Hogvartsas.LT
Magijos pasaulis => Apsigynimas nuo juodosios magijos => Pamokos => Pamokos => Temą pradėjo: Gabriella von Sjuard Spalio 02, 2015, 11:51:23 pm
-
Gabriella įėjo į apsigynimo nuo juodosios magijos kabinetą ir giliai įkvėpė. Gera buvo čia vėl sugrįžti, pravesti dar vienos apsigynimo nuo juodosios magijos pamokos. Uždegusi porą kvapnių žvakių (tarp kitko, cinamono ir obuolių kvapo), ji atsisėdo į mokytojos kėdę ir pradėjo laukti į kabinetą besirenkančių mokinių.
Už lango siautė vėjas, oras buvo prastas, dienomis dažnai lijo, paukščių beveik nematyti, žvėrelių tuo labiau. Raudoni ir geltoni medžių lapai krito ant žemės sūkuriais, taršomi žvarboko rudens vėjo. Profesorė sėdėjo už stalo ir pasirėnusi smakrą kumščiu, žiūrėjo pro langą. Į klasę po vieną, ar kelis pradėjo rinktis mokiniai, tad Gabriella tik pasibraukė svarbiausias pamokos temas savo užrašų knygutėje ir atsistojo prieš mokinius.
- Sveiki visi, džiugu jus vėl čia matyti gausiai susirinkusius apsigynimo nuo juodosios magijos kabinete. Šiandien klausimų iš teorijos neuždavinėsiu, daugiau laiko skirsime praktiniam darbui. Dirbsime poromis. Kas nežinote, ką reiškia žodis pora - tai yra du žmonės. Ne trys, ne vienas, bet du. Prašau susiskirstyti ir iš karto aptarti kokie yra apsigynimo burtažodžiai, kada ir kokiomis situacijomis juos naudoti.
((Tikiuosi, kad pamoka patiks ir būsit aktyvūs.))
-
Ksaveri plačiais žingsniais keliavo į pamoką. Į apsigynimą nuo juodosios magijos. Priėjo duris. Atvėrė jas. Nustebo įėjusi į klasę. Matė kaip ilgesingai, gražiai degė kelios žvakutės. Jos skaniai kvepėjo. Kol kas ji pirma atėjo į pamoką. Nesvarstydama ji nuėjo į galinį suolą iš kairės pusės. Ji turėjo kuprinėje kas buvo reikalinga šiai pamokai. Lazdelė buvo numeris pirmas ko reikėjo turėti. Ksaveri pradėjo nuobodžiauti ir svarstyti. Kažin kur dingo Emily? Ir iš vis jos nebematau nei kolidoriuose nei Uždraustajame miške, nei pamokose. Juk tokia faina ji. Jai taip bemąstant ji nejučia pažvelgė į profesorę kuri atrodo nesirūpino niekuom. Žydraplaukė atsiduso. Taip pat pažvelgė į langą tarsi kažko bijotų. Ji bijojo nepažįstamo žmogaus pranašystės. Bet Ksaveri bandė tas įkyrias mintis, baimes stumti iš galvos. Rinkosi mokiniai. Pagaliau profesorė pristatė pamokos temą ir uždavinį. Tačiau mergina sėdėjo savo vietoj laukdama kas nors ją pakvies kartu dirbti...
-
Madara nutipeno prie suolo, kuriame, kaip vėliau paaiškėjo, jau sėdėjo trečiakursė. Ji atsisėdo ir brūkštelėjo jai raštelį:
Gal nori dirbti kartu ?
Tada, nekantriai laukdama atsakymo, mergaitė įsistebeilijo į langą. Už lango buvo taip vadinama "tyla prieš audrą" ir dargana. Ištraukusi lazdelę, pasiėmusi Žiobariškus prilipinamus popeirėlius, ji brūkštelėjo raštelį taip pat ir mokytojai, su klausimu:
Ar šiai pamokai prireiks knygų, profesore ?
Tai padariusi lazdelę nutaikė į popierėlį ir itin tyliai tarė:
-Winggardium Leviosa.
Atsargiai, valdydama lazdelę ji nuskraidino popieriaus skiautelę ant profesorės stalo. Įsispoksojusi į langą, ji visa pradėjo trūkčioti. Kaip visą laiką, pagalvojo Anko, šluostydamasi nuriedėjusią ašarą.
-
Amelia, kaip ir visada prieš Apsigynimą nuo juodosios magijos pakiliai nusiteikusi, įėjo į kabinetą. Čia kvepėjo kažkuo pažįstamu nuo vaikystės, dėl to mergaitės nuotaika dar truputį pakilo. Klestelėjusi į pirmą suolą, varniukė apsidairė. Kol kas klasėje buvo vos keli mokiniai.
Pagaliau visiems susirinkus, raudonplaukė nukreipė dėmesį į profesorės žodžius. Ačiū Dievui, nebus teorinės dalies... Tikrai, niekada nebūčiau ir pagalvojusi, kad pora - tai tik du žmonės. Neįtikėtina. Šyptelėjusi mergaitė pastebėjo Ksaveri - draugė, regis, jau buvo susiradusi porininkę, lig šiol jai nematytą klastuolę, kaip ir matėsi iš jos uniformos. Trečiakursė pamojavo draugei, taip parodydama, kad ją pastebėjo.
-
Pamačiusi, kad raudonplaukė mojuoja šalia jos sėdinčiai mergaitei, ir matant, kad ji norėtų sėdėti ten, kur sėdi trečiakursė, Anko pasitraukė ir švelniai nusišypsojo. Atsistojusi ji staigiai nuėjo į priekį, nesitikėdama kad kažkas prisės. Paėmusi prilipinamą lapelį, paėmė pieštuką ir įnirtingai kažką ėmė piešti, retkarčiais vogčiomis žvilgčiodama į profesorę. Staiga Anko paėmė lazdelę ir vos šnipštelėjo, kai lapelis jos valdomas, nuskrido pas mokytoją. Anko ten buvo nupiešusi mokytojos portretą, po to vėl ėmė žiūrėti į darganą.Kaip vis dėl to gerai, kad mano suolas prie lango, Atsargiai galvojo ji ir įnirtingai kažką trynė. Kaip vėliau paaiškėjo, ten buvo jos užrašų knygutė. Be abejo , žiobariška.
-
Gabriella mąstė apie pastaruosius jos gyvenimo įvykius. Nors merginos gyvenimas dabar buvo, tiesiogine prasme, rožėmis klotas, retkarčiais ji susimąstydavo, ką padarė negerai. Taigi šiandien šios, liūdnos ir ilgesingos akys žvelgė pro langą į tamsų, apniukusį dangų. Nors profesorės veidas ir nerodė jausmų, tačiau viduje ji jautėsi labai keistai, daug jausmų pešėsi tarpusavyje ir nerado vietos joje. Staiga žaliaakės ilgesingas mintis nutraukė ant jos darbo stalo nuskraidintas popieriukas su rašteliu. Gabriella iš stalčiaus išsitraukė širdelės formos popieriaus lapelį ir užrašė:
Knygų nereikės, bet gali atsiversti ir pasiskaityti apie apsigynimo burtažodžius
Ji tyliai nuskraidino lapelį mergaitei ant stalo, prisimindama laikus, kai pati sėdėjo klasėje, nerūpestingai siuntinėjo laiškelius, apkalbinėdama profesorius, ar kitų mokinių stilių. Gavusi piešinuką, Gabriella dar karta buvo pažadinta iš savo pačios minčių. Tik šįkart - iš nostalgiškųjų.
- Ačiū, labai gražu, - padėkojo profesorė, šiltai nusišypsodama. - Ką gi, sulauksime visų mokinių ir pradėsime pamoką, vaikai.
-
Jekaterinai priėjus prie durų nesigirdėjo įprasto šurmulio, lyg viskas būtų nutykę. Klastuolė jau suabejojo, ar tikrai vyksta pamoka, bet turėjo pabandyti. Įėjusi į kabinetą suprato, kodėl buvo taip tylu - mokinių sėdėjo vos keli ir tai tie patys pažįstami. Mergina pasisveikinusi su Gabriella nutipeno prie Amelios. Jos neerzino tai, kad dažniausiai būna vyriausia ir kaip jau prisiskaito prie tų gerų vaikų, kurie visuomet eina į pamokas ir tvarkingai ruošia namų darbus. Vyresnių tokių būdavo retenybė. Ketvirtakursė prisėdo šalia draugės ir tyliai pasisveikino. Visgi jos skyrėsi tik vienu kursu, nors kartais tai atrodydavo kaip ištisa krūva metų. Nebus teorijooos. Nėra teorijos lygu mažiau gautų taškų. Velnias. Nėra teorijos lygu smagesnė pamoka. Hmm... svarstė mintyse Jekaterina, laukdama kitų.
-
Merginos nosis buvo šiek tiek raustelėjusi nuo šalčio tvyrančio visur aplink. Įėjusi į klasę pagavo saldų obuolių, bei cinamono kvapą kuris lyg pažadindamas žvėrį privertė sugurgti Melody pilvą. Pirmakursė patrynė vieną į kitą savo rankas ir šlumštelėjo suolą priekyje prie merginos ilgesingai žvelgiančios pro langą. Pasidėjusi krepšį su knygomis klastuolė atsirėmė į kėdės atlošą ir užmerkė akis. Tol kol viskas ką girdėjo buvo jos plakanti širdis ir tolygus įkvėpimas ir iškvėpimas. Iš šono ji būtų priminusi ramų vandenyje plūduriuojantį lotoso žiedą. Mergina prisiminė Kotokų šventyklą Japonijoje, kurioje virš Budos statulos linksmai ore nardė du Baltaakiai. Visą šią meditaciją nutraukė prasidėjusi pamoka.
-
Madara staiga pastebėjo mergaitę, atsisėdusią prie jos. Na, tikrai jai neprieštarausiu, juk nenoriu per pamoką likti viena. Nusiplėšusi dar vieną, galų gale, lapelį, ji jau jausdama nuobodulį paskrebeno kelis žodžius.
Sveika, koks tavo vardas? c:
Ir džiugiai, nors dar nepasitikėdama, lazdele nuskraidino lapelį mergaitei. O džiaugėsi ji dėl to, nes: 1. Ji dirbs su bendrakurse, 2. Gali būti kad jos susibendraus
Tik Madara buvo gaila dėl tos paslaptingos mergaitės, taip pat nekalbančios. Pagalvojo, gal ji ir ateis, nuvijo tas mintis šalin ir pasistengė pasiklausyti, nes mokiniai pradėjo greitai rinktis. Mergaitei nosį pakuteno malonūs žvakių kvapai. Pamaniusi, kad nuo to kabinetas tik jaukesnis, pažiūrėjus į langą. Lauke pūtė žvarba, tačiau stebėtina, jog langas buvo atidarytas, ko ji iki šiol nepastebėjo. Ore tvyrojo lengvas rūkas, sniegas jau ruošėsi kristi. Jau dažniau, ateinant žiemai, po nakties pastebėdavo šalną.
-
Lukas Linkolnas žygiavo iki Apsiginimo nuo juodosios magijos kabineto.Be žygiuodamas matė kitus burtininkus žaidžiančius kvidičą.Jis mastė: kada aš galėsiu žaisti kvidičą.Bet jam tai nebuvo aktuoalu.Jisai turėjo viena tikslą, pasiekti Apsiginimo nuo juodosios magijos kabineta.Po gerų poros minučių jis jau čia.Atvėrė duris ir žiurėjo kur galėjo rasti laisvos vietos atsisėti.Susirado laisva vieta kairėj ir ten atsisėdo.Svarsto: kas dabar bus? Nieko jis nežinojo prasidėjo pamoka mokytoja pradėjo aiškinti, o Lukas besiklausydamas rado lapelį po stalu ir pagalvojo kas gi čia galėtų būti atsivertė ir skaito, bet nepaskaito parašyta nesuprantamai. Jisai ignoravo lapelį ir klausėsi toliau...
-
Gabriella giliai įkvėpė cinamono ir obuolių aromato ir šyptelėjo. Ar tik ne tokią arbatą Sorenas gėrė "Pas madam Lepečkoję", nejučia pagalvojo šviesiaplaukė.
- Ką gi, kaip matau, daugelis jau susiskirstėte poromis, o kas dar to nepadarė, suskirstysiu aš.
Žaliaakė išsitraukė užrašų knygutę ir užsirašė poras.
- Lukas Linkolnas ir Auksė Džiner dirbs kartu. Turbūt jums įdomu (o gal ir neįdomu), kodėl aš visų poras užsirašiau į knygutę. Taigi, mokinys, su kuriuo dirbate taip pat bus jūsų porininkas ir namų darbų atlikime. Na, o dabar galime pradėti. Vadovėlyje suraskite ir užsirašykite burtažodžius, kurie tinka kovojant ir apsiginant nuo juodosios magijos. Pasidarykite dviejų skilčių lentelę.
Gabriella mostelėjo lazdele ir priešais mokinių akis atsirado neužpildyta lentelė.
- Kas pirmas ją užpildys, pakelkit ranką ir galėsite uždirbti savo koledžui taškų. Sėkmės atliekant užduotėlę, laiko neduodu daug, nes tai yra ganėtinai lengva, tuo labiau, kad viskas parašyta vadovėliuose.
-
-Sveika,-su šalia prisėdusia drauge šypsodamasi pasisveikino Amelia.-Negirdėjai nieko naujo apie Emily?
-Kur ji tau bus girdėjus, kvanka tu, juk jūs matėtės dar per pusryčius-nusišaipė Vidinis Balselis. Varniukė beveik apsidžiaugė jį išgirdusi - šis buvo senokai dingęs. Nors galvoje ir buvo taika ir ramybė (beveik), trečiakursė vistiek jo ilgėjosi. Žinoma, jei tik įmanoma ilgėtis savo įkyraus vidinio balso.
-Dusk,-maloningai palinkėjo mergaitė, džiaugsmui jau blėstant. Vidinis balselis įžūliai purkštelėjo ir - raudonplaukės palengvėjimui - vėl dingo. Pagaliau Amy sutelkė dėmesį į profesorę ir jos žodžius.
-Taigi čia... Tokia praktika? Užsirašyti burtažodžius?-šiek tiek nusivylusi šnibžtelėjo Jekaterinai varnanagė. Ji tikėjosi bent jau kokios dvikovos - bet tikrai ne rašymo, kaip kokioje magijos istorijoje. Pagaliau šiek tiek dramatiškai susitaikiusi su likimu, trylikametė išsitraukė pergamento bei plunksną ir pradėjo rašyti.
Kovojant su juodąja magija tinka: Apsiginant nuo juodosios magijos tinka:
Bombardo (sprogdinimo burtažodis)
Aquamenti(vandens burtažodis)
Avada Kedavra
Crucio
Parašiusi pastaruosius žodžius, raudonplaukė klausiamai žvilgtelėjo į klastuolę.
-Kaip manai, nedovanotinus galima? Bet palauk, jie juk nedovanotini...
Staiga mergaitei šovė mintis. O jei mes tik ruošiamės? Galbūt čia ne teorija, tik trumpas pasiruošimas prieš tikrąją praktiką?
-
Mokytoja pasakė, kad Lukas dirbs su Aukse Džiner jis nieko nelaukdamas pas ja atsisėdo. Sedėjo jie gale kairiniam suolę. Užduotis buvo užsirašyti burtažodžius Lukas pamanė lengviau nebūna. Prieš pradėdamas dirbti jis pasižiurėjo po stalu. Po stalu ir vėl pamatė tą patį lapelį kuris buvo praeita pamoka, bet Lukas į tą lapelį nekreipė dėmesio, nes vistiek nebuvo įmanoma įskaityti. Atsivertė vadovėlį ir ten ieškojo burtažodžių jis surado šiuos burtažodžius:
Avada Kedavra.
Crucio.
- Maniau, kad lengva bus, bet ištikro ne. - pasakė sau Lukas
Toliau ieškojo burtažodžių, bet nerado sugalvojo paklausti porininkės, o ji atsakė ...
-
Laira tyliai pravėrė klasės duris ir įsmuko vidun. Atsisėdo viena suole apie vidurį klasės. Pamačiusi Anko mergaitė nežymiai jai šyptelėjo, vėliau pasiėmė apsigynimo nuo juodosios magijos vadovėlį ir pasidėjo prieš save ant suolo - jeigu kartais prireiktų. Sulaukusi pamokos pradžios mergaitė kiek sunerimo - reiks dirbti porose. O tai reiškė, kad vėl kažkas eilinį kartą mėgins ją kalbinti, tuomet galbūt išmėgins rašymą ant lapuko ir galiausiai nusivylęs ja galutinai paprašys mokytojos, kad galėtų pasikeisti porininką. Ne pati maloniausia situacija, bet ką gi. Klastuolė apsidairė po klasę. Kadangi Anko jau turėjo porininkę mergaitė liko viena ir laukė ar kas ateis pas ją arba gal mokytoja ją su kuo nors paskirs. Arba gal per stebuklą jai bus leista dirbti vienai.
-
Ksaveri kažką susikaupusi mąstė ir net nepastebėjo jog šalia jos atsisėdo pirmakursė ir jos raštelio. Atsibudusi iš minčių ji pamatė klastuolę. Ksaveri neišsigando mat jos lengvai niekaip neišgąsdinsi. Žydraplaukė pasisveikindama tik palenkė galvą. Po to pamatė jai asmeniškai skirtą laišką. Ji paskubomis pastvėrė ir pradėjo skaityt:
Gal nori dirbti kartu?
Perskaičiusi ji išsitraukė pelėdos plunksną ir dailiai, smulkiomis raidėmis užrašė po mergaitės klausimu:
Galim dirbt kartu. Tikiuosi būsi aktyvi. Tik parašyk savo vardą. Aš Ksaveri
Brūkštelėjusi mergina pastūmė laiškelį klastuolei. Ksaveri nesuprato kodėl mergaitė ,,Verkia''. Bet to neimė į galvą. Pasiėmė švarų pergamentą ir ėmė galvoti apie apsigynimo burtažodžius. Jai į galvą toptelėjo: Expecto Patronum. Gynėjo kerai. Ksaveri pasiėmusi plunksną ir ėmė rašyti:
Expecto Patronum (Gynėjo kerai). Juos naudojame prieš psichus.
Ksaveri vėl pasinėrė į savo minčių lietų.
-
Jekaterina sėdėjo suspaudusi lūpas. Buvo ką tik iš Kerėjimo pamokos, tad dabar laikėsi nepradėjusi žvengti. Per pertrauką tingėjo slinkti iki Klastūnyno kambarių ir išsižvengti, tad dabar sėdėjo su tikrai puikia nuotaika. Klastuolė pažvelgė į lentelę, kurią ėmė sudarinėti Amelia ir pamatė nedovanotinus kerus, skirtus apsigynimui nuo juodosios magijos. Padėjusi galvą ant stalo ji pradėjo tyliai krizeti. Pakėlusi akis baksnojo lazdele pergamentą kikendama ir trindama tuos du kerus.
Kovojant su juodaja magija tinka:
Bombardo (sprogimo burtažodis)
Aquamenti (vandens burtažodis)
Maleficente Boraxus (vijoklių sienos burtažodis)
Silencio (užčiaupimo burtažodis)
Tai parašiusi Klastuolė sukrizeno ir ėmėsi kito sąrašėlio.
Apsiginti nuo juodosios magijos tinka:
Petrificus Totalus (paralyžiuoja žmogų)
Protego (skydas)
Protego Horibilis (visapusiška apsauga)
Jekaterina perskaitė ir prunkštelėjo užmačiusi ,,užčiaupimo burtažodis". Taip, jai šiandien kažkokia nedarbinga diena.
-
Gabriella tyliai vaikštinėjo po klasę ir mėgavosi kvapniųjų žvakių skleidžiamu aromatu. Mm, obuoliai ir cinamonas - tobulas rudens ir žiemos kvapas... galvojo profesorė su šypsena veide, tik staiga jos šypsena nubluko ir liko tik menkas šypsnelis.
- Panele Houly Lutterworth, kas tokio juokingo nutiko? Gal norėtum pasidalinti su visa klase? Mes irgi norime pasijuokti kartu, - paklausė šviesiaplaukė, lėtai eidama link mergaitės stalo. - Turėtum rodyti Klastūnynui gerą pavyzdį, bet vis nuvili mane. Kas su tavimi darosi? Hormonų audros? Meilės aistros? - kiek susarkazmino Gabriella, bet po kiek laiko atslūgo. Ir jai buvo toks etapas, ir ji išgyveno įsimylėjimą. - Jei dar bent kartą sutrukdysi pamokai, teks pas mane atlikti areštą, - tepasakė ji ir įkvėpė obuolių kvapo žvakės skleidžiamo aromato. Iš karto pasijuto jaukiau ir susisupo į savo rudeninių spalvų ir raštų megztinį.
-
Anko pajuto, kad mėlynplaukė jos suolo draugė sutinka su jos siūlymu dirbti kartu. Ji nusišypso. Staiga, netikėtai, prieš ją atsiranda lentelė, kurią, kaip profesorė aiškino, reikia užpildyti reikiamais apsigynimo nuo juodosios magijos burtažodžiais. Mergaitė paėmė savąją,paruošė pieštuką brėžimui ir apgalvojo. Tada linktelėjo galva, kažką brūkštelėjo popieriaus lape, ir viskas atrodė taip:
|Apsigynimas nuo juodosios magijos: | Kova su juodąja magija:|
Bombardo; (sprogimas) Petrificus totalus; (suparalyžiavimas)
Aquamenti; (vandens čiurkšlė iš lazdelės galo) Protego; (skydas)
duo
Šiek tiek parašiusi, Anko paliko vietos kitiems žodžiams. Grauždama pieštuko galą ji mąstė, kas dar tiktų prie šios rūšies žodžių.
-
Dan vaikščiojo tarp suolų, ieškodamas vietos atsisėsti. Pagaliau atsisėdęs vienas, jis žiūrėjo, ar Leilos nėra klasėje. Nusivylęs savo bergždžiomis pastangomis, paėmė lentelę. Pamirkęs plunksną rašale, stengėsi rašyti kuo gražiau, nes nenorėjo susimauti pirmą pamoką.
Incendio (ugnis)
Petrificus totalus (suparalyžiavimas)
Kramtydamas plunksnos galiuką, jis vertė vadovėlio puslapius šen bei ten, truputį sustodamas, bet nežymiai papurtęs galvą vėl versdavo. Staiga Dano akys užkliuvo už Protego kerų. Greitai paskrebenęs plunksna, štai ką prirašė.
Protego - skydiniai kerai (įsiminti)
Dan, tampydamas savo galaxy spalvos megztuką, įnirtingai galvojo.
-
Kadangi niekas pas Lairą neatėjo, o ir mokytoja neskubėjo jos niekur skirti, tai mergaitė liko sėdėti viena. Pagalvojusi, kad nors mokytoja ir labai akcentavo darbą grupėse, bet galbūt visgi labai nesupyks, kad klastuolė viena, Laira atsivertė gana storą apsigynimo nuo juodosios magijos knygą mokinė ėmė ieškoti šiai pamokai tinkamų burtažodžių. Kiekvieną kartą radusi kokį nors galingesnį arba šiaip įdomesnį jį užsirašydavo į nedidelį žalią sąsiuvinį su klastūnyno ženklu. Šį ženklą mergaitė dar vakar nupiešė pati, mat nelabai turėjo ką veikti. Ji žadėjo vėliau nueiti į biblioteką ir paieškoti knygos, kuri aprašytų kaip priversti piešinius atgyti, mat žvelgti į žiobarišką paveikslėlį (kad ir labai dailų) buvo gana nuobodu.
-
Ant stalo nusileido bendrasuolės pasiųstas raštelis, perskaičiusi mergina apvertė kitą jo pusę ir užrašė
Melody, o tu?
ir pasiuntė atgal. Po to pasiėmusi vadovėlį, prisitraukė arčiau mokytojos duotą lentelę ir pradėjo pildyti
Kovojant su juodąja magija tinka: Apsiginant nuo juodosios magijos tinka:
Aquamenti Protego
Bombardo Petrificus Totalus
Maleficente Boraxus Protego Horibilis
Silencio Expecto Patronum
Avada Kedavra
Crucio
-
Tyliai tipendama, Amabel priartėjo prie suolo, kuriame jau sėdėjo kažkokia mergaitė.
-Neprieštarausi, jei atsisėsiu? -gana garsiai paklausė Ama. Stengdamasi nusišypsoti, o kai jai išėjo tik skausmingas vyptelėjimas, pagaliau susičiaupė ir pasitrynė cinamonu kvepiančias rankas. Pagaliau neiškęsdama sulaukti atsakymo, tiesiog atsisėdo, ir tikėdamasi, kad tikriausiai klastuolė praleido tai pro ausis, parašė raštelį.
Gal nori dirbti kartu? Parašyk savo vardą. Aš Amabel.
Pasiėmusi netoli gulėjusią lentelę, pradėjo kramtyti plunksnos galą. Pagaliau kažką išskrebenusi, susimąstė, ką galėtų parašyti dar. Taip..
Kovojant su juodąja magija tinka :
Aquamenti
Incendio
Bombardo
Silencio
Crucio
Apsiginant nuo juodosios magijos tinka :
Protego
Petrificus totalus
Expelliarmus
Expecto patronum
-
Pamačiusi atstumtą raštelį pas ją, ji švelniai šyptelėjo ir brūkštelėjo.
Esu Madara, man 14. Kiek tau?
Pamaniusi, kad būtų nelabai įdomu tiesiog jį pastumti, ji paėmė lazdelę ir sušnabždėjo burtažodį. Bežodžiai kerai jai dar labai sunkiai sekėsi, todėl dar tekdavo šnibždėti. Žiūrėdama į kitus bendraklasius, Madara kažkodėl sukando dantis. Jie visi jai buvo kažkuo panašūs į..
Stengdamasi nusiraminti, bandė nusišypsoti. Kai tai jai pavyko neblogai, ji susigėdo, kad šypsosi niekam ir dailiai nuraudo. Truputį paslinkusi juodus plaukus nuo kairės akies, ji pažiūrėjo į rudaplaukę mergaitę. Madara kažkodėl rudaplaukiais nepasitikėjo, tikriausiai todėl, kad ruda plaukų spalva buvo..
Nedusivaldžiusi Madara sugniaužė rankas į kumštį, taip gerokai subraižiusi suolą.
-
Gabriella kelias minutes leido mokiniams pasitarti ir klasėje kurį laiką buvo šurmulys. Nebuvo labai didelis, nes daug mokinių nekalbėjo ir kažką skrebeno ant popiergalių. Hmm, keistas tas jaunimas šiais laikais, kad niekas nebenori kalbėt, o tik žinutėm susirašinėt... pagalvojo profesorė ir pasižiūrėjo pro langą. O už jo siautė vėjas, medžių viršūnės siūbavo, paukščių nebuvo matyti.
- Ką gi, mokiniai, skirtas laikas baigėsi. Ar visi spėjot? Ar visi sugebėjot užsirašyti bent po keturis burtažodžius? Gal bus savanorių, norinčių perskaityti surašytus burtažodžius?
Palaukusi, kol daugelis jų bus išvardinta, šviesiaplaukė pradėjo vaikščioti priešais klasę ir aiškinti praktinį pamokos darbą.
- Taigi, jūs turėsite... kautis. Ir negalėsite panaudoti nei vieno pas jus neparašyto burtažodžių? Klausimų bus? Jei ne, galim pradėti praktiką. Kas pirmas?
-
Amabel nedrąsiai pakėlė ranką. Tačiau paskubėjo nuleisti, tada čiupo lentelę ir pradėjo įnirtingai viską skaityti. Pagaliau atsidūsėjusi atsirėmė į kėdės atlošą.Oh snap. Tikrai nespėsiu visko įsiminti, tiesą sakant, truputį prieš tai varčiau knygą. Bet prisimenu tik Petrificus totalus, Expelliarmus, Bombardo, Silencio, Protego, Aquamenti.. Buvo šiek tiek daugiau. Stengdamasi nusiraminti, Ama vėl pakėlė ranką, ir, kol mokytoja nepagalvojo, kad ji savanoriauja, greit išbėrė kaip žirnius žodžius:
-Arbūtinamokėtiburtažodžiusjeiašnemokuirparašiaujuos?-varnanagė truputį atsikvėpė, nusiramino ir pabandė viską "išversti".-Ar būtina mokėti burtažodžius? Jei aš nemoku, ir juos užrašiau?
-
Rudaplaukė dar teberašė:
Kovojant su juodąja magija tinka:
Accio
Aquamenti
Arresto Momentum
Confringo
Confundus
Conjunctivitis
Depulso
Duro
Finite Incantatem
Mergina dar ilgai mąstė ką parašyti. Kadangi daugiau nesugalvojo. Paskiau kuo ramiausiai priėjo prie kitko rašymo. Reikėjo parašyt kokie kerai tinka ginantis nuo juodosios magijos. Ji galvojo, bandė atsimint. Vėl paskubomis plunksna skrebeno, kad nepabėgtų mintys:
Apsiginant nuo juodosios magijos tinka:
Expecto Patronum
Expelliarmus
Sustink
Ennervate
Fidelijaus kerai
Mergina nusprendė jog gana rašyt. Apsidairė aplinkui. Išgirdo bičiulės Jekaterinos juoką. Šiaip jos draugė drausminga. Pamatė raštelį ir šyptelėjusi atrašė:
Sveika, malonu susipažint. Aš Christina. Man greitai bus 14. Padarei ką profesorė uždavė?
-
Gabriella stovėjo priešais klasę ir laukė drąsesnio mokinio iškeltos rankos.
- Nagi nagi, nebijom, keliam rankas, gi nieko neatsitiks. Man reikia dviejų savanorių. Amabel, lentele galėsi naudotis, jei užmirši burtažodžius, bet kol pažiūrėsi, praeis kažkiek laiko, per kurį tavo priešininkas gali tave pulti. Žodžiu, geriau tu įsimink tuos burtažodžius - tada ir pačiai tau lengviau bus.
Gabriella dar kurį laiką palaukė savanorių, bet kadangi niekas nenorėjo pradėti, tai ji išrinko savo nuožiūra.
- Panelės Christina d'Ark ir Melody White, ateikit prieš klasę. Štai jums vieta, kur turėsite kautis. Pirmuose suoluose sėdintieji, atsitraukit, kad nesusižeistumėt. Na, mergaitės, pasiruošusios? Pradedam.
Gabriella von Sjuard atsistojo netoliese, kad galėtų suteikti pagalbos, jei vis dėlto atsitiktų kažkas netikėto.
-
Merginos širdis pradėjo kiek stipriau plakti, ji nebuvo pasirengusi, tik ką tik užbaigė savo burtažodžių sąrašėlį ir gerai neprisiminė visų jų, be to niekad gyvenime nesikovė prieš kitą burtininką. Lėtu žingsniu nuėjo į klasės priekį, ten atsistojusi prieš Christina dešinia ranka pridėjo burtų lazdelę gretimai nosies ir staigiu judesiu patraukė atgal į šoną, tuomet lengvai nusilenkė ir apsisukusi nuėjo penkis žingsnius atgal. Atsisukusi į priešininkę atstatė burtų lazdelę ir šiek tiek palaukusi kol mokytoja pradės skaičiuoti iki trijų to nesulaukė, tad nusprendė tai padaryti pati:
-Vienas,- mergina įkvėpė,- du,- lengvai iškvėpė,- trys,- pasakė ir šiek tiek pasukusi ranką, kad būtų patogiau, tardama burtų lazdele nupiešė gulsčią penketą: Petrificus Totalus
Šis burtas buvo žmogų paralyžiuojantis ir kiek Melody žinojo, priešininkas turėtų nukristi stačias.
-
Christina nesulaukdamas draugės atsakymo išgirdo kaip ją kviečia profesorė von Sjuard. Mergina jau galvojo, kad ją areštuos už raštelius. Vikriai apsistojusi, išsitraukusi burtų lazdelę ėjo link mokytojos. Atsistojo priešais pirmakursę. Lazdelę pakėlė priešais nosį ir staigiai nuleido į šoną. Šiek tiek nusilenkė. Pasisukusi paėjėjo penkis žingsnelius. Pasisukoį pirmakursės pusę. Christina laukė puolimo. Vos kai pirmakursės paleido pirmuosius kerus ji staigiai sumosavo ramiai su sakydama burtažodį:
- Protego, - rudaplaukė sukūrė apsauginį gynybinį skydą kuris tarsi sugėrė kerus. Tada ji pagalvojo kerus kurie nugriauna priešininką. Pagalvojo jog netinka tai pasirinko šokančių kojų užkeikimą. Ji mostelėjo ir sušuko:
- Tarantallegra! - pasiuntė žaibą link klastuolė. Ir smalsiai žiūrėjo kas toliau vyksta...
-
Kuomet Christina pasinaudojo apsaugos kerais mergina numanė, kad kitu ėjimu ji puls Jei ką pasinaudok Protego Horibilis, nepamiršk Protego totalum, Protego totalum, Protego totalum
- Protego totalum,- vos ne sušuko mergina pamačiusi kaip priešininkė atkiša burtų lazdelę į ją. Mano širdis pabėgs jei nusiraminsiu mergina įkvėpė ir iškvėpė supratusi, kad ši "siena" yra ilgiau besilaikanti, nei Christinos, nors tai tam tikra prasme yra mažiau sąžininga, bet mokytoja sakė, kad galima naudotis visais lapelyje parašytais burtažodžiais.
- Silencio
Mergina suprato, kad tai nėra baisiai stiprus burtažodis, bet su jo pakalba mergina negalės nė žodelio ištarti ir taip nieko nepadarys Melody.
-
Christina matė, kad klastuolė spėjo apsiginti. Bet nespėjo apsiginti kai pirmakursės paleido užčiaupimo burtus. Ji atsiminė jog galima be žodžius kerus naudoti. Ji pagalvojo apie gyvatę ir mintyse kerėjo mosuodama burtų lazdele:
- Serpensortia!- iš lazdelės galo išlindo gyvatė. Tą gyvatė buvo didžiulė, slidi, žalia.. Ji raitėsi, artėjo link pirmakursės. Christina pasimėgaudama žiūrėjo šią sceną. Per tą laiką ji bandė atgauti balsą baksnodama save atkerėjimui:
- Quietus- sumykė, bet niekas nesigirdo. Tad ji paliko ramybėje. Jai buvo nuobodu. Jai nebuvo baisu. Ji apžvelgė klasę. Vaikai susidomėję stebi jų dvikovą. Rudaplaukė linksmai mirktelėjo Jekaterinai. Nusišypsojo Ameliai. Po to atsisuko į kovos lauką. Kur patruliavo šnypštūnė....
-
Mergina negalėjo pakęsti gyvačių ir šiaip visa tai tęsėsi per ilgai, tad ji pasinaudojo senu geru dvikovų burtažodžiu, kol priešininkė mirksėjo klasės moksleiviams:
- Everte Statum
Nurodė į Christiną.
- Everte Statum
dar kartą bestelėjo su burtų lazdele, tik šį kartą į gyvatę.
http://vignette3.wikia.nocookie.net/harrypotter/images/0/02/Everte_Statum_2.gif/revision/latest?cb=20090621150618 (http://vignette3.wikia.nocookie.net/harrypotter/images/0/02/Everte_Statum_2.gif/revision/latest?cb=20090621150618) Gyvatė atsitrenkė į sieną ir įkrito į vieną iš šalimais stovėjusių katilų.
- Profesore, mums dar tęsti?- paklausė Melody pasisukdama į profesorę von Sjuard,- aš niekad tokiuose dalykuose nedalyvavau, nežinau kaip tai turi baigtis,- hmmm... veikiausiai pridarėm daug žalos su šita mažyte dvikova Pirmakursė apsidairė pasižiūrėdama į įpykusią gyvatę šliaužiančią mokinių pusėn.
-
Gabriella stebėjo kaip dvi mokinės kaunasi tarpusavyje. Ji atkreipė dėmesį į tai, kokius burtažodžius jos naudoja ir kaip yra įvaldžiusios lazdelę. Suprantama, kad Christina geriau įvaldžiusi burtažodžių meną, bet Melody taip pat sekėsi visai neblogai. Klastuolei netgi pavyko laikinai susidoroti su gyvate, kurią iškvietė Christina. Neblogai, šiais metais mokiniai gana stiprūs... pagalvojo mergina ir priėjo prie mergaičių. Nukreipusi lazdelę į gyvatę, profesorė von Sjuard bežodžiais kerais ją pavertė į dulkeles, kurios ir pačios greitai išnyko ir klasėje nesimatė jokių kovos žymių.
- Šaunuolės, mergaitės, neblogai pasidarbavot. Kas kiti? Gal Amabel ir Laira nori išbandyti savo jėgas? Eikit pas mane.
-
Olympia atėjusi į pamoką atsisėdo į galinį suolą.Išsitraukusi savo lentelę su rašikliu ji pradėjo rašyti burtažodžius, kuriuos naudos prieš juodąją magiją.
Kovojant su juodąją magija :
Impedimenta
Locomotor mortis
Oppugno
Mergaitė tik tiek teįstengė prisiminti.Aplink buvo triukšmas per kurį sunkiai buvo mąstyti.Susikaupusi Olympia įnirtingai pradėjo rašyti :
Apsiginant nuo juodosios magijos tinka:
Priori incantatem
Protego
Sustink
Malificente Boraxus
Liberacorpus
Finite incantatem
Su šiais burtažodžiais mergaitei sekėsi lengviau.Viską pabaigusi Olympia nustūmė savo lentelę, kurioje buvo parašyti burtažodžiai ir tada visą dėmėsį sukaupė į profesorę.
-
Chinatsu visą pamoką sėdėjo kaip koks stulpas, nes ne itin nutuokė, ką reikia daryti. Bet mergaitei reikėjo taškų, tad reikėjo ir pamokoje dalyvauti bei viską suvokti. Klastuolė išgirdo, kad gali būti ir savanoriai kovojant su kitais. Be to, visi išskyrus vieną iš tų mokinių, Kateriną ar Jekateriną buvo jos amžiaus, plius minus kaip sakant. Ji krenkštelėjo ir nedrąsiai pakėlė ranką.
- Profesore... hm, aš norėčiau išbandyti savo jėgas su kuo nors, - nedrąsiai pasakė japonė. Ji buvo pirmoji savanorė, kaip jau buvo aišku. Mergaitė šyptelėjo - ji visada išlikdavo optimistiška, net jeigu ir kažkas būdavo blogai. Jai galėjo ir nepasisekti, mergaitė pavyzdingumu nepasižymėjo. Tiksliau protu dalyvaujant pamokose, jai dažnai nesisekdavo. Bet ji bandydavo. Visada.
-
Rose, pusę pamokos prasvajojusi, atsivertė savo knygą ir pradėjo skubiai keverzoti į pergamento lapą:
Kovojant su juodąja magija tinka :
Aquamenti (paleidžia vandenį iš lazdelės)
Incendio (ugnis iš lazdelės galo)
Bombardo (susprogdina pasirinktą daiktą)
Silencio (nutildymo kerai)
Impedimenta (sukliudymo kerai)
Locomotor mortis (kūno surakinimo kerai)
Oppugno (daiktai skrenda į pasirinktą auką)
Expelliarmus (nuginkluoja priešininką)
Evanor (išleidžia žalią elektros srovę kuri susilpnina priešininką tiek ,kad jis labai nusilpsta apsvaigsta ir krenta apalpęs)
Apsiginti nuo juodosios magijos tinka:
Petrificus Totalus (paralyžiuoja žmogų)
Protego Horibilis (visapusiška apsauga)
Priori incantatem (atvirkštiniai kerai)
Protego (skydiniai kerai)
Malificente Boraxus (išaugina milžinišką apsauginę vijoklių sieną)
Finite incantatem (atšaukia kerus)
Daugiau nebeturėdama ką pridurti, peržiūrėjo greitosiomis priskrebentą lapą. Nusprendusi, jog savo darbu yra patenkinta, garsiai užvertė knygą ir apsidairė po klasę. Pirmoji savanorių pora jau buvo baigusi kovą ir patalpoje trumpam nusistovėjo tylą. Varniukė irgi norėjo išbandyti savo jėgas, bei uždirbti koledžui taškų, tad nieko nelaukdama patraukė link priekin išėjusios japoniukės.
- Sveika, gal norėtum dirbti kartu?- šyptelėdama paklausė.- Beje, kuo tu vardu?
-
Chinatsu taip ir nesulaukusi atsakymo ir profesorės pastebėjo prie jos einančią jaunesnę mergaitę. Rodos, ši ir teorinę užduotį buvo puikiai atlikusi. Aišku, toks žmogui japonei būtų labai pravertęs, bet ji kaip retas nekentė naudotis kitais žmonėmis, nekentė siekti naudos iš jų, tad kiek nervingai pasimuistė. Visai ne kaip Klastuolė kokia, o lyg draugiška Švilpukė. Deja, bala žino, kodėl Chinatsu sėdi Klastūnyne. Gal dėl to pokšto, kurį pasakojo, kad buvo sukeitusi virtuvėje cukrų su druska atvykstant pusei giminės... na, nesvarbu.
- Labas. Žinoma, norėčiau, kol kas aš čia kaip balta varna, - sukikeno rudaplaukė/juodaplaukė. Net pati japonė nesuprato, kokia jos plaukų spalva. - Mano vardas Chinatsu, o kuo tu vardu? Bet nesvarbu, vėliau. Pradedam.
Mirktelėjo Chinatsu ir greit paleido pirmus į galvą šovusius kerus.
- Tarantallegra!, - mostelėjo ji lazdele.
((Gabriella: mažiau kalbų, daugiau darbų! Jūs prieš klasę, nepamirškit.))
[[Ai riiimtai. Kk.]]
-
Mergaitė lengviau atsikvėpė, kai Chinatsu sutiko su jos pasiūlymu ir nė nespėjo nė mirktelėti, kai klastuolė nieko nelaukdama paleido kerus. O ji nevynioja žodžio į vatą, mintyse greitosiomis šmėstelėjo mintis. Rose nespėjo išsilenkti japoniukės paleistų kerų ir jos kojos, visiškai nevaldomos, pasileido beprotišku šokio žingsneliu. Ji bandė priversti jas liautis, bet raumenys nebebuvo jai pavaldūs. Supeikė save mintyse ir nusiramino. Staiga jos galva prašviesėjo ir varniukė prisiminė ką buvo kraigliojusi tame pergamente.
- Finite incantatem!- paskubomis šūktelėjo ir jos kojos sustojo.- Oppugno,- jau kiek apsiraminusi ir tvirčiau įsirėmusi į žemę tarė. Stalas, stovėjęs netoliese, nuskrido link Chinatsu.- Beje, aš Rosemarie,- draugiškai nusišypsojo pagaliau prisistačiusi.- Malonu susipažinti.
-
Chinatsu nebuvo nusiteikusi kovingai. Nemokėjo, ir tiek. Jeigu ją dabar tokią mielutę išsiųstų į kovos lauką, tikriausiai būtų pirmoji kritusi, arba duotų akimirkos persvarą savo komandai, nes priešininkų komanda tiesiog sustotų ir žiūrėtų į tą spirgį, vaikštantį kaip karo lauko seselė. Bet tuo metu, per pamoką, reikėjo kautis ir puikiai žinodama, kad dabar mielu veideliu neišsipirks, Klastuolė gynėsi.
- Protego! - cyptelėjo ir nuo nedidelio skydo stalas, laimei, atsimušė. Iš kur ta Rose tokia galinga, kad tokiais iš pažiūros paprastais kerais STALĄ pasiuntė?.. pagalvojo japonė, vėl taikydamasi lazdele į pažįstamą mergaitę. - Evanor!
Šitie kerai tiesiog sukosi ant liežuvio galo ir žalia srovė nuskriejo tiesiai į priešininkę.
-
Rose nusivylusi stebėjo kaip Chinatsu atmuša stalą. Iš tikrųjų tai ji turėtų džiaugtis, kad tas stalas iš viso pajudėjo ir, jog mergaitė neliko kvailio vietoje, bet ką čia bepridursi. Visada norisi daugiau.
Klastuolei vėl paleidus naujus kerus, varniukė tesugebėjo cypdama pulti ant žemės. Akimirka ji iš tiesų pamanė, jog toji ją nužudys, bet kai žalias žaibas prašvilpė jai virš galvos pašiaušdamas plaukus, Rose suprato, jog tai būtų tiesiog neįmanoma, turint omeny, jog čia klasė, o ir burtai buvo ne tie.
Jau besiruošdama stotis nuo žemės, pastebėjo, jog beskubėdama išsilenkti žaliosios srovės, nusviedė savo lazdelė porą metrų į šoną ir ši pariedėjo po profesorės stalu. Nieko nelaukdama mergaitė nuskubėjo keturiomis ir šiaip ne taip sugrabaliojo savąją lazdelę.
- Expelliarmus!- nusitaikiusi į Chinatsu, riktelėjo pirmą į galvą atėjusį burtažodį.
-
Chinatsu buvo smagu stebėti, kaip Rose rėplioja per grindis, bet žinojo, kad pati irgi gaus atsakantį smūgį, tad jau buvo pasiruošusi, tik štai - tokio greičio ir tokių kerų pasirinkimo nenumatė ir lazdelė ištrūko iš rankų bei nuskriejo. Tiesa, nuskriejo viršun ir žiebusi į lempą pažėrė ant Klastuoliukės deginančių žiežirbų lietų. Pusės jų išvengusi ji šiek tiek nusidegino, bet juokingiausia buvo tai, kad lazdelė krisdama žemyn neblogai taukštelėjo jai per galvą, taip įsismaginusi. Pasigirdo tylus ,,Ai!" ir juokas klasėje. Mergaitė ir pati sukikeno, kad ir kaip čia bebūtų. Pasičiupusi lazdelę pati taikėsi.
- Aquamenti! Incendio! - šiuos du kerus sumaišius aplink Rose susidarė karštų garų debesis ir japonė tyliai apibėgo aplink ją. - Locomotor Mortis.
Šnibštelėjo, kad toji neišgirstų ir kerai nuskriejo į garų apsuptą priešininkę. Įdomi taktika, ką ir bepridursi.
-
Rose galiausiai baigusi voliotis grįžo į savo vietą priešais porininkę. Nesusilaikė ir kartu su visais sukikeno kai išsprūdusi lazdelė sukėlė prizo vertą pasirodymą. Dėje tai ilgai netruko ir varniukė akylai įsistebėjo į Chinatsu, nenorėdama vėl apsikvailint.
Mergaitei nespėjus susigaudyti ją apsuko tiršti garai ir Rose pasidingojo, jog atsidūrė krosnyje. Karšti garai ją nudegino ir tikriausiai jau dabar atrodė kaip virtas omaras.
- Bombardo! Impedimenta! Incendio! Oppugno! Petrificus totalus!- mosuodama lazdele į visas puses cypavo bet kokius į galvą atėjusius burtažodžius. Norėjo tik tiek, jog tie garai pagaliau pradingtų.
Ir štai, jie galiausiai suskystėjo ir tiršta užuolaida prasiskleidė tiek, kad ji sugebėjo įmatyti kas darosi. Rose priešais save nieko nepamatė. Chinatsu kažkur prapuolė. Išsigandusi staigiai apsigręžė ir pamatė į ją lekiančius kerus. Rosemarie nebespėjo nieko padaryti, tad kerai pataikė tiesiai į krūtinę. Jos kūną surakino ir mergaitei nebeliko nieko kito, kaip kristi aukštielninkai. Skaudžiai žnektelėjo ant grindų ir negalėdama pajudėti, tiesiog gulėjo.
-
Chinatsu išgirdo visokius cypavimus ir nesupratusi, kas darosi, žengė į priekį ir tai tikriausiai buvo didžiausia jos klaida, nes visu smarkumu prie kojų trenkėsi Bombardo kerai (Klastuolė nenorėjo pagalvoti, kas būtų, jei kerai būtų tiesiai į ją nuskridę). Galop jos NEviltys išsipildė ir rašalinė atskridusi tiesiai jai į galvą išliejo visą rašalą į plaukus (dabar ji drąsiai galėjo pasakyt, kad jos plaukai mėlynai juodi), galop Impedimenta ją nubloškė tolyn ir pritrėškė kaip musę prie sienos. Ji sunkiai atsistojo ir pačiupinėjo rankomis šlapius plaukus. Rankos tuoj liko išterliotos rašalu, kaip ir marškinėliai. Medžiagą ir rankas ji išsivalė, bet plaukai... vargšai plaukai.
- Aš manau, kad kova baigta, - drąsiai pasakė Chinatsu ir nutipeno prie buvusios priešininkės. - Enervate. Na, kova buvo smagi. Atleisk už viską, - mirktelėjo optimistė japonė ir paprasčiausiai nei pastačiusi Varnę, nei ką, atsisėdo į vietą, burtais džiovindamasi plaukus (išsiplaus vėliau). Na, bent išryškėjo ar vienas jos Klastuoliškas požymis - klaaaastingumas.
-
- Tai tikrai, kad jau baigta,- pritariamai linktelėjo, kai Chinatsu galiausiai ją atgaivino. Rose sutrikusi kilstelėjo antakį, mat jai ant rankos užtiško keletas, tamsiai mėlynų, rašalo lašų. Varniukė net neįsivaizdavo kas gi klastuolei nutiko per tą laiką, kol ji blaškėsi rūke ir paslika, negalėdama pajudėti, gulėjo ant žemės. Gal jai bus pataikę vienas iš tų atsitiktinių burtų, kuriuos apimta panikos laidžiau rūke,- šyptelėjo paguosta tokios minties.- Nėra ko atsiprašinėt,- numojo ranka,- be to, puiki taktika,- pagyrė ir taip pat patraukė į savo vietą bandydama bent kiek apgydyti karštų garų nuplikytą odą.
Mergaitė klestelėjo į suolą jau kiek padoriau atrodydama ir atsilošusi kėdėje vėl užsisvajojo.
-
Gabriella iš šono stebėjo įtemptą kovą. Nors abi mergaitės atrodė mielos ir nekaltos, tačiau kovoje, kaip ir tikėjosi profesorė, atsiskleidė jų kitos pusės. Šviesiaplaukė vos išsisuko nuo visur pasklidusio rašalo ir vos išsaugojo savo juodą apsiaustą švarų. Mokinėms baigus kovoti, Gabriella von Sjuard tarė keletą žodžių ir pasakė didesnius pastebėjimus:
- Chinatsu ir Rosemarie, kovojat jūs neblogai, naudojat gerus burtažodžius, bet (bet visada pakiša koją, mergaitės) bet jūs abi per daug išsiblaškiusios. Kovojant reikia stebėti priešininką, mąstyti taip, kaip mąsto jis. Bandyti nuspėti tolimesnius veiksmus. Apskritai, kovojat jūs gerai, bet prisiminkit mano pastabas ir nedarykit tų pačiū klaidų antrą kartą.
Taip mokytojai bekomentuojant, suskambo varpas, pranešantis, kad pamoka baigėsi. Mokiniai išėjo iš klasės, o mokytoja vėl liko viena klasėje. Ji užpūtė žvakes ir užrakino duris, išeidama iš klasės.