Hogvartsas.LT

Magijos pasaulis => Hogvartso pilis => Koridoriai => Temą pradėjo: Arwen Evenstar Vasario 24, 2022, 09:19:57 pm

Antraštė: Direktorės kabinetas
Parašė: Arwen Evenstar Vasario 24, 2022, 09:19:57 pm
Direktoriaus bokšte, nors tiesos dėlei reikėtų sakyti „bokšteliuose“, buvo įsikūręs direktoriaus kabinetas. Žvelgiant į pilį iš išorės, tris bokštelius galima būtų rasti tarsi prikibusius prie vakarinio bokšto virš vidinio kiemo. Į kabinetą galima patekti iš antrame aukšte esančio chimerų koridoriaus, kuriame už vienos akmeninės chimeros slepiasi įviji laiptai. Pasakius reikiamą slaptažodį, chimera atgyja ir atveria angą į laiptus.
Apskritimo formos kabinete ant sienos kabėjo buvusių direktorių portretai, buvo galima rasti įvairiausių magiškų prietaisų, o šalia sienos, kurioje nėra langų, išdidžiai glaudėsi įspūdingo dydžio lentyna, pilna įvairiaspalviais viršeliais padabintų knygų. Prie vieno iš langų stovėjo direktoriaus stalas, šiek tiek tolėliau - pagarbiai padėta Paskirstymo kepurė, kabinetą paliekanti tik per Mokslo metų pradžios šventę.
Kabineto apstatymas šiek tiek keitėsi prie kiekvieno direktoriaus, tad ne išimtis buvo ir Arwen, kuri pasistengė atnaujinti knygų lentyną modernesniais veikalais ir įnešti gyvumo kambarinėmis gėlėmis. Tiesa, jos tikriausiai ilgai neišgyventų, jei pati Arwen turėtų jomis rūpintis, tad direktorė pasitelkė į pagalbą aptarnaujantį mokyklos personalą. Gėlės periodiškai buvo laistomos, tręšiamos ir joms suteikiama tinkama priežiūra.
Kaip dažniausiai būdavo, ir šį kartą rašomasis stalas buvo nukrautas įvairiomis knygomis ir pergamentais. Arwen tik ką buvo sulaukusi pelėdos, atnešusios laišką iš Ministerijos. Išleidusi pelėdą pro langą, Arwen jį uždarė ir grįžo į kėdę toliau tvarkyti reikalų, kuriuos kasmet turėjo padaryti pasibaigus mokslo metams.
Antraštė: Ats: Direktorės kabinetas
Parašė: Elliw Gwawr Dwynwen Goff Gegužės 11, 2022, 12:09:26 am
Nešina teleskopu Elliw Gwawr Dwynwen Goff skubėjo kažkur. Nežinojo nei kur yra, nei ką veikia, tačiau buvo įsitikinusi, kad jai reikia skubėti. Kiek pasvarsčiusi, ar iš tiesų tai taip svarbu, nusprendė, kad taip, o netrukus šitą sprendimą pamiršo. Nepaisant visko, lėkė kaip akis išdegusi. Nenuostabu, kad bent kelis kartus atsitrenkė į sieną, o kartą - netyčia kaukštelėjo kažkokiam paveiksle buvusiam žmogui į galvą. Vis dėlto jis nebuvo neLiucija, ne neLiucija, ne ne neLiucija, ne ne ne neLiucija ar ne ne ne ne neLiucija, tad mergaitė šituo faktu pernelyg nesusidomėjo, o netrukus jį ir pamiršo.
Ilgai klaidžiodama koridoriais velsietė bandė prisiminti, kur ir ko jai gali reikėti. Vieną dalyką ji prisiminė - iš kažkur atsiradusį siaubą, kuris visiškai neleido susikaupti. Taip trukdė, kad pamiršdavo netgi teleskopus. Tai buvo visų baisiausia, tad dabar Elliw gyveno nuolatinėje baimėje. Ir visai nesvarbu, kad neprisiminė to priežasties - nuo to siaubas buvo nė kiek ne mažesnis. Aplinka visiškai nebedomino, mergaitė nuolat pamiršdavo paklausti, kur Liucija, ar apkaltinti penkias bjaurias mergiūkštes. Viskas atrodė tiesiog beviltiška, ir Elliw nežinojo, ką reikėtų daryti toliau.
Beklaidžiodama koridoriais mergaitė pradėjo kalbėti apie saldumynus, nors, kiek prisiminė, teleskopai jų nevalgė. Vis dėlto tai buvo gana smagu, bet kai sumurmėjus kažkokio saldainio (kokio - Elliw jau neprisiminė) pavadinimą siena sujudėjo, pasidarė gerokai baisu. Tai padidino tą kankinantį siaubą, tad velsietė net pašoko. Atsitrenkė į sieną, tačiau ėjo į priekį ir galiausiai atsidūrė nežinia kur. Galbūt būtų buvę visai įdomu, tačiau Elliw vis dar bijojo. Galvoje viskas buvo susipainioję, o tai labai trukdė gyventi. Ši mergaitė ir taip retkarčiais ką nors pamiršdavo ar susipainiodavo, tačiau paskutinėmis dienomis viskas buvo dar blogiau.
- Liucija, kur aš? - liūdnai paklausė velsietė, nors nesitikėjo, kad geriausia ir protingiausia mergaitė ją išgirs. Draugė ją paliko likimo valiai, daugiau vilties nėra. Tai buvo dar vienas dalykas, kuris gerokai gąsdino.
Po kiek laiko Elliw priėjo prie lango ir pažvelgė į lauką. Atsargiai pastatė teleskopą ant palangės, ir jis vos nenuvirto. Laimei, viskas kol kas sekėsi ne taip ir blogai. Velsietė buvo bepamirštanti tą stingdantį siaubą. Deja, jis neketino taip paprastai pasiduoti, ir Elliw persigandusi susigūžė ant grindų. Norėjo iš to jausmo išsivaduoti, tačiau neįsivaizdavo, kaip tą padaryti. Šioje vietoje bejėgės buvo net ir Liucija, Sabrina, Joana trečioji, Vėtratrūnė ir Sarah. Lygiai taip pat, deja, bejėgis buvo ir teleskopas.
Antraštė: Ats: Direktorės kabinetas
Parašė: Auris Senkleris Gegužės 11, 2022, 11:56:38 am
Auris skubinosi mokyklos koridoriais. Traukė kaip visuomet sparčiu žingsniu. Ant pečių nešėsi juodą kuprinę. Kuri buvo prikišta knygų ir mokinių namų darbų, kuriuos ketino ištaisyti. Bet tikrai ne savo kabinete, o kažkur prie ežero. Nes nemėgo sėdėti kabinete kai už lango šviesdavo saulė.
Tiesa, dabar viskas pasidarė sudėtingiau. Prie jau ir taip nuolat kamuojančio nerimo dėl savo praeities prisidėjo dar keli kiti dalykai. Alano keistas Elgesys. Pastaruoju metu jis regis nutarė nebesimokyti. Pamokas lankė, bet kuo ten užsiėmė buvo neaišku. Lygiai tas pats vyko su Dori. O dar kur Erkos reikalai. Nors gal dabar jau viskas ir pasikeitė truputį.
Ir tai nebuvo vieninteliai mokiniai dėl kurių jaunasis mokytojas suko galvą. Ir taip kartais pasvarstydavo ką daryti su Goff. O po tos pamokos su naminuku tai tapo dar dažnesniais pasvarstymais. Ir kaip atsitiko, kad jis taip įsipainiojo į mokinių gyvenimus? Juk visai nenorėjo šito.
Auris traukė pas direktorę. Reikėjo kažką aptarti dėl egzaminų. Bet tiksliai ką jai sakys Senkleris net nebuvo pasiruošęs. Nes buvo svarbesnių dalykų nei visokie formalumai. Pasiekęs chimeras sumurmėjo slaptažodį ir užlipo ant sraigtinių laiptų. Užkilęs viršun pabeldė į duris, bet niekas neatsakė. Taigi atidarė jas pats.
- O varge... - Jis tik atsiduso. Ant grindų susigūžusi sėdėjo Elliw. O kaip tik jos po to pokalbio su direktore Auris ir ketino eiti ieškoti. Ji pateko į burtų trikovės turnyrą. Ta mintis kėlė jam šiurpą. Vaikinas neįsivaizdavo kaip, bet jai pavyko išsikasti iš pirmosios užduoties. Visgi apvaizda ją tikrai lydi. Pamanė. Bet juk laukė ir antroji. O po to ir trečioji užduotis.
Senkleris norėjo jai padėti. Todėl pagamino ramybės gėralą. Padarė tai prisiminęs tą pamoką su naminuku, kurią norėjosi išbraukti. Gal eliksyras padės nuslopinti nerimą. Gal padės susikaupti, kai jai teks atlikti tą antrą užduotį. Buteliukas kaip tik gulėjo jo kuprinėje. Auris užkerėjo jį taip, kad net jeigu Elliw sviestų jį kad ir nuo astronomijos bokšto, buteliukas nesudužtų ir jo turinys liktų sveikutėlis. Reikėjo tik perduoti jį mergaitei.
Kam jis reikalingas Auris užrašė ant buteliuko. Be to kerais paveikė jį taip, kad buteliukas atrodė kaip mažytis teleskopiukas. Na gal taip ji nepamirš jo. Galvojo vaikinas. Ant jo buvo užrašyta.
Citata
Išgerk mane, kai bus neramu. Išgerk, kai tau bus baisu. Išgerk tada,  kai klaidžiosi rūke.
- Elliw, paklydai? - Atsargiai prabilo Senkleris.
- Reikėtų eiti iš čia. - Ragino ją stotis. Tada išsitraukė buteliuką ir pastatė šalia jos teleskopo ant palangės.
Antraštė: Ats: Direktorės kabinetas
Parašė: Elliw Gwawr Dwynwen Goff Gegužės 11, 2022, 02:05:22 pm
Elliw neįsivaizdavo, kiek laiko sėdi ten, kur sėdi. Tiesą sakant, neturėjo nė menkiausio supratimo, kur ji galėtų būti. Viskas atrodė tiesiog beviltiška. Jeigu prisimintų tą baisią pamoką, tikrai suprastų, kad vyksta kažkas panašaus. Deja, ji neprisiminė ne tik pamokos, bet ir kažkokios vizijos. Neaiškios nuotrupos sklandė atmintyje, tačiau kadangi tai nebuvo susiję nei su teleskopais, nei su geromis mergaitėmis, viskas buvo siaubingai beprasmiška. Kartais atrodydavo, kad ir pats gyvenimas neturi prasmės. Kam jis reikalingas, jeigu aplinkui tik dūžta teleskopai, draugės tave palieka ir pamiršta?
Kažkas atėjo. Viduje suruseno viltis, kad tai Liucija, Sabrina, Joana trečioji, Vėtratrūnė arba Sarah, tačiau Elliw žinojo, kad to tikėtis nėra prasmės. Jai pernelyg nesiseka. Pakėlusi akis pamatė daug nemalonesnį vaizdą: tai buvo ne kas kitas, o ne ne ne ne neLiucija. Ta bjauri mergiūkštė, kuri iš tiesų buvo berniūkštis, tik ir niokojanti šios Žemės astronomijos prietaisus! Visai nereikėjo, kad ji ir vėl trukdytų gyventi, tad velsietė dar labiau susigūžė. Prie niekaip neapleidžiančios baimės prisidėjo ir pyktis bei nenoras bjaurybės matyti.
- Tai tu kalta, - sumurmėjo velsietė, kai bjaurioji mergiūkštė kažką pasakė. Tuos žodžius ji skubiai pamiršo, tačiau išmesti iš atminties bjaurybės egzistavimo faktą nebuvo taip paprasta. Baimė ir toliau ėdė iš vidaus, o tai gyvenimą darė tiesiog nepakeliamą. Turbūt reikėjo eiti kur nors kitur, kad tik išvengtų bendravimo su penkiomis bjauriomis mergiūkštėmis.
Elliw atsistojo ir iš karto atsitrenkė į palangę. Teleskopas susvyravo ir galiausiai nukrito ant žemės.
- Mano teleskopas! - dar labiau išsigando klastuolė ir norėjo pasiimti brangenybę, bet tada pastebėjo ant palangės stovintį kitą teleskopą. Tai šiek tiek sudomino, ir nespėjusi pamiršti Elliw čiupo prietaisą. Jis buvo keistai mažas. Dėl to, suprantama, kalta buvo tik ne ne ne ne neLiucija. Elliw nusprendė, kad tai yra jos teleskopas, bet bjaurioji mergiūkštė jį kažkokiu būdu sugadino.
- Tai tu kalta! - gerokai gyvybingiau suriko velsietė ir šveitė teleskopėlį ant grindų. Baimė niekur nesitraukė, bet pyktis šiek tiek apmalšino tą nemalonų jausmą. Tik kokie vis dėlto prisiminimai sklando smegenyse? Visko iki galo prisiminti taip ir nepavyko, bet Elliw žinojo: netrukus kažkas įvyks. Rudaplaukė nė neįsivaizdavo, kas tai bus. Ar galima tikėtis, kad tai susiję su teleskopais ir geromis mergaitėmis? Gali būti, kad taip, nors nuolatinė baimė kuždėjo, kad viskas bus priešingai. Ar tik nenutiks taip, kad pasaulyje prisiveis daugybė bjaurių mergiūkščių?..
Antraštė: Ats: Direktorės kabinetas
Parašė: Auris Senkleris Gegužės 11, 2022, 11:10:30 pm
Viskas ėjosi taip, kaip ir buvo galima numatyti. Bet Auris davė sau žodį neprarasti kantrybės net ir tada, jei teleskopas vėl kybotų jam virš galvos. Ypač šiandien jis tiesiog privalėjo kažkaip įduoti jai tą eliksyrą.
- Tai kam dabar jį skriaudi? Juk mažyliui teleskopui skauda. Ir nepatinka, kai mėtai jį ant žemės. - Dar truputėlis ir keliausiu į beprotnamį. Galvojo rinkdamas viską nuo žemės. Bent jau buteliukas buvo užkerėtas, antraip eliksyras išsilietų velniop. Jis pastatė buteliuką ir Elliw teleskopą atgal ant palangės. Tada pasitraukė prie durų. Nutaręs duoti jai daugiau erdvės. Gal taip Elliw suvoks, kad grėsmės nekeliu.
- Elliw, paimk mažylį teleskopą ir pamatysi, kad jis tau padės tada, kai nežinosi ką daryti. - O dabar ji žino? Ar išvis ji suvokia, kad yra burtų trikovės turnyro dalyvė? Auris pamėgino įsivaizduoti gyvenimą, tokį visiškai miglotą kai nesuvoki kas ir kaip. Būtų išties siaubinga. O kas bus vėliau, kai ji pabaigs mokyklą. Reikia tikėtis, kad šeima pasirūpins. Dar pamanė.
Antraštė: Ats: Direktorės kabinetas
Parašė: Elliw Gwawr Dwynwen Goff Gegužės 11, 2022, 11:52:07 pm
Ne ne ne ne neLiucija kažką šnekėjo, tačiau Elliw jos nesiklausė. Paskutiniu metu gyvenimas ir taip buvo miglotas ir persmelktas baimės. Kodėl reikia jį dar labiau apsunkinti visokių bjaurybių egzistavimu? Ne, geriau jau pamiršti, kad tos bjaurios mergiūkštės, iš kurių viena buvo berniūkštis, egzistuoja. Taip, tai skambėjo ne taip jau ir blogai, ir galbūt velsietė būtų pagaliau šiek tiek nusiraminusi.
Deja, ne ne ne ne neLiucija priminė apie save, ir klastuolę apėmė kuo tikriausias siaubas. Jai atrodė, kad sapnuoja, kaip neLiucijų skaičius didėja nevaldomu greičiu, o ji tiesiog neturi kur dėtis. Tiesa, tai nebuvo visiška tiesa. Ji iš tiesų kažką sapnavo, bet tai nebuvo bjauriosios mergiūkštės. Tai buvo kažkas ypatingai baisaus ir negero. Blogiau netgi negu teleskopų neegzistavimas. Tik kas tai galėjo būti? Elliw įsispoksojo į du prietaisus ir susimąstė. Bandė prisiminti smulkmenas, ir kažkurią akimirką pasirodė, kad pavyko. Deja, tuo metu sukaustė toks nuoširdus siaubas, kad norėjosi klykti.
- Liucija?.. - viltingai kreipėsi Elliw, tačiau viena buvo aišku: geriausia ir protingiausia mergaitė pasaulyje paliko ją likimo valiai. Buvo be galo skaudu, bet neliko ką daryti. Reikėjo kapanotis iš situacijos pačiai.
Ar jai reikėjo pasiimti tuos teleskopus? Ar astronomijos prietaisai gali išgelbėti nuo viską griaunančios baimės? Ir kodėl vienas iš jų yra toks mažas? Tai buvo sudėtingi klausimai, į kuriuos velsietė neturėjo atsakymo. Ji nesuprato, ką čia veikia ne ne ne ne neLiucija. Tiesą sakant, beveik pamiršo, kad toji bjauri mergiūkštė, kuri buvo berniūkštis, stypso visai netoliese. Bet tada ji vėl prašneko. Mergaitė persigandusi pažvelgė į bjaurybę ir norėjo pranešti, kad viskas yra tik jos kaltė, bet tuo metu gerklėje užstrigo kažkoks gumulas, ir velsietė liko tylėti. Dar kartą pažvelgė į teleskopus ir galiausiai čiupo juos į rankas. Nežinia, kodėl vienas iš jų buvo toks mažas, tačiau svarbiausia buvo tai, kad abu astronomijos prietaisai atrodė esantys visiškai sveiki. Tai šiek tiek nuramino, ir Elliw nusišypsojo. Nežinojo, kodėl buvo čia. Neįsivaizdavo, ką reikėtų daryti toliau, tuo labiau, kad baimė vis dar ruseno viduje. Vis dėlto teleskopų buvimas šalia visada sugebėjo padėti. Šiandiena nebuvo išimtis. Galbūt buvo verta keliauti ieškoti Liucijos, Sabrinos, Joanos trečiosios, Vėtratrūnės ir Sarah? Galbūt vis dėlto jos nėra beviltiškai išnykusios ir prisimena, kad turi draugę? Tai būtų tiesiog nuostabu, bet Elliw bijojo to tikėtis. Tiesa, netrukus pamiršo, ko bijo, tad liko tiesiog keistas vidinis nerimas, kuris mergaitės neapleido jau keletą dienų.
Dar kartą atidžiai apžiūrėjusi teleskopus Elliw apsižvalgė aplink. Deja, vis tiek nesuprato, kur esanti. Taigi tik paėmė prietaisus patogiau (nebuvo galima leisti jiems iškristi, ar ne?) ir nukurnėjo durų link. Kažkur pakeliui atsitrenkė į pasipainiojusią ne ne ne ne neLiuciją, tačiau to beveik nepastebėjo. Skubėjo kažkur - galbūt ieškoti draugių.
Antraštė: Ats: Direktorės kabinetas
Parašė: Auris Senkleris Gegužės 12, 2022, 11:32:30 am
Kažin ar pagalba šiai mergaitei buvo labai vertinga. Ar ji suprato kas per daiktas tas mažasis teleskopas. Bet visgi ji paėmė abu daiktus. Ką gi... Elliw apvaizda ar angelas sargas ar dar kas turės ką veikti, kai ateis antroji burtų trikovės turnyro užduotis. Gal ji vėl parodys stebuklingus gebėjimus išsisukti iš beviltiškų ir keblių situacijų. Dabar atrodė ji kaip nesava. Kažin ar tai labai tinkami žodžiai, bet vis tiek atrodė neįprastai. Gal kažkokia apstingusi. Ar tai tos pamokos atgarsiai? Kodėl jie nepranyksta, juk jau turėjo jai praeiti.
Paėmusi tuos teleskopus atrodė kiek žvalesnė. Ir jį nustūmusi mergaitė išrūko pro duris. Auris palaukė truputį. Nenorėjo sekti jai iš paskos nes manė, kad Elliw jo bijo.
O kai jau nutarė, kad ji turėjo būti nutolusi nuo šio kabineto išėjo ir pats. Pokalbis apie kažką, kam Auris net nebuvo pasiruošęs galėjo palaukti.
Antraštė: Ats: Direktorės kabinetas
Parašė: Arwen Evenstar Lapkričio 08, 2022, 10:43:17 pm
Mokslo metai artėjo į pabaigą. Pamokos jau pasibaigė ir liko tik egzaminai. Žinoma, taip būtų tuomet, jeigu Arwen Hogvartso burtų ir kerėjimo mokykloje būtų dirbusi tiesiog herbologijos profesore. Tačiau taip nebuvo. Profesoriauti raganai išpuldavo ne kasmet. Pagrindinės jos pareigos visgi buvo direktorės, todėl ir darbų kiekvienų mokslo metų pabaigoje būdavo daugiau, nei kitiems kolegoms, turintiems tik išdėstyti savo dalyką mokiniams ir pravesti egzaminą. Nors pamokos ir baigėsi, o iki egzaminų liko visai nedaug, Arwen darbams galo dar nesimatė. Kaip ir kasmet, jai liko sukviesti visus profesorius į posėdį, kurio metu bus aptariami šie mokslo metai, mokinių pasiekimai ir sritys, kurias reikėtų tobulinti. Arwen kiekvienais metais tikėjosi, kad jau šie metai yra paskutiniai, kai per tokį posėdį jai tenka kolegoms priminti apie tinkamą elgesį su mokiniais ir profesoriaus darbą juos mokyti, o ne bandyti sužaloti fiziškai ir psichiškai. Liūdna, bet iš pradžių pasižadėję su mokiniais elgtis gražiai,  dalis profesorių vis tiek ilgainiui pasuka savo keliu. Ne kartą Arwen teko išklausyti mokinių skundų, kaip vienas ar kitas profesorius juos engia, skiria užduotis, kuriose yra tikimybė susižaloti, ar tiesiog nepakankamai skiria dėmesio ir pastangų juos išmokyti.
Išlydėjusi iš kabineto profesorę, atėjusią pasikonsultuoti, Arwen pradėjo ruoštis artimiausiam susitikimui su profesoriais -  pergamente susirašė norimus aptarti klausimus, suplanavo dienotvarkę. Ant stalo pūpsinti knygų krūva nepaliko užtektinai vietos pergamentui ištiesti, tad teko laviruoti ir ieškoti nestandartinių būdų, kaip išsitekti turimame laisvame plote. Apie stalo nukraustymą Arwen net negalvojo - niekada negali žinoti, kurios knygos, užrašų ar kokio kito daikto prireiks.
Antraštė: Ats: Direktorės kabinetas
Parašė: Sakura Levins Lapkričio 21, 2022, 10:43:03 am
Sakura ir Nelanna vis dažniau lankė baltastiebį margenį. Jos pasiruošė visus reikiamus ingredientus augalui reikalingam eliksyrui, tik, kaip ir iš pat pradžių nujautė, niekur negavo jauno drakono kraujo lašų. Kai tuomet bibliotekoje strazdanė pasiūlė Nelannai paprašyti šio ingrediento Hogvartso direktorės, draugė, regis, norėjo, kad šią sudedamąją dalį jos gautų pačios. Varnanagės ir bandė tai padaryti, Kiauliasodžio vaistinėje teiravosi, ar ten nėra jo nusipirkti, klausė, kur būtų galima gauti, tačiau vaistininkė tik pasakė, kad jauno drakono kraujas yra brangus ir retas ir ji abejoja, kad merginoms pavyks jį rasti.
Tačiau jos abi taip norėjo pasirūpinti baltastiebiu margeniu! Kad vis tik pasiryžo nukeliauti pas Arwen Evenstar ir paklausti jos apie šį ingredientą. Juk Arwen Evenstar - herbologijos profesorė. Sakura vylėsi, kad jai bus įdomus baltastiebis margenis.
Tad šią akimirką Sakura ir Nelanna keliavo direktorės kabineto link, tačiau numanė, kad joms nebus labai lengva ten patekti. Žinojo, kad norint praeiti pro chimerą reikalingas slaptažodis, o nei viena, aišku, nenutuokė, koks jis galėtų būti.
Kai mokinės pasiekė chimerą, einant pro ją visai netyčia susitiko vieną iš profesorių.
- O! Mergaitės! Ką jūs čia veikiate? Ar kažkas atsitiko? Norite patekti pas direktorę? - paklausė ji.
- Laba diena, profesore, - kiek susigėdusi pasisveikino Sakura. - Ne, nieko neatsitiko... Tiesiog...  Mes radome retoką augalą ir norime juo pasirūpinti, bet tam reikia eliksyro, o jam išvirti reikalinga sudedamoji dalis, kurios mes neturime ir galbūt direktorė mums galėtų padėti, nes ji herbologijos profesorė... - papasakojo strazdanė.
- Tai eikite! Geros mergaitės esate, gerai mokotės, sėkmės! - profesorė praleido jas pro chimerą.
Netrukus varnanagės stovėjo prie mokyklos direktorės kabineto durų. Pasisekė, kad sutiko būtent šią profesorę, o ne kokį magiškų gyvūnų priežiūros profesorių, jis tikriausiai būtų liepęs netrukdyti Arwen Evenstar tokiais reikalais.
- Na, bandome? - paklausė Nelannos ir pabeldė į duris.
Tuomet mėlynakė jas pravėrė ir nedrąsiai įžengė į vidų.
- Laba diena, direktore. Mes... mus įleido profesorė... ir... eee...
Nors Sakura ir neskirstė, kur yra paprastas profesorius, o kur yra aukštesnes pareigas užimantys žmonės, tačiau šią akimirką kažkaip pasimetė ir nesugebėjo pasakyti, ko ji ir Nelanna čia atėjo.
Antraštė: Ats: Direktorės kabinetas
Parašė: Nelanna Light Lapkričio 24, 2022, 01:51:27 pm
Po nesėkmingų bandymų įvairiais būdais gauti jauno drakono kraujo, Nelanna visgi nusileido Sakurai ir štai jos atėjo prie chimeros, atveriančios praėjimą į direktorės kabinetą. Žinoma, apie praėjimą saugantį slaptažodį varniukė nepagalvojo ir akimirkai nusiminė, kad pas direktorę patekti visgi nepavyks. Bet, o stebukle, kaip joms pasisekė, kai būtent tuo momentu, kai jos priėjo prie skulptūros, ši prasivėrė ir pro angą išlindo profesorė! Nelanna kiek nustebo, kai šiai profesorei Sakura išklojo jų visą planą ir priežastį, kodėl joms reikia patekti pas direktorę, bet visgi tai išėjo į naudą.
- Velnio raizgai, - Nelanna išgirdo profesorę sakant slaptažodį ir stebėjo, kaip ką užsivėrusi anga į praėjimą vėl atsidarė.
- Ačiū, profesore! - padėkojo mergaitė ir kartu su Sakura pralindo pro angą.
Užkilusios į viršų, mergaitės nedrąsiai pabeldė į duris ir įėjo į vidų. Sakura pradėjo pasakoti direktorei jų apsilankymo tikslą, bet nepajėgė pabaigti. Nelannai teko padėti draugei ir tęsti, ką ši pradėjo.
- Laba diena, - pasisveikino ir Nelanna, nes nenorėjo pasirodyti esanti nemandagi. - Mes atėjome su tokiu em... keistu prašymu. Labai ant mūsų nepykit, bet mes rudenį buvom Uždraustajam miške ir ten radom neįprastą ir mums nematytą augalą. Jis panašus į lankutį, tik nėra gyvas. Mes norėtume juo pasirūpinti, radome bibliotekoje to augalo aprašymą, tik mums trūksta vieno ingrediento.. Nes emm... knygoje rašoma, kad reikia virti eliksyrą. Bet mes neturim... Galvojom, gal galit mums padėti..
Nelanna išbėrė žodžius tarsi žirnius, net pati nesuprato, ką pasakė, ir ar profesorė kažką suprato iš viso to, ką ji čia taip greitai bandė pasakyti. Tačiau jau nebežinojo, ką dar galėtų pridurti ir kaip išsikapanoti iš susidariusios padėties.
Antraštė: Ats: Direktorės kabinetas
Parašė: Arwen Evenstar Lapkričio 24, 2022, 02:15:51 pm
Arwen tik ką buvo pradėjusi rašytis rūpimus klausimus ir punktus, ką reikėtų aptarti susirinkime, kai išgirdo beldimą į duris. Ji pirmiausia pagalvojo, kad sugrįžo ką tik išėjusi profesorė (galbūt kažką prisiminė, ką pamiršo pasakyti), tad nieko kito nesitikėdama nuėjo atidaryti durų. Jos nuostabai, į kabinetą įėjo dvi Varno Nago mokinės. Jos abi pasisveikino ir pradėjo pasakoti apie surastą miške augalą.
- Ak, tikriausiai kalbate apie baltastiebį margenį, o ingridientas, kurio jums trūksta, yra jauno drakono kraujas? - nusišypsojusi švelniai paklausė Arwen. - Šis augalas tikrai labai šaunus, bet, kaip tikriausiai jau perskaitėte knygoje, jo savybės pasireiškia tik panaudojus specialų eliksyrą.
Direktorė nuėjo prie knygų lentynos ir perbraukusi rodomuoju pirštu per nugarėles ji rado knygą, kurios ieškojo.
- Štai, "Paslaptingieji augalai ir jų naudingosios savybės". Tikriausiai šią knygą jau skaitėte, jeigu žinote apie eliksyrą, - tarsi žinodama, kuris puslapis jai reikalingas, Arwen atvertė knygą toje vietoje, kurioje buvo parašytas eliksyro receptas. - Išties, tai labai įdomus eliksyras, bet ir augalas tampa ne ką prastesnis, jį palaisčius specialiu mišiniu.
Arwen žinojo, kad šių augalų Uždraustajame miške vis pasitaiko. Nebuvo jis toks retas, kokiu jį tikriausiai palaikė varniukės, bet ir neaugo jis ant kiekvieno kampo, o tuo labiau nebuvo įmanoma jį taip lengvai padauginti bei pasisodinti savame darže, kaip kitus augalus.
Antraštė: Ats: Direktorės kabinetas
Parašė: Sakura Levins Gruodžio 06, 2022, 09:49:53 am
Laimei, Nelannai pavyko papasakoti, kodėl merginos atėjo pas direktorę. Tačiau Sakura matė, kad ir jai buvo sunku. Šviesiaplaukei atrodė, jog draugė jaudinasi. Visiškai rišliai kalbėti nepavyko ir jai.
Ir tą akimirką strazdanė pamanė, kad jos be reikalo čia atėjo. Pačios pasakė, kad lankėsi uždraustajame miške. O dabar prašys kraujo. Mergina prisiminė, kaip Auris Senkleris nervavosi, jog baltapūkė lankosi miške. Tad šią akimirką Sakura buvo pasiruošusi, kad Arwen Evenstar tuoj mokines apibars ir tikriausiai skirs areštą.
Tačiau melynakės nustebimui direktorė nesupyko. Ji nusišypsojo, kalbėjo švelniai. Žinojo, apie kokį augalą kalbama ir be jokio pasakymo suprato, kurio ingrediento trūksta. Paėmė tokią pačią knygą, kokią kaip tik surado varnanagės.
Tuomet Levins akyse sužibo viltis, neišėjo nuslėpti šypsenos.
- Taip, - jau daug ramesnė nei prieš tai atsakė Sakura. - Mums reikia būtent to... kraujo.
Antraštė: Ats: Direktorės kabinetas
Parašė: Nelanna Light Gruodžio 09, 2022, 05:17:18 pm
Nelanna apsidžiaugė, kad profesorė taip ramiai reagavo tiek į jų apsilankymą miške, tiek į norą gauti jauno drakono kraują bei išvirti eliksyrą.
- Taip, mes tą knygą skaitėme. Radome bibliotekoje, knygų apie herbologiją skyriuje. Bet nemanėme, kad dar reikės virti eliksyrą, ir tuo labiau, kad eliksyrui reikia tokių retų ir sunkiai gaunamų ingredientų, - bandė pasiaiškinti Nelanna. Dabar jai sekėsi šiek tiek aiškiau šnekėti, bet vis tiek jautėsi nedrąsiai. - Man labai nesmagu klausti, bet gal galėtume... em... pasiskolinti šiek tiek to kraujo? Mes labai norėtume pabandyti pagaminti tą eliksyrą ir panaudoti jį ant baltastiebio margenio.
Varniukei teko labai sukaupti drąsą ir pasakyti tai, dėl ko jos čia atėjo. Profesorė Evenstar buvo jų paskutinė viltis.
Antraštė: Ats: Direktorės kabinetas
Parašė: Arwen Evenstar Sausio 05, 2023, 03:02:20 pm
Mergaitės priminė ją pačią vaikystėje - smalsios, žingeidžios, viską norinčios išbandyti pačios. Ji ir pati tokia buvo, kai mokėsi Hogvartse, tad mielai sutiko joms padėti.
- Jums labai pasisekė, nes kaip tik neseniai pasipildžiau ingredientų atsargas, - pasakė profesorė. - Turiu ir jauno drakono kraujo, kurio galiu jums duoti.
Arwen nuėjo prie didžiulės spintos, kurios lentynose buvo galima rasti visko - nuo paprasčiausių dėlių stiklainėlyje, iki didžiulės gyvatės odos, susuktos į ritinį. Kam nors jos spintos turinys galėtų pasirodyti keistas, bet kadangi ji vis dar mėgo užsiimti eliksyrų gaminimu, jai pravartu buvo turėti bent šiek tiek sudedamųjų dalių, kad nereikėtų imti jų iš nuodų ir vaistų kabineto ar naudotis pelėdų paštu pateikiant express užsakymą vaistinei.
- Štai, mergaitės, jauno drakono kraujas, - padavė joms vidutinio dydžio butelį su bordo spalvos skysčiu. - Įsipilkite, kad užtektų jūsų eliksyrui. Ar turite, į ką jo įsipilti?
Antraštė: Ats: Direktorės kabinetas
Parašė: Sakura Levins Sausio 07, 2023, 12:07:47 pm
Sakuros veide radosi plati šypsena. Joms pavyks imtis eliksyro virimo! Jos tuoj tuoj turės visus reikiamus ingredientus!
- Taip, turiu buteliukų, - negarsiai pasakė varnanagė.
Tačiau nesisekė surasti tuščio, tad ant direktorės stalo mokinė išvertė visą krūvą buteliukų su eteriniais aliejais. Ir tada pagalvojo, kad galbūt reikėtų kurį nors eterinį aliejų duoti Arwen Evenstar. Mintyse nuskambėjo Dori kažkada sakyti žodžiai, jog rožių eterinis aliejus skirtas pagyvenusioms damoms. Žinoma, klastuolė tada išsireiškė ne taip ir pavadino damas ne itin gražiu žodžiu, tačiau iš jos kalbų Sakura suprato, kad šis kvapas turėtų patikti vyresnio amžiaus moterims. Tad galbūt būtent jį man duoti direktorei?
- Štai, tuščias buteliukas, - rado jį Sakura. - Gal... gal tu įpilk? - paprašė Nelannos ir padavė jai tarą.
Pati Sakura nelabai būtų drįsusi įsipilti kraujo.
- Čia yra eteriniai aliejai, - pasakė ji žvilgtelėjusi į Arwen Evenstar. - Aš juos pati gaminu. Norėčiau jums padovanoti rožių eterinį aliejų. Jis labai moteriškas, labai vertingas, - nusišypsojo ir padavė buteliuką mokyklos direktorei, o kitus eterinius aliejus susipakavo atgal.
Antraštė: Ats: Direktorės kabinetas
Parašė: Nelanna Light Sausio 23, 2023, 03:35:34 pm
Laimei, Sakura visur nešiojasi eterinius aliejus ir kaip tyčia bent vienas jų buteliukas buvo tuščias. Ji paėmė iš draugės duotąjį buteliuką, o iš direktorės - jauno drakono kraujo pilną talpą ir atsargiai šiek tiek jo įsipylė.
- Labai ačiū, profesore, - padėkojo varniukė. - Mes labai nekantraujame išbandyti šitą eliksyrą ir sužinoti, koks yra baltastiebis margenis, jį palaisčius tuo eliksyru. Beje, Sakuros eteriniai aliejai tikrai labai šauniai kvepia ir padeda pakelti nuotaiką. Ar atbaidyti vabzdžius. Žiūrint, koks aliejus naudojamas, - nedrąsiai pridūrė.
Nelanna nežinojo, ar profesorė buvo kažkada susidūrusi su eteriniais aliejais, gal juos labiau naudoja žiobarai, o ne burtininkai, bet jautė turinti pritarti draugei ir padrąsinti jos norą dalintis šiais aliejais su profesoriais. Nesvarbu, kad kai kurie žmonės skeptiškai žiūrėjo į periodiškai pasirodančias Sakuros gerumo išraiškas, pasireiškiančias dovanojant draugams ir netgi profesoriams vis kitokius eterinius aliejus.
- Na, mes jau eisime, nenorime pavėluoti vakarienės, - pasakė Nelanna ir kartu su Sakura išėjo iš direktorės kabineto.
Antraštė: Ats: Direktorės kabinetas
Parašė: Arwen Evenstar Sausio 23, 2023, 04:26:03 pm
Vyresniajai Varno Nago mokinei ieškant tuščio buteliuko, Arwen stalas pavirto į nedidelį šiukšlyną. Verta paminėti, kad ir iki šioms mokinėms ateinant ant jos stalo jau nebuvo pakankamai daug laisvos vietos. Tad ji tikrai nenustebtų, jei jį tvarkydama rastų ne jai priklausančių daiktų.
Gavusi rožių eterinio aliejaus, direktorė nenustebo. Ji jau buvo girdėjusi iš kolegų, kad Sakura Levins periodiškai nudžiugina, arba priešingai - supykdo į nepatogią padėtį pastatytus profesorius. Buvo tik laiko klausimas, kada ir ji pati gaus tokią dovanėlę iš šios varniukės.
- Ačiū, Sakura, tu labai maloni, - išreiškė nesuvaidintą džiaugsmą profesorė. - Eteriniai aliejai man tikrai ne naujiena. Kaip esu ne kartą sakiusi - augalai išties yra naudingi, o jų naudingosios savybės - beribės.
Mergaitėms išėjus iš kabineto, ji dar kurį laiką pasidarbavo, užbaigė pradėtus darbus, darytus iki jų bei kolegės atėjimo, ir taip pat nuėjo vakarieniauti.
Antraštė: Ats: Direktorės kabinetas
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Gegužės 23, 2023, 10:16:26 am
Įkvėpti. Iškvėpti. Ir vėl įkvėpti. Ir nepamiršti iškvėpti. Po to turbūt ir vėl reikėjo įkvėpti, bet Dafydd apie tai negalvojo. Jis atvyko į Hogvartsą. Vietą, kuri slėpė pernelyg daug prisiminimų. Tarsi būtų maža to, kad iš čia buvo gėdingai išmestas, nors Markas Moore taip ir nepateikė nė vieno pakankamai rimto argumento, kartą teko čia grįžti darbo reikalais. Tada jis buvo Aurorų štabo viršininkas, o iš ten buvo lygiai taip pat gėdingai išspirtas. Kaip jis gali dabar tiesiog atkeliauti pas mokyklos direktorę ir kaip rimtas suaugęs žmogus aptarti svarbius reikalus? Vien jau parašyti laišką apie vizitą buvo labai sunku. Ką jau kalbėti apie vizitą ir gyvą pokalbį... Visa laimė, Mayra palaikė ir buvo šalia. Žinoma, į mokyklą jos niekas nebūtų įleidęs, bet galimybė prieš einant vidun apkabinti savo mergaitę reiškė labai daug.
Kažkokios profesorės lydimas mokyklos koridoriais iš paskutiniųjų stengėsi nusiraminti. Jis čia atvyko ne kaip prasikaltęs mokinys, o kaip Gringotso atkeikimų skyriaus atstovas. Suaugęs vyras, turintis žmoną ir šešis vaikus. Nesvarbu, ar Hogvartso direktorė prisidėjo prie jo išmetimo, ar ne, ji nebeturi priežasties jo niekinti. Praėjo jau daugiau nei dešimt metų nuo tada, kai jis tapo pažeminimo objektu. Ir jau dešimt metų jis yra mylimas ir reikalingas šeimos narys. Mintis apie mylimiausius žmones padėjo šiek tiek aprimti, bet netrukus profesorė sustojo prie chimeros ir ištarė slaptažodį. Parodžiusi Dafydd kilti į direktorės kabinetą vienam dingo. Vyrukas lėtai lipo laiptais ir svarstė, kaip reikėtų reaguoti, jeigu Hogvartso direktorė ką nors sakytų apie tamsią jo praeitį. Niekada neturėjęs su ja reikalų ir nesilankęs šiame kabinete neįsivaizdavo, ko galėtų tikėtis. Profesorė Evenstar atrodė kaip kažkokia paslaptinga asmenybė, apie kurią jis nieko nežino. Dabar teks susipažinti. Tik ką daryti, kad kojos nustotų drebėti?
Įkvėpti. Iškvėpti. Dar kartą įkvėpti. Taip ir neiškvėpęs Dafydd pabeldė į reikiamo kabineto duris.
Antraštė: Ats: Direktorės kabinetas
Parašė: Arwen Evenstar Gegužės 26, 2023, 01:35:03 pm
Šiltnamyje praleistas rytas pralėkė tarsi trumpa akimirka. Burtininkė kapstėsi lysvėje, genėjo augalus, kelis jų patręšė, kitus palaistė. Apsupta augalų ji pamiršdavo, kad už šiltnamio ribų dar vyksta gyvenimas. Į realybę ją grąžino suzvimbęs mažytis laikrodėlis, priminęs apie šios popietės susitikimą. Ir štai ji jau sėdi kabinete ir laukia žmogaus, paskyrusio jai susitikimą. Apie ką bus kalbamasi ji nežinojo, bet pas ją tiek dažnai kas nors ateidavo pasikalbėti, kad nebematė poreikio iš anksto išsiaiškinti pokalbio temos. Gal tai dar vienas interviu Magijos žinioms, o gal kvietimas kokiame nors renginyje pasakyti kalbą. Kad ir kas tai būtų, ji susidoros. Kaip susidorodavo visus kitus kartus.
Laukdama svečio, ji vėl pasinėrė į prisiminimus. Šį kartą galvojo apie daugybę žmonių, norinčių su ja susitikti, bet po susitikimo iškeliaujančių savo keliais ir pas ją nesugrįžtančių. Tokia jau buvo svarbias pareigas užimančio asmens dalia. Būti reikalingu visiems, bet draugu - vos keletui.
Duslus barbenimas į jos kabineto duris privertė ją sugrįžti iš minčių pasaulio. Akimirką palaukusi, kad atitoktų ir sutelktų dėmesį į būsimą pokalbį, ji burtų lazdele atvėrė duris ir pamatė už jų stovintį jauną vyrą.
- Laba diena, - pasisveikino atsistojusi. - Prašau užeiti. Prisėskite, kur jums patogu.
Antraštė: Ats: Direktorės kabinetas
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Gegužės 27, 2023, 03:18:26 pm
Nors darbas nusibodo jau seniai, Dafydd dar niekada nejautė jam tokios neapykantos, kokia tiesiog kunkuliavo dabar. Tiksliau, ne tiek pačiam darbui, kiek viršininkui. Kodėl negalėjo atsiųsti čia kurio nors kolegos? Pokalbis su Hogvartso direktore tikrai nebuvo šešerių metų patirties reikalaujanti užduotis. Ir vis tiek keliauti teko jam. Galima pagalvoti, kad viršininkai žino apie darbuotojo praeitį ir dabar specialiai žemina. Vis dėlto Dafydd vylėsi, kad yra ne taip. Iš kur Gringotso galvoms žinoti, kad jau kurį laiką ten dirbantis vyrukas nebaigė Hogvartso?
Durims atsivėrus Dafydd pajuto kylančią paniką. Atrodė, kad neištars nė žodžio ir taip tik patvirtins savo kaip didžiausio pasaulyje nevykėlio reputaciją. Kelis kartus nurijo seilę ir įėjo į kabinetą. Su tam tikru smalsumu apsižvalgė, nors, ko gero, labiau tą darė tam, kad nereikėtų spoksoti į Hogvartso direktorę. Nedrąsiai atsisėdo ant kėdės ir galiausiai išdrįso pažvelgti į moterį, kurios, tenka pripažinti, bijojo.
- Laba diena, - pagaliau susivokė pasisveikinti. - Dėkoju, kad sutikote pasikalbėti.
Neįsivaizdavo, kaip reikia bendrauti su tokio prestižo ar rango žmonėmis. Net ir su viršininku banke kalbėti būdavo sunku, o Magijos ministerijoje tikrai nesijautė esantis labai jau aukšto rango. Bet bandyti reikėjo - Hogvartso direktorė turbūt neturi laiko sėdėti ir tylėti.
- Magiškoji policija pranešė, kad į Hogvartsą galėjo būti atgabenta juodosios magijos artefaktų, - ilgokai dėliojęs sakinį galiausiai pratarė Dafydd. Žiūrėjo į sieną už Hogvartso direktorės ir meldėsi, kad tai nebūtų pernelyg nemandagu. Galvoje sukosi pernelyg daug minčių, verčiančių save klausti, kiek ji prisidėjo prie jo išmetimo. O gal vis dėlto tai buvo tik Moore idėja? Ne dabar! - Pastaruoju metu iš įvairių Gringotsui priklausančių... vietų dingsta nemažai tokių artefaktų. Banko darbuotojai su magiškąja policija spėja, kad nusikaltėliai bando atgabenti juos čia. Galbūt ką nors apie tai girdėjote? Ar aplink mokyklos teritoriją nesitrina įtartini asmenys?
Nusišnekėjo. Visiškai nusišnekėjo. Dafydd jautėsi taip, tarsi savo žodžiais būtų iškėlęs prielaidą, kad dėl šitos situacijos kalta pati Hogvartso direktorė. Tai buvo tiesiog siaubingai kvaila. Tiesiog degdamas iš gėdos jis nuleido akis ir įsispoksojo į kabineto grindis.
Antraštė: Ats: Direktorės kabinetas
Parašė: Arwen Evenstar Rugpjūčio 03, 2023, 08:50:16 pm
Į kabinetą įėjęs vaikinas atrodė matytas, bet tokie buvo maždaug 80% Jungtinėje Karalystėje sutiktų žmonių. Tik vienetai mokėsi kitose mokyklose, o ne Hogvartse, tad ji jau įprato nekreipti dėmesio į tai, kad sutiktas asmuo buvo į kažką panašus.
Vaikino papasakoti įtarimai iš pirmo žvilgsnio atrodė tarsi provokacija. Tarsi kaltinimas, kad ji nežino, kad kažkas vyksta jos vadovaujamoje mokykloje. Jai prireikė nemažų valios pastangų neatsikirsti, kad Hogvartse nieko panašaus negali vykti, kad čia kažkokia klaida. Bet galiausiai, nusiraminusi, ji pasiteiravo:
- Kokiu pagrindu magiškoji policija mano, jog pavogti artefaktai galėjo būti atgabenti į Hogvartsą? Įtariate kažkurį mokinį ar kažką iš personalo?
Pirmiausia jai reikia išsiaiškinti, ką šis jaunuolis žino, o tuomet galės daryti išvadas.
- Beje, kaip turėčiau į jus kreiptis?
Antraštė: Ats: Direktorės kabinetas
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Rugpjūčio 11, 2023, 11:21:12 am
Iš pirmo žvilgsnio Hogvartso direktorė pasirodė esanti maloni ir mandagi moteris. Galvoje sukosi per daug minčių, klausiančių, ar ji prisimena, kas toks čia atėjo. Ar prisidėjo prie to, kaip jis paliko Hogvartsą. Bet pokalbis dar tik prasidėjo, ir jis nesusimovė. Kol kas. Bet kol to nepadarė, turėjo stengtis atrodyti rimtas ir orus. Bėda ta, kad nei "rimtas", nei "orus" labai jau neapibūdino Dafydd.
Kiek sutrikdė tai, kad stojo ilgoka tyla. Kadangi vaikinas visai nenorėjo čia būti, toji tyla atrodė begalinė. Ar direktorė kažką žino, tik svarsto, ar verta sakyti tokiam padugnei kaip jis? O gal bando ką nors prisiminti? Kad ir kaip ten būtų, Dafydd tiesiog neturėjo kur dėti akių, tad sėdėjo ir jausdamasis vis kvailiau spoksojo į grindis. Ir kaip jis į tai įsivėlė?..
Galiausiai pasigirdo atsakymas, kuris gerokai nustebino ir dar labiau sutrikdė. Visų pirma, profesorė Evenstar ne atsakė į klausimus, o pateikė savus. Iš jų atrodė taip, tarsi ji kaltintų jį ar Gringotsą, o gal magiškąją policiją kažkuo. Dafydd savo įpratimu visą kaltę prisiėmė sau. Kaip dabar viską paaiškinti?
- Nemanome, kad tuo užsiima kažkas iš mokyklos, - galiausiai atsargiai pradėjo. - Įtariama, kad nusikaltėliai pasinaudoja tuo, kad mokiniai išeina į Kiauliasodį ir kartais negali apsiginti. Spėjama, kad tokie asmenys apsimeta mokiniais ir taip gali įsigauti į Hogvartso teritoriją. Kol vyksta tyrimas, daugiau detalių pateikti, deja, negaliu.
Mintyse perkratė ištartus sakinius. Gal ne visai susimovė? Nors turėdamas neeilinį talentą susimauti protingai tikrai nepašnekės. Tam ir yra skirti šio pasaulio nevykėliai, ar ne?
Dar vienas klausimas privertė pasijusti keistai. Netgi dar nejaukiau. Dafydd sutrikęs pažvelgė į Hogvartso direktorę ir sumurmėjo:
- Eee... Dafydd?
Kad ir kaip stengėsi to išvengti, klaustukas sakinio pabaigoje švietė labai jau ryškiai.
Antraštė: Ats: Direktorės kabinetas
Parašė: Arwen Evenstar Rugpjūčio 31, 2023, 09:49:59 pm
Vaikino pateikta versija atrodė logiška. Nors ir yra prie pilies vartų tikrinami visi įeinantys, egzistuoja begalė būdų, kaip galima apkvailinti ir apgauti žmones. Ji nenorėjo tikėti, kad kažkaip su tuo susiję aurorai, geriausiai išmanantys maskuotės meną, bet kaltininkais gali būti bet kas. Net ir aurorų egzamino neišlaikę burtininkai, dabar nerandantys sau vietos po saule.
- Suprantu, ką norite pasakyti, Dafydd. Jei įtarimai pasitvirtins, padėtis tikrai rimta. Sakykite, kaip šioje situacijoje galėčiau padėti?, - pasiteiravo Arwen.
Hogvartso direktorė svarstė, ką iš personalo reikėtų įspėti apie tai, ką sužinojo. Tačiau ji buvo tikra dėl vieno - žūtbūt reikia rasti mokyklos teritorijoje besitrinančius asmenis, susijusius su artifaktų vagystėmis. Negali žinoti, ką dar jie gali iškrėsti, kai aplink šimtai vaikų.
Antraštė: Ats: Direktorės kabinetas
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Rugsėjo 15, 2023, 03:02:59 pm
Jeigu įtampa dar pakils, viskas tiesiog sprogs. Būtent taip Dafydd jautėsi sėdėdamas Hogvartso direktorės kabinete. Kaip visada, niekas nepaaiškino, ką tiksliai reikia sakyti, ko klausti ir koks šito susitikimo tikslas. Dėl to kiekvienas profesorės Evenstar klausimas ar atsakymas įtampą dar labiau didino. Dafydd tiesiog nežinojo, ką daryti toliau.
Štai ir dabar. Direktorė uždavė visiškai logišką klausimą, į kurį atsakymo nežinojo niekas. Ar bent jau jį turintis pateikti Dafydd.
- Svarbiausias tikslas yra apsaugoti Hogvartso mokinius, - galiausiai prabilo. Taip ir buvo, ar ne? Na, bent jau skambėjo visai logiškai. Tik kaip to pasiekti? Dar vienas atsakymo neturintis klausimas. - Dėl to Magijos... Magijos ministerija norėtų atsiųsti porą aurorų. Jų darbas būtų patikimomis priemonėmis patikrinti kiekvieną iš Kiauliasodžio grįžtantį mokinį. Tai naujai sukurtas būdas, apie kurį praktiškai nieko nežinau, tačiau ministerija užtikrina, kad jis saugus. Gringotsas savo ruožtu norėtų atsiųsti žmogų, kuris atskirai patikrintų bet kokį įtartiną daiktą. Manoma, kad tie artefaktai gali būti netikėčiausių formų ir pavidalo.
Tik banko siųstas darbuotojas tikrai nebūsiu aš pridūrė mintyse. Vos neištarė to garsiai, bet pavyko save sustabdyti. Tai būtų pernelyg atvira, ir profesorei Evenstar šito žinoti visai nėra būtina. Vien jau kalbėti apie Magijos ministerijos Aurorų štabą buvo pakankamai sudėtinga.
- Gringotsas kartu su Magijos ministerija norėtų, kad leistumėte atsiųsti čia tuos žmones. Šiuo metu daug dirbame Kiauliasodyje, bet aiškių rezultatų pasiekti dar nepavyko.
Ne, šnekėjimas tikrai ne jam. Ypač turint tik nuotrupas, kurias reikia aptarti. Dafydd dar kartą pajuto didelę nemeilę savo viršininkui, bet labai atkakliai stengėsi tai nuslėpti.
Antraštė: Ats: Direktorės kabinetas
Parašė: Arwen Evenstar Rugsėjo 26, 2023, 04:15:45 pm
Hogvartso direktorė nebuvo tikra, ar jai tik taip atrodo, ar vaikinas iš tiesų jaudinasi bendraudamas su ja. Jei taip nejaukiai jis čia jaučiasi, tuomet kodėl Gringotsas neatsiuntė kito žmogaus, labiau tinkančio šiai misijai. Jai pačiai šis pokalbis per lėtai vystėsi. Arwen mėgo eiti prie reikalo ir nevynioti žodžio į vatą. Jai norėjosi iškart sužinoti, kas vyksta, koks jos vaidmuo šioje situacijoje ir kas viską išspręs.
- Tikrai taip, mokinių saugumas turi būti pirmoje vietoje. Čia net kalbos nėra, - susierzinusi pasakė. Jai tai atrodė savaime suprantamas dalykas, kurio net minėti nereikėjo.
Laimei, Dafydd turėjo kažkokį planą. Vis šis tas. Bus galima nuo kažko pradėti. Kadangi planuoja atvykti į pilį svetimų žmonių, tikrai reikės įspėti profesorius ir, žinoma, mokinius.
- Puiku, labai džiaugiuosi, kad esate suplanavę veiksmų eigą. Norėčiau, kad gyvenimas Hogvartse grįžtų į įprastą per kaip įmanoma trumpesnį laiką, todėl tikrai neprieštarausiu, kad atvyktų aurorai ir Gringotso atstovas, - profesorė susitvardė ir jau ramesniu balsu tęsė pokalbį. - Galbūt esate numatė, kada visi jie pasirodytų pilyje? Turiu iki to laiko informuoti mokyklos personalą ir mokinius. Tikrai nenoriu nereikalingų klausimų ar spėlionių.
Arwen vis priminė sau, kad čia ne pirmas toks atvejis, kai tenka pasitelkti aurorus. Kaip susitvarkė anksčiau, taip nepražus ir dabar.
Antraštė: Ats: Direktorės kabinetas
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Spalio 04, 2023, 07:10:14 pm
Gal jau galima grįžti namo? Pirmiausia, žinoma, pasiimti jo laukiančią Mayrą ir kartu grįžti į Sautendą. O tada sugalvoti tekstą, kurį parašys laiške, informuojančiame viršininką, kad daugiau niekada nešnekės. Geras vadovas turėtų žinoti savo darbuotojų stipriąsias ir silpnąsias vietas, ar ne? Vadinasi, Dafydd vadovas aiškiai nėra geras - kalbėjimas niekada nebuvo stiprioji vaikino pusė. Ką jau kalbėti apie pokalbį su Hogvartso direktore, nors praeities Gringotse niekas, žinoma, nežinojo.
Pasirodė, kad profesorė Evenstar suirzo ar prarado kantrybę. Ar tai kažkas, ką jis padarė ne taip? Turbūt. Būtent tą visada ir daro - susimauna. Ypač kalbėdamas.
- Taip, grąžinti Hogvartso gyvenimą į normalų ritmą yra ir mūsų tikslas, - sugebėjo ištarti Dafydd. Tiesą sakant, gal ir gerai, kad pirmiausia reikėjo gauti Hogvartso direktorės sutikimą atsiųsti čia žmonės. Kitu atveju vadovas tikriausiai informuotų jį čia ir pasilikti. - Tiek bankas, tiek ministerija yra pasiruošę, tad atstovus galime atsiųsti bet kada, - tęsė velsietis. Keista buvo kalbėti tarsi nuo Magijos ministerijos, iš kurios gėdingai išlėkė. Na, gal ne taip gėdingai kaip iš Hogvartso, bet vis tiek buvo nesmagu. - Žinoma, jums reikia pasiruošti, tad galbūt... Kitą savaitę?
Neįsivaizdavo, kiek laiko Hogvartso direktorei gali reikėti, o viršininkas, žinoma, nepasakė, kada tiksliai norėtų atsiųsti darbuotojus. Ir vėl viską spręsti - ir susimauti - tenka jam.
- Taip pat jeigu ką nors rasime, gali būti naudojama labai stipri apsauginė magija, kuri sumažina tokio artefakto poveikį, - pridūrė Dafydd. - Nei jums, nei profesoriams, nei, žinoma, mokiniams dėl to rūpintis nereikia, tačiau jos galia gali būti tokia didelė, kad pajusti įmanoma ir labai dideliu atstumu. Privalau jus perspėti.
Atrodė, kad viskas sekasi ne taip jau ir blogai. Tik, deja, vis išlįsdavo balso drebėjimas, kuris vertė jaustis dar penkis kartus blogiau. Dafydd spoksojo į grindis ir vylėsi jau visai netrukus galėsiantis iš čia išsinešdinti. Ir daugiau niekada negrįžti.
Antraštė: Ats: Direktorės kabinetas
Parašė: Arwen Evenstar Spalio 07, 2023, 02:41:16 pm
Arwen tikrai nesidžiaugė, kad nesugebėjo susivaldyti ir parodė susierzinimą. Juk ją buvo sunku išmušti iš vėžių, tad kodėl šį kartą nutiko kitaip? Ji visai nenorėjo atrodyti nemaloni ir nejautri. O tokia juk tikrai nebuvo.
- Labai gerai, iki kitos savaitės informuosiu mokyklos personalą bei mokinius, - garsiai dėliojosi veiksmų planą. - Ir kitą savaitę lauksiu aurorų ir kitų žmonių, prižiūrėsiančių situaciją pilyje. Tik būtų gerai gauti iš vakaro pelėdą, kad būtume pasiruošę juos priimti.
Arwen bandė sugalvoti, kokia stipri apsauginė magija gali būti pasitelkta, kurią būtų galima pajausti, bet niekas neatėjo į galvą. Bet nusprendė garsiai to neįvardinti. Hogvartse yra didžiausia magijos koncentracija visoje šalyje, o vienintelis to "šalutinis poveikis" - neveikianti žiobarų elektronika. Tad jai buvo įdomu pamatyti, ką tokio ruošiasi pasitelkti Ministerija, ir viso to laukė vien iš sportinio intereso.
Antraštė: Ats: Direktorės kabinetas
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Spalio 11, 2023, 05:16:14 am
Atrodė, kad viską tarsi pasakė. Turbūt kaip ir galima keliauti lauk. Taip. Sulauks profesorės atsakymo, atsistos ir išeis. Jeigu pasiseks, nepamirš atsisveikinti ir taip įrodys nesąs kažkoks pabaisa. Bet argi jam kada nors sekasi?
Laimei, Hogvartso direktorė su viskuo sutiko. Tai gerokai palengvino šią sudėtingą užduotį. Nors ne. Ne gerokai. Tik šiek tiek, mat Dafydd ir toliau jautėsi tiesiog tragiškai nepatogiai. Dabar turbūt reikėjo kažką pasakyti. Ką, jis nė neįsivaizdavo, bet, laimei, Evenstar pateikė prašymą.
- Žinoma, būtinai atsiųsime pelėdą, - mintyse atsidusęs iš palengvėjimo ištarė Dafydd. Ar dar kažko reikėjo? Turbūt, tik toks bendravimo "ekspertas" nežinojo, ko. Galiausiai sugalvojo pridurti: - Viliamės, kad tai ilgai neužtruks, ir įvykių kaltininkai bus labai greitai išaiškinti ir nukenksminti.
Dabar jau tikrai turėjo užtekti, tad Dafydd atsistojo. Žvelgė kažkur profesorei Evenstar per petį ir neryžtingai pridūrė:
- Ačiū, kad sutikote pasikalbėti ir, žinoma, priimti svetimus žmones. Hogvartso mokinių saugumas - aukščiausias prioritetas.
Galiausiai nusisuko. Kojos nelabai norėjo klausyti - atrodė, kad čia ir dabar išsitėkš ant grindų. Vis dėlto dar labiau apsikvailinti prieš šitą gerbtiną moterį Dafydd neketino, tad atsargiai ir neskubėdamas patraukė durų link.
Antraštė: Ats: Direktorės kabinetas
Parašė: Arwen Evenstar Spalio 11, 2023, 02:04:06 pm
Arwen džiaugėsi, kad pokalbis nusisekė, nepaisant kelių akimirkų, kai nesusivaldė ir leido savo susierzinimui iškilti į viršų. Taip, tai dar vienas pokalbis su svarbiu žmogumi iš burtininkų institucijos. Tokių per jos ilgus vadovavimo mokyklai metus buvo ne vienas. Tad ji tikrai turėjo sugebėti būti profesionali ir atstovėti visą šį laiką bei tinkamai sureaguoti. Deja, kas įvyko, to jau nebepakeisi. Galima tik judėti toliau, o pastarąjį nutikimą nurašyti kaip dar vieną pamoką. Iš nesėkmių taip pat mokomasi.
- Puiku, tai tuomet aš savo ruožtu imsiuosi personalo informavimo, o iš jūsų, ar kito atsakingo asmens, lauksiu pelėdos. Iki aurorų pasirodymo mokykloje mes būsime pasiruošę.
Visą šį pokalbį kirbėjusi mintis, kad vaikinas tikrai kažkur matytas, jai nedavė ramybės. Ir tik jam einant durų link ji prisiminė.
- Man labai gaila, kad tėvai jus pasiėmė iš mokyklos, - tarė prisiminusi, kaip po atostogų vaikinas taip ir nesugrįžo į Hogvartsą.
Antraštė: Ats: Direktorės kabinetas
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Spalio 19, 2023, 06:25:38 am
Pokalbis baigtas. Dafydd negalėjo patikėti tokia laime. Jis išties gali išeiti, kulniuoti į Kiauliasodį ir iš ten pasiėmęs Mayrą grįžti namo. Žinoma, reikėtų užsukti į banką pranešti, kad viskas pasisekė gerai, ir profesorė Evenstar sutinka su atvyksiančiais žmonėmis. Bet tam užteks ir laiško. Dabar labai reikėjo atsipalaiduoti ir bent trumpam užmiršti įtampą, kuri kaustė viso laiko šiame kabinete metu. Ir, žinoma, dar nenustojo kaustyti. Kol Dafydd neuždarys durų pats būdamas priešingoje jų pusėje nei Hogvartso direktorė, bus pernelyg daug galimybių susimauti.
Į paskutinius profesorės Evenstar žodžius tik linktelėjo. Norėjo greičiau išsinešdinti. Kol visko nesugadino. Bet štai jau lietė durų rankeną, kai atskriejo dar vienas sakinys. Dafydd sustingo.
- Ką? - tesugebėjo žioptelėti. Nė nesusiprato, kad tai turbūt siaubingai nemandagu. Ar gali būti, kad direktorė jį su kažkuo painioja? Negali būti, kad Moore jį pažemino savavališkai. Jis neturėjo jokios teisės. Kažkas čia ne taip.
- Atsiprašau, ką sakėte? - mandagiau pakartojo Dafydd vis dar laikydamas prakeiktą rankeną. Bijojo pakelti akis į garbingą moterį. Buvo pernelyg gėda ir nejauku. Kodėl ji laukė paskutinės akimirkos? Negi norėjo pažeminti? Viso pokalbio metu atrodė esanti mandagi ir galbūt netgi draugiška, bet tie keli žodžiai viską tarsi sugriovė.
- Tai buvo labai seniai, - dar pridūrė ir galiausiai paspaudė laikomą rankeną. Atidaręs duris movė iš kabineto ir greitu žingsniu pasileido išėjimo link. Nerūpėjo tai, kad jį lydinti jauna profesorė nespėjo iš paskos. Nerūpėjo tai, kad galbūt pasirodė nemandagus ir nė neatsisveikino su Hogvartso direktore. Dabar svarbu buvo tik tai, kad mylimoji laukia, o jis galės ją apkabinti ir padėkoti už tai, kad visada yra šalia.
Antraštė: Ats: Direktorės kabinetas
Parašė: Arwen Evenstar Spalio 31, 2023, 01:35:43 pm
Arwen nesuprato, ką padarė ne taip. Vaikinas tiesiog ėmė ir pradingo net neatsisveikinęs. Profesorei tikrai buvo labai gaila, kad perspektyvus jaunuolis prieš daugelį metų po atostogų nesugrįžo į mokyklą. Tuo metu jai buvo pasakyta, kad vaikino į mokyklą nebeišleido tėvai, bet jokie jos bandymai išsiaiškinti tikrąją priežastį nebuvo sėkmingi. Ką gi, kaip jis ir sakė, tai buvo seniai...
Vaikinui išėjus, Hogvartso direktorė grįžo prie darbų, darytų iki jam pasirodant. Tiesa, prie šių užduočių prisidėjo dar viena - informuoti mokyklos personalą apie Ministerijos įtarimus dėl artefaktų atsiradimo pilyje. Sėdėdama prie stalo ji pertvarkė pergamentų ritinėlius ir, pasiėmusi tuščią, ėmė rašyti kitos dienos planus.