Hogvartsas.LT

Magijos pasaulis => Apylinkės => Kvidičo aikštė => Temą pradėjo: Liucija Andersson Spalio 14, 2022, 09:04:18 pm

Antraštė: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Liucija Andersson Spalio 14, 2022, 09:04:18 pm
Kadangi Walgunas Levinsas pakeitė savo kursą po registracijos turnyrui, jo kursas žaidynių metu yra 1.


Baigėsi ruduo. Gruodžio šaltukas jau kandžiojosi kaip reikiant, o žiemos vėjai negailestingai talžė pilies sienas. Žemė jau irgi buvo kaip reikiant įšalus, o visa gamta pasiruošusi ilgam žiemos miegui.
Rungtynių rytas buvo kaip reikiant žvarbus, o dangumi slinko tamsūs, sunkūs debesys, panardindami kvidičo aikštę į prieblandą. Tribūnose sėdėjo tik patys pačiausi sirgaliai, susisukę į žiemines mantijas ir gurkšnojantys garuojančią arbatą iš termosų. Žaidėjams, deja, taip gerai nepasisekė, mat likus vos kelioms minutėms iki varžybų pradžios, dar ir iš dangaus pradėjo kristi smulkios snaigės. Visi užsižiopsoję į pirmąjį metų sniegą regis net ir pamiršo apie kvidičą.
Tačiau skardus teisėjos švilpukas pažadino visus iš žiemiškų svajonių. Nesvarbu, kad iš dangaus krinta sniegas, o šaltas vėjas kutena veidus - rungtynės prasideda.



Klastūnynas

Kapitonė: Alrisa Fuentes

Gaudytoja: Elliw Gwawr Dwynwen Goff
Gynėja: Coraline Williams
Atmušėja: Dori Mendel
Puolėjos: Kaede Siobhán O'Connor, Alrisa Fuentes

Grifų Gūžta

Kapitonas: Walgunas Levinsas

Gaudytoja: Patricija Simoneti
Gynėjas: Alanas Senkleris
Atmušėjas: Walgunas Levinsas
Puolėjai: Olive Cate Rechens, Henrieta Poter

Šluotos, aprangos ir amžiaus koeficientai

Elliw Gwawr Dwynwen Goff: ŠK [3.0] + AK [3.5] + ŽKK [1.5] = NK [8.0]
Coraline Williams: ŠK [2.5] + AK [3.5] + ŽKK [1.0] = NK [7.0]
Dori Mendel: ŠK [2.5] + AK [3.5] + ŽKK [1.5] = NK [7.5]
Kaede Siobhán OConnor: ŠK [2.5] + AK [3.5] + ŽKK [0.5] = NK [6.5]
Alrisa Fuentes: ŠK [2.5] + AK [3.5] + ŽKK [2.0] = NK [8.0]

Patricija Simoneti: ŠK [2.5] + AK [3.5] + ŽKK [1.5] = NK [7.5]
Alanas Senkleris: ŠK [2.5] + AK [3.5] + ŽKK [1.5] = NK [7.5]
Walgunas Levinsas: ŠK [2.5] + AK [3.5] + ŽKK [0.5] = NK [6.5]
Olive Cate Rechens: ŠK [2.5] + AK [3.5] + ŽKK [1.0] = NK [7.0]
Henrieta Poter: ŠK [2.5] + AK [3.5] + ŽKK [1.5] = NK [7.5]

Apsaugų koeficientas

Elliw Gwawr Dwynwen Goff: APK [2.0] = 2 papildomus kartus žaidėjas gali būti nutrenktas muštuko.
Coraline Williams: APK [2.0] = 2 papildomus kartus žaidėjas gali būti nutrenktas muštuko.
Dori Mendel: APK [2.0] = 2 papildomus kartus žaidėjas gali būti nutrenktas muštuko.
Kaede Siobhán OConnor: APK [2.0] = 2 papildomus kartus žaidėjas gali būti nutrenktas muštuko.
Alrisa Fuentes: APK [2.0] = 2 papildomus kartus žaidėjas gali būti nutrenktas muštuko.

Patricija Simoneti: APK [2.0] = 2 papildomus kartus žaidėjas gali būti nutrenktas muštuko.
Alanas Senkleris: APK [2.0] = 2 papildomus kartus žaidėjas gali būti nutrenktas muštuko.
Walgunas Levinsas: APK [2.0] = 2 papildomus kartus žaidėjas gali būti nutrenktas muštuko.
Olive Cate Rechens: APK [2.0] = 2 papildomus kartus žaidėjas gali būti nutrenktas muštuko.
Henrieta Poter: APK [2.0] = 2 papildomus kartus žaidėjas gali būti nutrenktas muštuko.

Kauliuko rezultatas oro sąlygoms nustatyti: 6 (sniegas, šalta)

Kritlis atitenka Klastūnynui teisėjui kauliuku išridenus 1-3 akis, o Grifų Gūžtai – 4-6 akis.
Kauliuko rezultatas: 5.

Rungtynės prasideda.

Su kritliu rungtynes pradeda Grifų Gūžta.
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Elliw Gwawr Dwynwen Goff Spalio 14, 2022, 10:22:33 pm
Buvo siaubingai šalta. Elliw neįsivaizdavo, kodėl ji stovi kažkur, kur pučia vėjas, o kažkas krenta ant galvos. Dėl to, žinoma, kaltos buvo tik septynios bjaurios mergiūkštės, tačiau velsietė nenorėjo šnekėti nė su viena iš jų. Ne, geriau jau eiti kur nors, kur yra šilčiau, ir ten susirasti teleskopą.
Kažkodėl rankoje buvo šluota, tad mergaitė pabandė ją pakelti ir nuveikti ką nors naudingo. Ji buvo prilipusi (o gal ir prišalusi, nors Elliw to ir nesuprato) prie žemės, tad teko gerokai pasistengti. Galiausiai pavyko pakelti tą niekam nenaudingą daiktą. Deja, kaip tik tuo metu Klastūnyno komandos gaudytoja pamatė ne ką kitą, o neLiuciją.
- Tai tu kalta! - suriko ji, o iš burnos pasileido garas. Jis, žinoma, ten taip pat atsirado tik per tą neįtikėtiną bjaurybę, tad Elliw dar labiau supyko. Žengusi du žingsnius bjaurybės link čiupo už jos šluotos (ir kodėl čia visi stypso su šluotomis?!) ir stipriai trūktelėjo. Ištraukė kelis žabus, bet netrukus pamiršo, kodėl tai padarė. Faktas, kad jie priklauso neLiucijai, taip pat neužsiliko atmintyje. Vis dėlto žabai buvo visiškei nereikalingi, tad Elliw juos nušveitė kažkur. Deja, į neLiuciją pataikyti turėjo mažai šansų, mat švystelėjo juos į priešingą pusę.
Kiek pasvarsčiusi pamiršo, apie ką galvoja, tačiau vis tiek atsisėdo ant šluotos ir pakilo. Nuoširdžiai vylėsi, kad ten bus šilčiau, bet netrukus paaiškėjo, kad to tikėtis naivu. Laimei, Elliw tuo metu viltį jau buvo pamiršusi, tad nebuvo priežasties nusiminti. Būtent dėl tos priežasties velsietė tiesiog kilo aukštyn ir stengėsi apie nieką negalvoti.
Kai tiesiai į akį įkrenta snaigė (ar ji neturėjo kažkokių apsauginių akinių?!), apie nieką negalvoti negali net ir Elliw.
- Tai tu kalta! - garsiai suriko ji. Tos septynios bjaurios mergiūkštės privertė ją atsidurti čia, kur yra siaubingai šalta ir nematyti nė vienos draugės! Reikia jas visas gerai pamokyti. Pavyzdžiui, trenkti iš šluotos į galvą. Ta mintis buvo labai nuostabi - Elliw netgi prisiminė sėdinti ant šluotos. Pabandė ją paimti, kad galėtų trenkti per kokią bjaurią galvą, bet staiga vos nenukrito. Tai gerokai išgąsdino - gaudytoja nesuprato, kad ne kas kitas, o ji pati vos nenumetė savęs pačios nuo šluotos. Ne, geriau jau kaltinti bjaurias mergiūkštes. Kurį laiką padrebėjusi iš baimės Elliw pamiršo, kodėl tai daro, ir nuskrido tolyn. Jai visai nepatiko čia kažkur skraidyti, bet taip bent jau nematė visokių bjaurybių, kurios tik ir griauna kitiems gyvenimus.
Elliw pasirodė, kad prie jos priskrido kažkokia žalia dėmė, o tai išgąsdino. Ką gali žinoti, gal tai vėl kokia bjauri mergiūkštė? Velsietė nuskubėjo tolyn. Visai pamiršo, kad ne bėga, o skrenda, tačiau pavyko pasprukti, o tai jau buvo neblogai. Klastuolė šiek tiek pralinksmėjo. Netrukus jau bandė prisiminti, ką čia daro. Ar gali būti, kad ji ieško skraidančio šaukšto? Tokia mintis visai sudomino, tad Elliw apsižvalgė. Aplinkui buvo daug sniego. Tiesą sakant, atrodė, kad temsta, o tai visai nebuvo gerai. Kaip ji žinos, kur nešti tą šaukštą, jeigu nieko nematys? Susimąsčiusi velsietė į kažką atsitrenkė. Tik po kiek laiko susivokė, kad tai kažkoks stulpas, bet tai ją menkai sudomino, o netrukus tokią smulkmeną velsietė jau buvo pamiršusi.
Vis dėlto idėja apie šaukštą (nors pačios idėjos velsietė neprisiminė) buvo gana įdomi. Kiek pasvarsčiusi Elliw nutarė, kad jai reikia tą šaukštą surasti. Apsižvalgė ir tolumoje pastebėjo kažką blykstelint. Ar tai galėjo būti tasai šaukštas? Nusprendusi, kad kaip tik taip ir yra, klastuolė pasileido į tą pusę.

[Bandymas pastebėti aukso šmaukštą: 5]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Dori Mendel Spalio 15, 2022, 09:28:57 am
Tikriausiai tai pirmas kartas, kuomet Dori, pakilusi į kvidičo aikštę per rungtynes, pagalvojo, jog šią akimirką mieliau gulėtų minkštuose pataluose ir gurkšnotų šiltą arbatą. Nors su tuo arbatos gurkšnojimu irgi ne pyragai - ryti gėrimus ar maistą buvo sudėtinga, mat tamsiaplaukei nežmoniškai skaudėjo gerklę. Ji sirgo. Sugebėjo susirgti per kvidičą ir negalėjo nustoti savęs dėl to kaltinti. Ar dabar, dairantis muštuko per šitokį šaltį, sningant ir dar neturint jėgų, jai pavyks nublokšti juodąjį kamuolį į priešininkus?
Tačiau šių rungtynių sunkumai ties stiproku peršalimu nesibaigė. Šiandien vienas iš Dori varžovų - Alanas. Po velnių, kaip galima žaisti kvidičą su savo vaikinu? Esant skirtingose komandose? Šeštakursė, nors ir serga, bet jau tikrai būtų aprėkusi kelis grifus ir tokiu būdu bandžiusi sukelti jiems spaudimą. Kartais per kvidičą ji elgdavosi bjauriai. Na, pavyzdžiui, rungtynių su Švilpyne metu Dori prisikabino prie tiek žaidėjų, prie kiek sugebėjo. O šiandien to padaryti negalės. Negalės dėl Alano, nes jis nesupras tokio merginos elgesio. Kad ir kaip Mendel mylėjo kvidičą, bet draugystė su raudonplaukiu jai buvo svarbesnė. Žinoma, jis ne kartą matė, kad paauglė per rungtynes ne visada elgiasi gražiai. Tačiau daryti taip per rungtynes, kuriose žaidžia ir jis... Deja, bet Mendel nedrįso.
Atsidususi klastuolė apsidairė, nes minutėlei buvo paskendusi savo mintyse ir pražiopsojo vieną muštuką. Šis pralėkė pro pat jos galvą. Pora centimetrų šonan ir būtų pačią numušęs. To dar betrūko, kad mane, Klastūnyno komandos atmušėją, ne kokią tai antrakursę, ne ketvirtakursę, o visą šeštakursę, jau ne vienerius metus žaidžiančią kvidičą, nuneštų muštukas, pagalvojo bandydama susikaupti. Šią akimirką muštuko šalia nesimatė, tad mergina apžvelgė varžovų komandos narius, kurie, deja, šį kartą jau nebuvo panašūs į darželinukus. Kaip kad švilpiai.
Grifų Gūžtos žaidėjai visi buvo vyresni. Tik Olive, viena iš puolėjų, mokėsi trečiame kurse. Mendel neteko su ja kalbėtis, kaip ir su didžiaja dalimi priešininkų, tačiau tikriausiai ir taip aišku, jog Alanas buvo šį bei tą užsiminęs apie kiekvieną grifų žaidėją. Kaip ir Mendel - apie klastuolius. Aišku, jie nesidalino vienas su kitu žaidimo strategijomis. Ir tai buvo velniškai sunku, nes šiaip jau abu yra įpratę kalbėtis apie viską. Ir Dori siaubingai buvo pasiilgusi Alano - pastarąją savaitę jie daugiausiai bendravo rašiūno pagalba, mat mergina nenorėjo užkrėsti vaikino, juolab prieš rungtynes. Tiesą pasakius, dabar ji stengėsi į Alaną nežiūrėti, kad nepraskystų.
- Mes nugalėsim! - norėdama padrąsinti Klastūnyno komandą, nes grifai atrodė išties rimtai, na, vien jau dėl savo amžiaus, garsiai sušuko Dori.
Deja, jos balsas nuskambėjo apgailėtinai. Buvo pavargęs, prikimęs, taip pat prabilus į burną prikrito snaigių ir viena jų, o gal net kelios, pasiekė gerklę. Tada Mendel pradėjo stipriai kosėti ir prireikė šiek tiek laiko, kad atsigautų. Apkosėjo ji ir komandos narius prieš pat kylant į aikštę. Tos visokios mikstūros, kurias geria jau ne pirmą dieną, visai nepadeda. Be to, komandos nariai nebuvo patenkinti ir tuo, jog Dori netyčia prasitarė, kad nežino, ar sugebės, esant reikalui, blokšti muštuką į Alaną. Jei atvirai, ji nežinojo, ar sugebėtų mušti jį ir į Henrietą, bet tai sugebėjo nutylėti.
Muštukas! Šis ir vėl skriejo pro Mendel, tik dabar jau pro šoną, ir šį kartą kvidičininkė spėjo sureaguoti laiku: bloškė jį į septintakursį grifų atmušėją atiduodama tam paskutines jėgas. Deja, bet šiandien nelabai jomis tikėjo.

[Atmušimas į Walguną Levinsą: 1, 5]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Patricijaa Spalio 15, 2022, 01:43:41 pm
Patricija Simoneti stypsojo aikštėje ir drebėjo nuo šalčio. Rankoje spaudė mylimą šluotą skambiu pavadinimu Padangių Valdovė. Aš irgi esu padangių valdovė. Bandė pakelti sau ūpą ir pagaliau pasijudinti iš vietos. Bet po galais sunku buvo save priversti pagaliau pajudėti ir pradėti skraidyti. Simoneti įsivaizdavo kas bus, kai pakils į orą ir visu greičiu švilps per aikštę ieškodama šmaukšto. Prasidės tikras šiaurės ašigalis. Koš prakeiktas vėjas. Sustipsiu į ragą. Kuriam galui išvis panorėjau žaisti kvidičą?
Bet reikėjo imtis veiksmo, o ne stirksoti čia, kaip kokiai vėplai. Pirmai pradžiai Patricija priėjo prie to raudonplaukio teisuolio Alano ir rėžė jam.
- Net nebandai nusileisti Klastuoliams supratai? - Iš to Senklerio šito buvo galima tikėtis. Patricija ne kartą matė jį ir Klastūnyno atmušėją kartu. Jei pastebėdavo tą vaikiną, tai ir toji Klastuolė beveik visada būdavo šalia. Tegul tik pabando dėl tos mergiotės pasidavinėti ir pamatys, kad ankstesni mūsų kivirčai buvo visiškas niekis.
Dabar apie tą nuobodą, teisuolį, sąžinės įsikūnijimą neduodantį jai ramybės savo amžinais priekaištais nebuvo laikas galvoti. Mergina pagaliau apžergė šluotą ir pakilo į orą. Ir iškart nuzvimbė prie Klastūnyno gaudytojos.
Tai teleskopų karalienei Patricija suplanavo neduoti ramybės. Jau pasiklausinėjo apie Elliw kitų mokinių. Ir ne dėl kvidičo. Tiesiog ji patraukė dėmesį. Juk valkiodavosi su teleskopais visur kaip pamišėlė. Todėl Rudens pabaigoje Simoneti ir paklausė apie ją savo draugių. O užklaususi dar sužinojo, kad ji niekada nepraleidžia aukso šmaukšto, kad visada jį sugauna. Todėl Dabar šeštakursė ir sekiojo paskui Elliw. Kaip amžino priklijavimo kerais prilipdyta.
O tai buvo sunku daryti. Nes Teleskopų karalienė skraidžiojo visiškai nenuspėjamai. Kartą net rėžėsi į stulpą. Patricijai teko staigiai stabdyti, kad pati nepakartotų to nuostabaus Elliw triuko.
- O tau rimtai ne vieno varžto trūksta. - Tarė. Ir jei atvirai, tai vos prasidėjusios varžybos pradėjo nusibosti. Šalta, iš dangaus byra sniegas. Krenta ant veido, ant akinių. Matomumas prastas. O baisiausia, kad Grifės priešininkė yra kažkokia keistuolė. Ir jei Elliw pirma pagautų šmaukštą, visas koledžas užsirauktų amžiams. Nors koks man skirtumas? Pamanė. Gal rimtai leistis ir dingti iš čia?
Patricija išties ketino leistis ir mauti iš aikštės. Troško nusirengti sušlapti pradėjusius rūbus ir atsisėsti prie židinio bendrajame kambaryje. Bet tada pastebėjo, kad Elliw pagreitino tempą. O Patricijai pasirodė, kad tolumoje kažkas blykstelėjo. Gal tik pasivaideno. Pagalvojo, bet Nedelsė. Simoneti pasileido lėkti paskui Elliw. Rūko pamiršusi šaltį ir sniegą. Dabar tenorėjo tik pagauti tą mažutį kamuolėlį. Merginą pamažu užvaldė azartas ir jaudulys. Greičiau! Ragino savo šluotą lėkti. Mintis, kad galbūt šmaukštas atsidurs jos rankoje ir kad nušluostys Klastuoliams nosį atrodė tiesiog fantastiška.

[Bandymas pastebėti aukso šmaukštą: 3]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Alanas Senkleris Spalio 15, 2022, 07:38:09 pm
Diena labai netiko žaisti kvidičui. Jau ir taip buvo šalta. O dar pradėjo snigti. Bus sudėtingos rungtynės. Pamanė raudonplaukis. Snaigės biro vaikinui į plaukus, krito ant veido. Ir tirpo, dar labiau vėsindamos. Tik Alanui šaltis atrodė menka problema. Jį labiau jaudino tai, kad Dori sirgdama turės žaisti. Ir dar tokiu siaubingu oru. Jau ir taip visą savaitę sirgo. Jie negalėjo susitikti. Po žaidimo jai būtinai reiktų išgerti didelį puodelį arbatos. Ir būtų neblogai, jei išgertų eliksyro nuo peršalimo. Galvojo Vaikinas. Tik nežinojo kaip prikalbinti Dori nueiti į ligoninę. Ypač jeigu Klastūnynas laimėtų varžybas. Tada ji tikriausiai norėtų švęsti. Ir tikrai susirgtų dar labiau.
Iš tų minčių ištraukė piktas Patricijos balsas. Su ta mergina Senkleris niekados nesutarė. Dėl to, kad ji mėgdavo paklaidinti pirmakursius pilies koridoriuose, Prigąsdindavo juos nebūtomis istorijomis. Aišku tuos, kurie atvykdavo į magijos pasaulį apie jį nieko nežinodami. Iš žiobarų šeimų. Ir šiaip prikrėsdavo galybes nesąmonių, apie kurias dabar galvoti nebuvo nei vieta, nei laikas. Kelis kartus Alanas jai pasakė savo nuomonę apie tokį elgesį. O toji žinoma užsiuto.
Į patricijos žodžius vaikinas neturėjo ką atsakyti. Tik nusišypsojo kuo maloniausiai. Toks jo elgesys labiausiai nervindavo Simoneti. Alanas jau tą buvo pastebėjęs iš kitų jų susidūrimų. Tada apžergė šluotą ir pakilo į orą. Pasidavinėti Klastuoliams ir neketino. Visų pirma, norėjo normaliai pažaisti. Pasimėgauti žaidimu. O antra, jei jam kada į galvą šautų tokia nesąmonė, o Dori sužinotų, kad pasidavinėjo tyčia. Tai jie susipyktų ilgam laikui. Bent Alanui taip atrodė. Aišku keista buvo žaisti prieš Dori. Bet juk tai tebuvo tik žaidimas. Paprastos varžybos. Grifas kažkaip to labai nesureikšmino. Gal todėl, kad kvidičas penktakursiui nebeatrodė baisiai svarbus dalykas. Žinoma, norėjo laimėti. O pradėjus žaisti apėmė jauduliukas. Bet vis tiek, tai nebuvo jam svarbiausias dalykas.
Raudonplaukis nuskriejo prie lankų. Pakibo ore ir pradėjo žiūrėti kas dedasi aikštėje. Šiaip kvidičą mėgo. Pirmame kurse svajojo patekti į komandą. Norėjo žaisti puolėjo pozicijoje. Tik dabar tas noras seniai praėjo. Alanui patiko būti gynėju. Nes puolėjai buvo žaidimo centre. O užimdamas gynėjo poziciją jis galėjo ramiai kyboti ne toks pastebimas. Bent jau tol, kol link lankų neatlėks priešininkų puolėjas su kritliu.
Kol kas jam nebuvo ko veikti. Pavirsiu į varveklį čia bekybodamas. Pamanė. O tada pastebėjo, kad jų atmušėjui, jauniausiam iš visų žaidėjų gresia pavojus. Į jį lėkė Dori paleistas muštukas.
- Walgunai, Muštukas! - Šūktelėjo ir pasileido berniuko pusėn. Abejojo, kad spės jį uždengti nuo pasiutėlio kamuolio. Bet mane, kad taip gal bent atkreips komandos draugo dėmesį.

[Bandymas uždengti Walguną Levinsą nuo muštuko: 3, 5]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Walgunas Levinsas Spalio 15, 2022, 07:46:25 pm
  Pagaliau! Taip, pagaliau! Pagaliau atėjo mano eilė pažaisti kvidičą! Pagalvojo Walgunas. Jam patiko skraidyti šluota, patiko kvidičas. Tiesa, žaisti kvidičo jam dar nebuvo tekę, tačiau kiekvieną kartą žiūrint kvidičą jo smegenys sakydavo, kad kada nors reiks sužaisti ir jam. Ir ne tik smegenys, o ir širdis. Išties, žaisti kvidičą buvo Walguno svajonė, kuri dabar, rodos, pildėsi. Tiesa, džiaugsmą bei azartą lydėjo ir nerimas, tačiau berniukas stengėsi vyti jį iš savo minčių. Šiuo metu buvo kur kas svarbesnių reikalų. Kol jis su kitais Grifų Gūžtos komandos nariais stovėjo aikštėje pamatė, kad jų gaudytoja labiau būtų tikusi klastuolių komandai. Tiesa, gal ir būtų praleidęs jos žodžius pro ausis jei jie būtų sakomi jam, tačiau dabar girdėti tokių žodžių komandos nariui negalėjo, todėl patraukė prie jų.
- Kas tau leidžia taip sakyti komandos nariui? Ar nori, kad jis apie tai galvodamas nukristų nuo šluotos? Pagaliau suprask į kokį koledžą patekai, - tarė Walgunas kiek piktu balsu. Jis nenorėjo to girdėti. Vien tie žodžiai, kurie buvo skirti Alanui pervėrė jo širdį. Kodėl ji taip elgiasi? Kodėl? Negi ji tokiu būdu nori neleisti ramiai žaisti savo komandos nariui. Negi ji nori, kad tas komandos vieningumas dingtų tiesiog dabar? Pagalvojo atmušėjas. To jis visiškai negalėjo suprasti. Taip, suprantu, kad kažkuris komandos narys gali nepatikti, tačiau gal nereikia to taip paprastai išreikšti? Dar pridėjo mintyse.
  Prasidėjus žaidimui grifas iškart kilo. Žinojo, kad laiko mąstyti nebuvo, nėra ir niekada nebus. Taip, laiko nebuvo, tačiau, panašu, jo mintys to nesuprato. Jos sau laisvai galvojo apie dalykus, kurie visiškai nebuvo susiję su kvidiču ir taip tik kvaršino Walgunui galvą. Kodėl aš negaliu galvoti tik apie kvidičą? Kodėl? Mintyse visų pasaulio dievų, velnių bei karvių paklausė berniukas. O taip, jis mėgo karves. Deja, bet šiuo metu laiko galvoti apie mėgiamus gyvūnus nebuvo. Reikėjo ką nors daryti, nes kitu atveju turbūt būtų buvę riesta ne tik jam, bet ir visai komandai. Todėl, kad taip neatsitiktų jis skraidžiojo dairydamasis muštuko, tačiau ilgai jo nepastebėjo, todėl pradėjo galvoti apie komandų narius bei juos lyginti. Taip... Na ir komandėlės. Tikrai labiau džiaugčiausi jei šmaukštą pagautų Elliw, o ne Patricija. Ta bent nesisvaido tokiais aiškinimais. Nors trenktos tai abi. Pagalvojo Walgunas. Jis išties nesidžiaugė tokia komandos sudėtimi. Žinoma, buvo gerai, kad ji apskritai yra, tačiau vis dėlto nebuvo nuostabi. Na, tokia nebuvo bent jau Walguno atžvilgiu. Tikrai visi su manimi sutiktų. Pgalvojo jis, o tada prisiminė, kad dabar tikrai ne laikas apie tai galvoti. Tuo metu jis pamatė, kad į jį skrieja muštukas, o ir išgirdo Alano perspėjimą. Galvojo, kad gal reiktų jį į ką nors paleisti, tačiau nusprendė pasirinkti kiek labiau patikimą apsisaugojimo būdą, todėl tiesiog staigiai metėsi į šoną.

[Muštuko išvengimas: 2, 4]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Alrisa Fuentes Spalio 15, 2022, 08:24:22 pm
Blogesnės nuotaikos Alrisa net negalėjo būti. Šlykstus oras jau ir taip varė iš proto, skatindamas norą nukelti rungtynių pradžią kuo toliau į ateitį. Be to, Klastūnyno komandą sudarė ir du nekenčiamiausi žmonės, tik ir besiprašantys gero vožtelėjimo šluota. Tuo tarpu Kaedė, sužibėjusi praeitose rungtynėse, buvo pelniusi septintakursės pagarbą. Vis dėlto dabar visam šitam maskaradui ji turėjo vadovauti, tačiau nei energijos, nei ryžto tam nebeturėjo. Išorėje ji buvo tik paniurusi mergina, spoksanti į niūrų dangų bei nelaukianti akimirkos, kada reikės šokti ant šluotos ir pasitikti likimą. Mintys skraidžiojo aplink tai, kad jokiu būdu negalima nusileisti tiems kvailiems grifams, tad ne iš karto pastebėjo, jog Elliw sumanė prisiartinti. Juodaplaukė net krūptelėjo, tai bjaurybei surikus, bet greitai atgavo savitvardą:
-Pati tu kalta, besmegene! Ką tu… - Alrisa ūmai nutilo, pamačiusi, ką kvėša daro su jos šluota. - …Grąžink juos čia, o tai paversiu tave skraidančiu kilimu!
Deja, mergiotė pasiskubino pakilti ir vėl išsisukdama nuo klastuolės rūstybės. Rungtynės jau prasidėjo, tad kapitonė draugiškai paragino komandą:
-Nagi, nagi! Keliam subines! O tu, karve, dosniai kosėk ant grifų ir kad man nebūtų išsidirbinėjimų su kažkokiais vaikinais! Kitaip įtėkšiu į priešininkų lankus! - sulig tais žodžiais septintakursė pakilo, panosėje keiksnodama šūdiną orą.
Kai jau buvo galima matyti pusėtiną aikštės vaizdą, ji įdėmiai apsižvalgė, ieškodama raudonos dėmės, greičiausiai skubančios link jų komandos lankų. Ten, tarp priešininko rankų, slėpėsi kritlis, kurį Alrisai labai magėjo pasiglemžti. O jį pasisavinus tik švyst - ir įmesti į lanką. Tačiau kažkodėl tų šlykščių ryškiai raudonų kaip spuogai apsiaustų nesimatė.
-Kur jūs slepiatės, gaidžiai? - apsukusi ratą riktelėjo ji bei susiraukė. Rankos jau spėjo prišalti prie pagalio, o apatinė kūno dalis - sustirti į ragą. Tik galva ir kaklas, nuolat sukiojamas į šalis, jautėsi bent kiek gyvesnis. Mintys tarsi savaime nuplaukė prie šilumos krantų - netrukus Alrisa svajojo apie karštą šokoladą ir garuojančias bandeles, o ne apie grifų puolėją. Šiek tiek vėliau ji pradėjo mąstyti apie savo mieląjį augintinį Yuno: juodaplaukė gailėjosi, kad apačioje nestovi šiknašaudis pliurzis ir nešaudo ugnies kamuolių į priešininkų komandą. Tai būtų smagu matyti tokį vaizdelį. Nudirbtų už mus visą bjaurų darbą. Ar bent jau truputį sušildytų šitą Antarktidą. Užsisvajojusi mergina ne iš karto pastebėjo pasikeitusią situaciją, tad balsiai išreiškė savo jausmus:
-Kad tave kur nušalusi trolio nosis! Negi jų smegenys visai suledėjo ir pasidarė niekam tikusios?! - Nors jos ir anksčiau tokios buvo.
Neaušindama burnos mokinė švilptelėjo žemyn, link mažytės rudos dėmės baltame fone. Pro šalį nelauktai praskriejo gerai pažįstamas veidas:
-Ėėė, ko vypsai it ledo luitą prarijus?! - ji pasipiktino kita puolėja, - Negi nematai, kad grifai kritlį su sniego gniūžtėm painioja? Tik imk ir mesk į lankus! Nors ką čia su tavim kalbėtis, imsiu ir pati padarysiu… - murmtelėjo mergina ir su vėjeliu čiuptelėjo užmirštą kamuolį. Nepaisydama krūtinėje džiaugsmingai dundančios širdies, ji nepametė galvos ir tuojau nusklendė lankų link. Pirštai buvo visiškai sušalę, tad kartą vos neišmetė kritlio. Laimei, šis netroško palikti klastuolės glėbio, tačiau nenumaldomai artėjo akimirka, kai jis skrieste įskries į tų tuščiagalvių lankus. Alrisa užsimojo ir paleido kamuolį.

[Metimas atkovojus kritlį iš neutralios zonos: 3, 6]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Coraline Williams Spalio 15, 2022, 08:34:56 pm
Antrosios kvidičo rungtynės. O jaudulys atrodė buvo dar didesnis, nei prieš pirmąsias. Bet Coraline žinojo, kad jis pradings vos atsisėdus ant šluotos ir pakilus aukštyn. Nerimas, baimė, laukimas, nekantrumas ir viskas kas tik gali užvalgė Coraline protą ir kūną. Jau tuoj tuoj ji kils aukštyn į padangę ir žais burtininkų taip pamėgtą žaidimą- kvidičą.
 Teisėjui sušvilpus juodaplaukė stipriai atsispyrė nuo žemės ir tvirtai rankomis gniauždama šluotos kotą pakilo. Sklęsdama ore mergina kažką burbėjo po nosimi, aprėkė priešininkų komandos narius, apskrido aikštę keletą kartų ir nuskrido prie lankų, kuriuos turėjo saugoti. Tik užėmusi savo vietą aikštėje suprato kaip šalta yra lauke. Coraline nesuprato kaip taip greitai eina laikas, atrodo ką tik vyko traukiniu į Hogvartsą, dalyvavo pirmojoje pamokoje, o dabar jau žiema. Ši mintis merginą nuliūdino, nes tai reiškė, kad greitai bus pavasaris,o tada vasara ir reiks išvykti namo, į vietą vadinamą- namais, nors  jos niekas niekada nelaukia.   Po pergalingo laimėjimo prieš švilpius arogancijos pas klastuolę atsirado dar daugiau. Ar tai gerai? Galbūt. Jei tai padės laimėti dar laimėti šias rungtynes, tai kodėl gi ne? Priešininkai šį kartą buvo vyresni, tik vienas kitas pirmakursis ar dar kažkoks kelintakursis. Grifų komanda buvo per daug rimta.
-Nuobodos,- burbėjo klastuolė, dairydamasi ar neatskrenda muštukas ar dar blogiau kritlis. Kelias buvo laisvas todėl Coraline laisvai galėjo priskristi prie kažkurio nors priešininkų komandos nario ir pasakyti kažką (ne)gražaus.
- Jūsų komanda nelaimės. Jūs per daug nuobodūs, o būtent tokie žaidėjai čia nereikalingi!- rėkė ant jauniausio grifų žaidėjo.- Susitaikykite su pralaimėjimu, nes būtent mūsų komanda laimės šį žaidimą.
Pašaipiai išsišiepusi juodaplaukė grįžo prie lankų, pakeliai netyčia trinktelėdama iš alkūnės ar atsitrenkdama į kažkurį klastuolių komandos žaidėją.
- Atsiprašau!-dėl visa ko atsiprašė, nenorėdama žaidimo pradžioje susipykti su kažkuriuo komandos nariu.
Šaltis smelkėsi į plaukus, drabužius, kūną. Snaigės krito ir tirpo plaukuose, drabužiuose ir visur kur tik galėjo. Šaltis trukdė susikaupti, o mintys sukosi ne apie žaidimą, o apie šiltą lovą, sausus drabužius ir puodelį arbatos.

[-]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Kaede Siobhán OConnor Spalio 15, 2022, 08:50:30 pm
     Šiandien reikėjo viską pamiršti. Reikėjo pamiršti viską, kas buvo praėjusį kartą per Kvidičo rungtynes kovojant dėl pergalės su Švilpynės koledžu. Visus sėkmingai perimtus ir į lankus pataikytus kritlius, visas komandos ir bendrakoledžių šypsenas po sėkmingo žingsnio, taip pat ir visas nesėkmes bei, svarbiausia, pamiršti pergalę. Šiandien buvo nauja diena, naujos rungtynės, nauji varžovai. Tai, kas buvo praėjusį kartą Kaedės ir jos komandos šiuo metu negelbės, o užplūdę džiaugsmo ir kiek pagyrūniško pasididžiavimo savimi kupini prisiminimai apie praėjusių rungtynių saldžią pergalę prieš geltonųjų dėmelių komandą, galėjo tik skaudžiai pakišti koją. Dėl to geriausia būtų juos visus iki vieno pamiršti nors kelioms valandoms. Be to, šiandien priešaky jau mirgėjo nebe geltonųjų, o raudonųjų dėmės, kurios, pakilus aukštai į dangų ir nuo jų atsiskyrus, beliks tik dėmelės, kurių vardų Siobhána, eilinį kartą, nė nesistengė įsiminti, o tiksliau net jais pasidomėti. O kam jai to reikia? Ji jugi ne kokia Kvidičo rungtynių komentatorė, kuriai svarbu žiūrovams nurodyti tikslų žaidėją bei jo atliktą veiksmą. Ji yra ta žaidėja, apie kurią turi kalbėti komentatorius, ne atvirkščiai. Viskas, ką jai reikia žinoti - kaip vikriai valdyti šluotą, kaip išvengti kliūčių - jeigu tokios iš vis atsirastų - ore, keletą taktikų bei geriausią būdą (su)gauti kritlį ir jį paleisti tiesiai į lankus. Visa kita buvo tik pašalinės smulkmenos, be kurių gyvenimas būtų gerokai paprastesnis. Pavyzdžiui sniegas, kokio velnio jis iš vis reikalingas? Kaedė nematė aplamai tokio reikalo prasmės, o juo labiau būtent šiuo metu. Tas, kas kontroliuoja orą šioje Saulės sistemos planetoje, nusrendė gerokai paerzinti šiandien susirinkusius žaisti kvidičininkus. Nors, kada gi jis ko nors neerzina? Visuomet, kai planuoji gražią dieną, tas oro kontrolierius sugalvoja tave paerzinti! Kaedė yra žmogus, kuris kai jai kas nors nepatinka, baisiai pasiunta ant to, kas dėl to nepatikimo kaltas, o tai reiškia, kad gerai jį pamoko kumščiu. Deja, šiandien išlieti savo pykčio neturėjo ant ko, mat kas tas oro kontrolierius - O'Connor nenusimanė. Mėgindama nukreipti mintis kitur ir negalvoti apie sunkią kliūtį, „tykančią ore“, Kaedė užtikrintu ir ryžtingu balsu - o tai reiškia, kad tokios smulkmenos kaip šaltis bei speigas jos nesulaikys nuo klastuolės tikslų - pareiškė:
     - Gerai pamokom tuos raudonus, kolegos! Gero mačo!
     Išgirdusi abejotiną atsaką apie negalavimus į jos entuziastingą paraginimą, Siobhána atsigręžė į balsą ir jau užsimojo gerai tvoti balso šeimininkei, tačiau tuo metu per aikštę nuaidėjo teisėjo švilpukas ir minėtoji jau buvo ore. Keikdama labiau ją negu save, kad pavėlavo akimirka su visais kartu pakilti į dangaus platybes, O'Connor jau pakėlusi šluotą ore, užšoko ant jos ir pasivijo Dori, suvokusi, jog tai ji kalbėjo apie galimybę nepataikyti iš muštuko į kažkokį grifų žaidėją.
     - Susiimk, moterie! KAS TAU DAROS?! Sugebi man nepataikyti ir aš tave gyvą sudeginsiu, supratai?! - žinoma, nieko deginti ji neketino, tačiau tikrai nepaliks Dori be savo pamokymų po varžybų, jeigu ji sugebės šiandien susimauti.

[-]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Olive Cate Rechens Spalio 15, 2022, 09:32:05 pm
Vos tik atsibusi ryte Olive buvo nuostabiausios nuotaikos dėl tą dieną vykstančio kvidičo čempiono. Ši gera nuotaika išliko per visą likusį laiką iki tol kol trylikametė įžengė į pačią  kvidičo areną. Netgi baisus oras taip neišgąsdino grifiukės kaip tas milžiniškas jaudulys per pirmąjį kvidičo čempionatą. Viskas bus gerai. Sakė sau Cate nors tai ir nelabai ją padrąsino. Kai suskambėjo švilpukas mergaitė atsisėdusi ant šluotos pakilo į orą.  Kitaip negu apačioje, ore vėjas ir šaltis dar labiau jautėsi. Nors mergaitė turėjo apsauginius akinius vis tiek krentantis sniegas labai trukdė matyti. Grifė trumpai sustojo nusivalyti akinių kol suprato, kad nėra laiko sustojimams ir poilsiui bei reikia veikti. Tada ji suprato, kad kritlis jau yra klastūnyno puolėjos rankose. Pala ką ? Ar aš kažką praleidau ? Sutrikusi savęs pradėjo klausinėti trečiakursė. Ir pradėjo staigiai vytis jau tolstantį žalią taškelį. Jos vardas lyg tais Alrisa ar kaip ten. Kol vijosi puolėja Cate dėl kažkio nuojautos pojūčio sustojo. Ką aš čia darau ? Turi ją vytis kitaip mes  tikrai pralaimėsim. Mąstė Rechens pavardės savininkė. Ji jau norėjo toliau vytis klastuolę, bet tik tada ji susivokė, kad tai būtų beprasmiška, nes Alrisa buvo jau kitoje arenos pusėje. Ką gi teliks laukti. Pamanė Cate, bet vis dėl pradėjo toliau skristi link lankų ir Klastūnyno puolėjos.
[-]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Liucija Andersson Spalio 15, 2022, 11:05:45 pm
RPG vertinimas

Elliw Gwawr Dwynwen Goff: 9
Dori Mendel: 8
Patricija Simoneti: 9
Alanas Senkleris: 10
Walgunas Levinsas: 9
Alrisa Fuentes: 6
Coraline Williams: 9
Kaede Siobhán O'Connor: 10
Olive Cate Rechens: 9
Henrieta Poter: -


Bendras dalyvio koeficientas

Elliw Gwawr Dwynwen Goff: NK[8] + PĮK[4.5] = BDK[12.5]
Coraline Williams: NK[7] + PĮK[4.5] = BDK[11.5]
Dori Mendel: NK[7.5] + PĮK[4.0] = BDK[11.5]
Kaede Siobhán O'Connor: NK[6.5] + PĮK[5.0] = BDK[11.5]
Alrisa Fuentes: NK[8] + PĮK[3] = BDK[11]

Patricija Simoneti: NK[7.5] + PĮK[4.5] = BDK[12.0]
Alanas Senkleris: NK[7.5] + PĮK[5.0] = BDK[12.5]
Walgunas Levinsas: NK[6.5] + PĮK[4.5] = BDK[11.0]
Olive Cate Rechens: NK[7] + PĮK[4.5] = BDK[11.5]
Henrieta Poter: NK[7.5] + PĮK[0] = BDK[7.5]


Koeficientų palyginimas tarp žaidėjų

Elliw Gwawr Dwynwen Goff [12.5] - Patricija Simoneti [12.0]  = KS[0.5] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Dori Mendel [11.5] - Walgunas Levinsas: [11.0] = KS[0.5] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Alanas Senkleris: [12.5] - Dori Mendel [11.5] = KS[1] 1 papildomas kauliukų ridenimas.
Walgunas Levinsas: [11.0] - Dori Mendel [11.5] = KS[0] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Alrisa Fuentes[11] - Alanas Senkleris: [12.5] = KS[0] 0 papildomų kauliukų ridenimų.


Komandinis koeficientų palyginimas (KKS)

Klastūnynas[2.5] - Grifų Gūžta [2.0] = KKS[0.5] 0 papildomų kauliuko ridenimų.


Kauliuko rezultatas

Elliw Gwawr Dwynwen Goff 5
Dori Mendel 6
Patricija Simoneti 4
Alanas Senkleris 1, 2
Walgunas Levinsas 4
Alrisa Fuentes 2


Elliw Gwawr Dwynwen Goff pastebi aukso šmaukštą.
Dori Mendel neatmuša muštuko į Walguną Levinsą.
Patricija Simoneti nepastebi aukso šmaukšto.
Alano Senklerio veiksmas anuliuojamas, nes muštukas neskrenda į Walguną Levinsą.
Walguno Levinso veiksmas anuliuojamas, nes muštukas neskrenda į jį.
Alrisa Fuentes neįmeta kritlio pro lankus.


Kvidičo rungtynės tęsiasi

Kritlis yra neutralioje zonoje.

Rezultatas: Klastūnynas 0 - 0 Grifų Gūžta.
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Olive Cate Rechens Spalio 16, 2022, 09:50:07 am
Ech viskas mes tikrai pralaimėsim. Galvojo Olive matydama skraidančia klastūnyno puolėja. Nors mergaitė ir skrido link lankų, bet pasivyti klastuolę vis dėl to  buvo neįmanoma. Kai dar iki lankų ir Alrisos buvo nemenkas kelio galas minėtoji jau metė kritlį į lankus. Tą akimirką grifė užsimerkė ir šįkart ne dėl to, kad negalėjo matyti, bet bijojo išvysti tą vaizdą kaip kamuolys per skrieja lankus.  Pabuvusi kelias akimirkas užmerktomis akimis ir nieko neišgirdusi Cate sutriko. Ar ji iš tiesų nepataikė į lankus ? Pasirodo, kad tai buvo tiesa ir dabar rudos spalvos kamuolys buvo neutralioje zonoje. Tai pamačius trečiakursę užvaldė didelė džiaugsmo bangą, kol ji susivokė, kad negali antrą kartą pavėluoti ir šį kartą iš tiesų turi skubėti. Negaliu antrą kartą prarasti kamuolio. Taigi Rechens pavardės savininkė kuo galinti greičiau skrido prie kritlio. Vos tik atsidūrusi visiškai šalia jo jį pagriebė, pasikišo už pažastimi ir apsukusi šluotą nuskrido prie lankų. Tą kartą ji buvo negu visada ir tas kelias akimirkas kai trylikametė skrido greičiausiai ji tikrai jautė milžinišką adrenalino jausmą. Kai Olive priskrido prie lankų giliai įkvėpė  ir metė jau sušlapusį kamuolį pro lanką. Bus kai bus. Dar spėjo pagalvoti grifiukė.
[Metimas atkovojus kritlį iš neutralios zonos po netaiklaus metimo : 2,7,4]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Dori Mendel Spalio 16, 2022, 12:21:45 pm
Staiga Alano balsas prižadino Dori iš sapno. Walgunas? Dori Walguno nepažinojo, bet žinoti - žinojo jį. Juk jis buvo Juzefo sūnus. Ir kaip tamsiaplaukė sugebėjo dabar šitaip susimaišyti, palaikyti Walguną kažkokiu septintakursiu, pamiršti, kad šiais metais grifų komanda keitėsi, pamiršti, kad jisai bus grifų atmušėjas, juk ji dar galvojo apie tai...
Man visai nebeveikia galva, pamanė šeštakursė ir nusičiaudėjo. Kuo toliau, tuo blogiau jautėsi. Ir, žinoma, muštuko į Walguną taip ir nepataikė, šiandien išties žaidė prasčiau. Pastebėjo, kad Alanas buvo bepradedąs ginti mažių ir tai merginą šiek tiek suerzino, nors ji, raudonplaukio vietoje, juk būtų dariusi tą patį.
Mendel žybtelėjo akimis, tačiau to, savaime suprantama, niekas nematė, nes oro sąlygos buvo per prastos net ir tam, jog normaliai apžiūrėtum, kas sėdi ant priešininkų šluotų. Ir kaip aš sugebėjau šitaip susimaišyti... Šiandiena, bent jau kol kas, buvo išties suknista. Dar karvė Alrisa ėmė rėkauti, tačiau šį kartą Dori neturėjo jėgų atsikirsti. Tačiau kai prie merginos priskrido Kaede ir taip pat puolė kabinėtis, Mendel gerokai susinervino. Konfliktai su Alrisa - Dori kasdienybė, į kurią kartais galima nekreipti dėmesio. Tačiau Kaede... Nors ir gera žaidėja, bet jaunesnė už Dori ir nemenkai, kaip ji drįso imti aiškinti vyresnėlei?!
- Kaede, baik! - griežtai sudraudė bendrakoledžę. Tačiau balsas, kaip ir visą savaitę, skambėjo suknistai. - Jeigu sergu, nemanyk, kad gali prie manęs kabinėtis, - atsikrenkštė. - Kitaip išsitrauksiu lazdelę ir tave pamokysiu, o dabar marš žaisti! - ir Mendel padidino greitį, kad atsidurtų toliau nuo Kaedės. Neturėjo jėgų pyktis su savais, tačiau ir nusileisti nesinorėjo.
Sustojusi aikštės viduryje Dori vėl ėmė kosėti, o kūną neramino drebulys bei stingdė šaltis. Ištirpusios snaigės ir pučiantis vėjas tikrai nepridėjo nei jaukumo, nei stiprino fizinę sveikatą. Drabužiai jau buvo šlapi.
Dori žvilgtelėjo į Alaną ir pagalvojo apie tai, kad kodėl turėtų elgtis kitaip, jeigu ir jis šiuo metu žaidžia šitoje aikštėje? Kodėl ji turėtų atsisakyti savasties? Jai norėjosi kam nors ką nors leptelti, na, iš grifų, tačiau vis dėlto ji taip ir nedrįso to padaryti. Be to, mano balsas, tarsi teisino save.
Tačiau ji privalėjo imtis kokių nors veiksmų. Kaip nebandyti sutrukdyti varžovams pelnyti pergalės? Ir apie tai galvojant Dori pamatė baisų dalyką - toji Olive, grifų puolėja, buvo bemetanti kritlį į lankus.
- Coraline, nepraleisk! - kiek tik galėdama garsiau sužvigo Dori ir eilinį kartą pradėjo kosėti, o gerklę pervėrė dar baisesnis skausmas. - O jūs? Ką darot jūs? - dabar jau bandė rėkti ant Alrisos ir Kaedės. - Abi tik aiškinat, o kritlis pas priešininkus! - nervavosi.
Norėjosi priskristi ir neleisti tam kritliui skrieti į lankus, tačiau to padaryti Dori negalėjo. Juk ji - atmušėja. Jaudindamasi Mendel nusuko akis, nes bijojo žiūrėti, ir tada pastebėjo, kad Elliw veikiausiai mato šmaukštą. Tuomet tamsiaplaukė metė žvilgsnį į tą Patriciją. Neatrodė, kad ši irgi matytų kamuoliuką. Taip, tu jai sutrukdysi jį pamatyti. Kaip tik tą akimirką netoliese skraidė muštukas ir Mendel, prisiartinusi prie jo, iš visų savo jėgų, kurias dar turėjo, bloškė šitą ginklą grifų gaudytojos link. Prikandusi lūpą stebėjo, ar pavyks pataikyti ir tikėjosi, jog teleskopininkė sugaus šmaukštą.

[Atmušimas į Patriciją Simoneti: 2, 3]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Elliw Gwawr Dwynwen Goff Spalio 16, 2022, 12:24:50 pm
Taip, tai tikrai buvo šaukštas! Elliw patenkinta skriejo ten link, nors ir neprisiminė, kodėl tai daro. Vis didindama greitį skriejo blizgančio daikto link ir jau tiesė ranką jį paimti.
O tada Klastūnyno komandos gaudytojos laukė didelis nusivylimas: daiktas, kurį ji vaikėsi ištisas dvi minutes, visai nebuvo taip ieškomas šaukštas. Elliw taip ir nesuprato, kas tai buvo, tačiau kažkokiu būdu ji ir vėl atsidūrė visai netoli neLiucijos. Tik ji buvo kalta, kad velsietė varginosi vytis kažką, kas net neegzistuoja! Taigi dar labiau prisiartinusi prie bjaurybės viena ranka atsargiai paleido šluotą ir trenkė neLiucijai į galvą. Nė nespėjusi priminti, kad tik ji dėl visko kalta, Elliw pamatė kažką blizgaus. Šį kartą tai tiesiog privalėjo būti tas daiktas, kurį ji taip atkakliai bandė sučiupti. Tik kodėl jis visai nepanašus į šaukštą? Daikčiukas buvo apvalus ir, regis, turėjo sparnus. Buvo galima pagalvoti, kad tai sparnuotas kamuolys. O gal tai ir yra kamuolys? Ech, viskas buvo pernelyg sudėtinga, tačiau Elliw nepasidavė. Ji buvo pasiryžusi padaryti… kažką. To jau neprisiminė, bet vis tiek skriejo kažkur. Prieš akis blizgėjo visai įdomus daiktas, tačiau buvo taip šalta, kad negalėjai būti tikras, kad neužšalo smegenys.
Tam blizgiam daiktui staiga pakilus Elliw kilstelėjo šluotos galą, kad ir pati atsidurtų aukščiau. Nė nepastebėjo, kaip įsirėžė į kažką. Ar tai buvo žmogus, ar kokia kita nesąmonė, velsietė nežinojo, bet tai jai ir nerūpėjo: svarbiau buvo nepamesti to blizgaus daikto, kurį jai būtinai reikėjo surasti ir pagaliau sugauti. Gal tada bus galima grįžti kur nors, kur yra šilta ir egzistuoja teleskopai?
Deja, dabar ir toliau reikėjo šalti ir vaikytis skraidantį kažką. Dar ir blizgantį, ne tik skraidantį. Klastūnyno komandos gaudytoja tikrai nežinojo, kodėl ji vis dar trinasi čia, tačiau vis tiek sėdėjo ant šluotos (negi imsi ir nulipsi, kai esi kažkur aukštai ir nulipęs tiesiog skaudžiai prisiplotum?) ir skrido į nežinią. Kilo vis aukščiau ir aukščiau, tikrai buvo galima pagalvoti, kad netrukus išskris iš atmosferos ir pasieks kitą planetą. Gal tai nebūtų labai blogai, tačiau staiga blizgusis daiktas apsigalvojo ir pradėjo staigiai leistis. Ar jis nukrito nuo šluotos? paklausė savęs Elliw, visai pamiršusi, kad sparnuotasis niekada ir nebuvo ant šluotos.
Pagaliau pavyko priartėti prie to daikto ir pabandyti jį paimti. Deja, blizgutis nebuvo nusiteikęs draugiškai: padidino greitį ir vėl kiek nutolo. Supykusi velsietė ir toliau jį vijosi, nors ši veikla jai gerokai nusibodo. Daug smagiau būtų veikti ką kito, pavyzdžiui, trankyti bjaurioms mergiūkštėms per galvas. Ir vis dėlto ji kažkodėl vis tiek vijosi tą daiktą ir atkakliai bandė jį paimti.
- Tai tu kalta! - riktelėjo, kai sparnuotasis ir vėl šiek tiek nutolo. Teko stengtis vėl jį pasivyti ir pagaliau paimti. Kodėl šito negali padaryti kas nors kitas?! Jeigu gerai prisiminė (o, kaip žinia, Elliw atmintis niekada neapgauna), kažkur netoliese buvo ir ne ne ne neDori. Galėtų ji paimti tą kvailą daiktą, ir jie visi keliautų ten, kur šilta!
Blizgučiui apsukus nedidelį ratą aplink iš nežinia kur atsiradusį stulpą Elliw padarė tą patį. Slystelėjo nuo šluotos, tačiau pavyko išsilaikyti ore ir toliau lipti tam daiktui ant kulnų. Tiesa, nebūtų galėjusi pasakyti, ar tokie keisti daiktai iš viso turi kulnus, tačiau ir toliau jį vijosi. Galų gale priartėjo tiek, kad tikrai galėjo pasiekti. Taigi ištiesė ranką ir pabandė sugriebti tą nenuoramą slidų daiktą.

[Bandymas sugauti aukso šmaukštą: 6]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Patricijaa Spalio 16, 2022, 02:05:49 pm
Prakeiktas šmaukštas kažkur prašapo. O gal jai tiesiog pasirodė, kad suregėjo kažką blizgaus. Ir kas galėtų matyti, kai visi akiniai apdrėbti sniegu? Tas šlapias, šaltas sniegiūkštis lindo visur. Nors mergina turėjo viską, ko reikėjo norint apsisaugoti nuo šalčio. Ir vis tiek jo jau pribiro už apykaklės, net už akinių.
O dar Elliw... Apie tą net galvoti nesinorėjo. Sekioti paskui ją buvo tikra beprotybė. Užsimušiu čia velniai griebtų. Bet vis tiek atkakliai mėgino sekti paskui Klastuolių gaudytoją. Nors gal reikėjo pasakyti, kad ji bandė tai daryti.
Prisitrenkti nudribus nuo šluotos ar įsirėžus į stulpą, arba kitą žaidėją Patricija tikrai netroško. Todėl sustojo ir kabodama ore trumpam paleido šluotą. Nusiplėšė akinius ir nubraukė sniegą nuo jų. Kadangi nesilaikė, tai pajuto, jog pradeda kristi žemyn. Šlamštas. Keiktelėjo mintyse. Tada viena ranka laikydamasi už šluotkočio bei laikydama akinius išsikrapštė iš kišenės burtų lazdelę. Teko vėl paleisti šluotos kotą. Tai padariusi greitomis bakstelėjo akinius lazdele bei tarė.
- Impervius. - Tikėjosi, kad gal dabar sniegas taip nekibs prie akinių. Juk iš vandens yra sudarytas, tai gal kerai ir tiks. Mergina užsidėjo juos atgal. Matėsi tikrai kur kas geriau. Reiktų tą perduot komandos nariams. Pamanė. Ne mano darbas tais žiopliais rūpintis, bet gi vienoj komandoj lošiam, tai gal reikėtų pasakyti.
Bet ieškoti Grifiukų dabar tikrai negalėjo. Jau ir taip prarado laiko. Kiekviena akimirka žaidime galėjo būti pragaištinga. Todėl pagaliau vėl įsijungė į rungtynes ir pradėjo lėkti Elliw pusėn. Toji aiškiai kažką vijosi. Nors kai pagalvoji ar galėjo Patricija būti tikra, kad taip yra. Juk tai keistuolei bet kas galėjo šauti į galvą. Deja, patikrinti reikėjo.
Bet tada nutiko tai, kas sumaišė Patricijai kortas. Simoneti pastebėjo muštuką. Tas lėkė tiesiai gaudytojos link. Netoliese skraidė ir to raudonplaukio nuobodos draugužė atmušėja. O muštukas lėkė greitai. Jau tuojau pasieks ir rėšis tiesiai Patricijai į nugarą.
- Tu, prasmek su tuo savo blokštu skradžiai! - Riktelėjo. Jau tiesiog jausdama kamuoliuką prie pat savęs.
Vienu metu mergina bandė dairytis kur jų pačių atmušėjas. Tas Varliūkštis, kuris bandė jai kažką aiškint žaidimo pradžioje. Ir dar žinoma naršė akimis dangų ieškodama šmaukšto ir Elliw. Bet viską suderinti buvo sudėtinga. Žinant, kad už kelių sekundžių pajus muštuko smūgį.
- Ei tu Varliūkšti, Walgunai! - Regis toks jo vardas. - Kur tu po galais, kai tavęs reikia? Ką išvis darai aikštėje? - Suriko. O tada pasirodė, kad pamatė kamuoliuką. Taip, tikrai. Ir figūrą, kuri jį vijosi. Tuomet jau Patricija nebemąstė apie muštuką. Jei pataikys, tai pataikys. Tikėjosi, kad gal kas iš komandos visgi teiksis pridengti. Arba pasirodys mažius Varliūkštis su blokštu ir Pils muštuką tiesiai į Klastuolių atmušėją ar ką kitą iš jų.
- Mes dar susitiksim. - Rėžė tai mergiūkštei. Ir pasileido ten, kur pastebėjo blykstelint kamuoliuką. Aš padangių valdovė. Mes abi tokios. Galvojo vėl ragindama savo šluotą skrieti kuo greičiau. Ne, ji negalėjo leisti Teleskopų Karalienei sučiupti šmaukšto. Nei už ką.

[Bandymas pastebėti aukso šmaukštą, kurį jau persekioja Elliw Gwawr Dwynwen Goff: 4, 6]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Kaede Siobhán OConnor Spalio 16, 2022, 02:31:25 pm
     Rungtynės tik prasidėjo, o Kaedė jau neapkentė vienos iš savo komandos žaidėjų.
     - Pabaigti?! Dori, kas tau darosi?! Pati pabaik savo visas nesąmones ir negalavimus! Dėl Dievo meilės, Dori, mes dabar žaidžiame! Paskutines rungtynes šių metų Kvidičo čempionato, privalai susiimti! Ėėė, aš dar nebaigiau! Nedrįsk manęs palik... - Siobhána nebaigė rėkti ant vienos iš kolegų, mat ši jau buvo nutolusi, o trumpaplaukės gerklė nuo rėkimo ir šalto orų kontrolieriaus parinkto oro jau spėjo paskausti. Nieko gero. Prieš akis dar visos rungtynės, o gerklė jau skauda. Ignoruodama nemalonų skausmą, O'Connor pastebėjo dar vieną blogą ženklą - pro šalį skrendančią kapitonę. Žinoma, viena pati ji tikrai nebuvo joks blogas ženklas, tačiau kai ši rėkia, jog Kaedė pražiopsojo kritlį, tai tikrai nėra gerai. Po galais! Pasiuto Siobhána ant savęs ir ant savojo koledžo Kvidičo komandos kapitonės. Žinoma, tai, jog pražiopsojo savo tikslą, tikrai blogai,  bet Kaedė aiškiai prisiminė, kad dar ir prieš pat rungtynes, ir per teorines treniruotės prieš šias Kvidičo rungtynes prieš Grifų Gūžtos koledžą, jos dvi su kapitone Fuentes buvo aptarusios, jog per šias rungtynes kritliu daugiau rūpinsis ji, o ne Kaedė, man ji daugiau dėmesio kamuoliui skyrė per praėjusias rungtynes! Ko dabar siusti, jei nutarimas buvo toks, o dabar pati jo nesilaiko?! Jei jau Alrisa užpyko, gal jai staiga ėmė nebepatikti toks sumanymas? Bet jį reikia keisti ne prasidėjus rungtynėms, o prieš jas! Susinervinusi mergina paliko tą vietą, kurioje prieš kelias akimirkas barėsi su Dori ir nušvilpė paskui kapitonę paskui kritlį, šiuo metu ramiai sau besileidžiantį žemyn. Nespėjusi pavyti ir aplenkti kitos savo komandos puolėjos, O'Connor pastebėjo kaip ši čiumpa kamuolį ir lekia link lankų. Nebežinodama ko dabar kapitonė tikisi iš trumpaplaukės, Kaedė tiesiog nusekė paskui minėtąją su kritliu. Jei sugalvos kokių nors paliepių, galės iš karto perduoti.
     Žaliaakė atkakliai sekė Alrisą, nekreipdama dėmesio į pirmąsias šių metų snaiges, naglai lendančias tiesiai į veidą ir šaltuku jį kandžiojančias. Siobhána atidžiai stebėjo kaip jos kolegė ruošiasi mesti kamuolį per auksinius stulpus, jau šmėstelėjo akyse vaizdas, kaip kapitonė komandai pelno taškų, kurie išveržtų komandą į priekį prieš raudonuosius varžovus, tačiau... Kritlis nepataikė! Lyg maža to, Kaedės akių kamputis pastebėjo, jog Dori paleistas muštukas taip pat nepasiekė tikslo. O'Connor pratrūko.
     - Kas jums visoms darosi?! Dori, susiimk! Ką pati darai?! Neaiškink kitiems, jei pati nesugebi pataikyti muštuko ten, kur pridera! - nekreipdama dėmesio į gerklės skausmą suriko Kaedė, tačiau Dori žodžiai apie kritlį pas priešininkus vis dėlto atkreipė Siobhános dėmesį.
     - Dėl Dievo meilės, vis vien turiu pati imtis veiksmų! Jugi tarėmės kitaip!
     Šių rungtynių pradžia buvo visiškai nesėkminga. Vis dėlto, O'Connor smegeninėje iškilo prisiminimai apie praėjusias rungtynes, kurios prasidėjo taip pat nesėkmingai, tačiau baigėsi triuškinančia klastuolių pergale. Susinervinusi, kad leidžia tokim mintim užvaldyti savo protą, Kaedė nustūmė tas mintis į šoną ir nusivijo raudonąją dėmę su kritliu.

[Perėmimas metimo metu: 3]
     
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Henrieta Poter Spalio 16, 2022, 04:31:14 pm
  Henrieta sėdėjo ant šluotos ore ir sekė rungtynių eigą. Galvoje tiesiog virė mintys. Tai buvo pirmosios šeštakursės kvidičo rungtynės ir dėl jaudulio buvo praktiškai neįmanoma galvoti. Prie nerimo, dar prisidėjo siaubingas oras. Ne tik, kad buvo siaubingai šalta, matomumą gadino ir pasirodyti nusprendusios pirmosios snaigės.
  Paskendusi nerimo jūroje Henrieta taip ir neišgirdo teisėjo švilpuko, pranešančio rungtynių pradžią. O netrukus po to, kritlis, priklausęs grifams, atiteko klastuoliams. Nepalankiai pasisukusios aplinkybės pagaliau privertė puolėją pabusti iš apmąstymų ir mergina nusekė paskui klastuolių puolėją, lekiančią link grifų lankų.
  Šeštakursės džiaugsmui, metimas buvo nesėkmingas. Kamuoliui atsimušus nuo lankų, Poter nėrė paskui jį, tačiau kritlį jau buvo spėjusi pagriebti kita grifų puolėja. Henrieta šiek tiek atsipalaidavo, nes kamuolys, bet kuriuo atveju, buvo grifų rankose.
  Šešiolikmetė nusekė paskui Olive Klastūnyno lankų link. Poter stebėjo kaip komandos draugė ruošiasi mesti kritlį, tačiau tuomet grifė pastebėjo netoliese ant šluotos sėdinčią Grifų gūžtos gaudytoją. Neužilgo Henrieta pastebėjo ir jos link lekiantį muštuką.
  Henrietai nerūpėjo iš kurios pusės paleistas kamuolys. Dabar buvo svarbiausia padėti gaudytojai. Tad nieko nelaukdama, Poter pasileido tarp muštuko ir Patricijos. 

[Bandymas uždengti Patriciją Simoneti nuo muštuko: 6, 2]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Walgunas Levinsas Spalio 16, 2022, 05:53:12 pm
  Laimei, priešininkų atmušėjai nepavyko į jį nublokšti muštuko, tačiau ne daug trūko. Neblogai pradėjau žaidimą. Nepraėjo nė trys minutės, o vos negavau iš muštuko į galvą. Va tau ir noras sužaisti. Pagalvojo berniukas. Šiuo metu jo jausmai buvo dvejopi. Tikrai gerai, kad negavo iš muštuko, tačiau vos prasidėjus žaidimui tapo priešininkų atmušėjos taikiniu. Tai jo tikrai nedžiugino. O kam patitkų vos prasidėjus žaidimui tapti taikiniu? Pagalvojo grifas, o tada sunkiai atsikvėpė. Jo ir Alano pastangos buvo bereikšmės, tačiau komandos draugo veiksmas jam išties pasirodė mielas, todėl priskrido prie jo norėdamas padėkoti.
- Ačiū, - tarė bei nusišypsojo, tačiau ilgai taip sklandyti ore negalėjo, nes greitai lekiant ant jo patekdavo mažiau snaigių. Walgunui sniegas šiuo metu nepatiko. Na, tiesą sakant, sniegas jam niekada nepatiko. Jis niekada nesuprato kaip kitiems jo amžiaus vaikams patikdavo statyti senius besmegenius, sniego pilis ar tiesiog juo mėtytis. Juk yra daug smagesnių ir naudingesnių veiklų. Pagalvojo berniukas omenyje turėdamas ir šį skraidymą po pirmąsias snaiges. Taip, žaisti kvidičą išties samgu, tačiau tos snaigės viską tik gadino. Taip, snaigės tikrai buvo smulkutės, o jį saugojo ir apranga, tačiau tos snaigutės išties įkyrėjo. Tačiau nebuvo ką daryti. Reikėjo žaisti ir taip padėti komandai laimėti. Tiesa, berniukas žinojo, kad tikimybė laimėti nėra milžiniška, nes puikiai žinojo kaip gerai priešininkų gaudytoja gaudo aukso šamukštą ir kiek daug kartų jau buvo pagavusi. Bet vis dėlto Walgunas dar turėjo šiek tiek vilties, kad jų komandai pavyks laimėti, todėl norėjo išnaudoti visas jėgas, kurias turėjo šiuo metu. Deja, bet jėgos greitai seko, nes vien išsilaikyti ant šluotos per tokią pūgą buvo nelengva. O ta pūga, rodos, tik stiprėjo. Žinoma, tai galėjo būti tik Walguno haliucinacija, tačiau jis taip nemanė. Po velnių! Kodėl ta pūga tokia žiauri?! Pasakykit man kas nors! Šaukė mintyse atmušėjas. Jam šiuo metu iš galvos buvo dingęs ir muštukas, ir apskritai visas kvidičas. Dabar galvoje kybojo tik sniegas, kuris net galvoje skleidė šaltį. Laimei, po kelių sekundžių Walgunas prisiminė kur yra ir ką šiuo metu turėtų daryti. Tiesa, muštuko vis dar nesimatė.
  Po kiek laiko berniukas visgi pastebėjo muštuką, tačiau ir vėl jau numuštą priešininkų komandos atmušėjos. Laimei, šįkart ne į jį, tačiau tai mažai teguodė. Šįkart jis skriejo į jų komandos gaudytoją. Walgunas visu greičiu pasileido jos link. Vienu metu net jautė, kad slysta nuo šluotos, tačiau jam pavyko išsilaikyti. Skrisdamas jis girdėjo Patricijos nelabai malonius žodžius, kurie buvo skirti jam, tačiau nusprendė į juos nekreipti dėmesio. Dabar svarbiausia buvo buvo apginti komandos narę. Walgunas priskridęs iš visų jėgų užsimojo blokštu ir stengėsi nukreipti muštuką gaudytojos link. Tik šįkart ne jų, o priešininkų.

[Muštuko atmušimas nuo Patricijos Simoneti į Elliw Gwawr Dwynwen Goff: 2, 6]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Coraline Williams Spalio 16, 2022, 05:59:18 pm
Šaltis skaudžiai gėlė visą kūną. Juodi plaukai buvo prisigėrę drėgmės ir lipo prie veido. Coraline žaisti nė kiek nebesinorėjo. Mergina pyko ant visų žmonių sugalvojusių būtent šią šaltą dieną žaisti kvidičą. Prastos oro sąlygos rodos slėgė visus komandos žaidėjus. Klastuoliai rėkė vieni ant kitų, pyko dėl neaiškios priežasties arba tiesiog vieni kitų nekentė. Tokia žaidimo atmosfera buvo tokia pat kaip ir oro sąlygos- nepakialiamai klaiki.
 Apsaugos, šalmas, pirštinės ir visa kita įranga buvo kaip reikiant sunki našta ne itin fiziškai stipriai Coraline. Visas jos sulinkęs siluetas buvo įsitempęs nuo įtampos, šalčio ir net baimės. Noras pasirodyti buvo dingęs. Staiga juodaplaukės akys užkliuvo už Klastūnyno puolėjos kuri turėjo kritlį.
-Kvaiša, tik pabandyk neįmesti ir tau bus galas!- rėkė emocijų valdoma mergina.- Ak, tu! Kvaiša! Kaip, tu sugebėjai pramesti? Tu, iš vis ką nors sugebi? Per tave mes pralaimėsime! 
Išsiliejusi ant Alrisos Coraline stebėjo kritlį atitekusį varžovams.
-Susikaupk. Nusiramink,- kartojo sau.
Šaltas vėjo gūsis privertė pašiurpti šviesią juodaplaukės odą. Stovėti prie lankų ir dairytis po aikštę buvo nuobodu, bet tam tikra prasme ir gera, ne taip krenti į akis. Išgirdusi tylų Dori šūksnį mergina susiraukė.
- Dori, nekalbėk- perpūs gerklę!- užriko ant komandos narės, vis dar besistebėdama savo netikėtai atsiradusiu rūpestingumu. Juk būtent šiai klastuolei niekas daugiau apart jos nerūpėjo, kas gi nutiko, kad ji taip staiga nutarė rūpintis komandos nariais? Į šį klausimą atsakymo nėra. Coraline nenorėdama vadovauti pridūrė.-Prašau.
Viskas į ką ji turėjo susitelkti buvo lankų link atskrendantis kritlis. Klastuolė vylėsi, kad komandos puolėjos perims jį laiku.Susikaupk... Mintys lindo į galvą, bet jos nė velnio nepadėjo susikaupti.

[Metimo blokavimas atmušant kritlį 2,3,4]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Alanas Senkleris Spalio 16, 2022, 07:08:09 pm
Toji akimirka, Kai Alanas nusisuko nuo lankų ir nulėkė padėti Walgunui galėjo tapti tikra katastrofa. Nes jam palikus neginamus lankus Alrisa vos neįmetė kritlio į juos. Matydamas, kad Klastuolė lekia prie Grifų lankų Alanas sparčiai apsisuko ir skriejo atgal. Nors žinojo, kad nespės jos pavyti. Ir kad mergina jau šimtu procentų įmes. Bet ji prašovė.
Alanas nustebo, bet ir apsidžiaugė. Iš tos nuostabos net sustingo trumpam, bet greit vėl užėmė savo vietą.Fortūna mūsų pusėje. Pamanė. Kilstelėjo ranką nuo šluotkočio ir pamojavo Klastuolių puolėjai.
- Šaunus darbas Alrisa. Man patiko. Tikiuosi, kad taip varysi ir toliau. - Pasakė. Nors aišku žinojo, kad ne dėl jo pastangų mergina nepataikė į lankus.
Dabar Alanas pasiryžo likti čia kaip prikaltas. Suprato, kad ne jo darbas užstoti komandos draugus nuo muštukų. Na, nebent Jie atsirastų kur nors prie pat lankų. Daugiau tokių dalykų Senkleris negalėjo leisti. Jam atrodė, kad jeigu jau pasisekė vieną kartą, tai kažin ar šitaip nuskils ir antrą.
Taigi vėl kybojo savo vietoje. Ir stebėjo kaip Grifų puolėja lekia prie Klastuolių lankų. Nagi, įmesk. Įmesk. Meldėsi. O tuo tarpu prie vaikino priskriejo Walgunas ir padėkojo. Koks mielas vaikis. Pamanė Alanas.
- Nėr už ką. Mes gi komanda. - Padrąsinamai nusišypsojo jaunesniam žaidėjui.
Jam nulėkus šalin žvilgsnis kažkaip nejučia pasigavo Dori. Toji neatrodė gerai. Net visai nekaip. Raudonplaukis išgirdo ją kažką sakant savo komandos puolėjai. Balsas skambėjo siaubingai. Ir Alanas pamiršo neseniai ištikusį džiaugsmą Dėl Alrisos prametimo. Kažkaip negalėjo mėgautis varžybomis jai esant tokios nekokios būklės.
Ir tuo tarpu, kai mergina trumpam sustingo ir nejudėjo iš vietos Alanas nutarė kažką padaryti.  Ne jai dabar žaisti. Pamanė. Grifas nedelsė. Nes Dori galėjo bet kada nulėkti kur nors. O tada jam būtų sunku į ją nusitaikyti. Senkleris paleido šluotkotį, išsitraukė burtų lazdelę ir pasistengė išdžiovinti jos drabužius. Kad nešaltų taip siaubingai. Greitai tai padarė. Nenorėjo, kad kas nors pastebėtų, jog padeda merginai truputį. Ypač Grifai. Ne jiems suprasti. Pridėjo mintyse. Alanas neketino leisti jai pasigauti plaučių uždegimo ar dar kokios nesąmonės dėl kažkokių varžybų. Koks skirtumas, kad abu žaidžia priešiškose komandose. Alanas ir Dori seniai sudarė atskirą komandą, stipresnę už bet kokią kitą.
Vaikinas vos spėjo pasinaudoti kerais, kad išdžiovintų merginos rūbus. Nes ji greit dingo iš Alano lazdelės trajektorijos. Ir tada Senkleris stebėjo, kaip į Patriciją buvo paleistas muštukas. Raudonplaukis atsiduso. Juk taip neseniai prižadėjo niekur iš čia nesijudinti. Bet po galais, negalėjo leisti, kad į  jų gaudytoją, kuri buvo tikra bjaurybė pataikytų muštukas. Be to veiksmas dabar persikėlė prie Klastūnyno lankų.
Alanas matė, kad Patricijai bando padėti kiti komandos nariai. Bet visgi nutarė prisidėti prie jų. Todėl nusigręžė nuo lankų ir nuzvimbė jos link.

[Bandymas uždengti Patriciją Simoneti nuo muštuko: 1, 6]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Alrisa Fuentes Spalio 16, 2022, 08:51:32 pm
Tai ji, Coraline, buvo kalta, kad Alrisa neįmetė ir baisiai apsikvailino. Kur tai matyta! Kvidičo komandos kapitonei nepataikyti į nesaugomą lanką, kuris stovėjo tiesiai priešais. Ne, kažkas čia buvo ne taip, todėl klastuolė iš karto surado, ką kaltinti:
-Užčiaupk srėbtuvę, kvaiša! Išblaškei mano dėmesį ir todėl neįmečiau! - šiurkštus balsas bematant turėjo pažeisti mergiotės pasitikėjimą savimi.
Pikta it audros debesis juodaplaukė stebėjo Kaedę, kuri savo ruožtu taip pat nusprendė įkišti trigrašį. Atrodė, kad visa komanda būtų sulipusi ant pečių ir milžinišku svoriu bandžiusi palaužti. Tačiau ji neketino pasiduoti - juolab kad tokia nesėkmė visiems gali pasitaikyti. Ūmai septintakursė išgirdo keistai pažįstamą balsą - grįžtelėjusi pamatė Alaną. Jo tariami žodžiai buvo švelnūs, bet ji akimirksniu sumetė apie už jų slypintį sarkazmą.
-Nėr už ką, nevykėli. Aš kol kas tik apšilau. Jei dar nežinojai, į rungtynes atsivedžiau šiknašaudį pliurzį. Jis specialiai išmokytas svaidyti į jus ugnies kamuolius. Pamatysi, jau po valandos būsi sumaltas į miltus. Linkiu, kad į tave atsitrenktų Elliw! - maloniai atsisveikinusi bei truputį apsimelavusi Alrisa nuskrido tolyn, svajodama apie grifų paspirginimą ugnies kamuoliais. Deja, šis troškimas greičiausiai liks neįgyvendintas, tad jau pradėjusi jausti nuovargį mergina ėmė ieškoti vienos slaptos kišenės. Šiek tiek pasikrapščiusi ji ištraukė maišelį.
-Ateik pas mane, pagranduk, - džiugiai sumurmėjo, išsiimdama šokoladu aplaistytą bandelę. Akys žibėjo, grožėdamosios kepiniu, kol burna atkando gerą gabalą gardėsio. - Mmmm… - sumykė pilnais žandais, nebegalvodama apie nieką pasaulyje. Mintis paliko net tas faktas, kad ji galėjo bandyti neįmestą kritlį sugauti ir bandyti dar kartą. Regis, suveikė tas nusistatymas, kad kiti, o šiuo atveju Kaedė, vis dėlto nudirbs juodą darbą. O kapitonei beliks tik parėkauti. Tačiau net ir ši veikla reikalavo pastangų, tad ne veltui ji viduryje aikštės nusprendė paužkandžiauti. Kai bandelė saugiai įsitaisė pilve, buvo galima apsižvalgyti.
Nelauktai Alrisa pastebėjo, jog viena žalia dėmė kažkur labai skuba. Ši skraidžiojo ne ten, kur turėtų, todėl buvo galima spręsti, kad ten savo nesąmones išdarinėja Elliw. Ant jos juodaplaukė vis dar pyko, tad nusprendė prisiartinti ir kažkokiu būdu priminti, kad jos geriau neerzinti.
-Ei, ką čia darai, bjaurybe? Negi šmaukštą pamatei? Jau greičiau iš dangaus ims snigti teleskopais, negu tu nuveiksi ką nors naudingo. - ji nepraleido progos įgelti, nors puikiai matė, kad gaudytoja yra kaip niekada užsiėmusi. - Ė, ar girdi mane? Su tavim lyg su siena šnekuosi. Atsakyk kaip žmogus, o tai palaikysiu tave kritliu ar kokiu kugeliu!
Mokinė pradėjo prarasti kantrybę, tad karštligiškai apsižvalgė, nė akimirkai nenutoldama nuo skubančios Elliw. Staiga ji pamatė kažkokią neaiškią dėmę, didėjančią sulig širdies dunkstelėjimu. Negi tai… muštukas? Su siaubu ir stiprėjančiu ryžtu pagalvojo mergina, suvokdama, jog yra pusiaukelėje tarp jo bei šlykštynės. Oi, kaip norėtųsi pasižiūrėti, kaip įžūlus kamuoliukas nutėškia tą nemalonią žmogystą nuo šluotos, bet reikėjo pasvarstyti ir kitą medalio pusę. Jei per tą laiką, kol klastuolių gaudytoja gaivelėsis po smūgio, grifai sugaus šmaukštą, Alrisa to negalės sau atleisti. Pergalė prieš tuos raudonus pasipūtėlius buvo tiesiog būtina. Būtent dėl šios priežasties ji skrido tolyn kaip skridusi, iš šono saugodama nekenčiamiausią personą Žemėje.

[Bandymas uždengti Elliw stojant tarp jos ir skriejančio muštuko: 2, 4]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Liucija Andersson Spalio 16, 2022, 09:27:14 pm
RPG vertinimas

Olive Cate Rechens: 8
Dori Mendel: 10
Elliw Gwawr Dwynwen Goff: 10
Patricija Simoneti: 9
Kaede Siobhán O'Connor: 10
Henrieta Poter: 9
Walgunas Levinsas: 10
Coraline Williams: 8
Alanas Senkleris: 10
Alrisa Fuentes: 6


Bendras dalyvio koeficientas

Elliw Gwawr Dwynwen Goff: NK[8] + PĮK[5.0] = BDK[13.0]
Coraline Williams: NK[7] + PĮK[4.0] = BDK[11.0]
Dori Mendel: NK[7.5] + PĮK[5.0] = BDK[12.5]
Kaede Siobhán O'Connor: NK[6.5] + PĮK[5.0] = BDK[11.5]
Alrisa Fuentes: NK[8] + PĮK[3] = BDK[11]

Patricija Simoneti: NK[7.5] + PĮK[4.5] = BDK[12.0]
Alanas Senkleris: NK[7.5] + PĮK[5.0] = BDK[12.5]
Walgunas Levinsas: NK[6.5] + PĮK[5.0] = BDK[11.5]
Olive Cate Rechens: NK[7] + PĮK[4.0] = BDK[11.0]
Henrieta Poter: NK[7.5] + PĮK[4.5] = BDK[12.0]


Koeficientų palyginimas tarp žaidėjų

Olive Cate Rechens: [11.0] - Coraline Williams: [11.0] = KS[0] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Dori Mendel [12.5] - Patricija Simoneti: [12.0] = KS[0.5] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Elliw Gwawr Dwynwen Goff [13.0] - Patricija Simoneti [12.0]  = KS[1.0] 1 papildomas kauliukų ridenimas.
Kaede Siobhán O'Connor: [11.5] - Olive Cate Rechens: [11.0] = KS[0.5] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Henrieta Poter: [12.0] - Dori Mendel [12.5] =  KS[0] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Walgunas Levinsas: [11.5] - Dori Mendel [12.5] = KS[0] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Coraline Williams: [11.0] - Olive Cate Rechens: [11.0] = KS[0] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Alanas Senkleris: [12.5] - Dori Mendel [12.5] = KS[0] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Alrisa Fuentes[11] - Walgunas Levinsas: [11.5] = KS[0] 0 papildomų kauliukų ridenimų.


Komandinis koeficientų palyginimas (KKS)

Klastūnynas[2.5] - Grifų Gūžta [2.5] = KKS[0] 0 papildomų kauliuko ridenimų.


Kauliuko rezultatas

Olive Cate Rechens: 6
Dori Mendel: 2
Elliw Gwawr Dwynwen Goff: 4, 3
Patricija Simoneti: 6
Kaede Siobhán O'Connor: 5
Henrieta Poter: 3
Walgunas Levinsas: 1
Coraline Williams: 6
Alanas Senkleris: 2
Alrisa Fuentes: 3

Olive Cate Rechens nesėkmingai meta kritlį per lankus.
Dori Mendel atmuša muštuka į Patriciją Simoneti.
Elliw Gwawr Dwynwen Goff nepagauna aukso šmaukšto.
Patricija Simoneti pastebi aukso šmaukštą.
Kaede Siobhán O'Connor veiksmas anuliuojamas, nes kritlis nesėkmingai mestas pro lankus.
Henrieta Poter neužstoja Patricijos Simoneti nuo muštuko.
Walgunas Levinsas neatmuša muštuko į Elliw Gwawr Dwynwen Goff.
Coraline Williams veiksmas anuliuojamas, nes kritlis nesėkmingai mestas pro lankus.
Alanas Senkleris neužstoja Patricijos Simoneti nuo muštuko.
Alrisos Fuentes veiksmas anuliuojamas, nes muštukas neskrenda į Elliw Gwawr Dwynwen Goff.


Kvidičo rungtynės tęsiasi

Patricijos Simoneti veiksmas yra anuliuojamas, nes į ją pataikė muštukas. Sekančiame RPG rate Patricija Simoneti negali atlikti jokių veiksmų.
Kritlis yra neutralioje zonoje.

Rezultatas: Klastūnynas 0 - 0 Grifų Gūžta.
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Dori Mendel Spalio 16, 2022, 10:45:54 pm
- Taip! Taip! - užkimusiu balsu šaukė Dori.
Jai pavyko pataikyti į tą Patriciją! Dori labai džiaugėsi, tačiau apsiversti su šluota ore, kaip kad buvo įpratusi po tokios sėkmės, šį kartą negalėjo. Mat neturėjo tiek daug jėgų, o parėkus iš džiaugsmo, žinoma, eilinį kartą užpuolė kosulys ir paaštrėjo gerklės skausmas. Tačiau dabar Dori stengėsi ignoruoti kosulį ir skausmą, ji džiūgavo.
- Mažiau kalbų, daugiau darbų, Kaede! - iš paskutinių suriko tamsiaplaukė. - Aš numušiau tą ožką, o kiek tu kartų įmetei į lankus? Kaip tu ten sakai? Susiimk! - nusivaipė ir nuskrido kiek tolėliau.
Tiek iš garsų, sklindančių nuo tribūnų, tiek apsidairiusi aplink Dori suprato, kad sėkmė Klastūnynui ką tik nusišypsojo du kartus: Mendel muštuku tvojo priešininkei, o Olive nepataikė į lankus. Tik teleskopininkė, deja, kol kas nepagavo aukso šmaukšto. O geriau pagautų. Dori nežinojo, kiek dar atlaikys būdama tokios būklės ir buvo išties šalta. Bet dabar - kažkaip kitaip. Mažiau.
Visai neseniai, prieš pat Dori mušus juodąjį kamuolį į Patriciją, jos ir Alano akys trumpam susitiko. Ir taip, ji spėjo pastebėti vaikino rankose burtų lazdelę. Spėjo pagalvoti, kad jis paleis į ją kerus, tačiau nebuvo laiko galvoti kokius ir kodėl. Tuomet, širdį pasiekus triumfo skoniui dėl sėkmingai pataikyto muštuko, Dori pamiršo, kad kažkas buvo. Ir dabar, tik dabar klastuolė suprato. Jos drabužiai buvo sausi.
Mendel akyse pasirodė ašaros. Džiaugsmo, o gal dėkingumo. Siaubas, Dori, kas tau darosi, bandė barti save mintyse, tačiau pro lūpas veržėsi šypsnis. Geresnio žmogaus nei Alanas šešiolikmetė iš tiesų nepažinojo. Ar Dori būtų pasielgusi taip pat? Ar būtų pagalvojusi apie tai, kad Alanui šalta? Pasiryžusi išsitraukti burtų lazdelę ir kerais išdžiovinti jo drabužius prieš Klastūnyno komandos žaidėjus? Rizikavusi užsitraukti jų rūstybę? Vargiai. Bet Alanas, jis apie ją pagalvojo. Jis manimi rūpinasi.
Tamsiaplaukė puikiai suprato, kad dabar meilės proveržiams - ne laikas ir ne vieta. Tačiau ji net nebebandė stabdyti savo praskydimo, ji priskrido prie Alano. Aišku, tikėjosi, kad Alano komandos draugai nematė penktakursio poelgio, tačiau pati tiesiog negalėjo jam nepadėkoti.
- Ačiū tau, - norėjo pasakyti švelniai, bet pasakė tokiu balsu, tarsi būtų pragėrusi geras porą savaičių.
Tuomet ji prisišvartavo prie Alano kiek įmanoma arčiau ir ranka, kuria laikė blokštą, pabandė apkabinti vaikiną. Tiesa, vos neužvožė jam makaulėn, nes šiek tiek prarado pusiausvyrą. Droviai šyptelėjusi vis tik atsitraukė, nes apsikabinti ore laikant blokštą ir sningant buvo per daug sudėtinga bei pavojinga. Bet ji buvo taip pasiilgusi Alano! Tad paėmė ir jį pabučiavo čia ir dabar visiškai pamiršusi kvidičą. Jie sėdėjo ant šluotų ir bučiavosi kaip kokie Romeo ir Džiuljeta: grifas ir klastuolė.
- Atsiprašau, aš nenoriu tavęs užkrėsti, - po bučinio tyliai pasakė ji. - Tiesiog negaliu, kaip tavęs pasiilgau. Dabar ir tu turėsi išgerti visokių mikstūrų...
Šiuo metu Dori, po velnių, visiškai nepriminė savęs. Apie tai ji pagalvojo ir pamanė, kad dabar jau visa komanda ims ant jos plūstis, nors ir taip šitos varžybos - tikra klastuolių konfliktavimo terpė. Tačiau pasidarė taip gera ir ramu pagaliau prisiglaudus prie Alano. Dori sėdėjo ant šluotos ir šypsojosi, bet tada... tada jos ir raudonplaukio link ėmė skrieti muštukas.
O mokinė mylėjo ne tik Alaną, bet ir kvidičą. Žaibišku greičiu ji apsidairė ir bloškė kamuolį į Walguną.
- Nepyk, bet turiu nukalti Juzefo sūnų, - pasakė. - Tokia mano pareiga.

[Atmušimas į Walguną Levinsą: 3, 4]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Alrisa Fuentes Spalio 17, 2022, 01:23:14 pm
Kelis kartus pamirkčiojusi, Alrisa suprato, kad skriejantis muštukas tebuvo įsišėlusios vaizduotės vaisius. Be reikalo saugojo tą nupiepėlę, kuri galbūt net nepastebėjo, kad šalia skrido kapitonė. Tegu ji atsitrenkia į stulpą… Taip mintyse palinkėjusi (ne)sėkmės klastuolė nuskrido tolyn ir kaip tik ton pusėn, kad pastebėtų, kaip karvė numuša vieną raudoną dėmę, kurios vardo nesivargino prisiminti.
-Grrr… Bando įrodinėti, kuo nėra. - susierzino ji, skrisdama artyn. Paapgailestavusi, kad neturi dar vienos bandelės, juodaplaukė išsitraukė saldainį. Karamelė bematant surakino dantis, bet skonis atpirko viską. Palaimingai užsimerkusi, ji kelias akimirkas kybojo ore, kol gardėsis patenkino cukraus ištroškusią sielą.
-Aah… - atvėrė akis, bet vien tik tam, kad jos staiga išvirstų iš orbitų. Žalia dėmė priartėjo šalia raudonos! Ir šios viena aplink kitą agresyviai nezujo, o tiesiog stovėjo vietoje. - Sąmokslas! - karingai šūktelėjo septintakursė ir nušvilpė ten link, visa širdimi trokšdama ištaisyti neteisybę. Gal ten toji karvė draugauja su priešininkais? Jei taip… Niūri, nieko gero nežadanti mina papuošė veidą.
Priskridus arčiau spėlionės pasitvirtino: Dori pažeidė visas nerašytas taisykles. O tuo labiau klastuolei draugauti su grifu buvo pats baisiausias nusikaltimas. Norėjosi suardyti tą sąjungą, tačiau nei blokšto, nei kokio kito panašios paskirties daikto rankose neturėjo. Tačiau Alrisa turėjo kitą paveikų ginklą - balsą:
-Kavalierius su karve
Virė košę su smala ir smarve.
Ta smala tuoj išsiliejo,
Visa meilė šuniui ant uodegos nuėjo! - netikėtai galvoje atsirado dar viena dainuška, kuri tuoj savaime nuslys nuo liežuvio. Gerklę šiek tiek skaudėjo nuo šalto oro, bet tai nesustabdė įsismaginusios merginos:
-Duoki man ženklą, o žaloji Karvigunda,
Tavo ragai ir tavo snukis muses gundo.
Turėsi palaukt, turėsi palaukt,
O kai pamatysi mane – pamūk! - kvatojosi ji, didžiuodamasi savo kūrybiškumu. Piktdžiugiškai stebėjo porelę tol, atmušėja pradėjo idiotiškai šypsotis. Smegenyse vėl susidėliojo kitas kalambūras, kuris beregint paliko išsiviepusias lūpas:
-Be tavęs sunku gyventi,
Be tavo sugedusių dantų,
Pasakysiu tau, karvute,
Kaip karštai tave myliu.
Be tavęs sunku gyventi,
Be tavo išsprogusių akių.
Savo demoną turiu,
O jis - tai tu!
Deja, gerklę pradėjo skaudėti šiek tiek rimčiau, tad saugodama sveikatą septintakursė nuskrido tolyn, neabejodama, kad padarė pakankamai psichologinės žalos pareigas užmiršušiai karvei. Nukreipusi dėmesį kitur, ji pastebėjo, jog kritlis ir vėl yra neutralioje zonoje.
-Kaede! Negi ir tave reikės pamokyti? - suriko ji, nenutuokdama, jog kita puolėja ką tik nesėkmingai įmetė kritlį. - Manau, reikia perimti vadžias į savo rankas…
Ūžtelėjusi griebė kamuolį ir visu greičiu pasileido lankų link. Šaltis neberūpėjo, tik tas vienintelis veiksmas - kritlio metimas.

[Metimas atkovojus kritlį iš neutralios zonos po netaiklaus metimo: 1, 5]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Elliw Gwawr Dwynwen Goff Spalio 17, 2022, 02:14:28 pm
Bjauri mergiūkštė… Oi, kažkoks nedidelis slidus daiktas, o ne bjauri mergiūkštė. Na, bet vis tiek. Tas daiktas paspruko, taigi Elliw turėjo gaudyti jį iš naujo. Tai labai erzino, mat buvo taip šalta, kad net ši mergaitė nesugebėjo to pamiršti. Dėl visko kalta tik neLiucija! Ak, kad taip pavyktų nutrenkti ją nuo šluotos! Jeigu tik atmintis neapgavo, ta bjaurybė taip pat kažkur skraidė. Kodėl ji tuomet negaudo to kvailo blizgančio daikto?
Kad ir kaip ten būtų, tą vis dar atkakliai bandė padaryti Elliw. Buvo tuo siaubingai nepatenkinta, bet vis tiek skrido iš paskos. Sparnuotas daiktas pradėjo sukti nedidelius ratus, tad Klastūnyno komandos gaudytojai teko daryti tą patį. Netrukus susisuko galva, ir velsietė jau buvo bepamirštanti, ką čia daro. Vis dėlto kažkas šaltas kaip tik tuo metu kaukštelėjo tiesiai į kaktą, ir tai padėjo atsitokėti. Deja, Elliw nesusivokė, kad šaltasis daiktas yra kaip tik tas, kurį ji bando sučiupti. Tik pamatė, kaip jis ir vėl sprunka tolyn ir erzina visą pasaulį (t.y. Elliw).
- Tai tu kalta! - suriko velsietė, nors nebuvo tikra, ar žodžiai skirti bjauriajai mergiūkštei, ar šaltajam daiktui. Netoliese ne ne ne neDori kažkodėl buvo apsikabinusi nepažįstamą berniūkštį, bet tai Elliw nesudomino - ji tenorėjo greičiau paimti bjaurų apvalų daiktą ir gerai trinktelėti juo visiems per galvas. Ko gero, tai ir buvo priežastis, kodėl rudaplaukė taip atkakliai bandė daiktą sučiupti. Suradus priežastį viskas pasidarė kiek lengviau, tad Elliw dar labiau padidino greitį. Ir visai nesvarbu, kad netrukus tą priežastį pamiršo. Vis tiek atkakliai skrido paskui sparnuotą daikčiuką.
O jis, bjaurybė, ir toliau sėkmingai tolo. Kartą Elliw kažką sučiupo ir spėjo apsidžiaugti, tačiau netrukus paaiškėjo, kad tai tėra kelios sulipusios snaigės. Geras kelias sekundes spoksojo į daiktą, kurį manė turinti pagauti. Galiausiai dar labiau supyko iš šveitė sulipusias snaiges kažkur. Žinoma, pataikė kažkam į galvą, bet to nepaisė. Vis tiek visa šita diena, šitas skraidymas buvo kažkokia nesąmonė. Ar Elliw sugebės tai bent jau pamiršti? Dėl šito ji nebuvo tikra, bet stengėsi per daug ir negalvoti. Geriau tiesiog pačiupti tą daiktą ir susirasti drauges.
Sulig ta mintimi sparnuotasis suplasnojo visiškai prieš pat veidą. Elliw net pašoko (kiek tai įmanoma padaryti sėdint ant šluotos). Eilinį kartą nežinia kokių sugebėjimų veikiama velsietė išsilaikė ore ir piktai pažvelgė į jai gyvenimą gadinantį daikčiuką. Mergaitė nekentė jo visa širdimi, nors ir neprisiminė, kodėl. Kartu puikiai žinojo, kad reikia jį pagaliau sugauti. Taigi ištiesė ranką, bet sparnuotasis ir vėl movė šalin. Susiraukusi klastuolė pasileido iš paskos. Kažkodėl šluota pasidarė daug slidesnė, tad vos padidinusi greitį vos nenusirito žemėn. Laimei, pavyko išsilaikyti, taigi velsietė nė akimirkai nepaleido bjauriojo daikto iš akių. Padidinusi greitį (nors neįsivaizdavo, iš kur iš viso moka skristi šluota) Elliw vėl priartėjo prie daikčiuko. Atrodė, kad nuo jo kyla garas, o tai tarsi bylojo, kad jis bus dar šaltesnis nei paprastai. Stengdamasi apie tai negalvoti panelė Goff ištiesė ranką ir bandė sparnuotąjį pagriebti.

[Bandymas pagauti aukso šmaukštą: 2]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Patricijaa Spalio 17, 2022, 04:43:54 pm
Patricija genama jaudulio lėkė tarytum ant sparnų. Bet tada visas gaudytojos viltis sugriovė kietas ir bjaurus kamuolys. Kuris rėžėsi jai į tarpumentę. Pajutusi smūgį Grifė sustojo, net susigūžė dėl staigaus skausmo. Žinoma, aukso šmaukštas  kažkur išgaravo. O Simoneti per tą laika mėgino įkvėpti. Skaudėjo. Regis kamuoliukas išmušė visą orą iš plaučių. Ir dar tas sniegas. Krito ir krito. Nuotaika dabar subjuro iki minusinio lygio. Komanda ne komanda, o molių gauja. Siuto Patricija. Bet nešūkavo ir nebandė jų iškeikti. Nors norėjo. Vis dar skaudėjo, o ir iš to klykavimo jokios naudos negautų. Varliūkštis Walgunas, tikriausiai vos blokštą nulaikantis vis tiek nesugebėjo pataikyti į muštuką. O ir kiti ne ką geresni. Ir ką čia jiems dabar aiškinti? Muštukas jau vis tiek atliko savo darbelį ir išvedė merginą iš rikiuotės. Taigi ji paliko komandos draugus ramybėje ir ėmė dairytis kur yra Klastuoliū atmušėja. O kai pamatė, tai vos prie šluotos neprišalo. Šmaukštas pasiliko paskutinėj vietoj. Galvoje pradėjo siausti mintis. Tuojau pat nudėsiu tą mergą iš Klastųnyno. Ne, verčiau tą nuolatos visur besikišantį teisuolį. Aš jį įspėjau, kad nedrįstų išsidirbinėti. Dar prieš varžybas.
Patricija pikta kaip širšė nurūko prie Grifo ir Klastuolės. Kurie dabar tikriausiai vaizdavosi esantys kur nors suknistame Paryžiuje ar dar kokioj vietoj. Rado mat kur meilės lizdelį sukti. Aš tuoj pakurstysiu jūsų romantikos židinėlį.
Nudėti tuos du tikriausiai norėjo ne ji viena. Patricija pastebėjo Klastuolių komandos kapitonę ir išgirdo jos deklamacijas. Puikios. Pagyrė ją mintyse. Bet čia reikia kitaip. Čia reikia daugiau veiksmo.
Kai Poetė pagaliau pasišalino Patricija priartėjo prie savo taikinių.
- Aš tau sakiau, smek pragaran su savo blokštu. – Rėžė ir atėmė jį iš atmušėjos rankų. Gaila, kad toji jau spėjo pasidarbuoti, nes muštukas lėkė Varliūkščio pusėn. Ir tegul. Pikdžiugiškai pamanė Patricija.
Laikydama blokšta rankoje norėjo sviesti jį žemyn. Tada Klastuoliai tikriausiai būtų praradę savo atmušėją. Bet laiku prisiminė, kad už tokius dalykus tikriausiai būtų diskvalifikuota iš varžybų.
Mergina tiesiog savame kailyje nesitvėrė. Ji buvo pratusi gauti viską, ko užsigeidusi. O dabar jos šansą atėmė kažkokia Klastuolė taikliai paleidusi kamuolį. Ir dėl to Patricija praganė šmaukštą. Aišku ir dabar užsiėminėjo ne tuo, kuo turėjo. Bet dabar nesuko dėl kamuoliuko galvos. Reikėjo iš pradžių atsiskaityti su šitais dviem. Tegul ta Teleskopininkė ir sugauną šmaukštą. Koks skirtumas.
- Tu, tyčia leidai jai į mane pataikyti. Aš žinau. - Iškošė dėbsodama į taip nemėgstamą vaikiną bei piktai mosuodama atimtuoju blokštu. Norėjo vožtelėti juo kuriam nors, bet susilaikė. Nutarė visą pasipiktinimą komandos nariais išgiežti ant Alano.
- Tiek ir tesugebi. Rūpintis kažkokiais mažvaikiais pirmakursiais ir knisti man protą. Ai ir dar, bučiuotis su šita pelkių gražuole. Daugiau neturiu tau ko pasakyt. - Patricija jautėsi truputį pridususi, dar skaudėjo vietą, kur pataikė kamuolys.
- O tu, pelkių gražuole, jei nori savo žaisliuko, tai pasistenk pasiimti. - Tarė ir neatidavusi jai blokšto nuskriejo šalin nuo jų. Neabejodama, kad Klastuolė ją vysis. To ir norėjo. Lėkdama dar bandė pasidairyti kur šmaukštas. Bet jo niekur nematė.
Skriedama prisiminė kažkada lankytą ir labai mėgstamą teatro būrelį ir pagalvojo. Puikios varžybos. Truputis poezijos, žiupsnis dramos. Neblogiau, nei scenoje.

[-]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Walgunas Levinsas Spalio 17, 2022, 05:56:58 pm
  Deja, bet Wlagunui nepavyko nublokšti muštuko į priešininkų gaudytoją. Kiek jis matė nei vienam žaidėjui nepavyko apginti Patricijos. Tokia velnė, kad net nuo muštuko niekam apginti nepavyksta. Ji tik ir stengiasi, kad mums niekas nepavyktų. Nieko keisto, kad į ją pataikė muštukas. Ji to nusipelnė. Pagalvojo Walgunas kiek nusivylęs. Gaudytoja išties buvo viena iš didžiausių galimybių laimėti, o Walgunui nepavykus jos apginti jis išakart pradėjo be galo pykti ant savęs. Ar aš taip neleidžiu savo komandai laimėti? Gi per treniruotes tikrai taikliai tą muštuką nublokšdavau, o kodėl dabar taip gerai nebeišeina? Pagalvojo berniukas. Jis išties ant savęs pyko už tai, kad nesugebėjo apginti Patricijos. Jis nė kiek savimi nesidžiaugė, nes buvo įsitikinęs, kad būtent dėl jo grifų komanda pralaimės. Jis buvo tuo tikras. Laimei, save kaltinti laiko nebuvo ir dėl to berniukas galėjo ramiai palikti šias mintis. Taip, jas palikti buvo išties sunku, tačiau kažkaip įmanoma.
  Berniukas pamatė, kad Alanas kartu su priešininkų atmušėja sau ramiai sėdėjo bei kalbėjosi. Jam nebuvo labai msagu tą matyti. Juk Alanas dabar turėtų saugoti lankus. O ką daro? Taip, jie pora, tačiau gal jisai gali pasistengti, kad mūsų komanda laimėtų. Jam tai panašu į pasimatymų vakarą, tačiau taip tikrai nėra.
 Na, bet tikiuosi, kad bent kiek stebi ir lankus, nes kitu atveju mums išties būtų riesta.
Pagalvojo Walgunas, tačiau nieko jam nesakė kaip tą darė Patricija. Nusprendė palikti jį ramybėje. Žiūrėdamas į juos vieną akį užmetė ir į dalį arenos ieškodamas muštuko, tačiau jo nepastebėjo. Vis dėlto žinojo, kad jie draugauja ir žinojo, kad Alanas pamatęs priešininkų komandos puolėjų rankose kritlį iškart atsidurtų prie lankų. Toks jau jis buvo. Bent jau Walgunas manė, kad jis tą padarytų.
  Staiga Walgunas ir vėl pamatė muštuką, tačiau ir vėl skrendant į jį. Na ir nesiseka. Kodėl ji taip taikosi būtent į mane? Juk yra daug daugiau kitų žaidėjų. Kodėl? Kodėl negaliu pastebėti muštuko anskčiau už priešininkų atmušėją. Ji tikrai pasiruošusi jį nublokšti į kažkurį iš mūsų. Deja. Pagalvojo berniukas šiek tiek išsigandęs. Jis tikrai nenorėjo gauti iš muštuko, tačiau jis jau buvo nublokštas į jį, todėl nebuvo ką daryti. Reikėjo pabandyti jį nublokšti į kurį nors priešininkų žaidėją. Būtinai reikėjo tą padaryti, bet šįkart jau sėkmingai, todėl Grifų Gūžtos atmušėjas stipriai stipriai užsimojo blokštu bei nutvieskė jį į merginą, kuri ką tik tą patį muštuką paleido į jį. Kito paisirnkimo neturėjo. Na, turėjo, bet tada būtų gavęs iš muštuko į galvą. Tuo labiau tą veiksmą jau padarė, todėl jau buvo viskas.

[Muštuko numušimas nuo savęs į Dori Mendel: 3, 5.]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Olive Cate Rechens Spalio 17, 2022, 07:26:25 pm
Tą akimirką kai Olive metė kritlį į lanką ji visa širdimi tikėjo, kad gal pavyks įmesti. Deja kaip ir praeitą kartą metusiai klastuolei taip ir trylikametei nepasisekė ir kritlis atsidūrė neutralioje zonoje. Mes tikrai nieko nelaimėsim jeigu taip ir toliau. Pamanė mergaitė ir jau norėjo pasiimti kamuolį iš neutralios zonos, bet ne Catę vėl aplankė nesėkmė ir kritlis atsidūrė klastūnyno komandos kapitonei. Ech iš pradžių oras, o dabar ir sėkmė nusigręžia nuo mūsų. Nusivylusi pagalvojo grifiukė. Pala kur Henrieta ? Kur ji dingusi ? Ar ji neturėtų irgi kovoti dėl kritlio ? Susipratusi Rechens pavardės savininkė iš tiesų pradėjo ieškoti komandos draugės, bet snaigės ir vėjas to neleido padaryti. Nors ir kažkur ore matėsi keli raudoni neaiškūs taškai, bet kur yra kuris Olive negalėjo pasakyti. Neieškok tu jos geriau rūpinkis kritliu kai reikės Henrieta pati atsiras. Po šios minties mergaitė galėdama kuo greičiau nuskrido prie artėjančio Alrisos silueto. Nors grifų gūžtos lankai nebuvo taip toli nuo trylikametės, bet klastūnyno puolėja jau ruošėsi mesti kritlį tada kai Catei dar linko šioks toks atstumas iki jų. Nagi greičiau tu negali leisti jai įmesti to kamuolio. Save paraginusi trečiakursė paspartinusi greitį pradėjo greičiau judėti prie lankų. Kai kritlis jau buvo ore Olive ištiesė ranką norėdama sugauti rudą kamuolį.

[Perėmimas metimo metu: 1,5.]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Alanas Senkleris Spalio 17, 2022, 07:30:33 pm
Alanas šypsojosi. Užtenka tik truputį paerzinti Alrisą ir toji tuojau pat pažeria krūvą rinktinių perliukų. Pamanė. Būdamas jaunesnis nemėgo tos merginos. Dabar tiesą pasakius nejautė nei priešiškumo, nei dar ko.
-   Tikrai? Tai kur jis? Laukia tribūnose su kitais mokiniais? O gal išmoko pasidaryti nematomas? Kažkaip nepastebiu tavo ugningo augintinio.
Tuo tarpu taip jų susidūrimas ir pasibaigė. Dabar Alanas lėkė Grifų gaudytojos link, norėdamas ją užstoti. Bet nepasisekė. Vaikinas nespėjo pasiekti Patricijos, kai į ją atsitrenkė padauža muštukas. Nebeliko ką daugiau daryti ir raudonplaukis apsisuko bei grįžo atgal prie lankų.
Štai tuomet jam ant galvos pasipylė krūva netikėtumų. Vieni atrodė labai malonūs. Kiti visai bjaurūs.
Tik spėjo sustoti prie lankų ir prie jo priskriejo Dori.
- Kaip tu? Man nepatinka, kad žaidi taip sirgdama. Reikėjo atidėti varžybas. - Pasakė ir vos spėjo palenkti galvą, kad į ją nekaukštelėtų blokštas. Retkarčiais Dori iškrėsdavo ką nors, ko jis nesitikėdavo. Kartais tie poelgiai būdavo mieli, kartais ganėtinai rizikingi. Šitas pasitaikė ir toks ir toks.
Buvo be galo malonu pajusti merginos apkabinimą, bučiuoti ją. Bet reikėjo nepamiršti ir tų faktų, kad jie kabojo baisiai aukštai. Be jokios atramos po kojomis. O dargi snigo ir šluotos buvo slidžios. Bet Alanas apie tokius dalykus nemąstė. Leido sau trumpam pamiršti kvidičą. O svarbiausia tai, kad juos dabar mato visa mokykla. Šią akimirką mes prisiminsim visą gyvenimą. Pamanė. Po daugybės metų galėsime tai prisiminti. Tada jis negalvojo, kad po daugybės metų jie galėtų išsiskirti. Gyveno tik šia akimirka.
Kai pagaliau atsitraukė nuo jos pasakė.
- Aš irgi tavęs pasiilgau. Ir nėra už ką. - Kitaip ir negalėjau pasielgti. Pridėjo mintyse.
Merginos oda jam pasirodė įkaitusi. Net tokiame šaltyje, kokiame jie dabar buvo. Tai nuplovė visas romantiškesnes mintis. Tikriausiai turi temperatūros. Pamanė.
- Nieko man nenutiks. Bet gerai, galiu išgerti vaistų dėl visa ko. Jeigu tu pažadi po rungtynių tuojau pat eiti į ligoninę. Gerti ten arbatą ir vaistus. Ir pagaliau normaliai išsigydyti. - O va tada teko sugrįžti į realybę.
Aplink juk zujo mokiniai ant šluotų. Vyko varžybos. Ir daugelis žaidėjų kažin ar buvo labai patenkinti tokiu jų poelgiu.
Dori nuskraidino šalia pasipainiojusį muštuką į Walguną. Ir Alanas negalėjo to praleisti pro akis.
- Walgunai, atsargiai. Ruošk blokštą! - Vėl perspėjimai šūktelėjo.
- Žinai, Juzefui tikriausiai nepatiktų tokie tavo žodžiai. - Šyptelėjo. - Nepyk, turėjau jį perspėti. Tokia mano pareiga. - Toliau šypsojosi. Ir tada prie jų prizvimbė Alrisa.
Alanas išklausė tikriausiai čia pat surimuotus jos posmus ir pasakė.
- O tu tikra poetė. Klausyk, niekada nemanei išleisti kokio poezijos tomelio? Galėtum pavadinti. Rinktiniai Fuentes raštai. Arba besivejant Šekspyrą. Galiu padėti tau ją išleisti. Mano šeimoje yra kas tuo užsiima. - Pliurpdamas išties stebėjo jas abi. Alanas Senkleris per daug gerai žinojo, kas būna, kai susiduria Dori mendel ir Alrisa Fuentes. O būna tikrai  labai blogai. Užverda kerų šokis. Bet ne šį kartą. Nes ji nuskrido. Tik Alanas jau mate kas bus toliau. Nes į juos dėbsojo Simoneti.
Grifės žodžiai, kurie buvo jam adresuoti nepaliko jokio pėdsako. Alanui buvo nusispjaut ką Patricija apie jį kalba. Jei būtų plepėjusi tik apie jį ignoruotų merginą ir viskas. Bet dabar ji atsiliepė ir apie Dori.
- Atšalk gerai? Ko čia mosikuojiesi tuo blokštu kaip beprotė? Jei esi tokia nuostabi žaidėja, tai ko neišsisukai nuo muštuko? Beje, čia šmaukšto nematyti. Taigi mauk šalin. - Norėjo pridėti, kad jeigu jai kas nepatinka, tai galės išsiaiškint po varžybų. Bet to nepasakė.
- Duok čia tą blokštą. Patricija, baik elgtis kaip kūdikis. - Alanas norėjo vytis skristi pradėjusią Simoneti. Bet akiratyje vėl pasimaišė Alrisa. Ir šį kartą ne bjaurius eilėraščius deklamavo, o metė kritlį į jų lankus.
- Pasinaudok šaukiamaisiais kerais ir paimk iš jos blokštą. Pasisaugok. - Išbėrė greitai. Tuomet ištiesė rankas į kritlį ir pabandė jį atmušti.

[Metimo blokavimas bandant atmušti kritlį: 1, 4, 6]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Kaede Siobhán OConnor Spalio 17, 2022, 07:50:57 pm
     Šalto vėjo gūsis ploškėsi mergaitei į veidą vos šiai staigiai padidnus greitį ir pasileidus visu greičiu raudonosios dėmelės su kritliu rankose link. Ateik čia, tu niekšingoji raudondėme! Turi kai ką, - KRITLĮ! - kas turėtų būti mano rankose! Kaedė, nors ir buvo sunku tą padaryti per tankiai iš dangaus krintantį sniegą, nenuleido savo žaliųjų akių nuo priešininkų komandos raudonai - kaip ir jie visi - vilkinčios žaidėjos, šiose varžybose užimančios tokią pačią poziciją kaip ir pati Siobhána, žaidžianti už žaliuosius - puolėjos poziciją. Kaedė pamiršo viską kas buvo aplink, susikancentravo tik į tą dėmelę, greitai lekiančią link jų lankų, ties kuriais kažkur netoli turėjo skrajoti Kaedės koledžo komandoje žaidžiani gynėja. Atėjo metas sužibėti ir jai, sugaunant kritlį, jeigu ta raudondėmė išvis sugebės jį paleisi tinkama linkme. Tikėkimės, kad ne.
     Skrisdama ta pačia kryptimi paskui minėtąją raudondėmę puolėją, O'Connor jau pasiruošė perimti kritlį, nusistatė reikiamą kryptį, tačiau raudondėmės paleistas kamulys nuskriejo visiškai ne ta kryptimi. Siobhána nebežinojo ar siusti ir pykti dėl to, ar džiaugtis. Siusti ir pyki bei visus kas yra arčiausiai aprėkti, nes kritlis buvo paleistas ne ta kryptimi, kuria turėjo ir Kaedė prarado šansą jį sugauti, o džiaugtis minimalia sėkme, kuri sumaišė Grifų Gūžtos koledžo šių metų Kvidičo komandos puolėjos galvą ir privertė galvos savininkę kamuolį paleisti vos ne priešinga kryptimi nuo lankų ir taip išsiskui nuo pelnytų taškų raudonųjų kmandai, kas būtų tikra tragedija ir gėda (jog pati dar neįmušė nė vieno karto krilio į priešininkų lankus) Siobhánai bei jos visai žaliųjų komandai ir, žinoma, visiems palaikantiems Klastūnyno koledžą šiose rungtynėse, o ypatingai patiems klastuoliams.
     Pasimetusi savo jausmuose ir reakcijose trumpapalukė pajuto kaip prie pat jos didžiuliu greičiu pro šalį staigiai pralėkė dar vienas jos Kvidičo komandos vienas iš septynių žaidėjų. Geriau pasižiūrėjusi O'Connor įžvelgė, kad minėtoji būtybė buvo pati Siobhános ir jos kolegų kapitonė, berėkianti, kad Kaedė jau antrą kartą pažiopsojo laisvą kritlį. Tai buvo tiesa, tačiau Kaedę ne tas labiau užgavo, o didesnį pktį sukėlė tai, kad Alrisa pati nesilaikė susitarimų, o dabar dėl jų nesilaikymų kaltina Kaedę.
     - Dieve mano, Alrisa! KAIP MES TARĖMĖS?! Pati nesilaikai susitarimų, o dabar kaltini mane! Turėk gėdos! Suprasčiau, jeigu t... - tačiau ką suprastų, o ko ne, Kaedė nespėjo pabaigti išdėstyti, mat į veidą pataikė šalas sniego gabalas. Žaliakė visai pratrūko ir svaidydamsi įvairiausiais keiksmais bandė nuvalyti šaltą sniegą nuo veido. Sau prisiekė, kad vos tik nusielidusi ant žemės prilups tą, kursi dėl viso šito kaltas, tačiau, deja, nematė iš kurios pusės atlėkė minėtoji gniūžtė. Kaedė įtarė, kad iš prakeiktųjų grifų.
     Tačiau ir nusivalius sniegą nuo veido ir prasimerkus, vaizdas nebuvo geresnis. Žalios akys išvydo kaip kažkokia žalioji dėmė labai jau neįtikinamai, jog muštųsi, glaustosi prie raudonosios.
     - DĖL VISŲ PASAULIO DIEVŲ, DEIVIŲ IR KITŲ PRANAŠŲ, KAS ČIA PER REGINYS?! DORI!!! - priskridusi pakankamai arti ir įžvelgusi aistringą bučinį (kokio praėjusį kartą išvengė Kaedė su Kvidičo aikštės žeme) ir žaliosios dėmės veidą, pasiuto Siobhána. Dori jau visai išvarė Kaedę iš kantrybės šį kartą. Priskriejusi prie tos niekšelės norėjo išplešti jai iš rankų blokštą ir užsimojusi juo gerai trinktelėti kolegai per maukaulę, tačiau blokštas jau buvo dingęs, tad Kaedė tiesiog tvojo jai kumščiu.
     - Dori! Pati tu su-si-imk! Darai didžiausią kokią ik galimą gėda visam mūsų brangiajam koledžui!
     Rėkdama ant Dori, Kaedė nė nepastebėjo, jog muštukas, kuriam atsukusi nugarą ji buvo, lėkė tiesiai į Dori, o gal tiksliau į Kaedę, kuri stovėjo tarp jo ir jos.

[Bandymas uždengti Dori Mendel stojant tarp jos ir skriejančio muštuko į ją: 1, 2]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Coraline Williams Spalio 17, 2022, 09:11:52 pm
Kokia gėda. Didelė didelė gėda. Kaip ji galėjo nematyti, kad kritlis neskrenda į lankus? Nejau Alrisa buvo teisi ir ji iš tiesų yra kvaiša? Gal galų gale reikia viską mesti ir dabar pat išskristi iš aikštės? Ne, Coraline tai paprastai nepasiduos, kad ir kaip tai pažeidė jos orumą, jo nepraras. Tik ne dabar kai žaidimas dar net neįpusėjo.
-Išmok mesti! Šitaip žaisti su tavim per lengva,- rėkė Coraline grifų puolėjai nenorėdama prarasti savo paskutinės likusios agresijos.- Ar jūs iš vis ką nors sugebat? Išmokit žaisti!
Išsiliejusi ant grifų truputėlį numalšino savo susierzinimą, bet ne iki galo. Stovėti prie lankų darėsi labai šalta ir nuobodu. Neturėdama jokios kitos pramogos klastuolė ėmė dairytis po aikštę. O ten vyko daug įdomių dalykų kurie prašyte prašėsi juodaplaukės komentarų.
- Dori!!! Tavo meilėms seilėms aikštėje ne vieta!- užkriokė.- Kur matyta, kad Klastūnyno komanda myluotųsi su Grifų Gūžta! Tai... Tai yra labai pasibaisėtina!- reiškė savo akivaizdų nepasitenkinimą, bet akys nukrypo kitur.- Alrisa! Kvaiša, tu! Tu kapitonė ar ne?! Pasižiūrėk kokį pavyzdį rodai! Valgai viduryje aikštės! Ir dar nesidalini! Baisu! Apgailėtina! Nenuovoku! Kitą kartą kai valgysi pasidalink su visa komanda! O ir valgydama tiek daug saldumynų greitai sustorėsi!
    Neradusi ką daugiau aprėkti nurimo. Tik trumpam. Viskas pastaruoju metu ją erzino. Viskas trukdė. Norėjosi išskristi dabar pat, palikti aikštę nieko nesakius, dingti iš šios pilies, pasikeisti tapatybę ir gyventi iki garbingo amžiaus pasirodyti pasauliui. Kad ir kokia viliojanti buvo ši mintis Coraline negalėjo ja pasinaudoti. Per savo aplaidumą mergina nepastebėjo kas vyksta aikštėje, nebe suvaldė šluotos ir pradėjo kristi žemyn. Susivokė tik iki skaudaus smūgio likus geram dešimčiai metrų. Juodaplaukė prisimerkė, tvirtai kojomis atsispyrė nuo žemės ir vėl pakilo aukštyn į aikštę.  Apskrido ją kelis kartus norėdama sušilti, bet artėdama prie lankų vos vėl nesusiplojo žemyn, juodaplaukės laimei laiku atgavo pusiausvyrą.   
-Kokia gėda. Ką dabar apie mane pagalvos?- tyliai murmėjo.     

[-]                                                                                 
                                                                                                                                                       
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Liucija Andersson Spalio 17, 2022, 09:55:35 pm
RPG vertinimas

Dori Mendel: 10
Alrisa Fuentes: 10
Elliw Gwawr Dwynwen Goff: 10
Patricija Simoneti: 7
Walgunas Levinsas: 8
Olive Cate Rechens: 4
Alanas Senkleris: 7
Kaede Siobhán O'Connor: 10
Coraline Williams: 8
Henrieta Poter: -


Bendras dalyvio koeficientas

Elliw Gwawr Dwynwen Goff: NK[8] + PĮK[5.0] = BDK[13.0]
Coraline Williams: NK[7] + PĮK[4.0] = BDK[11.0]
Dori Mendel: NK[7.5] + PĮK[5.0] = BDK[12.5]
Kaede Siobhán O'Connor: NK[6.5] + PĮK[5.0] = BDK[11.5]
Alrisa Fuentes: NK[8] + PĮK[5.0] = BDK[13.0]

Patricija Simoneti: NK[7.5] + PĮK[3.5] = BDK[11.0]
Alanas Senkleris: NK[7.5] + PĮK[3.5] = BDK[11.0]
Walgunas Levinsas: NK[6.5] + PĮK[4.0] = BDK[10.5]
Olive Cate Rechens: NK[7] + PĮK[2.0] = BDK[9.0]
Henrieta Poter: NK[7.5] + PĮK[0.0] = BDK[7.5]


Koeficientų palyginimas tarp žaidėjų

Dori Mendel [12.5] - Walgunas Levinsas: [10.5] = KS[2.0] 2 papildomi kauliukų ridenimai.
Alrisa Fuentes: [13.0] - Alanas Senkleris: [11.0] = KS[2.0] 2 papildomi kauliukų ridenimai.
Elliw Gwawr Dwynwen Goff [13.0] - Patricija Simoneti [11.0]  = KS[2.0] 2 papildomi kauliukų ridenimai.
Walgunas Levinsas: [10.5] - Dori Mendel [12.5] = KS[0] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Olive Cate Rechens: [9.0] - Alrisa Fuentes: [13.0] = KS[0] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Alanas Senkleris: [11.0] - Alrisa Fuentes: [13.0] = KS[0] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Kaede Siobhán O'Connor: [11.5] - Walgunas Levinsas: [10.5] = KS[1.0] 1 papildomas kauliukų ridenimas.


Komandinis koeficientų palyginimas (KKS)

Klastūnynas[2.0] - Grifų Gūžta [2.0] = KKS[0] 0 papildomų kauliuko ridenimų.


Kauliuko rezultatas

Dori Mendel: 6, 5, 5
Alrisa Fuentes: 2, 4, 3
Elliw Gwawr Dwynwen Goff: 1, 4, 3
Walgunas Levinsas: 3
Olive Cate Rechens: 3
Alanas Senkleris: 4
Kaede Siobhán O'Connor: 3, 1


Dori Mendel neatmuša muštuko į Walguną Levinsą.
Alrisos Fuentes nesėkmingai meta kritlį pro lankus.
Elliw Gwawr Dwynwen Goff nepagauna aukso šmaukšto.
Walguno Levinso veiksmas anuliuojamas, nes muštukas neskrenda į jį.
Olive Cate Rechens veiksmas anuliuojamas, nes kritlis nesėkmingai mestas pro lankus.
Alano Senklerio veiksmas anuliuojamas, nes kritlis nesėkmingai mestas pro lankus.
Kaede Siobhán O'Connor veiksmas anuliuojamas, nes muštukas neskrenda į Dori Mendel.


Kvidičo rungtynės tęsiasi

Kritlis yra neutralioje zonoje.

Rezultatas: Klastūnynas 0 - 0 Grifų Gūžta.
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Elliw Gwawr Dwynwen Goff Spalio 18, 2022, 12:24:25 pm
Elliw pagriebė tą daiktą, ar ne? Taip, jai tikrai pasisekė! Taigi klastuolė kurį laiką jautėsi baisiausiai patenkinta. Vis dėlto kai prieš akis kažkas sušmėžavo, o ji gavo į nosį iš nedidelio sparnelio, galiausiai susivokė - jai ir vėl nepasisekė. Kaip taip gali būti? Kaip tokiam sėkmingam žmogui kaip Elliw Gwawr Dwynwen Goff šitaip nesisekti sučiupti kažkokio ne itin protingo daikčiuko? Kažkokia nesąmonė! Kažkas čia pribūrė, o tai tiesiog privalėjo būti neLiucija. Ši šauni išvada privertė Elliw susiraukti, ir ji apsižvalgė. Gal kur pamatys bjauriąją mergiūkštę ir privers sugauti tą kvailą daiktą? Kodėl ji turi čia lakstyti kaip kokia kvaiša ir gaudyti nesąmonę, kuri visai nenori būti sugauta?! Laimei (tiksliau, didelei nelaimei) neLiucija buvo netoliese, tad Klastūnyno komandos gaudytoja pasileido jos link.
Kažkurią akimirką prisiminė, kad bando kažką sugauti, tad staigiai apsisuko. Visai nenorėjo to daikto pamesti iš akių, o kad ketino perleisti nemalonią pareigą bjaurybei, skubiai pamiršo. Ji tiesiog privalėjo sučiupti sparnuotą nesąmonę, taigi vėl pasileido jos link.
Deja, bjaurioji mergiūkštė buvo labai nuoširdžiai pasistengusi. Blizgutis buvo nutolęs tiek, kad teko ilgokai skristi, kol pagaliau atsidūrė netoli jo. Bandė pasiekti, tačiau kaukštelėjo į kamuoliuką išorine plaštakos dalimi ir tik numušė tolyn. Tai labai suerzino, be to, teko leistis žemyn - sparnuotajam akivaizdžiai nusibodo skraidyti. Tai siaubingai erzino, bet nebuvo ką daryti - teko ir pačiai nuleisti šluotą.
Elliw nė nepastebėjo, kaip nuslydo nuo šluotos ir kelias akimirkas krito šalia jos. Laimei, pavyko sugriebti savąją “Kalėdų dvasią” ir vėl įsitaisyti ant jos. Tai buvo labai gąsdinanti patirtis, ir velsietė nesugebėjo jos net pamiršti.
- Liucija?! - liūdnai spygtelėjo Elliw, bet tai visai nepadėjo - velsietė ir toliau buvo persigandusi. Netgi beveik pametė iš akių sparnuotą daiktą. Laimei, tik beveik, mat sparneliai suplazdėjo visai netoli, ir Klastūnyno komandos gaudytoja susikaupė. Nenuleido akių nuo prakeikto daikto, kuris, tiesą sakant, jau gerokai nusibodo. Kaip jį pagaliau pagauti? Kiek galima čia šalti, kol visokios bjaurios mergiūkštės sėdi prie židinio?
Ta mintis supykdė, o tai padėjo padidinti greitį, ir jau visai netrukus Elliw buvo šalia sparnuotojo daikto. Ištiesė ranką, tačiau tuo metu pūstelėjo stiprus vėjas, ir šluota suvirpėjo. Blizgutis tuo pasinaudojo ir movė šalin.
- Tai tu kalta! - riktelėjo Elliw ir šiaip ne taip suvaldžiusi šluotą vėl pasileido iš paskos. Tiesą sakant, velsietė neįsivaizdavo turinti tiek užsispyrimo, bet dabar neabejojo: būtinai sugaus tą prakeiktą šaukštą. Tik tada galės grįžti į pilį ir susirasti teleskopą. O jeigu blizgutis turi visai kitokių planų, tai yra tik jo problemos.
Taigi Elliw ir toliau kaip beprotė davėsi po kvidičo aikštę ir sekiojo niekuo jai nenusikaltųsį kamuoliuką. Tiesą sakant, nebuvo toks jau nekaltas: bet kuris mandagus daiktas jau seniai būtų atsidūręs gaudytojos rankose, tad būtų galima eiti kur nors kitur. Nusibodo mergaitei tas skraidymas, kuris atrodė vis labiau ir labiau betikslis.
- Nesąmonė, - suburbėjo velsietė ir papurtė šluotą. Galėtų ji paskubėti vis labiau irzo Elliw ir šiaip ne taip padidinusi greitį dar kartą ištiesė ranką sparnuoto bjaurybės link.

[Bandymas sugauti aukso šmaukštą: 3]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Walgunas Levinsas Spalio 18, 2022, 02:17:30 pm
  Walgunas apsidžiaugė, kad muštukas į jį nepataikė, tačiau tuo pat metu ir nuliūdo, nes tokiu atveju jis negalėjo nublokšti muštuko į priešininkų atmušėją. Buvo tikras, kad atėjo laikas ir kuriam nors priešininkų žaidėjui gauti iš muštuko. Kodėl tik mes? Kodėl? Pagalvojo Levinsų giminės atstovas. Juk gakėtų bent kada gauti jų atmušėja ir gaudytoja. Tikrai galėtų. Dar pridėjo berniukas mintyse. Jis norėjo pataikyti į atmušėją arba gaudytoją todėl, nes matė, kad joms žaisti kvidičą sekasi geriau nei kitiem klastuoliams. Elliw jau ne vieną kartą vos nepagavo aukso šmaukšto, o Dori jau spėjo pataikyti muštuko į Patriciją. Walgunas norėjo, kad ir jos pajaustų ką tai reiškia. Tiesa, iš vyresnių pažįstamų jis buvo sužinojęs, kad priešininkų gaudytojos atmintis nėra pati geriausia, todėl ji gavusi iš muštuko vos po kelių sekundžių to neatsimintų. Aišku, galbūt tada ji iš akių pamestų muštuką, o tai būtų labai gerai, tačiau to garantuoti jis negalėjo. Juk Elliw - atminties neturinti Hogvartso kvidičo legenda. Ji bet kokiomis sąlygomis sugebėtų sugauti muštuką. Tikiuosi šiandien bus kitaip. Pagalvojo Walgunas. Jis išties nežinojo į ką reikėtų nublokšti muštuką. Tuo labiau to padaryti jis negalėjo, nes kelis kartus apsidairęs muštuko nepastebėjo. Ir vėl! Po velnių! Kurgi tu, prakeiktasis muštuk? Man tavęs labai reikia! Dabar! Tuoj pat išdyg prieš akis! Pagalvojo atmušėjas. Deja, muštukas neišgirdo arba nesuprato jo minčių, todėl Walgunui prieš akis neišdygo. Ak, kaip būtų gerai! Dar pridėjo mintyse Walgunas, o tada suspaudė šluotos galą bei stpriai padidino greitį. Stengėsi iš savo šluotos išspausti viską ką gali. Laimei, šluota paklauso. Ji pradėjo lėkti visiškai nepakeliamu greičiu, o tai tik džiugino berniuką. Tiesa, tokiu greičiu lekiančią šluotą suvaldyti riekalų buvo, tačiau bent kol kas Walgunui puikiai sekėsi, todėl jis buvo laimingas. Deja, jam sekėsi ne visą laiką. Walgunas labai greitai priskrido arenos galą, todėl pasuko atgal. Deja, nepastebėjo iš kažkur išdygusios Patricijos, todėl vos neatsitrenkė į ją. Laimei, sugebėjo staigiai pasukti šluotą į šoną ir taip išgelbėti tiek ją, tiek save. Na dabar tai tikrai iš jos gausiu. Reikia kuo greičiau skristi nuo jos. Pagalvojo Walgunas ir staigiai nuskrido nuo savo komandos gausytojos.
   Taip nuskridęs jis pastebėjo muštuką, kuris dar nebuvo paleistas priešininkų atmušėjos. Pagaliau! Pagaliau aš pirmas jį pastebėjau! Pagaliau man nereikia jaudintis, kad jis į ką nors paleistas! Žinoma, per šias rungtynes dėl to jaudintis teks dar daug kartų. Na, bet bent jau šią akimirką dėl to jaudintis nereikia! Pagalvojo atušėjas, o tada surinko visas jėgas, kurios dar buvo likusios ir jomis pasinanudojęs užsimojo blokštu bei muštuką nubloškė priešininkų gaudytojos link.

[Muštuko atmušimas į Elliw: 2, 5]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Dori Mendel Spalio 18, 2022, 05:18:34 pm
Šiandien Walguną kažkas saugojo, mat klastuolė jau antrą kartą nesugebėjo į jį pataikyti muštuku.
O iš Alrisos burnos pasigirdo tikras kūrybiškumo protrūkis. Jeigu tai vyktų kuriame nors ankstesniame kurse, Dori pultų žodžiuotis, svaidytis kerais arba muštis. Tačiau dabar, turėjo ji pripažinti, peštynės su Alrisa jau buvo gerokai atsibodęs reikalas. Alrisos įžeidinėjimai neveikė klastuolės ir tai atrodė nebesvarbu. Ypač dabar, kai šalia ant šluotos sėdėjo jis - Alanas.
- Gydytis galiu ir be ligoninės, - atsiduso mergina. - Į ligoninę aš nenoriu.
Po akimirkos poros pašnekesys buvo nutrauktas. Žinoma, juk čia kvidičas! Tačiau pirmiausia jį nutraukė ne koks žaidimo veiksmas, o grifų gaudytoja. Patricija. Ji priskriejo prie Dori ir Alano, ėmė žodžiuotis, o galiausiai sugebėjo atimti iš tamsiaplaukės blokštą. Netrukus ji jau buvo nuskridusi, o Mendel jautėsi taip neturinti jėgų... Norėjo imti vytis grifę, tačiau nežinojo, ar sugebės atsiimti blokštą. Ir štai, Alanas davė puikią mintį: prisišaukti įrankį kerais, o pats grįžo prie žaidimo. Juk to visi čia ir susirinko!
Keista buvo matyti Alaną, pasiruošusį atmušti Alrisos metamą kritlį. Todėl, kad Dori turėjo būti ir buvo už Alrisą, nes juk ji, o ne vaikinas, gali pelnyti Klastūnynui taškų. Kad ir kaip tos karvės šeštakursė nekentė, dabar laikė špygas, jog jai pasisektų. Bet žiopsoti nebuvo kada, mat mergina privalėjo susigrąžinti savo blokštą.
Ir jau prieš ketinant trauktis burtų lazdelę šalia Dori atsidūrė Kaedė, kuri ir toliau leido sau pamokslauti ir dar blogiau - norėjo tvoti atmušėjai kumščiu. Mendel spėjo šiek tiek atsitraukti. Nestipriai gavo į petį, tačiau mergaitė kuo toliau, tuo labiau perženginėjo ribas. Alrisa ar Patricija yra viena, jos maždaug paauglės amžiaus. O ką sau leidžia šita mažė?
- Klausyk! Tu, snargle! Žiūrėk savo reikalų, o ne kabinėkis prie manęs! Atstok! - šaukė, kiek leido balsas, o leido nedaug. - Neturi ką veikti aikštėje? Siaubas, kas per prielipa!
Dori neketino su mergaite kovoti, tačiau praskrisdama ją pastūmė. Ką ji mano kabinėdamasi prie šeštakursės? Jeigu ji dar prie manęs priskris, aš bendrajame kambaryje ją užkerėsiu, mintyse pagalvojo.
Ir tada pagaliau išsitraukė savo burtų lazdelę, priskrido arčiau Patricijos, kuri turėjo atmušėjos blokštą. Reikėjo stengtis labai susikaupti, mat dabar į galvą lindo mintys apie tai, jog Alrisa vis tik neįmetė kritlio į lankus. Viena bliauna kaip tikrų tikriausia karvė eiles kurdama, kita neatsiknisa. Eitų geriau vykdyt savo pareigų, aš tai bent į tą vagilę pataikiau. Ir, žiūrėdama į blokštą, mostelėjo lazdele bei tarė:
- Accio.
Patricija, regis, dairėsi šmaukšto, tad tikriausiai nebuvo pasiruošusi neleisti blokštui grįžti pas savininkę. Netrukus Dori jį vėl laikė rankoje ir jautėsi žymiai drąsiau. Tačiau tiek už ištartus žodžius, tiek už atimtą blokštą klastuolė privalėjo atsilyginti.
- Levicorpus, - tyliai tarė ir vėl mostelėjo burtų lazdele, nutaikyta į priešininkų gaudytoją.
Norėjo dar pradėti ką nors rėkauti, tačiau Mendel šaukimo atsargos buvo sparčiai išsekusios. Mergina jautė, kad jeigu ir toliau nesaugos savęs, tuoj išvis negalės nieko pasakyti. Dėl to ji be žodžių ėmė skrieti Patricijos link. Nusprendė vis dėlto įkrėsti jai į kailį, kad ir kaip nebūtų jėgų.
Bet visai netikėtai kvidičininkė pamatė, jog Walgunas bloškė muštuką Elliw link.
- Aš nudėsiu ir tave, ir tavo tėvą! - nežinia dėl ko kaltindama Juzefą iš paskutinių suriko Dori ir pasileido ginti teleskopininkės.

[Bandymas uždengti Elliw Gwawr Dwynwen Goff atmušant į ją skriejantį muštuką bet kur į aplinką: 2, 3, 4]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Alrisa Fuentes Spalio 18, 2022, 05:27:39 pm
Alrisa niekaip negalėjo suprasti, kodėl jai taip siaubingai nesiseka. Gal čia nagus buvo prikišę teleskopų dievai? Tokiu atveju nereikėjo lįsti prie tos šlykštynės, nors ši, regis, net nebuvo pastebėjusi, kad kapitonė kurį laiką skrido šalia.
-Kad tave kur griausmas… - murmėjo, mintyse spėliodama, ar ir šįkart priešininkai nusprendė pavaišinti jų komandą anti-sėkmės eliksyru. Švilpiai su grifais susimokė? Hm… Tai atrodė įtikinama, tačiau klastuolė puikiai žinojo, kad praeitose rungtynėse būtent jie išplėšė pergalę. Todėl buvo menkas šansas, jog tiems raudonapsiausčiams pasiseks. Vis dėlto klišumas buvo vertas legendos - negi jie mėtys tą vargšą kritlį tol, kol pavirs į šaldiklyje tupinčius kruasanus? Ji troško paskubinti eigą, bet prie gaudytojos daugiau nebenorėjo lįsti. O prie karvės irgi. O kas beliko? Tik imti ir šimtąjį kartą šiandien kristi žemyn (su šluota, žinoma) ir griebti kamuolį. Deja, pastarasis buvo pasidaręs kažkoks slidus, tarsi suprakaitavęs nuo įtampos ar verkiantis pykčio ašaromis - kam jis toks bevertis. Tad pusiaukelėje link lankų kritlis tiesiog išslydo iš po pažasties - tai septintakursė pastebėjo tik po kelių sekundžių.
-Teleskopai su kugeliukais! - balsiai nusikeikė ir puolė gaudyti jo. Netrukus kamuolys vėl saugiai įsitaisė pas juodaplaukę ir sparčiai keliavo vieno iš lankų link. Deja, jam nelemta buvo ilgai užsilikti, mat staiga tarsi iš oro priekyje išdygo bjaurybė vardu Elliw. - Traukis, kaliause! - Ši kaip visada neatrodė esanti savo vietoje. Nors nenuostabu - regis, visoje visatoje nebuvo kampelio, prie kurio toji anomalija galėtų pritapti, net jei atsidurtų ananaso formos kosminiame erdvėlaivyje, pilname į šimtaakius aštuonkojus panašių padarų. Kad ir kaip ten buvo, kritlis vėl sumanė pasivaikščioti:
-Dėl kruasano meilės, negi aš tau nebepatinku?! - piktai šūktelėjo mergina, vydamasi išdykėlį kritlį. Tuo tarpu kvaiša pasuko savais keliais, taip bent iš dalies palengvindama sunkią Alrisos dalią. - Jei dar kartą tu išsprūsi, prisiekiu, daugiau nebegaudysiu. Užknisai mane negyvai. Ir ne tik mane, bet ir visą komandą. - ji, skriedama lanko link, pradėjo kalbėtis su kamuoliu lyg su negeru vaiku. Bet didelio skirtumo tarp jų ir nebuvo. - Jei būsi geras, pasiliksi pas mane visam laikui, o jei ne… Įmesiu į tribūnas, tegul tie raudoni gaidžiukai ieško patys. Na kaip, sutariam? O jei drįsi tiesiog šlykščiai su manimi žaisti, atsimušdamas į lanko virbą, iškviesiu ananasinį ateivių laivą ir įsodinsiu kartu su Elliw. Galėsit susidraugauti. Bus labai labai įdomi patirtis… - čiauškėjo klastuolė, artėdama link tikslo. Nepraėjo nė kelios akimirkos, kai ji sviedė kamuolį, visa širdimi tikėdamasi, kad malonus pokalbis su kritliu pakeitė šio nuomonę.

[Metimas atkovojus kritlį iš neutralios zonos: 1, 2, 5]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Olive Cate Rechens Spalio 18, 2022, 05:54:14 pm
Ar jūs rimtai ? Kas čia darosi ? Kokia nesėkmės čia mus aplanko ? Pradėjo pykti ant savęs ir ant šios visos dienos Olive po nesėkmingo kritlio pagavimo. Ji galimai būtų ir pradėjusi rėkti, bet spėjo save suvaldyti ir tada pamatė nedidelį teigiama pliusą. Bet Alrisa vėl neįmetė pro lanką, tai reiškia, kad aš vėl turiu šansą atgauti kamuolį. Nuo tos minties atsiradimo jos galvoje grifei atrodė, kad viskas pasikeitė ir tie keli paskutiniai žodžiai tapo jos motu. Turi pasiimti kamuolį skristi iki kalstūnyno lankų ir tada mesti kritlį pro lanką. Pasakiusi sau bendrą planą Cate nuskrido prie rudos spalvos kritlio kuris dar kol kas buvo nepaliestas neutralioje zonoje. Bet staiga vėl visą jos planą sugriovė Alrisą kuri ir vėl pasičiupo kritlį. Kokia nesąmonė jei  galėčiau tai aš ją tikrai užmuščiau. Dėl to Catei ir vėl teko sekti Alrisą ir iš jos kažkaip atgauti kritlį. Spėju nepavyktų jeigu tiesiog jos paprašyčiau. Deja daugiau grifei neteko galvoti ir svarstyti, nes klastūnyno komandos kapitonė iš tiesų labai greitai ir nuožmiai artėjo prie lankų. Jaunoji Rechens pavardės savininkė ikvėpė oro ir pradėjo skristi link grifų gūžtos lankų ir klastūnyno puolėjos. Turi pavykti tikrai šį kartą turi pavykti.

[Perėmimas metimo metu: 4]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Alanas Senkleris Spalio 18, 2022, 06:51:34 pm
- Kam kvailioti? Išsigydytum ligoninėje normaliai ir viskas. – Atsakė į Dori žodžius. Toji aišku spyriojosi dėl ligoninės. Kaip Grifas ir galvojo.
- Juk ir greičiau būtų Dori. - Pridūrė. Paskui mergina dingo jam iš akiračio. Nusivydama Patriciją. O raudonplaukis liko savo vietoje. Nors ir labai norėjosi lėkti jai į pagalbą.
Šitos varžybos Alanui jau tikrai pakyrėjo. Šalta, šlapia. Visi riejasi kaip bepročiai. Kam tos rungtynės išvis reikalingos? Kad perplėštume vieni kitiems gerkles? Liūdniausia tikriausiai buvo tai, jog net komandose nesimatė didelės vienybės. Nei Grifų, nei Klastuolių. Senkleris apie tai ilgai nemąstė. Tuos apmąstymus atidėjo kitam kartui. Neturėjo laiko, kad galėtų su savimi diskutuoti. Vaikino žinioje buvo lankai, kuriuos reikėjo būtinai apginti.
Bet stengtis neprireikė. Alrisa kažkaip keistai tvarkėsi su kamuoliu. Sugebėjo jį išmesti, o paskui pramesti.
- Aš sakau. Šaunus darbas. Čia toks klastuoliškas planas taip? Tik žinai, jis vertingesnis Grifams. - Pasakė. Ir dar apsuko kelis džiaugsmo ratus aplink stulpus. Šiaip, tai padarė tik todėl, kad nesustingtų galutinai. Ir neprišaltų prie šluotos. Va ir kam man reikėjo kalbėti? Pats irgi nesėju taikos daigelių. Bemat pagalvojo.
Alanas norėjo pažiūrėti ar Dori atgavo blokštą ar visgi ne. Jam atrodė, kad gali ir neatgauti. Jai tikrai blogai. Net su Alrisa nepuolė ryškintis, kai toji parodė savo poetinius gebėjimus. Aišku tas tai gerai. Bet vis tiek. Labai nenusisekė su varžybomis.
- Olive, Henrieta! Gaudykit kritlį! Kur jūs? - Šaukė. Bandydamas prisikviesti puolėjas, kol kamuolys laisvas. Bet neilgai jis toks tebuvo. Vėl atsidūrė Fuentes rankose. Alanas vėl pasiruošė ginti lankus. Nagi. Trečias kartas nemeluoja. Pramesk. Bandė nukreipti kritlį kur nors kitur. Aišku ir nestovėjo kaip įkastas. Vėl puolė ton pusėn, kur skriejo kamuolys. Norėjo apginti lankus. Troško įdėti kažkokių pastangų į žaidimą. Juk dar nei karto iš tikrųjų neapgynė lankų nuo kritlio.
Be to dar pastebėjo, kad netoliese skraido viena iš jų puolėjų Olive.
- Tikiuosi pagausi kritlį. Pasistenk. - Tarė ir vėl ištiesė rankas į kamuolį norėdamas jį atmušti. Ir tikėdamasis, kad jeigu tai pavyks Olive greit jį pačiups. Arba, kad jai gal pavyks kamuolį perimti metimo metu.

[Metimo blokavimas bandant atmušti kritlį: 2, 3, 6]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Patricijaa Spalio 18, 2022, 07:14:42 pm
Patricija švilpė savąja šluota visu greičiu. Tegul tik dabar pabando pataikyti koks muštukas. Piktai pamanė. Ir pamosavo atimtuoju blokštu. Dabar muštukų aišku nesimatė.
- Kur tu Pelkių gražuole? Nepaveji? - Šūktelėjo atsigręždama atgal.
Kad tave kur. Pagalvojo. Toji mergiotė jau pasirodo buvo visai arti. Patricija pabandė dar labiau pagreitinti. Bet šluota regis spaudė visas savo jėgas.
- O kur tavo riteris? Maniau atlėks į pagalbą. - Ji vėl atsisuko atgal. Norėjo žvilgtelėti kas dedasi prie lankų. Kuriuos taip neseniai paliko. Vaja, teisuolis užsivertęs darbais. Ir gerai. Nesipainios po kojomis.
Lekiant vienu metu į ją vos neįsirėžė Varliūkštis. Patricija jau norėjo pasakyti jam ką nors bjauraus. Bet kai pamatė, kaip tasai greitai pasuko šonan kažkodėl nusišypsojo. Vargšelis. Gal truputį ir perspaudžiau su juo. Ir tuo tarpu blokštas išlėkė iš rankos. Ir gražiausiai nuzvimbė pas savininkę.
Patricija taip ir nespėjo sugalvoti ką jai pasakyti, kai staiga šluota pasikreipė ir mergina vos nenuslydo žemyn. Rankos slystelėjo šluotkočiu vos jo nepaleisdamos ir Simoneti pakibo žemyn galva. Baisiausia buvo tai, jog šluota toliau skriejo visu greičiu. Tik dabar Patricija negalėjo jos valdyti. Mergina pasijuto lengva ir silpna kaip lapelis nešamas srovės. Ta bjaurybė. Patricija matė, kad atmušėja turėjo rankoje lazdelę.
Mergina tolo nuo jos vis labiau. Galva pradėjo svaigti. Ir tada ji iškrėtė labai rizikingą dalyką. Vieną ranką patraukė nuo šluotos ir išsitraukė lazdelę.
- Liberacorpus. - Tyliai sušnabždėjo. Patricija nebuvo labai gera kerėtoja. Ir niekada nebandė šito burtažodžio. Tik žinojo apie tokį. Bet matyt suveikė išgyvenimo instinktas ir ji atvirto atgal. Vėl vos nenusiversdama nuo šluotos.
Simoneti troško nusileisti žemyn. Galva visai apsisuko. Ji sulėtino greitį. Sustojo vietoje. Tuojau apsivemsiu. Pamanė. Dabar neieškojo nei šmaukšto, nei atmušėjos. Porą minučių kabojo vietoje užsimerkusi.
Kai praėjo svaigimas patricija pradėjo lėtai skristi. Greit pastebėjo tą beprotę pelkių gražuolę ir nutarė atsilyginti jai tokiais pat kerais. Tegu pati dabar paragauja savo.
- Levicorpus. - Tyliai tarė. Bet labai nesistengė. Nesijuto tvirtai.
Simoneti nuzvimbė tolyn. Ji dėkjo visiems dievams, kad išliko sveika. Dabar prisiminė ir šmaukštą. Pradėjo jo dairytis. Tik daug vilčių nedėjo. Ir tada pamatė. Žinoma Elliw, o ne šmaukštą. Toji vėl kažkur lėkė ir Patricija beveik prisivijo merginą. O tada ir pastebėjo kažką sužvilgant. Tas vaizdas vėl atgaivino jaudulį. Ir Patricija vėl smarkiai pagreitino tempą. Pasileido ten, kur manė esant šmaukštą. Taip greitai lekiant truputį atsinaujino galvos svaigulys. Kurį sukėlė atmušėjos kerai. Bet Grifė neketino jam pasiduoti.

[Bandymas pastebėti aukso šmaukštą, kurį jau persekioja Elliw Gwawr Dwynwen Goff: 4, 6]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Coraline Williams Spalio 18, 2022, 08:20:23 pm
 Coraline buvo šalta. Drabužiai nuo krentančių snaigių sušlapo. Žaidimas vyko gretai, pernelyg gretai. Tik žaisti kvidičą baisulingai nesisekė. Ką jau pasakyti apie vis tolstančią žaidimo pabaigą. Kuri vis tolo ir tolo. Nusimatė ilgas ir  labai įdomus žaidimas.
- Greičiau jis baigtųsi. Man šalta,- skundėsi klastuolė.
 Merginą vis dar kamavo didžiulės gėdos jausmas. Juk tai jai, o ne kam kitam pasivaideno į ją skriejantis kritlis. Juk tai ji vos nenukrito nuo šluotos ir tikriausiai sukėlė juoką ne vienam žaidimą stebinčiam asmeniui. Vien pagalvojusi kas jos gali laukti ateinančią savaitę, o gal ir visus likusius mokslo metus juodaplaukė nukrėtė šiurpas. Akimirksniu pasidarė labai nesmagu ir liūdna. Kas norėtų visus likusiuosius mokslo metus lindėti  bendrajame koledžo kambaryje? Tikrų tikriausiai niekas. Nuo tokių minčių Coraline tik dar labiau užsimanė laimėti. Kad ir kaip savanaudiškai tai skambėtų, vien tik dėl to, kad laimėjimas nuslėptų jos nesėkmę nors trumpam.
- Alrisa! Susikaupk ir šį kartą pabandyk įmesti!- užrėkė ant visos aikštės.- Šį kartą tau turėtų pavykti... įmesti,- kiek tyliau pridūrė.
 Juodaplaukė itin tikėjo savo koledžo pergale. Už viską labiau norėjo dabar laimėti šias rungtynes.  Nuo to priklauso šie likę mokslo metai, reputacija ir emocinė savijauta. Kas gi daugiau jei ne klastuoliai pasijuoks iš kitų nesėkmių?   Coraline pastebėjo, kad šluotos kotas tampa slidus ir darosi vis sunkiau ir sunkiau išsilaikyti.
- Aš nukrisiu!- panika atsispindėjo merginos balse. Rankos tvirtai spaudė šluotos kotą iš paskutiniųjų jėgų. Klastuolė pradėjo galvoti kas jos laukia. Mintys buvo baisios ir nė viena ne į gerą. Kas jei aš nukrisiu? Kas jei užsimušiu? Tai... Tai... baisu.
 
[-]
                                                                                                                                                         
                                                                                                                                                       
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Kaede Siobhán OConnor Spalio 18, 2022, 08:53:25 pm
     Ar tai buvo normalios rungtynės? Sakydama „tai“, Kaedė turėjo omeny visą tai, kas vyko per šias rungtynes - kiek kartų kritlis pataikė į bet kurio koledžo Kvidičo komandos lankus? Nė vieną! Kiek karų pati O'Connor aplamai nors palietė kritlį? Visai nepalietė per VISĄ šį žaidimą iki šiol! Ar ji žaidė normaliai? Ne! Ar buvo susikoncentravusi ties žaidimu? Na... tik vieną kartą, galima sakyti. Kiek kartų aprėkė Dori? Tiek daug, kad jau pati nebesuskaičiuoja! Ar taip pridera elgtis Kvidičo žaidėjams, kartu žaidžiantiems toje pačioje Kvidičo komandoje ir atstovaujantiems tą patį vieną iš keturių Hogvartso koledžų? Žinoma, kad ne! Žaidėjai turi palaikyti vienas kitą, bendradarbiauti tarpusavyje ir suteikti pagalbą, to prireikus, o ne vienas kitam trukdyti savo kandžiomis replikomis! Tai ar tai buvo normalios Kvidičo rungtynės? Siobhána drįstų teigti, jog aplamai visi, šiandien žaidžiantys bei stebintys iš aukštųjų tribūnų - kuriose gali sau šiltai susisukę į pledus sėdėti ant suoliukų, kol tuo tarpų abiejų koledžų atstovai turi šalti apsitaisę su ploniausiomis Kvidičo aprangomis, įsitaisę ant plonų šluotgalių ir - dalis iš jų - tiesiog bukai spoksodami į aikštę, laukdami kol reikiamas kamuolys tiesiog ims ir priskries prie jų - šią „intriguojančią“ Klastūnyno ir Grifų Gūžtos kvidičininkų kovą antrose šių metų Kvidičo čempionato rungtynėse, teigtų, kad šios rungtynės - vienos iš nesąmoningiausių ir nuobodžiausių kada nors visoje Kvidičo istorijoje vykusių Kvidičo rungtynių.
     Kaedė siuto ant savęs - ji labai negalėjo savęs pakęsti kuomet nesugebėdavo atlikti to, ką reikia ir blaškydavo savo dėmesį į visiškai nereikšmingas smulkmenas - ir ant Dori. Galbūt įsiūtis ant savęs ir būtų nuslopinęs įsiūti ant Dori, tačiau buvo gerokai lengviau reikšti nepasitenkinimus ir nekęsti kito asmens, o ne savęs, tad O'Connor būtent tą ir pasirinko - šių rungtynių metu labiau nekęsti žaliaapsiausčių komandos atmušėjos negu savęs. Ir Kaedei visai nerūpėjo nei amžiaus skirtumas, nei kad Dori buvo gerokai vyresnė. Kai Kaedę apimdavo įsiūtis, ji galėdavo ir suaugusį žmogų - pavyzdžiui kaip buvo su Bretu - aprėkti bei patrankyti, tad tų kelių metų skirtumas jai visiškai nieko nereiškė. Ji sau leido rėkti ir nekęsti Dori tiek, kiek norėjo. Ar kiek galėjo, kol ši nenuskirdo ir Siobhános akys neaptiko komandos kapitonės su kritliu rankose. Na, ne rankose. Kritlis tą pačią akimirką, kuomet O'Connor jį pastebėjo, staigiai išslydo iš kapitonės rankų.
     - Alrisa tu višta visiška! - Kaedę vis dar buvo apėmusi neapykanta ant Dori, tad jai nespėjus išsisklaidyti, klastuoėlė ne negalvodama aprėkė visiškai nekaltą Alrisą, kuriai kamuolys iš rankų galimai išsprūdo vien dėl to, jog buvo per daug slidus nuo krentančių ir tirpstančių snaigių ant jo. Susinervinusi O'Connor šovė visu greičiu į apačią link kritlio, tačiau žaliųjų kapitonė, kuri buvo tiesiai virš krentančio kritlio - tai yra gerokai arčiau jo - kamuolį pasiekė greičiau ir vėl nulėkė link lankų, visai nekreipdama dėmesio į Kaedę. Dar labiau susinervinusi, dabar jau dėl to, kad per šias rungtynės dar nė karto negavo paliesti kamuolio, o Alrisa jau ne pirmą kartą jį nukniaukė iš panosės - nors prieš kelias akimirkas ją peikė, kad kritlio laiku negaudo - pakilo atgal į reikiamą aukšti ir išvydo... MUŠTUKĄ! Lekiantį tiesiai į Klastūnyno Kvidičo komandos atstovę, žaidžiančią gaudytojos pozicijoje! Minėtosios gerai Kaedė nepažinojo, tačiau buvo per daug gerai susipažinusi su Kvidičo taisyklėmis, kad leistų muštukui nutrenkti jų gaudytoją.

[Bandymas uždengti komandos draugę Elliw Gwawr Dwynwen Goff stojant tarp jos ir skriejančio muštuko į ją; 1, 5]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Liucija Andersson Spalio 18, 2022, 09:12:00 pm
RPG vertinimas

Elliw Gwawr Dwynwen Goff: 10
Walgunas Levinsas: 9
Dori Mendel: 9
Alrisa Fuentes: 10
Olive Cate Rechens: 5
Alanas Senkleris: 10
Patricija Simoneti: 9
Coraline Williams: 9
Kaede Siobhán O'Connor: 10
Henrieta Poter: -


Bendras dalyvio koeficientas

Elliw Gwawr Dwynwen Goff: NK[8] + PĮK[5.0] = BDK[13.0]
Coraline Williams: NK[7] + PĮK[4.5] = BDK[11.5]
Dori Mendel: NK[7.5] + PĮK[4.5] = BDK[12.0]
Kaede Siobhán O'Connor: NK[6.5] + PĮK[5.0] = BDK[11.5]
Alrisa Fuentes: NK[8] + PĮK[5.0] = BDK[13.0]

Patricija Simoneti: NK[7.5] + PĮK[4.5] = BDK[12.0]
Alanas Senkleris: NK[7.5] + PĮK[5.0] = BDK[12.5]
Walgunas Levinsas: NK[6.5] + PĮK[4.5] = BDK[11.0]
Olive Cate Rechens: NK[7] + PĮK[2.5] = BDK[9.5]
Henrieta Poter: NK[7.5] + PĮK[0.0] = BDK[7.5]


Koeficientų palyginimas tarp žaidėjų

Elliw Gwawr Dwynwen Goff [13.0] - Patricija Simoneti [12.0]  = KS[1.0] 1 papildomas kauliukų ridenimas.
Walgunas Levinsas: [11.0] - Elliw Gwawr Dwynwen Goff [13.0] = KS[0] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Dori Mendel [12.0] - Walgunas Levinsas: [11.0] = KS[1.0] 1 papildomas kauliukų ridenimas.
Alrisa Fuentes: [13.0] - Alanas Senkleris: [12.5] = KS[0.5] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Olive Cate Rechens: [9.5] - Alrisa Fuentes: [13.0] = KS[0] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Alanas Senkleris: [12.5] - Alrisa Fuentes: [13.0] = KS[0] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Kaede Siobhán O'Connor: [11.5] - Walgunas Levinsas: [11.0] = KS[0.5] 0 papildomų kauliukų ridenimų.


Komandinis koeficientų palyginimas (KKS)

Klastūnynas[2.5] - Grifų Gūžta [2.0] = KKS[0.5] 0 papildomų kauliuko ridenimų.


Kauliuko rezultatas

Elliw Gwawr Dwynwen Goff: 1, 4
Walgunas Levinsas: 2
Dori Mendel: 6, 3
Alrisa Fuentes: 3
Olive Cate Rechens: 2
Alanas Senkleris: 4
Patricija Simoneti: 6
Kaede Siobhán O'Connor: 3

Elliw Gwawr Dwynwen Goff nepagauna aukso šmaukšto.
Walgunas Levinsas atmuša muštuką į Elliw Gwawr Dwynwen Goff.
Dori Mendel atmuša muštuką į aplinką.
Alrisa Fuentes nesėkmingai meta kritlį pro lankus.
Olive Cate Rechens veiksmas anuliuojamas, nes kritlis nesėkmingai mestas pro lankus.
Alano Senklerio veiksmas anuliuojamas, nes kritlis nesėkmingai mestas pro lankus.
Patricija Simoneti pastebi aukso šmaukštą.
Kaede Siobhán O'Connor veiksmas anuliuojamas, nes muštukas neskrenda į Elliw Gwawr Dwynwen Goff.


Kvidičo rungtynės tęsiasi

Kritlis yra neutralioje zonoje.

Rezultatas: Klastūnynas 0 - 0 Grifų Gūžta.
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Kaede Siobhán OConnor Spalio 18, 2022, 10:00:12 pm
     Muštukas Kaedei buvo gerai žinomas kaip pavojingiausias kamuolys visose Kvidičo rungtynėse. Ir ne tik rungtynėse, aplamai visame Kvidičo žaidime. Nors trumpaplaukei dar ir neteko gauti iš muštuko - ačiū dievui, galėtų ir ilgiau tokia sėkmė lydėti O'Connor pavardės savininkę - į galvą, šonkaulius, ranką ir bet kurią kitą kūno ar šluotos vietą, tačiau ji tą puikiai žinojo. Žinojo taip pat ir tai, kad gaudytojos vaidmuo visose Kvidičo rungtynėse be galo svarbus, mat be gaudytojo žaidimas negalėtų pasibaigti. Gaudytojas yra tas, kuris užbaigia žaidimą. Jeigu - kaip įtarė Kaedė - raudonapsiausčių atmušėjo paleistas muštukas nutrenks Siobhános kolegę Elliw, bus labai blogai, mat ši iš akių galimai pames aukso šmaukštą, kurį jau kuris laikas atkakliai persekiojo. O tada bus dar blogiau, mat kol Elliw yra priartėjusi prie aukso šmaukšto, tol klastuoliai taip pat priartėję prie pergalės. Kaedė negali leisti, kad nutiktų tokia tragedija ir jos komanda prarastų šitokį priartėjimą prie pergalės. Nukreipusi šluotą tiesiai į savo komandos gaudytoją, mergina pasileido jos link. Turėdama vieną tikslą - apginti kolegę nuo artėjančio pavojaus. Tematė tik šiuos du objektus - bjaurybę muštuką bei žaliųjų gaudytoją Elliw. Liko visai nebe daug ir Kaedė atmuš muštuką, apgins Elliw. Štai, jis jau čia pat. Jau tuoj tuoj rėšis į ją... Jis nesirėžė. Nesupratau. Sutrikusi O'Connor apsidairė ir išvydo kaip Dori blokštas numušą minėtąjį muštuką į priešingą pusę. Labai nenorom - mat vis dar jautė priešiškumą juodaplaukei - Kaedė truputį - labai labai mažai ir labai menka šypsena - šyptelėjo Klastūnyno Kvidičo komandos atmušėjai, taip pagirdama už puikų darbą ir puikų vienos svarbiausių žaliųjų žaidėjų apgynimą. Netarusi nė žodelio ir nusitrynusi nuo veido menkutę šypseną, Siobhána apgręžė šluotą ir nukurnėjo priešingon pusėn, kur komandos kapitonė Fuentes tvarkėsi su slidžiuoju kriltiu. Kaedė puikiai suprato kaip nerūpestingai žaidė šį žaidimą, tad atėjo metas susikaupti. Dabar jau labai rimtai. Pamiršti visas neapykantas Dori, visas nesąmones ir susikaupti ties žaidimu. Kitu atveju jie rimtai nieko nepasieks ir žais čia ištisas dienas, svaites, o gal ir mėnesius. Sutelkusi žvilgsnį O'Connor atidžiai stebėjo kaip Alrisa ėmė artintis link lankų kažką ganėtinai garsiai kalbėjo savo rankose laikomam kamuoliui, tačiau ne taip garsiai, jog Kaedė galėtų suvokti žodžių reikšmę būdama už keletos metrų nuo kapitonės. Pff... Visai su protu atsisveikino. Turbūt pametė kartu jį su tuo kritliu ir rūpinosi sugauti tik jį, o ne protą. Taip ir prasmego anas kažkur pažemėj, o ana dabar be proto su kamuoliu kalbėti užsimanė! Išplūdo kapitonę mintyse mergaitė ir ėmė stebėti jos atliekamą veiksmą. Labai tikėjosi, kad šįkart kritlis skries kur reikia, tačiau...
     - Rupūs miltai, Alrisa!!! - užstaugė. - Tikrai pametei ir protą kartu su kritliu! KELINTĄ KARTĄ ŠIANDIEN JAU PRAMETI PRO LANKUS?!
     Netekusi visos kantrybės - kuri turbūt ir taip jau seniausiai buvo prarasta - Kaedė nėrė žemyn gaudyti krintančio kritlio. Alrisa ji jau nebepasitikėjo, tikrai neleis jai dar vieną kartą tuščiai vėjais ir šunio uodega paleisti kritlio. Na jau ne. Arba Alrisa nemoka valdyti kamuolio kaip dera tikrai puolėjai ir komandos kapitonei, arba - jeigu ir Siobhána dabar pražioplins kritlį - šiandien čia visiems labai nesėkminga diena.

[Metimas atkovojus kritlį iš neutralios zonos po netaiklaus metimo: 1, 3, 4]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Dori Mendel Spalio 18, 2022, 10:07:58 pm
Walguno blokštas muštukas tiesiu taikymu lėkė į Elliw. Pamiršusi viską: ištirpusį sniegą ant drabužių, mat Alano pagalba Dori išdžiovinant jos rūbus buvo seniai pamiršta... Skaudančią gerklę ir apskritai prastą savijautą... Visas Kaedes ir Patricijas... Pamiršusi viską, visiškai viską, išskyrus muštuką, lekiantį į teleskopų mylėtoją, Mendel visu įmanomu greičiu skriejo jų link. Ir tik staiga... O siaube! Atmušėja apsivertė! Bet ne pati! Iš rankų krito ir burtų lazdelė, ir blokštas, bet pastarąjį ji spėjo pagauti kaire ranka, o dešine užsikabino už šluotos. Nes jeigu ne tai, jau būtų pati kritusi žemyn. Kažkas iš klastuolių, stebinčių rungtynes tribūnose, atvertė Dori ir ji vėl sėdėjo ant šluotos. Mergina neturėjo kada dėkoti ar galvoti, ji vėl lėkė Elliw link. Ir... taip! Ji spėjo! Dori suspėjo! Ji atmušė grifiūkščio blokštą muštuką nuo Klastūnyno komandos gaudytojos!
Mendel ėmė strakalioti ore su šluota, bet garsiai nedžiūgavo, mat ir taip jau prisišaukė, kalbėti buvo nežmoniškai sunku. Kiek nurimusi ir atslūgus adrenalinui šeštakursė pajuto, kad ją tarsi supa, kad pykina. Ir taip nesijautė gerai, o tie kerai, kuriuos garantuotai bus paleidusi Patricija, kerštaujanti bjaurybė, veikiausiai situaciją dar labiau pablogins. Prie viso to ėmė svaigti galva. Dori norėjo leistis žemyn ir tiesiog griuvus į pusnį miegoti, bet reikėjo žaisti kvidičą. Pažvelgus žemyn ji kelis kartus atsiduso. Ir tada prisiminė. Mano lazdelė!
- Alanai! Alanai! - ir vėl eikvojo balsą. - Mano lazdelė! - parodė žemyn. - Kažkur! Aš nežinau, po velnių, kur! Iškrito!
Akimirką tamsiaplaukei atrodė, kad tuoj palūš, kad apsiverks. Šitos rungtynės reikalavo daug jėgų. Tiek fizinių, bet tiek ir emocinių. O tos jėgos su kiekviena akimirka tik seko. Ir dėl visko kalčiausia toji Patricija, pagalvojo.
Klastuolė pajuto tokį pyktį. Jeigu ne Patricija, jai nebūtų reikėję trauktis lazdelės. Burti ore, ant šluotos, laikant ne tik lazdelę, bet ir blokštą, na, jau vien tai buvo nežmoniškai sunku, o toji mandruolė dar sugebėjo apversti Dori vos nesutrukdydama apginti Elliw, be to, Mendel vos nenukrito! Ne, dabar tu atsiimsi, grifiūkšte, dabar tai tu atsiimsi!
Ir vėl pajutusi venomis tekantį adrenaliną Dori ėmė skrieti. Ji lėkė priešininkų komandos gaudytojos link nematydama nieko aplink.
- Per tave... aš... vos nenukritau! Per tave tas mažvaikis vos nenumušė mūsų gaudytojos!
Apie pamestą lazdelę mergina nutarė nutylėti.
- Aš tavęs nekenčiu! - kiek jau išėjo Dori, tiek ji rėkė priskridusi prie jos.
Pradėjo kosėti, blokštą pasikišo po pažastimi, ta pačia ranka šiaip ne taip laikėsi, o kita puolė mušti Patriciją. Žinoma, aprangos, apsaugos, nebuvo taip jau paprasta, bet mergina jautėsi apimta įsiučio čia ir dabar, o burtų lazdelės, deja, neturėjo. Kas beliko? Ji negalvojo apie tai, kad taip besielgdama kelia didesnį pavojų pačiai sau rizikuodama iš tikrųjų nukristi, o ne Patricijai.
- Šmaukštas! - netikėtai sušuko Dori.
Ir iškart susivokė, ką padarė. Juk jai reikėjo tylėti! Prieš jos ir grifų gaudytojos nosį pasirodė aukso šmaukštas, tačiau galbūt varžovė nebūtų jo pastebėjusi, jeigu ne Dori? Mergina ėmė kaltinti save. Ji norėjo numesti priešininkę nuo šluotos, bet negalėjo. Tada žaidimas Dori būtų baigtas. Vienintelė išeitis yra muštukas, pagalvojo ir apsidairiusi pamatė juodąjį kamuolį, kuris buvo kiek tolėliau. Nuskridusi prie jo stipriai ir vėl bloškė jį į Patriciją.

[Atmušimas į Patriciją Simoneti: 2, 4]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Elliw Gwawr Dwynwen Goff Spalio 18, 2022, 10:58:17 pm
Ne, dėl šito kalta tikrai turėjo būti tik neLiucija! Kaip kitaip tokiam sėkmingam žmogui, koks visą gyvenimą buvo Klastūnyno komandos gaudytoja Elliw Gwawr Dwynwen Goff, gali šitaip nesisekti? Sparnuotasis bjaurybė ir vėl paspruko! Jis ir vėl nusklendė, nuskrido ar dar kažką padarė, tačiau atsidūrė tiesiog nepadoriai toli velsietės, kuri jau penkiolika valandų atkakliai bandė užbaigti šitą nesąmonę. Na gerai. Gal ne penkiolika valandų, gal tik penkiolika minučių. Vienaip ar kitaip, Elliw jau pernelyg ilgai švaistė savo laiką kažkur aukštai ore. Kodėl ji turi būti čia, kai būtų galima nuveikti ką nors žymiai naudingesnio?
Deja, plunksnuotasis (juk jo sparnai su plunksnomis, ar ne?) neleido atsakyti į klausimus: reikėjo ir toliau jį vytis ir galiausiai užbaigti šitą… kažką.
Visai netrukus galvoti nepavyko netgi apie šitai: Elliw link skriejo kažkoks juodas daiktas, kuris gaudytojai visiškai nepatiko. Tai nebuvo tas, kurį ji taip atkakliai bandė pagauti. Vadinasi… Dėl jo atsiradimo kalta tik neLiucija! Norėjosi apkaltinti bjauriąją mergiūkštę, bet iš nežinia kur atsirado ne ne ne neDori, o juodasis daiktas dingo. Elliw nuotaika kiek pasitaisė, taigi ji nusišypsojo. Nė neketino dėkoti keistajai mergaitei, mat ji nenuveikė nieko gero. Juodasis daiktas skubiai išnyko velsietei iš atminties, o štai sparnuotasis bjaurybė ir vėl suplazdėjo šiek tiek tolėliau. Ir kodėl jis sugalvojo artintis prie neLiucijos?! Tai buvo visiškai nesuprantama, bet Elliw vis tiek pasuko į tą pusę. Nė nepastebėjo, kaip priartėjo prie bjaurios mergiūkštės tiek, kad galėjo ją paliesti. Kažkodėl pasidarė labai jau patogu atsistoti, ką ji mielai ir padarė. Nė nesuvokė kojas pasidėjusi neLiucijai ant galvos.
Bet štai kažkur išnykusį sparnuotą daiktą ji tikrai galėjo praryti!
- Tai tu kalta! - riktelėjo Elliw ir prisiartinusi ištiesė ranką tos nepakenčiamos mergiūkštės link. Pirštais suėmė jai veidą ir bandė išlupti iš burnos daiktą, kurį jau taip ilgai vaikėsi. Tiesiog neįtikėtina! Kiek ta mergiūkštė gali trukdyti?!
- Atiduok! - riktelėjo nepatenkinta klastuolė ir su neapykanta pažiūrėjo tiesiai neLiucijai į akis. Nė kiek neabejojo, kad tasai šaukštas yra ne kur kitur, o tos bjaurybės burnoje. Viskas galėtų būti baigta, jeigu tik neLiucija atiduotų šaukštą! Bet kur jau ten ji nuveiks ką nors naudingo? Ne, geriau apsimesti, kad nieko nevyksta, ir toliau leisti Elliw kankintis!
Kažkur bjaurybės plaukuose, o gal už jų, suplazdėjo sparneliai. Velsietė negalėjo sau leisti pripažinti suklydusi, tad tiesiog čiupo bjauriajai mergiūkštei už gaurų. Deja, vis tiek nieko nepagavo.
- Tai tu kalta! - suriko dar kartą, o sparnuotasis, tarsi išsigandęs riksmo, staiga nuskrido tolyn. Neliko ką daryti - teko palikti bjaurybę ramybėje ir vėl skrieti paskui tą absurdišką daiktą. Gal reikėtų ta proga gerai įspirti neLiucijai? Vis dėlto kai ši išganinga mintis atskriejo į Elliw smegenis, bjaurioji mergiūkštė jau buvo per toli. Reikėjo vytis skraidančią nesąmonę, kuri niekaip nenorėjo atsidurti Klastūnyno komandos gaudytojos rankose.
Jis ir toliau skrajojo pasimetęs pasaulyje (visai kaip Elliw), taigi tereikėjo jį pasivyti ir galiausiai sučiupti. Eilinį kartą (kiek galima?!) padidinusi greitį velsietė vėl priartėjo prie skraidančios nesąmonės ir ištiesė ranką jos link.

[Bandymas sugauti aukso šmaukštą: 1, 3]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Olive Cate Rechens Spalio 19, 2022, 05:40:29 pm
Kaip ir praeitus du kartus Alrisa nesėkmingai įmetė kritlį pro lankus. Tada kamuolys vėl nukrito kažkur apačioje. Tai jau  tampa beveik tradicija, ar Alrisą iš viso stengiasi ? O gal kaip tik nori, kad jos komanda pralaimėtų ? Sutrikusi savęs paklausė Olive nors ir žinodama, kad negaus atsakymo. Mergaitė tada buvo truputį sutrikusi po nesėkmingo klastūnyno komandos kapitonės  metimo. Dėl to ji visai nepastebėjo kaip rudos spalvos kritlis atiteko kitai klastūnyno puolėjai - Kaedei. Tai pastebėjusi Cate pajuto dar vieną pykčio bangą. Nesuprantu kas čia darosi, jeigu taip ir toliau tai tikrai nieko nenutiks gero. Savo galvoje grifė pakartojo neseniai kartota citatą. Bet Rechens pavardės savininkė nors ir labai supykusi liko nepastebėta ir nieko nepakeitė. Dėl jos tokių veiksmų Kaedės rankose vis dar buvo kamuolys. Ką gi teks naudoti praeitų kartų taktiką. Nuskristi ir tikėtis, kad sugausiu kamuolį. Kaip ir nieko nesunkaus. Trylikametė pradėjo truputį pridėti ironijos į savo galvą. Grifiukė apsukusi šluota ir nuskridusi prie Kaedes atsiduso. Tada jos sąskaitoje tebuvo du norai, vienas, kad Kaede įmestų kritlį pro lanką ir antrasis - kad Olive sugautų tą rudą kamuolį.

[Perėmimas metimo metu: 4,6]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Walgunas Levinsas Spalio 19, 2022, 05:58:46 pm
  Pamatęs, kad muštukas lėkė tiesiu taikymu priešininkų gaudytojos link Walgunas labai apsidžiaugė. Deja, per anksti apsidžiaugė. Dori pavyko numušti muštuką nuo Elliw. Laimei, šįkart ne į jų komandos narį, o į zoną, kurioje keistai nieko nebuvo. Kaip būtent tuo metu toje vietoje nieko nebuvo? Juk tikrai galėjo būti koks jų komandos narys. Juk kvidiče apskritai retai būna tuščių vietų, kuriose nėra žmonių tokiu spinduliu, kad būtų ramiai galima ten leisti muštuką, ar ne? Pagalvojo grifas. Na, bet laiko galvoti apie tokius dalykus nebuvo. Reikėjo žaisti, tačiau palikti tokias mintis buvo kur kas sunkiau nei kas nors galėjo pagalvoti.
  Deja, bet ramiai galvoti Walgunas negalėjo. Jis pamatė, kad priešininkų puolėja turi kritlį. Taip, klastūnyno komanda jau kelis kartus neįmetė, tačiau dabar kritlį laikė visai kita priešininkų puolėja, o tai tik padidino galimybę priešininkams gauti taškų. Prašau pramesk. Labai prašau. Pramesk. Pagalvojo berniukas dairydamasis Alano. Tikiuosi jis spės. Dar pagalvojo Walgunas. Berniukas labai tikėjosi, kad arba priešininkų puolėja prames kritlį, arba Alanui pavyks apginti lankus. Tikiuosi ta puolėja kaip ir kita jų puolėja džanai prameta, o dabar būtent ir bus toks atvejis. Būtų labai puiku. Pagalvojo Walgunas, o tada apsidairė tikėdamasis pastebėti muštuką. Jo, žinoma, nepastebėjo. Jis jau buvo įpratęs, kad kas antras bandymas pastebėti muštuką būna nesėkmingas. Tiesa, nesėkminga būna dažniau nei kas antras kartas, o tai Walguną tikrai stipriai erzino. Jis nesuprato kaip ir kur muštukas vis nuo jo pasislepia. Suprasčiau vieną, du ar tris kartus, bet kodėl visada?! Pagalvojo Grifų Gūžtos atmušėjas. Jis tikėjosi, kad jam pavyks jį pamatyti greičiau už priešininkų atmušėją, o jei ir nepavyks tai ji bent nebus jo jau paleidusi į kurį nors jų komandos narį.
   Deja, Walgunas labai stipriai klydo. Jis vis dėlto pamatė muštuką, tačiau jis jau buvo numuštas priešininkų atmušėjos ir ne į bet ką, o jų gaudytoją. Na, gal spėsiu. Pagalvojo Walgunas, o tada staigiai padidino greitį iki maksimumo ir priskrido prie Patricijos bei stipriai užsimojo blokštu. Iš visų jėgų stengėsi jį nukreipti priešninkų atmušėjos link, nes norėjo bent kelias sekundes atsikvėpti. O juk pataikius į ją ji bent kelias mielas sekundes gal nemuštų muštuko, ar ne? Pagalvojo Walgunas.

[atmušimas nuo Patricijos Simoneti į Dori Mendel: 3, 5]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Alanas Senkleris Spalio 19, 2022, 07:00:33 pm
Alanas dabar jau tikrai be galo stebėjosi. Ir vėl Alrisa pramovė. Kritlis nulėkė kažin kur. Gal ją kas užbūrė supainiojimo kerais? Toptelėjo mintis galvon. Šį kartą vaikinas apsiėjo be komentarų. Tuščia jų. Kas iš to?
Šitos varžybos klojosi tikrai keistai. Jam atrodė, kad dar nebuvo tokio gynėjo, kuriam netektų nei piršto pakrutinti.
Ir visgi. Nuobodu tikrai nebuvo. Alanas turėjo laisvesnę akimirką ir pradėjo dairytis kur skraidžioja Dori ir Patricija. O kai pamatė, pasidarė bloga. Senkleris pastebėjo jas tuo momentu, kai Dori dar kabojo žemyn galva. Jau norėjo trauktis lazdelę ir ją atversti, bet kažkas tai padarė pirmiau. O dieve, taigi sniegas, slidu, aukštai. Ji galėjo užsimušti.
Jos abi skraidė tolokai nuo Grifų Gūžtos lankų. Alanas nenorėjo jų palikti. Bet po galais, tai jau darėsi svarbiau, nei šis žaidimas. Grifas jau rimtai pradėjo nervintis. Negalėjo tiesiog žiūrėti ir nutarė įsikišti.
Vaikinas paliko lankus ir nuzvimbė merginų pusėn. Ir staiga išgirdo Dori prašymą. Senkleris nebuvo tikras ar pavyks pagauti pamestą burtų lazdelę. Bet pabandė kažką padaryti.
Dairėsi. Ir visiškai per atsitiktinumą, bent jau jo nuomone pastebėjo ją. Jau visai žemai. Bet netoli jo paties. Matyt vėjo ten atneštą.
Girdėdamas piktus Grifų sirgalių balsus dėl paliktų lankų smigo žemyn. Aš nutrauksiu šitas beprasmes kautynes. Čia jau ne varžybos, čia kova už gyvybę. Galvoje vis dar sukosi vaizdas, kaip Dori kybo žemyn galva baisiame aukštyje.
Tai, kad sučiupo lazdelę irgi buvo vien sėkmė. Daugiau nieko. Tada vėl pradėjo kilti aukštyn. Merginos lazdelę įsikišo į kišenę. Ir kol pasiekė Dori pastebėjo, kad situacija ten kaip niekad įkaitusi. Jos sugebėjo susimušti. Alanas jau rimtai pradėjo pykti.
Raudonplaukis priskriejo prie merginų. Ir tiesiog įsiveržė tarp jų abiejų nebeleisdamas toliau muštis.
- Gana. - Griežtai tarė atskirdamas jas viena nuo kitos.
- Ką čia išdarinėjat? Abi? Tavo lazdelę pagavau. Bet gražinsiu po varžybų. - O tada ištiesė ranką ir atėmė lazdelę iš Patricijos. Visai lengvai, nes tiek lazdelė, tiek jos pirštinės buvo slidžios nuo sniego.
- Tavo irgi gražinsiu po varžybų. Ir raminatės. Tuojau pat. O tai prisiekiu. Manyje pabus Senkleriškoji dvasia. Gana. Jauskit ribas vieną kartą. - Jis apsisuko ir pastebėjo, kad prie Grifų lankų jau sukasi Klastuolių puolėja. Taigi, nelaukdamas merginų pasipiktinimo kupinų atsakymų pradėjo skrieti ten, kur ir turėjo būti per visas varžybas.
Ir visgi buvo neramu. Todėl atsigręžė atgal. Norėdamas pažiūrėti ar jos nusiramino. Išsiskirti tai jos išsiskyrė. Bet Patricijos link lėkė muštukas. Velniop tuos lankus. Gal ir šita prames.  Pamanė ir apsisukęs nušvilpė gaudytojos link. O tada stojo tarp Patricijos ir muštuko. Greičiau baigtųsi šitos rungtynės. Manė. O tai jos dar užsimuš šiandien. Alanas matė, kad netoliese skraidžiojo šmaukštas.
- Gaudyk jį greičiau ir baikim! - Rėžė Patricijai. Žinojo, kad turi būti prie lankų ir juos ginti. Bet nutarė juos paaukoti ir apsaugoti savo komandos gaudytoją nuo muštuko.

[Bandymas uždengti Patriciją Simoneti stojant tarp jos ir muštuko: 2, 4]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Patricijaa Spalio 19, 2022, 07:38:42 pm
Patricija tiesiog degė iš nekantrumo. Taip! Taip! Taip! Ji tikrai matė tą mažutį kamuoliukštį. Tuojau tave pagausiu. Pagausiu ir galėsiu leistis žemyn. Eisiu į mokyklą, sušilsiu. Ji svajojo apie tai, kaip kris savo kambaryje į lovą. Tik gal iš pradžių nutykins į virtuvę. Kurioje Elfai duos karštos arbatos ir krūvą kokių nors pyragėlių. Arba prikraus sumuštinių.
Galva vis dar nelemtai svaiguliavo. Ji tikrai negalėjo pasakyti, kad jaučiasi gerai.
Tik šmaukštas turbūt visai nenorėjo būti sučiuptas. Nagi, būk gerutis. Aš rimtai pavargau jau. Pradėjo mintyse šias bevaises derybas. Ir tada, visiškai ne laiku kažkas jai pastojo kelią link pergalės.
- Ir vėl tu po galais? Na, patiko pasivartyti amerikietiškuose kalneliuose? - Nusivaipė piktai žaibuodama akimis į atmušėją. Toji kažką klykė, bet Simoneti neklausė.
- UUU, nieko negirdžiu. - Užgiedojo ji. O toji bjaurybė visai pašėlo. Pabandė užvožti Patricijai. Ir merginai nepavyko išsisukti. Grifė jau nebenorėjo kautis. Jai tiesiog buvo bloga. Bet argi ji galėjo leisti tai Klastuolei šitaip elgtis? Tikrai ne. Patricija neliko skolinga ir irgi pamėgino jai trinktelėti. Kurį laiką, visai neilgai jos taip ir pasistumdė. O tada į patį įkarštį įsiveržė Senkleris.
- Ką čia... - Tespėjo suveblenti, kai lazdelė atsirado jo rankoje.
- Atiduok. Ji pirma pradėjo ir... - Bet jis nesiruošė klausytis ir nusisukęs nuo jų nulėkė šalin. Patricija norėjo vytis. Bet prisiminė šmaukštą. Su tuo Senkleriu spės paskui išsiaiškinti.
- Ką jis ten kliedėjo apie Senklerišką dvasią? - Staiga paklausė ji Dori.
- Ką išvis jis čia sau leidžia? - Simoneti nelaukė atsakys ką nors toji mergiotė ar ne. Šmaukštas. Jis dabar buvo svarbiausias. Jei pagaus jį dabar, galės eiti į lovą. O tai buvo pagrindinis Patricijos tikslas.
Mergina paliko atmušėją ramybėje ir nuskrido. Ačiū dievui kamuoliukas nespėjo kažkur prašapti. Ji susirado daiktelį ir pradėjo vėl jį vytis. Tik gaila, kad ne viena to norėjo. Kamuoliuką gainiojosi ir Teleskopininkė.
Patricija jai nieko nesakė. Tik stengėsi pagauti aukso šmaukštą. Bet ir vėl susidūrė su kliūtimi. Šeštakursės link kaip patrakęs lėkė muštukas. Ne. Tik ne dabar. Suinkštė mintyse. Ne dabar. Tik ne šį kartą. Ji išgirdo Senklerio balsą. Visai čia pat. O juk manė, kad tas seniai prie lankų.
- Taip. Aš bandau. - Atsakė ir ištiesė ranką į kamuoliuką.
- Walgunai! - Šūktelėjo. Šį kartą kažkaip nekilo keblumų tam, kad prisimintų to berniuko vardą.
Ji pabandė sugniaužti šmaukštą saujoje. Tą patį darė ir merginos priešininkė.

[Bandymas sugauti aukso šmaukštą: 2, 6]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Coraline Williams Spalio 19, 2022, 08:30:39 pm
Žaidimas užsitęsė pernelyg ilgai. Visa tai buvo menkniekis, palyginus su šalčiu kuris gėlė kūną ir krentančiomis snaigėmis kurios tirpo plaukuose, drabužiuose, ir visur kur tik galėjo. Maža to Coraline šluotos kotas buvo suledėjąs ir be galo, be krašto slidus. Keletą kartų vos nenusiridenusi nuo šluotos klastuolė šiaip ne taip atgavo pusiausvyrą. Aikštėja vyko įtemptas žaidimas. Viskas ką mergina privalėjo padaryti buvo stebėti ar į kurį nors klastuolį neatlekia muštukas arba kuris nors raudona apranga vilkintis grifų puolėjas nemeta kritlio. Laimei žaidimas vyko priešingoje aikštės pusėje ir Coraline nereikėjo kovoti su baime, kad kritlis praskries pro ją ir pelnys  raudoną spalvą mėgstantiems priešininkams taškų. Staiga juodaplaukė pamatė, kad kritlį turi Kaedė. Klastuolė nenustygo vietoje, taip ji norėjo, kad komandos narei pasisektų, kad Klastūnynas pirmautų.
- Kaede! Tau pavyks! Tu, privalai įmesti!- šaukė Coraline, tik nežinia iš džiaugsmo ar iš nevilties.
Aikštėje ir toliau virė veiksmas. Pykčių, muštynių  joje netrūko. Visa tai kėlė juoką. Kas čia žino gal juodaplaukė ir būtų pradėjusi juoktis, bet šaltis taip kaustė, kad burną praverti darėsi vis sunkiau ir sunkiau. Staiga akys užtiko muštuką. Būtų į jį dėmesio neatkreipusi jei jis nelėktų į Dorį.
- Dori!  Do-Dori, saugokis! Į tave lekia... Į tave lekia... Muštukas!- iš susijaudinimo užsikirto.
Šluotos kotas vis dar buvo apledijąs ir slidus. Coraline iš visų jėgų gniaužė jį rankomis. Ir kiek tik leido oro sąlygos pasileido pirmyn. Šaltas vėjas plaikstė iš po šalmo kyšančius plaukus ir pūtė į juos sniegą. Akys vos matė savo tikslą, muštuko nebesimatė, galva baisingai sukosi. Bet protas neleido pasiduoti. Ne, ji privalo užstoti Dori. Juk ji nemato muštuko, gali susižeisti. Kažkur smegenyse giliai giliai likusi maža gėrio dalelė norėjo išgelbėti komandos narę. Todėl klastuoliškai sielai teko pasiduoti.  Juodaplaukei atsidūrus tarp Dori ir muštuko nebebuvo kur trauktis jai teko susitaikyti su mintimi ir galimybe nukentėti.

[Bandymas uždengti Dori Mendel stojant tarp jos ir muštuko: 1,4]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Alrisa Fuentes Spalio 19, 2022, 08:45:34 pm
Arba Alrisa sapnavo neįtikėtinai realų sapną, arba ji rimtai prisigėrė. Kito varianto tiesiog negalėjo būti. Ta akimirka, kai kritlis praskrido pro šalį, vos vos kliudydamas lanką, buvo nepakeliama.
-AAAAAAAAA!! Tu… dar pasigailėsi egzistavęs, išpuikęs odos gabale! - sustugo mergina, paklaikusiomis akimis stebėdama žemyn liūdnai smingantį kamuolį. Gal ir būtų puolusi jo gaudyti ir įmesti, kaip žadėta, į tribūnas, jei ne piktai rėkianti Kaedė. - Tai jis kaltas, ne aš! Pabandyk pati su juo pasikalbėti, pamatysi, kokia milžiniška rakštis subinėj jis yra. - šūktelėjo komandos draugei ir ūžtelėjo tolyn, širdies gilumoje niršdama, jog negalėjo įžūliojo kritlio pamokyti kaip reikiant. Mintyse ir vėl iškilo tas pats neišsprendžiamas galvosūkis: gal čia sapnas? O gal kokių nors medžiagų iškreipta tikrovė? Deja, sapnas, o tiksliau košmaras, buvo pernelyg… Pernelyg peržengiantis visas rašytas ir nerašytas ribas, tad beliko tik viena galimybė. Tačiau pastaroji varė į neviltį: ar ji pati išgėrė „pagerinto'' , savo rankomis gaminto (vadinasi, nelabai nusisekusio) sėkmės eliksyro, ar kažkas sugirdė kokį neaiškų skystimą. Tokiu atveju savo pirštus buvo prikišę grifai, atstovaujantys riteriškiausią ir narsiausią koledžą. Savaime suprantama, drąsos netrūko avantiūrai prigirdyti klastuolę, bet ties tuo viskas ir pasibaigė - juk aišku, kad sukčiavimas išaiškės. O galbūt galima… paprašyti trumpos pertraukėlės ir jos metu apkaltinti grifus nesąžiningai žaidžiant? Klastūnyno sirgaliai neabejotinai palaikys šią nuomonę, gal dar Varno Nagas. Septintakursė taip giliai susimąstė, kad net nepastebėjo artyn skrendančios Elliw. Apie jos egzistenziją ji sužinojo iš labai keisto jausmo, sklindančio iš galvos - pakėlusi akis pamatė šluotos galą.
-DINK IŠ ČIA IR SUSIRINK TAS PURVINAS KOJAS NUO MANĘS, - užkriokė taip, kad girdėjo visa aikštė. Balsui jau buvo visai šakės, bet tai buvo vienintelis ginklas, likęs gintis prieš šį žiaurų pasaulį. Alrisa pabandė sugriebti galūnę, tačiau mergiotė pasitraukė kaip tik laiku - deja, vien tik tam, kad sugrįžtų ir… kėsintųsi į jos veidą! Pirštai šlykščiai grabinėjo kažkur aplink lūpas, juodaplaukei bandant išsilaikyti ant šluotos ir tuo pačiu metu apsaugoti asmeninę erdvę, į kurią buvo be galo šiurkščiai įsibrauta. Žvilgsniams susidūrus, kūną nupurtė nežymus virpulys, tarsi elektros iškrova. Kas per… Po akimirkos keistas jausmas ūmai išnyko, ranka trumpam atsitraukė, leisdama giliai įkvėpti:
-Špygą tau duosiu, štai ką! Pati tu kalta, garuojantis karvės torte! - keliais įnirtingais mostelėjimais nuvaikiusi tiek įsivaizduojamas muses, tiek pačią bjaurybę, kapitonė pagaliau apsižvalgė. Jos suserzinimui, muštukas ir vėl kėsinosi į komandos narius, šįkart jo taikinyje buvo (kaip ironiška) įsimylėjusi karvė. Po galais… Suburbėjo septintakursė, skubėdama ton pusėn.
-Coraline! Į kar… Dori skrieja muštukas! - šūktelėjo ji, nors ir matė, kad gynėja skubinasi. Savaime suprantama, mergina netryško noru būti nutrėkšta muštuko, tad vylėsi, kad jaunoji klastuolė pasiaukos pati, o pačiai kapitonei reikės tik pasisukalioti kažkur šone, vaizduojant naudingą žaidėją.

[Bandymas užstoti Dori Mendel nuo į ją skriejančio muštuko: 2, 6]
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Liucija Andersson Spalio 19, 2022, 09:12:04 pm
RPG vertinimas

Kaede Siobhán O'Connor: 10
Dori Mendel: 8
Elliw Gwawr Dwynwen Goff: 10
Olive Cate Rechens: 5
Walgunas Levinsas: 8
Alanas Senkleris: 9
Coraline Williams: 8
Alrisa Fuentes: 10
Patricija Simoneti: 8
Henrieta Poter: -


Bendras dalyvio koeficientas

Elliw Gwawr Dwynwen Goff: NK[8] + PĮK[5.0] = BDK[13.0]
Coraline Williams: NK[7] + PĮK[4.0] = BDK[11.0]
Dori Mendel: NK[7.5] + PĮK[4.0] = BDK[11.5]
Kaede Siobhán O'Connor: NK[6.5] + PĮK[5.0] = BDK[11.5]
Alrisa Fuentes: NK[8] + PĮK[5.0] = BDK[13.0]

Patricija Simoneti: NK[7.5] + PĮK[4.0] = BDK[11.5]
Alanas Senkleris: NK[7.5] + PĮK[4.5] = BDK[12.0]
Walgunas Levinsas: NK[6.5] + PĮK[4.0] = BDK[10.5]
Olive Cate Rechens: NK[7] + PĮK[2.5] = BDK[9.5]
Henrieta Poter: NK[7.5] + PĮK[0.0] = BDK[7.5]


Koeficientų palyginimas tarp žaidėjų

Kaede Siobhán O'Connor [11.5] - Alanas Senkleris: [12.0] = KS[0] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Elliw Gwawr Dwynwen Goff [13.0] - Patricija Simoneti [11.5]  = KS[1.5] 1 papildomas kauliukų ridenimas.
Dori Mendel [12.0] - Patricija Simoneti [11.5] = KS[0.5] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Olive Cate Rechens: [9.5] - Kaede Siobhán O'Connor [11.5] = KS[0] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Walgunas Levinsas: [10.5] - Dori Mendel [12.0] = KS[0] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Alanas Senkleris: [12.0] - Dori Mendel [12.0] = KS[0] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Coraline Williams [11.0] - Walgunas Levinsas [10.5] = KS[0.5] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Alrisa Fuentes [13.0] - Walgunas Levinsas [10.5] = KS[2.5] 2 papildomi kauliukų ridenimai.



Komandinis koeficientų palyginimas (KKS)

Klastūnynas[2.5] - Grifų Gūžta [2.0] = KKS[0.5] 0 papildomų kauliuko ridenimų.


Kauliuko rezultatas

Kaede Siobhán O'Connor: 2
Dori Mendel: 6
Elliw Gwawr Dwynwen Goff: 3, 2
Olive Cate Rechens: 5
Walgunas Levinsas: 4
Alanas Senkleris: 1
Coraline Williams: 1
Alrisa Fuentes: 5, 6, 6
Patricija Simoneti: 3

Kaede Siobhán O'Connor nesėkmingai meta kritlį pro lankus.
Dori Mendel neatmuša muštuko į Patriciją Simoneti.
Elliw Gwawr Dwynwen Goff pagauna aukso šmaukštą.
Olive Cate Rechens veiksmas anuliuojamas, nes kritlis nesėkmingai mestas pro lankus.
Walguno Levinso veiksmas anuliuojamas, nes muštukas neskrenda į Patriciją Simoneti.
Alano Senklerio veiksmas anuliuojamas, nes muštukas neskrenda į Patriciją Simoneti.
Coraline Williams veiksmas anuliuojamas, nes muštukas neskrenda į Dori Mendel.
Alrisos Fuentes veiksmas anuliuojamas, nes muštukas neskrenda į Dori Mendel..
Patricijos Simoneti veiksmas anuliuojamas, nes aukso šmaukštas jau pagautas.


Kvidičo rungtynės baigėsi

Pergalę švenčia Klastūnynas

Rezultatas: Klastūnynas 150 - 0 Grifų Gūžta.

Prašau užbaigti RPG.
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Elliw Gwawr Dwynwen Goff Spalio 19, 2022, 11:10:39 pm
Jeigu šitas... šitas... Tam daiktui apibūdinti Elliw tiesiog neberado žodžių. Bet jeigu tas daiktas ir vėl nuo jos paspruks... Nežinia, kas tada bus, bet viena aišku: kentės visos septynios bjaurios mergiūkštės. Tik jos kaltos, kad velsietei šitaip nesiseka! Vis dėlto Elliw - gera mergaitė, taigi tiesiog negalėjo patikėti, kad viskas gali būti taip blogai.
Ir sparnuotasis paspruko. Toji gera mergaitė, kuriai nutiko nelaimė žaisti Klastūnyno komandoje, taip apstulbo, kad geras kelias akimirkas tiesiog kabėjo ore ir bandė susigaudyti, ką čia daro. Po kiek laiko pavyko prisiminti, kad dėl nežinia kokių priežasčių bando pasivyti sparnuotą nesąmonę, kuri buvo labiau užsispyrusi nei visos bjaurybės kartu sudėtos. Tokia mintis privertė Elliw sudrebėti, ir ji vos nenusivertė nuo šluotos. Ak, ir kodėl viskas taip sudėtinga?..
Vis dėlto sparnuotasis buvo kažkur visai netoli, tad buvo galima susikaupti ir pagaliau jį pačiupti. Velsietė nežiūrėjo į nieką daugiau, tik į šios dienos (tiksliau, šimtmečio) tikslą. Šį kartą jį tikrai paims, ir niekas nesutrukdys. Netgi neLiucija.
Priartėjusi prie blizgučio klastuolė ištiesė ranką ir pagaliau pajuto šaltą metalą. Jis buvo tiesiog ledinis, bet niekas neketino pasiduoti. Elliw sugniaužė kumštį, o plazdantys sparneliai beviltiškai stengėsi išplėšti nesąmonę iš rankos. Vis dėlto velsietė ne be reikalo kankinosi - dabar nė neketino to daikto paleisti.
- Tai mano... - pradėjo ji, tačiau žodis "teleskopas" čia labai jau netiko. Kiek sutrikusi Elliw netrukus pamiršo, kad kažką sakė, tad ir priežasties likti sutrikusiai nebuvo. Kiek pralinksmėjusi mergaitė nusileido ant žemės.
Nė nepastebėjo, kad kažkurią akimirką paprasčiausiai pametė sparnuotą daiktą, tad jis patenkintas nuskrido nežinia kur.
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Dori Mendel Spalio 20, 2022, 08:32:38 pm
Viskas vyko žaibišku greičiu. Pamesta lazdelė, kurią, pasirodo, pagavo Alanas. Dori ir Patricijos muštynės ore ant šluotų, kurias sustabdė taip pat Alanas. Klastuolės, kurios ir vėl nepataikė kritlio į priešininkų lankus.
- Po velnių, na jūs ir klišos, žioplės nelaimingos! Bevertės šitose varžybose! - užkimusiu balsu išrėkė Dori.
Bet teleskopininkė... Ji tikrai taps kvidičo legenda. Tikrai. Mergina be atminties, kuriai rūpi tik teleskopai. Tuo pačiu - gaudytoja, visuomet pagaunanti aukso šmaukštą.
Mendel veide atsispindėjo pergalingas šypsnis. Nors dabar ji ir nepataikė į Patriciją, tačiau pasisekė anksčiau. Be to, ji apgynė Elliw. Tad jautėsi taip, tarsi šita pergalė išties būtų ir jos. Nes gal, jeigu muštukas būtų bloškęsis į teleskopų mylėtoją, ji nebūtų pajėgusi toliau žaisti? Taip, šias rungtynes laimėjo jos abi - Dori ir Elliw. Tik labai gaila, jog pastaroji to neatsimins.
Tamsiaplaukė pradėjo džiūgauti, stengėsi tyliai, nes gerklės skausmas po šio žaidimo buvo itin sustiprėjęs. Tačiau juk neįmanoma nebyliai džiaugtis, ar ne? Tad klastuolė jau žiojosi kažką sušukti, o tada... Viaukt! Tada Dori ėmė ir apsivėmė.
Sudėtinga buvo suprasti, ar dėl to, jog sirgo ir jau išseko visos jėgos, ar dėl Patricijos dar visai neseniai pataikytų kerų į merginą. Kad ir kaip ten bebūtų, dabar Mendel norėjo tik į vonią, o paskui - į lovą. Na, gal dar šiltos arbatos.
Žinoma, reikėjo atsiimti savo burtų lazdelę iš Alano, tačiau tai padarys kada vėliau. Mat apvėmė ir šluotą, ir apsivėmė savo pačios drabužius. Toliau žiaugčiodama, nes tai buvo siaubingai šlykštu, Dori nusileido ant žemės ir kiek galėdama greičiau nuėjo į pilį.
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Patricijaa Spalio 20, 2022, 09:11:53 pm
Jau buvo likę tiek mažai. Bet ji nespėjo. Patricija užliejo tiesiog siaubingos gėdos jausmas. Kad šmaukštą pagavo ne ji, o kažkokia... Kažkokia... Merginai net žodžių pritrūko.
Kažin kaip viskas būtų pasibaigę, jeigu Simoneti būtų skyrusi daugiau laiko varžyboms, o ne peštynėms. Gal... Galbūt dabar ji galėtų pergalingai gniaužti aukso šmaukštą delne.
Nuotaika jau ir taip buvo tragiška. Ta galva kažkaip vis dar šiek tiek sukosi. Na, juk teko pasiskraidyti žemyn galva didžiuliame aukštyje.
Patricija nusileido žemyn. Ir išdūmė iš aikštės. Neketino eiti į persirengimo kambarį. Nebent užsukti ten greit ir pasiimti drabužius. Siaubas. Kaip apgailėtinai susimoviau. Mąstė lėkdama iš aikštės. Pamiršo net burtų lazdelę. Jautė tik gėdą, kad prakišo mergiotei, kuri net nesiorientavo aikštėje.
Skuosdama vos nepaslydo ant sniego. Dar to betrūktų, kad išsitėkščiau čia kaip kokia nevėkšla. Piktai pagalvojo. Norėjo tik pamiršti šias varžybas. Arba pabusti iš košmariško sapno ir sužaisti jas dar kartą. Tik jau su kitokia pabaiga.
Patricija prisiminė, kad dar laukia ir antros varžybos. Jei jau ten prakišiu tada... Ne. Nuo šiol skraidysiu ir treniruosiuosi kiekvieną mielą dieną. Taškas. Davė sau žodį Simoneti.
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Alanas Senkleris Spalio 20, 2022, 09:22:17 pm
Alanui palengvėjo, kad varžybos pagaliau pasibaigė. Na žinoma, buvo labai gaila, kad jie pralaimėjo. Bet juk bus dar kitas kartas. Ne paskutinės varžybos pasaulyje įvyko. Pagalvojo leisdamasis žemyn.
Dabar vaikinas norėjo atiduoti burtų lazdeles Patricijai ir Dori. Bet viena jau skuodė kaip patrakusi. O kita...
- Ei, Dori. Tau tikrai reikėtų į ligoninę. - Pasakė. Bet mergina nesiklausė ir irgi išėjo iš aikštės.
Alanas pamiršo jų pralaimėjimą. Nes susirūpino dėl Dori sveikatos. Ketino ją greitu metu susirasti. Ir prikalbėti rimtai išsigydyti. O ne gerti kažkokias mikstūras.
Jis ėmė eiti pilies link.
- Patricija, palauk, tavo lazdelė ei! - Pagreitino tempą bandydamas ją prisivyti. Raudonplaukis norėjo kuo greičiau atsikratyti Simoneti burtų lazdelės. Bet toji nurūko kaip įkirpta. Jis atsiduso. Reikės ir jos ieškoti. Pamanė. Gal rasiu kokią jos draugę, tai perduos. Dar pagalvojo.
Dabar jis skubėjo į mokyklą. Labai norėjosi nusirengti šituos drabužius. Nusiimti visas apsaugas. Ir sušilti.
Antraštė: Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Grifų Gūžta
Parašė: Walgunas Levinsas Spalio 21, 2022, 05:32:13 pm
  Laimei, priešininkų atmušėjai nepavyko atmušti muštuko į Patriciją, tačiau Walguno pastangos ir vėl buvo bereikšmės. Na, geriau apsidrausti. Pagalvojo berniukas. Gerai buvo ir tai, kad ir kita priešininkų puolėja nesugebėjo įmesti kitlio pro lankus, todėl Walgunas nusprendė apsidairyti. Dėl šios priežasties pakilo kiek aukščiau, bet ne per aukštai, kad matytų kitus žaidėjus.
  Deja, įvyko tai ko jis labiausiai netroško. Elliw pagavo aukso šmaukštą. Taip... Ji visgi tikrai yra atminties neturinti Hogvartso kvidičo legenda. Ir nieko čia jau nepakeisi. Pagalvojo Levinsų giminės atstovas kiek nusiminęs, tačiau žinojo, kad dar laukia rungtynės su Švilpyne. Walgunas tikėjosi, kad per jas pasiseks labiau. Na, jose bent nebus Hogvartso kvidičo legendos. Pagalvojo jis stebėdamas Elliw laikančią aukso šmaukštą. Jam buvo išties sunku patikėti, kad ji kažkaip sugebėjo jį pagauti. Su tokiomis mintimis berniukas nusileido bei pradėjo eiti Hogvartso link. Labai norėjo sušilti, nes per šias rungtynes šaltis bei sniegas tikrai jo nelepino.