Hogvartsas.LT

Magijos pasaulis => Pasaulis => Jungtinė Karalystė => Temą pradėjo: Matthew Turner Balandžio 21, 2022, 11:57:23 pm

Antraštė: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Matthew Turner Balandžio 21, 2022, 11:57:23 pm
Turint omenyje, kad Sautendas yra itin turistų mėgstamas kurortas, apleistų namų kvartalas nėra tai, ką būtų galima tikėtis rasti šiame mieste. Vis dėlto nuo jūros atokiausiame pakraštyje yra būtent tai. Čia renkasi turistaujantis jaunimas, kuris nori nelegalių pramogų. Čia tiesiog klesti narkotikų prekyba ir įvairūs juodosios rinkos turgeliai. Policija apie šią vietą puikiai žino, tačiau tikintis, kad nusikaltimai neišplis į palyginus saugų miestą nieko nedaro.
Kvartalą sudaro maždaug dešimtis įvairių namų, kurių kiemai yra užgriozti įvairiomis šiukšlėmis. Miesto gyventojai čia atgabena nereikalingus daiktus, tad galima rasti ir senų sofų, ir lentynų ir retkarčiais netgi maisto.
Daugelis namų yra mediniai, langai iškulti, namai yra pusiau griūnantys. Geriau atrodančiuose namuose kartais įsikuria vietiniai benamiai, tad iš jų sklinda nekoks kvapas, be to, yra gana pavojinga. Jaunimėlis dažniausiai trinasi gatvėmis, kas vasaromis sukelia pavojų tiek dienos, tiek nakties metu.
Žiemą čia yra visiškai ramu, nes turistų nėra, o benamiai šildosi kažkur kitur.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Athena OConnor Gegužės 20, 2022, 08:52:35 pm
Mergaitė tiesiog bėgo tolyn. Ji nebenorėjo grįžti namo. Jos skruostais tekėjo ašarų upeliai. Ji anksčiau netgi negalėjo suprasti, kad brolis buvo toks beširdis. Suvalgyti jos augintinį. Tai buvo nepriimtina ir tiesiog pasibaisėtina. Tai ir buvo paskutinis lašas rudų plaukų savininkės kantrumo taurėje. Jaunoji klastūnyno koledžo atstovė norėjo tiesiog prasmegti. Bėgdama galiausiai atbėgo į apleistų namų kvartalą Sautendo pakraštyje. Ji nežinojo kur kitur galėtų prisiglausti, tad lėkė būtent ten. Ten ji turėjo savo kampelį vieno iš benamių namų name.
Greitais žingsniai smaragdinių akių savininkė pasiekė savo namą. Šį vakarą jame nedegė jokia švieselė(tai yra joks lauželis nesikuriano), o tai reiškė, kad merginai labai nuskilo. Ji greitai atsidarė duris ir įlindo į namą. Jame būdama greitai nubėgo į namo kampą. Čia įlindo į tarpą sienoje. Ji atsirado kambarėlyje, o tarpą greitai uždengė savo lenta esančia čia.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Brett OConnor Gegužės 25, 2022, 01:58:26 pm
Kadangi Bretas iš karto nepuolė Athenai iš paskos, natūralu, kad pametė ją iš akių. Neįsivaizdavo, kur reikėtų ieškoti. Ta maža mergiotė baigė visiškai išvesti žavų jaunuolį iš kantrybės. Kodėl jis turi ieškoti kažkokios mažvaikės, kai galėtų eiti ir susipažinti su dailiausia turiste Sautende ir daug prasmingiau praleisti laiką?! Jeigu jau nenorėjo, kad tas šunėkas būtų suvalgytas, kokio velnio parsitempė jį iš Hogvartso?! Jeigu ne Bretas, kuris nors kitas šeimos narys būtų padaręs lygiai tą patį! Argi Bretas kaltas, kad yra protingiausias šeimoje, ir susiprotėjo pasinaudoti proga?! O motinai, aišku, viskas bus papasakota taip, tarsi jis būtų kažkoks pabaisa šunų žudikas!
Būtent dėl to ir reikėjo kuo greičiau surasti tą mažę ir išaiškinti jai, kad tylėtų. Jeigu reikės, privers ją tylėti. Tik kur vis dėlto ją rasti?
Kiek pasvarstęs nutarė išbandyti apleistų namų kvartalą. Ten nuolat trindavosi neaiškūs tipai - mažei Athenai pats tas. Bretas ten dažnai neidavo: gražios panelės tokiose vietose nesilankydavo, tad ką ten veikti geidžiamiausiam Britanijos bomžui? Vis tik lankytis teko, tad dabar nesunkiai surado reikiamą vietą. Čia buvo visai tylu, kas netgi kiek stebino. Kita vertus, tai buvo labai gerai - bus lengviau išgirsti tą mažę ir ją surasti. O kai suradęs paaiškins, kad tylėtų, niekas negirdės kvailų klyksmų. Taigi viskas ne taip jau ir beviltiška.
- Geriau ateini čia gražiuoju! - garsiai suriko rudaplaukis. Nežinojo, kur tiksliai slepiasi ta mažė, bet kažkodėl buvo tikras, kad ji būtent čia. Deja, lygiai taip pat buvo tikras, kad ji nesiteiks pasirodyti savanoriškai. Po kiekvieną namą raustis Bretas tikrai neketino. Tik kaip vis dėlto ją surasti?..
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Athena OConnor Liepos 07, 2022, 09:00:18 pm
Mergaitė prisitraukė savo kelius prie krūtinės ir susisuko į savotišką kamuoliuką. Ji nežinojo ką turėtų daryti. Gal reikėtų vis išlįsti tada kada išgirs žingsnius, o jei tiksliau lipimo laiptais garsą? Bet jei ten lips ne brolis ji gali patekti tiesiai jam į nasrus... O jei pabandžius pasidaryti kitą išėjimą? Tiesa, namas gali taip sugriūti, o tada ji būtų tiesiog palaidota po griūvėsiais. Kažkokio tai apleisto namo griūvėsiai tikrai nebus jos mirties vieta. Ji nusipelnė ko nors geriau nei tokia mirtis. Juk ji buvo tikrai gera mokinė. Na, šeimoje ji buvo tik tyli sesuo, kurią kiti vaikai besimokantys Hogvartse bijojo sutikti. Juk tik ji vaikščiojo su tokiais prastais drabužiais...
Jai besėdinti pasigirdo ir skriaudiko balsas. Athena iš karto pradėjo įkvėpinėti daugiau kartų, o jos širdis ėmė kalatotis it pašėlusi. Ji liko sukaustyta kamuoliuke, kadangi bijojo pajudėti. Visai šalia jos prabėgo žiurkė. O'Connor trumpai aiktelėjo, tačiau greitai užsidengė savo burną. O jei brolis arčiau nei ji galvoja? Tada ji tikrai mirusi. Na, arba bent jau labai stipriai sumušta. Ji nežinojo ar brolis tikrai galėtų ją nužudyti, bet jos baimės tai tikrai nesumažino. Brett'as tikras pykčio nevaldantis psichopatas, tad jo rudaplaukei tikrai reikėjo saugotis.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Brett OConnor Liepos 15, 2022, 03:59:10 pm
Bretas tikrai neketino švaistyti laiko mažės paieškoms. Vasara neamžina - per tą laiką jis turi pasisotinti dar neišbandytomis turistėmis. Vadinasi, buvo tiesiog būtina greičiau surasti Atheną ir partempti ją namo. O gal nė nesivarginti? Gal verčiau užversti ant jos namą ir pasakyti motinai, kad atsitiko nelaimė?
Vis dėlto šita vieta nebuvo tokia jau bloga. Kartais Bretas rasdavo čia maisto. Nereikėjo visiškai suniokoti kvartalo. Geriau jau kaukštelėti tą kvailą Athenos galvą į šaligatvį. Vis viena burna maitinti mažiau. Tik kur ji vis dėlto yra?!
Apslinkęs nedidelį ratą suprato, kad teks eiti vidun. To daryti visiškai nesinorėjo, bet kaip jam vis dėlto sesutę rasti? Aišku, kad šaukiama nesirodys. Ką gali žinoti, gal ji pernelyg žavaus brolio dar ir bijo?! Bretas tikrai nebūtų supratęs, kodėl jo reikėtų bijoti, bet spėjo, kad tokia tikimybė yra. Tai dar labiau sugadino ir taip prastą nuotaiką.
- Athena, tiesiog ateik čia. Keliaujame namo, - sugebėjo nutaisyti visiškai ramų ir draugišką toną rudaplaukis. Nedavęs sesutei nė akimirkos nutarė, kad ji nepasirodys, ir vėl supyko. Kumščiu žiebė į artimiausio namo sieną, ir ji kiek sudrebėjusi lentomis nuvirto ant žemės.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Athena OConnor Liepos 24, 2022, 12:28:05 am
Baimė - tikro ar įsivaizduojamo pavojaus sukeliama emocija susijusi su pastangomis išvengti šio pavojaus. Tai visiškai natūralus jausmas. Visi jaučia baimę ir kartais ją pajusti yra netgi sveika. Na, tai atvejais kai reikia kam nors apkarpyti sparnus. Tačiau ar baimės jutimas pastoviai yra sveika? Ar tai nekenkia žmogaus emociniai ir fiziniai būklei? Ar tai gali nužudyti žmogų? Juk sakoma, kas per daug tas nesveika. Vadinasi ir per didelis kiekis baimės turėtų būti nesveika, tačiau ar kam nors tai rūpi? Tikrai ne. Niekam nerūpi baimė, kurią Athena patiria kiekvieną dieną būdavo arti brolio, kadangi mergaitė paprasčiausiai niekam nerūpi. Ji yra niekam nereikalinga, tad niekam ir nerūpi. Juk ji tėra kažkokia papildoma burna šeimoje...
Greitai ir vėl pasigirdo Breto balsas. Smaragdinių akių savininkė persigando ir sukando savo dantis. Jai reikėjo kažką daryti, tačiau ji nežinojo ką turėtų daryti. Dabar išsiduoti būtų per daug kvaila, tad jai reikėjo tylėti ir būti ramiai. Galbūt tas velnias tiesiog dings iš čia ir aš pabėgsiu? Toli, toli... pagalvojo jauniausioji O'Connor atžala ir tyliai atsiduso. Būtent tą akimirką ant Athenos nukrito krūva lentų. Ji suprato, jog namas sugriuvo ir, kad jį sugriovė jos brolis, kadangi namas negalėjo tiesiog magiškai nugriūti. Čia ne Hogvartsas pamąstė mergaitė pradėdama kabarotis iš nuolaužų.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Brett OConnor Rugpjūčio 07, 2022, 03:45:03 pm
Bretas stovėjo ir laukė. Nesitikėjo sugriovęs būtent tą namą, kuriam slepiasi prakeikta mažė. Vis dėlto tikėjosi, kad išgąsdino ją pakankamai. Gal pagaliau kvaiša susipras nuo brolio nepasislėpsianti? Dabar tereikėjo sulaukti, kol ji išlįs. Tuomet bus galima partempti ją namo, ten užrakinti ir pamiršti, kad tokia Athena iš viso egzistuoja.
Netrukus išgirdo kažkokį brazdėjimą. Ar tai galėjo būti jo mieliausioji sesutė, kuri nieko daugiau gyvenime neveikia, tik veda nepalyginamai žavesnį brolį iš proto? Dar kiek palaukęs lyg ir pamatė judančias lentas. Lūpose iš karto atsirado nieko gero nežadanti ypatingai “žavi” šypsena. Dabar jau Athenai geruoju nesibaigs.
Nagi, ateik greičiau. Neturiu visos dienos. Vakare turėsiu tikrai rimtesnių užsiėmimų nei terliotis su tokia kaip tu. Einam namo, ir tiek mintyse kalbėjo vyrukas jusdamas, kad vis labiau pyksta. Kodėl būtent jis turi užsiimti visokiais mažvaikiais? Kažkodėl kai likti Hogvartse, galimybė suteikiama visiems, tik ne jam! Tegul didieji burtininkai ir raganos prižiūri šitą nepakenčiamą sesutę!
- Athena, ateini čia! - nesusilaikęs įsiūčio kupinu tonu suriko rudaplaukis. Čiupęs didelę nuolaužą paleido ją bruzdesio pusėn. Nuoširdžiai vylėsi, kad lenta pataikys į tą kvailą makaulę ir gerai ją pritvos.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Athena OConnor Rugpjūčio 29, 2022, 09:11:04 pm
Griovenos spaudė ją iš visų pusių. Athenai darėsi sunku kvėpuoti, tačiau ji, kaudamasi iš paskutiniųjų jėgų atsiradūsių jos silpname kūne lipo iš griuvėsių. Jai buvo sunku ir ji mąstė apie pasidavimą. Jeigu ji pasiduoti viskas tiesiog užsibaigtų. Jai nebereikėtų kovoti su broliu ir nebebūtų šeimai papildomų išlaidų su jos maitinimu, aprengimu bei Hogvartsu. Tačiau Hogvartsas... Jei ji dabar viską užbaigtų, nebegalėtų ten sugrįžti. O ta vieta... Ta vieta tai jau jos sielos dalelė. Tad jai reikėjo stengtis būtent dėl Hogvartso. Dėl tos magiškos vietos į kurią tikrai verta sugrįžti. Dėl tos magiškos vietos, kuri tikrai pagerino jos gyvenimą.
O'Connor pavardės nešiotoja tyliai atsiduso. Šalia jos pasigirdo nukritimo garsas. Rudų plaukų savininkė suprato, jog tai yra jos brolis, tad sunkiai atsiduso ir pagaliau išsikabarojo iš nuolaužų. Klastuolė apsižvalgė ir pradėjo žliaužti tolyn, kadangi bent kol kas jai maudė visą kūną ir ji vos galėjo judėti. Žinoma, ji girdėjo brolio rėkimus ir panašius dalykus, tačiau privalėjo judėti toliau. Ji turėjo pabėgti, kadangi dabar tai jau buvo gyvybės ir mirties klausimas. Tai tikrai nebebuvo žaidimas ar kas nors panašaus. Tai buvo mirtis arba gyvenimas. Kito pasirinkimo nebebuvo.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Brett OConnor Rugsėjo 06, 2022, 01:48:31 pm
Kantrybė seko. Jos Bretas niekada neturėjo daug, o su šita erzinančia mažvaike bet kam galiausiai nusibostų. Mintyse plūsdamas tėvus, kad prisigamino tiek vaikų, vyrukas laukė, kada mažiausioji iš jų pagaliau parodys savo snukį ir bus galima gerai jai užvožti. Tiesa, būtų geriausia, kad tą paslaugą atliktų griuvėsiai, bet jie, regis, nebuvo nusiteikę bendradarbiauti. Tai dar labiau gadino ir taip ne pačią geriausią žavaus jaunuolio nuotaiką.
Geidžiamiausias Britanijos bomžas jau ruošėsi vėl pašaukti sesutę, kai išgirdo kažką judant. Tai tegalėjo būti ta taip erzinanti mergiotė, tad lūpose iš karto atsirado nelabai žavi ir nieko gero nežadanti šypsena. Dabar ta mažė atsiims, dėl šito Bretas buvo daugiau nei tikras. Stumdydamas nuolaužas į šalis ir kelis kartus skaudžiai prisitrenkęs rudaplaukis pradėjo irtis Athenos link. Šią akimirką nuoširdžiai jos nekentė ir norėjo užmušti. Deja, mergiotė sugebėjo sprukti greičiau nei vyrukas ją vijosi. Tai tik dar labiau erzino, tad galiausiai griebęs kažkokią lentą Bretas švystelėjo ją judančių nuolaužų link. Svajojo apie tai, kad pataikys tai erzinančiai mergiūkštei į galvą, ir ji pagaliau bus atjungta. Geriausia visam laikui, bet kelios akimirkos ramybės taip pat nebūtų labai blogai.
- Tu man dar atsiimsi, - negarsiai suurzgė vyrukas ir toliau irdamasis sesutės link.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Athena OConnor Lapkričio 25, 2022, 09:44:30 pm
Mergaitės judėjimas buvo labai lėtas. Maudimas visiškai nemažėjo. Kūną atrodė kuo toliau, tuo labiau skaudėjo. Athena tiesiog norėjo sustoti ir likti čia. Tiesiog gulėti ir nejudėti. Ji nematė prasmės eiti pirmyn, kadangi jos mylimas augintinis buvo miręs, o po to kas įvyko, mergaitė greičiausiai niekam neleis grįžti į Hogvartsą, kadangi viskas buvo labai sugadinta. Athena nelabai turėjo teisės atsivesti šunį namo, o brolis dar jį ir suvalgė. O'Connor akyse pasirodė keletas ašarų, tad ji jas nusibraukė ir judėjo toliau. Visai šalimais jos nukrito didelė lenta. Rudų plaukų savininkė pasisuko į šoną ir pradėjo judėti kita kryptimi. Norėjo kaip nors atsikratyti brolio ir nesusidurti su juo. Jai reikėjo kuo greičiau pabėgti kitaip ji gyva neliks.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Brett OConnor Lapkričio 26, 2022, 08:48:07 pm
Ar Bretas pataikė? Tai būtų nuostabu. Bet argi jam kada nors sekasi?! Lenta kažkur nukrito, o nuolaužos ir toliau sėkmingai judėjo. Vadinasi, ta nepakenčiama mažvaikė liko sveika gyva ir toliau bandė pasprukti nuo žavaus savo brolio. Nepaisant to, kad jos baimė buvo visiškai logiška ir pagrįsta, Bretas vis tiek nebuvo patenkintas.
- Ateini čia, prakeikta kvaiša! - nesusilaikęs riktelėjo jis, nors neabejojo, kad Athena ir toliau apgailėtinai stengsis pasprukti. O kur ji tikisi pasidėti?! Grįš namo ir papasakos motinai, koks jis, Bretas, blogas?! Ne jis, po velnių, kaltas, kad tenka nuolat kęsti alkį! Tik per tėvą negali net susirasti normalaus darbo! Tik per jį netapo burtininku, kai šita labai sėkmingai mokosi magijos!
Norint išvengti visų šitų nesąmonių reikėjo sučiupti mažvaikę ir gerai jai prigrasinti. Geriausia būtų čia ir dabar nudėti, bet tada tektų klausytis dar didesnių nesąmonių. Kad ir kas nutinka, kaltas lieka jis, Bretas. Vadinasi, paslaptingai išnykusi mažvaikė taip pat būtų tik jo atsakomybė. Nebent, žinoma, šis itin žavus jaunikaitis nudaigotų visus šeimos narius. Skambėjo visai neblogai, bet pirmiausia reikėjo susitvarkyti su mažvaike, atkakliai tebebruzdančia kažkur priekyje.
Bretas kaip išprotėjęs pradėjo spardyti ir mėtyti įvairias lentas ir kitokius buvusių namų gabalus į šalis. Taip pavyko kiek padidinti greitį. Dabar šis žavus jaunikaitis lėtai, bet pakankamai užtikrintai artinosi savo taip nekenčiamos sesutės link.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Athena OConnor Lapkričio 27, 2022, 03:46:24 pm
Mergaitė sustojo. Ji privalėjo pailsėti, kadangi kitaip ji tikrai nepabėgs nuo brolio. Jis buvo daug didesnis ir greitesnis nei ketvirtakursė smulki mergaičiukė. Plius jis buvo pavalgęs, o jaunoji O'Connor ne. Ji neprisiminė kada paskutinį kartą ką nors turėjo burnoje. Iš tiesų neprisiminė kada ką nors ir gėrė... Greičiausiai viską darė Hogvartse, kuris šiuo metu atrodė it senas, bet prisiminimas. Šiuo metu tai atrodė kaip vaizduotės vaisius, o ne tikrovė. Viskas atrodė it svajonė. Rudaplaukė tyliai atsiduso. Greitai jos ausis ir vėl pasiekė brolio balsas. Tai buvo stimulas jai judėti toliau. Athena paspartino savo judėjimą. Staiga ant jos kojo užkrito gana didelė nuolauža. Mergaitė suinkštė, kadangi tikrai stipriai suskaudo. Judėti smaragdinių akių savininkė nebegalėjo. Ji tiesiog buvo sukaustyta ir sustabdyta, tad nebeturėjo kitos išeities - tik laukti kol brolis ją suras ir, galimai, nužudys. Kitokios baigties jos mintys nesiūlė.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Brett OConnor Gruodžio 01, 2022, 11:13:40 pm
Ar Bretas kada nors pasižymėjo kantrybe? Žinoma. Tada, kai reikėdavo pelnyti itin žavios panelės prielankumą ir galiausiai ją suvilioti. Tokiais atvejais geidžiamiausias Britanijos bomžas turėdavo netgi labai daug kantrybės. Deja, prakeiktos Athenos vaikymasis nė kiek nepriminė dailios panelės viliojimo. Nenuostabu, kad žavus vyrukas nervinosi ir irzo. Nė kiek neabejojo, kad pagaliau ją pačiupęs tiesiog užmuš. O jeigu motina sugalvos kaltinti ir klausti, tai jau bus ne jo problemos. Ko gero, laikas pradėti elgtis kaip suaugusiam žmogui ir apsigyventi kur nors kitur.
Problema buvo ta, kad jis neturėjo kur gyventi. Išėjus iš tėvų namų, ko gero, tektų apsigyventi čia. O kas nori gyventi ten, kur mėtosi nekenčiamos sesutės lavonas? Ką gi, akivaizdu, kad teks ją nudaužti kažkur kitur.
Sulig šiuo ne itin žavingu supratimu Bretas suvokė, kad Athena sustojo. Lūpose iš karto sužibo nei žavi, nei ką gero žadanti šypsenėlė. Viskas, jis savo tikslą pasiekė. Reikia tiesiog pagaliau prie jos prisikasti, o jau tada... Na, sakykime taip, geidžiamiausias Britanijos bomžas už savo veiksmus neatsakė.
Pagaliau pasiekęs Atheną čiupo ją už rankos, o laisvąją šniojo jai į veidą.
- Negi manei, kad nuo manęs paspruksi? - suurzgė prisikišęs. Kažkodėl labai norėjosi valgyti, bet kol kas pavyko tą mintį užgniaužti. Reikėjo nusikratyti šitos įkyrios prielipos.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Athena OConnor Gruodžio 04, 2022, 08:54:24 pm
Athena bandė ištraukti savo koją. Rankomis ji prisikasė iki savo kojos. Po truputėlį klastuolė kasė visas nuolaužas ir mėtė jas į šalis. Deja, jai nepasisekė. Labai nepasisekė, kadangi dar daugiau nuolaužų nukrito ant mergaitės kojos. Ji buvo pilnai įkalinta nuolaužų krūvoje. Jai teliko viena išeitis - laukti tol kol brolis ateis ir ją tiesiog užmus. Greičiausiai iki mirties, kadangi jis bus labai labai piktas. Juk Athena pasielgė labai negerai, tačiau ji tik norėjo pabėgti dėl brolio baisaus elgesio. Brett pasielgė kaip beširdis, nors greičiausiai būtent toks jis ir buvo. Toks ir ne kitoks.
Greitai O'Connor vyresnysis pasiekė mergaitę. Jo ranka stipriai suėmė klastuolės ranką ir pakėlė ją į orą. Geras dalykas dalykas buvo tas, jog O'Connor nebereikėjo voliotis nuolaužose, o blogas tas, jog ją pagavo brolis.
- Taip, tikėjausi, nes tu esi beprotis, - pasakė rudaplaukė pradėdama muistytis ir bandydama pabėgti, kadangi turėjo tik tokią progą, nes kitaip mergaitė bus sumušta ir nebegyva.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Brett OConnor Gruodžio 07, 2022, 09:15:41 pm
Įsiūtis visiškai užvaldė šitą žavų vyruką. Kodėl jam amžinai tenka terliotis su šita mažvaike?! Tokios bjaurios mergos pasaulis dar nebuvo matęs. Prakeikta įkyri prielipa, tik ir trukdanti kitiems! Aišku, tėvai nė nesusimąstė, kad vienas iš milijono vaikų bus toks. Tik kažkodėl jį užraukti reikėjo ne kam kitam, o simpatiškiausiam šeimos atstovui. Brett, žinoma.
Nepakenčiamai sesutei vėl prasižiojus, geidžiamiausias Britanijos bomžas dar labiau įsiuto. Dar kartą kumščiu trenkė į tą visiškai nežavią nosytę. Reikėjo pagaliau pamokyti ją taip, kad per visą vasarą ir žodelio nepratartų. Gal tada bent kiek mažiau erzins?..
Vis dėlto laikas mokyti dar neatėjo. Reikėjo greičiau jos nusikratyti. Baigdamas rankioti nuolaužas, išsimėčiusias aplink Atheną, (ne)tyčia tvojo kažkokia lenta jai į galvą. Atsiprašymas nė neketino palikti vyruko lūpų, bet pagaliau abu buvo visiškai laisvi. Absoliučiai nešvelniai sugriebęs sesutės ranką geidžiamiausias Britanijos bomžas pradėjo kastis iš nuolaužų. Pagaliau jos liko užnugary, o Bretas, vis dar traiškydamas mergaitės ranką, greitu žingsniu patraukė namų link.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Brett OConnor Birželio 27, 2023, 11:47:32 am
Toks įsiutęs Bretas nebuvo jau seniai. Ir kokio velnio jis sutiko priimti Kaedę savo namuose? Visas noras geriau ją pažinti ir netgi sulaukti meilės išnyko lyg nebuvęs. Norėjo taip ją pamokyti, kad daugiau niekada nesirodytų akyse. Visiškai nesivaldė, tačiau pirmiausia nukentėjo motina ir seserys. Athena gal iš viso buvo nebegyva, bet piktam broliui tai visai nerūpėjo. Bėda ta, kad net primušdamas šeimos narius nenusiramino. Ko gero, taip buvo dėl to, kad čia egzistavo Kaede. Reikėjo daryti kažką daugiau. Taigi Bretas čiupo dukterį už rankos ir ištempė iš namų. Ėjo ir pats negalvodamas kur, tačiau galiausiai į galvą atėjo mintis. Lūpose atsirado nieko gero nežadanti šypsena (visai nepanaši į tą žaviąją, kuria vyrukas bandydavo patraukti panelių dėmesį). Dar stipriau sugniaužęs mergiotės ranką jis pagaliau pasiekė norimą vietą. Čia viskas buvo dar labiau apleista, nei jis prisiminė.
- Nepatinka namai? Gali apsigyventi čia, - urgztelėjo ir paleidęs Kaedę stumtelėjo ją toliau nuo savęs.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Kaede Siobhán OConnor Birželio 27, 2023, 04:33:36 pm
     Pykti ar sutrikti? Rėkti ar tylėti? Kaedė buvo pasimetusi. Jai tai nepažįstama emocija. Paprastai ji būna užtikrinta ir žino ko nori, o tuomet tai ir pasiekia. O dabar? Pasimetusi? Kaedė nusipurtė. Jai nepatiko šis jausmas. Ji nebežinojo kaip reaguoti į Bretą ir jo elgesį... Bet pirmiausia viršų paėmė išdidumas.
     - Patrauk rankas! Tu ką, manai, kad aš vaikščiot pati nemoku?
    Jėga ištraukusi ranką iš tėčio gniaužtų, trumpaplaukė priekaištingu žvilgsniu nužvelgė tėtį. Ir ką šį kartą jis susigalvojo? Galų galiausiai aš nieko nepadariau! O jis... paėmė ir išsitempė mane! Kokio velnio? Tačiau šį kartą Kaedė nusprendė prikasti liežuvį ir neklausė nieko. Ir nemaištavo. Tik išdidžiaiai ir pabrėžtinai savarankiškai žygiavo paskui Bretą, nė nenutuokdama kur jiedu eina. Ir priežasties, kodėl jie eina.
     Galiausiai Bretas sustojo. Sustojo taip netikėtai, kad mergaitė vos neįsirėžė į jį.
     - Pfff, laisvai! - išsišiepė ji. - Žiūrėk, aš turėsiu savo apgriuvusią trobą, o tu savo! Ir visai netoli, galėsim eiti vienas pas kitą į svečius. Man patinka ši idėja, ačiū.
     Ji pralenkė Bretą ir toliau vaidindama laiminą nuėjo apžiūrėti namų.
     - Tai kuris iš jų mano? - šūktelėjo ji gale stovinčiam Bretui. O tuomet dar pridūrė, labiau sau, bet kad girdėtų ir Bretas, taip tarp kikto:
     - Visai nieko čia, gyvensiu viena - visas didelis namas vien tik man! O tu sprausies su visais viename mažame...
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Brett OConnor Birželio 28, 2023, 12:11:19 pm
Ir dar ji nepatenkinta! Maža to, kad įsiutino savo žavų tėtušį, dar ir skundžiasi ir zirzia! Visa šita nesąmonė buvo didelė klaida. Jeigu prakeiktas Dafydd nebūtų įkalbėjęs, kad verta susisiekti su šita mergiote, jis dabar patenkintas (arba ne) gulėtų savo lovoje. Bet ne! Reikia prižiūrėti mažą ir įžūlią mergiščią! O ji buvo tokia nedėkinga, kad Bretas mielai būtų gerai ją pamokęs. Taip, kad visą gyvenimą prisimintų.
Tiesą sakant, šis itin žavus jaunikaitis net nepastebėjo, kaip Kaedė išsprūdo iš jo gniaužtų. Buvo pernelyg įsiutęs.
- Jeigu patinka, tai ir dink iš akių, - urgztelėjo vyrukas, kai mergiotė pradėjo kažką nusišnekėti. Nieko daugiau nesugeba, tik pliurpti kažkokias nesąmones. Norėjo stumtelėti Kaedę tolyn, tačiau nespėjo - ji pati pasišalino. Gal nuotaika būtų kiek pasitaisiusi, bet geidžiamiausias Britanijos bomžas buvo pernelyg viskuo nepatenkintas.
- Rinkis kurį tik nori! - staiga suriko vyrukas dar labiau supykęs. Priėjęs prie Kaedės piktai ją papurtė. Neapykantos kupinomis akimis spoksojo jai į veidą. Bet ne akis - negalėjo pakęsti jų panašumo. - Gali čia kad ir supūti, - pridūrė ir nusisuko. Pradėjo sparčiu žingsniu tolti nuo nepakenčiamos mergiotės, bet po kiek laiko sulėtino. Buvo smalsu, ką ji darys dabar.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Kaede Siobhán OConnor Birželio 28, 2023, 12:53:28 pm
     - Dinkt iš akių? Man atrodo, pasak tavęs, čia dabar mano, ne tavo namai. Niekur aš nedingsiu! Pats dabar esi svetimoj - mano! - teritorijoj ir įsakinėji man dingti? Gerai pagalvok.
     Ji vėl nusigręžė nuo tėčio ir nužvelgė visus namus. Jie bent jau namai! Normalūs, turintys stogą ir sienas, tik apleisti. Vienas kitas neturi sveiko lango, kai kurie apaugę... samanom? Kaedė nelabai pažino augalus. Bet namai tai jie puikūs! Kodėl ji niekad negalėjo rasti kažkokios panašios vietovės Londone po motinos mirties? Būtų bent jau stogą virš galvos turėjusi!
     - Gal bent jau pasakysi, prieš man išsikraustant, - atsigręžė į benueinantį Bretą. - kokia proga sugalvojai man padovanoti naujus namus? Lyg ir aštuoniolika nesukako, gimtadienis neatėjo, ne Kalėdos. O neprisimenu, kad būčiau kažkokį darbą atlikusi. Na, arba... kažkuo prasižengusi! - paskutinius žodžius ji jau piktai suriko, nes nervai nebelaikė nežinant ko Bretas šį kartą užsivarė ant jos.
     Matydama tolstantį tėvą, ji dar suriko:
     - Bent jau daiktus galiu atsinešti? Ar taip ir paliksi mane be lazdelės, be maisto, be drabužių ir be, ką žinau... patalynės!
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Brett OConnor Birželio 28, 2023, 03:22:19 pm
Ir vėl ji rėkavo ir skeryčiojosi. Dievaži, kokia buvo ta Kaedės motina? Turbūt visiška rėksnė, su kuria dėl kažkokių priežasčių dailus jaunuolis sutiko praleisti šiek tiek laiko. Ko gero, gerai, kad ji mirusi - pasaulis skęstų tokiame triukšme, kad tylus vyrukas apkurstų. Jau ir šitos mažės užteko.
- Ar užsičiaupsi tu? - piktai suburbėjo Bretas. Atrodė, kad jis eis ir nueis. Ir viskas tuo baigsis. Bet kur jau ten? Prakeikta Kaede būtinai sugalvojo užduoti absurdišką klausimą. Ko gero, geriausia jį ignoruoti, tad itin žavus jos tėtušis tai ir padarė. Nekalbės daugiau su tokia žiople. Ir kaip jis galėjo galvoti, kad jie panašūs? Kaede tam pernelyg buka.
Netrukus ji pradėjo rėkti. Ir rėkė dar didesnes nesąmones. Mergužėlei, matote, daiktų prisireikė. Bretas sustojo, o netrukus garsiai ir nuoširdžiai nusikvatojo.
- Pa... Patalynės? - net dusdamas iš juoko perklausė Bretas ir atsisuko į Kaedę. Prie tokio malonumo mergiotei tikrai geriau nepriprasti. Tiesa, ji juk mokosi Hogvartse, pripratus skaniai maitintis ir minkštai miegoti. Rudaplaukis lėtai grįžo prie Kaedės. Žvelgė į ją piktai, tačiau neapykantos akyse neliko. Greičiau jau užuojauta. Ji nekalta, kad gimė O'Connor.
- Apsieisi, - vos girdimai ištarė Bretas.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Kaede Siobhán OConnor Birželio 28, 2023, 07:13:11 pm
     Breto veiksmai ir reakcijos (kaip ir, dažniausiai, visų kitų aplinkinių) neretai Kaedę erzindavo. Šis kartas nebuvo išimtis. Užsičiaupt? Užsičiaupt! Tegul pats ir užsičiaupia! Iki šiol vaidinusi Breto spektaklį, ji galiausiai pratrūko.
     - Užsičiaupt?! Po paraliais, tėt... Bretai! Mane jau užkniso iki gyvo kaulo tavo tokie... cirkai! KĄ. AŠ. TAU. PADARIAU? Sėdėjom ramiausiai visi, kas ką veikė, kas ką kalbėjos ir tu tiesiog iš nieko atėjai ir išsitempei mane! Tempeisi nė žodžio nesakydamas, o kai galiausiai atsiradom čia, tai jau apsigyvent turiu! Po galais, vaidinau tą tavo sugalvotą spontanišką spektaklį, bet man jau gana! Gal, dėl dievo meilės, paaiškinsi kas čia vyksta?
    - Ir taip! - nors ir pati save kiek sukritikavo už tokį pareiškimą, - vis dėl to, Breto gyvenimo sąlygas ji jau suprato, - tačiau dabar, prie viso savo pasisakymo, išdidžiai ir norėdama pasmerkti Bretą, teteškė: - Taip, man reikia patalynės! Pageidautina baltos, minkštos ir purios! Nežinau, gauk iš kur nori. Dėl manęs tai ir penkių žvaigždučių viešbutį apiplėšk!
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Brett OConnor Birželio 29, 2023, 12:50:38 pm
Jeigu pasakiau užsičiaupti, tą ir padaryk velniai tave griebtų! mintyse siuto Bretas. Kaede pradėjo dar labiau rėkauti taip priversdama dar kartą susimąstyti, kokia pabaisa buvo šitos mergiotės motina. Et, gal vis dėlto gaila, kad mirusi. Tokią rėksnę pamatyti būtų itin įdomu.
Kažkur galvoje sukrebždėjo mintis, kad Kaedė į jį kreipėsi ne "tėti", o vardu. Vis dėlto pasistengė tokią trikdančią mintį kuo greičiau nustumti į šoną. Tegul vadina jį kaip tik nori, vis tiek šių dviejų žmonių niekas nesieja. Niekas.
- Tai aš tau turiu paaiškinti tavo pačios elgesį?! - nuoširdžiai nustebo žavusis mergiotės tėtušis. Negi ji pati nesupranta, kaip šlykščiai elgiasi? Bet kas susierzintų, o jos tėvas, na, kartais supyksta šiek tiek greičiau nei kiti. Dabar tiesiog neberado žodžių, taigi tiesiog spoksojo į Kaedę ir tylėjo. Gal ji paseks jo pavyzdžiu ir užsikiš?
- Eik ir susirask tą savo patalynę, - pridūrė, kai mergiotė ir vėl pradėjo reikšti nepasitenkinimą. Jeigu jau plėštų, tai darytų tikrai ne viešbutyje. O jeigu jau viešbutyje, ieškotų ne kambarių, o restorano. Pasididžiavimas, kad jo dukra yra panaši į jį, išgaravo lyg nebuvęs. Pasirodo, ji yra visiškai kvaila. - Ar ne geriau vogti maistą? - nesusilaikęs kandžiai paklausė.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Kaede Siobhán OConnor Birželio 29, 2023, 01:28:21 pm
     Po savo ilgos nepasitenkinimo kalbos, Kaedė sustojo įkvėpti ir atgauti kvapą. Ji buvo susinervinusi, o tai nieko gero nežadėjo. Jai Bretas tuoj pat nepaaiškins ką šį kartą sumanė, baigsis visos Kaedės kalbos, kuriomis stengiasi save užgožti ir neprieiti prie fizinių veiksmų. O tuomet jau gero nelauk... Siobhána tikėjosi, kad iki to neprieis.
     - MANO PAČIOS ELGESĮ? Dėl dievo meilės, Bretai, TU mane čia atsitempei! KODĖL?
     Kaedė vos tvardėsi. Sugniaužusi kumščius ji stebėjo tėtį. Dar bent žodis apie MANO elgesį... Po galais, aš NIEKO nepadariau! Susinervinusi ji spoksojo žaliomis akimis į Bretą, kol šis vėl nukreipė temą. O'Connor pabandė susitvardyti ir vėl nepratrūkti rėkti, ar - dar blogiau - muštis.
     - Maistą? Galbūt. Tai dabar jau siūlai eiti apvogti viešbutį? 
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Brett OConnor Birželio 29, 2023, 07:34:55 pm
Jeigu ji dar rėks, tikrai pasigailės gimusi. Tiesa, ir taip jau turbūt gailisi, bet tą jausmą Bretas su mielu noru sustiprins. Negi jai galvos neskauda nuo savo pačios balso?
- NU KIEK GALIMA RĖKAUTI! - galiausiai nesusilaikė žavus jaunikaitis. Suriko neką prasčiau nei jo mieloji dukrelė, tad dar labiau susierzino. Stumtelėjo ją nuo savęs ir įsispoksojo į vieną iš namų. Jis buvo apleistas ir, regis, ruošėsi nugriūti. Puikiai tiks Kaedei, ar ne? Kaip tik tokių namų jai ir reikia. Tik, žinoma, su patalyne.
Mergiotei sutikus nueiti apšvarinti viešbučio Bretas staiga nurimo. Pykčio neliko, ir jis su tam tikru susidomėjimu pažvelgė į dukterį. Negi ji ryžtųsi tokiam žingsniui? Kas, jeigu įklius? Ką gi, jeigu ką, apkaltins šitą mažylę. Kalėjime turbūt duoda patalynę, tad jai turėtų tikti.
- Puiku. Tada einam, - burbtelėjo geidžiamiausias Britanijos bomžas. Žengęs artyn čiupo Kaedę už rankos. Nors nebebuvo piktas, veiksmas nebuvo švelnesnis nei tada, kai tempė ją iš namų. Dabar lygiai taip pat ištempė ją iš apleistų namų kvartalo ir nužingsniavo žinomo viešbučio link.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Rugpjūčio 24, 2023, 10:38:02 am
Dafydd žodį tesėjo. Mayrai ir Eliotui grįžus namo skyrė laiko visiems apsiprasti prie pasikeitimų. Taip pat atšventė jau dešimtąjį dvynių gimtadienį ir leido sau šiek tiek atsigauti. Tai užtruko ilgiau nei tikėjosi, tad prieš parašydamas Bretui spėjo paminėti ir savo gimimo dieną. Trisdešimt vieneri. Nemažai, bet kančia vis dar užėmė didesnę egzistancijos dalį nei gyvenimas.
Ir vis dėlto gegužės pabaigoje atėjo laikas, kada parašė Bretui ir pakvietė ateiti į apleistų namų kvartalą. Vylėsi, kad čia nebus žmonių, bet jeigu prireiktų, buvo pasiruošęs juos išvaryti. Laimei, to neprireikė.
Buvo įdomu, kaip seksis. Savo mažylius šiek tiek mokė magijos, bet šiandien bus visai kas kita. Tikriausiai labai trūks kantrybės, be to, Bretas yra suaugęs vyras, kuris gali net neturėti burtų lazdelės. Ko gero, apie tai reikėjo pagalvoti anksčiau. Vis tik Dafydd vylėsi, kad neteks savo ginklo atiduoti Bretui. Ko gero, jeigu taip, pirmoji (o gal ir paskutinė) pamoka bus tik teorinė.
Kitas svarbus klausimas buvo ką pasakyti Mayrai. Dafydd neabejojo, kad mylimoji šitai užmačiai nepritartų. Neapgalvotai pažadėjo, tad ilgai svarstė, kaip elgtis. Galų gale nepasakė nieko. Išsiprašė iš darbo anksčiau, nors tai viršininkai nepatiko. Taigi laiko su šeima nepraras, o Mayrai pasakys grįžęs namo. Dėl to graužė kaltė, bet nenorėjo versti savo mergaitės nerimauti.
Atvykęs į reikiamą vietą svarstė, nuo ko reikėtų pradėti. Atrodė, kad ši pamoka bus tik aptarimas to, ką Bretas žino ir gali. Bet tai tarsi įpareigotų surengti ir dar vieną pamoką, o kaip tik to Dafydd norėjo išvengti. Turbūt nuo to ir pradės - kad iš anksto kitų pamokų nežada.
Galiausiai galvoje sudėliojo šokių tokių burtažodžių sąrašą. Vylėsi, kad Bretas bent dalies jų nemoka. Turbūt jis moka visai mažai, bet kas ten jį žino. Ten gali būti visaip. O kol kas Dafydd laukė Breto ir tikėjosi, kad jis pasirodys.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Brett OConnor Rugpjūčio 24, 2023, 10:38:35 am
Galvoti yra sudėtinga veikla. Dėl to Bretas jos nemėgo ir stengėsi išvengti. Deja, aplinkybės vertė elgtis priešingai. Visų pirma, Kaedė. Su ja niekas nebebuvo aišku, o artėjanti vasara viską dar labiau apsunkino. Šį kartą jai nerašys. Nė už ką. Jeigu atsivilks į Sautendą, pagalvos, ar priimti. Bet tikrai nekvies.
Kitas neką mažiau komplikuotas dalykas buvo Dafydd ir jo pasiūlyta magijos pamoka. Labai norėjo, kad tai būtų tiesa, bet vis nesulaukdamas laiško beveik palaidojo viltį.
Vis dėlto gegužės pabaigoje atskrido pelėda. Bretas labai išdidžiai įleido ją pro langą ir paėmė laišką. Patenkintas žvilgtelėjo į nustebusią motiną ir netrukus perskaitė, kad pamoka vyks jau rytoj.
Nors maitinosi iš tėvų kišenės, retai sakydavo, kur eina. Taip ir šįkart: kitą dieną užkando kiek pasenusios mėsos ir išėjo. Motina bandė išklausti, kur jis traukia, bet dailiausias O’Connor šeimos atstovas nieko nepasakė. Skubėjo į susitikimo vietą, kuri, tiesa, šiek tiek nustebino.
Kišenėje gulėjo burtų lazdelė, kuri suteikė dar daugiau pasitikėjimo savimi. Geidžiamiausias Britanijos bomžas pasiekė apleistų namų kvartalą ir netruko pamatyti raudonus plaukus.
- Sveikas, Dafydd, - iš tolo pasisveikino ir priėjo prie “mokytojo”. Tik dabar suprato, kad viskas čia bus itin keista. - Lazdelę turiu, - išdidžiai pridūrė ir dar paklausė: - Bet kodėl čia?
Išsitraukė minėtą lazdelę ir apsidairė. Nekantravo greičiau pradėti.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Rugpjūčio 24, 2023, 10:39:07 am
Turbūt reikėjo pranešti anksčiau. Tada Bretas būtų turėjęs laiko atsakyti. Dabar tenka stypsoti nė nežinant, ar tas žmogus pasirodys. Jeigu ne, jis be reikalo švaisto laiką, kurį turėtų skirti šeimai. Po baisių dviejų savaičių, kol Mayra ir Eliotas buvo Amerikoje, akimirkos su šeima pasidarė dar svarbesnės. Neturi laiko lesiti čia, kur tik gal ateis Bretas. Na, turėtų, bet iš to vyruko galima visko tikėtis.
Neilgai trukus pasigirdo pasisveikinimą. Pakėlęs akis Dafydd pamatė laukiamą žmogų. Pamojo, o jam priėjus ir pasisveikino. Pradžiugo, kad Bretas turi lazdelę. Taip atkrito rūpėjęs klausimas, ir velsietis linktelėjo. Staiga pagalvojo neįsivaizduojantis, kaip pradėti pamoką. Su savais mažyliais viskas žymiai paprasčiau. Ir, žinoma, smagiau. Tiesa, Bretas uždavė klausimą, tad atsirado šiek tiek laiko apsvarstyti, kaip viską organizuoti.
- Pagalvojau, kad čia nebus žmonių, - atsakė Dafydd. - O jeigu būtų, nesunkiai juos išvytume. Manai, vieta netinkama?
Negi Bretas tikėjosi ateiti į Llewellyn namus? Akivaizdu, kad miesto viduryje to nedarys. Na, bet nebesvarbu. Kitur jie vis tiek neis.
- Galvojau, kokius kerus galėtume išbandyti, - galiausiai nelabai užtikrintai pradėjo Dafydd. Nelabai norėjo parodyti nežinantis ką tiksliai daryti, bet atrodė, kad Bretas viską jau perprato. Tačiau reikėjo tęsti.
- Aišku, neprisimenu, ko mokoma pirmame kurse, o nuo to ir reikėtų pradėti. Pagalvojau apie wingardium leviosa, reparo, accio, alohomora kerus. Tiesa, pastariesiems reikalinga užrakinta spyna. Ar žinai šiuos burtažodžius bei ką jie daro?
Labai keistas jausmas. Nors Bretas nebaigė Hogvartso, tą patį galima pasakyti ir apie Dafydd. O dabar jis bando mokyti kitą žmogų.
- Dar norėčiau pamatyti, kaip valdai burtų lazdelę, - tęsė velsietis slėpdamas nerimą. Kol kas Bretui nėra ko įsižeisti, ar ne? - Ir jei esi bandęs kurį nors iš šių burtažodžių, gali kerėti. Čia kaip tik pilna visokių plytgalių.
Žvilgtelėjęs į Bretą laukė jo veiksmų. Buvo smalsu, kaip jam seksis.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Brett OConnor Rugpjūčio 24, 2023, 10:39:45 am
Kol kas viskas buvo keista. Netrukus turbūt pasidarys labai keista. Tiesa, Dafydd paaiškinimas dėl vietos pasirodė logiškas. Ne šis raudonplaukis kaltas, kad apleistų namų kvartalas asocijuojasi tik su erzinančiomis mažėmis.
- Ne, viskas gerai. Vieta puiki, - atsiliepė žavus jaunikaitis. Vis labiau nekantravo imtis realios veiklos. Išgirdęs neužtikrintumą kilstelėjo antakį. Negi šventeiva visai nepasiruošė? Laimei, po pusvalandžio paminėjo konkrečius kerus. Bretas linktelėjo.
- Esu naudojęs wingardium leviosa, bet tai buvo labai seniai. Kiti tik girdėti. Mielai prisiminsiu.
Jis vis dėlto mokėsi Hogvartse. Praktikos neturėjo daug, bet tai nereiškia, kad iš viso nemoka laikyti lazdelės. Piktas žvilgsnis įsmigo į Dafydd. Gal jie čia susirinko, kaip puikiai šitas švaistosi burtais? Vis dėlto pavyko susivaldyti. Bretas suėmė lazdelę ir parodė Dafydd, kaip ją laiko.
- Gerai? - bandydamas neparodyti sarkazmo tarstelėjo ir mostelėjo lazdele. Kadangi neištarė jokio burtažodžio, nieko neįvyko. Nepaisant to, jausmas buvo nuostabus. Pasirodo, Bretas buvo beprotiškai šito pasiilgęs.
- Šiek tiek jaudinuosi, - prisipažino ir atsargiai pažvelgė į Dafydd. Bet bandyti reikėjo. Taigi nukreipė lazdelę į artimiausią plytą ir aiškiai ištarė: - Wingardium leviosa.
Plytgalis krustelėjo, bet nepaliko. Bretas nusivylęs nusikeikė ir gūžtelėjo pečiais. Dabar privalėjo susitaikyti su tuo, kad Dafydd puls jam sakyti pastabas.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Rugpjūčio 24, 2023, 10:40:24 am
Vietos klausimas išspręstas, tad galima pereiti prie pamokos. Automatiškai į galvą smelkėsi mintys apie mažylius. Jie dar nesimoko Hogvartse, tad galią valdo sunkiai. Bretas tai turėtų mokėti, bet jis net pykčio nevaldo, ką jau kalbėti apie magiją. Be to, turbūt nenaudojo lazdelės labai ilgą laiką. Pasidarė smalsu, ar tai tas pats ginklas, kurį jam nupirko tėvai prieš pirmą kursą.
Klausimas apie naudotus kerus neatrodė užgaulus, bet Bretas aiškiai supyko. Dafydd bandė atlaikyti nepatekintą žvilgsnį, bet nepasisekė. Teko nusukti akis.
- Reikia žinoti, kur galime pradėti, - paaiškino, nors Bretas daugiau niekaip to pykčio neparodė. Apsidrausti nepakenks.
Dabar žiūrėjo, kaip šis vyrukas laiko lazdelę. Atrodė kaip nepatyręs vaikas, bet Dafydd nesiryžo atvirai to pasakyti. Tai buvo šiek tiek kvaila - jie čia susirinko tam, kad Bretas kažko išmoktų.
- Pasistenk šiek tiek tvirčiau suspausti. Bet neperspausk, - ramiai ištarė ir parodė, kaip laiko lazdelę pats. - Ji turi neišslysti, bet nereikia traiškyti taip, kad paskaustų ranka. Bet mostas užtikrintas, o tai jau labai gerai.
Netrukus gavo kiek nustebti. Bretas išsitarė besijaudinantis. Tokios emocijos neatrodė itin būdingos šiam žmogui, tačiau Dafydd tik linktelėjo.
- Pažadu, kad iš manęs neišgirsi nei patyčių, nei sarkazmo, - pratarė. - Suprantu, kad seniai to nedarei. Neprivalo iš karto pasisekti.
Būtent taip ir nutiko. Plyta, kurią Bretas bandė pakelti, nepakilo. Teko pereiti prie sunkiausios dalies - pastabų ir patarimų.
- Burtažodį ištarei gerai. Aiškiai ir užtikrintai. Tai didelis žingsnis. Bet šiek tiek ne toks rankos judesys.
Dafydd parodė reikiamą judesį ir pakėlė tolimesnę plytą. Atsainiai ją numetęs tęsė:
- Labai svarbu nesuvelti burtažodžio. Gali kartoti jį kelis kartus, bet jei praleisi raidę ar nukąsi skiemenį, gali būti blogai. Ir neskubėk.
Atsargiai žvilgtelėjo į Bretą. Tiesą sakant, tai gali būti netgi smagu.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Brett OConnor Rugpjūčio 24, 2023, 10:41:03 am
- Gerai gerai, - burbtelėjo Bretas, kai tas bailys puolė teisintis. Suprato, kad jis teisus, bet neketino to pripažinti. Ir taip turbūt per gerai galvoja apie save.
Netrukus pasipylė pastabos, ir norėjosi gerai trinktelėti į tą visai nedailų snukelį. Bretas sudrebėjo iš pykčio, bet nieko daugiau nedarė. Vis dėlto Dafydd jį mokė magijos. Bet tai nereiškė, kad gali žeminti.
Kiek tvirčiau suspaudęs lazdelę dar kiek pamosavo. Pasijuto užtikrinčiau ir suprato, ką Dafydd turėjo omenyje. Taigi žavusis vyrukas prisivertė ištarti:
- Ačiū.
O jau koks supratingumas! Šitas šventeiva neatrodė esąs kvailas, bet vėl atrodė, kad jis nori pasipūsti. Bretas nieko nesakė, tik linktelėjo.
- Dar yra skirtingi rankos judesiai? - prieš savo valią nustebo dailusis jaunikaitis. Šito tikrai nežinojo, tad nesiskųsdamas pakartojo, ką rodė Dafydd. Patiko.
- Tikrai nežinojau, - ištarė Bretas ir pakartojo burtažodį. Ranką pajudino taip, kaip rodė Dafydd, bet vėl nepasisekė. - Wingardium leviosa!
Šį kartą balse girdėjosi nekantrumas, tačiau pavyko! Plyta pakilo, nors ją išlaikyti nebuvo lengva. Pritrūko koncentracijos, ir daiktas žnektelėjo ant žemės.
- Ar kerų lengvumas priklauso nuo daikto? Ar, pavyzdžiui, plunksną pakelti lengviau?
Nežinojo, ar taip ir bus, bet pradėjo raustis kišenėse. Atrodė, kad lengvesnis daiktas turėtų lengviau pakilti į orą. Deja, nieko nerado, taigi Bretas viltingai pažvelgė į Dafydd.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Rugpjūčio 24, 2023, 10:41:51 am
Akivaizdu, kad Bretas supyko. Dafydd įsitempė. Laimei, lazdelė buvo rankose, tad tikrai bus galima apsiginti. Bet pyktis nepatiko - kaip galima kažką išmokti, jeigu mokytojas nepasako jokios pastabos? Argi jisi turi girti, nors tam priežasties nėra? Kažkokia nesąmonė.
Bet Bretas vis dėlto paklausė pastabos. Matėsi, kad kiečiau suėmęs lazdelę pats pasijuto tvirčiau. Dafydd šyptelėjo, o išgirdęs padėką kiek sutriko. To tikrai nesitikėjo.
- Nėra už ką, - atsakė kiek galėdamas užtikrinčiau. To čia ir susirinkome, ar ne?
Netrukus paaiškėjo, kad Bretas apie magiją žino mažiau nei Dafydd tikėjosi. Rankos judesys buvo pradmenys. Jeigu šis vyrukas to nežino, gali būti itin sunku.
- Taip. Burtažodžio žinoti neužtenka, - aiškino Dafydd. - Svarbus ne tik rankos judesys, bet ir tarimas.
Burtažodis vėl nesuveikė. Velsietis nežinojo, ką dar galėtų patarti, bet tada Bretas pakartojo kerus, ir plyta pakilo. Dafydd nuoširdžiai nusišypsojo - norėjo, kad pamoka nusisektų. Tiesa, kad plyta žnektelėjo ant žemės, nenustebo. Bretas neatrodė esąs kantrus ir susikoncentruoti sugebantis žmogus.
- Pats burtažodis nėra lengvenis, bet taip, išlaikyti plunksną būtų lengviau. Užtenka mažesnės koncentracijos.
Pasirausė kišenėse. Rado nosinę, kuri ten mėtėsi nežinia kiek laiko.
- Prašom. Pabandyk, - padėjęs ant žemės ištarė. Staiga tarsi kažką prisiminęs pridūrė: - Bet ar tikrai nori bandyti? Gal nori išmėginti kelis skirtingus burtažodžius, kad galėtum praktikuotis pats? Bet rinktis tau.
Galvoje pradėjo suktis mintys, kad jau nori namo. Bet erzinti Breto neketino, tad apie tai neužsiminė. Vis dėlto tikėjosi, kad mokinys sutiks su greitesniu mokymo metodu.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Brett OConnor Rugpjūčio 24, 2023, 10:42:24 am
Pamoka pradėjo patikti. Netrukdė net tai, kad Dafydd yra bailys. Gal tai kaip tik gerai. Drąsesnis mokytojas pastabomis švaisytųsi į kairę ir į dešinę. Labai greitai gautų per nosį, ir pamokos nutrūktų. Dafydd pastebėjimai buvo tikslųs, tačiau išreikšti draugiškai.
- Aha, - pritarė Bretas. - Man patinka.
Dar teorijos lyg ir turėjo nepatikti, bet Dafydd sugebėjo papasakoti naujų dalykų. Tai buvo netgi labai įdomu. Gal šis raudonplaukis tikrai nekvailas? Kol kas pamoka buvo nebloga, ir Bretui pasidarė įdomu, ar ji bus vienintelė.
- Noriu išbandyti, - nekantriai ištarė Bretas išgirdęs, kad su plunksna būtų lengviau. Abejojo, kad kuris nors turi tokį daiktą, bet Dafydd ištraukė nosinę. Tiks. Jau nukreipė lazdelę, bet mokytojas dar šnekėjo.
- Hm, gal ir gerai sakai, - atsiliepė daug dailesnis iš šių dviejų vyrukų. Reikėjo apsidrausti tam atvejui, jei daugiau pamokų nebūtų. - Kad jau ištepei nosinę, pabandysiu dar kartą. Bet po to galėsime trumpai išbandyti skirtingus burtažodžius. Wingardium leviosa!
Kerai buvo paleisti į nosinę. Ji tarsi nelabai noriai, bet pakilo į orą. Bretas iš karto pajuto, kad yra lengviau. Žvilgtelėjo į Dafydd, o nosinė nė nekrustelėjo. Pagaliau Bretas pasijuto esąs tikras burtininkas.
- Man sekasi, - ištarė vyrukas ir plačiai nusišypsojo. Šypsena nebuvo tokia “žavi”, nuo kurios alpsta visos panelės, bet užtat nepalyginamai nuoširdesnė.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Rugpjūčio 25, 2023, 08:37:42 am
Nebūdamas patyręs mokytojas Dafydd abejojo, ar pamoka gali duoti tikros naudos. Dėl to kai Bretas pasakė, kad jam užsiėmimas patinka, gerokai nustebo ir pradžiugo. Negalvojo, kad jie kada nors taps draugais, tačiau bent jau sutarti geriau nei ištisai pyktis. Tiesa, apsauginio režino neišjungė - šis žmogus bet kada gali supykti.
Teoriją pasakoti buvo lengviau nei tikėtasi. Atrodė, kad kalbėti bus labai sunku, tačiau šiuos dalykus išmanė, tad galėjo paaiškinti. Nemalonu tai pripažinti, bet kažkuria prasme dabar buvo paprasčiau nei aiškinti Oliveriui dailės ar Eliotui futbolo subtilybes. Šių dalykų teorijos visai neišmane, o šauniems mažyliams viskas įdomu. Tik, žinoma, aiškinti jiems buvo daug smagiau.
Deja, Bretas norėjo išbandyti kerus su nosine. Tai užims laiko, kurio švaistyti Dafydd visai nebenorėjo. Laimei, Bretas po to sutiko su greitesniu mokymo metodu. Taigi velsietis linktelėjo leisdamas pabandyti ir sutikdamas su atsakymu.
Nosinė pakilo, o tai nenustebino. Bretas buvo pakankamai patyręs, kad panaudotų šį burtažodį. Žinoma, jam pačiam buvo smagu, kad pavyko, ir Dafydd neketino demotyvuoti mokinio.
- Tikrai taip, - atsiliepė ir susimąstė, kaip tęsti pamoką. Kuris daiktas patogesnis išbandyti accio. Galiausiai nukreipė lazdelę į nemažą plytgalį. - Diffindo.
Plyta skilo į nemažą kiekį smulkių gabaliukų. Kaip tik to ir reikėjo.
- Manau, kad šie kerai kol kas per sunkūs, - pratarė vildamasis, kad tai Breto neįžeis. - Bet gabaliukus panaudosime accio kerais pasišaukti daiktą pas save. Gali tarti jo pavadinimą arba tik galvoti. Tariant paprasčiau, tad tik galvoti gal ir nepavyks. Accio gabalas, - pridūrė, ir viena nuotrupa atskrido į rankas. - Šie kerai patogūs mokytis: kuo daiktas toliau, tuo sunkiau jį prikviesti. Dėl to pagal atstumą gali sekti savo progresą.
KIek pabodo kalbėti, bet norėjosi greičiau viską baigti. Taigi Dafydd suskaldė dar vieną plytą.
- Parodysiu taisymo kerus, - vėl prabilo. - Jie vadinami reparo. Sutaiso daugelį daiktų ir yra gana nesudėtingi. Rankos judesys taip pat paprastas.
Parodė kerus. Plyta susitaisė ir atrodė kaip nauja. Kol kas turbūt turės užtekti. Jei bus per daug informacijos, Bretui gali pasidaryti sudėtinga.
- Gali pabandyti, - padrąsino mokinį.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Brett OConnor Rugpjūčio 25, 2023, 08:38:22 am
Atrodė, kad norėdamas galėtų kalnus nuversti. Žinoma, pasisekė tik vienas paprastas burtas, bet jausmas buvo puikus. Norėjosi greičiau imtis kitų kerų. Laužymo burtas sužavėjo, bet netrukus Dafydd nuvylė. Per sunkūs kerai, matote. Bet Bretas tik prunkštelėjo ir klausėsi toliau. Burtažodis, kurį pradėjo aptarti raudonplaukis, taip pat buvo geras.
- Ar jis veikia ir su maistu? - skubiai paklausė beveik pertraukdamas šneką. Susižavėjęs stebėjo, kaip gabaliukas skrieja į Dafydd rankas. Jau žinojo, ką veiks namie. Jei tik ten ras parsikviesti tinkamų daiktų, žinoma.
- Gerai, šiandien ištarsiu, - neprieštaravo. - Accio gabalas. Accio gabalas! Accio!
Piktai spoksojo į atkakliai ant žemės gulintį daiktą. Žengė arčiau ir kurį laiką tiesiog žiūrėjo. Norėjo sutrypti pagalį, bet vietoj to pabandė dar kartą:
- Accio gabalas.
Daikčiukas krustelėjo. Geidžiamiausias Britanijos bomžas dar kelis kartus ištarė burtažodį. Balsas pamažu kilo. Pagaliau gabalėlis pakilo. Deja, nuskridęs apie pusę kelio sustojo ir nukrito.
- Po velnių, - urgztelėjo Bretas ir atsitūpė. - Accio gabalas!
Galų gale gniaužė tą šiukšlę delne. Nuotaika visiškai pasikeitė. Atsistojo ir pažvelgė į Dafydd.
- Šis tikrai nelengvas. Bet jis geras, džiaugiuosi, kad parodei, - kalbėjo Bretas ir numetė gabaliuką atgal. Kadangi buvo sunku, nebenorėjo bandyti prie Dafydd. Geriau tęsti. Taigi nukreipė lazdelę į plytgalių krūvą. - Reparo.
Nieko neįvyko, bet po antro karto plyta sulipo. Neatrodė gražiai, bet vis tiek pavyko.
- Ar gali vėl išardyti? - paprašė “mokytojo”. - Norėčiau pabandyti dar kartą.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Gruodžio 10, 2023, 06:08:17 am
Ruduo ėjo į pabaigą. Tai reiškė, kad mažyliai turbūt apsipranta Hogvartse, nors laiškų toli gražu nepakako. Kita vertus, artėjo Kalėdos, o jas šeima praleis kartu. Žinoma, pamažu artėjo ir laikas, kada septintasis mažylis ateis į šį pasaulį, bet to dar reikės palaukti. Dafydd labai norėjo priglausti naujagimį, bet reikėjo galvoti apie visai netrukus būsianti David gimtadienį. Jau ketvirtą. Tie mažyliai auga tikrai pernelyg greitai.
Bet dabar reikėjo susikaupti visai ties kitais dalykais. Prieš kurį laiką išsiuntęs laišką velsietis susitarė susitikti su Rafael. Jie tikrai nebuvo draugai, tačiau tuos porą kartų, kai susidūrė netyčia, pasirodė, kad jis visai įdomus ir sumanus žmogus. Galbūt galės padėti. Jeigu tik nepamirš susitikimo. Ir pasiimti tam susitikimui reikiamų priemonių. Žinoma, turėdamas mylimą šeimą ir galėdamas naktimis apsikabinti nuostabiausią mergaitę pasaulyje Dafydd įgijo šiek tiek pasitikėjimo savimi, tačiau bendraudamas su kitais vis dar jautėsi kaip niekam tikęs kvailys. Tiesa, dailės klausimais viskas sekėsi ne taip ir blogai. Alano parodyti žmonės susidomėjo jo darbais, tad dabar eilės laukė trys užsakymai. Tik nežinia, kada juos padarys - artėjantys dviejų mažylių gimtadieniai ir Kalėdos reikalavo didžiosios dalies šeimos vyro ir tėvo dėmesio.
Dabar Dafydd ėjo ne pirkti dovanų, o į visai kitokią vietą. Nutaręs, kad artėjant žiemai vietinis jaunimėlis čia nesirinks, velsietis parašė Rafael'iui ateiti į apleistų namų kvartalą. Nupasakojo, kaip jį rasti, tad tikėjosi, tad problemų rasti nebus. Čia bus pernelyg nesisaugant naudoti magiją ir patikrinti, ar Dafydd patobulinti kerai veikia. Jeigu pasiseks, dailės idėją galbūt bus galima perkelti į skulptūrą. Bet stengdamasis apie tai daug negalvoti raudonplaukis stypsojo prie apgriuvusio namo ir laukė pasirodant buvusio Hogvartso profesoriaus.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Rafael Beaumont Gruodžio 14, 2023, 10:28:55 pm
Rafael'is savo laiką leisdavo įvairiai: jis ieškodavo naujų gyvūnų rūšių, pildė savo tyrinėjimus ir užrašus, bet kartais ir išgerdavo. Jis sugrįžo prie gėrimo, kadangi gyventi jam pasidarė sunku. Prisiminimai vis labiau gniaužė jam gerklę ir jam darėsi skaudu. Jis nieko nebegalėjo daryti, tad rūkymu ir gėrimu bandė numalšinti visą savo skausmą ir liūdesį.
Tiesa, kiek vienišą Beaumont gyvenimą praskaidrino iš Dafydd sulauktas laiškas, kuriame jis teiravosi ar negalėtų padėti jam Rafael'is su gyvūnų anatomija ir kailiuko tekstūra. Buvęs profesorius, žinoma, sutiko, kadangi tai buvo jo gyvenimiškos rutinos sugriovimas. Jei nebūtų ėjęs susitikti su Dafydd, greičiausiai būtų apsilankęs bare arba nusipirkęs butelį vyno ir prisigėręs apsiverktų.
Kelionėje jam keblumų nebuvo. Jis keliavo su žiobarišku transportu, tiesa, jo krepšį kartais keistai nužvelgdavo, kadangi jis sujudėdavo ar net išleisdavo murkimą. Pilkšvai melsvų akių savininkas buvo pasiskolinęs magišką gyvūnų krepšį iš Ryan'o, nes pagalvojo, jog reikėtų pastudijuoti ir gyvų gyvūnų judėjimą, anatomiją. Žinoma, turėjo ir iškamšų bei kaliuko ar žvynelių, kad būtų galima geriau išstudijuoti jų struktūrą.
Galiausiai buvęs profesorius pasiekė apleistųnamų kvartalą. Čia jis stengėsi vaikščioti atsargiai, kadangi mėtėsi ir šiek šiukšlių, kurios nebuvo malonios.
- Sveikas, - ištarė rudaplaukis priėjęs prie raudonplaukio.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Gruodžio 15, 2023, 05:59:46 am
Eliotas labai nemėgo laukti, ir Dafydd nutarė, kad perėmė tą savybę iš tėvo. Pats irgi nemėgo to daryti, nors jo priežastys buvo visai kitos. Laukdamas pernelyg giliai apie ką nors užsigalvodavo ir paskęsdavo mintyse. Jeigu jos būdavo sudėtingos, susigadindavo nuotaiką.
Atrodė, kad taip bus ir dabar. Pradėjo galvoti apie tai, kad Oliveriui Hogvartse tikriausiai labai sunku. Netgi pernelyg sunku, o nuotykių trokštantis Eliotas kažin ar labai padeda dvyniui. O tų vaikų tėvui pernelyg jų trūksta. Nors namuose liko keturi mažyliai, atrodė, kad namas pustuštis. Ir su kuo jam vakarais piešti?
Na, bet šis susitikimas tam ir buvo skirtas. Kad atsirastų daugiau darbų su daile, ir taip vakarai be Oliverio būtų ne tokie sunkūs. Laimei, pasigirdo žingsniai, o netrukus ir pasisveikinimas. Dafydd pakėlęs akis iš karto pastebėjo, kad Rafael turi maišą. Panašu, kad nepamiršo, ko jie čia susitiko.
- Sveikas, - draugiškai pasisveikino, bet ką daryti toliau, nelabai žinojo. Net nebūtų galėjęs pasakyti, kas jį sieja su šiuo žmogumi. Pažįstami? Turbūt taip, bet kodėl Rafael turėjo gaišti savo laiką ir čia atvykti?
- Tikiuosi, šitas susitikimas nesutrukdė tau jokių planų? - būtent to pirmiausia ir paklausė. Nutarė trumpai papasakoti apie projektą, tad nelabai užtikrintai tęsė: - Mano idėja tokia. Gyvūnų ar kitų objektų piešiniai paprastai yra negyvi. Piešinys ir tiek. Šiuo metu stengiuosi kurti ir tobulinti kerus ir kitus būdus, kaip galima juos pagyvinti. Kad judėtų, skleistų garsus ir panašiai. Ir... Na, supratau, kad menkai išmanydamas gyvūnus užstrigau su jų piešiniais. Turbūt pradėsime?
Pačiam atrodė, kad nuskambėjo kaip visiškas kvailys, bet stengėsi to nepaisyti. Jeigu Rafael jį žemins ar šaipysis, bus galima daugiau nesusitikti niekada gyvenime. Arba, žinoma, išsitraukti lazdelę ir gerai pamokyti šitą žmogų.
- Ar turi su savimi kokių... Na, griaučių ar ko? - paklausė Dafydd vis dar nežinodamas, kaip reikėtų tęsti šitą susitikimą.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Rafael Beaumont Gruodžio 23, 2023, 08:53:14 pm
Rafaelis dar kartelį apžvelgė vieta, kurioje jie buvo. Ši vieta būtų tinkama ir gyvūnų paleidimui, tačiau Beaumont nenorėjo bent jau kol kas rizikuoti ir juos paleisti, kadangi jų pabėgimo atveju liktų kaltu ir nelabai gerai jaustųsi prieš Ryan. Tas vaikinukas labai myli savo gyvūnus, tad bet kurio gyvūno praradimas jam būtų labai skaudus. Na, o ypač dabar, kai serga jo tėtis ir pats Ryan'as sunkiai viską spėja - jam reikia išlaikyti ir savo šeimą, ir gyvūnus prižiūrėti.
- Ne, šiandien ypatingų planų neturėjau. Greičiausiai būčiau gyvūnus stebėjęs, o tai monotoniška veikla, - šypteldamas ištarė Beaumont pavardės savininkas. Jam šitas susitikimas buvo tikras šviežio oro gūsis, kadangi, nors jis Dafydd ir nesakė, buvęs profesorius būtų gėręs. Liūdesys ir vienatvė graužė vis labiau. Taip, susitikimai su Ryan'u pagelbėdavo, tačiau jie būdavo vis retesni, o daugiau artimų pažįstamų ar draugų Anglijoje jis neturėjo. Kas iš pažįstamų buvo Prancūzijoje, o pats artimiausias širdies draugas ir miręs. Deja, iš savo galvos Andre pilkšvai melsvų akių savininkas išmesti negalėjo. Jis nerado jokio kito žmogaus, kuris jam suteiktų tiek laimės ir meilės. Kito tokio žmogaus su kuriuo jaustųsi ne vienas.
Iš minčių jį pažadino Dafydd klausimas ar jie gali pradėti.
- Galime. Ir idėja labai gera, - pasakė tamsiaplaukis vėl šyptelėdamas. Išgirdęs kitą klausimą uždėjo rankas ant krepšio sagties.
- Ten yra griaučių, iškamšų, įvairių žvynelių ir kailio gabalėlių. Dar yra keletas gyvų gyvūnų, kadangi vienas mano draugas jų turi daug ir nepagailėjo paskolinti. Pamaniau, kad pastudijavus iškamšas būtų gerai pažiūrėti ir į gyvus gyvūnus, - ištarė. - O kokį gyvūną pirmiausia ruošiesi atgaivinti ar nėra svarbu, kokius kailius ar iškamšas išsitrauksiu? - pasidomėjo magizoologas.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Gruodžio 26, 2023, 05:43:48 am
Rafael visada atrodė esantis malonus žmogus, tačiau dabar kažkodėl atrodė, kad jis tik apsimeta esą viskas gerai. Kita vertus, jeigu nenorėjo ar negalėjo čia eiti, kodėl taip ir nepasakė? Stengdamasis per daug negalvoti Dafydd tik linktelėjo. Gyvūnų stebėjimas neatrodė kaip labai įdomi veikla, tačiau iš mandagumo nieko apie tai nesakė. Daug kas tą patį pasakytų apie jo paties pasirinktą veiklos kryptį.
- Labai tikiuosi, kad idėja ne tik gera, bet ir pelninga, - neslėpė Dafydd. Kažin ar Rafael supranta, kad ši veikla turėtų padėti išmaitinti šeimą. Na, bet, tiesą sakant, tai ne jo reikalas.
- Turi net ir gyvų gyvūnų? - nuoširdžiai nustebo. Vis dar buvo keista, kai kiti žmonės dėl jo dėjo bent menkiausias pastangas. Žinoma, taip bus dar geriau praktikuotis, bet kažkokiu būdu reikės nesužeisti nė vieno gyvūno. Tai jau būtų pernelyg apgailėtina net ir jam.
- Net nežinau. Turbūt geriausia pradėti nuo ko nors paprasto. Kokio nedidelio gyvūnėlio, - į dar vieną klausimą atsakė. - Jeigu turi kokių plunksnų, galbūt nuo jų? Įsivaizduoju, kaip piešiniuose įsivaizduojamas vėjas kedena plunksnas, tad norėtųsi jas patyrinėti. Bet ar tai bus paukštis, ar koks įdomesnis gyvūnas, turbūt nėra svarbu.
Smalsokai žvelgė į tą krepšį. Negirdėjo pokštelėjimo, kuris būtų bylojęs, kad Rafael atkeliavo oru. Negi važiavo traukiniu ar autobusu ir vežėsi magiškus gyvūnus? Tai labai rizikinga, tačiau kartu ir be galo įdomu.
Dabar Dafydd laukė, ką magizoologas parodys, ir šiek tiek nekantravo pradėti.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Rafael Beaumont Gruodžio 30, 2023, 11:45:41 pm
Buvęs profesorius galvojo ar nereikėjo atsivežti daugiau visokių gyvūnų, kadangi taip būtų galėjęs daugiau padėti Dafydd. Juk dabar jis teturėjo kelis gyvūnus, kurie buvo skirtinig ir Beaumont tikėjosi, kad bent kiek tinkami vyrui.
- Na, ji orginali, tad manau turėtų būti ir pelninga. Nesu girdėjęs apie jokį burtininką, kuris atgaivintų savo kūrinius, - pasvarstė prancūzas. Netgi gimtojoje Prancūzijoje, kurioje menininkai visaip nėrėsi iš savo kailio, jog parduotų savo kūrinius, tokių dalykų nesugalvojo. Jie nebuvo tokie išradingi kaip Dafydd, o tai sužavėjo buvusį profesorių.
- Taip, kadangi, kai dar buvau profesorius, pastebėjau, jog visiems mokiniams lengviau mokytis apie gyvūną matant jį gyvai, o ne tik jo plunksnas ar snapus. Galvojau, kad ir tau taip bus geriau suprasti gyvūnų anatomiją ir judėjimą, - paaiškino gyvųjų gyvūnų atsigabenimo priežastį Beaumont pavardės savininkas. Jis tikėjosi, jog ir suaugusieji mokosi taip pat, kaip ir mokiniai. Vis tik visi žmonės yra panašūs.
- Turiu paukščio plunknų ir graniano plunksnų, - pasakė išsitraukdamas iš savo tašės plunksnas ir paduodamas jas Dafydd. - Matai, paukščio yra mažesnės ir smulkesnės, o graniano daug didesnės, kadangi jam reikia skraidinti didesnį svorį. Nežinau, kiek tai svarbu tavo kūriniuose, tačiau gal pravers, - paaiškino truputį apie gyvūnus Rafaelis. Jis jautėsi kaip profesorius ir jam tai patiko. Taip pat kartu jis padėjo Dafydd, o tai vyrą labai džiugino.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Gruodžio 31, 2023, 05:55:06 pm
Tai, kad Rafael, regis, nuoširdžiai susidomėjo uždarbio idėja, stebino. Nors dabar jau stebino ir tai, kad imtis šios veiklos buvo taip baisu. Žinoma, dar negalėjo būti tikras, kad galės mesti darbą banke, bet bent jau pradžia atrodė visai nebloga. Auris atrodė tikrai susidomėjęs ir norintis padėti, o jis turėjo visokiausių ryšių.
- Ačiū už palaikymą. Tikiuosi, - pratarė.
Netrukus Rafael pradėjo šiek tiek pasakoti apie priežastis, kodėl atsivežė tikrų gyvūnų. Negi Dafydd pasijus taip, tarsi būtų Hogvartse? Gal ir būtų įdomu sužinoti, ką ta mokykla reikštų, jeigu jis nejaustų neapykantos viskam aplinkui.
- Žinoma. Pamatyti gyvai ir pačiupinėti tikrai pradeda suprasti, - pritarė velsietis. Paėmė paduotas plunksnas ir ėmė jas apžiūrinėti. Tiesą sakant, nežinojo, kas tas granianas, bet nenorėjo to sakyti. Su paukščio plunksna viskas tarsi aišku, bet toji milžinė sudomino.
- Kiek žinau, paukščių kaulai yra tuščiaviduriai, ir tai leidžia jiems skraidyti. Ar granianas irgi turi tuščiavidurius kaulus? Matai, kuo gyvūnas sunkesnis ir didesnis, tuo kerai jam pagyvinti turi būti stipresni. Prisipažinsiu - niekada gyvai nemačiau graniano, - nes net neįsivaizduoju, kas tai yra. - Gal netyčia turi tokį čia?
Vėl ėmėsi apžiūrinėti plunksnas. Jos išties buvo skirtingos, o tai svarbu ir tobulinant tepalus ir eliksyrus. Tam reikalui Dafydd vis dar nerado partnerio, bet vylėsi, kad kada nors eliksyrininkas atsiras. Pats tikrai tuo neužsiims.
- Bet paukščiai irgi labai skirtingi, ar ne? - vėl prabilo. Neatpažino, kokio sparnuočio plunksną laikė. - Pastebėjau, kad žiobariškuose piešiniuose yra populiariausi įprasti paukščiai. Tarsi jie nemėgtų egzotikos. Ar, pavyzdžiui, žvirblio ir varnos plunksna labai skiriasi sudėtimi ir sandara? Suprantu, kad skiriasi dydžiu, tačiau man tai nėra svarbu. Svarbiau tai, kad yra viduje.
Atsargiai žvilgtelėjo į Rafael. Ar nenutiks taip, kad jis dabar palaikys Dafydd visišku kvailiu? Tai nelabai viliojo, bet velsietis vylėsi, kad viskas bus gerai.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Rafael Beaumont Gruodžio 31, 2023, 11:38:30 pm
- Nėra už ką, - ištarė buvęs profesorius. Iki dabar Rafaelis nesuprato kaip jam smagu padėti kitiems ar tiesiog juos palaikyti. Tai buvo kažkuo malonu ir gera, o tokius jausmus vyras jautė jau senokai. Gal vis tik pagalba kitiems yra tikrasis jo pašaukimas? Gal tik padėdamas kitiems, jis bus laimingas?
- Taip, tu esi visiškai teisus dėl kaulų. Su granianu yra įdomiai, kadangi jis yra skraidantis žirgas, tada jo kaulai nėra tuščiaviduriai, nes jam būtų per sunku išlaikyti save einant ir judant, bet jo sparnai yra labai dideli ir plunksnos didesnės bei sunkesnės, kadangi reikia iškelti didesnį svorį. Tad jis yra pakankamai sunkus, - pasakė Beaumont. Jis stengėsi per daug neišsiplėsti pasakodamas, kad viskas būtų kuo aiškiau, bet tai padaryti buvo labai sunku. Vis tik, jo visas gyvenimas sukosi apie gyvūnus. - Kadangi granianas labiausiai išauklėtas iš mano draugo gyvūnų, tai aš būtent jį ir turiu. Ar norėtum, kad paleisčiau jį dabar ar vėliau visus gyvūnus po truputį? - pasidomėjo prancūzas. Jam pačiam būtų buvę paprasčiau visus gyvūnus išleisti apžiūrėjus kiekvieno gyvūno kailius ar plunksnas.
- Taip, paukščiai yra skirtingi, kartais gali skirtis jų plunksnų sandara, jų snapo sandara, tačiau čia labai jau priklauso nuo paukščio, o ir tie skirtumai labai nežymūs, nesiskiria nei jų skraidymas dėl to, nei kas kito, - tarė Rafael'is ištarė užsegdamas atsisegusį tašės krašta, jog netyčia neišsmuktų koks smulkus gyvūnėlis, kadangi šie labai mėgo tai daryti.
- Na, plunksnos skiriasi labiausiai tuo, kad vienos turi papildomus pūkelius, o kitos ne. Matai, žiobarai dažnai bando paversti nuobodokus ir paprastus dalykus kažkuo magišku. Jie visada geidžia magijos, bet nebando jos sukurti savo piešiniuose, nes paprasti, neegzotiški gyvūnai dažniausiai blankūs, o daugeliui žiobarų tai nesukelia asociacijos su magija, - pasakė Beaumont kiek svarstydamas ir kiek pagalvojęs.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Sausio 01, 2024, 05:06:51 am
Pasirodė, kad granianas gali būti labai įdomus gyvūnas. Žinoma, skraidančių žirgų buvo ir daugiau - turbūt visiems teko girdėti apie Pegasą. Bet ar toks padaras iš tiesų egzistuoja, Dafydd, tiesą sakant, nežinojo.
- Bet čia ir slypi graniano magija, ar ne? - paklausė. - Paprastas žiobariškas gyvūnas nesugebėtų skristi. Uždėk arkliui graniano sparnus - argi jis pakils? Tiesą sakant, tai puiki piešinio idėja!
Iš tiesų galvoje jau sukosi mintys, kaip galėtų piešiniuose pavaizduotus gyvūnus paversti hibridais. Pavyzdžiui, skraidančios žuvys, ant kojų vaikštančios gyvatės, pelekus judinantys žinduoliai... Tiesa, visai neaišku, ar žmonėms tai būtų įdomu. Ko gero, reikės rašyti naujiems pažįstamiems, kad jie patartų, kaip geriausia atlikti apklausą.
- Manau, geriausia pirmiau apžiūrėti visus kaulus, plunksnas ir kitus pavyzdžius, o prie gyvūnų pereiti vėliau. Bet, žinoma, darykime kaip tau patogiau, - į klausimą atsakė. Negi tikrai Rafael tiek stengėsi, kad padėtų jam, Dafydd? Bet kodėl? Tam turi būti kažkokia priežastis, nors jos suprasti kol kas nepavyko.
- Jei skirtumai nežymūs, turbūt veiktų tie patys kerai, - labiau sau nei Rafael'iui ištarė Dafydd. Jau pavyko sukurti kerus, kurie priverčia piešinyje pūsti vėją. Deja, kol kas tas vėjas nekedendavo plunksnų. Iškėlęs rankoje laikomą daiktą laukė vėjo gūsio. Plunksna dailiai judėjo. Kodėl nepavyksta to padaryti piešinyje? Tik ar Rafael tai žinos? Gal neverta klausti ir nešvaistyti daugiau laiko nei būtina?
- Ar galiu pabandyti su šia plunksna vienus kerus? - galiausiai ryžosi paklausti. Vylėsi, kad viskas bus gerai, bet turėjo perspėti: - Jeigu nepasiseks, ji gali būti nepataisomai sugadinta. Tad jeigu neturi kito egzemplioriaus, tiek to, nedarysiu to.
Žvilgtelėjo į Rafael. Negalėjo jo vadinti draugu, bet kažkodėl kalbėtis buvo gana paprasta.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Rafael Beaumont Sausio 02, 2024, 09:33:23 pm
- Taip. Granianui skristi padeda ir jo magiškosios galios. Vis tik visi magiški gyvūnai turi kažką magiško savyje, - tarė buvęs Hogvartso profesorius vėl pasitikrindamas savo krepšį. Jam vis pasirodydavo, jog kažkas atidaro jo krepšį, tačiau jis nežinojo, kas tai padaro. Nejaugi ištrūko kažkoks gyvūnas? Argi tai buvo įmanoma? - Žinoma, kad nepakils. Nebent paveiksi viską truputėliu magijos, - ištarė Rafael'is šyptelėdamas puse lūpų. Vaikystėje jis svajodavo apie paprasto mago profesiją, tačiau dabar jis buvo magas, tik šiek tiek kitoks - jis galėjo išgydyti bet kokį gyvūną. Na, dažniausiai. Taip pat jis galėjo magijos būdu padaryti bet ką, tiesa, žiobarams, žinoma, to nerodė. Nors vaikystėje norėjo magiją skleisti visiems. Dabar kartais apie tai pagalvodavo, bet ne taip dažnai, kaip anksčiau.
- Gerai. Galiu duoti skirtingų kailių pavyzdžių, jei norėtum? - pasiteiravo rudaplaukis susirasdamas keletą kailio gabaliukų ir juos išsitraukdamas. Pats Beaumont juos apžiūrėjo, kadangi norėjo pasitikrinti, kokių gyvūnų kailius jis vis tik atsinešė ir galiausiai juos įsidėjo, kadangi šių ieškojo labai ilgai. Buvo nukišęs į patį visų pavyzdžių galą.
- Žinoma gali. Plunksnū aš turiu daug, o ir gauti jų galiu, kadangi gyvūnai jas vis tiek išmeta, - pasakė pilkšvai melsvų akių savinininkas, kadangi plunksnų jam nebuvo gaila, tiesa, su kailiais buvo šiek tiek sunkiau, kadangi jų turėjo mažiau, o ir gauti būtų sunkiau.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Sausio 04, 2024, 05:54:01 pm
Kuo daugiau Rafael kalbėjo apie magiškus gyvūnus, tuo įdomesni jie atrodė. Žinoma, Dafydd dabar nepuls studijuoti magizoologijos, bet turėti tai išmanantį pažįstamą, kuriam gali parašyti (vis dėlto Rafael draugu negalėtų vadinti), buvo įdomu.
- Tas ir įdomu. Kaip priversti arklį skristi. Man atrodo, ką tik atradau naują užduotį - sukurti kerus, kurie prideda gyvūnui piešinyje kažkokių galių, - kalbėjo velsietis. Netrukus paėmė į rankas kailio pavyzdžius. Neįsivaizdavo, kokiems gyvūnams jie priklauso, bet skirtumai aiškiai matėsi - vienas kailis atrodė gerokai tankesnis už kitą. Tokiam kailiui paveikti reikėtų stipresnių kerų. Prisiminęs, kad turi rašymo priemonių, Dafydd išsitraukė lapą ir paprastą pieštuką.
- Kokio gyvūno čia kailis? - paklausė rodydamas į tankiausią pavyzdį. Džiaugėsi pakvietęs Rafael susitikti - jeigu ne šiokia tokia paskaita, ir į galvą neateitų, kad kailis ir plunksnos gali taip kardinaliai skirtis. - Jeigu gali, pasakyk visus, pasižymėsiu.
Atsargiai padavė pavyzdžius Rafael'iui ir išsitraukė lazdelę. Taip, tikrai geriausia išsibandyti kerus ir žiūrėti, ar bent šiek tiek pavyksta. Kas gali būti geriau už realią praktiką? Taigi nukreipė lazdelę į plunksną ir sumurmėjo burtažodį. Jis tarsi neturėjo sukelti vėjo realybėje, bet Dafydd vylėsi, kad bent šiek tiek pakedens plunksną. Taip ir buvo, tik po to ji, deja, atrodė tarsi sulipusi. Tai jau buvo šiokia tokia pradžia, bet tikrai yra kur tobulėti.
- Atsiprašau, - tarstelėjo. Nors Rafael leido bandyti kerus ir taip rizikuoti, sugadinęs plunksną Dafydd pasijuto bjauriai. Nenorėjo gadinti šito žmogaus inventoriaus. - Matau, kad dar yra kur tobulėti.
Vėl paėmė kailio pavyzdžius. Su juo, žinoma, nieko nebandys. Plunksnas paukščiai ir kiti jas turintys gyvūnai vis dėlto mėto. Kailį kažin. Taigi tiesiog tyrinėjo ir svarstė, ar kada nors sugebės meistriškai patobulinti piešinius.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Rafael Beaumont Sausio 07, 2024, 08:51:18 pm
Magizoologija vis tik buvo Rafael'io arkliukas. Vien kalbos ir mokymai apie gyvūnus jį vertė džiaugtis. Turbūt taip pat kaip alkoholis.
- Kiek domėjausi granianais, tai jie tiesiog gali skristi. Nėra kažkokio dalyko, su daug magijos, daug padaro ir jų sandara, - pasakė Beaumont pavardės savininkės. Jam skraidantys žirgai labai patiko, kadangi juos mažai tyrinėjo, o ir jų elgesys buvo įdomus.
- Šitas yra feneko, baltas yra šermuonėlio, tas pilkšvas kniubučio. Jokių margesnių neradau, kadangi dalį tyrimų daiktų esu paskolinęs kolegai, kuris šiuo metu kartu su manimi tyrinėja naujas rūšis, - tarė Rafael'is. Jis gailėjosi, kad negalėjo atnešti visų pavyzdžių, kadangi tai galėjo padėti Dafydd geriau ištirti kailius ir kitus jam reikalingus dalykus.
- Nieko tokio. Iš tiesų mane stebina, kad kerai gali judinti plunksną kaip vėjas. Tai atrodo neįtikima ir labai magiška, net magiškame pasaulyje, - ištarė pilkšvai melsvų akių savininkas. Jis pats nebuvo tobulas kerų kūrėjas, kadangi jam to nelabai reikėjo, tačiau kerus valdė neprastai. Na, kitaip ne vieną kartą gyvūnai būtų nukandę jam galvą.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Sausio 12, 2024, 03:29:18 am
Kuo daugiau Rafael kalbėjo, tuo labiau atrodė neįmanoma tobulai įvaldyti ir sukurti kerus, kurie gali pagyvinti piešinius. Tam iš tiesų reikėtų puikiai išmanyti gyvūnų sandarą. Norint patobulinti žolę, reikėtų gerai ištyrinėti ją. Tai tiesiog neįmanoma, ir Dafydd tyliai atsiduso. Gal būtų verta pasiūlyti Rafael'iui tapti verslo partneriu, bet panašu, kad jis ir taip turi daug darbų. O kai pažįsti tokį nedidelį kiekį žmonių, kokį pažinojo Dafydd, gana sunku kažką sugalvoti. Žinoma, gerai, kai Auris sutinka padėti ir dar prikalbina visokius Alano draugus. Tik ar to užteks? Kol kas vis dar negalėjo būti tikras, kad per Naujus metus galės visai išeiti iš Gringotso.
- Manau, spalva yra paprasčiausias dalykas. Mane labai sudomino skirtingas kailių tankumas, - atsiliepė Dafydd. Išties pakeisti spalvą visai nesudėtinga, nors to su šiais pavyzdžiais daryti neketino. - Akivaizdu, kad  šitam, - parodė į tankiausią kailį, - kedenti reikalingi stipriausi kerai. Ir į galvą nebūtų atėję...
Panašu, kad magizoologas nustebo dėl galimybės piešinius padaryti gyvesnius. Gal tai ir gerai - kuo daugiau tokių besistebinčių žmonių, tuo daugiau galimybių juos sudominti ir parduoti tokius darbus. Tik gal apmaudu, kad žiobarams tokio daikto niekaip nepasiūlysi.
Spoksojo į plunksną ir bandė apsispręsti, ar verta bandyti ją sutvarkyti. Ko gero, ne. Šito gero ir pats kartais randa, o kerus gali tobulinti ir nežinodamas, kokio paukščio tai plunksna. Geriau pereiti prie kitų kūno dalių.
- O kaip yra su nagais bei ragais? Ar jie irgi labai skiriasi? Man, kuris nieko apie tai neišmano, visi nagai atrodo vienodi. Bet man ir kailiai nesiskiria. Ką gali pasakyti apie ragus bei nagus? Gal net ir kaulus, - pridūrė šyptelėjęs. Kol kas nebuvo tikras, ar nereikės kerais veikti ir gyvūnų vidaus. Iki norimo rezultato dar buvo labai ilgas kelias.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Rafael Beaumont Vasario 20, 2024, 08:14:47 pm
Rafael'iui ši Dafydd verslo idėja skambėjo labai įdomiai, nes tai buvo labai orginalus dalykas. Rafael'is niekada negirdėjo apie kažką panašaus iš kitų žmonių, kadangi visi menininkai net ir burtininkai tiesiog piešdavo. Ir būtent dėl šios priežasties Rafael'is stengėsi padėti Dafydd padaryti kuo daugiau progreso su mokymusi apie gyvūnų anatomiją ir kailius. Apskritai Rafael'is tiesiog mėgo padėti žmonėms. Na, dažniausiai, kai tie patys žmonės buvo padėdantys ir nepikti.
- Na, tada gerai, - pasakė Rafael'is ir draugiškai nusišypsojo. Jam patiko, jog jis gali būti naudingas su savo magizoologija netgi visai kitokiais tikslais. - Jo, kiekvieno gyvūno kailio tankumas taip pat skirias. Tai priklauso nuo jo gyvenamosios vietos ar miega žiemos miegu ir ar emigruoja savo poravimosi laikotarpiui. Na, nuo daug dalykų, - galiausiai ištarė Beaumont pavardės savininkas nežinodamas ar turėtų tiek daug išsiplėsti. Jis nežinojo kiek jo sapaliojimai yra naudingi ir reikalingi raudonplaukiui, tad nežinojo ir kada turėtų sustoti. Jis nežinojo ir kokios plačios buvo Dafydd žinios apie magizoologiją, tad nenorėjo būti per daug įkyrus ar pasakoti neįdomiai.
- Ragai ir nagai irgi skiriasi. Ragai kartais gali būti ir tuščiaviduriai, o nagai visada turės gyvasties viduje. Kaulai tai dažniausiai skiriasi dydžiu ir išsidėstymu. Turbūt labiausiai komplikuota ir yra su gyvūnu kailiu ir plunksnomis. Jei tau reikėtų pagalbos su ragais, galėčiau kada kokį kitą kartą atsinešti, nes dabar nepagalvojau apie tai ir nei ragų, nei nagų neatsinešau, - kiek liūdniau ištarė buvęs magizoologijos profesorius. Kaip jis galėjo apie tai nepagalvoti.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Kovo 13, 2024, 03:45:04 am
Nors su Rafael'iu niekada neteko kalbėti gilesnėmis temomis, kokias aptardavo su Auriu, bendravimas buvo gana nesudėtingas. Panašu, kad magizoologui buvo įdomu pasakoti apie savo sritį, o savąją bandančiam atrasti Dafydd viskas buvo nauja, tad taip pat ir įdomu, ir naudinga. Ką gali žinoti, gal per šitą verslą išsivystys ir kas nors panašaus į draugystę? Bet apie tai galvoti gerokai per anksti. Geriau susitelkti į gyvūnų sandarą, kuri kol kas atrodė kaip visiškai tamsus miškas.
- Dabar, kai visa tai pasakoji, susimąstau, kad turbūt reikėjo mokytis per magiškųjų gyvūnų priežiūrą, - šyptelėjo Dafydd. Rafael'io pasakojami dalykai atrodė visiškai logiški ir savaime suprantami, bet štai jis vis tiek nieko apie tai nežinojo.
- Įdomu, ar pavyktų nupiešti, pavyzdžiui, dykumoje gyvenantį gyvūną ir jį užkerėti taip, kad atrodytų esą jis gyvena šiaurės ašigalyje, - garsiai pasvarstė velsietis ir galvoje užfiksavo šią mintį. Tai buvo dar viena kryptis, ties kuria jis gali dirbti. Kuo daugiau tokių krypčių ir idėjų atsiras, tuo didesnė tikimybė, kad galės palikti banką ir darbuotis tik su menu.
- O jeigu ragai gali būti tuščiaviduriai, kokia jų prasmė? - pasidomėjo. Gal ir apmaudu, kad Rafael neturi pavyzdžių su savimi, bet nieko apie tai nesakė - šis žmogus ir taip padeda, tad nenorėjo priekaištauti. - Man, tiesą sakant, viskas atrodo komplikuota. Ir plunksnos, ir kailis, ir nagai... Pradeda atrodyti, kad gal išsikėliau pernelyg aukštą tikslą. Turbūt reikia išmanyti gyvūnus, kad galėtum juos pavaizduoti.
Nė nepastebėjo, kad pradėjo kalbėti per daug. Kai tą suvokė, skubiai nutilo. Ką gi, turbūt tai reiškia, kad kartais vis dar trūksta žmonių, su kuriais galėtų atvirai pasišnekėti, bet dabar to daryti nenorėjo. Kažkaip reikėjo patikėti, kad gali gyventi tik iš meno, ir judėti ta kryptimi.
Antraštė: Ats: Apleistų namų kvartalas Sautendo pakraštyje
Parašė: Rafael Beaumont Kovo 17, 2024, 11:40:28 pm
Rafael'is susimąstė. Ar galėjo būti taip, jog jo vienintelis pabėgimas buvo laiko leidimas su gyvūnais ir pagalba jiems? Bet Rafael nežinojo ar toks buvo jo gyvenimo tikslas? Ar jis visą gyvenimą turėtų užsiimti vien gyvūnų priežiūrą? Bet kuo daugiau, jei ne gyvūnų priežiūra...
- Ko neišmokai Hogvartse, visada galima išmokti vėliau. Pats išmokau tam tikrų dalykų apie kerėjimą ir nuodus ir vaistus, jau gerokai pabaigęs Hogvartsą, - ištarė Rafeal draugiškai nusišypsodamas. Jis norėjo kaip nors labiau paskatinti Dafydd, kadangi jo piešimo idėja buvo labai gera, tačiau atrodė, kad jis gali pasiduoti dėl žinių trūkumo.
- Manau, kad turėtų būti įmanoma. Tik tada reikėtų išsistudijuoti abu gyvūnus, - pasiūlė Beaumont. Jis manė, kad vieno gyvūno išstudijavimo čia neužtektų, kadangi daromas kažkas panašaus į gyvūnų hibridą. Tada juk galima sumaišyti gyvūnus ir gali gautis nelabai gražus padaras.
- Kai kurie gyvūnai, turi ragus tik tam, kad priviliotų pateles. Bet labai reti tokie atvejai, - ištarė profesorius patikrindamas savo krepšio sagtį. Kažkaip keistai ramus krepšys buvo.
- Na, aš tikrai nemanau, kad išsikėlei per aukštą tikslą. Idėja labai orginali, o turint kūrybos gyslelę, teoriją, šį kartą apie gyvūnus, išmokti bus lengva. Galbūt kaip pradžiai visko atrodo daug, tačiau manau, kad tau pasiseks, - tikėdamasis padrąsinti Dafydd ištarė buvęs profesorius.