kiti klastuoliai Luna privalėjo surasti Elizabet Vanesa. Garantuoju ta bjaurybė kažkur čia ,nes tikriausia ką tik buvo treniruotė ar dar kas nors , juk galų gale ne veltui čia tiek daug klastuolių susirinkę ir Elzabeth greičiausia ten arba ji pati aidė arba bent  jau palaikė komanda ir dabar kalbasi su kitais. Po kiek laiko antrakursė įžengė į klastūnyno persirengimo kambary ir atsiduso reikėjo sukaupti visą drąsą. Po kiek laiko švilpiukė pagaliau ištarė:
- Elizabet Vanesa Von Chang?
Antraštė: Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
Parašė: Vėtrūnė Kristė de Leighi Liepos 16, 2021, 06:44:42 pm
     Graži diena. Na, normaliems žmonėms (pala ką? "normalūs žmonės" jugi žiobarai, o mes kalbam apie burtininkus) ji neatrodytų "graži" ar "gera", nes nešviečia saulė, nėra labai šilta... bet vat užtat Vanesai, kuri yra vampyrė, ši diena nuostabi! Nes pagaliau nereikia slėptis po baisiąją mantija, kad saulė nedegintų juodaplaukės, pagaliau galima išeiti į lauką ne naktį...
     Naudodamasi šia gražia nuostabia diena Elizabetė nesėdi pilyje, o lekia į lauką. Nuostabus vėjelis nuostabiai purena klastuolės plaukus, didžiulė laukymė, kurią Vanesa mėgo vadinti "Pieva", leido neriboti savo vampyriško greičio greičio, nes aplink nebuvo nė vieno burtinininkėlio, dėl kurio reikėtų jaudintis.
     Po vat va tokio nuostabaus palėkiojimo po Pievą japonė nežinia kaip - tikrai ne "sveiku protu" - užsuko į Klastūnyno kvidičo komandos persirengimo kambarį. Kokį velnią ji ten veikė težino tik patys vampyriečiai dievai. Nejau ji sumąstė paskraidyti ant šluotos?! Ne ne, apie tai negali būti nė kalbos! Juk tai būtų pažeminimas vampyrams ir jų nuostabiesiems šikšnosparniams!
     AČIŪ VAMPYRIEČIAMS DIEVAMS, kad pagaliau! ištraukė Elizabetę iš kažkokios košmariškos nežinomybės. Ačiū, kad nusprendė pasiųsti kažką, kas ją ištrauktų.
     - Elizabete Vanesa Von Chang? - nuaidėjo kažkoks neklastuoliškas balsas persirengimo kambaryje.
     - Na po galais, kad nustosite į mane kreiptis pilnu vardu?! Mane tai jau užkniso - pasirinkite vieną! - net nespėjusi pagalvoti ką sako sukliko Vanesa. Ups... - Na, ko nori, neklastuoli? Beje, ką čia veiki, jei esi neklastuolis?
Antraštė: Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
Parašė: Luna Evanns Liepos 24, 2021, 04:25:37 pm
Luna pagaliau rado tą kurios jai reikėjo Elizabet Vanesa. Evanns pašaipiai šyptelėjo klastuolei.Viskas baigta Vanesa Vegard yra mano. Pamąstė sau mergaitė suspausdama savo Burtų lazdelę. Švilpiukė priėjo arčiau Elizabetės dar vis pašaipiai šypsodamasi kitai mergaitei kurios Luna nuo šiol be galo nekentė. Man visai nesvarbu ką apie mane pagalvos kiti čia esantys klastunyno nariai, bet aš pasiruošusi parodytų Vanesai. Dar kelias minutes Evanns tylėjo po kiek laiko vis tik pratarė:
-Taip tu teisi, aš ne klastuolė. Aš esu Luna Evanns iš Švilpynės koledžo.- Luna atsiduso padariusi šiokią tokią pauzę, bet po kiek laiko vėl
pratarė:
-Klausi ką aš čia veikiu? Aš čia atėjau todėl, nes tu turi tai kas priklauso man Elizabet Vanesa Von Chang! . - Luna šyptelėjo supratusi, kad kreipimasis į mergaitę pilnu vardu tikrai ją suerzins. Ilgai nelaukusi Evanns ištarė:
-Vegard Seterhaug priklauso man. - Švilpė laukė pašaipiai žiūrėjo į klastuolę. Pažiūrėsim kas čia bus Elizabet Vanesa.
Antraštė: Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
Parašė: Vėtrūnė Kristė de Leighi Rugpjūčio 06, 2021, 03:07:27 am
     Nebežinodama ko griebtis, jog ''užpuolikas'' nesirodo, Vanesa jau ketino eiti paskūsti jį savo koledžo vadovei, bet to neprireikė. Lyg iš po žemių išdygo kažkokia pirmakursė (o gal antrakursė?) ir pradėjo rėžti. Ak! Kaip nekenčiu tokių pašlėmėkų, kurie tik tai ir tesugeba: zysti apie save, reikalauti dėmesio ir visus aplinkui erzinti! Na, bet visada galima pabandyti tokiems drėksti atgal, tad vampyriukė tai ir padarė:
     - Ak tu, maže, dabar žinau į ką kreiptis ir kieno vardą padiktuot kaip nusikaltėlio laužančio taisykles ir kaišiojančio savo ilgą smailą niekam tikusią riestą nosį į ne savo koledžų vietas! - paskutiniuosius žodžius apie niekam tikusią Lunos nosį mergina tiesiog rėkte išrėkė. - Gal bent jau praleisi dabar, kad galėčiau nukakti iki tavo koledžo vadovo ir paprašyt tave gerai pamokyt atimant... Dvidešimt? Penkiasdešimt? O gal net šimtą taškų? Ale reikės tave kaip kokį guminį žaislą išspirt? Aišku labai to nenorėčiau, nes "kaip guminį žaislą" atskleistų visas vampyriškas paslaptis...
     Kadangi nekenčiamoji Luna nė nesijudino iš vietos, Elizabetė jau ruošėsi suduoti minėtąjai nemenką smūgį, bet ši praliurpė dar vieną nesąmonę ir vos nenužudė Vanesos juoko priepuoliu, kuris jai kaipmat užėjo.
     - Ar aš?! - springdama iš juoko. - AŠ?! Nori pasakyti, jog aš turiu kažkokį sumautos švilpės sumautą daiktą? Jei ir turėčiau, tai seniausiai būčiau juo pasirūpinus ir sunaikinus. Na o dabar tai jau nežinau kas tau tokių pasakų pripasakojo, tad prašom dingti iš čia, kol kaip tavo prarasto daikto negražinau tau smūgio į galvą, kurio taip nusipelnei.
     Vampyriukė tikėjosi, jog ten kažkokiai Lunai (Evans?) nereikės dešimt kartų kartot, bet klydo. Ji nė per centimetrą nepajudėjo, o tik rėžė pačius netikėčiausius žodžius, kokių Vanesa negalėjo niekaip nuspėti. Tos Lunos žodžiai tuo pačiu ir pakibo ore, ir susmigo Elizabetei į širdį.
     Vegardas?! Ne, negali būti! Vegardas... Tos bjaurios, sumautos, neišmanėlės, savanaudės kalės Lunos? Jis... Ne. Ne ne ne. Tai kažkokia klaida. Juk tik ką Vegardas išliejo jai širdį, o dabar paaiškėjo jog visa tai - melas? Jis... Jis susitikinėja su kažkokia durne, o Elizabetei meluoja, jog myli ją, o ne kažkokią Luną?!
     Japonės keliai sulinko, bet ji pasistengė išsilaikyti ant kojų. Kai įsitikino, jog kojos jos nebeapvils ir ji jau gali paleisti sieną į kurią nejučia įsirėmė, ji staigiai paleido sieną ir visa sustingo į puolimo poziciją, kuribuvo patogiausia ir sėkimgiausia iš visų rytų kovos menų puolimo pozicijų Vanesai. Tada sugniaužė kumščius, užčiaupė lūpas ir pro sukastus dantis teišspraudė vienintelį žodį:
     - Kalė.
     Tada nieko nelaukusi vožė tokį stiprų antsnukį Lunai į veidą, kad ši be gyvybės ženklų pragulės mažiausiai savaitę. Tą pačią akimirką ji pavirto išlėkė iš tos nelemtos persirengimo kabinos galvodama tik apie tai, kaip tokį patį tik trigubai stipresnį smūgį smogs ir Vegardui už tokią niekšingą išdavystę ir žaidimą merginos jausmais.
Antraštė: Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
Parašė: Jelikas fon kler Vasario 18, 2022, 01:29:12 pm
Buvo žvarbokas rytas visi laukė artėjančio kvidičo mačo ,bet Jelikas priešingai jo nelaukė tai bus jo pirmas kvidičo mačas ir jį stėbės visas Hogvartsas. Buvo likusios 30 minučių iki pradžios. Jelikas rengėsi šalia buvo pasidėjęs savo šluotą. Komandos kapitonas visus žaidėjus motyvavo ir padrąsino prieš mačą. Jeliko baimė ir jaudulys atlėgo ir jis susikaupė prieš rungtynes. Jis žais gynėjo pozicijoje. Nedaug laiko belikus Jeliką atėjo aplankyti jo artimiausi draugai. Ir kapitonas išaiškino žaidimo taktiką ir vingrybes taip pat pamokė klaidinamų judesių kaip išvengti muštuko ir apginti lankus nenukritus nuo šluotos. Galiausiai į rūbinę įėjo madam Krūminė ir pranešė ,kad laikas į aikštę. Komanda išsirikiavo vora ir pradėjo eiti. Nuo triukšmo Jelikui užgulė ausis.
Antraštė: Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
Parašė: Elliw Gwawr Dwynwen Goff Gegužės 25, 2022, 10:17:10 pm
Stalas po teleskopu nestovėjo. Ne, po teleskopu nebuvo nieko, tad prietaisas labai sėkmingai krito žemyn. Deja, gravitacija šiems prietaisams veikė tiesiog puikiai, tad netrukus didžiausia Elliw brangenybė labai sėkmingai nukrito ant kietų grindų ir garsiai sudužo.
- Mano teleskopas! - persigandusi suriko prietaiso šeimininkė ir nusiminusi paėmė didžiausią gabalą. Jis buvo labai jau vienišas ir visai nepriminė astronomijos prietaiso. Deja, susirinkti visas smulkmenas būtų buvę siaubingai sudėtinga, tad turėjo užtekti ir to. Elliw norėjo verkti, tačiau vietoj to garsiai suriko:
- Tai tu kalta!
Žodžiai, žinoma, buvo skirti neLiucijai, ne neLiucijai, ne ne neLiucijai, ne ne ne neLiucijai ir ne ne ne ne neLiucijai. Taip, tik jos griovė šios geros mergaitės - Elliw - gyvenimą. Taigi dabar ta gera mergaitė buvo itin liūdna ir nešina teleskopo gabalu žygiavo kažkur. Nežinojo nei kur, nei ko eina, tačiau vis tiek tai darė. O ką jai daugiau veikti, kai Liucija, Sabrina, Joana trečioji, Vėtratrūnė ir Sarah tiesiog išnyko?.. Viskas buvo taip beviltiška, kad teliko susirasti bjauriąsias mergiūkštes ir trenkti teleskopo liekanas į tas pasibjaurėtinas galvas. Gal bent tada Elliw pasijus geriau?..
Būtent su tokia viltimi mergaitė išėjo į lauką ir patraukė kur akys veda. Nežinojo, kur galėtų rasti bjaurybes, o tai šiuo metu buvo svarbiausias uždavinys. Tik nuo kurios pradėti? Jos visos buvo vienodai bjaurios, tad šis klausimas taip pat buvo sudėtingas.
Nelabai žiūrėdama kur eina Elliw atsidūrė kvidičo aikštėje. Tai šiek tiek sutrikdė: ar jai kada nors teko čia lankytis? Ko gero, ne. Bet ši vieta nebuvo nei geresnė, nei blogesnė už bet kurią kitą - čia lygiai taip pat bjaurybių nesimatė. Tad ką daryti dabar? Kur jai eiti? Be to, gal geriau vis dėlto ne daužyti bjaurybes, o sutaisyti teleskopą? Bjauriosios mergiūkštės vis tiek netaps nė kiek geresnės. Šiaip ar taip, Elliw jas bando pamokyti jau daugybę metų. Taip, ko gero, verčiau susikaupti ir išspręsti teleskopinę problemą.
Pamačiusi kažkokias duris susidomėjo ir įėjo vidun. Ten buvo visai tuščia, kad velsietei visai tiko. Jai reikėjo pamąstyti, tik ji jau neprisiminė, apie ką. Gal ir keistoka nežinoti, apie ką mąstai, bet dabar Elliw būtent tai ir darė. Atsisėdo ant kažkokio suoliuko, kuris skubiai nulūžo. Taigi mergaitė nusivertė ant grindų, bet nė akimirkai nenustojo galvoti. Apie ką? Šito turbūt nežinojo netgi Liucija, Sabrina, Joana trečioji, Vėtratrūnė ir Sarah.
Antraštė: Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
Parašė: Levanda Marchetti Gegužės 26, 2022, 04:41:31 pm
Kai Levandos galvoje vyraudavo visiškas chaosas, kurio net didžiausias puodelis kakavos ir gera knyga nenumalšindavo, ji, pasigriebusi šluotą, atslinkdavo iki kvidičo aikštės. Reikia pripažinti, jog šis žaidimas labai gerai padėdavo bent trumpam praskraidinti mintis. Vienintelis dalykas, apie kurį ji galvodavo rungtyniaudama ar praktikuodamasi - kaip nenuvirsti nuo šluotos ir dar labiau nesusitrenkti, jau ne kartą daužtos, raudonos makaulės. Kadangi mokslo metai iš lėto slinko į pabaigą, kaupėsi vis daugiau nepadarytų namų darbų ir egzaminai kabėjo ant nosies, tas chaosas galvoje buvo panašus į tikrą uraganą, kuris nei nesiruošia rimti.
Šiaip, mergina nejautė milžiniškos aistros kvidičui. Tuo labiau, jog per paskutinias rungtynes sugebėjo ne kartą gauti kamuoliu per galvą. Šiuo sportu užsiėmė labiau dėl to, jog Marchetti tėtis vylėsi, kad jo dukra bent kiek bus panašesnė į jį žaisdama kvidičą. Klastuolė, žinoma, nenorėjo atnešti negarbės šeimai ir suerzinti ir taip jos pasiekimais ne itin patenkintus tėvus, tad stengdavosi bent jau vidutiniškai pasirodyti varžybų metu. Iš jos profesionalė gal ir nebus, tačiau su visišku pralaimėjimu mergina taikstytis taip pat nekėtino. Ji galėjo praleidinėti pamokas ir pasilikti antriems metams penktame kurse, tačiau pralaimėti prieš kitus koledžus varžybose - niekad.
Užsukusi į klastunyno persirengimo kambarį, išvydo Elliw, tą pačią klastuolę, kuri niekad nesuvokdavo, kas vyksta, ir kurios kiti irgi nelabai suprasdavo. Matyt, vėl ieško kokio teleskopo arba pasiklydo, atsiskyrusi nuo kitų mokinių.
- Ką čia veiki? - bandė užmegzti kažkokį pokalbį dėdamasi apsaugas, nors puikiai suvokė, kad buvo bergždžia tikėtis, jog bendrakoledžė ims ir rišliai suregs atsakymą.
Staiga Marchetti pajuto, jog prie jos kojų kažkas prisiglaudė. Jos akys ant kaktos iššoko pamačius knisių. Ką šis padaras veikia vidury persirengimo kambario? Elliw čia pamatyti buvo keista, bet knisių... Levanda, vis dar praradusi žadą, griebė gyvūną už pakarpos ir įspraudė teleskopininkei į rankas, pagalvojusi, jog būtent šio padaro ji ir ieškojo. O gal knisius koks nors naujas Elliw gyvūnas? Šiaip ar taip, jos galvoje ir taip viskas pynėsi, dar kažkieno kito rūpesčiais savo makaulės ji nenorėjo apkrauti.
- Še, imk, argi ne jo ieškai? - tarstelėjo.
Antraštė: Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
Parašė: Elliw Gwawr Dwynwen Goff Gegužės 26, 2022, 11:34:01 pm
Elliw gulėjo tarp kažkokių lūženų ir atkakliai bandė suprasti, kas čia vyksta. Ji, žinoma, apie kažką vis dar galvojo, tačiau dabar iškilo ir daugiau klausimų: kur ji? Kaip čia atsidūrė? Kur reikėtų eiti, kad viskas išaiškėtų? Viena buvo aišku: jai reikia Liucijos, Sabrinos, Joanos trečiosios, Vėtratrūnės ir Sarah. Taip, šitos geros mergaitės padėtų išspręsti bet kokias gyvenimo negandas. Reikėjo jas surasti, tik kur vis dėlto ieškoti?
Nelaimei, tuo metu kažkas įėjo. Tai tikrai nebuvo viena iš penkių draugių, tad Elliw bandė šį kvailą atvejį pamiršti. Deja, toji pirmą kartą matoma mergaitė prašneko ir, žinoma, pasakė kažkokią eilinę nesamonę. Jos velsietė neprisiminė, kas šiek tiek pagražino jau visai bebjurstantį gyvenimą. Viskas tikrai buvo pernelyg sudėtinga.
Galiausiai klastuolė pamiršo ir tą nepažįstamą mergaitę, bet tada ji sugalvojo labai jau kvailai apie save priminti. Sugalvojo pakišti kažkokį padarą! Tai tikrai nebuvo teleskopas, tad kam jis gali būti reikalingas? Bent jau tikrai ne Elliw! Taigi velsietė nenorėjo kreipti dėmesio nei į padarą, nei į nepažįstamą mergaitę. Ne, jai tiesiog reikėjo astronomijos prietaiso. Prietaiso, kuris paaiškins, kas čia vyksta.
- Kur mano teleskopas? - garsiai paklausė klastuolė. Žodžiai nebuvo skirti netoliese esančiai mergaitei, mat Elliw sėkmingai pamiršo apie jos egzistavimą. Bet galbūt kas nors teiksis surasti jos brangenybę ir ją sutaisyti?.. Ak, kaip būtų gerai, jeigu čia atsirastų kuri nors iš penkių draugių! Elliw apsižvalgė - nuoširdžiai tikėjosi kurią nors pamatyti, tačiau visos penkios ir toliau buvo tiesiog beviltiškai išnykusios. Tai gerokai supykdė, tad reikėjo atsistoti ir eiti draugių ieškoti.
- Ko tau reikia? - pamačiusi kažkokią mergiūkštę nedraugiškai paklausė velsietė. Nesuprato, kodėl ją amžinai persekioja kažkokios bjaurybės, kai draugės yra amžiams išnykusios. - Ir pasiimk tą daiktą!
Bent jau teleskopą pasiūlytų! Bet kur jau ten. Keistoji mergaitė norėjo, kad Elliw pasiimtų tą… kažką. Velsietė taip ir nesuprato, kas ten buvo, bet nė neketino artintis. Jai šiuo metu reikėjo šešių dalykų: Liucijos, Sabrinos, Joanos trečiosios, Vėtratrūnės ir Sarah ir teleskopo. Šita nepažįstamoji nesiūlė nė vieno iš jų.
Šiaip ne taip atsistojusi Elliw pažvelgė į mergiūkštę tarsi tikėdamasi, kad ji pavirto viena iš draugių. Deja, toks stebuklas neįvyko, tad ji ir vėl supyko.
- Tai tu kalta! - riktelėjo visai pamiršusi, kad netoliese yra ir kažkoks padaras, kuris tikriausiai kėlė pavojų visiems pasaulio teleskopams.
Antraštė: Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
Parašė: Levanda Marchetti Gegužės 27, 2022, 07:26:10 pm
Kodėl su Elliw visad turi būti taip sunku? Negali jos protas bent protarpiais praskaidrėti? Kaip visad, panašu, jog joks normalus pokalbis tarp merginų neįmanomas. Marchetti stovint tarp palapinės durų, bendrakoledžė išreiškė nepasitenkinimą jai po nosim pakištu knisium. O ką aš turiu su juo daryti?! Argi tau sunku pasiimti tą padarą iš mano palapinės? Maža ką jis gali čia pridirbti. Jei čia tupės, kitoms rungtynėms galėsim persirengti tiesiog vidury kvidičo aikštės! Raudonplaukė kaip reikalas suirzo ir norėjo tiesiai šviesiai viską išdėstyti priešais stovinčiai klastuolei, tačiau susivaldė, supratusi, jog tai tikrai nepadės kuo greičiau jos atsikratyti. Mat, kur teleskopininkė, ten bėda.
- Klausyk, girdėjau, jog knisius gali padėti ieškoti teleskopų. Tad pasiimk jį ir kartu grįžkit į pilį. Pažadu, jog net nespėsi mirktelėti, kai šis mielas padarėlis jau baksnos letenėle į švytintį teleskopą. Gerai? - brukdama atgal į rankas gyvūną kalbėjo su mergina it su mažu vaiku.
Nelaukdama atsakymo, griebė šluotą nuo suoliuko ir pilnai nespėjusi susivarsčioti apsaugų nukūrė į kvidičo aikštę. Va, būtent po bendravimo su tokiais Hogvartso tipais kaip Elliw, penktakursei ir reikėdavo kvidičo tearapijos. Mat darėsi neaišku, kas blogiau: gauti per galvą su muštuku nuo vėplos komandos nario ar bandyti kažką paaiškinti Elliw.
Antraštė: Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
Parašė: Elliw Gwawr Dwynwen Goff Gegužės 29, 2022, 02:55:32 am
Elliw niekaip negalėjo suprasti, kodėl šita bjauri mergiūkštė turi būtinai būti čia ir jai trukdyti. Kad ir ką veikė anksčiau, nė kiek neabejojo: nepažįstamoji jai trukdo. Jeigu jau neatnešė teleskopo, tegul nekliudo ieškoti! Taip, būtent tą ši mergaitė ir darė. Priėjusi tokią išvadą Elliw pasijuto esanti labai protinga, tad šiek tiek pralinksmėjo. Tiesa, netrukus pamiršo, kodėl džiaugiasi, tad nustojo tą daryti. Ne, reikėjo išsiaiškinti, kur pasidėjo visi pasaulio teleskopai. Ir, žinoma, bent keletą jų surasti.
- Teleskopai?! - nušvito Elliw, vos tik kažkokia pirmą kartą matoma mergaitė paminėjo ne ką kita, o būtent astronomijos prietaisus. Neprisiminė, ką ji ten tiksliai (nusi)šnekėjo, tačiau buvo visai patenkinta: jeigu ji padės rasti brangenybę, viskas bus gerai. Bet kam velsietei šitas neaiškus padaras?! Norėjo jau šveisti jį šalin, tačiau smegenys užfiksavo, kad keistoji mergaitė ir vėl paminėjo astronomijos prietaisą. Kiek sutrikusi pažvelgė į padarą. Neįsivaizdavo, kam jis reikalingas, bet gal kažkaip yra susijęs su teleskopais? Kadangi Liucija, Sabrina, Joana trečioji, Vėtratrūnė ir Sarah ir toliau buvo beviltiškai išnykusios, galbūt bent šis gyvūnas gali padėti? Situacija buvo labai keista, tačiau Elliw stengėsi nepasiduoti. Ji spoksojo į padarą, kol pamiršo, kodėl tą daro. Vis dėlto akių nenuleido. Kažkur atminties kloduose plaukiojo paminėti teleskopai, ir klastuolė jautėsi sutrikusi. Neprisiminė, iš kur čia atsirado tas padaras, neįsivaizdavo, kodėl jį laiko rankose. Vis dėlto nė kiek neabejojo, kad jis yra susijęs su teleskopais. Tai, ko gero, buvo vienintelė priežastis, kodėl gyvūnėlis vis dar buvo Elliw glėbyje. Reikėjo tik prisiminti, ką tiksliai tas padaras daro.
Deja, tai padaryti buvo labai jau sunku. Kad ir kaip velsietė stengėsi, į atmintį jokia naudinga informacija negrįžo. Žinoma, sunku grįžti ten, kur niekada nesi buvęs. Kad ir kaip ten būtų, klastuolei prisiminti ko nors naudingo taip ir nepavyko. Ji suirzo. Nesuprato, kodėl čia stovi su kažkokiu padaru ant kelių. Net jeigu jis susijęs su teleskopais, ar galima tikėtis, kad yra naudingas? Gal jis prietaisus tik daužo?! Kaip dabar tą sužinoti? Tam, ko gero, reikėtų susirasti kurią nors iš penkių draugių - jos tikrai sugebėtų viską paaiškinti. Tik ką daryti, kai visas penketas yra išnykęs? Ak, gyvenimas buvo labai sudėtingas.
Nutarusi, kad reikia iš čia nešdintis, Elliw pradėjo tai daryti. Tiesa, pirmiausia reikėjo susivokti, ar ji stovi, ar ne. Galiausiai pavyko susigaudyti: taip, ji stačia. Vadinasi, reikėjo tiesiog išeiti pro duris. Tik iš kur čia atsirado tas padaras?! Jis kažkaip susijęs su teleskopais - velsietė šituo nė kiek neabejojo, nors ir neprisiminė to priežasties. Tai reiškė, kad reikės pasidomėti daugiau. Kiek pasvarsčiusi rudaplaukė paėmė padarą patogiau ir galiausiai patraukė pilies link. Gal bent ten kas nors teiksis paaiškinti, kas čia vyksta?!
Antraštė: Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
Parašė: Elliw Gwawr Dwynwen Goff Gruodžio 12, 2022, 09:17:18 pm
Elliw ėjo. Kažkur. Niekas nebūtų galėjęs pasakyti kur. O visų labiausiai to nežinojo pati Klastūnyno devyniolikametė. Vis dėlto ji ėjo. Iš to, kokie ryžtingi buvo žingsniai, atrodė, kad ji kuo puikiausiai žino, kur yra Liucija, Sabrina, Joana trečioji, Vėtratrūnė arba Sarah. O gal visos jos. O gal tiesiog įsivaizdavo, kur galima būtų rasti teleskopą, mat nė vieno iš tų prietaisų neturėjo rankose. Dar Elliw vilkėjo kažkokį keistai žalią ir nelabai patogų apsiaustą. Jame nebuvo kišenių teleskopams įsidėti, taigi tas daiktas buvo visiškai bevertis. Vis dėlto jo nusivilkti velsietė nesiryžo - buvo pernelyg šalta. Dar ir lyti pradėjo, o tai mergaitei visiškai nepatiko.
- Tai tu kalta! - suriko ji, nors nežinojo, kurią iš bjauriojo septyneto kaltina. Kaip ir to priežasties. Bet o koks vis dėlto skirtumas? Vis tiek viskas yra jų kaltė.
Galiausiai Elliw atėjo kažkur ir įsirėžė į duris.
- AUČ! - nuaidėjo garsus šūksnis. Mergaitė įėjo kažkur ir netyčia pavirto į ožką. Taigi dabar Klatūnyno persirengimo kambaryje stovėjo ožka, kuri nė nežinojo esanti būtent ten, ir neįsivaizdavo, ką daryti toliau.
Antraštė: Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
Parašė: Erka Forrm Gruodžio 16, 2022, 05:06:58 pm
  Erka rado bendrajame kambaryje raštelį apie kvidičo treniruotę, todėl ėjo link kvidičo aikštės, žinoma. Tikrai nesiruošė praleisti nei vienos treniruotės. Ne, ji buvo pasiryžusi treniruotis kiek tik gali.
  Priėjusi Klastūnyno persirengimo kambarį ji pamatė Elliw, kuri jau kaip įprasta rėžėsi į duris. Pamačiusi ją violetinplaukė nusprendė iš pradžių neiti, o palaukti kol ji išeis, nes abejojo, kad jinai tą raštelį matė. Na, o jei ir matė tai jau tikrai bus pamiršusi. Pagalvojo Klastūnyno atstovė.
  Vis dėlto Elliw ilgai neišlindo iš Klastūnyno persirengimo kambario, todėl ji įėjo vidun ir nusprendė, kad tiesiog ją išvarys. Deja, Elliw išvaryti ji negalėjo - vietoje jos stovėjo paprasčiausia ožka. Kelias sekundes violetinplaukė žiūrėjo į ją sutrikusi, tačiau paskui susivokė, kad ji tikriausiai animagė. Taip, šis variantas buvo realus, tačiau tuo Erkai buvo sunku patikėti, nes ji neįsivaizdavo kaip Elliw galėjo ja tapti.
- Ožka! Nešk savo bjaurų snukį iš čia, - garsiai tarė bei nusijuokė. - O kur tavo teleskopai? Pametei? Gaila. Dabar nebus su kuo tau duoti per galvą, - dar pridėjo ir vėl nusikvatojo. Erka tikrai norėjo duoti kuo nors Elliw per galvą, tačiau būtų pasirašiusi tik teleskopu, nes tada bendrakoledžei būtų gaila jos didžiausio turto. Nieko kito neįperka, todėl didžiausias turtas ir yra teleskopas. Pagalvojo šešiolikmetė bei nusikvatojo.
Antraštė: Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
Parašė: Eion Faolán Bláán Breathnach Gruodžio 18, 2022, 12:14:36 pm
Kažkoks kvailys sugalvojo, kad visas koledžas turi treniruotis kvidičą. Visiška nesąmonė, ar ne? Iš viso, kam reikalingas tas komandinis sportas? Daug geriau sportuoti vienam. Pavyzdžiui, bėgioti. Eion, žinoma, to nedarė, tačiau vis tiek širdo ant visų ir visko, kas buvo kaltas dėl komandinio sporto ir žmonių egzistavimo.
Ir vis dėlto jis traukė ten, kur turėjo vykti ta treniruotė - į kvidičo aikštę. Ten lankytis dar neteko, bet visi tiek svaigo apie tą kvailą sportą, kad problemų rasti reikiamą vietą nebuvo. Tik tiek, kad berniukas neketino žaisti kvailo žaidimo. Ne, jo tikslas buvo vienas - viską kuo labiau sugadinti.
Kadangi neketino persirengti, į persirengimo kambarį eiti neketino. Vis dėlto pamatė, kaip jame dingo mergiotė violetiniais plaukais. Ją žinojo pernelyg gerai, todėl išsišiepė nieko gero nežadančia šypsenėle. Jeigu ji atėjo pirma, labai to pasigailės. Jeigu kambaryje ras dar ką nors... Na, tada sugalvos, kaip juos visus paerzinti, kad tik dingtų iš akių.
- Nagi nagi, ir ką gi mes čia turime? - garsiai paklausė atlapojęs duris ir žengdamas vidun. Netrukus gavo gerokai nustebti: ten be tos bjaurios Erkos buvo ir... ožka. Toks reginys gerokai nustebino, bet netrukus Eion tarėsi viską supratęs: bjauri bendrakoledžė atsivedė draugų, kad nebūtų taip liūdna. Ši mintis pralinksmino, tad netrukus berniukas skaniai kvatojosi. Buvo labai įdomu, iš kur Erka tą ožką ištraukė, bet nė neketino žemintis iki jos lygio ir klausti.
Antraštė: Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
Parašė: Alrisa Fuentes Gruodžio 25, 2022, 12:31:04 am
Praeiti mokslo metai džiugino tuo, kad Alrisa pirmą kartą sudalyvavo kvidičo čempionate. Ar tai jai labai patiko, negalėjo pasakyti, bet nenorėjo, kad šiais metais Klastūnynas nusileistų kokiems lėtapėdžiams švilpiams ar pasipūtėliams grifams. Būtent dėl šios priežasties pasirinko apsilankyti treniruotėje ir pasižiūrėti, kokie nevykėliai  šįkart susirinko. Toks veiksmas liudijo šiokio tokio atsakomybės jausmo egzistavimą, o galbūt smegenys kažkokiu būdu prisiminė, kad kadaise juodaplaukė buvo kvidičo komandos kapitonė. Vienaip ar kitaip, ji nepatingėjo nupėdinti prie aikštės, o ten pasipiktinus pamatyti, jog nė viena šluota neraižo dangaus.
-Kur tie tinginiai pasidėjo? - sumurmėjo, sliūkindama persirengimo kambarių link. - Jei jie kokias nors nesąmones išdarinėja, užkursiu tikrą pirtį... - niūriai paskelbė septintakursė.
Netrukus pasirodė, kad taip ir teks padaryti: durys buvo atlapotos, iš vidaus veržėsi kvatojimas, trumpai tariant, reikėjo daryti tvarką. Įžengusi Alrisa pamatė išties liūdną vaizdą: čia niekas nesirengė treniruotis, greičiau varžytis, kas garsiau nusijuoks iš patalpos viduryje stovinčios ožkos. Mergina puikiai žinojo, kas ten tokia yra, tad ne itin nudžiugo.
-Kas čia per vištidė? Susirinkom dirbt, o ne šūdą malt! - užkriokė jinai iš visų plaučių. Akys žybtelėjo pasisukant į kažkokį bernioką. - Tu! Ateik čia, padėsi man išvaryti šitą gyvulį, - tarstelėjo, iš visų jėgų stumteldama ožką iš nugaros. Gyvūnui tai tikriausiai nepatiko, mat po akimirkos juodaplaukė skriejo atgal. Sumuštą skruostą skaudėjo nepalyginti mažiau nei įžeistą savigarbą. - Dar atsiimsi, bjaurybe! - riktelėjo ji, žvalgydamasi aplinkui. Žvilgsnis užkliuvo už kažkokios nušiurusios šluotos, greičiausiai atsarginės, bet tai nebebuvo svarbu. Dabar reikėjo išsiaiškinti tam tikrus reikalus su tuo gyvūnu. Griebusi šluotą klastuolė ėmė aršiai tvatyti ožką.
Antraštė: Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
Parašė: Erka Forrm Gruodžio 25, 2022, 09:17:40 pm
  Elliw Erkai visada atrodė keista, tačiau būdama ožka neatpažįstamai. Atrodė, kad ji tiesiog nusileido iš kitos planetos. Nors taip, tiesą sakant, greičiausiai ir buvo. Na, bent jau klastuolė tuo tikrai neabejojo.
  Deja, paaiškėjo, kad į persirengimo kambarį atsekė dar vienas ne itin nuostabus žmogus - tas pirmakursis, kuris per kerėjimą jiems pridarė nemalonumų. Taip, Erka jau buvo prisidirbusi prieš profesorę, tačiau ji neabejojo, kad jei jis nebūtų jai trenkęs per galvą ši tingėtų auklėti vien ją, tačiau viskas nutiko ne taip.
- Na, turime kažkokį nieko nemokantį pirmakursį ir ožka pasivertusią prasčiausią pasaulyje atmintinę. Ar gali būti geriau? - išsiviepė. - Bent šluotą turi? Su mokykline net vėžlio nepralenksi! - dar pridėjo ir nemelavo. Žinojo, kad mokyklinės šluotos tikrai prastos. Pati atsinešė savo nusipirktą. Tiesa, slapta nuo Aurio. O po šio pirkinio jos galeonų likučiai sumažėjo, tačiau jų dar užteko. Žinant tai, kad daugiau jų niekam neleido.
  Paskui pasirodė dar viena persona. Rodos, ši taip pat nesuprato, kad ta ožka - Elliw. Bet violetinplaukė tikrai nesiruošė trukdyti jiems jos atsikratyti. Žinojo, kad tada bus daug ramiau.
Antraštė: Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
Parašė: Sofi Barbierato Gruodžio 26, 2022, 11:33:17 am
   Sofi su dideliu noru ėjo dalyvauti kvidičo treniruotėje. Aišku, jeigu nebūtų tų žioplių būtų daug linksmiau, bet mergina netūrėjo pasirinkimo. Ji pėdino link Klastūnyno persirengimo kambario. Ji taip tikėjosi nesutikti tų baisių žmonių, kurie vadina save klastuoliais. Nei vienas iš jų toks nebuvo. Vieni per kvaili, kiti tiesiog apsimetinėja arba yra per daug mieli ir linksmi. O vat Sofi, tikra Klastūnyno patriotė šį kart žengė į persirengimo kambarį.
   Ten ji pamatė tokią sumaištį. Keletą kvailų mergiukščių ir OŽKA! Kažkam matyt buvo taip liūdna, jog neturi draugų, taigi atsivedė ožką. Be ponios ožkos ten dar buvo Erka, kvailasis pirmakursis Eion bei seniai regėta bjaurioji Alrisa. Jeigu iš tikrųjų, tai ten buvo ne vieno, o keturios ožkos. Bet Sofi nesuprato, kaip ožka atsidūrė čia! Jeigu kažkas iš čia ir animagas, tai tikrai Elliw, tik ji tokia kvaila, kad gali pasiversti ožka! Vienintelis protingai čia kalbantis žmogus buvo Alrisa. Mes surinkom dirbti, o ne šūdą malt. Bet ir toji mergina nebuvo iš protingųjų, pradėjo mušti ožką.
 - Nesuprantu, jūs nesveiki, ar ką? Ožka yra ožka. Nereikia jos vaikytis. Atrodot dar kvailesni už tą ožką! Raminkitės, nes net kvidičo nereikės ir liksit be galvų visi!
Antraštė: Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
Parašė: Elliw Gwawr Dwynwen Goff Gruodžio 26, 2022, 01:20:05 pm
Ožka norėjo... Ne, ožka nenorėjo nieko. Tai Elliw norėjo žinoti, kur yra ir ką čia daro. Ir kur vis dėlto jos teleskopas ir penkios draugės. Deja, ji turėjo ne dvi rankas ir du teleskopus, o keturias kojas. Tai siaubingai trikdė, mat mergaitė vis dar nebuvo pastebėjusi (ar įsiminusi) savo sugebėjimo virsti ožka. Viskas buvo tiesiog labai sudėtinga.
O dar kažkas ir stumdosi! Net ir ožkiškos akys suprato, kad tai yra neLiucija, tačiau kažkodėl nepavyko sušukti "Tai tu kalta!". Tai buvo visų blogiausia - tą bjaurią mergiūkštę reikėjo pagaliau pamokyti. Tik kaip tą padaryti, kai negali nieko nei pasakyti, nei trenkti teleskopu į galvą?
Po kiek laiko suskaudo visą kūną, tik ožka nesuprato, kas atsitiko. Kažkas aplinkui rėkavo, bet argi nuo to skauda? Suprantama, dėl to kalta buvo tik neLiucija, bet ir vėl nepavyko to pranešti. Kas čia vis dėlto darosi?!
Kažkurią akimirką ožka visai netyčia atvirto į mergaitę. Tą pačią akimirką iš burnos ištrūko:
- Tai tu AUČ! Kalta!
Elliw gulėjo ant žemės ir bandė susigaudyti, kas čia vyksta. Sekėsi labai sunkiai, niekada gyvenime nematytų berniūkščių ir mergiūkščių šauksmai tikrai nepadėjo. Velsietei verkiant reikėjo teleskopo.
Antraštė: Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
Parašė: Eion Faolán Bláán Breathnach Gruodžio 29, 2022, 12:08:59 am
Viskas klostėsi tiesiog absurdiškai. Visų pirma, kam kvidiče reikalinga ožka? Be to, kodėl čia vienos mergos, kurios dar, be viso kito, tik ir rėkia viena ant kitos? Kaip tik atėjo kažkokia vyresnė mokinė, kuri iš karto visus apšaukė. Ir dar išdrįso pareikalauti, kad jis kažką darytų! Tai jau ne.
- Atstok tu nuo manęs ir patylėk. Jeigu nepatinka ožka, pati su ja ir tvarkykis, - atkirto jaunasis airis ir nepatenkintas atsisėdo persirengimo kambario kampe. Jau gailėjosi, kad čia atėjo. Vis dėlto atrodė, kad gali kilti tikros muštynės, tad buvo smalsu, kaip viskas klostysis toliau.
- O tai mes čia kvidičo žaisti susirinkom ar pabučiuoti ožkos? - vėl išreiškė nepasitenkinimą Eion, kai dar viena mergiotė atėjo ir pradėjo aiškinti apie tą gyvūną. Tiesa, pirmakursis šito sporto visiškai neišmanė. Ką ten gali žinoti, gal jis iš tiesų susijęs su ožkomis? Vis dėlto koledžo "draugės" privalėjo būti tiesiog pernelyg bukos. Kitaip sakant, ožka čia buvo ne prie ko.
O jai atvirtus į žmogų Eion vos neapalpo iš nuostabos. Buvo girdėjęs apie animagiją, bet nesitikėjo tai pamatyti savo akimis. Atpažino, kad tai ta nesveika teleskopų maniakė, bet kaip taip gali būti? Jos berniukas, žinoma, negins, bet viskas buvo labai jau įdomu. Atsistojo, priėjo arčiau Elliw ir išrėžė:
- Visos jūs kažkokios bukos. Gal jau galima eiti žaisti kvidičo?