Hogvartsas.LT
Magijos pasaulis => Ateities būrimas => Pamokos => Pamokos => Temą pradėjo: Roma Keit Sausio 14, 2023, 06:25:38 pm
-
Taro kortos
Buvo pavasaris. Visos gėlė jau pražydusios, o orai pakankamai įšilę, kad kviestų į lauką. Tačiau šią pamoką profesorė darė klasėje. Vien todėl, nes nereikėjo eiti į lauką dėl šio būrimo. Tuo labiau tą daryti ant žemės nebūtų labai patogu.
Klasėje viskas atrodė įprastai. Tik smilkalai pasikeitę - dabar viskas kvepėjo vanile. taip pat ant kiekvieno stalo buvo padėta po kelias taro kortų dėžutes.
Greitai nuskambėjo varpas, skelbiantis pamokos pradžią, o kartu su juo pasipylė mokiniai.
- Sveiki susirinkę. Šiandien kalbėsime apie taro kortas. Teorijos nebus, nes aš nesu tokia kūrybinga, kad sugebėčiau šia tema sugalvoti klausimą, - pasakė ir nusijuokė. - Pasiskirstykite poromis. Ant stalų jau yra taro kortų dėžutės. Jums tereikia draugui jomis išburti ateitį. Pasirinkite klausimą ir naudodamiesi vadovėlio 168 - 173 puslapiais išburkite ateitį. Patį būrimą ir reikšmes rasite vadovėlyje. Jei bus kokių klausimų ar nerasite reikšmės, nors taip ir neturėtų būti kreipkitės į mane. Na, rodos, pasakiau viską. Galite pradėti. Sėkmės, - viską išdėstė profesorė stebėdama mokinius. Matė kelis rašančius, tačiau matė ir tų, kurie vietoje klausymosi tik kalbėjo, todėl ištarė norėdama juos sudrausminti:
- O tie, kurie kalbėsis ir nesiklausys kai aš kalbu rašys begalinius rašinėlius. Pasirūpinsiu, kad jie greitai suprastų ką reikia daryti pamokoje, - piktai pasakė profesorė.
Tamsiaplaukė stebėjo mokinius. Žinojo, kad pamokose būna daug išdaigininkų. Taip, būdavo lengviau kai jie nusitaikydavo į Romą, nes ji galėdavo juos sustabdyti iškart. Tuo labiau nukentėdavo tik ji. Tačiau jei jie pradėdavo žaloti kitus mokinius jau nebūdavo taip smagu. Žinojo, kad tada gali gauti nusiskundimų iš jų tėvų. Net jei ji nekalta. O to profesorė nenorėjo, todėl buvo pasiruošusi pastebėti viską.
[Pasiskirstote po du ir buriate taro kortomis. Taro kortų reikšmės - https://taros.lt/kategorija/burtai-kortomis/kortu-reiksmes/taro-kortos/ Atlikti praktikos darbo nebūtina. Vis dėlto pamoka nėra tik taškų kalimui. Galite ir krėsti išdaigas, tačiau jei reikės mano post'o parašykite. Bent trys praktikos post'ai. Pamoka iki 25d.]
-
Ant stalo kabineto gale gulėjo čiaupas. Ilgą laiką planavęs paleisti jį profesorei Keit į galvą, Eion po arešto žiemą apsigalvojo. Tai nebuvo įprastinis areštas, ir berniukas nutarė, kad reikia daiktą tiesiog atiduoti profesorei. Ir padaryti tą gražiai, o ne taikantis į galvą.
Bėda ta, kad tai padaryti buvo baisu ir gėda. Gali būti, kad profesorė pakeitė nuomonę, tačiau ar išvydusi čiaupą, kurį jis jau seniai turėjo sutaisyti, nenutars, kad Eion ir vėl tapo tuo bjauriai besielgiančiu mokiniu? Paprasčiausia būtų parnešti tą daiktą į tualetą, iš kurio čiaupas ir iškeliavo. Vis dėlto norėjo atsiprašyti profesorės, o tai būtų kiek neįprastas, tačiau galbūt tinkamas metodas. Dabar berniukas stengėsi klausytis, ką ji šneka, tačiau susiskirstyti poromis ir dirbti su kažkuo nė neketino. Taip, prie šitos profesorės jis stengėsi elgtis geriau nei įprastai, tačiau tai nereiškė, kad norėjo turėti reikalų su kitais mokiniais.
Galiausiai nieko nepasakęs atsistojo. Iš šono galėjo atrodyti, kad ketina ieškoti porininko, su kuriuo galėtų dirbti, tačiau akys žvelgė tik į profesorę. Reikėjo sukaupti visą drąsą ir pagaliau atsikratyti prakeikto čiaupo. Paėmė jį ir visiškai neužtikrintai nužygiavo mokytojos link. Nuleidęs akis į žemę ištiesė jai čiaupą ir neryžtingai sumurmėjo:
- Aš taip jo ir nesutaisiau...
-
Mirusiajam ateities būrimas turbūt nebuvo itin naudingas, tačiau Mulungu labai mėgo šito dalyko profesorę, todėl nuo pat to karto, kai apsilankė pamokoje, nepraleido nė vienos. Tiesa, dažniausiai stengdavosi nieko nesakyti, o tik klausytis. Taip vylėsi kiek patobulinti anglų kalbos žinias, be to, niekas negalės sakyti, kad jis per garsiai ar per daug šneka (galiausiai pavyko suprasti, kad žodis "tyliau" yra ne vardas, o prašymas kalbėti ne taip garsiai, nors vaiduoklis neabejojo šnekantis visiškai natūraliu garsumu).
Dabar buvo pavasaris, o tai reiškė, kad artėja vasara. Tada visi vaikai ir profesoriai išsivažinės po namus, o Hogvartse liks tik jis ir kiti vaiduokliai. Tai kiek liūdino - iki šiol dar nepavyko susirasti gerų draugų, kurie galbūt parašytų laišką. Kita vertus, jis to laiško nė nesugebėtų perskaityti.
Mulungu kabėjo palubėje, tiesiai profesorei virš galvos. Tai, ką ji šnekėjo, atrodė visai įdomu (kiek afrikietis pajėgė tai suprasti). Reikės dirbti poromis, tad Mulungu pradėjo akimis ieškoti kokio nors mokinio, kuris nebijotų ir norėtų dirbti su vaiduokliu. Žinoma, tai nebuvo tas šviesiaplaukis pikčiurna, kuris per kažkurią pamoką reiškė nepasitenkinimu, kad netoliese yra negyvas žmogus.
- ĮDOMU! - staiga suriko Mulungu, kai profesorė baigė šnekėti. Nežinia, ar kas nors buvo iki šiol pastebėjęs, kad klasėje yra vaiduoklis, tačiau labai nuoširdžiai norėjo mokytis.
-
Pamoka prasidėjo ramiai. Kol kas išdaigininkų neatsirado, o tai labai nudžiugino profesorę. Šiandien ji neturėjo jokio noro su niekuo ginčytis. Žinoma, dabar tam buvo tinkamesnė pamoka nei pavyzdžiui apie teleskoriją, nes su kortomis niekas negalėjo niekam pakenkti. Ar bent jau taip tikėjosi profesorė.
Greitai ji pamatė prieinantį Eion. Nežinojo ko laukti, tačiau buvo tikra, kad jis tikrai neiškrės išdaigos. Po to arešto žiemą tarp jų viskas pasikeitė. Tamsiaplaukė net matė, kad jis stengėsi klausytis.
Pamačiusi čiaupą ir išgirdusi jo žodžius moteris kiek sutriko. Nesitikėjo sulaukti čiaupo. Bent jau ne tokiu pavidalu. Taip, prieš keletą mėnesių profesorė nebūtų nustebusi jei gautų iš jo į galvą, bet dabar viskas buvo kitaip. Tačiau gavusi jį taip vis tiek gražiai nustebo.
- Viskas gerai. Ačiū, - nusišypsojo ir paėmė čiaupą. Nežinojo ką su juo darys. Gal sutaisys, o gal pasiliks. Nebuvo tikra, kad bus lengva jį palikti, tačiau profesorė žinojo, kad tualetui to čiaupo reikia.
- Sutaisysiu. Jei norėsi galėsim po pamokos nueiti kartu ir išmokysiu tą padaryti, - dar pridėjo. Taip, ji puikiai suprato, kad jis žino burtažodį ir čia nėra ko mokytis, tačiau vis tiek pasiūlė. Nenorėjo dabar jo atstumti. Žinant tai, kad per tuos kelis mėnesius viskas labai pasikeitė.
Vos po kelių akimirkų ji išgirdo "įdomu". Tai sutrikdė profesorę, nes ji buvo tikra, kad balsas sklido iš aukštai. Rodos, kažkas tą pasakė visai virš jos galvos.
Profesorė pakėlė galvą ir išvydo Mulungu. Vaiduoklį, kuris pamokas lankė net geriau nei kai kurie gyvieji. Jis ėjo į kiekvieną ateities būrimo pamoką ir tai labai džiugino Romą. Profesorė nesitikėjo jo čia pamatyti, todėl kiek išsigando, tačiau susivokusi kas čia nusišypsojo.
- Vieną kartą tu mane taip nuvarysi į kapus, - nusijuokė moteris.
-
Adris jau žinojo kad neturi talento pranašauti. Bet vis tiek dėjo kažkokias viltis į save. Taro kortos. O čia gal ir nieko. Gal kažką išgausiu. Džiugiai pamanė. Reikėjo tik surasti su kuo dirbti.
Nuotaiką šiuo metu gadino tik tai, kad kabinete kaip visada dvelkė smilkalais. Ir kurių galų? Negaliu jų pakęsti. Siuto. Tie kvapai blaškė jį.
Kol kas nesiskubino ieškoti porininko. Tik atsidarė dėžutę ir pradėjo vartyti bei apžiūrinėti kortas. Gražios. Vien žiūrėti į jas įdomu ir gražu. Mąstė. Bent kad išmokčiau jas skaityti, gal galėčiau nusimatyti kažkokius ateities įvykius.
Kam konkrečiai taip reikia žinoti savo ateitį dar nenusprendė. Dėl Aurio ir Juzefo sprendimų dėl jo? Bet jau metai bėga pabaigon, o jie nieko nedaro. Gal ir paliks jį ramybėje. Gal taip manęs bijo kvailiai, kad niekada nieko ir nedarys. O ką jie gali? Mane jau kai kas pažįsta mokykloje. Jei dingčiau gal atsirastų bent pora žmonių, kurie manęs pasigestų. Tokia mintis apie tokį mažą kiekį jo pasigedusių žmonių nuliūdino. Išvis apie ką aš čia... Tie du tiesiog pasidalino informacija apie mane. Tegul. Gali sau manęs nekęsti kiek patinka. Baigsiu mokyklą ir tie du žmonės išvis nieko nebereikš. Nusiraminęs pagaliau nusprendė pasižvalgyti su kuo dirbti per šią pamoką.
Pastebėjo suole sėdinčią Nelanną. Nebesimatė jie po tos nelemtos žiobarotyros. Tą kartą jis pasirodė tikriausiai labai niūrus. Juk tik sėdėjo, raukėsi ir mikliai skirstė drabužius nesiveldamas į pokalbį. Bet dabar buvo visai kitaip nusiteikęs. Taigi atsistojo ir priėjo prie jos stalo.
- Labas. Gal nori padirbėti kartu?
-
Pilyje vėl pavasaris. Būtų smagu laiką leisti lauke, mėgautis vėl sužaliavusia gamta ir šiltu oru, bet dienas teko leisti pilyje ir eiti į pamokas. Nelanna nebuvo iš tų, kurie tik ir taikosi, kaip išsmukti iš pamokų ar apsimesti, kad susirgo. Bet po ilgos ir šaltos žiemos ji vis pamąstydavo, kaip ištaikyti dar vieną galimybę išeiti į lauką ir kuo ilgiau ten pabūti.
Ateities būrimo klasėje mergaitė ant suolo jau rado keletą kaladžių kortų. Įdomu, dar nesame tokio būrimo mokęsi, svarstė mergaitė. Šiais metais jiems teko burti iš įvairių, kartais net pačių keisčiausių daiktų, kaip teleskopai, tad sugrįžti prie laiko patikrintų būdų kaip krištolo rutulys, kortos ar arbatžolės visada buvo smagu.
- O, labas! - pasisveikino su priėjusiu Adriju. - Žinoma, sėskis šalia. Nori pirmas išmaišyti kortas ir išburti man ateitį? Vėliau apsikeistume.
-
Jai sutikus dirbti kartu Adris įsitaisė ant kėdės.
- Gerai. Galiu pradėti. Nors visai nesugebu pranašauti. O kaip tau? Ar yra pavykę išsiburti kažką, kas išsipildė? - Plepėjo atsiversdamas reikiamą knygos puslapį.
- Susigalvok klausimą, gali jo nesakyti garsiai. Bet kai maišysiu kortas, o tu trauksi vieną iš jų galvok apie tą sugalvotą klausimą. Tada kai ištrauksi kortą žiūrėsim reikšmė bus teigiama ar ne. - Kalbėjo skaitydamas puslapį. O tada pradėjo maišyti kortas. Suskirstė jas į tris krūveles.
- Perdėk jas kaip tau patinka. Kortos turi įgauti tavo energetikos. Tada jau trauk kokią nors vieną ir aš pabandysiu suprasti ką ji reiškia. - Va puikus būdas žmogui be pranašo dovanos. Kažkiek galima remtis instrukcijomis ir daugmaž interpretuoti ką gi jos galėtų reikšti. Apgalvojo šios pamokos užduotį.
-
Nepaisant to, kad Eion ir profesorė Keit tarsi išsiaiškino santykius, dabar vis tiek buvo baisu. Šiaip ar taip, jis tikrąja to žodžio prasme pavogė mokyklos čiaupą. Kad ketino paleisti jį profesorei į galvą, niekam nebūtina žinoti, tačiau mokyklos turto nusavinimas yra pakankamas nusikaltimas. Už tai jį gali ir išmesti. Jeigu tik profesorė Keit sugalvos pranešti direktorei.
Laimei, ji reagavo draugiškai. Eion pradėjo tikėti, kad ši profesorė yra geras žmogus. Žinoma, silpnumo akimirką paatviravo per daug, bet ji nieko nepadarys. Nežinia, ar iš tiesų rūpinasi eiliniu mokiniu, tačiau nėra bloga. O ir areštus skyrė ne šiaip sau.
- Norėčiau, ačiū, - pratarė. Buvo visai smagu turėti žmogų, su kuriuo galėjo šnekėti mandagiai ir netgi draugiškai. Deja, netrukus visas mandagumas baigėsi - kažkas virš galvos užstaugė taip, kad, atrodė, tuoj apkurs.
- Kas čia?! - persigandęs paklausė Eion, bet netrukus pamatė tą kvailą vaiduoklį, kuris nemokėjo nieko daugiau, tik erzinančiai rėkti. - Tau reikėtų išmokti tyliau šnekėti, - rėžė jis. Nenorėjo kristi profesorės akyse, tad skubiai nuo jos pasitraukė. Grįžo į savo vietą ir parėmė galvą. Dirbti nė neketino - nors profesorė buvo gera, jos dėstomo dalyko tiesiog negalėjo pakęsti.
-
Jeigu vaiduoklių dantys galėtų spindėti, taip dabar ir būtų. Šypsena buvo tokia plati, kad platesnė turbūt nebegalėjo būti. Mulungu labai patiko ši profesorė ir jos pamokos, nors pastarųjų nelabai tesuprato. Tiesa, buvo šiek tiek liūdna tai, kad kol kas nė vienas mokinys nepriėjo prie jo ir nepasiūlė dirbti kartu. Žinoma, pakilti į orą jie negalėjo, tačiau niekas nė nekreipė dėmesio, kad klasėje yra draugiškas vaiduoklis.
Bent jau profesorė nusijuokė, tad šypsena dar labiau paplatėjo, nors ir atrodė, kad taip negali būti.
- TAIP! - nė kiek netyliau atsakė Mulungu, nors žodžių nesuprato. Deja, tuo metu į jį atkreipė dėmesį ne kas kitas, o tas piktas šviesiaplaukis. Jis irgi pavartojo nelemtą žodį "tyliau". Mulungu nusiminė. Nebenorėjo daugiau nieko sakyti, tad tik nusileido ant žemės ir pakibo šalia profesorės. Liūdnai žiūrėjo į ją ir bandė tuo žvilgsniu pasakyti, kad kitaip šnekėti jis tiesiog nemoka. Tik jo turbūt niekas nesupras - čia tau ne Afrika, kur visi vieni kitus supranta iš pusės žodžio ar vienintelio žvilgsnio.
-
- Iškart po pamokos nueisime, - nusišypsojo profesorė. Tikėjosi, kad tame tualete nenutiks kas nors panašaus kaip praėjusį kartą. Vis dėlto ji nemanė, kad gali taip nutikti. Per tą areštą tarp jų viskas pasikeitė ir profesorė tikėjosi, kad ilgam.
Eion irgi išsigando ir paklausė kas tai. Profesorė jau norėjo jam atsakyti, tačiau išgirdo garsų taip, todėl vėl nusijuokė. Buvo tikra, kad po dar kelių tokių kartų tikrai gali gauti infarktą. Gąsdino ne tik tai, kad jis kabojo virš jos, tačiau ir jo balso garsas. Žinoma, tamsiaplaukė per tiek laiko jau prie to priprato, tačiau kai jis prabildavo netikėtai per jos kūną vis tiek perbėgdavo šiurpuliukas.
Deja, ilgai juoktis negalėjo, nes po akimirkos Eion suprato, kad tai vaiduoklio darbas ir pradėjo piktintis.
- Eion, nusiramink, - švelniai pasakė profesorė. - Jei nori galiu tau kitą pamoką parūpinti žiobariškus ausų kištukus. Suprantu, kad tai tave nervina, tačiau pasistenk nekreipti dėmesio. Geriau eik atlikti pamokos darbo. Jei neturi su kuo gali ateitį išburti man. Klausimą taip pat gali sugalvoti pats, - tyliai pasakė, kad vaiduoklis neišgirstų. Buvo pripratusi, kad per pamokas visi mokiniai vieni kitais nepatenkinti, tačiau Roma negalėjo vieno išvaryti dėl kitų mokinų, todėl jai beliko pabandyti juos nuraminti.
Vaiduoklis priskrido prie profesorės ir liūdnai žiūrėjo į ją. Moteris iškart suprato dėl ko jis liūdnas.
- Mulungu, suprantu, kad kai kurie nepatenkinti, jog esi įpratęs kalbėti garsiai. Dėl manęs gali kalbėti kaip nori. Niekada nebus taip, kad visi bus patenkinti. Kai kurie mokiniai dėl malonumo su kitais elgiasi bjauriai. Gal tiesiog tai pamiršk ir skrisk susirasti poros. Manau, šioje klasėje yra kalnas mokinių, kurie mielai norėtų išburti tau ateitį, - pasakė moteris. Šiuos žodžius irgi ištarė tyliai ir švelniai. Dėl švelnumo viskas buvo suprantama, žinoma. O tyliai todėl, kad kiti negirdėtų. Žinojo, kad jei jos pokalbius su mokiniais girdėtų visi kiti įsipliekstų dar daugiau ginčų, o tų dalykų profesorei tikrai netrūko.
-
Adrijui sėdantis šalia jos, Nelanna vertė knygą norėdama apžiūrėti galimas kortų reikšmes. Norėjo pamatyti, ko gali tikėtis būrimo metu. Skyriuje apie Taro kortas ji rado margaspalvius paveikslėlius, o šalia jų - aprašymus. Kai kurie atrodė keisti ir mergaitei nebuvo aišku, ką iš tiesų jos gali reikšti, kokią tiksliai ateitį jos nusakytų.
- Man ateities būrimas niekada nesisekė, - atsakė Adrijui. - Galiu atlikti viską taip, kaip sako profesorė, bet gautas rezultatas nuolat būna klaidingas.
Adrijui paprašius perkelti krūveles, kaip ji nori, varniukė sukeitė vietomis vidurinę su dešinėje esančia krūvele, o trečiąją tik palietė, bet jos vietos nepakeitė. Tuomet iš vidurinės krūvelės ištraukė kortą, o ją traukdama mintyse galvojo apie atostogas, ar per jas pavyks kažkur išvykti ir pamatyti kažką naujo.
- Nesu tikra, ar ši korta įgavo pakankamai mano energetikos, bet įdomu, ką ji reiškia, - pasakė Nelanna ir pastūmė kortą į Adrijaus suolo pusę.
-
Ateities būrimo pamoka nebuvo ta, kuri Dori žavėtų. Nors pirmame ir antrame kurse ji net prijautė šiam dalykui. Tačiau su laiku susidomėjimas blėso, kol galiausiai dingo visai. Giliai širdyje Mendel žinojo, kad, jeigu norėtų, atgaivintų šią gyslelę. Bet ji nenorėjo.
Būdavo ir taip, jog septintakursė pabėgdavo iš šios pamokos. Tačiau to per dažnai, žinoma, ji daryti negalėjo. Praeitą pamoką neatėjo, todėl šiandien būtinai privalėjo pasirodyti.
Ir dabar ji sau sėdėjo su Sofi, jos plepėjosi. Profesorė davė pastabą visiems plepantiems, tad tamsiaplaukė nutilo. Pamokos tema, kiek klastuolė nugirdo, atrodė pakankamai įdomi. Tad galbūt reikėtų nusiteikti darbui?
Dori paėmė kortas iš dėžutės ir pradėjo jas maišyti.
- Nagi, sugalvok klausimą, užduok jį man, o tada aš išdėliosiu užverstas kortas ir tu galėsi pasirinkti vieną, - šyptelėjo ruošdamasi kortų dėliojomui.
-
Sakura sėdėjo ateities būrimo pamokoje. Tema ją išties sužavėjo. Mintyse pradėjo formuluotis klausimai apie vaikinus, nes Sakura jautėsi keistai. Niekada nebūtų pagalvojusi, kad ją trauks neįpareigojantys santykiai. O dar besimokant mokykloje. Ir su vyresniais vyrais.
Tačiau ko nors apie tai paklausti ji galėtų nebent Nelannos. Deja, geriausia draugė šiandien dirbo su Adrijumi. Todėl teks galvoti kokį kitą klausimą. Tačiau su kuo dirbti? Dori, matė Sakura, jau maišė kortas sėdėdama su kita klastuole.
Besidairydama po klasę baltapūkė pamatė, kad Alanas neturi porininko. Todėl priėjo prie vaikino ir tarė:
- Ateities būrimas kartais būna visai įdomi pamoka. Nagi, išburk man. Hmm. Ar mano šuo Deitas manęs pasiilgo? - nerūpestingai paklausė.
-
Ir vėl Sofi buvo pamokoje. Ateities būrimo. Ji net negalėjo patikėti, kad ji joje yra. O kam? Kam reikėjo joje būti? Tam, kad išburtum, kad tau ryt spirs barsukas? To Sofi nereikėjo. Čia mergina sėdėjo tik todėl, nes šalia jos sėdėjo Dori. Jos šiek tiek plepėjo iki profesorės sudraudimo. Sofi buvo keista tiesiog kalbėti. Apie nieką. Ta prasme, kaip su tikra drauge, nes Sofi tokią tūrėjo tik vaikystėje.
Išgirdusi pamokos temą ir Dori žodžius ši pradėjo mąstyti apie klausimą. Ji nenorėjo galvoti asmeniško, tai yra tikrai svarbaus klausimo. Na, juk jeigu apie tai išgirstų Dori ir kiti, nebūtų labai smagu. Taigi ji sugalvojo labai paprastą klausimą.
- Gerai. Mano klausimas toks: ar mano veikla po mokyklos baigimo bus susijusi su Hogvartsu?- ji nusijuokė, žinojo, kad atsakymas aiškiai bus NE,- Kaip keista užduoti klausimą lyg būčiau pas kokią tikrą būrėją.- Ji laukė kol Dori pradės maišyti ir dėlioti kortas. Šiaip, Sofi nenorėjo ir šio klausimo sakyti garsiai, bet pasakė. Ji nemanė, kad bus kažkas blogo. Klastuolei blogiausiu atveju bus gėda dėl atsakymo.
-
Dori buvo smalsu, kokį klausimą užduos Sofi. Mendel nustebimui, draugė paklausė, ar jos veikla po mokyklos baigimo bus susijusi su Hogvartsu.
- Negi svarstai apie profesoriavimą? - nusijuokė.
Bendrakoledžė jai neatrodė ta, kuri norėtų būti tarp gausybės mokinių ir juos mokyti. Tačiau kas ten žino?
Dori vis dar maišė kortas. Darė tai vedina nuojautos, rankos tarsi pačios dirbo, o galva buvo visiškai neapkrauta. Septintakursė apie nieką tuo metu negalvojo.
Galiausiai mergina baigė maišyti kortas ir štai, jos jau gulėjo apverstos ant stalo. Kaip kokia tikra būrėja Dori skvarbiu žvilgsniu pažiūrėjo į Sofi.
- Sužinokim tavo ateitį, - neva paslaptingu balsu tarė.
Mostelėjo į kortas ir laukė, kol draugė išsirinks vieną.
-
Sofi sedejo ir lauke kol kortos bus išmaišytos. Išgirdusi Dori žodžius ji nusijuokė ir tarė:
- Negąsdink, Dori. Tiesiog, tūrejau omeny, gal kokia mano dukterėčia ar sūnėnas čia mokinsis ar šiaip teks susidurti.- juk negalėjo Sofi pasakyti dukra ar sūnus. Bijojo, net užsiminti apie vaikus. Užtat apie seserį galėjo pliurpti kiek norėjo.
Mergina žvilgtelėjo į bendrakoledžę. Ji atrodė baisiai susikaupusi ir tai buvo kiek keista. Išmaišiusi kortas Dori jas išdėliojo prieš Sofi. Klastuolė jas peržvelgė ir traukė kortą kuri buvo maždaug penkta iš dešinės pusės. Traukdama ją ji galvojo apie klausimą kurį neseniai uždavė draugei. Ji kortą nežiūrėdama paėmė į ranką ir kortą padavė draugei. Ji bijojo, kad atsakymas bus taip. Ta prasme ši klastuolė nenorėjo būti tiesiogiai susijusi su Hogvartsu. Neduok Dieve ji bus profesorė! Vienintelis dalykas dėl ko ji galutinai neiškelia scenos pamokose yra tą, kas Sofi gaila profesorių ir taip, ji nenori dar labiau gadinti jiems gyvenimo.
-
Alanas sėdėjo ant kėdės. Po stalu susisukusi žiedu dryksojo Bevardė. Kartais tas nenuspėjamas roplys užsispirdavo ir tada reikėdavo atsitempti ją į kokią pamoką. Dažniausiai ji šnypšdavo nepatenkinta dėl to, kad jie neina į mišką. O turi murksoti klasėje. Alanas tuo tarpu negalėdavo suprasti kodėl tada jai būtinai prisireikė atsibrukti kartu į kabinetą. Juk niekas netrukdė Bevardei šliaužioti miške. Tikriausiai gyvatei tiesiog patiko jį nervinti. Bet šiandien toji tūnojo tyliai.
Vaikinas pradėjo apžiūrinėti kortas. Ir pagalvojo, kad galėtų piešti joms simbolius. Reikės pasidomėti. Gal kam reikia. Taip užsidirbtų papildomų pinigų. Kol dar neapsisprendė su kuo galėtų atlikti praktiką šalia prisėdo Sakura.
- Tik atsargiai. Po stalu Bevardė. - Įspėjo.
- Taip. Tikrai. Kartais pasitaiko tokių įdomių metodų ar ne? - Pritarė. - Aš ir taip žinau, kad šuo tavęs pasiilgo. Šunys visada nori, kad mes būtume šalia. O kur jis? - Klausinėdamas ėmė maišyti kortas. Paskui suskirstė jas į tris krūveles.
- Perdėk jas kaip nori. Paskui išsitrauk vieną ir pažiūrėsim ką gi jos atskleis. - Šyptelėjo. Po stalu pasigirdo.
- Nuobodu. - Pasigirdo aišku jam. Kitiems tai tebuvo tik nieko nereiškiantis šnypštimas.
-
- Taip. Čia jau reikia gimti su pranašo gebėjimu, kad ką nors pavyktų nuspėti. - Nelannai kažkiek apkeitus kortas ir vieną ištraukus vaikinas su smalsumu sužiuro į jos pasirinktą kortą.
- Šešios lazdos vadinasi... Pala... Tuoj... - Kalbėjo keliaudamas per kortų aprašymus kol rado reikiamą.
- Tai kaip ir sėkminga korta. Gali reikšti kažkokį apdovanojimą už pastangas. Tik geriau tuo nesigirti, nes gali prarasti draugus ir tą sėkmę. Kadangi korta iškrito atvirai ir tiesiai, o ne užversta tai labiau laimės simbolis. Nei kokių problemų. Jei būtų iškritusi užversta tikriausiai reikštų labiau baimingus dalykus, kažkokią blogą nuojautą, išdavystę. Bet tavo korta man atrodo gera. Tik svarbu nesigirti sėkme ir būsi apdovanotas. - Na tarkim tas tiktų jei ji klaustų apie tai kaip pavyks egzaminai. O jei tai visai kitkas? Reiktų tikriausiai kažkaip interpretuoti pagal klausimą.
- Ar tai ką nors sako į tavo užduotą klausimą?
-
Nelannai buvo įdomu, ką reiškia jos ištraukta korta. Adrijui perskaičius reikšmę ir ją interpretavus, mergaitė susimąstė.
- Manau, kad iš dalies atsako į klausimą. Galima pritempti. Norėjau sužinoti ką nors apie artėjančias atostogas, ar patirsiu kokių nors nuotykių ar šiaip kas įvyks neįprasto.
Mergaitė prisiminė, kaip per praėjusias atostogas pas ją lankėsi Sakura. Apie kažkokį panašų nutikimą ji svarstė ir dabar, užduodama klausimą. Tai jeigu susitikimą su drauge galima vadinti apdovanojimu už pastangas, galima sakyti, kad kortos reikšmė jai palanki.
- Dabar tavo eilė traukti kortą, - pasakė Adrijui, kai gerai išmaišė kortų kaladę ir padalino į tris krūveles - taip, kaip darė jis prieš akimirką. Taip pat pasiėmė ir vadovėlį, kad galėtų negaištant daug laiko surasti Adrijo ištrauktos kortos reikšmę.
-
- O, tai tada tikrai galima tavo klausimą suvesti su korta. Atostogos visada geras dalykas. O pagal šitą kortą taviškės turėtų būti ir tikrai įdomios. - Dabar atėjo paties eilė. Adris susimąstė ko klausti. Mintyse iškart gimė klausimas ar pavyks parduoti daugiau savos gamybos amuletų. Ar visgi tas vienintelis kartas buvo paskutinis. Turėjo ir kitą svarbų klausimą. Ar Juzefas ir Auris jam kels grėsmę ateityje. Bet liko prie klausimo apie amuletus. O jei Nelanna paklaus ko klausiau? na visada galima atsakyti ką nors išgalvoto. Jau kai visas tavo gyvenimas sukurtas ir visi žino tik tą, ką pats ir sugalvojau vienas klausimėlis nepakenks. Melas niekur toli neveda. Žiūrėk kur privedė. Turėjai viską kloti Sakurai. Bet juk nieko nenutiko. Be to tai tik vienintelis kartas kai su Nelanna dirbu pamokoje. Labai gali būti, kad daug nebendrausime. Taigi koks skirtumas.
Volkeris sukeitė krųveles. Kairioji atsirado vidury. Dešinė apačioje o vidurinė viršuje. Iš jos ir ištraukė kortą.
- Na va. Imk. - Pastūmė ją Nelannai.
-
-Taigi taigi kaipgi.Galvoja sau Sodautas.
-Kodel mes čia mokames kažkokių kortu,kažkokių menkaverčių ir neįdomiu burtų ir dar kažko.Negi mes nesame verti mokytis juodosios magijos kuri tikrai yra galingą ir įdomi?Kodel turime paklusti kvailam seniui Dumbldorui ir jo kvailiems įsakymams?Juk ši mokykla yra išlaikoma ne iš jo,o iš mūsų tėvų pinigų.Argi tikrai būtų blogai jeigu mes neklausytume to seno diedo ir jį pašalintume?? :-\ :-\
-Ach kam aš tai kalbų pats sau.Galvoja sau Sodautas.
-Reikia apie tai pasikalbėti su savo brangiais draugais iš Klastunyno (KL2) (KL2).Jie turėtų mane suprasti ir palaikyti juk šis koledžas buvo įkurtas pačio didžiai gerbiamo Salazaro Klastuolio kuris atvirai palaikė tamsiusius burtus ir tvirtai priešinosi galimybei leisti kvailiems žiobarams lankyti Hogvartsą.Jis kaip niekas suprastų mano skausmą ir sielvartą dėl jo taip mylimos Hogvartso burtų ir kerėjimo mokyklos ir jo vykdomos mokymosi programos.
Taigi Sodautas pasiėmė savo kuprinė ir išėjo iš pamokos.
Roma: mintis reikia paprastai išskirti pasviruoju šriftu, o ne dialogu. Taip pat post'e negalima naudoti įvairių emoji. Beje, reikalingi trys post'ai jei nori gauti visus įmanomus taškus. Jei nori taškų maksimumo parašyk dar du post'us. Ir būtinai šį pataisyk iki pamokos pabaigos! Žinutę ištrinsiu aš.
-
Sofi prakalbus apie sesę ir tai, kad galbūt jos dukterėčia ar sūnėnas čia mokysis, Dori pagalvojo, kad jos tai niekas ir niekada nebesies su Hogvartsu. Vaikų juk Dori neturės, fui, to dar betrūko, o pati gi neturi jokių giminaičių.
Sofi ištraukus kortą tamsiaplaukei prireikė šiek tiek laiko, kol ji susirado reikšmę. Susiradusi ją ir perskaičiusi septintakursė šyptelėjo ir prabilo:
- Čia yra trijų monetų korta. Tai reiškia, kad gali gauti sunkią užduotį arba atsakingą darbą. Dar minima, kad viskas priklauso nuo žmogaus ryžto. Nežinau, Sofi, arba tu gausi užduotį lydėti sesės vaikus į Kings Krosą, arba tikrai dirbsi mokykloje, - pajuokavo. - Vis tik korta susijusi su darbu ir pinigais. Jeigu būtum profesorė, kokį dalyką norėtum mokyti? - toliau plepsėjo.
Laukė, kol bendrakoledžė iš naujo išmaišys kortas ir galės traukti pati traukti.
-
Išgirdusi kortos reikšmę Sofi užsiėmė už galvos. Ji net negalėjo pagalvoti apie dėstymą Hogvartse. Tai juk nesąmonė! Aš net pati nesu labai gera mokinė, tai kaip galėčiau mokyti kitus?
- Aš norėčiau dėstyti sėdėjimą ir valgymą. Manau, šis mokslas yra labai pravartus šiuolaikinėje visuomenėje.- ji tai pasakė taip rimtai, atrodė, kad šį mokslą tikrai norėtų dėstyti,- Jeigu rimtai, manau gal nuodus arba herbo. Mano mėgstamiausia pamoka nuodai, man jie sekasi, manau, vienintelius juos ir sugebėčiau dėstyti. O herbo, man irgi prie širdies, man patinka augalai, taip kaip ir gyvūnai, tiesiog jie supranta kitaip nei žmonės, bet gyvūnai spjaudosi ir spardosi, o su augalu, kalbiesi kaip su gyvu ir jis tave supranta. Nors nemanau, kad kas nors atims iš didžiojo herbo aso Turner šią vietą,- ji nusijuokė ir patraukė kortas pas save.- Gerai, dabar sugalvok klausimą ir užduok jį man.- kortas ji laikė rankose ir laukė bendrakoledžės klausimo. Įdomu, koks jis bus? Tikiuosi, bet pasijuokti galėsiu.
-
Susitarti su profesore po pamokos nueiti į tualetą buvo... Gana keista. Vis dėlto Eion nieko nesakė ir neprieštaravo. Visai nebenorėjo pyktis, o jeigu profesorė Keit ruošiasi parodyti, kaip veikia reparo kerai, jis nesiginčys. Taip niekada ir neišbandė šio burtažodžio ir nė kiek neabejojo, kad apsijuoks. Tik gal ši profesorė pernelyg nesityčios? Po sudėtingo arešto, kuris virto dar sudėtingesniu pokalbiu, teko pakeisti nuomonę. Anksčiau manęs, kad ji tiesiog tokia pati bjauri kaip ir Henderson, dabar pripažino, kad iš tiesų yra ne taip. Tik kažkodėl nuo to nelabai tepalengvėjo.
- Jeigu aš būsiu su kištukais, negirdėsiu pamokos informacijos, - tarsi ji man rūpėtų. - O šitas perrėks bet ką. Gal geriau nereikia. Kodėl negalite išvyti jo iš pamokos? Man jis trukdo.
Suprato besielgiantis bjauriai. Gal net būtų pasiūlęs tam vaiduokliui kartu atlikti praktiką - vis geriau negu gyvi kvailiai. Bet tas nenormaliai garsus kalbėjimas tiesiog varė iš proto.
- Aš nenoriu atlikti praktikos, - liūdnai pratarė ir pasidėjo galvą ant suolo. Tiesą sakant, buvo priešingai - jis mielai būtų kažko paklausęs profesorės, bet paprasčiausiai bijojo.
- Ar aš baigsiu Hogvartsą? - vis dėlto staiga paklausė ir neryžtingai pažvelgė į mokytoją.
-
Dori ėmė garsiai kvatoti, kai Sofi pasakė, jog norėtų dėstyti sėdėjimą ir valgymą.
- Tuomet tavo pamokose aš būčiau pirmūnė, - vis dar juokdamasi atsakė.
Po to raudonplaukė papasakojo, ką iš tiesų dėstytų.
- Aš tai tiesiog negalėčiau dėstyti, - kiek surimtėjusi pasakė ir gūžtelėjo pečiais. - Tieisog negaliu pakęsti vaikų, - pavartė akis.
Tuomet Mendel visai surimtėjo, nes atėjo jos eilė užduoti klausimą ir ištraukti kortą. Pati negalvojo, kad reikėtų klausti ko nors rimto, tačiau tas klausimas tarsi pats ėmė ir išsprūdo iš septyniolikmetės lūpų:
- Ar mano ir Alano santykiai bus tokie pat tvirti ir kitais mokslo metais, kai teks beveik visus juos praleisti atskirai?
Dori širdis stipriai suspurdėjo ir ji ištraukė vieną kortą iš Sofi rankų bei ją atvertė.
-
- Oi, - šiek tiek pasimetė Sakura pamačiusi Alano gyvatę. - Net nemačiau. Kaip laikosi Spanguolė? - pasidomėjo apie pelėdą, kurią kartu su Dori nešėsi į Kiauliasodį, o paskui perdavė prižiūrėti Juzefui.
Alanas buvo teisus. Deitas bus tikrai jos pasiilgęs. Tačiau ko tada klausti? Ar Auris Senkleris, paties Alano pusbrolis, dings iš Sakuros gyvenimo, kai ji baigs mokyklą? Juk tikriausiai Alanas visiškai nieko nežino, kad jiedu yra bendravę už mokyklos ribų.
- Deitas dabar pas mano tėtį, - atsakė į klausimą mergina. - Bėda ta, kad aš nežinau, ko klausti, - atsiduso Sakura žiūrėdama į tris kortų krūveles.
Juk ji nieko negali klausti ir apie Matthew Turner.
- Gerai. Ar aš auginsiu dar kokį nors gyvūną? - nesugalvojusi nieko kito paklausė varnanagė, kai sušnypštė Bevardė, ir tiesiog paėmė vieną kortą bei ją atvertė.
Laukdama, ką apie tai pasakys Alanas, baltapūkė pasiėmė likusias kortas ir pradėjo jas maišyti, o paskui padėjo ant stalo, jog uždavęs savo klausimą ir Alanas galėtų ištraukti kortą.
-
- Suprantu, kad kištukai garso visiškai nenuslopins, tačiau su jais bus kiek lengviau. Atleisk, tačiau tikrai negaliu išvyti jo iš pamokos. Vis dėlto jis yra mokinys, - švelniai pasakė profesorė. Žinoma, taip pat tyliai, kad Mulungu tikrai negirdėtų.
Ji išgirdo Eion sakant, kad jis nenori atlikti praktikos, o paskui jis padėjo galvą ant suolo. Ji nuėjo prie berniuko ir švelniai paglostė jam galvą.
- Žinau, kad ji gali tau nepatikti, tačiau čia yra pamoka. Negaliu tau neiko kito pasiūlyti, - švelniai pasakė. Norėjo pridėti, kad tai buvo lengviausia ką ji galėjo sugalvoti, tačiau susilaikė. Puikiai suprato, kad Eion tai nepatinka vien todėl, kad reikės ką nors daryti. Na, dar todėl, nes kartu su kažkuo.
Kitas klausimas moterį nustebino. Ji nesitikėjo išgirsti tokio klausimo. Tiesa, tylėti nenorėjo, todėl pasakė:
- Žinoma, jog baigsi, tačiau dėl to turi mokytis pamokose.
Po kiek laiko nuskambėjo varpas, skelbianits pamokos pabaigą, todėl tamsiaplaukė grįžo prie savo stalo.
- Šauniai padirbėjote. Iki kitos pamokos, - pasakė ji, o tada kerais sutvarkė visą klasę.
Viską sutvarkiusi ji paliko klasę ir patraukė tualeto link, kad kartu su Eion galėtų sutaisyti čiaupą.